1. urbanistinĖ plĖtra2 Įvadas 2 ūra 2 ė ū ė ū Ė ėų ė į ė Ū ...gamtinio karkaso...

MOLĖTŲ MIESTO BENDRASIS PLANAS III etapas. SPRENDINIAI

VGTU Teritorijų planavimo mokslo institutas 1

TURINYS

1. URBANISTINĖ PLĖTRA ..........................................................................................................2 1.1. Įvadas ...................................................................................................................................2 1.2. Teritorijos raida ir struktūra .................................................................................................2 1.3. Urbanistinė vizija .................................................................................................................4 1.4. Žemės naudojimo reglamentai .............................................................................................4 1.5. Teritorijos balansas ............................................................................................................10

2. SOCIALINĖ – EKONOMINĖ APLINKA...............................................................................13 2.1. Bendrieji vystimosi veiksniai ir prielaidos.........................................................................13 2.2 Verslas ir investicijos ..........................................................................................................16 2.3. Turizmas.............................................................................................................................17 2.4. Būstas .................................................................................................................................19 2.5. Švietimas ............................................................................................................................20 2.6. Kultūra ir sportas................................................................................................................23 2.7. Sveikatos apsauga ..............................................................................................................25 2.8. Socialinė rūpyba.................................................................................................................29

3. MIESTO GAMTINĖ APLINKA, REKREACIJOS PLĖTOJIMAS ........................................30 3.1. Gamtinio karkaso formavimas ...........................................................................................30

3.1.1. Bendrosios nuostatos...................................................................................................30 3.1.2. Konkretizuoti sprendiniai gamtiniam karkasui Molėtų miesto teritorijoje formuoti 31

3.2. Gamtinio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsauga.................................................36 4. NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPRENDINIAI........................38

4.1. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų reikšmė ir integracija į savivaldybės plėtrą ......38 4.2. Saugomi nekilnojamojo kultūros paveldo objektai ir vertingosios savybės ......................39 4.3. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkymo kryptys ir naudojimo prioritetai .......40 4.3. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sąrašai ...............................................................42

5. SUSISIEKIMO SISTEMA .......................................................................................................44 6. MOLĖTŲ MIESTO INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA......................................................50



1. URBANISTINĖ PLĖTRA

1.1. Įvadas

Molėtų miesto bendrasis planas yra teisinis teritorijų planavimo dokumentas, parengtas ir

naudojamas Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo (Nr. I-1120) nustatyta tvarka.

Šio bendrojo plano sudėtį, turinį, rengimo tvarką, etapus ir procedūras detaliai apibrėžia miestų,

miestelių ir kaimų bendrojo planavimo taisyklės (B6-96), bendrasis planas svarstomas su

visuomene, laikantis Teritorijų planavimo dokumentų svarstymo su visuomene tvarkos.

Bendrasis planas parengtas, vadovaujantis Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo metodika.

Bendrojo plano koncepcija buvo svarstyta savivaldybės taryboje ir su visuomenės atstovais.

Sprendiniai viešinami ir svarstomi viešajame visuomenės susirinkime.

1.2. Teritorijos raida ir struktūra

Miesto administracinės ribos apima 378 ha teritoriją, bet administracinė miesto riba

neatitinka realaus miesto dydžio, kuris yra apie 479 ha (žiūr. Pav.1 administracinę miesto ribą ir

Molėtų miesto struktūrinių dalių ribas).

Molėtų miestas pagal gyventojų skaičių (2008 metų dauomanimis mieste gyveno 6930

žmonių) galėtų būti prilygintas vienam rajonui, bet miestas turi daugiau aiškiai išsiskiriančių

struktūrinių dalių. Būtų tikslinga miestą skaidyti į dalis pagal laikotarpius, kuriais jos

susiformavo, bei pagal urbanistinę morfostruktūrą (pastatų dydį, užstatymo tipus, bendro

naudojimo teritorijas ir žemės sklypų konfigūracijas).

Šiuo metu miestas turi pusiau susiformavusią kompozicinę struktūrą, kurią daugiausiai

lėmė pagrindinių tarpmiestinių kelių kryptys ir gamtinė situacija – per miestą tekantis upelis,

pietvakarinėje miesto pusėje esantis miškas ir pietinėje pusėje, atokiau esantis ežeras ribojantis

miesto plėtrą šiomis kryptimis.

Miesto susiformavimui turėjo įtakos ir kiti aspektai – politiniai, ekonominiai ir

socialiniai.

Prieš karą Molėtai buvo valsčiaus centras.

Keletą kartų beveik visiškai miestelį buvo sunaikinę gaisrai. Paskutinis gaisras buvo 1949

m. vasarą, per jį sudegė visi miesto pastatai išskyrus pačiame miesto centre esantį mūrinį

prekybininkų pastatas (kultūros paveldo objektas).

Istoriškai susiklostė miesto centrinės dalies struktūra su centrine Vilniaus gatve, aplink

kurią ir šiandien išsidėstę svarbiausios valdžios įstaigos, bažnyčia, kultūriniai miesto objektai.



Kiek vėliau išsivystė kitos miesto dalys – mažaaukščiais namais užstatyta Inturkės gatvė bei

Vilniaus gatvės tęsinys vakarų kryptimi, kitoje Siesarties upelio pusėje nei istorinis miesto

centras, kuris buvo suformuotas planinės ekonomikos laikais ir turi tam metui būdingą

morfostruktūrą – daugiabučiai blokiniai namai, tipinis vaikų darželis, centrinio šildymo katilinė,

šalia gyvenamojo rajono pastatytas tuo metu veikusių pramonės įmonių kvartalas su stambiais

pastatais ir didelėmis atviromis ūkinėmis erdvėmis.

1.1 pav. Molėtų miesto struktūrinės dalys (rajonai) ir administracinė miesto riba

Miesto kompozicinė struktūra susideda iš trijų dalinai susiformavusių skirtingo pobūdžio miesto dalių (pav. 1.1) :

I. Miesto istorinio centro (šiaurinė dalis už Siesarčio upės) kuriame koncentruojasi didesnė dalis socialinės infrastruktūros objektų, periodinio ir epizodinio aptarnavimo objektai, nemažai darbo vietų.

II. Miesto pramonės ir daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijos (pietvakarinė dalis), kurioje gyvena didžioji dalis miesto gyventojų (apie 60 procentų arba ~4000) ir sukoncentruota didžioji dalis darbo vietų, gydymo įstaigos, mokykla, vaikų darželis, didieji prekybos centrai. Šioje dalyje didžiausias miesto teritorijoje eismo intensyvumas ir švytuoklinė gyventojų migracija.

III. Miesto mažaaukščio užstatymo gyvenamosios teritorijos (pietrytinė dalis abipus Inturkės g.), kurioje didžiausią teritorijos dalį užima sodybinio tipo gyvenamieji namai, taip pat į ją patenka vienas didysis prekybos centras, mokykla ir keletas kitų visuomeninių objektų.



1.3. Urbanistinė vizija

• Molėtų miestas turi vystytis gerinant gyvenamosios aplinkos kokybę ir socialinę

aplinką. Miestas bus teritoriškai besiplečiantis šiaurės ir rytų kryptimis, daugiausiai individualių

gyvenamųjų namų sąskaita, pertvarkomas darnesnei plėtrai dabar ir ateityje.

• Polifunkcinis, aiškios struktūros miestas, kuriame suderinta patraukli gyvenamoji

aplinka su visuomeninėmis, rekreacinėmis ir verslo zonomis ir išplėtota socialine infrastruktūra.

• Miestas su išplėtota želdynų sistema – miškais, parkais, vandens telkiniais, žaliosiomis

jungtimis, gerinančiomis aplinkos būklę ir pritaikytomis poilsiui bei rekreacijai.

• Miesto gatvių struktūra aiški ir patogi, su gerai organizuotu eismu. Daugelyje

visuomeninių ir gyvenamų teritorijų prioritetas teikiamas bevarikliam transportui bei pėsčiųjų

eismui.

• Inžinerinė infrastruktūra – magistraliniai ir vietiniai tinklai – optimaliai išplėtoti ir

naudojami.

1.4. Žemės naudojimo reglamentai

Naujai užstatomoms arba esamoms pertvarkomoms teritorijoms nustatomi reglamentai,

kurie susideda iš trijų dalių:

1. Žemės naudojimo tikslinės paskirties naudojimo būdo ir pobūdžio, kurie įvardinti

bendrųjų reglamentų lentelėje bei teritoriškai parodyti pagrindiniame brėžinyje.

2. Užstatymo intensyvumo indekso (UI) nustatomo kitos paskirties teritorijoms. Jis yra

skirtingas skirtingo žemės naudojimo būdo ir pobūdžio teritorijoms ir kinta, keičiantis statinių

vidutiniam aukštingumui. UI nurodomas lentelėje 1.1.

3. Specialieji apribojimai yra šie:

- kultūros vertybių apribojimai;

- aplinkosauginiai apribojimai;

- inžineriniai apribojimai.

Visi šie apribojimai yra pažymėti teritorinių reglamentų brėžinyje ir aprašyti atskirose

dalyse.



1.1 lentelė. Užstatymo intensyvumo bendrieji režimai.

Kitos paskirties teritorijos Ui maksimalus dydis ( visų teritorijoje esančių pastatų

antžeminės dalies bendro ploto su teritorijos bendruoju

plotu )

Vidutinis aukštingumas 1 2 3 4 5 6

1. Gyv. teritorijos

1.1. Mažaaukščių statinių teritorija - 0,50 0,80 - - -

1.2.Daugiaaukščių statinių teritorija - - - 1,20 1,40 1,60

2.Visuomeninės paskirties teritorijos 0,50 0,70 0,90 1,00 1,00 1,00

3.Pramonės ir sandėliavimo teritorijos 0,50 0,70 0,90 1,20 1,20 1,20

4.Komercinės teritorijos 0,50 0,70 0,90 1,00 1,00 1,00

5.Infrastruktūros teritorijos 0,50 0,70 0,90 1,20 1,20 1,20

7.Bendrojo naudojimo teritorijos 0,20 0,40 - - - -

8. Rekreacinės teritorijos 0,40 0,60 0,80 0,90 0,90 0,90

Rekonstrukcijos ateju istorinėse miesto dalyse (UI) galima didinti iki 1,5 karto.

Pramonės ir sandėliavimo teritorijose papildomas tūrio tankio rodiklis – ne didesnis kaip

6,0 (tūrio ir sklypo ploto santykis m3/ m2).

Molėtų miesto bendrojo plano sprendiniu Teritorijos naudojimo reglamentų brėžinyje,

nurodyta tik dominuojanti teritorijos žemės naudojimo paskirtis. Šios paskirties objektų

teritorijos turi užimti daugiau nei 50 % kiekviename tos paskirties plote (apribotame gatvėmis ar

kitos paskirties objektais). Iki 50 % teritorijos gali būti kitos ar keleto kitų, lentelėje 1.2 nurodytų

žemės naudojimo paskirčių.

1.2 lentelė. Teritorijų žemės naudojimo režimai, kitos galimos paskirtys ir jų žymėjimai Eil. Nr.

Tikslinė žemės naudojimo paskirtis

Pagrindinis žemės naudojimo būdas

Leistina kitokia žemės naudojimo paskirtis,būdas ar pobūdis

Indek-sas

1. Z 1.1.

Žemės ūkio paskirties žemė Sodininkų bendrijų

sodų žemė Kitos paskirties žemė, t.t.: Gyvenamosios teritorijos (G1,G2,G3), Komercinės teritorijos (K), Infrastruktūros teritorijos (gatvių, inž. infrastruktūros tinklams objektams statyti) (I), Rekreacinės teritorijos (R), Bendrojo naudojimo teritorijos (B).

Z1

2. Teritorijų panaudojimą reglamentuoja Miškų įstatymas (Žin. 1994, Nr. 96-1872)

M

2.1. Rezervatiniai miškai M1 2.2.

Miškų ūkio paskirties žemė

Specialios paskirties miškai: Ekosistemų apsaugos miškai,

M2 M2.1 M2.2



Rekreaciniai miškai 2.3. Apsauginiai miškai M.3

2.4. Ūkiniai miškai M.4 3 Teritorijų panaudojimą apibrėžia Saugomų teritorijų

įstatymas (Žin.1993, nr. 63-1188, 1995, nr. 60-1502), Nekilnojamų kultūros vertybių apsaugos įstatymas (Žin. 1994, nr. 96-1872)

C

3.1 Valstybinių rezervatų teritorijos

C1

3.2 valstybinių parkų, monitoringo teritorijų rezervatų ir rezervatinių apyrubių teritorijos

C2

3.3 Gamtos paminklų teritorijos, kurioms nustatytas rezervacinio naudojimo režimas

C3.1

3.4.

Konservacinės paskirties žemė

Istorijos, archeologijos ir kultūros paminklų teritorijos, kurioms nustatytas rezervacinio naudojimo režimas

C3.2

3.5 Valstybės ir savivaldybės saugomų kraštovaizdžio teritorijos, kuriose draudžiama ūkinė veikla, nesusijusi su su šių objektų ir jų užimtų teritorijų specialia priežiūra, tvarkymu ir apsauga

C4

3.6 Saugomų teritorijų ir objektų apsaugos zonos

C5

3.7

Neveikiančių kapinių teritorijos

C6

4. Valstybinio vandenų fondo žemė

H

5. Kitos paskirties žemė

5.1. Gyvenamoji teritorija

Planuojant šias teritorijas, laikytis LRV nutarimo Nr. 343 “Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos” bei Sveikatos apsaugos m-jos 2001 01 05 įsakymo Nr. 10 reikalavimų.

G

5.1.1. Mažaaukščių statinių teritorija Žemė naudojama gyvenamiesiems namams iki 3 aukštų su bendru sklypu, jų priklausiniams (automobilių, sporto, poilsio, žaidimo ir kt. aikštelėms) statyti, kiemo želdiniams

Visuomeninės teritorijos (išskyrus ritualines paslaugas) (V) Komercinės teritorijos (išskyrus smulkią gamybą) (K) Infrastruktūros teritorijos: gatvių tinklui įrengti ir eksploatuoti (I1), inžinerinės infrastruktūros tinklams ir objektams įrengti ir eksploatuoti (I4) Bendrojo naudojimo teritorijos (B) Rekreacinės teritorijos (R) Daugiabučių namų teritorijos (G2)

G1



sodinti, įstatytoms į namus visuomeninės paskirties (mokymo, sveikatos apsaugos, kultūros, ne pelno siekiančioms biudžetinėms įmonėms ir organizacijų būstinėms), komercinės paskirties ir smulkaus verslo (prekybos, finansinėms) patalpoms įrengti ir eksploatuoti

5.1.2. Daugiaaukščių statinių teritorija Žemė naudojama gyvenamiesiems namams virš 3 aukštų su bendru sklypu, jų priklausiniams (automobilių, sporto, poilsio, žaidimo ir kt. aikštelėms) statyti, kiemo želdiniams sodinti, įstatytoms į namus visuomeninės paskirties (mokymo, sveikatos apsaugos, kultūros, ne pelno siekiančioms biudžetinėms įmonėms ir organizacijų būstinėms), komercinės paskirties ir smulkaus verslo (prekybos, finansinėms) patalpoms įrengti ir eksploatuoti

Visuomeninės teritorijos (išskyrus ritualines paslaugas) (V) Komercinės teritorijos (išskyrus smulkią gamybą) (K) Infrastruktūros teritorijos: gatvių tinklui įrengti ir eksploatuoti (I1), inžinerinės infrastruktūros tinklams ir objektams įrengti ir eksploatuoti (I4), automobilių stovėjimo ir laikymo statiniams statyti ir eksploatuoti (I3) Bendrojo naudojimo teritorijos (B) Rekreacinės teritorijos (R) Mažaaukščių statinių teritorija (G1)

G2

5.2. Teritorijos paimamos ar rezervuojamos visuomenės reikmėms (V1 ir V4)

V

Mokymo, mokslo, švietimo įstaigoms statyti

V1

Visuomeninės paskirties teritorija

Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos įstaigoms statyti

Gyvenamosios teritorijos (G) Komercinės teritorijos (K) Infrastruktūros teritorijos: gatvių tinklui įrengti ir eksploatuoti, inžinerinės infrastruktūros tinklams ir objektams įrengti ir eksploatuoti, automobilių stovėjimo ir laikymo statiniams statyti ir eksploatuoti Bendrojo naudojimo teritorijos (B) Rekreacinės teritorijos (R)

V2

Bažnyčioms, vienuolynams ir kitokiems religinių bendruomenių objektams statyti

V3

Valstybės valdžios ir savivaldos institucijų

V4



įstaigoms statyti Kultūros įstaigoms

(bibliotekos, muziejai, ir kitos nekomercinės kultūros įstaigos) statyti

V5

Ritualinių paslaugų įstaigoms statyti, įrengti ir eksploatuoti

V6

Nepelno siekiančioms biudžetinėms įmonėms ir organizacijų būstinėms statyti

V7

5.3 Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija

Planuojant šias teritorijas, laikytis LRV nutarimo Nr. 343 “Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos” bei Sveikatos apsaugos m-jos 2001 01 05 įsakymo Nr. 10 reikalavimų. Ekonominės veiklos rūšys klasifikuojamos pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių

P

5.3.1. Teritorijos gamybos įmonėms, šilumos, naftos ir dujų ūkio įmonėms bei statybinių medžiagų pramonės ir statybos įmonėms statyti ir eksploatuoti

P1

5.3.2.

