01 energotrain ta8 mechaninis vėdinimas v1...

STATYBOS TAISYKLĖS „VĖDINIMAS“

© LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 1 /38

STATYBOS TAISYKLĖS

MECHANINIO VĖDINIMO SISTEMŲ ĮRENGIMO DARBAI. KINTAMOJO ORO SRAUTO VĖDINIMO SISTEMŲ ĮRENGIMAS

(A ir aukštesnės energinio naudingumo klasės pastatams)

V1_161215 (PROJEKTAS)

(Šis dokumentas yra Statybos taisyklių PROJEKTAS)

DĖMESIO: Prieš naudojant šį dokumentą, būtina susipažinti su STATAI sistemos naudojimo taisyklėmis http://www.statybostaisykles.lt/privatumo_politika ir jų laikytis

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA

VILNIUS 2016



Parengė:

Darbo vadovas: dr. Lina Šeduikytė

Recenzavo: G.Andriukaitienė L.Gagytė V. Stasiulis P.Banaitis V.Šukys E.Natkevičius A.Reklaitis Teikė medžiagą: UAM „AMALVA“ UAB „Pentacom“

TURINYS

I. SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS ................................................................................ 4

II SKYRIUS. NUORODOS .......................................................................................................... 4

III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS .................................................................................. 5

IV SKYRIUS. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS ESMINIAI REIKALAVIMAI .......... 6

5. Darbuotojų mokymas ir instruktavimas ................................................................................... 6

6. Asmeninės apsaugos priemonės .............................................................................................. 7

7. Saugos reikalavimai naudojant kopėčias .................................................................................. 7

8. Saugos reikalavimai naudojant darbo priemones ..................................................................... 7

9. Saugos reikalavimai tvarkant atliekas ...................................................................................... 8

V SKYRIUS. KINTAMOJO ORO SRAUTO VĖDINimo sistemŲ ĮRENGIMAS .......................... 8

13. Kintamojo oro srauto vėdinimo sistemos................................................................................. 8

14. Vėdinimo įrenginio montavimas .............................................................................................11

15. Ortakių tinklo įrengimas ........................................................................................................16

16. Difuzoriai, jų rūšys ir montavimas ..........................................................................................27

17. Sklendės, su elektrine pavara, montavimas .............................................................................28

18. Triukšmo slopintuvo montavimas ..........................................................................................32

19. Elektrinės dalies montavimas .................................................................................................32

VI SKYRIUS. KOKYBĖS KONTROLĖ ..................................................................................... 37

20. Kokybės kontrolė ..................................................................................................................37



I. SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Ši technologinis aprašas taikomas įrengiant pastatų mechaninio vėdinimo sistemas, taupančias

energiją. 2. Aprašas suderintas su STR 2.09.02:2005 “Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas”, kitais

Lietuvoje ir Europos sąjungoje galiojančiais norminiais dokumentais ir gamintojų rekomendacijomis.

II SKYRIUS. NUORODOS

3. Statybos taisyklės parengtos laikantis šių norminių dokumentų ir standartų: 3.1. statybos techninį reglamentą STR 2. 01.01 (01):2005 “Esminis statinio reikalavimas.

Mechaninis atsparumas ir pastovumas” (Žin., 2005, Nr. 115-4195); 3.2. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė

sauga“ (Žin., 2000, Nr. 17-424); 3.3. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena,

sveikata, aplinkos apsauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-215); 3.4. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(4):2008 „Esminiai statinio reikalavimai.

Naudojimo sauga“ (Žin., 2008, Nr. 1-34); 3.5. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(5):2008 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga

nuo triukšmo“ (Žin., 2008, Nr. 35-1256); 3.6. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(6):2008 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos

taupymas ir šilumos išsaugojimas“ (Žin., 2008, Nr. 35-1255); 3.7. statybos techninį reglamentą STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ (Žin.,

2004, Nr. 54-1851); 3.8. respublikines statybos normas RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“ (Žin.,1994, Nr. 24-

394); 3.9. higienos normą HN 50:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami

dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose“ (Žin., 2004, Nr. 45-1490);

3.10. higienos normą HN 51:2003 „Visa žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose“ (Žin., 2004, Nr. 45-1490);

3.11. higienos normą HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“ (Žin., 2004, Nr. 45-1485);

3.12. Lietuvos standartą LST EN 832+AC:2000 „Šiluminės pastatų charakteristikos. Energijos sąnaudų šildymui apskaičiavimas. Gyvenamieji pastatai“;

3.13. Lietuvos standartą LST EN 1363-1:2002 „Atsparumo ugniai bandymai. Bendrieji reikalavimai“;

3.14. Lietuvos standartą LST EN 1366-1:2000 „Pagalbinių įrenginių atsparumo ugniai bandymai. 1 dalis. Kanalai“;

3.15. Lietuvos standartą LST EN 1366-2:2000 „Pagalbinių įrenginių atsparumo ugniai bandymai. 2 dalis. Priešgaisrinės sklendės“;

3.16. Lietuvos standartą LST 1678:2001 „Pastatų vėdinimas. Patalpos vidaus aplinkos projektavimo reikalavimai“;

3.17. Lietuvos standartą LST EN ISO 7726:2002 „Šiluminės aplinkos ergonomika. Fizinių dydžių matavimo priemonės“;



3.18. Lietuvos standartą LST L ENV 12097:2001 „Pastatų vėdinimas. Ortakių tinklas. Ortakių tinklo komponentams keliami reikalavimai, siekiant palengvinti tokių tinklų priežiūrą“;

3.19. Lietuvos standartą LST EN 12599:2001/AC:2002 „Pastatų vėdinimas. Atiduodamų naudoti sumontuotų vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų bandymo metodikos ir matavimo metodai“;

3.20. Lietuvos standartą LST EN 13501-1:2002 „Statybos gaminių ir statinio elementų klasifikavimas pagal degumą. 1 dalis. Klasifikacija pagal degumo bandymų duomenis“;

3.21. Lietuvos standartą LST EN 14336:2004 „Pastatų šildymo sistemos. Vandeninių šildymo sistemų įrengimas ir priėmimas eksploatuoti“;

3.22. Lietuvos standartą LST EN 26184-1:2000 „Apsaugos nuo sprogimo sistemos. 1 dalis. Degiųjų dulkių sprogumo ore rodiklių nustatymas“ (ISO 6184-1:1985);

3.23. Lietuvos standartą LST EN 26184-2:2000 „Apsaugos nuo sprogimo sistemos. 2 dalis. Degiųjų dujų sprogumo ore rodiklių nustatymas“ (ISO 6184-2:1985);

3.24. Lietuvos standartą LST EN 26184-3:2000 „Apsaugos nuo sprogimo sistemos. 3 dalis. Degalų ir oro mišinių, išskyrus dulkių ir oro bei dujų ir oro mišinius, sprogumo rodiklių nustatymas“ (ISO 6184-3:1985);

3.25. Lietuvos standartą LST EN 26184-4:2000 „Apsaugos nuo sprogimo sistemos. 4 dalis. Sprogimo slopinimo sistemų veiksmingumo nustatymas“ (ISO 6184-4:1985);

3.26. „Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisykles“ (Žin., 1999, Nr. 112-3270); 3.27. „Bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles“ (Žin., 2005, Nr. 26-852); 3.28. „Įrenginių šilumos izoliacijos įrengimo taisykles (Žin., 2005, Nr. 9-299). 3.29. www.statybostaisykles.lt naudojimosi taisyklės.

