Švietimo kaita ir analizė · 2016 m. švietimo būklės ataskaita parengta vadovaujantis...

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS

ŠVIETIMO SKYRIUS

ŠVIETIMO KAITA IR ANALIZĖ

(INDĖLIS, PROCESAI IR REZULTATAI)

Kaunas, 2017

2

TURINYS

ĮVADAS ............................................................................................................................................... 3

I. INDĖLIS ........................................................................................................................................... 4

1. Gyventojai .................................................................................................................................... 4

2. Mokiniai ....................................................................................................................................... 5

3. Mokytojai ................................................................................................................................... 13

4. Bazė, įranga ................................................................................................................................ 16

5. Lėšos ........................................................................................................................................... 17

II. PROCESAI .................................................................................................................................... 25

1. Mokyklos kultūra ...................................................................................................................... 26

2. Ugdymas ir mokymasis .............................................................................................................. 27

3. Pagalba mokiniui ........................................................................................................................ 32

4. Mokyklos strateginis valdymas .................................................................................................. 35

4.1. Materialinių išteklių valdymas ............................................................................................ 37

III. REZULTATAI ............................................................................................................................. 48

1. Pasiekimai .................................................................................................................................. 48

1.1. Standartizuotų testų rezultatų analizė .................................................................................. 49

1.2. PUPP rezultatų analizė ........................................................................................................ 54

1.3. VBE rezultatų analizė .......................................................................................................... 56

1.4. Mokyklų reitingai pagal VBE rezultatus ............................................................................. 59

1.5. Mokyklų išorės vertinimo rezultatai ................................................................................... 62

1.6. Tolesnis mokymasis ............................................................................................................ 65

1.7. Pasiekimai konkursuose, olimpiadose ................................................................................. 66

2. Mokiniai, gavę išsilavinimo pažymėjimus ................................................................................. 67

3. Pašalinti ir kartojantys kursą mokiniai ....................................................................................... 67

4. Investicijų pritraukimas .............................................................................................................. 68

5. Svarbiausieji teigiami pokyčiai 2015 metais .............................................................................. 68

6. Kauno miesto 2015-2017 metų strateginio veiklos plano rodiklių įgyvendinimas .................... 69

3

ĮVADAS

Švietimo organizavimas yra svarbi savivaldybės funkcija. Jai realizuoti skiriama didžioji Kauno miesto

savivaldybės biudžeto dalis. Labai svarbu suvokti, kaip veikia švietimo sistema, kokia jos būklė, kokių matome

pokyčių, kokie veiksniai juos lemia, kaip reikėtų juos vertinti.

2016 m. švietimo būklės ataskaita parengta vadovaujantis patvirtintais Kauno miesto savivaldybės

administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A-3965 švietimo stebėsenos tvarkos aprašu ir

2016 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. A-377 švietimo stebėsenos rodikliais, taip pat Švietimo valdymo informacinės

sistemos (ŠVIS), Lietuvos statistikos departamento, Švietimo skyriaus, Finansų ir ekonomikos skyriaus Savivaldybės

biudžetinių įstaigų finansų planavimo poskyrio, Aprūpinimo skyriaus duomenimis.

Rengiant ataskaitą, įvertinti priėmimo į aukštąsias mokyklas statistiniai daviniai, 2016 m. Nacionalinės

mokyklų vertinimo agentūros atliktų išorinių vertinimų apie Kauno mokyklų vadybinę ir pedagoginę veiklą ataskaitų

duomenys (2015 m. išorės auditai Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklose nebuvo vykdomi), apibendrinti Kauno

miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos, Kauno miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus

audito skyriaus atliktų patikrų duomenys. Taip pat panaudoti Kauno visuomenės sveikatos centro, Registrų centrų

duomenys apie švietimo įstaigas, Nacionalinio egzaminų centro informacija apie valstybinius brandos egzaminus

(toliau tekste – VBE) rezultatus Lietuvoje ir Kaune, kituose Lietuvos didmiesčiuose.

Analizuojant švietimo būklę, vertinti indėlio į švietimo sistemą, procesų šioje sistemoje, švietimo rezultatų

rodikliai, analizuota švietimo būklės atitiktis Kauno miesto strateginiame veiklos plane numatytiems rodikliams.

Kauno miesto situacija ir kaita analizuojama nuo 2012 m., stengiantis išryškinti vyraujančias tendencijas, lyginant

veiklos rezultatus konkurencinėje aplinkoje (Vilniaus, Klaipėdos duomenys).

Svarbiausieji 2016 metų pokyčiai švietime, apibendrinantys šios analizės rezultatus, pateikti leidinio

pabaigoje. Manome, kad ši atlikta švietimo kaitos ir veiklos analizė bus naudinga švietimo vadybininkams, už

švietimą atsakingiems politikams priimant reikiamus švietimo tobulinimo sprendimus.

4

I. INDĖLIS

1. Gyventojai

2016 metų pradžioje Kauno mieste gyveno 297846 (2015 m. – 301357) gyventojų. Didelį susirūpinimą kelia

asmenų, gyvenančių Kauno mieste, mažėjimo tendencija. (žr. 1 ir 2 pav.).

1 pav. Gyventojų skaičiaus kaita didžiuosiuose miestuose (tūkst.)

Nuo 2012 m., t. y. per pastaruosius penkerius metus Kaune gyventojų skaičius sumažėjo 12927 gyventojais, t. y.

4,15 proc. Lietuvoje gyventojų skaičius per šį laikotarpį sumažėjo 115083.

2 pav. Gyventojų skaičiaus kaita Kauno mieste

2016 m. šis mažėjimo pokytis lyginant su praėjusiais metais Kaune yra didesnis (sumažėjo 3511 gyventojų, t. y.

1,17 proc., kai tuo tarpu 2015 m. sumažėjo 2655 gyventojų, t.y. – 0,87 proc.; žr. 3 pav.). Klaipėdoje gyventojų skaičius

sumažėjo 1815, Vilniuje gyventojų skaičius toliau augo, padidėjo 867 gyventojais.

3 pav. Gyventojų pokytis, palyginus su praėjusiais metais

311 307 304 301 298

160 159 157 156 154

533 537 540 542 543

40

90

140

190

240

290

340

390

440

490

540

590

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Kauno m. Klaipėdos m. Vilniaus m.

310773

306888

304012 301357

297846

290000

300000

310000

320000

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

-1,603%

-1,057% -,957%

-,755%

-1,120%

-2,063%

-1,250%

-,937% -,873%

-1,165% -1,692%

-1,000%

-,780% -,740% -1,162%

-1,766%

,726% ,476%

,541% ,160%

-3%

-2%

-1%

1%

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Lietuva Kauno m. Klaipėdos m. Vilniaus m.

5

Demografinis kontekstas taip pat darė didelę įtaką vaikų ir jaunimo skaičiaus kaitai mieste. 2016 metų pradžioje

Kaune buvo 42861 (2015 m. – 42632) 0-14 metų vaikų ir 14733 (2015 m. – 15816) 15-19 metų jaunuolių. Kaune 0-14

metų vaikų skaičius 2016 metais padidėjo 0,3 proc., Vilniuje ir Klapėdoje - 0,4 proc. (žr. 4 pav.), 15-19 metų jaunimo

Kaune mažėjimo tendencija išlieka, Vilniuje, Klaipėdoje ir Lietuvoje taip pat pastebimas besitęsiantis 15-19 metų amžiaus

jaunuolių skaičiaus mažėjimas (žr. 5 pav.).

4 pav. 0-14 metų vaikų procentas nuo bendro gyventojų skaičiaus

5 pav. 15-19 metų jaunimo procentas nuo bendro gyventojų skaičiaus

Išanalizavus pateiktus grafikus, bendros gyventojų skaičiaus kaitos Kaune tendencijos nežymiai stabilizuojasi

tačiau vis dar išlieka neigiamos.

2. Mokiniai

Bendra vaikų ir mokinių skaičiaus kaita Kauno miesto savivaldybės mokyklose pateikta 1 lentelėje. Toliau ši

kaita bus detaliau pateikiama įvairiuose grafikuose ir analizuojama pagal įstaigų tipus, atskiras vaikų bei mokinių amžiaus

grupes.

2016 m. rugsėjo 1 d. Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose mokinių skaičius buvo 30578,

su priešmokyklinukais bendras mokinių skaičius Kaune yra 31222. Lyginant su 2015 m. sumažėjo 26 mokiniais. Per

paskutinius dvejus metus Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose mokinių skaičiaus mažėjimas

stabilizavosi. Ankstesniais metais vidutiniškai per metus sumažėdavo apie 2000 mokinių. Prognozuojama, kad mokinių

mažėjimo tendencija išliks artimiausius kelis metus (žr. 6 pav.).

14,784% 14,690% 14,612% 14,564%

14,670%

14,005% 14,072% 14,094% 14,147%

14,390% 14,635%

14,854% 15,029% 15,319%

15,717%

14,892% 15,178% 15,393%

15,633% 16,028%

13%

14%

15%

16%

17%

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Lietuva Kaunas Klaipėda Vilnius

6,721%

6,316%

6,020%

5,833% 5,613%

6,013% 5,655%

5,407%

5,248% 4,947%

5,622%

5,219%

4,949% 4,753%

4,584%

5,174%

4,824% 4,639% 4,531%

4,379%

4%

5%

6%

7%

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.


6

1 lentelė

Mokinių skaičiaus kaita 2012-2016 metais Kauno miesto savivaldybės mokyklose

Įstaigos tipas 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos 13317 13573 14071 14294 14190

Neformalaus ugdymo įstaigos 9095 9010 9292 9491 9197

Mokyklos-darželiai 477 642 633 803 787 Pradinės mokyklos 2743 2437 2511 2370 2406 Progimnazijos 3308 3630 3654 4840 6529 Pagrindinės mokyklos 3053 4824 3242 5176 3346 Daugiafunkciai centrai 238 1419 1681 2015 Jaunimo mokyklos 181 192 173 181 181 Vidurinės mokyklos 16632 11396 10452 663 651 Suaugusiųjų mokyklos 951 799 759 672 740 Gimnazijos 8893 8331 8224 13724 13377 Specialiosios mokyklos 486 487 483 564 546

Iš viso mokinių skaičius bendrojo

ugdymo mokyklose: 36724 32976 31550 30674 30578

Priešmokyklinio ugdymo vaikų skaičius

mokyklose 394 417 415 574 644

Iš viso mokinių skaičius: 37118 33393 31965 31248 31222

6 pav. Kauno miesto savivaldybės mokinių skaičiaus kaita

Kaune 3712 mokiniai (12,5 proc.) mokosi nevalstybinėse mokyklose. Lyginant su 2015 metais, padidėjimas –

0,9 proc. (buvo 11,6 proc.). (žr. 8 ir 9 pav.).

7 pav. Mokinių dalis nevalstybinėse mokyklose 2016 metais 8 pav. Mokinių skaičiaus kaita nevalstybinėse mokyklose Kaune

2016 metais 5 metų vaikų buvo 3464, 6 metų – 3314. Iš viso 6778 vaikų. Lyginant su 2015 metais, padaugėjo

557 vaikų, t. y. nuo 6221 iki 6778. Iš jų priešmokyklines grupes ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo

mokyklose renkasi 48,53 proc. to amžiaus Kaune esančių vaikų, t. y. beveik visi iš jų – šešiamečiai. 9 ir 10

paveiksluose pavaizduotas priešmokyklinukų pasiskirstymas mokyklose ir darželiuose.

39523 37118 33393 31965 31248 31222

19206 18474 17870 17623 17996 18188

61551 60466 59743 59880 61785 61482

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Kaunas Klaipėda Vilnius

3,705%

12,051%

4,613%

8,196%

0%

4%

8%

12%


899

3466 3582 3614 3712

0

2000

4000

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

7

9 pav. Priešmokyklinėse grupėse ugdomų vaikų skaičius

mokyklose

10 pav. Priešmokyklinėse grupėse ugdomų vaikų skaičius

darželiuose

Paprastai didėjantis ikimokyklinio ugdymo vaikų skaičius savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigose

šiemet nežymiai sumažėjo – 2016 metais sumažėjo 104 vaikais ir siekė 14190 (žr. 11 pav.).

11 pav. Savivaldybės ikimokyklinių įstaigų auklėtinių skaičiaus kaita

Kauno miesto vaikų dalis, dalyvaujančių ikimokykliniame ugdyme, gauta nuo bendro 1-6 metų vaikų skaičiaus,

2016 m. kito – nuo 72,3 proc. iki 78 proc. – padidėjo 5,7 proc. (žr. 12 pav.).

12 pav. 1-6 metų vaikų, ugdomų valstybinėse švietimo įstaigose, dalis

Vaikų skaičius Kauno miesto mokyklose-darželiuose lyginant su 2015 m. sumažėjo 16 vaikų, t. y. nuo 803 iki

787. Šio tipo įstaigose 2016 metais mokėsi 787 mokiniai (žr. 13 pav.). Kaune yra 5 mokyklos-darželiai.

13 pav. Mokinių skaičiaus kaita mokyklose-darželiuose

394 417 415 574 644

0

200

400

600

800

2012-2013m.m.

2013-2014m.m.

2014-2015m.m.

2015-2016m.m.

2016-2017m.m.

2333 2420

2629 2758 2646

0

1000

2000

3000

4000

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

13317 13573 14071 14294 14190

8328 8521 8574 8577 8365

26938 26251 26453 25500 25249

0

10000

20000

30000

2012 2013 2014 2015 2016Kauno m. Klaipėdos m. Vilniaus m.

73,3 72,8 75,4

72,3

78 79,9 79,1

77,4 75,6

73,8 75

68,7 66,800

62,7

61,3 60

70

80

2012 2013 2014 2015 2016

Kauno m. Klaipėdos m. Vilniaus m.

477 642 633

803 787 530

656 632

604 553

1778

2325

2695

2688 2680

400

900

1400

1900

2400

2900

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.Kaunas Klaipėda Vilnius

8

Pradinėse mokyklose mokinių skaičius Kaune kinta nežymiai (žr. 14 pav.). Lyginant su praeitais metais,

mokinių skaičius padidėjo 36 pradinukais. Kaune veikia 8 pradinės mokyklos.

14 pav. Mokinių skaičiaus kaita pradinėse mokyklose

Kaune progimnazijų skaičius per paskutinius metus išaugo nuo 9 iki 12, o ugdytinių skaičius lyginant su 2015 m.

padidėjo 356 mokiniais. (žr. 15 pav.).

15 pav. Mokinių skaičiaus kaita progimnazijose

Kauno pagrindinių mokyklų skaičius sumažėjo nuo 12 iki 7, todėl mokinių skaičius 2016 metais sumažėjo

1830 mokiniais (žr.16 pav.).

16 pav. Mokinių skaičiaus kaita pagrindinėse mokyklose

Kauno mokyklose-daugiafunkciuose centruose nuo 2013 m. mokinių skaičius kiekvienais metais stabiliai didėja

dėl vykstančių mokyklų tinklo pertvarkos procesų (žr.17 pav.). 2016/2017 m. m. Kauno mieste yra 7 mokyklos-

daugiafunkciai centrai. Lyginant su 2015 m. mokinių skaičius juose padidėjo 334 mokiniais.

2743

2437 2511

2370 2406

537 563 611 604 603

4280 4383 4306

4402 3720

500

2000

3500

5000

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.


3308 3630 3654 4840

6529 5926 6167 7161

7354 7710 9813 11012

11451

16541 19818

0

4000

8000

12000

16000

20000

24000

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.Kaunas Klaipėda Vilnius

3053

4824 3242

5176

3346 4161

3736 2844

2788

2897

4404

6389 6296 8526 7052

0

4000

8000

12000

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.


9

17 pav. Mokinių skaičiaus kaita mokyklose-daugiafunkciuose centruose

Kauno jaunimo mokyklose mokinių skaičius nuo 2012 m. kinta labai nežymiai. Dvejose Kauno jaunimo

mokyklose 2016/2017 m. m. mokosi 182 mokinys (žr. 18 pav.).

18 pav. Mokinių skaičiaus kaita jaunimo mokyklose

Vidurinių mokyklų mokinių pokyčio stebėti nėra tikslinga, kadangi 2016/2017 m. m. vidurinių mokyklų Kauno

mieste nebeliko, paskutinė vidurinė mokykla tapo gimnazijos tipo mokykla, joje 2016 m. pradžioje mokėsi 651 mokinys.

Kauno miesto mokinių skaičius suaugusiųjų mokykloje, šiek tiek išaugo, Vilniuje bei Klaipėdoje išlieka

mažėjimo tendencija (žr. 19 pav.). Kaune mokiniai taip pat gali pasirinkti mokymąsi suaugusiųjų klasėse A. Puškino

gimnazijoje bei profesinėse mokyklose, kuriose gali tuo pačiu metu mokytis ir įgyti reikiamą specialybę.

19 pav. Mokinių skaičiaus kaita suaugusiųjų mokyklose

Kauno miesto gimnazijose mokinių skaičius sumažėjo 347 mokiniais, taip greičiausiai yra dėl besitęsiančios

mokinių mažėjimo tendencijos. (žr. 20 pav.).

238

1419

1681

2015

106 112

571 455

0

300

600

900

1200

1500

1800

2100

2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Kaunas Vilnius

181

192

173 181

181 152

151 159

179

182

50

150

250

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Kaunas Vilnius

951 799 759 672 740

583 469 367 311

308

2864 2027 1966

2199

1241

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.


10

20 pav. Mokinių skaičiaus kaita gimnazijose

Nuo 2012 metų mokinių skaičius specialiosiose mokyklose išlieka panašus (žr. 21 pav.). 2016/2017 m. m.

Kauno mieste yra 6 specialiosios mokyklos.

21 pav. Mokinių skaičiaus kaita specialiosiose mokyklose

Mokinių, besimokančių 1, 4 ir 8 klasėse, kaita per 2012-2016 metų laikotarpį Kauno mieste pavaizduota 22

pav. Lyginant su praėjusiais metais, 2016 metais padaugėjo 289 pirmokų. Ketvirtokų sumažėjo 64, aštuntos klasės mokinių

sumažėjo 23.

22 pav. Mokinių skaičiaus kaita 1, 4 ir 8 klasėse Kauno mieste

Kauno miesto mokinių skaičius 10 ir 12 klasėse nuo 2012 metų nuolat mažėjo, gimnazijos 4 klasėse per

metus sumažėjo 555 mokiniais, tačiau didėjo besimokančių gimnazijos 2 klasėse skaičius. Tai įvyko dėl tinklo pertvarkos,

naujų nevalstybinių mokyklų atsiradimo ir dešimtokų galimo mokymosi profesinėse mokyklose (žr. 23 pav.).

8893 8331 8224

13724

13377

5716

5463 5823 5751 5789

16439 17204

18195

23447 23927

0

4000

8000

12000

16000

20000

24000

28000

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.


486 487 483

564 546

227 226

185

197 234

430 320

443 347

486

0

200

400

600

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.


2822

2588

2735 2909

3198

2652

2449

2522 2605

2541

3173

2737

2507 2258

2235

2000

2500

3000

3500

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Mokinių skaičius 1 klasėje Mokinių skaičius 4 klasėje Mokinių skaičius 8 klasėje

11

Prognozuojama, kad artimiausius trejus metus tiek dešimtokų, tiek dvyliktokų skaičius mažės, tačiau dėl vykstančio

mokyklų akreditacijos proceso artimiausius dvejus metus gali išlikti šių mokinių skaičiaus didėjimas gimnazijose.

23 pav. Mokinių skaičiaus kaita 10 ir 12 klasėse bei gimnazijos 2 ir 4 klasėse

24 – 25 paveiksluose matomos vaikų skaičiaus pokyčio prognozės ateinantiems trims metamas, grafikuose

nurodomas prognozuojamas ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų bendras skaičius Kauno mieste. Iš diagramų

galime matyti, jog prognozės yra teigiamos, ir per artimiausius kelis metus galime tikėtis vaikų skaičiaus augimo. 24

paveiksle galime matyti, kad tikimasi staigaus vaikų skaičiaus augimo kitais metais, toliau situacija stabilizuosis ir grįš į

dabartinį lygį, bendrojo ugdymo mokyklų ugdytinių skaičius, kaip galime matyti 25 paveiksle, turėtų nuosekliai didėti per

ateinančius tris metus.

24 pav. Ugdytinių skaičiaus pokyčio prognozė visose mieste veikiančiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose

25 pav. Mokinių skaičiaus pokyčio prognozė visose mieste veikiančiose bendrojo ugdymo mokyklose.

Vietų skaičius Kauno miesto ikimokyklinėse įstaigose nuolat didėja (žr. 26 pav.) dėl papildomai steigiamų

naujų grupių (žr. 28 pav.) ir mokyklų–darželių reorganizavimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigas (2016 metais rugsėjo mėn.

atidarytos 29 ikimokyklinio ugdymo grupės, papildomai sukurtos 758 naujos vietos ikimokyklinio ir priešmokyklinio

amžiaus vaikams, 2015 metais sukurtos 455 naujos vietos. Problema - vietų trūkumas lopšelio grupėse – dar išlieka, nors ir

nežymus. Tiesa, kai kuriose seniūnijose dėl gyventojų apgyvendinimo tankumo darželiai perpildyti ir juose nėra vietų, kai

kuriose – laisvų vietų yra. Taigi, 1 vaikui Kauno mieste 2016 m. teko 1,05 vietos. Situacija nepakito, lyginant su 2015 m.

(žr. 27 pav.).

1820

1116

1134

631

347

1409

1061

933

95 25

2059 2064

1904 2178

2224

2157

2460 2349

2779

2672

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.Mokinių skaičius 10 klasėje Mokinių skaičius 12 klasėje

Mokinių skaičius gimnazijos 2 klasėje Mokinių skaičius gimnazijos 4 klasėje

15428

15890

15760

15463

15100

15200

15300

15400

15500

15600

15700

15800

15900

16000

2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.

35166

35384

35723

36049

34600

34800

35000

35200

35400

35600

35800

36000

36200

2016-2017 m.m. 2017-2018 m.m. 2018-2019 m.m. 2019-2020 m.m.

12

26 pav. Vietų skaičius Kauno miesto ikimokyklinėse

įstaigose

27 pav. 1 vaikui vietų skaičius Kauno miesto ikimokyklinėse

įstaigose

28 pav. Informacija apie naujų grupių skaičiaus kaitą 2012-2016 metais

Kauno miesto ikimokyklinių įstaigų užpildomumas pagal atskiras seniūnijas pavaizduotas 29 paveiksle.

Duomenys rodo, kad lopšelio grupės beveik visose seniūnijose perpildytos, nors situacija šiek tiek stabilizavosi. Iš viso

laukiančių eilėje į darželius vaikų skaičius pateiktas 30 paveiksle.

29 pav. Seniūnijose esančių darželių užpildomumas

30 pav. 2016 m. nepatekusių į darželius vaikų skaičius pagal seniūnijas

13208 13442

13963

14412

15170

12000

12500

13000

13500

14000

14500

15000

15500

2012 2013 2014 2015 2016

0,99 0,99 0,99 1,05

1,05

0

1

2

2012 2013 2014 2015 2016

2

9

25 32 29

0

10

20

30

40

104% 101%

100% 100%

98% 100%

100% 100% 100%

100% 100% 95% 101% 99% 100%

101% 102%

100% 100% 100%

102% 104%

80%

90%

100%

110%

120%lopšelio grupės darželio grupės

46 48 60 42 57 47 69 91 81

237 270

0

100

200

300

Petr

ašiū

nų

Šan

čių

Pan

em

un

ės

Žalia

kaln

io

Ce

ntr

o

Ale

ksoto

Vili

jam

po

lės

Gri

čiu

pio

Eig

ulių

Da

inavos

Šili

ain

ių

13

3. Mokytojai

Pastaraisias metais pakito nuolatinio mokytojų mažėjimo tendencija (žr. 31 pav.). Per 5 metus, t. y. nuo 2012

m. Kaune mokytojų skaičius sumažėjo 469 mokytojais, tačiau 2016 m. mokytojų skaičius išaugo 114 pedagogų. Augimo

tendencija pastebima ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

31 pav. Mokytojų skaičiaus kaita

Vaikų skaičiaus mažėjimas sąlygojo vaikų, tenkančių vienam mokytojui, santykį (žr. 32 pav.). Kaune šis

santykis kurį laiką buvo geriausias, tačiau nuo 2014 m. Vilniuje šis rodiklis yra geresnis. Jis rodo, kad reikia peržiūrėti

klasių užpildomumą. Kita vertus, reikėtų galvoti apie perspektyvą šį skaičių išlaikyti kuo stabilesnį, todėl, neabejotinai

reikalinga tinklo pertvarka sujungiant mokyklas ar tiesiog mokykloje apjungiant turimas klases bei stengiantis pritraukti

kuo daugiau mokinių, ir išlaikyti mokyklos konkurencingumą.

32 pav. Vienam mokytojui tenkančių mokinių skaičius

Mokytojų atestacijos rodikliai stabiliai didėja, taigi, neatestuotų mokytojų vis mažėja (žr. 33 pav.). Kasmet

Kaune neatestuotų mokytojų sumažėja apie 0,5 - 1 proc.

33 pav. Atestuotų ir neatestuotų mokytojų dalies kaita (proc.)

2930 2663 2539 2461 2575

1582 1624 1513 1483 1551

4978 4973 4686 4585 4653

1000

2000

3000

4000

5000

6000

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.


12,534 12,540

12,590

12,697

12,125

11,544

11,004

11,648

12,135 11,727

11,986 12,013

12,778 13,475 13,213

9

11

13

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.


