2018-2020 strateginis veiklos planas - vanduo.lt 2018-2020 m.pdfab „klaipĖdos vanduo“...

2018-2020

STRATEGINIS VEIKLOS

PLANAS

AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ STRATEGINIS PLANAS 2018-2020

2

TURINYS

TURINYS ................................................................................................................................................ 2

ĮVADAS ................................................................................................................................................... 3

1. ĮMONĖS APLINKOS ANALIZĖ................................................................................................. 6

1.1. MAKROAPLINKOS ANALIZĖ .................................................................................................................... 6 1.2. MIKROAPLINKOS ANALIZĖ ................................................................................................................... 20

2. AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ STIPRYBĖS, SILPNYBĖS, GALIMYBĖS IR

GRĖSMĖS ............................................................................................................................................ 22

3. AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ VIZIJA ......................................................................................... 27

4. AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ MISIJA ........................................................................................ 27

5. AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ STRATEGINIAI TIKSLAI ....................................................... 28

6. AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ PAGRINDINĖS STRATEGINĖS ALTERNATYVOS .......... 33

1 PRIEDAS – PROGNOZUOJAMŲ 2018-2020 METŲ PAJAMŲ FORMA (FP-1)

2 PRIEDAS – PROGNOZUOJAMŲ 2018-2020 METŲ SĄNAUDŲ FORMA (FP-2)

3 PRIEDAS – PROGNOZUOJAMA 2018-2020 METŲ PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS

FORMA (FP-3)

4 PRIEDAS - 2018-2020 METŲ VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITOS FORMA (FP-4)

5 PRIEDAS – PROGNOZUOJAMŲ 2018-2020 METŲ INVESTICIJŲ IR JŲ FINANSAVIMO

ŠALTINIŲ FORMA (FP-5)

6 PRIEDAS – PROGNOZUOJAMOS 2018-2020 METŲ BALANSINĖS ATASKAITOS

FORMA (FP-6)

7 PRIEDAS – PROGNOZUOJAMŲ 2018-2020 METŲ SUVESTINIŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ

FORMA (FP-7)

8 PRIEDAS – INFORMACIJOS APIE DARBUOTOJŲ DARBO UŽMOKESTĮ 2018 M. FORMA

(FP-9)


3

ĮVADAS

Bendrovė vykdo savo įprastą pagrindinę veiklą – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų

tvarkymo paslaugų teikimą Klaipėdos miesto ir rajono gyventojams bei įmonėms. Nuo 2016 m.

sausio 1 d. AB „Klaipėdos vanduo“ buvo paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja Klaipėdos miesto

savivaldybės teritorijoje.

2017 m. pabaigoje bendrovė eksploatavo 55 vandenvietes: Klaipėdos mieste - 1-ąją ir 3-ąją,

Klaipėdos rajone – 53 vandenvietes.

Per 2017 m. visose AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamose vandenvietėse išgauta 11,56

mln. m3 vandens. Patiekta – 10,91 mln. m

3.

Klaipėdos miesto gyventojai bei įmonės geriamąjį vandenį gauna iš bendrovei “Klaipėdos

vanduo” priklausančių vandenviečių: šiaurinė Klaipėdos miesto dalis vandeniu aprūpinama iš 1-

osios vandenvietės, o pietinė - 3-osios. 2017 m. spalio 10 d. likviduotas Žardupės vandenvietės

gręžinys, vandenvietė išregistruota. Žardupės kvartalo gyventojams geriamasis vanduo tiekiamas iš

Klaipėdos miesto 3-osios vandenvietės, kurios vanduo pilnai atitinka higienos normos HN 24:2017

reikalavimus. Visus 2017 m. iš 1-osios ir 3-iosios miesto vandenviečių tiekiamas geriamasis

vanduo atitiko Lietuvos higienos normos reikalavimus. Kaip ir ankstesniais metais didelis dėmesys

buvo skiriamas vandenviečių įrengimų atnaujinimui. 3 vandenvietėje buvo tęsiami didelės apimties

antro kėlimo siurblinės pastato remonto darbai. 1-oje vandenvietėje per 2017 m. buvo atnaujinti

aeraciniai koštuvai bei užbaigti antro kėlimo siurblinės pastato remonto, vandenvietės pastato

