Švietimo kaita ir analizė - kauno miesto savivaldybė · jai realizuoti skiriama didţioji kauno...

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS

ŠVIETIMO SKYRIUS

ŠVIETIMO KAITA IR ANALIZĖ

(INDĖLIS, PROCESAI IR REZULTATAI)

Kaunas, 2016

TURINYS

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 3

I. INDĖLIS .......................................................................................................................................... 4

1. Gyventojai ................................................................................................................................... 4

2. Mokiniai ...................................................................................................................................... 6

3. Mokytojai .................................................................................................................................. 12

4. Bazė, įranga ............................................................................................................................... 15

5. Lėšos .......................................................................................................................................... 16

II. PROCESAI ................................................................................................................................... 25

1. Mokyklos kultūra ...................................................................................................................... 26

2. Ugdymas ir mokymasis ............................................................................................................. 26

3. Pagalba mokiniui ....................................................................................................................... 30

4. Mokyklos strateginis valdymas ................................................................................................. 34

4.1. Materialinių išteklių valdymas ........................................................................................... 35

III. REZULTATAI ............................................................................................................................ 46

1. Pasiekimai .................................................................................................................................. 46

1.1. Standartizuotų testų rezultatų analizė ................................................................................. 46

1.2. PUPP rezultatų analizė ....................................................................................................... 52

1.3. VBE rezultatų analizė ......................................................................................................... 54

1.4. Mokyklų reitingai pagal VBE rezultatus ............................................................................ 57

1.5. Mokyklų išorės vertinimo rezultatai ................................................................................... 65

1.6. Tolesnis mokymasis ........................................................................................................... 69

1.7. Pasiekimai konkursuose, olimpiadose ................................................................................ 70

2. Mokiniai, gavę išsilavinimo paţymėjimus ................................................................................ 70

3. Pašalinti ir kartojantys kursą mokiniai ...................................................................................... 71

4. Investicijų pritraukimas ............................................................................................................. 71

5. Svarbiausieji teigiami pokyčiai 2015 metais ............................................................................. 72

6. Kauno miesto 2015-2017 metų strateginio veiklos plano rodiklių įgyvendinimas ................... 73

3

ĮVADAS

Švietimo organizavimas yra svarbi savivaldybės funkcija. Jai realizuoti skiriama didţioji Kauno miesto

savivaldybės biudţeto dalis. Labai svarbu suvokti, kaip veikia švietimo sistema, kokia jos būklė, kokių matome

pokyčių, kokie veiksniai juos lemia, kaip reikėtų juos vertinti.

2015 m. švietimo būklės ataskaita parengta vadovaujantis patvirtintais Kauno miesto savivaldybės

administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A-3965 švietimo stebėsenos tvarkos aprašu ir

2016 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. A-377 švietimo stebėsenos rodikliais, taip pat Švietimo valdymo informacinės

sistemos (ŠVIS), Lietuvos statistikos departamento, Švietimo skyriaus, Finansų ir ekonomikos skyriaus Savivaldybės

biudţetinių įstaigų finansų planavimo poskyrio, Aprūpinimo skyriaus Ūkio poskyrio duomenimis.

Rengiant ataskaitą, įvertinti priėmimo į aukštąsias mokyklas statistiniai daviniai, 2014 m. Nacionalinės

mokyklų vertinimo agentūros atliktų išorinių vertinimų apie Kauno mokyklų vadybinę ir pedagoginę veiklą

ataskaitų duomenys (2015 m. išorės auditai Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklose nebuvo vykdomi) ,

apibendrinti Kauno miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos, Kauno miesto savivaldybės administracijos

Centralizuoto vidaus audito skyriaus atliktų patikrų duomenys. Taip pat panaudoti Kauno visuomenės sveikatos

centro, Registrų centrų duomenys apie švietimo įstaigas, Nacionalinio egzaminų centro informacija apie

valstybinius brandos egzaminus (toliau tekste – VBE) rezultatus Lietuvoje ir Kaune, kituose Lietuvos

didmiesčiuose.

Analizuojant švietimo būklę, vertinti indėlio į švietimo sistemą, procesų šioje sistemoje, švietimo

rezultatų rodikliai, analizuota švietimo būklės atitiktis Kauno miesto strateginiame veiklos plane numatytiems

rodikliams. Kauno miesto situacija ir kaita analizuojama nuo 2010 m., stengiantis išryškinti vyraujančias

tendencijas, lyginant veiklos rezultatus konkurencinėje aplinkoje (Vilniaus, Klaipėdos duomenys).

Svarbiausieji 2015 metų pokyčiai švietime, apibendrinantys šios analizės rezultatus, pateikti leidinio

pabaigoje. Manome, kad ši atlikta švietimo kaitos ir veiklos analizė bus naudinga švietimo vadybininkams, uţ

švietimą atsakingiems politikams priimant reikiamus švietimo tobulinimo sprendimus.

4

I. INDĖLIS

1. Gyventojai

2015 metų pradţioje Kauno mieste gyveno 301357 (2014 m. – 304097) gyventojų. Didelį susirūpinimą kelia

nuolatinis gyventojų skaičiaus Kaune maţėjimas (ţr. 1 ir 2 pav.).

1 pav. Gyventojų skaičiaus kaita didžiuosiuose miestuose (tūkst.)

Nuo 2011 m., t. y. per pastaruosius penkerius metus Kaune gyventojų skaičius sumaţėjo 35555 gyventojais,

t. y. 10,6 proc. Lietuvoje per šį laikotarpį iš viso sumaţėjo virš 356 tūkst. gyventojų.

2 pav. Gyventojų skaičiaus kaita Kauno mieste

2015 m. šis maţėjimo pokytis lyginant su praėjusiais metais Kaune yra maţesnis (sumaţėjo 2740 gyventojų,

t. y. 0,90 proc., kai tuo tarpu 2014 m. sumaţėjo 2791 gyventojų, t.y. - 0,91 proc.; ţr. 3 pav.). Klaipėdoje gyventojų

skaičius sumaţėjo 1209, Vilniuje – 8029 gyventojais.

3 pav. Gyventojų pokytis, palyginus su praėjusiais metais

337 311

307 304 301

178 160 159 157 156

554 533 537 540 531

100

150

200

250

300

350

400

450

500

550

600

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

Kauno m. Klaipėdos m. Vilniaus m.

336912

310773

306888 304097

301357

300000

310000

320000

330000

340000

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

-3,62%

-7,43%

-1,06%

-0,92% -1,90%

-5,25%

-7,76%

-1,25%

-0,91% -0,90%

-3,71%

-9,94%

-1,00% -0,75% -0,77% -0,30%

-3,75%

0,73% 0,52%

-1,49%

-11%

-10%

-9%

-8%

-7%

-6%

-5%

-4%

-3%

-2%

-1%

0%

1%

2%

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

Lietuva Kauno m. Klaipėdos m. Vilniaus m.

5

4 paveiksle pateikti Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-2015 m.

migracijos saldo duomenys Lietuvoje bei didţiausiuose miestuose, kuriuose atsispindi tik oficialiai deklaravę savo

gyvenamosios vietos keitimą asmenys. Migracijos saldo – atvykusių ir išvykusių per atitinkamą laikotarpį skaičiaus

skirtumas, kuris yra susijęs su tarptautine bei vidine migracija.

4 pav. Gyventojų kaitos saldo didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Lietuvos statistikos departamento duomenys)

Demografinis kontekstas taip pat darė didelę įtaką vaikų ir jaunimo skaičiaus kaitai mieste. 2015 metų

pradţioje Kaune buvo 42632 (2014 m. – 42698) 0-14 metų vaikų ir 15816 (2014 m. – 15807) 15-19 metų jaunuolių.

Kaune ir Klaipėdoje 0-14 metų vaikų skaičius 2015 metais padidėjo 0,1 proc., Vilniuje - 0,2 proc. (ţr. 5 pav.), 15-19

metų jaunimo Kaune maţėjimo tendencija stabilizavosi ir liko nepakitusi lyginant su 2014 m., Vilniuje, Klaipėdoje ir

Lietuvoje padidėjo po 0,1 proc. (ţr. 6 pav.).

5 pav. 0-14 metų vaikų procentas nuo bendro gyventojų skaičiaus

6 pav. 15-19 metų jaunimo procentas nuo bendro gyventojų skaičiaus

Išanalizavus pateiktus grafikus, bendros gyventojų skaičiaus kaitos Kaune tendencijos nežymiai

stabilizuojasi tačiau vis dar išlieka neigiamos.

-2740

-2092

-1998

-3047

-5815

-1209

-1095

-943

-1432

-2498

-8029

1906

2095

3277

-3632

2015 m.

2014 m.

2013 m.

2012 m.

2011 m.

2015 m.

2014 m.

2013 m.

2012 m.

2011 m.

2015 m.

2014 m.

2013 m.

2012 m.

2011 m.

Kau

na

sK

laip

ėd

aV

ilniu

s

15,1% 15,0% 15,0%

14,5% 14,7%

14,2% 14,2% 14,3%

14,0% 14,1% 13,7%

14,0% 14,4%

15,2%

15,3%

13,9% 14,2%

14,7%

15,7% 15,9%

12%

13%

14%

15%

16%

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

Lietuva Kaunas Klaipėda Vilnius

7,6% 7,2% 6,9%

5,8% 5,9% 6,4% 6,2% 6,0%

5,2% 5,2%

6,7%

6,2%

5,7%

4,7% 4,8%

6,1% 5,7%

5,3%

4,5% 4,6%

4%

5%

6%

7%

8%

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.


6

2. Mokiniai

Bendra vaikų ir mokinių skaičiaus kaita Kauno miesto savivaldybės mokyklose pateikta 1 lentelėje. Toliau ši

kaita bus detaliau pateikiama įvairiuose grafikuose ir analizuojama pagal įstaigų tipus, atskiras vaikų bei mokinių

amţiaus grupes.

1 lentelė

Mokinių skaičiaus kaita 2010-2015 metais Kauno miesto savivaldybės mokyklose

Įstaigos tipas 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos 12264 12815 13317 13573 14071 14294

Neformalaus ugdymo įstaigos 9569 9932 9095 9010 9292 9491

Mokyklos-darţeliai 487 474 477 642 633 892 Pradinės mokyklos 2739 2740 2743 2437 2511 2552 Progimnazijos 1924 3308 3630 3654 4902 Pagrindinės mokyklos 2647 2675 3053 4824 3242 5250 Daugiafunkciai centrai 238 1419 1732 Jaunimo mokyklos 273 244 181 192 173 181 Vidurinės mokyklos 26327 21657 16632 11396 10452 680 Suaugusiųjų mokyklos 1579 1052 951 799 759 672 Gimnazijos 7434 7853 8893 8331 8224 13813 Specialiosios mokyklos 522 514 486 487 483 574

Iš viso mokinių skaičius bendrojo

ugdymo mokyklose: 42008 39133 36724 32976 31550 31248

Priešmokyklinio ugdymo vaikų

skaičius mokyklose 461 390 394 417 415 574

Iš viso mokinių skaičius: 42469 39523 37118 33393 31965 31822

2015 m. rugsėjo 1 d. Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose mokinių skaičius buvo

31248 (be priešmokyklinukų ir suaugusiųjų – 30576). Su priešmokyklinukais bendras mokinių skaičius Kaune yra

31822. Lyginant su 2014 m. sumaţėjo 143 mokiniais. Per paskutinius dvejus metus Kauno miesto savivaldybės

bendrojo ugdymo mokyklose mokinių skaičiaus maţėjimas stabilizavosi. Ankstesniais metais vidutiniškai per metus

sumaţėdavo apie 2000 mokinių. Prognozuojama, kad mokinių maţėjimo tendencija išliks ir toliau (ţr. 7 pav.).

7 pav. Kauno miesto savivaldybės mokinių skaičiaus kaita

Kaune 3614 mokiniai (11,6 proc.) mokosi nevalstybinėse mokyklose. Lyginant su 2014 metais, padidėjimas

– 0,4 proc. (buvo 11,2 proc.). Toks pat procentas yra Vilniuje ir Klaipėdoje (ţr. 8 ir 9 pav.).

8 pav. Mokinių dalis nevalstybinėse mokyklose 2015 metais 9 pav. Mokinių skaičiaus kaita nevalstybinėse mokyklose Kaune

42469 39523

37118 33393 31965 31822

20378 19206 18474 17870 17623 17996

62702 61551 60466 59743 59880 61785

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

Kaunas Klaipėda Vilnius

3,24%

11,57%

4,04%

7,25%

0%

4%

8%

12%


834 881 899

3466 3582 3614

0

2000

4000

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

7

2015 metais 5 metų vaikų buvo 3383, 6 metų – 2838. Iš viso 6221 vaikų. Lyginant su 2014 metais,

padaugėjo 559 vaikų, t. y. nuo 5662 iki 6221. Iš jų priešmokyklines grupes ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo

ugdymo mokyklose renkasi 53,6 proc. to amžiaus Kaune esančių vaikų, t. y. beveik visi iš jų – šešiamečiai. 10 ir 11

paveiksluose pavaizduotas priešmokyklinukų pasiskirstymas mokyklose ir darţeliuose.

10 pav. Priešmokyklinėse grupėse ugdomų vaikų skaičius

mokyklose

11 pav. Priešmokyklinėse grupėse ugdomų vaikų

skaičius darželiuose

Vaikų skaičius Kauno miesto mokyklose-darželiuose lyginant su 2014 padidėjo 259 vaikais, t. y. nuo 633

iki 892. Šio tipo įstaigose 2015 metais mokosi 892 mokiniai (ţr. 12 pav.). Kaune yra 5 mokyklos-darţeliai.

12 pav. Mokinių skaičiaus kaita mokyklose-darželiuose

Pradinėse mokyklose mokinių skaičius Kaune kinta neţymiai (ţr. 13 pav.). Lyginant su praeitais metais,

mokinių skaičius padidėjo 41 pradinuku. Kaune veikia 8 pradinės mokyklos.

13 pav. Mokinių skaičiaus kaita pradinėse mokyklose

Kauno 9 progimnazijose mokinių skaičius lyginant su praeitais metais padidėjo 1248 mokiniais. Mokinių

skaičiaus didėjimas Kaune susijęs su mokyklų tinklo pertvarkos procesais (ţr. 14 pav.).

14 pav. Mokinių skaičiaus kaita progimnazijose

461

390 394

417

415

574

0

100

200

300

400

500

600

700

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

2480 2408

2333 2420

2629

2758

2100

2200

2300

2400

2500

2600

2700

2800

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

487 474 477 642

633 892 579 562 530 656

632 604

1671

1791 1778 2325

2695 2688

400

900

1400

1900

2400

2900

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.


2739 2740 2743

2437 2511 2552

568 551 537 563 611 604

4496 4267 4280 4383 4306

4402

500

2000

3500

5000

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.


1924 3308 3630 3654

4902 4724 5926

6167 7161 7354 8696

9813 11012 11451

16541

0

4000

8000

12000

16000

20000

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.


8

Kauno 12 pagrindinių mokyklų mokinių skaičius 2015 metais padidėjo 2008 mokiniais (ţr.15 pav.).

15 pav. Mokinių skaičiaus kaita pagrindinėse mokyklose

Kauno daugiafunkciuose centruose nuo 2013 m. mokinių skaičius kiekvienais metais stabiliai didėja dėl

vykstančių mokyklų tinklo pertvarkos procesų (ţr.16 pav.). 2015/2016 m. m. Kauno mieste yra 6 daugiafunkciai

centrai. Lyginant su 2014 m. mokinių skaičius padidėjo 313 mokiniais.

16 pav. Mokinių skaičiaus kaita daugiafunkciuose centruose

Kauno jaunimo mokyklose mokinių skaičius nuo 2012 m. kinta labai neţymiai. Dvejose Kauno jaunimo

mokyklose 2015/2016 m. m. mokosi 181 mokinys (ţr. 17 pav.).

17 pav. Mokinių skaičiaus kaita jaunimo mokyklose

Kauno vidurinėse mokyklose nuo 2010 m. mokinių skaičius kiekvienais metais stabiliai maţėja dėl

vykstančių mokyklų tinklo pertvarkos procesų (ţr. 18 pav.). 2015/2016 m. m. Kauno mieste yra likusi 1 vidurinė

mokykla.

18 pav. Mokinių skaičiaus kaita vidurinėse mokyklose

2647 2675

3053

4824 3242

5250

10482

5046

4161 3736

2844 2788

10980

4091

4404

6389 6296

8526

0

4000

8000

12000

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.


238

1419

1732

106

112

571

0

500

1000

1500

2000

2013 m. 2014 m. 2015 m.

Kaunas Vilnius

273 244

181 192 173 181

183

160 152 151

159 179

50

150

250

350

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

Kaunas Vilnius

25891

21657

16632

11396 10452

680

29582 24953

19542

15932 14706

1354

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.


9

Kauno miesto mokinių skaičius suaugusiųjų mokykloje, kaip ir Vilniuje bei Klaipėdoje maţėja (ţr. 19

pav.). Kaune mokiniai be suaugusiųjų mokyklos gali pasirinkti mokymąsi suaugusiųjų klasėse A. Puškino gimnazijoje

bei profesinėse mokyklose, kuriose gali tuo pačiu metu mokytis ir įgyti reikiamą specialybę.

19 pav. Mokinių skaičiaus kaita suaugusiųjų mokyklose

Kauno miesto gimnazijose mokinių skaičius kinta dėl vykstančios tinklo pertvarkos ir steigiamų privačių

gimnazijų. 2015 metais pilnai išgrynintos yra 10 gimnazijų iš 20 (ţr. 20 pav.).

20 pav. Mokinių skaičiaus kaita gimnazijose

Nuo 2010 metų mokinių skaičius specialiosiose mokyklose išlieka stabilus (ţr. 21 pav.). 2015/2016 m. m.

Kauno mieste yra 6 specialiosios mokyklos.

21 pav. Mokinių skaičiaus kaita specialiosiose mokyklose

Mokinių, besimokančių 1, 4 ir 8 klasėse, kaita per 2010-2015 metų laikotarpį Kauno mieste pavaizduota

22 pav. Lyginant su praėjusiais metais, 2015 metais padaugėjo 174 pirmokų, ketvirtokų – 83, tačiau aštuntokų sumaţėjo

249. Iš grafiko pastebima, kad ir toliau artimiausius trejus metus išliks mokinių maţėjimo tendencija.

22 pav. Mokinių skaičiaus kaita 1, 4 ir 8 klasėse Kauno mieste

1579

1052 951 799 759

672 677 571 583

469 367 311

2364 2331

2864

2027

1966

2199

300

1300

2300

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.


7434 7853

8893 8331 8224

13813

6545 6147 5716 5463 5823

5751

12426 14169

16439 17204 18195

23447

0

4000

8000

12000

16000

20000

24000

28000

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.


522 514 486 487 483 574

234 219 227

226 185

197

428 434 430 320 443

347

0

200

400

600

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.


2674 2706

2822

2588

2735 2909 2925 2753

2652 2449

2522 2605

3820 3266 3173

2737

2507 2258

2000

3000

4000

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

Mokinių skaičius 1 klasėje Mokinių skaičius 4 klasėje Mokinių skaičius 8 klasėje

10

Kauno miesto mokinių skaičius 10 ir 12 klasėse nuo 2010 metų nuolat maţėjo, tačiau didėjo besimokančių

gimnazijos 2 ir 4 klasėse skaičius. Tai įvyko dėl tinklo pertvarkos, naujų nevalstybinių mokyklų atsiradimo ir

dešimtokų galimo mokymosi profesinėse mokyklose (ţr. 23 pav.). Prognozuojama, kad artimiausius trejus metus tiek

dešimtokų, tiek dvyliktokų skaičius maţės, tačiau dėl vykstančio mokyklų akreditacijos proceso artimiausius dvejus

metus gali išlikti šių mokinių skaičiaus didėjimas gimnazijose.

23 pav. Mokinių skaičiaus kaita 10 ir 12 klasėse bei gimnazijos 2 ir 4 klasėse

Jei bendrojo ugdymo mokyklose mokinių skaičius maţėja, tai ikimokyklinio ugdymo vaikų skaičius

neţymiai didėja – per 2015 metus padaugėjo 223 vaikais ir siekė 14294 (ţr. 24 pav.).

24 pav. Ikimokyklinių įstaigų auklėtinių skaičiaus kaita

Kauno miesto vaikų dalis, dalyvaujančių ikimokykliniame ugdyme, gauta nuo bendro 1-6 metų vaikų

skaičiaus, 2015 m. maţai kito – nuo 75,4 proc. iki 72,3 proc. – sumaţėjo 3,1 proc. (ţr. 25 pav.).

25 pav. 1-6 metų vaikų, ugdomų švietimo įstaigose, dalis

Vietų skaičius Kauno miesto ikimokyklinėse įstaigose nuolat didėja (ţr. 26 pav.) dėl papildomai steigiamų

naujų grupių (ţr. 28 pav.) ir darţelių–mokyklų reorganizavimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigas (2015 metais rugsėjo

mėn. atidarytos 26 ikimokyklinio ugdymo grupės, papildomai sukurta 455 naujos vietos ikimokyklinio ir

priešmokyklinio amţiaus vaikams, 2014 metais sukurta 521 nauja vieta, 2013 m. - 234, 2012 m. – 168, 2011 m. – 231

vieta). Problema - vietų trūkumas lopšelių grupėse – dar išlieka, nors ir neţymus. Tiesa, kai kuriose seniūnijose dėl

2719

2413

1820

1116 1134

631

3024

2436

1409 1061

933

95

1380

1818

2059 2064 1904

2178

1755 1854

2157

2460 2349

2779

0

650

1300

1950

2600

3250

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

Mokinių skaičius 10 klasėje Mokinių skaičius 12 klasėje

Mokinių skaičius gimnazijos 2 klasėje Mokinių skaičius gimnazijos 4 klasėje

12278 12815 13317 13573 14071 14294

7407 7853 8328 8521 8574 8577

23092 24954

26938 26251 26453 25500

0

10000

20000

30000

2010 2011 2012 2013 2014 2015


64,8 65,9

73,3 72,8

75,4

72,3 71,1 70,7

79,9 79,1 77,4

75,6

69,7 70,5

75

68,7

66,8

62,7

60

70

80

2010 2011 2012 2013 2014 2015


11

gyventojų apgyvendinimo tankumo darţeliai perpildyti ir juose nėra vietų, kai kuriose – laisvų vietų yra. Taigi, 1 vaikui

Kauno mieste 2015 m. teko 1,05 vietos. Situacija šiek tiek geresnė kaip praėjusiais metais (ţr. 27 pav.).

26 pav. Vietų skaičius Kauno miesto ikimokyklinėse

įstaigose

27 pav. 1 vaikui vietų skaičius Kauno miesto

ikimokyklinėse įstaigose

28 pav. Informacija apie naujų grupių skaičiaus kaitą 2010-2015 metais

Kauno miesto ikimokyklinių įstaigų uţpildomumas pagal atskiras seniūnijas pavaizduotas 29 paveiksle.

Duomenys rodo, kad lopšelio grupės beveik visose seniūnijose perpildytos. Daugiausiai perpildyti darţeliai yra

Ţaliakalnio, Centro, Petrašiūnų, Aleksoto, Gričiupio seniūnijose. Iš viso laukiančių eilėje į darţelius vaikų skaičius

pateiktas 30 paveiksle.

29 pav. Seniūnijose esančių darželių užpildomumas

30 pav. 2015 m. laukiančių eilėje į darželius vaikų skaičius pagal seniūnijas

12801 13032

13208 13442

13963

15008

12000

12500

13000

13500

14000

14500

15000

15500

2010 2011 2012 2013 2014 2015

1,04 1,02

0,99 0,99 0,99

1,05

0,0

1,0

2,0

2010 2011 2012 2013 2014 2015

4 5

2

9

25 26

0

10

20

30

96%

99% 101% 101%

103% 103% 105% 105% 108%

108% 109%

99%

99% 96% 100%

99%

99% 96%

105%

101%

103%

100%

80%

90%

100%

110%

120%lopšelio grupės darţelio grupės

48 51 93 95 111 121 121 132 159

307

458

0

300

600

Petr

ašiū

nų

Šan

čių

Pan

em

un

ės

Ţalia

kaln

io

Ce

ntr

o

Ale

ksoto

Vili

jam

po

lės

Gri

čiu

pio

Eig

ulių

Da

inavos

Šili

ain

ių

12

3. Mokytojai

Dėl vykstančių mokyklų reorganizacijos procesų mokytojų skaičiaus tendencijos Kaune atspindėjo bendrą

Lietuvos situaciją. Mokytojų skaičius bendrojo ugdymo mokyklose nuolat maţėjo (ţr. 31 pav.). Per 6 metus, t. y. nuo

2010 m. Kaune sumaţėjo virš 700 mokytojų (22 proc.). 2015 m. mokytojų skaičius sumaţėjo 78 mokytojais.

31 pav. Mokytojų skaičiaus kaita

Vaikų skaičiaus maţėjimas sąlygojo vaikų tenkančių vienam mokytojui santykį (ţr. 32 pav.). Kaune šis

santykis ketverius metus buvo geriausias (12,6), tačiau 2015 m. Vilnius šį rodiklį pagerino. Jis rodo, kad reikia

perţiūrėti klasių uţpildomumą. Kita vertus, reikėtų galvoti apie perspektyvą išlaikyti kuo stabilesnį šį skaičių, todėl,

neabejotinai reikalinga tinklo pertvarka sujungiant mokyklas ar tiesiog mokykloje apjungiant turimas klases bei

stengiantis pritraukti kuo daugiau mokinių, ir išlaikyti mokyklos konkurencingumą.

32 pav. Vienam mokytojui tenkančių mokinių skaičius

Mokytojų atestacijos rodikliai stabiliai didėja, taigi, neatestuotų mokytojų vis maţėja (ţr. 33 pav.). Kasmet

Kaune neatestuotų mokytojų sumaţėja apie 0,5 - 1 proc.

33 pav. Atestuotų ir neatestuotų mokytojų dalies kaita (proc.)

3174 3110 2930

2663 2539 2461

1706 1666 1582 1624 1513 1483

5143 5087 4978 4973 4686 4585

1000

2000

3000

4000

5000

6000

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.


11,2 10,9

11,1

11,1

10,7

10,0

13,4

12,7 12,5 12,5

12,6 12,9

11,9 11,5 11,5

11,0

11,6 12,1

12,2 12,1 12,0 12,0

12,8

13,5

9

11

13

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.


5,3

44

38

3,7

9 7,5

43,9

40,7

4 7,5 8,33

44 43

4,6 6,8 5,4

33,6

45,3

5,8 6,7 5,7

36,4

46

6,1 5,9

9

42,2 47

6,2

4,8

0

20

40

60

Mokytojai Vyr. mokytojai Metodininkai Ekspertai Neatestuoti

2010 m 2011 m 2012 m 2013 m 2014 m. 2015 m.

13

Mokyklų vadovų atestacijos procesų 2015 metais, lyginant su praėjusiais metais, rodikliai keitėsi neţymiai,

tačiau neatestuotų vadovų dalis (ţr. 34 pav.) padidėjo beveik 8 proc. Taip pat sumaţėjo vadovų, įgijusių ar

pasitvirtinusių I, II ar III vadybinę kategoriją, dalis. Įtaka šiems pokyčiams padarė vadovų kaita – priimta dirbti naujų

vadovų.

34 pav. Atestuotų ir neatestuotų mokyklos vadovų ir jų pavaduotojų dalies kaita (proc.)

33 ir 34 paveiksluose pateikti statistiniai duomenys rodo atotrūkį tarp mokytojų ir vadovų atestacijos.

Neatestuotų mokytojų skaičius maţai kinta - 2015 m. sudarė 4,8 proc., vadovų – 27,3 proc. Bendra neatestuotų

pedagoginių darbuotojų dalis sudaro 32,1 proc., 2014 m. buvo 25,3 proc. Padidėjusiam neatestuotų pedagoginių

darbuotojų skaičiui įtakos turėjo vadovų ir pedagoginio personalo kaita.

Mokytojų pasiskirstymo pagal amţių ir darbo staţą tendencijos rodo pedagoginio personalo senėjimą (ţr.

35 ir 36 pav.). Per penkerius metus, 50 m. ir vyresnių skaičius padidėjo beveik 6 proc. Jaunų mokytojų nuolat maţėja,

nors 2015 m. šis skaičius padidėjo – 0,9 proc.

35 pav. Mokytojų pasiskirstymas pagal amžių (proc.)

36 pav. Mokytojų pasiskirstymas pagal pedagoginį darbo stažą (proc.)

Skaičiuojant vidutinį bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų, vadovų ir bendrai visų pedagogų amžių,

pastebėta, kad vidutinis vadovų amţius Kauno mieste yra 50 metų (ţr. 38 pav.), mokytojų amţius (be vadovų) – 49

metai (ţr. 37 pav.). Bendras visų pedagoginių darbuotojų vidutinis amţius (su vadovais) – 45 metai (ţr. 38 pav.). Iš

grafikų matyti, kad vyriausieji pagal amţių yra rusų k. mokytojai (54 m.), jauniausieji – prancūzų k., informacinių

technologijų ir muzikos mokytojai, pagal pareigybes jauniausi – psichologai (37 m.).

2,6

49,2

28,1

20

2,4

48,2

27,6

22,7

2,6

50,4

25,4 23,2

3,0

47,0

15,7 15,7

3,7

56,7

20,3 19,4

3,1

53,1

17,3

27,3

0

20

40

60

I vadybinė II vadybinė III vadybinė Neatestuotų

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

5,5

18,4

30,1

46

5,1

17,2

29,7

47,6

4,7

17,4

30,4

47,5

3,1

14,7

29,3

52,8

2,1

13,9

29,9

53,4

3

15

28,7

53,4

0

20

40

60

iki 29 metų nuo 30 iki 39 metų nuo 40 iki 49 metų 50 metų ir vyresni

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

8 8,3 12,1

71,6

5,9 8 9,3

72,5

10,8 6,8 9,6

73,1

6,9 7 10

76

10,7 6,7 9,7

76,6

8,5 8 8,6

75

0

20

40

60

80

100

iki 4 metų 4—9 metų 10—14 metų 15 metų ir didesnis

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

14

37 pav. Vidutinis bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų amžius pagal dalykus

38 pav. Vidutinis bendrojo ugdymo mokyklų visų pedagoginių darbuotojų amžius pagal pareigybes

2015 m. spalio 1 d. ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbo 1592 pedagoginiai darbuotojai (su vadovais ir

auklėtojais). Iš jų - 939 auklėtojos, 161 vadovas (ţr. 39 pav.). 2014 m. iš viso šių darbuotojų buvo 1632. Lyginant su

praėjusiais metais sumaţėjo 40 darbuotojų. Skaičiuojant vidutinį ikimokyklinio ugdymo auklėtojų, vadovų ir bendrai

ikimokyklinio ugdymo pedagogų amžių, pastebėta, kad vidutinis šio tipo įstaigų vadovų amţius Kauno mieste yra 51

metai (ţr. 40 pav.), auklėtojų amţius - 47 metai, bendras visų pedagoginių darbuotojų vidutinis amţius (su vadovais) –

45 metai.