8,33

44 43

4,6 6,8 5,4

33,6

45,3

5,8 6,7 5,7

36,4

46

6,1 5,9 9

42,2 47

6,2 4,8

9,3

39

48,3

6,4

4

0

20

40

60

Mokytojai Vyr. mokytojai Metodininkai Ekspertai Neatestuoti

2012 m 2013 m 2014 m. 2015 m. 2016 m.

14

Mokyklų vadovų atestacijos procesų 2016 metais, lyginant su praėjusiais metais, rodikliai keitėsi nežymiai, (žr.

34 pav.) Sumažėjo vadovų, įgijusių ar pasitvirtinusių II ir III vadybinę kategoriją, dalis. Įtaka šiems pokyčiams padarė

vadovų kaita – priimta dirbti naujų vadovų, taip pat šiek tiek sumažėjo neatestuotų vadovų. Pirmą vadybinę kategoriją

turinčių vadovų skaičius išaugo 2,2 proc.

34 pav. Atestuotų ir neatestuotų mokyklos vadovų ir jų pavaduotojų dalies kaita (proc.)

33 ir 34 paveiksluose pateikti statistiniai duomenys rodo atotrūkį tarp mokytojų ir vadovų atestacijos.

Neatestuotų mokytojų skaičius mažai kinta - 2016 m. sudarė 4 proc., vadovų – 26 proc. Bendra neatestuotų pedagoginių

darbuotojų dalis sudaro 30 proc., 2015 m. buvo 32,1 proc.

Mokytojų pasiskirstymo pagal amžių ir darbo stažą tendencijos rodo pedagoginio personalo senėjimą (žr. 35

ir 36 pav.). Per penkerius metus, 50 m. ir vyresnių mokytojų skaičius padidėjo 7 proc. Jaunų mokytojų dalis per

pastaruosius metus nepakito.

35 pav. Mokytojų pasiskirstymas pagal amžių (proc.)

36 pav. Mokytojų pasiskirstymas pagal pedagoginį darbo stažą (proc.)

Skaičiuojant vidutinį bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų, vadovų ir bendrai visų pedagogų amžių, pastebėta,

kad vidutinis vadovų amžius Kauno mieste yra 49 metų (žr. 38 pav.), mokytojų amžius (be vadovų) – 49 metai (žr. 37

pav.). Bendras visų pedagoginių darbuotojų vidutinis amžius (su vadovais) – 45 metai (žr. 38 pav.). Iš grafikų matyti, kad

2,6

50,4

25,4 23,2

2,985

47,015

15,672 15,672

3,7

56,7

20,3 19,4

3,1

53,1

17,3

27,3

5,3

53

15,6

26

0

20

40

60

I vadybinė II vadybinė III vadybinė Neatestuotų

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

4,7

17,4

30,4

47,5

3,1

14,7

29,3

52,8

2,1

13,9

29,9

53,4

3

15

28,7

53,4

3

13,7

28,8

54,5

0

20

40

60

iki 29 metų nuo 30 iki 39 metų nuo 40 iki 49 metų 50 metų ir vyresni

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

10,8 6,8 9,6

73,1

6,9 7 10

76

10,7 6,7 9,7

76,6

8,5 8 8,6

75

8,4 9,3 8

74,3

0

20

40

60

80

100

iki 4 metų 4—9 metų 10—14 metų 15 metų ir didesnis

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

15

vyriausieji pagal amžių yra rusų k. mokytojai (56 m.), jauniausieji – prancūzų k., informacinių technologijų ir muzikos

mokytojai, pagal pareigybes jauniausi – psichologai (38 m.).

37 pav. Vidutinis bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų amžius pagal dalykus

38 pav. Vidutinis bendrojo ugdymo mokyklų visų pedagoginių darbuotojų amžius pagal pareigybes

2016 m. spalio 1 d. ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbo 1660 pedagoginiai darbuotojai (su vadovais ir

auklėtojais). Iš jų - 1019 auklėtojų, 163 vadovai (žr. 39 pav.). 2015 m. iš viso šių darbuotojų buvo 1592. Lyginant su

praėjusiais metais padaugėjo 68 darbuotojais. Skaičiuojant vidutinį ikimokyklinio ugdymo auklėtojų, vadovų ir bendrai

ikimokyklinio ugdymo pedagogų amžių, pastebėta, kad vidutinis šio tipo įstaigų vadovų amžius Kauno mieste yra 51 metai

(žr. 40 pav.), auklėtojų amžius - 47 metai.

39 pav. Vidutinis ikimokyklinio ugdymo pedagoginių

darbuotojų skaičius pagal pareigybes 40 pav. Vidutinis ikimokyklinio ugdymo pedagoginių

darbuotojų amžius pagal pareigybes

40 45 46 47 47 48 48 50 50 50 50 50 50 51 51 53 53 53 53 56

0

20

40

60

Užsie

nio

ka

lba

(pra

ncū

zų)

Info

rma

cin

ės

techn

olo

gijo

s

Mu

zik

a

Do

rin

is u

gd

ym

as

(tik

yb

a)

Užsie

nio

ka

lba

(a

nglų

)

Do

rin

is u

gd

ym

as (

etika

)

Kū

no

ku

ltū

ra

Ge

og

rafija

Pra

din

io u

gd

ym

op

rog

ram

os d

aly

ka

i

Lie

tuvių

ka

lba

Isto

rija

Da

ilė

Ch

em

ija

Eko

no

mik

a

Bio

logija

Fiz

ika

Užsie

nio

ka

lba

(vo

kie

čių

)

Te

ch

no

log

ijos

Ma

tem

atika

Užsie

nio

ka

lba

(ru

sų

)

Mokytojų amžiaus vidurkis mieste - 49 metai

38 42 45 45

49 50 52

0

10

20

30

40

50

Psichologai Socialiniaipedagogai

Neformaliojougdymo pedagogai

Specialiejipedagogai

Vadovai Mokytojai Logopedai

Pedagogų amžiaus vidurkis mieste - 45 metai

159

161

161

161

163

1080

1018

949

939

1019

419

528

522

492

478

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

Vadovai Auklėtojai Kiti pedagogai

45 47 47

51

30

35

40

45

50

Pagalbąteikiantyspeagogai

Auklėtojai Meniniougdymo

pedagogai

Vadovai

16

Neformaliojo ugdymo įstaigų pedagogų skaičius 2016 m. padidėjo ir spalio 1 d. buvo 758 (žr. 41 pav.), jų amžiaus

vidurkis – 45 metai (žr. 38 pav.).

41 pav. Pedagogų skaičiaus kaita neformaliojo ugdymo įstaigose

4. Bazė, įranga

2016-2017 mokslo metais Kauno miesto savivaldybės reguliavimo sričiai priklausė 170 švietimo įstaigos: 84

ikimokyklinio ugdymo, 69 bendrojo ugdymo mokyklos, 19 neformaliojo ugdymo įstaigų (4 iš jų yra bendrojo ugdymo

mokyklų neformaliojo švietimo skyriai) ir 2 kitos valdymo įstaigos.

2 lentelė

Įstaigų kaita 2012-2016 metais

Įstaigos tipas 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Lopšeliai-darželiai 71 71 72 72 73

Vaikų darželiai 13 13 12 12 11

Mokyklos-darželiai 3 4 4 5 5

Pradinės mokyklos 11 9 9 8 8

Progimnazijos 6 7 7 9 12

Pagrindinės mokyklos 9 13 8 12 7

Mokyklos–daugiafunkciai centrai 5 6 7

Jaunimo mokyklos 2 2 2 2 2

Vidurinės mokyklos 26 17 16 1 1

Suaugusiųjų mokyklos 1 1 1 1 1

Gimnazijos 12 11 12 20 20

Neformaliojo švietimo įstaigos 17 17 15 15 15

Kitos valdymo įstaigos (PPT, KPKC) 2 2 2 2 2

Specialiosios įstaigos 6 7 7 6 6

Iš viso: 179 174 172 171 170

2016 m. didžiausias remonto poreikis išlieka elektros instaliacijai bei nuotekų ir kanalizacijos sistemoms.

Platesnė informacija pateikiama 40 ir 41 paveiksluose.

42 pav. Kauno miesto švietimo įstaigų kiemo statinių, kurių būklė labai bloga ir bloga, remonto poreikis

734

693

709

742 758

660

680

700

720

740

760

780

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

16%

6%

22%

12%

1%

10% 9%

5%

Įvažiavimai,takai

Teritorijostvoros

Pastatonuogrindos

Teritorijosdrenažas

Pavėsinės Sportoaikštelės

Sportoįrenginiai

Žaidimoaikštelės

17

43 pav. Švietimo įstaigų pastatų statinių, inžinerinių įrenginių dalių, kurių būklė labai bloga ir bloga, remonto poreikis

procentais

5. Lėšos

44 paveiksle parodyta, kokia Kauno miesto savivaldybės biudžeto asignavimų dalis skirta švietimui finansuoti.

Nuo 2013 metų švietimui skirta dalis sumažėjo daugiau nei 8 proc.. 2016 metais ši dalis sumažėjo 3,4 proc.

44 pav. Kauno miesto savivaldybės biudžeto asignavimų dalis skirta švietimui

45 paveiksle pateiktas Savivaldybės ir Valstybės (MK) lėšų santykis. Iš paveikslo matyti, kad Savivaldybės lėšų

dalis bendrame švietimo biudžete tai didėjo, tai mažėjo, lyginant su Mokinio krepšelio lėšomis. 2016 metais Savivaldybės

indėlis buvo 398 tūkst. eurų mažesnis nei MK lėšos.

45 pav. Valstybės lėšos (Mokinio krepšelis) ir Savivaldybės lėšos, skirtos švietimui (tūkst. Eur)

17%

25% 19%

2% 3%

12%

6% 8% 12%

19% 18% 20%

35%

16%

24% 29%

18%

35%

17% 15% 13% 13% 15% 20% 18%

7%

1%

53,400% 53,800%

52,00%

48,500%

45,100%

40%

45%

50%

55%

2012 2013 2014 2015 2016

56609

55198 55607

56386

57744

51994

56765 59063

62813

57346

50000

55000

60000

65000

70000

2012 2013 2014 2015 2016

MK lėšos Savivaldybės lėšos

18

Mokinio krepšelio lėšos, paskaičiuotos pagal mokinių skaičių, nėra pakankamos kai kurioms mokykloms darbo

užmokesčio ir įnašų socialiniam draudimui išmokėti. Tai matome 46 paveiksle. 2016 metais tarp Kauno m. bendrojo

ugdymo mokyklų darbo užmokesčio ir įnašų socialiniam draudimui perskirstyta daugiausiai lėšų per pastaruosius penkerius

metus. Tai galėjo sukelti nuolatinis mokinių skaičiaus ir asignavimų švietimui mažėjimas. 47 pav. MK trūkumas

pavaizduotas pagal įstaigų tipus - ikimokyklines įstaigas ir bendrojo ugdymo mokyklas. MK situacija yra stipriai

pablogėjusi tiek bendrojo ugdymo mokyklose, tiek ikimokyklinėse įstaigose.

46 pav. MK darbo užmokesčio ir įnašų socialiniam

draudimui bendras perskirstymas (tūkst. Eur)

47 pav. MK darbo užmokesčio ir įnašų socialiniam draudimui

perskirstymas pagal tipus (tūkst. Eur)

2012-2014 kreditoriniai švietimo įstaigų įsiskolinimai svyravo, tačiau pastaruosius du metus t. y. 2015 ir 2016

metais švietimo įstaigos kreditorinių įsiskolinimų iš viso neturėjo.

48, 49, 50, 51 paveiksluose pateiktas miesto mokinių skaičiaus vidurkis klasėse pagal klasių grupes. Iš

pateiktų paveikslų matome, kad daugiausiai mokinių skaičiaus vidurkis klasėse neatitinka nustatytos normos (pagal kurią

yra apskaičiuojamas Mokinio krepšelis) priešmokyklinėse grupėse, 5-8 ir 9-10 (1-2 gimnazijos) klasėse. Dėl mokyklų

pertvarkos procesų didžiausias teigiamas šio skaičiaus pokytis stebimas 1-4 ir 11-12 (3-4 gimnazijos) klasėse. Šis mokinių

skaičiaus vidurkis klasėse mažėja todėl, kad mažėja bendras mokinių skaičius mieste. Prognozuojama, kad ateinančius du

metus šis skaičius ir toliau mažės dėl bendros mokinių mažėjimo tendencijos mieste.

48 pav. Mokinių skaičiaus vidurkių priešmokyklinio ugdymo grupėse fakto ir normos palyginimas

49 pav. Mokinių skaičiaus vidurkių 1-4 klasėse fakto ir normos palyginimas

1727,931

2205,891

1931,302

804,4

2545

0

1500

3000

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.159,030 85,728 129,373 64,1 160,6

1568,901 2120,163

1801,929

740,4

2384,4

0

300

600

900

1200

1500

1800

2100

2400

2700

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Ikimokyklinių įstaigų Bendrojo ugdymo mokyklų

15 15 15 15 15

15

16,6 16,6

17,8 17,5

17,4

16,4

14

15

16

17

18

19

2011/2012 m.m. 2012/2013 m.m. 2013/2014 m.m. 2014/2015 m.m. 2015/2016 m.m. 2016/2017 m.m.

Priešm. gr. norma faktas

22 22 22 22 22

22

20,7 20,7 21

21,6

21,9

22,4

20

23

2011/2012 m.m. 2012/2013 m.m. 2013/2014 m.m. 2014/2015 m.m. 2015/2016 m.m. 2016/2017 m.m.

1-4 kl. norma faktas

19



52 paveiksle pavaizduotas atskirose bendrojo ugdymo mokyklose esantis mokinių skaičiaus vidurkis klasėse.

Pažymėtina, kad pagal MK apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką specialiosiose mokyklose nustatytas optimalus mokinių

skaičius klasėje yra 4-10 mokinių, jaunimo mokyklose – 10 mokinių. Paveiksle nėra specialiųjų mokyklų (dėl mažo

mokinių skaičiaus) ir „Aitvaro“ vidurinės mokyklos (dėl jungtinių klasių).

25 25 25 25 25 25

21,8

23,5

22,8 22,5 22,3

23,2

21

23

25

2011/2012 m.m. 2012/2013 m.m. 2013/2014 m.m. 2014/2015 m.m. 2015/2016 m.m. 2016/2017 m.m.

5-8 kl. norma faktas

25 25 25 25

25 25 24,6

24 23,7

23

22,3

22,5

26

27,2 27,1

26,1

25,6

26,4

22

25

28

2011/2012 m.m. 2012/2013 m.m. 2013/2014 m.m. 2014/2015 m.m. 2015/2016 m.m. 2016/2017 m.m.

9-12 kl.(1-4 g.) norma faktas 9-10 kl. (1-2 g.) faktas 11-12 kl. (3-4 g.)

20

52 pav. Mokinių skaičiaus vidurkis klasėse

Vidutinis tarifikuotų neformalaus ugdymo valandų skaičius vienam klasės komplektui pateiktas 53 pav. ir 54

pav. pateiktas vidutinis tarifikuotų valandų skaičius vienam klasės komplektui. Šie skaičiai lyginant su praėjusiais metais

parodo, kad trūkstant MK lėšų, neformalaus ugdymo valandų skaičius yra mažinamas, didinant mokinių skaičių,

neformaliojo ugdymo grupėse, taip pat tarifikuojama mažiau savaitinių valandų vienam klasės komplektui, didinamas

mokinių skaičius mobiliose grupėse.

11,00

12,00

16,818

17,00

18,621

18,702

20,600

20,545

19,857

19,313

20,450

19,100

19,750

20,450

20,654

20,500

20,625

20,167

20,389

20,895

19,00

21,171

20,583

21,222

21,686

20,071

21,708

21,438

22,00

21,400

22,00

22,655

23,524

23,750

23,647

22,842

23,121

23,750

23,00

24,909

23,469

23,900

25,878

24,826

25,615

23,913

24,438

25,179

25,516

25,630

25,960

26,579

26,464

26,500

26,545

27,00

26,733

27,844

26,286

28,042

27,425

28,656

28,929

11,571

12,500

16,900

16,846

18,267

18,245

21,00

19,250

18,733

19,412

19,571

17,412

20,077

19,333

20,464

20,167

18,500

19,765

20,211

18,467

21,200

20,606

20,423

20,385

19,765

21,533

21,435

21,941

20,786

21,400

23,143

22,321

23,333

23,833

23,00

24,00

24,030

23,786

24,824

24,455

24,380

22,889

24,943

23,727

25,00

26,308

25,563

26,038

24,412

26,040

25,429

25,263

26,357

27,034

27,636

27,083

27,432

27,00

28,875

27,364

28,200

29,032

29,214

12,00

13,600

14,00

20,100

17,500

18,900

14,400

18,200

19,800

20,100

18,900

22,700

19,800

20,300

19,200

20,00

21,700

21,100

20,500

21,900

22,100

20,800

21,700

22,100

22,400

22,400

21,00

21,700

22,400

23,500

23,200

23,800

22,600

22,500

23,500

23,500

24,00

24,400

24,700

23,300

25,100

26,600

23,500

26,600

25,300

25,700

26,00

24,800

26,700

26,200

26,500

27,00

26,600

27,00

26,400

26,700

27,900

27,600

27,300

27,800

28,500

28,800

29,500

Kauno Tito Masiulio jaunimo mokykla

Kauno jaunimo mokykla

Kauno Vaišvydavos pagrindinė mokykla

Kauno „Nemuno“ mokykla-daugiafunkcis centras

Kauno Kovo 11-osios gimnazija

Kauno Aleksandro Puškino gimnazija

Kauno Tirkiliškių mokykla-darželis

Kauno Aleksandro Stulginskio mokykla-daugiafunkcis centras

Kauno Jono Žemaičio-Vytauto mokykla-daugiafunkcis centras

Kauno Bernardo Brazdžionio mokykla-daugiafunkcis centras

Kauno Palemono gimnazija

Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinė mokykla

Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla

Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazija

Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija

Kauno Montesori mokykla-darželis „Žiburėlis“

Kauno Motiejaus Valančiaus mokykla-darželis

Kauno šv. Kazimiero pagrindinė mokykla

Kauno Rokų gimnazija

Kauno Šančių mokykla-daugiafunkcis centras

Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus

Kauno Veršvų vidurinė mokykla

Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykla-daugiafunkcis centras

Kauno Martyno Mažvydo pagrindinė mokykla

Kauno suaugusiųjų mokymo centras

Kauno Suzukio pradinė mokykla

Kauno Viktoro Kuprevičiaus pagrindinė mokykla

Petrašiūnų progimnazija

Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazija

Kauno mokykla-darželis"Šviesa"

Kauno Pilėnų pagrindinė mokykla

Vytauto Didžiojo universiteto „Atžalyno“ progimnazija

Kauno Dainavos pagrindinė mokykla

Kauno „Paparčio“ pradinė mokykla

Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija

Kauno Simono Daukanto progimnazija

Kauno Kazio Griniaus progimnazija

Kauno Milikonių pagrindinė mokykla

Kauno Žaliakalnio progimnazija

Kauno „Šilo“ pradinė mokykla

Kauno „Vyturio“ gimnazija

Kauno Vinco Bacevičiaus pradinė mokykla

Kauno Juozo Urbšio pagrindinė mokykla

Kauno "Varpo" gimnazija

Kauno "Ryto" pradinė mokykla

Kauno Tado Ivanausko progimnazija

Kauno "Varpelio" pradinė mokykla

Kauno "Aušros" gimnazija

Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija

Kauno Senamiesčio progimnazija

Kauno Antano Smetonos gimnazija

Kauno Maironio universitetinė gimnazija

Kauno Vinco Kudirkos progimnazija

Kauno Jono Jablonskio gimnazija

Kauno mokykla-darželis "Rūtelė"

Kauno Panemunės pradinė mokykla

Kauno Juozo Grušo meno gimnazija

Kauno "Saulės" gimnazija

Kauno "Santaros" gimnazija

Kauno Jono Basanavičiaus gimnazija

Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjus

Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazija

Kauno Prano Mašioto pradinė mokykla

2014-2015 m.m. 2015-2016 m.m. 2016-2017 m.m.

21

53 pav. Vidutinis tarifikuotų neformalaus ugdymo valandų

skaičius vienam klasės komplektui mieste 54 pav. Vidutinis tarifikuotų valandų skaičius vienam

klasės komplektui mieste

55 paveiksle pavaizduotas tarifikuotų valandų skaičius klasės komplektui. Pamokų skaičius objektyviai

priklauso nuo įstaigos tipo, parodant to tipo įstaigų tarifikuotų valandų vidurkį. Ugdymo plane numatyta, kad įstaiga

ugdymo turinį planuoja pagal turimas lėšas.

55 pav. Tarifikuotų valandų skaičius vienam klasės komplektui

2,060 2,180 2,200

2,130 2,020

1

2

3

2012-2013 2013-2014 2014-2015 2015-2016 2016-2017

50,98 50,7 51,12

50,11 50,12

46

48

50

52

54

2012-20132013-20142014-20152015-20162016-2017

68 7

7

63

54 60

60 6

9

43

62

50 54

42 48

70

48

65

67

64

66

53

25

52

51

46

42

40

38

36 43 48

44

46

44

45

46

43 49

43

46

49

42

42 48

49

42 5

3

41 48

50

46

37 42

45

38 44

39

39

42

40

35

37

34

24 3

5 39 45

98

42

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

110

Kauno „

Aušro

s“

gim

nazija

K

au

no

Jo

no

Basa

na

vič

iau

s g

imn

azija

Kau

no

Ste

pon

o D

ari

aus ir

Sta

sio

Gir

ėno

gim

nazija

Kau

no

Ge

dim

ino

sp

ort

o ir

sve

ikatin

imo

gim

nazija

Kau

no

Ju

ozo

Gru

šo

meno

gim

nazija

Kau

no

te

chn

olo

gijo

s u

niv

ers

ite

to in

žin

erijo

s lic

ėju

sK

au

no

Jo

no

Jab

lon

skio

gim

na

zija

Kau

no

Kovo 1

1-o

sio

s g

imna

zija

Kau

no

Mairo

nio

un

ivers

ite

tinė

gim

na

zija

Kau

no

Pale

mo

no

gim

na

zija

Ge

ne

rolo

Po

vilo

Ple

cha

vič

iaus k

ade

tų lic

ėju

sP

rezid

ento

Va

ldo A

dan

ka

us g

imn

azija

Kau

no

Ale

ksan

dro

Puškin

o g

imna

zija

Vyt

auto

Did

žio

jo u

niv

ers

iteto

„R

asos“

gim

nazija

K

au

no

Ro

kų

gim

na

zija

Kauno „

Santa

ros“

gim

nazija

K

auno „

Saulė

s“

gim

nazija

K

au

no

Anta

no

Sm

eto

no

s g

imn

azija

Kauno „

Varp

o“

gim

nazija

K

auno „

Vyt

urio“

gim

nazija

Kau

no

Sua

ug

usių

jų m

okym

o c

entr

as

Kau

no

Verš

vų

vid

urin

ė m

okykla

Kau

no

jau

nim

o m

okykla

Kau

no

Tito M

asiu

lio jau

nim

o m

okykla

Kau

no

Bern

ard

o B

razd

žio

nio

mokykla

-da

ug

iafu

nkcis

cen

tra

sK

auno „

Nem

uno“

mokyk

la-d

augia

funkcis

centr

as

Kau

no

Ale

ksan

dro

Stu

lgin

skio

mo

kykla

-da

ug

iafu

nkcis

ce

ntr

as

Kau

no

Jo

no

ir

Pe

tro

Vile

išių

mokykla

-dau

gia

fun

kcis

cen

tra

sK

au

no

Jo

no

Že

ma

ičio

-Vyta

uto

mo

kykla

-dau

gia

fun

kcis

ce

ntr

as

Kau

no

Šan

čių

pa

grin

din

ė m

okykla

Kau

no

Vaiš

vyda

vos p

agrin

din

ė m

okykla

Kau

no

Vik

toro

Kup

revič

iau

s p

agri

nd

inė

mo

kykla

Kau

no

Sta

sio

Lozo

raič

io p

ag

rin

din

ė m

okykla

Kau

no

Mart

yno

M

ažvydo

pa

gri

ndin

ė m

okykla

Kau

no

Mili

kon

ių p

ag

rind

inė

mo

kykla

Kau

no

Pilė

nų p

ag

rin

din

ė m

okykla

Kau

no

Ju

ozo

Urb

šio

pa

grin

din

ė m

okykla

Kauno „

Žib

urio“

pagrindin

ė m

okyk

la

Kau

no

Da

inavos p

rogim

na

zija

Vyt

auto

Did

žio

jo u

niv

ers

iteto

„A

tžaly

no“

pro

gim

nazija

K

au

no

Sim

ono

Da

uka

nto

pro

gim

nazija

Kau

no

Ju

rgio

Do

bke

vič

iau

s p

rogim

na

zija

Kau

no

Kazio

Grinia

us p

rogim

na

zija

Kau

no

Tad

o Ivana

usko p

rogim

na

zija

Kau

no

šv.