sandėlio rekonstrukcijos ir rezervinio elektros energijos maitinimo - generatoriaus įrengimo

darbai. Gargždų mieste vanduo tiekiamas iš vienos vandenvietės. Tiekiamo geriamojo vandens

kokybė atitinka higienos normos HN 24:2017 reikalavimus. 2017 m. šioje vandenvietėje baigti

rezervinio elektros energijos maitinimo - generatoriaus įrengimo darbai bei tęsiami dispečerinės

pastato rekonstravimo darbai. Likusioje Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje AB „Klaipėdos

vanduo“ eksploatuoja dar 52 vandenvietes. 2017 m. pradėta eksploatuoti vandenvietė Lankupių

kaime. Tik dviejose vandenvietėse (Gropiškės ir Vėžaičių (senosios)) iš gręžinių išgaunamo

vandens kokybė atitinka higienos normos HN 24:2017 nustatytus reikalavimus. 2017 m. pradžioje

Karklės vandenvietėje baigti vandens gerinimo įrenginių statybos darbai. Bendrovė Klaipėdos

rajone iš viso eksploatuoja 6 vandenvietes su vandens gerinimo įrenginiais - Agluonėnų,

Endriejavo, Girkalių, Kretingalės, Kvietinių ir Karklės. Čia paruoštas geriamasis vanduo atitinka

nustatytus HN 24:2017 reikalavimus. 2017 m. toksininis (cheminis) rodiklis fluoridas buvo viršytas

Trušelių, Kalotės, Aukštkiemių vandenvietėse. Tuo tarpu toksinis (cheminis) rodiklis boras buvo

viršytas Dauparų, Mėželių, Rokų ir Ketvergių vandenvietėse. Vilniaus visuomenės sveikatos


4

centras 2017-02-02 išdavė antrųjų išlygų geriamojo vandens toksinių (cheminių) rodiklių ribinei

vertei taikymo sąlygas Ketvergių (boro) ir Kalotės (fluoro) vandenvietėms (išlygos galioja iki

2018-10-30). Remiantis geriamojo vandens periodinės programinės priežiūros rezultatais, 2017 m.

Klaipėdos rajono 35 vandenvietėse viršytas indikatorinis elementas - amonis, 30 vandenviečių -

bendroji geležis, 8 vandenvietėse - manganas.

Akivaizdu, kad šių vandenviečių vandens kokybės gerinimas artimiausiais metais bus viena

iš prioritetinių veiklos sričių. Šiuo metu yra vykdoma rangos sutartis „Geriamojo vandens tiekimo

ir nuotekų surinkimo tinklų rekonstravimas ir plėtra Klaipėdos rajone (Lapiuose, Kvietiniuose,

Trušeliuose, Mazūriškėse, Klipščiuose, Kalotėje, Ketvergiuose, Kalviuose)“, kurios apimtyje

numatyta Ketvergių, Kalotės ir Triušelių gyvenvietes prijungti prie Klaipėdos m. vandens tiekimo

sistemos bei tiekti higienos normą HN 24:2017 atitinkantį geriamąjį vandenį. 2017 m. buvo pradėta

vykdyti rangos sutartis „Geriamojo vandens gerinimo įrenginių statyba Klaipėdos rajone

(Veiviržėnai, Dauparai (Gobergiškė), Plikiai (Grauminė), Dreverna, Judrėnai, Lapiai)“, kurios

apimtyje iki 2018-10-30 šešių gyvenviečių vandenvietėse numatyta pastatyti modernias vandens

ruošyklas ir tiekti higienos normą HN 24:2017 atitinkantį geriamąjį vandenį. Rangos sutarties

„Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtra Klaipėdos rajone (Veiviržėnuose,

Judrėnuose, Plikiuose, Girkaliuose, Drevernoje, Priekulės m. (Minijos ir Parko g.))“ apimtyje

numatyta iki 2018-10-30 Priekulės miesto Minijos g., Parko g. bei Gropiškių gyvenvietės

vandentiekio tinklus prijungti prie Klaipėdos m. vandens tiekimo sistemos bei tiekti higienos

normą HN 24:2017 atitinkantį geriamąjį vandenį. Girininkų vandenvietėje pagal statybos darbų

pirkimo sutartį, pasirašytą 2016 m., buvo vykdomi vandens ruošyklos statybos darbai. Naujos

vandens ruošyklos Girininkų vandenvietėje statybas planuojama baigti 2018 m. 2017 m. AB

