1

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS Eduardas Monkeviius

EMS TEISS PASKAITOS

VILNIUS-2012

2

EMS TEISS PASKAITOS TURINYS PRATARM........................................................................................................................4 1 tema. EMS TEISS ESM, ALTINIAI IR YPATUMAI.......................................6 1.ems teiss esm ir apibrimas.........................................................................6 2.ems teiss altiniai............................................................................................7 3.ems teisiniai santykiai......................................................................................9 4.ems teiss ypatumai........................................................................................11 2 tema. EMS NUOSAVYBS TEIS...........................................................................13 1.ems nuosavybs teiss samprata, gijimas ir turinys................................. ....13 2.Privaios ems nuosavybs teis.......................................................................17 2.1.Teisiniai gijimo ir pasibaigimo pagrindai...................................................17 2.2.gyjamoji senatis...........................................................................................19 2.3.Nuosavybs teisi em atkrimas.............................................................21 2.4.Valstybins ems suteikimas nuosavybn..................................................26 3.Valstybins ems nuosavybs teis.................................................................28 4.Bendrosios ems nuosavybs teis...................................................................30 5. Savivaldybi ems nuosavybs teis..............................................................35 6. ems nuosavybs teiss gynimas....................................................................37 3 tema. EMS NAUDOJIMO TEIS..............................................................................41 1.ems naudojimo teiss samprata, gijimas ir turinys.......................................41 2.Teritorij planavimas-ems naudojimo teisinis pagrindas..............................42 3.ems naudojimo paskirties nustatymas ir keitimas.........................................45 4.Bendrieji aplinkosaugos reikalavimai naudojant em.....................................47 5.Specialiosios ems naudojimo slygos..............................................................48 6.ems naudojimo valstybin kontrol...............................................................,51 4 tema. EMS SERVITUTAI...........................................................................................53 1.ems servitut samprata ir reglamentavimas...................................................53 2.ems servitut rys...........................................................................................55 3.ems servitut nustatymo tvarka.......................................................................56 4.ems servituto turinys ir ribojimai.....................................................................58 5.ems servituto pasibaigimas...............................................................................59 6.Nuostoli nustaius servitut atlyginimas........................................................... 60 5 tema. EMS PAMIMAS VISUOMENS POREIKIAMS..........................................61 1.Teisiniai ems pamimo visuomens poreikiams pagrindai.............................. 61 2.Praym paimti em pateikimas.........................................................................62 3.Projekto paimti em rengimas............................................................................62 4.Sprendimo paimti em primimas......................................................................63 5.ems pamimo visuomens poreikiams procedra...........................................64

3

6.Nuostoli pamus em atlyginimas....................................................................67 6 tema. EMS SANDORIAI..............................................................................................70 1.ems sandori samprata ir klasifikavimas.......................................................70 2.ems sandori objektas, alys ir forma............................................................70 3.ems sandori slygos (turinys)........................................................................73 4.ems pirkimo-pardavimo sutartys....................................................................74 5.ems nuomos ir panaudos sutartys...................................................................78 6.ems sklyp formavimo sutartys.......................................................................82 7 tema. EMS FONDO ADMINISTRAVIMAS...............................................................84 1.ems administravimo samprata, subjektai ir metodai..................................... 84 2.Vyriausybs ir galiot institucij kompetencija...............................................85 3.Nacionalins ems tarnybos kompetencija....................................................... 86 4.Nacionalins ems tarnybos teritorini padalini kompetencija.....................88 5.Kit valstybini institucij kompetencija...........................................................90 6.Savivaldybi kompetencija.................................................................................92 8 tema. EMS TEISS PAEIDIMAI IR ATSAKOMYB.......................................... 94 1.ems teiss paeidim samprata ir prieastys .............................. ................. 94 2.ems teiss paeidim prevencija......................................................................95 3.Teisins atsakomybs samprata ir skiriamieji bruoai.......................................95 4.Teisins atsakomybs rys ir socialin paskirtis................................................96 5.Teisins atsakomybs taikymo slygos.............................................................. 97 6.Teisins atsakomybs u al emei ypatumai................................................... 98 9 tema. EMS GIN SPRENDIMO TVARKA.............................................................102 1.ems gin samprata, prieastys ir kvalifikavimas..........................................102 2.Administracin (neteismin) ems gin sprendimo tvarka.............................103 3. Teismin ems gin sprendimo tvarka...........................................................104 4.Teism jurisdikcijos (rinio teismingumo) atribojimas....................................106 REKOMENDUOJAMA LITERATRA.............................................................................107

4

PRATARM. ems teiss studij tikslas. ems teiss kaip savarankikos teiss dalyko studijos sudaro galimyb bsimiems profesionaliems teisininkams gyti gilesni teorini ir praktini ini apie ems teiss samprat ir socialin reikm visuomenje, jos altinius ir pagrindinius teisinius institutus bei administracin ir teismin j taikymo praktik .Studij metu nuosekliai atskleidiami ir aikinami ios teiss akos funkciniai ryiai su konstitucine, administracine, civiline teise, Lietuvos ir ES aplinkos teise bei kitais universitete dstomais dalykais, jos krybiniu taikymu sprendiant ems santyki teisinio reguliavimo ir administravimo, vieojo ir privataus interes derinimo problemas globalizacijos slygomis. Pateikiama ems nuosavybs ir naudojimo paeidim prevencijos, teisins atsakomybs taikymo ir gin sprendimo administracins bei teismins praktikos apvalga. Paskait kursas skirtas nuotolini pagrindini (bakalauro) studij studentams., taiau gali praversti ir studentams ,studijuojantiems pagal program ems teis ir administravimas, taip pat atskiras aplinkosaugos ir ems teiss problemas. Paskait kursas parengtas pagal Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto tarybos patvirtint ems teiss dalyko program. ems teiss kurso sistem sudaro bendroji ir specialioji dalys .Bendrojoje dalyje aikinamos pagrindins ems teiss svokos ir kategorijos, ios teiss akos santykis su kitomis teiss akomis ir altiniai. Specialioje dalyje aikinamos teiss normos ir institutai, reguliuojantieji ems nuosavybs, naudojimo, valstybinio administravimo, ems servitut, sandori, pamimo visuomens poreikiams taip pat paeidim prevencijos ir teisins atsakomybs taikymo, alos atlyginimo, bei ems gin sprendimo santykius. Atskir teiss norm ir institut aikinimas yra siejamas su administracine ir teismin j taikymo praktika. Studijuojantieji atskiras temas privalo papildomai studijuoti ir rekomenduojam literatr, kurios sraas nurodytas priede. Be to, pridtas ir savarankik studij (seminar) planai bei uduotys. Kurso tikslas -ugdyti student teisin mastym bei gebjimus sisavinti ems teiss inias, ugdyti praktinius gdius sprendiant teisines ems naudojimo ir apsaugos problemas konkreiose situacijose, ginant viej interes, taip pat fizini asmen ir kio subjekt teises ir interesus, taikant paeidim prevencijos priemones ir teisin atsakomyb bei nagrinjant ems ginus, susieti iuos gebjimus ir gdius su kitais universitete dstomais mokymo dalykais. Pagrindiniai udaviniai: 1. Pateikti studentams esmines ir principines ems teiss dalyko kryptis ,kurios padt jiems suprasti, kad ios teiss akos imanym bei sisavinim lemia taip pat sisteminis ir nuoseklus konstitucins teiss, administracins teiss, civilins teiss, aplinkosaugos teiss ir kit universitete dstom mokymo dalyk ini sisavinimas bei krybingas j taikymas ems santyki teisinio reguliavimo tikslams gyvendinti. 2. Ugdyti student gebjimus suprasti ir nustatyti ems teiss ir kit teiss ak savitarpio ry, taip pat ios teiss akos ypatumus sprendiant humanitarines, socialines ir teisines ems ir aplinkos apsaugos problemas. 3. Padti studentams sisavinti sudting ems santyki teisinio reguliavimo sistem ir jos veiksmingum, kurio pagrindiniai kriterijai yra paeidim majimas, ems kokybs isaugojimas bei gerinimas, kiekvieno mogaus ir visuomens didjani socialini poreiki utikrinimas. 4. Ugdyti student gebjimus analizuoti ir vertinti ems teiss taikymo administracin ir teismin praktik ir j panaudoti tobulinant ems santyki teisin reguliavim.

5

5. Skatinti ir vertinti student krybinius gebjimus ir pastangas gytas ems teiss inias panaudoti mokslo tiriamoje ir praktinje veikloje, kuri padeda ugdyti student asmenyb, saviraik ,pasaulir ir pilietikum. Mokymo metodai. Moodle aplinkoje pagal suderint grafik ,auditoriniuose usimimuose arba dstytojo budjimo katedroje metu student konsultavimas, diskusijos, praktini uduoi sprendimas, klausim pateikimas ir atsakymai juos, tarpini uduoi ataskait ir referat vertinimas. Studij kontrols sistema. Tarpinis atsiskaitymas-studentai ratu (3-4 psl.) pateikia trump ataskait apie savarankikoms studijoms skirt tem studijas: naudotus literatros ir teiss bei teism praktikos altinius, isprendia praktines uduotis, nurodo studij metu kilusias problemas ir neaikumus. Galutinis atsiskaitymas-studentai prie savait iki egzamino pradios ratu pateikia referat pagal pasirinkt arba dstytojo paskirt tem i savarankik studij srao. Egzaminas vyksta ratu pagal universitete patvirtint grafik. Student inios vertinamos kaupiamojo balo sistema: vertinamos balais tarpins ataskaitos ,referatai ir ivedamas j vidurkis.

6

1 tema. EMS TEISS ESM, ALTINIAI IR YPATUMAI. 1.ems teiss esm ir apibrimas. Kiekvienos teiss akos esm ir viet nacionalinje teiss sistemoje apibdina tam tikr poymi visuma ,kuri iskiria t teiss ak i kit teiss ak ir atskleidia jos ypatumus. ems teiss esm nusako tokios pagrindins svokos ir kategorijos : teisinio reguliavimo dalykas, metodas, principai ir kiti altiniai. ems teiss esm atskleidia ir ems teisini santyki kategorija, nes tik per juos ems teis realiai egzistuoja ir gyvendinama. ems teiss reguliavimo dalykas. Teisinio reguliavimo dalykas-atsako klausim ,kuriuos visuomeninius santykius reguliuoja ta ar kita teiss aka. ems visuomeniniai santykiai yra labai vairs, nes daugiareikm yra ir pati ems samprata. em gali bti suprantama kaip tam tikros valstybs teritorija, kaip gamtins aplinkos dalis, kuri glaudiai susijusi su vandens telkiniais, mikais ,augalija, gyvnija ir kitais gamtos objektais. mogaus (antropogenins) veiklos poiriu em yra svarbiausias nekilnojamasis turtas, pagrindin gamybos priemon ems ir mik kyje, teritorija kitoms kio akoms pltoti, gyvenamj vietovi, urbanistikos, infrastruktros, rekreacijos ir sveikatos prieiros objektams idstyti. Pagal kontinentins Europos ir anglosaks teis em yra nekilnojamasis turtas, kuris susideda ne tik i ems paviriaus, bet ir i ems gelmi, oro vir ems, taip pat su eme neatskiriamai susijusi pastat, mik ir augalijos. Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (toliau-CK) em taip pat laikoma nekilnojamuoju turtu ,jai priskiriami ir daiktai, kurie susij su eme ir negali bti perkeliami i vienos vietos kit nepakeitus j paskirties bei esms ir nesumainus verts. Taiau em yra ypatingas nekilnojamasis turtas, kurio negalima sutapatinti su kitais daiktais ir turtu, nes em i esms yra nesunaikinama, turi savyb atsinaujinti, duoti derli, yra pagrindas visuomenei, vandens telkiniams, mikams, augalijai ir gyvnijai egzistuoti bei vystytis. Todl ems savininkas, naudotojas ar valdytojas negali elgtis su eme kaip nori, jis privalo vykdyti jos tinkamo naudojimo ir apsaugos reikalavimus, visuomens interesais laikytis tam tikr ribojim ir draudim. Tokiu bdu gyvenime realiai susiklosto sudtingi ir specifiniai ems nuosavybs, naudojimo, valdymo ir apsaugos santykiai, kurie reikalauja ir adekvataus teisinio reguliavimo. Tokie visuomeniniai santykiai ir yra specializuotos teiss akos-ems teiss reguliavimo dalykas arba objektas. ems visuomenini santyki socialin paskirtis-pasiekti konkret ekonomin ar socialin rezultat naudojant, valdant em ir ja disponuojant, o turinys-i santyki dalyvi (subjekt) elgesys ir veikla siekiant io rezultato. ems teiss reguliavimo metodas. Teisinio reguliavimo metodas-atsako klausim, kaip, kokiu bdu reguliuojami atatinkami visuomeniniai santykiai. ems teiss reguliavimo metodas yra dualistinis, t.y. privatins ir vieosios teiss metod santykis. Privatins teiss (dispoziciniu) metodu daniausiai reguliuojami privaios ems naudojimo valdymo ir disponavimo, ems sandori sudarymo bei vykdymo, subjektini teisi gynimo teisme ir kt. santykiai. Vieosios teiss (galinimo, imperatyviniu) metodu reguliuojami valstybins ems naudojimo, valdymo ir disponavimo bei apsaugos, vieojo ems administravimo, teisins atsakomybs taikymo santykiai. Taiau rykios takoskyros tarp i metod nra. Reguliuojant visuomeninius ems santykius ie metodai danai persipina, vienas kit papildo. Pavyzdiui, perkant valstybin em pirmiausia turi bti priimtas atatinkamos valstybs institucijos sprendimas ir tokie vieojo administravimo