39 pav. Vidutinis ikimokyklinio ugdymo pedagoginių

darbuotojų skaičius pagal pareigybes 40 pav. Vidutinis ikimokyklinio ugdymo pedagoginių

darbuotojų amžius pagal pareigybes

Neformaliojo ugdymo įstaigų pedagogų skaičius 2015 m. padidėjo ir spalio 1 d. buvo 742 (ţr. 41 pav.), jų

amžiaus vidurkis – 41 metai (ţr. 38 pav.).

41 pav. Pedagogų skaičiaus kaita neformaliojo ugdymo įstaigose

43 44 45 47 47 49 49 49 49 50 50 51 51 51 51 52 52 52 52 54

0

30

60

Uţsie

nio

ka

lba (

pra

ncū

zų)

Info

rma

cin

ės te

ch

nolo

gijo

s

Muzik

a

Do

rinis

ug

dym

as (

tikyba

)

Uţsie

nio

ka

lba (

anglų

)

Do

rinis

ug

dym

as (

etika)

Ge

og

rafija

Pra

din

io u

gd

ym

opro

gra

mo

s d

aly

ka

i

Kūn

o k

ultū

ra

Eko

nom

ika

Lie

tuvių

kalb

a

Isto

rija

Da

ilė

Ch

em

ija

Fiz

ika

Bio

logija

Uţsie

nio

ka

lba (

vo

kie

čių

)

Tech

no

log

ijos

Mate

ma

tika

Uţsie

nio

ka

lba (

rusų

)

Mokytojų amţiaus vidurkis mieste - 49 metai

37 41 41 45 49 50 54

0

25

50

Psichologai Socialiniaipedagogai

Neformaliojougdymo

pedagogai

Specialiejipedagogai

Mokytojai Vadovai Logopedai

Pedagogų amţiaus vidurkis mieste - 45 metai

162

159

161

161

161

1069

1080

1018

949

939

459

419

528

522

492

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

Vadovai Auklėtojai Kiti pedagogai

47

51

42 41

40

44

48

52

Auklėtojai Vadovai Pagalbąteikiantyspeagogai

Meniniougdymo

pedagogai

Pedagogų amţiaus vidurkis mieste - 45 metai

755

728 734

693 709

742

660

680

700

720

740

760

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

15

4. Bazė, įranga

2015-2016 mokslo metais Kauno miesto savivaldybės reguliavimo sričiai priklausė 171 švietimo įstaigos: 84

ikimokyklinio ugdymo, 70 bendrojo ugdymo mokyklų, 15 neformaliojo ugdymo įstaigų ir 2 kitos valdymo įstaigos.

2 lentelė

Įstaigų kaita 2010-2015 metais

Įstaigos tipas 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

Lopšeliai-darţeliai 68 70 71 71 72 72

Vaikų darţeliai 14 14 13 13 12 12

Mokyklos-darţeliai 6 3 3 4 4 5

Pradinės mokyklos 11 11 11 9 9 8

Progimnazijos 3 6 7 7 9

Pagrindinės mokyklos 7 8 9 13 8 12

Mokyklos–daugiafunkciai centrai 5 6

Jaunimo mokyklos 3 3 2 2 2 2

Vidurinės mokyklos 35 30 26 17 16 1

Suaugusiųjų mokyklos 1 1 1 1 1 1

Gimnazijos 10 11 12 11 12 20

Neformaliojo švietimo įstaigos 19 19 17 17 15 15

Kitos valdymo įstaigos (PPT, KPKC) 2 2 2 2 2 2

Specialiosios įstaigos 6 7 6 7 7 6

Iš viso: 182 182 179 174 172 171

2015 m. 26 bendrojo ugdymo mokyklų pastatai (37 proc.) fiksuoti kaip geros būklės (jiems nereikalingas

kapitalinis remontas). Didţiausias remonto poreikis fiksuojamas švietimo įstaigų pastatų kiemo statiniams, inţinerinių

įrenginių dalims, kurių būklė labai bloga ir bloga, pavaizduotas 42 ir 43 paveiksluose.

42 pav. Kauno miesto švietimo įstaigų kiemo statinių, kurių būklė labai bloga ir bloga, remonto poreikis

43 pav. Švietimo įstaigų pastatų statinių, inžinerinių įrenginių dalių, kurių būklė labai bloga ir bloga, remonto poreikis

16%

4%

22%

14%

1%

11% 10% 7%

Įvaţiavimai,takai

Teritorijostvoros

Pastatonuogrindos

Teritorijosdrenaţas

Pavėsinės Sportoaikštelės

Sportoįrenginiai

Ţaidimoaikštelės

19%

30%

19%

3%

4%

12%

9%

8%

14%

20%

18%

24%

37%

17%

26%

31%

19%

32%

13%

15%

14%

13%

16%

20%

18%

25%

5%

Pamatai

Išorinės sienos

Stogo danga

Langai

Lauko durys

Įranga neįgaliesiems

Vidaus patalpų lubos

Vidaus patalpų sienos

Vidaus patalpų durys

Vidaus patalpų grindys

Tambūrų durys

Virtuvių patalpos

Nuotekų ir kanalizacijos sistema

Lietaus vandens surinkimo sistema

Šalto vandens tiekimo sistema

Šildymo sistema (vamzdynai)

Šildymo sistema (radiatoriai)

Elektros instaliacija

Elektros skydeliai

Elektros skydinės

Vidaus patalpų šviestuvai

Virtuvių, skalbyklių elektros įranga

Karšto vandens tiekimo sistema

WC patalpos

WC įrenginiai

Vėdinimo sistema

Šilumos punktas

16

5. Lėšos

44 paveiksle parodyta, kokia Kauno miesto savivaldybės biudţeto asignavimų dalis skirta švietimui finansuoti. Nuo

2013 metų švietimui skirta dalis maţėja. 2015 metais ši dalis sumaţėjo 3,5 proc.

44 pav. Kauno miesto savivaldybės biudžeto asignavimų dalis skirta švietimui

45 paveiksle pateiktas Savivaldybės ir Valstybės (MK) lėšų santykis. Iš paveikslo matyti, kad Savivaldybės lėšų

dalis bendrame švietimo biudţete tai didėjo, tai maţėjo, lyginant su Mokinio krepšelio lėšomis. 2015 metais skirtumas tarp

Savivaldybės ir Mokinio krepšelio lėšų yra 6427 tūkst. eurų, tačiau Savivaldybės indėlis buvo didesnis.

45 pav. Valstybės lėšos (Mokinio krepšelis) ir Savivaldybės lėšos, skirtos švietimui (tūkst. Eur)

Mokinio krepšelio lėšos, paskaičiuotos pagal mokinių skaičių, nėra pakankamos kai kurioms mokykloms darbo

uţmokesčio ir įnašų socialiniam draudimui išmokėti. Tai matome 46 paveiksle. 2015 metais tarp Kauno m. bendrojo ugdymo

mokyklų darbo uţmokesčio ir įnašų socialiniam draudimui perskirstyta maţiau MK lėšų nei 2014 metais. Tai įvyko dėl

padidėjusio mokinių vidurkio klasėse skaičiaus ir kitų MK lėšų taupymo būdų. 47 pav. MK trūkumas pavaizduotas pagal

įstaigų tipus - ikimokyklines įstaigas ir bendrojo ugdymo mokyklas. MK situacija yra pagerėjusi tiek bendrojo ugdymo

mokyklose, tiek ikimokyklinėse įstaigose.

46 pav. MK darbo užmokesčio ir įnašų socialiniam

draudimui bendras perskirstymas (tūkst. Eur)

47 pav. MK darbo užmokesčio ir įnašų socialiniam

draudimui perskirstymas pagal tipus (tūkst. Eur)

53,9%

51,3%

53,4% 53,8%

52,0%

48,5%

45%

50%

55%

2010 2011 2012 2013 2014 2015

54309 60019

56609

55198 55607 56386

55347

65713

51994

56765 59063 62813

0

20000

40000

60000

80000

2010 2011 2012 2013 2014 2015

MK lėšos Savivaldybės lėšos

663,0

2615,4

1727,9

2205,9

1931,3

804,4

0

1500

3000

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

886,3

159,0 85,7 129,4 64,1

1729,1

1568,9

2120,2 1801,9

740,4

0

1000

2000

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

Ikimokyklinių įstaigų Bendrojo ugdymo mokyklų

17

2010-2014 metų laikotarpyje švietimo įstaigų kreditiniai įsiskolinimai tai didėjo, tai maţėjo. Lyginant su 2013 metais,

2014 metais kreditinius įsiskolinimus pavyko gerokai sumaţinti – apie 8000 tūkst. Lt. Didţiausią įsiskolinimą sudarė

komunalinės paslaugos, iš jų konkrečiai – šildymas (ţr. 48 pav.). Paţymėtina, kad trejus pastaruosius metus nebuvo

įsiskolinimų uţ vandenį ir elektrą, o 2015 metais mokėtinų sumų visai nebuvo.

48 pav. Kreditinių įsiskolinimų kaita (įsiskolinimas ilgesnis nei 45 dienos, už 2010-2014 m. tūkst. Lt, 2015 m. tūkst. Eur)

49, 50, 51, 52 paveiksluose pateiktas miesto mokinių skaičiaus vidurkis klasėse pagal klasių grupes. Iš pateiktų

paveikslų matome, kad daugiausiai mokinių skaičiaus vidurkis klasėse neatitinka nustatytos normos (pagal kurią yra

apskaičiuojamas Mokinio krepšelis) priešmokyklinėse grupėse, 5-8 ir 9-10 (1-2 gimnazijos) klasėse. Dėl mokyklų pertvarkos

procesų didţiausias teigiamas šio skaičiaus pokytis stebimas 1-4 ir 11-12 (3-4 gimnazijos) klasėse. Šis mokinių skaičiaus

vidurkis klasėse maţėja todėl, kad maţėja bendras mokinių skaičius mieste. Prognozuojama, kad ateinančius trejus metus šis

skaičius ir toliau maţės dėl bendros mokinių maţėjimo tendencijos mieste.

49 pav. Mokinių skaičiaus vidurkių priešmokyklinio ugdymo grupėse fakto ir normos palyginimas

50 pav. Mokinių skaičiaus vidurkių 1-4 klasėse fakto ir normos palyginimas


Bendras Komunalinės paslaugos Mityba Remontas Kita

2010 10585,9 9231,6 429,6 838,3 86,4

2011 7050,1 5485,2 1000,6 517,9 46,4

2012 11210,9 10822,6 270,7 14,7 102,9

2013 10285,4 9537,1 452,7 241,9 53,7

2014 2026,9 1967,3 43,1 16,5

2015 0 0 0 0 0

0

4000

8000

12000

20 20 20 20 20

20

16,7 16,6 16,6 17,8 17,5

17,4

14

17

20

23

2010/2011 m.m. 2011/2012 m.m. 2012/2013 m.m. 2013/2014 m.m. 2014/2015 m.m. 2015/2016 m.m.

Priešm. gr. norma faktas

22 22 22 22 22 22

20,6 20,7 20,7 21

21,6 21,9

20

23

2010/2011 m.m. 2011/2012 m.m. 2012/2013 m.m. 2013/2014 m.m. 2014/2015 m.m. 2015/2016 m.m.

1-4 kl. norma faktas

25 25 25

25 25 25

25,3

21,8

23,5

22,8 22,5

22,3

21

23

25

2010/2011 m.m. 2011/2012 m.m. 2012/2013 m.m. 2013/2014 m.m. 2014/2015 m.m. 2015/2016 m.m.

5-8 kl. norma faktas

18


53 paveiksle pavaizduotas atskirose bendrojo ugdymo mokyklose esantis mokinių skaičiaus vidurkis klasėse.

Paţymėtina, kad pagal MK apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką specialiosiose mokyklose nustatytas optimalus mokinių

skaičius klasėje yra 4-10 mokinių, jaunimo mokyklose – 10 mokinių. Paveiksle nėra specialiųjų mokyklų (dėl maţo mokinių

skaičiaus) ir „Aitvaro“ vidurinės mokyklos (dėl jungtinių klasių).

53 pav. Mokinių skaičiaus vidurkis klasėse

25 25 25 25 25

25

24,2 24,6

24

23,7 23

22,3

26,3 26

27,2

27,1 26,1 25,6

22

25

28

2010/2011 m.m. 2011/2012 m.m. 2012/2013 m.m. 2013/2014 m.m. 2014/2015 m.m. 2015/2016 m.m.

9-12 kl.(1-4 g.) norma faktas 9-10 kl. (1-2 g.) faktas 11-12 kl. (3-4 g.)

9,7 11,7

17,4 12,8

17,8 19,1 18,7

20,4 17,6

19,1 16,1

20,3 19,3 19,8

21,1 20,6 20,7 20,7

20,0 19,4

21,1 21,0 21,8

19,7 21,3

23,8 21,5 21,0 21,1 21,9

24,2 21,9

21,3 23,6

22,4 21,5 22,6 23,3 23,7 23,7 23,8 24,7

22,9 23,9

25,1 24,2 24,1

26,2 26,1 25,7 26,3 26,0

27,6 25,5

28,1 26,4 26,7

25,5 28,2 28,2 27,9 28,6

26,5 29,4

11,0 12,0

16,4 18,6

16,8 17,0 18,7

19,1 19,0

19,9 20,6

19,3 20,2 20,5

20,6 20,5 20,5 19,8 20,4

20,1 20,6 20,7 20,5

22,0 21,2

20,9 21,2 21,7 21,4 21,4

21,7 22,0 23,5

22,7 22,8

23,0 23,9 23,6 23,1 23,8 23,8 23,5

23,9 24,9

24,8 24,4 25,6

25,5 25,9 25,6 25,2 26,5

26,0 27,0

26,6 26,5 26,7

27,4 26,5 27,8

26,3 28,0

28,9 28,7

11,6 12,5

14,0 18,3

16,9 16,8

18,2 17,4

21,2 18,7

21,0 19,4 19,8 19,6 18,5 19,3 19,3 20,1 20,2 21,5

20,4 20,5 20,2 20,8 20,4

18,5 20,6 21,4 21,9 21,4

19,8 23,1 23,3 22,3 24,0 24,8 22,9 23,0 24,0 23,8 23,8 24,4 26,3 24,5 23,7 25,6 25,0

24,4 24,9 26,0 26,0

26,4 25,4 27,1

25,3 27,6 27,4 28,2

27,0 27,0

28,9 27,4 29,2

29,0

Kauno Tito Masiulio jaunimo mokyklaKauno jaunimo mokykla

Kauno kunigaikščio Vaidoto mokykla-daugiafunkcis centrasKauno Kovo 11-osios gimnazija

Kauno Vaišvydavos pagrindinė mokyklaKauno „Nemuno― mokykla-daugiafunkcis centras

Kauno Aleksandro Puškino gimnazijaKauno Stasio Lozoraičio pagrindinė mokyklaGenerolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus

Kauno Jono Ţemaičio-Vytauto mokykla-daugiafunkcis centras

Kauno Tirkiliškių mokykla-darţelisKauno Bernardo Brazdţionio mokykla-daugiafunkcis centras

Kauno šv. Kazimiero pagrindinė mokyklaKauno Palemono gimnazija

Kauno Motiejaus Valančiaus mokykla-darţelisKauno Aleksandro Stulginskio mokykla-daugiafunkcis centras

Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijaKauno „Ţiburio― pagrindinė mokykla

Kauno Rokų gimnazijaKauno Suzukio pradinė mokykla

Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykla-daugiafunkcis centrasKauno šv.Pranciškaus vidurinė mokykla

Kauno Montesori mokykla-darţelis „Ţiburėlis―

Kauno technologijos universiteto Vaiţganto progimnazijaKauno Martyno Maţvydo pagrindinė mokykla

Kauno Šančių pagrindinė mokyklaKauno Veršvų vidurinė mokykla

Kauno Viktoro Kuprevičiaus pagrindinė mokyklaKauno Humanitarinė pagrindinė mokykla

Kauno mokykla-darţelis"Šviesa"Kauno suaugusiųjų mokymo centras

Kauno Pilėnų pagrindinė mokyklaKauno Dainavos pagrindinė mokykla

Vytauto Didţiojo universiteto „Atţalyno― progimnazija

Kauno Simono Daukanto progimnazijaKauno Ţaliakalnio progimnazija

Kauno Vinco Bacevičiaus pradinė mokyklaKauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija

Kauno Kazio Griniaus progimnazijaKauno Milikonių pagrindinė mokykla

Kauno „Paparčio― pradinė mokykla Kauno „Vyturio― gimnazija

Kauno Tado Ivanausko progimnazijaKauno „Šilo― pradinė mokykla

Kauno "Varpo" gimnazijaKauno "Varpelio" pradinė mokykla

Kauno "Ryto" pradinė mokyklaKauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija

Kauno Juozo Urbšio pagrindinė mokyklaKauno Senamiesčio progimnazija

Kauno "Aušros" gimnazijaKauno Vinco Kudirkos progimnazijaKauno Antano Smetonos gimnazija

Kauno Panemunės pradinė mokyklaKauno Maironio universitetinė gimnazija

Kauno mokykla-darţelis "Rūtelė"Kauno Juozo Grušo meno gimnazija

Kauno technologijos universiteto inţinerijos licėjusKauno Jono Jablonskio gimnazija

Kauno "Saulės" gimnazijaKauno "Santaros" gimnazija

Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijaKauno Prano Mašioto pradinė mokykla

Vytauto Didţiojo universiteto „Rasos― gimnazija

2013-2014 m.m. 2014-2015 m.m. 2015-2016 m.m.

19

Vidutinis tarifikuotų neformalaus ugdymo valandų skaičius vienam klasės komplektui pateiktas 54 pav. ir 55 pav.

pateiktas vidutinis tarifikuotų valandų skaičius vienam klasės komplektui. Šie skaičiai lyginant su praėjusiais metais parodo,

kad trūkstant MK lėšų, neformalaus ugdymo valandų skaičius yra maţinamas, didinant mokinių skaičių, neformaliojo ugdymo

grupėse, taip pat tarifikuojama maţiau savaitinių valandų vienam klasės komplektui, didinamas mokinių skaičius mobiliose

grupėse.

54 pav. Vidutinis tarifikuotų neformalaus ugdymo valandų

skaičius vienam klasės komplektui mieste 55 pav. Vidutinis tarifikuotų valandų skaičius vienam

klasės komplektui mieste

56 paveiksle pavaizduotas tarifikuotų valandų skaičius klasės komplektui. Pamokų skaičius objektyviai priklauso

nuo įstaigos tipo, parodant to tipo įstaigų tarifikuotų valandų vidurkį. Ugdymo plane numatyta, kad įstaiga ugdymo turinį

planuoja pagal turimas lėšas.

56 pav. Tarifikuotų valandų skaičius vienam klasės komplektui

2,08 2,09

2,06 2,18 2,20 2,13

1

2

3

2010-2011 2011-2012 2012-2013 2013-2014 2014-2015 2015-2016

50,44

50,84 50,98

50,7

51,12

50,11

48

52

2010-20112011-20122012-20132013-20142014-20152015-2016

68

,6

72

,4

60

,2

55

,4

56

,4

58

,1

70

,5

47

,1

60

,3

50

,6

53

,1

42

,6

47

,6

70

,2

48

,7

67

,6

66

,7

63

,7

63

,5

53

,4

28

,8

51

,0

44

,5

44

,3

43

,0

38

,9

42

,4

43

,4

37

,6

42

,2 48

,5

41

,5

40

,8 4

8,1

4

2,8

4

5,5

4

8,1

4

2,1

4

4,4

50

,4

44

,1

43

,4

47

,1

46

,4

43

,7

48

,5

48

,1

53

,0

48

,6

50

,6

47

,2

39

,2

38

,4

43

,1

39

,3

40

,0

36

,4

39

,0

40

,7

43

,1

33

,7

37

,9 4

5,4

2

7,7

26

,9

37

,6

40

,2

42

,1

44

,0

10

20

30

40

50

60

70

80

Ka

un

o „

Au

šro

s―

gim

na

zija

K

au

no

Jo

no

Ba

sa

na

vič

iau

s g

imn

azija

Ka

un

o S

tep

on

o D

ari

au

s ir

Sta

sio

Gir

ėno

gim

na

zija

Ka

un

o G

ed

imin

o s

po

rto

ir

sveik

atin

imo

gim

na

zija

Ka

un

o J

uo

zo

Gru

šo

me

no

gim

na

zija

Ka

un

o te

ch

nolo

gijo

s u

niv

ers

ite

to inţin

eri

jos lic

ėju

sK

au

no

Jo

no

Jab

lon

skio

gim

na

zija

Ka

un

o K

ovo 1

1-o

sio

s g

imna

zija

Ka

un

o M

air

on

io u

niv

ers

ite

tin

ė g

imn

azija

Ka

un

o P

ale

mo

no g

imn

azija

Ge

ne

rolo

Po

vilo

Ple

ch

avič

iau

s k

ad

etų

lic

ėju

sK

au

no

šv.

Pra

nciš

ka

us g

imn

azija

Ka

un

o A

leksan

dro

Puškin

o g

imna

zija

Vyta

uto

Did

ţio

jo u

niv

ers

ite

to „

Ra

so

s―

gim

na

zija

K

au

no

Rokų

g

imn

azija

Ka

un

o „

Sa

nta

ros―

gim

na

zija

K

au

no

„S

au

lės―

gim

na

zija

K

au

no

An

tan

o S

meto

no

s g

imn

azija

Ka

un

o „

Va

rpo

― g

imn

azija

K

au

no

„V

ytu

rio

― g

imn

azija

Ka

un

o S

uau

gu

sių

jų m

okym

o c

en

tra

s

Ka

un

o V

erš

vų

vid

urinė

mo

kykla

Ka

un

o jau

nim

o m

okykla

Ka

un

o T

ito

Ma

siu

lio ja

unim

o m

okykla

Ka

un

o B

ern

ard

o B

razdţio

nio

mokykla

-da

ug

iafu

nkcis

cen

tras

Ka

un

o „

Nem

un

o―

mo

kykla

-da

ug

iafu

nkcis

ce

ntr

as

Ka

un

o A

leksan

dro

Stu

lgin

skio

mokykla

-da

ug

iafu

nkcis

cen

tras

Ka

un

o k

un

iga

ikščio

Va

idoto

mokykla

-da

ug

iafu

nkcis

cen

tras

Ka

un

o J

on

o ir

Petr

o V

ileiš

ių m

okykla

-da

ug

iafu

nkcis

cen

tras

Ka

un

o J

on

o Ţ

em

aič

io-V

yta

uto

mo

kykla

-da

ug

iafu

nkcis

ce

ntr

as

Ka

un

o D

ain

avo

s p

ag

rindin

ė m

okykla

Ka

un

o h

um

an

ita

rinė p

ag

rind

inė

mo

kykla

Ka

un

o š

v.

Ka

zim

iero

pa

grind

inė

mo

kykla

Ka

un

o V

ikto

ro K

up

revič

iau

s p

agri

nd

inė m

okykla

Ka

un

o S

tasio

Lo

zo

raič

io p

agri

nd

inė m

okykla

Ka

un

o M

art

yn

o

Ma

ţvyd

o p

ag

rindin

ė m

okykla

Ka

un

o M

iliko

nių

pag

rin

din

ė m

okykla

Ka

un

o P

ilėn

ų p

ag

rind

inė

mo

kykla

Ka

un

o Š

ančių

pa

gri

nd

inė

mo

kykla

Ka

un

o J

uo

zo

Urb

šio

pa

gri

nd

inė m

okykla

Ka

un

o V

aiš

vyda

vo

s p

ag

rind

inė m

okykla

Ka

un

o „

Ţib

uri

o― p

ag

rin

din

ė m

okykla

Vyta

uto

Did

ţio

jo u

niv

ers

ite

to „

Atţ

aly

no

― p

rog

imn

azija

K

au

no

Sim

on

o D

auka

nto

pro

gim

na

zija

Ka

un

o J

urg

io D

ob

ke

vič

iau

s p

rog

imn

azija

Ka

un

o K

azio

Gri

nia

us p

rogim

na

zija

Ka

un

o T

ad

o I

va

nau

sko

pro

gim

nazija

Ka

un

o V

inco K

ud

irko

s p

rog

imna

zija

Ka

un

o S

ena

mie

sčio

pro

gim

na

zija

Ka

un

o te

ch

nolo

gijo

s u

niv

ers

ite

to V

aiţ

gan

to p

rog

imna

zija

Ka

un

o Ţ

alia

ka

lnio

pro

gim

na

zija

Ka

un

o V

inco B

ace

vič

iau

s p

rad

inė

mo

kykla

Ka

un

o P

ran

o M

ašio

to p

rad

inė m

okykla

Ka

un

o P

ane

mu

nė

s p

rad

inė

mo

kykla

Ka

un

o „

Pa

pa

rčio

― p

rad

inė

mo

kykla

K

au

no

„R

yto

― p

rad

inė

mo

kykla

K

au

no

Su

zukio

pra

din

ė m

okykla

Ka

un

o „

Šilo

― p

rad

inė

mo

kykla

K

au

no

"V

arp

elio

" p

rad

inė

mo

kykla

Ka

un

o m

okykla

-da

rţe

lis „

Rūte

lė―

Ka

un

o m

okykla

-da

rţe

lis „

Švie

sa

― K

au

no

Tir

kili

škių

mokykla

-da

rţe

lisK

au

no

Mo

tie

jaus V

ala

nčia

us m

okykla

-da

rţe

lisK

au

no

Mo

nte

so

ri m

okykla

-da

rţe

lis „

Ţib

urė

lis―

Ka

un

o "

Aitva

ro"

mo

kykla

Ka

un

o P

ran

o D

aun

io a

klų

jų ir

silp

na

reg

ių u

gd

ym

o c

en

tras

Ka

un

o k

urč

iųjų

ir

ne

prigir

din

čių

jų u

gd

ym

o c

en

tra

sK

au

no

Jo

no

La

uţik

o s

pecia

liojo

ug

dym

o c

entr

as

Ka

un

o s

pe

cia

lioji

mo

kykla

vidurkis 58,18

vidurkis 40,72

vidurkis 38,24

vidurkis 48,39 vidurkis 45,67

vidurkis 39,46 vidurkis 41,89 vidurkis 44,36

20

57 paveiksle pateiktos bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurioms trūko Mokinio krepšelio lėšų

per pastaruosius trejus metus. Viena iš pagrindinių prieţasčių, kodėl trūksta Mokinio krepšelio lėšų – per maţas mokinių

skaičiaus vidurkis klasėse. Kai kuriose mokyklose šis trūkumas yra nuolatinis, nes mokinių skaičiaus vidurkis nesiekia net 20

mokinių klasėje. Šiose mokyklose taip pat pastebimas mokinių maţėjimas. Didţiausias MK trūkumas stebimas specialiosiose

mokyklose.

57 pav. Bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurioms trūko Mokinio krepšelio lėšų (tūkst. Eur)

69,2

105,7

105,7

75,4

85,8

51,4

81,2

98,3

101,9

31,0

86,2

68,3

93,3

66,9

42,7

34,7

82,6

39,4

41,3

18,8

39,4

37,9

63,6

37,5

37,0

28,7

20,8

16,2

3,2

15,0

27,8

20,4

1,4

11,1

19,5

10,5

14,4

10,0

4,9

9,6

9,0

8,3

7,8

5,8

5,5

5,4

2,7

4,8

4,0

3,9

3,1

16,1

21,6

11,3

225,6

48,9

6,1

8,0

5,2

42,3

12,4

1,1

11,9

22,0

1,5

9,2

6,0

114,2

2,2

7,9

7,8

3,2

5,5

6,9

4,3

1,6

2,6

12,2

4,4

4,1

5,6

5,6

11,0

5,5

6,4 4,4

5,9

0,3

15,3

12,5

7,2

7,1

6,3

5,6

4,0

4,0

3,5

2,3

2,0

1,6

1,5

1,4

1,1

1,0

0,9

0,7

0,5

0,5 0,3

0 50 100 150 200 250 300 350 400 450 500

Kauno specialioji mokykla

Kauno Veršvų vidurinė mokykla

Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras

Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras

Kauno Vandos Tumėnienės ugdymo centras

Kauno humanitarinė pagrindinė mokykla

Kauno suaugusiųjų mokymo centras

Kauno technologijos universiteto Vaiţganto progimnazija

Kauno Dainavos pagrindinė mokykla

Kauno Martyno Maţvydo pagrindinė mokykla

Kauno "Aitvaro" mokykla

Kauno Simono Daukanto progimnazija

Kauno Pilėnų pagrindinė mokykla

Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazija


Kauno Tirkiliškių mokykla–darţelis

Kauno Bernardo Brazdţionio mokykla - daugiafunkcinis centras

Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinė mokykla

Kauno Palemono gimnazija

Kauno kunigaikščio Vaidoto mokykla-daugiafunkcis centras

Kauno Kazio Griniaus progimnazija

Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus

Kauno Ţaliakalnio progimnazija

Kauno šv. Kazimiero pagrindinė mokykla

Kauno "Nemuno" mokykla - daugiafunkcinis centras

Kauno Aleksandro Stulginskio mokykla–daugiafunkcis centras

Kauno Šančių pagrindinė mokykla

Kauno "Ţiburio" pagrindinė mokykla

Kauno Rokų gimnazija

Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykla-daugiafunkcis centras

Vytauto Didţiojo universiteto "Atţalyno" progimnazija

Kauno Tado Ivanausko progimnazija

Kauno "Šilo" pradinė mokykla

Kauno Panemunės lopšelis-darţelis

Kauno Motiejaus Valančiaus mokykla-darţelis

Kauno Kovo 11-osios gimnazija

Kauno Viktoro Kuprevičiaus pagrindinė mokykla

Kauno lopšelis-darţelis "Spindulėlis"

Kauno „Vyturio― gimnazija

Kauno Maironio universitetinė gimnazija

Kauno "Varpo" gimnazija

Kauno lopšelis-darţelis "Neţiniukas"

Kauno "Santaros" gimnazija

Kauno lopšelis-darţelis "Aušrinė"

Kauno "Paparčio" pradinė mokykla

Kauno lopšelis-darţelis "Šilinukas"

Kauno Montesori darţelis-mokykla "Ţiburėlis"

Kauno 6-asis lopšelis-darţelis

Kauno lopšelis-darţelis "Volungėlė"

Kauno lopšelis-darţelis "Naminukas"

Kauno lopšelis-darţelis "Vyturėlis"

Kauno lopšelis-darţelis "Girstutis"

Kauno Tito Masiulio jaunimo mokykla

Kauno vaikų darţelis "Šarkelė"

Kauno lopšelis-darţelis "Rokutis"

Kauno Milikonių pagrindinė mokykla

Kauno lopšelis-darţelis "Gandriukas"

Kauno Vinco Bacevičiaus pradinė mokykla

Kauno Antano Smetonos gimnazija

Kauno lopšelis-darţelis „Drevinukas―

Kauno lopšelis-darţelis „Malūnėlis―

Kauno lopšelis-darţelis „Spragtukas―

Kauno vaikų darţelis "Dvarelis"

Vytauto Didţiojo universiteto "Rasos" gimnazija

Kauno Vinco Kudirkos progimnazija

Kauno menų darţelis „Etiudas―

Kauno jaunimo mokykla

Kauno Tirkiliškių lopšelis-darţelis

Kauno lopšelis-darţelis „Saulutė―

Kauno technologijos universiteto inţinerijos licėjus

Kauno Juozo Grušo meno gimnazija

Kauno lopšelis-darţelis „Klausutis―

Kauno lopšelis-darţelis „Radastėlė―

Kauno Jono Jablonskio gimnazija

Kauno Vaišvydavos pagrindinė mokykla

Kauno Ţaliakalnio lopšelis-darţelis

Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija

Kauno Šančių lopšelis-darţelis

2013 m.