„Klaipėdos vanduo“ pasirašė rangos sutartis „Geriamojo vandens ruošyklos ir vandens tiekimo

tinklų statyba Daugmantų ir Lankupių k., Klaipėdos raj.“ ir „Geriamojo vandens ruošyklų statyba

Tilvikų ir Rudaičių k., Klaipėdos r.“. Vandens gerinimo įrenginius Daugmantų, Tilvikų, Rudaičių

gyvenvietėse planuojama pastatyti 2019 m. Lankupių gyvenvietės vandentiekio tinklai bus

prijungti prie Daugmantų gyvenvietės.

Klaipėdos rajone vykdoma gręžinių pergręžimo programa, kuomet atliekami žvalgybiniai

gręžimai ir kituose vandeninguose sluoksniuose ieškoma geros kokybės ar didesnio kiekio

vandens. Radus geresnės kokybės vandenį, pergręžiamas vandenvietės gręžinys ir vanduo

tiekiamas vartotojams. Vykdant gręžinių pergręžimo programą Klaipėdos rajone 2017 m. vandens

kokybė pagerinta Rokų, Mėželių, Daukšaičių gyvenvietėse. Nuo 2017-09-28 iš Rokų ir Mėželių

vandenviečių naujų gręžinių tiekiamas geriamasis vanduo neviršija toksinio rodiklio boro.

2017 m. pabaigoje Klaipėdoje ir Klaipėdos rajone bendras eksploatuojamų vandentiekio

tinklų ilgis sudarė 876,4 km, iš jų 658,2 km bendrovei priklausantys tinklai, 0,4 km -


5

bešeimininkiai ir 217,8 km - vandentiekio tinklai, prižiūrimi pagal įvairias sutartis (panaudos,

apžiūros, eksploatacijos) ir pagal Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių tarybų sprendimus. Per

2017 m. iš viso paklota 8,2 km naujų vandentiekio tinklų.

Per 2017 m. nupirkta 0,2 km vandentiekio tinklų Klaipėdos mieste bei 11,1 km Klaipėdos

rajone (Svencelės, Budrikių, Gindulių, Tilvikų gyvenvietėse, Vėžaičių miestelyje).

2017 m. pabaigoje Klaipėdoje ir Klaipėdos rajone bendras eksploatuojamų buitinių

nuotekų tinklų ilgis sudarė 746,3 km, iš jų 649 km bendrovei priklausantys tinklai, 1,1 km -

bešeimininkiai tinklai ir 96,2 km buitinių nuotekų tinklai prižiūrimi pagal įvairias sutartis

(panaudos, apžiūros, eksploatacijos) ir pagal Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių tarybų

sprendimus. Per 2017 m. iš viso paklota 4 km buitinių nuotekų tinklų.

Per 2017 m. nupirkta 0,2 km nuotekų tinklų Klaipėdos mieste bei 3,6 km Klaipėdos rajone

(Budrikių, Gindulių gyvenvietėse, Vėžaičių miestelyje).

2017 m. pabaigoje nuotekoms perpumpuoti bendrovėje buvo eksploatuojamos 107 nuotekų

siurblinės. Lyginant su 2016 m., įmonės eksploatuojamų buitinių nuotekų siurblinių skaičius

padidėjo 2 siurblinėmis.

2017 m. pabaigoje bendrovė eksploatavo 15 nuotekų valyklų: 1 didelę nuotekų valyklą

Dumpiuose, kurioje išvalomos Klaipėdos mieste, Priekulėje, Gargžduose, Jakuose, Ginduliuose,

Slengiuose, Karklėje, Agluonėnuose ir Doviluose surinktos nuotekos, ir 14 Klaipėdos rajono

gyvenvietėse esančių nedidelių nuotekų valyklų.

Iš viso per 2017 m. bendrovės eksploatuojamose valyklose išvalyta 17,93 mln. m3 nuotekų,

t.y. 2,08 mln. m3 daugiau nuotekų nei 2016 m. Dumpių nuotekų valykloje išvalyta 16,93 mln. m

3.