7

santykiai reguliuojami vieosios teiss metodu. Kai sudaroma ios ems pirkimo pardavimo sutartis, sutarties ali tarpusavio santykiai reguliuojami jau privatins teiss (dispoziciniu) metodu, nes sutarties ali (neirint tai, kad viena alis yra valstybs institucija) teiss iuo atveju yra lygios. Pagal teisinio reguliavimo dalyk ir metod galima suformuluoti ir ems teiss apibrim. ems teis-tai savarankika nacionalins teiss aka, kuri reguliuoja ems nuosavybs, naudojimo, disponavimo, valstybinio administravimo ir apsaugos santykius, nustato i santyki subjekt teises, pareigas, atsakomyb ir ems gin sprendimo tvark. 2. ems teiss altiniai. Lietuvos teisinje literatroje iki nepriklausomybs atkrimo, kaip ir visoje buvusioje Taryb Sjungoje teiss altiniai buvo apibdinami labai siaurai, tik kaip iuolaikins galiojanios teiss norm iorin iraika (forma), t.y. statymai, postatyminiai aktai ir su iimtimis dar tarptautins sutartys. iuolaikinse Vakar valstybse teiss altiniais pripastami ne tik konkreios valstybs Konstitucija, statymai ir postatyminiai aktai, tarptautins sutartys, bet ir visa tai, kas sukuria pai teis: prigimtins mogaus teiss, teisiniai paproiai, teisminiai precedentai ir net teiss mokslas (doktrina). Pavyzdiui, Didiojoje Britanijoje ir JAV yra plaiai ipltota precedentin (teism sukurta) teis, teiss altiniais ten yra laikomi ir prekybos paproiai. Pranczijoje teism praktikos iaikinimais yra upildomos statym spragos, ir net keiiami statym prasm bei turinys ,t.y. i esms kuriama nauja teis. veicarijos Civiliniame kodekse tiesiogiai nurodyta, kad esant statymo neaikumui ar spragai, teisjui suteikiama teis j upildyti vadovaujantis teiss doktrinoje idstytomis ir teism praktikos patikrintomis idjomis. Vokietijos Konstitucinis teismas yra iaikins, kad teis turi bti suprantama ne tik kaip paprasta raytini taisykli visuma ,teiss svoka apima ir teisines idjas bei teiss principus ,kurios sukuria teiss doktrina. Lietuvai tapus Europos Sjungos nare pas mus taip palaipsniui isivaduojama i iki iol buvusio stereotipinio teiss altini apibdinimo, kai teiss altiniais buvo pripastami tik valstybs ileisti statymai ir postatyminiai aktai visikai ignoruojant prigimtines mogaus teises bei kitas teiss krimo itakas. Taiau, kaip matome, pats terminas teiss altinis yra gana abstraktus, kuris apima ne tik galiojanios objektyviosios teiss normas, bet ir visas teiss itakas, t.y. visa tai, kas duoda pradi teisei ir i kur atsiranda teis. Atsivelgiant tai iuolaikins Aplinkosaugos teiss altiniais paintine ir praktine prasme turt bti pripastama apart galiojani teiss norm ne apskritai visa tai, i kur atsiranda teis, bet pirmiausia istoriniai jos painimo altiniai, taip pat ir prigimtins mogaus teiss, teiss principai, teisminiai precedentai ir kt., kuriais turi vadovautis statym leidjas teiskros procese taip pat teismai, upildydami teiss norm spragas ir trkumus konkreiose bylose. Atsivelgiant tuos kriterijus, galima pateikti toki ems teiss altini klasifikacij: 1) istoriniai teiss painimo altiniai, 2) prigimtins mogaus teiss, 3) teiss principai, 4) nacionalini teiss norm altiniai, 5) tarptautins sutartys ir ES teiss aktai, 6) Europos ir Lietuvos teism precedentai. Istoriniai teiss painimo altiniai, vadinami dar teisins minties altiniais, yra paproi, teism sprendim uraymai, metraiai ir kiti raytiniai istoriniai-archyviniai dokumentai, kuriuose urayti statym tekstai, prigimtins teiss, teisins idjos ir t.t. Senovs Lietuvoje iki krikionybs vedimo buvo daug paprotins teiss element, susijusi su gamtos kultu, tam tikr augal ir gyvn (uol, ali ir kt.) garbinimu bei sudvasinimu. Daug paprotins teiss norm atsispindjo visuose trijuose 1529 m.,1566 m., ir 1588

8

m. Lietuvos Statutuose. ems servitutai reik ems savininko teisi ribojimus ir jo prievoles kit asmen naudai. Treijame Lietuvos Statute nustatyta, kad svetimame mike galima prisikirsti malk piriai, nusipjauti med valiai ,prisipjauti mediagos pastogei ir aptvarui rengti. Bartininkai (bitininkai) svetimame mike galjo isikirsti ir pasidaryti tai ,ko reikjo norint bitininkauti .Miko savininkas neturjo teisi bartininkui priklausant med, jeigu jame buvo bits. Nebuvo galima prie toki medi dirbti em, aloti medi aknis ,reikjo juos saugoti nuo nudivimo. Bitininkyst Lietuvoje turjo senas tradicijas, galiojo daug senj teisi ir paproi, kai kurios iliko ir iki ms dien .Statutai draud savininkams piktnaudiauti savo teismis, paeisti kit asmen teises ir interesus. Buvo draudiama daryti brast nuo vieno ups kranto iki kito kranto be prieingo ups kranto savininko sutikimo. Maln, popieriaus dirbtuvi savininkai utvankas galjo statyti tik tokiose vietose, kur pakeltas gruntinio vandens lygis netrukdyt naudotis ems sklypu, neapsemt paupyje esani piev. U vejojim svetimuose vandenyse, ienavim svetimose pievose, taip pat u mediojim svetimuose mikuose be savininko sutikimo buvo nustatytos didels pinigins baudos ir net kalinimas. U laukinio vries nuudym svetimame mike, drevini medi naikinim ir bii avili vagyst buvo nustatyta net mirties bausm. Lietuvos Statutai turjo gilias ir turiningas nacionalins teiss tradicijas, savo formos ir turinio unikalumu neturjo sau lygi to meto valstybi teiss sistemose, prieingai, jais remiantis buvo kuriamos kit valstybi teiss sistemos. Todl ir dabartiniai statym leidjai kurdami ir tobulindami ems ir aplinkosaugos teiss normas, turt atsivelgti ir istorikai susiklosiusias nacionalins teiss krimo idjas ir tradicijas. Prigimtins mogaus teiss .Konstitucijos 18 straipsnyje (toliau-Konstitucija) yra parayta, kad mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins. Kita svarbi Konstitucijos nuostata 12 straipsnio nuostata skelbia, kad Lietuvos Respublikos pilietyb gyjama gimstant ir kitais statymo nustatytais pagrindais. Sistemikai aikinantis kitas mogui gimtas teises-teis gyvyb ,teis asmens laisv ir nelieiamum, teis nuosavyb, teis sveikatos apsaug ir kt.,galima daryti ivad, kad ir tos mogaus teiss atsiranda jam gimus. Tai reikia, kad kiekvienas mogus gimsta laisvas, ir jau nuo gimimo gyja tam tikras teises, kurias suteikia ne valstyb ar visuomen, ir ne statymas, bet kurios slypi paioje mogaus prigimtyje-gyvybje, sveikatoje, orume, galimybje gyventi normaliose slygose, be kuri visuomen ir mogus negalt egzistuoti. Valstyb privalo garantuoti kiekvienam mogui vis prigimtini teisi gyvendinim. Taigi, prigimtini mogaus teisi suvokimas ir teorinis pagrindimas yra vienas i esmini teiskros pagrind ir ems teiss altini. ems teiss principai. Teisinio reguliavimo principai (lot.principum-pradmenys, pagrindai) reikia pradin, pagrindin teiss mokslo (doktrinos) idj. Kiekvienos teiss akos esm atskleidia jos principai, t.y. jos pradmenys, tipikiausi praktiniai bruoai. Teiss principai skirstomi bendruosius, kurie tvirtinti vairi teiss ak normose (teisingumo ,demokratijos, viej ir privai interes derinimo ir kt.) ir atskir teiss ak principus. Bendruosius teiss principus sukuria ir aikina teiss mokslas (doktrina). Konkreios teiss akos principai tvirtinti jos teiss normose, juos taip pat sukuria ir aikina tos teiss akos mokslas. Pagrindiniai ems teiss principai yra tokie: 1) vieojo ir privataus interes derinimas ems santykiuose, 2) ems santyki dalyvi subjektini teisi, kurios atitinka teisingumo ir siningumo kriterijus, valstybinis pripainimas ir gynimas, 3) ems sandori subjekt lygiateisikumas ir savarankikumas, 4) ems apsauga ir naudingj savybi atkrimas, 5) ems valstybinio administravimo veiksmingumas ir teistumas, 6) tarptautini susitarim ir Europos Sjungos teiss akt bei Europos teism precedent prioritetas reguliuojant ems santykius.

9

ems teiss princip paskirtis-vertinti reguliuojam santyki subjekt elgesio, veiksm ir sprendim atitikim iems principams, taip pat upildyti teiss norm spragas ir trkumus .Lietuvos Civilinio proceso kodekse (toliau-CPK) nustatyta, kad tais atvejais, kai nra statymo, reguliuojanio gin, ir statymo, reguliuojanio panaius ginus, teismas vadovaujasi bendraisiais statymo pradmenimis, t.y. teiss principais. veicarijoje statymo trkumus (spragas) teisjas turi teis upildyti vadovaudamasis teiss doktrinos ir teism praktikos suformuluotais teiss principais. Vokietijoje teis suprantama ne tik kaip paprasta raytini taisykli visuma, bet ir kaip teiss doktrinos sukurtos teisins idjos ir teisiniai principai, kurie gali bti taikomi praktikoje. Nacionalini teiss norm altiniai Lietuvos Respublikos Konstitucija ir j papildantieji Konstituciniai statymai. (18 str.,-mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins, 19 str.,-mogaus teis gyvyb saugo statymas, 32 str.,-Nuosavybs nelieiamumo principas, 46 str.,-Lietuvos kis grindiamas privaios nuosavybs teise, 47 str.,-ems vidaus vanden, mik, park bei istorijos-kultros paveldo nuosavybs teis., 53 str.,-Valstybs ir kiekvieno asmens pareiga saugoti aplink nuo kenksming poveiki, 54 str.,-Draudimas niokoti em, jos gelmes, vandenis, terti vandenis ir or, daryti radiacin poveik aplinkai bei skurdinti augalij ir gyvunij). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo konstitucinis statymas ir kt. Bendrieji statymai. Lietuvos Respublikos Administracini teiss paeidim kodeksas (ATPK), Administracins teisenos statymas, Civilinis kodeksas (CK), Civilinio proceso kodeksas (CPK) ir kt. Specialieji aplinkosaugos statymai. Aplinkos apsaugos statymas ir j papildantieji statymai (Aplinkos monitoringo statymas, Planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimo statymas, Teritorij planavimo statymas, Atliek tvarkymo statymas, Saugom teritorij statymas. Mokesi u aplinkos terim statymas Mokesi u valstybinius gamtos Iteklius statymas ir kt., taip pat atskir gamtos itekli naudojim ir apsaug reguliuojantieji statymai (Vandens statymas. Mik statymas , Aplinkos oro apsaugos statymas, Saugom teritorij statymas, Biologins vairovs apsaugos statymai, ems gelmi statymas ir kt.) Specialieji ems statymai. ems statym sistem sudaro : ems statymas, ems reformos statymas, Piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statymas , kininko kio statymas, Kaimo pltros statymas , ir kt. Tarptautiniai susitarimai ir ES teiss aktai. Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos tarptautins sutartys ir teiss normos, ES norminiai teiss aktai ,reguliuojantieji aplinkosaugos ir ems santykius. Europos ir Lietuvos teism precedentai. Europos mogaus teisi teismo, ES teisingumo teismo sprendimai ir iaikinimai (teism precedentai), taip pat Lietuvos Aukiausiojo teismo ir Vyriausiojo Administracinio teismo aprobuotos ir paskelbtos nutartys bei iaikinimai taip pat yra ir ems teiss altiniai. 3. ems teisiniai santykiai. iuolaikinse civilizuotose valstybse beveik visi ems visuomeniniai santykiai patenka teisinio reguliavimo srit, juos vienaip ar kitaip reguliuoja valstybs ileistos teiss normos. Taiau klaidinga bt teigti, kad visi be iimties ems teisiniai santykiai atsiranda tik i teiss norm. Tokia paira vyravo tarybinio laikotarpio teisinje literatroje. Tuo metu klasikiniu buvo taps teiginys, kad teisiniai santykiai-tai teiss norm sureguliuoti visuomeniniai santykiai, kuri dalyviai turi valstybs garantuotas subjektines teises ir teisines pareigas. Tokiu bdu teisiniai santykiai dirbtinai atskiriami nuo realaus j turinio-visuomenini socialini-ekonomini santyki. Susidaro iliuzija, kad gyvenime teisiniai santykiai egzistuoja tik kaip teisin abstrakcija, atskirai nuo