III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS 4. Statybos taisyklėse naudojamos sąvokos ir jų apibrėžimai: 4.1. energijos sąnaudos – išmatuotas panaudotos energijos kiekis; 4.2. jaučiamoji oro kokybė – subjektyvus oro kokybės pojūtis. Jaučiamoji oro kokybė vertinama

pagal tai, kiek nuošimčių žmonių gali būti nepatenkintų patalpos oro kokybe; 4.3. jaučiamoji temperatūra – tokia tolygios temperatūrinės aplinkos temperatūra, kai žmogaus

šilumos mainai spinduliavimu ir konvekcija yra tokie patys kaip realioje nevienodos temperatūros aplinkoje;

4.4. kintamo oro srauto sistema – sistema, kurios debitas yra keičiamas pagal šilumos, aušinimo ar švaraus oro poreikį; trumpinys - VAV (angl. Variable Air Volume);

4.5. kolektorius – vienodo skerspjūvio ortakio dalis, prie kurios jungiamos atšakos; 4.6. mechaninis vėdinimas – vėdinimas, naudojant ventiliatorius; 4.7. normalios eksploatacijos sąlygos – sąlygos, atitinkančios technologinių procesų ir pastatų

eksploatavimo taisykles; 4.8. normali veikla – veikla, vykstanti normaliomis naudojimo sąlygomis, patalpose, kurioms

taikomas šis Reglamentas; 4.9. normalios lauko sąlygos – sąlygos projektinių lauko oro parametrų ribose; 4.10. nuolatinio žmonių buvimo vieta – patalpa, kur žmogus būna be pertraukos ilgiau kaip dvi

valandas; 4.11. oras:

4.11.1. lauko – įtekantis į sistemą arba tiesiogiai į patalpą neapdorotas pastato aplinkos oras; 4.11.2. tiekiamas – kokiu nors būdu apdorotas įtekantis į patalpą ar sistemą oras;



4.11.3. patalpos – oras patalpoje arba jos veiklos zonoje; 4.11.4. pertekantis – oras iš vienos patalpos į kitą patalpą pertekantis per angas arba tiekiamas

vėdinimo sistemomis; 4.11.5. ištraukiamas –oras, paliekantis šalinamas iš patalpą; 4.11.6. šalinamas – išmetamas į atmosferą oras; 4.11.7. recirkuliuojantis – gražintas į oro apdorojimo įrangą ištrauktas oras;

4.12. oro kokybės kategorija: 4.12.1. šalinamo oro – išmetamo į atmosferą oro užterštumo apibūdinimas; 4.12.2. ištraukiamo oro – nevalyto ištraukiamo iš patalpos oro užterštumo apibūdinimas; 4.12.3. patalpos oro – patalpos oro švarumo apibūdinimas.

4.13. oro kondicionavimas – oro paruošimo procesas, kai patalpoje automatiškai palaikomi iš anksto numatyti mikroklimato parametrai (oro temperatūra, santykinė drėgmė, judrumas ir kt.);

4.14. oro užtvara – į patalpą plūstančio lauko oro sulaikymo įranga vėdinimo sistemos pučiamu oru. Užtveriamojo tipo užtvara – sulaikanti lauko orą dinaminiu pučiamo oro poveikiu. Pripildomojo tipo – sulaikanti aukštesniu tambūro oro slėgiu;

4.15. žemesnės temperatūros palaikymo režimas – patalpos mikroklimato režimas, kai šilumos srautas valdomas taip, kad patalpose būtų palaikoma žemesnė nei norminė vidaus oro temperatūra;

4.16. šaltasis laikotarpis – šaltesnysis metų laikotarpis, apribotas datomis, kai lauko oro temperatūros metinės eigos kreivė, sudaryta pagal daugiamečių stebėjimų duomenis, pereina per 10 oC vertę;

4.17. šildymas – teigiamos, aukštesnės už lauko, vidaus temperatūros palaikymas patalpose arba jų atskirose dalyse;

4.18. šiltasis laikotarpis – šiltesnysis metų laikotarpis, apribotas datomis, kai lauko oro temperatūros metinės eigos kreivė, sudaryta pagal daugiamečių stebėjimų duomenis, pereina per 10 oC vertę;

4.19. švarus oras – oras, kuris užterštas mažiau nei leidžiama pagal visuomenės sveikatos priežiūros dokumentų reikalavimus;

4.20. vėdinimas – patalpų oro kokybės gerinimas ir jos palaikymas keičiant patalpų orą; 4.21. veiklos zona – patalpos dalis, skirta normaliai veiklai ir kurioje turi būti palaikomi

reikiami oro parametrai. Jei specialiai nėra numatyta kitaip – erdvė nuo 0,05 iki 1,8 m virš grindų, kurios vertikalios ribos nuo vidinių ir lauko sienų nutolusios 0,5 m, o nuo lauko langų ir durų bei nuo mikroklimato palaikymo įrangos – 1,0 m atstumu;

4.22. žemiausia ir aukščiausia leistinoji temperatūra – atitinkamai apatinė ir viršutinė normuojamo temperatūrų intervalo riba.

IV SKYRIUS. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS ESMINIAI REIKALAVIMAI

5. Darbuotojų mokymas ir instruktavimas: 5.1. Įmonės vadovas privalo nustatyti darbuotojų mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir

sveikatos srities tikrinimo tvarką įmonėje; 5.2. Vykdant darbus turi būti parengta technologinė kortelė su saugos sprendiniais. 5.3. Prieš pradedant dirbti, Įmonės vadovo nustatyta tvarka darbuotojas mokomas įmonėje ar

mokymo įstaigose, ypatingą dėmesį skiriant darbuotojams, vykdantiems pavojingus darbus,



kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr.1386 patvirtintame pavojingų darbų sąraše, tarp jų:

5.3.1. atliekantiems krovinių kėlimo rankomis darbus; 5.3.2. atliekantiems darbus aukštyje; 5.3.3. atliekantiems medienos, metalų, betono gaminių ir kitų medžiagų pjaustymo, šlifavimo darbus,

kai naudojama nemechanizuota pastūma; 5.3.4. atliekantiems krovinių kėlimo darbus mechaniniais, tame tarpe ir savaeigiais krautuvais; 5.3.5. atliekantiems pastolių statymo, ardymo, remonto, perstatymo darbus; 5.4. Elektros darbus turi atlikti kvalifikaciją turintis specialistas. 5.5. Darbuotojai, dirbantys statybvietėje ir (ar) naudojantys darbo įrenginius, priemones, medžiagas

pagal gamintojo pateiktas instrukcijas ir (ar) rekomendacijas instruktuojami kaip saugiai atlikti darbus (pvz.: kaip saugiai dirbti su medienos, akmens, metalo pjovimo įrankiais, grąžtais, kampiniais šlifuokliais, kada ir kaip naudoti asmenines apsaugos priemones);

5.6. Mokymo medžiaga, gamintojo pateiktos instrukcijos, rekomendacijos ir kita informacija turi būti parengtos lietuvių arba kita darbuotojams suprantama kalba;

5.7. Vykdant darbus konkrečiame objekte ir susidarius aplinkybėms ar atsiradus nenumatytiems pavojams darbuotojai prieš tokių darbų pradžią privalo būti instruktuojami papildomai kaip tokius darbus vykdyti saugiai.

6. Asmeninės apsaugos priemonės 6.1. Konkrečios asmeninės apsaugos priemonės darbuotojams parenkamos įvertinus

profesinę riziką darbo vietose; 6.2. Visi statybvietėje esantys asmenys privalo dėvėti apsauginius šalmus; 6.3. Dirbant su elektriniais įrankiais būtina naudoti asmenines apsaugos priemones pagal

gamintojų naudojimo instrukcijose nurodytą paskirtį (pvz., apsaugai nuo dulkių būtina naudoti respiratorius, akių apsaugai naudoti apsauginius akinius arba skydelį).

7. Saugos reikalavimai naudojant kopėčias 7.1. Darbai gali būti vykdomi nuo kopėčių tik tada, kai dėl darbų apimties, ar statybvietės ypatumų

netikslinga naudoti kitų, saugesnių įrenginių (pvz.: surenkamų paaukštinimo priemonių ir t.t.); 7.2. Ypatingosios nuostatos dėl kopėčių naudojimo 7.2.1. Kopėčios turi būti pastatytos taip, kad jomis naudojantis jos stovėtų stabiliai. Nešiojamosios

kopėčios turi būti statomos ant nejudančio, tvirto ir tinkamo dydžio pagrindo, kad jų skersiniai būtų horizontalioje padėtyje. Pakabinamosios kopėčios, išskyrus virvines kopėčias, turi būti saugiai pritvirtintos taip, kad nejudėtų ir nesisuptų.

7.2.2. Nešiojamųjų kopėčių atramos turi būti apsaugotos nuo slydimo, pritvirtinant prie jų viršutinių ar apatinių galų bet kokį kopėčioms nuslysti neleidžiantį įtaisą ar panaudojant kitus slydimą eliminuojančius būdus. Kopėčios, kuriomis lipama į darbo vietą, turi būti pakankamai ilgos, kad kyšotų virš paaukštinimo, ant kurio reikia užlipti. Naudojant daugiadales (sekcijines) sudedamąsias arba ištraukiamąsias kopėčias, atskiros jų dalys turi būti tvirtai sujungtos viena su kita ir fiksuotos. Mobilios (perstumiamos) kopėčios turi būti pastatytos stabiliai ir lipant jos neturi judėti.

7.2.3. Kopėčios turi būti naudojamos taip, kad darbuotojai visada galėtų patikimai stovėti ant jų ir laikytis. Kai lipant kopėčiomis rankoje nešamas krovinys, jo svoris ir konfigūracija neturi trukdyti saugiai lipti ir laikytis.