2017 m. dumblo apdorojimo įrenginiuose (pūdymo proceso metu) išgauta 2.342.763 m3 biodujų.

Energetiniame pastate iš pūdymo proceso metu išgautų biodujų pagaminta 3.299,1 MWh elektros

energijos, iš gamtinių dujų – 19,6 MWh, iš sąvartyno biodujų – 937,2 MWh. Papildomai

džiovyklos generatorius pagamino 1.551,1 MWh elektros energijos (546,5 MWh elektros energijos

iš sąvartyno biodujų ir 1.004,7 MWh iš gamtinių dujų). Dumpių nuotekų valykloje elektrą

generuojančiuose įrenginiuose pagaminta 91,5 proc. visam bendrovės nuotekų valymo įrengimuose

vykstančiam nuotekų valymo ir dumblo tvarkymo procesui reikalingo elektros energijos kiekio.

2017 m. dumblo džiovinimo įrenginiuose išdžiovinta ir perduota atliekų tvarkytojui 2.284,3

t džiovinto dumblo.

Klaipėdos rajono gyvenvietėse esančiose nuotekų valyklose išvalyta 1,00 mln. m3, t.y. 1,32

karto arba 244,7 tūkst.m3 daugiau nei 2016 m. Dauguma šių nuotekų valyklų yra susidėvėjusios ir

nepilnai funkcionuojančios. Gyvenvietės, kuriose įrengtos mažosios nuotekų valyklos,

išsidėsčiusios toli viena nuo kitos. Bendras atstumas tarp minimų mažųjų nuotekų valyklų yra apie

300 km. Yra atlikta nuotekų valyklų esamos būklės analizė, sudarytas ilgalaikis investicinis planas.


6

2016 m. gruodžio mėn. AB „Klaipėdos vanduo“ pasirašė finansavimo sutartį su Aplinkos projektų

valdymo agentūra projektui „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros

rekonstravimas ir plėtra Klaipėdos rajone“ Nr. 05.3.2-APVA-R-014-31-0004, kurio apimtyje

numatyta 2018 m. rekonstruoti 6 gyvenvietėse esančius nuotekų valymo įrenginius. 2017 m.

užbaigta Lapių nuotekų valyklos rekonstrukcija. Šios valyklos projektinis našumas - 99 m3/d.

Per 2017 m. iš viso parduota 9,5 mln. m3 vandens. Vandens pardavimas, lyginant su 2016

m., sumažėjo 46 tūkst. m3 arba 0,5 proc., iš jų: pramonės įmonėms sumažėjo 3,5 proc., kitoms

įmonėms padidėjo 1,2 proc., gyventojams padidėjo 0,2 proc.

2017 m. sutvarkyta 8,8 mln. m3 nuotekų. Nuotekų kiekis, lyginant su 2016 m., padidėjo

129 tūkst. m3 arba 1,5 proc., iš jų: pramonės įmonių padidėjo 2,5 proc., kitų įmonių - 2,7 proc.,

gyventojų - 0,9 proc.

Paviršinių nuotekų 2017 m. surinkta 5,1 mln.m3. Surenkamų paviršinių nuotekų kiekis yra

apskaičiuojamas, vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu ir priklauso nuo kritulių

kiekio mm (pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis), teritorijos ploto bei

paviršiaus. Paviršinių nuotekų surinkimas, lyginant su 2016 m., dėl itin didelio kritulių kiekio

spalio-gruodžio mėn. padidėjo 1,2 mln. m3 arba 30 proc.

Iš pagrindinės veiklos (apskaitos veiklos, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei

paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų) 2017 m. patirtas 0,548 mln. Eur nuostolis.

1. ĮMONĖS APLINKOS ANALIZĖ

1.1. MAKROAPLINKOS ANALIZĖ

Ekonominė aplinka

Nedarbo lygis.

Pastaruosius septynerius metus nedarbo lygio judėjimo kryptis šalyje nepakito (žr. 1 grafiką) ir

tai leidžia tikėtis tolesnio nedarbo lygio mažėjimo. Nedarbo lygio mažėjimą lems tebesitęsianti

ekonomikos plėtra. Nedarbo lygis mažėja ir dėl neigiamų demografinių rodiklių, t.y. darbingo

amžiaus gyventojų emigracijos. Visgi nedarbo lygio mažėjimo tempas pradėjo lėtėti, erdvės

smarkiai sumažėti nedarbo lygis toliau turės nedaug.