Teritorijos prekybos urmu ir kitokiems sandėliams statyti ir eksploatuoti

Komercinės paskirties ir smulkaus verslo teritorijos (prekybos, smulkios gamybos, finansinėms įstaigoms statyti ir eksploatuoti) (K) Infrastruktūros teritorijos (I) Bendrojo naudojimo teritorijos (apsauginiams želdynams) (B1.5) Naudingų iškasenų teritorijos (naudingų iškasenų karjerams įrengti ir eksploatuoti) Teritorijos atliekų saugojimui, rūšiavimui ir utilizavimui (sąvartynai) (S)

P2

5.4. Ekonominės veiklos rūšys klasifikuojamos pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių

K

5.4.1. Teritorijos prekybos, smulkios gamybos įmonėms statyti, įrengti ir eksploatuoti

K1

5.4.2. Teritorijos finansinėms įstaigoms statyti ir eksploatuoti

K2

5.4.3. Teritorijos poilsio ir turizmo informacijos, pramogų centrams, koncertų, parodų, teatrų ir kitiems komerciniams objektams statyti ir eksploatuoti

K3

5.4.4.

Komercinės teritorijos

Teritorijos viešbučiams, restoranams, radijo ir televizijos studijoms statyti ir eksploatuoti

Gyvenamosios teritorijos (G) Komercinės teritorijos (K) Infrastruktūros teritorijos: gatvių tinklui įrengti ir eksploatuoti (I1), inžinerinės infrastruktūros tinklams ir objektams įrengti ir eksploatuoti (I4), automobilių stovėjimo ir laikymo statiniams statyti ir eksploatuoti (I3) Bendrojo naudojimo teritorijos (B) Rekreacinės teritorijos (R)

K4

5.5. Infrastruktūros Planuojant šias teritorijas, laikytis LRV nutarimo I



Nr. 343 “Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos”, STR 2.06.01 “Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos” , kitų žinybinių ir šakinių techninių reglamentų bei reikalavimų bei Sveikatos apsaugos m-jos 2001 01 05 įsakymo Nr. 10 reikalavimų. Teritorijos, paimamos ar rezervuojamos visuomenės poreikiams.

5.5.1. Teritorijos gatvių ir kelių tinklui įrengti ir eksploatuoti

I1

5.5.2. Teritorijos geležinkeliams įrengti ir eksploatuoti

I2

5.5.3. Teritorijos susisiekimo sistemą aptarnaujantiems objektams įrengti ir eksploatuoti

Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (P) Komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorijos (K)

I3

5.5.4 Teritorijos inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti

I4

5.5.5. Teritorijos nuotėkų valymo įrenginiams įrengti ir eksploatuoti

I5

5.5.6.

teritorijos

Teritorijos inžinerinės infrastruktūros aptarnavimo įmonėms įrengti ir eksploatuoti

I6

5.6. Naudingųjų iškasenų teritorijos

Planuojant šias teritorijas, laikytis LRV nutarimo Nr. 343 “Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos”, bei Sveikatos apsaugos m-jos 2001 01 05 įsakymo Nr. 10 reikalavimų. Teritorijos, paimamos ar rezervuojamos visuomenės poreikiams.

N

5.6.1. Teritorijos vandenvietėms ir gręžiniams įrengti ir eksploatuoti

N1

5.7. Bendrojo naudojimo teritorijos

B

5.7.1. Teritorijos bendrojo naudojimo želdynams įrengti ir eksploatuoti: skverams, parkams, aikštėms, apsauginiams želdynams, laisviems plotams

Teritorijos, paimamos ar rezervuojamos visuomenės poreikiams.

B1

5.7.3. Teritorijos kapinėms įrengti ir eksploatuoti

B3

5.8. Rekreacinės teritorijos

R



Teritorijos moteliams, poilsio namams, kempingams ir kitiems apgyvendinimo objektams sporto kompleksams statyti ir eksploatuoti

Komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorijos (K) Visuomeninės teritorijos (V) Bendrojo naudojimo teritorijos (B) Gyvenamosios teritorijos (G)

R1

Teritorijos paplūdimiams, jachtų, valčių prieplaukoms, poilsio aptarnavimo objektams statyti, įrengti ir eksploatuoti

Komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorijos (K) Bendrojo naudojimo teritorijos (B)

R2

5.9. Teritorijos krašto apsaugos tikslams

Visuomeninės teritorijos (V) Infrastruktūros teritorijos (I) Teritorijos, paimamos ar rezervuojamos visuomenės poreikiams.

A

5.10 Teritorijos atliekų saugojimui, rūšiavimui (sąvartynai)

Planuojant šias teritorijas, laikytis LRV nutarimo Nr. 343 “Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos” bei Sveikatos apsaugos m-jos 2001 01 05 įsakymo Nr. 10 reikalavimų. Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (P)Infrastruktūros teritorijos: gatvių tinklui (I1), inžinerinės infrastruktūros tinklams ir objektams įrengti ir eksploatuoti (I4) Teritorijos, paimamos ar rezervuojamos visuomenės poreikiams.

S

1.5. Teritorijos balansas

Molėtų mieste didžiausią dalį užima mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos

ir jos plėsis ir toliau. Taip pat planuojama ženkliai padidinti bendrojo naudojimo teritorijų –

miesto želdynų, teritorijų, skirtų paplūdimiams, stovyklavietėms, apžvalgos aikštelėms,

turistinėms ir sporto trasoms ir kitiems objektams, kurie reikalingi gyventojų trumpalaikiam

poilsiui organizuoti plotą.

Mažės pramonės ir sandėliavimo, inžinerinės infrastruktūros objektų ir sodų bendrijų

teritorijų bendra procentinė dalis.



1.3 lentelė. Esamo ir planuojamo žemės naudojimo būdo Molėtų mieste teritorinis balansas Pagrindinė tikslinė žemės

naudojimo paskirtis Naudojimo būdas Naudojimo

pobūdis Teritorijos naudojimo būdo ar pobūdžio

turinys Plotas,

ha Procentinė

dalis (Esama)

Procentinė dalis

(Planuojama) ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖ

Mėgėjiškų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo teritorijos

Mėgėjiškai sodininkystei skirta, pagal teritorijų planavimo dokumentus suformuota teritorija, suskirstyta į individualius sodo sklypus ir bendro naudojimo žemę

21,87 5,8 5,6 - mažės

KONSERVACINĖS PASKIRTIES ŽEMĖ

Kultūros paveldo objektų žemės sklypai

Saugomų kultūros paveldo objektų ar vietovių teritorijose suformuoti žemės sklypai, kuriems nustatomos šių sklypų ir kitų nekilnojamųjų daiktų tvarkymo ir naudojimo specialiosios sąlygos

2,39 0,6 0,6

VANDENS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖ

Bendrojo naudojimo vandens telkiniai

Kiti vandens ūkio paskirties žemės sklypai 33,65 8,9 8,9

KITOS PASKIRTIES ŽEMĖ

Gyvenamosios teritorijos

Teritorija, skirta gyvenamųjų namų statybai 142,16 37,6 47,0 - didės

Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos

Žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai

126,83 33,6 43,2 ženkliai didės

Daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos

Žemės sklypai, kuriuose esami arba numatomi statyti gyvenamieji namai, didesni nei 3 aukštų

15,32 4,1 4,5 - didės

Visuomeninės paskirties teritorijos

Teritorija, skirta valstybės ir savivaldybės institucijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms

18,52 4,9 5,2 - didės

Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos

Teritorija, skirta pramonės ir gamybos įmonių, sandėlių, terminalų bei kitų sandėliavimo objektų statybai

32,54 8,6 8,5 - mažės

Komercinės paskirties objektų teritorijos

Teritorija, skirta prekybos, paslaugų ir pramogų statiniams statyti

29,63 7,8 10,0 - didės

Inžinerinės Visų rūšių transporto ir pėsčiųjų judėjimo, 76,63 20,2 18,0 - mažės



infrastruktūros teritorijos

inžinerinių statinių bei inžinerinių tinklų teritorijos

Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos

Žemės sklypai, kuriuose yra esamos arba numatomos statyti autobusų ir geležinkelio stotys, oro uostai ir aerodromai, jūros ir vidaus vandenų uostai ir prieplaukos, automobilių saugyklos (garažai, automobilių stovėjimo aikštelės), ryšių (telekomunikacijų) linijos, inžinerinių sistemų maitinimo šaltinių statiniai ir įrenginiai (transformatorinės, boilerinės ir kiti panašios paskirties statiniai)

27,68 7,3 7,1 - mažės

Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams

Žemės sklypai, kuriuose yra esami ar numatomi keliai, gatvės, geležinkelio infrastruktūros statiniai, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro , technologiniai vamzdynai, vandentiekio, nuotekų šalinimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos, požeminio vandens (geriamojo, gėlo, mineralinio, pramoninio ir gamybinio) vandenviečių ir kitai gavybai reikalingi įrenginiai

48,95 12,9 10,9 - mažės

Bendro naudojimo teritorijos

Teritorija, skirta bendram viešam naudojimui 8,64 2,3 12,0 ženkliai didės

Rekreacinės teritorijos

Teritorijos, skirtos paplūdimiams, stovyklavietėms, apžvalgos aikštelėms, turistinėms ir sporto trasoms ir kitiems objektams, kurie reikalingi gyventojų trumpalaikiam poilsiui organizuoti (paplūdimiai, stovyklavietės, apžvalgos aikštelės, turistinės ir sporto trasos, gelbėjimo stotys, laikini pastatai šiems objektams aptarnauti)

1,46 0,4 1,0 - didės



2. SOCIALINĖ – EKONOMINĖ APLINKA

2.1. Bendrieji vystimosi veiksniai ir prielaidos

Remiantis patvirtinta Molėtų miesto darnios plėtros vystimosi koncepcija, pateikti

sprendiniai turėtų užtikrinti miesto socialines bei ekonominės srities ilgalaikį, kryptingą

vystimąsi. Bendrojo plano socialinės - ekonominės srities sprendinių tikslas yra tobulinti

sveikatos apsaugos, socialinės rūpybos, švietimo bei kultūros, verslo, turizmo taip pat kitų

socialinės - ekonominės srities struktūrinių dalių būvį atsižvelgiant į darnios plėtros principus.

Socialinė ekonominė aplinka priklauso nuo įvairių išorinių bei vidinių veiksnių.

Nemenką įtaką socialinei - ekonominei aplinkai daro Molėtų miesto gretimybė su netoli

esančiais Utenos bei Vilniaus miestais, magistralės Vilnius – Utena poveikis yra reikšmingas

miesto plėtrai, prioritetinės miesto ir rajono srities - turizmo bei rekreacijos plėtojimo

užtikrinimui. Esamos socialinės – ekonominės problemos Lietuvoje taip pat būdingos ir Molėtų

mieste: gyventojų skaičiaus mažėjimas, amžiaus struktūros pokyčiai – gyventojų senėjimo

tendencija. Susiklosčiusi nepalanki situacija darbo rinkoje formuoja visuomenės užimtumo

problemas. Molėtų mieste bei rajone trūksta kvalifikuotų specialistų – gydytojų, IT specialistų,

anglų kalbos mokytojų. Šios ir kitos problemos nepalankiai veikia miesto socialinę – ekonominę

aplinką.

Molėtų miesto socialinės – ekonominės dalies sprendiniai yra siūlomi prieš tai atlikus

aplinkos esamos būklės analizę, bei atsižvelgiant į patvirtintą darnios plėtros koncepciją.

Pagrindinis Molėtų miesto socialinės – ekonominės infrastruktūros vystymo tikslas yra

suplanuoti miesto socialinių veiklų plėtrą ilgalaikei teigiamai perspektyvai.

Bendrojo plano socialinės – ekonominės dalies koncepcija ir sprendiniai parengti siekiant

įgyvendinti šiuos bendrojo plano tikslus:

1. Išryškinti ir panaudoti miesto socialinės – ekonominės veiklos privalumus, parodyti

ekonominės ir socialinės plėtros galimybes, panaikinant trūkumus.

2. Sudaryti palankias prielaidas miestams subalansuotai plėtotis, gerinti aplinkos kokybę,

plėtoti ekonominį ir socialinį potencialą bei gyventojų gyvenimo sąlygas.

3. Suformuoti miesto socialinio - ekonominio vystymo koncepciją, numatant socialines

paslaugas teikiančių įstaigų ir jų resursų optimizavimą, jų plėtrą, ir pritaikymą gyventojų

poreikiams.

4. Suformuoti miesto teritorijų vystymo koncepciją, numatant socialines paslaugas

teikiančių įstaigų išsidėstymą ir plėtrą, jų teritorijų tvarkymo, naudojimo ir apsaugos

prioritetus.



5. Išskirti gamtinio karkaso teritorijas, apibrėžti jų naudojimą ir pritaikymą turizmo

reikmėms, bei turizmo veiklą šiose teritorijose su kitomis urbanistinio karkaso

teritorijomis.

6. Skatinti investicijas, gerinti verslo aplinkos plėtrą, ypač skatinant naujų technologijų

diegimą versle.

7. Sudaryti prielaidas tarpvalstybinių ir šalies programų ir projektų įgyvendinimui,

skatinant projektinę veiklą.

8. Sudaryti prielaidas patrauklaus, atviro, tinkamo investuoti, patogaus gyventi miesto

įvaizdžio suformavimui.

9. Susieti miesto bendrojo plano socialinės – ekonominės dalies sprendinius su miesto

inžinierinės infrastruktūros sprendiniais.

10. Susieti miesto bendrojo plano socialinės – ekonominės dalies sprendinius su gretimų

teritorijų parengtų bendrųjų planų sprendiniais.

11. Surasti geriausius ekonominių išteklių (miesto geografinės padėties, esamos

infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių, pagrindinio kapitalo) panaudojimo ir pritaikymo

būdus verslo vystymui, žmonių gyvenimo kokybei gerinti.

12. Pasiūlyti ekonominės veiklos sritis ir verslo struktūrą, palankią verslui plėtoti, taip

mažinant bedarbystę ir didinant žmonių pajamas.

13. Numatyti priemones investicinės aplinkos pagerinimui: gamybinių pastatų, sklypų,

tinkamų įvairiai veiklai pasiūlą, paramos verslui kryptis.

14. Pasiūlyti Molėtų miesto konkurencingumo ir patrauklumo didinimo priemones,

intensyvinant reklamines priemones, gerinant pasilinksminimo ir nakvynės paslaugų

prieinamumą ir sąlygas.

15. Turistinius maršrutus planuoti įtraukiant į juos ir svarbiausius miesto kultūrinius

objektus. Pateikti pasiūlymus, integruojant kultūros vertybių teritorijas ir objektus į

rajono plėtrą ir įjungiant į turistines programas.

16. Pateikti socialinės integracijos, globos ir aplinkos gerinimo priemones nedarbingo

amžiaus bei neįgaliems žmonėms.

17. Pateikti pasiūlymus socialiai remtinų žmonių būsto ir kitoms socialinėms

problemoms spręsti.

18. Sparčiai plėtoti sveikatos priežiūros paslaugas, imantis veiksmingų programų

labiausiai paplitusių ligų gydimui.

19. Skatinti švietimo ir socialinės politikos sanglaudą, tobulinti neįgaliųjų bei socialiai

atskirtų grupių integraciją į visuomenę bei darbo rinką, mažinti benamių ir asocialių

šeimų skaičių;



20. Stiprinti miesto sveikatos apsaugos įstaigų administracines funkcijas, patenkinti

didėjantį psichologinių paslaugų poreikį.

Patvirtinus Molėtų miesto darnios plėtros vystimosi koncepciją, siūlomi sprendiniai

turėtų užtikrinti socialinės – ekonominės srities vystimąsi bei gyvenimo kokybės gerėjimą.

Darni Molėtų miesto plėtra ir vystimasis suprantamas kaip kompromisas tarp

aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių visuomenės tikslų, sudarantis galimybes pasiekti

visuotinę gerovę dabartinei ir ateinančioms kartoms, neperžengiant leistinų poveikio aplinkai

ribų.

Kaip ir dauguma Lietuvos miestų ir rajonų, taip ir Molėtai pastaruoju metu susiduria su

gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija. Gyventojų skaičius Molėtų mieste pastaraisiais metais

mažėja: 2008 m. Molėtai gyveno 6949 gyventojai arba 3,8 % mažiau, nei 2001 m., kai mieste

gyveno 7221 gyventojai. Palyginimui, per tą patį laikotarpį Lietuvoje gyventojų skaičius

sumažėjo taip pat 3,8 %. Gyventojų mažėjimo tendencija ilgalaikėje perspektyvoje gali

neigiamai įtakoti socialinę – ekonominę plėtrą. Mirtingumo tempas pastaraisiais metais

stabilizavosi, tačiau pastarąjį dešimtmetį nemaža dalis darbingo amžiaus asmenų išvyko dirbti į

užsienį. Ši situacija vertintina ypač neigiamai. Ypač neigiamai miestui atsiliepia darbingo

amžiaus asmenų išvykimas tiek į užsienį, tiek į kitus Lietuvos miestus. Nemaža dalis jaunimo,

pabaigusi mokslus šalies didmiesčiuose, juose ir pasilieka, o tai ypač skaudžiai atsiliepia vietos

įmonėms, įstaigoms, kurioms kvalifikuotos darbo jėgos ypač trūksta.