2014 m.

2015 m.

21

58 paveiksle pateikiamos ikimokyklinio ugdymo įstaigos, surikiuotos pagal grupių skaičių, ir reitinguojamos pagal

vieno vaiko išlaikymo kainą (MK + savivaldybės lėšos). Pastebima, kad maţesnėse įstaigose vaikas kainuoja brangiau nei

didesnėse įstaigose. Daugiausiai vaikas kainuoja darţeliuose, turinčiuose daug specialiųjų poreikių vaikų.

58 pav. Vieno vaiko išlaikymo kaina ikimokyklinėse įstaigose (tūkst. Eur)

3,5 4,7

3,8 3,5 3,6

3 2,9 3,2 3,2

2,9 3,2 3

3,1 2,9

2,9 2,7

3,1 2,6 2,9

3 3,9

3,5 2,3

3,1 2,7 2,8 2,9

2,6 2,7 2,8 2,7 2,9 2,8 2,9

3 2,8 2,7

2,8 4,1

2,8

2,5 2,8

2,5 3

2,3 4,1

2,5 2,8

3,4 2,3 2,5 2,5

2,3 2,8

2,7 2,2 2,4 2,6 2,6 2,8 2,9

2,5 2,5 2,5 2,4 2,4 2,4

2,2

2,3 2,9

2,4 2,6

2,3 2,8

2,4 2,2

2,8 2,1 2,2 2,3

2,9 2,3

2,5

3,5 3,6

3,2 2,9

3,3

2,5 2,5

2,5 3

2,3 2,5 2,8

2,3 2,8

2,6 2,6

2,6 2,2

2,5 2,5

3,1 3

2,1 2,3

2,3 2,3

2,8 2,5 2,6 2,3

2,2 2,6

2,4 2,7

2,8 2,6

2,3

2,6 3,2

2,5

2,1 2,4

2,3 2,5

2,1 3,5

2,1 2,5

2,8 1,8

2,1 2,5

1,9 2,4

2,2 1,9

2,3 2,3 2,2

2,3 2,8

2,1 2,1 2,3

2,1 2,1 2,2

2

1,9 2,5

1,9 2,3

2 3,1

2,3 2,2

2,4 2,1 1,9 1,9

2,5 2,1

2,1

2,7

4,2 5,5

4,4 4,9 4,2

4,1 3,9 3,6

3,8 3,4

3,5 3,6

3,2 3,8

3,7 3,2

3,9 2,9

3,6 3,4

4,4 3,6

2,7 3,5

3,3 3,1

3,7 3,2

3,2 3,1

3,3 3,3

3,5 3,2

3,4 3,5

3,2

3,1 4,2

3,3

3,3 3,1

3,1 3,5

3 5,1

3 3,5

3,5 2,4

2,9 2,8

2,9 3,1

3 2,6

3,2 3

2,9 3,1

3,1 2,8 2,8

3,1 2,7 2,7

3 2,6

2,5 3,3

3,6 2,9

2,5 3,7

2,6 2,8

3,4 2,4 2,7 2,8

3,2 2,9

3

Viešoji įstaiga Kauno vaikų darţelis „Rytmetys― (1 grupė)

Kauno 1- asis vaikų darţelis (2 grupės)Kauno vaikų darţelis "Aviliukas" (2 grupės)Kauno vaikų darţelis "Dvarelis" (2 grupės)

Kauno vaikų darţelis "Nykštukas" (2 grupės)Kauno vaikų darţelis "Ţiogelis" (2 grupės)

Kauno 6-asis lopšelis-darţelis (4 grupės)Kauno lopšelis-darţelis "Eglutė" (4 grupės)

Kauno lopšelis-darţelis "Kodėlčiukas" (4 grupės)Kauno lopšelis-darţelis "Obelėlė" (4 grupės)

Kauno lopšelis-darţelis "Radastėlė" (4 grupės)Kauno vaikų darţelis "Raudonkepuraitė" (4 grupės)

Kauno vaikų darţelis "Rudnosiukas" (4 grupės)

Kauno sanatorinis lopšelis-darţelis "Pienė" (5 grupės)Kauno Valdorfo darţelis "Šaltinėlis" (5 grupės)

Kauno lopšelis-darţelis "Atţalėlė" (6 grupės)Kauno lopšelis-darţelis "Ąţuoliukas" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darţelis "Bitutė" (6 grupės)Kauno lopšelis-darţelis "Daigelis" (6 grupės)Kauno lopšelis-darţelis "Dobilėlis" (6 grupės)Kauno lopšelis-darţelis "Eţiukas" (6 grupės)

Kauno kurčiųjų lopšelis-darţelis "Klausutis" (6 grupės)Kauno vaikų darţelis "Klevelis" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darţelis "Klumpelė" (6 grupės)Kauno lopšelis-darţelis "Liepaitė" (6 grupės)Kauno lopšelis-darţelis "Pušaitė" (6 grupės)Kauno lopšelis-darţelis "Rokutis" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darţelis "Smalsutis" (6 grupės)Kauno lopšelis-darţelis "Spragtukas" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darţelis "Šilinukas" (6 grupės)Kauno Tirkiliškių lopšelis-darţelis (6 grupės)Kauno lopšelis-darţelis "Vilnelė" (6 grupės)

Kauno Ţaliakalnio lopšelis-darţelis (6 grupės)Kauno lopšelis-darţelis "Ţiedelis" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darţelis "Ţuvintas" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darţelis "Boruţėlė" (7 grupės)Kauno lopšelis-darţelis "Kregţdutė" (7 grupės)

Kauno lopšelis-darţelis "Šilelis" (7 grupės)

Kauno lopšelis-darţelis "Lakštutė" (8 grupės)Kauno vaikų darţelis "Neţiniukas" (8 grupės)Kauno lopšelis-darţelis "Vyturėlis" (8 grupės)

Kauno lopšelis-darţelis "Drevinukas" (10 grupių)Kauno lopšelis-darţelis "Girstutis" (10 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Naminukas" (10 grupių)Kauno sanatorinis lopšelis-darţelis "Pušynėlis" (10 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Saulutė" (10 grupių)Kauno lopšelis-darţelis "Spindulėlis" (10 grupių)Kauno lopšelis-darţelis "Spindulys" (10 grupių)Kauno lopšelis-darţelis "Svirnelis" (10 grupių)

Kauno vaikų darţelis "Šnekutis" (10 grupių)Kauno lopšelis-darţelis "Vaikystė" (10 grupių)

Kauno vaikų darţelis "Vaivorykštė" (10 grupių)Kauno lopšelis-darţelis "Ţara" (10 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Ţemyna" (10 grupių)Kauno lopšelis-darţelis "Ţilvitis" (10 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Čiauškutis" (11 grupių)Kauno menų darţelis "Etiudas" (11 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Gandriukas" (11 grupių)Kauno lopšelis-darţelis "Kūlverstukas" (11 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Linelis" (11 grupių)Kauno lopšelis-darţelis "Malūnėlis" (11 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Maţylis" (11 grupių)Kauno lopšelis-darţelis "Rasytė" (11 grupių)

Kauno Šančių lopšelis-darţelis (11 grupių)Kauno lopšelis-darţelis "Šermukšnėlis" (11 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Tukas" (11 grupių)Kauno lopšelis-darţelis "Vaidilutė" (11 grupių)Kauno lopšelis-darţelis "Varpelis" (11 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Ţingsnelis" (11 grupių)

Kauno Aleksoto lopšelis-darţelis (12 grupių)Kauno lopšelis-darţelis "Giliukas" (12 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Gintarėlis" (12grupių)Kauno lopšelis-darţelis "Girinukas" (12 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Pagrandukas" (12 grupių)Kauno Panemunės lopšelis-darţelis (12 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Pasaka" (12 grupių)Kauno lopšelis-darţelis "Sadutė" (12 grupių)

Kauno vaikų darţelis "Šarkelė" (12 grupių)Kauno lopšelis-darţelis "Vėrinėlis" (12 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Volungėlė" (12 grupių)Kauno lopšelis-darţelis "Ţelmenėlis" (12 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Ţidinėlis" (12 grupių)Kauno lopšelis-darţelis "Ţvangutis" (12 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Aušrinė" (13 grupių)

2013 m.

2014 m.

2015 m.

22

59 pav. pateikiamos bendrojo ugdymo mokyklos pagal 2013-2015 metų vieno vaiko išlaikymo kainą (MK +

savivaldybės lėšos). Paveiksle nėra mokyklų-darţelių ir specialiųjų mokyklų, kuriose vaiko kaina išauga dvigubai.

59 pav. Vieno vaiko išlaikymas bendrojo ugdymo mokyklose (tūkst. Eur)

60 paveiksle pateiktas Valstybės investicijų programos (VIP) lėšų panaudojimas Kaune 2010-2015 metais. Kaunui

iš šios programos skiriamos lėšos nuo 2012 m. maţėjusios, 2015 m. padidėjo. VIP programoje 2015 m. dalyvavo 5 įstaigos

(2014 m. - tik 2 įstaigos) ir įsisavino VIP skirtų lėšų sumą - 568 tūkst. eurų.

60 pav. Švietimo įstaigoms iš valstybės investicijų programos (VIP) skirtos lėšos (tūkst. Eur)

1,2

1,2

1,3

1,3

1,3

1,3

1,3

1,3

1,2

1,4

1,5

1,5

1,4

1,4

1,6

1,6

1,6

1,7

1,5

1,5

1,5

1,6

1,5

1,2

1,5

1,7

1,6

1,7

1,7

1,6

1,4

1,8

1,8

5,7

1,8

2

1

1,7

2

2,6

1,5

1,7

2

1,8

1,9

1,7

1,6

1,9

2

2,5

1,5

1,7

2

1,6

2,3

1,9

2,5

2,2

3,2

6,4

1,2

1,2

1,2

1,3

1,3

1,3

1,3

1,4

1,4

1,5

1,5

1,5

1,5

1,5

1,6

1,6

1,6

1,7

1,7

1,7

1,7

1,7

1,7

1,7

1,7

1,7

1,8

1,8

1,8

1,8

1,9

1,9

1,9

6,5

1,9

1,9

1,9

2

2

2

2,0

2

2

2,1

2,1

2,1

2,2

2,2

2,2

2,2

2,3

2,3

2,4

2,4

2,4

2,5

2,5

2,7

3,7

7,2

1,3

1,3

1,5

1,3

1,4

1,4

1,3

1,3

1,3

1,5

1,7

1,5

1,7

1,9

1,6

1,3

1,6

1,8

1,8

1,5

1,6

1,7

1,7

1,6

1,7

1,4

1,7

1,9

1,7

1,8

1,7

1,5

2

2

1,9

1,8

2

2

2,1

1,7

3

1,7

2,3

2,1

2,1

2,2

2,5

2,6

2,1

1,6

2,4

2,5

2,4

2,7

2,4

2,7

2,9

3,4

6,9

Kauno Prano Mašioto pradinė mokykla

Kauno „Varpelio" pradinė mokykla



Kauno Senamiesčio progimnazija

Kauno „Paparčio" pradinė mokykla

Kauno Suzukio pradinė mokykla

Kauno Panemunės pradinė mokykla




Kauno „Šilo" pradinė mokykla


Kauno Juozo Urbšio pagrindinė mokykla

Kauno „Saulės" gimnazija



Kauno Jono Basanavičiaus gimnazija

Kauno „Varpo" gimnazija

VDU "Atţalyno" progimnazija

Kauno šv. Pranciškaus gimnazija

Kauno J. Ir P. Vileišių mokykla-daugiafunkcis centras


Kauno „Ryto" pradinė mokykla






Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija




Kauno Motiejaus Valančiaus mokykla-darţelis (buvusi pradinė mokykla)



Kauno Humanitarinė pagrindinė mokykla



Kauno Aleksandro Stulginskio mokykla-daugiafunkcis centras

Kauno „Aušros" gimnazija





Kauno Aleksandro Puškino gimnazija



Kauno „Ţiburio" pagrindinė mokykla

Kauno Bernardo Brazdţionio mokykla-daugiafunkcis centras



Kauno „Nemuno" mokykla-daugiafunkcis centras

Kauno „Santaros" gimnazija




KTU Vaiţganto progimnazija



2013 m.

2014 m.

2015 m.

478

591 589

330 290

568

0

400

800

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

23

ES paramos lėšų įsisavinimas 2012-2015 metais pagal atskiras įstaigas pavaizduotas 61 paveiksle. Paţymėtina, kad

šios lėšos tik iš ES struktūrinių fondų, neįtraukiant savivaldybės ir valstybės koofinansuojamų lėšų. Per pastaruosius ketverius

metus ES lėšas pritraukė 20 švietimo įstaigų (10 mokyklų ir 10 darţelių). 2015 metais švietimo įstaigos ES paramos lėšų

neįsisavino, nes nuo 2014 m. prasidėjo naujas ES finansavimo laikotarpis ir praėjusiais metais buvo teikiamos tik paraiškos

ES finansavimui gauti.

61 pav. ES paramos lėšų įsisavinimas 2012-2015 metais pagal įstaigas (eurais)

Be VIP ir ES lėšų, investicijoms į švietimo įstaigas panaudotos Valstybės tikslinės dotacijos ir Savivaldybės lėšos

(ţr. 62 pav). Investicijoms į švietimo įstaigų infrastuktūrą 2015 m. buvo panaudotos Valstybės investicijų programos,

Valstybės tikslinės dotacijos ir Savivaldybės lėšos. Iš 62 paveikslo matome, kad Valstybės skiriamos lėšos pastaruosius 4

metus yra labai panašios, o Kauno m. savivaldybės biudţeto skiriamų lėšų dalis švietimo įstaigoms 2015 m. padidėjo daugiau

nei 3 kartus lyginanat su 2013 m.

2015 m. švietimo įstaigoms skirta 472 tūkst. Eur paskolinių lėšų ir 3732 tūkst. Eur Kauno miesto savivaldybės

biudţeto lėšų įstaigų pastatų remontams atlikti, avarinės būklės situacijoms šalinti ir kt.

62 pav. Valstybės ir Savivaldybės skirtos lėšos (tūkst. Eur)

63 paveiksle pateikta įstaigų situacija pagal pritrauktas Valstybės (ŠMM, VIP, Valstybės privatizavimo fondo) lėšas

2010-2015 metų laikotarpiu. Čia galima išskirti aktyvias, gebančias pritraukti valstybės lėšas įstaigas tokias, kaip pavyzdţiui

Kauno Aleksandro Stulginskio mokykla - daugiafunkcis centras, Kauno technologijos universiteto Vaiţganto progimnazija,

86886

109187

32727

10426

29831

20273

28672

42574

285565

110056

43153

386932

58214

4344

135832

9443

429358

131545

596678

752397

771391

200777

437326

29558

35761

6661

9847

64585

98181

188253

655989

162477

Kauno „Aušros― gimnazija



Kauno lopšelis-darţelis „Spindulėlis―

Kauno lopšelis-darţelis „Vyturėlis―

Kauno lopšelis-darţelis „Giliukas―

Kauno lopšelis-darţelis „Aušrinė―

Kauno sanatorinis lopšelis-darţelis „Pušynėlis―



Kauno lopšelis – darţelis „Vėrinėlis―

Kauno Petrašiūnų pagrindinė mokykla






Kauno "Ryto" pradinė mokykla


Kauno vaikų darţelis "Rudnosiukas"

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

935 653 728 600 732

2390

903 1262

2165

4204

0

2000

4000

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

Valstybės skiriamos lėšos Savivaldybės skiriamos lėšos

24

Kauno „Santaros“ gimnazija, kurios šias lėšas pritraukė net tris metus iš paskutinių penkių. Bendra šių įstaigų pritraukta lėšų

suma sieka 1090 tūkst. Eur. Nuo 2010 m. vis maţiau įstaigų gauna lėšų iš Valstybės biudţeto pastatų modernizavimui: 2010

metais lėšų gavo – 11 švietimo įstaigų, 2011 m. – 14 įstaigų, 2012 metais - 4 įstaigos, 2013 metais - 7 įstaigos, 2014 metais - 4

įstaigos, 2015 metais - 5 įstaigos.

63 pav. Valstybės biudžeto skirtos lėšos Kauno savivaldybės švietimo įstaigų pastatų modernizavimui ir kapitaliniam remontui

atlikti (ES lėšos neįtrauktos) (tūkst. Eur)

67

67

43

43

29

72

43

43

87

87

67

67

72

116

72

67

58

58

55

58

58

58

73

64

131

139

319

67

65

330

66

66

67

67

191

189

101

119

87

87

84

165

145


Kauno "Aušros" gimnazija




Kauno S. Daukanto progimnazija

Kauno lopšelis-darţelis "Girinukas"

Kurčiųjų neprigirdinčiųjų ugdymo centras

Kauno lopšelis-darţelis "Vaikystė"



Kauno A. Stulginskio mokykla - daugiaf. centras


Kauno J.Dobkevičiaus progimnazija

Kauno J. Urbšio pagrindinė mokykla


Kauno B. Brazdţionio mokykla-daugiafunkcis centras

Kauno V.Kuprevičiaus pagrindinė mokykla

Kauno techn. univ. Vaiţganto progimnazija

Kauno J. ir P. Vileišių mokykla - daugiafunkcis centras






2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

25

II. PROCESAI

Mokyklose vykstantys procesai analizuojami pagal bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybės išorės vertinimo

tvarkos aprašą, išskiriant 5 mokyklų veiklos sritis: mokyklos kultūra, ugdymas ir mokymasis, pasiekimai, pagalba mokiniui ir

mokyklos strateginis planavimas. Šių sričių bendras veiklos kokybės indeksas (toliau tekste - VKI) miesto kontekste

pavaizduotas 64 paveiksle. Paţymėtina, kad 2005-2014 metų laikotarpiu įvertintos 54 Kauno bendrojo ugdymo mokyklos iš

esančių 70 (tai sudaro 77 proc.). 2015 metais išorės auditai Kauno miesto mokyklose nebuvo vykdomi. Kadangi 2014 metais

vertintos tik 3 mokyklos, o 2015 metais vertinimai nevykdyti, tai VKI kaitą netikslinga stebėti. 65 ir 66 paveiksluose pateikta

sričių vertinimų kaita pagal 4 lygių skalę (labai gerai, gerai, patenkinamai, prastai).

64 pav. Bendras 2005-2014 metais vertintų 54 Kauno miesto mokyklų veiklos sričių VKI

65 pav. Mokyklos veiklos sričių vertinimai (vertintos 42 mokyklos, 2005-2012 metais)

66 pav. Mokyklos veiklos sričių vertinimai (vertintos 54 mokyklos, 2008-2014 metais)

Iš 65 ir 66 paveikslų matyti, kad mokyklų išorės vertinimo rezultatai gerėja. Vis daugiau atsiranda „labai gerai“

vertinimų. Gerai vertinamos dvi sritys: Mokyklos kultūra ir Mokyklos strateginis valdymas, likusios trys – patenkinamai.

Geriausiai vertinama – Mokyklos kultūros sritis (gerai ir labai gerai vertinimai sudaro 88,6 proc.), silpniausiai vertinamos

pasiekimų (patenkinamai vertinimai sudaro – 54,5 proc.) bei Ugdymo ir mokymosi (patenkinamai vertinimai sudaro – 70,5

proc.) sritys.

Detalesnė 5 sričių vertinimo kaita ir analizė pateikiama sekančiuose skyriuose. Temų, rodiklių vertinimai pateikti

apibendrinus 54 mokyklų išorinio vertinimo duomenis.

57,4%

62,5%

68,8%

71,0%

74,4%

Ugdymas ir mokymasis

Pasiekimai

Pagalba mokiniams

Mokyklos strateginis valdymas

Mokyklos kultūra

66,7%

52,4%

38,1%

28,6%

16,7%

33,3%

45,2%

61,9%

69,0%

78,5%

2,4%

2,4%

4,8%


Pasiekimai

Pagalba mokiniams


Mokyklos kultūra

Prastai Patenkinamai Gerai Labai gerai

70,5%

54,5%

29,5%

22,7%

11,4%

29,5%

40,9%

65,9%

70,5%

79,5%

4,5%

4,5%

6,8%

9,1%


Pasiekimai

Pagalba mokiniams


Mokyklos kultūra


26

1. Mokyklos kultūra

Mokyklos kultūra vertinama gerai. Gerai ir labai gerai vertinimai sudaro 88,6 proc., patenkinamai – 11,4 proc. (ţr.

67 pav.). Bendras veiklos kokybės indeksas (toliau tekste – VKI) yra 74,4 proc. (ţr. 64 pav.). Mokyklos kultūros sritį sudaro

4 temos: etosas, paţangos siekiai, tvarka ir mokyklos ryšiai. Geriausiai šioje srityje įvertinta mokyklos ryšiai ir etosas (VKI –

po 76 proc.; ţr. 67 pav.). Šių temų įvertinimai yra pavaizduoti 68 paveiksle.

67 pav. Srities „Mokyklos kultūra“ temų veiklos

kokybės indeksai

68 pav. Srities „Mokyklos kultūra“ temų vertinimai

Tai reiškia, kad daugumoje mokyklų bendruomenės nariai yra susitarę dėl vertybių, tradicijų, kuriomis grindţiama

mokyklos veikla, dalyvauja kuriant mokyklos įvaizdį, dauguma patenkinti ir didţiuojasi savo mokykla, vyrauja geranoriški,

mandagūs tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo santykiai. Dauguma bendruomenės narių jaučiasi saugūs. Mokyklų

ryšiai daţniausiai tikslingi, kryptingi ir svarbūs mokyklų bendruomenėms.

2. Ugdymas ir mokymasis

Ugdymo ir mokymosi sritis vertinama patenkinamai. Šioje srityje įvertinta gerai – 29,5 proc., patenkinamai – 70,5

proc. mokyklų. Bendras veiklos kokybės indeksas (VKI) yra 57,4 proc. (ţr. 64 ir 66 pav.). Tai prasčiausias veiklos kokybės

indeksas iš visų 5 vertintų sričių. Ugdymo ir mokymosi sritį sudaro 6 temos: bendrasis ugdymo organizavimas, pamokos

organizavimas, mokymo kokybė, mokymosi kokybė, mokymo ir mokymosi diferencijavimas ir vertinimas ugdant. Geriausiai

šioje srityje vertinama tema - bendrasis ugdymo organizavimas (VKI yra 65,9 proc.; ţr. 69 pav.). Prasčiausiai vertinamos šios

temos: mokymo ir mokymosi diferencijavimas (patenkinamai – 81,8 proc., prastai – 4,5 proc.), vertinimas ugdant

(patenkinamai – 75 proc.) ir mokymo kokybė (patenkinamai – 80,5 proc.; ţr. 70 pav.).

69 pav. Srities „Ugdymas ir mokymasis“ temų

veiklos kokybės indeksai

70 pav. Srities „Ugdymas ir mokymasis“ temų vertinimai

Geriausiai šioje srityje vertinama tema Bendrasis ugdymo organizavimas (VKI – 65,9 proc.) rodo, kad mokyklos

didesnį dėmesį skiria ugdymo programoms, ugdymo planams ir tvarkaraščiams, pasirenkamosioms programoms,

papildomajam ugdymui, silpniau dalykų ryšiams ir integracijai. Teikiamų programų pasiūla daţniausiai atitinka mokinių

ugdymosi poreikius. Geriausiai vertinamas šios temos rodiklis – Neformalusis vaikų švietimas (ţr. 71 pav.).

67%

68%

72%

74%

75%

68%

70%

75%

68,2%

71,0%

76,1%

76,1%

Pažangossiekiai

Tvarka

Etosas

Mokyklosryšiai

54 mokyklos

42 mokyklos

30 mokyklų 9%

32%

23%

9%

77%

64%

70%

77%

14%

5%

7%

14%

Etosas

Pažangossiekiai

Tvarka

Mokyklosryšiai


52%

53%

57%

57%

61%

66%

52%

57%

61%

56%

62%

66%

52,3%

56,3%

59,7%

55,7%

60,2%

65,9%

Mokymo ir mokymosidiferencijavimas

Vertinimas ugdant

Pamokos organizavimas

Mokymo kokybė

Mokymosi kokybė

Bendrasis ugdymoorganizavimas

54 mokyklos

42 mokyklos

30 mokyklų

4,5%

36,4%

61,4%

80,5%

59,1%

81,8%

75,0%

63,6%

38,6%

25,0%

40,9%

13,6%

25,0%

Bendrasis ugdymo

organizavimas

Pamokos organizavimas

Mokymo kokybė

Mokymosi kokybė

Mokymo ir mokymosi

diferencijavimas

Vertinimas ugdant

Prastai Patenkinamai Gerai

27

71 pav. Temos „Bendrasis ugdymo organizavimas“ atskirų rodiklių VKI

Neformalusis mokinių švietimas (VKI – 75 proc. – lyginant su praėjusiais metais nepakito). Iš pateiktų 72, 73, 74

ir 75 paveikslų matyti, kad mokinių uţimtumas neformaliojo švietimo veikla neformaliojo ugdymo įstaigose pagerėjo beveik 2

proc., bendrojo ugdymo mokyklose ir neformaliojo ugdymo įstaigose padidėjo 1,4 proc.

72 pav. Mokinių užimtumo kaita neformaliojo ugdymo

veikla neformaliojo ugdymo įstaigose, proc. (sk.)

73 pav. Mokinių užimtumo kaita neformaliojo ugdymo veikla

bndrojo ugdymo įstaigose, proc.

74 pav. Mokinių užimtumo kaita neformaliojo ugdymo

veikla bendrojo ugdymo mokyklose ir neformaliojo

švietimo įstaigose (proc.)

75 pav. Bendras mokinių užimtumas neformaliojo ugdymo

veikla bendrojo ugdymo mokyklose ir neformaliojo švietimo

įstaigose (proc.)

76 paveiksle pavaizduotas mokinių uţimtumas pagal neformaliojo ugdymo įstaigų tipus ir pasirenkamas

veiklos kryptis. Mokinių uţimtumo skaičius pagal veiklos kryptis kinta neţymiai.

76 pav. Mokinių užimtumas neformaliojo ugdymo įstaigose pagal veiklos sritis (proc.)

77 paveiksle pavaizduotas 2011-2015 metais mokinių uţimtumas neformaliojo vaikų švietimo veikla bendrojo

ugdymo mokyklose pagal atskirus įstaigų tipus ir 78 paveiksle – atskirose mokyklose per pastaruosius penkerius metus.

Lyginant su praėjusiais metais, mokinių uţimtumas daugumoje įstaigų tipų sumaţėjo: gimnazijose –11,6 proc., pagrindinėse

mokyklose – 5,7 proc., progimnazijose – 15,6 proc., pradinėse – 13,3proc., mokyklose darţeliuose – 11,3 proc., specialiosiose

mokyklose – 12,6 proc., daugiafunkciuose centruose – 10 proc.

65%

62%

59%

65%

75%

Ugdymo programos (2.1.1.)

Ugdymo planai ir tvarkaraščiai (2.1.2.)

Dalykų ryšiai ir integracija (2.1.3.)

Pasirenkamosios programos (2.1.4.)

Neformalusis vaikų švietimas (2.1.5.)

22,9 (9599)

25,4 (9932)

22,3 (8270)

26,5 (8666)

28,3 (9292)

29,8 (9491)

20

22

24

26

28

30

32

2010-2011 m. 2011-2012 m. 2012-2013m. 2013-2014 m. 2014-2015 m. 2015-2016 m.

67,42

70,04

67,3

68,7

67

67,5

68

68,5

69

69,5

70

70,5

2012-2013 m.m. 2013-2014 m.m. 2014-2015 m.m. 2015-2016 m.m.

73,5

80,5

76,2

70,04

81,4 82,8

70

72

74

76

78

80

82

84

2010-2011 m. 2011-2012 m. 2012-2013 m. 2013-2014 m. 2014-2015 m. 2015-2016 m.

73,5

80,5

76,2

70,04

81,4

82,8

26,5

19,5

23,8

29,96

18,6

17,2

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

2010-2011

2011-2012

2012-2013

2013-2014

2014-2015

2015-2016

Neuţimtų neformalaus ugdymo veikla mokinių dalisUţimtų neformalaus ugdymo veikla mokinių dalis

40,2

4,0

7,5

29,2

54,2

4,1

7,9

33,9

51,4

4,1

9,3

35,2

59,6

4,3

10

36

57

3,9

8,5

30,6

Neformalaus papildomo ugdymoįstaigos

Choreografijos mokykla

Dailės mokykla

Muzikos mokyklos

2011-2012 2012-2013 2013-2014 2014-2015 2015-2016

28

77 pav. Mokinių užimtumas neformaliojo ugdymo veikla pagal įstaigų tipus (proc.)

78 pav. Mokinių užimtumas neformaliojo ugdymo veikla bendrojo ugdymo mokyklose (proc.)

77,1

78,2

72,1

80,9

87 93,7 95,2

76,6

72,2

41,4

74,3

84,7

94,1 93,3 89,9

87

63,4

72,6

59,5

70,8

74,5

88,7 84,6

72,6

91,8

76,6

85,2

30,6

79,8 82,5

94,7 95,9

80,6 86,8

65,05 59,88

38,15

74,13

66,9

81,4 84,57

68

76,81

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Gimnazijose Vidurinėsemokyklose

Jaunimomokyklose

Pagrindinėsemokyklose

Progimnazijose Pradinėsemokyklose

Mokyklose-darţeliuose

Specialiosiosemokyklose

Daugiafunkciuosecentruose

2011-2012 m. m. 2012-2013 m. m. 2013-2014 m. m. 2014-2015 m. m. 2015-2016 m. m.