Darbo rinkos padėtis gana skiriasi pagal regionus. Klaipėdoje nedarbo lygis nuolat yra

žemesnis už Lietuvos vidutinį nedarbo lygį. Nors 2017 m. Klaipėdos apskrityje nedarbo lygis

išaugo 1,3 proc. punkto, tačiau ir toliau išlieka žemesnis nei Lietuvos vidurkis. Prognozuojama,


7

kad 2018 m. darbdaviai Klaipėdos apskrityje įregistruos panašų skaičių darbo pasiūlymų kaip ir

praėjusiais metais– 30-31 tūkst. 1

Grafikas 1. Nedarbo lygis Klaipėdos apskrityje ir Lietuvoje 2011 – 2017 m. duomenimis

Šaltinis: http://osp.stat.gov.lt

Vidutinis darbo užmokestis.

Vidutinio darbo užmokesčio augimas yra vienas iš reikšmingiausių įmonės veiklai rodiklių, nes

sąlygoja didėjantį vartotojų mokumą. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis

neto darbo užmokestis šalies ūkyje ketvirtąjį 2017 m. ketvirtį sudarė 690,5 eurų. Praėjusiais metais

neto darbo užmokestis padidėjo 8,4 proc. 2017 m. minimalus darbo užmokestis nebuvo didintas,

todėl tiesioginio poveikio metiniam darbo užmokesčio augimui neturėjo. Darbo užmokesčio

augimą praėjusiais metais lėmė mažėjantis nedarbo lygis, vis labiau jaučiamas kvalifikuotų

specialistų poreikis bei nuo 2017 m. vasario 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos valstybės ir

savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas, kurio nuostatų taikymas padidino

mažiausiai apmokamų specialistų atlyginimus. Darbo užmokestis atskaičius mokesčius didėjo ir

dėl nuo 2017 m. sausio 1 d. nuo 200 iki 310 eurų padidėjusio maksimalaus neapmokestinamojo

pajamų dydžio ir nuo 100 iki 200 eurų pakelto papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio už

kiekvieną auginamą vaiką.

Mažėjantis nedarbo lygis šalyje ir toliau lems darbuotojų derybinės galios darbo rinkoje

stiprėjimą bei vidutinio darbo užmokesčio augimą artimiausiais ketvirčiais. 2018 m. vidutinio

1 https://www.ldb.lt/TDB/Klaipeda/DarboRinka/Puslapiai/Prognozes_.aspx


8

darbo užmokesčio augimą skatins ir nuo 380 iki 400 eurų didėsiantis minimalus darbo užmokestis.

2018 m. nebebus taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis už auginamus vaikus,

tad priešingai negu 2017 m., darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, augs panašiu tempu kaip ir

alga neatskaičius mokesčių.

Kilsiančios darbo pajamos sudarys galimybes ir toliau augti gyventojų vartojimui. Tiesa,

vartojimas neturėtų didėti tiek daug, kiek jis didėjo pastaraisiais metais, nes kainos, kaip

prognozuojama, ir toliau kils. Finansų ministerijos duomenimis, namų ūkių vartojimo išlaidų

augimas 2017 m. siekė 4,2 proc., 2018 m. vartojimo išlaidos augs 3,7 proc. Vadovaujantis

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu, gyventojų išlaidos geriamajam

vandeniui ir nuotekų tvarkymo paslaugoms turėtų būti ne didesnės kaip 4 proc. vidutinių mėnesinių

šeimos pajamų. Nuo 2018 m. įsigaliojus naujoms kainoms, AB „Klaipėdos vanduo"

aptarnaujamoje teritorijoje vartotojų, perkančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

paslaugas bute, mokama suma sudarys 1,32 proc. vidutinių šeimos pajamų, o perkančių geriamojo

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas individualių gyvenamųjų namų ar kitų patalpų,

skirtų asmeninėms, šeimos ar namų reikmėms, įvaduose, mokama suma sudarys 1,67 proc.

vidutinių šeimos pajamų, t. y. neviršys 4,0 proc. vidutinių šeimos pajamų.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Klaipėdoje yra didesnis už šalies vidurkį (884,8

Eur) ir ketvirtąjį 2017 m. ketvirtį sudarė 943,5 Eur bei, palyginti su trečiuoju 2017 m. ketvirčiu,

padidėjo 5,9 proc. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Klaipėdoje ketvirtąjį

2017 m. ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2016 m. ketvirčiu, padidėjo 8,2 proc.

