1

Nr. 9. 2015 m. liepaLietuvos socialdemokratų partijos

Vilniaus skyriaus naujienlaiškis

Vilniaussocialdemokratas

Juras Požela. Kad prieinami būstai neliktų tušti

Kad prieinami būstai neliktų tušti Praeitą mėne-sį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Seimo tribūnoje pristatė Vyriausybės veiklos ataskaitą ir svarbiausius per metus nuveiktus darbus. Tarp jų – nemažai valstybinės svarbos projektų, tokių kaip suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto užbaigimas, euro įvedimas, spartaus Lietuvos na-cionalinės ekonomikos augimo tempo išlaikymas. Nuveiktų darbų sąrašas išties platus.

Norėčiau pažvelgti į vieną iš sričių, kuri galbūt liko paraštėse, bet yra ne ką mažiau svarbi, įgy-vendinant visą Vyriausybės programą – jaunimo politiką. Konkrečiai į Vyriausybės programos 150-ąjį

2

punktą, apibrėžiantį siekius įgyvendinti pirmojo gyvenimo starto programą jauniems žmonėms. Šis siekis skamba taip:

„Sukursime ir įgyvendinsime pirmojo gyve-nimo starto programą jauniems žmonėms, kuri apimtų sklandų jauno žmogaus perėjimą iš švie-timo sistemos (prieinamas profesinis mokymas ir aukštasis mokslas) į savarankišką profesinę karjerą (lengvatinės paskolos, karjeros pradžios pagalba, pirmojo būsto įsigijimo programos), prieinamą socialinį būstą.“

Dar kovo mėnesį oficialiai pasiteiravau So-cialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), kas padaryta išpildant šį svarbų LR Vyriausybės programos punktą. Iš gauto atsakymo yra ir dėl ko pasidžiaugti, ir kur pasitempti.

Nuo šių metų pradžios pradėjo veikti įstaty-mas, leidžiantis asmenims ir šeimoms, įskaitant ir jaunus žmones, gauti valstybės paramą būstui įsigyti ar nuomotis. Ši parama skiriama kom-

pensuojant būsto įsigijimo, nuomos išlaidų dalį būstui arba padedant išsinuomoti savivaldybės būstą.

Užtikrinant prieinamą būstą jauniems žmo-nėms, už padarytą progresą įgyvendinant minė-tą Vyriausybės programos punktą, galima išties pagirti, nes matomi pozityvūs ženklai. Sukurtas plataus masto mechanizmas, užtikrinsiantis, jog tiek pirmojo būsto nuoma, tiek taupymas pradinei paskolos įmokai būstui įsigyti, jauniems žmonėms ir jaunoms šeimoms bus lengvesni nei anksčiau.

Beje, dar vienas teigiamas ženklas yra tas, jog parama būstui įsigyti ir išsinuomoti prisideda ir prie demografinių šalies problemų sprendimo, tokių kaip mažas gimstamumas, mat parama šeimoms didėja pagal tai, jeigu jie augina vaikus.

Tiesa, susidaro įspūdis, jog galbūt ne visi darbai padaromi iki galo. Vis dar neaišku, kaip užtikrinama, jog tikslinės visuomenės grupės,

kurioms galimybė pasinaudoti tokia parama yra aktualiausia, išties sužino, jog visa tai apskritai egzistuoja? Ar tikrai jauni žmonės, atitinkantys kriterijus šioms kompensacijoms gauti, aktyviai naudojasi lengvatomis ir yra apie tai informuo-jami? Esu tikras, kad kol kas apie šią naujovę vis dar trūksta komunikacijos iš viešųjų institucijų pusės, nors pats sukurtas mechanizmas ir yra geras.

Be to, lankantis mažesnėse savivaldybėse teko susidaryti įspūdį, kad tik kai kurios iš jų jauniems specialistams skiria būstus savo inici-atyva, norint sudominti juos grįžimu iš didesnių miestų. Vis dėlto, vieningos ir vienodai efektyviai visoje šalyje veikiančios sistemos vis dar neturi-me, nors ryškus regioninis nedarbas ir gyventojų mažėjimas rajonuose, yra aktualūs visoje Lietu-voje.

Vis tik, pirmojo gyvenimo starto programa jaunimui susideda ne tik iš būsto prieinamumo

3

užtikrinimo. Kitas svarbus jos aspektas yra sklan-dus jaunuolio perėjimas iš švietimo sistemos į savarankišką profesinę karjerą.

2015 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje darbo ieškojo net apie 31 tūkst. jaunuolių iki 29 metų. Nors po krizės jaunimo nedarbas ir yra sumažėjęs, prie to akivaizdžiai prisidėjo ir masinė emigracija, „išvejanti“ mūsų jaunimą geresnio gyvenimo ieškoti svetur ir būtent tokiu nemaloniu būdu mažinanti bendrą jaunimo nedarbo statis-tiką.

Ypatingai pažeidžiama tarp jaunų bedarbių yra grupė, kuri ne tik nedirba, bet ir nedalyvauja formaliame švietime bei jokiuose mokymuose. Tai yra mažiausiai motyvuoti jaunuoliai, – soci-alinė grupė, su kuria būtina nuosekliai dirbti iš valstybės pusės.

Kaip tik tam, siekiant pagerinti šių žmonių situaciją darbo rinkoje, ES lygmeniu buvo sukurta Jaunimo garantijų iniciatyva, kuri padėtų arba su-

grįžti į darbo rinką, gauti stažuotę, arba švietimo ir mokymų dėka persikvalifikuoti, o tada susirasti tokį darbą, kuris darbo rinkoje yra paklausus.

Deja, bet kol kas ši iniciatyva Lietuvoje juda labai lėtai ir šiuo metu neaišku, kaip ši, daug vilčių teikusi, profesinio orientavimo pagalba jaunimui skiriasi nuo, pavyzdžiui, įprastų Darbo biržos atlie-kamų funkcijų. Per pastarąjį ketvirtį kas mėnesį buvo registruojama 30 tūkst. laisvų darbo vietų, o nedirbančiųjų šalyje vis dar yra nemažai. Tad kur slypi tikroji problema? Manau, jog bent jau dalį jos gali paaiškinti vis dar nepakankamai sklandus ir efektyvus profesinis žmonių orientavimas ir nukreipimas.

Be abejo, būsto prieinamumas yra svarbus dalykas savarankišką gyvenimą norinčiam pra-dėti jaunam žmogui, nes aukštos būsto nuomos ir įsigijimo kainos neretai gali apsunkinti gyveni-mą profesinės karjeros pradžioje. Lietuvoje vis dar pernelyg daug jaunų žmonių iki 29 m., kurie

gyvena su tėvais. Gerai tai, jog valstybė šiuo metu jau nepalieka jų likimo valiai, užtikrindama atitinkamą paramą.

Tačiau lygiagrečiai negalime pamiršti ir pagal-bos jaunam žmogui integruojantis į darbo rinką. Juk prieinamas būstas neteks prasmės, jeigu jis liks tuščias dėl to, jog žmogus neturi darbo pagal savo įgūdžius. Nors šiuo atžvilgiu daug kas kalba apie nesugebėjimą sukurti patrauklias darbo vietas, dėl ko ypač kritikuojami regionai, nereikia pamiršti ir tinkamo profesinio orientavimo svar-bos, kas bent jau iš dalies galėtų padėti sėkmin-gai užpildyti laisvas darbo vietas. Ar pagaliau bus pasiryžta esminėms permainoms mūsų šveiti-mo sistemoje: pradedant viduriniu išsilavinimu ir baigiant aukštuoju mokslu?

Juras Požela yra LR Seimo narys, LSDP Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas

4

Įvyko LSDP Vilniaus miesto skyriaus Naujamiesčio ir Antakalnio poskyrių sąskrydis

Praėjusį savaitgalį Pailgyje rinkosi Naujamiesčio ir Antakalnio poskyrių bei svečiau iš kitų poskyrių. Nepaisant nevasariškų orų, netrū-ko nei geros nuotaikos, nei smagių pokalbių, nei pramogų.

5

6

A. Kontrimienė. Alergija vardu… vyrų ir moterų lygios galimybės

Praėjusią savaitę Briuselyje Europos lyčių lygybes institutas pristatė Europos lyčių lygybės indeksą. Mūsų šalies įvertinimas tikrai nedžiugino, nes Lietuva įvertinta dar dviem taškais mažiau (40,2 taškai iš 100 galimų), lyginant su 2010 metais. Aišku, mes galime save guosti ir sakyti, kad tai 2012 metų situacijos įvertinimas, tuo metu dirbo konservatorių ir liberalų vyriausybė, tad visa kritika turėtų būti skirta jai. Vis dėlto žemėjanti tenden-cija: 2005 m. 43,6 taškai iš 100 galimų; 2010 - 42,2; 2012 - 40,2 - verčia nerimauti. Ir patys matome, kad visuomenės nuomonę lyčių lygybės klausimais, moterų ir vyrų lygių klausimais keisti yra labai sunku.

Kai socialdemokratai Vilniaus savivaldybės taryboje pasi-ryžo dirbti koalicijoje su Liberalų sąjūdžiu, buvo tikrai ramu, kad žmogaus teisių klausimuose rasime puikų sutarimą.

