V I LN I AU S DA ILË S

A K A D E M I J AINFORMACINIS BIULETENIS Nr. 6 (235) 2014 BIRÞELIS/LIEPA

RedaktoriusVidmantas Jankauskas

Vilniaus dailës akademijos leidyklaDominikonø g. 15, Vilnius 01131; el. p. vidmantasj@inbox.lt

Vilniaus dailës akademija. Meno celës. V.,2014Sudarytoja Laima SpelskienëDailininkë Auðra Lisauskienë

Jau tradiciniu tapæs leidinys, kuriame pristatomivisi ðiemet Akademijà baigiantys magistrai ir jøbaigiamieji darbai.

K N Y G O S

Vilniaus dailës akademija. Paminklotvarkoskatedra. 1999–2014. V., 2014Sudarytoja Dalia Klajumienë

Vienos ið jauniausiø, tik penkioliktàjá gimtadie-ná mininèios VDA katedros sukaèiai skirtas leidinë-lis, kuriame trumpai supaþindinama su ðio padali-nio istorija, pristatomos jo veiklos kryptys, skelbia-mas absolventø ir jø baigiamøjø darbø sàraðas.

Lina MichelkevièëDalyvavimo praktikos Lietuvos ðiuolaiki-niame mene: analizës kriterijø ir vertinimoproblema. V., 2014

Atskiru leidiniu pasirodþiusi birþelá apgintamenotyros daktaro disertacija.

Meno doktorantø paroda „Iðklotinë“.V., 2014Sudarytoja Laima Kreivytë

Balandþio 20–geguþës 21 d. „Titanike“ veiku-sios meno doktorantø parodos katalogas.

Jurgita Staniðkytë, Rasa Vasinauskaitë,Edgaras Klivis, Martynas PetrikasPostsovietinis Lietuvos teatras: istorija,tapatybë, atmintis. V., 2014

Kolektyvinë monografija, kurioje siekiama su-formuluoti visuminæ Lietuvos teatro raidos po 1990m. koncepcijà, iðryðkinti estetinës, visuomeninës,politinës teatro ir jo formø kaitos tendencijas isto-riniø slinkèiø, tapatybës konstravimo bei globali-zacijos iððûkiø kontekstuose. Svarbiausias pateikia-mo tyrimo objektas – po 1990 m. iðryðkëjæ spartûskaitos procesai, susijæ su istorinës atminties sklaida,naujomis meninës, institucinës, nacionalinës tapa-tybës formomis ir santykiø su tradicija dinamika.

VDA Architektûros katedros bakalaurai.V., 2014Sudarytojai D. Rudokienë, J. Balkevièius

Informacinis leidinys-katalogas, kuriame prista-toma VDA Architektûros katedros bakalaurø XXlaida (47 absolventai).

Unicorn is in the Box. V., 2014Sudarytoja Asta Labþentytë

Lietuvos mados dizaineriø parodos Berlyno ma-dos savaitëje katalogas

„Meno celës“,„Jaunojo dizainerioprizas“ ir kitosbirþelio 20-osiosakimirkosV. Jankausko nuotraukos

JUODOJO ARKLIO METAI

Liepa Griciûtë-Ðverebienë, Povilas ÐverebasMaþeikiai ir apylinkës. Klaipëda, 2013

Baltic Printing House leidyklos iðleista VDAdirbanèiø meno istorikø knyga apie kultûros pa-minklais turtingà Maþeikiø kraðtà

Nuomonë „ið gatvës“ apie lietuviø pamëgtas spalvas ...

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJAVILNIAUS DAILËS AKADEMIJA 2 3

Birþelis

11 d. Kauno fotografijos galerijoje atidaroma Gintaro Zinkevièiaus paroda„Kareivio dienoraðtis“, pristatomas albumas

11–18 d. Galerijoje „Artifex“ eksponuojamas Tekstilës katedros studentësDovilës Gudaèiauskaitës magistro studijø baigiamasis darbas „Balta baltadiena“

18 d. Galerijoje „Akademija“ vyksta projekto „nerlaiko.lt“ pristatymas ir Je-lenos Ðkulienës diplominio darbo gynimas

18–21 d. VDA galerijos dalyvauja tarptautinëje ðiuolaikinio meno parodoje„ARTVILNIUS'14“, vykstanèioje parodø ir kongresø centre „Litexpo“

19 d. Galerijoje „Akademija“ atidaroma Rygos Art nouveau architektûrosparoda

20 d. Diplomø teikimas bakalaurams. „Jaunojo dizainerio prizo“ apdovano-jimø teikimas, atidaroma paroda „Meno celës“