Molėtuose sukurta susisiekimo ir inžinerinė infrastruktūra sudaro geras sąlygas pramonės

ir verslo plėtrai. Išvystyta maisto perdirbimo, statybos, medienos apdirbimo, tekstilės pramonė.

Siekiant spartesnio gyventojų pajamų augimo, būtina didinti įmonių konkurencingumą

tarptautiniu mastu plėtojant aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos gamybą.

Gyvenimo kokybė nemaža dalimi priklauso ir asmens pasitenkinimo turimu būstu, jo

apsirūpinimu patogumais, vieta, susisiekimu su būtiniausiomis įstaigomis. Molėtų mieste vienam

gyventojui tenkančių gyvenamojo ploto kiekis – 22,9 m2 yra truputį mažesnis nei Lietuvos

rodiklis, bei gerokai mažesnis nei Europos Sąjungos šalių vidurkis, kuris siekia 40 m2 vienam

gyventojui. Mieste esančių daugiabučių priežiūra yra gana silpna, jų atnaujinimas vyksta labai

vangiai, o tai dar labiau spartina jų nusidėvėjimo procesą.

Siesarčio upės, Promislavo, Pastovėlio ir Pastovio ežerų panaudojimas rekreacinėms

miesto reikmėms taip pat didins gyventojų laisvalaikio praleidimo galimybes bei Molėtų miesto

patrauklumą gyventi.

Molėtų mieste funkcionuoja visos būtinas viešąsias paslaugas teikiančios įstaigos

(bendrojo lavinimo mokyklos, kultūros, asmens sveikatos priežiūros, socialinės ir kitos įstaigos).



Jų teikiamų paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas dažniausiai susijęs su lėšų poreikiu

infrastruktūrai modernizuoti bei trūkstamais žmogiškaisiais ištekliais.

Siūlomos darnios plėtros koncepcijos įgyvendinimas priklausys nuo daugelio socialinių –

ekonominių prielaidų, iš kurių galima paminėti:

1. Gimstamumo Molėtų rajone ir Molėtų mieste didėjimas.

2. Emigracijos, ypač jaunų, darbingo amžiaus asmenų tarpe, mastų mažinimas.

3. Gyventojų užimtumo ir pajamų didėjimas.

4. Laisvalaikio praleidimo, poilsio infrastruktūros, miesto viešųjų erdvių sutvarkymas.

5. Patrauklių gyvenamųjų teritorijų suformavimas, švarios aplinkos išlaikymas,

centralizuotų miesto inžinerinių komunikacijų įrengimas.

6. Investicijas skatinančių priemonių numatymas ir taikymas, palankių sąlygų verslo

plėtrai sudarymas.

7. Teritorijų pramonės įmonių plėtrai, atsižvelgiant į galimą poveikį aplinkai ir

visuomenei, numatymas.

8. Kvalifikuotos darbo jėgos, sudaranti sąlygas įmonių plėtrai, pasiūla.

9. Švietimo, kultūros, asmens sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos paslaugų kokybės

ir prieinamumo gerinimas.

2.2 Verslas ir investicijos

Molėtų mieste kaip ir rajone vyrauja smulkus ir vidutinis verslas. Žemės nederlingos,

mažai pramonės, todėl prioritetinė rajono bei miesto vystimosi kryptis yra turizmas. Didžioji

dalis gyventojų mieste bei rajone dirba švietime, viešajame valdyme, statybos sektoriuje, ir

kitose paslaugose. Pagrindiniai ilgalaikiai tikslai ekonominėje srityje – sukurti tinkamas bei

palankias sąlygas naujų įmonių steigimuisi, esamų išlaikymui bei plėtrai, nedarbo mažinimui,

ilgalaikiam ekonomikos augimui, investicijų pritraukimui.

Siekiant priartinti darbo vietas prie gyventojų (gyvenamųjų rajonų), plėtros teritorijoje

numatomos aptarnavimo ir paslaugų centrai ties pagrindinių esamų ir planuojamų gatvių

sankirtomis. Centruose galėtų būti kasdieninio poreikio prekybos centrai ar panašaus pobūdžio

kiti nedideli komerciniai objektai. Molėtų miestas turi keletą svarbių privalumų, tam, kad

pritraukti pramonės įmonių kūrimą. Savivaldybė turi gana gerai išvystytą kelių tinklą, kuris

sudaro galimybes mieste įsikūrusioms įmonėms optimizuoti pervežimus. Visos mieste

veikiančios ar naujai besikuriančios bendrovės, vykdydamos plėtrą, turėtų aktyviai dalyvauti

2007 – 2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įsisavinime, pagal Ekonomikos

augimo veiksmų programos prioritetus: ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti

moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui



gerinimas. Molėtų rajono savivaldybės uždavinys yra ne tik pritraukti kuo daugiau tiesioginių

užsienio investicijų, bet ir užtikrinti šių investicijų kokybę ir jų poveikį vietos ekonomikai ir

verslui. Siekiant spartaus ūkio augimo ir konkurencingumo didėjimo, yra svarbu, kad didėtų

investicijos aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų srityje. Siekiant sukurti palankią aplinką

miesto ekonominei plėtrai reikia:

1. Ugdyti gyventojų verslumą, skatinant kelti darbuotojų bei vadovų kvalifikaciją.

Numatyti mokestines lengvatas, aktyviai teikti nemokamas konsultacijas bei mokymus

naujai kuriantiems verslą asmenims.

2. Sistemingai platinti informaciją apie verslo galimybes mieste bei paramos gavimą iš

įvairių programų.

3. Sukurti informatyvią, reguliariai atnaujinamą bei lengvai prieinamą gyventojams

sistemą apie darbo rinkos poreikius, perkvalifikavimą, mokymus.

4. Gerinti turizmo paslaugų kokybę didinant rekreacinių išteklių prieinamumą, praplėsti

teikiamas paslaugas pritaikant daugiau objektų turizmo infrastruktūrai.

2.3. Turizmas

Tinkamai organizuotas turizmas daugelyje šalių yra vienas svarbiausių ekonomikos

sektorių, sukuriantis nemažą dalį BVP.

Molėtų rajono savivaldybės turizmo vystymo koncepcijos pagrindas – kultūrinių išteklių

pritaikymas turizmo veiklai, siekiant optimaliai išnaudoti gamtinius resursus ir kultūrinį paveldą.

Turizmas skatina saugoti ir puoselėti vertingą gamtinę ir kultūrinę aplinką, o taip pat

sėkmingai sprendžia socialines, ekonomines ir gamtosaugos problemas, sudaro sąlygas

gyventojų užimtumo didinimui bei pajamų augimui.

Lyginant su kitais Lietuvos miestais, Molėtų miesto gamta išsiskiria ežeringumu.

Didžioji dauguma turistų lankomų ar potencialiai patrauklių turizmui vietų yra Molėtų rajone.

Turistus į Molėtų miestą pritraukia Molėtų rajone esantys 227 ežerai, kultūrinio istorinio paveldo

objektai: Lietuvos etnokosmologijos muziejus, Ežerų žvejybos muziejus Mindūnuose,

Naujasodžio muziejus, Stiklo muziejus ir paveikslų galerija, Etnografinė sodyba ir dangaus

šviesulių stebykla ir t.t. Molėtų rajone esančios pilys, dvarai ir kitos architektūrinės vertybės kol

kas nėra pilnai sutvarkytos ar pritaikytos kultūrinio turizmo ar viešosioms reikmėms.

Pagrindiniai lankytini objektai Molėtų mieste yra: Molėtų krašto muziejus, Molėtų Šv.

apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, Molėtų skulptūrų parkas, Senieji žydų prekybos namai, dar

vadinami „Raudonaisiais mūrais.



Siekiant krašte skatinti turizmą, būtina organizuoti kokybišką žmonių poilsį, ieškant

efektyvesnių rekreacijos, turizmo ir sporto organizavimo formų, kokybiškiau jas įrengti, ugdyti

vietinių gyventojų ir turistų ekologinę kultūrą.

Mieste reikia vystyti ilgalaikio turizmo infrastruktūrą plečiant maitinimo, pramogų ir

apgyvendinimo paslaugų įstaigų tinklą tolydžiai su augančia paklausa šioms paslaugoms ir

užtikrinant jų kokybę bei įvairovę.

Tačiau pabrėžtina, kad turizmo plėtojimas turi apimti visą savivaldybės teritoriją,

tvarkant lankytinus objektus tiek Molėtų mieste, tiek rajone. Tokiu būdu būtų užtikrinta

teritorinė turizmo paslaugų sklaida, galimai išaugtų turistų srautai bei ilgėtų jų apsistojimo

trukmė.

Įvairūs atliekami tyrimai rodo, kad augant gyventojų pajamos, vis didesnė jų dalis tenka

įvairioms laisvalaikio praleidimo ar turizmo paslaugoms, žmonės aktyviau keliauja, naudojasi

turizmo agentūrų paslaugomis. Darniosios plėtros alternatyva akcentuoja gamtinių resursų, visų

pirma, pietų kryptimi link Luokesų ežero (teritorijos miesto pietinio apvažiavimo pietinėje

pusėje) numatant, kad įgyvendinus turizmo sektoriaus plėtrą, kuri teritoriškai pasireikštų kaip

rekreacinių objektų su aptarnaujančia infrastruktūra, poilsio kompleksų, kaimo turizmo sodybų

plėtra. Tokiu būdu, turizmo objektų vystymas užtikrintų ir gyvenimo kokybės gerėjimą vietos

gyventojams.

Vienas iš pagrindinių uždavinių, siekiant didinti turistų srautą, yra informacinių

priemonių plėtojimas.

Siekiant užtikrinti turizmo paslaugų vystymą ir plėtrą, siūlytini šie sprendiniai:

1. Vykdyti aktyvias marketingo priemones, pristatančias Molėtų miesto ir rajono

lankytinus objektus (internetas, spauda, informaciniai leidiniai, dalyvavimas parodose ir

kt.).

2. Išleisti / atnaujinti miesto bei rajono turistinius žemėlapius, pažymint juose lankytinas

vietas, viešbučius, kaimo turizmo sodybas, siūlomus maršrutus. Rengti investicijų

projektus / paraiškas Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei kitų programų lėšoms gauti

šiems darbams įgyvendinti.

3. Ieškoti finansavimo šaltinių iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos

ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų ar kitų programų, siekiant

pritaikyti lankytojų reikmėms esančius turizmo objektus.

4. Prie pagrindinių į rajoną vedančių ar kertančių kelių (magistralinio kelio A14 Utena –

Vilnius, krašto kelių Nr. 114 Molėtai–Kaltanėnai–Ignalina, Nr. 115 Ukmergė–Molėtai,

Nr. 119 Molėtai–Anykščiai, Nr. 172 Raudondvaris–Giedraičiai– Molėtai, Nr. 173 Molėtai–

Pabradė), miesto centre, autobusų stotyje įrengti miesto ir rajono turizmo informacinius stendus.



Tai palengvins lankytojų orientaciją, sutrumpins norimų aplankyti objektų radimo laiką

bei teigiamai įtakos turizmo plėtrą visoje Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje.

5. Įrengti Molėtų mieste dviračių trasas, jas jungti tarpusavyje. Sutvarkyti takus šalia

Siesarčio upės, Pastovėlio ir Pastovio ežerų bei prie Promislavo ežero. Trasas įrengiant ir

naujai formuojamose gyvenamosiose teritorijose.

6. Sutvarkyti ežerų ir upės pakrantes, įrengti rekreacines teritorijas, pliažą, prieplauką.

7. Parengti mieste ir rajone vykstančių kultūrinių renginių vystymo programą.

2.4. Būstas

Gyvenimo kokybę įtakoja daugelis faktorių, o prie pagrindinių galima paminėti gražią

gamtinę aplinka, švarų orą, mažą triukšmingumą, sutvarkytus kelius, apšvietimą, patogų

susisiekimą su miesto centru, darboviete, sveikatos priežiūros, kultūros įstaigomis. Darni Molėtų

miesto plėtra neatsiejama nuo patrauklių gyvenimo sąlygų sukūrimo.

Alternatyva numato galimą lokalinio gyvenamojo rajono dislokacijos vietą šiaurine ir

pietine kryptimis, perkeliant gyventojų „svorio centrą“ arčiau istorinio miesto centro ir socialinės

infrastruktūros objektų koncentracijos zonos. Geras gyvenamosios teritorijos išvystymo

galimybes turi Kanapelkos ir Paluokesos gyvenvietės, patogus susisiekimas su miesto centru,

netoli esami inžineriniai tinklai, vaizdingas kraštovaizdis, rekreacijai patrauklios teritorijos.

Dauguma daugiabučių namų yra statyti dar sovietmečiu ir yra gerokai nusidėvėję, nors

didžioji dalis Molėtiškių gyvena nuosavuose namuose. Likusių daugiabučių priežiūra yra gana

silpna, neskiriamas dėmesys jų atnaujinimui, energetinio efektyvumo didinimui. Silpna jų

priežiūra tik dar sparčiau įtakoja gyvenimo kokybės juose blogėjimą.

Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vis daugiau žmonių pageidauja gyventi

nuosavuose namuose, ramiose vietose, ne taip arti miesto centro. Tikėtina, kad augant gyventojų

pajamoms, spartės individualių namų statybos mastai o taip pat didės ir poreikis renovuoti turimą

būstą.

Gyvenimo kokybę bei gyvenvietės patrauklumą gyventi įtakoja daugelis faktorių, prie

kurių galima paminėti gražią gamtinę aplinka, švarų orą, mažą triukšmingumą, sutvarkytus

kelius, apšvietimą, patogų susisiekimą su miesto centru, darboviete, sveikatos priežiūros,

kultūros įstaigomis. Todėl gerinant gyvenimo kokybę ir siekiant spręsti būsto sektoriuje

egzistuojančias problemas, siūlomi šie sprendiniai:

1. Naujas gyvenamąsias teritorijas vystyti šiaurinėje ir pietinėje miesto dalyse perkeliant

gyventojų „svorio centrą“ arčiau istorinio miesto centro ir socialinės infrastruktūros

objektų koncentracijos zonos. Šiaurinėje dalyje plėtoti gyvenamąsias teritorijas, pietų



kryptimi link Luokesų ežero (teritorijos miesto pietinio apvažiavimo pietinėje pusėje)

numatyta, kad įgyvendinti turizmo sektoriaus plėtrą, kuri teritoriškai pasireikštų kaip

rekreacinių objektų su aptarnaujančia infrastruktūra, poilsio kompleksų, kaimo turizmo

sodybų plėtra.

2. Naujose gyvenamosiose teritorijose sutvarkyti viešąją infrastruktūrą: kelius,

šaligatvius, apšvietimą, nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takus, įrengti vaikų žaidimo ir sporto

aikšteles. Taip pat būtina gyventojams užtikrinti gerą susisiekimo su miesto centru,

viešosiomis įstaigomis ir pan.

3. Skatinti daugiabučių namų modernizavimą, teikiant gyventojams teisinę ir praktinę

informaciją daugiabučių namų savininkų bendrijų kūrimo bei paramos iš Daugiabučių

namų modernizavimo programos gavimo klausimais.

4. Skirti lėšų daugiabučių namų savininkų bendrijoms kompensuoti dalį (ar visą sumą)

projektinės dokumentacijos (energetinio audito, investicijų projekto) pasirengimo išlaidų.

5. Didinti savivaldybės socialinio būsto dalį, siekiant juo aprūpinti socialiai remtinus ar

mažas pajamas gaunančius asmenis, o taip pat numatyti lėšų renovuoti socialinės

paskirties gyvenamąsias patalpas Molėtų mieste.

6. Skatinti gyventojus efektyviai naudoti energetinius išteklius, rūšiuoti atliekas, prisidėti

prie aplinkosauginių programų įgyvendinimo, tvarkytis bei prižiūrėti gyvenamąją

teritoriją.

2.5. Švietimas

Pagrindiniai Lietuvos švietimo siekiai įtvirtinti Valstybinėje švietimo strategijoje 2003 –

2012 m. nuostatuose bei Švietimo įstatyme. Esminiai tikslai švietimo srityje būtų: ugdyti

išsilavinusius, savarankiškus, aktyvius ir atsakingus visuomenės narius, kurie užtikrintų darnią,

žiniomis grįstą krašto ūkio, aplinkos ir kultūros plėtrą, vidinį ir tarptautinį ūkio

konkurencingumą, aplinkosaugos siekių įgyvendinimą, nacionalinį saugumą ir demokratinės

valstybės raidą, bei taip stiprintų visuomenės kūrybines galias. Žinių visuomenė yra pagrindas

kurti bei plėtoti socialinę gerovę mieste. Naudojant žinias bei informacines technologijas yra

skatinama ekonominė plėtra, kuri teigiamai veikia visą miesto socialinę – ekonominę aplinką.

Šiuo metu Molėtų miesto švietimo įstaigų tinklą sudaro 9 švietimo įstaigos: Molėtų

gimnazija, Molėtų pagrindinė mokykla, Molėtų pradinė mokykla, du vaikų lopšeliai – darželiai,

Molėtų menų mokykla, Molėtų rajono kūno kultūros ir sporto centras, Molėtų rajono švietimo

centras, Molėtų pedagoginė – psichologinė tarnyba.



Vystoma švietimo įstaigų infrastruktūra padės užtikrinti miesto ir rajono švietimo

prioritetų įgyvendinimą neformaliojo ir formaliojo ugdymo sistemoje, sudarant galimybes

laisvos ir atsakingos asmenybės ugdymui.