Infliacija.

2017 m. vidutinė metinė infliacija buvo teigiama ir sudarė 3,9 proc. Dabartinę kainų raidą

lemia tiek vidaus ekonominiai veiksniai, tiek besikeičiančios tendencijos pasaulinėse žaliavų

rinkose. Būtent pokyčiai šiose rinkose lėmė didesnę, nei prognozuota infliaciją. Naftos gavyba

buvo mažesnė nei tikėtasi, todėl pasaulinės naftos kainos šių metų rudenį padidėjo ir tai pakėlė

degalų kainas. Pasaulinių maisto žaliavų kainų raida padidino kai kurių maisto produktų kainų

augimą. Pastaruosius keletą metų gana ženkliai kyla darbo užmokestis, pastebimai aplenkdamas

darbo našumą, todėl darbo sąnaudų augimas turi tiesioginės įtakos kainų lygiui, ypatingai paslaugų.

Beveik trečdalį infliacijos sudaro būtent kylančios paslaugų kainos. Paslaugų kainų didėjimo

tendencija stebima jau nuo 2011 m. Spaudimą kainoms taip pat turėjo dėl didesnių gyventojų

pajamų augusi vidaus paklausa. Numatoma, kad tiek naftos kainos, tiek maisto žaliavų kainos 2018

m. kils mažiau nei praėjusiais metais, ir darbo užmokesčio augimas nebus toks veržlus, o tai

mažins bendrąją infliaciją. SEB banko analitikai prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija

Lietuvoje 2018 m. bus 2,8 proc., o 2019 m. infliacija sieks 2,5 proc.


9

Kainų kilimo lūkesčiai persikelia į darbo užmokesčio derybas. Darbuotojai reikalauja ne tik

atstatyti tinkamas savo atlyginimų proporcijas, palyginti su didėjančia minimalia mėnesio alga, bet

ir kompensuoti nuolat mažėjančią perkamąją galią. AB „Klaipėdos vanduo“ ne išimtis. Bendrovės

vadovybė 2017 m. pabaigoje gavo profesinės sąjungos prašymą nuo 2018 m. didinti bendrovės

darbuotojų darbo užmokestį.

Grafikas 2. Infliacija Lietuvoje 2008 – 2017 m.

Šaltinis: http://osp.stat.gov.lt/

Verslo plėtra Klaipėdoje.

2018 m. pradžios duomenimis Klaipėdos mieste veikė 6.620 ūkio subjektai. Lyginant su 2008

m., ūkio subjektų skaičius išaugo 12 proc., o per 2017 m. padidėjo 1,7 proc. Klaipėdos miesto

verslo plėtra labiausiai sietina su uosto ir laisvosios ekonominės zonos plėtra.

Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ) - pirmoji tokio pobūdžio zona Lietuvoje, kurioje

plėtojamos šios verslo rūšys: pramoninio nekilnojamojo turto plėtra, logistika ir sandėliavimas,

plastiko pakuotės ir plastiko granulių (PET) gamyba, elektronikos prietaisų gamyba, plieno

konstrukcijų gamyba, metalo apdirbimas, architektūrinio stiklo gamyba, maisto pakuočių gamyba,

žuvies ir jų produktų perdirbimas, biodyzelino gamyba, energijos gamyba iš atsinaujinančių

šaltinių ir kt. Specialiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Klaipėdos LEZ pripažinta

valstybinės svarbos ekonominiu projektu. 29 čia dirbančios įmonės generuoja apie 3 proc. Lietuvos

http://osp.stat.gov.lt/


10

BVP bei lemia apie 2,5 proc. šalies eksporto. Klaipėdos LEZ įmonėse dirba daugiau nei 4.000

darbuotojų. 2017 m. kasmetiniuose įtakingo „Financial Times“ grupės leidinio „fDi Intelligence“

sudaromuose pasauliniuose laisvųjų ekonominių zonų apdovanojimuose Klaipėdos LEZ pelnė

apdovanojimus už investuotojų įsikūrimo greitį, specializaciją plastikų srityje, energetinio

efektyvumo projektus bei investuotojų plėtrą.