8. Saugos reikalavimai naudojant darbo priemones



8.1. Darbuotojams išduodamos darbo priemonės turi būti techniškai tvarkingos; 8.2. Darbo priemonės turi būti prižiūrimos, tikrinamos ir taisomos gamintojo instrukcijoje

nustatyta tvarka; 8.3. Naudoti kilnojamus elektrinius įrankius ir prietaisus tik su nepažeista kabelio, rankenų

izoliacija, tvarkingais kištukais ir tvarkingais įjungimo ir išjungimo mechanizmais; 8.4. Kvalifikuotas specialistas pagal įžeminimo schemą turi įrengti įžeminimą, kuris apsaugotų nuo

elektros išlydžio, kai yra naudojami elektriniai įrankiai; 8.5. Neleisti, kad ant elektrinių įrankių ir prietaisų paviršiaus patektų vandens ar jie sudrėktų.

9. Saugos reikalavimai tvarkant atliekas 9.1. Atliekas leisti iš didesnio nei 3 m aukščio, galima tik uždarais latakais, vamzdžiais, dėžėse –

konteineriuose; 9.2. Mesti statybines atliekas be latakų ar kitų priemonių leidžiama iš ne didesnio kaip 3 m

aukščio. Vieta, į kurią metamos statybinės atliekos, turi būti aptverta; 9.3. Turi būti naudojamas atskiras konteineris, skirtas statybinių medžiagų atliekoms.

V SKYRIUS. KINTAMOJO ORO SRAUTO VĖDINIMO SISTEMŲ ĮRENGIMAS

10. Vėdinimo sistemos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad eksploatuojant patalpas normaliomis lauko sąlygomis visose to pastato patalpų veiklos zonose, arba tik numatytose vietose, optimaliai naudojant energiją, būtų galima palaikyti norminius mikroklimato bei oro kokybės parametrus. Sistemų našumas ir jų schemos turi užtikrinti tokių parametrų kaip oro, patalpos atitvarų ir jaučiamosios temperatūros; oro santykinės drėgmės; oro greičio ir teršalų koncentracijos ore atitikimą higienos normų reikalavimams. Sistemų sukeliamas triukšmas ir virpesiai veiklos zonoje ir pastato išorėje neturi viršyti higienos normų leidžiamų verčių.

11. Vėdinimo sistemos montavimo darbai gali būti pradedami, kai atlikti šie darbai: 11.1. sumontuotos perdangos plokštės, pastatytos sienos ir pertvaros, prie kurių bus tvirtinama

įranga; 11.2. įrengtos nišos, lizdai, grioveliai sienose, pertvarose ir perdangose reikalingos ortakių,

vamzdynų ir kitų sistemos elementų montavimui; 11.3. projekte nurodytose įrenginių montavimo vietose įrengta patalpų hidroizoliacija; 11.4. įrengtos grindys įrenginių montavimo patalpose; 11.5. visų patalpų vidaus ir išorės sienose nužymėtos vėdinimo įrenginių tvirtinimo vietos; 11.6. nutinkuotos sienos ir nišos vietose, kur bus montuojami oro tiekimo įrenginiai ar tiesiami

vamzdžiai; 11.7. sumontuotos visos įdėtinės detalės, reikalingos ortakių ir vamzdynų tvirtinimui; 11.8. įrengtos stoginių ventiliatorių ir vamzdynų atramos; 12. Montuojant vėdinimo sistemas, turi būti užtikrinta: sujungimų sandarumas ir tvirtinimo detalių

tvirtumas; ortakių ašių tiesumas; armatūros kokybė; galimybė prieiti remonto metu; numatytos vėdinimo įrenginių aptarnavimo zonos. VAV sistemos darbo ir energijos sąnaudų mažinimo užtikrinimui būtinai turi būti suderinta matavimo, kontrolės ir valdymo automatika

13. Kintamojo oro srauto vėdinimo sistemos 13.1. Kintamojo oro srauto (toliau „VAV“ – ang.: Variable Air Volume) sistema – šiuolaikinis

sprendimas energiniu ir higieniniu požiūriu, kadangi vėdinimo oro tiekiama tiek, kiek reikia. Sistemos gali būti naudojamos vėdinti (kai šildymą atlieka šilumnešio šildymo sistemos), šildyti



ir vėdinti, kai vėsinama savarankiškai arba derinama su kitais perteklinės šilumos šalinimo metodais.

13.2. VAV sistema užtikrina vėdinimą tik ten kur reikia ir kada reikia. Toks oro kiekių palaikymo būdas sumažina vėdinimo sistemų eksploatavimo sąnaudas.

13.3. Kintamo oro srauto (VAV) sistemos bendru atveju susideda iš: 13.3.1. vėdinimo įrenginio (su VAV valdymo režimu); 13.3.2. ortakių tinklo; 13.3.3. oro paskirstymo ir šalinimo įrenginių; 13.3.4. patalpų oro srauto reguliavimo sistemų.

13.4. VAV sistemose tiekiamo ir šalinamo oro srautai patalpose nuolat keičiasi. Sistema veikia pagal poreikį (nuo 100% iki minimumo 10-30%).

13.5. VAV veikimo principas: 13.5.1. Visų vėdinamų patalpų oro sklendės yra atidarytos. Į patalpas yra tiekiamas

projektinis oro kiekis (1 a) pav.).

a)

b)

1 pav. VAV veikimo principas

13.5.2. Jei kai kurios patalpos nenaudojamos, sklendės į jas vedančiuose ortakiuose uždaromos. Vėdinimo intensyvumas automatiškai pakoreguojamas iki sumažinto oro kiekio poreikio (1 b) pav.).

13.6. Galimi VAV valdymo būdai (2 pav.): 13.6.1. Dviejų srautų VAV valdymas. Dviejų srautų VAV valdymo režime

reguliuojami tiekiamo ir šalinamo oro srautai pagal atskirus ortakiuose sumontuotus slėgio jutiklius. Šis valdymo būdas aktualus, kai reikia reguliuoti tiekiamo ir šalinamo oro srautus, nepriklausomai vienas nuo kito.

13.6.2. Vieno srauto VAV valdymas. Vieno srauto VAV valdymas vyksta pagal slėgio jutiklį, esantį viename iš tiekiamo arba ištraukiamo oro ortakių. Kitas oro srautas reguliuojamas sinchroniškai pagal pirmąjį. Valdantysis oro srautas vadinamas „Valdovu“ (angl. Master), o valdomasis „Pavaldiniu“ (angl. Slave).

a) Dviejų srautų VAV valdymas

b) Vieno srauto VAV valdymas



2 pav. VAV valdymo būdai

13.7. Naudojant VAV funkciją, vėdinimo sistemos reguliuojamus pokyčius atlieka kita, nepriklausoma, valdymo sistema, kontroliuojanti vėdinimo poreikius skirtingose patalpose. Sistema susideda iš sklendžių su elektrinėmis pavaromis, kurios yra valdomos rankiniu būdu (mygtuko paspaudimu) ar automatiniu būdu (pagal laikmatį, judesio jutiklius, oro kokybės, CO2, drėgmės ir kt. jutiklius) (3 pav.). Integruota valdymo automatika užtikrina saugų vėdinimo įrenginio darbą, kontroliuoja nustatytus vėdinimo sistemos parametrus, optimizuoja įrenginio veikimo kaštus. Valdymo automatikos ir priedų pavyzdžiai pateikiami 4 pav.

a) Diskretinis rankinis valdymas. Oro sklendės su el. pavaromis valdomos jungikliu.

b) Automatinis valdymas laikmačiu. Oro sklendės su el. pavaromis valdomos savaitiniu laikmačiu.

c) Automatinis skaitmeninis valdymas. Oro sklendės su el. pavaromis valdomos judesio jutikliu.

d) Automatinis moduliuojamas (proporcingas) valdymas. Oro sklendės su el. pavaromis valdomos išoriniu valdikliu, sąveikaujančiu su skirtingų tipų jutikliais: CO2, drėgmės, oro kokybės ar kt.

3 pav. Sklendžių pavarų valdymo būdai

Valdymo automatika

Tinklo modulis skirtas įrenginiams prijungti prie

kompiuterinio tinklo

Oro sklendė su el. pavara

Slėgio jutiklis

Oro kokybės jutiklis

Slėgio jungiklis



Drėgmės jutiklis CO2 jutiklis

Judesio jutiklis

Hidrostato jutiklis

CO2 jungiklis

4 pav. VAV sistemos valdymo automatika ir priedai

13.8. VAV funkcijos veikimui vėdinimo įrenginio valdymui reikalingi slėgio jutikliai (4 pav.),

kuriuos reikia sumontuoti ant tiekiamojo ir ištraukiamo oro ortakių. Vėdinimo įrenginys, mažindamas oro kiekį palaiko pastovų oro slėgį sistemoje. T.y. užsidarinėjant sklendėms patalpose, sistemoje pakyla slėgis – todėl oro srautas sumažinamas, siekiant šį slėgį palaikyti pastovų.

