VU.ACADEMIA.RU

Vilniaus Universiteto Rusų filologijos katedra kviečia į neformalių paskaitų ciklą rusų ir lietuvių kalbomis, skirtą vyresnių klasių moksleiviams bei visiems besidomintiems rusų kalba, literatūra ir kultūra

2016 m. pavasarį. Susitikimų kalendorius

Vasario 6 d. VU Rusų filologijos katedros vedėjas docentas dr. Pavel Lavrinec Kas? – Rusų filologija. Kur? – Vilniaus universitete (rus./liet.) Susitikimo temos: Kada, kaip ir kodėl Rusų filologijos studijos atsirado Vilniaus Universitete? Ką darė ir daro dėstytojai ir mokslininkai rusistai bei ką dirba ir dirbs VU rusų filologijos absolventai?

Vasario 20 d. VU Rusų filologijos katedros profesorė dr. Ala Lichačiova

Kaip ir kodėl kalbos gimsta ir miršta? (rus.) Jūs galbūt esate girdėję, kad netolimoje ateityje dauguma pasaulio kalbų išnyks.Kas tai – katastrofiškas šiuolaikinio gyvenimo būdo padarinys? Ar čia pasireiškia senas dėsningumas, ir kalbos mirdavo visais laikais? O iš kur atsiranda kalbos „naujagimės“ – kaip, kur ir dėl kokių priežasčių jos gimsta? Juk jų neaugina mėgintuvėliuose! O kiek apskritai pasaulyje kalbų? Kiek jų buvo prieš keletą amžių ir kiek išliks po 100-200 metų? Ar sutiksite su teiginiu: „Kalbos miršta ne dėl to, kad išnyksta jų vartotojai, o dėl to, kad tie vartotojai pasirenka kitas kalbas“? Apie tai galima bus pasišnekėti Tarptautinės gimtosios kalbos dienos išvakarėse. Kovo 5 d.

VU Rusų filologijos katedros lektorė dr. Anastasija Belovodskaja Internetinė rusų kalba: ten, kur gyvena кросавчеги, падонки ir няшки (rus.)

Tikriausiai kiekvienas mokantis ar besimokantis rusų kalbos yra pastebėjęs, jog interneto platybėse dažnai veikia kažkokios kitos taisyklės – visai ne tos, kurios yra dėstomos mokykloje. Ir tai ne tik netrukdo „internautams“ vieniems kitus suprasti, bet ir veikia kaip tam tikras „prisijungimo kodas‘, leidžiantis įsitraukti į bendravimą ir tapti savu. Kaip keičiasi kalba internete? Ar tikrai internetą galima pavadinti „kalbos darkytoju“? Kodėl ir kokiais būdais kalbininkai tyrinėja internetines kalbos atmainas? .

Kovo 19 d. VU Rusų filologijos katedros docentė dr. Jelena Konickaja Pažaidos akmenys rusų frazeologijoje: kas yra caras Žirnius ir kada vėžys ant kalno

švilpauja (rus.) Kiekviena kalba turi vaizdingų pastovių junginių, kurie vadinami frazeologizmais. Tokius junginius išversti į kitą kalbą kartais neįmanoma – frazeologizmų reikšmę tiesiog reikia žinoti. Tokių junginių, suprantama, yra ir rusų kaboje. Kodėl apie tai, kas niekada neįvyks, rusai sako: это будет, когда на горе рак свистнет (liet. tai bus / atsitiks, kai vėžys ant kalno sušvilps) arba после дождичка в четверг (pažodinis vertimas: ketvirtadienį po lietaus). Kodėl apie tai, kas atsitiko labai seniai, rusai sako, kad tai įvyko valdant carui Žirniui (rus. при царе Горохе). Kaip atsirado tokie posakiai? Kaip ir

kada verta juos vartoti? Ir kodėl pažaidos akmuo ir kertinis akmuo - tai skirtingi akmenys?

Balandžio 4 d. VU Rusų filologijos katedros profesorė dr. Galina Michailova

Karališki žaidimai: Anna Achmatova ir Lev‘as Gumiliov‘as (rus.) Poetė Anna Achmatova savo gyvenimą pavertė meno kūriniu - mitologizavo jį, kurdama savo eilėraščių lyrinės herojės antrininkes, tarp kurių buvo karališko kraujo atstovės – Kasandra, Didona, Fedra, Kleopatra... Tačiau buvo trys karalienės - Škotijos valdovė Marija Stiuart bei Šekspyro Ledi Makbet ir Gertrūda, kurių Achmatova nekentė kaip pačių baisiausių priešių – aistringai ir su giliausiu įsitikinimu, tarsi jos būtų jos amžininkės. Kodėl?

Balandžio 16 d. VU Rusų filologijos katedros docentė dr. Dagnė Beržaitė ir doktorantė Ingrida Kisieliūtė

Kada ne gėda skaičiuoti svetimus pinigus? F. Dostojevskio ir jo herojų pinigai (liet./rus.)

Susitikimo metu papasakosime ne tik apie XIX amžiaus rusų literatūrą, F. Dostojevskio kūrybą, bet ir apie madingus ir aktualius šiandien literatūros ryšius su kitomis mokslo sritimis. Pavyzdžiui, apie ekonomiką literatūroje. Ką nauja jos dėka galime sužinoti apie Dostojevskį ir literatūros procesą apskritai? Balandžio 30 d.

VU Rusų filologijos katedros asistentė dr. Julija Snežko Įdomi kelionė po literatūrinius žemėlapius: naujos literatūrinės geografijos

galimybės (liet./rus.) Susitikimo metu bus kalbama apie tai, kas yra literatūrinė geografija, kodėl filologams iškilo būtinybė pasitelkti geografiją, ką naujo gali papasakoti žemėlapiai apie literatūros kūrinį, kokie literatūrinių žemėlapių tipai egzistuoja, kokie žemėlapių kūrimo metodai naudojami ir t.t.

Gegužės 15 d. VU Rusų filologijos katedros docentė dr. Inga Vidugirytė-Pakerienė Kaip NErusai tapo rusų literatūros žvaigždėmis (liet.) Rusų literatūros vardai labai įvairūs - ir tikrai ne visi rusiški. Kaip atsitinka, kad ukrainietis Nikola Gogolis, lietuvis Jurgis Baltrušaitis, baltarusė Svetlana Aleksijevič tampa rusų literatūros žvaigždėmis. Kodėl jie pasirenka ru sų kalbą ir kodėl rusai juos priima ir laiko vertingais? Ir kokie šių įdomių nacionalinių-literatūrinių siužetų rezultatai?

Paskaitų pradžia: 11:00. Vieta: VU Filologijos fakulteto K. Donelaičio auditorija. Vietų skaičius: 40. Registracija: http://www.vu.lt/kviecia/aplankyk/vu-academia-ru

Informacija tel.: (8 5) 268 7224, (8 5) 268 7225 (VU Rusų filologijos katedra)