ZANGA

PERSALIMO LIGOS Saltasis metij laikas - ivairiausili per­

salimo ligi} „aukso amzius". Buityje persalimo ligomis vadinamos infekcines virsutinii:} kve-pavimo taki; ligos. Taciau is tiesij persalimo li-gi} sqvoka gerokai platesne. Tam tikra prasme prie persalimo ligij galima priskirti ir tas in­fekcines ligas, kurii} paCimejimq sukelia tam tikri} kuno sriciij atsalimas. Pavyzdziui, del to moteris daznai kamuoja cistitas, vyrus - pro-statitas. Todel galima dr siai tvirtinti, jog per­salimo ligos - tai ligos, su kuriomis susidu-riame kiekvienas is miis .

Taciau vieni zmones persalimo ligomis serga palyginti retai, kitus persalimo ligos ly-di vis saltqji sezonq.

Norint jvertinti savo polinkj sirgti per­salimo ligomis, galima atlikti nesudeting testq - tereikia atsakyti j klausimus ir suskai-ciuoti balus. Jei paaiskes, kad esate palyginti atsparus persalimo ligoms, galite per daug jij nesibaiminti ir gyventi kaip gyven s. Taciau paaiskejus, jog sios ligos prie jusij tiesiog lip-te limpa, reiketi; rimciau pagalvoti apie savo sveikatq.

1. JCis miegate maziau negu 8 valandas per parq? (Visada - 5, labai daznai - 4, gana daznai - 3, kartais - 2, niekada - 1).

2. fCiekvienq ryt pasimankstinate ir pa-lendate po dusu? (Visada - 1, labai daznai -2, gana daznai - 3, kartais - 4, niekada - 5).

3. I darbq ir is jo (bei visur kitur) vaziuo-jate visuomeniniu transportu? (Visada - 5, la­bai daznai - 4, gana daznai - 3, kartais - 2, niekada - 1).

4. Saltuoju metij laiku kasdien vaiksti-nejate pesciomis, o laisvadieniais slidineja-te, ciuozinejate, iskylaujate gamtoje? (Visa­da - 1, labai daznai - 2, gana daznai - 3, kartais - 4, niekada - 5).

5. Saltuoju meti} laiku nesilankote ki­no teatruose, naktiniuose klubuose, neinate I koncertus, vakarais dazniausiai bunate na-muose? (Visada - 1, labai daznai - 2, gana daznai - 3, kartais - 4, niekada - 5).

6. Po darbo deramai pailsite ir pasiruo-siate kitai darbo dienai? (Visada - 1, labai daznai - 2, gana daznai - 3, kartais - 4, nie­kada - 5).

7. Bendraujate su vaikais, kurie lanko vaikij darzelj arba mokyklq? (Visada - 5, la­bai daznai - 4, gana daznai - 3, kartais - 2, niekada - 1).

8. Esate optimistiskai nusiteik? ir sten-giates nesijaudinti del visokirj smulkmenij? (Visada - 1, labai daznai - 2, gana daznai -3, kartais - 4, niekada - 5).

9. Kasdien suvalgote maziausiai 300 g svieziij vaisii4 bei darzoviij, nevengiate zalu-mynij? (Visada - 1, labai daznai - 2, gana daznai - 3, kartais - 4, niekada - 5).

10. Kasdien suvartojate maziausiai 250 g rugstaus pieno produktij: kefyro, pasukij, na-turalaus jogurto? (Visada - 1, labai daznai -2, gana daznai - 3, kartais - 4, niekada - 5).

11. Kasdien geriate ersketuogiij nuovi-ro su citrina? (Visada - 1, labai daznai - 2, gana daznai - 3, kartais - 4, niekada - 5).

12. Saltuoju metij laiku daznai valgote cesnaki}, svogunrj, krienij? (Visada - 1, labai daznai - 2, gana daznai - 3, kartais - 4, nie­kada - 5).

13. Jusij kuno svoris nestabilus: tai su-mazeja, tai vel padideja? (Visada - 5, labai daznai - 4, gana daznai - 3, kartais - 2, nie­kada - 1).