Yra darbų ir veiklos sričių, kurias norisi prilyginti Sizifo pastangoms užridenti akmenį į kalną. Tai gali-ma būtų pritaikyti ir kalbant apie vyrų ir moterų lygias galimybes Lietuvoje. Įstatymą turime, programą taip pat, rengiamas programos priemonių įgyvendinimo planas, bet situacija keičiasi ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Ir kliūčių atsiranda ten, kur visai nesitiki.

7

Neabejojau, kad ir vyrų ir moterų lygių galimybių klausimas sulauks reikiamo dėmesio ir atitinkamų politinių sprendimų. Juo labiau, kad 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojo Vyrų ir moterų lygių galimybių įstatymo pataisos, įpareigojančios ir visas Lietuvos savivaldy-bes laikytis šio įstatymo nuostatų.

Patvirtintoje Valstybinėje moterų ir vyrų galimy-bių 2015-2021 metų programoje atsispindi nemažai problemų šioje srityje, kurias pastebime kiekvieną dieną. Vyrų ir moterų atlyginimų už tą patį darbą skirtumai tikrai dar bado akis, nors situacija po tru-putį gerėja. 2012 metais šis skirtumas sumažėjo iki 12,6 procento ir buvo 3,9 proc. mažesnis nei Euro-pos Sąjungoje (16,5 proc. ). 2013 m. moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje ir valstybės sektoriuje, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą, priva-lomąjį draudimą, sudarė po 13,3 proc., privačiajame sektoriuje – 15,8 proc.

Gal darbdaviai pagaliau suprato, kad ieškodami darbuotojų, į darbo skelbimą nebegali įrašyti: „Ieškau sekretorės ar referentės“, bet realybėje darbo pokal-byje jaunas vyras vis dar turės nemenką pranašu-mą prieš jauną mamą ar ištekėjusią jauną moterį,

kuriai netrukus gali prireikti motinystės atostogų. Darbą praradusioms vyresnio amžiaus moterims taip pat yra gerokai sunkiau jį vėl susirasti. Moterys vis dar sunkiau ryžtasi imtis verslo, ypač Lietuvos regionuose. Politikoje Lietuva yra tikrai unikali, nes du aukščiausius valstybės postus užima moterys, bet valstybės valdyme moterų skaičius auga ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. 2000–2004 m. Seimo kadencijoje buvo 15 Seimo narių moterų, 2012–2016 m. kadencijoje jų yra 33.

Tačiau iki Europos Sąjungos šalių vidurkio dar yra kur pasitempti. Vyriausybėje moterų taip pat mažuma. Penkioliktoje Vyriausybėje iš 13 Vyriau-sybės narių ministrų dvi buvo moterys, o dabarti-nėje Vyriausybėje – keturios. 2007 m. savivaldybių tarybose buvo 22 proc. moterų, 2011 m. – 22 proc. 2015 m. - iš 60 tiesiogiai rinktų merų – tik 5 mote-rys. Kokių gi permainų šioje srityje tikėjausi iš šaliai madas diktuojančios Vilniaus savivaldybės? Pačių mažiausių, pradžiai nors neignoruoti šios temos ir įsitraukti ją į savo politinę darbotvarkę.

Svarstant reglamentą ir savivaldybės komitetų funkcijas, deja, taip ir nebuvo išgirstas siūlymas

įrašyti į veiklos sritis vyrų ir moterų lygių galimybių klausimo. Tvirtinant Nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatus, jau komiteto vardu teiktas siūly-mas, kad į NVO tarybą sudarančių organizacijų są-rašą patektų ir vyrų ir moterų lygių galimybių klausi-mais dirbančių NVO atstovai taip pat liko neišgirstas, už jį nubalsavo tik keliolika tarybos narių. Tokio pat likimo sulaukė ir Socialdemokratų frakcijos siūlymas įvesti kvotas dėl lygaus lyčių atstovavimo įmonių valdybose. Vilniaus savivaldybės tarybos politikai jam nepritarė, o apmaudžiausia, kad prieš nubalsavo ir tarybos narės moterys.

Visada džiugu, kai Lietuva įvairiose srityje lenkia savo kaimynes, bet kad ši sritis sulauktų deramo dė-mesio, reikia bendrų pastangų. Neužtenka Nevyriau-sybinių organizacijų iniciatyvų, keliamų problemų, rengiamų konferencijų ir diskusijų, reikia kad vyrų ir moterų lygios galimybės taptų kasdienės politikos darbotvarkės dalimi. Be ironijos, pašaipų ir alergijos.

Auksė Kontrimienė yra LSDP pirmininko pava-duotoja, Ministro Pirmininko patarėja vyrų ir moterų

lygių galimybių klausimais

8

J. Bernatonis. Vidutinybių „kryžiaus žygis“ prieš J. Marcinkevičių

Kaip politikui turbūt man būtų naudingiausia patylėti. Visiškai nenorėčiau, kad šis klausimas būtų politizuotas.

Pagaliau poezija – tai ne mano kompetencijos sritis. Tikėjausi mūsų kultūros elito reakcijos. Deja, vi-dutinybių (Putinaitės ir Co) išpuolį prieš Tautos poetą Justiną Marcinkevičių palydėjo visuotinė elito tyla.

Todėl kalbėsiu ne kaip politikas, o kaip nenutau-tėjęs pilietis. Tam, kad po penkiasdešimties okupaci-jos metų galėtume atkurti nepriklausomybę, reikėjo išsaugoti tautos laisvės dvasią. Mes lenkiame galvas pasiaukojusiems rezistentams ir disidentams. Tačiau apie jų žygdarbius žinojo tik lietuvių dalis. Nemažiau svarbi buvo veikla tų, kurie realiame gyvenime žadino mūsų patriotizmą ir telkė nepriklausomybės darbui. Atšiauriomis sovietmečio sąlygomis tai galėjo įgyven-dinti tik savo srities genijai, kūrėjai: poetai, mokslinin-kai, dailininkai, kurių neįmanoma buvo užčiaupti.

Gimiau ir užaugau Kaune, kurį sovietmečiu vadino nacionalistų irštva. Mes, kauniečiai, tikrai ne blogiau už vilniečius (o gal ir geriau) įsivaizdavome dabartinę ateitį. Kai brendo atgimimas, manau, kad lūžio tašku

9

tapo Justino Marcinkevičiaus drama apie Lietuvos Karalių Mindaugą. Turbūt nesvarbu, ar praeitą savaitę prabilę vidutinybės tame įžvelgė aukos ar nugalė-tojo simbolį. Svarbu, kad poemos apie Mindaugą, Mažvydą ir Katedrą pažadino žmones, sutelkė Tautą lemiamam žygiui. Būdamas ambasadoriumi, nuėjau į Estijos lietuvių bendruomenės surengtą Justino Mar-cinkevičiaus jubiliejaus paminėjimo vakarą. Prisimenu jų nuoširdų susijaudinimą, kai mintinai padeklamavau ištrauką iš poemos „Siena“. Daugelis jų kartojo minti-nai patriotinius poeto posmus.

Atgimimas daugeliui išeivių buvo pats įsiminti-niausias ir garbingiausias laikas, į kurį vis sugrįždavo savo prisiminimuose. O Justinas Marcinkevičius ir jo poezija jiems buvo neatsiejama tautos atgimimo dalis. Taip, manyčiau, galvoja daugelis Sąjūdyje save įprasminusių lietuvių. Turbūt dabar svarbesnis klausimas, kodėl vidutinybės (Putinaitė ir Co) pradėjo „kryžiaus žygį“ prieš Tautos atgimimo patriarchą, poe-

tą Justiną Marcinkevičių. Kodėl panūdo sumenkinti talentą savo kūryba pakėlusį tautą?

Neatmesčiau, jog šie išpuoliai buvo atsakas į intelektualų ir politikų siūlymus pastatyti poetui Justinui Marcinkevičiui paminklą Vilniuje. Nemanau, jog siekiama, kad Lietuvoje nebeliktų nieko švento.. Galbūt atgimimo patriarcho vietą stengiamasi atlais-vinti tiems, kurie sovietmečiu po stalu špygą laikė ar į saują krizeno. Galbūt tai ir pavyks, jeigu šiandien visi tylėsime.

Tikiuosi, kad tarp intelektualų yra daug žmonių, pasirengusių apginti Justino Marcinkevičiaus atmini-mą. Jeigu atsirastų grupė tokių žmonių ar judėjimas, laikyčiau garbe jame dalyvauti. Mes privalome pasi-priešinti vidutinybėms, gerbti mūsų atgimimo istoriją, jos didžiavyrius, kitaip būsime paversti mankurtais...