10

visuomenje egzistuojani socialini-ekonomini santyki. ems teisiniams santykiams apibdinti tokia j samprata netinka ,nes neatskleidia j esms ir socialins paskirties. ems teisini santyki esmei atskleisti btina isiaikinti 1) iuolaikinius ems teisini santyki atsiradimo pagrindus, 2) ems teisini santyki turin ir 3) ems teisini santyki objekt. ems teisini santyki atsiradimo pagrindai yra juridiniai ir faktiniai. Juridiniai pagrindai yra valstybs ileistos teiss normos. Daugelio valstybi, ir Lietuvos civiliniuose statymuose numatyta, juridiniai kad civilini teisi ir pareig atsiradimo pagrindai (juridiniai faktai) yra statymai, juose numatyti sandoriai (sutartys), administraciniai aktai, teism sprendimai. Faktiniai pagrindai yra fizini ir juridini asmen veiksmai, kuriais sukuriamos atatinkamos teiss ir pareigos (pvz., palikimo primimas, turto faktinis valdymas ir kt.) , vairs statymuose nenumatyti, bet jiems neprietaraujantys sandoriai, kuriuose numatytos tam tikros i sandori dalyvi teiss ir pareigos, taip pat vykiai ( gaivalins nelaims, gaisrai ir kt.) kurie taip pat sukelia tam tikras teises ir pareigas. Lietuvos CK nurodyta, kad civilins teiss ir pareigos atsiranda ne tiktai statym numatytais, bet ir kitais pagrindais. Tokius faktinius pagrindus vadinti juridiniais faktais galima tiktai slygikai, nes jie tiesiogiai kyla ne i teiss norm, bet ir i konkrei subjekt veiksm, sandori ar vyki. ems teisini santyki turin sudaro konkrei subjekt teiss ir pareigos. ems teisini santyki subjektai yra Lietuvos ir usienio valstybi (iskyrus statym nustatytus ribojimus) fiziniai ir juridiniai asmenys, kio subjektai, valstybs institucijos, savivaldybs ir j pareignai. Tam, kad fiziniai asmenys bt pripainti ems teisini santyki subjektais, jie turi turti taip vadinam teisnum ir veiksnum. Teisnumas-tai teis gyti ir turti statymuose numatytas teises ir pareigas. Fizini asmen teisnumas atsiranda jiems gimus ir baigiasi j mirtimi, iskyrus statym numatytus atvejus, kada teisnumas gali bti apribotas. Veiksnumas-tai teis savo veiksmais gyti tam tikras teises ir pareigas. Jis priklauso nuo mogaus amiaus (pilnametysts) , fizini bei psichini savybi ir kt. Juridini asmen, kio subjekt, valstybs bei savivaldybi institucij ir pareign teisin padt ems santykiuose apibdina statymuose,, j statuose, nuostatuose tvirtinti galinimai ( kompetencija), teiss ir pareigos. ems teisini santyki subjekt teiss ir pareigos susideda i trij teisini gali: 1) teis pasirinkti elgesio variant konkreioje gyvenimo situacijoje, pavyzdiui disponuoti em sklypu savo nuoira. i teis sukuria kit asmen pareig netrukdyti savininkui disponuoti savo eme. 2) teis reikalauti i kito asmens ar j grups tam tikr veiksm (neveikimo), pavyzdiui ems nuomotojo teis reikalauti nuomos mokesio , o nuomininko pareiga j sumokti. 3) teis saugoti ir ginti savo teises ir teistus interesus. i teis sukuria kit asmen, valstybs ir savivaldos institucij, j pareign ir teism pareig nepaeisti ir apginti paeist teis bei teist interes. ems teisini santyki subjekt teiss ir pareigos vadinamos subjektinmis, nes priklauso konkretiems subjektams. Todl negalima j sutapatinti su teiss normose nustatytomis abstrakiomis teismis ir pareigomis, kurios taikomos neapibrtam subjekt ratui. Pavyzdiui, ems statyme nustatyta abstrakti kiekvieno ems savininko teis statymo nustatyta tvarka parduoti savo em kitam asmeniui. Taiau kai konkretus asmuo (pardavjas Petraitis) sudaro ems pirkimo pardavimo sutart su kitu asmeniu ( pirkju Jonaiiu), sutartimi forminamas konkretus ems pirkimo- pardavimo teisinis santykis, kuriame atsiranda ir gyvendinama pardavjo teis parduoti savo em, o pirkjo pareiga j nupirkti ir u j sumokti. ems teisini santyki objektas yra identifikuotas ir statym nustatyta tvarka registruotas ems sklypas, taip pat apibrti ems gelmi, vandens, miko plotai, augmenijos ir gyvnijos objektai. (CK 1.109 str.). Tai konkreiais riboenkliais paymtas ir teritorij

11

planavimo dokumente grafikai pavaizduotas atatinkamo dydio ems sklypas ir kitas su juo neatskiriamai susijs turtas (statiniai, ems gelms, vandens ir miko plotas, augalija ir kt.). ems teisini santyki objektas yra ir konkrei subjekt interesai ir poreikiai, kuriems patenkinti atsiranda, pasikeiia arba pasibaiga subjektins teiss ir pareigos. Tai socialiai slygoti gyvenimo interesai ir poreikiai, , kurie gali bti materials ( pvz., parduoti ar inuomuoti em) ir procesiniai (pvz., apginti paeist subjektin teis). ems teisini santyki socialin paskirtis yra ta, kad jie ne tik teisin abstrakcija, bet ir neatskiriamai susij su atatinkamais visuomeniniais santykiais ir turi konkret material arba procesin turin. Teisjai, valstybs ar savivaldybi pareignai, kurie taikant statym susiduria su teiss norm kolizija, dviprasmikumu, kitokiu trkumu, privalo modeliuoti ems teisin santyk, t.y. nustatyti atatinkamus subjektus, subjektines teises ir pareigas, j atsiradimo pagrindus ir objektus, ir tuo remiantis krybikai taikyti statymo nuostatas. 4. ems teiss ypatumai. ems teiss ypatumus palyginus su kitomis nacionalins teiss akomis atskleidia jos santykis su tomis teiss akomis ir skirtumas nuo j. Konstitucin teis su ems teise sieja tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija yra pagrindinis visos nacionalins teiss sistemos, vis teiss ak, tame tarpe ir ems teiss krimo ir raidos altinis. ems santykius reguliuojani statym leidyboje labai svarbu, kad jie ne tik neprietaraut konstitucinms nuostatoms, bet ir garantuot statym prioritet prie visas kitas teisinio reguliavimo formas. Konstitucins nuostatos ir Lietuvos Konstitucinio teismo iaikinimai taip pat yra labai svarbs teisiniai kriterijai sistematizuojant ir kodifikuojant ems santykius reguliuojanius statymus ir postatyminius aktus, sprendiant teiss norm kolizijos, sprag ir kit trkum problemas. Pagaliau, atkreiptinas dmesys tai ,kad Konstitucijos 6 straipsnyje tvirtinta nuostata Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Tai reikia, kad konstitucins nuostatos apie mogaus prigimtines teises ir laisves (18 str.) ,apie nuosavyb (47 str.), apie valstybs ir kiekvieno asmens pareig saugoti aplink nuo kenksming poveiki(53 str.), apie draudim niokoti em ir kitus gamtos iteklius (54 str.) yra privalomos tiek teiskros procese, leidiant ir tobulinant ems santykius reguliuojanius statymus, tiek ir visiems i santyki dalyviams. ios konstitucins nuostatos yra ir tolimesns ems teiss raidos pagrindinis kriterijus. Kartu tenka paymti, kad konstitucin teis neapima ir nereguliuoja viso sudtingo ems santyki spektro. Konstitucijos 54 straipsnio 2 dalyje tvirtinta nuostata, kad statymu draudiama niokoti em, jos gelmes, vandenis ,terti vandenis ir or,... reikia, kad ems ir jos itekli nuosavybs, naudojimo, valdymo ir apsaugos santykius reguliuoja atskiri statymai, kurie yra savarankikos teiss akos-ems teiss altinis ir pagrindas. Administracin teis su ems teise sieja tai, kad Administracin teis ,reguliuodama visuomeninius santykius vieojo administravimo srityje, t.y.valstybs, savivaldybi institucijoms ir kitiems statym galiotiems vieojo administravimo subjektams gyvendinant valstybs vykdomosios valdios udavinius ir funkcijas, kartu reguliuoja ir valstybinio ems valdymo ir administravimo santykius. Valstybinio bendrosios kompetencijos ems valdymo institucij formavimas ir funkcijos nustatomi vadovaujantis Administracins teiss principais, normomis ir metodais. Pagal teisinio reguliavimo metod tokie ems santykiai reguliuojami vieosios teiss metodu. ems vieojo administravimo santykius reguliuoja kompleksinis teiss institutas, kuris susideda i konstitucins, administracins, aplinkosaugos ir ems teiss norm, nustatani valstybs ir savivaldybi institucij sistem, struktr ir kompetencij ems santyki reguliavimo ir administravimo srityje, kad bt utikrinta Lietuvos teritorijoje esanios ems ir gamtins aplinkos apsauga, taupus ir racionalus j naudojimas, tenkinami socialiniai visuomens poreikiai bei gyvendinta visuomens teis gyventi saugioje aplinkoje. Pagaliau, administracin atsakomyb u ems teiss paeidimus taikoma ir ginai administracine bei teismine tvarka sprendiami