20 d. Daktaro disertacijà gina Lina Michelkevièë27 d. Klaipëdos galerijoje „Baroti“ atidaroma paroda, skirta VDA Klaipëdos

fakulteto 40-meèiui

V I L N I A U S D A I L Ë S A K A D E M I J O S K R O N I K A 30 d. Galerijoje „Akademija“ atidaroma scenografijos marioneèiø operaipagal M. Fizuli poemà „Leili ir Medþnûnas“ paroda

Birþelio mënesá Akademijos jaunieji menininkai dalyvavo Baltijos ir Ðiaurësðaliø kûrybinëse dirbtuvëse–plenere Kuldigos mieste, Latvijoje

Liepa

2 d. Tamoðaièiø galerijoje „Þidinys“ atidaroma tautodailininkës Teresës Þul-kienës paroda

2 d. Galerijoje „Artifex“ atidaroma Þydrûnës Kriûkaitës tekstilës meno pa-roda „Manochromija“

4 d. Diplomø teikimas magistrams6 d. VDA choras dalyvauja jubiliejinës dainø ðventës Dainø dienoje7–13 d. Lietuvos mados dizaineriø paroda „Unicorn Is In The Box“ Berlyno

mados savaitëje11 d. Vitraþistui, profesoriui Algirdui Dovydënui – 70Panemunës pilyje veikia VDA Grafikos katedros I kurso studentø ir lektorës

Jolantos Mikulskytës paroda, kurioje eksponuojami plenero bei kûrybi-niø dirbtuviø „Kultûrinio turizmo vystymas Panemunës pilyje, átraukiantvietos bendruomenæ“ metu (2014 06 16–06 29) sukurti kûriniai

VDA choras traukia á Vilngio parko estradà. 2014 07 06

Vilniaus dailës akademijoje diskutuota apiekûrybines ir kultûrines industrijas2014 m. birþelio 12 d. Vilniaus dailës akademijos Dizaino inovacijø cen-

tre vyko LR Kultûros ministerijos organizuojamos kûrybinës pratybos „Tarp-tautinë kûrybiniø ir kultûriniø industrijø dimensija Baltijos jûros regione“.Kûrybinëse pratybose dalyvavo inkubatoriø, ðvietimo ástaigø ir kiti kûrybiniøir kultûriniø industrijø (toliau – KKI) sektoriaus atstovai ið Lietuvos, Latvijos,Estijos ir Suomijos.

KKI inkubatoriø situacija skiriasi: Lietuva ir Lenkija neturi aiðkiø nacio-naliniø KKI inkubatoriø plëtros strategijø, o Estija ir Latvija jau pasirengusiostokius strateginio planavimo dokumentus. Estijoje inkubatoriø tinklas veikiaefektyviausiai, lyginant su Lenkija, Lietuva ir Latvija. Kûrybiniø pratybø metuinkubatoriø veiklø finansavimas ávardintas kaip vienas ið iððûkiø. Projektinëveikla pripaþinta viena ið populiariausiø ir efektyviausiø finansiniø problemøsprendimo bûdø.

KKI ámoniø ásitraukimas, aktyvus dalyvavimas ir komunikacija buvo pa-minëti kaip reikðmingos sàlygos KKI inkubatoriø sëkmingam darbui. Svar-bus jø veiklø aspektas yra tarptautinis matmuo ir eksportas. Kultûriniai skir-tumai uþsienio tikslinëse rinkose buvo minimi kaip vienas ið pagrindiniø iððûkiøKKI eksportui.

Pagal KKI verslo plëtros modelá, startavimas ir iðankstinio inkubavimoprocesas padeda tinkamai inkubuoti ir galëtø bûti remiamos akseleravimoschemø. KKI verslo internacionalizacija gali bûti pasiekta inkubavimo kon-tekste. Buvo pasiûlyta keletà iniciatyvø, kurios galëtø paskatinti KKI verslointernacionalizacijà: 1) asmeniniø kontaktø ir KKI tinklø plëtra; 2) dalyvavi-mas jungtinëse tarptautinëse rinkodaros iniciatyvose (pvz., tarptautinëse mu-gëse); 3) Dalyvavimas jungtiniuose renginiuose, inicijuojamuose skirtingø KKIinkubatoriø; 4) Tarptautiniø rezidencijø kûrybingiems þmonëms tinklo plëtra;5) Dalyvavimas, kuriant ávaizdþio, valstybës þenklodaros iniciatyvas; 6) Tarpdis-ciplininio bendradarbiavimo skatinimas.