Juozas Bernatonis, socialdemokratas

10

Mindaugas Janulionis: Graikijos ir Lietuvos kairiųjų tapatinimas neatspindi tikrovės

Graikijoje vykęs referendumas, kuris atskleidė, jog net 61 procentas graikų atmeta kreditorių reikala-vimus tęsti diržų veržimo politiką mainais į finansinės pagalbos paketą, Europoje sukėlė dešiniųjų politinių jėgų džiaugsmą, jog štai, pagaliau kairieji šioje šalyje priėjo liepto galą – išvaistė „visų mūsų“ pinigus ir jau netrukus bankrutuos. Dešiniųjų dominuojama Europos Komisija (EK) jau net parengė specialųjį planą, kaip įgyvendinti vadinamąjį „Grexit“, kuris, turbūt, taptų didžiausia dėme Europos Sąjungos (ES) istorijoje – iki šiol nei viena valstybė nebuvo pašalinta nei iš ES, nei iš euro zonos.

Tokia politikavimu persmelkta euforija netruko pasklisti jau ir tarp 2016 metų Seimo rinkimams besi-ruošiančios opozicijos bei jai talkinančių žiniasklaidos priemonių. Viešojoje erdvėje pradėjo sklisti dezinforma-cija, jog ne tik Graikijos, bet ir Lietuvos kairieji nesuge-ba sugeneruoti valstybei pajamų, gyvena iš praeitos Vyriausybės sutaupytų pajamų, jog visos jų idėjos populistinės, o kairioji ideologija pakenčiamai atrodo tik knygose. Opozicijos džiaugsmas seniausios demo-kratijos Europoje nelaime suprantamas – tikimasi, jog „žalias“ jaunimas ir politika nesidomintys žmonės viena ausimi išgirs, jog kairieji „nuvarė“ Graikijos ekonomiką,

11

todėl jie pavojingi ir Lietuvoje. Tačiau situacija dvejose šalyje skiriasi iš esmės.

Taip, Graikiją išties lengva kritikuoti – bendras vidaus produktas (BVP) nukritęs 28 procentais, o ne-darbas jau siekia 26 procentus. Tačiau graikų kairiųjų tapatinimas su Lietuvos socialdemokratais yra nera-cionalus. Lietuva, geopolitinių neramumų krečiamoje Europoje patyrusi didžiausią neigiamą poveikį savo ekonomikai, pernai vėlgi buvo tarp ES valstybių lyderių, kurių ekonomika augo sparčiausiai – BVP padidėjo 3 procentais. Tarptautinio valiutos fondo misijos Lietu-voje vadovas Christophas Klingenas teigė, jog 2014 metais Lietuvos ekonomika buvo labai atspari, o atsi-žvelgiant į eksporto aktyvumą, ekonomikos augimas smukti neturėtų.

Būtina pabrėžti ir tai, jog pasiektas ekonominis

augimas leido sumažinti nedarbo lygį iki 10,7 procento, padidėjo ir realusis darbo užmokestis. Žurnalo „Foreign Policy“ 2014 metų investicijų pelningumo indeksas rodo, kad Lietuva – palankiausia valstybė investicijoms Baltijos šalyse ir antra Europoje pagal prognozuojamą jų pelningumą. Be to, Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje pernai Lietuva paskelbta 41-ąja tarp 144-ių pasaulio konkurencingiausių valstybių, o pagal tiesiogi-nes užsienio investicijas ir technologijų diegimo rodiklį ji įsitvirtino gana aukštai – 7 vietoje.

Akivaizdu tai, jog Graikijos kairiųjų lyginimas su Lietuvos neatsipinti tikrovės. Mūsų šalis vis dar laikosi fiskalinės drausmės, tačiau atkaklus ir koncentruotas darbas leidžia įgyvendinti strateginius tikslus, kurie turi ilgalaikę naudą valstybei ir jos žmonėms. Tai patvirtina ir ligšiolė tyla iš opozicijos, neturėjimas kuo kritikuoti

Vyriausybės iki Graikijos krizės. Savo ruožtu Graikijos Vyriausybė išties daro

viską, kad įtiktų savo rinkėjams. Prieš rinkimus kalbėję, jog neleis graikams būti šantažuojamiems, jie iki šiol spyriojasi prieš kreditorių pasiūlymus veržtis diržus, net jei tai veda šalį į bankrotą. Ne tik ekonominė, bet ir politinė situacija šioje šalyje nepavydėtina. Graikijos politikai prieš rinkimus pažadėjo per daug, todėl dabar jiems tenkanti atsakomybė yra išties didelė našta, greičiausiai vedanti prie politinės savižudybės (pvz., finansų ministras Yanis Varoufakis jau atsistatydino).

Mindaugas Janulionis yra LSDJS Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas, LSDJS tarptautinių ryšių

sekretorius

12

Loreta Juškaitė. Gerovės samprata darnaus vystymosi kontekste. Ar „po manęs nors ir Tvanas”?

Per pastaruosius du dešimtmečius ekonomikos augi-mas padėjo išbristi iš skurdo daugiau nei 660 milijonams žmonių ir pakėlė pajamų lygį milijonams Žemės gyventojų, tačiau dažnai tai buvo daroma aplinkosaugos ir nedarnių sprendimų sąskaita.

Nesuderinti politikų ir institucijų veiksmai, laisvoji rinka, kapitalistinis vartojimas lėmė, kad Žemės natūralus kapitalas buvo švaistomas ir naudojamas ekonomiškai ne-efektyviai, negalvojant apie išteklių išeikvojimo sąnaudas ir jų atstatymo išlaidas. Ar įmanoma gerovė be augimo?

Tim‘o Jackson‘o nuomone, tikrai taip. Visame pasau-lyje žinomoje knygoje „Gerovė be augimo“ (p.s. išverstoje ir į lietuvių k.) jis atskleidžia naują pasaulio vystymosi modelį kaip perskirstant investicijas, sprendžiant socialines ir ekologines problemas, naudojant mažiau resursų galima

13

pasiekti gerovės ir be nuolatinio augimo. Žemė- tai ribotų išteklių planeta ir besaikis vartojimas ir augimas yra trum-paregiškas gyvensenos būdas. Kiek Žemė gali sutalpinti planetos gyventojų su tokiu vartojimo greičiu ir resursų švaistymu, nedarniu gyvenimo būdu ir kapitalistiniu mastymu? 8 milijardus o gal 10, 20? Ar dabartinis Žemės naudojimo „būdas“ nepakenks mūsų ateities kartoms? Il-gai atsakymų ieškoti nereikia, nes jau dabar daugelis šalių jaučia klimato kaitos pasekmes- ekstremalūs orai, potvy-niai, sausros, ledynų tirpimas, bioįvairovės mažėjimas ir migracija, gamtos skurdėjimas ir tai tik dalis problemų, kurioms sureguliuoti reikia ne tik daugybės žmogiškųjų, bet ir finansinių išteklių.

Svarbu pastebėti, kad dabartinis ekonomikos augimo modelis, kaip gerovės garantas, pilnai neišsprendė skurdo ir nedarbo problemos, o socialinė atskirtis tarp žmonių nuolat auga. Pagal 2013 metų statistiką, 1 proc. turtingųjų žmonių valdo 39 proc. pasaulio viso turto, ir per ateinan-čius metus šis skaičius dar augs, todėl turtingieji taps dar labiau turtingi, ir socialinės atskirties problema taps tikru iššūkiu.

Ar tikrai ekonominis augimas, kuris visą laiką matuo-jamas kaip Bendrojo Vidaus Produkto (BVP) augimo inten-syvumas, yra tas rodiklis atspindintis Vystymosi sėkmę ir visuomenės gerovę? Pasaulis pradėjo kalbėti apie papildo-

mą rodiklį- „žaliąjį BVP“ (angl. Green GDP), kuris įvertina ir Valstybės nuostolius dėl bioįvairovės sumažėjimo ir klima-to kaitos. Kinija buvo pirmoji šalis pasaulyje, kuri dar 2006 metais suskaičiavo, kad 2004 metų ekonominiai nuosto-liai dėl užterštumo ir klimato kaitos siekia 66,3 milijardus dolerių arba 3,05 procentus visos ekonomikos.

Kitas visuotinis Gerovės indeksas- Žmogaus socia-linės raidos indeksas (angl. Human Development Index), kuriuo matuojama valstybių gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė, raštingumas, švietimo ir pragyvenimo lygis. Lie-tuva 2014 metais užėmė garbingą 35 vietą ir pakilo 0,003 punkto aukštyn, lyginant su 2013 metais, palikdama už nugaros kitas ES šalis- Lenkiją, Slovakiją, Maltą, Portugali-ją, Vengriją, Kroatiją ir Latviją.

Gerovė yra labai subtili ir visą apimanti būsena. Tai ne vien materialinės vertybės ir ekonomikos augimu pagrįs-tas gyvenimo būdas, gal todėl dar 1974 metais ekono-mistas Richardas Easterlinas pradėjo nagrinėti gerovės (laimės) koreliaciją su gaunamomis pajamomis. Tolimesni tyrimai parodė, kad žmogus pasiekęs tam tikrą gaunamų pajamų (uždarbio) lygį (komforto zoną), jaučiasi tiek pat laimingas kaip ir žmogus gaunantis žymiai daugiau paja-mų (uždarbio). Šis fenomenas buvo pavadintas Easterlino paradoksu, tiksliau „daugiau pinigų-tiek pat laimės“. Taigi, gerovės ekonomika yra ne tik BVP rodiklis, bet ir daug kitų

subjektyvių dalykų, todėl geros pajamos savaime nėra gerovės garantas, o tik viena iš sudedamųjų dalių. Taigi kokia yra Gerovės valstybė ir Gerovės formulė?

