visuomen ės sveikatos studij ų krypties kompetencij ų pl ... · pdf filestudentui suteikti...

EUROPOS KREDITŲ PERKĖLIMO IR KAUPIMO SISTEMOS (ECTS) NACIONALIN ĖS KONCEPCIJOS PARENGIMAS: KREDIT Ų HARMONIZAVIMAS IR MOKYMOSI

PASIEKIMAIS GRINDŽIAM Ų STUDIJŲ PROGRAMŲ METODIKOS K ŪRIMAS BEI DIEGIMAS

(Nr. VP1-2.2-ŠMM-08-V-01-001)

Visuomenės sveikatos studijų krypties kompetencijų plėtotės metodika

Žymantė Jankauskienė Rita Liepuonienė Rimantas Stukas

Genė Šurkienė Kęstutis Žagminas

Birutė Gostevičienė Erika Kubilienė

Jurgita Matuizienė Algimantas Urbelis

Vilnius, 2011

2

TURINYS

Įvadas .................................................................................................................................................3

1. TRUMPAS STUDIJŲ KRYPTIES PRISTATYMAS...................................................................4

2. VISUOMENĖS SVEIKATOS STUDIJŲ KRYPTIES TIPINIŲ PROGRAMŲ APRAŠŲ NUSTATYMAS IR GALIMYBĖS ...................................................................................................6

3. TIPINIS PROFESINĖS VEIKLOS LAUKAS BAIGUS VISUOMENĖS SVEIKATOS STUDIJŲ KRYPTIES PROGRAMAS..............................................................................................8

4. STUDIJŲ KRYPTIES BENDROSIOS KOMPETENCIJOS ......................................................22

5. DALYKINIŲ KOMPETENCIJŲ NUSTATYMO METODINĖS REKOMENDACIJOS.........25

6. STUDENTO DARBO KRŪVIS IR JO SKAIČIAVIMAS .........................................................27

7. DALYKO (MODULIO) APIMTIES KREDITAIS REKOMENDACIJOS. MODULINĖS IR DALYKIN ĖS STUDIJŲ PROGRAMOS STRUKTŪROS REKOMENDACIJOS........................29

8. MOKYMO, MOKYMOSI IR VERTINIMO METODŲ REKOMENDACIJOS .......................31

Literatūra ..........................................................................................................................................35

Priedai...............................................................................................................................................37 1 priedas. Dalykinių kompetencijų svarbos profesinei veiklai vertinimo palyginimas pagal studijų pakopas ..........................................................................................................................37

2 priedas. Dalykinių kompetencijų lygio, kurį darbuotojas turėjo pradėjęs dirbti, vertinimo palyginimas pagal studijų pakopas.............................................................................................40

3 priedas. Profesinio bakalauro studijų programos parodomasis aprašas: biomedicininė diagnostika..................................................................................................................................43

4 priedas. Bakalauro studijų programos parodomasis aprašas: visuomenės sveikata ...............48

5 priedas. Magistrantūros studijų programos parodomasis aprašas: visuomenės sveikata........53

6 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: anatomija ...................................................................57

7 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: aplinkos cheminiai tyrimai ........................................59

8 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: baigiamoji praktika....................................................61

9 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: chemija.......................................................................64

10 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: mityba ir maisto sauga.............................................66

11 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: profesinės sveikatos pagrindai.................................71

12 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: epidemiologija ir visuomenės sveikata....................74

13 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: vaikų, paauglių ir jaunimo sveikata.........................78

3

Įvadas „Visuomenės sveikatos studijų krypties kompetencijų plėtotės metodika“ (toliau – metodika)

parengta Vilniaus universitetui 2009–2012 m. vykdant nacionalinį projektą „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“ (Nr. VP1-2.2-ŠMM-08-V-01-001).

Viena iš svarbiausių studijų kokybės užtikrinimo sąlygų yra aukštosios mokyklos

įsipareigojimas rengti ir vykdyti šiuolaikiškas studijų programas. Į visuomenės, rinkos ir individo poreikius orientuotos studijų programos – tai kompetencijomis grįstos studijų programos, kuriose turi atsispindėti sudėtingesnės ir nuolatos tobulėjančios profesinės veiklos reikalavimai būsimajam specialistui. Naujų studijų programų rengimo atskaitos tašku turi tapti šiandienos ir perspektyviniai darbo rinkos reikalavimai, grindžiami atitinkamos profesijos raidos tyrimais. Studijų programų turinys turi atitikti naujausius mokslo, meno ir technologijų pasiekimus, šalies ir Europos Sąjungos vystymosi strategines gaires. Studijų programų turinys ir vykdymo būdai turi sudaryti sąlygas įsidarbinti, ugdyti pilietiškumą, būti pripažinti akademinės bendruomenės. Minėtų reikalavimų pagrindu turi būti formuluojamos dalykinės ir bendrosios kompetencijos, numatomi studijų siekiniai, užtikrinantys tų kompetencijų plėtotę per studijų procesą.

Aukštojoje mokykloje turi būti ugdomi laisvi, atsakingi, profesionalūs, kompetentingi,

kūrybiški, gebantys kritiškai mąstyti, dirbti komandoje, etiški visuomenės nariai. Neužtenka studentui suteikti žinių ir ugdyti gebėjimus, reikia formuoti aukštąjį išsilavinimą turinčio individo nuostatas ir požiūrį į visuomenės, technologijų ir viso pasaulio raidą. Būtina didesnį dėmesį skirti bendrosioms kompetencijoms ugdyti, suvokiant jų svarbą absolvento įsidarbinimo galimybėms didinti, taip pat darniam asmenybės vystymuisi ir profesiniam tobulėjimui.

Ši metodika pasitarnaus visuomenės sveikatos studijų krypties programoms, grindžiamoms

kompetencijomis, rengti ir atnaujinti. Metodikoje išsamiai apžvelgiamas tipinis profesinės veiklos laukas baigus visuomenės sveikatos studijų krypties programas, pristatomos dalykinės ir bendrosios kompetencijos, pateikiamos modulio (dalyko) apimties kreditais, darbo krūvio skaičiavimo, modulinės ir dalykinės studijų programos struktūros rekomendacijos.

4

1. TRUMPAS STUDIJŲ KRYPTIES PRISTATYMAS

Visuomenės sveikata – tai mokslas organizuotomis visuomenės pastangomis išvengti ligų, prailginti gyvenimą bei sustiprinti fizinę ir psichinę sveikatą, rūpinantis aplinkos sauga, kontroliuojant infekcines ligas, mokant individualios higienos1. Visuomenės sveikatos specialistai, vykdydami sveikatos stebėseną ir ugdydami sveiką gyvenimo būdą, pagrindiniu savo prioritetu laiko ligų prevenciją, o ne jų gydymą. Visuomenės sveikata teikia pirmenybę populiacijos, o ne individo sveikatos klausimams. Visuomenės sveikatos problemos ir iššūkiai sveikatai keičiasi priklausomai nuo kintančios fizinės, socialinės, ekonominės aplinkos2. Globalizacijos procese sveikatos grėsmių paplitimas tampa universaliu visuomenės sveikatos kaip mokslo ir praktikos objektu, todėl analizuojamos visuomenės sveikatos problemos neabejotinai turi būti vertinamos moksliniu pagrindu jau pasauliniame sveikatos kontekste3.

Formuojant visuomenės sveikatos politiką Lietuvoje nueitas ilgas kelias. Pradžioje

aktualiausioms šios srities problemoms spręsti užteko klasikinių epidemiologinių ir higieninių tyrinėjimų. Tačiau per daugelį metų visuomenės sveikatos samprata tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje labai pasikeitė. Naujoji visuomenės sveikatos politika grindžiama ne tik nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens vadovų politikų veikla, bet į visuomenės sveikatos gerinimą įraukiant atskirus individus, bendruomenę, nevyriausybines organizacijas, privatų sektorių4. Šiandien naujosios visuomenės sveikatos misija – institucijų ir visuomenės organizuotos veiklos pastangomis pasiekti norimos gyventojų sveikatos būklės ir šalinti sveikatos netolygumus5. Šiuolaikinės visuomenės sveikatos būklę lemia žmonių gyvensena, aplinka, paveldimumas ir sveikatos priežiūros sistema6. Tarptautiniu mastu sukaupta informacija rodo, kad visuomenės sveikatos problemų vieni visuomenės sveikatos specialistai išspręsti negali. Būtina įtraukti visuomenę, kitas sveikatą lemiančias socialines ir ekonomines struktūras7. Vis tik dažniausiai lemiamas vaidmuo sprendžiant šias problemas tenka biomedicinos srities visuomenės sveikatos krypties studijų programų absolventams.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra patvirtintas Studijų sričių ir krypčių sąrašas,

pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose. Visuomenės sveikata priskirta biomedicinos mokslų srities medicinos ir sveikatos studijų krypčių grupei (1 lentelė).

1 lentelė. Biomedicinos mokslų studijų srities studijų krypčių grupės ir studijų kryptys8

Studijų srities pavadinimas Studijų kryp čių grupės pavadinimas

Studijų krypties pavadinimas

A300 Medicina Biomedicinos mokslai

Medicina ir sveikata A400 Odontologija

1 Kalėdienė R., Petrauskienė J . , Rimpela A. Šiuolaikinio visuomenės sveikatos mokslo teorija ir praktika. Šviesa, 1999. 2 Turnock B. J . Public Health: What It Is and How It Works. 4th ed. Jones and Bartlett Publishers, 2008. 3 Ten pat. 4 Oxford Textbook of Public Health. V. 1–3. Ed. by Detels R., Beaglehole R., Lansang M. A., Gulliford M. Oxford University Press, 2009. 5 Essential Public Health Services. National Public Health Performance Standards Program. CDC. http://www.cdc.gov/nphpsp/essentialServices.html 6 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1350/2007/EB dėl antrosios Bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje (2008–2013 m.). Europos Sąjungos oficialusis leidinys, 2007, L 301, 3–13. 7 Europos Bendr i jų Komisi ja. Kartu sveikatos labui, 2008–2013 m. ES strateginis požiūris. KOM(2007) 630 galutinis. http://ec.europa.eu/health/ph_overview/Documents/strategy_wp_lt.pdf 8 Šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1749 Dėl Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo ir Kvalifikacinių laipsnių sąrašo patvirtinimo. Žin., 2009, Nr. 158-7135.

5

A500 Burnos priežiūra A600 Visuomenės sveikata B200 Farmacija B300 Reabilitacija B400 Mityba B700 Slauga B800 Medicinos technologijos B900 Medicina ir sveikata

Visuomenės sveikatos specialistai vadovaujasi sveikatos strategija, kurios įgyvendinimo

principai paremti etinių sveikatos vertybių užtikrinimu, sveikatos, kaip svarbiausio gerovės rodiklio, užtikrinimu, sveikatos klausimų integravimu į visas valstybės politikos sritis, ir profesionaliai atsiliepia į didžiausius nūdienos iššūkius: gyventojų senėjimą, grėsmes sveikatai ir naujas technologijas9. Visuomenės sveikatos specialistai privalo aktyviai dirbti didžiausią poveikį asmens ir visuomenės sveikatai turinčių determinantų – aplinkos veiksnių ir gyvensenos – srityse, analizuoti sveikatos priežiūros sistemos funkcionavimą ir įtaką gyventojų sveikatai, vertinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę.

Neatsitiktinai visuomenės sveikatos specialistai vis daugiau koncentruojasi į epidemiologinius

aplinkos ir socialinių veiksnių įtakos įvairių gyventojų grupių sveikatai ir gyvenimo kokybei tyrimus, tiria socialinių veiksnių, saugios aplinkos, sveikatos priežiūros modelių įtaką visuomenės sveikatai, priima sprendimus sveikatos labui. Pasauliniai urbanizacijos procesai, ryškėjantys sveikatos ir gyvenimo kokybės netolygumai, gausėjantys aplinkos rizikos veiksniai, plintančios lėtinės neinfekcinės ligos ir spartėjantys globalizacijos procesai nuolat koreguoja visuomenės sveikatos specialisto profesinės veiklos sritis, kuriose sėkmingai veikti būtinos dalykinės ir bendrosios kompetencijos (žinios, gebėjimai ir nuostatos), reikalingos visuomenės sveikatos problemoms nustatyti, populiacijos sveikatai vertinti ir valdymo būdams numatyti, visuomenės sveikatos priežiūrai vykdyti, sveikatos politikai formuoti, įgyvendinti ir vertinti, sveikatos mokymui organizuoti ir įgyvendinti. Ieškant naujų visuomenės sveikatos problemų sprendimo būdų, būtina taikyti įrodymais grįstą praktiką.

9 Lietuvos nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros 2006–2013 metų strategija (Žin., 2006, Nr. 70-2574).

6

2. VISUOMENĖS SVEIKATOS STUDIJŲ KRYPTIES TIPINI Ų PROGRAMŲ APRAŠŲ NUSTATYMAS IR GALIMYB ĖS

Lietuvoje visuomenės sveikatos krypties pirmosios pakopos studijų programas vykdo universitetai ir kolegijos, o antrosios ir trečiosios pakopos studijos vyksta universitetuose. Šioje studijų kryptyje vykdomos tipinės studijų programos aprašą pristatyti nėra paprasta, nes programos turiniui įtaką daro pirmajame skyriuje apibrėžtas platus visuomenės sveikatos turinys. Galima visuomenės sveikatos specialisto profesinė veikla varijuoja nuo poveikio visuomenės narių elgsenai, gyvensenai iki dalyvavimo formuojant sveikatos politiką ir siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nuostatą – kiekvieno piliečio prigimtinę teisę į sveikatą. Visuomenės sveikatos specialisto profesinės veiklos laukas, kuris išsamiau pristatomas kituose skyriuose, yra nehomogeniškas. Nors ši kryptis labiausiai susijusi su biomedicinos mokslų studijų medicina ir sveikatos krypčių grupe, rengiant tipinės studijų programos aprašą, taip pat būtina įvertinti ir atspindėti sąsajas su socialinių mokslų srities socialinių studijų kryptimis (psichologija, sociologija, socialiniu darbu, antropologija) bei švietimo ir ugdymo studijų kryptimis (pedagogika, edukologija, andragogika ir kt.). Visuomenės sveikatos studijų krypties apraše lengva išryškinti programos unikalumą, susitelkiant į tam tikrą specifinę visuomenės sveikatos paslaugą, kuomet akcentuojama individo saviugda, galimybės valdyti sveikatą, daryti įtaką gyvensenai, bendruomenės narių sveikatos vertinimas, ligų ir traumų prevencija, epidemiologinė priežiūra, stebėsena, visuomenės informavimas, švietimas, mokymas. Visuomenės sveikatos specialisto įgytos dalykinės ir bendrosios kompetencijos plėtojamos pasitelkus holistinį ir sisteminį požiūrį, grindžiamą visuomenės narių socialine partneryste ir darnaus visuomenės vystymosi strategija. Nuolatinė kintančių visuomenės narių sveikatos poreikių stebėsena, šalies socialinė ir ekonominė situacija, globalizacijos tendencijos ateityje lems tarpkryptinių studijų programų atsiradimą ne tik antrojoje, bet ir pirmojoje studijų pakopoje.

Visuomenės sveikatos specialisto dalykinių ir bendrųjų kompetencijų ugdymas, studijų

siekinių formulavimas labai siejasi su studijų pakopomis, Lietuvos Respublikoje nustatytų kvalifikacijų, grindžiamų asmens veiklai reikalingomis kompetencijomis, lygių sistema, kurią nustato Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašas ir tarptautiniai Bolonijos proceso dokumentai (Dublino aprašai, 2005).

Pirmosios pakopos koleginių studijų programos, kurią baigus suteikiamas krypties profesinio

bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija, apimtis yra ne mažesnė kaip 180 ir ne didesnė kaip 210 kreditų.

Pirmosios pakopos universitetinių studijų programos, kurią baigus suteikiamas krypties

bakalauro laipsnis, apimtis yra ne mažesnė kaip 210 ir ne didesnė kaip 240 kreditų10. Antrosios pakopos magistrantūros studijų programos apimtis yra ne mažesnė kaip 90 ir ne

didesnė kaip 120 kreditų11. Rengiant tam tikros pakopos laipsnį suteikiančios studijų programos aprašą, būtina

suformuluoti numatomas ugdyti kompetencijas ir suformuluoti studijų siekinius. Studijų siekiniai formuluojami atsižvelgiant į studijų pakopas ir būsimo specialisto veiklos sudėtingumą,

10 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. V-501 „Dėl Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Žin., 2010, Nr. 44-2139. 11 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymas Nr. V-826 „Dėl Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Žin., 2010, Nr. 67-3375.

7

savarankiškumą, kintamumą, atsakomybės ribas. Šių kriterijų taikymas grindžiamas kvalifikacijų lygio aprašymais ir profesinio lauko tyrimo rezultatais.

Pirmosios pakopos studijų programos skiriamos bendrajai erudicijai ugdyti, teoriniams studijų

krypties pagrindams perteikti, profesiniams įgūdžiams, kurie būtini savarankiškam darbui ir profesinei veiklai, profesinėms vertybėms formuoti.

Profesinio bakalauro visuomenės sveikatos studijų krypties programos labiau orientuotos

pasirengti praktinei profesinei veiklai. Absolventai gebės savarankiškai atlikti žmonių ir aplinkos diagnostinius tyrimus Europos Sąjungos sveikatos priežiūros sektoriuje.

Visuomenės sveikatos bakalauro universitetinės studijų programos labiau orientuotos į

universalųjį bendrąjį išsilavinimą, teorinį pasirengimą ir aukščiausio lygio profesinius gebėjimus. Todėl visuomenės sveikatos bakalauro studijų programa orientuota vykdyti visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kuri nukreipta ūkinės komercinės veiklos atitikties visuomenės sveikatos saugos norminių teisės aktų reikalavimams įvertinti ir administracinėms poveikio priemonėms taikyti12.

Magistro laipsnį įgiję visuomenės sveikatos specialistai studijų metu privalo įgyti gerus

mokslinio tiriamojo darbo įgūdžius, nes būtent jie, integravęsi į visuomenės sveikatos mokslinių tyrimų ir praktinio darbo erdvę, savo sprendimais turės teigiamos įtakos valstybės visuomenės sveikatos politikai. Europos šalių (Suomijos, Švedijos, Nyderlandų) patirtis įrodė, kad sėkmingiau visuomenės sveikatos reformos įgyvendinamos tuomet, kai skiriama pakankamai dėmesio problemai iškelti ir sprendimui moksliškai pagrįsti, kada nuolat moksliškai vertinamas įgyvendinamų profilaktinių strategijų ir vykdomų visuomenės sveikatos priežiūros struktūrinių pokyčių efektyvumas. Mokslinė veikla suteikia mokslinį pagrįstumą planuojant sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos programas bei tobulinant sveikatos priežiūros sistemų organizacinius modelius. Visuomenės sveikatos specialistas, praktinėje veikloje realizuodamas savo bendrąsias ir dalykines kompetencijas, parodydamas įgytus įgūdžius ir gebėjimus, turi remtis moksline patirtimi. Akivaizdus visuomenės sveikatos specialisto mokslinio darbo patirties poreikis išryškėja dirbant Sveikatos apsaugos ministerijos tretinio lygmens struktūrose. Jose sprendžiamos problemos moksliniu pagrindu, sprendimai priimami moksliškai įrodytais argumentais, vyksta nuolatinis bendradarbiavimas su atitinkamomis Europos Sąjungos struktūromis13.

12 Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas. Žin., 2002, Nr. 56-2225. 13 Europos Bendr i jų Komisi ja. Kartu sveikatos labui, 2008–2013 m. ES strateginis požiūris.

8

3. TIPINIS PROFESINĖS VEIKLOS LAUKAS BAIGUS VISUOMEN ĖS SVEIKATOS STUDIJŲ KRYPTIES PROGRAMAS Profesiniame veiklos lauke turi būti įgyvendinami pagrindiniai Pasaulinės sveikatos

organizacijos (PSO) visuomenės sveikatos priežiūros principai, Lietuvos nacionalinės sveikatos koncepcijos, Lietuvos sveikatos programos, Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategijos tikslai.

Praktinė visuomenės sveikatos sritis yra daugiasektorė, todėl profesinės veiklos laukas

neišvengiamai tampa daugiasektoris. Galima išskirti tris pagrindines visuomenės sveikatos funkcijas: vertinimą, sveikatos politikos plėtrą ir užtikrinimą, jos realizuojamos per pagrindines visuomenės sveikatos paslaugas14:

1) bendruomenės sveikatos vertinimą, ligų ir traumų epidemiologinę priežiūrą, stebėseną; 2) bendruomenės sveikatos problemų ir pavojų sveikatai nustatymą, jų galimų priežasčių

tyrimą (ligų protrūkių tyrimas, epidemiologiniai infekcinių ir neinfekcinių ligų, traumatizmo, aplinkos pavojų ir kitų grėsmių sveikatai tyrimai);

3) informavimą, švietimą ir skatinimą imtis profilaktikos priemonių; 4) bendruomenės partnerystės mobilizavimą sveikatos problemoms nustatyti ir spręsti; 5) politikos plėtrą siekiant palaikyti individų ir bendruomenės pastangas prisidėti prie

sveikatos apsaugos planavimo; 6) sveikos aplinkos užtikrinimą kuriant ir įgyvendinant teisės aktų nuostatas; 7) asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikių nustatymą siekiant užtikrinti sveikatos

priežiūros paslaugų prieinamumą; 8) asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių planavimą ir profesinio

tobulėjimo užtikrinimą; 9) asmens sveikatos ir visuomenės sveikatos paslaugų teikimo efektyvumo, prieinamumo ir

kokybės įvertinimą, atliekant nuolatinę visuomenės sveikatos programų stebėseną; 10) naujų moksliškai pagrįstų sveikatos problemų sprendimo būdų paiešką. Visuomenės sveikatos specialisto profesinės veiklos lauke yra teikiamos minėtos visuomenės

sveikatos paslaugos. Absolventai, baigę visuomenės sveikatos studijų programas, gali dirbti visuomenės sveikatos

centruose, savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, Valstybinėje darbo inspekcijoje, Valstybinėje ne maisto produktų inspekcijoje, Vartotojų teisių apsaugos tarnyboje, socialinės globos įstaigose, vaikų ugdymo įstaigose, savivaldybių gydytojų tarnybose, sveikatos priežiūros įstaigose, visuomenės sveikatos centrų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teismo medicinos ekspertizės centrų diagnostiniuose skyriuose ir kitose įstaigose, kuriose atliekami žmonių ir aplinkos diagnostiniai tyrimai.

Siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos paslaugų kokybę, būtina tikrinti, kokie yra socialiniai

specialistų profesinės ir akademinės kvalifikacijos poreikiai. Čia svarbiausiu elementu tampa kompetencijos, padedančios atsirinkti tam tikrai paslaugai teikti reikalingas žinias, įgūdžius ir

14 Essential Public Health Services. National Public Health Performance Standards Program. CDC. http://www.cdc.gov/nphpsp/essentialServices.html

9

nuostatas15. Profesinio lauko tyrimai tampa vienu iš svarbiausių elementų apibrėžiant būsimo specialisto profesinį portretą16.

2010 m. buvo atlikta darbdavių ir absolventų apklausa. Apklausos tikslas – sužinoti darbdavių

ir absolventų nuomonę apie gebėjimus ir įgūdžius, kurie būtini pagrindinėms visuomenės sveikatos paslaugoms teikti.

Buvo panaudotas tiesioginio interviu metodas, kai respondentus apklausė ir klausimyną pildė

apklausėjai, bei interviu metodas panaudojant šiuolaikines technologijas – apklausa internetu. Pirmiausia buvo tariamasi dėl apklausos atlikėjo atvykimo į įmonę (įstaigą), kurioje dirba respondentas, ir tik nesutikus arba pačiam respondentui paprašius buvo siunčiama elektroninė nuoroda į anketą.

Apklausai buvo atrenkamos tos įmonės (įstaigos), kuriose dirba darbuotojai, įgiję visuomenės

sveikatos bakalauro ar magistro laipsnį aukštosiose mokyklose ne anksčiau kaip prieš 5 m. (t. y. 2005–2009 m. visuomenės sveikatos studijų programų absolventai).

Atrenkant respondentus remtasi šiais šaltiniais: universitetinės ir koleginės aukštosios

mokyklos, mokslo institutai, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybės visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, viešos paieškos duomenų bazės. Visuomenės sveikatos specialistų buvo ieškoma ir visuose Lietuvos visuomenės sveikatos centruose, biuruose, savivaldybėse, higienos centruose, Valstybiniame aplinkos sveikatos centre, Užkrečiamų ligų ir AIDS centre, psichikos sveikatos centruose, valstybinėse ligonių kasose, Narkotikų kontrolės departamente, Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, Valstybinėje darbo inspekcijoje, Valstybinėje ne maisto produktų inspekcijoje ir kt. Naudotas ir sniego gniūžtės atrankos metodas.

Tyrime dalyvavo 74 visuomenės sveikatos specialistų vadovai ar asmenys, turintys

informacijos apie bendrąsias ir dalykines dirbančiojo kompetencijas. Tyrimo metu taip pat buvo apklausti 33 visuomenės sveikatos specialistai, baigę visuomenės sveikatos studijas 2005–2009 m. ir dirbantys pagal įgytą specialybę.

Apklausa buvo vykdoma 2010 m. liepos 12 d. – rugpjūčio 6 d. Interviu truko 15–25 minučių.

Apklausa buvo atliekama 91 įmonėje ir įstaigoje. Siekiant išgryninti visuomenės sveikatos studijų krypties dalykines kompetencijas, apklausai buvo pateikta 18 dalykinių kompetencijų (2 lentelė).

2 lentelė. Profesinio lauko tyrimo metu naudotos dalykinės kompetencijos

Eil. Nr. Dalykinės kompetencijos

1. Vertinti fizinės ir socialinės aplinkos poveikį, grėsmes, rizikos veiksnius visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatai, siūlyti jų kontrolės būdus

2. Identifikuoti, išskirti ir analizuoti visuomenės ir individų sveikatos poreikius, problemas ir jas lemiančius veiksnius, vykdyti visuomenės sveikatos saugą

3. Įvertinti ir analizuoti visuomenės, bendruomenės ir šeimos sveikatos įtaką visuomenės socialinei raidai

4. Planuoti, atlikti ir įvertinti gyventojų, aplinkos sveikatos ar sveikatos sistemos tyrimus 5. Paimti, priimti ir ženklinti ėminius, paruošti mėginius tyrimui, vertinti ėminių ir mėginių

tinkamumą ištyrimui

15 Povi l iūnas A. Nuo profesinės veiklos tyrimų prie profesinės veiklos lauko tyrimų. ECTS projekto ekspertų seminaras, 2010 m. lapkričio 18 d., Vilnius. 16 Beresnevič i ū tė V. Profesinio lauko tyrimas. ECTS projekto ekspertų seminaras, 2010 m. lapkričio 18 d., Vilnius. http://www.ects.cr.vu.lt/Projekto_rezultatai

10

6. Valdyti šiuolaikinę gyventojų sveikatos tyrimų, diagnostikos, laboratorinę įrangą, vertinti tyrimų rezultatus

7. Vertinti visuomenės sveikatos rodiklius 8. Formuoti, koordinuoti, įgyvendinti, vertinti nacionalinę ir tarptautinę sveikatos politiką ir jai

atstovauti 9. Vertinti sveikatos priežiūros sistemos kokybę, planavimą ir valdymą 10. Siūlyti, rengti ir įgyvendinti prevencines programas, vertinti jų veiksmingumą

11. Vykdyti neužkrečiamųjų ir užkrečiamųjų ligų profilaktiką, prognozę ir kontrolę

12. Kontroliuoti higienos ir darbų saugos rekomendacijų, reikalavimų vykdymą

13. Taikyti praktikoje mokslinius ir įrodymais grįstos visuomenės sveikatos principus, įgūdžius, metodus ir žinias

14. Bendradarbiauti su sveikatos priežiūros kolegomis ir kitų sektorių specialistais 15. Propaguoti sveiką gyvenseną, ugdyti visuomenės sveikatą 16. Taikyti profesinės etikos principus 17. Pritaikyti profesinėje veikloje žinias apie visuomenės sveikatos priežiūros sistemą, sveikatos

apsaugos politiką, sveikatos sistemos teisės norminius aktus 18. Naudotis informacinėmis technologijomis visuomenės sveikatos srityje

Pirmiausia pristatysime darbdavių apklausos rezultatus. 3 lentelėje pateikiamos dalykinės kompetencijos, kurias darbdaviai įvardino kaip labai svarbias ir svarbias profesinei veiklai (pritarimo laipsnis išreikštas procentais).