Kazim

iero

pro

gim

na

zija

Kau

no

Vin

co

Ku

dirkos p

rogim

na

zija

Kau

no

Petr

ašiū

nų

pro

gim

nazija

Kau

no

Sen

am

iesčio

pro

gim

nazija

Kau

no

te

chn

olo

gijo

s u

niv

ers

ite

to V

aiž

ga

nto

pro

gim

nazija

Kau

no

Žalia

kaln

io p

rog

imn

azija

Kau

no

Vin

co

Ba

cevič

iaus p

radin

ė m

okykla

Kau

no

Pra

no

Ma

šio

to p

radin

ė m

okykla

Kau

no

Pan

em

un

ės p

radin

ė m

okykla

Kauno „

Paparč

io“

pra

din

ė m

okyk

la

Kauno „

Ryt

o“

pra

din

ė m

okyk

la

Kau

no

Suzukio

pra

din

ė m

okykla

Kauno „

Šilo

“ pra

din

ė m

okyk

la

Kau

no

"V

arp

elio

" pra

din

ė m

okykla

Kauno m

okyk

la-d

arž

elis

„R

ūte

lė“

Kauno m

okyk

la-d

arž

elis

„Š

vie

sa“

Kau

no

Tirkili

škių

mokykla

-darž

elis

Kau

no

Motie

jau

s V

ala

nčia

us m

okykla

-da

rže

lisK

auno M

onte

sori m

okyk

la-d

arž

elis

„Ž

iburė

lis“

Kau

no

"A

itvaro

" m

okykla

Kau

no

Pra

no

Dau

nio

aklų

jų ir

silp

na

regių

ug

dym

o c

en

tra

sK

au

no

ku

rčių

jų ir

ne

pri

gird

inčių

jų u

gd

ym

o c

entr

as

Kau

no

Jo

no

La

užik

o s

pecia

liojo

ug

dym

o c

en

tra

sK

au

no

sp

ecia

lioji

mokykla

vidurkis 59,22

vidurkis 41,57

vidurkis 33,98

vidurkis 46,29

vidurkis 45,2

vidurkis 40,78

vidurkis 51,8

vidurkis 48,3

22

56 paveiksle pateikiamos ikimokyklinio ugdymo įstaigos reitinguojamos pagal vieno vaiko išlaikymo kainą

(MK + savivaldybės lėšos). Pastebima, kad mažesnėse įstaigose vieno vaiko išlaikymas kainuoja brangiau nei didesnėse

įstaigose. Brangiausiai vaiko išlaikymas kainuoja darželiuose, turinčiuose daug specialiųjų poreikių vaikų.

56 pav. Vieno vaiko išlaikymo kaina ikimokyklinėse įstaigose (tūkst. Eur)

3,5 3,6

3,2 2,9

3,3

2,5 2,5 2,5

3 2,3 2,5 2,8

2,3 2,8

2,6 2,6 2,6

2,2 2,5 2,5

3,1 3

2,1 2,3 2,3 2,3

2,8 2,5 2,6

2,3 2,2

2,6 2,4 2,7

2,8 2,6

2,3

2,6 3,2

2,5

2,1 2,4 2,3 2,5

2,1 3,5

2,1 2,5 2,8

1,8 2,1

2,5 1,9

2,4

2,2 1,9

2,3 2,3 2,2 2,3

2,8 2,1 2,1 2,3

2,1 2,1 2,2 2

1,9 2,5

1,9 2,3 2

3,1 2,3 2,2 2,4

2,1 1,9 1,9

2,5 2,1

2,1

4,2 5,5

4,4 4,9 4,2

4,1 3,9

3,6 3,8

3,4 3,5

3,6

3,2 3,8

3,7 3,2

3,9 2,9

3,6 3,4

4,4 3,6

2,7 3,5

3,3 3,1

3,7 3,2 3,2

3,1 3,3

3,3 3,5 3,2

3,4 3,5

3,2

3,1 4,2

3,3

3,3 3,1

3,1 3,5

3 5,1

3 3,5

3,5 2,4

2,9 2,8

2,9 3,1

3 2,6

3,2 3

2,9 3,1

3,1 2,8 2,8

3,1 2,7 2,7

3 2,6

2,5 3,3

3,6 2,9

2,5 3,7

2,6 2,8

3,4 2,4 2,7 2,8

3,2 2,9

3

4 2,8

4 5,5

4,1

3,6 3,5

3,4 3,5

3,2 3,3

3,1

3 3,7

3,2 3,1

3,3 2,9

3,4 3,4

3,8 3,6

2,8 3,4

3 3

3,2 3,2

3,4 3 3,2

3,3 3,2 3,2

3 3,5

2,9

3,2 4

3,2

3,4 2,9

2,8 3

2,7 4,7

2,7 3

3,4 2,6

3 2,7

2,8 2,8

2,7 2,4

2,8 3

2,9 3

3 2,2 2,5

2,8 2,8 2,8

2,8 2,4

2,4 3,1

2,6 2,8

2,5 3,7

2,4 2,8

3,1 2,2

2,4 2,5

2,9 2,5

2,6

0 2 4 6 8 10 12 14

Kauno 1- asis vaikų darželis (2 grupės)Kauno vaikų darželis "Aviliukas" (2 grupės)Kauno vaikų darželis "Dvarelis" (2 grupės)

Kauno vaikų darželis "Nykštukas" (2 grupės)Kauno vaikų darželis "Žiogelis" (2 grupės)

Kauno 6-asis lopšelis-darželis (4 grupės)Kauno lopšelis-darželis "Eglutė" (4 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Kodėlčiukas" (4 grupės)Kauno lopšelis-darželis "Obelėlė" (4 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Radastėlė" (4 grupės)Kauno vaikų darželis "Raudonkepuraitė" (4 grupės)

Kauno vaikų darželis "Rudnosiukas" (4 grupės)

Kauno sanatorinis lopšelis-darželis "Pienė" (5 grupės)Kauno Valdorfo darželis "Šaltinėlis" (5 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Atžalėlė" (6 grupės)Kauno lopšelis-darželis "Ąžuoliukas" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Bitutė" (6 grupės)Kauno lopšelis-darželis "Daigelis" (6 grupės)Kauno lopšelis-darželis "Dobilėlis" (6 grupės)Kauno lopšelis-darželis "Ežiukas" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Klausutis" (6 grupės)Kauno vaikų darželis "Klevelis" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Klumpelė" (6 grupės)Kauno lopšelis-darželis "Liepaitė" (6 grupės)Kauno lopšelis-darželis "Pušaitė" (6 grupės)Kauno lopšelis-darželis "Rokutis" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Smalsutis" (6 grupės)Kauno lopšelis-darželis "Spragtukas" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Šilinukas" (6 grupės)Kauno Tirkiliškių lopšelis-darželis (6 grupės)Kauno lopšelis-darželis "Vilnelė" (6 grupės)

Kauno Žaliakalnio lopšelis-darželis (6 grupės)Kauno lopšelis-darželis "Žiedelis" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Žuvintas" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Boružėlė" (7 grupės)Kauno lopšelis-darželis "Kregždutė" (7 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Šilelis" (7 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Lakštutė" (8 grupės)Kauno vaikų darželis "Nežiniukas" (8 grupės)Kauno lopšelis-darželis "Vyturėlis" (8 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Drevinukas" (10 grupių)Kauno lopšelis-darželis "Girstutis" (10 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Naminukas" (10 grupių)Kauno sanatorinis lopšelis-darželis "Pušynėlis" (10 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Saulutė" (10 grupių)Kauno lopšelis-darželis "Spindulėlis" (10 grupių)Kauno lopšelis-darželis "Spindulys" (10 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Svirnelis" (10 grupių)Kauno vaikų darželis "Šnekutis" (10 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Vaikystė" (10 grupių)Kauno vaikų darželis "Vaivorykštė" (10 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Žara" (10 grupių)Kauno lopšelis-darželis "Žemyna" (10 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Žilvitis" (10 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Čiauškutis" (11 grupių)Kauno menų darželis "Etiudas" (11 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Gandriukas" (11 grupių)Kauno lopšelis-darželis "Kūlverstukas" (11 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Linelis" (11 grupių)Kauno lopšelis-darželis "Malūnėlis" (11 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Mažylis" (11 grupių)Kauno lopšelis-darželis "Rasytė" (11 grupių)

Kauno Šančių lopšelis-darželis (11 grupių)Kauno lopšelis-darželis "Šermukšnėlis" (11 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Tukas" (11 grupių)Kauno lopšelis-darželis "Vaidilutė" (11 grupių)Kauno lopšelis-darželis "Varpelis" (11 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Žingsnelis" (11 grupių)

Kauno Aleksoto lopšelis-darželis (12 grupių)Kauno lopšelis-darželis "Giliukas" (12 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Gintarėlis" (12grupių)Kauno lopšelis-darželis "Girinukas" (12 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Pagrandukas" (12 grupių)Kauno Panemunės lopšelis-darželis (12 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Pasaka" (12 grupių)Kauno lopšelis-darželis "Sadutė" (12 grupių)

Kauno vaikų darželis "Šarkelė" (12 grupių)Kauno lopšelis-darželis "Vėrinėlis" (12 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Volungėlė" (12 grupių)Kauno lopšelis-darželis "Želmenėlis" (12 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Židinėlis" (12 grupių)Kauno lopšelis-darželis "Žvangutis" (12 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Aušrinė" (13 grupių)

2014 m.

2015 m.

2016 m.

23

57 pav. pateikiamos bendrojo ugdymo mokyklos pagal 2014-2016 metų vieno vaiko išlaikymo kainą (MK +

savivaldybės lėšos). Paveiksle nėra mokyklų-darželių ir specialiųjų mokyklų, kuriose vaiko kaina išauga dvigubai.

57 pav. Vieno vaiko išlaikymas bendrojo ugdymo mokyklose (tūkst. Eur)

58 paveiksle pateiktos bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurioms pastaraisiais metais trūko

Mokinio krepšelio lėšų. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl trūksta Mokinio krepšelio lėšų – per mažas mokinių

skaičiaus vidurkis klasėse. Kai kuriose mokyklose šis trūkumas yra nuolatinis, nes mokinių skaičiaus vidurkis nesiekia net

20 mokinių klasėje. Šiose mokyklose taip pat pastebimas mokinių mažėjimas. Didžiausias MK trūkumas stebimas

specialiosiose mokyklose

1,3

1,2

1,3

1,4

1,6

1,2

1,3

1,3

1,4

1,5

1,7

1,7

2

1,5

1,5

1,7

1,7

1,9

1,5

1,6

1,8

1,9

1,990

2

2,3

1,5

1,6

1,7

1,8

1,9

1,2

1,7

1,8

1,8

1,9

1,9

1,7

1,7

2

2,1

2,1

2,2

2,7

1,9

2,1

2,2

2,2

2,3

2,4

2,2

1,7

2

2,5

2,4

2,4

3,7

2

1,3

1,3

1,4

1,3

1,3

1,3

1,3

1,4

1,3

1,7

1,7

1,6

2

1,5

1,7

1,5

1,4

1,5

1,5

1,6

1,7

1,7

1,700

1,7

1,6

1,9

1,6

1,8

1,8

1,8

1,5

1,7

1,9

1,7

2

1,9

1,8

1,7

2

2,3

2,1

2,5

2,9

2

2,1

2,2

2,1

2,4

2,4

2,6

1,6

3

2,4

2,7

2,5

3,4

2,1

1,2

1,3

1,3

1,3

1,3

1,4

1,4

1,4

1,4

1,4

1,4

1,4

1,4

1,5

1,5

1,5

1,5

1,5

1,6

1,6

1,7

1,7

1,7

1,7

1,7

1,8

1,8

1,8

1,8

1,8

1,9

1,9

1,9

1,9

1,9

1,9

2

2

2

2

2

2

2,1

2,2

2,2

2,2

2,3

2,3

2,3

2,4

2,5

2,5

2,6

3,1

3,5

3,5

4


Kauno „Varpelio" pradinė mokykla

Kauno „Paparčio" pradinė mokykla









Kauno „Ryto" pradinė mokykla




VDU "Atžalyno" progimnazija



Kauno „Šilo" pradinė mokykla

Kauno „Saulės" gimnazija



Kauno „Aušros" gimnazija





Kauno „Varpo" gimnazija


Kauno Petrašiųnų progimnazija








Kauno J. Ir P. Vileišių mokykla-daugiafunkcis centras





KTU Vaižganto progimnazija


Kauno Jono Žemaičio-Vytauto mokykla-daugiafunkcis centras




Kauno „Santaros" gimnazija

Kauno „Žiburio" pagrindinė mokykla


Kauno Šančių pagrindinė mokykla



Kauno „Nemuno" mokykla-daugiafunkcis centras


Kauno Aleksandro Stulginskio mokykla-daugiafunkcis centras

2014 m.

2015 m.

2016 m.

24

58 pav. Švietimo įstaigos kurioms kurioms trūko Mokinio krepšelio lėšų (tūkst. Eur)

59 paveiksle pateiktas Valstybės investicijų programos (VIP) lėšų panaudojimas Kaune 2012-2016 metais.

Kaunui iš šios programos skiriamos lėšos nuo 2012 m. mažėjusios, antrus metus iš eilės auga. VIP programoje 2016 m.

dalyvavo 3 įstaigos (2015 m. - 5 įstaigos) ir įsisavino VIP skirtų lėšų sumą - 901 tūkst. eurų.

59 pav. Švietimo įstaigoms iš valstybės investicijų programos (VIP) skirtos lėšos (tūkst. Eur)

Be VIP ir ES lėšų, 2016 m. investicijoms į švietimo įstaigų infrastuktūrą panaudotos Valstybės tikslinės

dotacijos ir Savivaldybės lėšos (žr. 60 pav). Valstybės skiriamos lėšos pastaruosius 4 metus buvo mažai kintančios, tačiau

šiemet beveik padvigubėjo - Kauno miesto savivaldybės biudžeto skiriamų lėšų dalis švietimo įstaigoms 2016 m. daugiau

nei dvigubai didesnė, lyginant su praėjusiais metais.

60 pav. Valstybės ir Savivaldybės skirtos lėšos (tūkst. Eur)

79,0

102,7

109,1

116,5

136,6

234,0

346,9

0,0 50,0 100,0 150,0 200,0 250,0 300,0 350,0 400,0


Kauno Vandos Tumėnienės ugdymo centras


Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras


Kauno specialioji mokykla

Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras

589 330 290

568 901

0

2000

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

653 728 600 732 1229 903 1262 2165

4204

8890

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

8000

9000

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Valstybės skiriamos lėšos Savivaldybės skiriamos lėšos

25

61 paveiksle pateikta įstaigų situacija pagal pritrauktas Valstybės (ŠMM, VIP, Valstybės privatizavimo fondo)

lėšas 2012-2016 metų laikotarpiu. Šiame grafike išryškėja aktyvios, gebančias pritraukti valstybės lėšas, įstaigos. Bendra

įstaigų pritraukta lėšų suma 2016 m. siekia 1 mln. 59 tūkst. Eur. Tai yra kone dvigubai daugiau nei praėjusiais metais.

61 pav. Valstybės biudžeto skirtos lėšos Kauno savivaldybės švietimo įstaigų pastatų modernizavimui ir kapitaliniam

remontui atlikti (ES lėšos neįtrauktos) (tūkst. Eur)

II. PROCESAI

Mokyklose vykstantys procesai analizuojami pagal bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybės išorės vertinimo

tvarkos aprašą, išskiriant 5 mokyklų veiklos sritis: mokyklos kultūra, ugdymas ir mokymasis, pasiekimai, pagalba mokiniui

ir mokyklos strateginis planavimas. Šių sričių bendras veiklos kokybės indeksas (toliau tekste - VKI) miesto kontekste

pavaizduotas 62 paveiksle. Pažymėtina, kad 2005-2016 metų laikotarpiu įvertinta 60 Kauno bendrojo ugdymo mokyklų iš

esančių 69 (tai sudaro 87 proc.). Kadangi 2015 metais išorės auditai Kauno miesto mokyklose nebuvo vykdomi, o 2016

metais vertintos tik 6 mokyklos, tai VKI kaitą netikslinga stebėti (nežymus pokytis). 63 ir 64 paveiksluose pateikta sričių

vertinimų kaita pagal 4 lygių skalę (labai gerai, gerai, patenkinamai, prastai).

62 pav. Bendras 2005-2016 metais vertintų 60 Kauno miesto mokyklų veiklos sričių VKI

319

139

131

64

330

67

67

67

66

66

65

189

101

191

119

145

87

84

165

87

600

185

116

103

55

0 200 400 600 800


Kauno A. Stulginskio mokykla - daugiaf.…

Kauno J. ir P. Vileišių mokykla - daugiafunkcis…


Kauno B. Brazdžionio mokykla-daugiafunkcis…

Kauno techn. univ. Vaižganto progimnazija

Kurčiųjų neprigirdinčiųjų ugdymo centras


Kauno Humanitarinė pagrindinė mokykla

Kauno J. Urbšio pagrindinė mokykla

Kauno Jablonskio gimnazija

Kauno lopšelis-darželis "Sadutė"



Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ …

Kauno V.Kuprevičiaus pagrindinė mokykla


Kauno S. Daukanto progimnazija



2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

58,00%

62,500%

69,00%

72,00%

74,500%

Ugdymas ir mokymasis

Pasiekimai

Pagalba mokiniams

Mokyklos strateginis valdymas

Mokyklos kultūra

26

63 pav. Mokyklos veiklos sričių vertinimai (vertintos 54 mokyklos, 2005-2014 metais)

64 pav. Mokyklos veiklos sričių vertinimai (vertintos 60 mokyklų, 2008-2016 metais)

Iš 63 ir 64 paveikslų matyti, kad mokyklų išorės vertinimo rezultatai gerėja. Vis daugiau atsiranda „labai gerai“

vertinimų. Gerai vertinamos dvi sritys: Mokyklos kultūra ir Mokyklos strateginis valdymas, likusios trys – patenkinamai.

Geriausiai vertinama – Mokyklos kultūros sritis (gerai ir labai gerai vertinimai sudaro 88 proc.), silpniausiai vertinamos

pasiekimų (patenkinami vertinimai sudaro – 54 proc.) bei Ugdymo ir mokymosi (patenkinami vertinimai sudaro – 68 proc.)

sritys.

Detalesnė 5 sričių vertinimo kaita ir analizė pateikiama sekančiuose skyriuose. Temų, rodiklių vertinimai pateikti

apibendrinus 60 mokyklų išorinio vertinimo duomenis.

1. Mokyklos kultūra

Mokyklos kultūra vertinama gerai. Gerai ir labai gerai vertinimai sudaro 88 proc., patenkinamai – 12 proc. (žr.

65 pav.). Bendras veiklos kokybės indeksas (toliau tekste – VKI) yra 74,5 proc. (žr. 66 pav.). Mokyklos kultūros sritį

sudaro 4 temos: etosas, pažangos siekiai, tvarka ir mokyklos ryšiai. Geriausiai šioje srityje įvertinta mokyklos ryšiai ir

etosas (VKI – po 76,5 proc.; žr. 65 pav.). Šių temų įvertinimai yra pavaizduoti 66 paveiksle.

65 pav. Srities „Mokyklos kultūra“ temų veiklos

kokybės indeksai

66 pav. Srities „Mokyklos kultūra“ temų vertinimai

70,455%

54,545%

29,545%

22,727%

11,364%

29,545%

40,909%

65,909%

70,455%

79,545%

4,545%

4,545%

6,818%

9,091%


Pasiekimai

Pagalba mokiniams


Mokyklos kultūra

Patenkinamai Gerai Labai gerai

68,00%

54,00%

30,00%

20,00%

12,00%

32,00%

42,00%

64,00%

72,00%

78,00%

4,00%

6,00%

8,00%

10,00%

0% 20% 40% 60% 80% 100%


Pasiekimai

Pagalba mokiniams


Mokyklos kultūra

Patenkinamai Gerai Labai gerai

68%

70%

75%

75%

71,00%

76,100%

68,200%

76,100%

71,00%

76,500%

68,500%

76,500%

Tvarka

Etosas

Pažangossiekiai

Mokyklosryšiai

60 mokyklų

54 mokyklos

42 mokyklos

8%

32%

22%

10%

78%

62%

72%

74%

14%

6%

6%

16%

Etosas

Pažangossiekiai

Tvarka

Mokyklosryšiai

Prastai Patenkinamai Gerai Labai gerai

27

Tai reiškia, kad daugumoje mokyklų bendruomenės nariai yra susitarę dėl vertybių, tradicijų, kuriomis

grindžiama mokyklos veikla, dalyvauja kuriant mokyklos įvaizdį, dauguma patenkinti ir didžiuojasi savo mokykla, vyrauja

geranoriški, mandagūs tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo santykiai. Dauguma bendruomenės narių jaučiasi

saugūs. Mokyklų ryšiai dažniausiai tikslingi, kryptingi ir svarbūs mokyklų bendruomenėms.

2. Ugdymas ir mokymasis

Ugdymo ir mokymosi sritis vertinama patenkinamai. Šioje srityje įvertinta gerai – 32 proc., patenkinamai –

68 proc. mokyklų. Bendras veiklos kokybės indeksas (VKI) yra 58 proc. (žr. 67 ir 68 pav.). Tai prasčiausias veiklos

kokybės indeksas iš visų 5 vertintų sričių. Ugdymo ir mokymosi sritį sudaro 6 temos: bendrasis ugdymo organizavimas,

pamokos organizavimas, mokymo kokybė, mokymosi kokybė, mokymo ir mokymosi diferencijavimas ir vertinimas

ugdant. Geriausiai šioje srityje vertinama tema - bendrasis ugdymo organizavimas (VKI yra 65,5 proc.; žr. 67 pav.).

Prasčiausiai vertinamos šios temos: mokymo ir mokymosi diferencijavimas (patenkinamai – 82 proc., prastai – 4 proc.),

vertinimas ugdant (patenkinamai – 74 proc.) ir mokymo kokybė (patenkinamai – 72 proc.; žr. 68 pav.).

67 pav. Srities „Ugdymas ir mokymasis“ temų

veiklos kokybės indeksai

68 pav. Srities „Ugdymas ir mokymasis“ temų vertinimai

Geriausiai šioje srityje vertinama tema Bendrasis ugdymo organizavimas (VKI – 65,5 proc.) rodo, kad

mokyklos didesnį dėmesį skiria ugdymo programoms, ugdymo planams ir tvarkaraščiams, pasirenkamosioms programoms,

papildomajam ugdymui, silpniau dalykų ryšiams ir integracijai. Teikiamų programų pasiūla dažniausiai atitinka mokinių

ugdymosi poreikius. Geriausiai vertinamas šios temos rodiklis – Neformalusis vaikų švietimas (žr. 69 pav.).

69 pav. Temos „Bendrasis ugdymo organizavimas“ atskirų rodiklių VKI

Neformalusis mokinių švietimas (VKI – 76 proc. – lyginant su praėjusiais metais pagerėjo 1 proc., 2015 m.

VKI – 75 proc.). Iš pateiktų 70, 71, 72 ir 73 paveikslų matyti, kad mokinių užimtumas neformaliojo švietimo veikla miesto

neformaliojo ugdymo įstaigose šiek tiek suprastėjo, tačiau liko stabilus, šio rodiklio prastėjimas nereiškia, kad mažesnė

dalis mokinių yra užimta neformaliojo ugdymo veikla, įvedus NVŠ krepšelį didesnė dalis vaikų yra pritraukiama užsiimti

neformaliojo ugdymo veiklą pas privačius tiekėjus, turimais duomenimis NVŠ krepšelį gauna 8609 vaikai.

52%

56%

57%

61%

62%

66%

52,300%

55,700%

56,300%

59,700%

60,200%

65,900%

52,500%

57,00%

56,500%

60,00%

60,00%

65,500%

Mokymo ir mokymosidiferencijavimas

Mokymo kokybė

Vertinimas ugdant

Pamokos organizavimas

Mokymosi kokybė

Bendrasis ugdymoorganizavimas

60 mokyklų

54 mokyklos

42 mokyklos

4,00%

38,00%

60,00%

72,00%

60,00%

82,00%

74,00%

62,00%

40,00%

28,00%

40,00%

14,00%

26,00%

Bendrasis ugdymoorganizavimas

Pamokos organizavimas

Mokymo kokybė

Mokymosi kokybė

Mokymo ir mokymosidiferencijavimas

Vertinimas ugdant

Prastai Patenkinamai Gerai

65%

63%

59%

64%

76%

Ugdymo programos (2.1.1.)

Ugdymo planai ir tvarkaraščiai (2.1.2.)

Dalykų ryšiai ir integracija (2.1.3.)

Pasirenkamosios programos (2.1.4.)

Neformalusis vaikų švietimas (2.1.5.)

28

70 pav. Mokinių užimtumo kaita neformaliojo ugdymo veikla

neformaliojo ugdymo įstaigose, proc. (sk.)

71 pav. Mokinių užimtumo kaita neformaliojo ugdymo

veikla bendrojo ugdymo įstaigose, proc.

72 pav. Mokinių užimtumo kaita neformaliojo ugdymo veikla

bendrojo ugdymo mokyklose ir neformaliojo švietimo įstaigose

(proc.)

73 pav. Bendras mokinių užimtumas neformaliojo

ugdymo veikla bendrojo ugdymo mokyklose ir

neformaliojo švietimo įstaigose (proc.)

74 paveiksle pavaizduotas 2012-2016 metais mokinių užimtumas neformaliojo vaikų švietimo veikla bendrojo

ugdymo mokyklose pagal atskirus įstaigų tipus ir 75 paveiksle – atskirose mokyklose per pastaruosius penkerius metus.

Lyginant su praėjusiais metais, mokinių užimtumas daugumoje įstaigų tipų išaugo: gimnazijose –13,55 proc., pagrindinėse

mokyklose – 7,52 proc., progimnazijose – 20,3 proc., pradinėse – 15,2 proc., mokyklose darželiuose – 10,23 proc.,

daugiafunkciuose centruose – 4,69 proc.

74 pav. Mokinių užimtumas neformaliojo ugdymo veikla pagal įstaigų tipus (proc.)

22,3 (8270)

26,5 (8666)

29,1 (9292

29,8 (9491)

29,5 (9197)

21

24

27

30

33

2012-2013m.

2013-2014m.