47,3

60,3

67

59

55

62,6

73,3

80,6

60

69,3

68,4

73,6

74,3

77,1

65,4

70,4

86,8

81,9

74,8

84,2

93,7

82

69

55,4

78

77,3

87,5

72,6

74,9

66,7

84,5

81,8

73

74,5

68

78

79,9

91,4

90,7

83,6

72

82

69,2

81

96,1

83,3

82,3

93

90,5

89,5

89

76,5

96

96,1

95,5

90,4

95,9

92

93

90,6

93,7

98,8

90,8

100

98

97,2

100

33,2

81,5

47,4

56,4

59,2

38,1

64,3

58,3

70,5

60,8

74,1

64,3

61,8

73,6

76,8

66,5

86,8

71,8

55,7

74,4

75,9

86,9

65,4

71,5

54,4

72,7

81,9

84,9

84,6

70,4

72,2

87,3

82,9

73,6

88,1

63,2

83,2

73,6

92,6

78,1

78,6

61,4

84

74,9

61,6

92,7

81,2

74,6

61,8

77,7

88,3

70,3

78

90,8

92,2

87,6

96,6

96,5

94,2

93

88,1

96,2

87,9

94,2

99,1

98

96,9

93,3

10,14

100

45,52

45,9

54,74

69,04

51,42

49,4

57,54

69,52

50,61

69,68

66,37

74,2

62,16

68,38

72,38

79,38

63,42

64,22

67,08

57,6

61,93

90,51

69,44

73,76

64,24

60,38

71,06

69,64

68,31

57,66

78,84

72,26

82,88

68,11

75,27

72,51

60,53

88,02

81,71

73,09

76,78

81,71

83,7

73,68

78,95

68,81

74,45

84,77

60,47

86,21

91,96

78,71

93,71

84,59

86,79

70,67

83,29

91,73

93,69

97,28

91,82

93,27

85,45

91,43

98,49

99,14

22,1

100

100

43,4

43

43,7

69

52,9

55,8

58,31

70,8

58,7

56,4

68,42

47,8

51

59

46,1

74

63

64,5

56,1

84,1

63,3

52,6

54,3

62

62,8

49,5

57

67,12

68,1

69

62

65,6

61,2

100

72

74

63,6

69

58,7

96,6

74

98

92,8

65,3

68

85,3

92

78,5

83

87,8

90

74

65

78,4

78,6

84,1

75

68

88,4

82,5

96,3

92,5

86,3

96

92,3

100

57,1

100

44,1

59,5

50

89,9

52,9

49

52,3

57,1

58

68,3

65,3

48

51,5

70

48,5

65,3

60

49,3

53,9

82,6

66,8

59,8

81,7

64,2

52,13

60,9

63

67,4

90,6

58,5

61,3

75

60,4

94,16

72,6

75,1

57,8

56,8

76,3

88,4

71,7

74,2

90,7

57,8

89,2

84,4

90

69,3

92,1

80

95,2

84,1

72,2

80

73,9

85,7

80

83,8

91,4

65,5

90,1

89

100

86,7

100

100

Kauno Suaugusiųjų mokymo centras


Kauno vaikų abilitacijos centras












Kauno Bernardo Brazdţionio daugiafunkcis centras


Kauno Šančių pagrindinė

KTU Vaiţganto progimnazija

Kauno specialioji mokykla




Kauno Jono Lauţiko specialioji mokykla





Kauno "Nemuno" daugiafunkcis centras



Kauno "Saulės" gimnazija









Kauno V. Bacevičiaus pradinė mokykla



Kauno J. ir P. Vileišių daugiafunkcis centras mokykla






Vytauto Didţiojo universiteto „Atţalyno― progimnazija



Kauno Montesori mokykla-darţelis "Ţiburėlis"

Kauno kunigaikščio Vaidoto daugiafunkcis centras

Kauno J. Ţemaičio-Vytauto daugiafunkcis centras

Kauno mokykla-darţelis "Rūtelė"


Kauno "Vyturio" gimnazija

Kauno "Varpelio" pradinė mokykla

Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras



Kauno Tirkiliškių mokykla-darţelis


Kauno Aleksandro Stulginskio daugiafunkcis centras





Kauno mokykla-darţelis "Šviesa"

2011-2012

2012-2013

2013-2014

2014-2015

2015-2016

29

Keturios prasčiau vertintos „Ugdymo ir mokymosi“ srities temos išsamiau analizuojamos sekančiose pastraipose.

Analizuojant mokymo ir mokymosi diferencijavimo temą (VKI – 52,3 proc., per pastaruosius metus pagerėjo 0,3

proc.), išryškėjo, kad mokyklose nepakankamai tiriami mokinių mokymosi poreikiai, ne visada mokymo (si) veikla, turinys ir

mokymosi tempas parenkami mokiniams pagal jų poreikius ir gebėjimus. Šios temos atskirų rodiklių VKI pavaizduota 80

paveiksle. Nors mokymosi veiklos diferencijavimo rodiklis pagerėjo 2013-2014 metais – 8 proc. mokyklų ši veikla buvo

įvertinta gerai, o prastai vertinimų nebuvo (ţr. 79 pav.), lyginant su 81 paveiksle (vertinimas prastai buvo 9 proc. mokyklų,

patenkinamai - 84 proc. iš 44 vertintų mokyklų) pavaizduotais vertinimais, tačiau vis dar išlieka patenkinamas šio rodiklio

vertinimas.

79 pav. Temos „Mokymo ir mokymosi diferencijavimas“ atskirų rodiklių vertinimai 2013-2014 metais

80 pav. Temos „Mokymo ir mokymosi diferencijavimas“

atskirų rodiklių VKI (54 mokyklų vertinimo vidurkis)

81 pav. Temos „Mokymo ir mokymosi diferencijavimas“

atskirų rodiklių vertinimai 2008-2014 metais (54 mokyklos)

Vertinimo temoje (VKI – 56,3 proc.) išaiškėjo, kad vertinimas mokyklose yra tik patenkinamas. Jis tik iš dalies

padeda mokiniams mokytis, yra pozityvus, konstruktyvus, atviras ir skaidrus. Nors mokytojai paţįsta mokinius ir tiki jų

mokymosi sėkmingumu, tačiau pamokose daţniausiai nenusakomi vertinimo kriterijai, todėl mokiniai ne visada ţino, uţ ką yra

vertinami. Taip pat mokytojai nepakankamai išnaudoja vertinimo būdus ir galimybes, stebi mokinių išmokimą ir teikia

grįţtamąjį ryšį, skatina įsivertinti savo veiklą (ţr. 82 ir 83 pav. rodiklį „Vertinimas kaip ugdymas“). Lyginant 2013-2014 metų

vertinimus (ţr. 82 pav.) su 2008-2012 metų (ţr. 84 pav.) aiškiai matyti, kad vertinimai yra gerėjantys.

82 pav. Temos „Vertinimas ugdant“ atskirų rodiklių vertinimai 2013-2014 metais

83 pav. Temos „Vertinimas ugdant“ atskirų rodiklių VKI

2008-2014 metais (54 mokyklų vertinimų vidurkis)

84 pav. Temos „Vertinimas ugdant“ atskirų rodiklių

vertinimai 2008-2012 metais

Pamokos organizavimo temoje (nors ir VKI sumaţėjo nuo 61 proc. iki 59,7 proc. lyginant su praėjusiais metais)

didesnį dėmesį reikėtų skirti mokytojo veiklos planavimui (pamokos planavimui, pamokos laiko valdymui ir racionaliam

panaudojimui, mokymosi uţdavinių formulavimui) ir pamokos struktūros kokybei (uţdavinių, turinio, metodų ir mokymo

67%

92%

33%

8%

Mokymosi poreikiųnustatymas

Mokymosi veiklosdiferencijavimas


57,4%

50%

Mokymosi poreikiųnustatymas


9%

70%

84%

30%

7%

Mokymosiporeikių

nustatymas



92%

83%

33%

8%

17%

58% 8%

Vertinimas kaip ugdymas

Vertinimas kaip pažinimas

Vertinimas kaip informavimas


56,8%

52,8%

66,5%

Vertinimas kaip pažinimas

Vertinimas kaip ugdymas

Vertinimas kaip informavimas

9% 69%

69%

37,5%

22%

31%

62,5%

Vertinimas kaipugdymas

Vertinimas kaippažinimas

Vertinimas kaipinformavimas

Prastai Patenkinamai

30

priemonių dermė, pamokos logiškumas ir pagrįstumas) (ţr. 86 pav.). Lyginant 2013-2014 metų vertinimus su 2008-2012 metų

(ţr. 85 ir 87 pav.) vertinimais, rezultatai geresni.

85 pav. Temos „Pamokos organizavimo“ atskirų rodiklių vertinimai 2013-2014 metais

86 pav. Temos „Pamokos organizavimo“ atskirų rodiklių

VKI (54 mokyklų vertinimai) 2008- 2014 metais

87 pav. Temos „Pamokos organizavimo“ atskirų rodiklių


Mokymo kokybės (VKI – 55,7 proc. – sumaţėjo 0,3 proc. lyginant su praėjusiais metais) patenkinamą vertinimą

lemia mokytojų nepakankamai tikslingas ir skatinantis mokinių aktyvumą bei motyvaciją ugdomosios veiklos organizavimas

pamokose. Daţniausiai taikomi tradiciniai ugdymo metodai, neskatinantys bendradarbiauti, diskutuoti, argumentuoti. Namų

darbų krūvis ne visada atitinka mokinio gebėjimus, nepakankamai aiški namų darbų skyrimo ir atsiskaitymo tvarka (ţr.

89 pav.). Lyginant 2013-2014 metų vertinimus su 2008-2012 metų (ţr. 88 ir 90 pav.) aiškiai matyti, kad vertinimai yra

gerėjantys.

88 pav. Temos „Mokymo kokybės“ atskirų rodiklių vertinimai 2013-2014 metais

89 pav. Temos „Mokymo kokybės“ atskirų rodiklių VKI

(54 mokyklų vertinimai) 2008- 2014 metais

90 pav. Temos „Mokymo kokybės“ atskirų rodiklių


Mokymosi kokybės (VKI – 60,2 proc. – sumaţėjo 0,8 proc. lyginant su praėjusiais metais) patenkinamą vertinimą

lemia mokinių nepakankamas mokėjimas mokytis bei nepakankamas gebėjimas mokytis bendradarbiaujant, tačiau tai sietina

su mokytojų veikla pamokoje. Kuo mokymo veikla pasyvesnė, tuo mokymosi kokybė prastesnė.

3. Pagalba mokiniui

Pagalbos mokiniui sritis vertinama gerai. Gerai ir labai gerai – 70,5 proc., patenkinamai – 29,5 proc. Bendras

veiklos kokybės indeksas (VKI) yra 68,8 proc. (ţr. 64 ir 66 pav.). Lyginant su praėjusiais metais ši sritis 0,2 proc. suprastėjo.

Pagalbos mokiniui sritį sudaro 5 temos: rūpinimasis mokiniais, pedagoginė, psichologinė ir socialinė pagalba, specialiųjų

75%

75%

25%

25%

25%

75%

Pamokos struktūros kokybė

Mokytojo veiklos planavimas

Klasės valdymas


57,4%

58,5%

68,8%

Mokytojo veiklosplanavimas

Pamokos struktūroskokybė

Klasės valdymas

3%

62,5%

63%

25%

37,5%

34%

75%

Pamokosstruktūros…

Mokytojo veiklosplanavimas

Klasės valdymas


83%

17%

8%

92%

75%

17%

83%

92%

8%

25%

Mokymo nuostatos ir būdai

Mokymo ir gyvenimo ryšys

Mokytojo ir mokinio dialogas

Išmokimo stebėjimas

Namų darbai


68,2%

64,2%

55%

54%

52,8%



Namų darbai



6%

6%

34%

53%

81%

72%

75%

66%

47%

19%

22%

19%



Namų darbai




31

mokymosi poreikių tenkinimas, pagalba planuojant karjerą ir tėvų pedagoginis švietimas. Visų temų vertinimai taip pat

pagerėjo, tačiau dar patenkinamai vertinamos (ţr. 91 ir 92 pav.) temos: specialiųjų mokymosi poreikių tenkinimas (VKI – 60

proc.; patenkinamai vertinama 61 proc.) ir tėvų pedagoginis švietimas (VKI – 62 proc.; patenkinamai vertinama 55 proc.,

prastai – 2 proc.).

91 pav. Srities „Pagalba mokiniui“ temų veiklos

kokybės indeksai

92 pav. Srities „Pagalba mokiniui“ temų vertinimai

93 paveiksle pavaizduota pagalbą mokiniams teikiančių specialistų kaita per penkerius metus. Iš grafiko matyti, kad

socialinių pedagogų, psichologų ir logopedų, dirbančių ir pirmaeilėse, ir antraeilėse pareigose, skaičius sumaţėjo lyginant su

praėjusiais metais. Specialiųjų pedagogų skaičius – padidėjo vienu pedagogu.

93 pav. Specialiąją pedagoginę ir specialiąją psichologinę bei socialinę pedagoginę pagalbą

teikiančių specialistų skaičiaus kaita

Remiantis mokyklų išorinio vertinimo duomenimis (ţr. 91 pav.), pedagoginė, psichologinė ir socialinė pagalba

bendrai vertinama gerai: VKI pagerėjo nuo 70 iki 71 proc.. Psichologinės pagalbos VKI – 71 proc., socialinės pagalbos

VKI – 74 proc. 94 paveiksle atsispindi bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičius, tenkantis vienam psichologui ir

socialiniam pedagogui. Per 2010 - 2015 m. laikotarpį stebima vienam psichologui ir socialiniam pedagogui tenkančių mokinių

skaičiaus maţėjimo tendencija. Padidėjus šių specialistų skaičiui ir maţėjant bendram mokinių skaičiui, šis santykis maţėja ir

darosi geresnis. Lyginant su praėjusiais metais, 2015 m. vienam socialiniam pedagogui teko 424 mokiniai, psichologui - 442

mokiniai.

94 pav. Vienam psichologui ir socialiniam pedagogui tenkantis mokinių skaičius

57%

59%

63%

66%

72%

60%

60%

68%

70%

73%

60%

62%

69%

71%

75%

Specialiųjų mokymosiporeikių tenkinimas

Tėvų pedagoginis švietimas

Pagalba planuojant karjerą

Pedagoginė, psichologinė irsocialinė pagalba

Rūpinimasis mokiniais

54 mokyklos

42 mokyklos

30 mokyklų

2%

11%

27%

61%

30%

55%

77%

61%

36%

66%

36%

11%

11%

2%

5%

7%

Rūpinimasis mokiniais

Pedagoginė, psichologinė ir socialinėpagalba

Specialiųjų mokymosi poreikiųtenkinimas

Pagalba planuojant karjerą

Tėvų pedagoginis švietimas


33

63 57

74

36

70

62

73

38

73

60

79

40

78

67 70

50

80 74

77

51

77 72

75

0

20

40

60

80

specialiųjų pedagogų skaičius logopedų skaičius psichologų skaičius socialinių pedagogų skaičius

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

737

631

618

498

432

442

568

536

470

477

415

424

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

Vienam socialiniam pedagogui tenkantis mokinių skaičius Vienam psichologui tenkantis mokinių skaičius

32

Analizuojant specialiųjų mokymosi poreikių tenkinimo temos patenkinamą vertinimą (VKI išliko nepakitęs - 60

proc.), galima teigti, kad mokyklose dar nepakankamai veiksmingai nustatomi mokinių specialieji ugdymosi poreikiai ir

organizuojamas mokymas pagal juos. Tačiau iš 93 paveikslo matyti, kad mieste yra maţiausiai būtent šios srities specialistų,

kurie tiesiogiai susiję su pagalba specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Vienam specialiajam pedagogui tenka

71 mokinys, o logopedui – 47 (ţr. 95 pav.). Šis santykis kasmet po truputį gerėja.

95 pav. Vienam specialiajam pedagogui ir logopedui tenkantis mokinių skaičius

Susumavus mokiniams pagalbą teikiančius specialistus, 96 paveiksle galima matyti bendrą vienam specialistui

tenkantį mokinių skaičių ir taip pat stebėti ryškią šio santykio maţėjimo tendenciją, kuri rodo situacijos gerėjimą.

96 pav. Pagalbą teikiančių specialistų ir mokinių skaičiaus santykis bendrojo ugdymo mokyklose

Integruotai ugdomų bendrojo ugdymo mokyklose specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skaičius Kauno

mieste nuolat maţėja (ţr. 97 pav.) - 2015 m. sumaţėjo 95 mokiniais. Taigi, 2015 m. integruotai ugdomų specialiųjų ugdymosi

poreikių turinčių mokinių skaičius yra 3111, t. y. 10 proc. nuo bendro mokinių skaičiaus.

97 pav. Integruotai ugdomų specialiųjų poreikių turinčių mokinių skaičiaus kaita

Prie specialiųjų mokymosi poreikių tenkinimo priskiriamas ir gabių mokinių ugdymas (VKI – 56,8 proc. –

sumaţėjo 0,2 proc. nuo praėjusių metų), kuris taip pat vertinamas patenkinamai. Tai reiškia, kad mokyklose nepakankamai

dėmesio skiriama šių mokinių atpaţinimui, poreikių nustatymui ir tikslingos pasiūlos organizavimui. Nepakankamai

119

113

111

96

75

71

63

58

58

49

47

47

0 40 80 120

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

Vienam logopedui tenkantis mokinių skaičius Vienam specialiajam pedagogui tenkantis mokinių skaičius

185 162,4

148,5 131

114 116

0

100

200

300

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

3956 4077

3686

3290 3206 3111

2335 2238

1587 1493 1702 1564

3594 3637

2984

3462 3750 3972

0

1000

2000

3000

4000

5000

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.


33

individualizuojamas šių mokinių darbas pamokose, nepakankamai taikomos įvairios strategijos šių mokinių mokymosi

motyvacijai didinti.

Vaiko minimalios (ţr. 98 pav.) ir vidutinės priežiūros (ţr. 99 pav.) bei prevencinių priemonių skyrimo skaičius

2015 metais lyginant su praeitais metais sumaţėjo. Jei 2014 m. buvo pateikti 57 prašymai minimaliai priežiūrai skirti

(MPP paskirtos 17 vaikų, 0,05 proc. nuo bendro mokinių skaičiaus), tai 2015 m. – 18 prašymų (MPP paskirtos 15 vaikų,

0,05 proc. nuo bendro mokinių skaičiaus). Vidutinės priežiūros priemonėms skirti 2014 m. buvo pateikti 38 prašymai

(VPP skirta 10 vaikų, 0,03 proc. nuo bendro mokinių skaičiaus), tai 2015 m. – 23 prašymai (VPP paskirta 3 vaikams, 0,01

proc. nuo bendro mokinių skaičiaus). Skaičiuojant vaikų, kuriems taikytos prevencinės priemonės procentą, procentas lieka

panašus dėl vaikų skaičiaus sumaţėjimo lyginant su praeitais metais (sumaţėjo 143 mokiniais).

Maţėjantis minimalios ir vidutinės prieţiūros priemonių taikymo skaičius lemia savalaikią ir tinkamą prevencijos

vykdymą, t. y. daug dėmesio skiriama nepilnamečių santykių problemoms spręsti.

98 pav. Vaiko minimalios priežiūros priemonių taikymo

skaičius

99 pav. Vaiko vidutinės priežiūros priemonių taikymo

skaičius

Nemokamai maitinamų mokinių skaičius Kaune iki 2012 m. didėjo (ţr. 100 pav.), tačiau jau kelerius metus

stebima nusistovėjusi maţėjimo tendencija. Lyginant su praėjusiais metais, 2015 m. nemokamai maitinamų mokinių skaičius

sumaţėjo 0,2 proc. – nuo 16,8 iki 16,6 proc.

100 pav. Nemokamai maitinamų mokinių dalies kaita

Analizuojant mokiniams pagalbos planuojant karjerą (VKI pagerėjo nuo 68 iki 68,8 proc.) temos gerą vertinimą,

galima teigti, kad mokyklose mokiniai pakankamai informuojami apie individualaus dalykų pasirinkimo galimybes,

pakankamai konsultuojami renkantis mokymosi kryptį, informuojant apie tolesnio mokymosi galimybes, organizuojant

profesinį švietimą mokyklose. Paminėtina, kad mokyklose vis daugiau dirbama šia linkme, kuriami ir akredituojami profesinio

informavimo taškai, teikiamos reikalingos konsultacijos. Tačiau ir toliau reikėtų tobulinti mokinių informavimo apie

profesijas, apie jų paklausą, apie specialybės įgijimo galimybes ir apie individualios karjeros planavimo kokybę.

Tėvų pedagoginio švietimo (VKI pagerėjo nuo 60 iki 62 proc.) temos didesnę dalį sudaro vertinimas

patenkinamai – 55 proc., prastai – 2 proc. (ţr. 92 pav.). Tai rodo, kad mokyklose nepakankamai vyksta mokytojų ir tėvų

bendradarbiavimas padedant vaikams mokytis, tėvai ne visada gauna laiku, išsamią ir kokybišką informaciją apie vaiko

mokymąsi, nepakankamai organizuojamas tėvų pedagoginis, psichologinis ir kitoks švietimas, skirtas padėti mokiniams.

57

18

29

28

17

15

0 10 20 30 40 50 60

2014 metai

2015 metai

Vaikų skaičius Paskirtos MPP priemonės Pateikti prašymai MPP

38

23

10

3

10

3

0 10 20 30 40

2014 metai

2015 metai

Vaikų skaičius Paskirtos VPP priemonės Pateikti prašymai VPP

14,9%

20,1% 20,1%

18,6%

16,8% 16,6%

14%

15%

16%

17%

18%

19%

20%

21%

2010 2011 2012 2013 2014 2015

34

4. Mokyklos strateginis valdymas

Mokyklos strateginio valdymo sritis vertinama gerai. Gerai ir labai gerai – 77,3 proc., patenkinamai – 22,7 proc.

Bendras veiklos kokybės indeksas yra 71 proc. (ţr. 64 ir 66 pav.). Lyginat su praėjusiais metais - suprastėjo 1 proc. Šią sritį

sudaro 5 temos: mokyklos strategija, įsivertinimo procesas, vadovavimo stilius, personalo valdymas ir materialinių išteklių

valdymas. Temų veiklos kokybės indeksai ir atskiri vertinimai pateikti 101 ir 102 paveiksluose.

101 pav. Srities „Mokyklos strateginis valdymas“ temų veiklos

kokybės indeksai

102 pav. Srities „Mokyklos strateginis valdymas“ temų

vertinimai

Geriausiai įvertintos temos: vadovavimo stilius (labai gerai ir gerai sudaro 90 proc., buvo 81 proc., patenkinamai –

tik 9 proc., buvo 19 proc.) ir personalo valdymas (labai gerai ir gerai - 89 proc., patenkinamai – 11 proc.). Prasčiau įvertinta:

materialinių išteklių valdymas (gerai sudaro 64 proc., patenkinamai – 36 proc.), mokyklos strategija (gerai ir labai gerai sudaro

64 proc., patenkinamai – 36 proc.) ir mokyklos įsivertinimo procesas (labai gerai ir gerai sudaro 57 proc., patenkinamai - 41

proc. ir prastai – 2 proc.).

Didţiausias pokytis (VKI pagerėjo 1 proc. – nuo 67 iki 68 proc.) stebėtas rodiklyje „Mokyklos strategija“ ir

„Įsivertinimo procesas“ (VKI pagerėjo – nuo 64 iki 65 proc.). Mokyklų strategijai įgyvendinti, panaudojant įsivertinimo

rezultatus, ugdymo įstaigos rengia metinius veiklos planus, kurie yra vertinami, teikiant įstaigoms grįţtamąjį ryšį apie

vertinimo išvadas bei rekomendacijas veiklos tobulinimui. 103 paveiksle galima palyginti įstaigų veiklos planų kokybinį

pokytį 2010 – 2015 metais. Vertinimo rezultatai rodo, kad visų įstaigų 2015 m. veiklos planai įvertinti geriau nei 2014 m., nes

įstaigos atkreipė dėmesį į pateiktas vertinimo išvadas ir rekomendacijas bei rengiant 2015 metų planus planavo metinę veiklą

taip, kad įgyvendintų strateginio plano tikslus. Dţiugu, kad 2015 metais stebimas teigiamas planavimas visų tipų įstaigose,

ypač didelis gerėjimo pokytis matyti neformaliojo ugdymo įstaigose.

103 pav. Ugdymo įstaigų metinių planų vertinimo palyginimas (proc.)

62%

62%

63%

70%

73%

64%

67%

67%

74%

78%

65%

67%

68%

75%

77%

Įsivertinimo procesas

Materialinių ištekliųvaldymas

Mokyklos strategija

Personalo valdymas

Vadovavimo stilius

54 mokyklos

42 mokyklos

30 mokyklų

2%

36%

41%

9%

11%

36%

55%

50%

70%

75%

57%

9%

7%

20%

14%

7%

Mokyklos strategija

Įsivertinimo procesas

Vadovavimo stilius

Personalo valdymas

Materialinių išteklių valdymas


4,9

9,6

6,3

7,3

12,5

30

12,1

7,3

12,5

30

12,1

9,5

10,4

8,9

21,4

24

16,7

22

14,3

22,5

11,8

17,4

43,9

52

55,6

49

45,1

52,8

40

47,7

45,1

52,8

40

47,7

38,1

40,3

50

40,2

53,6

36,6

27,8

43,9

56

46,5

76,5

54,1

43,9

31,5

44,4

38,4

41,5

27,8

25

33,9

41,5

27,8

25

33,9

39,3

40,2

38,9

39,7

21,4

32,4

50

28,9

27,3

25,4

11,7

25

7,3

6,8

6,3

6,1

6,9

5

6,3

6,1

6,9

5

6,3

13,1

9,1

11,1

11,2

3,6

7

5,5

5,2

2,4

5,6

3,5

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Ikimokyklinio ugdymo įstaigoseBendrojo ugdymo mokyklose

Neformaliojo ugdymo įstaigoseVisose įstaigose











2010 m

.2011 m

.2012 m

.2013 m

.2014 m

.2

01

5 m

.

Labai gerai Gerai Patenkinamai Prastai

35

Analizuojant vadovavimo stiliaus temą (VKI – 77 proc.), galime teigti, kad dauguma mokyklos vadovų pasiţymi

valdymo demokratiškumu, jų santykiai su mokyklos bendruomene grindţiami savitarpio susitarimu ir supratimu, į valdymą

įtraukiamos mokyklose esančios savivaldos institucijos, skatinama lyderystė, mokykloje tinkamai paskirstomos iniciatyvos ir

atsakomybės.

Personalo valdymo (VKI – 75 proc.) politikoje didţiausias dėmesys skiriamas personalo komplektavimui.

Daugumoje mokyklų darbuotojai turi tinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją, skiriamas pakankamas dėmesys personalo darbo

efektyvesniam organizavimui: komandų darbo tikslingumui, skatinimui, personalo patirties panaudojimui.

4.1. Materialinių išteklių valdymas

Materialinių išteklių valdymo (VKI – 67 proc. – išliko nepakitęs) patenkinamą vertinimą nulemia turto ir lėšų

vadyba. Mokyklose biudţeto lėšos tvarkomos pagal Savivaldybės ir Valstybės reglamentuojamą tvarką. Tik dalis mokyklų

ieško papildomų finansavimo šaltinių: dalyvauja projektuose, konkursuose, pritraukia 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio,

fizinių asmenų, organizacijų paramos, patalpų nuomos lėšas. Daliai mokyklų trūksta Savivaldybės aplinkos lėšų, Mokinio

krepšelio lėšų, dėl to dalis mokyklų turi kreditinius įsiskolinimus, apie kuriuos kalbėta lėšų indėlio į švietimą dalyje.

Turto vadyba (VKI – 64 proc. – pablogėjo 1 proc. lyginant su praėjusiais metais) mokyklose taip pat

nepakankamai efektyvi. Mokyklų turimi materialiniai ištekliai daugumoje yra pakankami, tačiau jų panaudojimo

veiksmingumas patenkinamas.

Dauguma mokyklų turi įsirengusios specializuotus dalykų kabinetus. 10 mokyklų turi įsirengusios biologijos

laboratorijas, 17 mokyklų – chemijos, 14 mokyklų – fizikos laboratorijas. Nei stadiono, nei aikštyno, nei aikštės neturi 5

Kauno bendrojo ugdymo mokyklos iš 71 (t. y. 7 proc.). Aerobikos salę turi 19 mokyklų, atletinės gimnastikos salę –14

mokyklų. Biblioteką ir informacinių technologijų kabinetus turi visos Kauno miesto mokyklos. Elektroninį dienyną naudoja 66

mokyklos (93 proc.), 64 mokyklose (90 proc.) veikia belaidţio (Wi-Fi) interneto tinklas. Dauguma mokyklų yra apsirūpinusios

mokykliniais baldais, pritaikytais mokinių mokymui. Visose mokyklose yra pakankamai mokinių mokymui skirtų vadovėlių,

tačiau dar trūksta mokymo priemonių, atitinkančių Mokyklų aprūpinimo standartus. Mokyklose kompiuterinė bazė

atnaujinama nuolat, kompiuterių skaičius mokymui didėja, todėl mokinių skaičius vienam kompiuteriui maţėja (ţr. 104 ir

105 pav.). Tai rodo, kad kompiuterinė bazė ir sąlygos mokyklose gerėja.

104 pav. Naudojamų mokinių mokymui kompiuterių skaičius 105 pav. 1 kompiuteriui tenkantis mokinių skaičius

Švietimo skyrius apibendrino 2015 metų Kauno miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos bei Kauno miesto

savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus pateiktas švietimo įstaigų vidaus auditų ataskaitas apie

įstaigų turto, kitų materialinių, finansinių išteklių valdymą ir vidaus kontrolės vykdymą. Pateiktos išvados turėtų atkreipti visų

švietimo įstaigų vadovų dėmesį, siekiant išvengti dažnai miesto švietimo įstaigose pasikartojančių klaidų. Nustatyti

dažniausiai įstaigose pasikartojantys trūkumai:

Įstaigos nesilaikė LR Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų ir Įstaigų supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių. Nustatyti

trūkumai viešųjų pirkimų planavimo, organizavimo ir kontrolės srityje. Nustatyti kiti vidaus kontrolės trūkumai viešųjų

pirkimų apskaitos, dokumentų saugojimo, pirkimų organizavimo ir pirkimo sutarčių sudarymo srityse.

Įstaigos metų pabaigoje negrąţino į biudţetą nepanaudotų asignavimų.

3496

2080

5070

3336

1931

5130

3409

2081

4767

3560

2483

6386

0

2000

4000

6000


2012 2013 2014 2015

11 11

9

12

8

10 9

11

8

11

8

12

6

9

7

10

0

5

10

15


2012 2013 2014 2015

36

Įstaigose pedagoginių darbuotojų pavadavimai įforminami terminuota darbo sutartimi. Toks papildomų darbų įforminimas,

kai darbai skiriami toje pačioje darbovietėje dirbantiems darbuotojams, neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Įstaigos, tvarkydamos buhalterinę apskaitą, iš dalies nesivadovauja patvirtintu Įstaigų sąskaitų planu, nes apskaitoje

naudoja buhalterines sąskaitas, kurios nėra patvirtintos Įstaigų sąskaitų plane.

Įstaigos, vykdydamos 7 programą, kitoms prekėms skirtus asignavimus panaudojo netinkamai ir kasines išlaidas klaidingai

apskaitė straipsnyje „Kitos prekės“, tuo nesivadovavo Lietuvos Respublikos biudţeto sandaros įstatymo 7 straipsnio 1 dalies

1 punkto ir Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudţetų pajamų

ir išlaidų klasifikacijos nuostatomis.