3 lentelė. Darbdavių nuomonė apie profesinei veiklai labai svarbias ir svarbias kompetencijas

Labai svarbi dalykinė kompetencija Proc. Svarbi dalykinė kompetencija Proc.

Naudotis informacinėmis technologijomis visuomenės sveikatos srityje

62,6 Vertinti fizinės ir socialinės aplinkos poveikį, grėsmes, rizikos veiksnius visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatai, siūlyti jų kontrolės būdus

48,6

Bendradarbiauti su sveikatos priežiūros kolegomis ir kitų sektorių specialistais

57,0 Identifikuoti, išskirti ir analizuoti visuomenės ir individų sveikatos poreikius, problemas ir jas lemiančius veiksnius, vykdyti visuomenės sveikatos saugą

49,5

Taikyti profesinės etikos principus 54,2 Įvertinti ir analizuoti visuomenės, bendruomenės ir šeimos sveikatos įtaką visuomenės socialinei raidai

44,9

Darbdaviai taip pat vertino darbuotojų dalykinių kompetencijų lygį darbinės veiklos pradžioje

(4 lentelė).

4 lentelė. Darbdavių nuomonė apie darbuotojų dalykinių kompetencijų lygį darbinės veiklos pradžioje Stipriai išreikštos dalykinės

kompetencijos Proc. Vidutiniškai išreikštos dalykinės

kompetencijos Proc.


49,5 Įvertinti ir analizuoti visuomenės, bendruomenės ir šeimos sveikatos įtaką visuomenės socialinei raidai

57,9

Taikyti profesinės etikos principus

40,2 Pritaikyti profesinėje veikloje žinias apie visuomenės sveikatos priežiūros sistemą, sveikatos apsaugos politiką, sveikatos sistemos teisės norminius aktus

57,9

11

Propaguoti sveiką gyvenseną, ugdyti visuomenės sveikatą

38,2 Vertinti fizinės ir socialinės aplinkos poveikį, grėsmes, rizikos veiksnius visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatai, siūlyti jų kontrolės būdus

57,0

Taip pat buvo apžvelgtas darbdavių vertinimas, susiejant dalykinių kompetencijų svarbą

profesinėje veikloje su studijų pakopa. Išryškėjusios tendencijos pateikiamos 1 priede. Darbdaviai nurodė, kokių dalykinių kompetencijų jie tikisi iš būsimųjų visuomenės sveikatos specialistų, priklausomai nuo suteikto kvalifikacinio laipsnio.

Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kokias dalykines kompetencijas turėdami aukštųjų mokyklų

absolventai pradeda savo profesinę karjerą ir kaip šį procesą vertina darbdaviai. 2 priede pateikiamas dalykinių kompetencijų lygio, kurį darbuotojas turėjo pradėjęs dirbti, vertinimo palyginimas pagal studijų pakopas.

Informacija, pateikta 1 ir 2 prieduose, leidžia išgryninti darbdavių lūkesčius ir apibrėžti realią

situaciją, kokias dalykines kompetencijas turėdami visuomenės sveikatos specialistai pradeda savo profesinę veiklą.

Profesinio lauko tyrimo metu surengtos dvi grupinės diskusijos su visuomenės sveikatos

specialistais – Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto profesinio bakalauro ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto magistrantūros programų absolventais, studijas baigusiais 2005–2010 m. Pagrindiniai klausimai, aptarti per diskusijas su visuomenės sveikatos absolventais:

◦ pasirengimas darbui: kiek jautėsi pasirengę darbui, kai pradėjo dirbti; ◦ darbdavių lūkesčiai visuomenės sveikatos absolventų atžvilgiu: į kokias kompetencijas

kreipė dėmesį darbdaviai, kai priiminėjo į darbą; kokių kompetencijų reikalauja darbdaviai iš naujai ateinančių darbuotojų; ko tikisi darbdaviai iš naujų darbuotojų;

◦ darbo vietoje įgyti įgūdžiai ir žinios: kokias žinias ir įgūdžius įgijo darbo vietoje; jų manymu, ar būtų buvę geriau, jeigu šias žinias ir kompetencijas būtų įgiję kolegijoje (universitete); ar įmanoma šias žinias ir įgūdžius įgyti kolegijoje (universitete), ar tai specializuotos kompetencijos, kurios gali ir turi būti įgyjamos tik darbo vietoje;

◦ trūkstamos žinios ir įgūdžiai: kokių žinių ir įgūdžių pasigedo ar šiuo metu pasigenda atlikdami savo darbą;

◦ visuomenės sveikatos studijų atnaujinimo pasiūlymai: kokių turi pasiūlymų, kaip galima būtų papildyti ar patobulinti studijų programą, kurią jie yra baigę; galbūt papildyti kursus naujomis temomis, papildyti programą naujais kursais, gal šiek tiek keisti mokymo metodiką; kokioms kompetencijoms, jų nuomone, reikėtų skirti daugiau dėmesio;

◦ dalykinių ir bendrųjų kompetencijų sąrašų aptarimas: kurios iš šių kompetencijų jų darbe yra reikalingos, o kurios mažiau reikalingos; ar jaučiasi studijų metu įgiję kompetencijas, kurias pažymėjo kaip reikalingas; ar pritaria darbdavių nuomonei, kad visuomenės sveikatos specialisto profesinei veiklai yra svarbiausios būtent tos kompetencijos, kurios patenka į pirmąjį dešimtuką.

Visuomenės sveikatos profesinio bakalauro studijų absolventai, dalyvavę grupinėje

diskusijoje, dirba įvairių sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijose, įskaitant privačias įmones. Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete profesinio bakalauro laipsnį įgijo 2008–2010 m. Visi šios diskusijų grupės dalyviai vieningai sutarė, kad studijų metu įgytų teorinių žinių visiškai pakako pradedant dirbti, tačiau trūko praktikos, techninio darbo įgūdžių, nes kiekvienoje laboratorijoje yra sava specifika, metodika.

Pasak tyrime dalyvavusių visuomenės sveikatos specialistų, darbdaviai, priimdami į konkretų

darbą, tikisi darbo patirties, praktinių darbo įgūdžių. Dauguma tiriamųjų pastebėjo, kad didelis privalumas yra absolvento noras mokytis, greitas informacijos apdorojimas ir jos taikymas,

12

asmeninės savybės (pvz.: kruopštumas, sąžiningumas, atsakomybė), kurios gali lemti darbdavių apsisprendimą įdarbinti ką tik baigusį studijas specialistą. Aktyvūs ir darbu besidomintys Vilniaus kolegijos studentai praktikos metu gauna pasiūlymų likti dirbti įmonėje ar įstaigoje.

Vilniaus kolegijos visuomenės sveikatos studijų krypties absolventų teigimu, darbo vietoje

įgyjamos teorinės ir praktinės žinios apie specifinę konkrečios sveikatos priežiūros įstaigos sritį. Darbo vietoje susipažįstama su skirtingais darbo metodais ir priemonėmis. Taip pat Vilniaus kolegijos absolventai, pradėję dirbti konkrečiose sveikatos priežiūros įstaigose, jautė specifinių žinių ir įgūdžių trūkumą, kurį lemia dinamiškai besikeičiančios darbo priemonės. Diskusijos dalyviai teigiamai įvertino mokslo įstaigos plačią studijų programą, kuri teikia tolesnio domėjimosi ir profesinio tobulėjimo gairių.

Aptardami dalykinių visuomenės sveikatos specialisto kompetencijų sąrašą, profesinio

bakalauro diskusijų grupės dalyviai profesinės karjeros pradžioje būtinas dalykines kompetencijas sugrupavo pagal svarbą (5 lentelė).

5 lentelė. Profesinių bakalaurų nuomonė apie dalykinių kompetencijų svarbą pradedant profesinę veiklą

Labai svarbios dalykinės kompetencijos

Svarbios dalykinės kompetencijos

Mažiau svarbios dalykinės kompetencijos



Kontroliuoti higienos ir darbų saugos rekomendacijų, reikalavimų vykdymą

Paimti, priimti ir ženklinti ėminius, paruošti mėginius tyrimui, vertinti ėminių ir mėginių tinkamumą ištyrimui

Taikyti praktikoje mokslinius ir įrodymais grįstos visuomenės sveikatos principus, įgūdžius, metodus ir žinias

Pritaikyti profesinėje veikloje žinias apie visuomenės sveikatos priežiūros sistemą, sveikatos apsaugos politiką, sveikatos sistemos teisės norminius aktus

Vykdyti neužkrečiamųjų ir užkrečiamųjų ligų profilaktiką, prognozę ir kontrolę

Vertinti fizinės ir socialinės aplinkos poveikį, grėsmes, rizikos veiksnius visuomenės bei atskirų jos grupių sveikatai, siūlyti jų kontrolės būdus

Siūlyti, rengti ir įgyvendinti prevencines programas, vertinti jų veiksmingumą

Valdyti šiuolaikinę gyventojų sveikatos tyrimų, diagnostikos, laboratorinę įrangą, vertinti tyrimų rezultatus

Per darbdavių ir visuomenės sveikatos programų absolventų apklausas išskirtų svarbiausių

dalykinių kompetencijų išdėstymas pagal svarbą iš dalies skiriasi, nes pastarųjų svarbiausią dalykinę kompetenciją „paimti, priimti ir ženklinti ėminius, paruošti mėginius tyrimui, vertinti ėminių ir mėginių tinkamumą ištyrimui“ darbdaviai įvardijo kaip mažiausiai reikšmingą. Pažymėtina, kad diskusijų grupės dalyviai dalykines kompetencijas rūšiavo atsižvelgdami į savo konkrečios darbo vietos specifiką.

Taip pat diskusijoje aptartas ir bendrųjų kompetencijų sąrašas. Vilniaus kolegijos sveikatos

priežiūros absolventai apibrėžė jų darbui svarbias bendrąsias kompetencijas ir sugrupavo jas pagal svarbą (6 lentelė).

6 lentelė. Profesinių bakalaurų nuomonė apie bendrųjų kompetencijų svarbą profesinėje veikloje

Labai svarbios bendrosios kompetencijos

Svarbios bendrosios kompetencijos

Mažiau svarbios bendrosios kompetencijos

13

Gebėjimas spręsti problemas

Dalykinės srities žinios ir savo profesijos supratimas

Gebėjimas abstrakčiai mąstyti, analizuoti, sisteminti informaciją

Gebėjimas žinias pritaikyti praktikoje

Gebėjimas įvertinti ir palaikyti darbo kokybę

Gebėjimas bendrauti žodžiu ir raštu gimtąja kalba

Gebėjimas dirbti savarankiškai Gebėjimas priimti sprendimus Gebėjimas mokytis Gebėjimas bendrauti užsienio kalba

Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo įgūdžiai

Atkaklumas ir ryžtingumas vykdant pavestas užduotis ir prisiimtus įsipareigojimus

Gebėjimas ieškoti informacijos iš įvairių šaltinių, ją apdoroti ir analizuoti

Gebėjimas dirbti grupėje

Gebėjimas bendrauti su žmonėmis, kurie nėra darbuotojo profesinės srities ekspertai

Gebėjimas prisitaikyti prie naujų situacijų

Gebėjimas organizuoti ir planuoti

Dėmesys saugumui Kritiškas ir savikritiškas mąstymas

Tyrime dalyvavusių Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto absolventų nuomone, jų

baigta studijų programa yra išsami, plati, o įgyta kompetencija priklauso nuo studentų „noro mokytis dėl savęs, o ne dėl diplomo“.

Svarstydami, kaip galima būtų tobulinti studijų programą, profesinio bakalauro laipsnį

turintys visuomenės sveikatos specialistai įvardija studijų trukmės ilginimą, studijų tęstinumo magistrantūroje galimybę. Diskusijos dalyviai teigia, kad per trejus studijų metus išmokstama mokytis, nes treji metai yra per trumpas laikotarpis sukrauti visapusišką žinių bagažą, baigta studijų programa yra skirta specialybės pagrindams. Absolventai profesines žinias kaupia darbo rinkoje, konkrečioje darbo vietoje. Taip pat jie pageidautų tęstinių profesinių studijų, nes jaučia poreikį toliau mokytis. Absolventai teigia, kad Lietuvoje pasigenda perspektyvos toliau profesiškai tobulėti, tobulinti profesinę kvalifikaciją, siekti karjeros.

Aptardami bendrąsias sveikatos priežiūros specialisto kompetencijas, tyrime dalyvavę

visuomenės sveikatos profesiniai bakalaurai siūlo daugiau dėmesio skirti studijų programos psichologijos dalyko žinioms, užsienio kalbos ir lyderiavimo įgūdžiams.

Visuomenės sveikatos magistrai, dalyvavę grupinėje diskusijoje, dirba visuomenės sveikatos

centruose, Vilniaus universitete, sveikatos priežiūros įstaigose, kitose valstybės institucijose. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto visuomenės sveikatos studijų magistrantūros programą baigė 2005, 2008 ir 2010 m. Dalis specialistų studijuoja doktorantūroje.

Visi tiriamieji šios grupės visuomenės sveikatos specialistais pradėjo dirbti studijų metu

(įskaitant bakalauro studijų pakopą). Respondentų nuomone, Vilniaus universitete įgytų žinių pakako, be jų nebūtų galėję dirbti, tačiau specifinės atskiros srities praktinės žinios yra labai reikšmingos ir įgyjamos darbo vietoje. Pakeitus darbovietę tenka mokytis naujų dalykų. Teorinis pasirengimas priklauso nuo visuomenės sveikatos srities, kurioje dirba specialistai, tačiau tiriamųjų vertinamas kaip naudingas ir pasitarnavęs jų darbinėje veikloje. Dėl specialybės naujumo, specialistų (įskaitant siaurų, specifinių sričių, pvz., sportininkų mityba) poreikio darbo rinkoje, pradedantiems dirbti jauniems visuomenės sveikatos specialistams tenka patiems kurti darbo metodus, modelį, įgyvendinimo mechanizmus, vadovaujantis aukštojoje mokyklose įgytomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis.

14

Aptardami darbdavių lūkesčius sveikatos specialistų atžvilgiu, pirmiausia respondentai nurodė, kad darbdaviams svarbus išsilavinimas, įgytas magistro laipsnis. Diskusijoje minėta, kad darbdaviai linkę reikalauti, kad darbuotojas įgytų magistro kvalifikacinį laipsnį (pvz., bakalauras priimamas į darbą, jei tęs magistrantūros studijas), nors atliekamą darbą, respondento nuomone, gali dirbti ir bakalauro kvalifikaciją turintis žmogus. Kitais atvejais darbdavys tikisi tiesiog gero specifinių įstaigos esamų darbo mechanizmų perpratimo, nekreipdamas ypatingo dėmesio į įgytas žinias.

Respondentai aptarė studijų pakopų skirtumus. Bakalauro kvalifikacijos užtenka specialisto

darbui, kur darbai konkretūs, procedūros yra standartinės ir keičiasi retai. Magistro laipsnis reikalingas moksliniam darbui, kur darbas savarankiškesnis, kūrybiškesnis, reikia suvokti ryšius ir santykius, aiškinti priežastis. Priimant į darbą svarbiomis darbdavių laikytos anglų kalbos žinios, naujo darbuotojo gebėjimai naudotis tam tikromis kompiuterių programomis, epidemiologijos žinių lygis. Darbui atlikti reikalingi ir komandinio darbo įgūdžiai, kitos bendrosios kompetencijos, nes vien dalykinių kompetencijų neužtenka, norint sėkmingai dirbti kolektyve.

Respondentai nurodė, kad darbo vietoje įgyjama specializacija pagal specifinę įstaigos veiklos

sritį – tai ir teorija, ir praktinės žinios. Universitete per praktiką susipažįstama su atskirų įstaigų specifine veikla ir jų struktūra. Diskusijų grupės dalyviai sveikatos priežiūros specialistų paruošimą Vilniaus universiteto Medicinos fakultete vertina teigiamai. Respondentų nuomone, studijų programa buvo „teigiamai perpildyta“, t. y. studijų programa plati ir reikia mokytis daug įvairių dalykų. Pasak respondentų, visuomenės sveikatos specialistui neužtenka siauros srities specializacijos, reikalingos platesnės žinios. Studijų metu įgytos biochemijos, fiziologijos, anatomijos žinios – vienos iš reikalingiausių dirbant, todėl universitete joms gali būti skiriama daugiau dėmesio. Visuomenės sveikata – platus mokslas, tad šios srities specialistas negali būti tik siauros srities specialistas. Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad visuomenės sveikatos studijų programoje teisės, vadybos, ekonomikos dalykų turi būti mokoma taip pat, kaip biochemijos ir kitų bazinių žinių.

Visuomenės sveikatos studijų programos absolventai teigė, kad Vilniaus universitete įgijo

pakankamai vadybos žinių, kurias pritaiko darbe, tačiau jaučiamas administravimo žinių trūkumas. Vieni diskusijos dalyviai mano, kad svarbios yra visuomenės sveikatos ekonomikos žinios, kiti su tuo nesutinka. Vienų ar kitų dalykų svarbos akcentavimas priklauso nuo tiriamųjų darbo vietos specializacijos, nes visuomenės sveikatos profesinis laukas yra platus ir įvairiapusis, apima ne vieną socialinės, ūkinės veiklos sektorių.

Moksline veikla užsiimančių visuomenės sveikatos specialistų nuomone, universitetas turi

teikti platų išsilavinimą, o ne konkrečias žinias. Konkrečiai darbovietei reikalingos žinios neturi būti ugdomos universitete. Kiekvienoje darbovietėje yra kursai, kur gali būti ugdomos specifinės, darbo vietai reikalingos kompetencijos.

Aptardami dalykinių visuomenės sveikatos specialisto kompetencijų sąrašą, diskusijos

dalyviai svarbiausiomis įvardijo šias kompetencijas: ◦ taikyti praktikoje mokslinius ir įrodymais grįstos visuomenės sveikatos principus, įgūdžius,

metodus ir žinias; ◦ identifikuoti, išskirti ir analizuoti visuomenės ir individų sveikatos poreikius, problemas ir

jas lemiančius veiksnius, vykdyti visuomenės sveikatos saugą. Pasak respondentų, visuomenės sveikatos darbe svarbiausia yra sveikatos politika, kuri

Lietuvoje yra orientuota į mediciną, vieno asmens sveikatos priežiūrą, o tai neatitinka sveikatos kaip žmogaus gerovės koncepcijos.

15

Taip pat svarbiomis įvardintos šios kompetencijos: ◦ vertinti fizinės ir socialinės aplinkos poveikį, grėsmes, rizikos veiksnius visuomenės bei

atskirų jos grupių sveikatai, siūlyti jų kontrolės būdus; ◦ vertinti visuomenės sveikatos rodiklius; ◦ siūlyti, rengti ir įgyvendinti prevencines programas, vertinti jų veiksmingumą; ◦ vykdyti neužkrečiamųjų ir užkrečiamųjų ligų profilaktiką, prognozę ir kontrolę; ◦ planuoti, atlikti ir įvertinti gyventojų, aplinkos sveikatos ar sveikatos sistemos tyrimus,

propaguoti sveiką gyvenseną, ugdyti visuomenės sveikatą. Diskusijos dalyviai teigė, kad nėra paprasta išskirti vienos ar kitos kompetencijos svarbą, nes

svarbios jos visos. Kiekviename konkrečiame darbe skirtingos kompetencijos yra prioritetinės. Pavyzdžiui, visuomenės sveikatos sauga dirbant Vilniaus visuomenės sveikatos centre nėra labai svarbi, nes ši veikla priklauso Valstybinei darbo inspekcijai.

Apibendrinant diskusijoje su visuomenės sveikatos magistrais išsakytas nuomones apie

kompetencijų svarbą galima teigti, kad iš esmės daugumos respondentų nuomonė sutampa su darbdavių apklausos rezultatais.

Aptarę visuomenės sveikatos specialisto bendrųjų kompetencijų sąrašą, visuomenės sveikatos

magistrai jų darbui svarbiausiomis įvardijo šias bendrąsias kompetencijas: ◦ gebėjimas žinias pritaikyti praktikoje; ◦ gebėjimas atlikti mokslinius tyrimus.

Magistrų nuomone, svarbios yra ir šios kompetencijos: ◦ dalykinės srities žinios ir savo profesijos supratimas; ◦ gebėjimas dirbti savarankiškai; ◦ gebėjimas dirbti grupėje; ◦ gebėjimas abstrakčiai mąstyti, analizuoti, sisteminti informaciją; ◦ gebėjimas rengti ir valdyti projektus; ◦ gebėjimas spręsti problemas; ◦ gebėjimas priimti sprendimus; ◦ gebėjimas organizuoti ir planuoti; ◦ gebėjimas ieškoti informacijos įvairiuose šaltiniuose, ją apdoroti ir analizuoti. Taip pat išreikšta nuomonė, kad svarbios kone visos bendrųjų kompetencijų sąraše išvardintos

kompetencijos. Diskusijų dalyviams buvo sunku teikti pasiūlymus, kaip tobulinti visuomenės sveikatos

studijų programą. Respondentai pabrėžė, kad studijų programą jie vertina teigiamai. Reikalingos kompetencijos studijų metu daugiau ar mažiau ugdomos ir, kai kuriais atvejais, ugdoma daugiau kompetencijų, nei paminėta sąraše. Magistrų teigimu, pasitenkinimas studijomis priklauso nuo žmogaus motyvacijos – norėjusieji studijuoti šį dalyką, dirbti šį darbą yra patenkinti studijų kokybe. Respondentų profesinė veikla, užimamos pareigos liudija pakankamą pasirengimą darbui. Aptariant skirtingų studijų pakopų programas, visuomenės sveikatos magistrams buvo sunku aptarti kiekvienos studijų pakopos programą atskirai. Pabrėžtas ne kartą diskusijoje išsakytas neaiškus skirtumas tarp bakalauro ir magistro studijų pakopų. Daugumos nuomone, magistrantūros programa studijuojama automatiškai, kaip „privaloma“. Svarstydami studijų galimybes, visuomenės sveikatos magistrai įvardija keletą studijų tęstinumo galimybių: baigus bakalauro studijas, įsidarbinti ir supratus, kokių žinių trūksta, tęsti studijas magistrantūroje arba tęsti studijas magistrantūroje iš karto po bakalauro studijų.

16

Diskusijų metu visuomenės sveikatos magistrai atkreipė dėmesį, kad dalį visuomenės sveikatos paslaugų galėtų atlikti privačios įmonės (verslas). Jei valstybė dalį visuomenės sveikatos kontrolės srities perleistų privačiai vadybai, pasak diskusijos dalyvių, padidėtų konkurencija, kuri padidintų atlyginimus ir kartu pasitenkinimą darbu. Tačiau visais atvejais visuomenės sveikatos magistrai teigia, kad visuomenės sveikata yra brangi viešoji paslauga. Visuomenės sveikatos studijų programa ir jos turinys tiriamųjų įvertinti teigiamai. Nors akcentuojamas didelis mokymosi krūvis, tačiau jis pripažįstamas reikalingu ir svarbiu darbinei veiklai.

Atlikus akademinės bendruomenės, darbdavių ir absolventų apklausą ir išanalizavus

profesinio lauko tyrimo rezultatus, visuomenės sveikatos studijų krypties dalykinės kompetencijos buvo išgrynintos, apibendrintos pirmajai ir antrajai studijų pakopai. Profesinio lauko tyrimo metu naudotos aštuoniolika dalykinių kompetencijų sujungtos į dešimt dalykinių kompetencijų, kurios galėtų būti pagrindas studijų programų kūrėjams formuoti studijų programos siekinius (1 pav.). 7 lentelėje pateikiamas galutinis dalykinių kompetencijų sąrašas lietuvių ir anglų kalbomis.

17

1 pav. Išgrynintos ir apibendrintos pirmosios ir antrosios studijų pakopos dalykinės kompetencijos

Įvertinti ir analizuoti visuomenės, bendruomenės ir šeimos sveikatos įtaką visuomenės socialinei raidai

Planuoti, atlikti ir įvertinti gyventojų, aplinkos sveikatos ar sveikatos sistemos tyrimus

Identifikuoti, išskirti ir analizuoti visuomenės ir individų sveikatos poreikius, problemas ir jas lemiančius veiksnius, vykdyti visuomenės sveikatos saugą

Paimti, priimti ir ženklinti ėminius, paruošti mėginius tyrimui, vertinti ėminių ir mėginių tinkamumą ištyrimui

Valdyti šiuolaikinę gyventojų sveikatos tyrimų, diagnostikos, laboratorinę įrangą, vertinti tyrimų rezultatus

Vertinti visuomenės sveikatos rodiklius

Formuoti, koordinuoti, įgyvendinti, vertinti nacionalinę ir tarptautinę sveikatos politiką ir jai atstovauti




Taikyti mokslinius ir įrodymais grįstos visuomenės sveikatos principus, įgūdžius, metodus ir žinias praktikoje

Bendradarbiauti su sveikatos priežiūros sistemos kolegomis ir kitų sektorių specialistais



Vertinti fizinės ir socialinės aplinkos poveikį, grėsmes, rizikos veiksnius visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatai, siūlyti jų kontrolės būdus

Pritaikyti profesinėje veikloje sveikatos sistemos teisės norminius aktus ir žinias apie visuomenės sveikatos priežiūros sistemą, sveikatos apsaugos politiką


Vertinti sveikatos priežiūros sistemos kokybę, planavimą ir valdymą

Nustatyti visuomenės sveikatos problemas

Vertinti populiacijos sveikatą

Vertinti aplinkos poveikį visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatai bei rekomenduoti jo valdymo būdus

Organizuoti visuomenės sveikatos priežiūrą

Vykdyti visuomenės sveikatos saugą

Formuoti, įgyvendinti ir vertinti sveikatos politiką

Rengti, įgyvendinti ir vertinti prevencines programas

Bendradarbiauti su sveikatos priežiūros ir kitų sričių specialistais

Organizuoti ir įgyvendinti sveikatos mokymą

Taikyti įrodymais grįstą praktiką, ieškant naujų visuomenės sveikatos problemų sprendimo būdų

18

7 lentelė. Visuomenės sveikatos specialisto dalykinės kompetencijos lietuvių ir anglų kalbomis

Eil. Nr.