2014-2015m.

2015-2016m.

2016-2017m.

67,42

70,04

67,3

68,7

60,1

55

60

65

70

75

2012-2013m.

2013-2014m.

2014-2015m.

2015-2016m.

2016-2017m.

76,2

70,04

81,4 82,8

77,1

68

70

72

74

76

78

80

82

84

2012-2013m.

2013-2014m.

2014-2015m.

2015-2016m.

2016-2017m.

76,2

70,04

81,4

82,8

77,1

23,8

29,96

18,6

17,2

22,9

0 20 40 60 80 100

2012-…

2013-…

2014-…

2015-…

2016-…

Neužimtų neformalaus ugdymo veikla mokiniųdalisUžimtų neformalaus ugdymo veikla mokiniųdalis

76,6

41,4

74,3

84,7

94,1 93,3

87

63,390 59,460

70,830 74,450

88,700 84,620

91,820

76,6

30,6

79,8 82,5

94,7 95,9

86,8

65,05

38,15

74,13

66,9

81,4 84,57

76,81 78,6

63,9

81,65

87,2

96,6 94,8

81,5

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Gimnazijose Jaunimo mokyklose Pagrindinėsemokyklose

Progimnazijose Pradinėse mokyklose Mokyklose-darželiuose

Daugiafunkciuosecentruose

2012-2013 m. m. 2013-2014 m. m. 2014-2015 m. m. 2015-2016 m. m. 2016-2017 m. m.

29

75 pav. Mokinių užimtumas neformaliojo ugdymo veikla bendrojo ugdymo mokyklose (proc.)

59,2

64,3

58,3

56,4

74,4

47,4

73,6

84,6

71,5

86,8

76,8

75,9

70,5

81,9

60,8

84,9

74,1

66,5

92,7

65,4

70,4

55,7

72,7

88,1

64,3

92,6

78,1

87,3

78,6

61,8

82,9

73,6

77,7

92,2

54,4

84

83,2

73,6

81,2

94,2

96,6

93

96,2

87,6

72,2

61,8

74,6

90,8

74,9

61,4

88,3

87,9

88,1

78

94,2

61,6

98

99,1

63,2

96,9

93,3

54,74

51,42

49,4

45,9

64,22

45,52

74,2

71,06

90,51

72,38

62,16

67,08

57,54

64,24

69,52

60,38

50,61

68,38

73,68

61,93

69,64

63,42

73,76

82,88

69,68

60,53

88,02

57,66

81,71

66,37

78,84

72,26

84,77

93,71

69,44

76,78

75,27

72,51

78,95

83,29

86,79

91,73

97,28

84,59

68,31

74,45

68,81

78,71

81,71

73,09

60,47

91,82

93,69

91,96

93,27

83,7

91,43

85,45

68,11

98,49

99,14

43,7

52,9

55,8

43

64,5

43,4

47,8

57

52,6

46,1

51

56,1

58,31

62,8

70,8

49,5

58,7

59

65,3

63,3

67,12

63

62

61,2

56,4

63,6

69

69

58,7

68,42

62

65,6

78,5

65

54,3

74

72

74

68

75

78,6

68

82,5

78,4

68,1

92

85,3

74

98

96,6

83

96,3

88,4

90

92,5

92,8

96

86,3

100

92,3

100

100

50

52,9

49

59,5

49,3

44,1

48

63

59,8

48,5

51,5

53,9

52,3

52,13

57,1

60,9

58

70

57,8

66,8

67,4

60

64,2

60,4

68,3

57,8

56,8

58,5

76,3

65,3

61,3

75

69,3

72,2

81,7

71,7

72,6

75,1

89,2

80

73,9

83,8

65,5

80

90,6

90

84,4

84,1

74,2

88,4

92,1

90,1

91,4

95,2

89

90,7

86,7

100

94,16

100

100

100

54,3

48,2

60,9

70,2

60,2

87,3

79,4

56,4

64,7

87,4

84,5

77,6

77,8

76,3

65,8

84,2

80,6

69,9

76,3

69,8

69,9

81,9

80,3

88,9

87,1

90,9

87,6

86,5

80,45

81,8

94,4

82,5

80,7

92,2

95,8

86,4

91,5

90,15

83,1

87,4

92,4

93,4

98,7

88,7

90,7

67,7

84,4

96,7

88,8

77,2

90,8

83,3

91

93,2

97,3

96,7

98,1

100

94,2

100

100

100

0 50 100 150 200 250 300 350 400 450 500




Kauno "Žiburio" pagrindinė mokykla


Vytauto Didžiojo universiteto "Rasos" gimnazija

Kauno Bernardo Brazdžionio daugiafunkcis centras



KTU Vaižganto progimnazija




Kauno "Nemuno" daugiafunkcis centras



Kauno Dainavos progimnazija

Kauno Šančių pagrindinė








Kauno V. Bacevičiaus pradinė mokykla







Prezidento valdo Adamkaus gimnazija

Kauno "Paparčio" pradinė mokykla






Kauno Petrašiūnų progimnazija

Kauno "Varpelio" pradinė mokykla


Kauno "Ryto" pradinė mokykla

Kauno "Vyturio" gimnazija



Vytauto Didžiojo universiteto „Atžalyno“ progimnazija

Kauno mokykla-darželis "Rūtelė"


Kauno J. ir P. Vileišių daugiafunkcis centras mokykla

Kauno Montesori mokykla-darželis "Žiburėlis"

Kauno Aleksandro Stulginskio daugiafunkcis centras


Kauno J. Žemaičio-Vytauto daugiafunkcis centras






Kauno "Šilo" pradinė mokykla


Kauno mokykla-darželis "Šviesa"

2012-2013 2013-2014 2014-2015 2015-2016 2016-2017

30

Keturios prasčiau vertintos „Ugdymo ir mokymosi“ srities temos išsamiau analizuojamos sekančiose

pastraipose.

Analizuojant mokymo ir mokymosi diferencijavimo temą (VKI – 52,5 proc., per pastaruosius metus pagerėjo

0,2 proc.), išryškėjo, kad mokyklose nepakankamai tiriami mokinių mokymosi poreikiai, ne visada mokymo (si) veikla,

turinys ir mokymosi tempas parenkami mokiniams pagal jų poreikius ir gebėjimus. Šios temos atskirų rodiklių VKI

pavaizduota 77 paveiksle. Nors mokymosi veiklos diferencijavimo rodiklis pagerėjo 2014-2016 metais – 11 proc. mokyklų

ši veikla buvo įvertinta gerai, o prastai vertinimų nebuvo (žr. 76 pav.), lyginant su 78 paveiksle (vertinimas prastai buvo 8

proc. mokyklų, patenkinamai - 82 proc. iš 50 vertintų mokyklų (10 mokyklų yra vertinta pagal 7 sričių metodiką))

pavaizduotais vertinimais, tačiau vis dar išlieka patenkinamas šio rodiklio vertinimas.

76 pav. Temos „Mokymo ir mokymosi diferencijavimas“ atskirų rodiklių vertinimai 2014-2016 metais

77 pav. Temos „Mokymo ir mokymosi diferencijavimas“

atskirų rodiklių VKI (60 mokyklų vertinimo vidurkis)

78 pav. Temos „Mokymo ir mokymosi diferencijavimas“

atskirų rodiklių vertinimai 2008-2016 metais (60 mokyklų)

Vertinimo temoje (VKI – 56,5 proc.) išaiškėjo, kad vertinimas mokyklose yra tik patenkinamas. Jis tik iš dalies

padeda mokiniams mokytis, yra pozityvus, konstruktyvus, atviras ir skaidrus. Nors mokytojai pažįsta mokinius ir tiki jų

mokymosi sėkmingumu, tačiau pamokose dažniausiai nenusakomi vertinimo kriterijai, todėl mokiniai ne visada žino, už ką

yra vertinami. Taip pat mokytojai nepakankamai išnaudoja vertinimo būdus ir galimybes, stebi mokinių išmokimą ir teikia

grįžtamąjį ryšį, skatina įsivertinti savo veiklą (žr. 79 ir 80 pav. rodiklį „Vertinimas kaip ugdymas“). Lyginant 2014-2016

metų vertinimus (žr. 79 pav.) su 2008-2013 metų (žr. 81 pav.) matyti, kad kai kurių veiklos rodiklių vertinimai yra

gerėjantys, („Vertinimas kaip ugdymas“ nebeliko prastai vertinamų mokyklų), tačiau matomas ir neigiamas pokytis

(„Vertinimas kaip pažinimas“, „Vertinimas kaip informavimas“ – padidėjo patenkinamai vertinamų mokyklų procentas,

sumažėjo gerai vertinimų).

79 pav. Temos „Vertinimas ugdant“ atskirų rodiklių vertinimai 2014-2016 metais

80 pav. Temos „Vertinimas ugdant“ atskirų rodiklių VKI

2008-2016 metais (60 mokyklų vertinimų vidurkis)

81 pav. Temos „Vertinimas ugdant“ atskirų rodiklių

vertinimai 2008-2013 metais

44%

89%

56%

11%

Mokymosi poreikiųnustatymas

Mokymosi veiklosdiferencijavimas


59%

50,500%



8%

64%

82%

36%

10%




100%

78%

33%

22%

67%

Vertinimas kaip ugdymas

Vertinimas kaip pažinimas

Vertinimas kaip informavimas


57,00%

52,500%

66,500%

Vertinimas kaip pažinimas

Vertinimas kaip ugdymas

Vertinimas kaip informavimas

7,300% 73,200%

70,700%

36,600%

19,500%

29,300%

61,00% 2,400%

Vertinimas kaipugdymas

Vertinimas kaippažinimas

Vertinimas kaipinformavimas


31

Pamokos organizavimo temoje (nors ir VKI padidėjo nuo 59,7 proc. iki 60 proc. lyginant su praėjusiais metais)

didesnį dėmesį reikėtų skirti mokytojo veiklos planavimui (pamokos planavimui, pamokos laiko valdymui ir racionaliam

panaudojimui, mokymosi uždavinių formulavimui) ir pamokos struktūros kokybei (uždavinių, turinio, metodų ir mokymo

priemonių dermė, pamokos logiškumas ir pagrįstumas) (žr. 83 pav.). Lyginant 2014-2016 metų vertinimus su 2008-2013

metų (žr. 82 ir 84 pav.) vertinimais, rezultatai prastesni.

82 pav. Temos „Pamokos organizavimo“ atskirų rodiklių vertinimai 2014-2016 metais

83 pav. Temos „Pamokos organizavimo“ atskirų rodiklių

VKI (60 mokyklų vertinimai) 2008- 2016 metais

84 pav. Temos „Pamokos organizavimo“ atskirų rodiklių


Mokymo kokybės (VKI – 57 proc. – padidėjo 1,3 proc. lyginant su praėjusiais metais) patenkinamą vertinimą

lemia mokytojų nepakankamai tikslingas ir skatinantis mokinių aktyvumą bei motyvaciją ugdomosios veiklos

organizavimas pamokose. Dažniausiai taikomi tradiciniai ugdymo metodai, neskatinantys bendradarbiauti, diskutuoti,

argumentuoti. Namų darbų krūvis ne visada atitinka mokinio gebėjimus, nepakankamai aiški namų darbų skyrimo ir

atsiskaitymo tvarka (žr. 86 pav.). Lyginant 2014-2016 metų vertinimus su 2008-2013 metų (žr. 85 ir 87 pav.) aiškiai matyti,

kad vertinimai yra gerėjantys išskyrus „Išmokimo stebėjimą“.

85 pav. Temos „Mokymo kokybės“ atskirų rodiklių vertinimai 2014-2016 metais

86 pav. Temos „Mokymo kokybės“ atskirų rodiklių VKI

(60 mokyklų vertinimai) 2008- 2016 metais

87 pav. Temos „Mokymo kokybės“ atskirų rodiklių


77,800%

88,900%

33,300%

22,200%

33,300%

66,700%

Pamokos struktūros kokybė

Mokytojo veiklos planavimas

Klasės valdymas


57,00%

58,500%

69,00%

Mokytojo veiklosplanavimas

Pamokos struktūroskokybė

Klasės valdymas

2,400%

63,400%

63,400%

22,00%

36,600%

34,100%

78,00%

Pamokosstruktūros kokybė

Mokytojo veiklosplanavimas

Klasės valdymas


12,500%

77,800%

11,100%

11,100%

88,900%

62,500%

22,200%

88,900%

88,900%

11,100%

25,00%

Mokymo nuostatos ir būdai

Mokymo ir gyvenimo ryšys

Mokytojo ir mokinio dialogas

Išmokimo stebėjimas

Namų darbai


68,500%

65,500%

54%

54,500%

53%



Namų darbai



4,900%

4,900%

29,300%

44%

78%

73,100%

78%

70,700%

56%

22%

22%

17,100%



Namų darbai




32

Mokymosi kokybės (VKI – 60 proc. – sumažėjo 0,2 proc. lyginant su praėjusiais metais) patenkinamą

vertinimą lemia mokinių nepakankamas mokėjimas mokytis bei nepakankamas gebėjimas mokytis bendradarbiaujant,

tačiau tai sietina su mokytojų veikla pamokoje. Kuo mokymo veikla pasyvesnė, tuo mokymosi kokybė prastesnė.

3. Pagalba mokiniui

Pagalbos mokiniui sritis vertinama gerai. Gerai ir labai gerai – 70 proc., patenkinamai – 30 proc. Bendras

veiklos kokybės indeksas (VKI) yra 69 proc. (žr. 64 ir 66 pav.). Lyginant su praėjusiais metais ši sritis 0,2 proc. pagerėjo.

Pagalbos mokiniui sritį sudaro 5 temos: rūpinimasis mokiniais, pedagoginė, psichologinė ir socialinė pagalba, specialiųjų

mokymosi poreikių tenkinimas, pagalba planuojant karjerą ir tėvų pedagoginis švietimas. Visų temų vertinimai taip pat

pagerėjo, tačiau dar patenkinamai vertinamos (žr. 88 ir 89 pav.) temos: specialiųjų mokymosi poreikių tenkinimas (VKI – 61

proc.; patenkinamai vertinama 58 proc.) ir tėvų pedagoginis švietimas (VKI – 62 proc.; patenkinamai vertinama 54 proc.,

prastai – 2 proc.).

88 pav. Srities „Pagalba mokiniui“ temų veiklos

kokybės indeksai

89 pav. Srities „Pagalba mokiniui“ temų vertinimai

90 paveiksle pavaizduota pagalbą mokiniams teikiančių specialistų kaita per penkerius metus. Iš grafiko matyti,

kad socialinių pedagogų ir logopedų, dirbančių ir pirmaeilėse, ir antraeilėse pareigose, skaičius sumažėjo lyginant su

praėjusiais metais. Specialiųjų pedagogų skaičius – nepakito, psichologų šiek tiek padaugėjo.

90 pav. Specialiąją pedagoginę ir specialiąją psichologinę bei socialinę pedagoginę pagalbą

teikiančių specialistų skaičiaus kaita

60%

60%

68%

70%

73%

60%

62%

69%

71%

75%

61%

62%

68,500%

71,500%

75,500%

Specialiųjų mokymosi poreikiųtenkinimas

Tėvų pedagoginis švietimas

Pagalba planuojant karjerą

Pedagoginė, psichologinė irsocialinė pagalba

Rūpinimasis mokiniais

60mokyklų

54mokyklos

42mokyklos

2%

12%

26%

58%

32%

54%

74%

62%

40%

62%

38%

14%

12%

2%

6%

6%

Rūpinimasis mokiniais

Pedagoginė, psichologinė irsocialinė pagalba

Specialiųjų mokymosiporeikių tenkinimas

Pagalba planuojant karjerą

Tėvų pedagoginis švietimas


36

70

62

73

38

73

60

79

40

78

67 70

50

80

74 77

51

77

72 75

51

76 74 74

0

20

40

60

80

specialiųjų pedagogų skaičius logopedų skaičius psichologų skaičius socialinių pedagogų skaičius

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

33

Remiantis mokyklų išorinio vertinimo duomenimis (žr. 88 pav.), pedagoginė, psichologinė ir socialinė pagalba

bendrai vertinama gerai: VKI pagerėjo nuo 71 iki 71,5 proc.. Psichologinės pagalbos VKI – 71,5 proc., socialinės

pagalbos VKI – 75,5 proc. 91 paveiksle atsispindi bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičius, tenkantis vienam

psichologui ir socialiniam pedagogui. Per 2012 - 2016 m. laikotarpį stebima vienam psichologui ir socialiniam pedagogui

tenkančių mokinių skaičiaus mažėjimo tendencija. Padidėjus šių specialistų skaičiui ir mažėjant bendram mokinių skaičiui,

šis santykis mažėja ir darosi geresnis. Lyginant su praėjusiais metais pokytis nėra didelis, 2016 m. tiek vienam socialiniam

pedagogui, tiek vienam psichologui teko po 422 mokinius.

91 pav. Vienam psichologui ir socialiniam pedagogui tenkantis mokinių skaičius

Analizuojant specialiųjų mokymosi poreikių tenkinimo temos patenkinamą vertinimą (VKI- 61 proc. padidėjo

1 proc. nuo praėjusių metų), galima teigti, kad mokyklose dar nepakankamai veiksmingai nustatomi mokinių specialieji

ugdymosi poreikiai ir organizuojamas mokymas pagal juos. Tačiau iš 90 paveikslo matyti, kad mieste yra mažiausiai būtent

šios srities specialistų, kurie tiesiogiai susiję su pagalba specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Vienam

specialiajam pedagogui tenka 74 mokiniai, o logopedui 50 (žr. 92 pav.). Lyginant su 2015 m. šis rodiklis nežymiai

suprastėjo.

92 pav. Vienam specialiajam pedagogui ir logopedui tenkantis mokinių skaičius

618

498

432

442

422

470

477

415

424

422

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

Vienam socialiniam pedagogui tenkantis mokinių skaičius Vienam psichologui tenkantis mokinių skaičius

111

96

75

71

74

58

49

47

47

50

0 20 40 60 80 100 120

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

Vienam logopedui tenkantis mokinių skaičius Vienam specialiajam pedagogui tenkantis mokinių skaičius

34

Susumavus mokiniams pagalbą teikiančius specialistus, 93 paveiksle galima matyti bendrą vienam specialistui

tenkantį mokinių skaičių. 2016 m. šis rodiklis kito neženkliai.

93 pav. Pagalbą teikiančių specialistų ir mokinių skaičiaus santykis bendrojo ugdymo mokyklose

Integruotai ugdomų bendrojo ugdymo mokyklose specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skaičius

Kauno mieste turėjo mažėjimo tendenciją, tačiau 2016 m. išaugo 92 vaikais (žr. 94 pav.) - Taigi, 2016 m. integruotai

ugdomų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skaičius yra 3203, t. y. 10 proc. nuo bendro mokinių skaičiaus.

94 pav. Integruotai ugdomų specialiųjų poreikių turinčių mokinių skaičiaus kaita

Prie specialiųjų mokymosi poreikių tenkinimo priskiriamas ir gabių mokinių ugdymas (VKI – 54 proc. –

sumažėjo 2,8 proc. nuo praėjusių metų), kuris taip pat vertinamas patenkinamai. Tai reiškia, kad mokyklose nepakankamai

dėmesio skiriama šių mokinių atpažinimui, poreikių nustatymui ir tikslingos pasiūlos organizavimui. Nepakankamai

individualizuojamas šių mokinių darbas pamokose, nepakankamai taikomos įvairios strategijos šių mokinių mokymosi

motyvacijai didinti.

Vaiko minimalios (žr. 95 pav.) ir vidutinės priežiūros (žr. 96 pav.) bei prevencinių priemonių skyrimo skaičius

2016 metais lyginant su praeitais metais nežymiai sumažėjo, nors prašymų skaičius ir vaikų kuriems jos buvo pakirtos,

augo. Jei 2015 m. buvo pateikta 18 prašymų minimaliai priežiūrai skirti (MPP paskirtos 15 vaikų, 0,05 proc. nuo

bendro mokinių skaičiaus), tai 2016 m. – 21 prašymas (MPP paskirtos 19 vaikų, 0,06 proc. nuo bendro mokinių

skaičiaus). Vidutinės priežiūros priemonėms skirti 2015 m. buvo pateikti 23 prašymai (VPP skirta 3 vaikams, 0,01

proc. nuo bendro mokinių skaičiaus), tai 2016 m. – 17 prašymų (VPP paskirta 9 vaikams, 0,02 proc. nuo bendro mokinių

skaičiaus). Skaičiuojant vaikų, kuriems taikytos prevencinės priemonės procentą, procentas lieka panašus dėl vaikų

skaičiaus sumažėjimo lyginant su praeitais metais. Situacija yra šiek tiek prastesnė nei praėjusiais metais, tačiau vis dar

stabili.

148,5 131

114 116 114

0

100

200

300

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

3686

3290 3206 3111

3203

1587 1493 1702 1564

1759

2984

3462 3750

3972 3906

0

1000

2000

3000

4000

5000

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.


35

95 pav. Vaiko minimalios priežiūros priemonių taikymo

skaičius

96 pav. Vaiko vidutinės priežiūros priemonių taikymo

skaičius

Nemokamai maitinamų mokinių skaičius Kaune nuo 2013 metų pradėjo rodyti mažėjimo tendenciją (žr. 97

pav.), kuri tęsiasi ir šiais metais. Lyginant su praėjusiais metais, 2016 m. nemokamai maitinamų mokinių skaičius sumažėjo

2,6 proc. – nuo 16,6 iki 14 proc.

97 pav. Nemokamai maitinamų mokinių dalies kaita

Analizuojant mokiniams pagalbos planuojant karjerą (VKI – 68,5 - sumžėjo 0,3 proc. nuo praėjusių metų)

temos gerą vertinimą, galima teigti, kad mokyklose mokiniai pakankamai informuojami apie individualaus dalykų

pasirinkimo galimybes, pakankamai konsultuojami renkantis mokymosi kryptį, informuojant apie tolesnio mokymosi

galimybes, organizuojant profesinį švietimą mokyklose. Paminėtina, kad mokyklose vis daugiau dirbama šia linkme,

kuriami ir akredituojami profesinio informavimo taškai, teikiamos reikalingos konsultacijos. Tačiau ir toliau reikėtų

tobulinti mokinių informavimo apie profesijas, apie jų paklausą, apie specialybės įgijimo galimybes ir apie individualios

karjeros planavimo kokybę.

Tėvų pedagoginio švietimo (VKI išliko nepakitęs - 62 proc.) temos didesnę dalį sudaro vertinimas

patenkinamai – 54 proc., prastai – 2 proc. (žr. 89 pav.). Tai rodo, kad mokyklose nepakankamai vyksta mokytojų ir tėvų

bendradarbiavimas padedant vaikams mokytis, tėvai ne visada gauna laiku, išsamią ir kokybišką informaciją apie vaiko

mokymąsi, nepakankamai organizuojamas tėvų pedagoginis, psichologinis ir kitoks švietimas, skirtas padėti mokiniams.

4. Mokyklos strateginis valdymas

Mokyklos strateginio valdymo sritis vertinama gerai. Gerai ir labai gerai – 80 proc., patenkinamai – 20 proc.

Bendras veiklos kokybės indeksas yra 72 proc. (žr. 62 ir 64 pav.). Lyginat su praėjusiais metais - pagerėjo 1 proc. Šią

sritį sudaro 5 temos: mokyklos strategija, įsivertinimo procesas, vadovavimo stilius, personalo valdymas ir materialinių

išteklių valdymas. Temų veiklos kokybės indeksai ir atskiri vertinimai pateikti 98 ir 99 paveiksluose.

18

21

28

27

15

19

0 10 20 30

2015 metai

2016 metai

Vaikų skaičius Paskirtos MPP priemonės Pateikti prašymai MPP

23

17

3

9

3

9

0 10 20 30

2015 metai

2016 metai

Vaikų skaičius Paskirtos VPP priemonės Pateikti prašymai VPP

20,060%

18,610%

16,800% 16,600%

14,00%

13%

14%

15%

16%

17%

18%

19%

20%

21%

2012 2013 2014 2015 2016

36

98 pav. Srities „Mokyklos strateginis valdymas“ temų

veiklos kokybės indeksai

99 pav. Srities „Mokyklos strateginis valdymas“ temų

vertinimai

Geriausiai įvertintos temos: vadovavimo stilius (labai gerai ir gerai sudaro 88 proc., buvo 90 proc.,

patenkinamai – 12 proc., buvo 9 proc.) ir personalo valdymas (labai gerai ir gerai - 88 proc., patenkinamai – 12 proc.).

Prasčiau įvertinta: materialinių išteklių valdymas (gerai sudaro 64 proc., patenkinamai – 36 proc.), mokyklos strategija

(gerai ir labai gerai sudaro 66 proc., patenkinamai – 34 proc.) ir mokyklos įsivertinimo procesas (labai gerai ir gerai sudaro

56 proc., patenkinamai - 42 proc. ir prastai – 2 proc.).

Didžiausias pokytis (VKI pagerėjo 1 proc. – nuo 67 iki 68 proc.) stebėtas rodiklyje „Materialinių išteklių

valdymas“ (VKI pagerėjo 1 proc. – nuo 67 iki 68 proc), „Mokyklos strategija“ (VKI pagerėjo 1 proc. – nuo 68 iki 69 proc)

ir „Personalo valdymas“ (VKI pagerėjo – nuo 75 iki 76 proc.). Mokyklų strategijai įgyvendinti, panaudojant įsivertinimo

rezultatus, ugdymo įstaigos rengia metinius veiklos planus, kurie yra vertinami, teikiant įstaigoms grįžtamąjį ryšį apie

vertinimo išvadas bei rekomendacijas veiklos tobulinimui. 100 paveiksle galima palyginti įstaigų veiklos planų kokybinį

pokytį 2011 – 2016 metais. Vertinimo rezultatai rodo, kad visų įstaigų 2016 m. veiklos planai įvertinti geriau nei 2015 m.,

nes įstaigos atkreipė dėmesį į pateiktas vertinimo išvadas ir rekomendacijas bei rengiant 2016 metų planus planavo metinę

veiklą taip, kad įgyvendintų strateginio plano tikslus.