14. Vėdinimo įrenginio montavimas 14.1. Vėdinimo įrenginį reikia jungti į elektros lizdą su įžeminimu, atitinkantį elektrosaugos

reikalavimus. Prietaisas turi būti išjungtas, maitinimo kabelis ištrauktas iš lizdo, prieš atliekant bet kokius darbus.

14.2. VAV sistemose gali būti naudojami įvairių tipų ir konstrukcijų vėdinimo įrenginiai turintys VAV funkciją. Bendru atveju vėdinimo įrenginiai susideda iš rotacinių ar plokštelinių šilumokaičių, tiekiamo ir šalinamo oro filtrų, elektrinių arba vandeninių oro šildytuvų, ventiliatorių ir valdymo automatikos.

14.3. Vėdinimo įrenginių su rotaciniais ir plokšteliniais šilumokaičiais schemos pateikiamos 5 pav.

a) Horizontaliojo vėdinimo įrenginio su rotaciniu šilumokaičiu principinė schema Paaiškinimas: 1. Rotacinis šilumokaitis 2. Tiekiamo oro filtras 3. Šalinamo oro filtras

b) Vertikaliojo vėdinimo įrenginio su rotaciniu šilumokaičiu principinė schema Paaiškinimas: 1. Rotacinis šilumokaitis 2. Oro šildytuvas (elektrinis arba vandeninis) 3. Tiekiamo oro filtras



4.Tiekiamojo oro ventiliatorius 5. Šalinamojo oro ventiliatorius 6. Oro šildytuvas (elektrinis arba vandeninis) 7. Valdymo automatika

4. Šalinamo oro filtras 5. Tiekiamojo oro ventiliatorius 6. Šalinamojo oro ventiliatorius

c) Horizontaliojo vėdinimo įrenginio su plokšteliniu šilumokaičiu principinė schema Paaiškinimas: 1. Plokštelinis šilumokaitis 2. Oro šildytuvas (elektrinis arba vandeninis) 3. Tiekiamo oro filtras 4. Šalinamo oro filtras 5. Tiekiamojo oro ventiliatorius 6. Šalinamojo oro ventiliatorius 8. Kondensato drenažas 10. Įvadinio laido pajungimo vieta

d) Vertikaliojo vėdinimo įrenginio su plokšteliniu šilumokaičiu principinė schema Paaiškinimas: 1. Plokštelinis šilumokaitis 2. Oro šildytuvas (elektrinis arba vandeninis) 3. Tiekiamo oro filtras 4. Šalinamo oro filtras 5. Tiekiamojo oro ventiliatorius 6. Šalinamojo oro ventiliatorius 7. Kondensato drenažas 8. Įvadinio laido pajungimo vieta

5 pav. Vėdinimo įrenginių principinės schemos

14.4. Vėdinimo įrenginį reikia statyti atskiroje patalpoje ant lygaus ir kieto paviršiaus su

vibroizoliacine tarpine (6 a) pav.). Rekomenduojama, ortakius prie vėdinimo įrenginio jungti per elastinę jungtį. Turi būti numatytas praėjimas prie įrenginio, reikalingas aptarnavimo ir gedimo metu. Priešais įrenginio aptarnavimo skydą turi būti ne mažiau 600 mm. Vėdinimo įrenginys gali būti montuojamas virš pakabinamų lubų arba ant sienos (žiūrėti 6 b) ir c) pav.). Vibroizoliacinės tarpinės reikalingos kabinant įrenginį. Pakabinamose lubose turi būti numatytas priėjimas prie prietaiso.

14.5. Įrenginio laikiklis gaminamas iš 2,5 mm cinkuoto lakštinio plieno pagal EN 10142.



6 pav. Įrenginio pastatymo vietos parinkimas ir aptarnavimo erdvė Paaiškinimas: 1. Vėdinimo įrenginys 2. Sujungimas su ortakiais 3. Triukšmo slopintuvas 4. Vibroizoliacinė tarpinė 5. Laikiklis (b ir c) 6. Pakabinamų lubų laikiklis (komplektuojamas kartu su įrenginiu)

14.6. Nedidelius įrenginius galima įrengti įvairiose pagalbinėse patalpose, kai kuriuos iš jų galima sumontuoti po pakabinamomis lubomis.

14.7. Drenažo įrengimas 14.7.1. Vėdinimo įrenginyje su plokšteliniu šilumokaičiu, turi būti teisingai įrengtas

kondensato drenažas. Drenažo atvamzdis (sifonas) turi būti užpildomas vandeniu ir prijungiamas.

14.7.2. Drenažo linijos turi būti izoliuotos tose vietose, kuriose gali lašėti kondensatas. Nešildomose patalpose sumontavus įrenginį, kondensato vamzdis turi būti izoliuotas ir šildomas šildomu kabeliu.



14.7.3. Kondensato sifonas turi būti su vožtuvu, neleidžiančiu pasiurbti oro iš aplinkos.

7 pav. Įrenginio montavo schema

a) Vertikalaus b) Horizontalaus

8 pav. Kondensato vamzdžio pajungimo būdai ir drenažo rinktuvė

14.8. Vėdinimo įrenginio dalių sujungimas (jei jie pagaminti iš atskirų dalių)



14.8.1. Vėdinimo įrenginiai dažniausiai yra gaminami iš atskirų dalių. Atskiros dalys surenkamos montavimo vietoje. Tarpas tarp atskirų dalių sandarinamas sandarinimo tarpine. Dalių sujungimo kampai tolygiai suveržiami varžtais. Tarpinė klijuojama prieš sujungiant dalis. Sandarinimo tarpinė ir tvirtinimo detalės įdedamos į vėdinimo įrenginį. Sujungimo schema pateikiama 9 pav.

9 pav. Prietaiso dalių tvirtinimo detalės

14.9. Vandeninių šildytuvų pajungimas 14.9.1. Tik specialiai apmokytas darbuotojas gali įrenginį pajungti prie šildymo

sistemos. Jungiant šildytuvo atvamzdžius prie sistemos, juos reikia prilaikyti vamzdiniu raktu, kaip parodyta 10 pav. Eksploatuojant vėdinimo įrenginį žemesnėje nei 0°C aplinkoje, kaip šilumnešį reikia naudoti vandens-glikolio mišinį arba naudoti atskirą siurbliuką, kuris užtikrintų pastovų srautą per šilumokaitį, ir palaikyti ne mažesnę nei 25°C iš šilumokaičio ištekančio šilumnešio temperatūrą.

10 pav. Šildymo atvamzdžio pajungimas



14.9.2. Jungiant vamzdžius reikia numatyti, kad būtų galima lengvai prieiti techninio aptarnavimo metu. Šildytuvo vamzdžių montavimo metu šilumnešio tiekimas turi būti atjungtas. Šildytuvas turi būti užpildytas šilumnešiu prieš paleidžiant vėdinimo įrenginį.

15. Ortakių tinklo įrengimas 15.1. Ortakių sistema oras teka į įrenginį ir iš jo. Siekiant mažų energijos sąnaudų, reikiamo

oro kiekio, žemo triukšmo lygio – parenkama ortakių sistema su mažais oro greičiais ir slėgio nuostoliais.

15.1.1. Jungiant ortakių sistemas būtina sumontuoti triukšmo slopintuvus. Tokiu būdu ventiliatorių keliamas triukšmas nepateks į patalpas.

15.1.2. Tiesiame ortakyje būtina palikti vietos temperatūros jutikliui, kuris montuojamas tiekiamojo oro ortakyje už šildytuvo. Turi būti užtikrintas priėjimas prie jutiklio techninio aptarnavimo metu. Trigubas ortakio diametras – minimalus atstumas nuo vėdinimo įrenginio iki jutiklio.

15.1.3. Sumontavus įrenginį reikia jį patikrinti, t.y. apžiūrėti įrenginio vidų, pašalinti montavimo metu atsiradusias šiukšles, pažiūrėti ar nėra likusių įrankių.

15.2. Ortakiai turi būti montuojami iš pramoniniu būdu pagamintų detalių ir mazgų. Į statybos objektą vėdinimo sistemos detalės turi būti pristatomos pilnai sukomplektuotos su fasoninėm ir jungimo detalėmis, tarpikliais bei tvirtinimo detalėmis. Ortakiai montuojami pagal projekto nurodymus.

15.3. Ortakių viduje ir 50 mm atstumu nuo ortakio išorės draudžiama tiesti degiųjų medžiagų transportavimo vamzdynus, kabelius ir elektros laidus. Šiomis komunikacijomis taip pat draudžiama kirsti ortakius.