Įstaigos iš 2014 m. skirtų biudţeto asignavimų apmokėjo būsimojo laikotarpio – 2015 metų išlaidas.

Įstaigose atskirais atvejais nesivadovauta LRV 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir

ţvalgybos pareigūno vidutinio darbo uţmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo reikalavimais skaičiuojant vidutinį darbo

uţmokestį, dėl to Įstaigose neteisingai priskaičiuotos ir išmokėtos darbo uţmokesčio ir kitų išmokų sumos.

Įstaigose pareiginės instrukcijos daugeliu atvejų parengtos formaliai, jose nustatyti tik bendrojo pobūdţio reikalavimai.

Įstaigos nesilaikė 12-ojo VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“ ir Įstaigos ilgalaikio turto apskaitos politikos

reikalavimų, dėl kurių neteisingai atvaizduoti ilgalaikio turto duomenys Įstaigų 2014 metų finansinėse ataskaitose.

Įstaigos nesilaikė Savivaldybės nekilnojamojo turto trumpalaikės nuomos tvarkos aprašo reikalavimų, nes išnuomojo

nekilnojamąjį turtą ilgesniam laikotarpiui, negu gautas Administracijos direktoriaus sutikimas; sudarė trumpalaikės nuomos

sutartis, nesilaikydamos Aprašo 1 priede nustatytos sutarties formos; neįrašė į sutartį kai kurių Apraše nurodytų sąlygų arba jas

modifikavo; nesilaikė Aprašo 23 punkto reikalavimų, nes sudarė trumpalaikės nuomos sutartis, nors būsimieji nuomininkai iki

sutarties sudarymo nesumokėjo visos nuompinigių sumos uţ visą nuomos laikotarpį.

Įstaigos finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte neatskleidė visos privalomos pateikti informacijos.

Įstaigos nesivadovavo 1-ojo VSAFAS 30 p. ir 6-ojo VSAFAS reikalavimais, nes 2014 m. finansinių ataskaitų

aiškinamajame rašte pateikė neišsamią informaciją.

Įstaigos interneto svetainėse nepaskelbė 2014 metų tarpinių ir metinių biudţeto vykdymo ataskaitų rinkinių, taip pat

biudţeto vykdymo ataskaitų rinkiniai nepaskelbti ir ankstesniais metais. Tuo nebuvo uţtikrintas Lietuvos Respublikos viešojo

sektoriaus atskaitomybės įstatymo 33 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimų įgyvendinimas.

Įstaigos pastato rekonstrukcija neįregistravo Nekilnojamojo turto registre.

Vidaus kontrolės vertinimas, remiantis Centralizuoto vidaus audito skyriaus ataskaitų duomenimis, kas metai gerėja

ir jau kelis metus iš eilės nebėra įvertinimo „silpnai“ (ţr. 106 pav.).

106 pav. Mokyklų vidaus kontrolės vertinimas (proc.)

Kiekvienais metais analizuojamas energijos rūšių (vandens, elektros ir šilumos) vartojimo efektyvumas.

107 paveiksle pateiktas faktinis vandens vartojimas švietimo įstaigose pagal atskirus įstaigų tipus. 2015 m. lyginant su

2014 m. šalto vandens Kauno m. švietimo ir ugdymo įstaigose sunaudota 6149 m³ arba 2,78 proc. daugiau. Išaugusiam

vandens vartojimui didţiausią įtaką turėjo padidėjęs vaikų skaičius lopšelių-darţelių grupėse, kadangi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.

Kauno miesto savivaldybės ugdymo įstaigose įkurtos 26 naujos lopšelių-darţelių grupės, kurias papildomai gali lankyti iki 455

vaikų.

9

3,8

72,8

65,4

50

30

15,4

18,2

30,8

50

70

84,6

2011

2012

2013

2014

2015

Silpnai Patenkinamai Gerai

37

107 pav. Vandens vartojimo tendencijos švietimo įstaigose pagal tipus

108, 109 ir 110 paveiksluose pateikti faktiniai elektros energijos (aktyviosios) naudojimo grafikai švietimo

įstaigose pagal atskirus įstaigų tipus. Iš viso švietimo ir ugdymo įstaigose 2015 metais buvo sunaudota 54958 kWh, arba

0,62 proc. daugiau elektros energijos (aktyv.) negu 2014 metais.

2015 metais bendrojo ugdymo mokyklose elektros energijos (aktyv.) sunaudota 125945 kWh arba 2,23 proc.

daugiau negu 2014 metais. Elektros energijos vartojimas bendrojo ugdymo mokyklose 2015 metais sudarė 85 proc. nustatytos

normos (ţr. 108 pav.).

2015 metais ikimokyklinio ugdymo įstaigose elektros energijos (aktyv.) sunaudota 38065 kWh arba 1,31 proc.

maţiau negu 2014 metais. Elektros energijos vartojimas ikimokyklinio ugdymo įstaigose 2015 metais sudarė 77,1 proc.

nustatytos normos (ţr. 109 pav.).

2015 metais neformalaus ugdymo įstaigose elektros energijos (aktyv.) sunaudota 32922 kWh arba 10 proc. maţiau

negu 2014 metais. Elektros energijos vartojimas neformalaus ugdymo įstaigose 2015 metais sudarė 74 proc. nustatytos

normos (ţr. 110 pav.).

108 pav. Elektros energijos naudojimo tendencijos bendrojo

ugdymo mokyklose

109 pav. Elektros energijos naudojimo tendencijos

ikimokyklinio ugdymo įstaigose

110 pav. Elektros energijos naudojimo tendencijos neformalaus ugdymo įstaigose

103797

129020

4336

91832

125289

125420

151489

4264

7262

88429

128805

4148

92505,76

131225,25

3970,98

0 30000 60000 90000 120000 150000

Suvartota (m3)

Vartojimo norma (m3)

Suvartota (m3)


Suvartota (m3)


Ben

dro

jo lavin

imo

mokyklo

sIk

imokyklin

ioug

dym

o įsta

igos

Ne

form

ala

us

ug

dym

o įsta

igos

2015 m.

2014 m.

2013 m.

2012 m.

6385598

5767614 5649297

5775242

6807878 6807878 6807878 6807878

5000000

6000000

7000000

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

Suvartota (kWh) Vartojimo norma (kWh)

2838783 2907055 2946751 2908686

3774739 3774739 3774739 3774739

2000000

3000000

4000000

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.


325133 320514 313366

280444

380090 380090 380090 380090

200000

300000

400000

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.


38

111, 112 ir 113 paveiksluose pateikti faktiniai šilumos energijos naudojimo grafikai švietimo įstaigose pagal

atskirus įstaigų tipus. Visose Kauno m. savivaldybės ugdymo įstaigose 2015 metais sunaudota 372 MWh arba 0,7 proc.

šiluminės energijos daugiau negu 2014 m., o įvertinus dienolaipsnius šiluminės energijos sunaudojimas Kauno miesto

savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigose padidėjo 385 MWh arba 0,8 proc.

2015 metais bendrojo ugdymo mokyklose šiluminės energijos sunaudota 737 Mwh arba 2,6 proc. daugiau negu

2014 metais. 2015 metų šildymo sezono vidutinė oro temperatūra buvo 1,95° C aukštesnė, nei 2014 metų, todėl įvertinus

dienolaipsnius 2015 metais bendrojo ugdymo mokyklose šiluminės energijos sunaudota 805 MWh, arba 2,83 proc. daugiau nei

2014 metais. Šiluminės energijos sunaudojimas 2015 metais buvo 73 proc. įstaigoms nustatytos normos (ţr. 111 pav.).

2015 metais ikimokyklinio ugdymo įstaigose šiluminės energijos sunaudota 290 Mwh arba 1,5 proc. maţiau negu


dienolaipsnius 2015 metais ikimokyklinio ugdymo įstaigose šiluminės energijos sunaudota 242 MWh, arba 1,2 proc. maţiau

nei 2014 metais. Šiluminės energijos naudojimas 2015 metais buvo 82 proc. įstaigoms nustatytos normos (ţr. 112 pav.).

2015 metais neformaliojo ugdymo įstaigose šiluminės energijos sunaudota 75 Mwh arba 3,1 proc. maţiau negu


dienolaipsnius 2015 metais neformaliojo ugdymo įstaigose šiluminės energijos sunaudota 69 MWh, arba 2,9 proc. maţiau nei

2014 metais. Šiluminės energijos naudojimas 2015 metais buvo 80 proc. įstaigoms nustatytos normos (ţr. 113 pav.).

111 pav. Šilumos energijos naudojimo tendencijos bendrojo

ugdymo mokyklose

112 pav. Šilumos energijos naudojimo tendencijos

ikimokyklinio ugdymo įstaigose

113 pav. Šilumos energijos naudojimo tendencijos neformalaus ugdymo įstaigose

Toliau pateikiami grafikai (114, 115, 116, 117, 118 ir 119 paveikslai), kuriuose pavaizduoti specifiniai vandens,

elektros ir šilumos vartojimo rodikliai (perskaičiuoti ploto vienetui arba vienam vaikui) bendrojo ugdymo mokyklose ir

ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Vandens vartojimo grafikai pateikti 114 ir 115 paveiksluose.

36537

32074

28396 29133

40142 40142 40142 40142

20000

30000

40000

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

Suvartota (Mwh) Vartojimo norma (Mwh)

21343 21120 19606 19316

23490 23490 23490 23490

10000

20000

30000

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.


2760 2628

2402 2327

2900 2900 2900 2900

1000

2000

3000

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.


39

114 pav. Vandens vartojimo kiekis bendrojo ugdymo mokyklose (m3/žmogui).

(Raudona spalva žymimos įstaigos, kuriose vandens vartojimas išaugo daugiau nei 10 proc.)

4,29

4,28

3,02

2,06

1,01

4,29

1,81

1,60

3,57

1,93

2,17

2,47

2,09

1,51

3,60

1,51

2,28

1,91

1,25

3,25

1,88

1,20

2,58

4,40

2,14

2,03

1,52

1,77

3,32

1,30

1,97

3,53

2,08

2,65

3,90

3,61

2,22

2,85

2,73

7,23

2,93

0,81

1,03

1,43

1,81

2,52

1,90

2,04

2,66

3,24

1,70

3,67

2,50

4,17

3,34

1,59

1,83

2,44

1,16

0,97

1,77

1,05

4,1

4,8

3,1

3,2

1,4

3,7

1,9

1,3

2,6

1,9

1,8

2,0

1,6

1,7

2,9

1,5

2,0

2,2

1,3

2,5

1,5

1,7

2,8

3,2

1,9

2,4

1,4

1,7

3,2

1,9

1,5

2,3

2,6

3,3

3,7

3,0

2,1

3,5

2,3

5,7

2,5

1,7

1,2

1,6

1,5

2,2

1,7

2,2

2,8

2,9

1,2

4,0

2,1

4,6

3,0

1,7

1,6

2,1

1,3

1,0

1,7

1,3

4,2

4,9

3,0

3,1

0,9

2,7

2,4

1,6

2,7

2,0

1,8

1,6

1,9

2,1

2,7

1,3

1,9

1,3

1,4

2,4

1,3

1,7

2,4

3,6

2,4

2,6

1,6

1,6

3,5

1,7

1,6

2,6

3,7

4,7

3,9

3,8

2,6

2,9

2,4

5,7

2,3

1,1

1,3

1,7

1,2

2,5

1,7

1,9

2,4

2,8

1,8

2,8

2,2

4,6

3,0

1,5

2,0

2,5

1,1

1,7

1,7

1,2

4,4

5,1

3,1

3,4

0,8

2,5

2,8

1,2

1,8

2,3

1,8

2,1

2,2

2,5

2,5

1,4

1,9

1,3

0,9

2,5

1,4

1,6

3,3

4,4

1,6

2,4

1,5

1,6

3,4

1,8

1,6

1,8

3,2

4,8

4,3

5,1

4,2

3,7

2,7

2,9

2,0

0,8

1,5

2,5

1,2

2,5

1,4

1,4

1,8

2,1

1,1

1,9

3,5

4,4

3,5

1,5

1,9

3,3

1,7

1,9

1,5

1,1

Kauno mokykla-darţelis „Rūtelė―

Kauno mokykla-darţelis „Šviesa―

Kauno Tirkiliškių mokykla-darţelis





Kauno „Paparčio― pradinė mokykla

Kauno „Ryto― pradinė mokykla


Kauno „Šilo― pradinė mokykla

Kauno „Varpelio― pradinė mokykla

VDU „Atţalyno― progimnazija




















Kauno „Ţiburio― pagrindinė mokykla


Kauno „Nemuno― mokykla-daugiafunkcis centras

Kauno Aleksandro Stulginskio mokykla - daug. centras






















Kauno „Santaros― gimnazija

Kauno „Saulės― gimnazija


Kauno „Varpo― gimnazija


2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

40

115 paveiksle pavaizduotas vandens vartojimas ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kurios pateiktos pagal grupių

skaičių įstaigoje. Galima matyti, kad įstaigose, turinčiose maţesnį vaikų skaičių, vandens kiekis, tenkantis 1 vaikui, yra

didesnis nei įstaigose, turinčiose didesnį vaikų skaičių.

115 pav. Vandens vartojimo kiekis ikimokyklinio ugdymo įstaigose (m3/žmogui).

(Raudona spalva žymimos įstaigos, kuriose vandens vartojimas išaugo daugiau nei 10 proc.)

5,9

5,6

6,1

5,2

3,7

5,1

8,0

8,9

8,2

8,1

7,1

9,4

7,1

9,2

7,5

10,4

6,5

5,1

8,0

6,6

8,9

6,0

8,0

6,7

6,2

6,4

6,3

6,0

8,5

7,8

7,8

6,9

5,2

7,8

7,9

10,3

8,5

9,5

6,1

3,6

7,4

7,3

6,8

14,2

8,8

7,9

6,8

7,5

8,3

8,4

10,3

7,7

7,2

8,8

7,2

6,8

7,9

9,5

7,6

8,7

5,5

7,8

8,0

9,0

7,1

10,1

9,4

7,8

9,6

7,4

6,2

10,0

7,2

7,1

11,7

7,7

9,9

10,2

9,0

9,1

7,3

7,5

6,8

6,14

5,86

6,13

6,12

3,17

5,63

6,32

8,34

5,99

6,57

7,21

9,40

6,48

8,50

5,22

6,76

5,50

5,05

7,12

5,86

8,32

5,31

7,83

6,78

5,50

6,87

5,30

6,40

9,67

8,20

7,79

7,46

4,96

6,86

7,24

5,68

8,72

6,24

6,02

4,12

6,55

6,08

5,66

6,99

8,56

8,28

7,20

5,99

6,93

8,06

10,38

8,12

6,08

8,64

7,95

6,52

8,70

10,19

7,87

6,69

6,68

8,49

9,26

7,03

7,17

10,88

7,87

6,80

8,64

7,82

6,21

7,34

6,70

6,79

7,92

8,04

8,13

10,06

6,31

8,43

8,52

8,87

7,06

5,19

5,80

6,20

6,41

3,55

5,41

8,20

7,70

5,36

5,88

5,62

7,13

6,26

5,21

5,36

6,05

6,02

4,33

5,78

6,12

7,41

5,16

6,95

5,72

5,55

6,26

4,63

5,53

7,39

4,66

6,53

7,20

4,75

6,23

5,02

7,50

8,62

6,64

5,16

2,54

5,89

6,50

5,75

6,55

8,69

7,70

6,40

5,35

5,92

9,68

9,90

10,17

7,12

7,47

6,62

5,90

7,50

9,50

6,79

5,56

7,96

7,14

7,90

6,16

6,91

10,04

7,16

6,68

9,60

7,55

5,75

8,40

5,48

5,88

10,45

7,15

6,60

11,06

5,44

8,47

4,94

6,99

5,50

4,6

5,4

7,0

5,3

3,8

5,2

10,4

7,0

5,4

6,4

5,5

7,0

6,5

5,4

5,7

6,6

6,1

4,5

5,9

6,2

7,9

4,8

6,3

5,0

6,3

6,4

4,6

5,4

6,7

4,7

6,6

5,0

4,4

5,3

5,0

7,2

7,6

7,4

5,2

2,5

6,3

7,2

5,2

7,5

8,2

6,2

6,2

5,2

6,5

8,1

9,9

7,2

5,3

5,4

7,1

6,9

9,4

9,4

6,3

6,4

6,1

6,7

7,4

6,0

6,3

12,2

7,1

7,4

9,8

8,1

5,2

8,2

5,8

5,8

10,3

7,4

7,0

10,1

5,4

8,0

4,7

7,2

5,9

Kauno vaikų darţelis "Aviliukas" (2 grupės)

Kauno vaikų darţelis "Ţiogelis" (2 grupės)

Kauno vaikų darţelis "Nykštukas" (2 grupės)

Kauno 1- asis vaikų darţelis (2 grupės)

Kauno vaikų darţelis "Dvarelis" (2 grupės)

Kauno lopšelis-darţelis "Radastėlė" (4 grupės)


Kauno vaikų darţelis "Raudonkepuraitė" (4 grupės)

Kauno lopšelis-darţelis "Obelėlė" (4 grupės)

Kauno lopšelis-darţelis "Kodėlčiukas" (4 grupės)

Kauno lopšelis-darţelis "Eglutė" (4 grupės)

Kauno 6-asis lopšelis-darţelis (4 grupės)

Kauno Valdorfo darţelis "Šaltinėlis" (5 grupės)

Kauno sanatorinis lopšelis-darţelis "Pienė" (5 grupės)

Kauno lopšelis-darţelis "Šilinukas" (6 grupės)

Kauno vaikų darţelis "Klevelis" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darţelis "Ţiedelis" (6 grupės)

Kauno Tirkiliškių lopšelis-darţelis (6 grupės)

Kauno lopšelis-darţelis "Dobilėlis" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darţelis "Spragtukas" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darţelis "Ąţuoliukas" (6 grupės)


Kauno lopšelis-darţelis "Liepaitė" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darţelis "Bitutė" (6 grupės)

Kauno kurčiųjų lopšelis-darţelis "Klausutis" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darţelis "Smalsutis" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darţelis "Daigelis" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darţelis "Pušaitė" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darţelis "Atţalėlė" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darţelis "Vilnelė" (6 grupės)

Kauno Ţaliakalnio lopšelis-darţelis (6 grupės)

Kauno lopšelis-darţelis "Eţiukas" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darţelis "Rokutis" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darţelis "Klumpelė" (6 grupės)


Kauno lopšelis-darţelis "Kregţdutė" (7 grupės)

Kauno lopšelis-darţelis "Boruţėlė" (7 grupės)

Kauno lopšelis-darţelis "Lakštutė" (8 grupės)

Kauno lopšelis-darţelis "Neţiniukas" (8 grupės)

Kauno lopšelis-darţelis "Vyturėlis" (8 grupės)

Kauno lopšelis-darţelis "Naminukas" (10 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Saulutė" (10 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Girstutis" (10 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Svirnelis" (10 grupės)

Kauno sanatorinis lopšelis-darţelis "Pušynėlis" (10 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Vaikystė" (10 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis darţelis "Šnekutis" (10 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Drevinukas" (10 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Spindulys" (10 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Ţara" (10 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Ţilvitis" (10 grupių)

Kauno vaikų darţelis "Vaivorykštė" (10 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Ţemyna" (10 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Spindulėlis" (10 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Linelis" (11 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Gandriukas" (11 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Malūnėlis" (11 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Maţylis" (11 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Tukas" (11 grupės)

Kauno lopšelis-darţelis "Čiauškutis" (11 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Vaidilutė" (11 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Rasytė" (11 grupių)


Kauno Šančių lopšelis-darţelis (11 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Varpelis" (11 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Šermukšnėlis" (11 grupių)

Kauno menų darţelis "Etiudas" (11 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Kūlverstukas" (11 grupių)

Kauno Panemunės lopšelis-darţelis (12 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Pasaka" (12 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Pagrandukas" (12 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Sadutė" (12 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Girinukas" (12 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Ţelmenėlis" (12 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Volungėlė" (12 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Giliukas" (12 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Ţidinėlis" (12 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Ţvangutis" (12 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Vėrinėlis" (12 grupių)

Kauno vaikų darţelis "Šarkelė" (12 grupių)

Kauno Aleksoto lopšelis-darţelis (12 grupių)

Kauno lopšelis-darţelis "Gintarėlis" (12 grupių)


2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

41

Elektros energijos grafikuose (116 ir 117 pav.) įstaigos pateiktos pagal mokinių skaičių bendrojo ugdymo

mokyklose ir vaikų skaičių ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Įstaigose, kur yra maţas mokinių skaičius, elektros energijos

kiekis, tenkantis mokiniui, yra ţenkliai didesnis negu didelį mokinių skaičių turinčios įstaigos (ţr. 116 pav.).

116 pav. Bendrojo ugdymo mokyklose elektros energijos kiekis, tenkantis bendrojo ploto vienetui (Kwh/m2)

(Raudona spalva žymimos įstaigos, kuriose yra elektros energijos vartojimas išaugo daugiau nei 10 proc.)

18,04

13,38

19,45

19,25

17,93

22,74

13,51

17,36

19,52

19,05

11,37

26,58

23,89

15,83

18,73

10,57

19,65

13,98

12,40

14,85

17,75

24,26

16,28

15,29

13,06

13,60

14,15

12,14

21,61

11,38

10,76

14,58

14,25

14,39

11,04

13,57

12,59

10,15

12,76

27,91

10,92

19,95

18,35

21,55

22,04

27,16

23,30

16,02

14,04

19,85

19,55

21,79

17,99

16,80

19,88

15,88

10,71

24,36

19,66

16,81

11,07

14,22

11,24

19,02

13,39

17,49

18,35

17,32

20,75

14,60

16,34

19,11

20,19

11,24

26,82

26,78

15,94

19,39

10,95

21,07

11,60

11,24

14,85

17,49

29,43

15,73

13,05

14,24

13,85

13,87

13,46

19,96

10,63

10,79

12,78

14,05

13,31

10,84

12,07

13,83

9,64

11,06

31,72

10,36

18,68

14,93

31,36

19,70

26,64

22,17

14,74

13,02

21,22

18,53

20,03

13,11

15,10

19,52

15,76

11,25

22,77

18,70

15,79

12,10

12,49

10,35

19,6

12,9

21,7

19,7

17,9

18,9

14,1

17,9

19,9

23,5

10,7

18,6

28,8

15,7

14,7

12,1

21,6

11,9

10,8

14,4

17,0

25,2

14,8

11,7

14,5

12,0

13,4

13,8

20,6

10,9

10,1

9,8

14,4

13,5

11,4

11,6

11,0

10,5

11,8

41,0

10,3

18,3

19,8

23,1

16,8

24,8

22,8

15,6

12,8

19,9

19,2

20,2

11,2

16,2

20,7

15,2

12,9

21,7

18,0

13,7

11,7

12,3

6,2

20,8

14,1

23,8

19,9

18,5

17,8

14,6

18,9

20,6

23,6

11,0

20,6

27,7

18,5

15,6

12,9

26,2

12,7

10,1

13,9

18,4

22,3

14,9

11,0

13,9

12,4

13,0

12,3

20,8

10,8

9,7

9,9

16,3

14,2

10,8

11,3

12,9

11,9

12,8

50,0

9,9

16,7

19,1

20,3

18,8

26,9

22,7

14,2

13,1

18,6

19,9

21,8

8,8

16,6

19,5

13,3

13,2

21,1

17,7

13,8

12,1

16,9

5,6



Kauno mokykla-darţelis „Ţiburėlis―





Kauno „Šilo― pradinė mokykla
























































2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

42

Panašūs rezultatai yra ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose (pateiktos pagal grupių skaičių). Įstaigose, kurių bendrasis

plotas yra maţesnis, elektros energijos vartojimas ploto vienetui sąlyginai yra didesnis nei didesnio ploto įstaigose (ţr. 117

pav.). 117 ir 118 grafikuose nėra Tirkiliškių lopšelio-darţelio, kuriame patalpų šildymui naudojama elektros energija, ir

įstaigų, kuriose buvo pasikeitęs energijos vartojimo reţimas.

117 pav. Elektros energijos vartojimo kiekis ikimokyklinio ugdymo įstaigose (Kwh/m

2)

(Raudona spalva žymima įstaiga, kurioje elektros energijos vartojimas išaugo daugiau nei 10 proc.).

76,09

38,83

61,49

43,43

39,76

32,62

47,51

33,36

24,63

23,12

18,06

20,80

25,88

18,54

42,49

25,37

24,82

24,35

20,60

30,40

16,80

21,94

18,34

17,63

21,81

18,97

15,84

21,86

18,71

25,94

22,43

25,68

12,91

34,96

11,69

13,83

15,08

14,08

20,74

14,85

10,69

28,18

17,80

24,26

17,00

23,38

12,21

9,24

13,19

13,58

20,62

14,36

17,84

13,33

12,64

15,40

23,64

16,09

22,00

19,30

20,47

17,39

25,12

15,11

16,05

16,41

14,65

18,14

20,72

18,54

19,20

21,49

21,32

22,03

14,86

16,41

21,06

22,02

22,65

19,60

11,13

22,91

80,90

37,24

61,08

42,78

38,76

28,95

48,94

32,78

24,67

22,75

18,58

20,74

27,08

21,83

42,97

25,02

24,67

26,07

19,76

28,66

16,45

20,96

18,37

19,12

21,51

19,51

16,17

21,89

20,26

22,82

23,20

26,36

12,92

33,96

11,10

12,51

12,65

14,27

21,55

13,07

11,93

28,27

20,86

23,73

17,08

22,18

12,04

10,37

21,78

12,84

20,48

13,76

15,87

12,65

12,25

16,33

23,50

16,92

20,76

20,86

21,06

16,81

25,20

15,07

15,79

18,25

15,32

19,04

21,14

18,47

22,48

22,05

18,56

20,26

14,58

16,12

21,97

24,21

26,87

19,16

11,59

22,60

71,13

39,54

59,82

45,66

40,30

33,09

45,73

35,50

26,05

24,45

19,21

21,24

25,62

25,96

47,64

27,86

25,19

27,10

20,54

31,87

18,00

21,60

18,34

21,22

23,20

17,87

16,73

23,90

19,00

24,67

22,38

27,45

13,33

32,96

11,27

12,48

12,48

15,94

21,80

13,59

10,12

28,21

21,20

26,51

16,50

21,42

12,94

10,35

16,62

12,57

20,59

13,76

16,17

14,82

12,93

16,36

25,78

15,17

21,41

20,12

21,34

17,51

24,65

15,37

16,16

17,53

15,07

20,49

23,16

19,28

24,18

21,73

21,42

19,93

15,74

16,15

23,55

25,78

30,43

18,92

11,89

22,03

35,82

40,90

56,10

40,91

42,16

38,20

54,65

35,47

26,07

24,61

21,05

22,25

28,08

27,91

41,20

26,62

24,21

26,19

20,85

31,63

18,09

22,83

16,92

20,08

23,67

15,18

17,25

21,57

17,65

23,12

20,67

27,83

13,13

33,68

11,72

11,70

11,99

18,95

21,41

13,18

9,66

27,26

22,79

26,56

16,84

21,29

13,01

11,50

14,81

12,37

20,02

14,25

16,65

14,60

13,39

16,98

26,02

13,33

21,45

20,24

23,43

18,84

23,90

13,44

19,10

17,02

16,95

19,04

22,46

19,04

24,98

21,92

22,57

21,08

16,46

15,90

22,41

25,80

27,84

17,23

12,08

23,83

Kauno vaikų darţelis "Aviliukas" (2 grupės)























Kauno lopšelis-darţelis "Klausutis" (6 grupės)










Kauno lopšelis-darţelis "Boruţėlė" (7 grupės)




Kauno vaikų darţelis "Neţiniukas" (8 grupės)





Kauno lopšelis-darţelis "Svirnelis" (10 grupių)



Kauno vaikų darţelis "Šnekutis" (10 grupių)








Kauno lopšelis-darţelis "Tukas" (11 grupių)









Kauno Šančių lopšelis-darţelis (11 grupių)

















Kauno Aleksoto lopšelis - darţelis (12 grupių)



2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

43

Šiluminės energijos vartojimas pateiktas 118 ir 119 paveiksluose. 118 paveiksle ikimokyklinio ugdymo įstaigos

pateiktos pagal grupių skaičių ir reitinguojamos pagal šilumos suvartojimo kiekį. Įstaigose, kuriose šilumos energijos

vartojimai ţenkliai didesni, bus atliekama papildoma stebėsena šilumos energijos neefektyvaus vartojimo prieţastims nustatyti.

118 pav. Šilumos energijos vartojimo kiekis ikimokyklinio ugdymo įstaigose (Kwh/m2).

(Raudona spalva žymima įstaiga, kurioje šilumos energijos vartojimas išaugo daugiau nei 10 proc.)

264

189

275

175

264

285

262

168

198

187

141

159

137

185

169

184

168

143

161

150

148

255

194

233

156

156

180

227

183

131

86

97

185

135

117

114

197

156

129

106

180

206

208

165

141

127

112

145

133

107

145

215

223

199

161

107

122

151

168

120

118

126

90

122

230

167

155

196

181

187

161

171

163

154

168

160

115

124

164

242

198

259

147

275

273

287

159

135

181

152

149

150

245

168

195

161

144

169

147

133

191

180

201

143

165

177

153

179

141

82

89

179

135

130

119

193

164

130

110

178

211

207

188

140

122

123

172

142

107

147

226

239

184

160

109

128

162

177

122

129

123

90

122

237

172

155

206

192

194

170

180

176

156

135

185

114

116

171

229

190

239

133

254

185

248

135

173

135

129

128

129

188

146

184

145

148

152

137

132

182

199

166

136

155

184

159

150

127

78

97

179

126

114

124

173

153

115

107

172

183

175

167

127

97

116

171

137

100

141

193

210

181

143

107

106

151

166

120

118

120

89

99

192

150

142

117

176

176

175

160

177

152

100

164

164

110

154

199

198

218

149

253

134

231

136

172

145

120

118

141

150

135

176

136

142

137

121

111

182

204

163

135

143

187

163

157

115

74

87

197

107

128

115

152

155

107

114

176

181

182

162

130

127

112

166

127

102

108

191

181

165

145

110

106

150

160

119

125

123

86

118

183

155

129

174

160

171

161

148

159

147

92

148

115

105

152























Kauno kurčiųjų lopšelis-darţelis "Klausutis" (6 grupės)










Kauno lopšelis-darţelis „Boruţėlė― (7 grupės)




Kauno vaikų darţelis "Neţiniukas" (8 grupės)





Kauno lopšelis-darţelis "Svirnelis" (10 grupės)















Kauno lopšelis-darţelis "Tukas" (11 grupės)




















Kauno Aleksoto lopšelis - darţelis (12 grupių)



2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

44

119 paveiksle ryškių tendencijų nesimato, todėl galima teigti, kad šilumos energijos vartojimas bendrojo ugdymo

mokyklose priklauso ne tik nuo ţmogiškojo faktoriaus, bet ir pastato energetinių charakteristikų. Šilumos energijos

suvartojimas 2015 metams perskaičiuotas įvertinant lauko aplinkos temperatūrą 2015-2016 metais.