12

vadovaujantis administracin proces reguliuojaniais statymais: Administraciniu teiss paeidim kodeksu (ATPK) ir Administracini byl teisenos statymu. Taiau iskyrus ems vieojo administravimo ir administracinio proceso santykius, kit ems santyki Administracin teis nereguliuoja. Minta, kad ems nuosavybs, naudojimo ir valdymo santykiai reguliuojami privatins teiss metodu. Be to, specializuot ems valstybinio administravimo, tvarkymo ir kontrols institucij bei j pareign funkcijas, kompetencij ,teises ir pareigas taip pat reguliuoja ne tik Administracins, bet ir ems teiss normos. Tai neleidia ems teiss sutapatinti su Administracine teise arba j laikyti pastarosios dalimi. Civilin teis ir Civilinio proceso teis su ems teise susijusios bendromis teiss normomis, kurios reguliuoja nuosavybs, sutartinius, civilins turtins atsakomybs taikymo materialinius ir procesinius ems gin sprendimo teismuose santykius. ems nuosavybs teis, jos naudojimo ir disponavimo sandoriai, taip pat sutartins ir deliktins atsakomybs u al emei santykiai reguliuojami tiek Civilins, tiek ir ems teiss normomis. ems ginai, kylantieji dl alos padarymo, civilins-turtins atsakomybs taikymo ir subjektini teisi gynimo, sprendiami Civilinio proceso kodekso (CPK) nustatyta tvarka. Taiau ems teiss normos, atsivelgiant ems santyki specifik, kartu apibria ir civilini-turtini santyki teisinio reguliavimo ypatumus. Minta, kad em, vandens telkiniai ,mikai, kitos ypa vertingos kratovaizdio vietovs, neirint nuosavybs formas, yra ypatingas visuomenin reikm turintis nekilnojamasis turtas, kurio naudojimas ir apsauga reikalauja adekvataus teisinio reguliavimo. Todl ems nuosavybs ir naudojimo santyki subjekt veikla visuomens interesais yra labiau reglamentuota ir ribota palyginus su kitais civilini-turtini santyki subjektais. ems teiss normos nustato specialisias ems naudojimo ir apsaugos slygas, turtins atsakomybs u emei ir gamtai padaryt al ypatumus ,alos nustatymo ir apskaiiavimo tvark ir kt. Tokie specifiniai ems turtiniai santykiai ir j reglamentavimas ieina u Civilins teiss reguliavimo rib . Aplinkosaugos teis yra labiausiai susijusi su ems teise. Abi ias teiss akas sieja bendras teisins apsaugos objektas-ems pavirius kartu su kitais susijusiais su eme gamtos itekliais. Savo laiku ems teis buvo Aplinkosaugos teiss (tuo metu Gamtos apsaugos teiss) sudtin dalis ir tik neseniai isidiferencijavo savarankik teiss ak. ems teisini santyki subjektams yra privalomos tiek bendros Aplinkos apsaugos statymo normos, tiek ir statym bei postatymini akt, reguliuojani ems paviriaus ir gelmi, kit gamtos itekli naudojim, saugojim ir atkrim, normos. Kitaip sakant ems paviriaus ir su juo susijusi kit gamtos itekli (mik, vandens telkini, biologins vairovs) naudojimas ,apsauga ir atkrimas yra kompleksinio teisinio instituto, kur sudaro abiej mint teiss ak normos, reguliavimo objektas. Aplinkosaugos teiss altiniai daugeliu atvej yra ir ems teiss altiniai. Taiau ems teis nra sudedamoji Aplinkosaugos teiss dalis. Pastaroji teiss aka nereguliuoja ems nuosavybs, naudojimo, valdymo ir disponavimo santyki ,ems sandori sudarymo ir vykdymo tvarkos, valstybinio ems administravimo, tvarkymo ir konsolidavimo (emtvarkos) , apskaitos bei teisins registracijos proces. ie santykiai yra savarankikos teiss akos-ems teiss reguliavimo objektas. Pagaliau skiriasi ir teisinio reguliavimo metodas. ems santykiams daugiau bdingas dualistinis privai ir viej interes derinimo metodas, o aplinkosaugos santykiams-vieojo intereso prioriteto metodas. Europos Sjungos ir tarptautin aplinkos teis taip pat tiesiogiai susijusi su ems teise, nes Lietuva pripasta j prioritet nacionalins teiss atvilgiu, jeigu kyla teiss norm kolizijos arba trkum upildymo problema reguliuojant ems santykius.Kontroliniai klausimai. 1.Kurie poymiai apibdina ems teis kaip savarankik teiss ak ir jos viet nacionalinje teiss sistemoje? 2.Kas yra iuolaikiniai ems teiss altiniai ir kaip jie klasifikuojami? 3.Kokie yra ems teisini santyki atsiradimo pagrindai ir kas sudaro j turin? 4.Koks yra ems teiss ir aplinkosaugos teiss ryys bei skirtumas?

13

2 tema. EMS NUOSAVYBS TEIS 1.ems nuosavybs teiss samprata, turinys ir gijimas. ems nuosavybs teis yra vis iuolaikini civilizuot valstybi pagrindinis privatins arba civilins teiss institutas. Tai pagrindinis ir Lietuvos ems teiss institutas, kuri turi lemiam reikm ir tak reguliuojant vis ems santyki sistem. Taiau ems nuosavybs teises, jos gijimo ir pasibaigimo ypatumai nei teiss literatroje, nei statym leidyboje nra aikiai ir isamiai apibdinti. Teiss literatroje nuosavybs teiss klausimu pareikta vairi nuomoni. Apibendrintai galima konstatuoti, kad nuosavyb suprantama kaip sistema teiss norm, reguliuojani turto valdymo, naudojimo ir disponavimo santykius. Tokia nuosavybs svoka su kai kuriomis interpretacijomis vyravo buvusi socialistini valstybi, ir Lietuvos, teiss literatroje ir statym leidyboje. I tokios nuosavybs svokos iplaukia, kad mogui nuosavybs teis suteikia tiks statymas ir jis turi virenyb, palyginti su mogaus teismis, kurios reguliuojamos statymo leidjo nuoira. Tai socialistinei teisei bdingas poiris, kuris visikai netinka iuolaikinei ems nuosavybs teisei apibdinti. Tuo tarpu dar prof. Petras Leonas suformulavo idj, kad privaios, kartu ir nuosavybs teiss yra stabilios ir aminos, j pagrindas statyme suformuluotos prigimtins mogaus teiss. statymo paskirtis yra saugoti, kad savininkas nepaeist kit asmen teisi bei interes ir vieosios tvarkos. Panai nuosavybs teises idja suformuluota ir ES valstybi civiliniuose statymuose. Pavyzdiui, Pranczijos civilinio kodekso 544 straipsnyje suformuluotas toks nuosavybs teiss apibrimas: Nuosavybs teis tai teis naudotis ir disponuoti daiktu absoliuiai ir gyvendinant i teis nepaeisti statym arba taisykli nustatyt draudim. Vokietijos civilinio kodekso 903 straipsnyje parayta: Turto savininkas gali elgtis su savo daiktu kaip jis nori, neleisdamas niekam jam sutrukdyti, kiek tai neprietarauja statymas ar treij asmen teismis. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse suformuluota tokia nuosavybs teises svoka: Nuosavybs teis tai teis savo nuoira, nepaeidiant statym ir kit asmen teisi ir interes, valdyti, naudoti daikt bei juo disponuoti . ems nuosavybs teiss samprata ir esm atskleidiama per svok valdymas, naudojimas ir disponavimas turin. Valdymo teis (lot. jus utendi) - tai galjimas turti em savo inioje ir daryti jai fizin bei kin poveik (arti, sti, melioruoti ir pan.). ems turjimas savo inioje suprantamas ne tik fiziniu, bet ir juridiniu poiriu. Pavyzdiui, jeigu em inuomota ir j naudoja kitas asmuo, ems nuosavybs teis ilieka ems savininkui; Naudojimo teis (lot. jus fruendi) - tai galjimas gauti i ems naud, pritaikyti naudingsias jos savybes naudotojo poreikiams tenkinti, taip pat gauti derli, vaisius ir ems duodamas pajamas; Disponavimo teis (lot. jus abutendi) - savininko galjimas sudaryti emes pirkimopardavimo, nuomos, dovanojimo, keitimo ir kitus sandorius, t. y. keisti ems savinink ir teisin jo padt. Taiau atkreiptinas dmesys, kad ems valdymo teis ir ems naudojimo teis yra ir savarankikos teiss, kurios gali neeiti ems nuosavybs teiss turin.

14

Daugelio ES valstybi teiss literatroje nurodomas dvejopas valdymo teiss pobdis. Viena vertus, preziumuojama, kad tas, kas valdo daikt, yra jo savininkas (Pranczijos Civilinio kodekso 2274 str., Vokietijos Civilinio kodekso 938 str.). Taiau, kita vertus, tai - asmens, kuris nra savininkas, teis valdyti daikt, kur jis teistai turi. ems valdymo teis, kaip savarankika teis, reikia, kad tam tikros valstybs institucijos valdo valstybin em nebdamos ios ems savininks. Valstybins ems savinink yra Lietuvos Respublikos valstyb, kuri suteikia valstybs ir savivaldos institucijoms valdyti valstybin em patikjimo teise. Pavyzdiui, ems statyme nustatyta, kad valstybins ems valdymo teis yra suteikiama valstybs institucijoms, savivaldybms, mik urdijoms, nacionalini park administracijoms, kitoms valstybinms monms, staigoms ir organizacijoms. Valstybins ems valdytojai, laikydamiesi ems statymo ir nevirydami suteikt galiojim, turi teis valdyti suteikt valstybin em ir ja disponuoti (suteikti naudotis kitiems asmenims, inuomoti ir pan.). Valstybins ems valdymo ir disponavimo teiss, palyginti su analogikomis privaios ems savininko teismis, yra ribotos. Pavyzdiui, parduoti valstybin em privaion nuosavybn galima tik statymo nustatyta tvarka ir slygomis. Kitaip disponuoti eme be valstybins ems savininko sutikimo neleidiama. ems naudojimo teis, kaip savarankika teis, reikia, kad privaios arba valstybins ems naudotojas, kuriam suteikta teis naudotis eme, gali i em naudoti kinei ir kitokiai veiklai, gauti i jos pajamas, taip pat disponuoti naudojamame ems sklype iauginta produkcija ir pajamomis statyme ir nuomos sutartyje nustatytomis slygomis ir tvarka. Taiau kitaip nei ems savininkas, ems naudotojas be savininko sutikimo neturi teiss sudaryti ems perleidimo (pirkimo-pardavimo, subnuomos, main, keitimo ir kt.) sandori, t. y. keisti teisin ems padt. ems naudojimo teiss objektas gali bti privati, valstybin ir savivaldybi em. Subjektai privaios, valstybins ir savivaldybi ems naudotojai - Lietuvos ir usienio valstybi fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybs ir savivaldybi institucijos. ems naudojimo teiss gijimo pagrindai yra valstybins ems skyrimas, panauda bei nuoma ir privaios ems nuoma. Valstybin em naudoti pagal statymo nustatyt kompetencij leidia ir sutartis sudaro galiota valstybs arba savivaldos institucija, o privai em - ios ems savininkas. ems naudojimo teis pasibaigia pamus em visuomens poreikiams, pasibaigus skyrimo panaudos ir nuomos terminui, nutraukus sutart, taip pat pamus em laisvos valstybins ems fond ems statyme nustatytais atvejais ir tvarka. Vadinasi , ems nuosavybs teis turi bti suprantama kaip savininko teis valdyti, naudoti jam priklausani em, ja disponuoti savo nuoira, o statymo paskirtis ginti i teis, taip pat nustatyti ir reglamentuoti jos gyvendinimo slygas , tvark, ribojimus, kad nebt paeistos kit asmen ir visuomens teiss bei interesai. Toks poiris ems nuosavyb leidia kritikai vertinti valstybs institucij ir pareign veiksmus, kuriais siekiama savavalikai traktuoti statymus, riboti arba paeisti ems savininko teises ir interesus. ems nuosavybs teiss objektas yra identifikuotas ir statym nustatyta tvarka registruotas ems sklypas ir kiti itekliai: apibrti ems gelmi, vandens, miko plotai, augmenijos ir gyvnijos objektai. (CK 1.109 str.)., taip pat ems sklypo priklausiniai. ems sklypas teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir registruota Nekilnojamojo turto registre. ems sklypo priklausini svok apibria Civilinio kodekso 4.19 str. 1 d. ir 4.40 straipsnis. Tai savarankiki pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susij su pagrindiniu daiktu. Taigi ems priklausiniais laikytini: sodiniai, derlius, statiniai ir kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu statyme ar sutartyje nenustatyta kitaip. Teis gyti nuosavyb em Lietuvos Respublikoje turi statymo apibrti subjektai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje parayta, kad em, vidaus vandenys, mikai, parkai nuosavybs teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos pilieiams ir valstybei. Taiau Lietuvos Respublikos statymai nurodo ir kitus ems nuosavybs teiss subjektus. Civilinis