14. Saltuoju met\i laiku beveik nevedi-nate kambario ir miegate neatver orlaides? (Visada - 5, labai daznai - 4, gana daznai -3, kartais - 2, niekada - 1).

15. Jiis rukote? (Visada - 5, labai daz­nai - 4, gana daznai - 3, kartais - 2, nieka­da - 1).

16. Vengiate pririikytij patalpij arba stengiates kuo greiciau jas isvedinti? (Visa­da - 1, labai daznai - 2, gana daznai - 3, kartais - 4, niekada - 5).

17. Savo kambario orq drekinate specia-liu drekintuvu arba laikote jame akvarium ? (Visada - 1, labai daznai - 2, gana daznai -3, kartais - 4, niekada - 5).

18. Periodiskai vartojate kompleksinius vitaminij ir mineral preparatus? (Visada - 1, labai daznai - 2, gana daznai - 3, kartais -4, niekada - 5).

19. Kasmet pasiskiepijate nuo gripo? (Visada - 1, labai daznai - 2, gana daznai -3, kartais - 4, niekada - 5).

20. Persal?, negaluodami neinate j dar-b , o gulite lovoje ir deramai gydotes? (Visa­da - 1, labai daznai - 2, gana daznai - 3, kartais - 4, niekada - 5).

Suskaiciuokite taskus 20-44 balai. Jus rupinates savo sveika-

ta, todel persalimo ligos jus dazniausiai ap-lenkia. O jei retkarciais susergate jomis, tai greitai pasveikstate ir isvengiate komplikaci-J14, nes jtisi} organizmas stiprus ir atsparus.

45-75 balai. Jus, kaip ir dauguma zmo-niij, nesate abejingas savo sveikatai, bet vis delto skiriate jai per mazai demesio: todel kar­tais persqlate arba „susigriebiate" timing kve-pavimo takij infekcijq. Perskaitykite dar kartq testo klausimus ir pagalvokite, kq turetume-te padaryti, kad organizmas taptij atsparesnis persalimo ligoms.

Daugiau negu 76 balai. Jusij organiz­mas labai neatsparus persalimo ligoms. Sku-biai imkites sii| ligij profilaktikos priemoniij, nevenkite del to pasikonsultuoti su gydytoju.

AMZINASIS KLAUSIMAS Turbiit kiekvien jaudina klausimas:

kodel as persalimo ligomis sergu dazniau nei kiti? Vienareiksmio atsakymo j sj klausimq nera, taciau tiksliai zinoma, jog infekcinemis persalimo ligomis dazniau sergama nusilpus organizmo atsparumui ir gebejimui pasiprie-sinti mikrobi} atakai. Tuomet bet koks nepa-lankus veiksnys (pvz., galUnivj atsalimas) ga­ll isprovokuoti lig . Todel labai svarbu orga-nizmq treniruoti, stiprinti jo imunin sistemq, Labai svarbus vaidmuo tenka subalansuo-tai ir reguliariai mitybai, vitaminams ir jvai-rioms liaudies medicinos priemonems, stipri-nancioms Iqstelivj mityb ir tokiu budu padi-dinancioms organizmo apsaugin? gali . Zmo-

gus turi padeti savo organizmui kovoti su ligij sukelejais.

Skaitydami si knyg suzinosite, kokie pavojai jtisi} sveikatos tyko saltuoju metij lai­ku, kaip in isvengti. O jei nepaisant visij pa-stangtj vis delto susirgote, sis leidinys jums pasufleruos, kaip greiciau pasveikti ir isveng­ti galimij persalimo ligij komplikacijij.

AR ZINOTE, JOG... Zmogus per gyvenimq vidutiniskai 6 metus yra persal^s. Ciaudint virusai lekia 160 km/h greiciu, ir kiekvienas, esantis ne toliau kaip per 10 m, gali hUti apkrestas. Nikotinas ir kitos tabako chemines me-dziagos slopina limfocitq veiklq ir nai-kina nosies plaukelius, sulaikancius vi-rusus ir bakterijas. Tyrimais frodyta, kad rHkantieji yra ypac jautrus kvepavimo takij. infekcijoms.