15.4. Ortakių tinklas turi būti įžemintas. 15.5. Reikalavimai minimaliems atstumams pateikiami 1 lentelėje.

1 lentelė. Reikalavimai minimaliems atstumams

Apvaliems ortakiams Stačiakampiams ortakiams

Atstumai nuo ortakio ašies iki statybinių konstrukcijų

l = 0,5Dmax + 50, mm čia: Dmax – išorinis ortakio diametras (kartu su izoliacija), mm

l = 0,5bmax + x, mm čia: bmax – maksimalus ortakio plotis, mm; х – atstumas nuo ortakio iki sienos, mm. (kai ortakio plotis 100-400 mm, х = 100 mm; kai 400-800 mm, х = 200 mm; kai 800-1500 mm, х = 100 mm)

Minimalūs atstumai nuo ortakio ašies iki elektros tinklų

l = 0,5Dmax + 300, mm l = 0,5bmax + 300, mm

Minimalūs atstumai nuo ortakio ašies iki šilumos tinklų

l = 0,5Dmax + 250, mm l = 0,5bmax + x, mm

Montuojant keletą ortakių lygiagrečiai minimalūs atstumai tarp ortakių ašių

l = 0,5(Dmax + D'max ) + 250, mm čia: Dmax ir D'max – ortakių diametrai, mm

l = 0,5 (bmax + b'max ) + x, mm čia: b'max ir bmax – ortakių pločiai, mm

Minimalūs atstumai nuo ortakio ašies iki lubų

l = 0,5Dmax + 100, mm l = 0,5bmax + x, mm



15.6. Atšakos jungiamos išpjovus tikslios formos angą magistraliniame ortakyje, taip kad išpjautos

angos skerspjūvis būtų ne mažesnis už atsišakojančio ortakio skerspjūvį. 15.7. Kuomet naudojami kūginiai perėjimai (ortakio skerspjūviui sumažinimui ar padidinimui)

maksimalus vienos kūgio kraštinės plėtimosi kampas neturi būti statesnis nei 1:7 arba 16 laipsnių.

15.8. Angos, ortakių valymui, turi būti įrengiamos ne mažesniu kaip 6m atstumu tiesiuose ortakiuose. Jos įrengiamos ir prie kiekvieno posūkio. Apžiūros liukai įrengiami prie reguliavimo, uždarymo vožtuvų, ugnies vožtuvų. triukšmo slopintuvų (iš vienos pusės), ventiliatorių (iš abiejų pusių). Apžiūros liukų dydis turi būti ne mažesnis, kaip nurodyta 2 ir 3 lentelėse.

2 lentelė. Minimalūs apžiūros liukų išmatavimai apvaliuose ortakiuose

Apvalūs ortakiai Ortakio skersmuo d, mm Minimalūs apžiūros liukų išmatavimai

A B 200≤d≤315 300 100 315<d≤500 400 200

>500 500 400 Jei reikalinga žmogui patekti 600 500

3 lentelė. Minimalūs apžiūros liukų išmatavimai stačiakampiuose ortakiuose

Stačiakampiai ortakiai Ortakio kraštinė a (mm) Minimalūs apžiūros liukų išmatavimai



A B ≤200 300 100

200<a≤500 400 200 >500 500 400

Jei reikalinga žmogui patekti 600 500

15.9. Siekiant identifikuoti ortakius, turi būti tvirtinamos spalvotos 300 mm ilgio juostelės prie kiekvieno ortakio, kiekvienoje zonoje. Intervalas - ne didesnis nei 15 m. Juostelės taip pat tvirtinamos prie kiekvieno sujungimo, vožtuvo, visose prieigose į inspektavimo ir į priežiūros šachtas, atraminių sienų ir t.t. Trikampio formos plokštelės tvirtinamos prie ortakių, pažymint oro srovės kryptį. Naudotinas lygiakraštis trikampis, minimalus kraštinės ilgis – 150 mm.

15.10. Ortakiai turi būti standūs ir gerai pritvirtinti, jie turi būti sandarūs ir nejudrūs bet kokiomis sistemos darbo sąlygomis.

15.11. Apvalių ortakių sujungimas 15.11.1. Mova yra naudojama apvalių ortakių sujungimui. Vidinis ortakio diametras D

turi atitikti išorinį D1 įmovos diametrą. Tai užtikrins sistemos sandarumą (11 pav.).

11 pav. Apvalių ortakių sujungimas naudojant movą

15.11.2. Sujungimo etapai (12 pav.): atrenkamos reikalingos detalės ir patikrinamos (a) ant vidinės movos krašto plonai užtepama 2-3mm. pločio hermetiko juostelė (b); ortakis sujungiamas su mova, sujungimo metu hermetikas vienodai pasiskirsto paviršiuje (c). Sujungimo vieta fiksuojama savisriegiais varžtais metalas-metalas, arba sąvaržomis, taip pat sujungimo vieta apvyniojama aliuminio lipnia juosta ar drėgmei atsparia armuota



lipnia juosta 3 kartus (d). Fasoninių detalių sujungimui naudojamos išorinės movos (e).

12 pav. Apvalių ortakių sujungimas naudojant movas

15.11.3. Ortakių montavimo metu naudojamos medžiagos: aliuminio lipni juosta (13 pav. a), armuota lipni juosta (13 pav. b), ir savisriegiai varžtai(13 pav. c).

a) b) c)

13 pav. Ortakių montavimo medžiagos

15.11.1. Naudojant movas ir fasonines dalis su guminėmis tarpinėmis, hermetiko tepti negalima, o sandarinimo juostas, jei sujungimas kokybiškas, nėra plyšių ar skylių, naudoti nebūtina.

14 pav. Fasoninės dalys su gumine tarpine



15.12. Stačiakampių ortakių sujungimas 15.12.1. Į ortakio vidų neturi išsikišti stačiakampių ortakių tarpikliai, sandarinantys

flanšinius sujungimus. Vienoje flanšo pusėje turi būti visos ortakio flanšinio sujungimo veržlės ( 15 pav.). Jeigu ortakis vertikalus, flanšiniame sujungime varžtas dedamas iš viršaus, veržlė užsukama iš apačios.

15 pav. Stačiakampių ortakių sujungimas

15.12.2. Stačiakampiai ortakiai, kurių kraštinės iki 500 mm pločio, sujungiami L flanšais su sandarinimo intarpais ir L flanšo kampais (16 pav.) ir varžtais.

16 pav. L flanšai ir L flanšo kampai

15.12.3. L flanšai supjaustomi atitinkamais ilgiais pagal stačiakampio ortakio skerspjūvio perimetro kraštines.

15.12.4. L flanšo kampai turi ribotuvą (17 pav. a), todėl L flanšo ilgis turi būti trumpesnis nei ortakio skerspjūvio kraštine. L flanšai sujungiami su L flanšo kampais taip, kad susidarytu rėmelis (17 pav. b, c, d), kuris yra tvirtinamas ant stačiakampio ortakio profilio (17 pav. e).



a) b) c)

d) e)

17 pav. L flanšo ir L flanšo kampo sujungimas į rėmelį ir tvirtinimas prie ortakio

15.12.5. Stačiakampiams ortakiams, kurių kraštinės 500 mm ir didesnio pločio, naudojami tie patys L flanšai ir L flanšo kampai bei sąvarža su varžtu (18 pav.).

18 pav. Stačiakampių ortakių sujungimas sąvarža su varžtu

15.12.6. Ortakių tvirtinimo metu reikia naudoti galvanizuotus varžtus, veržles, atramas, kad tarp šių elementų ir jungiamų metalinių dalių nebūtų galvaninės korozijos. Visi negalvanizuoti minkštojo plieno įtaisai turi būti apsaugoti nuo korozijos. Taip pat reikia naudoti gumos (dielektriko) intarpus tvirtinimo/pakabinimo elementams, jeigu jie yra skirtingų metalų.

15.13. Horizontalių ortakių tvirtinimas



15.13.1. Vėdinimo sistema ir horizontalusis ortakių tinklas gali būti kabinamas prie lubų, sienų, kolonų, sijų ir t.t. Tvirtinimo sistema turi būti tokia, kad nebūtų perduodama jokio įtempimo į ortakių sujungimo siūles.

15.13.2. Horizontalūs stačiakampiai ortakiai prie lubų tvirtinami (19 pav.) sriegto strypo ir antivibracinio Z-formos (a) ar L-formos (b) laikiklių pagalba. Didesni ortakiai (skerspjūvio kraštinės ilgis virš 400 mm.) gali būti tvirtinami sriegto strypo ir tvirtinimo profilio U30x30x2 (c) pagalba. Tarp tvirtinimo profilio ir ortakio paviršiaus dedamas guminis tarpiklis.