Gerovės valstybės ideologiją bando nagrinėti profe-sorius A. Guogis, kurio su bendraautoriais išleistoje kny-goje teigiama, kad „Gerovės valstybė – socialinių institutų visuma, leidžianti valstybei reguliuoti ekonomiką, preky-bą, socialinę sferą, dirbančiųjų ir darbdavių santykius, kainodarą, socialinį ir materialinį aprūpinimą, gyvenamąją statybą, darbo, sveikatos ir socialinę apsaugą ir draudimą, užimtumą, netgi kultūrą ir mokslinius tyrimus.

Gerovės valstybei pasak socialdemokratinės ideo-logijos yra būdinga aukštas BVP, žemas socialinę nely-gybę atspindintis GINI koeficientas, aukštas užimtumas, žemas nusikalstamumas, normali gamtinė, urbanistinė ir informacinė aplinka, sveikatingumas ir ilgaamžiškumas, socialinis apgintumas ir žmogaus teisės, pilnatvė ir pasi-turėjimas šeimoje bei giminėje, kaimynystėje ir bendruo-menėje, organizacijose bei valstybėje, pagarba ir atsakin-gumas darbe bei laisvalaikyje. Tik kai yra sukurta pastovi sistema, galima leisti kai kurias sferas perduoti privačios iniciatyvos valdymui, nes pasak liberalios ideologijos ji geriau sugeba tvarkytis su biurokratija, be kurios valstybi-nis reguliavimas yra neįmanomas. Tačiau šios sferos vis tiek palieka valstybės kontrolėje, kad būtų išlaikyti gerovės

14

valstybės standartai. Socialdemokratai gerovės valstybę laiko tarpine stadija kelyje į demokratinio socializmo visuo-menę.“

Taigi kokia yra „gerovės formulė“? Daugybė atliktų analizių, praktika parodė, kad žmogaus gerovei svarbu yra ne tik geros pajamos (auganti ekonomika), bet ir saugi ir gera socialinė aplinka (mažas nusikalstamumas, sociali-nės garantijos, sveikatos paslaugos, išsilavinimas, kultūra ir kt.) bei švari aplinka. Todėl Gerovės valstybė yra neatsie-jama ir nuo aplinkosaugos. Siekiant subalansuoti tarpusa-vyje ekonomikos augimą, aplinkosaugą ir geros socialinės aplinkos kūrimą, siektina gyventi pagal Darnaus vystymo-si ideologiją. Ji remiasi principu, kad ekonomikos augimas turi būti visą apimantis, t.y. sumažinantis skurdą ir soci-alinę nelygybę, svarbų dėmesį skiriant aplinkosaugai bei užtikrinantis ateities kartų poreikius. Darnus vystymasis yra pasaulio ir valstybių gerovės ilgalaikė ideologija.

Europos Sąjungos 7-toji Aplinkos veiksmų programa teigia: „2050 m. gyvensime gerai paisydami planetos eko-loginių ribų. Mūsų klestėjimo ir sveikos aplinkos pagrindas – inovacinė žiedinė ekonomika, kurioje niekas nešvais-toma veltui, darniai valdomi gamtos ištekliai, o biologinė įvairovė saugoma, vertinama ir atkuriama taip, kad didėtų mūsų visuomenės atsparumas.” Kitas svarbus Europos

Sąjungos strateginis dokumentas „Europa2020“- augimo strategija, kurios pagrindiniai tikslai yra pasiekti tam tikrus rodiklius iki 2020 metų gyventojų užimtumo, klimato kai-tos ir energetikos, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros, švietimo ir kovos su skurdu ir socialine atskirtimi srityse. Strategija „gyvuoja“ jau 5 metus, tačiau 24 mln. bedarbių ir apie 120 mln. skurde Europos Sąjungos šalyse gyve-nančių piliečių rodo, kad užsibrėžti tikslai buvo pernelyg nepamatuoti su galbūt netinkamai parinkta strategija arba tai tebuvo politinės kampanijos dalis. Galbūt dėl to ši strategija sulaukia daug ekspertų ir pačių ES pareigūnų kritikos ir nuogąstavimų, kad strategijos tikslai taip ir liks nepasiekti.

Lietuva dar 2004 metais stodama į Europos Sąjungą pasirašė Sąjungos sutartį, kurioje įsipareigojo įgyvendinti darnaus vystymosi principą. ES sutarties 3 str. 3 d. teigia „Sąjunga siekia Europos, kurioje vystymasis būtų darnus, pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu ir stabilio-mis kainomis, didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybės gerinimu.“ Lietuvoje darnus vystymosi politikos formavimas vis dar statomas ant aplinkosaugos pamatų, todėl ir darnaus vystymosi srities kuravimas yra pavestas

Aplinkos ministerijai. Lietuva jau nuo 2000 suformavo darnaus vystymosi politikos gaires, o pirmoji Nacionalinė Darnaus vystymosi strategija patvirtinta 2003 metais, kuri paskutinį kartą atnaujinta 2011 metais. Darnus vystyma-sis yra ilgalaikis procesas, todėl labai svarbu turėti ilgalaikę viziją ir aiškiai užsibrėžtus tikslus.

Kaip Lietuva atrodys 2030 ar 2050 metais? Ar mes turime aiškią ilgalaikę Gerovės viziją ir tikslus? Doku-mentas „Lietuva 2030“ yra Lietuvos pažangos strategija, patvirtinta 2012 metais, kuri formuluoja Gerovės viziją ir tikslus iki 2030 metų, tačiau sulaukė daug kritikos dėl savo ilgaamžiškumo ir ambicingų/neįgyvendinamų tikslų. Strategija siekiama nurodyti gaires tolimesniam Lietuvos vystymuisi ir siekiama, kad valstybė taptų modernia, verž-lia, atvira ir sumanios ekonomikos, visuomenės ir valdymo šalimi. Pabrėžtina, kad ši strategija yra išleista „anksčiau laiko“, nes pirminė ilgalaikė Valstybės strategija buvo priimta 2002 metais ir turėjo galioti iki 2015 metų, tačiau artėjant 2012 metų LR Seimo rinkimams, buvo inicijuotas šios strategijos parengimas.

Pažymėtina, kad už šios strategijos priėmimą vienin-gai balsavo konservatoriai ir Liberalų Sąjūdžio atstovai, o 14 LSDP frakcijos narių susilaikė. Kelia įtarimų, kad šios strategijos rengimas galėjo būti tik politinis konservatorių

15

siekis „užsidirbti“ papildomų balsų per LR Seimo 2012 metų rinkimus. LSDP bičiulis p. G. Kirkilas labai taikliai pastebėjo ir pasisakė apie „Lietuva2030“ dokumentą: „Šiuo atveju galbūt mums reikėtų eiti panašiu keliu kaip daro Suomija, kuri turi Ateities komitetą. Ten schema tokia: Vyriausybė ruošia Baltąją knygą ir komitetas, kuris yra pakankamai savarankiškas parlamento struktūroje, turi savo finansus, gali kviesti ekspertus ir viską įvertinti. Tokiu atveju tos strategijos „nepakimba“. Šiuo atveju tai yra daugiau politinis vienos ar kitos politinės partijos, koalicijos pageidavimas“ . Apibendrinant, susidaro įspūdis, kad „Lietuva2030“ yra daugiau politinis nei ekspertinis dokumentas.

Reikia pasidžiaugti gerb. ministro Pirmininko A. Butkevičiaus iniciatyva ir pagaliau 2014 metais atnaujin-ta Nacionalinės darnaus vystymosi komisijos sudėtimi ir nuostatais. Labai lauktinas ir šios naujos komisijos posėdis, kuri nebesirenka nuo 2005 metų. Lietuva, kaip ir kitos šalys vis tiek turės pereiti prie Darnaus vystymosi ideologijos nori to ar ne, nes Jungtinės Tautos ambicingai formuoja naujus ilgalaikius Darnaus vystymosi tikslus (angl. Sustainable Development Goals), kurie bus patvir-tinti jau 2015 metais ir pakeis Tūkstantmečio vystymosi

tikslus (angl. Millenium Development Goals) ir bus skirti ne tik besivystančioms, bet ir išsivysčiusioms šalims, ir turės būti įgyvendinti visų šalių Nacionalinėje politikoje. Šiomis dienomis (2015 m. birželio 26 -liepos 8 d.) vyko JT Aukšto lygio politinis forumas, kuriame susirinkę visų 193 šalių prezidentai, ministrai, atstovai diskutavo apie Darnaus vystymosi procesą, jo įgyvendinimą, tikslus ir siekius, bei buvo apžvelgti Darnaus vystymosi tikslai, kuriuos jau netrukus turės pradėti įgyvendinti visos šalys.