Bendrojo plano švietimo sprendiniai yra derinami su Molėtų rajono savivaldybės

bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos iki 2012 metų bendruoju planu, kuriame

prognozuojama mokinių skaičiaus sumažėjimas.

Mažėjant bendram Molėtų rajono gyventojų skaičiui bei švietimo įstaigų poreikiui, buvo

reorganizuotas ir optimizuotas švietimo įstaigų tinklas. Kaip pasekmė rajono teritorijoje

esančiose švietimo įstaigose buvo išspręstas patalpų optimalaus užpildymo klausimas, tuščių

vietų klasėse sumažinimo klausimas, iš esmės tai įtakojo geresnį ugdomojo proceso

organizavimą, priežiūrą, skiriamų švietimui lėšų panaudojimą.

Molėtų miesto esamų švietimo įstaigų tinklas yra pakankamas, todėl siūloma išlaikyti

esamą švietimo įstaigų tinklą, pagrindinį dėmesį skiriant šių įstaigų fizinės būklės ir ugdymo jose

kokybės užtikrinimą ir nuolatinį gerinimą.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų užpildymas yra pakankamas – 96 %. Atsižvelgiant į

nuolatinį gimstamumo mažėjimą siūloma išlaikyti esamas ikimokyklinio ugdymo įstaigas,

didžiausią dėmesį skiriant:

ikimokyklinio ugdymo kokybės užtikrinimui,

vidaus ir išorės aplinkos sutvarkymui,

esamų įrenginių atnaujinimui,

dirbančiojo personalo tikslinės kvalifikacijos tobulinimo programoms,

personalo kompetencijos ir prestižo didinimui,

naujų ikimokyklinio ugdymo modelių taikymui.

Labai svarbu užtikrinti ikimokyklinio ugdymo prieinamumą, veiksmingumą.

Ikimokyklinės įstaigos veikla – didelis indėlis tolimesniems asmenybės formavimosi principams.

Gerųjų savybių diegimas kiek įmanoma ankstyvesnėje amžiaus grupėje yra pamatinė dalis

žmogaus suvokimui apie jį supančią aplinką.

Nors statistiškai Molėtų rajono mokinių skaičiaus tendencija įgijusi mažėjimo pagreitį,

tačiau Molėtų mieste esančių ugdymo įstaigų užpildymas yra netolygus. Teoriškai Molėtų mieste

yra pakankamai vietų bendrojo lavinimo ir ikimokyklinėse įstaigose, tačiau perpildymą taip pat

sąlygoja didėjantis provincijos moksleivių srautas į miesto švietimo įstaigas. Todėl yra svarbu

didėjant poreikiui numatyti galimybes ir šių moksleivių ugdymui, ypatingą dėmesį atkreipiant į

perpildytas mokinių skaičiumi švietimo įstaigas.



Neatsiejamas ugdymo paslaugų prieinamumo mieste klausimas yra mokinių vežiojimo

sistemos efektyvumas. Būtina numatyti galimybę ir tobulinti susiformavusią mokinių vežiojimo

paslaugų sistemą, sudaryti periferinėse zonose gyvenantiems mokiniams miesto mokyklų

pasiekiamumo galimybę.

Gera švietimo įstaigų techninė būklė ir techninė bazė yra vienas svarbesnių uždavinių

plėtojant kokybišką ugdymo sistemą. Neišvengiama ugdymo kokybės gerinimo priemonė yra

jaukios ir tinkamos aplinkos kūrimas: tinkama mokyklų pastatu ir patalpų būklė. Todėl būtina

numatyti ugdymo įstaigų infrastruktūros atnaujinimo galimybes. Nors Molėtų gimnazijos ir

Molėtų pagrindinės mokyklų pastatai buvo renovuoti, tačiau dar vis yra poreikis kai kurių

pastato dalių remonto darbams atlikti. Tiek rajono, tiek miesto ugdymo įstaigų pastatų

problematiškiausios dalys: langai, durys, sanitariniai mazgai, vandentiekio ir kanalizacijos

sistemos ir pan. Svarbu ir toliau užtikrinti miesto ir rajono sveikatos įstaigų modernizavimo

(renovavimo, energetinio efektyvumo didinimo ir kt. inžinerinės infrastruktūros) darbus.

Formuojant miesto ir rajono gyventojų atsakomybės, pagarbos mokslui ir gyvenamajai

aplinkai vertybes ir toliau yra būtinas dalyvavimas įvairiuose švietimo ir kultūriniuose

projektuose ir programose, kurios sudomintų bei įtrauktų aktyviausią ir imliausią visuomenės

dalį – jaunimą, siekiant sudaryti sąlygas jų saviraiškai, didinant užimtumo įvairovę.

Svarbu ir toliau vykdyti vaikų kompetencijos ir saviraiškos programas, didinant kūrybos

galimybes papildomose ugdymo įstaigose, teikiančiose ir neformalųjį ugdymą. Tai sudarys

galimybę siekti neformalaus ugdymo principų įgyvendinimo.

Neformalusis mokinių švietimas–kryptinga veikla, padedanti mokiniui įgyti

kompetencijos, tapti sąmoninga asmenybe, sugebančia atsakingai ir kūrybingai spręsti savo

problemas ir aktyviai veikti visuomenėje bei prisitaikyti prie kintančios aplinkos.

Principai:

1. Aktualumo principas- neformaliojo ugdymo siūlomų programų pasiūla yra skirta

mokinių socialinėms, kultūrinėms, asmeninėms, edukacinėms, profesinėms ir

kitoms kompetencijoms ugdyti.

2. Demokratiškumo-mokytojai, mokiniai ir mokinių tėvai yra bendro ugdymosi

proceso kūrėjai, kartu sprendžia apie mokinių saviraiškos poreikius.

3. Prieinamumo-mokykloje sudaromos visos sąlygos mokinių kompetencijoms

ugdytis per pasirinktą neformaliojo ugdymo programą. Mokiniams siūlomos

neformaliojo ugdymo programos ir mokymosi būdai yra prieinami visiems

mokiniams pagal amžių, turimą patirtį, nepriklausomai nuo šeimos socialinės

padėties.



4. Individualizavimo-ugdymas individualizuojamas pagal kiekvienam mokiniui

reikalingą kompetenciją, atsižvelgiant į jo asmenybę, galimybes poreikius ir

pasiekimus.

5. Savanoriškumo – mokiniai laisvai renkasi mokytojų pasiūlytas programas,

tinkamiausias veiklas kompetencijoms ugdyti, dalyvauja jose savo noru ir niekieno

neverčiami.

Taip pat neformaliojo ugdymo įstaigų pagalba galima diegti ir sveikos gyvensenos

principus, kurie būtent šioje amžiaus grupėje turi būti formuojami. Tai padėtų siekti ir

sveikatingumo rodiklių geresnių rezultatų, didesnį dėmesį skiriant fiziniam krūviui bei

užimtumui sporto būreliuose, saviraiškai menų srityje.

Svarbu ir toliau skatinti mokinių kompiuterinį raštingumą, didinant ugdymo įstaigose

pagal poreikį kompiuterių skaičių, organizuojant kursus ir formuojant informacinių technologijų

sampratą popamokinėje veikloje.

Profesinio mokymo prieinamumas ir tobulinimas suaugusiųjų profesinio rengimo,

didinant papildomo ugdymo galimybes užtikrintų kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą, skatinant

gyventojus mokytis „visą gyvenimą“.

Būtina sudaryti sąlygos nuolatiniam ugdymo įstaigų specialistų kvalifikacijos kėlimui

teiksiančiai didelę naudą miesto mokiniams, kaip lygiavertei konkuruojančiai visuomenei.

2.6. Kultūra ir sportas

Kultūros vystimosi strateginė svarba neatsiejama nuo socialinės bei ekonominės plėtros.

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane išskiriami šie kultūros infrastruktūros

plėtros ilgalaikės perspektyvos prioritetai:

1) muziejų, bibliotekų kompiuterizavimas ir panaudojimas kultūros, švietimo ir

informacijos skleidimo funkcijoms;

2) teatrų, kino, koncertų ir kultūros namų salių pertvarkymas į universalias sales,

pritaikytas įvairiems kultūros poreikiams tenkinti.

Molėtų miesto gyventojų kultūrinius poreikius užtikrina Molėtų kultūros centras. Tai

daugiafunkcinis kultūros centras, puoselėjantis ir skleidžiantis įvairias kultūros sritis ir žanrus,

etninę kultūrą, mėgėjų meną, kuriantis menines programas, plėtojantis švietėjišką (edukacinę),

pramoginę veiklą, tenkinantis bendruomenės kultūrinius poreikius ir organizuojantis

profesionalaus meno sklaidą. Molėtų mieste kultūros centrų tinklas yra gerai išplėtotas ir

prieinamas gyventojams, mieste veikia 22 meno kolektyvai, 5 kultūrinės NVO. Centras kasmet



surengia apie 900 įvairaus pobūdžio renginių, vyksta tradicinėmis jau tapusios šventės. Todėl

siūloma išlaikyti esamą kultūros įstaigų tinklą.

Molėtų mieste veikia vienas muziejus - Molėtų krašto muziejus.

Didelę reikšmę miesto bendruomenės kultūriniam gyvenimui turi viešoji biblioteka.

Viešojoje bibliotekoje teikiamos ne tik knygų išdavimo paslaugos, bet ir interneto, kopijavimo,

spausdinimo paslaugos. . Bibliotekų fondai sensta, dėl lėšų stokos nespėjama komplektuoti naujų

dokumentų, ypač tai atsiliepia šakinei literatūrai. Atsižvelgiant į šiandienos skaitytojų poreikius,

trūksta naujausių ir populiariausių spaudinių, nepakanka knygų ekonomikos, teisės, sociologijos,

psichologijos, socialinių mokslų temomis. Mieste leidžiami du laikraščiai „Molėtų Vilnis“ ir

„Molėtų Kraštas“.

Žmogaus sveikatos stiprinimas – vienas iš svarbiausių kūno kultūros uždavinių. Fizine

veikla reikia užsiimti tikslingai, sistemingai ir nuosekliai, nes ji skatina poreikį judėti, žadina

teigiamas emocijas, ugdo dorovines nuostatas. Fizine būkle reikia rūpintis ne kartkartėmis, o

tikslingai, sistemingai ir nuosekliai. Todėl yra būtina užtikrinti atitinkamą sporto infrastruktūrą,

kvalifikuotą personalą, kultivuoti populiariausias sporto šakas, remti perspektyvius sportininkus.

Molėtuose gyvenantys asmenys turi geras sąlygas profesionaliai ar mėgėjiškai sportuoti, mieste

veiklą vykdo sporto centras, kuriame veiklą vykdo 20 sportinės-mokomosios grupės, 11 sporto

klubu, yra 1 stadionas.

Siekiant užtikrinti Molėtų miesto gyventojams geras kultūrinės veiklos bei sporto sąlygas,

siūlomi šie sprendiniai:

1. Siūloma pagerinti kultūrinės informacijos prieinamumą – pastatyti informacinių stendų,

nuolat atnaujinti internetinį puslapį.

2. Atnaujinti Molėtų kultūros centro materialinę bazę ir įrangą, siekiant gerinti renginių

kokybę ir meno kolektyvų veiklos sąlygas.

3. Skatinti meno kolektyvų dalyvavimą rajoninėse, regioninėse, respublikinėse šventėse,

pasaulio lietuvių dainų šventėse, puoselėti tradicinių bei religinių tradicijų tęstinumą,

plėtoti krašto etnografinį ir kultūrinį savitumą pabrėžiančius renginius, formuoti teisingą

miesto gyventojų požiūrį į kultūrą, meno vertybes, krašto materialines ir dvasines

kultūros vertybes.

4. Skatinti Molėtų miesto gyventojus dalyvauti meno kolektyvų veikloje, miesto

kultūriniame gyvenime, didinti vaikų ir jaunimo skaičių meno kolektyvuose, plėtoti

kultūros įstaigų, vaikų teatrų bendradarbiavimą su miesto mokyklomis, vykdyti bendras

kultūrines – edukacines programas.

5. Renovuoti viešąją biblioteką, atnaujinti bibliotekos infrastruktūrą, taip pagerinant

bibliotekininkų darbo sąlygas, siekiant juos skatinti pasirinkti šią specialybę (Molėtų



rajono savivaldybės viešoji biblioteka yra įtraukta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės

„Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003 – 2013 m. programą“).

6. Nors bibliotekų tinklas yra gerai išplėtotas, tačiau kuriant informacinę ir kultūriškai

išprususią visuomenę, turi būti atnaujinamas bibliotekų fondas, išplėtotos interneto

prieigos.

7. Įgyvendinti ilgalaikes kultūros darbuotojų, bibliotekininkų profesinės kvalifikacijos

kėlimo programas, skirti lėšų jų mokymams dirbti su informacinėmis technologijomis,

ieškoti būdų pritraukti gabių darbuotojų.

8. Didinti finansavimą Molėtų krašto muziejui, siekiant pritraukti daugiau lankytojų,

didinti gyventojų susidomėjimą teikiamomis paslaugomis.

9. Gerinti bibliotekos knygų atnaujinimo procentą, užtikrinti atitinkamą paklausios

literatūros ekonomikos, teisės, sociologijos, psichologijos, socialinių mokslų temomis

pasiūlą, diegti bibliotekoje ir jos miesto filialuose informacines technologijas (leidinių

paieška, užsakymas, duomenų bazės).

10. Rengti naujausių, populiariausių knygų pristatymus, rengti susitikimus su rašytojais

bei kitais žinomais visuomenės žmonėmis, plėtoti bendradarbiavimą su bendrojo

lavinimo mokyklomis.

11. Sutvarkyti mieste esančias sporto, krepšinio aikšteles kiemuose, numatyti bei įrengti

aikštynus naujai formuojamose gyvenamosiose teritorijose, sudaryti geras sąlygas

savarankiškam žmonių sportavimui.

12. Skatinti miesto gyventojus, vaikus aktyviai sportuoti, siekti geriausių rezultatų,

dalyvaujant rajoninėse, respublikinėse ir tarptautinėse varžybose, rengti bei populiarinti

įvairių sporto šakų rajono pirmenybes, tarpmokyklines varžybas.

13. Rekonstruoti miesto stadioną, bei ieškoti finansavimo šaltinių universalios miesto

sporto salės statybai (Valstybės investicijų programa, ES struktūrinių fondų lėšos).

14. Remti perspektyvius miesto sportininkus, komandas, sporto klubus.

2.7. Sveikatos apsauga

Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų veikla ir teikiama paslaugų kokybė yra labai svarbi

ir reikšminga miesto ir rajono gyventojams, siekiant efektyvesnių sveikatos apsaugos rezultatų ir

geresnių sveikatos statistinių rodiklių. Optimizuojant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę

Molėtų mieste buvo vykdomas sveikatos įstaigų restruktūrizavimo procesas, taip pat

įgyvendinami sveikatos programose bei strategijose numatyti uždaviniai.

Pokyčiai Molėtų mieste, įtakojantys paslaugų kokybę sveikatos apsaugos sistemoje:



įsteigtas greitosios medicinos pagalbos centras;

įsteigtas Molėtų šeimos sveikatos centras;

suremontuotas ligoninės neurologijos skyrius;

įgyvendinant Rytų ir Pietryčių Lietuvos kardiologijos programą, įsigyta

naujos įrangos efektyvesnėms kardiologinėms paslaugoms atlikti.

Kadangi Molėtų mieste esančių įstaigų reorganizavimas vyko nuosekliai, atsižvelgiant į

gyventojų poreikius buvo optimizuotas sveikatos priežiūros įstaigų, ligoninėje – skyrių skaičius,

siūloma didžiausią dėmesį skirti jau esamų įstaigų darbo kokybės užtikrinimui ir išlaikymui.

Pagrindiniai uždaviniai:

sveikatos priežiūros pastatų ir medicininės įrangos atnaujinimas;

kompleksinių profilaktinių programų ir gydymo priemonių prieinamumo

ir efektyvumo didinimas;

technologijų įsigijimas;

specialistų kvalifikacijos kėlimas ir pan.

Sveikatos apsaugos tinklo kokybės gerinimo priemone galėtų būti sveikatos priežiūros

įstaigų kūrimasis steigiant bendrosios praktikos gydytojų (BPG) kabinetus – skatinant šeimos

medicinos idėją. Realizuojant paciento teisę pasirinkti gydymo įstaigą, tokiu būdu kuriama

įstaigų konkurencija, atsirastų paskata teikti kokybiškesnes, laiko atžvilgiu efektyvesnes

paslaugas. BPG kabinetų kūrimui galėtų būti pilnai išnaudojamos jau esančių sveikatos įstaigų

patalpos arba naudojami pastatai, pritaikyti šiuolaikinėms medicininėms paslaugoms teikti,

tačiau kurių atkūrimo kaštai, palyginti su jų verte, būtų nedideli. Greitosios pagalbos medicinos

centro darbo efektyvumui didinti būtina ir toliau numatyti centro teikiamų paslaugų kokybės

gerinimo priemones, numatant nuolatinę automobilių parko priežiūros ir atnaujinimo galimybę.

Sveikatos įstaigų koncentracija Molėtų mieste pateikta 2.1. pav.