Dalykinė kompetencija Competence

1. Visuomenės sveikatos problemų nustatymas To identify the public health problems 2. Populiacijos sveikatos vertinimas To evaluate health of population 3. Aplinkos poveikio visuomenės ir atskirų jos

grupių sveikatai vertinimas ir jo valdymo būdų numatymas

To assess environment effect to the health of society, individual groups of society and recommend ways to manage it

4. Visuomenės sveikatos priežiūra To organize the health care surveillance 5. Visuomenės sveikatos saugos vykdymas To perform health care safety 6. Sveikatos politikos formavimas,

įgyvendinimas ir vertinimas To form, implement and evaluate health policy

7. Prevencinių programų valdymas To prepare, implement and evaluate preventive programmes

8. Bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros ir kitų sričių specialistais

To cooperate with health care specialists and specialists in other sectors/fields

9. Sveikatos mokymo organizavimas ir įgyvendinimas

To organize and implement health education

10. Įrodymais grįstos praktikos taikymas, ieškant naujų visuomenės sveikatos problemų sprendimo būdų

Engage with research and evidence based practice looking for innovative patterns of solution the public health problems

Šių kompetencijų svarba ir plėtotė skirtingose studijų pakopose išskiriama susiejant dalykines

kompetencijas su Dublino aprašuose apibrėžtais penkiais elementais: A – žinios ir supratimas; B – žinių ir supratimo taikymas; C – sprendimų priėmimas; D – bendravimo įgūdžiai; E – mokymosi įgūdžiai. Studijų pakopų, dalykinių kompetencijų, studijų siekinių ir Dublino aprašų minėtų elementų

sąsajos pateikiamos 8–10 lentelėse. 8 lentelė. Pirmosios studijų pakopos – profesinio bakalauro – dalykinių kompetencijų ir studijų siekinių sąsajos Eil. Nr.

Dalykinė kompetencija Studijų siekiniai

Dublino aprašų

elementas 1. Visuomenės sveikatos problemų

nustatymas Gebės vertinti individų, atskirų visuomenės grupių sveikatą ir jos poreikius. Gebės palyginti laboratorinių tyrimų rezultatus su norma.

A, B

2. Populiacijos sveikatos vertinimas Gebės nagrinėti organizmo sandarą, organų ir sistemų funkcionavimą.

B, C

3. Aplinkos poveikio visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatai vertinimas ir jo valdymo būdų numatymas

Gebės apibūdinti žmogaus organizmo patologinius procesus. Gebės apžvelgti aplinkos poveikį visuomenės ir individo sveikatai.

A

4. Visuomenės sveikatos priežiūra Gebės paruošti darbo vietą ir priemones laboratoriniam tyrimui atlikti. Gebės imti ir priimti ėminius. Gebės atlikti ar padėti atliekant laboratorinius

A, B, C, D

19

tyrimus. Gebės aptarti tyrimų rezultatų patikimumą lemiančius veiksnius.

5. Visuomenės sveikatos saugos vykdymas

Gebės apibūdinti laboratorijų higienos reikalavimus. Gebės įvertinti darbo aplinkos sąlygas. Gebės kontroliuoti laboratorinių tyrimų kokybę visuose laboratorinių tyrimų etapuose.

A, B, C

6. Sveikatos politikos formavimas, įgyvendinimas ir vertinimas

Gebės taikyti profesinėje veikloje sveikatos teisės aktų ir profesinės etikos dokumentų nuostatas.

B, C, D

7. Prevencinių programų valdymas Žinos Lietuvoje vykdomas prevencines programas.

A


Gebės dirbti sveikatos priežiūros komandoje ir bendradarbiauti su kitais sektoriais.

D


Gebės bendrauti ir perteikti informaciją pagal savo kompetenciją.

C, D, E


Gebės skleisti profesinę patirtį ir mokyti visuomenę.

D, E

9 lentelė. Pirmosios studijų pakopos – bakalauro – dalykinių kompetencijų ir studijų siekinių sąsajos Eil. Nr.


Dublino aprašų


nustatymas Gebės apibrėžti šiuolaikinės visuomenės sveikatos sampratą, pagrindines sąvokas, veiklos kryptis. Žinos visuomenės sveikatos problemų nustatymo metodus.

A, B

2. Populiacijos sveikatos vertinimas Gebės taikyti biomedicininius sveikatos būklės rodiklius, įvertindamas visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatą. Gebės siūlyti rizikos sveikatai mažinimo būdus ir priemones.

A, B


Gebės nustatyti aplinkos veiksnius, turinčius įtakos sveikatai. Gebės parinkti jų tyrimo metodus ir įvertinti riziką sveikatai. Gebės pagrįsti aplinkos veiksnių galimą poveikį sveikatai. Gebės siūlyti aplinkos poveikio sveikatai valdymo būdus.

A, B, C

4. Visuomenės sveikatos priežiūra Gebės parengti ligų ir traumų profilaktikos programą.

A, B


Gebės pritaikyti organizacines, teisines, ekonomines, technines, socialines ir visuomenės sveikatos priemones, padedančias išsaugoti, stiprinti ir kontroliuoti visuomenės sveikatą.

B, C


Gebės apibrėžti sveikatos politikos ir teisės principus. Gebės pritaikyti visuomenės sveikatos priežiūros sistemoje sveikatos politikos, teisės

A, B, C

20

ir profesinės etikos dokumentus. 7. Prevencinių programų valdymas Gebės pagrįsti prevencinių programų

efektyvumą. B, C, D


Gebės efektyviai bendradarbiauti su sveikatos priežiūros ir kitų sričių specialistais.

B, C, D


Gebės teikti visuomenės sveikatos paslaugas įvairioms gyventojų grupėms, įtraukdamas bendruomenę į sveikatos stiprinimo procesą.

B, D


Gebės atlikti visuomenės sveikatos srities mokslinį tyrimą, moksliškai pagrįsti pasirinktos problemos aktualumą.

E

10 lentelė. Antrosios studijų pakopos – magistrantūros – dalykinių kompetencijų ir studijų siekinių sąsajos Eil. Nr.


Dublino aprašų


nustatymas Gebės nustatyti ir pagrįsti visuomenės sveikatos prioritetus, problemų priežastis, parinkti efektyviausius sprendimo būdus, mokės pagrįsti sveikatos priežiūros poreikius.

B, C

2. Populiacijos sveikatos vertinimas Gebės vertinti populiacijos, atskirų jos grupių ir aplinkos sveikatą, jai įtaką darančius veiksnius. Gebės planuoti ir atlikti savarankiškus gyventojų sveikatos ir (ar) sveikatos sistemos tyrimus. Gebės rengti populiacijos sveikatos gerinimo priemonių planus.

B, C


Gebės identifikuoti esminius aplinkos rizikos faktorius, veikiančius visuomenės sveikatą. Gebės apibūdinti gyventojų, kuriems turi įtakos aplinkos veiksniai, sveikatą. Gebės organizuoti ir vykdyti aplinkos poveikio sveikatai vertinimą ir valdymą. Gebės bendradarbiauti su kitomis žinybomis, rengdamas planus, kaip mažinti neigiamą aplinkos veiksnių poveikį visuomenės ar atskirų jos grupių sveikatai. Gebės atlikti mokslu grįstus aplinkos poveikio visuomenės sveikatai tyrimus. Gebės atlikti visuomenės sveikatos saugos ekspertizę.

B, C, D,E

4. Visuomenės sveikatos priežiūra Gebės organizuoti, vykdyti ir vertinti ligų ir traumų visuomenės sveikatos priežiūrą, profilaktiką. Gebės rengti ir įgyvendinti tikslines sveikatos programas.

B, C, D


Gebės organizuoti ir vykdyti ligų, traumų epidemiologinę priežiūrą ir valdymą. Gebės vertinti visuomenės sveikatos saugos efektyvumą.

B, C, D


Gebės prisidėti prie sveikatos politikos formavimo ir įgyvendinimo, pagrįsti siūlymus

C, D, E

21

sveikatos politikos klausimais. 7. Prevencinių programų valdymas Gebės organizuoti ir vykdyti prevencinių

programų įgyvendinimo eigos stebėseną, auditą, rizikos vadybą ir kokybės užtikrinimą.

B, C, D


Gebės bendradarbiauti su kitomis organizacijomis, turinčiomis įtakos gyventojų sveikatai, jos priežiūrai, visuomenės sveikatos mokslui ir mokymui. Gebės dirbti su bendruomene ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

B, C, D


Gebės kurti sveikatos stiprinimo programas, siūlyti ligų ir traumų profilaktines priemones, vertinti jų veiksmingumą. Gebės skatinti bendruomenės ir kitų socialinių partnerių dalyvavimą visuomenės sveikatos stiprinimo veikloje.

C, D, E


Gebės organizuoti įrodymais grįstos visuomenės sveikatos praktikos taikymą. Gebės įgyvendinti moksliškai pagrįstas intervencijas.

B, C, E

22

4. STUDIJŲ KRYPTIES BENDROSIOS KOMPETENCIJOS

„Tuning“ (angl. Tuning Educational Structures in Europe) projekto autoriai bendrąsias kompetencijas apibrėžia kaip instrumentinių, tarpasmeninių ir sisteminių kompetencijų rinkinį, kuris leidžia žmogui efektyviai valdyti savo profesinį gyvenimą. Bendrosios kompetencijos padeda efektyviai prisitaikyti prie nuolat besikeičiančio pasaulio ir, esant būtinybei, įgyti tas profesines kompetencijas, kurių reikia konkrečiame darbe. Aukštas bendrųjų kompetencijų lygis suteikia galimybę sklandžiai integruotis į darbo rinką, greičiau įsisavinti naują patirtį, keisti specializaciją ar atliekamo darbo pobūdį.

Aukščiau minėto visuomenės sveikatos profesinio lauko tyrimo metu tiek darbdaviai, tiek

absolventai galėjo išreikšti savo nuomonę apie jiems pateiktą bendrųjų kompetencijų sąrašą ir išrūšiuoti šias kompetencijas pagal svarbą. Respondentai kompetencijas įvertino nuo 1 iki 4 balų.

Bakalaurų ir magistrų, baigusių visuomenės sveikatos studijų programas, atskirų bendrųjų

kompetencijų svarbumas skiriasi. 11–13 lentelėse pateikiamas darbdavių nuomonės apie bendrųjų kompetencijų svarbą visuomenės sveikatos specialistų profesinei veiklai vertinimo vidurkis (1 – visiškai nesvarbu, 2 – nesvarbu, 3 – svarbu, 4 – labai svarbu). 11 lentelė. Instrumentinės bendrosios kompetencijos: darbdavių vertinimas

Profesinis bakalauras

Vidurkis Bakalauras Vidurkis Magistras Vidurkis

Dalykinės srities žinios ir savo profesijos suvokimas

3,73 Dalykinės srities žinios ir savo profesijos suvokimas

3,81 Gebėjimas abstrakčiai mąstyti, analizuoti ir sisteminti informaciją

3,74

Gebėjimas spręsti problemas

3,59 Gebėjimas spręsti problemas

3,77 Dalykinės srities žinios ir savo profesijos supratimas

3,71

Gebėjimas bendrauti žodžiu ir raštu gimtąja kalba

3,59 Gebėjimas priimti sprendimus

3,72 Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo įgūdžiai

3,68

Gebėjimas priimti sprendimus

3,55 Gebėjimas abstrakčiai mąstyti, analizuoti, sintetinti informaciją

3,68 Gebėjimas bendrauti žodžiu ir raštu gimtąją kalba

3,66

Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo įgūdžiai

3,54 Gebėjimas bendrauti žodžiu ir raštu gimtąja kalba

3,68 Gebėjimas priimti sprendimus

3,63

Gebėjimas abstrakčiai mąstyti, analizuoti, sintetinti informaciją

3,50 Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo įgūdžiai

3,66 Gebėjimas spręsti problemas

3,58

Gebėjimas bendrauti užsienio kalba

3,50 Gebėjimas organizuoti ir planuoti

3,55 Gebėjimas organizuoti ir planuoti

3,50

Apibendrinus 11 lentelėje pateiktą informaciją, galima teigti, kad darbdaviai apibrėžia tuos

pačius instrumentinių bendrųjų kompetencijų rinkinius, nepriklausomai nuo absolvento kvalifikacinio laipsnio, tačiau šiek tiek skirtingai išdėsto pasirinkimo prioritetus.

23

12 lentelė. Tarpasmeninės bendrosios kompetencijos: darbdavių vertinimas Profesinis bakalauras

Vidurkis Bakalauras Vidurkis Magistras Vidurkis

Gebėjimas bendrauti su kitų sričių ekspertais

3,64 Tarpasmeninio bendravimo įgūdžiai

3,79 Gebėjimas dirbti grupėje, gebėjimas veikti etiškai

3,53

Gebėjimas dirbti grupėje

3,59 Gebėjimas dirbti grupėje, tarpdalykinėje komandoje

3,74 Gebėjimas bendrauti su žmonėmis, kurie nėra darbuotojo profesinės srities ekspertai

3,47

Tarpasmeninio bendravimo įgūdžiai

3,50 Gebėjimas bendrauti su kitų sričių ekspertais

3,68 Kritiškas ir savikritiškas mąstymas

3,39

Socialinis atsakingumas ir pilietiškumas

3,50 Gebėjimas veikti etiškai

3,53 Gebėjimas atsižvelgti į įvairovę ir daugiakultūriškumą

3,13

Dėmesys saugumui 3,41 Kritiškas ir savikritiškas mąstymas

3,49 Gebėjimas dirbti tarptautinėje aplinkoje

2,89

Apibendrinus 12 lentelėje pateiktą informaciją, galima teigti, kad darbdaviai gana skirtingai

apibrėžia tarpasmenines bendrąsias kompetencijas, priklausomai nuo absolventams suteikto kvalifikacinio laipsnio. 13 lentelė. Sisteminės bendrosios kompetencijos: darbdavių vertinimas Profesinis bakalauras Vidurkis Bakalauras Vidurkis Magistras Vidurkis

Gebėjimas įvertinti ir palaikyti darbo kokybę

3,77 Gebėjimas žinias pritaikyti praktikoje

3,83 Gebėjimas žinias pritaikyti praktikoje

3,79

Gebėjimas dirbti savarankiškai

3,68 Gebėjimas įvertinti ir palaikyti darbo kokybę

3,77 Gebėjimas mokytis, gebėjimas įvertinti ir palaikyti darbo kokybę

3,71

Gebėjimas žinias pritaikyti praktikoje

3,68 Gebėjimas dirbti savarankiškai

3,72 Gebėjimas dirbti savarankiškai, atkaklumas, ryžtingumas vykdant pavestas užduotis ir prisiimtus įsipareigojimus

3,66

Gebėjimas prisitaikyti prie naujų situacijų

3,59 Atkaklumas ir ryžtingumas vykdant pavestas užduotis ir prisiimtus įsipareigojimus

3,68 Gebėjimas prisitaikyti prie naujų situacijų

3,55

Gebėjimas mokytis 3,50 Gebėjimas mokytis 3,64 Gebėjimas kurti naujas idėjas

3,47

Atkaklumas ir ryžtingumas vykdant pavestas užduotis ir prisiimtus įsipareigojimus

3,50 Gebėjimas prisitaikyti prie naujų situacijų

3,60 Gebėjimas rengti ir valdyti projektus

3,29

24

Geriausia kompetencijas nustatyti praktinėje veikloje. Visuomenės sveikatos specialistų

profesinis laukas labai platus, todėl bendrųjų kompetencijų svarba susijusi su konkrečia visuomenės sveikatos bakalauro ir magistro darbo vieta.

25

5. DALYKINI Ų KOMPETENCIJ Ų NUSTATYMO METODIN ĖS REKOMENDACIJOS

Visuomenės sveikatos specialisto dalykinių kompetencijų apibrėžimas yra svarbus kiekvieno studijų programos komiteto uždavinys. Kuriant būsimojo specialisto profesinį portretą privalo dalyvauti ne tik studijų programos komiteto nariai, bet ir visi suinteresuoti dalininkai: socialiniai partneriai (darbdaviai, visuomeninių profesinių draugijų atstovai), absolventai, akademinė bendruomenė (dėstytojai, studentai), sveikatos politikos formuotojai. Dalininkų lūkesčiai gali būti išgryninti per jų apklausas, panaudojus anketavimo, interviu metodus. Taip pat suinteresuotų grupių atstovai gali būti įtraukti į studijų programos komiteto sudėtį.

Dalykinių kompetencijų nustatymo sekos rekomendacijos pateikiamos 2 paveiksle.

2 pav. Dalykinių kompetencijų nustatymo seka

Profesinio lauko tyrime dalyvaujantys suinteresuoti dalininkai gali pateikti šiek tiek skirtingą

informaciją, būtiną studijų programos kūrėjams, siekiantiems apibrėžti dalykines kompetencijas. Pavyzdžiui:

◦ įstaigų vadovai, darbuotojai, kurie įvardinami kaip darbdaviai, įvertins ir pateiks šiuolaikiniam visuomenės sveikatos specialistui būtinas dalykines kompetencijas, priklausomai nuo

Tyrime dalyvaujančios suinteresuotos grupės: darbdaviai, absolventai, sveikatos politikos formuotojai, akademinė bendruomenė: dėstytojai, studentai.

Suinteresuotų grupių lūkesčiai siejami su visuomenės sveikatos specialisto profesine veikla.

PROFESINIO LAUKO TYRIMO REZULTATAI

Visuomenės sveikatos specialisto dalykinių kompetencijų formulavimas, aptarimas, grupavimas, apibendrinimas, išgryninimas.

STUDIJŲ PROGRAMŲ KOMITETO VEIKLA

PROFESINIO LAUKO TYRIMAS

26

atstovaujamos veiklos srities. Jų požiūryje atsispindės visuomenės sveikatos srityje esamos situacijos analizė, galiojančių teisės aktų analizė;

◦ absolventų požiūrio vertinimas remsis studijų laikotarpiu įgytų kompetencijų ir realioje darbinėje aplinkoje būtinų kompetencijų palyginimu;

◦ visuomenės sveikata yra viešojo administravimo sritis, kurioje viešosios įstaigos įgyvendina valstybės politiką. Visuomenės sveikatą formuojančių politikų apklausa leis įvardinti šios veiklos prioritetus valstybiniu lygmeniu ir apibrėžti prioritetams įgyvendinti būtinas specialistų dalykines kompetencijas;

◦ akademinės bendruomenės nariai – dėstytojai – vertins visuomenės sveikatos specialisto dalykinių kompetencijų plėtrą, vadovaudamiesi moksliniais įrodymais grįsta praktika, modeliuodami situacijas, kuria linkme gali plėtotis visuomenės sveikata, kintant visuomenės poreikiams. Studentų, studijuojančių visuomenės sveikatos studijų programose, požiūris leis vertinti vykdomų studijų programų struktūrą, studento darbo krūvio adekvatumą studijų siekiniams ir vertinimo būdams, edukacinės aplinkos tinkamumą siekti dalykinių, bendrųjų kompetencijų.

Studijų programos komiteto nariams tenka didelė atsakomybė sukauptą informaciją vertinti,

grupuoti ir apibendrinti. Nuolat turi būti galimybė konsultuotis su dalininkais, siekiant užtikrinti efektyvų grįžtamąjį ryšį, kad profesinius lūkesčius tinkamai atspindėtų būsimųjų specialistų dalykinės kompetencijos.

27

6. STUDENTO DARBO KRŪVIS IR JO SKAI ČIAVIMAS Visuomenės sveikatos studijų programos kompetencijų aprašas, studijų siekiniai

formuluojami įvertinus studijų pakopą. Studijų programos komitetas ir konkrečioje studijų programoje dirbantys dėstytojai, įvertinę anksčiau minėtas aplinkybes, grupuoja modulius ar studijų dalykus, planuoja studento darbo krūvį. Darbo krūvis – laikas, kurio reikia studentui baigti visą studijų veiklą (paskaitas, seminarus, projektus, praktikos darbus, individualius darbus ir egzaminus), kad būtų pasiekti studijų siekiniai17. Studento darbo krūvis apskaičiuojamas kreditais (dar vadinama ECTS kreditais). Kreditas – tai studentų mokymosi krūvio (mokymosi apimties) matavimo vienetas, skaičiuojant laiką, per kurį turi būti pabaigtas dėstymo (mokymosi) sandas18.

Studentų darbo krūvio skaičiavimas – tai kolegiali (studijų programos komiteto ir programoje

dirbančių dėstytojų) veikla, nuo kurios priklauso sėkmingas studijų programos įgyvendinimas. Krūvio skaičiavimas sudaro prielaidas kritiškai peržvelgti studijų programą, įvertinti jos įgyvendinamumą ir gyvybingumą19. Studijų siekiniai yra pagrindas ir renkantis tinkamą mokymo(si) veiklą, ir vertinant darbo krūvį, reikalingą jai atlikti. Studento mokymosi krūvis, mokymo metodika ir studijų siekiniai yra neabejotinai tarpusavyje susiję.

Pagrindinės sąlygos, kurias būtina įvertinti planuojant darbo krūvį: 1. Darbo krūvio planavimo pradžia – optimalus kompetencijų sąrašas. 2. Studijų programos apimtis. Pirmosios pakopos koleginių ir universitetinių studijų apimtis

gali svyruoti nuo 180 iki 240 kreditų. Magistrantūros studijų programos apimtis – 90–120 kreditų. 3. Studijų forma. Studijų nuolatine studijų forma vienų metų įprastinė apimtis yra 45–60

kreditų. Studijų ištęstine studijų forma vienų metų apimtis ne didesnė kaip 45 kreditai, o bendra studijų šia forma trukmė yra ne daugiau kaip pusantro karto ilgesnė negu nuolatinės formos studijos, šioms taikant 60 kreditų normą.

4. Studijų semestro trukmė. Įprastinė studijų semestro apimtis yra ne daugiau kaip 30 kreditų.

5. Kredito apimtis. Įprastai vieno kredito apimtis atitinka 25–30 studento akademinių darbo valandų.

6. Studijų programos struktūros pasirinkimas (modulinė ar dalykinė). Pavyzdžiui, modulinė studijų sistema sudaro prielaidas jungti giminingus studijų dalykus, išvengti temų pasikartojimo, efektyviau panaudoti mokymosi laiką, optimaliai subalansavus studento darbo krūvį.

7. Edukacinė studijų aplinka, sudaranti sąlygas besimokančiajam savarankiškai studijuoti. Tai apima materialiuosius išteklius (bibliotekos fondai, mokslinė periodika, informacinės technologijos), dėstytojų patirtį, institucijos kultūrą. Imli studijoms edukacinė aplinka leidžia efektyviau planuoti studento darbo krūvį ir siekti studijų rezultatų.

8. Vidinė aukštosios mokyklos veiklos savianalizė. Kiekybiniai rodikliai, pavyzdžiui: studentų įvertinimai, studijų baigimo rezultatai, studentų išbraukimas iš studentų sąrašų, leidžia vertinti akademinę veiklą ir kaip netiesioginį rodiklį susieti su studento darbo krūviu.

9. Dalykinių kompetencijų, studijų siekinių, dalyko (modulio) apimties kreditais, studijų metodų, vertinimo metodų validacija.

10. Studento kontaktinio darbo, savarankiškų studijų ir vertinimo planavimas. Nustatant darbo krūvį neturi būti vadovaujamasi tik auditorinėmis valandomis (t. y. laiku, kurį studentas praleidžia

17 ECTS naudotojo vadovas. http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-policy/doc/ects/guide_lt.pdf 18 Europos švietimo struktūrų suderinimas. Universitetų indėlis į Bolonijos procesą. Įvadas. Švietimo mainų paramos fondas. http://www.slideshare.net/smpf/tuning-europos-vietimo-struktr-derm-europoje-1672356 19 Bulajeva T., Čepienė A. , Lepaitė D. , Teresevič ienė M. , Zuzevič i ū tė V . Studijų programų atnaujinimas: kompetencijų plėtotės ir studijų siekinių vertinimo metodika. Vilnius, 2011. http://www4066.vu.lt/Projekto_rezultatai

28

vadovaujamas akademinio personalo). Krūvis apima visą mokymosi veiklą, kurios reikia, kad būtų pasiekti studijų siekiniai. Tai laikas, praleistas dirbant savarankiškai, atliekant privalomąją praktiką, skirtas pasirengti vertinimui, bei laikas, kurio reikia pačiam vertinimui. Svarbu efektyviai išnaudoti studijoms skirtą laiką, pasitelkiant šiuolaikines aukštojo mokslo didaktines priemones. Ypatingą dėmesį būtina skirti savarankiškų studijų planavimui, tinkamai parenkant užduotis, aiškiai, struktūriškai įvardinant šių užduočių atlikimo tikslą, uždavinius, trukmę, per kurią užduotis turi būti atlikta.

11. Efektyvus grįžtamasis ryšys. Semestro pabaigoje gali būti vertinamas studentų darbo krūvis, remiantis studentų ir dėstytojų apklausos rezultatais.

12. Sisteminis požiūris. Visi studijų proceso dalyviai privalo kritiškai ir sistemiškai vertinti savo indėlį siekiant studijų siekinių.

13. Vienas iš atskaitos taškų – darbo krūvio palyginimas su vidutinio dirbančio žmogaus darbo krūviu.

Reikia pažymėti, kad darbo krūvio nustatymas dažnai yra hipotetinis ir patikrinamas per

patirtį, kadangi jį veikia vidiniai (motyvacija, išankstinių žinių lygis ir jų kokybė, sveikatos būklė) ir išoriniai (dalyko (modulio) sudėtingumas, dėstymo kokybė, studijų aplinka, ištekliai, socialiniai faktoriai: šeima, darbas, gyvenimo sąlygos) veiksniai. Suplanuotas studento darbo krūvis turi būti teisingas, patikimas ir saugus20.

20 http://www.oulu.fi/w5w/tyokalut/GET2.pdf

29

7. DALYKO (MODULIO) APIMTIES KREDITAIS REKOMENDACIJOS. MODULIN ĖS IR DALYKIN ĖS STUDIJŲ PROGRAMOS STRUKTŪROS REKOMENDACIJOS

Studijų programos sandara gali būti dalykinė arba modulinė. Studijų programos komitetas turi apsispręsti, kuri sandara leis efektyviau siekti studijų siekinių. Studijų programos apimtis kreditais yra tokia pati nepriklausomai nuo to, kokia studijų programos sandara pasirinkta.