Vienas iš reikšmingesnių dokumentų, siekiant Dar-naus vystymosi Lietuvoje, yra 2015 m. balandžio mėn. LR Seimo patvirtinta Nacionalinė Aplinkos apsaugos stra-tegija, kuri formuoja Aplinkos apsaugos ilgalaikius politi-kos principus bei apibrėžia Lietuvos aplinkos apsaugos prioritetus bei viziją iki 2050 metų. Tikru iššūkiu tampa šią strategiją perkelti į Vietos Savivaldos lygmenį ir Vilniaus miestui sukurti savo Aplinkos apsaugos strategiją ir nusi-matyti aiškius tikslus, o gal net ir visą Darnaus vystymosi strategiją.

2015 m. liepos 2 d. susirinkusi LSDP Vilniaus miesto skyriaus Darnios plėtros komisija užsibrėžė svarbų ir drąsų tikslą suformuoti Darnaus vystymosi viziją Vilniaus miestui – „Vilnius 2030“, siekiant užtikrinti gyventojams

saugią ir gerą socialinę aplinką, rūpintis aplinkosauga ir siekti tvarios ekonomikos augimo. Verta pasvarstyti ir apie naujos socialdemokratinės alternatyvos socialiberaliai strategijai „Lietuva2030“, kurios rengimą galėtų inicijuoti socialdemokratai, sukūrimą. Nacionalinė Lietuvos pažan-gos strategija dvidešimtmečiui – „Lietuva 2035″ būtų ti-krai ambicingas akademinis, ekspertinis ir politinis iššūkis dešiniesiems. Juk senos patarlės sako, kad „diskusijose gimsta tiesa“ ir „tobulumui ribų nėra“, o tai verčia apsvars-tyti ir tokį variantą.

Gerovės Lietuva- tai valstybė, kurioje visiems gera gyventi ir bus gera gyventi (p.s. nepamirškim ateities kar-tų). Tikslas paprastas ir aiškus, tik kažkodėl labai sunkus įgyvendinti. Valstybė- tai žmonės, todėl siekiant Lietuvos Gerovės, solidarumas, demokratija ir pilietiškumas- tai pamatai ant kurių turi būti kuriama visuomenės ateitis, o darnaus vystymosi ideologija yra pati veiksmingiausia siekiamybė žmogaus tarp žmonių ir jo aplinkos harmoni-jos bei užtikrintumo dėl ateities.

Loreta Juškaitė, LSDP Vilniaus miesto skyriaus Darnios plėtros komisijos pirmininkė

16

G. Paluckas. Tautinės Lietuvos pabaiga?

Nepilnos socialinės struktūros šalis su negyvybin-go valstybingumo užuomazgomis. Daugmaž taip Lie-tuvą 20a. pradžioje vertino didžiosios vakarų Europos valstybės.

Lietuviškai kalbančio elito nėra, 90 procentų tautinių lietuvių gyvena kaimuose, ekonominiu požiūriu kraštas neišvystytas. Kai kurie istorikai kalba net apie tai, kad lietuviškai kalbantys valstiečiai buvo imlesni pasaulinės socialistinės revoliucijos idėjoms (juk dau-gelis tarnavo dvaruose), o ne Lietuvos valstybingumo atkūrimui.

Tokiomis aplinkybėmis tautos sąmonę pažadin-ti galima tik galingais vaizdiniais. Sąsajų su tikrove turinčia pasaka, kuri nupieštų Lietuvą tokią patrauklią

ir reikalingą, kad žmonių galvose atgimtų poreikis savo valstybei. Selektyvus senųjų LDK valdovų ir pasiekimų vaizdinių rinkinys labai tiko J. Basanavičiui (ir kitiems), mėginantiems papasakoti Lietuvą iš naujo. Būtent selektyvus, nes neplėšant istorijos puslapių ar nestu-miant netinkančios informacijos į paraštes, patrauklios, viliojančios Tautinės Valstybės vizijos iš LDK istorijos nesukonstruosi.

LDK ir tautinės Lietuvos supratimas neturi nieko bendro. LDK pirmiausia buvo politinis darinys, o lietu-viškoji kultūra tuo metu intensyviai maišėsi su lenkiš-kąja ir rusėnų kultūromis. Dėl šios priežasties didžiąją Lietuvos kunigaikštystę (ir jos istorinius laikotarpius) reikėjo pagražinti bei erotizuoti, siekiant padidinti vizijos

17

patrauklumą.Šiais laikais, tai tikrai nieko neturėtų stebinti, nes

įvykiai, reiškiniai, daiktai yra nuolat ir stipriai gražinami iškraipant informacija ir formuojant „trendus“, „bran-dus“ ir panašius dalykus. Tada tai suveikė. Pasėta valstybingumo idėjos sėkla sudygo ir tautinė Lietuvos valstybė gimė. Tačiau kartu išaugo ir antilenkiškumas bei antisemitizmas. Tai, žinoma, stipriai veikė šalies santykius su kaimynais bei valstybingumo raidą apskritai. Nugrimuota istorija tapo naujosios valstybės pamatu.

Nepaisant to, kad pirmosios respublikos projektas gyvavo vos 20 metų, dabartinę Lietuvą atkūrėme bū-tent tos Tautinės Lietuvos pagrindu. Kaip paveldą per-ėmėme ir pirmosios respublikos ydas - iškreiptą LDK raidos suvokimą, nemeilę lenkams ir žydų bendruome-

nei (jos likučiams). Ir tol, kol „stiprybės semsimės" iš anos, tautinės, Lietuvos, šių ydų neatsikratysime.

Naujoji, nepriklausomybės laikotarpio, lietuvių karta save jau tapatina su atvirumo, kultūrų maišymosi ir sugyvenimo dvasia sklindančia iš Europos. Ši dvasia neturi nieko bendro su A. Smetonos tautine Lietuva.

Galų gale ekonominės, demografinės sąlygos dik-tuoja, kad Lietuvai teks atsiverti, įsileisti ir pamilti kito-kius žmones iš kitų šalių. Tautinės valstybės koncepci-ja, kažkada sukūrusi ir išlaikiusi valstybingumo poreikį apatiškos (o vėliau ir okupuotos) visuomenės sąmonė-je, šiandien tapo mūsų šalies vystymosi kliūtimi. Mūsų laukia naujos, atviros Lietuvos kūrimo procesas.

Gintautas Paluckas, Vilniaus miesto vicemeras, socialdemokratas

18

Ambasadorius Rusijoje propaganda vadina žinias apie Baltijos šalių nepriklausomybės tyrimą

Lietuvos ambasadorius Maskvoje Remigijus Motu-zas propaganda vadina šią savaitę Rusijos žiniasklaidoje paskelbtą žinią apie tyrimą dėl Baltijos šalių nepriklauso-mybės pripažinimo 1991 metais.

Komentuodamas tai, jog Lietuva vienintelė nesiuntė jokio diplomatinio atstovo į gegužės 9 dienos, kai rusai mini Pergalės dieną, renginius, R.Motuzas teigė sulau-kęs daugiau reakcijos iš partnerių Europoje, o ne Rusijos pareigūnų.

„Jeigu atvirai, tai daugiau klausimų sulaukiau iš Europos Sąjungos valstybių ambasadorių nei kolegų iš Kremliaus. Buvo stebimasi, kad mūsų ambasada yra čia, Maskvoje, todėl mes turime dalyvauti. Tai buvo draugiš-kas, aišku, samprotavimas, tačiau daugiau nusistebėjimo buvo būtent iš tų valstybių ambasadorių, kurios turi drau-giškesnius ryšius su Rusija“, – kalbėjo R.Motuzas.

„Aš nesulaukiau nei vieno oficialaus klausimo iš Rusijos Užsienio reikalų ministerijos. Tiktai prieš skiria-mųjų raštų (balandžio pabaigoje) įteikimą Vladimirui Putinui buvo draugiškai pasakyta, kad neliko nepa-stebėta, jog jūs nedalyvausite parade. Bet čia buvo

daugiau pajuokavimo“, – pridūrė jis.Kalbėdamas apie tai, kad Rusija birželį pratęsė

Europos Sąjungos (ES) ir kelių kitų šalių kai kurių maisto produktų embargą, ambasadorius teigė, jog normaliems ekonominiams santykiams su Rusija atkurti prireiks „tikrai nemažai“ laiko, bet tai priklausys pirmiausia nuo pačios Rusijos.

„Aišku, kad tradicinių Rusijos rinkų netekimas yra tam tikra problema. Grįžti į rinką nebus paprasta, kadangi Rusijos Vyriausybė sudarė palankesnes sąlygas vietos gamintojams, o atsiradusias nišas taip pat labai stengiasi užpildyti eksportuotojai iš Azijos ir Pietų Amerikos“, – kal-bėjo R.Motuzas.

Pasak ambasadoriaus, dvišalių pokalbių metu Rusi-jos pareigūnai primena, jog Lietuva turi galimybę naudotis ir „Gazprom“ dujomis, jog su Rusija galima derėtis dėl „tam tikrų“ kainų, sąlygų.

R. Motuzas Lietuvos ambasadoriaus Rusijoje parei-gas oficialiai pradėjo eiti gegužės 28 dieną.

Delfi.lt

19

Seimo pavasario sesijos apžvalga

Baigėsi Seimo šeštoji (pavasario) sesija. Pastarąjį pusmetį ypač didelis dėmesys buvo skiriamas nacionaliniam saugumui, krašto apsaugos stiprinimui, socialiniams ir darbo santykių klau-simams, viešųjų finansų drausmės užtikrinimui, kovai su šešėline ekonomika, korupcijos prevencijai ir kitiems visuomenei svarbiems klausimams.