2.1. pav. Sveikatos įstaigų koncentracija Molėtų mieste

Efektyviam ir operatyviam sveikatos priežiūros vykdymui yra būtinas tokių priemonių

diegimas kaip informacinės sistemos, kurios užtikrintų paciento sveikatos gydymo duomenų

mainus, išankstinės registracijos ir eilės pas antro lygio specialistus reguliavimo sistemą.

Informacinių sistemų pagrindu būtų užtikrintas skubių ir planinių telemedicininių konsultacijų

prieinamumas pirminės bei antro lygio sveikatos priežiūros gydytojams ir pacientams.

Nors Molėtų miesto sveikatos įstaigose vyksta Elektroninės sveikatos strategijos 2005-

2010 m. įgyvendinimo procesas – gydytojai ir kitas sveikatos įstaigų personalas yra aprūpinti

kompiuteriais, tačiau praktikoje elektrinės sveikatos sistema nėra veikianti, specialistams

reikalingas praktinis parengimas ir kvalifikacijos kėlimas. Tai vienas svarbesnių sveikatos

apsaugos sistemos efektyvumo ir paslaugų kokybiškumo žingsnių, užtikrinsiančių geresnį

pacientų gydymą ir sumažinsiančių paslaugų prieinamumo netolygumus.

Lietuvos sveikatos programos vienas svarbiausių tikslų – siekti gyventojų mirštamumo

mažėjimo ir vidutinės gyvenimo trukmės ilgėjimo. Šis tikslas neturėtų būti pamirštas ir po 2010

metų – tokio pobūdžio tikslų įgyvendinimas yra daug ilgalaikių ir nuolatinių pastangų



reikalaujantis procesas. Kadangi didžiausia mirtingumo rajone priežastis yra kraujotakos

sistemos ligos, ypatingai svarbu sveikatos įstaigose vykdyti šios rūšies ligų prevencines

priemones, diegti ligų diagnostikos, sveiko gyvenimo reikšmės švietėjiškas programas.

Mirtingumas dėl kraujotakos sistemos ligų Molėtų rajone viršija tiek Lietuvos, tiek apskrities

duomenis. Kasmet šios rūšies ligomis sergančiųjų ir mirštančiųjų žmonių skaičius didėja.

Dažniausiai šia liga sergama tam tikroje amžiaus grupėje, o tai byloja apie rajono senėjimo

procesą.

Ryšium su senėjimo procesu, neišvengiamas ilgalaikio gydymo ir slaugos paslaugų

poreikio didėjimas. Kadangi slaugytojų skaičius Molėtų mieste per 7 pastaruosius metus

sumažėjo net 30 proc. labai svarbu užtikrinti sveikatos priežiūrą gyventojams, kuriems labiausiai

reikia slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų. Paslaugos turėtų būti organizuojamos didžiausią

poreikį slaugai bei gydymui turintiems gyventojams, ypatingą dėmesį skiriant pagyvenusių

žmonių amžiaus grupei.

Širdies ir kraujagyslių ligų srities sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo

gerinimui siūlytina:

Aprūpinti pirminės sveikatos priežiūros įstaigas būtina įranga, tai padėtų

kiek įmanoma anksčiau nustatyti ligą gyventojams, turintiems riziką sirgti

širdies ir kraujagyslių ligomis;

Sudaryti sąlygas gydytojų specialistų nuolatiniam kvalifikacijos kėlimui;

Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą tiek miesto, tiek kaimo

ar atokių vietovių gyventojams;

Užtikrinti kokybiškus informacijos apie asmens sveikatos būklę ir gydymo

procesą mainus bei sveikatos priežiūros tęstinumą – informacinės

sistemos, užtikrinančios informacijos mainus, išankstinio registravimo ir

eilės pas antrinio lygio specialistus reguliavimo sistemą;

Skatinti pirminės sveikatos priežiūros gydytojus šviesti miesto ir rajono

gyventojus apie sveikos gyvensenos svarbą ir naudą.

Siekiant teigiamų Molėtų miesto ir rajono gyventojų pagrindinių sveikatos rodiklių

pokyčių, turi būti formuojamos sveikos gyvensenos ir elgsenos pasirinkimo nuostatos. Tai

ilgalaikis ir daug pastangų reikalaujantis procesas, tačiau yra būtinas, siekiant teigiamų sveikatos

apsaugos srityje rezultatų ne tik socialiniu, bet ir kultūriniu aspektu.



2.8. Socialinė rūpyba

Socialinės apsaugos vystymo tikslas užtikrinti pagrindines socialines priemones, siekiant

užtikrinti gyvenimo kokybę taip pat siekti įgyvendinti efektyvią socialinės apsaugos, socialinės

atskirties mažinimo ir integracijos į darbo rinką politiką.

Socialinių paslaugų sistemos tikslas – teikti pagalbą socialinėms asmenų grupėms bei

atskiriems asmenims nepajėgiantiems savarankiškai pasirūpinti savimi.

Socialinių paslaugų poreikis mieste nemažėja, todėl būtina tinkamai jį patenkinti,

užtikrinant socialinių paslaugų kokybę bei prieinamumą. Esamas socialinių paslaugų tinklas

Molėtų mieste pakankamai tenkina visuomenės poreikius. Gerai patenkinamas specialiųjų

socialinių paslaugų poreikis (pagalba namuose, socialinė globa įstaigose). Tačiau mieste trūksta

trumpalaikių socialinių globos paslaugų (socialinė globa socialinės rizikos asmenims, pagalba

šeimai ar asmeniui krizinėje situacijoje, trumpalaikė socialinė globa suaugusiems asmenims su

negalia, dienos socialinės globos paslaugos senyvo amžiaus asmenims namuose ar įstaigoje),

trūksta paslaugų psichologinį, fizinį, seksualinį smurtą patyrusiems vaikams ir suaugusiems.

Norint užtikrinti efektyvų socialinių paslaugų poreikio patenkinimą Molėtų mieste reikia:

plėtoti socialinių paslaugų tinklą, kad kuo daugiau asmenų turėtų galimybę gauti įvairiapusiškas

socialines paslaugas, kurių pasiekiamumas nesudarytų asmenims ar jų grupėms papildomų

problemų. Tokiu būdu būtų mažinama socialinė atskirtis bei užimtumo problemos, taip pat būtų

patenkintas poreikis paslaugų, kurios šiuo metu dar neteikiamos, tačiau visuomenėje jau seniai

egzistuoja. Norint didinti socialinę integraciją reikalingos įvairios stovyklos vaikams iš socialiai

remtinų šeimų, taip pat pagalba asmenims, kurie buvo teisti, paleisti iš laisvės atėmimo vietų

integruotis į visuomenę, neįgaliųjų bei ilgalaikių bedarbių gražinimo į darbo rinką programos.

Didinant socialinių paslaugų teikėjų (darbuotojų) kompetenciją bei keliant kvalifikaciją

būtų gerinama socialinių paslaugų kokybė. Norint turėti geresnę paslaugų kokybę reikia sudaryti

geras darbo sąlygas darbuotojams.

Gerinant padėtį socialinės rūpybos srityje būtinas įvairių institucijų, organizacijų

bendradarbiavimas. Bendradarbiaujant su mokyklomis diegti rūkymo, alkoholio, narkotinių

medžiagų prevencijos programas. Teikti pagalbą vaikams iš socialinės rizikos šeimų, atkreipiant

dėmesį į jų mokymąsi bei organizuojant užimtumą atostogų metu. Pasitelkus policiją bei kitas

nevyriausybines organizacijas spręsti nepilnamečių asmenų problemas susijusias su

nusikalstamumu.



3. MIESTO GAMTINĖ APLINKA, REKREACIJOS PLĖTOJIMAS

3.1. Gamtinio karkaso formavimas

3.1.1. Bendrosios nuostatos

Bendroji šalies teritorijos gamtinio karkaso erdvinė koncepcija ir lokalizavimo modelis

buvo nustatyti LR Seimo patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Šio

modelio sudarymo principai remiasi 2001 m. priimtame LR Saugomų teritorijų įstatyme įteisinta

gamtinio karkaso sampratos geoekologine koncepcija. Pagal ją - gamtiniu karkasu

suprantamas vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis

ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų

aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų.

Gamtinio karkaso nustatymą formuoja siekiai:

sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą,

užtikrinantį kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą ir gamtinius ryšius

tarp saugomų teritorijų, sudaryti prielaidas biologinei įvairovei išsaugoti;

sujungti didžiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką bei

gyvūnų ir augalų migracijai reikalingas teritorijas;

saugoti gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius;

didinti šalies miškingumą;

optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos bei technogenizacijos ir žemės

ūkio plėtrą.

Gamtinis karkasas jungia įvairias teritorijas: rezervatus, draustinius, valstybinius parkus,

atkuriamuosius ir genetinius sklypus, ekologinės apsaugos zonas, taip pat miškų ūkio, gamtines

rekreacines ir ekologiškai svarbias agrarines teritorijas. Neaplenkia jis miestų ir miestelių

(urbanizuotų ) teritorijų, tik šiuo atveju svarbiausioji jo paskirtis:

reguliuoti kraštovaizdžio urbanizacijos ir technogenizacijos plėtrą;

suformuoti mieste gamtinio – ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą,

kuris padėtų užtikrinti aplinkos sveikumą, būtų susietas su priemiestyje

esančiomis gamtinėmis teritorijomis;

sudaryti prielaidas esamos miesto biologinės įvairovės išsaugojimui ir

gausinimui;

išsaugoti gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius;

saugoti ir įveisti želdynus bei želdinius.



Būtina pabrėžti, kad gamtinis karkasas, kaip ekokompensacinė sistema yra objektyvus

teritorinis kompleksas, kuris funkcionuoja nepriklausomai nuo žmogaus ar jo sukurtų institucijų

norų.

Gamtinį karkasą sudaro:

1) geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, jungiančios ypatinga ekologine svarba

bei jautrumu pasižyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus,

kalvynus, pelkynus, priekrantes, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo

plotus. Jos skiria stambias gamtines ekosistemas ir palaiko bendrąją gamtinio kraštovaizdžio

ekologinę pusiausvyrą;

2) migraciniai koridoriai – slėniai, raguvynai bei dubakloniai, kitos teritorijos, kuriomis

vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita ir augalų bei

gyvūnų rūšių migracija.

3) geosistemų vidinio stabilizavimo arealai – teritorijos, galinčios pakeisti šoninį nuotėkį

ar kitus gamtinės migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologinės įvairovės požiūriu: želdinių

masyvai ir grupės, natūralios pievos, pelkės bei kiti vertingi stambiųjų geosistemų ekotopai. Šios

teritorijos kompensuoja neigiamą ekologinę įtaką gamtinėms geosistemoms;

Pagal svarbą gali būti skiriamos tarptautinės (europinės), nacionalinės, regioninės (tame

tarpe mikroregioninės) ir vietinės (lokalinės) reikšmės gamtinio karkaso dalys.

Veiklą gamtinio karkaso teritorijose reglamentuoja Gamtinio karkaso nuostatai (Žin.,

2007, Nr. 22 – 858) bei visa eilė kitų, veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių

dokumentų. Gamtinio karkaso reglamentas teritoriškai diferencijuojamas pagal į jo sudėtį

patenkančių žemės naudmenų ūkines kategorijas. Gamtinio karkaso teritorijose skatinama veikla,

kuria užtikrinama kraštovaizdžio ekologinė pusiausvyra, saugomas natūralus kraštovaizdžio

pobūdis, palaikoma ir didinama gamtinė įvairovė, vykdomi rekultivacijos bei renatūralizacijos

darbai. Jam priklausančiose rekreacinės, miškų bei žemės ūkio paskirties teritorijose draudžiama

statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK)

leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus. Leidžiama veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologinę

pusiausvyrą ir ekosistemų stabilumą, atkuria pažeistas ekosistemas ir yra vykdoma pagal

teritorijų planavimo dokumentus.

3.1.2. Konkretizuoti sprendiniai gamtiniam karkasui Molėtų miesto teritorijoje formuoti

Įvertinus Molėtų miesto padėtį regioninėje gamtinio karkaso sistemoje, miesto teritorinės

sąrangos ypatumus, potencialių gamtinio karkaso teritorijų būklę, išskiriamas gamtinio karkaso

teritorijas, turinčias kompensuoti urbanistinio – ūkinio vystymo poveikį projektuojamose



Molėtų miesto ribose ir gretimybėse atstovauja: geoekologinė takoskyra, migraciniai koridoriai

ir vidinio stabilizavimo arealai. Reikia pažymėti, kad nustatant gamtinį karkasą intensyviai

urbanizuotoje aplinkoje laikomasi pagrindinių gamtinio karkaso lokalizacijos principų:

geoekologinės kompensacijos ir teritorinio susietumo.

Geoekologinėms takoskyroms Molėtų miesto gamtiniame karkase priskiriamos šios

teritorijų juostos:

tarptautinės (europinės) svarbos Valdajaus – Baltijos -Pomeranijos aukštumų

juostos Baltijos ežeruotojo kalvyno geoekologinės takoskyros ruožas. Į esamas ir

planuojamas Molėtų miesto teritorijos ribas tiesiogiai nepatenka, tačiau supa miestą

jo rytinėje ir pietinėje dalyse, tokiu būdu formuodamas natūralų gamtinį barjerą

miesto plėtrai šiose kryptyse.

Migraciniams koridoriams Molėtų miesto gamtiniame karkase priskiriami šie slėnių ir

dubaklonių teritorijų ruožai:

mikroregioninės svarbos Siesarties migracinio koridoriaus ruožas, kertantis miesto

teritoriją jos centrinėje dalyje rytų – vakarų kryptimi;

vietinės (lokalinės) svarbos dešiniojo bevardžio Siesarties intako migracinio

koridoriaus atkarpa šiaurės vakarinėje miesto dalyje, jungianti Siesarties migracinį

koridorių su Dūrių vidinio stabilizavimo arealu;

vietinės (lokalinės) svarbos migracinio koridoriaus funkciją atliekantys dubakloniai,

susieti su priemiestyje esančiomis gamtinio karkaso teritorijomis - lokalinės svarbos

Čiulėnų vidinio stabilizavimo arealu.

Vidinio stabilizavimo arealams Molėtų miesto ir apylinkių gamtiniame karkase

priskiriamos šios teritorijos:

vietinės (lokalinės) svarbos Dūrių geosistemų vidinio stabilizavimo arealas. Šis

arealas į planuojamas Molėtų miesto teritorijos ribas nepatenka, tačiau su jomis

ribojasi. Skiriamas šiaurinėse ir šiaurės vakarinėse apylinkėse, pasižyminčiose

nepalankiomis gamtinėmis sąlygomis (vyrauja pelkinėmis nuogulomis užpildyti

duburiai) tolimesnei miesto plėtrai;

vietinės (lokalinės) svarbos Molėtų miško geosistemų vidinio stabilizavimo arealas.

Skiriamas pietvakariniame Molėtų miesto pakraštyje (yra įsiterpęs tarp Siesarties

migracinio koridoriaus ir Baltijos ežeruotojo kalvyno geoekologinės takoskyros



ruožo). Pastarasis miškingas arealas į miesto ribas patenka nedidele dalimi, tęsiasi

toliau už miesto pietvakarių kryptimi.

3.1 lentelė. Gamtinio karkaso teritorijos ir jų tvarkymo kryptys Molėtų mieste

Gamtinio karkaso sudėtinės dalys ir jų tvarkymo kryptys Plotas (ha) %

GEOEKOLOGINĖS TAKOSKYROS 1. Išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis (T1)

- -

2. Palaikomas ir stiprinamas esamas kraštovaizdžio pobūdis ir natūralumas (T2)

3. Grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai (T3)

MIGRACINIAI KORIDORIAI 1. Išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis (M1)

2. Palaikomas ir stiprinamas esamas kraštovaizdžio pobūdis ir natūralumas (M2)

3. Grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai (M3)

4. Pažeistos migracinių koridorių teritorijos VIDINIO STABILIZAVIMO AREALAI

1. Išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis (S1)

2. Palaikomas ir stiprinamas esamas kraštovaizdžio pobūdis ir natūralumas (S2)

3. Grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai (S3)

VISAS GK 100

Išskirtos gamtinio karkaso teritorijos užima .....% miesto teritorijos ploto

(perspektyvinėse ribose).

Nustatytos šios, kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipus išreiškiančios,

gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo kryptys :

išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis (M1, S1);

palaikomas ir stiprinamas esamas kraštovaizdžio pobūdis ir natūralumas (T2, M2;

S2);

grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai (T3, M3,

S3).

Nustatytų gamtinio karkaso elementų teritorinis išsidėstymas planuojamose Molėtų

miesto teritorijos ribose ir artimose apylinkėse teikiamas brėžinyje – ,,Gamtinis karkasas M



1:5000“, apskaita pagal nustatytas gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo kryptis 3.1 lentelėje

(apskaita pagal kraštovaizdžio tvarkymo kryptis teikiama tik gamtinio karkaso teritorijoms,

patenkančioms į planuojamas miesto ribas).