100 pav. Ugdymo įstaigų metinių planų vertinimo palyginimas (proc.)

Analizuojant vadovavimo stiliaus temą (VKI – 77 proc.), galime teigti, kad dauguma mokyklos vadovų

pasižymi valdymo demokratiškumu, jų santykiai su mokyklos bendruomene grindžiami savitarpio susitarimu ir supratimu, į

valdymą įtraukiamos mokyklose esančios savivaldos institucijos, skatinama lyderystė, mokykloje tinkamai paskirstomos

iniciatyvos ir atsakomybės.

64%

67%

67%

74%

78%

65%

67%

68%

75%

77%

65%

68%

69%

76%

77%

Įsivertinimo procesas

Materialinių ištekliųvaldymas

Mokyklos strategija

Personalo valdymas

Vadovavimo stilius

60 mokyklų

54 mokyklos

42 mokyklos

2%

34%

42%

12%

12%

36%

56%

50%

68%

74%

56%

10%

6%

20%

14%

8%

Mokyklos strategija

Įsivertinimo procesas

Vadovavimo stilius

Personalo valdymas

Materialinių išteklių valdymas


7,3 12,5

30 12,1

7,3 12,5

30 12,1

9,5 10,4

8,9 21,4

24 16,7

22 14,3

22,5 11,8

17,4 29,00

22,900 17,600

25,100

45,1 52,8

40 47,7

45,1 52,8

40 47,7

38,1 40,3

50 40,2

53,6 36,6

27,8 43,9

56 46,5

76,5 54,1

63,00 68,600

76,500 66,700

41,5 27,8

25 33,9

41,5 27,8

25 33,9

39,3 40,2

38,9 39,7

21,4 32,4

50 28,9

27,3 25,4

11,7 25

8,00 8,500

5,900 8,200

6,1 6,9

5 6,3 6,1 6,9

5 6,3

13,1 9,1

11,1 11,2

3,6 7 5,5 5,2

2,4 5,6

3,5

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Ikimokyklinio ugdymo įstaigoseBendrojo ugdymo mokyklose

Neformaliojo ugdymo įstaigoseVisose įstaigose











20

11 m

.2

012

m.

20

13 m

.2

014

m.

20

15 m

.2

016

m.

Labai gerai Gerai Patenkinamai Prastai

37

Personalo valdymo (VKI – 76 proc.) politikoje didžiausias dėmesys skiriamas personalo komplektavimui.

Daugumoje mokyklų darbuotojai turi tinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją, skiriamas pakankamas dėmesys personalo darbo

efektyvesniam organizavimui: komandų darbo tikslingumui, skatinimui, personalo patirties panaudojimui.

4.1. Materialinių išteklių valdymas

Materialinių išteklių valdymo (VKI – 68 proc. pagerėjo 1 proc., lyginant su praėjusiais metais) patenkinamą

vertinimą nulemia turto ir lėšų vadyba. Mokyklose biudžeto lėšos tvarkomos pagal Savivaldybės ir Valstybės

reglamentuojamą tvarką. Tik dalis mokyklų ieško papildomų finansavimo šaltinių: dalyvauja projektuose, konkursuose,

pritraukia 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, fizinių asmenų, organizacijų paramos, patalpų nuomos lėšas. Daliai

mokyklų trūksta Savivaldybės aplinkos lėšų, Mokinio krepšelio lėšų.

Turto vadyba (VKI – 64 proc. – liko nepakitęs lyginant su praėjusiais metais) mokyklose taip pat

nepakankamai efektyvi. Mokyklų turimi materialiniai ištekliai daugumoje yra pakankami, tačiau jų panaudojimo

veiksmingumas patenkinamas.

Dauguma mokyklų turi įsirengusios specializuotus dalykų kabinetus. 10 mokyklų turi įsirengusios biologijos

laboratorijas, 17 mokyklų – chemijos, 15 mokyklų – fizikos laboratorijas. Nei stadiono, nei aikštyno, nei aikštės neturi 5

Kauno bendrojo ugdymo mokyklos iš 71 (t. y. 7 proc.). Aerobikos salę turi 19 mokyklų, atletinės gimnastikos salę –23

mokyklos. Biblioteką ir informacinių technologijų kabinetus turi visos Kauno miesto mokyklos. Elektroninį dienyną

naudoja 66 mokyklos (93 proc.), 64 mokyklose (90 proc.) veikia belaidžio (Wi-Fi) interneto tinklas. Dauguma mokyklų yra

apsirūpinusios mokykliniais baldais, pritaikytais mokinių mokymui. Visose mokyklose yra pakankamai mokinių mokymui

skirtų vadovėlių, tačiau dar trūksta mokymo priemonių, atitinkančių Mokyklų aprūpinimo standartus. Mokyklose

kompiuterinė bazė atnaujinama nuolat, kompiuterių skaičius mokymui didėja, todėl mokinių skaičius vienam kompiuteriui

mažėja (žr. 101 ir 102 pav.). Tai rodo, kad kompiuterinė bazė ir sąlygos mokyklose gerėja.

101 pav. Naudojamų mokinių mokymui kompiuterių

skaičius

102 pav. 1 kompiuteriui tenkantis mokinių skaičius

Švietimo skyrius apibendrino 2016 metų Kauno miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos bei Kauno

miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus pateiktas švietimo įstaigų vidaus auditų ataskaitas

apie įstaigų turto, kitų materialinių, finansinių išteklių valdymą ir vidaus kontrolės vykdymą. Pateiktos išvados turėtų

atkreipti visų švietimo įstaigų vadovų dėmesį, siekiant išvengti dažnai miesto švietimo įstaigose pasikartojančių klaidų.

Nustatyti dažniausiai įstaigose pasikartojantys trūkumai:

• Įstaigos nesivadovavo Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punktu –

nepanaudotų specialiųjų tikslinių dotacijų mokino krepšeliui finansuoti negrąžino į Savivaldybės biudžeto sąskaitą.

• Įstaigos nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-29 nutarimu Nr. 1046, patvirtintų Lietuvos

Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių 51 punkto nuostata, tai yra gautą

labdarą naudojo nesudarę ir nepasitvirtinę atskiros išlaidų sąmatos.

3496

2080

5070

3336

1931

5130

3409

2081

4767

3560

2483

6386

40

94

24

83

63

86

0

2000

4000

6000


2012 2013 2014 2015 2016

11 11

9

12

8

10 9

11

8

11

8

12

6

9

7

10

7 8

7

10

0

5

10

15


2012 2013 2014 2015 2016

38

• Įstaigos dalį asignavimų panaudojo nesivadovaudamos patvirtintomis programų sąmatomis ir išlaidas apskaitė

klaidingai pagal išlaidų ekonominės klasifikacijos straipsnius, neužtikrino biudžeto drausmės, neteisingai apskaitė pajamas

iš patalpų nuomos ir gautas įmokas už komunalines paslaugas.

• Įstaigos neužtikrino skirtų asignavimų naudojimo teisėtumo - iš biudžetiniams metams skirtų asignavimų

apmokėjo ateinančių laikotarpių sąnaudas.

• Įstaigos neteisingai apskaitė nebaigtą statybą ir nematerialųjį turtą. Nesivadovavo LR statybos įstatymo 24

straipsnio 1 dalies, LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Nesilaikė VSAFAS

reikalavimų.

• Įstaigos sudarydamos Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto trumpalaikės nuomos

sutartis, nesilaikė visų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2006-06-08 sprendimu Nr. T-241 patvirtinto (su vėlesniais

pakeitimais) Savivaldybės nekilnojamojo turto trumpalaikės nuomos tvarkos aprašo reikalavimų. Atskirais atvejais

neįformino trumpalaikės nuomos, trumpalaikės nuomos sutarčių sąlygose nustatė kitokią atsiskaitymo už trumpalaikę

nuomą tvarką, negu nustatyta Savivaldybės tarybos.

• Įstaigose nustatytos klaidos ilgalaikio turto apskaitoje, finansinėse ataskaitose pateikti netikslūs ilgalaikio ir

trumpalaikio turto likučiai, netiksli informacija nurodyta finansinių ataskaitų ir biudžeto vykdymo ataskaitų

aiškinamuosiuose raštuose. Netinkamai vykdoma išankstinė, einamoji ir paskesnioji finansų kontrolė. Nesivadovauta

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 1K-174 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir

finansinės atskaitomybės 12-ojo standarto patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) nuostatomis, kuriose nurodyti ilgalaikio

materialiojo turto registravimo apskaitoje reikalavimai.

• Įstaigose nustatytos klaidos darbo užmokesčio srityje: neteisingai priskaičiuotas darbo užmokestis už

kasmetines atostogas, už pavadavimus, išeitines išmokas. Nesivadovauta LR darbo kodekso 114 straipsnio 1 dalies

nuostatų - sudaromos papildomo darbo sutartys dėl tų pačių pareigų atlikimo.

• Įstaigų Vidaus tvarkos taisyklėse nereglamentuota darbuotojų pavadavimo skyrimo, apmokėjimo už

pavadavimą ir pavadavimo įforminimo tvarka, netinkamai įforminami pedagoginių darbuotojų pavadavimai. Nėra aiškiai

reglamentuota Priedų, priemokų, vienkartinių piniginių išmokų darbuotojams skyrimo ir mokėjimo tvarka. Neatlikti

pakeitimai darbo sutartyse, pareiginės instrukcijos daugeliu atvejų parengtos formaliai.

• Įstaigos nesilaikė LR Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, t. y. Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2

dalies, 4 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 3 dalies, 8 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio, 15 straipsnio 5 dalies, 16 straipsnio 1

dalies, 18 straipsnio 6 dalies 2 punkto ir 18 straipsnio 11 dalies, 24 straipsnio 9 dalies, 45 straipsnio 1 ir 5 dalies, 85

straipsnio 2 ir 4 dalies, 86 straipsnio nuostatų.

Įstaigos netaikė viešųjų pirkimų procedūrų, nepatikslino viešųjų pirkimų plano, nesukūrė tinkamos vidaus

kontrolės viešųjų pirkimų apskaitos, dokumentų saugojimo, pirkimų organizavimo ir pirkimo sutarčių sudarymo srityje.

Neteisingai skaičiavo numatomų pirkti prekių pirkimų vertes.

• Įstaigose nustatyti trūkumai, susiję su vaikų maitinimu. Organizuojant vaikų maitinimą, nebuvo laikomasi

Savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. T-350 (su pakeitimais) patvirtintų maitinimo normos mokesčių.

Vaikų maitinimas organizuojamas pažeidžiant principines LR sveikatos apsaugos ministro 2011-11-11 įsakymu Nr. V-964

patvirtintas (su vėlesniais pakeitimais) Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir

vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo nuostatas, numatančias jog vaikai turi būti maitinami pagal parengtus ir

teisės aktų nustatyta tvarka suderintus valgiaraščius, atsižvelgiant į rekomenduojamas paros energijos ir maistinių medžiagų

normas, pagal patvirtintas receptūras ir gamybos technologinius aprašymus.

Nepakankama vidaus kontrolė susijusi su faktiniu maisto produktų įsigijimu (maisto produktų pirkimas ženkliai

didesnėmis nei rinkos kainomis, neužtikrina taupaus lėšų, skiriamų iš Savivaldybės biudžeto panaudojimo), išdavimu ir

39

sunaudojimu, patiekalų gamybai reikalingų maisto produktų apskaičiavimu ir panaudojimu, sudarytų maisto produktų

pirkimo sutarčių vykdymu.

• Įstaigos nevykdo Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-

07-04 įsakymu Nr. V-118 (su vėlesniais pakeitimais) 10 ir 11 punktų nuostatų, nurodančių, jog įstaigos parengti ir gauti su

jos veikla susiję dokumentai turi būti užregistruoti dokumentų registruose, kurių sąrašą tvirtina įstaigos vadovas.

• Įstaigų nuostatai neatitinka šiuo metu galiojančių Nuostatų, įstatų ar statutų įforminimo reikalavimų (2011 m.

birželio 29 d. patvirtintų LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-1164).

• Įstaigų interneto svetainėse talpinama informacija neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m.

balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 patvirtintų nuostatų.

Vidaus kontrolės vertinimas, remiantis Centralizuoto vidaus audito skyriaus ataskaitų duomenimis, (žr. 103

pav.).

103 pav. Mokyklų vidaus kontrolės vertinimas (proc.)

Kiekvienais metais analizuojamas energijos rūšių (vandens, elektros ir šilumos) vartojimo efektyvumas.

104 paveiksle pateiktas faktinis vandens vartojimas švietimo įstaigose pagal atskirus įstaigų tipus. 2016 m., lyginant su

2015 m., šalto vandens Kauno m. švietimo ir ugdymo įstaigose sunaudota 538 m³ arba 0,2 proc. daugiau, t.y. vandens

suvartojimas praktiškai nepakito.

104 pav. Vandens vartojimo tendencijos švietimo įstaigose pagal tipus

105, 106 ir 107 paveiksluose pateikti faktiniai elektros energijos (aktyviosios) naudojimo grafikai švietimo

įstaigose pagal atskirus įstaigų tipus. Iš viso švietimo ir ugdymo įstaigose 2016 metais buvo sunaudota 132211 kWh, arba

1,47 proc. daugiau elektros energijos (aktyv.) negu 2015 metais.

2016 metais bendrojo ugdymo mokyklose elektros energijos (aktyv.) sunaudota 205 kWh, t.y tiek pat, kaip ir

2015 metais. Elektros energijos vartojimas bendrojo ugdymo mokyklose 2015 metais sudarė 85 proc. nustatytos normos.

3,8

6,25

65,4

50

30

15,4

31,25

30,8

50

70

84,6

62,5

0 20 40 60 80 100

2012

2013

2014

2015

2016

Silpnai Patenkinamai Gerai

91832

125289

125420

151489

4264

7262

88429

128805

4148

92505,76

131225,25

3970,98

95494,58

127650,75

4064,63

0 30000 60000 90000 120000 150000

Suvartota (m3)

Vartojimo norma (m3)

Suvartota (m3)


Suvartota (m3)


Be

ndro

jola

vin

imo

mo

kyklo

s

Ikim

okyklin

iougdym

oįs

taig

os

Nefo

rma

laus

ugdym

oįs

taig

os 2016 m.

2015 m.

2014 m.

2013 m.

40

2016 metais ikimokyklinio ugdymo įstaigose elektros energijos (aktyv.) sunaudota 142955 kWh arba 4,91 proc.

daugiau negu 2015 metais. Elektros energijos vartojimas ikimokyklinio ugdymo įstaigose 2015 metais sudarė 81 proc.

nustatytos normos.

2016 metais neformalaus ugdymo įstaigose elektros energijos (aktyv.) sunaudota 1378 kWh arba 0,49 proc.

daugiau negu 2015 metais. Elektros energijos vartojimas neformalaus ugdymo įstaigose 2016 metais sudarė 74 proc.

nustatytos normos.

105 pav. Elektros energijos naudojimo tendencijos

bendrojo ugdymo mokyklose

106 pav. Elektros energijos naudojimo tendencijos

ikimokyklinio ugdymo įstaigose

107 pav. Elektros energijos naudojimo tendencijos neformalaus ugdymo įstaigose 107 pav. Elektros energijos naudojimo tendencijos neformalaus ugdymo įstaigose

Visose Kauno m. savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigose 2016 metais sunaudota 3138 MWh arba 6,17 proc.

šiluminės energijos daugiau negu 2015 m., o įvertinus dienolaipsnius šiluminės energijos sunaudojimas Kauno m.

savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigose padidėjo 1519 MWh arba 3 proc.

2016 metais bendrojo ugdymo mokyklose šiluminės energijos sunaudota 1120 Mwh arba 3,84 proc. daugiau

negu 2015 metais. 2016 metų šildymo sezono vidutinė oro temperatūra buvo 1,79° C žemesnė, nei 2015 metų, todėl,

įvertinus dienolaipsnius, 2016 metais bendrojo ugdymo mokyklose šiluminės energijos sunaudota 212 MWh, arba 0,7 proc.

daugiau nei 2015 metais. Šiluminės energijos sunaudojimas 2016 metais buvo 75 proc. įstaigoms nustatytos normos.

2016 metais ikimokyklinio ugdymo įstaigose šiluminės energijos sunaudota 1783 Mwh arba 9,21 proc. daugiau

negu 2015 metais. 2016 metų šildymo sezono vidutinė oro temperatūra buvo 1,79° C žemesnė, nei 2015 metų, todėl,

įvertinus dienolaipsnius, 2016 metais ikimokyklinio ugdymo įstaigose šiluminės energijos sunaudota 1149 MWh, arba 5,9

proc. daugiau nei 2016 metais. Šiluminės energijos naudojimas 2016 metais buvo 90 proc. įstaigoms nustatytos normos.

2016 metais neformaliojo ugdymo įstaigose šiluminės energijos sunaudota 235 Mwh arba 10 proc. daugiau negu

2015 metais. 2016 metų šildymo sezono vidutinė oro temperatūra buvo 1,79° C žemesnė, nei 2015 metų, todėl, įvertinus

dienolaipsnius, 2016 metais neformaliojo ugdymo įstaigose šiluminės energijos sunaudota 158 MWh, arba 6,8 proc.

daugiau nei 2015 metais. Šiluminės energijos naudojimas 2016 metais buvo 88 proc. įstaigoms nustatytos normos.

5767614 5649297

5775242 5775447

6807878 6807878 6807878 6807878

5000000

5400000

5800000

6200000

6600000

7000000

2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Suvartota (kWh) Vartojimo norma (kWh)

2907055 2946751 2908686 3051641

3774739 3774739 3774739 3774739

2000000

2400000

2800000

3200000

3600000

4000000

2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.


320514 313366

280444 281822

380090 380090 380090 380090

200000

220000

240000

260000

280000

300000

320000

340000

360000

380000

400000

2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.


41

108 pav. Šilumos energijos naudojimo tendencijos bendrojo

ugdymo mokyklose

109 pav. Šilumos energijos naudojimo tendencijos

ikimokyklinio ugdymo įstaigose

110 pav. Šilumos energijos naudojimo tendencijos neformalaus ugdymo įstaigose

Toliau pateikiami grafikai (111, 112, 113, 114, 115 ir 116 paveikslai), kuriuose pavaizduoti specifiniai vandens,

elektros ir šilumos vartojimo rodikliai (perskaičiuoti ploto vienetui arba vienam vaikui) bendrojo ugdymo mokyklose ir

ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Vandens vartojimo grafikai pateikti 111 ir 112 paveiksluose.

32074

28396 29133

30253

40142 40142 40142 40142

20000

25000

30000

35000

40000

45000

2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Suvartota (Mwh) Vartojimo norma (Mwh)

21120

19606 19354

21137

23490 23490 23490 23490

10000

15000

20000

25000

30000

2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.


2628

2402 2327

2562

2900 2900 2900 2900

1000

1500

2000

2500

3000

3500

2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.


42

111 pav. Vandens vartojimo kiekis bendrojo ugdymo mokyklose (m3/žmogui).

(Raudona spalva žymimos įstaigos, kuriose vandens vartojimas išaugo daugiau nei 10 proc)

3,137

4,835

3,197

4,118

1,400

1,335

1,796

3,707

2,559

1,983

1,859

1,879

1,304

1,536

2,247

1,744

2,884

1,743

3,235

1,995

1,594

2,466

1,459

2,780

2,600

1,380

1,886

1,468

2,399

1,740

3,228

2,348

2,080

1,900

3,675

3,025

3,282

3,487

2,253

5,736

1,195

2,206

2,229

4,618

2,906

1,638

1,197

1,652

1,274

2,770

3,970

2,120

1,703

1,005

1,686

2,987

1,733

1,640

2,109

1,469

1,255

2,958

4,858

3,075

4,175

,877

1,552

1,832

2,714

2,709

1,620

1,951

2,412

1,390

1,350

1,333

2,128

2,734

1,717

3,563

1,896

1,880

2,376

1,329

2,439

3,729

1,562

2,431

1,566

2,641

1,649

3,484

2,558

2,582

1,694

3,917

3,843

4,664

2,880

2,439

5,715

1,759

2,530

1,878

4,628

2,838

2,021

1,287

1,142

1,099

2,368

2,773

2,154

1,516

1,669

1,705

2,962

1,662

1,725

2,513

1,190

1,161

3,133

5,124

3,387

4,402

1,200

1,153

1,800

2,528

1,840

2,069

2,280

2,776

,858

1,439

1,320

2,526

2,493

1,571

4,399

1,930

2,248

2,539

1,419

3,292

3,228

1,543

1,554

1,585

2,415

1,570

3,399

1,751

2,700

1,795

4,327

4,300

4,761

3,749

2,742

5,900

1,110

2,453

2,200

4,417

2,800

1,851

1,528

,758

1,672

1,834

2,400

3,455

1,460

1,941

1,488

3,466

1,351

2,476

3,345

1,196

1,127

3,400

5,226

3,300

4,407

1,319

1,123

1,527

2,717

2,091

1,818

2,311

2,600

,820

1,080

1,580

2,400

3,900

2,040

4,100

1,317

1,943

2,717

1,442

2,867

2,894

2,340

1,901

1,600

2,900

1,744

3,629

2,345

2,755

2,00

4,800

4,700

4,490

2,648

2,800

6,3

1,331

2,293

2,500

5,800

2,879

1,157

1,400

,658

1,384

3,300

2,477

2,757

1,400

1,600

1,465

4,200

3,300

2,100

2,800

1,273

1,181


Kauno mokykla-darželis „Šviesa“


Kauno mokykla-darželis „Rūtelė“





Kauno „Ryto“ pradinė mokykla

Kauno „Varpelio“ pradinė mokykla








Kauno Dainavos progimnazija mokykla

Kauno šv. Kazimiero progimnazija

Kauno Tado Ivanausko vidurinė mokykla

VDU „Atžalyno“ progimnazija













Kauno Šančių pagrindinė mokykla - daug. Centras

Kauno "Nemuno" mokykla-daug. centras

Kauno Aleksandro Stulginskio mokykla - daug. centras

Kauno Bernardo Brazdžionio mokykla-daug. centras

Kauno Jono Žemaičio-Vytauto mokykla - daug. centras








Kauno „Santaros“ gimnazija


Kauno „Aušros“ gimnazija






Kauno „Varpo“ gimnazija





Kauno „Saulės“ gimnazija



2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

43

112 paveiksle pavaizduotas vandens vartojimas ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kurios pateiktos pagal grupių

skaičių įstaigoje. Galima matyti, kad įstaigose, turinčiose mažesnį vaikų skaičių, vandens kiekis, tenkantis 1 vaikui, yra

didesnis nei įstaigose, turinčiose didesnį vaikų skaičių.

112 pav. Vandens vartojimo kiekis ikimokyklinio ugdymo įstaigose (m3/žmogui).

(Raudona spalva žymimos įstaigos, kuriose vandens vartojimas išaugo daugiau nei 10 proc.)