Modulinė studijų sistema pasižymi lankstumu, savarankiškumu. Ši sistema skatina dėstytojų

bendradarbiavimą, diskusijas, bendrus tyrimus. Studentui sudaromos lanksčios galimybės individualiai pasirinkti tam tikrus modulius, būtinus dalykinėms ir bendrosioms kompetencijoms įgyti. Pagrindinis modulinės studijų programos ypatumas yra tas, kad programos nustatytas mažiausios apimties modulio kreditais dydis (pvz., 5) dalintųsi iš 60 kreditų (vienų studijų metų apimtis). Skaičius penki galėtų būti tinkamiausias kartotinis dydis. Individualizuojant studijas pagal studento pageidavimą, paprasčiau keisti vieną modulį kitu, pavyzdžiui: vietoje vieno 10 kreditų modulio galima klausyti du modulius po 5 kreditus. Palengvėja kreditų, įgytų judžiųjų studijų metu, perkėlimas. Dalykinėje studijų programoje išryškėja didesnė dėstytojo individualumo raiška, tačiau mažesnės dėstytojų bendradarbiavimo galimybės.

Pagrindinė nuostata, kuria privalu vadovautis pasirenkant studijų programos struktūrą,

planuojant dalyko (modulio) apimtį kreditais, yra studijų programos vientisumas, kuomet nuosekliai pereinama nuo paprastesnio prie sudėtingesnio, laipsniškas pažangos didėjimas ugdant studijų siekiniais išreikštas kompetencijas. Kiekvieno dalyko ar modulio vieta studijų programoje, jo svarba ir apimtis turi koreliuoti su aiškiai įsivaizduojamu būsimojo visuomenės sveikatos specialisto profesijos portretu, kurio sėkmingai raiškai būtina ugdyti dalykines ir bendrąsias kompetencijas. Studijų programos komitetas, dėstytojai privalo kolegialiai sutarti. Sisteminis požiūris į nacionalinę visuomenės sveikatos sistemą, šią sistemą sudarančius subjektus, sistemos paskirties įvardinimas leidžia susieti skirtingas studijų pakopas baigusius visuomenės sveikatos specialistus ir jų profesinio vaidmens raiškai būtinas kompetencijas.

Kuriant studijų programą svarbu, kad patikimas ryšys tarp ugdomų kompetencijų, studijų

siekinių, dalyko (modulio) siekinių ir jų apimties kreditais, studijų metodų, vertinimo metodų būtų aiškus ir nuoseklus. Šiai aplinkybei įvertinti gali būti pasitelktas matricos modelis, kada išryškėja, jog studijų siekiniams sėkmingai įgyvendinti trūksta laiko, materialiųjų išteklių ir kt. Taip pat gali būti stebima atvirkštinė situacija, kai atskiriems dalykams ar moduliams numačius daugiau kreditų nei būtina studijų siekiniams pasiekti, studento darbo krūvis didėja ir studijų siekinių pasiekimo kelias ilgėja, tampa sudėtingesnis. Kai kurių dalykų studijų siekiniai gali būti susiję su keletu studijų programos siekinių, kiti – beveik su visais21. Šis pavyzdys gali būti naudingas dėstytojams ir studentams, nes jame iš karto matomas atskirų studijų programos dalykų, studijų siekinių ir kompetencijų ryšys. Studijų programos sąsajų matrica parodyta 14 lentelėje. 14 lentelė. Studijų programos sąsajų matrica

Studijų programa...............................................................

Studijų dalykai

Kompetencijos Studijų programos lygmens studijų siekiniai

1 modulis /

studijų dalykas

2 modulis /

studijų dalykas

3 modulis /

studijų dalykas

... N modulis /

studijų dalykas

21 Bulajeva T., Čepienė A. , Lepaitė D. , Teresevič ienė M. , Zuzevič i ū tė V. , op. c i t.

30

1 kompetencija Studijų siekinys (-iai) X X X

2 kompetencija Studijų siekinys (-iai) X X X

3 kompetencija Studijų siekinys (-iai) X X

4 kompetencija Studijų siekinys (-iai) X X

...

N kompetencija Studijų siekinys (-iai) X X

Studijų programos sąsajų tarp kompetencijų, studijų programos siekinių ir dalykų matrica

leidžia sistemiškai įvertinti studijų programos kūrimo proceso logiką, nuoseklumą, planingumą, validumą. Ši matrica labai informatyvi, siekiant atnaujinti jau vykdomas studijų programas, optimizuojant programos struktūrą, turinį. Norint tiksliau apibrėžti modulio ar studijų dalyko siekinius, siūloma naudotis B. Bloomo, SOLO ugdymo tikslų taksonomijomis.

31

8. MOKYMO, MOKYMOSI IR VERTINIMO METOD Ų REKOMENDACIJOS Šiame skyrelyje aptariami mokymo ir mokymosi metodų (arba studijų metodų) ir visuomenės

sveikatos studijų krypties kompetencijų ryšys. Atskiri studijų vienetai (dalykai, moduliai) gali turėti keletą studijų ir vertinimo metodų. Kiekvienas mokymo ar mokymosi metodas pasižymi skirtingais požymiais ir yra naudojamas skirtingiems tikslams. Mokymo ir mokymosi metodų pasirinkimas priklauso nuo studijų turinio specifikos, dėstytojų kvalifikacijos, aukštosios mokyklos tradicijų ir normų, taip pat ir nuo studijų siekinių. Studijų ir studentų vertinimo metodai yra neatsiejamai susiję su studijų programos kompetencijomis, dalyko studijų siekiniais, kas daro studijų programą vientisą ir skaidrią. Šioms sąsajoms išryškinti autoriai siūlo žemiau pateiktą 15 lentelę22. 15 lentelė. Kompetencijų, studijų programos, dalyko siekinių, studijų ir vertinimo metodų ryšys

Kompetencijos Studijų programos

siekiniai

Dėstomas dalykas, kuriame sudaromos prielaidos pasiekti

siekinius

Studijų metodai Studijų siekinių

vertinimo metodai

Šioje lentelėje matyti, kad visas studijų procesas yra susijęs ir priklausomas nuo ugdomų

kompetencijų, kurių svarbiausi komponentai yra šie: žinojimas ir supratimas, žinojimas kaip elgtis, žinojimas kaip būti. Aukščiau aptartos visuomenės sveikatos studijų krypties kompetencijos ugdomos tiek profesinio bakalauro, tiek bakalauro, tiek magistro studijų pakopose, tačiau jų išsidėstymas pagal svarbą, pasiekimo gylį yra skirtingas.

Kaip jau buvo minėta, visuomenės sveikata – tai mokslas organizuotomis visuomenės pastangomis išvengti ligų, prailginti gyvenimą bei sustiprinti fizinę ir psichinę sveikatą, rūpinantis aplinkos sauga, kontroliuojant infekcines ligas, mokant individualios higienos. Visuomenės sveikatos specialistai privalo aktyviai dirbti didžiausią poveikį asmens ir visuomenės sveikatai turinčių determinantų – aplinkos veiksnių ir gyvensenos – srityse, analizuoti sveikatos priežiūros sistemos funkcionavimą ir įtaką gyventojų sveikatai, vertinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Šis apibūdinimas taip pat atspindi platų ir įvairiapusį visuomenės sveikatos specialisto veiklos spektrą, yra reikšmingas formuluojant inovatyvų požiūrį į mokymo ir mokymosi metodus ir suponuoja studijų procesą, orientuotą į studentą, į studento savarankišką mokymąsi.

Be tradicinių studijų metodų (paskaita, seminaras, laboratoriniai darbai), gali būti taikomos probleminės studijos, projektiniai darbai, e. mokymasis, virtualiosios studijos, kt.23.

Paskaita. Pamatinėms žinioms suteikti gali būti taikomas tradicinis mokymo metodas – paskaita, kuri gali skirtis tiek savo forma, tiek funkcija. Paskaita laiko sąnaudų atžvilgiu yra labai efektyvus studijų metodas, kuomet reikia suteikti (išmokti) didelės apimties teorinę medžiagą. Dažniausiai paskaita suprantama kaip mokymo(si) aplinka, kurioje dėstytojas kalba grupei studentų, ir interakcija per kontaktines valandas dažniausiai vyksta viena kryptimi – nuo dėstytojo link studento. Praktiškai paskaitos gali būti labai formalios ir visiškai neformalios. Studentų auditorijos gali būti labai didelės, apimančios ne vieną šimtą studentų, ir visiškai mažos. Paskaitoje dėstytojas

22 Bulajeva T., Čepienė A. , Lepaitė D. , Teresevič ienė M. , Zuzevič i ū tė V. , op. c i t. 23 Universities‘ Contribution to the Bologna Process. An introduction. 2nd Edition, 2008.

32

gali taikyti skirtingus metodus priklausomai nuo užsiėmimo tikslo ir studijų siekinių. Paskaita gali būti apžvalginė, kad studentai galėtų sužinoti esminius konkrečios srities aspektus. Taip pat paskaitoje dėstytojas gali nuodugniai aiškinti vieną esminį, tačiau sudėtingą dalyką. Paskaita gali vykti abipusio bendravimo su dėstytoju forma, kada studentai, iš anksto susipažinę su nagrinėjama tema intranete, paskaitos metu plačiau pristato temą, ir tiek dėstytojas, tiek studentai ją papildo įdomiais pavyzdžiais. Tradiciškai paskaitose nagrinėta teorinė medžiaga seminarų ir laboratorinių darbų metu suprantama per pavyzdžius ir jų pritaikymą problemoms spręsti.

Praktiniai seminarai gali būti susiję su paskaitos tematika. Šio tipo seminarų metu gali būti naudojama metodų įvairovė. Seminarų tikslas – suteikti galimybę mokytis savarankiškai, praktiškai pritaikyti įgytas teorines žinias. Dėstytojai gali pateikti įvairią medžiagą (dokumentus, skaidres, paveikslus ir kt.) ir paprašyti studentų susiskirstyti į mažas grupeles, kuriose vyktų diskusijos, būtų išskiriami pagrindiniai kontūrai, pagrindiniai principai, parengiamos ataskaitos, žodinis pristatymas, kas „plenarinėje“ sesijoje būtų kartu aptariama.

Seminarai. Kai kurie autoriai rekomenduoja, kad seminaruose dalyvautų ribotas studentų skaičius (nuo 3–4 iki 30–40). Seminaro kontekstas yra mažiau formalus nei paskaitos. Būtina sąlyga, kad per seminarus būtų skatinama diskusija. Seminarai gali būti organizuojami taip, kad kiekvienas studentas gautų užduotį ir parengtų pristatymą tam tikru specifiniu bendrai nagrinėjamos problemos aspektu. Kiti studentai kviečiami stebėti, užduoti klausimus. Kai kurių seminarų metu problemą pristato dėstytojas, o studentai skatinami klausinėti, dalyvauti diskusijose. Tai yra vertinama.

Darbas grupėje. Vienas iš pagrindinių aktyviojo mokymosi metodo formų yra darbas grupėse, nes jis suteikia galimybę dalyvauti visiems. Darbas grupėje gali būti taikomas įgyvendinant probleminį arba užduotimis grįstą mokymą. Šiuo atveju grupė ar grupės nariai individualiai formuoja užduotis ar kelia problemas, o dėstytojas stebi. Minėtas užduotis atlieka ir sprendžia problemas tarpusavyje tarp grupės susitikimų. Šiuo atveju studentai patys sau vadovauja, periodiškai konsultuodamiesi su dėstytoju.

Elektroninis mokymasis. Dažniausiai jis atlieka papildomo studijų metodo vaidmenį. Dažniausiai tam, kad paskleistų paskaitų ar seminarų medžiagą studentams.

Literat ūros paieška. Šis metodas naudojamas ruošiantis seminarams, ruošiant referatus ir baigiamuosius darbus.

Atvejo studijos. Susintetinti įgytas žinias padeda atvejo studijos, tai yra informacijos surinkimas ir individualus ar grupinis pristatymas kaip kokybinio tyrimo forma, siekiant ugdyti holistinę tam tikrų sąlygų ar situacijos sampratą. Taip pat siekiant suvokti aplinkos veiksnių įtaką sveikatai ir nustatyti įvairių žmonių grupių sveikatos problemas, gali būti taikomi debatų, diskusijų, žodinių pristatymų ir darbo grupėse metodai. Be kita ko, šiuo atveju bus ugdomas gebėjimas mąstyti kritiškai, kūrybiškai ir analitiškai, gebėjimas surasti ir naudotis įvairiais šaltiniais, tapti komandos nariu. Tai skatina savarankiškumą ir didina motyvaciją studijoms.

Pavyzdžiui, bendradarbiavimo su sveikatos priežiūros ir kitų sričių specialistais kompetencijai ugdyti gali būti taikomi seminarai ir empirinis, pagrįstas patyrimu, mokymas, kada naudojami vaidybiniai elementai (pasiskirstymas vaidmenimis), naudojama audiovizualinė medžiaga, parodanti interakciją ir leidžianti stebėti žmonių bendravimą. Profesinės partnerystės įgūdžiai gali būti ugdomi per daugiadalykius projektus, rengiant bendras sveikatos ir socialines programas. Profesinis savarankiškumas ir atsakomybė ugdoma dokumentuojant visuomenės sveikatos priežiūros procesą. Etinės nuostatos, susijusios su teisės aktų supratimu, yra ugdomos rengiant ataskaitas, jas kritikuojant, konsultuojantis su dėstytoju. Studentams gali būti siūlomi įvairūs etiniai scenarijai, studentų aptariami bei jų pačių vertinami. Aptariamoji kompetencija, labai

33

svarbi saviugdos gebėjimams ir sąmoningumui, gali būti ugdoma savarankiškų studijų metodu: analizuojant įvairius incidentus, problemas, patirtį ir pateikiant grįžtamąjį ryšį.

Kaip jau buvo minėta, vertinimas sudaro vieningą visumą su mokymo(si) metodais, ugdant dalykines ir bendrąsias kompetencijas, ir nėra vien studijų laikotarpio apibendrinimas. Kiekvieno studijų dalyko pradžioje studentams turi būti pristatyti ne tik dalyko studijų siekiniai bendrųjų ir dalykinių kompetencijų požiūriu, bet ir jų vertinimo sistema (ypač atkreipiant dėmesį į vertinimo kriterijus ir kompetencijų įrodymo šaltinius)24. Atsižvelgiant į tai, kad ECTS metodologija akcentuoja į studentą orientuotas studijas, kuriose studentas tampa aktyviu studijų proceso dalyviu, kuriant vertinimo sistemą būtina studentui suteikti galimybę įsivertinti, taip pat gauti grįžtamąjį ryšį apie jo pasiekimus ir pažangą dalyką studijuojant.

Visuomenės sveikatos studijose gali būti taikomi įvairūs vertinimo metodai. Vertinimo metodo pasirinkimas priklauso nuo daugybės veiksnių, į kuriuos kuriantis savo vertinimo sistemą dėstytojas turėtų atsižvelgti:

◦ studentų grupės dydis; ◦ vertinimo tikslai: ar formuojamasis, ar apibendrinamasis vertinimas; ◦ studijų siekiniai; ◦ vertinimo objektas (kas vertinama: žinios, supratimas, bendrosios ar dalykinės

kompetencijos).

Siekiant nuodugniai patikrinti visas išugdytas kompetencijas vienu vertinimo metodu neįmanoma. Būtina pasitelkti daugiau ir įvairesnių vertinimo metodų, leidžiančių patikrinti visų besimokančiųjų išmokimo lygį ir jo atitiktį studijų siekiniams. Reikia pažymėti, kad dalyko vertinimo sistema būtų neišbaigta, jei joje vertinimo modeliai ir metodai nebūtų sujungti į vieną visumą. Vertinant yra matuojami studijų siekiniai, kurių formulavimui pasitelkiamos SOLO ar B. Bloomo taksonomijos. Skirtingiems pažintiniams lygmenims vertinti siūlomi įvairūs vertinimo metodai ir užduotys. Žinojimo lygmens studijų siekiniams vertinti gali būti taikoma apklausa žodžiu, raštu, testavimas, o aukštesnio lygmens (analizė, sintezė) siekinių pasiekimui matuoti tiks atvejo analizė, projektų veikla, informacijos šaltinių apžvalga ir kt. Pavyzdžiui, ugdant populiacijos sveikatos vertinimo kompetenciją, pirmosios pakopos bakalauro studijų programoje reikės numatyti vertinimo metodus, kurie leis pamatuoti, ar studentas geba taikyti sveikatos rodiklius visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatai vertinti, magistrantūros programos studentai turės parodyti, ar geba vertinti visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatą ir ją veikiančius veiksnius, o tinkamai parinktas vertinimo instrumentas leis pamatuoti atskiro kompetencijos elemento pasiekimo lygį.

Kuriant atskiro dalyko vertinimo sistemą ir vertinimo priemones, galima susieti numatomas ugdyti kompetencijas (išskleidžiant jas į vertinamus kompetencijų elementus) su vertinimo metodais ir vertinimo užduotimis. Vertinimui reikia parinkti tokias užduotis, kurios leis studentui geriausiai parodyti įgytas žinias, jų supratimą, teorinius ir praktinius gebėjimus, vertybines nuostatas. Žinių ir supratimo vertinimui autoriai rekomenduoja pasitelkti SOLO taksonomiją, kuri hierarchiškai apibūdina studentų mokymosi rezultatus. Kuriant dalyko vertinimo sistemą, būtina atminti, kad tos pačios kompetencijos gali būti ugdomos skirtingų pakopų studijų programose, o vertinimo sistema turi padėti įvertinti kompetencijų lygio atitiktį įgyjamo laipsnio reikalavimams. Studijų programos rengėjai turi atsižvelgti į laipsnio (pakopos) aprašą, kurio lygį nustato aukščiau minėti Dublino aprašų elementai ir kuris išreiškiamas kaip studijų siekinių sąrašas, t. y. kiekviena bendroji ir dalykinė kompetencija tampa studijų programos aprašo dalimi, kai jos siekiamas lygis išreiškiamas konkrečiais studijų siekiniais.

Dalykinės kompetencijos siejamos su studijų turiniu, atspindi studijų programos specifiką, sudaro profesijos pagrindą. Bendrųjų kompetencijų pagrindą sudaro perkeliamieji gebėjimai, kurie 24 Bulajeva T., Čepienė A. , Lepaitė D. , Teresevič ienė M. , Zuzevič i ū tė V. , op. c i t.

34

reikalingi visiems studentams, norintiems sėkmingai pabaigti studijas ir įgyti tokį kvalifikacinį laipsnį, kuris leistų lengvai įsidarbinti ir vėliau išlikti darbo rinkoje, padėtų toliau mokytis ir tobulėti, prisiimti etinius įsipareigojimus, būti aktyviu visuomenės nariu ir prasmingai dalyvauti įvairioje veikloje. Pastebėta, kad egzistuoja sąsajos tarp studijų metodų ir bendrųjų kompetencijų. Pavyzdžiui, instrumentinės kompetencijos gali būti vertinamos žodinio pristatymo, darbo grupėje metu. Taigi studijų metodai studijų procese tampa bendrųjų kompetencijų vertinimo metodais, jeigu bendrųjų kompetencijų vertinime aktyviai dalyvauja ir pats studentas. Bendrųjų kompetencijų plėtotei vertinti labiau tinka tokie vertinimo metodai, kaip savianalizė, bendramokslių įvertinimas, pagyrimas ir panašaus nesumuojamojo įvertinimo metodai. Autoriai siūlo kaupiamojo vertinimo sistemoje priskirti tam tikrą balo dalį už pačios užduoties įteikimą, o neapsiriboti vien tik turinio vertinimu.

35

Literat ūra

Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas. Valstybės žinios, 2002, Nr. 56-2225.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 600 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 941 „Dėl Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“. Valstybės žinios, 2006, Nr. 70-2574.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1749 „Dėl Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo ir Kvalifikacinių laipsnių sąrašo patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2009, Nr. 158-7135.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. V-1035/ISAK-2680 „Dėl Sveikatos priežiūros mokykloje tvarkos aprašo aptvirtinimo“. Valstybės žinios, 2005, Nr. 153-5657.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. V-918 „Dėl Savivaldybės visuomenės sveikatos biurų privalomų pareigybių sąrašo ir joms keliamų kvalifikacinių reikalavimų patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2007, Nr. 121-4983.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. V-58 „Dėl Sveikatos priežiūros ikimokyklinio ugdymo įstaigose tvarkos aprašo ir Vaikų sveikatos priežiūros ikimokyklinio ugdymo įstaigose rekomendacijų patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2009, Nr. 18-714.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. ISAK-276 „Dėl studijų krypčių reglamentų patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2007, Nr. 28-1044.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. V-501 „Dėl Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2010, Nr. 44-2139.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymas Nr. V-826 „Dėl Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2010, Nr. 67-3375.

2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1350/2007/EB dėl antrosios Bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje (2008–2013 m.). Europos Sąjungos oficialusis leidinys, 2007, L 301, 3–13.

Europos Bendrijų Komisija. Kartu sveikatos labui, 2008–2013 m. ES strateginis požiūris. KOM(2007) 630 galutinis. http://ec.europa.eu/health/ph_overview/Documents/strategy_wp_lt.pdf

Beresnevič iūtė V. 2010. Profesinio lauko tyrimas. ECTS projekto ekspertų seminaras, 2010 m. lapkričio 18 d., Vilnius. http://www.ects.cr.vu.lt/Projekto_rezultatai

Bulajeva T., Čepienė A., Lepaitė D., Teresevič ienė M., Zuzevič iūtė V . 2011. Studijų programų atnaujinimas: kompetencijų plėtotės ir studijų siekinių vertinimo metodika. Vilnius, http://www4066.vu.lt/Projekto_rezultatai

ECTS naudotojo vadovas. 2009. http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-policy/doc/ects/guide_lt.pdf

Essential Public Health Services. National Public Health Performance Standards Program. CDC. http://www.cdc.gov/nphpsp/essentialServices.html

36

Europos švietimo struktūrų suderinimas. Universitetų indėlis į Bolonijos procesą. Įvadas. Švietimo mainų paramos fondas. http://www.slideshare.net/smpf/tuning-europos-vietimo-struktr-derm-europoje-1672356

http://www.oulu.fi/w5w/tyokalut/GET2.pdf

Kalėdienė R., Petrauskienė J., Rimpela A. 1999. Šiuolaikinio visuomenės sveikatos mokslo teorija ir praktika. Šviesa.

Oxford Textbook of Public Health. 2009. V. 1–3. Ed. by Detels R., Beaglehole R., Lansang M. A., Gulliford M. Oxford University Press.

Povil iūnas A. 2010. Nuo profesinės veiklos tyrimų prie profesinės veiklos lauko tyrimų. ECTS projekto ekspertų seminaras, 2010 m. lapkričio 18 d., Vilnius.

Turnock B. J. 2006. Public Health: Career Choices That Make a Difference. Jones and Bartlett Publishers.

Turnock B. J. 2008. Public Health: What It Is and How It Works. 4th Edition. Jones and Bartlett Publishers.

Universities‘ Contribution to the Bologna Process. An Introduction. 2008. 2nd Edition.

37

PRIEDAI 1 priedas. Dalykinių kompetencijų svarbos profesinei veiklai vertinimo palyginimas pagal studijų pakopas

Profesinis bakalauras Bakalauras Magistras

Dalykiniai gebėjimai ir įgūdžiai

Vidurkis

Standartinis

nuokrypis


Vidurkis

Standartinis

nuokrypis


Vidurkis

Standartinis

nuokrypis


3,5 0,51

Naudotis informacinėmis technologijomis visuomenės sveikatos srityje 3,66 0,52


Bendradarbiauti su sveikatos priežiūros kolegomis ir kitų sektorių specialistais 3,32 0,78





3,57 0,58


3,42 0,64


3,23 0,75

Pritaikyti profesinėje veikloje žinias apie visuomenės sveikatos priežiūros sistemą, sveikatos apsaugos politiką, sveikatos sistemos teisės norminius aktus 3,53 0,58


3,39 0,75

Paimti, priimti ir ženklinti ėminius, paruošti mėginius tyrimui, vertinti ėminių ir mėginių tinkamumą ištyrimui 3,09 1,02


3,47 0,75


3,39 0,64

Pritaikyti profesinėje veikloje žinias apie visuomenės sveikatos priežiūros sistemą, sveikatos apsaugos politiką, sveikatos sistemos teisės norminius aktus 3 1,07


3,43 0,58


3,37 0,85

38

Vertinti fizinės ir socialinės aplinkos poveikį, grėsmes, rizikos veiksnius visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatai, siūlyti j ų kontrolės būdus

2,91 1,02


3,4 0,5

Identifikuoti, išskirti ir analizuoti visuomenės ir individų sveikatos poreikius, problemas ir jas lemiančius veiksnius, vykdyti visuomenės sveikatos saugą 3,34 0,78

Planuoti, atlikti ir įvertinti gyventojų, aplinkos sveikatos ar sveikatos sistemos tyrimus 2,86 1,04

Siūlyti, rengti ir įgyvendinti prevencines programas, vertinti jų veiksmingumą 3,36 0,74



2,82 1,01


3,35 0,74


3,34 0,81


2,82 0,73


3,32 0,52

Pritaikyti profesinėje veikloje žinias apie visuomenės sveikatos priežiūros sistemą, sveikatos apsaugos politiką, sveikatos sistemos teisės norminius aktus

3,26 0,69

Valdyti šiuolaikinę gyventojų sveikatos tyrimų, diagnostikos, laboratorinę įrangą, vertinti tyrimų rezultatus 2,73 1,28


3,32 0,81


3,18 0,8


2,73 0,94


3,26 0,68

Vertinti fizinės ir socialinės aplinkos poveikį, grėsmes, rizikos veiksnius visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatai, siūlyti j ų kontrolės būdus 3,16 0,92


2,73 0,96

Formuoti, koordinuoti, įgyvendinti, vertinti nacionalinę ir tarptautinę sveikatos politiką ir jai atstovauti

3,26 0,77


3,11 0,91

39


2,68 1,25


3,21 0,81

Formuoti, koordinuoti, įgyvendinti, vertinti nacionalinę ir tarptautinę sveikatos politiką ir jai atstovauti 3,08 0,91



3,11 1,01

Įvertinti ir analizuoti visuomenės, bendruomenės ir šeimos sveikatos įtaką visuomenės socialinei raidai 2,82 0,98

Vertinti sveikatos priežiūros sistemos kokybę, planavimą ir valdymą 2,64 1,05




2,59 1,01






40

2 priedas. Dalykinių kompetencijų lygio, kurį darbuotojas turėjo pradėjęs dirbti, vertinimo palyginimas pagal studijų pakopas

Profesinis bakalauras Bakalauras Magistras


Vidurkis

Standartinis

nuokrypis


Vidurkis

Standartinis

nuokrypis


Vidurkis

Standartinis

nuokrypis




3,45 0,65

Taikyti praktikoje mokslinius ir įrodymais grįstos visuomenės sveikatos principus, įgūdžius, metodus ir žinias 3,05 0,72


3,21 0,78


3,45 0,55



3,17 0,84


3,26 0,79


2,95 0,9

Bendradarbiauti su sveikatos priežiūros kolegomis ir kitų sektorių specialistais 3 0,72


3,13 0,88


2,91 0,92

Vertinti fizinės ir socialinės aplinkos poveikį, grėsmes, rizikos veiksnius visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatai, siūlyti j ų kontrolės būdus 2,98 0,77


3,13 0,66

Planuoti, atlikti ir įvertinti gyventojų, aplinkos sveikatos ar sveikatos sistemos tyrimus 2,77 1,11


Planuoti, atlikti ir įvertinti gyventojų, aplinkos sveikatos ar sveikatos sistemos tyrimus 3 0,77


2,73 1,24



3 0,9

41


2,68 0,99





2,91 0,69


2,92 0,82

Identifikuoti, išskirti ir analizuoti visuomenės ir individų sveikatos poreikius, problemas ir jas lemiančius veiksnius, vykdyti visuomenės sveikatos saugą 2,64 1


2,89 0,79



2,55 1,01


2,85 0,88




2,79 0,91

Taikyti praktikoje mokslinius ir įrodymais grįstos visuomenės sveikatos principus, įgūdžius, metodus ir žinias 2,87 0,96


2,5 1,01


2,77 0,91


2,84 0,86


2,5 0,96

Formuoti, koordinuoti, įgyvendinti, vertinti, nacionalinę ir tarptautinę sveikatos politiką ir jai atstovauti 2,7 0,75


2,74 0,72

42


2,41 1,05

Vykdyti neužkrečiamųjų ir užkrečiamųjų ligų profilaktiką, prognozę ir kontrolę 2,68 0,89

Vykdyti neužkrečiamųjų ir užkrečiamųjų ligų profilaktiką, prognozę ir kontrolę 2,71 0,77



2,55 0,8


2,63 0,94



Valdyti šiuolaikinę gyventojų sveikatos tyrimų, diagnostikos, laboratorinę įrangą, vertinti tyrimų rezultatus 2,26 1



Paimti, priimti ir ženklinti ėminius, paruošti mėginius tyrimui, vertinti ėminių ir mėginių tinkamumą ištyrimui 2,08 1

43

3 priedas. Profesinio bakalauro studijų programos parodomasis aprašas: biomedicininė diagnostika

STUDIJŲ PROGRAMOS PARODOMASIS APRAŠAS

Studijų programos pavadinimas Programos valstybinis kodas Biomedicininė diagnostika 653B81001 (buvęs 65310B102)

Aukštojo mokslo institucija (-os), padalinys (-iai) Programos vykdymo

kalba (-os) Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas, Didlaukio g. 45, Vilnius Lietuvių

Studijų rūšis Studijų pakopa Kvalifikacijos lygis pagal LKS

Koleginės studijos Pirmoji VI lygis

Studijų forma (-os) ir trukm ė metais

Programos apimtis kreditais

Visas studento darbo kr ūvis valandomis

Kontaktinio darbo valandos

Savarankiško darbo valandos

Nuolatinė, 3 metai 180 4800 2694 2106

Studijų sritis Pagrindinė studijų programos kryptis (šaka)

Gretutin ė studijų programos kryptis (šaka) (jei yra)

Biomedicinos mokslai Visuomenės sveikata Nėra

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (ar) profesinė kvalifikacija (jei yra) Visuomenės sveikatos profesinis bakalauras, technologas

Studijų programos vadovas Vadovo kontaktinė informacija

Doc. dr. Žymantė Jankauskienė Vilniaus kolegijos Biomedicininės diagnostikos ir dietetikos katedra, Didlaukio g. 45, Vilnius; tel. (8 5) 219 1696, e. p. [email protected]

Akredituojanti institucija Akredituota iki

Studijų kokybės vertinimo centras 2013-08-31

Studijų programos tikslas Biomedicininės diagnostikos studijų programa skirta rengti aukštojo koleginio išsilavinimo diagnostikos specialistus, kurie gebės dirbti tarptautiniame sveikatos priežiūros sektoriuje, atlikdami žmonių ir aplinkos diagnostinius tyrimus.