Klaipėdos LEZ yra pagrindinis užsienio investicijų pritraukimo variklis Klaipėdoje. 2016 m.

duomenimis Klaipėdos LEZ pritraukė 60 proc. Klaipėdos miesto savivaldybės tiesioginių užsienio

investicijų (TUI). Klaipėdos miesto savivaldybė pagal TUI dydį, tenkantį vienam gyventojui, yra

antra Lietuvoje po Vilniaus miesto savivaldybės. 2016 m. pabaigoje tiesioginių užsienio investicijų

dydis, tenkantis vienam klaipėdiečiui, buvo 5.478 Eur.

Impulsą dar spartesnei Klaipėdos LEZ plėtrai turėtų suteikti ir nuo 2018 m. sausio 1 d.

įsigaliojusios Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pataisos, supaprastinančios paslaugų

sektoriaus įmonių atėjimą į Lietuvos laisvąsias ekonomines zonas bei išplečiančios pelno mokesčio

lengvatas.

2018 m. pradžioje apie planuojamas investicijas Klaipėdos LEZ paskelbė dvi įmonės. Sausį

apie 4 mln. Eur investicijas į gamybą Klaipėdos LEZ paskelbė naftos ir dujų pramonei vamzdynus

gaminanti ir tiekianti „Focus Fabrication Group“. Vasarį apie 10 mln. Eur investicijas paskelbė

maisto ir kosmetikos pramonės tiekėja „Capella Baltica“.

Klaipėdos uosto vystymasis.

Klaipėdos jūrų uostas turi didžiulę įtaką miesto ekonomikos augimui. Su Klaipėdos uostu

susijusią veiklą vykdo daugiau nei 800 įvairių bendrovių. Dėl uosto veiklos sukuriama apie 23

tūkst. su uosto veikla susijusių darbo vietų.

Augantys Klaipėdos uosto krovinių srautai, intensyvėjanti laivyba, stambėjančios krovinių

partijos, didėjantis atplaukiančių laivų tonažas jau dabar įpareigoja realizuoti ilgalaikės uosto

plėtros planus. Klaipėdos uosto plėtrai reikalingos naujos teritorijos, didesnis gylis, platesnis

laivybos kanalas. Klaipėdos uostas savo galimybių ribą, esant dabartinėms krovos tendencijoms,

turėtų pasiekti 2026 m.

2017 m. birželio 13 d. LR susisiekimo ministerija pritarė uosto bendrojo plano koncepcijai,

kuri apima 25 metų laikotarpį. Ši koncepcija apima maksimalią uosto plėtrą, t.y. uosto plėtra

planuojama tiek į šiaurinę dalį (išorinis uostas Melnragėje), tiek pietinėje miesto dalyje.

2017 m. lapkričio 8 d. LR Vyriausybės nutarimu buvo sudaryta Išorinio Klaipėdos valstybinio

jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisija. Sudarytai komisijai pavesta nagrinėti,

koordinuoti ir teikti Vyriausybei pasiūlymus uosto plėtros projekto įgyvendinimo klausimais.


11

Verslo plėtra Klaipėdos rajone.

2018 m. pradžios duomenimis Klaipėdos rajone veikė 1.786 ūkio subjektai. Lyginant su

2008 m., ūkio subjektų skaičius išaugo 64 proc., o per 2017 m. padidėjo 4,9 proc.

Klaipėdos rajone labiausiai išplėtotos pramonės šakos: statybinių medžiagų, naftos gavybos

(Dieglių, Vėžaičių, P. Šiūparių, Vilkyčių telkiniai), chemijos, maisto pramonės.