Vienas svarbiausiųjų Seimo priimtų sprendimų – Valstybės gy-nimo tarybos siūlymu penkeriems metams sugrąžinta privalomoji pradinė karo tarnyba. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į geopoliti-nę situaciją – Rusijos veiksmus Ukrainoje ir išaugusį karinį aktyvu-mą Baltijos jūros regione.

Padidinti Vidaus reikalų sistemoje dirbančių pareigūnų atlygi-nimai ir socialinės garantijos, pakelti pareiginės algos priedų už turimus laipsnius koeficientai. Nustatytas kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas, kurio rezultatai tiesiogiai turės įtakos darbo užmokesčio dydžiui.

Buvo priimtos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, pritaikant prie pasikeitusios geopolitinės situacijos ir tokiu būdu su-stiprinant informacinės erdvės apsaugą nuo Lietuvos nacionalinio saugumo interesams kenkiančios informacijos.

20

Priimtos Mokesčių administravimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama kovoti su nelegaliomis pajamomis. Finansų institucijos įpareigotos nuolat teikti mokesčių inspekcijai informaciją apie asmenų sąskaitas, jų metinių apyvartų dydį, sąskaitų likutį metų pabaigai, palūkanas, skolinius įsipareigojimus ir pan.

Pratęsta iki 2016 metų gruodžio 31 dienos 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio lengvata šilumos energijai ir karštam vandeniui.

Seimo sprendimu, kompensacijos senatvės pensijų gavėjams, 2010-2011 metais dirbusiems ir gavusiems papildomai sumažintas pensijas, bus pradėtos išmokėti 2016 metais. Kompensacijos bus išmokėtos per trejus metus.

Priimtos Švietimo įstatymo pataisos, leidžian-čios mokykloms tinkamai pasiruošti vidurinės moky-klos tipo panaikinimui ir kokybiškai įvykdyti mokyklų akreditavimą.

Įstatymų rėmuose nustatyti pieno rinkos dalyvių santykiai. T.y. nustatyti žalio pieno pirkėjui draudžia-

mi atlikti nesąžiningi veiksmai. Jis negalės nepa-grįstai mažinti pieno supirkimo kainos arba mokėti skirtingą kainą tos pačios grupės pardavėjui.

Atsižvelgdamas į pastaruoju metu vykusius ke-lionių organizatorių nemokumo ir bankroto atvejus, dėl kurių tiesioginę žalą patyrė turistai, Seimas susti-prino turistų apsaugą ir turizmo paslaugų teikėjų stebėseną.

Šeimos srityje priimtos Civilinio kodekso patai-sos dėl vaikų globos (rūpybos). Likęs be tėvų globos vaikas bus apgyvendinamas valstybinėje arba nevy-riausybinėje vaikų globos institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje. Taip pat priimtos Civilinio kodekso patai-sos dėl santuokų registravimo vietos.

Švietimo srityje Seimas Vyriausybei pasiūlė rengti bendrojo ugdymo mokyklų finansavimo mo-delį, grindžiamą klasės (grupės) krepšelio principu.

Eilę sprendimų Seimas priėmė teisinėje srityje. Už kontrabandinių prekių įsigijimą grės administra-cinė atsakomybė. Didės baudos už žiaurų elgesį su

gyvūnais. Padidintos baudos už rūkymą vietose, kuriose draudžiama tai daryti ir kt.

Siekdamas užtikrinti veiksmingesnę valstybės saugumui ar visuomenei riziką keliančių užsieniečių migracijos kontrolę, mažinti tokių asmenų laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvoje grėsmę, Seimas patobulino leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo tvar-ką.

Ne visus klausimus Seimui pavyko suderin-ti šios sesijos metu, dar liko pradėtų ir nebaigtų svarstyti įstatymo projektų – nemokamas maitini-mas pradinukams ir priešmokyklinukams; vardų ir pavardžių rašymas, naudojant lotyniškos abėcėlės raides dokumentuose; Mokslo ir studijų įstatymo pa-taisa, kurioje siekiama apibrėžti gerai besimokančio studento sąvoką ir kt.

Atsakingo, gerai išdiskutuoto, pamatuoto išmin-tingais sprendimais darbo liko ir kitai, rudens sesijai. Prie šių bei kitų darbų Seimo nariai sugrįš rugsėjo 10 dieną.

21

Šešių partijų lyderiai pasirašė nacionalinį parlamentinių partijų susitarimą dėl emigracijos

Emigracija yra naciona-linė lietuvių tautos problema, todėl būtina Lietuvoje kurti są-lygas, skatinančias emigran-tus sugrįžti, dirbti ir gyventi savoje šalyje. Siekiant, kad per 2015–2020 metų laikotarpį emigracijos srautų rodiklis būtų žymiai sumažintas – nuo 18 iki 9 procentų, akcentuo-jant, jog dabartiniai emigraci-jos mastai lietuvių tautai gali turėti negrįžtamų pražūtingų pasekmių, dėl emigracijos lietuviams prarandant tapaty-bę, nykstant žmonių santykiui su Tėvyne, antradienį (birželio 30 d.) Seime iškilmingai buvo pasirašytas Nacionalinio par-lamentinių partijų susitarimas dėl emigracijos.

22

Dokumentą pasirašė Ministras Pirmininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Butkevičius, partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmi-ninkas Rolandas Paksas, Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys.

Politinės partijos įvertina tai, kad migracija yra epochinio masto globalizacijos sukelta socialinė problema, kurios sprendimui būtina nuosekli ir tolia-regiška tarptautinio bendradarbiavimo politika.

„Šiuo susitarimu pasirašiusios partijos pažada kuo greičiau įgyvendinti įsipareigojimus jame. Kitas žingsnis turi būti priemonių planas. Vyriausybė jau

pradėjo įgyvendinti programą „Renkuosi Lietuvą“, dabar sklaida turės būti ir iš Seimo narių, ne vien tik iš Vyriausybės pusės. Dabar daugiau kalbama ir agituojama, kad į Lietuvą sugrįžtų mūsų tautiečiai, čia gyventų ir čia dirbtų. Manau, kad numatytos priemonės jauniems žmonėms, kurie galbūt nusi-teikę išvažiuoti, irgi leis apsispręsti čia pasilikti ir čia dirbti“, – pasirašymo ceremonijoje kalbėjo Ministras Pirmininkas A. Butkevičius.

Parlamentinių partijų susitarime taip pat siekia-ma sukurti ilgalaikę nacionalinę programą, siekiant emigracijos ir reemigracijos bei migracijos srautų teigiamo balanso, o vykdant efektyvią demografinę politiką pasiekti, kad Lietuvoje 2025 metais gyventų 3,5 milijono gyventojų.

23

Juras Požela: jaunavedžiai galės tuoktis bet kurioje savivaldybėje

Seimas šiandien priėmė Civilinio kodekso pa-taisas, kuriomis santuoką bus galima sudaryti bet kurioje Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigoje. Iki šiol tai buvo galima daryti tik savivaldybėje, kurioje dekla-ruota jaunavedžių ar jų tėvų gyvenamoji vieta.

Socialdemokratas J. Požela džiaugėsi, jog paga-liau įstatymais nebus varžoma būsimų sutuoktinių teisė laisvai pasirinkti savo santuokos vietą:

„Manau, kad prieš tai galiojusios nuostatos buvo visiškai nelogiškos ir neatitinkančios žmonių poreikių ir norų. Juk neretai jaunieji nori tuoktis nebūtinai ten, kur gyvena jie ar jų tėvai“, – tvirtino parlamentaras, pridurdamas, jog po 2009 m. įstatymo pataisų suteik-ta laisvė rinktis – santuokų rūmuose ar kitoje pasi-rinktoje vietoje norima įregistruoti santuoką – pradėjo naują reiškinį – išvykstamąsias santuokas. Statistika rodo, jog išvykstamųjų santuokų skaičius savivaldy-bėse nuosekliai auga, o paslaugų pasiūla ir plėtra irgi patvirtina tokių pataisų poreikį.

Paskutiniu metu buvo pastebima, jog santuoką norintys įregistruoti kitur, tarkime, pajūryje, buvo pri-

versti ieškoti originalių, bet ne visuomet itin malonių sprendimų.

„Tarkime, abu jaunavedžiai registruoti Vilniuje, bet prisiekti amžiną meilę norėtų kur nors Kuršių neri-joje. Tokiu atveju jiems reikėdavo ieškoti būdų, kaip savaitei tapti tos savivaldybės, kurioje vyks jų šventė, gyventoju. Būdavo ieškoma draugų, pažįstamų, kurie galėtų padėti, o iškart po vestuvių persiregistruojama atgal į savo gyvenamą savivaldybę. Sutikite, kad tai truputėlį absurdiška. Nuo šiol jokių panašių nuotykių jaunavedžiams patirti nereikės“, – tikino Seimo narys.