15

kodeksas (4.72 str.) pateikia bendrosios nuosavybs teiss samprat, kuri apibdinama kaip dviej ar keli savinink teis valdyti, naudoti jiems priklausant nuosavybs teiss objekt ir juo disponuoti. Bendrosios nuosavybs teiss subjektais gali bti valstyb, savivaldybs, taip pat kartu su savivaldybmis ir vienas arba keli pilieiai, arba keli pilieiai. ems statyme ir Vietos savivaldos statyme nustatyta, kad teis ems nuosavyb turi ir savivaldybs. Taigi, ems nuosavybs teiss subjektai gali bti Lietuvos ir usienio valstybi fiziniai ir juridiniai asmenys (iskyrus statymo nustatytas iimtis), valstyb, bendraturiai ir savivaldybs. Pagal ems nuosavybs teiss subjektus visa Lietuvos Respublikos teritorijos ribose esanti em gali bti skirstoma tokias nuosavybs ris: 1) privati ems nuosavyb, 2) valstybin ems nuosavyb, 3) bendroji ems nuosavyb, 4) savivaldybi ems nuosavyb. ems nuosavybs teiss rys pagal subjektus, savo turin, atsiradimo ir pasibaigimo pagrindus nesutampa, pasiymi ypatumais, kurie aikinami emiau. ems nuosavybs teis gyjama vadovaujantis bendraisiais Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nurodytais pagrindais, taip pat ems statyme ir kituose specialiuose statymuose nustatytais pagrindais. Bendrieji nuosavybs teiss gijimo pagrindai, kurie taikomi ir ems nuosavybei gyti, yra: 1) sandoriai . Kaip inia, sandoriai gali bti vienaaliai, pvz., testamentas, dovanojimas, ir daugiaaliai, pvz., pirkimas pardavimas, mainai ir kt. ems sandoriams yra keliami specials reikalavimai, numatyti ems statyme. Sandoriais em nuosavybs teise gali gyti fiziniai ir juridiniai asmenys (iskyrus statymo nustatytus apribojimus), taip pat valstyb ir savivaldybs. 2) paveldjimas. Paveldjimu gali bti gyjama valstybin, savivaldybi ir privati ems nuosavyb CK ir ems statymo nustatyta tvarka. 3) atlygintinas ems pamimas visuomens poreikiams. ( CK 4.47 str.9 p.), ems statymo 5 str. 1 d. 5 p.). iuo atveju em paimama vadovaujantis ems statymo nustatyta procedra. 4) ems konfiskavimas. ( CK 4,47 str. 10 p., ems statymo 5 str. 1 d. 7 p.). Numatyta, kad valstybei paimti daikt i savininko visuomens poreikiams teisingai atlyginant, taip pat valstybei neatlygintinai paimti daikt, kaip sankcij u teiss paeidim, leidiama tik statym numatytais atvejais ir tik teismo sprendimu. Kaip matyti, is ir prie tai mintas ems nuosavybs gijimo pagrindai yra ypatingi ir gali bti gyvendinti tik statym nustatyta tvarka. Mintu pagrindu ems nuosavybs teis gyti gali tik valstyb. 5) em, kuri kaip beeimininkis turtas, teismo sprendimu perduota valstybs nuosavybn. ( CK 4.47 str. 5 p., ems statymo 5 str. 1 d. 6 p.). Specials teisiniai ems nuosavybs gijimo pagrindai , kurie taikomi atsivelgiant ems nuosavybs formas bei konkreius subjektus, yra: gyjamoji senatis (gyjama tik privati em), nuosavybs teisi em atkrimas , valstybins ems suteikimas neatlygintinai (tik teis privai nuosavyb), taip pat valstybin em perdavus neatlygintinai savivaldybms arba savivaldybi em pamus visuomens poreikiams. Jie aikinami per konkreias ems nuosavybs ris. ems nuosavybs teiss gijimo momentas yra jos registravimas Nekilnojamojo turto registre. CK 4.27 straipsnio 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo jo registravimo vieame registre momento. ems statyme konkreiai nurodyta, kad visi ems gijimo sandoriai nustatyta tvarka turi bti registruojami vieame registre, o pilieiai neregistrav ems sklypo, neturi teiss juo disponuoti. Asmuo, neregistravs ems nuosavybs teiss vieame registre, neturi galimybs ems gijimo sandor panaudoti prie treiuosius asmenis ir rodinti savo teisi prie juos remiantis kitais rodymais ( CK 1.75 str. 2d.). ems nuosavybs teiss turin sudaro savininko teisi ir pareig, susijusi su ems sklypo valdymu, naudojimu ir disponavimo juo apimtis. Jos yra nustatytos Civiliniame kodekse ir ems statyme., kurias galima atatinkamai susisteminti. ems sklypo savininko teiss: 1) teis virutin ems sklypo sluoksn bei ems sklype esanias naudingsias ikasenas, 2) teis vir ems sklypo esani oro erdv,

16

3) teis nustatyti savo ems sklypo ribas, 4) teis ems sklypo duodamus vaisius ir pajamas, 5) teis kaimyninio sklypo augal dalis bei vaisius, 6) teis susisiekti su vieuoju keliu, 7) teis reikalauti saugoti nuosavyb ems sklyp. Savininkas turi nuosavybs teis virutin jo ems sklypo sluoksn, taip pat ir jo ems sklype esanias naudingsias ikasenas, jei tai neprietarauja kitiems statymams ir btina naudojant ems sklyp pagal tikslin paskirt (CK 4.40 str.). ios teiss gyvendinim lemia kiti statymai ir btinumas naudoti ems sklyp pagal paskirt. ems statyme nustatyta, kad ems sklypo savininkas turi teis naudoti ems sklype esanias naudingsias ems gelmi savybes, paviri ir poemin vanden, iskyrus gintar, naft, dujas, kvarcin sml, taiau ne parduoti, o tik kio reikalams. Naudingsias ikasenas ne kio reikalams ems sklypo savininkas gali eksploatuoti tik gavs nustatyta tvarka leidim. Taiau Civiliniame kodekse nra ribojimo savininkui laisvai disponuoti naudingosiomis ems sklypo savybmis, kurias jis turi teis igauti ir eksploatuoti. i statym ne-atitiktis turt bti panaikinta ems statymo normas suderinus su Civiliniu kodeksu. ems sklypo savininkas turi teis ir vir jo sklypo esani oro erdv -tiek, kiek ta teis neprietarauja statymams ir kiek btina naudoti ems sklyp pagal paskirt. Pavyzdiui, ems sklypo savininkas turi teis savo ems sklype statyti ir eksploatuoti vjo maln arba jgain elektros energijai gauti. Taiau Lietuvos Respublikos, skirtingai nuo kit valstybi, Civiliniame kodekse nenustatytos oro erdvs, kuri gali bti ems sklypo savininko nuosavybs teiss objektu, ribos. Toks neapibrtumas apsunkina ios teiss aikinim ir taikym praktikai, ypa kai kyla ginas dl trukdym savininkui naudotis ia teise. ems sklypo savininkas turi teis nustatyti savo sklypo ribas. ems sklypo ribos gali bti ymimos tvora, mediais, krmais, siena ir kitais nekilnojamaisiais daiktais. ems sklypo ribas ymintys nekilnojamieji daiktai bendrosios nuosavybes teise gali priklausyti keliems savininkams. Tada riboenkli pastatymo ilaidas privalo atlyginti kaimynai lygiomis dalimis, jeigu tarpusavyje jie nesusitaria kitaip. ems sklyp savininkams nesutariant dl ginytin sklypo rib, jas nustato teismas, atsivelgdamas dokumentus, faktikai valdomo sklypo ribas ir kitus rodymus. Jeigu rodym nepakanka ir toki rib nustatyti nemanoma, vadovaujamasi tokiu principu: prie kiekvieno ems sklypo prijungiamos vienodos ginytino ploto dalys, bet n vienas tokiu bdu i naujo suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisikai nustatyto sklypo. Lietuvos Aukiausiasis Teismas, civilinje byloje Nr 3k-3-6/2010 pasisakydamas dl ems sklyp rib nustatymo, yra iaikins, kad tobuljant ems matavimo prietaisams dl ankstesni matavim gali atsirasti netikslum, gretim ems sklyp persidengim, taiau dl to negali bti paeistos asmen nuosavybs teiss, jeigu jie gijo nuosavyb konkretaus dydio ems sklyp; sprendiant ginus tarp kaimynini ems sklyp savinink dl ems sklyp rib, sklyp ribos gali bti keiiamos, taip pat gali bti keiiama sklypo konfigracija, taiau negali bti keiiamas (didti ar mati) ems sklypo dydis (plotas), prieingu atveju turt bti keliamas klausimas dl nuosavybs teiss gijimo pagrindo, ginijant pirkimo-pardavimo sutart (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. lapkriio 2 d. nutartis, priimta civilinje byloje Z. P. v. . P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2005). Kasacinis teismas yra konstatavs ir tai, kad, esant gretim sklyp rib neatitikiai, kiekvienu atveju btina iekoti sklyp savinink interes pusiausvyros, ir negalima ginti iimtinai vieno savininko teisi kito sklypo savininko interes sskaita. Tai prietarauja teisingumo, protingumo ir siningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretim sklyp plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre registruot sklyp ploto arba (neregistruotiems ems sklypams) nuo emtvarkos projektuose ar kituose teritorij planavimo dokumentuose suformuot sklyp ploto, gretim sklyp plotas turi bti apskaiiuojamas ir j riba privalo bti nustatoma taip, kad vienodai suvaryt kiekvieno j savinink teises abiej sklyp plotas maintinas po lygiai, t. y. leistina

17

(ribin) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. gegus 29 d. nutartis, priimta civilinje byloje J. M. v. A. ., bylos Nr. 3K-3-226/2009). Nustats, kad ie kadastro duomenys nustatyti ir (arba) atitinkami kadastro duomen nustatymo dokumentai sudaryti esmingai paeidus teiss akt reikalavimus, teismas, sprsdamas gin i esms, jais nesiremia, tuo tarpu nustatyti formals paeidimai nra klitis teismui remtis atitinkamais duomenimis bei dokumentais. Paymtina, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro statymo 3 straipsnio 4 dal nekilnojamojo turto kadastre rayti duomenys nuo j raymo laikomi teisingais ir isamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginyti statym nustatyta tvarka. Savininkas, bendrai besinaudojantis jo ems sklypo ribas yminiais nekilnojamaisiais daiktais, turi teis naudotis jais pagal paskirt tiek, kiek tai netrukdo gretimo sklypo savininkui. Sklyp ribas ymini bendrai naudojam nekilnojamj daikt vienas sklypo savininkas negali paalinti arba pakeisti be kito sutikimo. Teis ems sklypo duodamus vaisius ir pajamas. ems sklypo duodami vaisiai, derlius, gyvuli prieauglis, taip pat kiti ems kinio naudojimo rezultatai-produkcija ir pajamos priklauso io sklypo savininkui, jeigu statymai ar sutartis nenumato ko kita. Teis kaimyninio sklypo augal dalis bei vaisius. ems sklypo savininkas gyja nuosavybs teis vaisius, gautus nuo gretimame ems sklype augani medi, krm ak, esani jo ems sklype, taip pat vaisius, gautus nuo gretimame ems sklype augani kitoki augal stieb, ak, akn, esani jo ems sklype. Be to, ems sklypo savininkas turi teis nupjauti ir pasilikti gretimame sklype augani medi, krm, kitoki augal aknis ir akas, esanias jo ems sklype. Taiau tai padaryti jis gali prie tai spjs to sklypo savinink ir nustats termin toms klitims paalinti. Tokia teis ems sklypo savininkui nesuteikiama, kai gretimame sklype augani medi, krm, kitoki augal aknys ir akos, esanios jo ems sklype, netrukdo naudoti ems sklyp. Teis susisiekti su vieuoju keliu. Kai ems sklypo savininkas netenka susisiekimo su vieuoju keliu, btinu sklypui naudoti pagal paskirt, jis turi teis reikalauti i kaimyn, kad jie leist jam susisiekti naudotis savo ems sklypais, kol bus paalinta klitis, neleidianti susisiekti. Gretim ems sklyp, kuriais nutiestas laikinas kelias, savininkams i anksto turi bti atlyginti dl kelio tiesimo atsirad nuostoliai. Taiau jeigu paties savininko tyiniais veiksmais buvo nutrauktas ems sklypo susisiekimas su vieuoju keliu, jis netenka teiss reikalauti ir kaimyn, kad ie susisiekti leist jam naudotis savo ems sklypais. Ginai dl i teisi gyvendinimo apimties sprendiami teisme. Teis reikalauti saugoti nuosavyb ems sklyp. ems savininkas turi teis reikalauti, kad valstybs institucijos, pareignai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys nepaeist jo nuosavybs teisi, nekliudyt jomis naudotis ir jas gyvendinti, taip pat turi teis kreiptis teism, kad bt apgintos jo teiss. Kartu su teismis ems savininkui kyla ir pareig bei prievoli savo teismis naudotis siningai, nepaeisti kit asmen teisi, statym ir postatymini akt norm. ems savininko teiss gali bti apribotos tiktai trimis atvejais: 1) paties savininko valia; 2) statymais; 3) teismo sprendimu. Kai kyla abejoni dl nuosavybs teiss apribojimo, visada laikoma, kad nuosavybs teis neapribota. (CK 4.39 str.) Pagrindins ems savinink, taip pat ir kit naudotoj pareigos yra tvirtintos ems statymo 21 straipsnyje: naudoti em pagal pagrindin naudojimo paskirt, naudojimo bd bei pobd; laikytis ems sklypui nustatyt specialij ems naudojimo slyg; gyvendinti teiss akt nustatytas ems, miko ir vanden apsaugos nuo uterimo, dirvoemio apsaugos nuo skyriuje erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad neblogt aplinkos ekologin bkl; nepaeisti kit ems naudotoj teisi bei vieojo intereso ir kt. Tos pareigos plaiau aikinamos kitame. 2.Privaios ems nuosavybs teis. 2.1. Teisiniai gijimo ir pasibaigimo pagrindai.