15.13.3. Horizontalūs apvalūs ortakiai prie lubų gali būti tvirtinami sriegto strypo ir apkabos su guminiu tarpikliu (d) ar montavimo juostos ir apkabos su guminiu tarpikliu (e) pagalba.

a) b) c) d) e)

19 pav. Horizontalių stačiakampių ir apvalių ortakiu tvirtinimo prie lubų būdai

15.13.4. Nerekomenduojama horizontalius ortakius tvirtinti prie lubų tik perforuotos montavimo juostos pagalba, be papildomų guminiu tarpiklių (20 pav.). Tvirtinant šiuo būdu ženkliai padidėja ortakiu perduodamo triukšmo lygis ir ortakio vibracija, eksploatavimo metu gali būti pažeistas ortakio vientisumas sandūros vietoje.

20 pav. Nerekomenduojamas horizontalaus ortakio tvirtinimo būdas.



15.13.5. Ortakių tvirtinimo elementai prie lubų ar sienos tvirtinami specialių ankerių pagalba.

15.13.6. Lubose ar sienoje gręžiama skyle, įkalamas ankeris, į kuri įsukamas sriegtas strypas (prie kurio tvirtinamas ortakio laikiklis) ar varžtas (kurio pagalba tvirtinamas kronšteinas)

21 pav. Ortakio tvirtinimas specialiais ankeriais

15.13.7. Horizontalūs stačiakampiai ortakiai prie sienų tvirtinami ant kronšteinų (22 pav.), pritvirtintų prie konstrukcijos specialiais ankeriais. Tarp kronšteino ir ortakio paviršiaus dedamas guminis tarpiklis.

22 pav. Horizontalių stačiakampių ortakių tvirtinimo prie sienos būdas

15.13.8. Horizontalūs apvalūs ortakiai prie sienų tvirtinami panašiu būdu, kaip ir prie lubų (19 pav. d). Prie sienos specialiais ankeriais tvirtinamas kronšteinas, ant kurio sriegto strypo ir apkabos su guminiu tarpikliu pagalba uždedamas ortakis.

15.13.9. Jei horizontalūs ortakiai tarpusavyje jungiami be flanšų, rekomenduojama tvirtinti: 15.13.9.1. kas 4 m, kai apvalaus ortakio išorinis diametras arba stačiakampio ortakio kraštinės

ilgis ne didesnis kaip 400 mm; 15.13.9.2. kas 3 m, kai apvalaus ortakio išorinis diametras arba stačiakampio ortakio kraštinės

ilgis lygus arba didesnis kaip 400 mm. 15.13.10. Jei horizontalių ortakių sujungimas flanšinis, rekomenduojama tvirtinti:



15.13.10.1. kas 6 m, kai apvalaus ortakio išorinis diametras arba stačiakampio ortakio kraštinės ilgis ne didesnis kaip 2000 mm;

15.13.10.2. kai apvalaus ortakio išorinis diametras arba stačiakampio ortakio kraštinės ilgis lygus arba didesnis kaip 2000 mm, tvirtinimo atstumai nustatomi techninėje dokumentacijoje.

15.14. Vertikalių ortakių tvirtinimas 15.14.1. Su suvirintais arba užkniedytais kaiščiais vertikalūs ortakiai turi būti paremiami

prie sujungimų plieninėmis apkabomis, kad ortakių tinkle atramos būtų apsaugotos nuo nuslydimo.

15.14.2. Vertikalūs ortakiai neturi nukrypti nuo vertikalės daugiau kaip 2 mm vienam metrui ortakio ilgio.

15.14.3. Prie sienų vertikalūs apvalūs ortakiai (skersmuo iki 1000 mm) tvirtinami naudojant kronšteinus. Sienoje gręžiamos skylės, kalami ankeriai, tvirtinami kronšteinai. Prie kronšeinų prisukamas antivibracinis L-formos profilis, prie kurio atitinkamai tvirtinama ortakio apkaba su guminiu tarpikliu. (23 pav.).

23 pav. Vertikalaus ortakio tvirtinimas: kronšteinas, ankeriais pritvirtintas prie sienos (a) , antivibracinis laikiklis L-formos (b), ortakio apkaba su guminiu tarpikliu (c)

15.14.4. Vertikalius ortakius rekomenduojama tvirtinti kas 4 m. Daugiaaukščiuose pastatuose, kurių aukšto aukštis neviršija 4 m, ortakiai tvirtinami tarpaukštinėse perdangose. Ortakių nuokrypis nuo vertikalės turi būti ne didesnis kaip 2 mm vienam metrui ilgio.

15.14.5. Ortakių, pagamintų iš polimerinių medžiagų, pakabos įrengiamos ne didesniu kaip 2 m atstumu viena nuo kitos. Apkabų skersmuo turi būti didesnis už ortakio 10%.

15.15. Ortakių izoliavimo variantai 15.15.1. Paviršiams izoliuoti naudojami minkšti nedegūs akmens vatos dembliai ir kevalai,

turintys aliuminio folijos išorinę dangą, armuota galvanizuotos vielos tinkleliu, kurio akies diametras yra 25 mm.

15.15.2. Ortakiai izoliuojami jau sumontuoti. Flanšiniai ortakių sujungimai ir tvirtinimo elementai taip pat turi būti izoliuoti akmens vatos dembliais. Sandūros tarp ortakių turi



būti užsandarintos lipnia aliuminio juosta. Papildomai gali būti naudojamos metalinės ar plastikinės sąvaržos, tvirtinamos kas 300 mm. (24 pav.).

24 pav. Apvalių ir stačiakampių ventiliacijos ortakių izoliavimo būdai

15.15.3. Nedegus akmens vatos demblius prie ortakio paviršiaus gali būti tvirtinamas keliais būdais: virinamomis (klijuojamomis) smeigėmis, arba klijais.

15.15.3.1. Tvirtinant pirmuoju variantu, ortakio paviršius turi būti nuvalytas ir nuriebalintas, smeigės specialiu virinimo aparatu privirinamos prie ortakio paviršiaus. Virinant smeiges reikia laikytis nurodytų atstumų (25 pav.)

25 pav. Smeigių virinimo prie ortakių paviršiaus schema

15.15.3.2. Šį tvirtinimo metodą galima naudoti tiek stačiakampiams, tiek ir apvaliems ortakiams. Ant smeigių dedamas akmens vatos demblis, kuris prie ortakio prispaudžiamas smeigės kepurėle ir ant smeigių galų prieinamose vietose, uždedamas plastmasinis antgalis. (26 pav.).



26 pav. Smeigių virinimo schema, demblio tvirtinimas smeige

15.15.4. Smeigių virinimui naudojamas specialus virinimo aparatas (27 pav.)

27 pav. Naudojamos smeigės ir smeigių virinimo aparatas

15.15.5. Tvirtinant antruoju variantu, pasirenkami akmens vatos dembliai su klijais padengtu paviršiumi. Šio tvirtinimo varianto privalumas – montavimo patogumas ir greitis. Ortakio paviršius turi būti nuvalytas ir nuriebalintas. Akmens vatos demblis supjaustomas gabalais pagal ortakio matmenis. Nuplėšiama plėvelė nuo klijuojamo akmens vatos dembliaus paviršiaus, ir demblius klijuojamas spaudžiant jį nuo ortakio centro į kraštą (28 pav.).

28 pav. Klijuojamo akmens vatos dembliaus montavimo eiga



15.15.6. Kad izoliacija nuo savo svorio neslinktų žemyn, kai izoliuojami vertikalūs ortakiai, turi būti papildomi tvirtinimai arba atramos. Tai gali būti lankas, atraminis žiedas, metalinio tinklelio pririšimas prie pastato konstrukcijų plienine viela ir pan. Atstumas tarp vertikalių atramų neturi viršyti normalaus atstumo tarp aukštų (apie 3m).