6,14

5,86

6,13

6,12

3,17

5,63

6,32

8,34

5,99

9,40

6,57

7,21

6,48

8,50

5,22

8,30

5,50

5,05

7,12

5,86

8,32

5,31

7,83

6,78

5,50

6,87

5,30

6,40

9,67

8,20

7,79

7,46

4,96

6,86

8,72

7,24

5,68

6,24

6,02

4,12

6,55

6,08

7,95

5,66

6,99

8,56

8,28

7,20

5,99

6,93

6,52

8,06

10,38

8,12

6,08

7,87

8,64

8,70

6,69

6,68

8,49

7,82

9,26

7,03

8,64

7,17

10,19

7,87

6,80

6,21

7,34

6,70

6,79

7,92

8,04

8,13

10,06

6,31

8,43

8,52

10,88

8,87

7,06

5,19

5,80

6,20

6,41

3,55

5,41

8,20

7,70

5,36

8,50

5,88

5,62

6,70

6,70

5,36

7,50

6,02

4,33

7,40

6,12

7,41

5,16

8,30

6,00

5,55

6,26

4,63

5,53

7,39

5,50

8,00

7,20

5,20

6,23

8,62

7,00

7,50

6,64

5,16

4,50

5,89

6,50

6,62

5,75

6,55

8,69

7,70

6,40

5,35

5,92

5,90

9,68

9,90

10,17

7,12

6,79

7,47

7,50

6,40

7,96

7,14

7,55

7,90

6,16

9,60

6,91

9,50

7,16

6,68

5,75

8,40

6,50

6,80

10,45

7,15

8,30

11,06

6,70

8,47

5,60

10,04

6,99

7,00

5,4

5,7

7,0

5,3

3,8

5,2

10,4

7,0

5,4

8,2

6,4

5,5

7,1

6,3

5,7

7,7

6,1

4,5

7,2

6,2

7,9

4,8

8,2

5,8

6,3

6,4

5,0

5,4

7,6

5,6

7,9

7,3

5,1

5,3

7,6

6,6

7,2

7,4

6,2

4,7

6,3

7,2

7,1

5,2

7,5

8,9

7,9

6,2

5,2

6,5

6,9

8,1

9,9

7,2

5,3

6,3

6,4

9,4

7,5

7,3

6,7

8,1

7,4

6,0

9,8

6,3

9,4

7,1

7,4

6,3

8,2

6,8

7,0

10,3

7,4

8,2

10,1

6,4

8,0

5,8

12,2

7,2

7,2

9,6

6,6

7,6

5,9

4,0

5,3

9,2

7,0

6,3

8,6

7,2

6,2

8,3

6,5

6,1

8,2

6,6

5,1

7,9

7,6

9,2

5,4

8,2

6,2

6,2

7,1

5,6

5,8

7,4

5,8

8,8

8,2

5,5

5,9

7,9

6,7

7,8

8,3

6,4

4,3

7,5

7,5

7,4

5,8

8,7

10,2

7,5

7,4

6,1

7,7

8,1

7,5

11,0

6,1

6,1

7,2

6,6

10,8

7,6

7,4

7,2

7,1

8,3

7,0

10,2

7,4

10,9

7,6

7,1

7,0

9,6

7,2

7,2

9,5

7,6

9,7

8,7

6,6

9,5

6,0

11,3

7,9

7,6

Kauno lopšelis-darželis "Aviliukas" (2 grupės)

Kauno vaikų darželis "Žiogelis" (2 grupės)

Kauno vaikų darželis "Nykštukas" (2 grupės)

Kauno 1- asis vaikų darželis (2 grupės)

Kauno vaikų darželis "Dvarelis" (2 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Radastėlė" (4 grupės)


Kauno vaikų darželis "Raudonkepuraitė" (4 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Obelėlė" (4 grupės)

Kauno 6-asis lopšelis-darželis (4 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Kodėlčiukas" (4 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Eglutė" (4 grupės)

Kauno Valdorfo darželis "Šaltinėlis" (5 grupės)

Kauno sanatorinis lopšelis-darželis "Pienė" (5 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Šilinukas" (6 grupės)

Kauno vaikų darželis "Klevelis" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Žiedelis" (6 grupės)

Kauno Tirkiliškių lopšelis-darželis (6 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Dobilėlis" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Spragtukas" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Ąžuoliukas" (6 grupės)


Kauno lopšelis-darželis "Liepaitė" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Bitutė" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Klausutis" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Smalsutis" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Daigelis" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Pušaitė" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Atžalėlė" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Vilnelė" (6 grupės)

Kauno Žaliakalnio lopšelis-darželis (6 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Ežiukas" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Rokutis" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Klumpelė" (6 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Boružėlė" (7 grupės)


Kauno lopšelis-darželis "Kregždutė" (7 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Lakštutė" (7 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Nežiniukas" (8 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Vyturėlis" (8 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Naminukas" (9 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Saulutė" (9 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Linelis" (10 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Girstutis" (10 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Svirnelis" (10 grupės)

Kauno sanatorinis lopšelis-darželis "Pušynėlis" (10 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Vaikystė" (10 grupių)

Kauno lopšelis-darželis darželis "Šnekutis" (10 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Drevinukas" (10 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Spindulys" (10 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Gandriukas" (10 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Žara" (10 grupių)


Kauno vaikų darželis "Vaivorykštė" (10 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Žemyna" (10 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Tukas" (10 grupės)

Kauno lopšelis-darželis "Spindulėlis" (10 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Malūnėlis" (11 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Čiauškutis" (11 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Vaidilutė" (11 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Rasytė" (11 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Pasaka" (11 grupių)


Kauno Šančių lopšelis-darželis (11 grupių)

Kauno Panemunės lopšelis-darželis (11 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Varpelis" (11 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Mažylis" (11 grupių)

Kauno menų darželis "Etiudas" (11 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Kūlverstukas" (11 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Pagrandukas" (12 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Sadutė" (12 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Girinukas" (12 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Želmenėlis" (12 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Volungėlė" (12 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Giliukas" (12 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Židinėlis" (12 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Žvangutis" (12 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Vėrinėlis" (12 grupių)

Kauno vaikų darželis "Šarkelė" (12 grupių)

Kauno Aleksoto lopšelis-darželis (12 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Šermukšnėlis" (12 grupių)

Kauno lopšelis-darželis "Gintarėlis" (12 grupių)


2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

44

Elektros energijos grafikuose (113 ir 114 pav.) įstaigos pateiktos pagal mokinių skaičių bendrojo ugdymo

mokyklose ir vaikų skaičių ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Įstaigose, kur yra mažas mokinių skaičius, elektros energijos

kiekis, tenkantis mokiniui, yra ženkliai didesnis negu didelį mokinių skaičių turinčios įstaigos (žr. 113 pav.).

113 pav. Bendrojo ugdymo mokyklose elektros energijos kiekis, tenkantis bendrojo ploto vienetui (Kwh/m2)

(Raudona spalva žymimos įstaigos, kuriose yra elektros energijos vartojimas išaugo daugiau nei 10 proc.)

19,017

13,392

17,491

18,351

17,316

20,746

14,605

16,344

19,110

20,187

11,239

26,815

26,776

15,944

19,386

10,952

21,067

13,847

13,458

11,595

11,240

14,847

17,492

10,792

29,426

13,046

14,245

13,867

19,963

10,626

12,781

14,049

18,676

13,312

15,735

10,842

12,073

13,831

9,643

11,055

31,717

10,359

31,359

19,698

26,643

22,174

14,738

13,023

21,225

14,925

18,528

20,034

13,105

15,098

19,517

15,764

11,254

22,770

18,702

15,788

12,099

12,485

10,350

19,604

12,933

21,690

19,666

17,945

18,856

14,088

17,894

19,928

23,487

10,746

18,612

28,766

15,650

14,737

12,137

21,574

11,985

13,803

11,896

10,772

14,380

17,015

10,093

25,194

11,712

14,520

13,374

20,573

10,893

9,770

14,450

18,345

13,510

14,760

11,448

11,588

11,00

10,498

11,817

41,032

10,317

23,087

16,793

24,825

22,762

15,644

12,843

19,870

19,836

19,248

20,152

11,156

16,224

20,734

15,187

12,949

21,690

17,983

13,714

11,714

12,349

6,177

20,841

14,134

23,750

19,919

18,541

17,811

14,587

18,888

20,566

23,644

10,959

20,648

27,712

18,500

15,566

12,911

26,170

12,430

12,350

12,677

10,102

13,929

18,394

9,743

22,339

10,954

13,927

13,046

20,802

10,850

9,861

16,310

16,707

14,178

14,945

10,844

11,268

12,926

11,902

12,847

49,952

9,940

20,254

18,826

26,867

22,701

14,198

13,096

18,559

19,131

19,920

21,827

8,768

16,552

19,468

13,253

13,238

21,138

17,748

13,779

12,145

16,895

5,618

22,698

15,074

21,732

19,728

18,904

17,290

15,874

18,252

24,170

22,649

10,660

21,961

26,551

18,814

15,928

13,475

18,583

12,985

13,739

14,078

10,607

14,295

18,359

9,723

23,047

8,908

13,042

11,498

18,437

9,700

9,931

17,440

10,702

14,178

14,627

10,444

13,827

14,072

11,902

12,847

49,329

10,618

20,425

19,413

30,854

25,077

14,750

15,313

18,885

17,438

18,583

19,873

11,380

16,999

19,371

8,608

12,588

22,585

17,376

13,588

11,410

20,283

4,612

,000 50,000 100,000 150,000



Kauno mokykla-darželis „Žiburėlis“















Kauno Dainavos progimnazija

Kauno šv. Kazimiero progimnazija















Kauno Vaidoto mokykla-daug. centras

Kauno Šančių mokykla-daug. centras


Kauno Jono Žemaičio-Vytauto mokykla - daug. centras



Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykla-daug. centras
























2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

45

Panašūs rezultatai yra ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose (pateiktos pagal grupių skaičių). Įstaigose, kurių

bendrasis plotas yra mažesnis, elektros energijos vartojimas ploto vienetui sąlyginai yra didesnis nei didesnio ploto

įstaigose (žr. 114 pav.). 114 ir 115 grafikuose nėra Tirkiliškių lopšelio-darželio, kuriame patalpų šildymui naudojama

elektros energija, ir įstaigų, kuriose buvo pasikeitęs energijos vartojimo režimas.

114 pav. Elektros energijos vartojimo kiekis ikimokyklinio ugdymo įstaigose (Kwh/m

2)

(Raudona spalva žymima įstaiga, kurioje elektros energijos vartojimas išaugo daugiau nei 10 proc.).

081

037

061

043

039

029

049

033

025

023

019

021

027

022

043

025

025

026

020

029

016

021

018

019

022

020

016

022

020

023

023

026

013

034

011

013

013

014

022

013

012

016

028

021

024

017

022

012

010

012

013

020

014

017

016

013

022

024

021

021

021

019

017

025

021

015

016

018

015

018

022

022

019

020

015

016

022

024

027

019

012

023

071

040

060

046

040

033

046

035

026

024

019

021

026

026

048

028

025

027

021

032

018

022

018

021

023

018

017

024

019

025

022

027

013

033

011

012

012

016

022

014

010

016

028

021

027

016

021

013

010

013

013

021

014

015

016

015

017

026

021

020

021

020

018

025

023

015

016

018

015

019

024

022

021

020

016

016

024

026

030

019

012

022

35,819

40,903

56,100

40,914

42,165

38,200

54,649

35,467

26,066

24,612

21,047

22,254

28,083

27,912

41,202

26,623

24,211

26,193

20,848

31,629

18,093

22,832

16,920

20,082

23,666

15,177

17,247

21,568

17,648

23,123

20,668

27,828

13,134

33,681

11,720

11,697

11,992

18,952

21,408

13,183

9,657

16,978

27,265

22,794

26,559

16,838

21,290

13,009

11,501

13,385

12,371

20,018

14,252

13,334

16,650

14,604

14,810

26,022

21,451

20,244

23,431

19,038

18,842

23,902

22,462

13,435

19,100

17,023

16,946

19,044

24,981

21,923

22,566

21,078

16,457

15,900

22,411

25,796

27,842

17,233

12,081

23,831

37,138

41,057

55,814

43,662

36,153

37,498

59,071

36,132

28,965

24,694

22,743

23,067

28,296

29,959

35,300

30,955

26,491

26,365

21,906

29,732

19,390

24,988

18,166

22,089

22,372

17,122

17,620

22,850

15,687

21,973

22,804

29,155

14,440

30,355

12,544

10,939

12,056

21,293

20,888

14,619

10,813

16,968

28,945

23,158

26,441

17,839

22,639

13,349

12,911

14,791

14,570

18,128

16,220

13,940

14,031

15,476

14,303

25,238

22,170

21,794

23,632

19,140

19,910

23,165

20,879

14,425

19,683

17,141

16,284

21,442

25,670

22,579

22,129

20,920

19,067

16,254

25,838

26,790

27,842

17,181

12,724

28,751

,000 50,000 100,000 150,000 200,000 250,000

Kauno vaikų darželis "Aviliukas" (2 grupės)























Kauno lopšelis-darželis "Klausutis" (6 grupės)










Kauno lopšelis-darželis "Boružėlė" (7 grupės)




Kauno vaikų darželis "Nežiniukas" (8 grupės)






Kauno lopšelis-darželis "Svirnelis" (10 grupių)



Kauno lopšelis-darželis "Šnekutis" (10 grupių)

































Kauno Aleksoto lopšelis - darželis (12 grupių)



2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

46

Šiluminės energijos vartojimas pateiktas 115 ir 116 paveiksluose. 115 paveiksle ikimokyklinio ugdymo įstaigos

pateiktos pagal grupių skaičių ir reitinguojamos pagal šilumos suvartojimo kiekį. Įstaigose, kuriose šilumos energijos

vartojimai ženkliai didesni, bus atliekama papildoma stebėsena šilumos energijos neefektyvaus vartojimo priežastims

nustatyti.

115 pav. Šilumos energijos vartojimo kiekis ikimokyklinio ugdymo įstaigose (Kwh/m2).

(Mėlyna psalva žymima įstaiga, kurioje šilumos energijos vartojimas išaugo daugiau nei 10 proc.)

249

242

198

259

147

275

273

287

159

135

181

152

149

150

245

168

195

161

144

169

147

133

191

180

201

143

165

177

153

179

141

82

89

179

135

130

119

193

164

130

110

239

178

211

207

188

175

140

122

123

123

172

142

107

128

147

226

184

160

162

172

177

198

155

122

129

90

122

206

237

192

194

170

180

176

156

135

185

114

109

116

171

235

229

190

239

133

254

185

248

135

173

135

129

128

129

188

146

184

145

148

152

137

132

182

199

166

136

155

184

159

150

127

78

97

179

126

114

124

173

153

115

107

210

172

183

175

167

178

127

97

120

116

171

137

100

106

141

193

181

143

151

150

166

196

142

120

118

89

99

117

192

176

176

175

160

177

152

100

164

164

107

110

154

240

199

198

218

149

253

134

231

136

172

145

120

118

141

150

135

176

136

142

137

121

111

182

204

163

135

143

187

163

157

115

74

87

197

107

128

115

152

155

107

114

181

176

181

182

162

170

130

127

123

112

166

127

102

106

108

191

185

145

150

155

160

205

129

119

125

86

118

174

183

160

171

161

148

159

147

92

148

115

110

105

152

257

209

200

296

168

287

130

234

136

184

178

100

115

159

202

167

194

151

162

151

132

124

189

174

181

158

162

185

171

182

130

94

114

233

132

94

132

183

175

122

131

202

193

129

191

189

181

148

136

124

126

185

146

137

116

102

215

211

159

168

148

156

211

156

127

144

99

133

193

122

173

184

172

168

170

158

106

148

129

111

109

180

0 200 400 600 800 1000 1200

Kauno vaikų darželis "Aviliukas" (2 grupės)























Kauno kurčiųjų lopšelis-darželis "Klausutis" (6 grupės)










Kauno lopšelis-darželis „Boružėlė“ (7grupės)




Kauno vaikų darželis "Nežiniukas" (8 grupės)






Kauno lopšelis-darželis "Svirnelis" (10 grupės)



Kauno lopšelis-darželis „Šnekutis“ (10 grupių)
































Kauno Aleksoto lopšelis - darželis (12 grupių)




2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

47

116 paveiksle ryškių tendencijų nesimato, todėl galima teigti, kad šilumos energijos vartojimas bendrojo

ugdymo mokyklose priklauso ne tik nuo žmogiškojo faktoriaus, bet ir pastato energetinių charakteristikų. Šilumos energijos

suvartojimas 2016 metams perskaičiuotas įvertinant lauko aplinkos temperatūrą 2016 metais.

116 pav. Šilumos energijos vartojimo kiekis bendrojo ugdymo mokyklose (Kwh/m2)

(Mėlyna spalva žymima įstaiga, kurioje šilumos energijos vartojimas išaugo daugiau nei 10 proc.)

145

108

180

135

107

88

185

134

128

133

115

159

136

107

111

73

96

72

98

82

78

93

72

69

90

46

64

103

77

66

98

145

155

118

101

76

98

138

99

164

67

123

153

178

115

103

68

82

113

101

98

74

86

52

110

96

38

93

55

63

81

158

107

182

125

100

92

179

127

118

114

107

157

106

81

68

61

93

65

102

74

72

89

69

52

91

46

60

87

72

63

82

140

144

103

87

73

94

109

92

141

73

120

130

139

106

96

60

73

99

88

98

48

59

48

102

82

35

85

47

56

74

140

100

184

123

90

84

150

121

90

104

117

153

134

58

51

61

96

76

92

78

69

87

58

50

92

58

63

71

80

62

99

105

123

103

93

76

76

120

89

171

74

103

129

145

117

92

58

77

96

95

113

45

57

45

94

90

32

87

47

47

76

159

131

187

138

116

101

147

134

121

127

115

155

140

68

76

63

119

84

113

90

94

101

73

58

102

67

70

80

72

70

107

109

109

112

95

76

78

146

99

188

84

114

159

139

125

105

65

87

103

100

131

44

64

51

85

110

40

103

54

55

54

0 200 400 600



Kauno Montesori mokykla-darželis "Žiburėlis"




Kauno "Šilo" pradinė mokykla













Kauno Tado Ivanausko vidurinė mokykla














Kauno Jono Žemaičio-Vytauto mokykla - daug. Centras




























2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

48

2016 m. Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis 97 proc. švietimo įstaigų atitiko higienos

reikalavimus, 3 proc. (5 įstaigos) įstaigų leidimas-higienos pasas nebuvo išduotas (žr. 117 ir 118 pav.). Lyginant su 2015

metais 2 įstaigoms pavyko tinkamai susitvarkyti ir įsirengti aplinkas, kurios atitiktų higienos reikalavimus, todėl rezultatai

2016 m. pagerėjo.

117 pav. Švietimo įstaigų dalis, neturičių Higienos paso

118 pav. Įstaigų skaičiaus kaita pagal tipus, kurios neturi Higienos paso

Kauno visuomenės sveikatos centro vykdytos valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu

nustatyta, kad 2016 m. buvo 5 Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklos ir 2 neformalaus švietimo įstaigos kurios

neatitiko reikalavimų, šiemet tik 3 bendrojo ugdymo mokyklos neatitiko reikalavimų, neformaliojo švietimo įstaigų

skaičius nepasikeitė. Dažniausi pažeidimai - neįrengtas karšto vandens tiekimas į prausyklas prie valgyklos ir san. mazgų

patalpas, nelygi ar netinkama grindų danga mokymo patalpose. Daliai įstaigų higienos pasas neišduotas laikinai dėl

vykdomų patalpų rekonstravimo darbų.

III. REZULTATAI

1. Pasiekimai

Mokyklos pasiekimų sritis vertinama patenkinamai. Įvertinta gerai ir labai gerai – 46 proc., patenkinamai – 54

proc. Bendras veiklos kokybės indeksas (toliau tekste - VKI) yra 62,5 proc. (žr. 62 ir 64 pav.). Šią sritį sudaro 2 temos:

pažanga ir mokymosi pasiekimai. Prasčiau įvertinta pažangos tema (patenkinamai – 68 proc., žr. 119 ir 120 pav. ).

119 pav. Srities „Pasiekimai“ temų veiklos kokybės

indeksas 120 pav. Srities „Pasiekimai“ atskirų temų vertinimai

11% (20 įstaigų)

10% (18 įstaigų)

7% (13 įstaigų)

4% (7 įstaigos)

3% (5 įstaigos)

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

17

1

2

15

1

2

10

0

3

5

0

2

3

0

2

Bendrojo ugdymoįstaigos

Ikimokykliniougdymo įstaigos

Neformalausugdymo įstaigos 2016 m.

2015 m.

2014 m.

2013 m.

2012 m.

59%

63%

59%

63%

59%

63%

Pažanga

Mokymosipasiekimai

60 mokyklų

54 mokyklos

42 mokyklos 68%

54%

28%

40%

4%

6%

Pažanga

Mokymosipasiekimai


49

Patenkinamai vertinama pažangos tema (nors VKI išliko toks pats 59 proc.), kurią sudaro atskirų mokinių ir

mokyklos pažangos rodikliai, tiesiogiai susijusi su kiekvieno mokinio daroma pažanga pamokoje, įvairių kitų pasiekimų

pažanga bei mokyklos indėliu, taikant mokinių mokymosi pasiekimų gerinimo priemones. Visgi, mokyklose dar

nepakankamai skiriama dėmesio minėtiems aspektams gerinti.

Mokymosi pasiekimų temą (VKI išliko nepakitęs 63 proc.) sudaro mokinių akademiniai pasiekimai ir kiti

įvairūs pasiekimai olimpiadose, sportiniuose, kūrybiniuose konkursuose, varžybose, projektuose, pilietinėse akcijose ir

kitoje visuomeninėje veikloje.

Analizuojant mokinių akademinius pasiekimus panagrinėsime 4 ir 8 klasių standartizuotų testų, pagrindinio

ugdymo pasiekimų patikrinimo (toliau tekste PUPP) ir valstybinių brandos egzaminų (toliau tekste VBE) 2016 m.

rezultatus.

1.1. Standartizuotų testų rezultatų analizė

Švietimo kokybei gerinti treti metai organizuojami standartizuoti testai visų Kauno bendrojo ugdymo mokyklų 4

ir 8 klasių mokiniams. Diagramose (žr. 121 - 129 pav.) vaizdžiai pateikiami apibendrinti duomenys apie įvairių

standartizuotų testų rezultatus 2016 metais:

121 pav. Apibendrinti 4 klasės mokinių matematikos ST

rezultatai

122 pav. Apibendrinti 4 klasės mokinių skaitymo ST

rezultatai

123 pav. Apibendrinti 4 klasės mokinių rašymo ST rezultatai 124 pav. Apibendrinti 4 klasės mokinių pasaulio pažinimo

ST rezultatai

125 pav. Apibendrinti 8 klasės mokinių matematikos ST

rezultatai

126 pav. Apibendrinti 4 klasės mokinių skaitymo ST

rezultatai

50

127 pav. Apibendrinti 8 klasės mokinių rašymo ST

rezultatai

128 pav. Apibendrinti 8 klasės mokinių gamtos mokslų ST

rezultatai

129 pav. Apibendrinti 8 klasės socialinių mokslų ST rezultatai

Detalesni 2016 m. užkoduotų mokyklų (pagal mokyklų tipus) apibendrinti 4 ir 8 klasių mokinių standartizuotų

testų procentiniai rezultatai pagal mokomuosius dalykus pateikiami 130-136 paveiksluose. Minėtuose paveiksluose

užkoduotos mokyklos išdėstytos testuojamų dalykų apibendrintų pasiekimų didėjimo tvarka.

130 pav. Ketvirtų klasių ST rezultatai pagrindiniu ir aukštesniuoju lygiu gimnazijose

(žalia spalva žymimas miesto rodiklis)

51

131 pav. Ketvirtų klasių ST rezultatai pagrindiniu ir aukštesniuoju lygiu mokyklose-daugiafunkciuose centruose


132 pav. Ketvirtų klasių ST rezultatai pagrindiniu ir aukštesniuoju lygiu progimnazijose


52

133 pav. Ketvirtų klasių ST rezultatai pagrindiniu ir aukštesniuoju lygiu pradinėse mokyklose


134 pav. Aštuntų klasių ST rezultatai pagrindiniu ir aukštesniuoju lygiu gimnazijose

(žalia spalva žymimas miesto rodiklis, tamsia raudona respublikinis)

53

135 pav. Aštuntų klasių ST rezultatai pagrindiniu ir aukštesniuoju lygiu mokyklose-daugiafunkciuose centruose


136 pav. Aštuntų klasių ST rezultatai pagrindiniu ir aukštesniuoju lygiu progimnazijose


Apibendrintose diagramose pastebimos atotrūkio tendencijos: tarp standartizuotų testų rezultatų ir pagal

mokomuosius dalykus (kai kuriose mokyklose skirtumai yra apie 30 proc.), tarp atskirų mokyklų tipų ir tarp atskirų

mokyklų.

Standartizuoti testai leidžia įsivertinti mokykloms mokinių pasiekimus, sužinoti mokyklos pasiekimų lygį miesto

ir šalies kontekste, padeda mokykloms pačioms įsivertinti savo teikiamo ugdymo kokybę ir, jei reikia, numatyti tobulinimo

galimybes.

Remiantis mokinių užpildytų klausimynų duomenimis, buvo apskaičiuotas mokyklos sukuriamos pridėtinės

vertės rodiklis. Pridėtinė vertė – vidutinis mokyklos indėlis į kiekvieno tos mokyklos mokinio pasiekimus. Atskiram

mokiniui mokyklos sukurta pridėtinė vertė apskaičiuojama kaip skirtumas tarp to mokinio realių pasiekimų ir

54

prognozuojamų pasiekimų. Prognozuojama, atsižvelgiant į mokinio namų aplinkos ypatumus ir kai kurias asmenines

savybes – tai, kas nuo mokyklos nepriklauso (arba priklauso labai mažai). Tuo tikslu įvertinama, kiek įvertinimo taškų

vidutiniškai surenka kiti šalies mokyklų atitinkamos klasės mokiniai, pagal namų aplinką ir asmenines savybes panašūs į

vertinamą mokinį. Stulpelinėse diagramose (žr. 137 ir 138 pav.) pateikiama informacija apie atskirų mokyklų sukuriamą

vidutinę pridėtinę vertę (4 ir 8 klasėse atskirai). Diagramose horizontalia punktyrine linija pažymėta visų dalyvavusių

savivaldybių 2016 m. pridėtinės vertės vidurkis. Šalies mokyklų sukuriamą vidutinę pridėtinę vertę atitinka nulinė padala.

137 pav. Miesto mokyklų 4 klasių sukuriamos pridėtinės vertės vidurkiai (Kauno kodas 12)

138 pav. Miesto mokyklų 8 klasių sukuriamos pridėtinės vertės vidurkiai (Kauno kodas 12)

Pridėtinė vertė svarbi norint kokybiškai išnagrinėti ir interpretuoti su mokinių pasiekimais susijusius veiksnius,

numatyti perspektyvius mokinių pasiekimų gerinimo būdus, ji padeda suprasti ir įvertinti mokinių mokymosi kontekstą.

1.2. PUPP rezultatų analizė

PUPP laikymo kokybė (įvertinimai 7-10 balų) laikant lietuvių kalbos egzaminą šiais metais išaugo daugiau nei

5% lyginant su praėjusiais metais ir viršijo 2012 m. lygį, matematikos rezultatai šiek tiek suprastėjo lyginant su 2015 m.

tačiau išliko didesni nei 2013 m. bei 2014 m. (žr. 139 pav.).