Pirmasis kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipas yra lokalizuotas miško

medynų plotais apaugusiose gamtinio karkaso teritorijose – pietvakariniame miesto pakraštyje

esančiame vidinio stabilizavimo areale, kuris, net ir būdamas urbanizuotų plotų gretimybėje,

yra išsaugoję santykinai natūralų (gamtinį) kraštovaizdžio pobūdį bei ekologinio kompensavimo

potencialą. Miesto ribose pratekančios vandentekmės yra labiausiai transformuotos

antropogeninės veiklos, todėl tik labai nedidelę Siesarties slėninės migracijos koridoriaus

atkarpą galima priskirti šiam kraštovaizdžio formavimo tipui. Pirmojo kraštovaizdžio

natūralumo apsaugos ir formavimo tipo zonos užima apie ...% gamtinio karkaso teritorijų ploto,

tame tarpe ...% migracinių koridorių ir ....% vidinio stabilizavimo arealų. Šios teritorijos – tai

turimas miesto gamtinio karkaso funkcionavimo pagrindas, kurio perspektyva susijusi su

racionaliu jose augančių želdinių – miškų ir kitų žaliųjų plotų išsaugojimu ir tvarkymu, jų

regeneracinio potencialo puoselėjimu, rekreacinio naudojimo reguliavimu bei nustatyto

tvarkymo režimo užtikrinimu

Antrasis kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipas lokalizuotas riboto

geoekologinio potencialo gamtinio karkaso - mišrios naudmenų mozaikos santykinai

natūraliose gamtinėse teritorijose, kuriose miško medynų ir kitų želdinių plotai kaitaliojais su

pievų naudmenomis, o gamtiniai kraštovaizdžio elementai tebeišlieka vyraujančiais. Skiriamas

Siesarties migracinio koridoriaus, Molėtų miško geosisitemų vidinio stabilizavimo arealo ir

Baltijos ežeruotojo kalvyno geoekologinės takoskyros dalyse. Antrojo kraštovaizdžio

natūralumo apsaugos ir formavimo tipo zonos užima .......... (apie ....%) planuojamose miesto

ribose lokalizuotų gamtinio karkaso teritorijų ploto, tame tarpe apie ....% migracinių koridorių,

....% vidinio stabilizavimo arealų ir ....% geoekologinės takoskyros ploto. Šių teritorijų

tvarkymas, konkrečiu atveju ypač Siesarties migracinio koridoriaus, yra kur kas sudėtingesnis,

reikalingas tiek esamų funkcijų subalansavimas, tiek regeneracinės (atkuriamosios) priemonės

ekologinėms kompensacinėms gamtinės struktūros galioms stiprinti. Mažesne dalimi natūralumą

praradusias teritorijas visų pirma būtina išsaugoti nuo tolimesnio transformavimo, o labiau

pažeistose - pirmoje eilėje siekti atkurti vietos sąlygas atitinkančias augavietes. Siekiant

pagerinti migracinių koridorių funkcionalumą, juose reikia didinti želdinių kiekį, pirmenybę

teikiant kiek įmanoma natūralesnei žolinei augmenijai ar medynams.

Trečiasis kraštovaizdžio apsaugos ir formavimo tipas taikytas silpno geoekologinio

potencialo ir miesto aplinkoje sunkiai išvengiamos technogeninės veiklos pažeistose gamtinio

karkaso teritorijose. Šios zonos susiformavo dėl technokratiško žemės naudojimo pažeidžiant



ekologinės pusiausvyros sąlygas, nesilaikant racionalios gamtonaudos reikalavimų. Toks

urbanistinės plėtros ir įtakos rezultatas apima apie ....% mieste esančių gamtinio karkaso

teritorijų ploto, tame tarpe ...% migracinių koridorių (tai daugiausiai liečia Siesarties migracinį

koridorių centrinėje miesto dalyje) ir ...% geoekologinės takoskyros ploto (dalyje patenkančioje į

planuojamas miesto ribas). Šiose zonose gamtinio kraštovaizdžio formavimo kryptis yra

regeneracinė-restauracinė, susijusi su sudėtingų renatūralizacinių priemonių įgyvendinimu,

ekologinių nuostatų stiprinimu ir tausojančio šių teritorijų naudojimo, o ypač žaliųjų plotų

formavimo, vystymu.

Į atskirą grupę, kuriai nėra nustatomos tolimesnės, kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir

formavimo tipus išreiškiančios gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo kryptys, yra išskiriamos

pažeistos gamtinio karkaso teritorijos. Tai teritorijos, praradusios natūralią kraštovaizdžio

struktūrą ir /arba vertingiausius gamtinius elementus, jų dalis ir nebegalinčios atlikti ekologinio

kompensavimo funkcijų. Pažeistos gamtinio karkaso teritorijos Molėtų miesto gamtiniame

karkase skiriamos tik migraciniuose koridoriuose, kur užima apie .... ha (....% viso gamtinio

karkaso ir .....% migracinių koridorių teritorijų jų ploto). Į šią grupę patekusių gamtinio karkaso

teritorijų tarpe vienu iš didesnių praradimų reikia laikyti Siesarties migracinio koridoriaus

užstatymą centrinėje miesto dalyje. Nepaisant to, kad pažeistų gamtinio karkaso teritorijų

atžvilgiu nėra nustatomos kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo kryptys, jose

neturėtų būti vykdoma tolimesnė užstatomų teritorijų plėtra, didinamas užstatymo intensyvumas,

o būtų orientuojamasi į gamtinio karkaso teritorijų susietumą užtikrinančių ir regeneracinių

priemonių taikymą, priklausomųjų želdynų ploto dalies didinimą.

Gamtinio karkaso teritorijų ekologiniam optimizavimui būtina didinti želdinių - miškų,

atskirųjų ir priklausomųjų želdynų ploto dalį gamtinio karkaso teritorijose. Kaip nepalankią

aplinkybę reikia vertinti tą faktą, kad Molėtų miesto gamtiniame karkase patikimo

geoekologinio potencialo teritorijų (pastarosios ir yra priskiriamos pirmajam kraštovaizdžio

tvarkymo tipui) kiekis šiuo metu yra nedidelis (jos užima tik ......% viso gamtinio karkaso

teritorijų ploto mieste).

Žaliųjų plotų didinimo programa pirmoje eilėje turi būti orientuojama į labiausiai

ekologiškai nuskurdintas trečiajam kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipui -

grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai, priskirtas zonas,

išaiškėjusias gamtinio karkaso konkretizavimo metu. Reikia pažymėti, kad miesto ribose esančių

gamtinio karkaso teritorijų želdiniai turėtų būti gausinami ne dėl ekonominių faktorių, bet

didinant gamtinės aplinkos ekologinį arba rekreacinį pilnavertiškumą.



3.2. Gamtinio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsauga

Bendrąją šalies teritorijos gamtinio kraštovaizdžio įvairovės (jo geogenetinio fondo)

apsaugos sistemą užtikrina specialus, pagal LR Saugomų teritorijų įstatymą įsteigtų instituciškai

(turinčių administraciją) ir neinstituciškai organizuotų konservacinės apsaugos prioriteto

(išsaugančių)1 bei kompleksinių2 saugomų teritorijų tinklas.

Molėtų miesto ribose (tame tarpe projektuojamose) nėra gamtinio kraštovaizdžio

įvairovės apsaugą vykdančių saugomų teritorijų, tame tarpe nėra įsteigtų vietinio lygmens -

savivaldybės saugomų draustinių ar gamtinio kraštovaizdžio objektų. Įvertinant esamą situaciją,

bendrasis planas akcentuoja teritorijų paieškų vietinio lygmens - savivaldybės saugomų

draustinių ir gamtos paveldo objektų steigimui tikslingumą. Molėtų miesto teritorijos

bendrajame plane neteikiami pasiūlymai dėl naujų saugomų teritorijų ar objektų steigimo. Tai

būtų specialaus aplinkosauginio planavimo dokumentų tikslas.

Artimiausia Molėtui miestui yra instituciškai organizuota kompleksinė saugoma

teritorija - Labanoro regioninis parkas, kuris ribojasi su miestu jo rytinėje dalyje – prasideda už

magistralinio kelio A14 Vilnius – Utena. Labanoro regioninis parkas yra didžiausias Lietuvoje

(užima 55 344 ha plotą), išsiskiria kraštovaizdžio įvairove, nepaprastai turtinga augalija ir

gyvūnija, miškų ir paviršinio vandens telkinių – ežerų bei upelių gausa. Tokios išskirtinės

teritorijos kaimynystė didina Molėtų miesto patrauklumą, yra itin svarbus faktorius, plėtojant

sveikatingumo turizmą, ekologinį – pažintinį turizmą, aktyvaus poilsio turizmą ir kt..

Bendrąją šalies teritorijos biologinės įvairovės (genetinio fondo) apsaugos sistemą

užtikrina speciali pagal LR Saugomų teritorijų įstatymą įsteigtų saugomų teritorijų sistema bei su

ja koordinuojamas ir jai subordinuojamas pagal Europos Sąjungos paukščių (EEC 79/409) ir

buveinių (EEC 92/43) Direktyvas pradėtas formuoti europinę biologinę svarbą turinčių Natura

2000 teritorijų tinklas.

Molėtų miesto ribose (tame tarpe planuojamose) nėra nustatytų europinę biologinę svarbą

turinčių buveinių ar paukščių apsaugai svarbių Natura 2000 teritorijų, tačiau kelios iš jų

betarpiškai priartėja prie miesto jo rytinėje dalyje. Tai: paukščių apsaugai svarbi teritorija

(PAST) - Labanoro giria (LTSVEB002) ir vietovė, atitinkanti gamtinių buveinių apsaugai

svarbių teritorijų atrankos kriterijus (BAST) – Labanoro regioninis parkas (LTMOL0010).

1 Konservacinės apsaugos prioriteto (išsaugančios) teritorijos – teritorijos, kuriose saugomi unikalūs arba tipiški gamtinio ir (ar) kultūrinio kraštovaizdžio kompleksai bei objektai ir biologinė įvairovė. 2 Kompleksinės saugomos teritorijos – gamtiniu ir (ar) kultūriniu vientisumu pasižyminčios teritorijos, kuriose pagal bendrą apsaugos, tvarkymo ir naudojimo programą sujungiamos įvairių apsaugos krypčių prioriteto, taip pat rekreacinės ir ūkinės zonos.



Paukščių ir buveinių apsaugai svarbių teritorijų ribos sutampa su patvirtintomis Labanoro

regioninio parko ribomis.

Miesto teritorijoje ir apylinkėse vykstantys procesai nuolat daro tiesioginę ir netiesioginę

žalą išlikusioms natūralioms bei pusiau natūralioms teritorijoms, todėl reikalingi išsamūs

biologinės įvairovės tyrimai, kurių metu būtų išaiškintos gamtosauginiu požiūriu vertingos

neužstatytos miesto erdvės, tame tarpe miesto plėtros interesų zonose, pateiktos jų apsaugos

rekomendacijos. Biologinės įvairovės apsaugos plėtojimo pagrindimas reikalauja gana detalių,

miesto bendrojo plano rengimo užduotims nepriklausančių, teritorijos botaninių bei zoologinių

tyrimų ir jo apimtyje nėra vykdomas.



4. NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS

SPRENDINIAI

4.1. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų reikšmė ir integracija į savivaldybės plėtrą

Molėtų miesto bendrojo plano kultūros paveldo dalis nustato teritorinius kultūros

vertybių apsaugos principus Molėtų mieste ir planuojamoje jo teritorinės plėtros zonoje. Molėtų

miesto bendrojo plano kultūros paveldo dalies sprendiniai atitinka LR Nekilnojamojo kultūros

paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 2004, Nr. 153-5571) reikalavimus bei kitų kultūros paveldo

apsaugą reglamentuojančių nacionalinių ir Lietuvos ratifikuotų tarptautinių teisės aktų

reikalavimus.

Sprendiniai parengti vadovaujantis nuostata, kad kultūros paveldo išsaugojimas ir

panaudojimas yra paskata vietovės ekonominei plėtrai, Lietuvos kultūrinio savitumo

išsaugojimas yra vienas iš Lietuvos darnaus vystymosi prioritetų (Lietuvos nacionalinės darnaus

vystymosi strategija, 1 str. 3 sk. ir 23.11 str., Žin., 2003, Nr. 89-2039.). Pateikiami sprendiniai

atitinka LR teritorijos bendrojo plano (Žin., 2002, Nr. 110-4852) kultūros paveldo apsaugos

dalies sprendinius bei tikslus, nustatytus Molėtų miesto strateginiame plėtros plane 2004-2010

m. (Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2004 06 03 sprendimas Nr.B1-75). LR teritorijos

bendrajame plane pro Molėtus vedamas pagrindinis (prioritetinis) rekomenduojamas nacionalinis

maršrutas „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“. Molėtų miestą kerta projektuojama Rytų

Aukštaitijos dviračių žiedo trasa. Molėtų miesto strateginis plėtros planas įtvirtina nuostatą, kad

kultūros paveldo objektų restauravimas yra vienas uždavinių, kuriuo turėtų būti siekiama vieno iš

Molėtų miesto prioritetinių tikslų – plėtoti regiono turizmo infrastruktūrą (sk. 2.4.3.4).

Molėtų miesto bendrojo plano sprendiniais įtvirtinama darnios plėtros koncepcija įgalina

išsaugoti vertingiausius objektus skatinant juos naudoti visuomenės reikmėms. Sprendiniai

sudaro prielaidas integruoti kultūros ir gamtos paveldo apsaugą, atgaivinti ir tinkamiau pritaikyti

viešajai paskirčiai didžiausias miesto ir planuojamos teritorinės plėtros zonų vertybes.

Sprendiniai yra parengti įvertinus miesto istorinį kultūrinį ir estetinį kraštovaizdinį

potencialą. Įgyvendinus sprendinius būtų stiprinamas centrinės Vilniaus g. ašies ir istoriškai

susiklosčiusios stačiakampio netaisyklingo gatvių tinklo struktūros kompozicinis vaidmuo,

centrinės aikštės su senųjų mūrinių krautuvių pastatu dominavimas miesto aplinkoje, neužgožta

bažnyčios tūrio dominantė Molėtų miesto siluetuose ir perspektyviniuose vaizduose. Būtų

sudarytos palankesnės sąlygos kultūros paveldo objektus pritaikyti lankymui, gerėtų jų

pasiekiamumas pėsčiomis ir dviračiais. Prioritetas būtų teikiamas kultūros paveldo objektų



naudojimui viešajai paskirčiai, kultūros ir turizmo reikmėms, miesto architektūrinio savitumo

raiškos stiprinimui.

Plėtojant planuojamą prie miesto prijungti teritoriją šiaurės rytinėje Molėtų prieigų dalyje

(formuojant padidinto gyventojų tankio zonas bei visuomeninius ir aptarnavimo centrus) istorinė

Molėtų miesto dalis atgautų buvusią centrinę padėtį mieste. Būtų atkurta miesto urbanistinės

erdvinės kompozicijos lygsvara, prarasta sovietiniame laikotarpyje.

4.2. Saugomi nekilnojamojo kultūros paveldo objektai ir vertingosios savybės

Molėtų mieste ir planuojamoje jo plėtros zonoje yra 10 į LR Kultūros vertybių registrą

įrašytų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų. Valstybės saugomais objektais yra paskelbtas

Vandens malūno Molėtūno g. pastatas (unikalus kodas 21374) ir Luokesų senovės gyvenvietė

(unikalus kodas 27104), esanti Molėtų rajone planuojamoje miesto plėtros zonoje.

Molėtų urbanistinio architektūrinio savitumo saugojimo ir stiprinimo aspektu svarbiausi

nekilnojamojo kultūros paveldo objektai yra bažnyčia (unikalus kodas 17236) ir prekybiniai

pastatai (unikalus kodas 16033). Molėtų miesto nekilnojamasis kultūros paveldas yra svarbus

regiono turizmo plėtros išteklius.

Vandens malūno pastatas yra reikšmingas kultūrinio ir gamtinio kraštovaizdžio apsaugos

bei vandens turizmo plėtros požiūriu. Jam taikytinos Lietuvos ratifikuotoje Europos

kraštovaizdžio konvencijoje (Žin., 2002, Nr. 104-4621) numatytos integralios apsaugos

nuostatos.

Specializuotam kultūriniam turizmui plėtoti išskirtinai reikšminga nekilnojamojo kultūros

paveldo vertybė - Luokesų senovės gyvenvietė - yra išlikusi planuojamoje miesto plėtros zonoje.

Tai - unikalus povandeninio kultūros paveldo objektas Lietuvoje, kurio apsaugai taikoma

Lietuvos ratifikuota Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencija (Žin., 2006, Nr. 65-

2389; įsigaliojo nuo 2009 01 02). Konvencijos 5-asis straipsnis nurodo, kad kiekviena valstybė

privalo taikyti geriausias savo turimas praktines priemones, kad neleistų atsirasti neigiamam

poveikiui, kurį pagal jos jurisdikciją vykdoma veikla gali netyčia padaryti povandeniniam

kultūros paveldui, arba kad jį sušvelnintų.

Nustačius, kad Molėtų mieste yra skubiai tvarkytinų objektų, įtrauktų į Kultūros vertybių

registrą, tačiau saugomais nepaskelbtų, savivaldybė turi priimti sprendimą inicijuoti jų skelbimą

saugomais. Priėmus šį sprendimą, gali iki 6 mėnesių būti apriboti ar uždrausti darbai, kurie

pačiame objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje galėtų pažeisti vertingąsias savybes. Jei

teritorija ir apsaugos zona nenustatytos, apriboti ar uždrausti darbus galima iki 250 metrų

atstumu nuo objekto. Jeigu dėl nepalankių klimato sąlygų trūkstami tyrimai neatliekami,



terminas gali būti pratęstas iki 8 mėnesių (12 str. 5 p., LR Nekilnojamojo kultūros paveldo

apsaugos įstatymas; Žin., 2004, Nr.153-5571). Per šį terminą šio įstatymo nustatyta tvarka turi

būti atlikti trūkstami tyrimai, parengtas ir suderintas teritorijos ir apsaugos zonos ribų projektas,

reikalui esant, statinys užkonservuotas ir atlikti kiti kultūros paveldo objekto skelbimo saugomu

procedūros veiksmai.