15.15.7. Priklausomai nuo projekto, gali būti naudojamos ir antikondensacinė izoliacija.

16. Difuzoriai, jų rūšys ir montavimas 16.1. Difuzoriai gali būti skirti oro tiekimui (29 pav. a), oro šalinimui (29 pav. a) ir universalūs (29

pav. c). Lubiniai apvalūs difuzoriai gali būti plastikiniai, ar pagaminti iš perforuotos skardos, dažomi milteliniu būdu. Jie yra naudojami tiek esant pastoviam, tiek ir kintamam oro srautui. Difuzorių pajungimo flanšas yra apvalus, su sandarinimo guma, todėl jie gali būti pajungiami prie ortakio tiesiogiai arba per difuzorių pajungimo dėžę.

a) b) c)

29 pav. Difuzorių rūšys

16.2. Jungiant difuzorių tiesiogiai prie lankstaus ortakio, jis prie ortakio yra tvirtinamas sąvarža ar plastikiniu dirželiu (30 pav. a), ištraukta ortakio dalis grąžinama atgal į lubas (30 pav. b), ir difuzorius yra tvirtinamas prie lubų spyruokliniais fiksatoriais iš viršaus (30 pav. c). Pritvirtinus difuzorių prie lubų, į jį yra įsukama difuzoriaus pralaidumą reguliuojanti dalis (30 pav. d).

a) b) c) d)

30 pav. Lubinio apvalaus difuzoriaus pajungimas prie lankstaus ortakio 1- lankstus ortakis, 2- sąvarža ar plastikinis dirželis, 3- difuzorius

16.3. Jungiant difuzorių tiesiogiai prie paprasto ortakio, jis įstatomas į ortakio vidų ir prisukamas savisriegiais varžtais (31 pav.).



31 pav. Lubinio apvalaus difuzoriaus pajungimas prie ortakio

32 pav. Difuzorių pajungimo dėžė

16.4. Difuzorių pajungimo dėžė naudojama, kai reikalinga išleisti ar paimti didesnį oro kiekį.

Jungiant difuzorių prie ventiliacijos sistemos per difuzorių pajungimo dėžę atliekami šie veiksmai:

16.4.1. Prie ortakio savisriegiais varžtais arba kniedėmis jungiama difuzorių pajungimo dėžė (32 pav.) ;

16.4.2. Difuzorių dėžė prie lubų tvirtinama sriegto strypo ir ankerių, arba ankerinių varžtų pagalba;

16.4.3. Prie difuzorių pajungimo dėžės kniedėmis ar savisriegiais varžtais jungiamas difuzorius.

17. Sklendės, su elektrine pavara, montavimas 17.1. Sklendė, su elektrine pavara, turi būti sumontuota tiesioje ortakio dalyje. 17.2. Cilindrinės ir stačiakampės sklendės su elektrine pavara, šalutinės valdymo sklendės ir

montavimo apkabos pavyzdžiai pateikiami 33 pav. Cilindrinės sklendės dydžiai pateikiami 4 lentelėje.

a) Cilindrinė sklendė su elektrine pavara

b) Stačiakampė sklendė su elektrine pavara



c) Šalutinė valdymo sklendė, cilindrinis variantas

d) Šalutinė valdymo sklendė, stačiakampis variantas

e) montavimo apkaba

33 pav. Sklendės ir montavimo apkaba

4 lentelė. Cilindrinės sklendės ir montavimo apkabos dydžiai. Nr. Dydis (mm) Svoris

∅d A C Sklendė Montavimo apkaba

100 99 472 45 1.9 0.4 125 124 472 45 2.0 0.4 160 159 472 45 2.1 0.6 200 199 472 45 2.3 0.6 250 249 522 45 3.4 0.7 315 314 522 45 4.4 0.8 400 399 695 57 6.0 1.2 500 499 822 57 9.0 1.4



17.3. Cilindrinės sklendės montavimo rekomendacijos pateiktos 34 pav.

a) Atstumai iki vietinių kliūčių (alkūnių, trišakių)

b) Atstumas iki triukšmo slopintuvo

c) Atstumai iki tvirtinimo elementų.

Paaiškinimas: 1. Cilindrinė sklendė, su elektrine pavara 2. Montavimo apkaba 3. Triukšmo slopintuvas

d) Cilindrinės sklendės, su elektrine pavara, detalizuota schema

Paaiškinimas: 1. Plastikinis antgalis 2. Sklendės vožtuvas 3. Sandarinimo tarpiklis 4. Valdiklis 5. Oro srauto skalė



34 pav. Cilindrinės sklendės, su elektrine pavara, montavimo pavyzdžiai ir reikalavimai 5 lentelė. Cilindrinių sklendžių montavimo atstumai

Nr. A (mm) Montavimo atstumai (A + 10 mm) 100 472 482 125 472 482 160 472 482 200 472 482 250 522 532 315 552 562 400 695 705 500 822 832

6 lentelė. Stačiakampių sklendžių montavimo atstumai

Tipas E (m2 = 5%) E (m2 = 10%) Vienas 90° kampas E = 3 x B E = 2 x B

Viena T forma E = 3 x B E = 2 x B

Paaiškinimas: E – tiesioji dalis B – ortakio plotis H – ortakio aukštis

Paaiškinimas: 1. Slėgio jutiklis 2. Sklendės vožtuvas 3. Pavara 4. Valdiklis



Stačiakampės sklendės, su elektrine pavara, detalizuota schema

35 pav. Stačiakampės sklendės, su elektrine pavara, montavimo pavyzdžiai ir reikalavimai

18. Triukšmo slopintuvo montavimas 18.1. Reikalavimai galioja tiek tiekiamo, tiek ir šalinamo oro ortakiams, esant stačiakampėms

sklendėms su elektrine pavara. 36 pav. pateikiama triukšmo slopintuvo su pertvaromis montavimo vieta ir reikalavimai atstumams.

36 pav. Triukšmo slopintuvo tiesioje dalyje montavimas

Paaiškinimas: E – tiesioji dalis 1. Stačiakampės sklendės, su motorizuota pavara. 2. ≥ 500 mm tiesaus ortakio ilgis. 3. Triukšmo slopintuvas su pertvaromis.

19. Elektrinės dalies montavimas 19.1. Elektrinė dalis – viena iš svarbiausių užtikrinant tinkamą VAV sistemos darbą ir energijos

taupymą. Nesuderinus matavimo, kontrolės ir valdymo automatikos gali kilti rizika netinkamam VAV sistemos darbui.

19.2. Montavimo darbus gali atlikti tik reikalingą kvalifikaciją turintys darbuotojai. 19.3. Valdymo grandinės kabelius rekomenduojama kloti atskirai nuo galios kabelių arba naudoti

ekranuotus kabelius. Kabelio ekranavimas t.b. įžemintas. 19.4. Tarpusavyje sumontavus vėdinimo įrenginio dalis (kai įrenginys susideda iš kelių dalių),

sujungiami įrenginio sekcijų jungiamieji kabeliai ir laidai. Jungčių sujungimas vykdomas griežtai pagal sujungimo schemoje nurodytą numeraciją arba atitinkamą žymėjimą.

19.5. Kai įrenginys skirtas 230V AC; 50 Hz maitinimo įtampai, šalia įrenginio turi būti įrengta atitinkama rozetė su įžeminimu. Įrenginiai, skirti 400 V AC maitinimo įtampai, turi būti prijungti prie stacionarios instaliacijos standžiuoju kabeliu. Įrenginiams reikia papildomai su-montuoti automatinį jungiklį su maksimalios 30 mA nuotėkio srovės rele.

19.6. Išorinių elementų prijungimas 19.6.1. Kiekvieno gamintojo vėdinimo įrenginiai ir išoriniai elementai gali būti

prijungiami skirtingu būdu, pagal gamintojo pateiktas rekomendacijas. Žemiau pateikiamas vienas iš galimų variantų.

19.6.2. Išorinių prijungimų gnybtai yra vėdinimo įrenginio viduje, valdiklio dėžutėje. Prie jų prijungiami visi išoriniai automatikos elementai.



37 pav. Valdiklis su prijungimo gnybtais

19.7. Temperatūros jutiklių montavimas 19.7.1. Tiekiamo oro temperatūros jutiklis (38 a pav.) montuojamas ortakyje

numatytoje vietoje po aušintuvo sekcijos (jei numatyta). Minimalus atstumas nuo įrenginio sekcijos oro angos iki jutiklio turi būti ne mažesnis kaip du apvalaus pajungimo diametrai arba stačiakampio pajungimo įstrižainė.

19.7.2. Vandens temperatūros jutiklis (38 b pav.) montuojamas ant grįžtančio vandens vamzdžio, kuo arčiau šildytuvo korpuso, arba apatinėje šilumokaičio dalyje. Jutiklį patartina termiškai izoliuoti.

a) Tiekiamo oro temperatūros jutiklis b) Vandens temperatūros jutiklis

38 pav. Temperatūros jutiklių pavyzdžiai

19.7.3. Jutiklis statomas statmenai vandens srautui arba kampu į srautą, kad vanduo gerai apiplautų jutiklį.

19.7.4. Jutiklis turi būti maksimaliai įkištas į vamzdį ar šilumokaitį, daugiau kaip 2/3 jutiklio ilgio.

19.7.5. Kaip alternatyva panardinamiems temperatūriniams jutikliams, galima statyti kapiliarinius jutiklius. Kapiliaras išvedžiojamas horizontaliai 20-30 cm žingsniu apatinėje šilumokaičio dalyje ir turi dengti ne mažiau puse šilumokaičio.