18

Privai em sudaro em, sugrinta ar kitaip statym nustatyta tvarka sigyta fizini ar juridini asmen, (iskyrus valstyb ir savivaldybes) nuosavybn. (ems statymo 4 str.). Privati em yra emtvarkos dokumentuose nurodoma esanti Lietuvos Respublikos ems fondo dalis, kuri nuosavybs teise priklauso pilieiams, juridiniams asmenims ir savivaldybms. Teis gyti nuosavyb privai em statym nustatyta tvarka gali Lietuvos Respublikos pilieiai ir juridiniai asmenys, savivaldybs, taip pat usienio valstybi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie atitinka europins ir transatlantins integracijos kriterijus (Konstitucijos 47 str.), bei usienio valstybi diplomatins ir konsulins atstovybs. Kartu su gyjama privaion nuosavybn eme pilieiams nuosavybs teise pereina ems sklype esantys vandenys ir mikas, medi ir krm eldiniai, daugiameiai sodiniai, taip pat privaios ems savininkui nuosavybs teise priklausantys melioracijos renginiai. Be to, pagal Civilin kodeks, kartu su ems sklypu savininkui pereina nuosavybn ir ant to ems sklypo esantys statiniai bei j priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu kitaip nenustatyta statymu arba sutartimi. Taiau statymas arba sutartis gali numatyti, kad kitas ems sklype esantis nekilnojamasis turtas kartu su ems sklypu savininko nuosavybn nepereina. Tada ems sklypo savininkui nustatomas ir tampa privalomas servitutas, t. y. teis naudotis ems sklypo savininko ems dalimi, reikalinga tokiam nekilnojamajam turtui eksploatuoti. Minta, kad nuosavybs teis privai em gali bti gyjama bendraisiais Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nurodytais pagrindais: sandoriais, paveldjimu, teismo sprendimu. Taiau btina atsivelgti tam tikrus statym nustatytus reikalavimus. ems sandoriai (pirkimo-pardavimo, main, dovanojimo) yra pagrindas gyti nuosavybs teis privai em tik tada, kai jie atitinka juos reglamentuojani statym ir postatymini akt reikalavimus. Pavyzdiui, gyjant nuosavybs teis privai ems kio paskirties em, pirkimopardavimo sandoriai turi bti sudaromi atsivelgiant statymo nustatyt pirmumo teis gyti toki em, o kai em perka usienio valstybi fiziniai ir juridiniai asmenys - slygas ir ribojimus, kuriuos nustat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo Konstitucinis statymas ir atitinkami Vyriausybs nutarimai. ems, kaip ir kito nekilnojamojo turto, paveldjimo pagrindus, slygas ir tvark nustato Civilinio kodekso normos. ems, paveldtos iki 1940 m. birelio 15 d., nuosavybs teis nustatoma pagal iki tos datos atskirose Lietuvos teritorijos dalyse galiojusius statymus. Civiliniame kodekse nustatyti ir specials reikalavimai nuosavybs teisei em paveldjimu gyti. Paveldtos ems sklypas per tris mnesius nuo paveldjimo teiss liudijimo idavimo turi bti registruotas Nekilnojamojo turto registre. Jeigu vien ems sklyp paveldi keli asmenys, is ems sklypas registruojamas vis primusi palikim asmen vardu, taiau turi bti nurodytos kiekvieno asmens bendrosios nuosavybs dalys. Kai em paveldi ne Lietuvos Respublikos pilieiai, o usienio valstybi fiziniai ar juridiniai asmenys, taip pat Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, jie gyja tiktai teis paveldt ems sklyp. Toks ems sklypas paveldimas statym ir Vyriausybs nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 5.75 straipsnyje nustatyta, kad jeigu em paveldi pdinis, kuris pagal Lietuvos statymus negali turti nuosavybs teiss em, jis gyja teis tik pinig sum, gaut pardavus paveldt em. em pagal pdinio pateikt paveldjimo teiss liudijim parduodama Vyriausybs nustatyta tvarka pdinio nurodytam pirkjui arba aukcione gauta suma imokama pdiniui atskaiius pardavimo ilaidas. Tokia privaios ems paveldjimo tvarka diskutuotina ES teiss ir Lietuvos Konstitucijos poiriu. Teismo sprendimu (nutartimi) nuosavybs teis privai em gyjama, kai isprstas ginas dl teiss, kai reikia nustatyti juridin reikm turint fakt apie gijim ems nuosavybs teiss gyjamja senatimi ir pan. Privaios ems nuosavybs teis pasibaigia, kai: 1) sudarytas ir registruotas ems perleidimo sandoris; 2) ems savininkas savo noru atsisak nuosavybs teiss valstybs naudai;

19

3) ems savininkas mirta ir nra nei testamentini, nei statymini pdini; 4) valstybei ipirkus privai em visuomens poreikiams; 5) ems nuosavybs teis nutraukiama teismo sprendimu. statymo nustatyta tvarka sudarytas ir registruotas ems perleidimo (pirkimo-pardavimo, main, dovanojimo) sandoris nutraukia buvusio savininko ems naudojimo teis. Jo nuosavybs teis pasibaigia sandor registravus nekilnojamojo turto registre. Kai ems savininkas savo noru atsisako nuosavybs teiss valstybs naudai arba mirta, nepaliks pdini nei testamento, arba ems nuosavybs teis nutraukiama teismo sprendimu, jo em paimama laisvos valstybins ems fond. Konkreiais statyme nustatytais atvejais privai em i savinink valstyb iperka visuomens poreikiams. Tada privaios ems nuosavybs teis pasibaigia ir pereina valstybei. Teismo sprendimu pagal suinteresuoto asmens iekin gali bti pripainti negaliojaniais ems perleidimo sandoriai. Tuo atveju teismas gali taikyti restitucij, t. y. atkurti nuosavybs teis buvusiam savininkui, ypa kai sandoris sudarytas paeidiant statym, apgauls, smurto, suklydimo, piktavaliko susitarimo su kita alimi ir kitais atvejais. Teismo sprendimu gali bti nutraukta ir ems nuosavybs, atkurtos pagal Piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statym, teis, jeigu pateikti suklastoti dokumentai arba kitaip paeisti statym nustatyti reikalavimai. Privaios ems nuosavybs teis teismo sprendimu gali bti nutraukta ir u veiksmus (neveikim), u kuriuos nustatyta baudiamoji arba administracin atsakomyb. Prie toki veiksm priklausyt savavalikas ems ugrobimas, ems naudojimo ir apsaugos reikalavim paeidimas, padars al visuomenei ir valstybei, tyinis dirvoemio, gamtos objekt ir itekli sunaikinimas arba sualojimas ir pan. Taiau privaios nuosavybs teis, kartu ir privaios ems nuosavybs teis negali bti keiiama arba panaikinama valstybs institucij ir vietos savivaldos institucij sprendimu. Tokia nuostata vadovaujasi ir teismai. Privaios ems nuosavybs teiss pasibaigimas sukelia tam tikr teisini padarini. Pirmiausia buvs ems savininkas netenka teiss naudotis ems sklypu, j valdyti ir juo disponuoti. Kai ems nuosavybs teis nutraukiama teismo sprendimu, pripainus negaliojaniu ems perleidimo sandor, panaikinus spendim atkurti nuosavybs teis em, taip pat dl neteist paties ems savininko arba kit asmen veiksm, kyla prievol atlyginti tokiu bdu padaryt al ir nuostolius. Be to, Civiliniame kodekse numatyti ir kitokie ems sklypo nuosavybs teiss praradimo padariniai. Asmeniui, teismine tvarka pripaintam praradusiu teis ems sklyp, atlyginama ant io ems sklypo esani ir jam nuosavybs teise priklausani statini vert, jeigu jam nesuteikta teis kitu teistu bdu (nustatant ems servitut ar pan.) naudotis ems sklypu. Jeigu sandoris, kuriuo remiantis buvo naudojamasi ems sklypu, teismine tvarka pripaintas negaliojaniu ne dl statini savininko kalts, statini savininkui atlyginama ems sklypo savininko lomis Civiliniame kodekse nustatyta tvarka. Jeigu naudojimosi ems sklypu sandoris pripastamas negaliojaniu teismine tvarka dl statini savininko kalts ir jam nesuteikta teis kitu teistu bdu naudotis ems sklypu, statinius j savininkas gali nusikelti. Kai nusikelti vis arba dalies statini nemanoma, ems sklypo savininko sutikimu neperkelti objektai gali bti perleisti treiajam asmeniui, ems sklypo savininkui arba nugriauti. Statiniai nukeliami arba nugriaunami savininko lomis, o statybins mediagos, likusios nugriovus statinius, yra statini savininko nuosavyb. Taiau statini savininkas privalo atlyginti nuostolius, atsiradusius dl neteisto ems sklypo valdymo ir naudojimo. Teis privai ems nuosavyb gyjama ir specialiais statym nustatytais pagrindais: gyjamja senatimi, atkuriant nuosavybs teis em ir suteikiant valstybin em privaion nuosavybn. 2.2.gyjamoji senatis.

20

Civiliniame kodekse gyjamosios senaties samprata suformuluota itaip: Fizinis ar juridinis asmuo, nesantis daikto savininku, bet siningai gijs daikt bei siningai, teistai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip sav valds nekilnojamj daikt ne maiau kaip deimt met arba kilnojamj daikt ne maiau kaip trejus metus, kai per vis valdymo laikotarp daikto savininkas turjo teisin galimyb realizuoti savo teis daikt, bet n karto ja nepasinaudojo, gyja nuosavybs teis t daikt". Pagal Civilinio kodekso nuostatas nuosavybs teis em gyjamja senatimi atsiranda esant ioms slygoms: 1) ems sklyp faktikai valdantis asmuo neturi buti jo savininkas; 2) ems sklypo valdymas gytas siningai; 3) ems sklypo valdymas gytas teistai; 4) ems sklypas nenutrkstamai valdomas ne maiau kaip 10 met; 5) ems sklypas valdomas neginytinai, t. y. savininkas nepasinaudojo galimybe gyvendinti savo nuosavybs teis t sklyp. ems, kaip nekilnojamojo turto, valdymas yra savarankika daiktin teis, kuri nesutampa su nuosavybs teise. Civiliniame kodekse skiriama daikto valdymo teis nuo nuosavybs teiss. Daikto faktinis valdymas yra tiktai pagrindas gyti jo nuosavybs teis gyjamja senatimi. Todl ems sklyp valdantis asmuo, kuris nori sigyti teis t sklyp gyjamja senatimi, neturi bti to sklypo savininkas. Be to, ems sklypo valdymas nelaikomas daiktine teise, kai faktinis sklypo valdytojas jo savininku arba valdytoju pripasta kit asmen. ems sklypo faktinis valdymas turi bti gyjamas j uvaldant arba perduodant valdymo teis siningai. Asmuo, gyjantis ems sklyp nuosavybn gyjamja senatimi, turi bti siningas jo gijjas, t. y. uvaldydamas ems sklyp jis turi bti pagrstai sitikins, kad niekas daugiau neturi teiss sklyp. Be to, asmuo privalo ilikti siningu valdytoju vis gyjamosios senaties laik ir net gydamas em nuosavybn gyjamja senatimi turi inoti, kad nra klii sigyti t em nuosavybn. Valdymas laikomas gytas siningai, kol nerodyta prieingai. Nesiningu valdymo gijimu laikomas toks gijimas, kai valdym gyjantis asmuo inojo arba privaljo inoti, kad jis neturi teiss tapti to ems sklypo valdytoju arba kad kitas asmuo turi daugiau teisi t ems sklyp. Jeigu ems sklypo valdymo teis gyjama per atstov, siningumo reikalaujama tiek i atstovo, tiek i atstovaujamojo. ems sklypo faktinis valdymas turi bti gyjamas teistai. Tai reikia, kad ems sklypas turjo bti uvaldomas arba jo valdymo teis perduodama nepaeidiant tuo metu galiojusi statym, postatymini akt ir sutari. Tuo remiantis ir turi bti rodinjamas ems sklypo valdymo teistumas. ems sklypo valdymas laikomas teistu, kol nerodyta prieingai. Neteistu yra laikomas per prievart arba slapta, arba kitokiu nesiningu ar neteistu bdu gytas valdymas. ems sklypo valdymas laikomas nenutrkstamu, kai asmuo j vald kaip sav ne maiau kaip 10 met nuo valdymo gijimo momento iki nuosavybs teiss j gijimo. Jeigu per t laik ems sklypo valdymas vienam i kito perjo keliems asmenims ir kiekvieno valdymas atitiko mintus Civilinio kodekso norm reikalavimus, t asmen valdymo laikas skaiiuojamas kartu. ems sklypo valdymo praradimas be valdytojo valios gyjamosios senaties nenutraukia, jeigu valdymas buvo sugrintas per metus. ems sklypo valdymo teistumas turi bti neginijamas, t. y. kai per vis valdymo laikotarp savininkas to valdymo neginijo, turjo teisin galimyb gyvendinti savo teis t sklyp, bet ja n karto nepasinaudojo. Taiau jeigu savininkas dl koki nors prieasi neturjo teisins galimybs gyvendinti savo teiss ems sklyp, gyjamosios senaties termino skaiiavimas sustabdomas tuo laiku, kol egzistuoja ta klitis. Kai ems sklypo kartu su priklausiniais ir kitu susijusiu nekilnojamuoju turtu faktinis valdymas atitinka visas prie tai mintas slygas, valdytojo praymu ir statym nustatyta tvarka forminama jo nuosavybs teis sklyp. gyjamoji senatis yra juridinis faktas, t. y. pagrindas atsirasti ems nuosavybs teisei. Kaip ir kiekvienas juridinis faktas, kilus ginui jis nustatomas ir rodinjamas teisme.