119 pav. Šilumos energijos vartojimo kiekis bendrojo ugdymo mokyklose (Kwh/m2)

(Raudona spalva žymima įstaiga, kurioje šilumos energijos vartojimas išaugo daugiau nei 10 proc.)

141

106

187

132

108

99

142

130

140

111

139

161

107

78

99

85

80

103

81

80

47

67

55

102

105

85

94

59

103

110

151

116

101

73

91

136

99

108

168

74

127

156

160

114

101

64

86

118

105

94

89

105

53

92

42

95

60

63

85

145

108

180

135

107

88

134

128

133

115

136

107

111

73

96

82

78

93

72

90

46

72

64

98

103

77

69

66

98

122

155

118

101

76

98

138

99

110

164

67

123

153

178

115

103

68

82

113

101

98

74

86

52

96

38

93

55

63

81

158

107

182

125

100

92

127

118

114

107

106

81

68

61

93

74

72

89

69

91

46

65

60

102

87

72

52

63

82

106

144

103

87

73

94

109

92

102

141

73

120

130

139

106

96

60

73

99

88

98

48

59

48

82

35

85

47

56

74

140

100

184

123

90

84

121

90

104

117

134

58

51

61

96

78

69

87

58

92

58

76

63

92

71

80

50

62

99

119

123

103

93

76

76

99

89

94

171

74

103

129

145

117

92

58

77

96

95

113

45

57

45

90

32

87

47

47

76



Kauno mokykla-darţelis „Ţiburėlis―

























































2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

45

Analizuojant švietimo įstaigų patalpų naudojimo rodiklį, galima teigti, kad dauguma įstaigų racionaliai naudoja

mokyklos plotą, vidaus ir išorės erdves, daugumoje patalpos atitinka higienos reikalavimus ir naudojamos ugdymo procesui.

2015 m. Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis 96 proc. švietimo įstaigų atitiko higienos reikalavimus,

4 proc. (7 įstaigų) įstaigų leidimas-higienos pasas nebuvo išduotas (ţr. 120 ir 121 pav.). Lyginant su 2014 metais 6 įstaigoms

pavyko tinkamai susitvarkyti ir įsirengti aplinkas, kurios atitiktų higienos reikalavimus, todėl rezultatai 2015 m. pagerėjo.

120 pav. Švietimo įstaigų dalis, neturičių Higienos paso

121 pav. Įstaigų skaičiaus kaita pagal tipus, kurios neturi Higienos paso

Kauno visuomenės sveikatos centro vykdytos valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatyta,

kad 5 (2014 m. buvo 10) Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklos ir 2 neformalaus švietimo įstaigos (2014 m. buvo 3)

(Kauno moksleivių techninės kūrybos centras (dėl pastato paskirties keitimo iš visuomeninės į mokslo), Kauno choreografijos

mokykla (dėl grindų dangos), neturi galiojančio leidimo – higienos paso. Daţniausi paţeidimai - neįrengtas karšto vandens

tiekimas į prausyklas prie valgyklos ir san. mazgų patalpas, nelygi ar netinkama grindų danga mokymo patalpose. Daliai

įstaigų higienos pasas neišduotas laikinai dėl vykdomų patalpų rekonstravimo darbų.

7% (13 įstaigų)

11% (20 įstaigų)

10% (18 įstaigos)

7% (13 įstaigų)

4% (7 įstaigos)

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

9

1

3

17

1

2

15

1

2

10

0

3

5

0

2

Bendrojo ugdymomokyklos

Ikimokykliniougdymo įstaigos

Neformalausugdymo įstaigos

2015 m.

2014 m.

2013 m.

2012 m.

2011 m.

46

III. REZULTATAI

1. Pasiekimai

Mokyklos pasiekimų sritis vertinama patenkinamai. Įvertinta gerai ir labai gerai – 45,5 proc., patenkinamai – 54,5

proc. Bendras veiklos kokybės indeksas (toliau tekste - VKI) yra 62,5 proc. (ţr. 64 ir 66 pav.). Šią sritį sudaro 2 temos:

paţanga ir mokymosi pasiekimai. Prasčiau įvertinta paţangos tema (patenkinamai – 68 proc., ţr. 122 ir 123 pav. ).

122 pav. Srities „Pasiekimai“ temų veiklos kokybės

indeksas 123 pav. Srities „Pasiekimai“ atskirų temų vertinimai

Patenkinamai vertinama pažangos tema (nors VKI išliko toks pats 59 proc.), kurią sudaro atskirų mokinių ir

mokyklos paţangos rodikliai, tiesiogiai susijusi su kiekvieno mokinio daroma paţanga pamokoje, įvairių kitų pasiekimų

paţanga bei mokyklos indėliu, taikant mokinių mokymosi pasiekimų gerinimo priemones. Visgi, mokyklose dar nepakankamai

skiriama dėmesio minėtiems aspektams gerinti.

Mokymosi pasiekimų temą (VKI išliko nepakitęs 63 proc.) sudaro mokinių akademiniai pasiekimai ir kiti įvairūs

pasiekimai olimpiadose, sportiniuose, kūrybiniuose konkursuose, varţybose, projektuose, pilietinėse akcijose ir kitoje

visuomeninėje veikloje.

Analizuojant mokinių akademinius pasiekimus panagrinėsime 4 ir 8 klasių standartizuotų testų rezultatus 2015

metais, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (toliau tekste PUPP) rezultatus 2011-2015 metais, valstybinių brandos

egzaminų (toliau tekste VBE) rezultatus 2011-2015 metais.

1.1. Standartizuotų testų rezultatų analizė

Švietimo kokybei gerinti antri metai organizuojami standartizuoti testai visų Kauno bendrojo ugdymo mokyklų 4 ir

8 klasių mokiniams. Voratinklinėse diagramose (ţr. 124 ir 125 pav.) vaizdţiai pateikiami apibendrinti duomenys apie įvairių

standartizuotų testų rezultatus 2015 metais, sukuriamą pridėtinę vertę bei įvairius rodiklius, apskaičiuotus remiantis mokinio

klausimyno atsakymais (mokėjimo mokytis rodiklis, mokyklos klimato rodiklis ir pan.). Diagramose naudojama vieninga

standartizuotų taškų skalė, kuri leidţia palyginti rodiklius vienus su kitais. Rodikliai perskaičiuoti į standartizuotus taškus taip,

kad šalies vidurkis visuomet bus nulis, o standartinis nuokrypis – vienetas. Jei rodiklio reikšmė maţesnė uţ nulį, tai parodo,

kad mokiniams toje srityje sekasi prasčiau nei šalies mastu, jei reikšmė didesnė uţ nulį – geriau. Pagal tai darytina išvada, kad

Kauno miesto mokyklų standartizuotų testų rezultatai yra aukštesni lyginant su šalies ir dalyvavusių savivaldybių mokyklomis.

124 pav. 4 klasės mokinių ST ir klausimynų rezultatai 125 pav. 8 klasės mokinių ST ir klausimynų rezultatai

53%

59%

59%

63%

59%

63%

Pažanga

Mokymosipasiekimai 54 mokyklos

42 mokyklos

30 mokyklų 68%

55%

27%

39%

5%

7%

Pažanga

Mokymosipasiekimai


1,0

0,7

0,9

0,4

0,9

0,3

0,1

0,3

-2

-1

0

1

2

Standartizuotas pridėtinėsvertės rodiklis

Standartizuoti matematikostesto taškai

Standartizuoti skaitymo testotaškai

Standartizuoti rašymo testotaškai

Standartizuoti pasauliopaţinimo testo taškai

Mokėjimo mokytis rodiklis

Patyčių situacijos mokyklojerodiklis

Mokyklos klimato rodiklis

Šalies Dalyvavusių savivaldybių Kauno m. sav.

0,8

0,6

0,7

0,8

0,6

0,5

0,4

0,2

0,2

0,3

-2

-1

0

1

2

Standartizuotaspridėtinės vertės rodiklis

Standartizuotimatematikos testo taškai

Standartizuoti skaitymotesto taškai

Standartizuoti rašymotesto taškai

Standartizuoti gamtosmokslų testo taškai

Standartizuoti socialiniųmokslų testo taškai

Mokėjimo mokytis rodiklis

Mokyklos kultūros rodiklis

Patyčių situacijosmokykloje rodiklis

Savijautos mokyklojerodiklis

Šalies Dalyvavusių savivaldybių Kauno m. sav.

47

Detalesni 2015 m. uţkoduotų mokyklų (pagal mokyklų tipus) apibendrinti 4 ir 8 klasių mokinių standartizuotų testų

procentiniai rezultatai pagal mokomuosius dalykus pateikiami 126-134 paveiksluose. Minėtuose paveiksluose uţkoduotos

mokyklos išdėstytos testuojamų dalykų apibendrintų pasiekimų didėjimo tvarka.

126 pav. Ketvirtų klasių ST rezultatai pagrindiniu ir aukštesniuoju lygiu gimnazijose

(Raudona spalva žymimas miesto vidurkis)

127 pav. Ketvirtų klasių ST rezultatai pagrindiniu ir aukštesniuoju lygiu pagrindinėse mokyklose


48

128 pav. Ketvirtų klasių ST rezultatai pagrindiniu ir aukštesniuoju lygiu mokyklose-daugiafunkciuose centruose


129 pav. Ketvirtų klasių ST rezultatai pagrindiniu ir aukštesniuoju lygiu progimnazijose


49

130 pav. Ketvirtų klasių ST rezultatai pagrindiniu ir aukštesniuoju lygiu pradinėse mokyklose


131 pav. Aštuntų klasių ST rezultatai pagrindiniu ir aukštesniuoju lygiu gimnazijose


50

132 pav. Aštuntų klasių ST rezultatai pagrindiniu ir aukštesniuoju lygiu pagrindinėse mokyklose


133 pav. Aštuntų klasių ST rezultatai pagrindiniu ir aukštesniuoju lygiu mokyklose-daugiafunkciuose centruose


51

134 pav. Aštuntų klasių ST rezultatai pagrindiniu ir aukštesniuoju lygiu progimnazijose


Apibendrintose diagramose pastebimos atotrūkio tendencijos: tarp standartizuotų testų rezultatų ir pagal

mokomuosius dalykus (kai kuriose mokyklose skirtumai yra apie 30 proc.), tarp atskirų mokyklų tipų ir tarp atskirų mokyklų

(pagal pagrindinį ir aukštesnį lygį kai kurių mokyklų rezultatai skiriasi iki proc.).

Standartizuoti testai leidţia įsivertinti mokykloms mokinių pasiekimus, suţinoti mokyklos pasiekimų lygį miesto ir

šalies kontekste, padeda mokykloms pačioms įsivertinti savo teikiamo ugdymo kokybę ir, jei reikia, numatyti tobulinimo

galimybes.

Remiantis mokinių uţpildytų klausimynų duomenimis, buvo apskaičiuotas mokyklos sukuriamos pridėtinės vertės

rodiklis. Pridėtinė vertė – vidutinis mokyklos indėlis į kiekvieno tos mokyklos mokinio pasiekimus. Atskiram mokiniui

mokyklos sukurta pridėtinė vertė apskaičiuojama kaip skirtumas tarp to mokinio realių pasiekimų ir prognozuojamų

pasiekimų. Prognozuojama, atsiţvelgiant į mokinio namų aplinkos ypatumus ir kai kurias asmenines savybes – tai, kas nuo

mokyklos nepriklauso (arba priklauso labai maţai). Tuo tikslu įvertinama, kiek įvertinimo taškų vidutiniškai surenka kiti šalies

mokyklų atitinkamos klasės mokiniai, pagal namų aplinką ir asmenines savybes panašūs į vertinamą mokinį. Stulpelinėse

diagramose (ţr. 135 ir 136 pav.) pateikiama informacija apie atskirų mokyklų sukuriamą vidutinę pridėtinę vertę (4 ir 8 klasėse

atskirai). Diagramose horizontalia punktyrine linija paţymėta visų dalyvavusių savivaldybių 2015 m. pridėtinės vertės

vidurkis. Šalies mokyklų sukuriamą vidutinę pridėtinę vertę atitinka nulinė padala.

135 pav. Miesto mokyklų sukuriamos pridėtinės vertės vidurkiai (4 klasių)

(Raudona spalva žymima Kauno miesto savivaldybė)

15,9

16,8

19,5

24,9

26,8

27,0

28,4

28,9

29,3

29,5

29,9

32,4

34,8

35,0

35,5

37,3

37,3

39,2

39,3

40,0

40,3

41,2

41,4

43,1

43,7

45,0

45,5

47,3

48,4

48,7

50,5

51,6

53,3

56,2

59,2

62,8

65,4

68,4

68,4

69,1

70,9

77,4

-10

0

10

20

30

40

50

60

70

80

4 16 23 8 38 34 15 19 5 24 2 11 26 40 7 20 33 25 35 30 42 6 37 12 3 18 32 22 27 28 10 31 39 41 13 21 29 17 1 36 9 14

Pridėtinė v

ert

ė (

sta

ndart

izu

ota

is t

aškais

)

Savivaldybės kodas

52

136 pav. Miesto mokyklų sukuriamos pridėtinės vertės vidurkiai (8 klasių)

(Raudona spalva žymima Kauno miesto savivaldybė)

Pridėtinė vertė svarbi norint kokybiškai išnagrinėti ir interpretuoti su mokinių pasiekimais susijusius veiksnius,

numatyti perspektyvius mokinių pasiekimų gerinimo būdus, ji padeda suprasti ir įvertinti mokinių mokymosi kontekstą.

1.2. PUPP rezultatų analizė

PUPP laikymo kokybė (įvertinimai 7-10 balų) nepakankamai dţiugina: nuo 2011 metų lietuvių kalbos rezultatai yra

prastėjantys, lyginant su praėjusiais metais suprastėjo 2 proc.; matematikos - prastėjantys taip pat, nors lyginant su praėjusiais

metais pagerėjo apie 1 proc. (ţr. 137 pav.).

137 pav. PUPP laikymo kokybė (įvertinimai 7-10 balų) Kaune

Lyginant šalies kontekste Kauno miesto abiejų dalykų PUPP rezultatai yra geresni uţ Lietuvos vidurkį

(ţr. 138 pav.). Lietuvių kalbos kokybės rodiklis (7-10 balų) Lietuvoje – 44 %; Kauno mieste – 54 %; Matematikos kokybės

rodiklis (7-10 balų) Lietuvoje – 37 %; Kauno mieste – 46 %.

PUPP Lietuvių k. PUPP Matematika

138 pav. PUPP laikymo kokybė (įvertinimai 7-10 balų) Lietuvos kontekste

24

,4

27

,6

27

,7

29

,4

30

,2

30

,9

34

,3

35

,4

35

,9

36

,2

37

,1

37

,8

38

,0

38

,4

39

,1

40

,0

40

,9

41

,1

41

,8

43

,5

43

,6

43

,8

44

,0

44

,3

44

,6

44

,7

44

,9

45

,2

45

,4

47

,6

48

,0

48

,9

49

,9

50

,0

50

,4

52

,5

54

,5

56

,3

59

,2

60

,3

64

,8

64

,9

-10

0

10

20

30

40

50

60

70

80

5 3 23 11 8 25 42 20 34 29 16 4 38 30 7 19 26 27 17 31 10 33 40 22 15 37 39 24 35 2 1 28 21 32 18 6 14 13 41 12 36 9

Pri

dė

tin

ė v

ert

ė (

sta

nd

art

izu

ota

is t

aš

ka

is)

Savivaldybės kodas

63,78% 58,93%

53,76% 55,96%

53,96% 55,42% 50,70%

37,64%

45,26%

46,19%

37%

47%

57%

67%

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

Išlaikė lietuvių k. PUPP (7-10 balų) nuo laikiusiųjų Išlaikė matematikos PUPP (7-10 balų) nuo laikiusiųjų

0%

5%

10%

15%

20%

25%

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Balai

Kauno miestas Visa Lietuva

0%

5%

10%

15%

20%

25%

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Balai

Kauno miestas Visa Lietuva

53

Detalesnei analizei (ţr. 139 pav.) 2015 m. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultai palyginami su

metiniais rezultatais.

PUPP ir 2015 m. metinių rezultatų palyginimas PUPP ir 2015 m. metinių rezultatų palyginimas

139 pav. PUPP įvertinimų palyginimas su metiniais rezultatais

PUPP laikymo kokybė (įvertinimai 7-10 balų) pagal abu dalykus atskirose mokyklose pavaizduota 140 paveiksle.

140 pav. 2015 metų PUPP laikymo kokybė atskirose mokyklose (įvertinimai 7-10 balų)

(mokyklų pavadinimai 2014–2015 m. m.)

0%

5%

10%

15%

20%

25%

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

PUPP_Lietuvių_2015 Metinis_lietuvių_2015

0%

5%

10%

15%

20%

25%

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

PUPP_Matematika_2015 Metinis_Matematika_2015

8,7%

5,4%

7,7%

20,8%

7,1%

28,6%

28,6%

28,6%

23,8%

25,0%

25,9%

37,5%

32,4%

28,4%

35,5%

28,7%

36,1%

42,9%

44,2%

34,2%

33,3%

44,4%

51,1%

54,2%

52,7%

57,1%

52,9%

52,6%

50,0%

53,6%

61,6%

54,4%

64,5%

54,3%

65,0%

78,6%

73,2%

65,5%

89,5%

18,2%

14,9%

19,2%

8,3%

25,0%

9,5%

14,3%

20,0%

22,4%

12,5%

21,6%

26,0%

20,0%

31,1%

27,8%

21,4%

21,4%

41,5%

46,7%

40,0%

36,6%

34,2%

38,2%

34,3%

41,2%

47,4%

50,0%

48,0%

45,6%

53,6%

46,8%

57,1%

55,3%

44,7%

57,9%

96,1%

84,1%

0% 100% 200%




Kauno Milikonių vidurinė mokykla

Kauno "Aitvaro" vidurinė mokykla



Kauno Stasio Lozoraičio vidurinė mokykla

Kauno "Nemuno" mokykla-daugiafunkcis centras






Kauno Juozo Urbšio katalikiška vidurinė mokykla

Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla



Kauno Jurgio Dobkevičiaus vidurinė mokykla


Kauno "Vyturio" katalikiška vidurinė mokykla






Kauno Kovo 11-osios vidurinė mokykla







Kauno Šančių vidurinė mokykla







Lietuvių kalba

Matematika

54

1.3. VBE rezultatų analizė

Analizuojant keturių pagrindinių (lietuvių k., anglų k., istorijos, matematikos) Valstybinių brandos egzaminų

(VBE) rezultatus (ţr. 141 pav.), Kauno miesto pasiekimai pagal neišlaikiusių egzaminų mokinių procentinę dalį buvo 2,65

proc. geresni uţ praėjusius metus, taip pat geresni uţ Lietuvos, Vilniaus ir Klaipėdos atitinkamą rodiklį.

141 pav. VBE rezultatų kaita (pagal 4 pagrindinius egzaminus)

Anglų VBE rezultatai Kaune 2015 metais ţymiai pagerėjo – tai geriausi rezultatai per penkerius pastaruosius metus

(ţr. 142 pav.). Pagal išlaikymo parametrus Kauno rezultatai 0,14 proc. geresni uţ praėjusių metų Lietuvos rezultatus. Pagal

kokybės parametrus (išlaikiusių 36-100 balų) Kauno rezultatai 9 proc. pagerėjo lyginant su praėjusiais metais ir geresni uţ

Lietuvos vidurkį 4 proc.

142 pav. Anglų kalbos VBE rezultatų kaita

53,57%

51,39%

50,73%

45,23%

30,37%

49,20%

46,20%

48,05%

35,89%

25,89%

54,17%

52,57%

50,26%

41,11%

28,40%

43,07%

44,20%

41,65%

33,93%

22,88%

41,44%

45,07%

43,37%

45,07%

64,50%

47,46%

49,89%

47,70%

57,65%

70,05%

38,94%

43,00%

43,44%

48,44%

66,96%

53,24%

52,49%

53,66%

59,21%

72,97%

4,98%

3,54%

5,90%

9,71%

5,12%

3,33%

3,91%

4,25%

6,71%

4,06%

6,89%

4,43%

6,30%

10,56%

4,64%

3,69%

3,31%

4,68%

6,90%

4,15%

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

Lie

tuva

Ka

unas

Kla

ipėda

Viln

ius

1-49 balai nuo( 2014 m. 16-35) 50-100 balų (nuo 2014 m. 36-100) Neišlaikė VBE

52,81%

49,60%

33,30%

24,33%

12,57%

46,56%

44,53%

27,10%

17,98%

9,00%

46,67%

50,13%

65,33%

74,89%

87,17%

52,99%

54,96%

72,17%

81,77%

90,89%

0,52%

0,27%

1,37%

0,78%

0,25%

0,25%

0,51%

0,73%

0,25%

0,11%

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

Lie

tuva

Ka

unas


55

2015 metais pagerėjo kauniečių istorijos VBE rezultatai (ţr. 143 pav.). Neišlaikiusiųjų procentinė dalis sumaţėjo

9 proc. lyginant su 2014 metais. Kokybinis parametras (nuo 36 iki 100), lyginant su Lietuva, Kaune yra geresnis 6 proc., tačiau

šiek tiek prasteni (0,1 proc.) rezultatai su neišlaikiusiais.

143 pav. Istorijos VBE rezultatų kaita

2015 m. šiek tiek suprastėjo lietuvių kalbos VBE rezultatai (ţr. 144 pav.). Pagal laikymo rodiklį nuo 36 iki 100

balų, lyginant juos su praėjusiais metais, rezultatai suprastėjo 3 proc., tačiau 5 proc. išliko geresni uţ Lietuvos vidurkį.

Išlaikymo prasme rezultatai 2 proc. pagerėjo lyginant su 2014 metais ir 2 proc. išliko geresni uţ Lietuvos vidurkį.

144 pav. Lietuvių kalbos VBE rezultatų kaita

Stebint matematikos VBE rezultatus (ţr. 145 pav.), matyti gerėjimo tendencija. 2015 metais lyginant su 2014

metais pagal kokybę (nuo 36 iki 100) rezultatai pagerėjo 6 proc., pagal išlaikymą – 0,4 proc. Kauno rezultatai abiem aspektais

geresni uţ Lietuvos rezultatus – atitinkamai 7 proc. ir 2 proc.

60,63%

57,33%

62,88%

55,14%

29,15%

55,86%

55,48%

59,95%

49,25%

23,91%

36,40%

41,68%

32,55%

34,35%

70,22%

42,28%

43,55%

37,24%

41,75%

75,75%

2,98%

0,99%

4,57%

10,40%

0,23%

1,86%

0,97%

2,81%

9,00%

0,34%

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

Lie

tuva

Ka

unas


47,95%

42,15%

50,50%

37,07%

41,41%

43,21%

37,91%

51,13%

33,82%

38,49%

44,11%

51,28%

39,88%

51,24%

48,53%

51,09%

55,22%

41,06%

55,91%

53,18%

7,94%

6,57%

9,62%

11,69%

10,06%

5,70%

6,87%

7,81%

10,26%

8,43%

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

Lie

tuva

Ka

unas


56

145 pav. Matematikos VBE rezultatų kaita

Analizuojant 4 pagrindinių dalykų VBE išlaikymo kokybę Kaune (ţr. 146 pav.), 2015 m. lietuvių k. rezultatai

lyginant su praeitais metais šiek tiek pagerėjo – 1,4 proc. Tačiau vis dar lietuvių k. VBE rezultatai išlieka prasčiausi uţ visus

kitus pagrindinių dalykų VBE rezultatus. Matematikos rezultatai lyginant su praeitais metais, suprastėjo 0,4 proc., istorijos

rezultatai pagerėjo – 8,3 proc. Stabilūs išlieka ar maţai kinta anglų k. VBE rezultatai, kurie laikomi geriausiai.

146 pav. 4 pagrindinių dalykų VBE rezultatų kaita

Kauno abiturientai daugelio mokomųjų dalykų VBE išlaiko geriau nei Lietuvos vidurkis (ţr. 147 pav.), tik rusų k.

išlaikymo rezultatai yra prastesni. Geriausiai abiturientai išlaiko uţsienio kalbų (anglų, vokiečių), istorijos egzaminus.

Prasčiausiai iš visų dalykų laikomas lietuvių k. egzaminas.

147 pav. Mokomųjų dalykų VBE išlaikymo kokybė Lietuvos kontekste

53,91%

61,44%

57,88%

47,85%

41,68%

50,79%

58,99%

59,11%

42,51%

36,41%

37,14%

33,48%

35,66%

40,29%

49,36%

43,59%

37,04%

36,73%

51,18%

56,72%

8,95%

5,08%

6,47%

11,67%

8,96%

5,61%

3,97%

4,16%

7,31%

6,87%

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

Lie

tuva

Ka

unas


99,7% 99,5% 99,3% 99,74%

99,89%

98,0% 99,0% 97,2%

91,41%

99,66%

94,8%

93,1% 92,2%

90,23%

91,67%

94,4%

96,0% 95,8%

93,52% 93,13%

88%

92%

96%

100%

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

Anglų k. Istorija Lietuvių k. Matematika

99,7

4%

99,3

7%

89,9

4%

91,0

4%

95,7

6%

96,1

4%

94,2

1%

99,4

6%

100,0

0%

98,0

2%

95,5

0%

99,8

9%

99,6

7%

91,6

7%

93,1

3%

96,8

2%

97,0

4%

94,2

9%

97,5

6%

100,0

0%

98,5

1%

96,6

6%

80%

90%

100%

Anglų k. Istorija Lietuvių k. Matematika Biologija Chemija IT Rusų k. Vokiečių k. Geografija Fizika

Lietuva Kaunas

57

Analizuojant visus laikytus VBE Lietuvos kontekste (ţr. 148 pav.), Kauno VBE rezultatai 2015 metais buvo geresni

uţ Lietuvos ir Klaipėdos rezultatus, ir tik Vilniaus rezultatai yra geresni 0,1 proc. Stebint pastarųjų dvejų metų tendenciją,

rezultatai šiek tiek pagerėjo – nuo 95,8 proc. iki 96,1 proc.

148 pav. Išlaikytų VBE dalies kaita nuo laikytų VBE

1.4. Mokyklų reitingai pagal VBE rezultatus

Šioje dalyje pateikiami įvairūs mokyklų reitingų grafikai: pagal 2015 metų 4 VBE (lietuvių k., anglų k.,

matematikos, istorijos) kokybės reitingą (ţr. 149 pav.), pagal 2015 metų lietuvių kalbos VBE kokybės reitingą (ţr. 150 pav.),

pagal 2015 metų matematikos VBE kokybės reitingą (ţr. 151 pav.), pagal 2015 metų anglų kalbos VBE kokybės reitingą (ţr.

152 pav.), pagal 2015 metų istorijos VBE kokybės reitingą (ţr. 153 pav.).

Mokyklos reitingo vieta buvo apskaičiuota įvedant VBE laikymo kokybės indeksą – pasirinkusių VBE mokinių

procentas + (plius) išlaikiusiųjų VBE nuo 36 iki 100 balų mokinių procentas – (minus) neišlaikiusiųjų VBE mokinių

procentas.

149 pav. 2015 metų Kauno miesto mokyklų 4 VBE (lietuvių k., anglų k., matematika, istorija) kokybės reitingas


95,0%

96,5%

94,8%

94,4%

95,3%

97,0%

96,5%

95,8%

96,9%

96,1%

93,1%

95,6%

93,6% 93,7%

95,6%

96,3%

96,7%

93,8%

96,3% 96,2%

92%

93%

94%

95%

96%

97%

98%

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.


626,1

7

621,6

4

576,5

0

571,3

3

526,7

7

523,8

8

521,6

4

520,3

8

519,6

7

513,6

7

478

,03

472,5

6

471,4

8

469,8

7

450,2

4

448,3

9

434,2

3

382,3

3

347,4

4

344,3

3

341,6

4

329,5

6

309,6

6

299,2

4

285,8

1

254,1

0

235,3

2

207

,66

0

100

200

300

400

500

600

Vyta

uto

Did

ţio

jo u

niv

ers

ite

to "

Raso

s"

gim

na

zija

Ka

un

o "

Sa

ulė

s"

gim

na

zija

Ka

un

o J

on

o J

ab

lon

skio

gim

na

zija

Ka

un

o M

air

on

io u

niv

ers

ite

tin

ė g

imn

azija

Ka

un

o "

Sa

nta

ros"

gim

na

zija

Ka

un

o te

ch

nolo

gijo

s u

niv

ers

ite

to inţin

eri

jos

licė

jus (

bu

vu

si "P

uri

en

ų"

vid

uri

nė

mo

kykla

)

Ka

un

o "

Au

šro

s"

gim

na

zija

Ka

un

o "

Vytu

rio"

ka

talik

iška v

idu

rinė

mo

kykla

Ka

un

o "

Va

rpo

" g

imn

azija

Ka

un

o J

on

o B

asa

na

vič

iau

s g

imn

azija

Ka

un

o A

nta

no

Sm

eto

no

s g

imn

azija

Ka

un

o J

uo

zo

Urb

šio

ka

talik

iška

vid

uri

nė

mokykla

Ka

un

o J

urg

io D

ob

ke

vič

iau

s v

iduri

nė

mo

kykla

Ka

un

o J

uo

zo

Gru

šo

me

no

vid

uri

nė

mo

kykla

Ka

un

o M

ilikon

ių v

idu

rinė

mo

kykla

Ka

un

o S

tep

on

o D

ari

au

s ir

Sta

sio

Gir

ėno

gim

na

zija

Ka

un

o S

imon

o D

auka

nto

vid

uri

nė

mo

kykla

Ka

un

o G

ed

imin

o s

po

rto

ir

sveik

atin

imo

vid

uri

nė

mokykla

Ka

un

o V

erš

vų

vid

urinė

mo

kykla

Ka

un

o "

Atţ

aly

no

" vid

uri

nė

mo

kykla

Ka

un

o Š

ančių

vid

uri

nė

mo

kykla

Ka

un

o K

ovo 1

1-o

sio

s v

idu

rinė

mokykla

Ka

un

o R

okų

gim

na

zija

(b

uvu

si vid

uri

nė

mokykla

)

Ka

un

o š

v.

Pra

nciš

kaus m

okykla

Ka

un

o P

ale

mo

no g

imn

azija

(b

uvusi vid

uri

nė

mokykla

)

Ge

ne

rolo

Po

vilo

Ple

ch

avič

iau

s k

ad

etų

mokykla

Ka

un

o S

tasio

Lo

zo

raič

io v

idu

rinė

mokykla

Ka

un

o A

leksan

dro

Puškin

o g

imna

zija

Kokybės in

deksas (

max.