Studijų programos profilis

Studijų programos turinys: dalykų grupės Studijų programos pobūdis

Studijų programos skiriamieji bruožai

Studijuojami biomedicinos mokslų srities dalykai: anatomija, fiziologija, patologija, aplinkos ir žmogaus organizmo skysčių, audinių, ląstelių tyrimai; socialinių mokslų srities dalykai: filosofija, profesinė etika, psichologija, teisė; fizinių mokslų dalykai: chemija, biomedicininė fizika.

Praktinės laboratorinės diagnostikos veiklos profilio profesinės studijos

Studijų programa apima platų tyrimų spektrą – nuo asmens iki visuomenės sveikatos diagnostinių tyrimų. Praktinis mokymas yra organizuojamas realiomis darbo sąlygomis.

Reikalavimai stojantiesiems Ankstesnio mokymosi pripažinimo

galimybės Stojančiajam reikalinga įgyti vidurinį išsilavinimą ir vykdyti priėmimo konkurso sąlygas (www.stojantiesiems.viko.lt). Formuojant konkursinį balą, didžiausią lyginamąjį svorį (40 proc.) turi biologijos dalyko valstybinio egzamino rezultatas. Svarbūs lietuvių kalbos, matematikos ir chemijos dalykų įvertinimai.

Įskaitomi formaliuoju ir neformaliuoju būdu įgyti ankstesnio mokymosi rezultatai, jeigu jie atitinka biomedicininės diagnostikos studijų programos reikalavimus.

Tolesnių studijų galimybės

Koleginių studijų rezultatai gali būti įskaityti pasirinkus bakalauro studijas toje pačioje ar kitoje studijų kryptyje. Taip pat absolventas po papildomų studijų, kurių apimtis turi būti ne didesnė nei 60 kreditų, turi teisę studijuoti universitetinių studijų antrojoje pakopoje (magistrantūros studijose).

44

Profesinės veiklos galimybės

Didžioji dauguma absolventų, įgiję visuomenės sveikatos profesinio bakalauro laipsnį ir technologo profesinę kvalifikaciją, dirba sveikatos priežiūros įstaigų, visuomenės sveikatos centrų diagnostikos skyriuose ir institucijose, atliekančiose diagnostinius tyrimus. Maždaug kas dešimtas absolventas tęsia studijas kitose aukštosiose mokyklose. Studijų programos absolventų įsidarbinimo lygis siekia 98 proc.

Studijų metodai Vertinimo metodai

Atvejo analizė, projekto rengimas, biomedicininius tyrimus reglamentuojančių dokumentų analizė, problemos sprendimas, situacijų ir biomedicininių tyrimų atlikimo imitavimas, diskusija, demonstravimas, stebėjimas, įtraukiamoji paskaita

Praktinių užduočių atlikimo stebėsena laboratorijoje, biomedicininių tyrimų atlikimas (pasirengimas, vykdymas, vertinimas), kontrolinis darbas, koliokviumas, referatas, individualus darbas, testas, atsakinėjimas žodžiu, ataskaita, savianalizė, egzaminas (raštu ir žodžiu), projektas, baigiamasis darbas

Bendrosios kompetencijos Studijų programos siekiniai

1. Problemų sprendimas 1.1 Gebės rinkti ir interpretuoti duomenis, būtinus

socialinėms, etinėms problemoms spręsti. 2. Informacinių ir komunikacinių technologijų

taikymas 2.1 Gebės taikyti informacines ir komunikacines

technologijas atlikdamas biomedicinius tyrimus, bendraudamas, ieškodamas informacijos.

3. Socialinis atsakingumas ir pilietiškumas 3.1 Gebės parodyti socialinį atsakingumą ir pilietiškumą. 4. Kritiškas mąstymas 4.1 Gebės tikslingai reflektuoti ir argumentuoti profesinėje

veikloje. 5. Nuolatinis mokymasis 5.1 Gebės pasirinkti ir taikyti mokymosi strategijas ir

metodus. Dalykinės kompetencijos

(specialiosios profesinės kompetencijos) Studijų programos siekiniai

6. Sveikatos politikos formavimas,

įgyvendinimas ir vertinimas 6.1 Gebės taikyti profesinėje veikloje sveikatos teisės aktų

ir profesinės etikos dokumentų nuostatas. 7. Prevencinių programų valdymas 7.1 Žinos Lietuvoje vykdomas prevencines programas. 8.

Bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros ir kitų sričių specialistais

8.1 Gebės dirbti sveikatos priežiūros komandoje ir bendradarbiauti su kitų sektorių specialistais.

9.

Sveikatos mokymo organizavimas ir įgyvendinimas

9.1 Gebės bendrauti ir perteikti informaciją pagal savo kompetenciją.


10.1 Gebės skleisti profesinę patirtį ir ugdyti visuomenę edukacinėmis priemonėmis.

11.1 Gebės vertinti žmogaus organizmo sandarą, organų ir sistemų funkcijas.

11.2 Gebės palyginti biomedicininės diagnostikos tyrimų rezultatus su norma.

11. Populiacijos sveikatos vertinimas

11.3 Gebės apibūdinti patologinius žmogaus organizmo procesus.

12.

Aplinkos poveikio visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatai vertinimas ir jo valdymo būdų numatymas

12.1 Gebės apžvelgti aplinkos poveikį visuomenės ir individo sveikatai.

13. Visuomenės sveikatos problemų nustatymas 13.1 Gebės nustatyti individų, atskirų visuomenės grupių sveikatos poreikius.

14.1 Gebės paruošti darbo vietą ir priemones biomedicininės diagnostikos tyrimui atlikti.

14.2 Gebės imti ir priimti ėminius biomedicininės diagnostikos tyrimui atlikti.

14.3 Gebės atlikti biomedicininės diagnostikos tyrimus.

14. Visuomenės sveikatos priežiūra

14.4 Gebės kontroliuoti biomedicininės diagnostikos tyrimų kokybę visuose atlikimo etapuose.

15.1 Gebės apibūdinti biomedicininės diagnostikos laboratorijų higienos reikalavimus.


15.2 Gebės įvertinti darbo aplinkos sąlygas biomedicininės diagnostikos tyrimų laboratorijoje.

45

STUDIJŲ PROGRAMOS „BIOMEDICININ Ė DIAGNOSTIKA“ PLANAS (nuolatin ė studijų forma) (DALYK Ų SĄSAJOS SU KOMPETENCIJOMIS IR STUDIJ Ų SIEKINIAIS)

Studijų programos kompetencijos Bendrosios

kompetencijos Dalykinės kompetencijos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. Pagrindiniai studij ų siekiniai K

odas

Studijų dalykai (moduliai) pagal grupes

Kre

dita

i

Vis

as s

tude

nto

darb

o krūvi

s

Ko

nta

ktin

is d

arb

as

Sa

vara

nki

škas

dar

bas

1.1 2.1 3.1 4.1 5.1 6.1 7.1 8.1 9.1 10.1 11.1 11.2 11.3 12.1 13.1 14.1 14.2 14.3 14.4 15.1 15.2

I KURSAS 60 1600 922 678 1 SEMESTRAS 30 800 448 352

Privalomieji dalykai 30 800 448 352 H120B015 Filosofija 3 78 40 38 X X X S110B010 Teisės pagrindai 3 78 40 38 X X P175B104 Informacinės

komunikacijos 6 156 96 60 X X

B690B100 Civilinė ir darbo sauga 3 78 48 30 X X B580B003 Fizinė saviugda 3 78 40 38 X X B200B004 Citologija, histologija ir

histologinė technika 8 224 120 104 X X X X X

B440B003 Anatomija 4 108 64 44 X 2 SEMESTRAS 30 800 474 326

Privalomieji dalykai 27 722 436 286 B470B005 Fiziologija 3 81 40 41 X B520B011 Patologinė anatomija ir

fiziologija 5 140 104 36 X X

B190B003 Chemija 3 78 38 40 X B140B010 Biomedicininė fizika 3 78 38 40 X X B230B009 Mikrobiologiniai tyrimai 7 189 104 85 X X X X B720B106 Pirmoji profesinės veikos

praktika 6 156 112 44 X X X X X

Pasirenkamieji dalykai 3 78 38 40 B720B088 Slaugos pagrindai 3 78 38 40 X X B710B100 Rekreacijos pagrindai 3 78 38 40 X X

II KURSAS 60 1600 944 656 3 SEMESTRAS 30 800 448 352

Privalomieji dalykai 27 722 400 322 H570B023 / Anglų / vokiečių / prancūzų 3 78 48 30 X

46

H530B005 / H460B004

kalba

B740B004 Farmakologija 3 78 48 30 X X B520B003 Klinikinė patologija ir

medicininės procedūros 7 196 112 84 X X X X

B220B003 Žmogaus genetiniai tyrimai 3 84 48 36 X X X X B190B004 Bendrieji klinikiniai

laboratoriniai tyrimai 6 156 80 76 X X X X X X

B726B003 Klinikiniai biocheminiai tyrimai 1

5 130 64 66 X X X X X

Pasirenkamieji dalykai 3 78 48 30 B710B031 Sporto medicina 3 78 48 30 X X B710B055 Fizinių ypatybių lavinimas 3 78 48 30 X X

4 SEMESTRAS 30 800 496 304 Privalomieji dalykai 30 800 496 304 H120B016 Profesinė etika 3 84 40 44 X X X X B190B005 Hematologiniai tyrimai 4 112 56 56 X X X X X X B726B004 Klinikiniai biocheminiai

tyrimai 2 5 130 80 50 X X X X X

B190B006 Kokybės vadyba 3 84 40 44 X X B720B043 Antroji profesinės veiklos

praktika 15 390 280 110 X X X X X X X X X

III KURSAS 60 1600 828 772 5 SEMESTRAS 30 800 472 328

Privalomieji dalykai 30 800 472 328 S274B006 Taikomieji tyrimai ir

statistika 5 130 78 52 X X X X

B650B005 Psichologija 3 78 38 40 X X X X B220B004 Molekuliniai biologiniai

tyrimai 4 104 64 40 X X X X

B700B009 Aplinkos cheminiai tyrimai 5 140 78 62 X X X X X B500B001 Imunologiniai tyrimai 4 108 64 44 X X X B740B008 Toksikologiniai tyrimai 3 84 38 46 X X X B720B044 Trečioji profesinės veiklos

praktika 6 156 112 44 X X X X X X

6 SEMESTRAS 30 800 356 444 Privalomieji dalykai 27 722 324 398 B590B101 Pirmoji medicinos pagalba 3 78 40 38 X X S290B001 Visuomenės sveikata 4 104 40 64 X X X X B720B046 Baigiamoji praktika 11 297 224 73 X X X X X X X X X

47

B720B068 Baigiamasis darbas 9 243 20 223 X X X X X X X X Pasirenkamieji dalykai 3 78 32 46 S216B006 Socialinė ir profesinė

reabilitacija 3 78 32 46 X X

B710B043 Kineziterapija 3 78 32 46 X X

48

4 priedas. Bakalauro studijų programos parodomasis aprašas: visuomenės sveikata


Studijų programos pavadinimas Programos valstybinis kodas Visuomenės sveikata 612A60001 ( buvęs 61210B101)


kalba (-os) Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Čiurlionio g. 21, Vilnius Lietuvių


Universitetinės studijos Pirmoji VI lygis






Nuolatinė, 4 metai 240 6400 3358 3042




Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (ar) profesinė kvalifikacija (jei yra) Visuomenės sveikatos bakalauras


Doc. dr. Genė Šurkienė Visuomenės sveikatos institutas, Čiurlionio g. 21, Vilnius; tel. (8 5) 239 8732, e. p. [email protected]



Studijų programos tikslas Suteikti bazinių žinių ir gebėjimų, kurie būtini savarankiškam darbui ir profesinei veiklai visuomenės sveikatos saugos srityje. Parengti visuomenės sveikatos specialistą, turintį pakankamai bazinių žinių ir gebėjimų, būtinų savarankiškam darbui ir profesinei veiklai visuomenės sveikatos saugos srityje.

Studijų programos profilis Studijų programos turinys: dalykų (modulių) grupės Studijų programos

pobūdis Studijų

programos skiriamieji ypatumai

Bendrojo universitetinio lavinimo dalykai (filosofija, užsienio kalba, komunikacijos įgūdžiai, logika ir kt.) sudaro 7 proc. programos apimties. Studijų krypties dalykai (aplinkos ir sveikatos pagrindai; profesinės sveikatos pagrindai, mityba ir maisto sauga; vaikų ir paauglių sveikatos sauga; sveikatos ugdymas ir stiprinimas; epidemiologijos pagrindai; visuomenės sveikatos teisė; socialinė medicina; šeimos sveikata; biostatistika; mikrobiologija; sveikatos ekonomikos ir vadybos pagrindai, kt.) – 69 proc. programos apimties. Laisvai pasirenkami dalykai – 24 proc. programos apimties. (7 : 69 : 24)

Programa orientuota į praktinę profesinę veiklą visuomenės sveikatos saugos srityje.

Programa orientuota į visuomenės sveikatos saugą.

Reikalavimai stojantiesiems Ankstesnio mokymosi pripažinimo galimybės

Įgytas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas. Numatyta galimybė perskaičiuoti balus į dešimties balų sistemą, jei studijuota pagal kitą sistemą. Konkursinį balą sudaro: biologija – 40 proc., chemija arba matematika – 20 proc.,

49

Tolesnių studijų galimybės

Magistrantūros studijos: biomedicinos, socialinių ir kitų krypčių

Profesinės veiklos galimybės Absolventai gali dirbti visuomenės sveikatos saugos srityje: visuomenės sveikatos centruose, savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, Valstybinėje darbo inspekcijoje, Valstybinėje ne maisto produktų inspekcijoje, Vartotojų teisių apsaugos tarnyboje, socialinės globos įstaigose, vaikų ugdymo įstaigose, savivaldybių gydytojų tarnybose, sveikatos priežiūros įstaigose, visuomenės sveikatos centrų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teismo medicinos ekspertizės centrų diagnostiniuose skyriuose, kitose valstybinėse ir privačiose įstaigose.


Paskaitos, seminarai, pratybos, laboratoriniai darbai, situacijų, publikacijų nagrinėjimas, grupinis darbas, atvira diskusija, literatūros paieška, savarankiškas darbas

Kontrolinis darbas, apklausa raštu, testas, pranešimas, užduočių sprendimas, išanalizuotos situacijos vertinimas, projekto pristatymas, egzaminas, baigiamojo darbo gynimas


1. Abstraktus mąstymas, analizavimas,

informacijos sintetinimas 1.1 Gebės abstrakčiai mąstyti, analizuoti, sintetinti informaciją.

2. Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo įgūdžiai

2.1 Žinos ir mokės taikyti informacines ir komunikacines technologijas visuomenės sveikatos saugos srityje.

3. Gebėjimas dirbti grupėje tarpdalykinėje komandoje

3.1 Gebės dirbti grupėje tarpdalykinėje komandoje, keistis informacija ir priimti bendrus sprendimus.

4. Gebėjimas dirbti savarankiškai 4.1 Gebės savarankiškai rinkti, analizuoti, sisteminti duomenis.

Dalykinės kompetencijos (specialiosios profesinės kompetencijos)

Studijų programos siekiniai

5.1 Žinos populiacijos ir atskirų jos grupių sveikatos vertinimo kriterijus ir jų analizavimo metodus.

5. Populiacijos sveikatos vertinimas ir visuomenės sveikatos problemų nustatymas 5.2 Žinos visuomenės sveikatos problemų nustatymo principus,

gebės rinkti duomenis ir juos apibendrinti. 6. Visuomenės sveikatos priežiūros

organizavimas ir vykdymas 6.1 Gebės nustatyti visuomenės sveikatos priežiūros prioritetus,

rinkti duomenis, juos analizuoti, interpretuoti ir skleisti rezultatus.

7. Aplinkos poveikio visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatai vertinimas ir valdymas

7.1 Žinos aplinkos veiksnius, darančius įtaką visuomenės sveikatai, žinos jų poveikio mechanizmus ir veiksnių nustatymo bei valdymo principus.

8. Visuomenės sveikatos saugos vykdymas 8.1 Žinos visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančius teisės aktus ir gebės juos taikyti profesinėje veikloje.


9.1 Žinos PSO, ES ir Lietuvos sveikatos politikos tikslus, siekinius, direktyvas, svarbias sveikatos politikai formuoti, įgyvendinti ir vertinti.

10. Prevencinių programų rengimas, įgyvendinimas ir vertinimas

10.1 Žinos prevencinių programų rengimo, įgyvendinimo ir vertinimo principus.


11.1 Įgis bendravimo įgūdžių, gebės bendrauti su kitų sričių specialistais, dirbti grupėje tarpdalykinėje komandoje, gebės bendrauti gimtąja ir užsienio kalba.


12.1 Žinos sveikatos mokymo formas, metodus ir gebėti juos taikyti.

13. Įrodymais grįstos praktikos taikymas, sprendžiant visuomenės sveikatos problemas

13.1 Supras įrodymais grįstą visuomenės sveikatos praktiką ir gebės ją taikyti.

50

STUDIJŲ PROGRAMOS „VISUOMEN ĖS SVEIKATA“ (BAKALAURO) PLANAS (nuolatin ė studijų forma)

(DALYK Ų (MODULI Ų) SĄSAJOS SU KOMPETENCIJOMIS IR STUDIJ Ų SIEKINIAIS)

Studijų programos kompetencijos Bendrosios

kompetencijos Dalykinės kompetencijos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. Pagrindiniai studij ų siekiniai K

odas


Kre

dita

i

Vis

as s

tude

nto

darb

o krūvi

s

Ko

nta

ktin

is d

arb

as

Sav

aran

kišk

as

dar

bas

1.1 2.1 3.1 4.1 5.1 5.2 6.1 7.1 8.1 9.1 10.1 11.1 12.1 13.1


Privalomieji dalykai (moduliai) 30 800 462 338 Žmogaus anatomijos ir histologijos

pagrindai 3 80 62 18 X X

Bendroji ir analizinė chemija 5 134 78 56 X X Sveikatos fizika 3 80 48 32 X X X Filosofija 3 80 48 32 X X X Užsienio kalba 6 160 64 96 X X Žmogaus biologija, parazitologija 3 80 64 16 X X X Visuomenės sveikatos įvadas 7 186 98 88 X X X

2 SEMESTRAS 30 800 468 332 Privalomieji dalykai (moduliai) 30 800 468 332

Žmogaus anatomijos ir histologijos pagrindai

3 80 64 16 X X

Žmogaus fiziologija 7 186 114 72 X X X Biochemija 3 80 52 28 X X X Mikrobiologija 5 134 78 56 X X X X Užsienio kalba 6 160 64 96 X Profesinė kalba 3 80 48 32 X X Genetika 3 80 48 32 X X X X


Privalomieji dalykai (moduliai) 27 720 386 334 Žmogaus fiziologija 4 107 64 43 X X X Biochemija 4 107 64 43 X X Mikrobiologija 7 186 98 88 X X X Psichologijos įvadas su sveikatos

psichologija 3 80 48 32 X X X X

51

Sveikatos ekonomikos ir vadybos pagrindai 6 160 72 88 X X X X X Komunikacijos įgūdžiai 3 80 40 40 X X X X X

Pasirenkamieji dalykai (moduliai) 3 80 32 48 Laisvai pasirenkamas dalykas 3 80 32 48


Biostatistika 6 160 112 48 X X X X X X X Logika 3 80 48 32 X X X Asmens sveikatos vertinimas 9 240 152 88 X X X X Šeimos sveikata 3 80 40 40 X X X X Sociologija 3 80 40 40 X X X X Pirmoji pagalba ir ekstremalių situacijų

valdymas 3 80 48 32 X X X


III KURSAS 60 1600 938 662 5 SEMESTRAS 30 800 424 376

Privalomieji dalykai (moduliai) 27 720 392 328 Patologija 3 80 64 16 X X X Radiacinė sauga 3 80 64 16 X X X X X X X X X X X X X Asmens sveikatos vertinimas 4 120 64 56 X X X X Sveikatos ugdymas ir stiprinimas 8 200 76 124 X X X X X X X X X X X Socialinė medicina 6 160 96 64 X X X X X X X Mokslinių tyrimų pagrindai 3 80 28 52 X X X X X X



Mityba ir maisto sauga 3 80 52 28 X X X X X X X X X X X X X X Profesinės sveikatos pagrindai 3 80 52 28 X X X X X X X X X X X X X X Aplinkos ir sveikatos pagrindai 6 160 128 32 X X X X X X X X X X X X X X Vaikų ir paauglių sveikatos sauga 3 80 52 28 X X X X X X X X X X X X X X Epidemiologijos pagrindai 6 160 120 40 X X X X X X X X X X X X X X Infekcinių ligų profilaktika ir kontrolė 3 80 46 34 X X X X


IV KURSAS 60 1600 626 974 7 SEMESTRAS 30 800 466 334

Privalomieji dalykai (moduliai) 30 800 490 310 Mityba ir maisto sauga 5 135 75 60 X X X X X X X X X X X X X X

52

Profesinės sveikatos pagrindai 4 105 75 30 X X X X X X X X X X X X X X Aplinkos ir sveikatos pagrindai 4 105 75 30 X X X X X X X X X X X X X X Vaikų ir paauglių sveikatos sauga 5 135 75 60 X X X X X X X X X X X X X X Epidemiologijos pagrindai 6 160 106 54 X X X X X X X X X X X X X X Visuomenės sveikatos teisė 3 80 64 16 X X X X X X Baigiamojo darbo rengimas 3 80 20 60 X X X X X X X X


Baigiamojo darbo rengimas ir gynimas 15 400 160 240 X X X X X X X X Profesinė praktika 15 400 10 390 X X X X X X X X X X X X X X

53

5 priedas. Magistrantūros studijų programos parodomasis aprašas: visuomenės sveikata


Studijų programos pavadinimas Programos valstybinis kodas Visuomenės sveikata 621A60001 (buvęs 62410B102)


kalba (-os) Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Čiurlionio g. 21, Vilnius Lietuvių


Universitetinės studijos Antroji VII lygis






Nuolatinė, 2 metai 120 3200 1408 1792




Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (ar) profesinė kvalifikacija (jei yra) Visuomenės sveikatos magistras


Doc. dr. Genė Šurkienė Visuomenės sveikatos institutas, Čiurlionio g. 21, Vilnius; tel. (8 5) 239 8732, e. p. [email protected]



Studijų programos tikslas Parengti visuomenės sveikatos specialistą, turintį mokslinio tiriamojo darbo įgūdžių ir gebėjimų, gebantį planuoti, organizuoti, vertinti visuomenės sveikatos intervencijas, formuoti visuomenės sveikatos politiką.

Studijų programos profilis Studijų programos turinys: dalykų

(modulių) grupės Studijų programos pobūdis Studijų programos skiriamieji

ypatumai Studijų krypties dalykai: epidemiologija ir visuomenės sveikata; sveikatos politika ir visuomenės sveikatos intervencijos; žmogaus ekologija; profesinė sveikata; maistas, mityba ir visuomenės sveikata; vaikų, paauglių ir jaunimo sveikata; aplinka ir sveikata; sveikatos skatinimas, mokymas ir visuomenės sveikata; visuomenės sveikatos vadyba ir ekonomika ir kt.

Programa orientuota į mokslinę praktinę veiklą.

Programa orientuota į mokslinę taikomąją ir praktinę veiklą visuomenės sveikatos srityje, rizikos vertinimą, intervencijų planavimą, visuomenės sveikatos politikos formavimą.