139 pav. PUPP laikymo kokybė (įvertinimai 7-10 balų) Kaune

58,927% 53,760% 55,960%

53,960%

59%

50,699%

37,640%

45,260%

46,190%

46%

37%

47%

57%

67%

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Išlaikė lietuvių k. PUPP (7-10 balų) Išlaikė matematikos PUPP (7-10 balų)

55

PUPP laikymo kokybė (įvertinimai 7-10 balų) pagal abu dalykus atskirose mokyklose pavaizduota 140

paveiksle.

140 pav. 2016 metų PUPP laikymo kokybė atskirose mokyklose (įvertinimai 7-10 balų)

Šalies kontekste lyginant Kauno miesto abiejų dalykų PUPP rezultatai yra geresni už Lietuvos vidurkį (žr. 141

pav.). Lietuvių kalbos kokybės rodiklis (7-10 balų) Lietuvoje – 51,6 %; Kauno mieste – 59 %; Matematikos kokybės

rodiklis (7-10 balų) Lietuvoje – 36,4 %; Kauno mieste – 46 %.

PUPP Lietuvių k. PUPP Matematika

141 pav. PUPP laikymo kokybė (įvertinimai 7-10 balų) Lietuvos kontekste

9,1%

18,8%

20,0%

26,1%

40,0%

45,5%

34,8%

26,7%

58,3%

50,0%

40,0%

42,2%

35,7%

57,9%

40,6%

41,5%

60,5%

62,9%

54,7%

45,8%

71,4%

56,3%

63,4%

42,9%

59,5%

68,2%

65,6%

70,3%

65,8%

76,7%

77,2%

81,6%

93,6%

7,1%

12,5%

20,3%

17,4%

16,3%

30,4%

40,0%

12,0%

31,7%

32,2%

42,9%

22,4%

40,1%

41,5%

23,7%

22,9%

31,7%

41,2%

17,9%

33,9%

31,0%

52,4%

52,9%

49,1%

55,6%

52,5%

60,3%

53,6%

54,0%

67,2%

85,0%

0% 100% 200%






Prezidento Valdo Adamkaus








Kauno Aleksandro Stulginskio mokykla-daugiafunkcis…



Kauno Šančių mokykla - daugiafunkcis centras


















Lietuvių kalba

Matematika

,000%

5,000%

10,000%

15,000%

20,000%

25,000%

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Visa Lietuva Kauno m.

,00%

5,00%

10,00%

15,00%

20,00%

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Visa Lietuva Kauno m.

56

Detalesnei analizei (žr. 142 pav.) 2016 m. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultai palyginami su

metiniais rezultatais.

142 pav. PUPP įvertinimų palyginimas su metiniais rezultatais

1.3. VBE rezultatų analizė

Analizuojant keturių pagrindinių (lietuvių k., anglų k., istorijos, matematikos) Valstybinių brandos

egzaminų (VBE) rezultatus (žr. 143 pav.), Kauno miesto pasiekimai pagal neišlaikiusių egzaminų mokinių procentinę dalį

buvo nežymiai prastesni už praėjusius metus, tačiau išliko geresni už Lietuvos, Vilniaus ir Klaipėdos atitinkamą rodiklį.

143 pav. VBE rezultatų kaita (pagal 4 pagrindinius egzaminus)

Anglų VBE rezultatai Kaune 2016 metais suprastėjo – tačiau liko vieni geriausių per pastaruosius penkerius

metus (žr. 144 pav.). Pagal išlaikymo parametrus Kauno rezultatai 1,14 proc. geresni už praėjusių metų Lietuvos rezultatus.

Pagal kokybės parametrus (išlaikiusių 36-100 balų) Kauno rezultatai suprastėjo kiek daugiau nei 6 proc. lyginant su

praėjusiais metais, tačiau yra geresni už Lietuvos vidurkį net 7,79 proc..

0%

5%

10%

15%

20%

25%

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

PUPP Metinis

PUPP ir 2016 m. metinių lietuvių k . rezultatų palyginimas

0%5%

10%15%20%25%30%

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10PUPPMetinis

PUPP ir 2016 m. metinių matematikos rezultatų palyginimas

51,388%

50,732%

45,230%

30,370%

38,060%

46,197%

48,054%

35,890%

25,890%

32,500%

52,572%

50,261%

41,110%

28,400%

35,410%

44,202%

41,653%

33,930%

22,880%

29,300%

45,073%

43,367%

45,070%

64,500%

55,520%

49,890%

47,696%

57,650%

70,050%

63,250%

42,997%

43,440%

48,440%

66,960%

59,770%

52,492%

53,665%

59,210%

72,970%

66,030%

3,539%

5,901%

9,710%

5,120%

6,420%

3,913%

4,251%

6,710%

4,060%

4,250%

4,431%

6,298%

10,560%

4,640%

4,820%

3,306%

4,682%

6,900%

4,150%

4,670%

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

Liet

uva

Kau

nas

Kla

ipėd

aV

ilniu

s

1-49 balai nuo( 2014 m. 16-35) 50-100 balų (nuo 2014 m. 36-100) Neišlaikė VBE

57

144 pav. Anglų kalbos VBE rezultatų kaita

2016 metais kauniečių istorijos VBE rezultatai suprastėjo (žr. 145 pav.). Neišlaikiusiųjų procentinė dalis išaugo

0,42 proc. lyginant su 2015 metais. Kokybinis parametras (nuo 36 iki 100), lyginant su Lietuva, Kaune yra geresnis 11,13

proc., taip pat Kaune neišlaikiusiųjų buvo 1,09 proc. mažiau lyginant su Lietuvos vidurkiu.

145 pav. Istorijos VBE rezultatų kaita

2016 m. šiek tiek suprastėjo lietuvių kalbos VBE rezultatai (žr. 146 pav.). Pagal laikymo rodiklį nuo 36 iki 100

balų, lyginant juos su praėjusiais metais, rezultatai suprastėjo 4,31 proc., tačiau 2,24 proc. išliko geresni už Lietuvos

vidurkį. Išlaikymo prasme rezultatai pagerėjo 0,47 proc lyginant su 2015 metais ir išliko beveik 2 proc. geresni už Lietuvos

vidurkį.

146 pav. Lietuvių kalbos VBE rezultatų kaita

49,602%

33,299%

24,330%

12,570%

21,250%

44,530%

27,099%

17,980%

9,000%

14,600%

50,127%

65,333%

74,890%

87,170%

76,850%

54,960%

72,169%

81,770%

90,890%

84,640%

,271%

1,368%

,780%

,250%

1,900%

,510%

,732%

,250%

,110%

,760%

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

Liet

uva

Kau

nas


57,332%

62,884%

55,140%

29,150%

47,020%

55,480%

59,953%

49,250%

23,910%

36,970%

41,682%

32,547%

34,350%

70,220%

51,140%

43,550%

37,237%

41,750%

75,750%

62,270%

,986%

4,569%

10,400%

,230%

1,850%

,970%

2,810%

9,000%

,340%

,760%

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

Lie

tuva

Kau

nas


42,150%

50,502%

37,070%

41,410%

43,480%

37,910%

51,128%

33,820%

38,490%

43,170%

51,280%

39,882%

51,240%

48,530%

46,630%

55,220%

41,059%

55,910%

53,180%

48,870%

6,570%

9,616%

11,690%

10,060%

9,890%

6,870%

7,813%

10,260%

8,430%

7,960%

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

Lie

tuva

Kau

nas


58

Stebint matematikos VBE rezultatus (žr. 147 pav.) pastebimas nedidelis rezultatų suprastėjimas, tačiau

atotrūkis nuo Lietuvos vidurkio išaugo. 2016 metais lyginant su 2015 metais pagal kokybę (nuo 36 iki 100) rezultatai

suprastėjo 3,85 proc., tačiau išlaikymas išaugo – 0,81 proc. Kauno rezultatai abiem aspektais geresni už Lietuvos rezultatus

– atitinkamai 9,84 proc. ir 4,46 proc.

147 pav. Matematikos VBE rezultatų kaita

Analizuojant 4 pagrindinių dalykų VBE išlaikymo kokybę Kaune (žr. 148 pav.), 2016 m. lietuvių k. rezultatai

lyginant su praeitais metais šiek tiek pagerėjo – 0,37 proc. Tačiau vis dar lietuvių k. VBE rezultatai išlieka prasčiausi už

visus kitus pagrindinių dalykų VBE rezultatus. Matematikos rezultatai lyginant su praeitais metais, pagerėjo 0,81 proc.,

istorijos rezultatai suprastėjo – 0,43 proc. Šiek tiek suprastėjo anglų k. VBE rezultatai, tačiau stabiliai laikosi virš 99 proc..

148 pav. 4 pagrindinių dalykų VBE rezultatų kaita

2016 m. Kauno abiturientai visų mokomųjų dalykų VBE išlaikė geriau nei Lietuvos vidurkis (žr. 149 pav.),

Geriausiai abiturientai išlaiko užsienio kalbų (anglų, vokiečių), praėjusiais metais net 7 mokomųjų dalykų išlaikymo

vidurkis viršijo 99 proc. Prasčiausiai vis dar yra laikomas lietuvių kalbos egzaminas.

149 pav. Mokomųjų dalykų VBE išlaikymo kokybė Lietuvos kontekste

61,440%

57,877%

47,850%

41,680%

46,450%

58,990%

59,108%

42,510%

36,410%

41,070%

33,477%

35,658%

40,290%

49,360%

43,030%

37,040%

36,729%

51,180%

56,720%

52,870%

5,084%

6,465%

11,670%

8,960%

10,520%

3,970%

4,164%

7,310%

6,870%

6,060%

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

Lie

tuva

Ka

unas


99,490% 99,270% 99,740% 99,890%

99,240% 99,030% 97,190%

91,410%

99,670%

99,240%

93,130%

92,190%

90,230%

91,670% 92,040%

96,030% 95,840%

93,520%

93,130% 93,940%

88%

92%

96%

100%

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Anglų k. Istorija Lietuvių k. Matematika

98

,10

0%

98

,15

0%

90

,11

0%

89

,48

0%

95

,49

0%

98

,54

0%

93

,52

0%

99

,67

0%

10

0,0

00

%

98

,56

0%

98

,22

0%

99

,24

0%

99

,24

0%

92

,04

0%

93

,94

0%

97

,88

0%

99

,62

0%

95

,60

0%

10

0,0

00

%

10

0,0

00

%

99

,61

0%

10

0,0

00

%

80%

90%

100%

Anglų k. Istorija Lietuvių k. Matematika Biologija Chemija IT Rusų k. Vokiečių k. Geografija Fizika

Lietuva Kaunas

59

Analizuojant visus laikytus VBE Lietuvos kontekste (žr. 150 pav.), Kauno VBE rezultatai 2016 metais buvo

geresni už Vilniaus ir Klaipėdos rezultatus, ir lygūs su Lietuvos vidurkiu. Lyginant su praėjusias metais Kauno rodiklis

pagerėjo 0,2 proc., kai tuo tarpu kitų miestų rodikliai suprastėjo.

150 pav. Išlaikytų VBE dalies kaita nuo laikytų VBE

1.4. Mokyklų reitingai pagal VBE rezultatus

Šioje dalyje pateikiami įvairūs mokyklų VBE išlaikymo kokybės (procentas gavusių įvertinimus 36-100 nuo

visų laikiusių egzaminus) grafikai: pagal 2016 metų lietuvių kalbos VBE išlaikymo kokybę (žr. 151 pav.), pagal 2016

metų matematikos VBE išlaikymo kokybę (žr. 152 pav.), pagal 2016 metų anglų kalbos VBE išlaikymo kokybę (žr. 153

pav.), pagal 2016 metų istorijos VBE išlaikymo kokybę (žr. 154 pav.).

151 pav. 2016 metų Kauno miesto mokyklų lietuvių kalbos VBE kokybės reitingas

96,460%

94,820%

94,370% 95,290%

96,260% 96,450%

95,750%

96,850%

96,120%

96,260%

95,570%

93,620%

93,740%

95,648%

95,490%

96,690%

93,800%

96,250%

96,217%

95,930%

92%

93%

94%

95%

96%

97%

98%

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.


70% 64%

62%

54% 50% 49% 48% 47% 45%

42% 42% 40%

32% 31% 31% 29% 27% 27%

9% 9%

0% 0%

20%

40%

60%

80%

Vyt

auto

Did

žio

jo u

niv

ersi

teto

"R

aso

s"…

Kau

no

Jo

no

Bas

anav

ičia

us

gim

naz

ija

Kau

no

"Sa

ulė

s" g

imn

azija

Kau

no

Ju

ozo

Gru

šo m

eno

vid

uri

nė

mo

kykl

a

Kau

no

Ko

vo 1

1-o

sio

s vi

du

rin

ė m

oky

kla

Kau

nas

Kau

no

"Sa

nta

ros"

gim

naz

ija

Kau

no

Jo

no

Jab

lon

skio

gim

naz

ija

Kau

no

tec

hn

olo

gijo

s u

niv

ersi

teto

…

Lie

tuva

Kau

no

"V

ytu

rio

" ka

talik

iška

gim

naz

ija

Kau

no

Mai

ron

io u

niv

ersi

teti

nė

gim

naz

ija

Kau

no

An

tan

o S

met

on

os

gim

naz

ija

Pre

zid

ento

Val

do

Ad

amka

us

gim

naz

ija

Kau

no

"A

ušr

os"

gim

naz

ija

Kau

no

"V

arp

o"

gim

naz

ija

Kau

no

Pal

emo

no

gim

naz

ija (

bu

vusi

…

Kau

no

Ver

švų

vid

uri

nė

mo

kykl

a

Kau

no

Ste

po

no

Dar

iau

s ir

Sta

sio

Gir

ėno

…

Kau

no

Ale

ksan

dro

Pu

škin

o g

imn

azija

Kau

no

Ro

kų g

imn

azija

(b

uvu

si v

idu

rin

ė…

Gen

ero

lo P

ovi

lo P

lech

avič

iau

s ka

de

tų…

Kau

no

Ged

imin

o s

po

rto

ir s

veik

atin

imo

…

60

152 pav. 2016 metų Kauno miesto mokyklų matematikos VBE kokybės reitingas

153 pav. 2016 metų Kauno miesto mokyklų anglų kalbos VBE kokybės reitingas

71%

63%

53%

44%

34% 34% 33% 33% 31% 31% 31% 28%

22% 19%

16% 16% 14% 14%

8% 6% 2% 2% 0%

0%

20%

40%

60%

80%

Kau

no

"Sa

ulė

s" g

imn

azija

Vyt

auto

Did

žio

jo u

niv

ersi

teto

"R

aso

s" g

imn

azija

Kau

nas

Lie

tuva

Kau

no

An

tan

o S

met

on

os

gim

naz

ija

Kau

no

"V

arp

o"

gim

naz

ija

Kau

no

Mai

ron

io u

niv

ersi

teti

nė

gim

naz

ija

Kau

no

tec

hn

olo

gijo

s u

niv

ersi

teto

inži

ner

ijos…

Kau

no

Jo

no

Jab

lon

skio

gim

naz

ija

Kau

no

Jo

no

Bas

anav

ičia

us

gim

naz

ija

Kau

no

"A

ušr

os"

gim

naz

ija

Kau

no

"Sa

nta

ros"

gim

naz

ija

Kau

no

Ste

po

no

Dar

iau

s ir

Sta

sio

Gir

ėno

…

Kau

no

"V

ytu

rio

" ka

talik

iška

gim

naz

ija

Kau

no

Ro

kų g

imn

azija

(b

uvu

si v

idu

rin

ė m

oky

kla)

Kau

no

Ko

vo 1

1-o

sio

s vi

du

rin

ė m

oky

kla

Kau

no

Ju

ozo

Gru

šo m

eno

vid

uri

nė

mo

kykl

a

Kau

no

Ver

švų

vid

uri

nė

mo

kykl

a

Kau

no

Pal

emo

no

gim

naz

ija (

bu

vusi

vid

uri

nė…

Kau

no

Ged

imin

o s

po

rto

ir s

veik

atin

imo

…

Pre

zid

ento

Val

do

Ad

amka

us

gim

naz

ija

Kau

no

Ale

ksan

dro

Pu

škin

o g

imn

azija

Gen

ero

lo P

ovi

lo P

lech

avič

iau

s ka

de

tų m

oky

kla

97% 94% 94% 92% 89% 88% 88% 86% 85% 85% 84% 83% 82% 82% 81% 78% 78% 78% 77% 69%

55% 50%

44%

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Vyt

auto

Did

žio

jo u

niv

ersi

teto

"R

aso

s" g

imn

azija

Kau

no

"Sa

ulė

s" g

imn

azija

Kau

no

tec

hn

olo

gijo

s u

niv

ersi

teto

inži

ner

ijos…

Kau

no

Jo

no

Bas

anav

ičia

us

gim

naz

ija

Kau

no

"V

ytu

rio

" ka

talik

iška

gim

naz

ija

Kau

no

"Sa

nta

ros"

gim

naz

ija

Kau

no

An

tan

o S

met

on

os

gim

naz

ija

Kau

no

Ko

vo 1

1-o

sio

s vi

du

rin

ė m

oky

kla

Kau

no

Ver

švų

vid

uri

nė

mo

kykl

a

Kau

nas

Kau

no

Jo

no

Jab

lon

skio

gim

naz

ija

Kau

no

Mai

ron

io u

niv

ersi

teti

nė

gim

naz

ija

Kau

no

"V

arp

o"

gim

naz

ija

Kau

no

Ste

po

no

Dar

iau

s ir

Sta

sio

Gir

ėno

…

Kau

no

"A

ušr

os"

gim

naz

ija

Kau

no

Ju

ozo

Gru

šo m

eno

vid

uri

nė

mo

kykl

a

Kau

no

Pal

emo

no

gim

naz

ija (

bu

vusi

vid

uri

nė…

Lie

tuva

Kau

no

Ale

ksan

dro

Pu

škin

o g

imn

azija

Pre

zid

ento

Val

do

Ad

amka

us

gim

naz

ija

Kau

no

Ro

kų g

imn

azija

(b

uvu

si v

idu

rin

ė…

Kau

no

Ged

imin

o s

po

rto

ir s

veik

atin

imo

…

Gen

ero

lo P

ovi

lo P

lech

avič

iau

s ka

de

tų m

oky

kla

61

154 pav. 2016 metų Kauno miesto mokyklų istorijos VBE kokybės reitingas

Be VBE laikymo kokybę, mokyklos gali pasilyginti savo VBE rezultatus pagal visų laikytų VBE išlaikymo

kokybę, neįvertinant gerai laikiusiųjų ar mokinių pasirinkimų laikyti VBE aspektų (žr. 155 pav.)

155 pav. 2016 metų Kauno miesto mokyklų visų laikytų VBE išlaikymo kokybės reitingas

88% 87% 87% 82%

78% 77% 72%

67% 66% 65% 65% 64% 62%

53% 50% 50%

40% 36% 33% 33%

29% 27%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

Kau

no

"Sa

ulė

s" g

imn

azija

Vyt

auto

Did

žio

jo u

niv

ersi

teto

"R

aso

s"…

Kau

no

"Sa

nta

ros"

gim

naz

ija

Kau

no

Pal

emo

no

gim

naz

ija (

bu

vusi

…

Kau

no

Mai

ron

io u

niv

ersi

teti

nė

gim

naz

ija

Kau

no

"V

arp

o"

gim

naz

ija

Kau

no

Jo

no

Jab

lon

skio

gim

naz

ija

Kau

no

Ro

kų g

imn

azija

(b

uvu

si v

idu

rin

ė…

Kau

no

Jo

no

Bas

anav

ičia

us

gim

naz

ija

Kau

no

"A

ušr

os"

gim

naz

ija

Kau

no

"V

ytu

rio

" ka

talik

iška

gim

naz

ija

Kau

no

Ju

ozo

Gru

šo m

eno

vid

uri

nė

mo

kykl

a

Kau

nas

Lie

tuva

Kau

no

tec

hn

olo

gijo

s u

niv

ersi

teto

…

Kau

no

Ver

švų

vid

uri

nė

mo

kykl

a

Kau

no

Ko

vo 1

1-o

sio

s vi

du

rin

ė m

oky

kla

Kau

no

Ste

po

no

Dar

iau

s ir

Sta

sio

Gir

ėno

…

Kau

no

An

tan

o S

met

on

os

gim

naz

ija

Kau

no

Ale

ksan

dro

Pu

škin

o g

imn

azija

Gen

ero

lo P

ovi

lo P

lech

avič

iau

s ka

de

tų…

Pre

zid

ento

Val

do

Ad

amka

us

gim

naz

ija

Kau

no

Ged

imin

o s

po

rto

ir s

veik

atin

imo

…

81% 81% 74%

69% 64% 64% 63% 61% 60% 60% 59% 59% 58% 56%

51% 50% 49% 45%

36% 36% 33% 29%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

Vyt

auto

Did

žio

jo u

niv

ersi

teto

"R

aso

s"gi

mn

azija

Kau

no

"Sa

ulė

s" g

imn

azija

Kau

no

Jo

no

Bas

anav

ičia

us

gim

naz

ija

Kau

no

tec

hn

olo

gijo

s u

niv

ersi

teto

inži

ner

ijos

licėj

us

(bu

vusi

"P

uri

enų

"…

Kau

no

"Sa

nta

ros"

gim

naz

ija

Kau

no

An

tan

o S

met

on

os

gim

naz

ija

Kau

no

Jo

no

Jab

lon

skio

gim

naz

ija

Kau

no

"V

ytu

rio

" ka

talik

iška

gim

naz

ija

Kau

no

Ju

ozo

Gru

šo m

eno

vid

uri

nė

mo

kykl

a

Kau

no

Mai

ron

io u

niv

ersi

teti

nė

gim

naz

ija

Kau

nas

Kau

no

"A

ušr

os"

gim

naz

ija

Kau

no

"V

arp

o"

gim

naz

ija

Kau

no

Ko

vo 1

1-o

sio

s vi

du

rin

ė m

oky

kla

Kau

no

Pal

emo

no

gim

naz

ija (

bu

vusi

vid

uri

nė

mo

kykl

a)

Kau

no

Ste

po

no

Dar

iau

s ir

Sta

sio

Gir

ėno

gim

naz

ija

Kau

no

Ver

švų

vid

uri

nė

mo

kykl

a

Pre

zid

ento

Val

do

Ad

amka

us

gim

naz

ija

Kau

no

Ale

ksan

dro

Pu

škin

o g

imn

azija

Kau

no

Ro

kų g

imn

azija

(b

uvu

si v

idu

rin

ėm

oky

kla)

Kau

no

Ged

imin

o s

po

rto

ir s

veik

atin

imo

vid

uri

nė

mo

kykl

a

Gen

ero

lo P

ovi

lo P

lech

avič

iau

s ka

de

tųm

oky

kla

62

1.5. Mokyklų išorės vertinimo rezultatai

Išanalizavus 2005-2016 metų išorės vertinimo rezultatus (įvertinta 60 bendrojo ugdymo mokyklų iš 69, t. y.

87 proc.), paskaičiuojamas mokyklos vadybinės ir pedagoginės veiklos bendras veiklos kokybės indeksas (žr. 156 pav.),

5 temų ir 67 rodiklių veiklos kokybės indeksai (žr. 159-163 pav.), taip pat, vadovaujantis išorės vertinimo tvarkos

aprašu, išskiriama dešimt stipriųjų veiklos aspektų („+10“; žr. 157 pav.) ir penki tobulintini veiklos aspektai („–5“;

žr. 158 pav.) Kauno mieste.

Bendras visų 60 vertintų mokyklų veiklos kokybės indeksas Kauno mieste pakito nuo 66,6 proc. iki 62,5 proc.

(4,1 proc.), mokyklų išorinio vertinimo rezultatų tendencija pateikta 159-163 pav..

156 pav. Vertintų mokyklų Kauno mieste VKI kaita

157 pav. 10 stipriųjų veiklos aspektų Kauno mieste

158 pav. rodo, kad 2016 m. didžiausias tobulintinų rodiklių skaičius yra iš Ugdymo ir mokymosi srities

(4 rodikliai: 2.5.2., 2.3.1., 2.3.4., 2.6.2.) ir vienas rodiklis iš Pasiekimų (3.1.1.) srities. Taigi, pateikti duomenys rodo, kad

pagrindinės veiklos problemos yra pamokoje: mokymosi veiklos diferencijavimas (58 proc. vertintų mokyklų aktualizuota

ši problema), atskirų mokinių pažanga (38 proc. mokyklų), mokymo nuostatos ir būdai (33 proc. mokyklų), vertinimas kaip

ugdymas (30 proc. mokyklų) bei išmokimo stebėjimas (30 proc. mokyklų).

158 pav. 5 tobulintini veiklos aspektai Kauno mieste

66%

66,600%

62,500%

42 mokyklos

54 mokyklos

60 mokyklų

50%

50%

47%

45%

42%

37%

35%

32%

32%

28%

28%

28%

Bendroji rūpinimosi mokyniais politika (4.1.1.)

Kiti mokinių pasiekimai (3.2.2.)

Partnerystė su kitomis institucijomis (1.4.2.)

Neformalusis ugdymas (2.1.5.)

Klasių mikroklimatas (1.1.6.)

Tapatumo jausmas (1.1.3.)

Tradicijos ir ritualai (1.1.2.)

Lyderystė mokykloje (5.3.2.)

Mokytojo ir mokinio dialogas (2.3.3.)

Mokyklos kaip organizacijos pažangos siekis (1.2.3.)

Personalo komplektavimas (5.4.1.)

Valdymo demokratiškumas (5.3.1.)

58%

38%

33%

30%

30%

Mokymosi veiklos diferencijavimas (2.5.2.)

Atskirų mokinių pažanga (3.1.1.)

Mokymo nuostatos ir būdai (2.3.1.)

Vertinimas kaip ugdymas (2.6.2.)

Išmokimo stebėjimas (2.3.4.)