800)

Miesto kokybės vidurkis-431,56

58

150 pav. 2015 metų Kauno miesto mokyklų lietuvių kalbos VBE kokybės reitingas


151 pav. 2015 metų Kauno miesto mokyklų matematikos VBE kokybės reitingas


164,6

0

154,8

8

140,0

0

137,4

5

135,2

4

130,2

5

120,8

5

120,5

1

119,7

2

118,8

2

118,6

2

113,7

8

113,0

4

111,5

1

99,1

9

93,6

3

92,0

8

91,8

7

89,7

2

87,1

2

83,8

3

77,5

9

72,8

1

50,3

5

49,6

0

36,0

2

25,8

3

15,1

8

-10

20

50

80

110

140

170

Vyta

uto

Did

ţio

jo u

niv

ers

ite

to "

Raso

s"

gim

na

zija

Ka

un

o "

Sa

ulė

s"

gim

na

zija

Ka

un

o "

Sa

nta

ros"

gim

na

zija

Ka

un

o J

on

o J

ab

lon

skio

gim

na

zija

Ka

un

o J

on

o B

asa

na

vič

iau

s g

imn

azija

Ka

un

o M

air

on

io u

niv

ers

ite

tin

ė g

imn

azija

Ka

un

o "

Au

šro

s"

gim

na

zija

Ka

un

o J

uo

zo

Urb

šio

ka

talik

iška

vid

uri

nė

mo

kykla

Ka

un

o A

nta

no

Sm

eto

no

s g

imn

azija

Ka

un

o M

ilikon

ių v

idu

rinė

mo

kykla

Ka

un

o "

Va

rpo

" g

imn

azija

Ka

un

o te

ch

nolo

gijo

s u

niv

ers

ite

to inţin

eri

jos lic

ėju

s(b

uvu

si "P

uri

enų

" vid

uri

nė

mo

kykla

)

Ka

un

o J

uo

zo

Gru

šo

me

no

vid

uri

nė

mo

kykla

Ka

un

o J

urg

io D

ob

ke

vič

iau

s v

iduri

nė

mo

kykla

Ka

un

o "

Vytu

rio"

ka

talik

iška v

idu

rinė

mo

kykla

Ka

un

o R

okų

gim

na

zija

(b

uvu

si vid

uri

nė

mo

kykla

)

Ka

un

o S

imon

o D

auka

nto

vid

uri

nė

mo

kykla

Ka

un

o G

ed

imin

o s

po

rto

ir

sveik

atin

imo

vid

uri

nė

mo

kykla

Ka

un

o S

tep

on

o D

ari

au

s ir

Sta

sio

Gir

ėno

gim

na

zija

Ka

un

o š

v.

Pra

nciš

kaus m

okykla

Ka

un

o Š

ančių

vid

uri

nė

mo

kykla

Ka

un

o V

erš

vų

vid

urinė

mo

kykla

Ka

un

o "

Atţ

aly

no

" vid

uri

nė

mo

kykla

Ge

ne

rolo

Po

vilo

Ple

ch

avič

iau

s k

ad

etų

mokykla

Ka

un

o S

tasio

Lo

zo

raič

io v

idu

rinė

mokykla

Ka

un

o P

ale

mo

no g

imn

azija

(b

uvusi vid

uri

nė

mo

kykla

)

Ka

un

o A

leksan

dro

Puškin

o g

imna

zija

Ka

un

o K

ovo 1

1-o

sio

s v

idu

rinė

mokykla

Kokybės in

deksas (

max.

200)

Miesto kokybės indeksas - 98,72

135,2

4

133,3

5

132,0

2

123,8

7

122,3

5

114,0

3

111,1

3

109,1

0

106,4

5

97,0

4

94,9

4

87,8

8

85,3

3

77,0

6

75,8

6

75,0

0

67,9

5

57,1

4

54,5

5

42,0

8

38,4

2

36,0

3

31,6

7

29,5

5

23,0

8

17,3

0

6,3

2

3,1

3

0

20

40

60

80

100

120

140

Ka

un

o te

ch

nolo

gijo

s u

niv

ers

ite

to inţin

eri

jos lic

ėju

s(b

uvu

si "P

uri

enų

" vid

uri

nė

mo

kykla

)

Vyta

uto

Did

ţio

jo u

niv

ers

ite

to "

Raso

s"

gim

na

zija

Ka

un

o "

Sa

ulė

s"

gim

na

zija

Ka

un

o M

air

on

io u

niv

ers

ite

tin

ė g

imn

azija

Ka

un

o "

Vytu

rio"

ka

talik

iška v

idu

rinė

mo

kykla

Ka

un

o J

on

o J

ab

lon

skio

gim

na

zija

Ka

un

o J

urg

io D

ob

ke

vič

iau

s v

iduri

nė

mo

kykla

Ka

un

o "

Au

šro

s"

gim

na

zija

Ka

un

o "

Va

rpo

" g

imn

azija

Ka

un

o J

on

o B

asa

na

vič

iau

s g

imn

azija

Ka

un

o "

Sa

nta

ros"

gim

na

zija

Ka

un

o A

nta

no

Sm

eto

no

s g

imn

azija

Ka

un

o S

tep

on

o D

ari

au

s ir

Sta

sio

Gir

ėno

gim

na

zija

Ka

un

o S

imon

o D

auka

nto

vid

uri

nė

mo

kykla

Ka

un

o J

uo

zo

Gru

šo

me

no

vid

uri

nė

mo

kykla

Ka

un

o K

ovo 1

1-o

sio

s v

idu

rinė

mokykla

Ka

un

o J

uo

zo

Urb

šio

ka

talik

iška

vid

uri

nė

mo

kykla

Ka

un

o Š

ančių

vid

uri

nė

mo

kykla

Ka

un

o š

v.

Pra

nciš

kaus m

okykla

Ka

un

o M

ilikon

ių v

idu

rinė

mo

kykla

Ka

un

o V

erš

vų

vid

urinė

mo

kykla

Ka

un

o R

okų

gim

na

zija

(b

uvu

si vid

uri

nė

mo

kykla

)

Ka

un

o A

leksan

dro

Puškin

o g

imna

zija

Ka

un

o "

Atţ

aly

no

" vid

uri

nė

mo

kykla

Ka

un

o G

ed

imin

o s

po

rto

ir

sveik

atin

imo

vid

uri

nė

mokykla

Ka

un

o P

ale

mo

no g

imn

azija

(b

uvusi vid

uri

nė

mo

kykla

)

Ka

un

o S

tasio

Lo

zo

raič

io v

idu

rinė

mokykla

Ge

ne

rolo

Po

vilo

Ple

ch

avič

iau

s k

ad

etų

mokykla

Kokybės in

deksas (

max.

200)

Miesto kokybės vidurkis-74,57

59

152 pav. 2015 metų Kauno miesto mokyklų anglų kalbos VBE kokybės reitingas


153 pav. 2015 metų Kauno miesto mokyklų istorijos VBE kokybės reitingas


Be VBE laikymo kokybės reitingų, mokyklos gali pasilyginti savo VBE rezultatus pagal visų laikytų VBE

išlaikymo kokybę, neįvertinant gerai laikiusiųjų ar mokinių pasirinkimų laikyti VBE aspektų (ţr. 154 pav.)

197,2

9

194,3

7

192,3

1

186,0

9

182,3

2

180,1

3

174,4

8

174,3

4

172,4

1

171,7

0

169,9

0

166

,06

166

,06

162,0

6

161,8

9

161,5

3

155,3

8

151,6

1

151,5

2

151,0

5

143,7

5

143,0

2

135,0

9

124,1

2

111,1

3

96,8

3

93,5

4

84,0

9

50

100

150

200

Ka

un

o "

Sa

ulė

s"

gim

na

zija

Ka

un

o J

on

o J

ab

lon

skio

gim

na

zija

Vyta

uto

Did

ţio

jo u

niv

ers

ite

to "

Raso

s"

gim

na

zija

Ka

un

o M

air

on

io u

niv

ers

ite

tin

ė g

imn

azija

Ka

un

o "

Sa

nta

ros"

gim

na

zija

Ka

un

o "

Va

rpo

" g

imn

azija

Ka

un

o A

nta

no

Sm

eto

no

s g

imn

azija

Ka

un

o "

Vytu

rio"

ka

talik

iška v

idu

rinė

mo

kykla

Ka

un

o "

Au

šro

s"

gim

na

zija

Ka

un

o J

on

o B

asa

na

vič

iau

s g

imn

azija

Ka

un

o S

tep

on

o D

ari

au

s ir

Sta

sio

Gir

ėno

gim

na

zija

Ka

un

o te

ch

nolo

gijo

s u

niv

ers

ite

to inţin

eri

jos lic

ėju

s(b

uvu

si "P

uri

enų

" vid

uri

nė

mo

kykla

)

Ka

un

o J

uo

zo

Urb

šio

ka

talik

iška

vid

uri

nė

mo

kykla

Ka

un

o S

imon

o D

auka

nto

vid

uri

nė

mo

kykla

Ka

un

o G

ed

imin

o s

po

rto

ir

sveik

atin

imo

vid

uri

nė

mokykla

Ka

un

o M

ilikon

ių v

idu

rinė

mo

kykla

Ka

un

o J

urg

io D

ob

ke

vič

iau

s v

iduri

nė

mo

kykla

Ka

un

o P

ale

mo

no g

imn

azija

(b

uvusi vid

uri

nė

mo

kykla

)

Ka

un

o "

Atţ

aly

no

" vid

uri

nė

mo

kykla

Ka

un

o J

uo

zo

Gru

šo

me

no

vid

uri

nė

mo

kykla

Ka

un

o K

ovo 1

1-o

sio

s v

idu

rinė

mokykla

Ka

un

o Š

ančių

vid

uri

nė

mo

kykla

Ka

un

o V

erš

vų

vid

urin

ė m

okykla

Ka

un

o R

okų

gim

na

zija

(b

uvu

si vid

uri

nė

mo

kykla

)

Ka

un

o S

tasio

Lo

zo

raič

io v

idu

rinė

mokykla

Ka

un

o A

leksan

dro

Puškin

o g

imna

zija

Ge

ne

rolo

Po

vilo

Ple

ch

avič

iau

s k

ad

etų

mokykla

Ka

un

o š

v.

Pra

nciš

kaus m

okykla

Kokybės in

deksas (

max.

200)

Miesto kokybės vidurkis- 155,5

137,4

5

135,9

1

131,1

2

130,6

5

129,9

2

127,8

1

124,5

0

119,2

8

118,0

4

114,4

7

109,6

9

109,5

1

108,8

0

107,0

8

105,4

9

103,4

4

103,0

3

96,3

4

95,9

5

95,6

3

93,4

6

90,4

5

80,8

8

73,4

8

68,2

7

57,6

5

55,8

8

53,3

3

-10

20

50

80

110

140

Ka

un

o "

Sa

ulė

s"

gim

na

zija

Vyta

uto

Did

ţio

jo u

niv

ers

ite

to "

Ra

so

s"

gim

na

zija

Ka

un

o M

air

on

io u

niv

ers

ite

tin

ė g

imn

azija

Ka

un

o J

on

o J

ab

lon

skio

gim

na

zija

Ka

un

o J

uo

zo

Gru

šo

me

no

vid

uri

nė

mo

kykla

Ka

un

o M

ilikon

ių v

idu

rinė

mo

kykla

Ka

un

o "

Vytu

rio"

ka

talik

iška v

idu

rinė

mo

kykla

Ka

un

o "

Au

šro

s"

gim

na

zija

Ka

un

o J

uo

zo

Urb

šio

ka

talik

iška

vid

uri

nė

mo

kykla

Ka

un

o "

Va

rpo

" g

imn

azija

Ka

un

o J

on

o B

asa

na

vič

iau

s g

imn

azija

Ka

un

o "

Sa

nta

ros"

gim

na

zija

Ka

un

o te

ch

nolo

gijo

s u

niv

ers

ite

to inţin

eri

jos lic

ėju

s(b

uvu

si "P

uri

enų

" vid

uri

nė

mo

kykla

)

Ge

ne

rolo

Po

vilo

Ple

ch

avič

iau

s k

ad

etų

mokykla

Ka

un

o G

ed

imin

o s

po

rto

ir

sveik

atin

imo

vid

uri

nė

mokykla

Ka

un

o S

tep

on

o D

ari

au

s ir

Sta

sio

Gir

ėno

gim

na

zija

Ka

un

o S

imon

o D

auka

nto

vid

uri

nė

mo

kykla

Ka

un

o V

erš

vų

vid

urinė

mo

kykla

Ka

un

o A

nta

no

Sm

eto

no

s g

imn

azija

Ka

un

o K

ovo 1

1-o

sio

s v

idu

rinė

mokykla

Ka

un

o J

urg

io D

ob

ke

vič

iau

s v

iduri

nė

mo

kykla

Ka

un

o "

Atţ

aly

no

" vid

uri

nė

mo

kykla

Ka

un

o P

ale

mo

no g

imn

azija

(b

uvusi vid

uri

nė

mokykla

)

Ka

un

o š

v.

Pra

nciš

kaus m

okykla

Ka

un

o S

tasio

Lo

zo

raič

io v

idu

rinė

mokykla

Ka

un

o Š

ančių

vid

uri

nė

mo

kykla

Ka

un

o R

okų

gim

na

zija

(b

uvu

si vid

uri

nė

mo

kykla

)

Ka

un

o A

leksan

dro

Puškin

o g

imna

zija

Kokybės in

deksas (

max.

200)

Miesto kokybės vidurkis- 102,77

60

154 pav. 2015 metų Kauno miesto mokyklų visų laikytų VBE išlaikymo kokybės reitingas


3 lentelė

Bendras vidurinių mokyklų ir gimnazijų 2011-2015 metų 4 pagrindinių (lietuvių k., anglų k., istorijos,

matematikos) VBE laikymo kokybės reitingas

1 VDU Kauno „Rasos“ gimnazija

2 Kauno Jono Jablonskio gimnazija

3 Kauno „Saulės“ gimnazija

4 Kauno „Santaros“ gimnazija

5 Kauno „Varpo“ gimnazija

6 Kauno Jono Basanavičiaus gimnazija

7 Kauno Maironio gimnazija

8 Kauno „Aušros“ gimnazija

9 Kauno technologijos universiteto inţinierijos licėjus

10 Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus

11 Kauno „Vyturio“ katalikiška vidurinė mokykla

12 Kauno S.Dariaus ir S.Girėno gimnazija

13 Kauno Antano Smetonos gimnazija

14 Kauno Juozo Grušo meno vidurinė mokykla

15 Kauno Milikonių vidurinė mokykla

16 Kauno Juozo Urbšio katalikiška vidurinė mokykla

17 Kauno Simono Daukanto vidurinė mokykla

18 Kauno „Atţalyno“ vidurinė mokykla

19 Kauno Kovo 11-osios vidurinė mokykla

20 Kauno Šančių vidurinė mokykla

21 Kauno Palemono gimnazija

22 Kauno Jurgio Dobkevičiaus vidurinė mokykla

23 Kauno Stasio Lozoraičio vidurinė mokykla

24 Kauno Veršvų vidurinė mokykla

25 Kauno šv. Pranciškaus mokykla

26 Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla

27 Kauno Rokų gimnazija

28 Kauno Aleksandro Puškino gimnazija

29 Kauno suaugusiųjų mokymo centras

100,0

0%

99,1

0%

99,0

4%

98,9

2%

98,9

0%

98,5

2%

98,0

2%

97,9

6%

97,9

4%

97,9

0%

97,8

0%

97,8

0%

97,5

9%

97,0

6%

96,9

3%

96,5

8%

96,0

0%

95,3

3%

94,8

7%

94,6

2%

94,0

6%

94,0

0%

92,5

1%

91,6

7%

89,3

1%

87,9

6%

86,6

7%

85,5

1%

80,0

0%

75%

80%

85%

90%

95%

100%

Ka

un

o š

v.

Pra

nciš

kaus m

okykla

Ka

un

o J

on

o B

asa

na

vič

iau

s g

imn

azija

Ka

un

o A

nta

no

Sm

eto

no

s g

imn

azija

Ka

un

o "

Va

rpo

" g

imn

azija

Ka

un

o J

uo

zo

Urb

šio

ka

talik

iška

vid

uri

nė

mo

kykla

Vyta

uto

Did

ţio

jo u

niv

ers

ite

to "

Raso

s"

gim

na

zija

Ka

un

o "

Sa

ulė

s"

gim

na

zija

Ka

un

o J

urg

io D

ob

ke

vič

iau

s v

iduri

nė

mo

kykla

Ka

un

o "

Sa

nta

ros"

gim

na

zija

Ka

un

o te

ch

nolo

gijo

s u

niv

ers

ite

to inţin

eri

jos lic

ėju

s(b

uvu

si "P

uri

enų

" vid

uri

nė

mo

kykla

)

Ka

un

o M

air

on

io u

niv

ers

ite

tin

ė g

imn

azija

Ka

un

o "

Au

šro

s"

gim

na

zija

Ka

un

o J

on

o J

ab

lon

skio

gim

na

zija

Ka

un

o G

ed

imin

o s

po

rto

ir

sveik

atin

imo

vid

uri

nė

mokykla

Ka

un

o J

uo

zo

Gru

šo

me

no

vid

uri

nė

mo

kykla

Ka

un

o "

Vytu

rio"

ka

talik

iška v

idu

rinė

mo

kykla

Ka

un

o R

okų

gim

na

zija

(b

uvu

si vid

uri

nė

mo

kykla

)

Ka

un

o V

erš

vų

vid

urinė

mo

kykla

Ge

ne

rolo

Po

vilo

Ple

ch

avič

iau

s k

ad

etų

mokykla

Ka

un

o Š

ančių

vid

uri

nė

mo

kykla

Ka

un

o M

ilikon

ių v

idu

rinė

mo

kykla

Ka

un

o P

ale

mo

no g

imn

azija

(b

uvusi vid

uri

nė

mo

kykla

)

Ka

un

o S

tep

on

o D

ari

au

s ir

Sta

sio

Gir

ėno

gim

na

zija

Ka

un

o K

ovo 1

1-o

sio

s v

idu

rinė

mokykla

Ka

un

o "

Atţ

aly

no

" vid

uri

nė

mo

kykla

Ka

un

o S

imon

o D

auka

nto

vid

uri

nė

mo

kykla

Ka

un

o A

leksan

dro

Puškin

o g

imna

zija

Ka

un

o S

tasio

Lo

zo

raič

io v

idu

rinė

mokykla

Ka

un

o s

ua

ug

usių

jų m

okym

o c

entr

as

2015 m. visų VBE išlaikymo kokybė mieste 96,67 proc.

61

155 pav. Mokyklų reitingas seniūnijos kontekste pagal 2015 metų 4 VBE (anglų k., lietuvių k., matematika, istorija) kokybinius parametrus (mokyklų pavadinimai 2014–2015 m.m.)

471,4

8

299,2

4

621,6

4

571,3

3

521,6

4

448,3

9

207,6

6

520,3

8

472,5

6

344,3

3

626,1

7

478,0

3

254,1

0

519,6

7

434,2

3

329,5

6

309,6

6

285,8

1

341,6

4

526,7

7

513,6

7

468,8

7

450,2

4

347,4

4

235,3

2

576,5

0

523,8

8

382,3

3

100

200

300

400

500

600

Ka

un

o J

urg

io D

ob

ke

vič

iau

s v

iduri

nė

mo

kykla

Ka

un

o š

v.

Pra

nciš

kaus v

idu

rinė m

okykla

Ka

un

o "

Sa

ulė

s"

gim

na

zija

Ka

un

o M

air

on

io u

niv

ers

ite

tin

ė g

imn

azija

Ka

un

o "

Au

šro

s"

gim

na

zija

Ka

un

o S

tep

on

o D

ari

au

s ir

Sta

sio

Gir

ėno

gim

na

zija

Ka

un

o A

leksan

dro

Puškin

o g

imna

zija

Ka

un

o „

Vytu

rio

― ka

talikiš

ka

vid

uri

nė

mo

kykla

Ka

un

o J

uo

zo

Urb

šio

vid

uri

nė

mokykla

Ka

un

o "

Atţ

aly

no

" vid

uri

nė

mo

kykla

Vyta

uto

Did

ţio

jo u

niv

ers

ite

to "

Raso

s"

gim

na

zija

Ka

un

o A

nta

no

Sm

eto

no

s g

imn

azija

Ge

ne

rolo

Po

vilo

Ple

ch

avič

iau

s k

ad

etų

mokykla

Ka

un

o "

Va

rpo

" g

imn

azija

Ka

un

o S

imon

o D

auka

nto

vid

uri

nė

mo

kykla

Ka

un

o K

ovo 1

1-o

sio

s v

idu

rinė

mokykla

Ka

un

o R

okų

gim

na

zija

Ka

un

o P

ale

mo

no g

imn

azija

Ka

un

o Š

ančių

vid

uri

nė

mo

kykla

Ka

un

o "

Sa

nta

ros"

gim

na

zija

Ka

un

o J

on

o B

asa

na

vič

iau

s g

imn

azija

Ka

un

o J

uo

zo

Gru

šo

me

no

vid

uri

nė

mo

kykla

Ka

un

o M

ilikon

ių v

idu

rinė

mo

kykla

Ka

un

o V

erš

vų

vid

urinė

mo

kykla

Ka

un

o S

tasio

Lo

zo

raič

io v

idu

rinė

mokykla

Ka

un

o J

on

o J

ab

lon

skio

gim

na

zija

Ka

un

o te

ch

nolo

gijo

s u

niv

ers

ite

to inţin

eri

jos lic

ėju

s

Ge

dim

ino

sp

ort

o ir

sve

ikatinim

o v

idu

rinė m

okykla

Aleksoto Centro Dainavos Eigulių Gričiupio PanemunėsPetrašiūnų Šančių Šilainių Vilijampolės Ţaliakalnio

Ko

kyb

ė,

ba

lais

Miesto kokybės 4 VBE vidurkis-431,56

62

156 pav. Atskirų mokyklų reitingo kaita 2005-2015 metais pagal 4 VBE rezultatus

(mokyklų pavadinimai 2014–2015 m. m.):

7

9

5 6 6

9

5

8

6

8

10

0

2

4

6

8

10

12

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Mo

kyklo

s v

ieta

(2015 m

. -

29

mo

kyklo

s)

Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijos reitingas miesto

mokyklų kontekste

6

8 9

7

10

8 9

12

10

6 7

0

2

4

6

8

10

12

14

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Mo

kyklo

s v

ieta

(2015 m

. -

29

mo

kyklo

s)

Kauno "Aušros" gimnazijos reitingas miesto mokyklų

kontekste

1 1 1 1 1 1 1

2 2

1

3

0

1

2

3

4

5

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Mo

kyklo

s v

ieta

(2015 m

. -

29

mo

kyklo

s)

Kauno Jono Jablonskio gimnazijos reitingas miesto mokyklų

kontekste

24

10 11 9 8

11 10 7

11

7 4 0

5

10

15

20

25

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Mo

kyklo

s v

ieta

(2015 m

. -

29

mo

kyklo

s)

Kauno Maironio gimnazijos reitingas miesto mokyklų

kontekste

2

5

2 2 2 2 2

1 1

2

1 0

1

2

3

4

5

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Mo

kyklo

s v

ieta

(2015

m. -

29

mo

kyklo

s)

VDU "Rasos" gimnazijos reitingas miesto mokyklų kontekste

3 2

4 3

5 5 4

5 4 4

5

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Mo

kyklo

s v

ieta

(2015

m. -

29

mo

kyklo

s)

Kauno "Santaros" gimnazijos reitingas miesto mokyklų

kontekste

4 4 3

5 4

3 3 4

3 3 2

0123456789

10

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Mo

kyklo

s v

ieta

(2015 m

. -

29

mo

kyklo

s)

Kauno "Saulės" gimnazijos reitingas miesto mokyklų

kontekste

5

3

6

4 3

4

6

3

5 5

9

0123456789

10

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Mo

kyklo

s v

ieta

(2015 m

. -

29

mo

kyklo

s)

Kauno "Varpo" gimnazijos reitingas miesto mokyklų

kontekste

8 7

14

10 9

10 11

10

7

10

6

0

2

4

6

8

10

12

14

16

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Mo

kyklo

s v

ieta

(2015

m. -

29

mo

kyklo

s)

Kauno technologijos universiteto inžinierijos licėjaus reitingas

miesto mokyklų kontekste

22

26

0

5

10

15

20

25

30

2014 2015

Mo

kyklo

s v

ieta

(2015 m

. -

29

mo

kyklo

s)

Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus reitingas miesto

mokyklų kontekste

63

15

26 26

22 22 23 20 20

12

21 20

0

5

10

15

20

25

30

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Mo

kyklo

s v

ieta

(2015 m

. -

29

mo

kyklo

s)

Kauno "Atžalyno" vidurinės mokyklos reitingas miesto

mokyklų kontekste

17

12

8 8

13 12 12

11

16

13

16

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Mo

kyklo

s v

ieta

(2015 m

. -

29

mo

kyklo

s)

Kauno S.Dariaus ir S.Girėno gimnazijos reitingas miesto

mokyklų kontekste

34

14

22

47

33

17 15

22

13

23 17

0

10

20

30

40

50

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Mo

kyklo

s v

ieta

(2015 m

. -

29

mo

kyklo

s)

Kauno Simono Daukanto vidurinės mokyklos reitingas


9 11

13

17 19

7

14 16

14 15 14

0

5

10

15

20

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Mo

kyklo

s v

ieta

(2015 m

. -

29

mo

kyklo

s)

Kauno Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos reitingas


42

15

38

15

42

33 29

18 24

17 22

0

10

20

30

40

50

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Mo

kyklo

s v

ieta

(2015 m

. -

29

mo

kyklo

s)

Kauno Kovo 11-osios vidurinės mokyklos reitingas miesto

mokyklų kontekste

20

16

10

18

21

13

16

23 22

11

15

0

5

10

15

20

25

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Mo

kyklo

s v

ieta

(2015 m

. -

29

mo

kyklo

s)

Kauno Milikonių vidurinės mokyklos reitingas miesto

mokyklų kontekste

13

6

23

14 11

27

8

21

15 14 11

0

5

10

15

20

25

30

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Mo

kyklo

s v

ieta

(2015 m

. -

29

mo

kyklo

s)

Kauno Antano Smetonos gimnazijos reitingas miesto

mokyklų kontekste

18

33

25

45

32 35

21 25

28

19 21

0

10

20

30

40

50

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Mo

kyklo

s v

ieta

(2015 m

. -

29

mo

kyklo

s)

Kauno Šančių vidurinės mokyklos reitingas miesto

mokyklų kontekste

25

16

37

17 14

22

14

25

16 12

0

5

10

15

20

25

30

35

40

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Mo

kyklo

s v

ieta

(2015 m

. -

29

mo

kyklo

s)

Kauno Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos

reitingas miesto mokyklų kontekste

27

32 30

33 30

19

13 13

9 9 8

0

5

10

15

20

25

30

35

20052006200720082009201020112012201320142015

Mo

kyklo

s v

ieta

(2015 m

. -

29

mo

kyklo

s)

Kauno "Vyturio" katalikiškos vidurinės mokyklos reitingas


64

33

40

21 27

24 18

25 24 21

24 25

0

10

20

30

40

50

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Mo

kyklo

s v

ieta

(2015 m

. -

29

mo

kyklo

s)

Kauno Palemono gimnazijos reitingas miesto mokyklų

kontekste

48 49 49 49 47 47 44 42

38

29 29

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Mo

kyklo

s v

ieta

(2015

m. -

29

mo

kyklo

s)

Kauno Suaugusiųjų mokymo centro reitingas miesto

mokyklų kontekste

30

39 41 43 40

45 45 41

36

26 28

0

10

20

30

40

50

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Mo

kyklo

s v

ieta

(2015 m

. -

29

mo

kyklo

s)

Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos reitingas miesto

mokyklų kontekste

36

24

37

20

37

31 26

31 30

20

13

0

5

10

15

20

25

30

35

40

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Mo

kyklo

s v

ieta

(2015 m

. -

29

mo

kyklo

s)

Kauno Jurgio Dobkevičiaus vidurinės mokyklos reitingas


21

27 32

41

16

42

31

37 35

18

24

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Mo

kyklo

s v

ieta

(2015 m

. -

29

mo

kyklo

s)

Kauno šv. Pranciškaus mokyklos reitingas miesto mokyklų

kontekste

37

29 28 24

39

15

28

38

27

12

27

0

10

20

30

40

50

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Mo

kyklo

s v

ieta

(2015 m

. -

29

mo

kyklo

s)

Kauno Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos reitingas


46 42 43

21

44 39

33 39

29 28

18

0

10

20

30

40

50

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Mo

kyklo

s v

ieta

(2015 m

. -

29

mo

kyklo

s)

Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinės mokyklos

reitingas miesto mokyklų kontekste

39 36 35

31 28

32

40

26

34

25 23

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Mo

kyklo

s v

ieta

(2015 m

. -

29

mo

kyklo

s)

Kauno Rokų gimnazijos reitingas miesto mokyklų kontekste

25

34 40 40

23

36 39

29

20

27

19

0

10

20

30

40

50

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Mo

kyklo

s v

ieta

(2015 m

. -

29

mo

kyklo

s)

Kauno "Veršvų" vidurinės mokyklos reitingas miesto

mokyklų kontekste

65

1.5. Mokyklų išorės vertinimo rezultatai

Išanalizavus 2004-2014 metų išorės vertinimo rezultatus (įvertinta 54 bendrojo ugdymo mokyklos iš 71, t. y.

76 proc.), paskaičiuojamas mokyklos vadybinės ir pedagoginės veiklos bendras veiklos kokybės indeksas (ţr. 157 pav.),

5 temų ir 67 rodiklių veiklos kokybės indeksai (ţr. 160-164 pav.), taip pat, vadovaujantis išorės vertinimo tvarkos

aprašu, išskiriama dešimt stipriųjų veiklos aspektų („+10“; ţr. 158 pav.) ir penki tobulintini veiklos aspektai („–5“;

ţr. 159 pav.) Kauno mieste.

Bendras visų 54 vertintų mokyklų veiklos kokybės indeksas Kauno mieste nežymiai pablogėjo – nuo 67 proc.

iki 66,6 proc. Tačiau mokyklų išorinio vertinimo rezultatų tendencija yra gerėjanti (ţr. 162 pav.).

157 pav. Vertintų mokyklų Kauno mieste VKI kaita

158 pav. 10 stipriųjų veiklos aspektų Kauno mieste

164 pav. rodo, kad 2014 m. didţiausias tobulintinų rodiklių skaičius yra iš Ugdymo ir mokymosi srities

(4 rodikliai: 2.5.2., 2.3.1., 2.3.4., 2.6.2.) ir vienas rodiklis iš Pasiekimų (3.1.1.) srities. Taigi, pateikti duomenys rodo, kad

pagrindinės veiklos problemos yra pamokoje: mokymosi veiklos diferencijavimas (59 proc. vertintų mokyklų aktualizuota

ši problema), atskirų mokinių paţanga (39 proc. mokyklų), mokymo nuostatos ir būdai (33 proc. mokyklų), vertinimas kaip

ugdymas (28 proc. mokyklų) bei išmokimo stebėjimas (28 proc. mokyklų).