21

Teism praktikoje buvo suformuota ir etoji nuosavybs teiss em gijimo gyjamja senatimi slyga siningo valdymo registracija, t. y ems valdymas turjo bti registruotas Viejame registre. .(Lietuvos Aukiausiojo Teismo-toliau LAT ,civilin byla Nr 3k-3-535/2008) Tokiu keliu nujusi teism praktika realiai apribojo asmens teis gyti nuosavybs teis gyjamja senatimi ir pagrind pavert praktikai neveikianiu. Taiau toki yding teism praktik pakeit Lietuvos Aukiausiasis Teismas, kuris 2011-0223 nutartyje, priimtoje civilinje byloje Nr. 3K-7-67/2011, pasisak, kad nuosavybs teis gali bti pripainta ir nesant valdymo fakto registracijos. Registracijos nebuvimas dar nereikia, kad nebuvo faktinio naudojimosi ir valdymo. Asmeniui turi bti suteikta galimyb rodyti, kad valdymas atitiko statymo nuostatas ir kad asmuo gyjamja senatimi gijo nuosavybs teis. Registracijos reikalavimas gyjamosios senaties institut pavert neveikianiu, todl toks reikalavimas buvo neteistas. 2.3.Nuosavybs teisi em atkrimas. Piliei nuosavybs teisi em atkrimas yra savarankikas istorikai susiklosts nuosavybs teiss gijimo pagrindas. Tai ilgas istorinis laikotarpis, kuris Lietuvoje prasidjo dar 1991 m. primus special statym ir trunka jau daugiau kaip 20 met. Be to, teism praktika patvirtina, kad daugja gin dl nuosavybs teisi em atkrimo, j matomai bus ir ateityje, nes pagal ms statymus yra galimas proceso atnaujinimas paaikjus naujoms aplinkybms arba dl procesini paeidim ios kategorijos bylose, todl siteisj teism sprendimai gali bti peririmi i naujo. Tokiu bdu, is nuosavybs teiss em gijimo pagrindas bei j reglamentuojantieji statymai, taip pat teismin j taikymo praktika turs iliekamj vert ir ateityje. Piliei nuosavybs teisi em ir kit nekilnojamj turt atkrim reglamentuoja: Piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statymas 1 ir ems reformos statymas2. i statym gyvendinimo tvark papildomai reglamentuoja atatinkami Vyriausybs nutarimai. Laiko atvilgiu minti statymai taikomi emei ir kitiems nuosavybs objektams, kurie buvo gyti nuosavybs teise iki 1940 m. birelio 15 d., pagal tuo metu galiojusius Lietuvos Respublikos statymus. Tai istorinis atskaitos takas, nes nuo tos datos Soviet Sjungos kariuomen okupavo Lietuv ir po to pagal SSRS ir LSSR statymus em ir kitas nekilnojamasis turtas buvo neteistai nacionalizuoti arba kitaip nusavinti. Vadinasi, ems savininkai arba j teisi permjai privalo rodyti, kad nuosavybs teis em ir kit nekilnojamj turt jie gijo iki 1940 m. birelio 15 dienos. Tokia ivada iplaukia i 1997 m. statymo preambuls, 1 straipsnio, Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) 1990 m. Kovo 11d. Akto, Konstitucinio Teismo nutarim ir teism praktikos ios kategorijos bylose. Yra buv atvej, kai pagal mint 'statym pilieiams buvo atkuriama nuosavybs teis, gyta po nacionalizacijos t. y. po 1940 m. liepos 22 d., vokiei okupacijos metais arba net 1945-1948 m. - iki kolektyvizacijos pradios. Tai neteisinga praktika, nes nurodytu laikotarpiu Lietuva jau buvo okupuota ir galiojo okupaciniai statymai. Be to, atkreiptinas dmesys, kad 1940 m. liepos 22 d. aktu visa em buvo nacionalizuota ir pripainta valstybs nuosavybe, o kai kuriems pilieiams tiktai suteikta teis naudotis iki 30 ha ems sklypais. Nuo tos datos pilieiai gijo ne nuosavybs, bet ems sklypo naudojimo teis, dl to jiems naudotos ems nuosavybs teis pagal mintus statymus neatkuriama. Dani atvejai, kad ems savininkas mir gerokai prie Soviet Sjungos okupacij ir nepaliko testamento. Tada btina nustatyti, kuris i statymini pdini prim palikim ir paveldjo em iki 1940 m. birelio 15 d. pagal tuo metu Lietuvos Respublikoje galiojusius statymus. Tai nustatyti nra lengva, nes reikia taikyti iki SSRS okupacijos Lietuvoje galiojusius statymus, kurie tam tikrose Lietuvos teritorijos dalyse paveldjimo santykius reguliavo nevienodai, Pavyzdiui, centrinje Lietuvos dalyje galioj Rusijos civiliniai statymai nustat, kad po 1922 m. mirus turto1 2

Valstybs inios.1997, Nr 65-1558. Valstybs inios.1997, Nr 69-1735.

22

savininkui liks sutuoktinis turjo teis gauti 1/4 mirusiojo turto. Jeigu mirusysis nepaliko vaik arba tiesiogini pdini, liks sutuoktinis galjo gauti 3/4 turto. Taiau jis turjo teis tiktai t turt valdyti iki gyvos galvos arba iki naujos santuokos sudarymo. O Unemunje (Suvalkijoje) ir Klaipdos krate galiojs Pranczijos (Napoleono) kodeksas tokius dalykus nustat kitaip. Prie tai ivardyt statym sistemos taikym subjekt ir objekt bei laiko atvilgiu btina atriboti nuo atitinkam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso norm, reguliuojani turto ireikalavim i svetimo neteisto valdymo, taikymo. Kartais teismai neatsivelgia tai, kad ios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos nuosavybs santykiams, kylantiems i teiss atkurti nuosavyb ilikus nekilnojamj turt, netaikomos. Tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas ieina i savininko valdymo be jo valios (pvz., karo metais savinink priverstinai iveus darbams Vokietij, jo gyvenamj nam um kiti asmenys), nuosavybs teis ginama remiantis ne iais statymais, bet atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, reguliuojaniomis turto ireikalavim i svetimo neteisto valdymo (vindikacinis iekinys). Tokia ivada darytina remiantis Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus kolegijos 1994 m. balandio 18 d. nutartimi, priimta dl Vilkavikio rajono apylinks teismo sprendimo civilinje byloje Nr. 2-569 1994 m. Teiss atkurti nuosavyb i em subjektai yra Lietuvos Respublikos valstyb ir jos pilieiai. Valstyb atstovauja ios institucijos: Nacionalin ems tarnyba prie ems kio ministerijos, Savivaldybs administracijos direktorius ar kita Vyriausybs galiota institucija. Nuosavybs teiss nekilnojamj turt atkuriamos Lietuvos Respublikos pilieiams: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems mirs turto savininkas testamentu paliko savo turt, nepaisant to, kad testamente nra duomen apie ems ar kito nekilnojamojo turto palikimo fakt, o iems mirus, j sutuoktiniui, tvams (tviams), vaikams (vaikiams) ar i asmen sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mir ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (19391990 metais) emigravo usien ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybs, prim kitos alies pilietyb, sutuoktiniui, tvams (tviams), vaikams (vaikiams), jei ie asmenys yra Lietuvos Respublikos pilieiai, jiems tenkani ilikusio nekilnojamojo turto dal; 4) turto savininko vaiko (vaikio), kuris yra mirs, sutuoktiniui, vaikams (vaikiams) mirusiajam tenkani ilikusio nekilnojamojo turto dal; 5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant statymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimopardavimo, dovanojimo ar kitokiu raytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybs teisi permjai testamentu paliko turt. Norintys atkurti nuosavybs teises pilieiai turi kreiptis teism dl juridin reikm turinio fakto nustatymo. Jeigu 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti pilieiai, kurie nustatytu laiku buvo padav praymus atkurti nuosavybs teises, yra mir, nuosavybs teiss atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos pdiniui, jeigu is yra Lietuvos Respublikos pilietis. Pirmoje dalyje nurodyti pilieiai teis atkurti nuosavybs teises ilikus nekilnojamj turt iki 2001 m. gruodio 31 d. gali perleisti notarikai patvirtinta sutartimi savo vaikams (vaikiams), tvams (tviams), sutuoktiniui bei vaikaiiams, jeigu ie yra Lietuvos Respublikos pilieiai. Neatsivelgiant piliei, kurie pagal sutart dl teiss perleidimo gijo teis atkurti nuosavybs teises miesto em, skaii, ios teiss jiems atkuriamos tokiomis pat slygomis ir tvarka, kaip jos bt atkuriamos i teisi perleidjui. Ketvirtame punkte nurodytiems pilieiams atkuriamos nuosavybs teiss turto savininko mirusiam vaikui (vaikiui) tenkani ilikusio nekilnojamojo turto dal. Jeigu kiti turto savininko vaikai (vaikiai), j sutuoktiniai ir vaikai (vaikiai) yra taip pat mir arba io statymo nustatytais terminais nepateikia praymo atkurti nuosavybs teises, piliei praymu gali bti atkuriamos nuosavybs teiss vis savininko ilikus nekilnojamj turt.