63

Visų rodiklių veiklos kokybės indeksų kokybinis pokytis Kauno miesto kontekste pavaizduotas 159-163

paveiksluose pagal atskiras 5 veiklos sritis.

159 pav. Srities „Mokyklos kultūra“ rodiklių veiklos kokybės indeksai

160 pav. Srities „Pagalba mokiniui“ rodiklių veiklos kokybės indeksai

70%

83%

77%

77%

76%

75%

68%

63%

72%

68%

70%

67%

73%

79%

71%

72%

82%

78%

76%

77%

76%

69%

64%

73%

70%

70%

68%

74%

80%

73%

72%

81%

78%

76%

77%

75%

70%

64%

73%

70%

70%

69%

75%

80%

73%

1.1.1. Vertybės, elgesio normos, principai

1.1.2. Tradicijos ir ritualai

1.1.3. Tapatumo jausmas

1.1.4. Bendruomenės santykiai

1.1.5. Mokyklos atvirumas ir svetingumas

1.1.6. Klasių mikroklimatas

1.2.1. Asmenybės raidos lūkesčiai

1.2.2. Mokymosi pasiekimų lūkesčiai

1.2.3. Mokyklos kaip organizacijos pažangos siekis

1.3.1. Darbo tvarka ir taisyklės

1.3.2. Pageidaujamo elgesio skatinimas

1.3.3. Aplinkos jaukumas

1.4.1. Mokyklos vaidmuo vietos bendruomenėje

1.4.2. Partnerystė su kitomis institucijomis

1.4.3. Mokyklos įvaizdis ir viešieji ryšiaiEt

osa

sP

ažan

gos

siek

iai

Tvar

kaM

oky

klo

s ry

šiai

Mo

kykl

os

kult

ūra

60 mokyklų

54 mokyklos

42 mokyklos

76%

71%

60%

70%

73%

57%

57%

66%

66%

70%

61%

60%

77%

72%

73%

71%

74%

57%

57%

67%

66%

72%

61%

62%

78%

72%

73%

72%

76%

58%

54%

66%

67%

71%

62%

63%

4.1.1. Bendroji rūpinimosi mokiniais politika

4.1.2. Mokinių asmenybės ir socialinė raida

4.2.1. Pagalba mokantis

4.2.2. Psichologinė pagalba

4.2.3. Socialinė pagalba

4.3.1. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas

4.3.2. Gabių vaikų ugdymas

4.4.1. Pagalba renkantis mokymosi kryptį

4.4.2. Pagalba renkantis mokyklą

4.4.3. Profesinis švietimas

4.5.1. Tėvų pagalba mokantis

4.5.2. Tėvų švietimo politika

Rū

pin

imas

ism

oki

nia

is

Pe

dag

ogi

nė,

psi

cho

logi

nė

irso

cial

inė

pag

alb

a

Spec

ialių

jųm

oky

mo

sip

ore

ikių

ten

kin

imas

Pag

alb

a p

lan

uo

jan

tka

rje

rą

Tėvų

ped

ago

gin

isšv

ieti

mas

Pag

alb

a m

oki

niu

i

60 mokyklų

54 mokyklos

42 mokyklos

64

161 pav. Srities „Ugdymas ir mokymasis“ rodiklių veiklos kokybės indeksai

162 pav. Srities „Mokyklos strateginis valdymas“ rodiklių veiklos kokybės indeksai

66%

62%

57%

65%

74%

58%

59%

69%

54%

62%

66%

53%

55%

63%

62%

55%

57%

49%

58%

53%

66%

65%

62%

59%

65%

75%

57%

59%

69%

54%

64%

68%

53%

55%

64%

61%

56%

57%

50%

57%

53%

66%

65%

63%

59%

64%

76%

57%

59%

69%

55%

66%

69%

53%

54%

64%

61%

55%

59%

51%

57%

53%

67%

2.1.1. Ugdymo programos

2.1.2. Ugdymo planai ir tvarkaraščiai

2.1.3. Dalykų ryšiai ir integracija

2.1.4. Pasirenkamosios programos

2.1.5. Neformalusis vaikų švietimas (papildomasis ugdymas)

2.2.1. Mokytojo veiklos planavimas

2.2.2. Pamokos struktūros kokybė

2.2.3. Klasės valdymas

2.3.1. Mokymo nuostatos ir būdai

2.3.2. Mokymo ir gyvenimo ryšys

2.3.3. Mokytojo ir mokinio dialogas

2.3.4. Išmokimo stebėjimas

2.3.5. Namų darbai

2.4.1. Mokymosi motyvacija

2.4.2. Mokėjimas mokytis

2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant

2.5.1. Mokymosi poreikių nustatymas

2.5.2. Mokymosi veiklos diferencijavimas

2.6.1. Vertinimas kaip pažinimas

2.6.2. Vertinimas kaip ugdymas

2.6.3. Vertinimas kaip informavimas

Ben

dra

sis

ugd

ymo

org

aniz

avim

asP

amo

kos

org

aniz

avim

asM

oky

mo

ko

kyb

ėM

oky

mo

siko

kyb

ė

Mo

kym

o ir

mo

kym

osi

dif

eren

cija

vim

asV

erti

nim

asu

gdan

t

Ugd

ymas

ir m

oky

mas

is

60 mokyklų

54 mokyklos

42 mokyklos

68%

66%

69%

68%

67%

62%

77%

76%

76%

73%

74%

71%

64%

66%

70%

65%

69%

67%

67%

61%

76%

74%

76%

74%

73%

73%

64%

66%

71%

66%

70%

67%

67%

62%

77%

74%

77%

75%

74%

74%

64%

68%

5.1.1. Mokyklos vizija, misija ir tikslai

5.1.2. Planavimo procedūros

5.1.3. Planų kokybė ir dermė

5.1.4. Plano įgyvendinimas ir jo poveikis

5.2.1. Įsivertinimo procesas

5.2.2. Įsivertinimo rezultatų naudojimas

5.3.1. Valdymo demokratiškumas

5.3.2. Lyderystė mokykloje

5.4.1. Personalo komplektavimas

5.4.2. Dėmesys personalui

5.4.3. Personalo darbo organizavimas

5.5.1. Lėšų vadyba

5.5.2. Turto vadyba

5.5.3. Patalpų naudojimas

Mo

kykl

os

stra

tegi

jaĮs

iver

tin

imo

pro

cesa

sV

ado

vavi

mo

stili

us

Pe

rso

nal

ova

ldym

asM

ater

ialin

iųiš

tekl

ių v

ald

ymas

Mo

kykl

os

stra

tegi

nis

val

dym

as

60 mokyklų

54 mokyklos

42 mokyklos

65

163 pav. Srities „Pasiekimai“ rodiklių veiklos kokybės indeksai

164 paveiksle pateikiami Kauno miesto mokyklų išorės vertinimų veiklos kokybės indeksai pagal atskiras

vertintas 5 veiklos sritis.

164 pav. Vertintų Kauno miesto mokyklų veiklos kokybės indeksai pagal atskiras sritis

55%

63%

61%

74%

65%

56%

64%

61%

76%

64%

56%

63%

61%

76%

64%

3.1.1. Atskirų mokinių pažanga

3.1.2. Mokyklos pažanga

3.2.1. Akademiniai pasiekimai

3.2.2. Kiti pasiekimai

3.2.3. Tolesnio mokymosi sėkmė

Paž

anga

Mo

kym

osi

pas

ieki

mai

Pas

ieki

mai

60 mokyklų

54 mokyklos

42 mokyklos

80,769% 75,00% 86,538%

69,231% 84,615%

57,692% 59,615%

69,231% 65,385%

57,692% 72,500%

58,750% 76,250%

52,500% 53,750%

65,00% 68,750%

86,250% 65,00% 72,500% 73,750%

67,500% 75,00%

73,750% 75,00%

72,500% 72,500% 75,00% 76,250%

71,250% 68,750% 77,500%

88,750% 61,250%

73,750% 85,00%

81,250% 70,00% 72,500%

67,500% 91,250%

77,500% 67,500%

82,500% 98,750%

77,500% 77,500% 75,00%

68,750% 95,00%

67,500% 72,500%

57,500% 66,250%

58,800% 70,00% 71,300%

93,800% 72,500% 78,800%

56,597% 60,417%

68,056% 62,500%

72,917% 56,944%

47,917% 50,694%

51,389% 57,639%

57,143% 55,357%

54,464% 48,214% 49,107%

56,250% 52,679%

66,071% 52,679%

57,143% 59,821%

52,679% 63,393%

58,036% 58,929%

58,929% 65,179% 66,071% 61,607%

60,714% 55,357%

58,929% 75,893%

49,107% 56,250%

74,107% 71,429%

58,036% 64,286%

58,036% 70,536%

68,750% 57,143%

58,929% 77,679%

67,857% 62,500%

59,821% 52,679%

67,857% 53,571%

53,571% 55,357%

51,786% 50,900%

68,800% 54,500%

66,100% 67,00% 58,900%

56,250% 75,00%

75,00% 68,750%

75,00% 56,250%

50,00% 50,00%

50,00% 75,00% 53,125%

50,00% 56,250%

50,00% 53,125%

53,125% 53,125%

71,875% 53,125%

53,125% 56,250%

50,00% 71,875%

56,250% 53,125%

53,125% 75,00% 75,00%

65,625% 68,750%

50,00% 71,875%

78,125% 50,00%

65,625% 75,00%

81,250% 56,250%

68,750% 62,500%

96,875% 84,375%

53,125% 65,625%

81,250% 75,00%

59,375% 65,625%

56,250% 96,875%

50,00% 53,125%

53,125% 53,125%

46,900% 65,600%

59,400% 75,00%

65,600% 59,400%

67,391% 57,609%

67,391% 65,217%

65,217% 52,174%

47,826% 54,348%

55,435% 57,609%

62,500% 44,444%

63,889% 54,167%

50,00% 65,278%

58,333% 73,611%

58,333% 59,722%

62,500% 70,833%

63,889% 75,00% 75,00%

65,278% 65,278%

70,833% 72,222%

58,333% 66,667%

66,667% 75,00%

48,611% 72,222%

80,556% 75,00%

65,278% 70,833%

61,111% 83,333%

73,611% 62,500%

70,833% 95,833%

72,222% 77,778%

58,333% 61,111%

81,900% 55,600%

94,400% 65,300%

69,118% 58,300%

68,100% 69,400%

87,500% 72,200%

54,200%

69,318% 63,636%

73,295% 56,818%

70,455% 59,659%

56,250% 55,114%

53,409% 57,955%

73,750% 63,750%

73,750% 48,750% 50,00%

48,750% 62,500%

62,500% 67,500%

68,750% 75,00%

76,250% 71,250%

67,500% 70,00%

80,00% 71,250%

78,750% 85,00%

73,750% 70,00%

67,500% 80,00%

57,500% 70,00%

73,750% 76,250%

70,00% 71,250%

63,750% 91,250%

75,00% 70,00%

71,250% 96,250%

73,750% 75,00%

57,500% 66,250%

96,250% 60,00%

66,250% 57,500%

58,750% 63,800%

71,300% 70,00%

91,300% 73,800%

67,500%

Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjusKauno Aleksandro Puškino gimnazija

Kauno Prano Mašioto pradinė mokyklaKauno „Santaros“ gimnazija

Kauno Senamiesčio progimnazijaKauno „Nemuno“ mokykla-daugiafunkcis centras

Kauno Žaliakalnio progimnazijaKauno Jono Žemaičio-Vytauto mokykla-daugiafunkcis centras

Kauno Vinco Kudirkos progimnazijaKauno Vinco Bacevičiaus pradinė mokykla

Kauno Kazio Griniaus progimnazijaKauno Prano Eimučio jaunimo mokykla

Kauno Martyno Mažvydo pagrindinė mokyklaKauno Vaišvydavos pagrindinė mokykla

Kauno Aleksandro Stulginskio mokykla-daugiafunkcis centrasKauno Rokų gimnazija

Kauno Palemono gimnazijaKauno Jono Pauliaus II gimnazijaKauno Veršvų vidurinė mokykla

Kauno Juozo Urbšio katalikiška pagrindinė mokyklaKauno šv. Kazimiero progimnazija

Kauno jaunimo mokyklaKauno Šančių mokykla-daugiafunkcis centras

Kauno „Vyturio“ gimnazija Kauno Bernardo Brazdžionio mokykla

Kauno Eigulių pagrindinė mokyklaKauno „Aušros“ gimnazija

Kauno Antano Smetonos gimnazijaKauno Tado Ivanausko progimnazijaKauno Jono Basanavičiaus gimnazija

Kauno Motiejaus Valančiaus mokykla-darželisKauno „Paparčio“ pradinė mokykla

Kauno Petrašiūnų progimnazijaKauno kunigaikščio Vaidoto mokykla-daugiafunkcis centras

Kauno Kovo 11-osios gimnazijaKauno Suzukio pradinė mokykla

Kauno „Varpelio“ pradinė mokykla Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija

Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijaŠv. Mato gimnazija

Kauno „Varpo“ gimnazija Kauno Jono Jablonskio gimnazija

Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijaKauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija

Kauno Panemunės pradinė mokyklaKauno „Ryto“ pradinė mokykla

Kauno Maironio universitetinė gimnazijaKauno „Šilo“ pradinė mokykla Kauno Dainavos progimnazija

Kauno „Saulės“ gimnazija Kauno suaugusiųjų mokymo centras

Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykla-daugiafunkcis centrasKauno Pilėnų pagrindinė mokykla

Kauno Viktoro Kuprevičiaus pagrindinė mokyklaKauno Tito Masiulio jaunimo mokyklaKauno Prano Daunio ugdymo centras

Kauno Jono Laužiko specialiojo ugdymo centrasKauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras

Vytauto Didžiojo universiteto „Atžalyno“ progimnazija Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazija

Mokyklos kultūros kokybės indeksas Ugdymo ir mokymosi kokybės indeksas

Pasiekimų kokybės indeksas Pagalbos mokiniui kokybės indeksas

Mokyklos strateginio valdymo kokybės indeksas

66

1.6. Tolesnis mokymasis

Analizuojant mokinių tolesnį mokymąsi aukštosiose mokyklose, 165 ir 166 paveiksluose galime stebėti, kad

2016 metais sumažėjo abiturientų skaičius, tęsiančių mokslą Lietuvos aukštosiose mokyklose. Galima prielaida - gabesnieji

mokiniai stoja mokytis į aukštąsias mokyklas užsienyje, taip pat prie šio rodiklio mažėjimo prisideda ir mokinių skaičiaus

mažėjimas Kauno mieste.

165 pav. Priimtų į Lietuvos aukštąsias mokyklas abiturientų

skaičiaus kaita

166 pav. Priimtų į Lietuvos aukštąsias mokyklas abiturientų

dalies kaita

2016 metų mokyklų reitingas pagal abiturientų stojimą į Lietuvos aukštąsias universitetines mokyklas ir

kolegijas pateiktas 167 paveiksle.

167 pav. Mokyklų reitingas pagal įstojusių į universitetus mokinių procentą 2016 metais

2286

1909

1950

2672

2418

1700

1900

2100

2300

2500

2700

2900

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

82,826% 84,656% 82,662%

76,959% 75,257%

70%

80%

90%

100%

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

21,74%

37,50%

17,28%

38,71%

34,43%

40,00%

48,72%

19,57%

62,26%

52,99%

35,71%

45,89%

47,24%

36,36%

54,38%

51,90%

54,65%

53,27%

44,44%

65,75%

62,66%

64,48%

26,09%

17,50%

43,21%

29,51%

28,89%

20,51%

54,35%

12,90%

23,88%

41,43%

31,85%

31,50%

42,42%

25,00%

27,85%

26,16%

28,04%

37,04%

15,75%

20,33%

18,58%

0% 20% 40% 60% 80% 100%


Prezidinto Valdo Adamkaus gimnazija




Kauno Gedimino sporto ir sveikatingumo gimnazija





Kauno Juozo Grušo meno vidurinė mokykla












Universitetuose Kolegijose

67

1.7. Pasiekimai konkursuose, olimpiadose

Kauno mokinių pasiekimai respublikinėse olimpiadose ir konkursuose 2016 metais gerokai padidėjo lyginant su

praėjusiais metais (žr. 168 ir 169 pav.). Kauniečiams pavyko pagerinti atstovavimo respublikiniuose konkursuose ir

olimpiadose rezultatus.

168 pav. Respublikinių olimpiadų, konkursų nugalėtojų

skaičius

169 pav. Tarptautinių olimpiadų, konkursų nugalėtojų

skaičius

2. Mokiniai, gavę išsilavinimo pažymėjimus

Gavusių pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus mokinių dalis kasmet vis kinta - tai padidėja, tai sumažėja.

2016 metais šis procentas sumažėjo, bet išliko didesnis už Lietuvos bei Vilniaus, tačiau mažesnis už Klaipėdos

(žr. 170 pav.).

170pav. Gavusių pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą mokinių dalies kaita

Gavusių vidurinio išsilavinimo pažymėjimą mokinių dalis 2016 m. sumažėjo apie 0,36 proc., ir šis skaičius

geresnis už Lietuvos rodiklį, tačiau žemesnis už Vilniaus ir Klaipėdos (žr. 171 pav.).

171 pav. Gavusių vidurinio išsilavinimo pažymėjimą mokinių dalies kaita

89

53 44

66

87

0

20

40

60

80

100

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

15

30

18

24

1

0

5

10

15

20

25

30

35

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

95,21%

95,64% 95,27%

94,93% 95,11%

94,58%

95,63%

96,22% 94,97%

95,45%

97,04%

97,68%

96,59%

97,22%

98,60%

95,42%

95,24%

95,25% 95,36% 95,21%

94%

99%

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.Lietuva Kaunas Klaipėda Vilnius

95,90% 95,38% 96,09%

96,40%

95,70%

95,99%

95,13%

97,09%

96,35% 95,99%

97,51%

96,99%

97,56% 97,29%

98,26%

96,60%

94,79%

96,34% 96,85%

96,08%

94%

98%

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.


68

3. Pašalinti ir kartojantys kursą mokiniai

Pašalintų mokinių skaičius Kaune 2016 m. sumažėjo 0,2 proc., ir susilygino su Lietuvos vidurkiu, tačiau išlieka

didesnis už Klaipėdos, bei mažesnis už Vilniaus (žr. 172 pav.).

172 pav. Pašalintų mokinių dalis nuo bendro mokinių skaičiaus

Paliktų kartoti kursą mokinių rodiklis yra 0,23 proc. prastesnis nei 2015 m. (žr. 173 pav.).

173 pav. Paliktų kartoti kursą mokinių dalis nuo bendro mokinių skaičiaus

4. Investicijų pritraukimas

Įstaigų pritraukiančių investicijas dalis (žr. 174 pav.) 2016 metais, lyginant su 2015 m., išliko panaši.

174 pav. Įstaigų, pritraukiančių skirtingus investicijų šaltinius, dalies kaita

2333 2353 2045

2005

1488

385 214 300

208 146

99 56 50 111 69

736 786

693 641

492

0

500

1000

1500

2000

2500

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m


2616 2560 2277 2316

2290

365 308 230 201 272 57 65 18 16 24

485 601 485 451 521

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m


4,444% 5,056%

6,742%

3,488%

8,333%

6,742%

1,685%

,00% ,00% ,556%

2,326%

2,941%

1,667%

,562% 1,124%

2,907%

1,765%

0%

1%

2%

3%

4%

5%

6%

7%

8%

9%

10%

2012m. 2013m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Savivaldybės paskolos lėšos ES struktūrinių fondų lėšosValstybės biudžeto tikslinės dotacijos Valstybės investicijų programos lėšos

69

5. Svarbiausieji teigiami pokyčiai 2016 metais

Kauno miesto savivaldybė vienintelė iš didmiesčių pripažinta geriausia Vyriausybės Europos Komisijos

atstovybės Lietuvoje bei Lietuvos verslo konfederacijos įsteigtoje nominacijoje „Už pastangas ir rezultatus padedant

mokiniams augti“ ir apdovanota Auksine krivūle.

2016 metais rugsėjo mėn. atidarytos 29 ikimokyklinio ugdymo grupės, papildomai sukurtos 758 naujos vietos

ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams.

Per 5 metus, t. y. nuo 2012 m. Kaune mokytojų skaičius sumažėjo 469 mokytojais, tačiau 2016 m. mokytojų

skaičius padidėjo 114 pedagogų.

Kaunui iš VIP programos skiriamos lėšos nuo 2012 m. mažėjusios, antrus metus iš eilės auga. VIP programoje

2016 m. dalyvavo 3 Kauno įstaigos (2015 m. - 5 įstaigos) ir įsisavino VIP skirtų lėšų sumą - 901 tūkst. eurų.

2016 m. įsisavintos valstybės tikslinių dotacijų lėšos buvo 497 tūkstančiais eurų didesnės nei 2015 m. ir siekė

1,229 mln. Eurų.

Nemokamai maitinamų mokinių skaičius Kaune nuo 2013 metų pradėjo rodyti mažėjimo tendenciją

(žr. 97 pav.), kuri tęsiasi ir šiais metais. Lyginant su praėjusiais metais, 2016 m. nemokamai maitinamų mokinių skaičius

sumažėjo 2,6 proc. – nuo 16,6 iki 14.

2016 m. Kauno miestui buvo skirta 1,13 mln. neformaliojo švietimo veikloms organizuoti, dalyvavo 72 NVŠ

teikėjai, buvo akredituotos 299 programos, į veiklas įtraukti 8609 mokiniai.

Mokyklose kompiuterinė bazė atnaujinama nuolat, kompiuterių skaičius mokymui padidėjo iki 4094, todėl

mokinių skaičius vienam kompiuteriui sumažėjo iki 8 vaikų vienam kompiuteriui. Tai rodo, kad kompiuterinė bazė ir

sąlygos mokyklose gerėja.

2016 m. Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis 97 proc. švietimo įstaigų atitiko higienos reikalavimus,

3 proc. (5 įstaigos) įstaigų leidimas-higienos pasas nebuvo išduotas. Lyginant su 2015 m. sumažėjo dvejomis įstaigomis.

Kauno miesto švietimo įstaigų Standartizuotų testų rezultatai geresni nei šalies vidurkis.

Lietuvių kalbos PUPP laikymo kokybė 2016 m. išaugo kiek daugiau nei 5 proc.

2016 m. Kauno abiturientai visų mokomųjų dalykų VBE išlaikė geriau nei Lietuvos vidurkis.

2016 m. Respublikinių olimpiadų ir konkursų nugalėtojais tapo net 87 vaikai iš Kauno, 21 vaiku daugiau nei

praėjusiais metais.

6. Kauno miesto 2015-2017 metų strateginio veiklos plano rodiklių įgyvendinimas

Kauno miesto 2016-2018 metų strateginiame veiklos plane 2016 m. numatyta pasiekti, kad Kauno miesto

išorinio vertinimo metu įvertintų mokyklų veiklos kokybės indeksas siektų 66,8 proc. Iki 2016 m. pabaigos buvo įvertintos

6 įstaigos, (iš viso 60), veiklos kokybės indeksas siekia 66,8 proc., planuotas rodiklis pasiektas.

Taip pat 2016 m. buvo numatyta pasiekti, kad savivaldybės finansuojamose ikimokyklinio ugdymo įstaigose

ugdomų 1-6 metų vaikų dalis, lyginant su bendru to amžiaus vaikų skaičiumi, sudarytų 72,5 proc. 2016 m. šis rodiklis

sudarė 78 proc. Rodiklis viršytas 5,5 proc.

2016 m. planuota, kad mokinių užimtumas Savivaldybės finansuojamose neformaliojo ugdymo įstaigose siektų

29,1 proc. Šis rodiklis viršytas jau 2015 m. Šiais metais mokinių užimtumas neformaliojo ugdymo veikla neformaliojo

ugdymo įstaigose siekė – 29,5 proc. Rodiklis viršytas 0,4 proc.

2016 m. planuojamas mokinių skaičiaus vidurkis klasėse pagal koncentrus buvo: 1-4 klasėse 22 mokiniai, 5-8

klasėse – 22 mokiniai, 9-10 klasėse 21,8 mokiniai ir 11-12 klasėse – 25,1 mokiniai. Rodiklis pasiektas, nes šiuo metu

vidutiniškai 1-4 klasėse 22,4 mokiniai, 5-8 klasėse – 23,2 mokiniai, 9-10 (I-II gimnazijos) klasėse – 22,5 mokiniai, 11-12

(III-IV gimnazijos) klasėse – 26,4 mokiniai.

Taip pat buvo numatyta, kad miesto, šalies, tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose dalyvaus 120 mokinių,

2016 m. dalyvavo 128 mokiniai, laimėtos 88 prizinės vietos įvairiuose konkursuose, olimpiadose. Rodiklis pasiektas.

Kauno miesto 2016-2018 metų strateginiame veiklos plane 2016 m. numatyta pasiekti 57,6 proc. ugdymo ir

mokymosi kokybės indeksą. 2016 m. vertintos šešios mokyklos, 2005-2016 metų laikotarpiu pasiektas rezultatas -

58 proc. Rodiklis viršytas 0,4 proc.

Buvo planuota, kad mokinių, įgijusių pradinį išsilavinimą, bus 98,5 proc., pagrindinį – 95,3 proc. ir vidurinį

išsilavinimą – 96,7 proc. 2016 m. duomenimis įgijusių pradinį išsilavinimą 99,46 proc., pagrindinį – 95,45 proc., vidurinį –

95,99 proc. Planuoti rodikliai pasiekti iš dalies.

Švietimo kaita ir analizė · 2016 m. švietimo būklės ataskaita parengta vadovaujantis...

Documents