159 pav. 5 tobulintini veiklos aspektai Kauno mieste

Visų rodiklių veiklos kokybės indeksų kokybinis pokytis Kauno miesto kontekste pavaizduotas 161-165

paveiksluose pagal atskiras 5 veiklos sritis.

64%

66%

66,6%

30 mokyklų

42 mokyklos

54 mokyklos

48%

46%

43%

43%

41%

39%

33%

33%

31%

28%

28%

28%

Kiti mokinių pasiekimai (3.2.2.)

Bendroji rūpinimosi mokyniais politika (4.1.1.)

Klasių mikroklimatas (1.1.6.)

Partnerystė su kitomis institucijomis (1.4.2.)

Neformalusis ugdymas (2.1.5.)

Tapatumo jausmas (1.1.3.)

Tradicijos ir ritualai (1.1.2.)

Lyderystė mokykloje (5.3.2.)

Mokytojo ir mokinio dialogas (2.3.3.)

Bendruomenės santykiai (1.1.4.)

Mokyklos kaip organizacijos pažangos siekis (1.2.3.)

Valdymo demokratiškumas (5.3.1.)

59%

39%

33%

28%

28%

Mokymosi veiklos diferencijavimas (2.5.2.)

Atskirų mokinių pažanga (3.1.1.)

Mokymo nuostatos ir būdai (2.3.1.)

Išmokimo stebėjimas (2.3.4.)

Vertinimas kaip ugdymas (2.6.2.)

66

160 pav. Srities „Mokyklos kultūra“ rodiklių veiklos kokybės indeksai

161 pav. Srities „Pagalba mokiniui“ rodiklių veiklos kokybės indeksai

69%

81%

76%

73%

73%

74%

64%

59%

69%

69%

69%

65%

70%

78%

69%

70%

83%

77%

77%

76%

75%

68%

63%

72%

68%

70%

67%

73%

79%

71%

72%

82%

78%

76%

77%

76%

69%

64%

73%

70%

70%

68%

74%

80%

73%

1.1.1. Vertybės, elgesio normos, principai

1.1.2. Tradicijos ir ritualai

1.1.3. Tapatumo jausmas

1.1.4. Bendruomenės santykiai

1.1.5. Mokyklos atvirumas ir svetingumas

1.1.6. Klasių mikroklimatas

1.2.1. Asmenybės raidos lūkesčiai

1.2.2. Mokymosi pasiekimų lūkesčiai

1.2.3. Mokyklos kaip organizacijos pažangos siekis

1.3.1. Darbo tvarka ir taisyklės

1.3.2. Pageidaujamo elgesio skatinimas

1.3.3. Aplinkos jaukumas

1.4.1. Mokyklos vaidmuo vietos bendruomenėje

1.4.2. Partnerystė su kitomis institucijomis

1.4.3. Mokyklos įvaizdis ir viešieji ryšiai

Eto

sas

Paž

ango

s si

ekia

iTv

arka

Mo

kykl

os

ryši

ai

Mo

kykl

os

kult

ūra

54 mokyklos

42 mokyklos

30 mokyklų

75%

69%

58%

69%

74%

56%

53%

61%

63%

66%

58%

58%

76%

71%

60%

70%

73%

57%

57%

66%

66%

70%

61%

60%

77%

72%

73%

71%

74%

57%

57%

67%

66%

72%

61%

62%

4.1.1. Bendroji rūpinimosi mokiniais politika

4.1.2. Mokinių asmenybės ir socialinė raida

4.2.1. Pagalba mokantis

4.2.2. Psichologinė pagalba

4.2.3. Socialinė pagalba

4.3.1. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas

4.3.2. Gabių vaikų ugdymas

4.4.1. Pagalba renkantis mokymosi kryptį

4.4.2. Pagalba renkantis mokyklą

4.4.3. Profesinis švietimas

4.5.1. Tėvų pagalba mokantis

4.5.2. Tėvų švietimo politika

Rū

pin

imas

ism

oki

nia

is

Pe

dag

ogi

nė,

psi

cho

logi

nė

irso

cial

inė

pag

alb

a

Spec

ialių

jųm

oky

mo

sip

ore

ikių

ten

kin

imas

Pag

alb

a p

lan

uo

jan

tka

rje

rą

Tėvų

ped

ago

gin

isšv

ieti

mas

Pag

alb

a m

oki

niu

54 mokyklos

42 mokyklos

30 mokyklų

67

162 pav. Srities „Ugdymas ir mokymasis“ rodiklių veiklos kokybės indeksai

163 pav. Srities „Mokyklos strateginis valdymas“ rodiklių veiklos kokybės indeksai

68%

63%

55%

61%

74%

56%

55%

68%

50%

63%

66%

51%

51%

60%

61%

53%

54%

46%

56%

49%

61%

66%

62%

57%

65%

74%

58%

59%

69%

54%

62%

66%

53%

55%

63%

62%

55%

57%

49%

58%

53%

66%

65%

62%

59%

65%

75%

57%

59%

69%

54%

64%

68%

53%

55%

64%

61%

56%

57%

50%

57%

53%

66%

2.1.1. Ugdymo programos

2.1.2. Ugdymo planai ir tvarkaraščiai

2.1.3. Dalykų ryšiai ir integracija

2.1.4. Pasirenkamosios programos

2.1.5. Neformalusis vaikų švietimas (papildomasis ugdymas)

2.2.1. Mokytojo veiklos planavimas

2.2.2. Pamokos struktūros kokybė

2.2.3. Klasės valdymas

2.3.1. Mokymo nuostatos ir būdai

2.3.2. Mokymo ir gyvenimo ryšys

2.3.3. Mokytojo ir mokinio dialogas

2.3.4. Išmokimo stebėjimas

2.3.5. Namų darbai

2.4.1. Mokymosi motyvacija

2.4.2. Mokėjimas mokytis

2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant

2.5.1. Mokymosi poreikių nustatymas

2.5.2. Mokymosi veiklos diferencijavimas

2.6.1. Vertinimas kaip pažinimas

2.6.2. Vertinimas kaip ugdymas

2.6.3. Vertinimas kaip informavimas

Ben

dra

sis

ugd

ymo

org

aniz

avim

asP

amo

kos

org

aniz

avim

asM

oky

mo

ko

kyb

ėM

oky

mo

siko

kyb

ė

Mo

kym

o ir

mo

kym

osi

dif

eren

cija

vim

asV

erti

nim

asu

gdan

t

Ugd

ymas

ir m

oky

mas

is

54 mokyklos

42 mokyklos

30 mokyklų

65%

63%

68%

69%

64%

61%

78%

75%

75%

74%

73%

70%

61%

64%

68%

66%

69%

68%

67%

62%

77%

76%

76%

73%

74%

71%

64%

66%

70%

65%

69%

67%

67%

61%

76%

74%

76%

74%

73%

73%

64%

66%

5.1.1. Mokyklos vizija, misija ir tikslai

5.1.2. Planavimo procedūros

5.1.3. Planų kokybė ir dermė

5.1.4. Plano įgyvendinimas ir jo poveikis

5.2.1. Įsivertinimo procesas

5.2.2. Įsivertinimo rezultatų naudojimas

5.3.1. Valdymo demokratiškumas

5.3.2. Lyderystė mokykloje

5.4.1. Personalo komplektavimas

5.4.2. Dėmesys personalui

5.4.3. Personalo darbo organizavimas

5.5.1. Lėšų vadyba

5.5.2. Turto vadyba

5.5.3. Patalpų naudojimas

Mo

kykl

os

stra

tegi

jaĮs

iver

tin

imo

pro

cesa

sV

ado

vavi

mo

sti

lius

Pe

rso

nal

ova

ldym

asM

ater

ialin

iųiš

tekl

ių v

ald

ymas

Mo

kykl

os

stra

tegi

nis

val

dym

as

54 mokyklos

42 mokyklos

30 mokyklų

68

164 pav. Srities „Pasiekimai“ rodiklių veiklos kokybės indeksai

165 paveiksle pateikiamas Kauno miesto mokyklų išorės vertinimų veiklos kokybės indeksai pagal atskiras

vertintas 5 veiklos sritis.

165 pav. Vertintų Kauno miesto mokyklų veiklos kokybės indeksai pagal atskiras sritis

53%

58%

55%

73%

61%

55%

63%

61%

74%

65%

56%

64%

61%

76%

64%

3.1.1. Atskirų mokinių pažanga

3.1.2. Mokyklos pažanga

3.2.1. Akademiniai pasiekimai

3.2.2. Kiti pasiekimai

3.2.3. Tolesnio mokymosi sėkmė

Paž

anga

Mo

kym

osi

pas

ieki

mai

Pas

ieki

mai

54 mokyklos

42 mokyklos

30 mokyklų

80,8%

75,0%

86,5%

69,2%

84,6%

57,7%

59,6%

69,2%

65,4%

57,7%

72,5%

58,8%

76,3%

52,5%

53,8%

65,0%

68,8%

86,3%

65,0%

72,5%

73,8%

67,5%

75,0%

73,8%

75,0%

72,5%

72,5%

75,0%

76,3%

71,3%

68,8%

77,5%

88,8%

61,3%

73,8%

85,0%

81,3%

70,0%

72,5%

67,5%

91,3%

77,5%

67,5%

82,5%

98,8%

77,5%

77,5%

75,0%

68,8%

95,0%

67,5%

72,5%

57,5%

66,3%

56,6%

60,4%

68,1%

62,5%

72,9%

56,9%

47,9%

50,7%

51,4%

57,6%

57,1%

55,4%

54,5%

48,2%

49,1%

56,3%

52,7%

66,1%

52,7%

57,1%

59,8%

52,7%

63,4%

58,0%

58,9%

58,9%

65,2%

66,1%

61,6%

60,7%

55,4%

58,9%

75,9%

49,1%

56,3%

74,1%

71,4%

58,0%

64,3%

58,0%

70,5%

68,8%

57,1%

58,9%

77,7%

67,9%

62,5%

59,8%

52,7%

67,9%

53,6%

53,6%

55,4%

51,8%

56,3%

75,0%

75,0%

68,8%

75,0%

56,3%

50,0%

50,0%

50,0%

75,0%

53,1%

50,0%

56,3%

50,0%

53,1%

53,1%

53,1%

71,9%

53,1%

53,1%

56,3%

50,0%

71,9%

56,3%

53,1%

53,1%

75,0%

75,0%

65,6%

68,8%

50,0%

71,9%

78,1%

50,0%

65,6%

75,0%

81,3%

56,3%

68,8%

62,5%

96,9%

84,4%

53,1%

65,6%

81,3%

75,0%

59,4%

65,6%

56,3%

96,9%

50,0%

53,1%

53,1%

53,1%

67,4%

57,6%

67,4%

65,2%

65,2%

52,2%

47,8%

54,3%

55,4%

57,6%

62,5%

44,4%

63,9%

54,2%

50,0%

65,3%

58,3%

73,6%

58,3%

59,7%

62,5%

70,8%

63,9%

75,0%

75,0%

65,3%

65,3%

70,8%

72,2%

58,3%

66,7%

66,7%

75,0%

48,6%

72,2%

80,6%

75,0%

65,3%

70,8%

61,1%

83,3%

73,6%

62,5%

70,8%

95,8%

72,2%

77,8%

58,3%

61,1%

86,8%

58,8%

100,0%

69,1%

69,1%

69,3%

63,6%

73,3%

56,8%

70,5%

59,7%

56,3%

55,1%

53,4%

58,0%

73,8%

63,8%

73,8%

48,8%

50,0%

48,8%

62,5%

62,5%

67,5%

68,8%

75,0%

76,3%

71,3%

67,5%

70,0%

80,0%

71,3%

78,8%

85,0%

73,8%

70,0%

67,5%

80,0%

57,5%

70,0%

73,8%

76,3%

70,0%

71,3%

63,8%

91,3%

75,0%

70,0%

71,3%

96,3%

73,8%

75,0%

57,5%

66,3%

96,3%

60,0%

66,3%

57,5%

58,8%












Kauno Prano Eimučio jaunimo mokykla






Kauno Jono Pauliaus II gimnazija (nevalstybinė)




Kauno Jaunimo mokykla




Kauno Eigulių pagrindinė mokykla











Kauno "Varpelio" pradinė mokykla



Šv. Mato gimnazija (nevalstybinė)











Kauno Suaugusiųjų mokymo centras




Mokyklos kultūros kokybės indeksas Ugdymo ir mokymosi kokybės indeksas

Pasiekimų kokybės indeksas Pagalbos mokiniui kokybės indeksas

Mokyklos strateginio valdymo kokybės indeksas

69

1.6. Tolesnis mokymasis

Analizuojant mokinių tolesnį mokymąsi aukštosiose mokyklose, 166 ir 167 paveiksluose galime stebėti, kad

2015 metais 6 proc. sumaţėjo abiturientų dalis, tęsiančių mokslą Lietuvos aukštosiose mokyklose. Galima prielaida -

gabesnieji mokiniai stoja mokytis į aukštąsias mokyklas uţsienyje.

166 pav. Priimtų į Lietuvos aukštąsias mokyklas abiturientų

skaičiaus kaita

167 pav. Priimtų į Lietuvos aukštąsias mokyklas abiturientų

dalies kaita

2015 metų mokyklų reitingas pagal abiturientų stojimą į Lietuvos aukštąsias universitetines mokyklas ir

kolegijas pateiktas 168 paveiksle.

168 pav. Mokyklų reitingas pagal įstojusių į universitetus mokinių procentą 2015 metais


2444 2286

1909

1950

2672

1700

1900

2100

2300

2500

2700

2900

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

83,8% 82,8%

84,7% 82,7%

77,0%

70%

80%

90%

100%

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

58,86%

69,44%

55,93%

67,66%

67,07%

63,54%

61,01%

53,66%

38,30%

42,17%

50,00%

32,00%

52,00%

50,38%

43,75%

42,50%

49,78%

41,33%

52,73%

40,98%

40,00%

45,65%

35,29%

37,04%

36,00%

30,43%

20,51%

25,86%

34,72%

16,83%

32,25%

14,95%

28,25%

13,41%

16,57%

18,24%

25,20%

40,43%

34,94%

26,32%

44,00%

24,00%

25,19%

31,25%

32,50%

25,11%

33,33%

21,36%

32,79%

32,50%

29,09%

33,33%

31,48%

32,00%

34,78%

41,03%

34,48%

25,00%

41,58%

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Kauno technologijos universiteto inţinerijos licėjus (buvus "Purienų"…








Kauno Juozo Urbšio katalikiška vidurinė mokykla

Kauno Milikonių vidurinė mokykla

Kauno "Vyturio" katalikiška vidurinė mokykla

Kauno Rokų gimnazija mokykla

Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų mokykla


Kauno šv. Pranciškaus mokykla

Kauno Kovo 11-osios vidurinė mokykla


Kauno Simono Daukanto vidurinė mokykla



Kauno Stasio Lozoraičio vidurinė mokykla

Kauno Juozo Grušo meno vidurinė mokykla

Kauno Šančių vidurinė mokykla

Kauno Jurgio Dobkevičiaus vidurinė mokykla

Kauno "Atţalyno" vidurinė mokykla

Kauno "Ąţuolo" katalikiška vidurinė mokykla



Kauno Gedimino sporto ir sveikatingumo vidurinė mokykla


Universitetuose Kolegijose

70

1.7. Pasiekimai konkursuose, olimpiadose

Kauno mokinių pasiekimai respublikinėse bei tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose 2015 metais padidėjo

lyginant su praėjusiais metais (ţr. 169 ir 170 pav.). Kauniečiams pavyko pagerinti atstovavimo respublikiniuose bei

tarptautiniuose konkursuose ir olimpiadose rezultatus.

169 pav. Respublikinių olimpiadų, konkursų nugalėtojų

skaičius

170 pav. Tarptautinių olimpiadų, konkursų nugalėtojų

skaičius

2. Mokiniai, gavę išsilavinimo pažymėjimus

Gavusių pagrindinio išsilavinimo paţymėjimus mokinių dalis kasmet vis kinta - tai padidėja, tai sumaţėja.

2015 metais šis procentas sumaţėjo, bet išliko didesnis uţ Lietuvos, tačiau maţesnis uţ Vilniaus ir Klaipėdos

(ţr. 171 pav.).

171 pav. Gavusių pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą mokinių dalies kaita

Gavusių vidurinio išsilavinimo paţymėjimą mokinių dalis 2015 m. sumaţėjo apie 1 proc., ir šis skaičius

prastesnis uţ Lietuvos, Vilniaus ir Klaipėdos (ţr. 172 pav.).

172 pav. Gavusių vidurinio išsilavinimo pažymėjimą mokinių dalies kaita

66

135

89

53 44

66

0

20

40

60

80

100

120

140

160

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

15

7

15

30

18

24

0

5

10

15

20

25

30

35

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

94,72% 95,12%

95,21%

95,64% 95,27%

94,93% 94,43% 94,58% 94,58%

95,63%

96,22%

94,97%

96,85% 97,48%

97,04%

97,68%

96,59% 97,22%

95,01%

95,78% 95,42%

95,24% 95,25%

95,36%

90%

95%

100%

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.


96,53%

96,70%

95,90%

95,38%

96,09%

96,40%

95,45% 96,18%

95,99% 95,13%

97,09%

96,35%

96,61%

98,23% 97,51%

96,99% 97,56%

97,29%

87,81%

97,50% 96,60%

94,79%

96,34% 96,85%

87%

91%

95%

99%

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.


71

3. Pašalinti ir kartojantys kursą mokiniai

Pašalintų mokinių skaičius Kaune 2015 m. sumaţėjo 0,2 proc., tačiau vis dar išlieka didesnis uţ Lietuvos ir

Klaipėdos vidurkį, bet maţesnis uţ Vilniaus (ţr. 173 pav.).

173 pav. Pašalintų mokinių dalis nuo bendro mokinių skaičiaus

Paliktų kartoti kursą mokinių skaičius Kaune maţėja. 2015 metais sumaţėjo 0,1 proc. ir yra šiek tiek maţesnis

uţ Lietuvos ir Vilniaus vidurkį, bet didesnis uţ Klaipėdos (ţr. 174 pav.).

174 pav. Paliktų kartoti kursą mokinių dalis nuo bendro mokinių skaičiaus

4. Investicijų pritraukimas

Įstaigų pritraukiančių investicijas dalis (ţr. 175 pav.) 2015 metais, lyginant su 2014 m. išliko panaši. Švietimo

įstaigų materialiniam turtui atnaujinti 2015 m. daugiausiai lėšų buvo skirta iš Savivaldybės biudţeto (3792,48 tūkst. Eur).

175 pav. Įstaigų, pritraukiančių skirtingus investicijų šaltinius, dalies kaita

0,8% 0,8%

0,6% 0,6% 0,6%

0,6%

2,1% 2,0%

1,0%

0,6%

0,9%

0,7% 0,7%

0,4% 0,5%

0,3% 0,3%

0,6%

1,1%

1,3%

1,2%

1,3% 1,2%

1,1%

0,0%

0,5%

1,0%

1,5%

2,0%

2,5%

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.


0,61% 0,68%

0,67%

0,69% 0,65% 0,66%

1,07%

0,78%

0,92%

0,83%

0,69%

0,63%

0,27% 0,18%

0,30% 0,35%

0,10% 0,09%

0,55%

0,70%

0,79%

0,99%

0,81% 0,75%

0,0%

0,3%

0,6%

0,9%

1,2%

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.


4,4% 5,1%

6,7%

3,5%

8,3%

6,7%

1,7%

0,0%

0,6%

2,3% 1,7%

0,6% 1,1%

2,9%

0%

10%

2012m. 2013m. 2014 m. 2015 m.

Savivaldybės paskolos lėšos ES struktūrinių fondų lėšos

Valstybės biudţeto tikslinės dotacijos Valstybės investicijų programos lėšos

72

5. Svarbiausieji teigiami pokyčiai 2015 metais

1. Padidėjo ikimokyklinio ugdymo vaikų (1-6 metų) skaičius - 223 ikimokyklinukais.

2. Padidėjo vaikų (5-6 metų), dalyvaujančių priešmokykliniame ugdyme, skaičius (53,6 proc.): darţeliuose

priešmokyklinukų padidėjo nuo 2629 iki 2758 vaikų, mokyklose – padidėjo 159 vaikais (nuo 415 iki 574).

3. Kasmet kuriamos naujos vietos darželiuose: 2015 metais sukurta 455 naujos vietos ikimokyklinio ir

priešmokyklinio amţiaus vaikams, 2014 m. - 521, 2013 m. - 234, 2012 m. – 168, 2011 m. – 231 vieta. Per 5 metus – 1609

naujos vietos.

4. Padidėjo pirmokų skaičius nuo 2735 iki 2909 (174 vaikais).

5. Didėja mokinių skaičius nevalstybinėse mokyklose (nuo 11,2 iki 11,6 proc.). Jose mokosi 3614 mokinių

(2014 m. – 3582 mokiniai).

6. Stabilus mokinių ir mokytojų skaičiaus santykis, kuris rodo, gerą klasių uţpildymą. Kauno mieste 1 mokytojui

tenka 12,9 mokinių (2014 m. – 12,6).

7. Pagerėjo klasių užpildomumas – 1-4 klasėse – 21,9 (norma 22; 2014 m. buvo 21,6) ir 11-12 (3-4 gimnazijinėse)

klasėse – 25,6 (norma 25; 2014 m. buvo 26,1).

8. Didėja mokinių užimtumas neformaliojo švietimo veikla neformaliojo ugdymo įstaigose (nuo 28,3 iki 29,8

proc.) ir mokyklose (nuo 67,3 iki 68,7 proc.).

9. Gerėja pagalbą teikiančių specialistų ir mokinių skaičiaus santykis. 1 pagalbos specialistui tenka 116 mokinių

(2014 m. – 114 mokinys, 2013 m. - 131 mokinys).

10. Gerėja pedagoginių darbuotojų atestacijos rodikliai:

neatestuotų mokytojų skaičius sumaţėjo (nuo 5,9 iki 4,8 proc.).

neatestuotų įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų skaičius padidėjo dėl priimtų naujų vadovų (nuo 19,4 iki

27,3), taip pat sumaţėjo ir įgijusių I, II ir III vadybinę kvalifikacinę kategoriją skaičius.

Bendrai neatestuotų pedagoginių darbuotojų skaičius padidėjo nuo 25,3 iki 32,1 proc., bet atjaunėjo

vadovų amţiaus rodikliai.

11. Kreditinių įsiskolinimų, kurie fiksuojami daugiau kaip 45 dienos, 2015 metais nebuvo.

12. Gerėja įstaigų energetinė vadyba. Visų rūšių energija neviršija nustatytos normos nei vieno tipo įstaigose:

Elektros energijos naudojimas:

77 proc. nustatytos normos ikimokyklinio ugdymo įstaigose (buvo 78 proc.);

74 proc. nustatytos normos neformalaus švietimo įstaigose (buvo 82 proc.).

Šiluminės energijos naudojimas:

82 proc. nustatytos normos ikimokyklinio ugdymo įstaigose (buvo 83 proc.);

80 proc. nustatytos normos neformalaus švietimo įstaigose (buvo 83 proc.).

Vandens vartojimas: 55 proc. nustatytos normos neformalaus švietimo įstaigose (buvo 57 proc.).

13. Pagerėjo įstaigų, atitinkančių higienos reikalavimus skaičius: 2015 m. atitiko 96 proc. įstaigų (neatitiko 7

įstaigos), 2014 m. – atitiko 93 proc. (neatitiko 13 įstaigų).

14. Tęsiama pastatų renovacija Valstybės investicijų programos lėšomis. 2015 metais buvo skirtos lėšos (570 tūkst.

eurų) Kauno KTU Vaiţganto progimnazijos, Kauno „Santaros“ gimnazijos, Kauno Rokų gimnazijos, Kauno kurčiųjų ir

neprigirdinčiųjų centro, Kauno B. Brazdţionio mokyklos – daugiafunkcio centro pastatų modernizavimui (atnaujinimui).

15. Mažėja vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros bei prevencinių priemonių skyrimo skaičius (2014 m. MPP

skirtos 17 vaikų; 2015 m. – 15 vaikų. VPP 2014 m. buvo skirtos 10 vaikų, 2015 m. – 3 vaikams).

16. Sumažėjo nemokamai maitinamų mokinių skaičius. 2015 m. nemokamai maitinamų mokinių skaičius

sumaţėjo 0,2 proc. – nuo 16,8 iki 16,6 proc. Galima išvada – gerėja šeimų socialinė padėtis.

17. Padidėjo tarptautinių olimpiadų, konkursų nugalėtojų skaičius (nuo 18 iki 24 mokinių).

18. Išlieka aukštesni Kauno miesto mokyklų standartizuotų testų ir klausimynų rodiklių rezultatai lyginant su

šalies ir dalyvavusių projekte savivaldybių mokyklomis.

19. Mažėja pašalintų mokinių skaičius. Kaune 2015 m. pašalintų mokinių skaičius sumaţėjo 0,2 proc. (2015 m.

pašalinta – 0,7 proc. nuo bendro mokinių skaičiaus, 2014 m. – 0,9 proc.).

20. Mažėja paliktų kartoti kursą mokinių skaičius (nuo 0,69 iki 0,63 proc.).

73

21. Pagerėjo PUPP kokybės (7-10 balų) rezultatai miesto ir šalies kontekste:

matematikos nuo 45,3 iki 46,2 proc., Lietuvoje – 37 proc.

lietuvių k. suprastėjo nuo 56 iki 54 proc., tačiau išliko geresnis uţ Lietuvos vidurkį, kuris yra 44 proc.

22. Kaune visų išlaikytų VBE kokybė (96,1 proc.) 2015 metais buvo geresnė uţ Lietuvos ir Klaipėdos vidurkį.

23. Pagerėjo 4 pagrindinių dalykų VBE kokybės (36-100 balų) rezultatai miesto ir šalies kontekste:

matematikos (kokybė: nuo 51 iki 57 proc., Lietuvoje – 49 proc.; neišlaikė 7 proc., Lietuvoje – 9 proc.);

lietuvių k. (kokybė: nuo 56 iki 53 proc., Lietuvoje – 49 proc.; neišlaikė 8 proc., Lietuvoje – 10 proc.);

istorijos (kokybė: nuo 42 iki 76 proc., Lietuvoje – 70 proc.; neišlaikė 0,3 proc., Lietuvoje – 0,2 proc.);

anglų kalbos (kokybė: nuo 82 iki 91 proc., Lietuvoje – 87 proc.; neišlaikė 0,1 proc., Lietuvoje – 0,3 proc.).

24. Mokyklų išorės vertinimo rezultatai gerėja: 2005-2014 metų laikotarpiu įvertintos 54 Kauno bendrojo ugdymo

mokyklos iš esančių 71 (76 proc.). 2015 metais išorės auditai Kauno miesto mokyklose nebuvo vykdomi.

Mažai kito išorės vertintų mokyklų veiklos kokybės indeksas (VKI) nuo 67 iki 66,6 proc.

Gerai vertinamos trys veiklos sritys iš penkių: Mokyklos kultūra (VKI 74,4 proc.), Mokyklos strateginis

valdymas (VKI 12 proc.) ir Pagalba mokiniui (VKI 68,8 proc.).

Geriausiai vertinami mokyklų veiklos rodikliai: tradicijos ir ritualai (VKI – 82 proc.), partnerystė su

kitomis institucijomis (VKI – 80 proc.), Tapatumo jausmas (VKI – 78 proc.), personalo komplektavimas ir

valdymo demokratiškumas (VKI – 76 proc.).

Pagerėjo ir ţemiausiai vertinami veiklos rodikliai: mokymosi veiklos diferencijavimas (VKI nepakito - 50

proc.), vertinimas kaip ugdymas (52,8 proc.), išmokimo stebėjimas (52,8 proc.) ir mokymo nuostatos ir

būdai (54 proc.).

6. Kauno miesto 2015-2017 metų strateginio veiklos plano rodiklių įgyvendinimas

Kauno miesto 2015-2017 metų strateginiame veiklos plane 2015 m. numatyta pasiekti, kad Kauno miesto

išorinio vertinimo metu įvertintų mokyklų veiklos kokybės indeksas siektų 67,2 proc. Iki 2014 m. pabaigos įvertintų 54

įstaigos veiklos kokybės indeksas siekia 66,6 proc. Kadangi 2015 metais išorės auditai Kauno miesto mokyklose nebuvo

vykdomi, planuotas rodiklis nepasiektas.

Taip pat 2015 m. buvo numatyta pasiekti, kad savivaldybės finansuojamose ikimokyklinio ugdymo įstaigose

ugdomų 1-6 metų vaikų dalis, lyginant su bendru to amţiaus vaikų skaičiumi, sudarytų 73 proc. 2015 m. šis rodiklis sudarė

72,3 proc. Rodiklis iš dalies pasiektas.

2015 m. planuota, kad mokinių uţimtumas Savivaldybės finansuojamose neformaliojo ugdymo įstaigose siektų

26,6 proc. Šis rodiklis viršitas jau 2014 m., kuomet mokinių uţimtumas neformaliojo ugdymo veikla neformaliojo ugdymo

įstaigose siekė – 28,3 proc. 2015 m. šis rodiklis sudarė 29,8 proc. Rodiklis pasiektas ir viršytas 3,2 proc.

2015 m. planuojamas mokinių skaičiaus vidurkis klasėse pagal koncentruos buvo: 1-4 klasėse 21,8 mokiniai,

5-8 klasėse – 22,2 mokiniai, 9-10 klasėse 23 mokiniai ir 11-12 klasėse – 26,2 mokiniai. Rodiklis iš dalies pasiektas, nes

šiuo metu vidutiniškai 1-4 klasėse 21,9 mokiniai, 5-8 klasėse – 22,3 mokiniai, 9-10 (I-II gimnazijos) klasėse – 22,3

mokiniai, 11-12 (III-IV gimnazijos) klasėse – 25,6 mokiniai.

Taip pat buvo numatyta, kad miesto, šalies, tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose dalyvaus 120 mokinių,

2015 m. dalyvavo 110 mokinių, laimėtos 90 prizinės vietos įvairiuose konkursuose, olimpiadose. Rodiklis nepasiektas.

Kauno miesto 2015-2017 metų strateginiame veiklos plane 2015 m. numatyta pasiekti 58 proc. ugdymo ir

mokymosi kokybės indeksą. Atsiţvelgiant į tai, kad 2015 m. išorės auditai Kauno miesto bendrojo ugdymo įstaigose

nebuvo vykdomi, o per 2005-2014 metų laikotarpį pasiektas rezultatas - 57,4 proc., galima laikyti, kad uţsibrėţtas rodiklis

iš dalies pasiektas.

Buvo planuota, kad mokinių įgijusių pradinį išsilavinimą bus 98,5 proc., pagrindinį – 96,5 proc. ir vidurinį

išsilavinimą – 97,3 proc. 2015 m. duomenimis įgijusių pradinį išsilavinimą 98,2 proc., pagrindinį – 95 proc., vidurinį –

96,4 proc. Planuoti rodikliai nepasiekti.

Švietimo kaita ir analizė - kauno miesto savivaldybė · jai realizuoti skiriama didţioji kauno...

Documents