Civilinio kodekso pataisos įsigalios nuo šių metų liepos 10 d., todėl savo norimą santuokos sudarymo vietą galės rinktis jau šią vasarą aukso žiedus sumai-nysiantys įsimylėjėliai. Panaši praktika, kai nėra riboji-mų, kurioje vietoje galima įteisinti santuoką, egzistuo-ja Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje bei kitose šalyse.

Ligita Poškaitė-Balkauskė, Seimo nario Juro Poželos padėjėja

24

Vidmantas Striška: labai kitokia Joninių šventės magija „Senevitoje“

Kadangi senų senovėje vasaros saulėgrįžos šventė buvo švenčiama tikrai ne vieną dieną, manau, kad neprašausiu pasidalydamas savųjų Joninių įspūdžiais. Iš tiesų tai stebuklų pilna šventė. Ilgiausia diena ir pati trumpiausia naktis. Antrosios Kūčios metuose. Diena, kuri vienija, kuri stiprina, kuri susieja ir priverčia patikėti stebuklu.

Kartu su kitais gerais žmonėmis dalyvavau Joninių šventėje globos namuose „Senevita“. Suradome ten ir Jonų, ir Janinų, kuriuos visi drauge apipynėme įvairių žolynų vainikais, linkėdami sveikatos, stiprybės, ąžuolų tvirtumo. Seneliai aktyviai ir noriai rinkose globos namų

25

vasaros terasoje, kurioje sukomės įvairių liau-diškų šokių ritmu. Ir Joninių laužą kūrenome, ir sumuštinius kepėme, karštais saldžiais zefyrais vaišinomės.

Seneliai dalijosi savais Rasų šventės pri-siminimais, priminė mums Joninių papročius, mokė magiškų burtų, pyragų receptų. Lengvą ir geranorišką šypseną seneliams kėlė mūsų ne-mokėjimas pinti gėlių vainikų, atpažinti žydinčio laukų žolynėlio, baimė išsivolioti Joninių ryto rasoje. O Juk Joninės artimo ryšio tarp žmo-gaus ir gamtos šventė. Kažkur pasidėjęs tas ryšys, tiesa? Tačiau niekada nevėlu. Taip, mums dar labai daug reikia išmokti. Ir dar turime iš ko

mokytis – siūlau naudotis proga, o gal tiksliau galimybe.

Mes į globos namus užsukam retkarčiais – šventėms. Todėl niekaip negaliu atsižavėti socialinių darbuotojų atsidavimu, kurios savo savaitgalius aukoja vienišam, kartais kiek sirguliuojančiam, silpnam seneliui. Svarbiausia, suradome vieni kitus ir pabendravome. Tokios šventės suburia. O kiek patarimų gavau – ir fotografijos meno paslapčių ir sveikatos stipri-nimo receptų. Globos namų gyventoja ponia Daiva, kuri pagal savo vardą paprašė spėti, kiek jai metų, siūlo kiekvieną dieną nuo pat anks-tyvo pavasario iki spalio mėnesio pabaigos

nužingsniuoti po keletą kilometrų ir išsimaudyti ežere. Spėkite, kiek gi poniai Daivai metų? O jei taip darysime visi, visada atrodysime jauni. Ir tai ne tik Joninių nakties burtas, bet jis veikia. Patikrinta.

Ir, nepatikėsit, pražydo mums paparčio žie-das. Ir dar keisčiau, kad visiems mums pakako jo vieno. Aš jį pagal visas tradicijas paslėpiau giliai giliai savyje... Linkiu šią naktį visiems Jums surasti Savąjį paparčio žiedą ir išmokti tikėti stebuklais...

Vidmantas Striška

Dabartinis Europos ir Lietuvos pilie-čių gyvensenos, gamybos ir vartojimo modelis nėra darnus. Mus supanti aplinka pateikia akivaizdžius to įrody-mus: susiduriame su klimato kaita, ma-žėjančia biologine įvairove, augančia globaline migracija į turtingus kraštus. Didėja turtiniai ir socialiniai skirtumai. Ieškant minėtų problemų sprendimų jau daugiau nei dvidešimt metų Eu-ropoje kuriama darnaus vystymosi („žalioji”) politika.

Kadangi „žalioji‘‘ darnaus vystymo-si politika apima ir ekonominius, ir soci-alinius, ir aplinkos apsaugos aspektus, ji dažnai glaudžiama ir įgyvendinama socialdemokratiniuose judėjimuose ir partijose. Puikūs tokio požiūrio pa-

vyzdžiai yra Vokietijos bei Skandina-vijos valstybių politiniai judėjimai bei politinės koalicijos prieš ir po rinkimų rezultatų paskelbimo.

Darnaus vystymosi koncepci-jos pagrindą sudaro trys lygiaverčiai komponentai – aplinkos apsauga, ekonominė plėtra ir socialinis vystyma-sis. Paskutiniais apklausų duomenimis Lietuvos gyventojai siekia vis sveikiau gyventi, populiarėja eko-iniciatyvos bendruomenėse, o įvykęs patariama-sis referendumas dėl atominės elek-trinės ir gyventojų aktyvumas jame, parodė piliečių dėmesį “žaliosioms” energetikos temoms. Senas veiklos tradicijas turinti Lietuvos socialdemo-kratų partija turėtų padėti kurti ekolo-

Socialdemokratai ir „žaliasis“ darnus vystymasis

Nuotraukoje: Juozas Dautartas, LSDP Vilniaus m. sk. Aplinkos apsaugos komisijos pirmininkas

27

gišką, socialiai atsakingą, atvirą Lietuvą, skleisti ekologiškos valstybės įvaizdį Lietuvoje ir už jos ribų.

Globalizacija vis akivaizdžiau parodo, kad Žemėje negalime tvarkytis vieni, kad visus žmones saisto mums žinomi ir nežinomi ryšiai, kuriuos pažeidus pasekmės gali būti katastro-fiškos.

Vyraujančią vartotojišką visuomenę turėtų pakeisti darnios plėtros idėjos plačiąja prasme , nes tai ne tik plėtra ar ekonomikos vystymosi dėsniai, bet ir pasaulėžiūra, gyvenimo būdas, kuris apima visas šiuolaikinio žmogaus gyve-nimo sritis. Šiuolaikinė socialdemokratija be „žalumo“ neįmanoma, nes nuoseklus kairysis spręsdamas socialines problemas negali viską matuoti tik gyventojų materialinės gerovės augimu. Mūsų įpročiai ir ekonomika pagrįsta nepamatuoto vartojimo augimu sukelia krizę.

Pasaulyje galime surasti nemažai vietų, kur žmonės gyvena skurdžiau negu mes, bet yra laimingesni, o mes turime daugiau, bet jaučia-mės nelaimingi.

„Žalioji“ darnaus vytimosi politika socialde-mokratiniam mąstymui turėtų būti labai artima, kita vertus čia galima realizuoti pačias geriau-sias idėjas atmetant radikalųjį žalumą, kuris dažnai prasilenkia su gyvenimo realybe ir per daug įtakojamas siaurų interesų grupių (pvz. skalūnų dujų projektas). Gausi Lietuvos social-demokratų partija yra daug atsparesnė radika-lumui, taigi galėtų nemažai prisidėti prie rinkėjų elektorato gausinimo skirdama daugiau dėme-sio aplinkosauginėms-žaliosioms idėjoms.

Dabar taip nėra. Neatsiranda tarp mūsų po-litikų, kurie norėtų pakovoti, laimėjus rinkimus, už svarbią Aplinkos ministeriją, kurios interesų sfera labai plati, praktiškai apima visas ūkio

bei socialines sritis: kraštovaizdis bei teritorinis planavimas, gyvoji gamta, saugomos teritorijos, miškai, gyvenamasis būstas, pramonė, atsi-naujinanti energetika, investicijos į savivaldybių ūkio plėtrą, hidrometeorologija ir kt. Ji galėtų tapti svarbi socialdemokratinių-žaliųjų idėjų skleidėja. Manau anksčiau mes turėjome tikrai gerų Aplinkos ministerijos vadovų , pastaruo-ju metu ji vis užleidžiama kitiems, o jie vykdo nepaliaujamas reformas…

Galėtume telktis ne tik aplinkosauginėse komisijose ir komitetuose, bet ir idėjų vysty-mo diskusinėse grupėse. Siūlau įkurti grupę, kuri galėtų vadintis „Socialdemokratai žalieji“. Ji galėtų laikinai veikti kartu su LSDP Vil-niaus miesto skyriaus Aplinkos apsaugos komisija. Norinčiuosius prisijungti ir dirbti kol kas jungtinėje komisijoje prašau parašyti el.p. dautartasjuozas@gmail.com.

28

A. Kontrimienė: „Šiemet itin didžiulis mūsų dėmesys – jaunimo psichologinėms problemoms“

Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvir-tino Sveikatinimo ir ligų prevencijos priemonių sąrašą – iš viso 27 priemonėms įgyvendinti bus skirta 200 tūkst. eurų.

Planuojamais seminarais, renginiais, paskaitomis, užsiėmimais bus siekiama ugdyti vilniečių sveikos gyvensenos įpročius, vykdyti ligų profilaktiką ir kontrolę, mažinti gyventojų sergamumą, stiprinti asmeninę žmogaus atsa-komybę už savo sveikatą.