4.3. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkymo kryptys ir naudojimo prioritetai

Kultūros paveldo vertybių tvarkyba ir naudojimas vykdomi pagal individualius arba

tipinius apsaugos reglamentus (jei individualūs reglamentai nenustatyti), specialiuosius teritorijų

planavimo dokumentus, strateginius planus, tikslines programas ir tvarkomuosius paveldosaugos

darbų projektus. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo planavimo dokumentai

gali būti rengiami bendrojo teritorijų planavimo dokumentų nekilnojamojo kultūros paveldo

saugojimo sprendinių keitimui ar detalizavimui (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos

specialiojo plano rengimo taisyklės, Žin., 2005, Nr.81-2973, sk. 33).

Apsaugos zonoms yra nustatomos žemės sklypų ir kitų nekilnojamųjų daiktų tvarkymo ir

naudojimo specialiosios sąlygos, kad kultūros paveldo objekto ar vietovės vertingosios savybės

būtų apsaugotos nuo galimo neigiamo veiklos tose gretimose teritorijose poveikio (LR

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, str. 1.2). Į Nekilnojamųjų kultūros vertybių

registrą įrašytiems objektams, kuriems apsaugos zonos nėra nustatytos (šiuo metu apsaugos

zonos yra nustatytos keturiems iš registruotų Molėtuose esančių kultūros paveldo objektų),

taikomi LR Nekilnojamųjų kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimai (Žin., 2004, Nr.

153-5571) 9 str. 5 p. ir LR vyriausybės Specialiųjų Žemės ir miško naudojimo sąlygų XIX p.

(Žin., 1992 08 10, Nr. 22-652).

Individualūs apsaugos reglamentai sudaromi ir išduodami jų valdytojams per 20 darbo

dienų nuo valdytojų raštiškų prašymų gavimo dienos Kultūros paveldo departamente (jo

teritoriniame padalinyje) ar Savivaldybės paveldosaugos padalinyje (LR Kultūros ministro 2005

m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. ĮV-154 Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo objekto pavyzdinio

apsaugos reglamento patvirtinimo).

Saugomais paskelbtų objektų teritorijoms yra nustatyta konservacinė paskirtis (LR

Nekilnojamųjų kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11.5 str.). Pagrindinė tikslinė konservacinė

žemės naudojimo paskirtis nustatyta visų neveikiančių kapinių ir į Kultūros vertybių registrą

įrašytų palaidojimo vietų teritorijoms (LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas,

20 str.), kurios yra tvarkomos pagal Kapinių tvarkymo taisykles (Žin., 2006 02 22, 22-695).

Laidojimo vietos saugomos viešajam pažinimui ir naudojimui bei viešajai pagarbai.



Rengiant planavimo dokumentus teritorijoms, esančioms Molėtų miesto istorinio centro

bei Siesarties upės slėnio zonose, tikslinga numatyti priemones kultūros paveldo vertingosioms

savybėms bei istorinio kultūrinio kraštovaizdžio savitumui atskleisti ir sustiprinti (LR

Valstybinės kultūros paveldo komisijos sprendimas 2009 m. gegužės 29 d. Nr. S-6(148) Dėl

savivaldybių teritorijų bendrųjų planų kultūros paveldo dalių rengimo).

Perspektyvinė miesto plėtra gali įtakoti Luokesų ežero šiaurinėje pakrantėje esančios

Luokesų senovės gyvenvietės (unikalus kodas 24104, senasis kodas A1756, teritorijos plotas 2,6

ha, apsaugos zona nenustatyta), patenkančios į planuojamos miesto plėtros „žaliojo pleišto“ ir

geoekologinės takoskyros zoną, vertingųjų savybių pokyčius. Tarptautinės (europinės) svarbos

geoekologinės takoskyros ruožas Luokesų ežero pakrantėje traktuojamas kaip natūralus gamtinis

barjeras miesto plėtrai. Šios teritorijos zonavimas ir planuojamos veiklos prioritetai atitinka jos

kultūrinės vertę išsaugojimo prielaidas, numatytas Povandeninio kultūros paveldo apsaugos

konvencijoje: povandeninio kultūros paveldas saugomas jį konservuojant in situ; turi būti

leidžiama tik tokia su povandeniniu kultūros paveldu susijusi veikla, kuri derinasi su jo apsauga

ir gali būti leidžiama siekiant svariai prisidėti prie povandeninio kultūros paveldo apsaugos, žinių

apie jį ir jo būklės gerinimo; vietovės tvarkymo programoje turi atsispindėti vieša informacija,

pagrįstas vietovės stabilizavimas, stebėjimas ir apsauga nuo pakenkimo.

Konkrečioms Luokesų senovės gyvenvietės vertingųjų savybių išsaugojimo priemonėms

nustatyti reikalinga parengti teritorijos specialųjį apsaugos planą arba individualų šios vertybės

apsaugos reglamentą. Dokumentą, reikalinga šioms priemonėms nustatyti, siūloma parengti

prioritetine tvarka.

Svarbiausiomis su Molėtų miesto bendruoju planu susijusiomis nekilnojamojo kultūros

paveldo tvarkybą ir naudojimą įtakosiančiomis problemomis laikytina:

1. Nepakankamas kultūros paveldo objektų tvarkybos finansavimas. Neskiriant žymiai

daugiau lėšų buvusio Vandens malūno Molėtūno g., o taip pat ir kitų kultūros paveldo objektų

tvarkybos (pritaikymo viešajai paskirčiai) darbams, prioritetine tvarka neparengus Luokesų

senovės gyvenvietės individualaus apsaugos reglamento (arba teritorijos specialiojo apsaugos

plano) nebus įgyvendinti bendrojo plano kultūros paveldo dalies tikslai.

2. Nepakankamas Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyminės bazės

veiksmingumas. Objekto įtraukimas į Kultūros vertybių registrą laikomas tik pirminiu jo

apsaugos etapu, nesudarius saugojimo sutarties su objekto valdytoju, neskiriant lėšų tvarkymui ir

priežiūrai objektas gali būti sunaikintas arba žymiai sumenkintos jo vertingosios savybės.

3. Neigiami Molėtų miesto gyventojų socialinės struktūros pokyčiai. Mažėjant gyventojų

skaičiui ir didėjant santykinei nedirbančiųjų gyventojų daliai, menkėtų galimybės išsaugoti

miesto kultūros paveldą ir jį veiksmingai naudoti miesto bendruomenės reikmėms.



Bendrojo plano kultūros paveldo apsaugos sprendinių įgyvendinimo stebėsena

(monitoringas) turi būti vykdoma pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo stebėsenos taisykles

(Žin., 2005, Nr.86-3242). Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų stebėseną sudaro kultūros

paveldo objektų periodinė apžiūra, periodinis būklės ir jos kitimo fiksavimas, objektų ir jų

teritorijų vertingąsias savybes naikinančių ar žalojančių bei kitaip objektų būklę įtakojančių

poveikių vertinimas, kultūros paveldo objektų būklės, jos kitimo, poveikių vertinimo

apibendrinimas ir prognozavimas. Nekilnojamojo kultūros paveldo stebėsena koordinuojama ir

organizuojama valstybės biudžeto lėšomis skirtomis Departamentui, o vykdoma atitinkamų

savivaldybių biudžeto lėšomis, skirtomis savivaldybių paveldosaugos padaliniams.

4.3. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sąrašai

Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sąrašai pateikiami lentelėje, sudarytoje remiantis

LR Kultūros vertybių registro duomenimis (2009 m. liepos mėn.). Lentelėje nurodoma: objekto

numeris Molėtų miesto bendrojo plano detalizuotų sprendinių Rekreacijos, turizmo, gamtos ir

kultūros paveldo plėtojimo brėžinyje ir Molėtų rajono savivaldybės kultūros paveldo tinklo

schemos specialiajame plane; unikalus objekto numeris LR Kultūros vertybių registre bei seni

objekto kodai Kultūros vertybių, senuosiuose Istorijos ir kultūros paminklų, naujai išaiškinamų

objektų ir objektų, buvusių laikinoje apskaitoje, sąrašuose; objekto statusas, adresas bei

teritorijos ir apsaugos zonos plotai, jei jie yra nustatyti.

4.1. lentelė. Paveldo vertybės, objektai Molėtų mieste

Nr. Br. plane

Nr. tinklo schemos

plane

Unikalus objekto kodas

Seni objektų kodai

Pilnas objekto pavadinimas

Objekto statusas Adresas

Teritorijos

plotas

Apsaugos

zonos plotas

1 2 3 4 5 6 7 8 9

1 250 17236 AtV1106 Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčia

Įrašytas į registrą

(registrinis)

Molėtų sav.,

Molėtai m.

0,4 ha 5,8 ha

2 251 11033 IV435 Kapinės (Žydų – nacizmo aukų

kapai)


(registrinis)

Molėtų sav.,

Molėtai m.

0,1 ha 0,53 ha

3 252 11034 IV436 Kapinės II Įrašytas į registrą

(registrinis)

Molėtų sav.,

Molėtai m.

4 253 16033 AtV1063 Prekybiniai pastatai


(registrinis)

Molėtų sav.,

Molėtai m.,

Vilniaus g. 42/9

0,15 ha 0,06 ha



5 254 21374 S61; IP 2901/1

Vandens malūnas

Valstybės saugomas

Molėtų r. sav.,

Molėtai m.,

Molėtūno 5

0,44 ha -

6 249 4824

IP 2312/1; LA

413/1624; 121sg

Senosios žydų kapinės


(registrinis)

Molėtų sav.,

Molėtai m.

1,17 ha -

7 - - IP; 118 sg Savanorių

kapai Molėtų miesto kapinėse

-

Molėtų sav.,

Molėtai m.

0,005 ha -

8 - - -

Antrojo pasaulinio karo vokiečių karių

palaidojimo vietos

-

Molėtų sav.,

Molėtai m.

0,04 ha 0,28 ha

9 - - -

Pokario rezistentų

palaidojimo ir įamžinimo

vietos

-

Molėtų sav.,

Molėtai m.

0,13 ha; 0,1 ha (viso: 0,23 ha)

-

10 27104 A1756 Luokesų senovės

gyvenvietė

Valstybės saugomas

Molėtų sav.,

Luokesos k.

2,6 ha -

5. SUSISIEKIMO SISTEMA

Molėtų miesto susisiekimo infrastruktūros vystymas turi užtikrinti patogų keleivių ir

krovinių vežimą įvairiomis transporto rūšimis mieste bei gerus transportinius ryšius su visos



Lietuvos susisiekimo tinklu. Pagrindinis dėmesys skiriamas geram miesto gyventojų, pramonės

bei turizmo transportiniam aptarnavimui. Miesto susisiekimo sistema turi būti su minimaliu

neigiamu poveikiu aplinkai ir gyventojams.

Perspektyvoje pagrindiniai Molėtų miesto išorės transportiniai ryšiai išliks su aplinkiniais

miestais Utena, Anykščiais, Ukmerge, Vilniumi.

Magistralinis kelias A14 Vilnius–Utena turi teigiamą įtaką miesto susisiekimo sistemai,

kadangi jis praeina už miesto teritorijos ribų, tačiau kartu sudaro palankias sąlygas vystyti

Molėtų miesto transporto aptarnavimo infrastruktūrą, steigti logistikos centrus, palaikyti bei

plėtoti transportinius ryšius su visa Respublika.

Susisiekimo sistemos vystymas sąlygos didesnes galimybes Molėtų miesto ekonominei

plėtrai ir ją integruoti į visos Lietuvos susisiekimo sistemą ir per ją į Europos Sąjungos

transporto tinklą.

Miesto gatvių tinklu nevažiuoja dideli tranzitiniai transporto srautai, kadangi Molėtų

miestą aplenkia magistralinis kelias A14 Utena-Vilnius. Miesto gyventojų susisiekimą su

aplinkiniais miestais ir kaimais užtikrina penki krašto keliai: Molėtai-Kaltanėnai-Ignalina,

Molėtai-Ukmergė, Molėtai-Anykščiai, Molėtai-Raudondvaris, Molėtai-Pabradė.

5.1 lentelė. Perspektyvinis paros transporto eismo intensyvumas krašto keliuose Molėtų miesto prieigose

aut/parą

Kelio Nr. Kelio pavadinimas 2009 m. 2019 m.

114 Molėtai–Kaltanėnai–Ignalina 960 1720

115 Ukmergė–Molėtai 1605 2510

119 Molėtai–Anykščiai 675 1581

172 Raudondvaris–Giedraičiai– Molėtai 1603 2140

173 Molėtai–Pabradė 578 980

Krašto kelias Nr. 173 Molėtai–Pabradė praeina Inturkės gatve, Nr. 115 Ukmergė–Molėtai

– Statybininkų gatve, Nr. 119 Molėtai–Anykščiai Dariaus ir Girėno gatve, Nr. 114 Molėtai–

Kaltanėnai–Ignalina ir Nr. 172 Raudondvaris–Giedraičiai–Molėtai susikerta Vilniaus gatvėje.

Transporto priemonės, tame tarpe ir krovininės, važiuojančios iš kelių A14 Vilnius–Utena, Nr

114 Molėtai– Kaltanėnai–Ignalina prieš patekdamos į kelią Molėtai–Anykščiai pravažiuoja per

Molėtų miestą, taip susidaro tranzitiniai srautai.

Didžiausi transporto srautai Molėtų mieste koncentruojasi Vilniaus, Inturkės, Amatų,

Ąžuolų gatvėse, šiose gatvėse reikia tobulinti eismo sąlygas ir mažinti transporto poveikį



aplinkai.

5.2 lentelė. Esamas ir perspektyvinis Molėtų miesto pagrindinių gatvių tinklo apkrovimas (aut/val.)

Automobiliai per valandą Nr. Gatvės pavadinimas

2009 m. 2019 m.

1. Inturkės g. 344 526

2. Vilniaus g. 920 1408

3. S. Neries g. 48 73

4. Amatų g. 228 349

5. Moletūno g. 60 92

6. S. Dariaus ir S. Girėno g. 164 251

7. Statybininkų g. 256 392

8. Ąžuolų g. 200 306

9. M. Apeikytės g. 86 115

Pagrindinėmis miesto gatvėmis pravažiuojantis sunkiasvoris transportas kelia didelį

triukšmą, teršia aplinką, gadina gatvės dangą. Molėtų rajone įregistruotos septynios krovinių

pervežimo įmonės, tačiau šį miesto teritoriją kerta nemažai iš kitų miestų atvažiuojančių sunkiojo

transporto priemonių. Siekiant sumažinti automobilių Molėtų gatvėse Bendrojo plano

sprendiniuose numatytas aplinkkelis, kuris jungtų dabartinį Molėtų aplinkkelį su keliu Molėtai–

Anykščiai.

Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių Molėtų miesto susisiekimo sistemos darbą yra

automobilizacijos lygis, kuris įtakoja gyventojų kelionės būdo pasirinkimą ir būtiną

infrastruktūros plėtrą. Molėtų mieste automobilizacijos lygis 2019 m. turėtų pasiekti 505

automobilių 1000 gyventojų, toks aukštas automobilizacijos lygis ženkliai įtakos transporto

infrastruktūros plėtrą. Ateityje miesto pagrindinių gatvių tinklas turi būti modernizuojamas,

geriau pritaikyta keleivių ir krovinių vežimams.

Pirmaeilis uždavinys yra sutvarkyti Molėtų miesto pagrindines gatves: Vilniaus,

Statybininkų, Melioratorių, Amatų, S. Dariaus ir S. Girėno būtina gerinti eismo sąlygas

pėstiesiems įrengiant šaligatvius, pėsčiųjų perėjas, sutvarkant gatvių dangas, sudarant

palankesnes susisiekimo sąlygas gyventojams važiuoti individualiu transportu, palengvinti

moksleivių keliones į mokyklas. Dviračių takų plėtra miesto teritorijoje, techninių eismo

reguliavimo priemonių platesnis panaudojimas mažins neigiamą transporto poveikį miesto

Panaikinta: ,



aplinkai ir gyventojams. Būtina įrengti daugiau automobilių stovėjimo vietų prie daugiabučių

gyvenamųjų namų Melioratorių, Ąžuolų, Liepų ir kitose gatvėse.

5.1. pav. Molėtų miesto pagrindinių gatvių transporto srautų kartograma 2009 m.



5.2. pav. Molėtų miesto pagrindinių gatvių transporto srautų perspektyvinė kartograma 2019 m.

Vykdant Molėtų miesto susisiekimo sistemos ir transporto infrastruktūros plėtrą būtina:

1. tobulinti eismo reguliavimąir įdiegti techninių eismo reguliavimo priemonių

panaudojimą, kuris minimizuos neigiamą transporto poveikį miesto aplinkai ir

gyventojams;

2. įrengti naujas automobilių stovėjimo aikšteles miesto centre ir prie daugiabučių

gyvenamųjų namų;

3. atgaivinti miesto viešąjį transportą;

4. didinti eismo saugumą.