Reikalavimai stojantiesiems Ankstesnio mokymosi pripažinimo galimybės

Biomedicinos mokslų studijų srities bakalauro laipsnis

Tolesnių studijų galimybės Biomedicinos ir socialinių mokslų doktorantūros studijos

Profesinės veiklos galimybės Absolventai gali dirbti valstybės tarnautojais, vyriausiaisiais specialistais, vadovais visuomenės sveikatos centruose, savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, Valstybinėje darbo

54

inspekcijoje, Valstybinėje ne maisto produktų inspekcijoje, Vartotojų teisių apsaugos tarnyboje, socialinės globos įstaigose, vaikų ugdymo įstaigose, savivaldybių gydytojų tarnybose, sveikatos priežiūros ir kitose valstybinėse bei privačiose įstaigose, dėstytojais aukštosiose mokyklose.


Paskaitos, seminarai, pratybos, situacijų, publikacijų nagrinėjimas, grupinis darbas, atvira diskusija, literatūros paieška, savarankiškas darbas

Kontrolinis darbas, apklausa raštu, testas, pranešimas, pateiktis, referatas, užduočių sprendimas, situacijų analizė, projekto pristatymas, intervencinių programų rengimas ir pristatymas, epidemiologinio tyrimo protokolo (plano) parengimas, egzaminas, baigiamojo darbo gynimas


1. Abstraktus mąstymas, analizavimas,

informacijos sintetinimas 1.1 Gebės analizuoti, sintetinti informaciją ir priimti pagrįstus

sprendimus, organizuodamas visuomenės sveikatos intervencijas ir formuodamas visuomenės sveikatos politiką.

2. Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo įgūdžiai

2.1 Žinos ir mokės taikyti informacines ir komunikacines technologijas visuomenės sveikatos srityje, gebės bendrauti ir organizuoti visuomenės sveikatos informacijos sklaidą.

3. Gebėjimas dirbti grupėje tarpdalykinėje komandoje

3.1 Gebės organizuoti darbą tarpdalykinėje komandoje, keistis informacija, siūlyti problemų sprendimo būdus ir priimti bendrus sprendimus.

4. Gebėjimas ieškoti informacijos įvairiuose šaltiniuose, ją apdoroti ir analizuoti

4.1 Gebės sisteminti informaciją, surinktą iš įvairių šaltinių, ją įvertinti ir pateikti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei.

5. Gebėjimas rengti ir valdyti projektus 5.1 Žinos projektų rengimo ir vadybos principus. Dalykinės kompetencijos (specialiosios

profesinės kompetencijos) Studijų programos siekiniai

6. Populiacijos sveikatos vertinimas ir visuomenės sveikatos problemų nustatymas

6.1 Gebės įvertinti populiacijos ir atskirų jos grupių sveikatą ir nustatyti visuomenės sveikatos problemas.

7. Visuomenės sveikatos priežiūros organizavimas ir vykdymas

7.1 Gebės pagrįsti visuomenės sveikatos priežiūros prioritetus, nustatyti tikslus, uždavinius, organizuoti duomenų rinkimą, vykdyti jų analizę, interpretaciją ir sklaidą; gebės atlikti visuomenės sveikatos priežiūros sistemos vertinimą.

8. Aplinkos poveikio visuomenės, atskirų jos grape sveikatai vertinimas ir valdymas

8.1 Gebės įvertinti įvairių aplinkos veiksnių poveikį visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatai, siūlyti j ų poveikio valdymo būdus.


9.1 Gebės vertinti visuomenės sveikatos saugos intervencijas.


10.1 Gebės formuoti sveikatos politiką, organizuoti jos įgyvendinimą ir vertinimą.

11. Prevencinių programų rengimas, įgyvendinimas ir vertinimas

11.1 Gebės parengti prevencines programas ir įvertinti jų efektyvumą.


12.1 Gebės organizuoti bendradarbiavimą su sveikatos priežiūros ir kitų sričių specialistais, dirbti grupėje tarpdalykinėje komandoje, gebės bendrauti gimtąja ir užsienio kalba.


13.1 Gebės vertinti sveikatos stiprinimą ir mokymą.

14. Įrodymais pagrįsti visuomenės sveikatos praktiką

14.1 Gebės taikyti įrodymais grįstą praktiką visuomenės sveikatos problemoms spręsti.

55

STUDIJŲ PROGRAMOS “VISUOMEN ĖS SVEIKATA“ (MAGISTRANT ŪROS) PLANAS (nuolatinė studijų forma)

(DALYK Ų (MODULI Ų) SĄSAJOS SU KOMPETENCIJOMIS IR STUDIJ Ų SIEKINIAIS)

Studijų programos kompetencijos Bendrosios kompetencijos Dalykinės kompetencijos 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14.

Pagrindiniai studij ų siekiniai

Kod

as


Kre

dita

i

Vis

as s

tude

nto

darb

o krūvi

s

Ko

nta

ktin

is d

arb

as

Sav

aran

kišk

as

da

rbas

1.1 2.1 3.1 4.1 5.1 6.1 7.1 8.1 9.1 10.1 11.1 12.1 13.1 14.1


Privalomieji dalykai (moduliai) 30 800 384 416 Epidemiologija ir visuomenės sveikata 5 135 84 51 X X X X X X X X X X X X X X Sveikatos politika ir visuomenės sveikatos

intervencijos 4 105 69 36 X X X X X X X X X X X X X X

Žmogaus ekologija 5 135 75 60 X X X X X X X X X X X X X X Informacinės sistemos visuomenės sveikatos

srityje 4 105 60 45 X X X

Mokslo tiriamojo darbo rengimas 12 320 96 224 X X X X X X X X X X X 2 SEMESTRAS 30 800 449 351

Privalomieji dalykai (moduliai) 30 800 449 351 Epidemiologija ir visuomenės sveikata 6 160 112 48 X X X X X X X X X X X X X X Profesinė sveikata 6 160 112 48 X X X X X X X X X X X X X X Maistas, mityba ir visuomenės sveikata 5 135 70 65 X X X X X X X X X X X X X X Vaikų, paauglių ir jaunimo sveikata 4 105 65 40 X X X X X X X X X X X X X X Aplinka ir sveikata 5 135 70 65 X X X X X X X X X X X X X X Mokslo tiriamojo darbo rengimas 4 105 20 85 X X X X X X X X X X X


Privalomieji dalykai (moduliai) 30 800 422 378 Maistas, mityba ir visuomenės sveikata 4 105 65 40 X X X X X X X X X X X X X X Vaikų, paauglių ir jaunimo sveikata 5 135 80 55 X X X X X X X X X X X X X X Profesinė sveikata 6 160 112 48 X X X X X X X X X X X X X X Aplinka ir sveikata 5 135 80 55 X X X X X X X X X X X X X X Visuomenės psichikos sveikata 4 105 65 40 X X X X X X X X X X X Mokslo tiriamojo darbo rengimas 6 160 20 140 X X X X X X X X X X X


56

Visuomenės sveikatos vadyba ir ekonomika 6 160 104 56 X X X X X X X X X X X X X X Visuomenės sveikatos etika ir teisė 4 105 64 41 X X X X X X Sveikatos skatinimas, mokymas ir

visuomenės sveikata 4 105 64 41 X X X X X X X X X X

Profesinė praktika 6 160 32 128 X X X X X X X X X X X X X X Magistrantūros baigiamojo darbo rengimas

ir gynimas 10 270 30 240 X X X X X X X X X X X

57

6 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: anatomija

DALYKO PARODOMASIS APRAŠAS

Dalyko pavadinimas Kodas

Anatomija B440B003

Dėstytojas (-ai) Padalinys (-iai) Koordinuojantis: lekt. Birutė Gostevičienė Kitas (-i):

Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto Biomedicininės diagnostikos ir dietetikos katedra, Didlaukio g. 45, Vilnius

Studijų pakopa Dalyko lygmuo Dalyko tipas

Pirmoji – Privalomasis Įgyvendinimo forma Vykdymo laikotarpis Vykdymo kalba (-os)

Auditorinė 1 semestras; nuo rugsėjo 1 d. iki sausio 24 d. Lietuvių

Reikalavimai studijuojančiajam Išankstiniai reikalavimai: vidurinio išsilavinimo biologijos žinios

Gretutiniai reikalavimai (jei yra): nėra

Dalyko apimtis

kreditais Visas studento darbo krūvis



4 108 64 44

Dalyko tikslas: studijų programos ugdomos kompetencijos Suteikti žinių, reikalingų vertinant žmogaus audinių, organų ir jų sistemų sandarą bei vietą organizme: ugdyti kompetenciją vertinti populiacijos sveikatą.

Dalyko studijų siekiniai Studijų metodai Vertinimo metodai Gebės apibūdinti žmogaus audinių, organų ir organų sistemų sandarą.

Demonstravimas; darbas su atlasu, skeletu, kaulų rinkiniais, muliažais, reljefinėmis lentelėmis; darbas kompiuterių programomis

Gebės parodyti audinių, organų dalių ir organų vietą organizme.

Demonstravimas; schemų braižymas; darbas su atlasu, skeletu, kaulų rinkiniais, muliažais, reljefinėmis lentelėmis; darbas kompiuterių programomis

Gebės apžvelgti organizmo sandaros ypatumus, susijusius su žmogaus amžiumi, lytimi, konstitucijos tipu.

Įtraukiamoji paskaita, atvejo analizė

Atsakinėjimas raštu į pateiktas atvirojo ir uždarojo tipo užduotis / klausimus; demonstravimas / pristatymas žodžiu

Kontaktinio darbo valandos Savarankiškų studijų laikas ir užduotys Eil. Nr.

Temos

Pas

kaito

s

Pra

ktik

um

ai

Ko

nsu

ltaci

jos

Ver

tinim

as

Savarankiškas darbas

Užduotys

1. Morfologinis audinių apibūdinimas

2 2

2. Griaučių, jungčių ir raumenų anatomija

6 6 2

2

16

Dalykinės literatūros studijavimas, mokymasis naudojantis kompiuterių programa

3. Nervų sistema ir jutimo organai

6 6

4. Vidaus organų morfologinis apibūdinimas

6 6

2

2

24

Dalykinės literatūros studijavimas, mokymasis naudojantis kompiuterių programa, individualus darbas – pateikties rengimas

58

5. Širdies ir kraujagyslių sistema

4 4 2 2

4

6. Limfinė, imuninė sistema

2 2

26 26 6 6 44 Iš viso 108

Vertinimo strategija

Svoris, proc.

Atsiskaitymo laikas

Vertinimo kriterijai

Kontrolinis darbas

30 Pirmajame semestro trečdalyje

Kontrolinis darbas, skirtas patikrinti, kaip įsisavintos žinios iš dalyko programos temų: ,,Morfologinis audinių apibūdinimas“, ,,Griaučių, jungčių ir raumenų anatomija“. Vertinami aspektai: � 50 proc. – atsakinėjimas raštu į atvirojo ir uždarojo tipo klausimus; � 50 proc. – kaulų, jungčių, raumenų parodymas ant muliažų.

Individualus darbas

10 Iki gruodžio 10 d.

Individualus darbas iš dalyko temos ,,Širdies ir kraujagyslių sistema“. Darbas skirtas patikrinti, kaip studentas pagal pateiktą užduotį geba schemose pavaizduoti kraujo tekėjimą magistralinėmis kraujo apytakos ratų kraujagyslėmis. Vertinami aspektai: � 60 proc. – 5 schemos (schemos aiškios, nurodyti visi reikalingi

elementai); � 40 proc. – pristatymas žodžiu (informacinių technologijų

panaudojimas, sklandi kalba, nuoseklumas, laiko suplanavimas). Egzaminas – testas

60 Sausio mėn. Egzaminas – testu tikrinama, kaip įsisavintos žinios iš dalyko temų: ,,Nervų sistema ir jutimo organai“, ,,Vidaus organų morfologinis apibūdinimas“, ,,Širdies ir kraujagyslių, limfinė, imuninė sistema“. Vertinami aspektai: � 30 proc. – atsakinėjimas raštu į atvirojo tipo klausimus; � 30 proc. – atsakinėjimas raštu į uždarojo tipo klausimus su

pasirenkamaisiais atsakymais; � 40 proc. – užduotys su schemomis, kuriomis siekiama patikrinti, kaip

studentas žino organų vietą organizme.

Autorius Leidimo

metai Pavadinimas

Periodinio leidinio Nr. ar leidinio

tomas

Leidimo vieta ir leidykla ar interneto nuoroda

Privalomoji literat ūra Anusevičienė O. V., Cibas P., Lilienė L.

2009 Žmogaus anatomija ir fiziologija

Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras

Česnys G., Tutkuvienė J., Barkus A. ir kt.

2008 Žmogaus anatomija 1 Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla

Stropus R., Vaičekauskas V., Tutkuvienė J. ir kiti

2007 Žmogaus anatomija 2 Kaunas: Kauno medicinos universiteto leidykla

Papildomoji literat ūra Keith L. Moore, Arthur F. Dalley II

2010 Clinically Oriented Anatomy

Philadelphia (Pa.) Baltimore (Md.): Lippincott Williams & Wilkins

Thibodeau G. A 2007 Anatomy & Physiology

St. Louis (Mo.): Elsevier Mosby

Thibodeau G. A. 2007 Brief Atlas of the Human Body

St. Louis (Mo.): Elsevier Mosby

59

7 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: aplinkos cheminiai tyrimai


Dalyko pavadinimas Kodas Aplinkos cheminiai tyrimai B700B009

Dėstytojas (-ai) Padalinys (-iai) Koordinuojantis: doc. dr. Žymantė Jankauskienė Kitas (-i):



Pirmoji – Privalomasis

Įgyvendinimo forma Vykdymo laikotarpis Vykdymo kalba (-os) Auditorinė 5 semestras; nuo rugsėjo 1 d. iki sausio 24 d. Lietuvių

Reikalavimai studijuojančiajam Išankstiniai reikalavimai: chemijos, biomedicininės fizikos dalykai


Dalyko apimtis kreditais

Visas studento darbo krūvis Kontaktinio

darbo valandos Savarankiško

darbo valandos 5 140 78 62

Dalyko tikslas: studijų programos ugdomos kompetencijos

Suteikti įgūdžių ir žinių apie vandenį, maisto produktus, darbo aplinką veikiančius veiksnius ir jų nustatymo būdus: ugdyti kompetenciją vykdyti visuomenės sveikatos priežiūrą.

Dalyko studijų siekiniai Studijų metodai Vertinimo metodai Gebės paaiškinti ėminių ėmimo ir priėmimo aplinkos cheminiams tyrimams aspektus.

Įtraukiamoji paskaita, stebėjimas, atvejo analizė, demonstravimas

Gebės parodyti, kaip atliekami aplinkos cheminiai laboratoriniai tyrimai.

Įtraukiamoji paskaita, stebėjimas, atvejo analizė, demonstravimas; darbas su laboratorine įranga

Gebės apibūdinti kokybės kontrolės reikalavimus ir atlikti aplinkos cheminius tyrimus.

Probleminis dėstymas, aktyviojo mokymo(si) metodai (minčių lietus, klausimai ir atsakymai), situacijų modeliavimas

Atsakinėjimas raštu į pateiktas atvirojo ir uždarojo tipo užduotis / klausimus; demonstravimas / pristatymas žodžiu, laboratorinių darbų gynimas

Gebės patikrinti laboratorijų ir darbo aplinkos higienos reikalavimus.

Įtraukiamoji paskaita, aktyviojo mokymo(si) metodai (minčių lietus, klausimai ir atsakymai), situacijų modeliavimas, demonstravimas; darbas su laboratorine įranga

Atsakinėjimas raštu į pateiktas atvirojo ir uždarojo tipo užduotis / klausimus; laboratorinių darbų gynimas


Temos

Pas

kaito

s

Pra

ktik

um

ai

Ko

nsu

ltaci

jos

Ver

tinim

as


Užduotys

1. Vandens tyrimai 4 16

2 2 16 Dalykinės literatūros studijavimas; mokymasis virtualiojoje aplinkoje

2. Darbo aplinkos sąlygų įvertinimas

4 12 2 2

16 Dalykinės literatūros studijavimas; pateikties rengimas ir pristatymas

3. Maisto tyrimai 6 24

2 2 30

Dalykinės literatūros studijavimas; pateikties rengimas ir pristatymas

Iš viso 14 52 6 6 62

60

78 62

Vertinimo strukt ūra

Svoris, proc.

Atsiskaitymo laikas


1 tarpinis atsiskaitymas

20 Pirmas semestro trečdalis

Kontrolinis darbas, skirtas patikrinti, kaip įsisavinti temos „Vandens tyrimai“ praktiniai įgūdžiai. Vertinami aspektai: � 50 proc. – atsakinėjimas raštu į atvirojo tipo klausimus; � 50 proc. – atsakinėjimas žodžiu, parodant nurodyto tyrimo atlikimą

ir (ar) paaiškinant įrangos veikimą. 2 tarpinis atsiskaitymas

10 Antras semestro trečdalis

Kontrolinis darbas, skirtas patikrinti, kaip įsisavinti temos „Darbo aplinkos sąlygų įvertinimas“ praktiniai įgūdžiai. Vertinami aspektai: � 50 proc. – atsakinėjimas raštu į atvirojo tipo klausimus; � 50 proc. – atsakinėjimas žodžiu, parodant nurodyto tyrimo atlikimą

ir (ar) paaiškinant įrangos veikimą. 3 tarpinis atsiskaitymas

20 Trečias semestro trečdalis

Kontrolinis darbas, skirtas patikrinti, kaip įsisavinti temos „Maisto tyrimai“ praktiniai įgūdžiai. Vertinami aspektai: � 50 proc. – atsakinėjimas raštu į atvirojo tipo klausimus; � 50 proc. – atsakinėjimas žodžiu, parodant nurodyto tyrimo atlikimą

ir (ar) paaiškinant įrangos veikimą. Egzaminas – testas 50 Sausio mėn. Egzaminas – testu tikrinama, kaip įvaldytos žinios iš dalyko temų:

„Vandens tyrimai“, „Darbo aplinkos sąlygų įvertinimas“, „Maisto tyrimai“. Vertinami aspektai: � 30 proc. – atsakinėjimas raštu į atvirojo tipo klausimus; � 30 proc. – atsakinėjimas raštu į uždarojo tipo klausimus su

pasirenkamaisiais atsakymais; � 40 proc. – pateiktos situacijos analizė, kuria siekiama patikrinti, kaip

studentas teorines žinias susieja su konkrečia praktine situacija.

Autorius Leidimo

metai Pavadinimas


tomas


Privalomoji literat ūra Baltrėnas P., Ščiupakas D.

2007 Technogenezė ir visuomenės sveikata

Vilnius: Technika

Bardauskienė S. 2008 Mityba, sveikata ir fizinis aktyvumas

Kaunas: Vitae Litera

Papildomoji literat ūra Gražulevičienė R. 2005 Aplinkos epidemiologija ir

rizikos sveikatai įvertinimas Kaunas: Vytauto Didžiojo

universiteto leidykla Tumas R. 2003 Vandens ekologija Kaunas: Naujasis lankas Miškinienė M. 2006 Mityba Vilnius: Vilniaus pedagoginio

universiteto leidybos centras Baltrėnas P., Butkus D. ir kt.

2008 Aplinkos apsauga Vilnius: Technika

8 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: baigiamoji praktika


Dalyko pavadinimas Kodas Baigiamoji praktika B720B046

Dėstytojas (-ai) Padalinys (-iai) Koordinuojantis: lekt. Jurgita Matuizienė Kitas (-i):




Įgyvendinimo forma Vykdymo laikotarpis Vykdymo kalba (-os) Mokymasis realiomis darbo sąlygomis laboratorijose

6 semestras; nuo kovo 19 d. iki gegužės 11 d. Lietuvių

Reikalavimai studijuojančiajam

Išankstiniai reikalavimai: išklausyti studijų krypties dalykai (mikrobiologiniai tyrimai, žmogaus genetiniai tyrimai, bendrieji klinikiniai laboratoriniai tyrimai, klinikiniai biocheminiai tyrimai, hematologiniai tyrimai, molekuliniai biologiniai tyrimai, aplinkos cheminiai tyrimai, imunologiniai tyrimai, toksikologiniai tyrimai) ir atlikta profesinės veiklos praktika (pirmoji, antroji ir trečioji ). Reikalinga medicininė pažyma: forma 046a/047a/048a.


Dalyko apimtis




11 297 224 73

Dalyko tikslas: studijų programos ugdomos kompetencijos Ugdyti studentų gebėjimus atlikti biomedicininius laboratorinius tyrimus, susieti teorines žinias su praktine veikla: ugdyti ir plėtoti kompetencijas nustatyti visuomenės sveikatos problemas, vykdyti priežiūrą, organizuoti ir įgyvendinti sveikatos mokymą, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros ir kitų sričių specialistais, nuolat mokytis ir kritiškai mąstyti.

Dalyko studijų siekiniai Studijų metodai Vertinimo metodai Gebės pasiruošti konkrečių biomedicininių tyrimų atlikimui.

Stebėjimas, pasiruošimas biomedicininių tyrimų atlikimui, literatūros studijavimas, argumentai ,,už“ ir ,,prieš“

Gebės paimti ir priimti ėminius biomedicininiams tyrimams.

Stebėjimas, ėminių paėmimas ir priėmimas, argumentai ,,už“ ir ,,prieš“

Gebės atlikti biomedicininius tyrimus.

Stebėjimas, darbas laboratorijos priemonėmis ir analizatoriais atliekant biomedicininius tyrimus, klausimai ir atsakymai

Gebės užtikrinti biomedicininių tyrimų atlikimo kokybės kontrolę.

Literatūros studijavimas / laboratorijoje naudojamų dokumentų analizė, situacijos analizė

Gebės lyginti gautų biomedicininių tyrimų rezultatus su norma.

Literatūros studijavimas, atvejo analizė

Gebės bendradarbiauti atliekant biomedicininius tyrimus.

Situacijos analizė

Gebės demonstruoti bendravimo įgūdžius visuose biomedicininių tyrimų atlikimo etapuose.

Stebėjimas, darbas komandoje atliekant biomedicininius tyrimus

Gebės planuoti profesinio bakalauro baigiamojo darbo rengimą.

Tiriamieji metodai (informacijos paieška, literatūros studijavimas, plano sudarymas)

Gebės pagrįsti profesinio bakalauro baigiamajam darbui renkamus duomenis ir studijuojamą literatūrą.

Tiriamasis metodas – literatūros studijavimas, klausimai ir atsakymai

Praktikos ataskaitos ir individualaus darbo vertinimas, praktinių užduočių atlikimo stebėsena

62


Savarankiškų studijų laikas ir užduotys

Eil. Nr.

Temos

Pra

ktik

os

Ko

nsu

ltaci

jos

Ver

tinim

as


Užduotys

1. Biomedicininių tyrimų laboratorijoje naudojama įranga ir priemonės

32

2.

Darbo vietos, laboratorinių indų ir darbinių tirpalų paruošimas biomedicininiams tyrimams atlikti

32

3. Ėminių ėmimas, priėmimas, tinkamumo laboratoriniam ištyrimui vertinimas

32

4. Biomedicininių tyrimų atlikimo technika ir galimos klaidos

32

1,5

1,5

10

5. Biomedicininių tyrimų rezultatai ir normos

32

2

4

30

6. Biomedicininių tyrimų atlikimo kokybės kontrolė

32 0,5

0,5

3

7.

Duomenų rinkimas ir literatūros studijavimas profesinio bakalauro baigiamajam darbui

16 4 2

30

208 8 8 73 Iš viso 224 73

Praktinių užduočių atlikimas realiomis darbo sąlygomis (laboratorijose), praktikos ataskaitos rengimas, dalykinės literatūros studijavimas, baigiamojo darbo plano rengimas


Svoris, proc.

Atsiskaitymo laikas


Praktinių užduočių atlikimas

50 Visą praktikos laikotarpį

Kiekvieną baigiamosios praktikos savaitę 0,5 valandos skiriama studento praktinių gebėjimų (realiomis darbo sąlygomis) vertinimui. Vertinama stebint studento darbą laboratorijoje. Vertinami aspektai: � biomedicininių diagnostinių tyrimų atlikimo technika – 60 proc., � bendravimas ir bendradarbiavimas su komanda – 20 proc., atliekančia

biomedicininius tyrimus, � atsakingumas – 20 proc. Vertinama taip: � 5 balai: puikus diagnostinių tyrimų atlikimo gebėjimų parodymas,

puikūs komunikaciniai gebėjimai; visuomet punktualus, tinkamai pasirengęs darbui. Taikymo, sintezės ir vertinimo lygmuo;

� 4 balai: geras diagnostinių tyrimų atlikimo gebėjimų parodymas, geri komunikaciniai gebėjimai; punktualus, tinkamai pasirengęs darbui. Taikymo, sintezės ir vertinimo lygmuo;

� 3 balai: geras diagnostinių tyrimų atlikimo gebėjimų parodymas, pasitaiko neesminių klaidų, geri komunikaciniai gebėjimai, pasitaiko bendravimo sunkumų; punktualus. Taikymo ir sintezės lygmuo;

� 2 balai: patenkinamas diagnostinių tyrimų atlikimo gebėjimų parodymas, yra klaidų, patenkinami komunikaciniai gebėjimai. Taikymo lygmuo;

� 1 balas: diagnostinių tyrimų atlikimo ir komunikaciniai gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus, yra esminių klaidų. Taikymo lygmuo;

� 0 balų: netenkinami minimalūs reikalavimai.

63

Praktikos ataskaita

20 Iki gegužės 11 d.

Tai 12 val. trukmės savarankiškas darbas, kurio metu studentas parengia praktikos ataskaitą. Praktikos ataskaitoje studentas pagal pateiktą formą aprašo kiekvienos dienos veiklą, nurodo atliktų biomedicininių diagnostinių tyrimų skaičių, išdėsto pastabas ir pasiūlymus. Vertinami aspektai: � praktikos turinio aprašymas – 30 proc., � pastabos ir pasiūlymai – 30 proc., � praktikos ataskaitos pateiktis – 30 proc., � praktikos ataskaitos pristatymas laiku – 10 proc. Vertinama taip: � 2 balai: praktikos ataskaita ir jos pristatymas atitinka reikalavimus; � 1 balas: praktikos ataskaita ir jos pristatymas atitinka reikalavimus iš

dalies; � 0 balų: praktikos ataskaita ir jos pristatymas netenkina

reikalavimų / nepateikta praktikos ataskaita. Individualus darbas

30 Pirmosios keturios praktikos savaitės

Tai literatūros pagal pasirinktą baigiamojo darbo temą apžvalga ir baigiamojo darbo rengimo plano sudarymas. Vertinami aspektai: � literatūros apžvalga – 50 proc., � baigiamojo darbo rengimo planas – 50 proc. Vertinama taip: � 3 balai: puikiai atlikta literatūros apžvalga – gerai parinkti literatūros

šaltiniai, pakankamas jų kiekis, tekstas nuoseklus, informatyvus, dalykiškas. Baigiamojo darbo planas tikslingas ir logiškas, jame atsispindi mokymosi strategija ir metodai. Analizės ir vertinimo lygmuo;

� 2 balai: vidutiniškai atlikta literatūros apžvalga – ne visi literatūros šaltiniai parinkti tikslingai, tekstas nepakankamai informatyvus. Baigiamojo darbo planas nenuoseklus, jame ne visai atsispindi mokymosi strategija ir metodai. Analizės ir vertinimo lygmuo;

� 1 balas: atlikta literatūros apžvalga tenkina minimalius reikalavimus – nepakankamas literatūros šaltinių kiekis, tekstas nenuoseklus, neinformatyvus. Baigiamojo darbo planas neišsamus, jame neatsispindi mokymosi strategija ir metodai. Analizės ir vertinimo lygmuo;

� 0 balų: netenkinami minimalūs literatūros apžvalgos ir baigiamojo darbo plano reikalavimai.