Dauguma projektų – tęstiniai: numatyti įvairūs renginiai, psichologinė ir socialinė medi-kų pagalba, įvairių ligų prevencijos priemonės. Kai kurios priemonės specializuotos – taiko-mos tiktai vaikams ar senjorams arba sergan-tiems tik tam tikromis ligomis.

„Šiemet itin didžiulis mūsų dėmesys – jaunimo psichologinėms problemoms. Todėl numatytai priemonei – Vaikų linijos pagalba vaikams ir paaugliams telefonu bei internetu – skiriama daugiau lėšų nei pernai ar užpernai. Šia prevencine priemone siekiama užtikrinti

nenutrūkstamą teikiamą pagalbą telefonu ir internetu. Planuojama atsiliepti į 20000 skam-bučių, o tai yra apie 1800 darbo valandų, ir atsakyti į 300 el. laiškų – apie 300 darbo valandų“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sveikatos komiteto pirmininkė Auksė Kontrimienė.

„Vaikų linija“ – tai pagalbos tarnyba vai-kams ir paaugliams, teikianti nemokamą ir anonimišką pagalbą telefonu ir internetu. Šiuo metu pagalbą vaikams ir paaugliams teikia apie 130 konsultantų, iš jų – 120 savanorių. Statisti-ka rodo, kad daugiausia į „Vaikų liniją“ kreipiasi 11–15 m. paaugliai – tai sudaro pusę visų besikreipiančiųjų. Kiek rečiau pagalbos „Vaikų linijoje“ ieško 7–10 metų vaikai, o 16–18 metų paaugliai kreipiasi retai, tačiau jie yra labiau lin-kę apie išgyvenimus ir sunkumus rašyti interne-tu. Lietuvoje per metus pakelia prieš save ranką vidutiniškai pusšimtis vaikų ir paauglių.

Vilnius.lt

29

G. Paluckas. Lenkų klausimu

Tuo „galbūt“ mes tuomet taip ir nepasinaudojo-me, nes santykiai su Lenkija ir lenkų tautine mažuma Lietuvoje buvo matomi ir suprantami tik per atplėšto Vilniaus prizmę. Tačiau tas „atplėšto Vilniaus“ vaizdi-nys mus persekioja ir šiandien. Esame šventai įsiti-kinę, kad iki 1920 m. Vilnius buvo lietuviškas (etnine prasme). Todėl širdyse tebesinešiojame istorinį pyktį dėl lenkų įvykdytos Vilniaus polonizacijos, kurios „likučius“ – dabartinius Vilniaus lenkus – matome ir šiandien. Teisybės dėlei reikia pažymėti, kad iš dau-giau kaip 470 tūkstančių to meto Vilniaus gyventojų, etninių lietuvių skaičius tesudarė apie 7 tūkstančius. Ir tik vėliau sekęs antrasis pasaulinis karas bei sovietų okupacija Vilnių rusino ir lietuvino. Tuo tarpu tarpuka-rio Lietuvos su centru Kaune kūrimosi procese lietu-viškasis etnocentrizmas buvo labai ryškus. Lenkiškos mokyklos nefinansuojamos ir uždaromos, lenkų tau-tybės nurodymas asmens dokumentuose varžomas, vykdyta radikali žemės reforma, stipriai palietusi lenkų dvarininkus ir elitą. Paprastai tariant, siekta lenkus sulietuvinti ir asimiliuoti.

Jei tarpukariu būtume sutarę su lenkais, galbūt šansai išsaugoti nepriklausomybę būtų buvę didesni.

30

Sakysite, tai buvo tada... Šiandien mes jau kita tauta, kita valstybė. Su tuo aš tikrai nesiginčysiu. Tačiau akivaizdu, kad senų „įpročių“ taip lengvai neatsikratysi. Kuo skiriasi mūsų bukas, jokiais tvirtais argumentais nepaaiškinamas, užsispyrimas neleisti lenkams rašyti pavardžių savo gimtąja kalba nuo tar-pukario Lietuvos pastangų lietuvinti lenkus draudžiant nurodyti savo tikrąją tautybę asmens dokumentuo-se? Sakyčiau, nelabai kuo. O kuo skiriasi sistemingas lenkiškų mokyklų uždarinėjimas tada, nuo šių dienų mokyklų tinklo „optimizavimo“ pastangų Vilniuje?

Tuomet nacionalizmas buvo atviresnis ir A. Sme-tonos režimo skatinamas. Šiandien mes formaliai atmetame nacionalizmo savo veiksmuose apraiškas ir remiamės finansiniais-ūkiniais argumentais. Tačiau rezultatas juk tas pats – kartu su pertvarkomomis mokyklomis nyksta etninė kultūrinė Vilniaus lenkų aplinka. Ši tylioji asimiliacija kelia pagrįstą lenkų pasipriešinimą. Šis priešinimasis etninės daugumos,

mūsų, t.y. lietuvių, sąmonėje iš naujo žadina atplėšto ir sulenkinto Vilniaus vaizdinius ir veda prie etninio su-sipriešinimo ir Vilniaus poliarizacijos tautiniu pagrin-du. Ar tikrai šių dienų geopolitiniame kontekste mums šito reikia?

Akivaizdu, kad vis dar yra žmonių bei politikų, kuriems sunku suvokti stipresnės daugumos mora-linę pareigą gerbti ir užtikrinti silpnesnės bendrijos tautinės tapatybės išsaugojimo poreikius. Tačiau toks suvokimas privalo atsirasti, nes jis yra būtina sąlyga mūsų sugyvenimui. Nuoširdžiai tikiuosi, kad beveik 100 metų yra pakankamas laiko tarpas suprasti savo klydimus ir šiandien jų nebekartoti.

Gintautas Paluckas, Vilniaus miesto vicemeras, socialdemokratas

Delfi.lt

31

Kultūros ir istorinio paveldo komisijos informacija

Vilniaus miesto savivaldybės taryba birželio 17 dienos posėdyje pritarė savivaldybės valdymo ir administracijos struktūros pertvarkai. LSDP frakcija aktyviai dalyvavo šio klausimo svarstyme, dar iki posėdžio išklausė LSDP Vilniaus miesto skyriaus komisijų nuomones ir pasiūlymus.

Skyriaus Kultūros ir istorinio paveldo komisija, reikšdama nerimą ir susirūpinimą, kreipėsi į LSDP frakciją Vilniaus miesto savivaldybėje dėl galimo Kultūros ir Sporto skyrių sujungimo, išaiškino kultūros administra-vimo politiką Vilniaus mieste, Kultūros skyriaus kuruojamų sričių apimtis ir veiklas, išsakė savo mintis ir pasiūlymus.

LSDP frakcijos Vilniaus miesto taryboje nariai dialogo ir konstrukty-vaus bendradarbiavimo su administracijos vadovais dėka, sutarė, kad Kultūros ir sporto skyriai nebus sujungti.

LSDP frakcija Vilniaus mieste įsitikinusi, kad siekiant gerinti kultūros įstaigų, kaip sistemos administravimą, būtinas stiprus Kultūros skyrius.

Aldona Jeleniauskienė,LSDP Vilniaus miesto skyriaus Kultūros

ir istorinio paveldo pirmininkės pavaduotoja

32

Klaipėdos skyriaus bičiuliai kviečia į Jūros šventę

Liepos 24-26 dienomis baltų burių mieste – Klai-pėdoje vyksianti Jūros šventė bus dar įdomesnė. Di-džiosiose šventės scenose – Kruizinių laivų terminale ir Atgimimo aikštėje – visas šventės dienas vyks įspūdin-gų koncertų maratonas, Jono kalnelyje šoks fontanai, o Teatro aikštė taps netikėta poilsio oaze.

Iki baltomis burėmis viliosiančios Jūros šventės liko visai nedaug. Bičiuliai iš LSDP Klaipėdos skyriaus (kurių būstinė Jūros šventės metu persikels į laivą Kruizinių laivų terminale ir ten lauks Jūsų) nuoširdžiai kviečia kartu pasinerti į išskirtinę trijų dienų fiestą.

Išvyksime iš Vilniaus liepos 24 d. 15.00 val. nuo Vilniaus skyriaus biuro. Plačiau teiraukitės LSDP Vilniaus miesto skyriaus sekretoriate (J. Basanavičiaus g. 16, Vil-nius, tel.: 8 5 2652311, el. paštas: info@lsdpvilnius.lt).

33

Netekome bičiulio Vytauto Kleivos

Netekome bičiulio, nuostabaus Žmogaus, Telšių rajono mero Vytauto Kleivos. Vilniaus socialdemo-kratų vardu reiškiame nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems, visiems Jį pažinojusiems. Ilsėkitės ramybėje, Vytautai. Jūsų atmintis amžinai liks gyva.

Juras PoželaLSDP Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas

34

Naujienlaiškį rengia :

Aldona JeleniauskienėSergejus Tichomirovas

Mums svarbi Jūsų nuomonė, todėl savo pasiūlymus dėl naujienlaiškio turinio galite

pateikti elektroniniu paštu info@lsdpvilnius.lt arba telefonu (8 5) 265 23 11