Apie universitetus diskutuota, kad jie yra vis dar pernelyg teoriniai, atsi-skyræ nuo realaus gyvenimo situacijø. Universitetuose turëtø bûti daugiau pa-skaitø, dëstomø srities profesionalø, ir studijuojantiems galimybiø dalyvautirealiuose projektuose. Universitetai turëtø skatinti aktyviai verslumà, verslømàstymà. Ugdymas iðlieka pernelyg individualistiniu, universitetuose nëraskirta pakankamai dëmesio gebëjimø dirbti komandoje plëtojimui. Paèiusuniversiteto dëstytojus taip pat reikia mokyti ir ðviesti. Meninis ugdymas iðliekalabai tradicinis ir atskirtas. Universitetai turëtø daugiau skleisti informacijosapie savo veiklà, plëtoti daugiau tarptautiniø ir daugiakultûriniø projektø.

Universitetuose turi bûti balansas tarp fizinës erdvës bei árangos ir tei-kiamø „minkðtøjø“ paslaugø. Atsiskyrimo vengimas yra svarbiausias dalykas,nes meno inkubatoriai gali tapti „miðriø“ inkubatoriø dalimi. Mëginimamssukurti realø bendradarbiavimà tarp skirtingø universitetø trukdo sisteminiopobûdþio problemos. Galbût KKI inkubatoriai gali tapti laboratorijomis uni-versitetø studentø baigiamøjø darbø ir projektø ágyvendinimo vieta. Tarptau-tinës inkubavimo paslaugø schemos ir tarptautinis konsultavimas galëtø pa-lengvinti KKI absolventø perëjimà á kûrybiná verslà.

Po baigimo kûrybinës erdvës suteikimas KKI absolventams bent 1 me-tams galëtø padëti jiems „iðankstinës inkubacijos“ etape. Universitetø fi-nansavimas turëtø bûti perþiûrëtas ir baigusiøjø verslo veikla turëtø bûtiávertinta. Universitetø uþduotis yra daugiau informuoti visuomenæ ir suinte-resuotus asmenis apie KKI potencialà kituose sektoriuose.

Kûrybiniø pratybø metu buvo diskutuojama, kad verslo paslaugos turëtø

bûti plëtojamos horizontaliai (reikalingas teisinio reguliavimo tikslinamas).„Atotrûkis“ tarp meno ir verslo privalo bûti maþinamas. Universitetai savo ruoþ-tu turëtø plëtoti integruotus verslumo ágûdþius. Vieðosios verslo paslaugos turë-tø bûti geriau koordinuojamos su ðvietimo ástaigø verslumo iniciatyvomis.

KKI yra sparèiai besivystanti sritis, todël studentai turi bûti tiesiogiaiátraukti á darbo procesà, apimant tarptautines praktikos vietas. Kitos kon-kreèios iniciatyvos, skirtos skatinti tarptautiná KKI aspektà, susijusá su univer-sitetais, yra ðios: 1) Dalyvavimas bendruose projektuose tarp universitetø irverslo ámoniø, pageidautina remiant vyriausybei; 2) Parama KKI pridëtineivertei; 3) „Dvigubø laipsniø“ skatinimas, kai studentai lygiagreèiai gali baigtiuniversitetø programas skirtingose ðalyse; 4) Tarptautinio konsultavimo sche-mos, tarptautinës praktikos vietos; 5) Bendradarbiavimas tarp universitetøpapildytas tarptautiniais tarpsektoriniais tinklais tarp universitetø ir verslo inku-batoriø ávairiose ðalyse.

KKI ámoniø plëtros etapai diskusijose buvo apibrëþiami skirtingai, re-miantis jø veiklos skirtingais rezultatais. Dauguma KKI ámoniø yra labaijaunos, kurios siekia greitø rezultatø ir nori pradëti pardavinëti savo pro-duktus. Ðioms ámonëms reikia iðbandyti ávairias idëjas ir sprendimus, jospaèios suranda vietà rinkoje ir kuria savo tinklà. Þymiai maþesnë dalis KKIámoniø pereina á plëtros antràjá etapà, kuriame siekiama vidutinio laikotarpiorezultatø: stiprinti savo pozicijà rinkoje, siekti pastovumo bei tarptautiðkumo.Tik keletas KKI ámoniø orientuoja savo veiklà á ilgalaikius rezultatus ir per-einà á treèiàjá plëtros etapà, kuriame pastovumas ir tarptautinis pripaþinimasjau pasiektas. Ðios ámonës kuria ilgalaikes strategijas, bando ávairinti savoprodukcijà, seka naujausias tendencijas tarptautinëje rinkoje, ir kartu tampasektinais pavyzdþiais jaunoms KKI ámonëms.