Autorius Leidimo

metai Pavadinimas


tomas


Privalomoji literat ūra Kučinskienė Z. A.

2008 Klinikinės biochemijos ir laboratorinės diagnostikos pagrindai

Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla

2006–2011 Žurnalas ,,Laboratorinė medicina“

8–12 tomai Vilnius: Lietuvos laboratorinės medicinos draugija

Papildomoji literat ūra Gorczynski R. M. 2006 Problem-Based Immunology Philadelphia (Pa.): Saunders

Elsevier Baltrėnas P., Ščupakas D.

2007 Technogenezė ir visuomenės sveikata

Vilnius: Technika

Bitinas B. 2006 Edukologinis tyrimas: sistema ir procesas

Vilnius: Kronta

64

9 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: chemija


Dalyko pavadinimas Kodas Chemija B190B003

Dėstytojas (-ai) Padalinys (-iai) Koordinuojantis: dr. Erika Kubilienė Kitas (-i):




Įgyvendinimo forma Vykdymo laikotarpis Vykdymo kalba (-os) Auditorinė 2 semestras; nuo vasario 2 d. iki gegužės 31 d. Lietuvių

Reikalavimai studijuojančiajam Išankstiniai reikalavimai: vidurinio išsimokslinimo chemijos žinios, informacinių komunikacijų dalyko žinios


Dalyko

(modulio) apimtis kreditais

Visas studento darbo krūvis, val. Kontaktinio

darbo valandos Savarankiško

darbo valandos

3 78 38 40

Dalyko tikslas: studijų programos ugdomos kompetencijos Suteikti žinių, kaip paruošti laboratorinio tyrimo darbo vietą bei priemones ir gebėti j į atlikti: ugdyti visuomenės sveikatos saugos vykdymo kompetenciją.

Dalyko studijų siekiniai Studijų metodai Vertinimo metodai Gebės komplektuoti darbo priemones konkrečiam tyrimui atlikti pagal metodiką.

Demonstravimas, aktyviojo mokymo(si) metodai (minčių lietus, klausimai ir atsakymai)

Žinos fizikines ir chemines medžiagų savybes.

Įtraukiamoji paskaita, tyrimų atlikimas ir rezultatų analizė

Gebės taikyti laboratorijoje naudojamų cheminių medžiagų ir reagentų gamybos ir saugojimo reikalavimus.

Darbas su cheminiais reagentais, tirpalų gamyba, aktyviojo mokymo(si) metodai (minčių lietus, klausimai ir atsakymai)

Atsakinėjimas raštu ir žodžiu į pateiktus atvirojo ir uždarojo tipo klausimus; laboratorinių darbų gynimas / pristatymas žodžiu


Temos

Pas

kaito

s

Pra

ktik

um

ai

Ko

nsu

ltaci

jos

Ver

tinim

as


Užduotys

1.

Laboratorinė įranga ir priemonės, reagentų gamyba ir saugojimas

– 4

2 2

2. Cheminių medžiagų klasifikacija

2 4 2 2

20

Dalykinės literatūros studijavimas, reagentų gamyba, mokymasis Vilniaus kolegijos virtualaus mokymosi aplinkoje Moodle (http://moodle.viko.lt)

3. Kokybinė cheminė analizė

2 8

2

2

10

Dalykinės literatūros studijavimas, tyrimų atlikimas, projektinis darbas, pateikčių rengimas ir pristatymas

65

4. Kiekybinė cheminė analizė

2 4

10

6 20 6 6 40 Iš viso 38 40

Vertinimo strategija Svoris, proc.

Atsiskaitymo laikas


Tarpiniai atsiskaitymai

30 2/3 laiko semestro metu

Kontrolinis darbas, skirtas patikrinti, kaip įsisavintos dalyko programos temos: „Laboratorinė įranga ir priemonės, reagentų gamyba ir saugojimas“, „Kokybinė cheminė analizė“. Kontrolinis darbas atliekamas raštu, atsakinėjama žodžiu ir pademonstruojama. Kontrolinį darbą sudaro individualūs atvirojo tipo klausimai, į kuriuos atsakinėjama raštu, ir klausimai, į kuriuos atsakinėdamas studentas turi pademonstruoti; iš viso 20 klausimų. Vertinami šie darbo aspektai: � 50 proc. – atsakinėjimas raštu; � 50 proc. – demonstravimas. Vertinimo kriterijai: � 3 balai: tvirtos žinios ir puikūs gebėjimai, 17–20 teisingų

atsakymų; � 2 balai: geros žinios ir gebėjimai, gali būti neesminių klaidų, 13–

16 teisingų atsakymų; � 1 balas: žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus, yra

esminių klaidų, 9–12 teisingų atsakymų; � 0 balų: netenkinami minimalūs reikalavimai, 0–8 teisingi

atsakymai. Individualus darbas

20 Iki gegužės mėn. pradžios

Savarankiškas darbas pagal individualią užduotį iš dalyko temų: „Kokybinė cheminė analizė“, „Kiekybinė cheminė analizė“. Studentas rašo projektinį darbą pagal individualią užduotį ir pristato jį žodžiu, atsako į klausimus. Vertinami šie darbo aspektai: � projektinio darbo įforminimas pagal reikalavimus – 1 balas; � darbo pristatymas žodžiu – 1 balas. Įvertinimas raštu nepateikus individualaus darbo – 0 balų.

Egzaminas – testas virtualioje Moodle aplinkoje

50 Gegužės mėn. pabaiga

Testu tikrinama, kaip įsisavinta dalyko tema „Cheminių medžiagų klasifikacija“. Testo užduotys yra su pasirenkamaisiais atsakymais. Maksimalus klausimų skaičius – 60. Vertinimo kriterijai: � 5 balai: puikios žinios ir gebėjimai, 51–60 teisingų atsakymų.

Sintezės ir supratimo lygmuo; � 4 balai: geresnės nei vidutinės žinios ir gebėjimai, 41–50 teisingų

atsakymų. Supratimo ir žinių taikymo lygmuo; � 3 balai: vidutinės žinios ir gebėjimai, pasitaiko pavienių

neesminių klaidų, 31–40 teisingų atsakymų. Supratimo ir žinių taikymo lygmuo;

� 2 balai: žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus, yra esminių klaidų, 21–30 teisingų atsakymų. Supratimo ir žinių taikymo lygmuo;

� 1 balas: žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus, daug klaidų, 11–20 teisingų atsakymų. Supratimo ir žinių taikymo lygmuo;

� 0 balų: netenkinami minimalūs reikalavimai, 0–10 teisingų atsakymų.

Autorius Leidimo

metai Pavadinimas


tomas


Privalomoji literat ūra

66

Gefenienė A. 2009 Klasikiniai cheminės analizės metodai

Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla

Kreivėnienė N. 2007 Cheminė analizė. Mokomoji knyga

Kaunas: Technologija

Praškevičius A., Kondratas D., Stasiūnienė N. ir kt.

2002 Biologinių struktūrų chemija

Kaunas: Kauno medicinos universiteto leidykla

Papildomoji literat ūra

Solomons T. W. G 2008 Organic Chemistry Hoboken (N. J.)

John Wiley

Whitten K. W. 2007 Chemistry Belmont (Calif.): Thomson Brooks / Cole

Keeney-Kennicutt W. L. 2007 Chemistry: Student Solutions Manual

Belmont (Calif.): Thomson Brooks / Cole

67

10 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: mityba ir maisto sauga


Dalyko pavadinimas Kodas Mityba ir maisto sauga

Dėstytojas (-ai) Padalinys (-iai) Koordinuojantis: prof. Rimantas Stukas Kitas (-i):

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas, M. K. Čiurlionio g. 21, Vilnius



Įgyvendinimo forma Vykdymo laikotarpis Vykdymo kalba (-os) Auditorinė 6–7 semestrai Lietuvių

Reikalavimai studijuojančiajam Išankstiniai reikalavimai: žmogaus fiziologijos, biochemijos dalykai Gretutiniai reikalavimai (jei yra): nėra Dalyko apimtis




8 215 127 88

Dalyko tikslas: studijų programos ugdomos kompetencijos Suteikti žinių apie sveiką mitybą, maisto saugą ir ugdyti gebėjimus vertinti jų reikšmę sveikatai; ugdyti dalykines kompetencijas: vertinti ir analizuoti populiacijos ir atskirų jos grupių sveikatą ir nustatyti visuomenės sveikatos problemas, organizuoti ir vykdyti visuomenės sveikatos priežiūrą, vertinti ir valdyti aplinkos poveikį visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatai, vykdyti visuomenės sveikatos saugą, formuoti, įgyvendinti ir vertinti sveikatos politiką, organizuoti ir įgyvendinti visuomenės sveikatos mokymą; ugdyti bendrąsias kompetencijas: abstrakčiai mąstyti, analizuoti, sintetinti informaciją, gebėti dirbti savarankiškai.

Dalyko studijų siekiniai Studijų metodai Vertinimo metodai Gebės parinkti tinkamus gyventojų mitybos tyrimo metodus ir atlikti gyventojų faktinės mitybos bei mitybos įpročių tyrimus, gebės kritiškai vertinti tyrimų rezultatus ir netinkamos mitybos keliamą riziką sveikatai.

Aktyviojo mokymo(si) metodai (minčių lietus, klausimai ir atsakymai); darbas su maisto produktų atlasais ir cheminės maisto produktų sudėties žinynais; darbas su teisės aktais, reglamentuojančiais maistinių medžiagų ir energijos poreikius; organizmo aprūpinimo maistinėmis medžiagomis ir energija skaičiavimas, koregavimas; aktyviojo mokymo(si) metodai (nuo visumos prie dalių, nuo dalių prie visumos)

Gebės parengti sveikos mitybos mokymo medžiagą, skirtą stiprinti ir ugdyti visuomenės sveikatą.

Maisto pasirinkimo piramidės analizė (pateikties rengimas ir pristatymas); laboratorinis maisto produktų tyrimų atlikimas (teorinėms žinioms įtvirtinti)

Gebės suprasti ir vertinti maisto saugos užtikrinimo sistemos funkcionavimą.

Darbas su teisės aktais, reglamentuojančiais maisto saugą; praktinių situacijų analizavimas; aktyviojo mokymo(si) metodai (minčių lietus, klausimai ir atsakymai)

Atsakinėjimas raštu į pateiktas atvirojo ir uždarojo tipo užduotis / klausimus; savarankiškas darbas pagal individualią užduotį – organizmo aprūpinimo maistinėmis medžiagomis ir energija skaičiavimas ir koregavimas, pristatymas žodžiu


Temos

Pas

kaito

s

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

torin

iai

Ko

nsu

ltaci

jos

Ver

tinim

as

Sav

aran

kišk

as

dar

bas

Užduotys

1. Sveika ir sveikatinamoji 4

2 2 10 Dalykinės literatūros

68

mityba, mitybos norminimas

2. Gyventojų mitybos tyrimai

4

studijavimas, užduočių sprendimas / skaičiavimas

3. Maisto produktų tyrimai 12

4. Pagrindinės maisto produktų grupės, jų reikšmė mitybai

2 8 6

2 10 Dalykinės literatūros studijavimas, laboratoriniai tyrimai

5. Mitybos įtaka sveikatai 4 4

2

2 8 Pateikties rengimas

6. Maisto sauga ir populiacijos sveikata

6

16

44

2

4

46

Dalykinės literatūros studijavimas, praktinių situacijų analizavimas dirbant individualiai ir grupėje keičiantis informacija ar priimant bendrus sprendimus

16 24 58 12 6 10 74 Iš viso 126 74


Svoris, proc.

Atsiskaitymo laikas


Išstudijavus 1 ir 2 temas

Tai 2 val. trukmės darbas, skirtas patikrinti, kaip įsisavintos dalyko programos temos: ,,Sveika ir sveikatinamoji mityba, mitybos norminimas“, ,,Gyventojų mitybos tyrimai“. Kontrolinis darbas atliekamas raštu. Kontrolinį darbą sudaro18 atvirojo ir uždarojo tipo klausimų, į kuriuos atsakinėjama raštu, ir 2 praktinės užduotys: organizmo aprūpinimo maistinėmis medžiagomis ir energija skaičiavimas ir vertinimas. Iš viso vertinama 18 klausimų ir 2 praktinės užduotys. Vertinama taip: � 3 balai: tvirtos žinios ir puikūs gebėjimai, 17–20 teisingų atsakymų; � 2 balai: geros žinios ir gebėjimai, gali būti neesminių klaidų, 13–16

teisingų atsakymų; � 1 balas: žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus, yra

esminių klaidų, 9–12 teisingų atsakymų; � 0 balų: netenkinami minimalūs reikalavimai, 0–8 teisingi atsakymai.

Išstudijavus 3 ir 4 temas

Tai 2 val. trukmės darbas, skirtas patikrinti, kaip įsisavintos dalyko programos temos: ,,Maisto produktų tyrimai“, ,, Pagrindinės maisto produktų grupės, jų reikšmė mityboje“. Kontrolinis darbas atliekamas raštu. Kontrolinį darbą sudaro 20 atvirojo ir uždarojo tipo klausimų, į kuriuos atsakinėjama raštu. Iš viso vertinama 20 klausimų. Vertinama taip: � 3 balai: tvirtos žinios ir puikūs gebėjimai, 17–20 teisingų atsakymų; � 2 balai: geros žinios ir gebėjimai, gali būti neesminių klaidų, 13–16

teisingų atsakymų; � 1 balas: žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus, yra

esminių klaidų, 9–12 teisingų atsakymų; � 0 balų: netenkinami minimalūs reikalavimai, 0–8 teisingi atsakymai.

4 kontroliniai darbai; 1 pateiktis

30 (kontrolinių darbų įvertinimų aritmetinis vidurkis)

Išstudijavus 5 temą

Tai 2 val. trukmės pateikties pristatymas iš dalyko temų: „Sveika ir sveikatinamoji mityba, mitybos norminimas“, ,,Pagrindinės maisto produktų grupės, jų reikšmė mityboje“, „Mitybos įtaka sveikatai“. Studentas, remdamasis maisto pasirinkimo piramide, pristato pateiktį pagal savo parašytą 5–7 puslapių rašto darbą, skirtą mokyti visuomenę sveikos mitybos. Vertinami šie darbo aspektai: � rašto darbas – 0,5 balo; � pateikties pristatymas – 0,5 balo. Įvertinimas nepateikus individualaus darbo – 0 balų.

69

Išstudijavus 6 temos 50 proc. (pirmąją dalį)

Tai 2 val. trukmės darbas, skirtas patikrinti, kaip įsisavintos dalyko programos temos ,,Maisto sauga ir populiacijos sveikata“ pirmoji dalis. Kontrolinis darbas atliekamas raštu. Kontrolinį darbą sudaro 10 atvirojo ir uždarojo tipo klausimų, į kuriuos atsakinėjama raštu. Iš viso vertinama 10 klausimų. Vertinama taip: � 3 balai: tvirtos žinios ir puikūs gebėjimai, 7–10 teisingų atsakymų; � 2 balai: geros žinios ir gebėjimai, gali būti neesminių klaidų, 3–6

teisingi atsakymai; � 1 balas: žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus, yra

esminių klaidų, 1–2 teisingi atsakymai; � 0 balų: netenkinami minimalūs reikalavimai, 0–8 teisingi atsakymai.

Išstudijavus 6 temos 50 proc. (antrąją dalį)

Tai 2 valandų trukmės darbas, skirtas patikrinti, kaip įsisavinta dalyko programos temos ,,Maisto sauga ir populiacijos sveikata“ antroji dalis. Kontrolinis darbas atliekamas raštu. Kontrolinį darbą sudaro 10 atvirojo ir uždarojo tipo klausimų, į kuriuos atsakinėjama raštu. Iš viso vertinama 10 klausimų. Vertinama taip: � 3 balai: tvirtos žinios ir puikūs gebėjimai, 7–10 teisingų atsakymų; � 2 balai: geros žinios ir gebėjimai, gali būti neesminių klaidų, 3–6

teisingi atsakymai; � 1 balas: žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus, yra

esminių klaidų, 1–2 teisingi atsakymai; � 0 balų: netenkinami minimalūs reikalavimai, 0–8 teisingi atsakymai.

Individualus darbas (pateikties rengimas)

10 Išstudijavus 1–5 temas

Tai 8 val. trukmės pateikties rengimas iš dalyko temų: „Sveika ir sveikatinamoji mityba, mitybos norminimas“, ,,Pagrindinės maisto produktų grupės, jų reikšmė mityboje“, „Mitybos įtaka sveikatai“. Išanalizavęs ir susintetinęs informaciją, savarankiškai surinkęs ir susisteminęs duomenis, remdamasis maisto pasirinkimo piramide, studentas parašo 5–7 puslapių rašto darbą, skirtą mokyti visuomenę sveikos mitybos. Atlikta užduotis pristatoma žodžiu. Vertinami šie darbo aspektai: � rašto darbas – 0,5 balo; � darbo pristatymas – 0,5 balo. Įvertinimas nepateikus individualaus darbo – 0 balų.

Egzaminas – testas

60 Žiemos egzaminų sesija

Tai 2 val. trukmės darbas, atliekamas raštu. Testu tikrinama, kaip įsisavintos dalyko temos: „Sveika ir sveikatinamoji mityba, mitybos norminimas“, „Gyventojų mitybos tyrimai“, „Pagrindinės maisto produktų grupės, jų reikšmė mityboje“, „Mitybos įtaka sveikatai“, „Maisto sauga ir populiacijos sveikata“. Testo užduotys yra su pasirenkamaisiais atsakymais, atvirieji klausimai, kuriais siekiama patikrinti, kaip studentas žino dalyko medžiagą. Maksimalus atsakymų skaičius – 60. Vertinama taip: � 6 balai: puikios žinios ir gebėjimai, 51–60 teisingų atsakymų.

Sintezės ir supratimo lygmuo; � 5 balai: geresnės nei vidutinės žinios ir gebėjimai, 41–50 teisingų

atsakymų. Supratimo ir žinių taikymo lygmuo; � 4 balai: vidutinės žinios ir gebėjimai, pasitaiko pavienių neesminių

klaidų, 31–40 teisingų atsakymų. Supratimo ir žinių taikymo lygmuo; � 3 balai: žinios ir gebėjimai žemesni nei vidutiniai, yra klaidų, 21–30

teisingų atsakymų. Supratimo ir žinių taikymo lygmuo; � 2 balai: žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus, yra

esminių klaidų, 11–20 teisingų atsakymų. Supratimo ir žinių taikymo lygmuo;

� 1 balas: žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus, daug klaidų, 6–10 teisingų atsakymų. Supratimo ir žinių taikymo lygmuo;

� 0 balų: netenkinami minimalūs reikalavimai, 0–5 teisingi atsakymai.

Autorius Leidimo

metai Pavadinimas



70

tomas Privalomoji literat ūra

Stukas R. 1999 Sveika mityba. Mokomoji knyga Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla

Stukas R. 2005 Mityba ir maisto sauga. Praktikos darbai


Stukas R., Šurkienė G.

2009 Mityba ir jos vertinimas. Mokomoji knyga


2010 Lietuvos higienos norma HN 15:2010 „Maisto higiena“

www.lrs.lt

2009 Europos Tarybos reglamentas „Dėl maisto produktų higienos“

www.lrs.lt

Tulchinsky T. H., Varavikova E.

2009 The New Public Health. Second Edition

Elsevier Inc.

Papildomoji literat ūra Stukas R., Šurkienė G.

2005 Augalinis maistas. Poreikis ir reikšmė sveikatai nuo kūdikystės iki senatvės. Mokomoji knyga


Mahan K. L., Escott-Stump S.

2004 Food, Nutrition, & Diet Therapy

11th Edition The Curtis Center Independence Square West Philadelphia, Pensilvania, Elsevier (USA)

Berdanier C. D. 2002 Handbook of Nutrition and Food

CRC PRESS LLC

Petraitis J. 1998 Maisto produktų analizė. Mokomoji knyga


71

11 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: profesinės sveikatos pagrindai



Profesinės sveikatos pagrindai

Dėstytojas (-ai) Padalinys (-iai) Koordinuojantis: doc. Algimantas Urbelis Kitas (-i):

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas, Čiurlionio g. 21, Vilnius




Reikalavimai studijuojančiajam Išankstiniai reikalavimai: vidurinio mokslo biologijos žinios


Dalyko apimtis




7 185 127 58

Dalyko tikslas: studijų programos ugdomos kompetencijos Suteikti profesinės sveikatos pagrindų žinių, susiejant jas su praktinių gebėjimų pritaikymu visuomenės sveikatos priežiūros ir darbo inspekcijos tarnybose; ugdyti dirbančiųjų populiacijos sveikatos vertinimo ir profesinės sveikatos problemų nustatymo kompetenciją, kompetencijas darbo aplinkos poveikio dirbančiųjų sveikatai vertinti ir valdyti, vykdant profesinės sveikatos saugą, rengiant, įgyvendinant ir vertinant prevencines programas, bendradarbiaujant su sveikatos priežiūros ir kitų sričių specialistais, panaudojant profesinės rizikos vertinimą profesinės sveikatos problemoms spręsti.

Dalyko studijų siekiniai Studijų metodai Vertinimo metodai Žinos profesinės sveikatos vertinimo kriterijus (su darbu susijusius sveikatos sutrikimus, profesinės sąveikos įvertinimo rodiklius, bendrus darbuotojų sveikatos rodiklius) ir jų analizės metodus.

Paskaita, publikacijų nagrinėjimas, diskusija

Situacijų analizė, kontrolinis darbas, egzaminas

Žinos profesinės sveikatos problemų nustatymo principus, vertindamas konkretaus gamybinio kolektyvo ar įmonės sveikatos rodiklius gebės surinkti minėtus duomenis ir juos apibendrinti.

Atvira diskusija Užduočių sprendimas

Gebės dalyvauti nustatant profesinės sveikatos priežiūros prioritetus, vertinant profesinę riziką, profilaktinių sveikatos tikrinimų apimtį ir efektyvumą, profesinę reabilitaciją, stebint darbuotojų sveikatą, renkant duomenis, juos analizuojant, interpretuojant ir skelbiant.

Atvira diskusija Užduočių sprendimas

Žinos aplinkos veiksnius (cheminius, fizinius, fizikinius, ergonominius, biologinius, psichosocialinius), darančius įtaką dirbančiųjų sveikatai, žinos jų poveikio nustatymo ir valdymo principus.

Paskaita, seminaras, pratybos, literatūros paieška, savarankiškas darbas

Užduočių sprendimas, situacijų analizė, kontrolinis darbas, egzaminas

Žinos profesinės sveikatos saugą reglamentuojančius teisės aktus (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, Darbo Kodeksą, pagrindinius sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymus) ir gebės juos taikyti profesinėje veikloje.

Paskaita, seminaras, pratybos, savarankiškas darbas

Kontrolinis darbas, egzaminas

72

Žinos PSO, ES ir Lietuvos profesinės sveikatos politikos tikslus, siekinius, direktyvas, nurodomus PSO, OSHA bei lietuviškuose tinklapiuose, ir gebės dalyvauti formuojant, įgyvendinant ir vertinant sveikatos politiką.

Paskaita, seminaras, savarankiškas darbas

Kontrolinis darbas, egzaminas

Žinos prevencinių programų (profesinės sveikatos stiprinimo, klausos išsaugojimo, nelaimingų atsitikimų darbe profilaktikos ir kt.) rengimo, įgyvendinimo ir vertinimo principus, gebės dalyvauti įgyvendinant prevencines programas.

Seminaras, publikacijų nagrinėjimas, grupinis darbas

Projekto pristatymas, kontrolinis darbas, egzaminas

Įgis bendravimo įgūdžių, gebės bendrauti su kitų sričių specialistais (savivaldybių, darbo inspekcijos ir kt.), dirbti grupėje, tarpdalykinėje (gydytojai, higienistai, epidemiologai, ergonomistai, psichologai, inžinieriai, teisininkai) komandoje, gebės bendrauti gimtąja ir užsienio kalba.

Seminaras, grupinis darbas Dalyvavimo tarpdalykinėje komandoje situacijos pristatymas

Kontaktinio darbo

valandos Savarankiškų studijų laikas ir užduotys

Eil. Nr.

Temos

Pas

kaito

s

Sem

inar

ai

Pra

ktik

os

dar

bai

Ver

tinim

as

Sav

aran

kišk

as

dar

bas

Užduotys

1. Profesinės sveikatos įvadas 2 4 4 4

Dalykinės literatūros studijavimas, situacijos dalyvaujant tarpdalykinėje komandoje pristatymas

2. Profesinės sveikatos teisiniai pagrindai 2 4 4 4

Dalykinės literatūros studijavimas, pateikties pristatymas seminare

3. Kenksmingi darbo aplinkos veiksniai

4 4 23 18 Dalykinės literatūros studijavimas, pateikties pristatymas

4. Profesinė toksikologija 2 8 8

Dalykinės literatūros studijavimas, apsinuodijimo situacijos pristatymas

5. Profesinės ligos 2 8 8

Dalykinės literatūros studijavimas, profesinės ligos istorijos parengimas ir pristatymas

6. Profesinės sveikatos priežiūra 2 8 12 8

Profesinės sveikatos stiprinimo projekto parengimas ir pristatymas

7. Profesinės rizikos įvertinimas 2 8 8

Literatūros studijavimas, diskusija dėl profesinės sveikatos priežiūros prioritetų nustatymo, panaudojant profesinės rizikos įvertinimo duomenis

16 20 67 24 58 Iš viso 127 58


Svoris,proc.

Atsiskaitymo laikas


Darbas auditorijoje seminarų metu

10 Semestro metu � 1 balas: aktyviai dalyvauja diskusijose, atsako į klausimus, formuluoja problemas ir klausimus, teikia kritinių pastabų.

� 0,5 balo: dalyvauja diskusijose, atsako į užduodamus klausimus. � 0 balų: beveik nedalyvauja diskusijoje arba praleido daugiau nei 1/3

seminarų. Situacijos pristatymas

5 + 5 Tarpdalykinės komandos – iki spalio 15 d., apsinuodijimo

Tarpdalykinės komandos: � 0,5 balo: tarpdalykinėje komandoje savo reikšmę ir atliekamas funkcijas

pateikia įtikinamai ir pagrįstai; � 0,25 balo: daro klaidų pateikdamas savo reikšmę ir atliekamas funkcijas. Apsinuodijimų situacijos:

73

situacijos – iki gruodžio 1 d.

� 0,5 balo: faktus pateikia teisingai, žino literatūrą; � 0,25 balo: daro klaidų pateikdamas faktus, yra literatūros žinojimo

spragų. Įvertinimas nepateikus situacijos – 0 balų.

Profesinės ligos istorijos pristatymas

5 Iki kovo15 d. � 0,5 balo: faktus pateikia teisingai, žino teisės aktus, reglamentuojančius profesines ligas.

� 0,25 balo: daro klaidų pateikdamas faktus, yra literatūros žinojimo spragų.