19.8. Slėgio jutiklių montavimas 19.8.1. Užsakant VAV funkciją, kartu su įrenginiu komplektuojami du kanaliniai

slėgio jutikliai. Vienas jutiklis montuojamas ant tiekiamo oro ortakio, kitas ant šalinamojo. 19.8.2. Reikalavimai montavimui: 19.8.2.1. jutiklis montuojamas vertikalioje padėtyje, oro vamzdeliais žemyn;



19.8.2.2. jutiklis montuojamas patogioje vietoje, stengiantis jį sumontuoti kuo arčiau prie ortakio vietos kur bus jungiamas oro vamzdelis;

19.8.2.3. jutiklio oro vamzdelis prie ortakio jungiamas tiesiojoje ortakio dalyje. Tiesios atkarpos minimalus atstumas – dvi įstrižainės stačiakampio ortakio arba du diametrai apvalaus;

19.8.2.4. jutiklis prisukamas dviem skardvaržčiais, tiesiai prie ortakio.

39 pav. Slėgio jutiklio matmenys

19.8.3. Kiekvienam jutikliui prijungiamas vienas oro vamzdelis, kurio vienas galas prijungiamas tiesiai prie jutiklio (40 pav.), o kitas vamzdelio galas, pragręžus kiaurymę ortakyje, praveriamas pro sandariklį ir iškišamas į ortakio vidų. Vamzdeliai, jungiantys jutiklius su ortakiais, t.b. kuo trumpesni.

19.8.4. Prie tiekiamo oro ortakio pritvirtinto jutiklio, prijungiamas vamzdelis į ženklu „+” pažymėtą vietą, o prijungimas „-” paliekamas atviras. Šalinamajam orui skirtam jutikliui, vamzdelis prijungiamas atvirkščiai, t.y. jungiamas prie „-”, o prijungimas pažymėtas „+” paliekamas atviras.



40 pav. Slėgio jutiklio vamzdelių prijungimas

19.8.5. Jutikliai trimis laidais sujungiami su išorinių prijungimų dėžute, esančia ant įrenginio sienelės (žr. įrenginio automatikos montavimo instrukciją).

41 pav. Slėgio jutiklių prijungimas prie įrenginio esant „Dviejų srautų VAV“ funkcijai

19.8.6. Gali būti naudojamas „vieno srauto VAV“. Šiuo atveju reikalingas tik vieno oro srauto slėgio jutiklis, kuris montuojamas kintamoje ortakių sistemoje.



42 pav. Slėgio jutiklio prijungimas prie įrenginio esant „Vieno srauto VAV“ funkcijai

19.8.7. Slėgio jutiklių ir VAV sistemos kalibravimas atliekamas pagal gamintojo pateiktą instrukciją.

19.9. Valdymo pulto montavimas ir prijungimas 19.9.1. Patalpose, kuriose montuojamas valdymo pultas, turi būti užtikrintos šios

aplinkos sąlygos: aplinkos temperatūra 0°C - 40° ribose; santykinis drėgnis 20% - 80% ribose; užtikrinta apsauga nuo atsitiktinių, vertikaliai krintančių vandens lašų.

19.9.2. Valdymo pultas pajungiamas pro kiaurymę apatinėje arba nugarinėje pusėje. 19.9.3. Pultelis g.b. tvirtinamas ant potinkinio montavimo dėžutės arba arba bet

kokioje pragręžus dvi skyles ant tvirtinamo paviršiaus. 19.9.4. Valdymo pultas prijungiamas prie valdiklio dėžutės. Pultelio jungimo su

įrenginiu kabelio ilgis negali viršyti 150 m. Kabelio tipas nurodytas įrenginio principinėje elektrinėje schemoje.

19.9.5. Vėdinimo įrenginio darbo parametrai nustatomi atsižvelgiant į gamintojo

pateiktą vartotojo instrukciją. 19.10. Įrenginių valdymas per internetą



19.10.1. Keisti nustatymus, aktyvuoti papildomas funkcijas, stebėti vėdinimo įrenginių veikimą galima ir kompiuteriu. Tam naudojamas specialus tinklo modulis. Šis modulis prijungiamas prie vėdinimo įrenginio valdiklio. Kompiuteris prie tinklo modulio gali būti prijungiamas tiesiogiai, naudojant vietinį kompiuterinį tinklą ar internetą. Tam naudojamas standartinis kompiuterinio tinklo kabelis ir kiti kompiuterinio tinklo komponentai.

VI SKYRIUS. KOKYBĖS KONTROLĖ

20. Kokybės kontrolė 20.1. 7 lentelėje pateikiami svarbiausi kontrolės objektai įrengiant kintamojo oro srauto vėdinimo

sistemas. 7 lentelė. Kokybės reikalavimai, kontrolės būdai ir metodai Trumpiniai: SPVP - statinio projekto vykdymo priežiūra; SSTP - statinio statybos techninė priežiūra; SSV – statinio statybos vadovas; RĮA – rangovo įgaliotas asmuo, atsakingas už darbų saugą statybvietėje; SK – statinio statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatorius; A – atsakingas; D – dalyvis; I – informuojamas.

Eil. Nr.

Kontrolės objektas Kontrolės etapai Kontrolės būdai Pastabos Atsakingi/Dalyviai

1. Specifikacija - tikrinamos medžiagų atitikties deklaracijos.

Dokumentų tikrinimas

Neatitikimai negalimi

A: SSTP D: SPVP; SSV;

- tikrinama, ar kartu su medžiagomis yra pateikti medžiagų saugos duomenų lapai.

Dokumentų tikrinimas


A: RĮA;

- tikrinama sistemos sudedamųjų elementų atitiktis Projektui.

Projekto tikrinimas


A: SPVP D: SSTP, SSV

2. Žiniaraščiai tikrinami/sutikslinami numatyti Projekte statybos darbai ir jų kiekiai .

Projekto tikrinimas

A:SSV, SSTP D: SPVP

I: Užsakovas

3. Darbuotojų mokymas

- tikrinama, ar darbuotojai moka ir žino kaip naudoti darbo priemones, asmenines apsaugos priemones ir yra susipažinę su medžiagų saugos duomenų lapuose pateikta informacija.

Dokumentų tikrinimas,

pokalbis


Esant būtinybei,

tikrinami darbuotojo praktiniai gabumai

A: RĮA;

4. Darbo priemonės - tikrinama, ar išduotos darbo priemonių techninė būklė atitinka gamintojo pateiktuose naudojimo dokumentuose keliamus reikalavimus.

Dokumentų tikrinimas, vizualiai

A: RĮA;

- tikrinama, ar elektros instaliacija įrengta

Vizualiai A: RĮA I: SK;



taip, kad nekeltų pavojaus darbuotojų saugai ir sveikatai . - tikrinama, ar elektros įrankių ir prietaisų nepažeista kabelio, rankenų izoliacija, ar kištukai yra tvarkingi, ar tvarkingi įjungimo ir išjungimo mechanizmai.

Vizualiai A: RĮA;

5. Tvirtinimo elementų įrengimas

- tikrinama, ar tvirtinimas atliekamas pagal projektinius nurodymus.

Projekto tikrinimas

A:SSV, SSTP D: SPVP

I: Užsakovas

- tikrinama, ar tvirtinimo vietos mechaniškai patvarios, ar pakankamai tankiai sudėti elementai.

Vizualiai A: RĮA;

6. Ortakių montavimas

- tikrinama, ar sumontavus ortakius neliko dulkių, šiukšlių.

Vizualiai A: RĮA;

- tikrinama, ar ortakiai sumontuoti sandariai, ar nesimato plyšių, ar tarpinės visur sudėtos ir suveržtos.

Vizualiai A: RĮA;

7. Izoliacijos įrengimas

- tikrinama, kaip šilumos izoliacija prigludusi prie paviršiaus (t.b. išvengta šalčio tiltelių).

Vizualiai Perspaudimas ne daugiau kaip 5mm.

A: SSTP; SSV

8. VAV įrengimas - tikrinama, ar visi prietaisai sujungti pagal gamintojo rekomendacijas;

Vizualiai A: RĮA;

- tikrinama, ar patikimai pajungtos slėgio matavimo žarnelės, kiti VAV elementai.

Vizualiai A: RĮA;

* PAPILDOMAI BŪTINA VADOVAUTIS KONKRETAUS GAMINTOJO REKOMENDACIJOMIS

01 energotrain ta8 mechaninis vėdinimas v1...

Documents