23

Nuosavybs teiss atkuriamos nekilnojamj turt: 1) em; 2) mikus; 3) vandens telkinius; 4) kins-komercins paskirties pastatus bei j priklausinius; 5) gyvenamuosius namus bei j priklausinius. Nuosavybs teisi atkrimo tvark reglamentuoja minti statymai, ji skiriasi atsivelgiant tai kaimo ar miesto vietovje yra em, mikas ar vandens telkinys. Pilieiai, pageidaujantieji atkurti nuosavybs teis em, privalo pateikti statymo nustatyta tvarka ir terminais nuosavybs teis patvirtinanius dokumentus ir praymus Nuosavybs teises patvirtinantys dokumentai yra iraai i hipotekos knyg, jei i nra turto perleidimo sutartys, teism sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybini archyv iduoti paymjimai, testamentai ar kiti Vyriausybs nustatyti dokumentai. Pilieiai, kuri dokumentai, patvirtinantys nuosavybs teises ilikus nekilnojamj turt bei patvirtinantys giminysts ry, neiliko, turi teis dl nuosavybs teisi bei giminysts ryio nustatymo kreiptis teism Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka Nuosavybs teiss atkuriamos pilieiams, kuri praymai atkurti nuosavybs teises nekilnojamj turt pateikti statymo Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg nustatytais terminais ir io statymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodio 31 d. Pilieiams, praleidusiems nustatyt termin dl prieasi, kurias teismas pripasta svarbiomis, praleistas terminas gali bti atnaujinamas.3 Piliei, kuri praymai atkurti nuosavybs teises nekilnojamj turt pateikti po 1993 m. rugsjo 10 d., nuosavybs teiss ilikus nekilnojamj turt atkuriamos grinant em, mik natra arba atlyginama Lietuvos Respublikos piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statyme nurodytais bdais, iskyrus pinigais, jeigu iki praymo padavimo dienos nuosavybs teiss turt neatkurtos kitiems pilieiams. Pilieiams, kurie atsisako jiems perduodamo naujo ems sklypo individualiai statybai bei kitai paskiriai, u ems sklyp kompensuojama pinigais nepaisant praymo atkurti nuosavybs teises nekilnojamj turt pateikimo dienos, jeigu is praymas pateiktas nustatytais terminais. Kartu su praymu atkurti nuosavybs teises pateikiamas pilietyb patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybs teises bei giminysts ry su savininku patvirtinantys dokumentai. Pilieiai, padav praymus atkurti nuosavybs teises nekilnojamj turt, bet nepateik nuosavybs teises bei giminysts ry su savininku patvirtinani dokument, iuos dokumentus iki 2003 m. gruodio 31 d. turi pateikti valstybs institucijoms. Pilieiams, praleidusiems nustatyt termin dl prieasi, kurias teismas pripasta svarbiomis, praleistas terminas gali bti atnaujinamas. Jeigu pilieiai iki nurodytos datos kreipsi teism dl juridin reikm turinio fakto nustatymo, o teismo sprendimas, nustatantis juridin reikm turint fakt, priimtas po nurodytos datos, laikoma, kad pilieiai nuosavybs teises patvirtinanius dokumentus pateik. Kaimo vietovje nuosavybs teis em, mik ir vandens telkin i viso atkuriama ne didesn kaip 150 ha plot statymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka. em, mikas ir vandens telkinys paprastai grinami turtoje vietoje natra, jeigu pagal statymo 12 straipsn neturi bti iperkami valstybs. Kai em iperkama valstybs, savininkui kompensuojama lygiaveriu ems sklypu pagal parengt ir patvirtint ems reformos emtvarkos projekt. Natra gali bti grinama ir em, apsodinta arba apaugusi miku, o jei pilietis atsisako imti tok ems sklyp, jam valstyb kompensuoja pagal statymo 16 straipsn. Mikas ir vandens telkinys taip pat grinamas natra turtoje vietoje. Jeigu pilieiui grinamas mikas ir vandens telkinys neilik, tai jo pageidavimu grinamas ems plotas, kuriame buvo neiliks mikas ar vandens telkinys, arba valstyb jam atlygina pagal statymo 16 straipsn. Nuosavybs teiss natra iki 3 ha ems kio naudmen atkuriamos prie vienkiemi ir 19401990 m. ginkluoto pasiprieinimo dalyvi-kari savanori tviki sunaikint sodyb, kurios yra3

Lietuvos Respublikos piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statymas, 1997.

24

gyventoj asmeniniam kiui, tarnybinms daloms ir valstiei kiui skirtoje teritorijoje, i vienkiemi ir sunaikint sodyb savinink pageidavimu, o likusi sklypo dalis iperkama valstybs. statymas numat atvejus, kada ems sklypas, kur savininkas nori atgauti natra, yra skirtas arba naudojamas gyventoj asmeniniam kiui arba valstieio kiui. Tad kitoje vietoje i laisvos valstybins ems fondo jam gali bti skiriamas 30 procent didesnis ems sklypo plotas toje vietovje, kuri apima ems reformos emtvarkos projektas. Jeigu pilieiai, kuriems tokiose teritorijose atkuriamos nuosavybs teiss, yra 1918-1920 m. nepriklausomybs kov kariai, savanoriai, pasiprieinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar Vyio Kryiaus ordinu apdovanoti asmenys, j sutuoktiniai, tvai (tviai), vaikai, jiems silomas ems sklypas padidinamas iki 100 procent. statymas panaikino ir buvusius ribojimus grinti em, kurioje veisti pramoniniai sodai, uogynai ir medelynai, natra, taip pat em, kuri naudojama fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybs teise turim statini (statom ar pastatyt), taip pat poilsiaviei pastat ir statini eksploatacijai, kuri nepriskirta prie valstybs iperkamos ems. Sugrintos emes savininkai atsiskaito su ems naudotojais Vyriausybs nustatyta tvarka. Pilieiai, kuriems em, mikas ar vandens telkinys yra grinami natra arba perduodamas nuosavybn neatlygintinai lygiavertis ems sklypas, privalo laikytis specialij ems, miko ir vandens telkinio naudojimo ir apsaugos slyg. Be to, em, mikai ir vandens telkiniai saugomose teritorijose pilieiams grinami tik ribotam tiksliniam naudojimui, laikantis Saugom teritorij statymo reikalavim ir ribojim. Nuosavybs teiss miesto em atkuriamos statymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka ir Vyriausybs nustatyto dydio. Nuosavybs teiss em, kuri iki 1995 m. birelio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos iais bdais: 1) grinant natra laisv (neustatyt) em turtoje vietoje pilieiui bendrosios nuosavybs teise, taip pat pilieiui, nuosavybs teise turiniam pastatus ar teritorij planavimo dokumentuose nustatyt rib ems sklyp, jeigu tas sklypas neiperkamas valstybs; 2) perduodant nuosavybn neatlygintinai pilieiui, turiniam nuosavybs teise gyvenamj nam arba kitus pastatus ne jo nuosavybje turtoje emje, kuri jis naudoja prie i statini arba kitai paskiriai (darui, sodui ir kt.) pagal teritorij planavimo dokumentuose nustatytas ribas ir plotus; 3) perduodant nuosavybn neatlygintinai pilieiui nauj Vyriausybs nustatyta tvarka rengt arba nerengt ems sklyp, Vyriausybei patvirtinus jo dyd tame mieste, kuriame buvo turtoji em. Taiau visais atvejais pilieiams nuosavybn neatlygintinai neperduodama em, kuri yra Kuri nerijos nacionalinio parko teritorijoje, be to, naujas rengtas arba nerengtas ems sklypas dar ir Vilniaus, Kauno, Klaipdos, iauli, Panevio, Alytaus, Marijampols, Druskinink, Palangos ir Birtono miest teritorijose. Minimalus nuosavybn neatlygintinai perduodamo ems sklypo miestuose dydis - 0,04 ha, maksimalus - 0,2 ha. Nuosavybs teises nurodyt miest teritorijose esani em, i miest savivaldybms priskirt po 1995 m. birelio 1 d., atkuriamos kaip ir kaimo vietovje esani em statymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu ji neiperkama valstybs. em gali bti negrinama ir iperkama valstybs ir u j atlyginant pagal io statymo 16 straipsn, jeigu ji: 1) uimta valstybs ir savivaldybs keli; aerodrom (j sra ir ems plotus tvirtina Vyriausyb); uimta karini dalini ir skirta valstybs sienos apsaugai (ems plotus ir j ribas tvirtina Vyriausyb); yra naudingj ikasen naudojam telkini teritorijoje; 2) kaimo vietovje ir po 1995 m. birelio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal statymus yra uimta: nam vald (sodyb) sklyp; valstybini staig ir organizacij bei visuomenins paskirties pastatams ir renginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikaling sklyp, iskyrus

25

poilsiaviei pastat ir statini uimtus ems sklypus; kit visuomens poreikiams naudojam teritorij (gatvi, aiki, skver, kapini, vandenviei, papldimi ir kt.); yra suteikta individuali gyvenamj nam statybai. i ems sklyp (teritorij) plotai ir ribos nustatomi emtvarkos projektuose; 3) iki 1995 m. birelio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal statymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra uimta: pastatams, statiniams ar renginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikaling ems sklyp; kit naudojam ar nauj infrastruktros objekt. 4) uimta sodinink bendrij sod; 5) yra valstybini rezervat, nacionalini ir regionini park rezervat, Kuri nerijos nacionalinio parko teritorijoje; 6) pagal statymus sigyta privaion nuosavybn; 7) pagal statymus suteikta ir naudojama gyventoj asmeniniam kiui, taip pat suteikta tarnybinms daloms. ios ems sklyp dydiai ir j ribos nustatomi naujai parengtuose ems reformos emtvarkos projektuose; 8) suteikta kaimo vietovje mokslo ir studij institucijoms, i institucij steigtoms vieosioms staigoms, organizuojanioms praktin mokym ir tyrimus, profesinio mokymo, valstybinms socialins globos bei rpybos staigoms ir pan. 9) yra su rengtais tvenkiniais, pramonins uvininkysts tvenkiniais (skaitant utvankos rengini uimt em). 10) pagal statymus suteikta ir naudojama valstiei kiui, jeigu i em jos naudotojui buvo leista pirkti ir u j sumokti pinigai ar valstybs vienkartins imokos; 11) yra valstybini park ir valstybini draustini teritorijose, ypa vertingose ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu poiriais. i teritorij ribas nustato Vyriausyb; 12) uimta gyvenamj nam, j dali, but, kurie pagal io statymo 15 straipsn priskirti valstybs iperkamiems. i ems sklyp, j dali plotai ir ribos nustatomi teritorij planavimo dokumentuose; 13) iki 1995 m. birelio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir yra uimta park. i park ribas ir plotus nustato Vyriausyb. em i piliei, kuriems teismo sprendimu atnaujinti io statymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai, taip pat iperkama valstybs. U iperkam em atlyginama pagal io statymo 16 straipsn, jeigu ji: 1) pagal statym nustatyta tvarka patvirtintus ems reformos emtvarkos projektus uimta suprojektuot, numatom perduoti neatlygintinai nuosavybn kitiems pilieiams ems sklyp; 2) iki 1995 m. birelio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, kur buvo likusi ri sistema, ir pagal nustatyta tvarka savivaldybs administracijos direktoriaus patvirtintus ems sklyp planus numatoma grinti pilieiams, kurie praymus atkurti nuosavybs teises ir nuosavybs teises bei giminysts ry su savininku patvirtinanius dokumentus pateik iki sprendimo dl i plan patvirtinimo primimo. U valstybs iperkam ilikus nekilnojamj turt pilieiams atlygina valstyb. Kai valstyb atlygina pilieiams u nekilnojamj turt, kuris pagal statym negrinamas natra, laikomasi negrinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama u valstybs iperkam turt, lygiavertikumo principo.4 Kai atlyginama u valstybs iperkam nekilnojamj turt ir u nekilnojamj turt, kurio io statymo nustatytais atvejais pilieiai nepageidauja susigrinti natra, atlyginimas (perduodam neatlygintinai nuosavybn ems, miko, vandens telkinio vert, mokam pinig suma, iduodam vertybini popieri skaiius) apskaiiuojamas pagal Vyriausybs patvirtint vertinimo metodik, atsivelgiant reali iperkamo turto ir perduodamo kito turto vert atlyginimo metu.4

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinje byloje Nr. A- 1539- 525-10.

26

U valstybs iperkam em, mikus ir vandens telkinius valstyb pilieiams atlygina iais bdais: 1) perduodama lygiavert ems, miko ar vandens telkinio plot. U miesto teritorijoje esani em (iskyrus u miesto teritorijoje turt mik) miku neatlyginama; 2) skaitymu panaikindama pilieio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto nusavinimo iki sprendimo dl nuosavybs teisi atkrimo dienos; 3) vertybiniais popieriais; 4) perduodama neatlygintinai nuosavybn lygiavert turtajam nauj ems sklyp individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovse, kur buvo turtoji em, lygiavert turtajam ems sklyp prie nuosavybs teise turim pastat (nepaisant turtos ems vietos). Vyriausybs nustatyta tvarka pilieio pageidavimu lygiavertis turtajam naujas ems sklypas individualiai statybai gali bti perduotas neatlygintinai nuosavybn kituose, negu buvo turtas ems sklypas, miestuose bei kaimo vietovse, iskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipdos, iauli, Panevio, Alytaus, Marijampols, Druskinink, Palangos, Birtono ir Neringos miestus; 5) pinigais. Piliei praymus atkurti nuosavybs teises em, mik ir vandens telkinius nagrinja ir sprendimus priima Nacionalin ems tarnyba prie ems kio ministerijos. Piliei praymus inagrinti ir priimti sprendimus dl nuosavybs teisi atkrimo Nacionalin ems tarnyba privalo per 6 mnesius nuo dokument, patvirtinani nuosavybs teis