KKI bendrovës turi skirtingø problemø visose plëtros etapuose. Pradinisfinansavimas ir pinigai trumpalaikiam iðgyvenimui yra bûtini pradedantiesiems.Galimybë iðbandyti ávairias idëjas, pasinaudoti skirtingomis kompetencijomis(konsultantø, mentoriø ir pan. poreikis), galimybë pristatyti idëjastarptautiniuose renginiuose ir gauti gráþtamàjá ryðá, yra reikalinga KKI ámoniøveiklos pradþioje. Teisës aktai ir mokesèiø sistema, rinkos tyrimai, nacionalinërinkodara tampa svarbiais veiksniais kitam KKI ámoniø vystymosi etapui:intelektinës nuosavybës teisiø klausimai bei palanki teisinë aplinka smulkiamir vidutiniam verslui yra kertiniai sëkmingai KKI ûkinei veiklai. Prototipøkûrimas ir vystymas yra dar KKI verslo iððûkis pirmuose vystymosi etapuose.

Tolesnë KKI verslo plëtra negali ignoruoti pasauliniø tendencijø, kuriosformuoja tarptautinæ rinkà. Kûrybininkai turi dalyvauti tarptautiniuose ren-giniuose, plësti tarptautinius tinklus ir bûti pasirengæ formuoti tarptautinestarpdisciplinines komandas. Verslà remianèios paslaugos turëtø suteikti pa-slaugø kofinansavimà, palengvinti profesionalaus ávertinimo prieinamumàir atlikti rinkos tyrimus.

Universitetai savo ruoþtu turëtø skatinti studentø dalyvavimà mugëse,plësti tarptautines studentø mainø programas, kviesti dëstytojus ið uþsienio,suteikti daugiau galimybiø studentø praktikai eksporto ámonëse, ugdyti vers-lumo ágûdþius universitetuose, mobilizuoti motyvuotus ir verslius asmenis,ágyvendinti bendras programas tarp universitetø ir verslo. Universitetai turëtødaugiau dëmesio skirti intelektinës nuosavybës teisëms ir turëtø plësti verslolaboratorijas, kuriose galëtø bûti testuojama visa KKI produktø ekosistema.

KKI inkubatoriai turëtø suteikti naujoms KKI ámonëms 12-18 mënesiø„darbo uþmokestá“, reikalingà jø idëjø testavimui. Inkubatoriai turëtø ágy-vendinti ir dalyvauti tarptautiniø mentoriø mainø programose, sudaryti ben-dras valdymo komandas, kurios galëtø atlikti „eksporto ástaigø“ funkcijasspecifiniuose ar keliuose KKI sektoriuose. Mûsø inf.

Vitraþistas,profesoriusAlgirdasDovydënas

V. Jankausko nuotr.

AKADEMIJOSÞMONËS Lina Michelkevièë

Gimë 1983 m. Vilniuje. Mokësi J. Vienoþinskiodailës mokykloje, 2001–2005 m. studijavo Vil-niaus universiteto Filologijos fakultete, 2007 m.baigë semiotikos magistro studijas A. J. Greimosemiotikos ir literatûros teorijos centre. Nuo 2005m. Lietuvos fotomenininkø sàjungos narë. 2001–2005 m. Vilniaus universiteto fotoklubo narë,2003–2004 m. jo prezidentë. Nuo 2007 m. studijavo VDA doktorantûroje.Parengë straipsniø rinkiná ir katalogà „Fotografijos, istorijos, þemëlapiai“ (2007,su Vytautu Michelkevièiumi ir Agne Naruðyte), vadovëlio „Dailëtyra: teorijos,metodai, praktikos“ (2012) bendraautorë. Kuravo parodas: „Foto/karto/istorio/grafijos“, „Saviidentitetas“ (2004). Daktaro disertacijos tema „Dalyvavimopraktikos Lietuvos ðiuolaikiniame mene: analizës kriterijø ir vertinimo pro-blema“.

NAUJA MENOTYROS DAKTARË

Po daugiau nei pusantrø metø remonto vël pradëjo veikti VDA bibliotekos retøspaudiniø skaitykla. Joje atsirado daug permainø. Pakeistos knygø lentynos,

jose patogiau iðdëstyti saugomi leidiniai (pvz., atskirai sudëti þurnalai, þodynai,VDA leidyklos knygos, studentø baigiamieji darbai, asmeninës kolekcijos),

árengtos naujos kom-piuterizuotos darbo vie-tos skaitytojams, leidi-niø kopijavimui pasta-tytas modernus skene-ris. Deja, net ir atnauji-nus skaityklà, joje netil-po Norvegijos vienuo-liø dovanota menotyri-niø leidiniø biblioteka.Jai ðiuo metu ruoðia-mos atskiros patalpos.Skaityklos atnaujinimasatsiëjo 786 tûkst. litø.

V. Jankausko nuotr.

Paskutiná kartà susirinko senosios sudëties VDA Rektoratas Diplomø teikimas ðiømetiniams VDA magistrams. V. Jankausko nuotr.

Rygos Art nouveau architektûros parodoje