Įvertinimas nepateikus ligos istorijos – 0 balų. Pranešimo pristatymas

5 Iki birželio 1 d.

� 0,5 balo: faktai įtikinantys, pranešimas logiškas, geras kontaktas su auditorija.

� 0,25 balo: daroma klaidų pateikiant faktus, trūksta logiškumo, kontakto su auditorija.

Įvertinimas nepateikus situacijos – 0 balų. Kontrolinis darbas

10 + 10 Semestrų gale Darbas raštu, pateikiami 4 klausimai. � 1 balas: puikios žinios. Vertinimo lygmuo – išsamus atsakymas į visus

klausimus. � 0,8 balo: geros žinios, galima viena esminė klaida. � 0,6 balo: vidutinės žinios, dvi esminės klaidos atsakymuose. � 0,5 balo: žinios dar tenkina minimalius reikalavimus, daug klaidų. � 0,4 balo: netenkinami minimalūs reikalavimai, neatsakyta į tris

klausimus. Egzaminas raštu

50 Birželio mėn. Egzamine pateikiami 5 klausimai. � 5 balai: puikios žinios ir gebėjimai. Vertinimo lygmuo – išsamus

atsakymas į visus klausimus. � 4 balai: geros žinios ir gebėjimai, galima viena esminė klaida. � 3 balai: vidutinės žinios ir gebėjimai, dvi esminės klaidos atsakymuose. � 2 balai: patenkinamos žinios ir gebėjimai, du neatsakyti klausimai. � 1 balas: žinios ir gebėjimai dar tenkina minimalius reikalavimus, trys

neatsakyti klausimai. � 0 balų: netenkinami minimalūs reikalavimai, neatsakyta į keturis

klausimus.

Autorius Leidimo

metai Pavadinimas


tomas


Privalomoji literat ūra Urbelis A. ir kiti 2008 Profesinė sveikata Vilnius: UAB „Vaistų žinios“

Papildomoji literat ūra Čyras V. ir kiti 2003 Profesinė sauga ir sveikata.

Ergonomikos pagrindai Vilnius: Technika

Healey B. J., Walker K. T. 2009 Introduction to Occupational Health in Public Health Practice

John Wiley & Sons, Inc.

Ed. by Smedley J., Dick F., Sadhra S.

2007 Oxford Handbook of Occupational Health

Oxford University Press

74

12 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: epidemiologija ir visuomenės sveikata


Dalyko pavadinimas Kodas Epidemiologija ir visuomenės sveikata

Dėstytojas (-ai) Padalinys (-iai) Koordinuojantis: Vardas Pavardė Kitas (-i):



Antroji – Privalomasis


Reikalavimai studijuojančiajam Išankstiniai reikalavimai: visuomenės sveikatos bakalauro žinios arba kitos studijų programose įgytos žinios: epidemiologijos pagrindai, socialinė medicina, biostatistika, profesinės sveikatos pagrindai, aplinkos sveikatos pagrindai, vaikų sveikatos pagrindai, mityba ir maisto sauga


Dalyko apimtis




11 295 196 99

Dalyko tikslas: studijų programos ugdomos kompetencijos Suteikti teorinių epidemiologijos srities žinių ir praktinių įgūdžių tiek, kad išklausęs kursą studentas galėtų savarankiškai planuoti, organizuoti epidemiologinius tyrimus, kritiškai vertinti tyrimų rezultatus, rekomenduoti intervencijas, atsižvelgdamas į epidemiologinių tyrimų rezultatus, realizuoti visuomenės sveikatos politiką (politiką paversti praktika). Ugdyti epidemiologinį mąstymą, duomenų analizavimą ir informacijos apibendrinimą, informacinių ir komunikacinių technologijų įgūdžius, gebėjimą dirbti įvairių sričių specialistų grupėje, vertinti populiacijos sveikatą ir nustatyti visuomenės sveikatos problemas, organizuoti epidemiologinę visuomenės sveikatos priežiūrą ir ją vykdyti bei vertinti, nustatyti aplinkos veiksnių poveikį populiacijos sveikatai, epidemiologiškai pagrįsti sveikatos politikos formavimą, vertinti jos pasekmes, bendradarbiauti su įvairių sričių visuomenės, asmens sveikatos ir kitų sričių specialistais, vertinti sveikatos mokymo efektyvumą.

Dalyko studijų siekiniai Studijų metodai Vertinimo metodai Žinos epidemiologinių tyrimų planavimo principus, gebės sudaryti tyrimo protokolą.

Paskaitos, seminarai, publikacijų nagrinėjimas, grupinis darbas ir atvira diskusija; savarankiškas darbas (nurodytos literatūros studijavimas, duotų užduočių atlikimas (tyrimo protokolo parašymas ir pan.)

Žinos pagrindinius duomenų šaltinius, epidemiologinių tyrimų duomenų analizės principus, gebės duomenis analizuoti, apibendrinti ir siūlyti pagrįstus visuomenės sveikatos politikos ir intervencijų organizavimo sprendimus.

Paskaitos, seminarai, pratybos, publikacijų nagrinėjimas; savarankiškas darbas (nurodytos literatūros studijavimas, duotų užduočių atlikimas ir pan.)

Supras epidemiologinės priežiūros principus, gebės pagrįsti visuomenės sveikatos priežiūros prioritetus, nustatyti jos tikslus, uždavinius, duomenų šaltinius, organizuoti duomenų rinkimą, juos analizuoti, interpretuoti, bendrauti ir mokės įvertinti priežiūros efektyvumą.

Paskaitos, seminarai, pratybos, publikacijų nagrinėjimas, grupinis darbas ir atvira diskusija; savarankiškas darbas (nurodytos literatūros studijavimas, duotų užduočių atlikimas ir pan.)

Žinos populiacijos sveikatos vertinimo, visuomenės sveikatos problemų nustatymo principus ir gebės juos taikyti profesinėje veikloje.

Paskaitos, seminarai, publikacijų nagrinėjimas, grupinis darbas ir atvira diskusija; savarankiškas darbas (nurodytos literatūros studijavimas, duotų užduočių atlikimas ir pan.)

Dalyvavimas seminaruose, testas; epidemiologinio tyrimo protokolo parengimas (rašto darbas), darbo pristatymas (pranešimas); pratybų užduočių įvykdymas, savarankiško darbo įvertinimas, demonstravimas, pristatymas

75

Supras aplinkos veiksnių poveikio populiacijos sveikatai vertinimo principus ir gebės pritaikyti aplinkos epidemiologijos metodus.


Gebės epidemiologiškai vertinti įvairių visuomenės sveikatos intervencijų efektyvumą.


Sugebės interpretuoti ir pristatyti epidemiologinių tyrimų rezultatus, taikyti pagrindinius komunikacijos esant rizikai principus, pateikdamas tyrimo rezultatus gebės pritaikyti pranešimą skirtingoms auditorijoms: žiniasklaidos priemonėms, plačiajai visuomenei, specialistams ir politikams.

Paskaitos, seminarai, publikacijų nagrinėjimas, atvira diskusija; savarankiškas darbas (nurodytos literatūros studijavimas, duotų užduočių atlikimas ir pan.)

Kontaktinio darbo

valandos Savarankiškų studijų laikas ir užduotys

Eil. Nr.

Temos

Pas

kaito

s

Pra

ktik

um

ai

sem

inar

ai

Ko

nsu

ltaci

jos

Ver

tinim

as

Sav

aran

kišk

as

dar

bas

Užduotys

1. Tyrimo protokolas, jo sudėtinės dalys ir jų turinys

2 12 2 2

8 Tyrimo protokolo pasirinkta tema parengimas ir pristatymas

2.

Mokslinio straipsnio kritiško vertinimo principai. Sisteminės epidemiologinės literatūros apžvalgos principai

2 5

2

5 Pateiktų mokslinių straipsnių kritiškas įvertinimas, sisteminės apžvalgos atlikimas pasirinkta tema

3. Patikros programų organizavimas ir vertinimas

2 4

2 Dalykinės literatūros studijavimas

4. Imties formavimo būdai. Tyrimo imties nustatymas

2

6

2

3

Momentinio, kohortinių, atvejo ir kontrolės epidemiologinių tyrimų imties apskaičiavimas programomis „EpiInfo“ ir „Stata“

5. Sisteminių klaidų ir trikdančių veiksnių poveikio kontrolė

2

4

4

Dalykinės literatūros studijavimas

6. Standartizacija, jos reikšmė epidemiologiniams tyrimams

2

4

2

Standartizuotų rodiklių apskaičiavimas ir palyginimas

7. Stratifikuota analizė 2

4

3

Stratifikuotos analizės pritaikymas protrūkių duomenų analizėje

8. Įvadas į programas „EpiData“, „EpiInfo“ ir „Stata“

2

12

4

Pagrindinių komandų atlikimas programomis

9. Kategorinių duomenų analizė 2

4

3

Dalykinės literatūros studijavimas, užduočių sprendimas programomis „EpiInfo“ ir „Stata“

10. Regresijos pritaikymas epidemiologijoje. Paprasta tiesinė regresija

2

6

4


11. Daugialypė tiesinė regresija. Regresijos diagnostika

2

6

2 4


12. Logistinė regresija 2

8

2 4


76

13. Išgyvenamumo analizė. Coxo proporcinės rizikos modelis

2

8

2

4

Dalykinės literatūros studijavimas, užduočių sprendimas programa „Stata“

14. Laiko eilučių analizės principai 2 6

4 Dalykinės literatūros studijavimas,

užduočių sprendimas programa „Stata“

15.

Protrūkio tyrimas 2 10

2 4 Dalykinės literatūros studijavimas,

užduočių sprendimas programomis „Stata“ ir „EpiInfo“

16. Erdvinė (geografinė) epidemiologija 2 10


užduočių sprendimas programa „EpiInfo“

17. Epidemiologija ir rizikos įvertinimas 2 4


mokslinių straipsnių analizė ir vertinimas

18. Vėžio epidemiologijos pagrindai 4

8

4

Dalykinės literatūros studijavimas, mokslinių straipsnių analizė ir vertinimas

19. Širdies ir kraujagyslių ligų epidemiologijos pagrindai

2

8

4

Dalykinės literatūros studijavimas, mokslinių straipsnių analizė ir vertinimas

20. Infekcinių ligų plitimo modeliavimas

2

4

4 Dalykinės literatūros studijavimas, mokslinių straipsnių analizė ir vertinimas

21. Populiacijos sveikatos vertinimas 2 8 4 Dalykinės literatūros studijavimas

22. Epidemiologinės informacijos komunikacija

2 4 2

2 Dalykinės literatūros studijavimas, užduoties parengimas ir pristatymas

23. Epidemiologija ir sveikatos politika 2 3 2 Dalykinės literatūros studijavimas

48 148 2 16 84 Iš viso 214 84 298


Svoris, proc.

Atsiskaitymo laikas


Darbas auditorijoje seminarų metu

10 Semestro metu

� 10–8 balai: aktyviai dalyvauja diskusijose, atsako į klausimus, formuluoja problemas ir klausimus, teikia kritinių pastabų.

� 7–5 balai: dalyvauja diskusijose, atsako į užduodamus klausimus. � 0 balų: beveik nedalyvauja diskusijoje arba praleido daugiau nei

1/3 seminarų. Rašto darbas: 1) sisteminė literatūros apžvalga (iki 15 puslapių), 2) epidemiologinio tyrimo protokolas (iki 15 puslapių)

20 Iki gruodžio 1 d. Iki birželio 1 d.

Vertinami šie darbo aspektai: � darbo struktūra ir apimtis: rašto darbo struktūra aiški ir logiška,

yra visos reikiamos dalys; � duomenų rinkimas, apdorojimas, analizė ir apibendrinimas:

analizė ir apibendrinimas išsamūs, išvados pagrįstos, formuluojamos remiantis empirine medžiaga (2 balai; jei analizė atlikta, bet nėra išsami, išvados ne visada pagrįstos, skiriamas 1 balas, už paviršutinišką analizę balai neskiriami);

� mokslinis stilius ir tyrimo kultūra: tinkamai elgiamasi su šaltiniais ir citatomis; formuluotės ir stilius atitinka mokslinio darbo reikalavimus (0,5 balo).

Įvertinimas nepateikus rašto darbo – 0 balų. Pranešimo pristatymas

5 Iki birželio 1 d.

� 1–2 balai: kalbos suprantamumo, atitikimo pasirinktai auditorijai (žiniasklaidos atstovai, visuomenė, specialistai ar politikai), aiškios teksto kompozicijos stilistikos, kontakto su auditorija, taisyklingos oratoriaus kalbos, adekvačios laikysenos, gestų ir mimikos kriterijai.

Įvertinimas nepateikus pranešimo – 0 balų.

77

Kontrolinis darbas 5 1 ir 2 semestrų pabaigoje

2 val. trukmės darbas atliekamas raštu ir sprendžiant užduotis kompiuteriu. Kontrolinį darbą sudaro 8 klausimai ir 2 užduotys (situacijos). Klausimai yra atvirojo ir uždarojo tipo. Kiekvienas klausimas vertinamas 0,5 balo, užduotis vertinama 3 balais (3 + 3). Vertinama 0–10 balų sistema.

Egzaminas raštu 60 Birželio mėn.

Rašto darbas, 4 atvirojo tipo klausimai, 3 situacijos (uždaviniai). Klausimai vertinami po 1 balą, situacijos – po 2 balus. Vertinama taip: � 10 balų: puikios žinios ir gebėjimai. Vertinimo lygmuo. Išsamus

atsakymas į visus klausimus ir uždavinius; � 9 balai: labai geros žinios ir gebėjimai. Sintezės lygmuo. Išsamus

atsakymas į uždavinius, gali būti neesminių klaidų atsakymuose į klausimus;

� 8 balai: geros žinios ir gebėjimai. Analizės lygmuo. Yra viena esminė klaida, išspręstos užduotys;

� 7 balai: vidutinės žinios ir gebėjimai, yra klaidų. Žinių taikymo lygmuo. Vienas neatsakytas klausimas ir viena neišspręsta užduotis;

� 6 balai: žinios ir gebėjimai nesiekia vidutinių, yra (esminių) klaidų. Žinių taikymo lygmuo. Du neatsakyti klausimai, viena neišspręsta užduotis;

� 5 balai: žinios ir gebėjimai dar tenkina minimalius reikalavimus. Daug klaidų. Žinių ir supratimo lygmuo;

� 4–1 balai: netenkinami minimalūs reikalavimai. 0–2 teisingi atsakymai, neišspręstos užduotys.

Autorius Leidimo

metai Pavadinimas


tomas


Privalomoji literat ūra Ahrens W., Pigeot I., ed. 2005 Handbook of Epidemiology Springer Berlin Heidelberg

New York Forthofer R. N., Lee E. S., Hernandez M., Anderson M. D.

2008 Biostatistics: A Guide to Design, Analysis, and Discovery

London, Elsevier Inc.

Carr S., Unwin N., Pless-Mulloli T.

2007 An Introduction to Public Health and Epidemiology

Berkshire, England. Open University Press

Čekanavičius V., Murauskas G.

2000 Statistika ir jos taikymai I, II t. Vilnius, TEV

Papildomoji literat ūra Brownson R. C., Petitti D. B.

2006 Applied Epidemiology: Theory to Practice


Detels R. et al., ed. 2005 Oxford Textbook of Public Health


Schoenbach V. J. 2000 Understanding the Fundamentals of Epidemiology: an evolving text

http://www.epidemiolog.net/evolving/FundamentalsOfEpidemiology.pdf

78

13 priedas. Dalyko parodomasis aprašas: vaikų, paauglių ir jaunimo sveikata



Vaikų, paauglių ir jaunimo sveikata

Dėstytojas (-ai) Padalinys (-iai) Koordinuojantis: doc. Genė Šurkienė Kitas (-i):



Antroji – Privalomasis


Reikalavimai studijuojančiajam Išankstiniai reikalavimai: vaikų ir paauglių sveikatos saugos, asmens sveikatos vertinimo, sveikatos ugdymo ir stiprinimo, epidemiologijos pagrindų, mitybos ir maisto saugos, aplinkos sveikatos pagrindų, biostatistikos, mokslinių tyrimų pagrindų dalykų žinios


Dalyko apimtis




9 240 145 95

Dalyko tikslas: studijų programos ugdomos kompetencijos Suteikti teorinių ir praktinių žinių apie įvairaus amžiaus vaikų sveikatos problemas ir būdus bei priemones jų sveikatai gerinti; ugdyti bendrąsias kompetencijas: abstrakčiai mąstyti, analizuoti, sintetinti informaciją, naudoti informacines ir komunikacines technologijas ieškant informacijos įvairiuose šaltiniuose ir ją apdoroti bei analizuoti, dirbti tarpdalykinėje komandoje, gebėti dirbti savarankiškai; ugdyti dalykines kompetencijas: vertinti įvairaus amžiaus vaikų populiacijos sveikatą ir nustatyti jų sveikatos problemas, vertinti ir valdyti aplinkos veiksnių poveikį įvairaus amžiaus vaikų sveikatai, organizuoti ir vykdyti vaikų visuomenės sveikatos priežiūrą, vykdyti visuomenės sveikatos saugą, formuoti, įgyvendinti ir vertinti vaikų sveikatos politiką, rengti, įgyvendinti ir vertinti prevencines programas, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros ir kitų sričių specialistais, organizuoti ir įgyvendinti įvairaus amžiaus vaikų sveikatos mokymą, sprendžiant įvairaus amžiaus vaikų sveikatos problemas taikyti įrodymais grįstą praktiką.

Dalyko studijų siekiniai Studijų metodai Vertinimo metodai Gebės identifikuoti ir analizuoti įvairaus amžiaus vaikų sveikatos problemas, prognozuoti jos pokyčius, vykdyti vaikų sveikatos stebėseną.

Įtraukiamoji paskaita, aktyviojo mokymo(si) metodai (minčių lietus, situacijų analizė, aptarimas mažose grupėse), tiriamieji metodai (informacijos paieška, schemos parengimas ir jos pristatymas), teisės aktų analizė

Testas (atvirojo ir uždarojo tipo užduotys), pranešimas

Gebės vertinti aplinkos veiksnių poveikį, grėsmes įvairaus amžiaus vaikų sveikatai bei siūlyti j ų kontrolės ir valdymo būdus.

Įtraukiamoji paskaita, probleminis dėstymas, aktyviojo mokymo(si) metodai (situacijų modeliavimas ir jų sprendimas), tiriamieji metodai (teisės aktų paieška, jų taikymas, apibendrinančių išvadų rengimas)

Aplinkos veiksnių kontrolės ir valdymo būdų plano vertinimas, pranešimas

Gebės bendrauti su kitų sričių specialistais ir formuoti, dalyvauti įgyvendinant nacionalinę ir tarptautinę vaikų, paauglių ir jaunimo sveikatos politiką.

Įtraukiamoji paskaita, aktyviojo mokymo(si) metodai (minčių lietus, diskusija grupėje, literatūros paieška, informacijos sisteminimas, pranešimo rengimas ir pristatymas), rašto kitiems sektoriams parengimas

Pranešimas, rašto darbo (referato) vertinimas

Gebės savarankiškai vykdyti vaikų, paauglių ir jaunimo sveikatos problemų mokslinius tyrimus.

Įtraukiamoji paskaita, tiriamieji metodai (aktualios mokslinės problemos suformulavimas, literatūros paieška, pranešimo rengimas ir pristatymas), darbas kompiuterių programomis

Tikslo, uždavinių, mokslinės problemos formuluotės; pranešimas

79

Kontaktinio darbo valandos Savarankiškų studijų laikas ir

užduotys Eil. Nr.

Temos

Pas

kaito

s

Sem

inar

ai

Pra

tyb

os

Lab

ora

torin

iai

Ko

nsu

ltaci

jos

Ver

tinim

as

Sav

aran

kišk

as

dar

bas

Užduotys

1. Lietuvos ir pasaulio įvairaus amžiaus vaikų sveikata. Sveikatos pokyčių prognozės

2

4

2. Vaikų sveikatos netolygumai 2 2 4

3. Infekcijų prevencija vaikų ugdymo įstaigose

2

4

Mokslinės ir dalykinės literatūros skaitymas, situacijų analizė

4. Vaikų alergijos kaip visuomenės sveikatos problema

2

4

5. Vaikų regos sutrikimai kaip visuomenės sveikatos problema

2

3

3

Mokslinės ir dalykinės literatūros skaitymas

6. Įvairaus amžiaus vaikų traumos, jų paplitimas ir prevencija

1

12 2 10

Mokslinės ir dalykinės literatūros skaitymas, situacijų analizė, pateikties parengimas

7. Paauglių nėštumai ir prievarta kaip visuomenės sveikatos problema

2 2 4

Mokslinės ir dalykinės literatūros skaitymas, situacijų analizė

8. Vaikų sveikatos stebėsenos organizavimas

9 4

Mokslinės ir dalykinės literatūros skaitymas, pateikties parengimas

9. Įvairaus amžiaus vaikų sveikatos žinių poreikis

2 4

Mokslinės ir dalykinės literatūros skaitymas

10. NVO ir kitų sektorių vaidmuo saugant ir stiprinant vaikų, paauglių ir jaunimo sveikatą

2 4

Dalykinės literatūros skaitymas, pateikties parengimas

11. Aplinkos veiksnių poveikis įvairaus amžiaus vaikų ir jaunimo sveikatai

26 12

Mokslinės ir dalykinės literatūros skaitymas, teisės aktų analizė, situacijų analizė, pateikties parengimas

12. Ugdymo proceso sąsajos su mokinių sveikata

14 8


13. Gyvūnai ir augalai įvairaus amžiaus vaikų aplinkoje, jų įtaka vaikų sveikatai

2

9 1 8

Mokslinės ir dalykinės literatūros skaitymas, rašto darbas (referatas), pranešimas

14.

Šeimos įtaka įvairaus amžiaus vaikų sveikatai. Vaikų darbas kaip visuomenės sveikatos problema

2

3 1 2

Mokslinės ir dalykinės literatūros skaitymas, rašto darbas (referatas), pranešimo rengimas

15. CEHAPE ir jo įgyvendinimas Lietuvoje ir Europoje

2

16 2 6


16.

ES vaikų ir paauglių sveikatos ir vystymosi strategija, kiti vaikų sveikatos stiprinimo politikos dokumentai ir jų įgyvendinimas

2 2

4 4


80

17.

Tarpsektorinis bendradarbiavimas vaikų, paauglių ir jaunimo sveikatos saugos srityje

2

6 4


18. Vaikų, paauglių ir jaunimo sveikatos problemų kokybiniai ir kiekybiniai moksliniai tyrimai

3

1 6

Mokslinės literatūros studijavimas, pranešimo parengimas (gal ir rengimasis pristatymui), rašto darbas

19. Pasiruošimas egzaminui ir jo laikymas

12 24 102 4 3 95 Iš viso 145 95


Svoris, proc.

Atsiskaitymo laikas


2 kontroliniai darbai

10 (kontrolinių darbų įvertinimų aritmetinis vidurkis)

Kiekvieno užsiėmimų ciklo pabaigoje

Tai 1,5 valandų trukmės darbas, skirtas patikrinti, kaip įvaldytos dalyko teorinės ir praktinės žinios. Kontrolinis darbas atliekamas raštu. Kontrolinį darbą sudaro 3 klausimai arba 2 klausimai ir situacija. Vertinama taip: � 2 balai: tvirtos žinios ir puikūs gebėjimai, į visus klausimus atsakyta

teisingai; � 1 balas: geros žinios ir gebėjimai, gali būti neesminių klaidų, sintezės

lygmuo; � 0 balų: netenkinami minimalūs reikalavimai.

Egzaminas 50 Po trečiojo semestro užsiėmimų žiemos egzaminų sesijos metu

Tai 2 valandų trukmės darbas, kuriame atsakinėjama raštu. Užduotį sudaro 3 klausimai ir situacija. Vertinama taip: � 5 balai: puikios žinios ir gebėjimai. Sintezės ir supratimo, teorinių žinių

taikymo lygmuo; � 4 balai: geros žinios ir gebėjimai, pasitaiko pavienių neesminių klaidų.

Supratimo ir žinių taikymo lygmuo; � 3 balai: vidutinės žinios ir gebėjimai, yra klaidų. Supratimo ir žinių

taikymo lygmuo; � 2 balai: žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus, daug

klaidų. Supratimo ir žinių taikymo lygmuo; � 1 balas: žinios ir gebėjimai tenkina minimalius reikalavimus, daug

klaidų. Supratimo lygmuo; � 0 balų: netenkinami minimalūs reikalavimai.

Darbas auditorijoje seminarų ir pratybų metu

10 Ciklų metu � 1 balas: aktyviai dalyvauja diskusijose, atsako į klausimus, formuluoja problemas ir klausimus, teikia kritiškų pastabų.

� 0,5 balo: dalyvauja diskusijose, atsako į užduotus klausimus. � 0 balų: beveik nedalyvauja diskusijose, praleido daugiau kaip trečdalį

užsiėmimų.

Individualus darbas (pateikties parengimas, rašto darbas, pranešimas)

30 Pateikties parengimas studijuojant 6, 8, 10, 11, 12, 15, 16 temas; rašto darbas ir pranešimas – 13, 14, 18 temos

Savarankiško darbo trukmė priklauso nuo studijuojamos temos. Vertinimo aspektai: � pateiktis: darbo tikslumas, aiškumas, naujausios dalykinės literatūros

panaudojimas; � rašto darbas: apimtis iki 10 puslapių, darbo struktūra aiški ir logiška,

yra įvadas, kur pristatomas temos aktualumas, tikslas, uždaviniai, taip pat literatūros apžvalga, jos interpretacija, išvados (0,5 balo);

� analizė ir išvados: analizė išsami, pagrįstos išvados (1 balas, jei atliktas asmeninis tyrimas ir jo rezultatai siejami su išvadomis – 2 balai);

� mokslinis stilius: formuluotės ir stilius atitinka mokslinio darbo reikalavimus, tinkamai cituojami literatūros šaltiniai (0,5 balo);

� pranešimas: pristatymas reikiamos struktūros, aiškus, vaizdus, nustatytos trukmės (1,5 balo);

� pristatymas: reikiamos struktūros, bet pateiktas neaiškiai, neatitinka nurodytos laiko trukmės (0,5 balo).

Individualus darbas asmeniškai nepateiktas – 0 balų.

81

Autorius Leidimo

metai Pavadinimas


tomas

Leidimo vieta ir leidykla

ar interneto nuoroda

Privalomoji literat ūra Frumkin H., Geller R. J., I. Rubin I. L.

2006 Safe and Healthy School Environments Oxford University Press

Rew L. 2005 Adolescent Health: A Multidisciplinary Approach to Theory, Research, and Intervention

SAGE Publications

Valius L., Jaruševičienė L.

2008 Paauglių sveikatos priežiūra Kaunas: Vitae Litera

Tulchinsky T. H., Varavikova E.

2009 The New Public Health Elsevier Academic Press

Papildomoji literat ūra Blair M., Stewart-Brown S., Waterston T., Crowther R.

2003 Chils Public Health Oxford University Press

K. Kardelis 2008 Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai

Šiauliai: Lucilijus

Wigle D. T. 2003 Child Health and the Environment