Molėtų mieste aktualu vystyti subalansuotą transporto sistemą, tam reikia maksimaliai

išnaudoti turimą transporto infrastruktūrą, didinti vežimų greitį, operatyvumą bei gerinti

transporto kokybinius rodiklius.

Molėtų susisiekimo sistemos infrastruktūros tobulinimas ir naujos infrastruktūros

kūrimas yra vienas iš miesto ekonomikos ilgalaikio augimo pagrindų, išnaudojantis palankią

Panaikinta: atlikti

Panaikinta: pagrindų



miesto geografinę į. Norint sumažinti neigiamą transporto poveikį, gatvių apkrovimą, transporto

taršą bei avaringumą tikslinga įrengti miesto aplinkkelį link Anykščių.

5.3. pav. Molėtų miesto automobilių skaičius daugiaaukščių pastatų kiemuose ir prie prekybos

centrų 2009 m.

550505

460430

378

251

0

100

200

300

400

500

600

2000 2005 2010 2015 2019 2025

5.4. pav. Molėtų miesto automobilizacijos lygis ir jo prognozė (lengv. aut./1000 gyv.)

Perspektyvoje iki 2019 m. labai svarbu išvystyti Molėtų transporto infrastruktūrą,

padidinti gatvių tinklo laidumą, pritaikyti jį augančiam automobilių eismui bei miesto gyventojų

Panaikinta: padėt



poreikiams. Siūlomi Molėtų miesto susisiekimo sistemos sprendinių įgyvendinimo ir transporto

infrastruktūros plėtros pagrindiniai uždaviniai:

1. Numatyti naujas D kategorijos gatves planuojamos plėtros teritorijų susisiekimui.

2. Išsaugoti istoriškai susiklosčiusį gatvių tinklą ir pagerinti šios miesto dalies gatvių

kokybę.

3. Įrengti miesto centro apvažiavimą link Anykščių esamomis gatvėmis.

4. Pagerinti aplinkinių ir priemiestinių teritorijų susisiekimą su miesto centru.

5. Sumažinti transporto gaištis pagrindinėse gatvėse ir sankryžose.

6. Pagerinti pėsčiųjų ir dviratininkų eismo sąlygas ir saugumą mieste;

7. Dviračių takais sujungti gyvenamuosius rajonus ir rekreacines vietoves;

8. Mažinti transportinį triukšmą ir aplinkos taršą gyvenamuosiuose rajonuose;

9. Įrengti daugiau automobilių stovėjimo vietų gyvenamuosiuose rajonuose.

Siekiant racionaliai tobulinti ir plėsti Molėtų miesto gatvių tinklą, svarbu pagrindinėms

gatvėms suteikti atitinkamus kategorijas ir iki jų lygio rekonstruoti gatvių techninius parametrus.

Molėtų miesto susisiekimo sistemos sprendiniai parengti atsižvelgiant į Lietuvos

Respublikos Bendrąjį planą, Lietuvos transporto sistemos plėtros strategiją. Taip pat buvo

remtasi Molėtų rajono ir Utenos apskrities Bendrųjų planų susisiekimo sistemos esamos būklės

išvadomis bei infrastruktūros vystymo prognozėmis.



6. MOLĖTŲ MIESTO INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA

Naujai urbanizuojamų teritorijų inžineriniam aprūpinimui numatomi plėsti inžineriniai

tinklai. Komunikaciniai koridoriai inžinerinių tinklų plėtrai numatomi šalia planuojamų

pagrindinių gatvių, jungsiančių esamas ir planuojamas naujas užstatytas teritorijas. Remiantis

Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 3 punkto nuostata, kad „inžineriškai neparengtose

teritorijose, kuriose numatoma statyti komunalinius inžinerinius tinklus, detalieji planai pastatų ir

statinių statybai rengiami tais atvejais, jeigu jų planavimo tikslams įgyvendinti yra parengti

būtinos inžinerinės infrastruktūros plėtros planai“, naujai planuojamos užstatyti teritorijoms turi

būti parengti specialieji inžinerinės infrastruktūros plėtros planai: vandentiekio, nuotekų

surinkimo, elektros tiekimo, šilumos tiekimo ir kitų tinklų.

Vandentiekio, nuotekų surinkimo, elektros skirstomieji, elektroninių ryšių tinklai turi būti

planuojami visose naujai užstatomose teritorijose. Šilumos tiekimo tinklai turi būti planuojami

tik tose teritorijose, kur tai numatyta specialiuoju šilumos ūkio planu, t.y. teritorijose, kuriose

planuojama vartotojus aprūpinti šiluma centralizuotai. Todėl prieš rengiant specialiuosius

inžinerinės infrastruktūros plėtros planus teritorijoms, išskyrus individualių namų kvartalus,

kurios nėra įtrauktos į galiojantį šilumos ūkio specialųjį planą, šilumos ūkio specialusis planas

turi būti atnaujinamas.

Esama centralizuoto šilumos tiekimo sistemos katilinė yra pakankamos galios aprūpinti

ne tik esamas, bet ir planuojamas teritorijas. Tačiau pikinio apkrovimo metu biomase kūrenamų

katilų galios nepakanka net ir esamų vartotojų šilumos poreikiams tenkinti ir turi būti

naudojamas taršus kuras – mazutas. Todėl plečiant centralizuoto šilumos tiekimo sistemą turės

būti įrengiami nauji biomase kūrenami katilai. Biomasės, skirtos kurui, sandėliavimui turima

teritorija yra per maža, todėl, ypač planuojant šios sistemos plėtrą, netoli katilinės būtina

rezervuoti naują teritoriją. Tikslus biomasės sandėliavimui rezervuojamos teritorijos plotas ir

ribos turi būti nustatomos žemesnio lygmens ar rūšies teritorijų planavimo dokumentuose.

Molėtų mieste atliekų tvarkymas ir tam reikalingos infrastruktūros įrengimas planuojamas pagal

Molėtų rajono atliekų tvarkymo planą 2008-2018 metams. Numatoma plėtoti ir atliekų surinkimo ir

rūšiavimo sistemą pietrytinėje ir rytinėje miesto dalyje. Atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra naujai

užstatomose teritorijose turi būti planuojama atnaujinant komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų

konteinerinių aikštelių schemą.

Molėtų miesto geriamojo vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tvarkymo sistemos

atnaujinamos, modernizuojamos ir plečiamos pagal Neries upės baseino investicinį projektą ir

remiantis Molėtų rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros

specialiuoju planu. Numatoma iki 2012 metų suformuoti bendrą vandens tiekimo ir buitinių



nuotekų tvarkymo sistemą, apimančią ne tik Molėtų m. teritoriją, bet ir gretimas gyvenvietes:

Kanapelką, Bajorus, Kijėlius, Ažubalius ir kt. Planuojama tankinti vandens tiekimo ir buitinių

nuotekų surinkimo tinklus pietvakarinėje miesto dalyje, prijungiant naujus vartotojus, plėtoti

vandens tiekimo ir buitinių nuotekų surinkimo tinklus pietinėje miesto dalyje (Slyvų, Serbentų,

Braškių, Žvyrakalnio ir kitose gatvėse). Taip pat numatoma plėtoti buitinių nuotekų surinkimo

tinklus pietrytinėje miesto dalyje (abipus Inturkės gatvės). Iš viso Molėtų m. aglomeracijos

sistemų plėtrai numatoma pakloti 28 km vandens tiekimo ir 32 km buitinių nuotekų surinkimo

tinklų. Plečiant geriamojo vandens tiekimo sistemas būtina numatyti gaisriniam vandentiekiui

reikalingus įrenginius.

Esamų nuotekų valymo įrenginių našumas yra pakankamas esamos buitinių nuotekų

surinkimo sistemos plėtrai į Kanapelkos, Ažubalių, Bajorų, Kijėlių ir kitų greta esančiose

gyvenvietes bei naujai planuojamas Molėtų miesto teritorijas, tačiau reikalingas valymo

įrenginių atnaujinimas ir modernizavimas, naujų nuotekų siurblinių įrengimas.

Plėtojant vandens tiekimo sistemas, nebepakaks Molėtų miesto II vandenvietėje esančių

vandens gręžinių našumo, todėl reikia renovuoti vandens ruošimo ir gerinimo įrenginius, kurie

leistų eksploatuoti Molėtų miesto I vandenvietės gręžinius.

Visoje Molėtų miesto teritorijoje numatoma palaipsniui atnaujinti esamus inžinerinius

tinklus: vandens tiekimo, buitinių nuotekų surinkimo, šilumos tiekimo, skirstomuosius elektros

tinklus, elektroninių ryšių tinklus. Atnaujinant elektros tinklus, esant galimybei esamus orinius

elektros 0,4 kV kabelius numatoma keisti požeminiais kabeliniais tinklais.

Lietaus nuotekų tvarkymo srityje reikalinga atlikti lietaus nuotekų sistemos

inventorizaciją ir parengti šios nuotekų sistemos specialųjį planą. Pagal parengtą planą renovuoti

ir išplėsti miesto lietaus nuotekų sistemą, paklojant naujus tinklus, įrengiant naujus valymo

įrenginius.

Molėtų miesto teritorijos bendrojo plano inžinerinės infrastruktūros grafiniai sprendiniai

pateikti inžinerinės infrastruktūros sprendinių brėžinyje.

Molėtų miesto bendrojo plano sprendiniai neturėtų riboti inžinerinės infrastruktūros

plėtros – esant pagrįstam poreikiui (pvz., siekiant gerinti inžinerinių paslaugų kokybę, didinti

miesto konkurencingumą, mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai), mieste gali

būti įrengiami ir objektai, nepažymėti bendrojo plano sprendinių brėžinyje. Visų planuojamų

objektų teritorijos turėtų būti tikslinamos žemesnio lygmens teritorijų planavimo ir/ar

projektavimo metu.

Lentelėje žemiau pateikiami pagrindiniai apribojimai pagal šiuo metu galiojančius teisės

aktus. Rengiant planavimo dokumentus apsaugos zonų ribos ir taikomi apribojimai turi būti

patikslinami pagal naujausius teisės aktus ir visus planuojamai teritorijai galiojančius teritorijų



planavimo dokumentus. Inžinerinės infrastruktūros sprendinių brėžinyje dėl mastelio apribojimų

yra pažymėtos apsaugos zonos didesnės nei 25 metrai.

6.1. lentelė. Planuojamai teritorijai dėl inžinerinės infrastruktūros taikomi apribojimai

Infrastruktūros objektas Apsaugos zonos ir teritorijoms taikomi apribojimai

Reglamentuojantys teisės aktai*

Centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT)

katilinė, Mechanizatorių g. 7

Katilinės sanitarinės apsaugos zonos dydis yra nustatomas pagal teršiančiųjų medžiagų ir triukšmo sklaidos skaičiavimus, taip pat atsižvelgiant į šių objektų fizikinį poveikį. Katilinei sanitarinės apsaugos zona nėra nustatyta.

[1]

Medienos kuro sandėliai CŠT katilinei

Kuro tiekimo bazių ir kietojo kuro cechų apsaugos zoną sudaro ne siauresnė kaip 10 metrų žemės juosta aplink šių objektų tvorą (už teritorijos ribos). Apsaugos zonoje esančiuose žemės sklypuose draudžiama statyti statinius, sandėliuoti degiąsias medžiagas.

[1]

Nuotekų valymo įrenginiai

Sanitarinė apsaugos zona sudaro 500 metrų, joje draudžiama statyti pramonės įmones, gamybinius pastatus ir įrenginius, kurių gamybos teršalai gali pakenkti jau esančios įmonės darbuotojų sveikatai, sugadinti medžiagas, įrenginius, produkciją, taip pat padidinti gyvenamosios zonos taršą; statyti gyvenamuosius namus, sporto įrenginius, vaikų įstaigas, mokyklas, medicinos įstaigas, sanatorijas ir profilaktoriumus bei kitas panašias įstaigas, taip pat įrengti parkus.

[1]

Vandenvietės

Požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarines apsaugos zonas sudaro trys juostos, kurios nustatomos kiekvienai požeminio vandens vandenvietei atskirai, vadovaujantis požeminio vandens vandenviečių ir vandentiekio vamzdynų sanitarinių apsaugos zonų projektavimo ir priežiūros higienos normomis bei taisyklėmis HN 44-1993. Yra nustatyta bendra sanitarinė apsaugos zona Molėtų I ir II vandenvietėms, zonų ribos pažymėtos bendrojo plano inžinerinės infrastruktūros brėžiniuose. Pirmojoje (griežtojo režimo) požeminių vandens telkinių (vandenviečių) juostoje draudžiama vykdyti statybos darbus, nesusijusius su vandens tiekimo įrenginių rekonstravimu; statyti gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus; tiesti vamzdynus, nesusijusius su vandens tiekimu; verstis intensyviąja žemdirbyste. Antrojoje juostoje draudžiama: teršti teritoriją buitinėmis, nuodingosiomis, pramoninėmis atliekomis, mėšlu; statyti tepalų, degalų, mineralinių nuodingųjų medžiagų sandėlius, degalines, atliekų rinktuvus, pramoninių atliekų saugyklas ir kitus objektus, kurie gali chemiškai užteršti požeminius ir atviruosius vandens telkinius; steigti kapines, užkasti kritusius gyvulius, įrengti asenizacijos, filtracijos laukus, mėšlo saugyklas, siloso tranšėjas, statyti gyvulininkystės ir paukštininkystės įmones bei kitus objektus, kurie gali bakteriologiškai užteršti požeminius vandens telkinius; naudoti trąšas (organines ir mineralines) ir nuodinguosius chemikalus Trečiojoje juostoje draudžiama: statyti mineralinių trąšų, nuodingųjų medžiagų, degalų ir tepalų sandėlius, įrengti nuodingųjų atliekų saugojimo aikšteles, sąvartynus; naudoti chemikalus, kurie gali sąlygoti vandenvietės cheminę taršą.

[1], [2]



Infrastruktūros objektas Apsaugos zonos ir teritorijoms taikomi apribojimai

Reglamentuojantys teisės aktai*

Atliekų aikštelė Pavojingų atliekų laikinojo saugojimo aikštelės sanitarinės apsaugos zonos dydis sudaro 500 metrų nuo gyvenamųjų kvartalų. [1]

Nuotekų siurblinės 20 metrų žemės juosta aplink nuotekų kiekvieną Molėtų m. nuotekų siurblinę (visų siurblinių našumas patenka į ribas tarp 0,2 ir 50 tūkst.m3 per parą).

[1]

Elektros tiekimo ir skirstymo linijos

Elektros oro linijos apsaugos zona - žemės juosta ir oro erdvė tarp dviejų vertikalių plokštumų, lygiagrečių elektros linijos ašiai, matuojant horizontalų atstumą nuo kraštinių jos laidų. Elektros oro linijos apsaugos zonos plotis nustatomas atsižvelgiant į šios linijos įtampą: iki 1 kV – po 2 metrus; 10 kV – po 10 metrų; 35 kV – po 15 metrų; 110 kV – po 20 metrų. Požeminės elektros kabelių linijos apsaugos zona - žemės juosta, kurios plotis po 1 metrą nuo linijos konstrukcijų kraštinių taškų. Nuotolis nuo šios linijos iki pastatų ir statinių - 0,6 metro. Elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus ir kt. Elektros linijos apsaugos zonoje draudžiama: įrengti žaidimų aikšteles, stadionus, turgavietes, visuomeninio transporto stoteles, visų rūšių mašinų ir mechanizmų aikšteles, organizuoti renginius, į kuriuos susirenka daug žmonių; sandėliuoti pašarus, šiaudus, trąšas, durpes, malkas ir kitas medžiagas; įrengti degalines, kuro ir tepalų sandėlius ir kt. Vykdant bet kokią kitą ūkinę veiklą elektros tinklų apsaugos zonose būtina laikytis Energetikos ministerijos patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių.

[1], [3]

Nuotekų surinkimo ir vandens tiekimo

tinklai

Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis po 5 metrus nuo vamzdynų ašies. Magistralinių vamzdynų, kurių skersmuo yra 400 milimetrų ir didesnis, apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis po 10 metrų nuo vamzdynų ašies sausame grunte, o drėgname grunte - ne mažiau kaip po 25 metrus. Vandens rezervuarų, skaidrintuvų, kaupiklių apsaugos zonos plotis po 30 metrų, o vandentiekio bokštų ir kitų įrenginių - ne mažiau kaip po 15 metrų nuo išorinių sienelių. Statyti pastatus ir įrenginius, kasti ir lyginti gruntą ir kt. galima tik suderinus su šiuos tinklus eksploatuojančiomis įmonėmis

[1]

Šilumos tiekimo vamzdynas

Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis po 5 metrus nuo kanalo (vamzdyno) kraštų, kameros išorinės sienos. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonoje draudžiama statyti nuolatinius ir laikinus statinius bei įrenginius, kita žr. [1]

[1]

*1. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (LRV nutarimas Nr. 343, Žin., 1992, Nr.22-652) 2. Lietuvos higienos normą HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ (Žin., 2006, Nr.81-3217). 3. Elektros tinklų apsaugos taisyklės (Žin., 1998, Nr.41-1119).

1. urbanistinĖ plĖtra2 Įvadas 2 ūra 2 ė ū ė ū Ė ėų ė į ė Ū ...gamtinio karkaso...

Documents