Didžiausioje Klaipėdos rajone veikiančioje įmonėje UAB „Vlantana“, kuri teikia logistikos

ir transporto paslaugas, dirba apie 1,8 tūkst. darbuotojų. Didžiausios Klaipėdos rajono gamybos

įmonės, kuriose dirba apie 8 proc. visų darbingo amžiaus rajono gyventojų: UAB „Mars Lietuva“

(naminių gyvūnų maisto gamyba), UAB „Agrovet“ (mėsos apdirbimas), „Litana“ grupė (metalo

konstrukcijų gamyba), UAB „Sakuona“ (medienos produktų gamyba), UAB „Neo Group“ ((PET)

granulių gamyba), UAB „Liskandas“ (karkasinių, skydinių, medinių namų gamyba), UAB „Mida

LT“ (polimerinio bitumo stogo dangų gamyba), UAB „Dolena“ (medinių namų gamyba), UAB

„Hidrostatyba“ (statyba).

2017 m. pabaigoje apie planuojamas investicijas Klaipėdos rajone, oro uosto teritorijoje

Dirvupių kaime viešai paskelbė UAB „Vakarų medienos grupė“. Bendrovė planuoja investuoti apie

200 mln. Eur į medienos drožlių plokščių fabriko statybą. Greta esančiame sklype investicijas į

logistikos centrą bei baldų komponentų gamyklą planuoja ir SBA koncernas. Į pirmąjį statybų

etapą numatyta investuoti 22 mln. Eur.

Mokslinė - technologinė aplinka

Technologijos poveikis ūkio šakoms yra didelis ir reikšmingas. Įmonės stengiasi pirmauti

technologinės pažangos požiūriu ir deda visas pastangas, kad to pasiektų. Be to, technologinė

pažanga didina gamybos našumą, padeda sumažinti darbo sąnaudas. Todėl AB “Klaipėdos vanduo”

seka technologinės aplinkos pokyčius ir pritaiko juos pagal turimus finansinius išteklius.

Klaipėdos nuotekų valykloje Dumpiuose veikia dumblo pūdymo įrenginiai. Šie įrenginiai

leidžia dumblo pūdymo proceso metu gauti dujas, iš kurių gaminama elektros energija. 2014 m.

rugsėjo mėn. pradėjo veikti ir dumblo džiovinimo įrenginiai. Dumblo pūdymo ir džiovinimo

proceso metu gaunama elektros energija priskiriama „žaliajai“ elektros energijai, gaunamai iš

atsinaujinančių šaltinių. Pagaminta elektros energija naudojama nuotekų valyklos reikmėms bei

parduodama skirstomiesiems tinklams. Per 2017 m. energetiniame pastate iš pūdymo proceso metu

išgautų biodujų pagaminta 3.299,1 MWh elektros energijos, iš gamtinių dujų – 19,6 MWh, iš

sąvartyno biodujų – 937,2 MWh. Papildomai džiovyklos generatorius pagamino 1.551,1 MWh

elektros energijos (546,5 MWh elektros energijos iš sąvartyno biodujų ir 1.004,7 MWh iš gamtinių

dujų). Dumpių nuotekų valykloje elektrą generuojančiuose įrenginiuose pagaminta 91,5 proc.


12

visam bendrovės nuotekų valymo įrengimuose vykstančiam nuotekų valymo ir dumblo tvarkymo

procesui reikalingo elektros energijos kiekio.

AB „Klaipėdos vanduo“ Dumpių nuotekų valykla vykdo savo veiklą vietovėje, kurioje

koncentruojasi visos didžiausios komunalines paslaugas teikiančios Klaipėdos miesto įmonės,

kurių ūkinės veiklos metu į aplinkos orą išmetamos kvapą turinčios organinės ir neorganinės

medžiagos. Šiltuoju metų laiku šiais kvapais periodiškai skundžiasi gretimų gyvenviečių ir pietinės

Klaipėdos miesto dalies gyventojai. AB „Klaipėdos vanduo“ dar 2014 m. rugpjūčio 28 d. parengė

ir pateikė paraišką Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui dėl aplinkos apsaugos investicinio

projekto „Nuotekų valyklos nuotekų pritekėjimo kameros ventiliacinės sistemos ir oro valymo

įrenginio sumontavimo darbai“ įgyvendinimo, kad sumažintume taršą kvapais iš savo įmonės

teritorijos. 2015 m. rangovas UAB „Metalma“ atliko nuotekų valyklos nuotekų pritekėjimo

kameros ventiliacinės sistemos ir oro valymo įrenginio (biofiltro) sumontavimo darbus. Šio

projekto sudėtyje sumontuotas lengvų konstrukcijų antstatas ant nuotekų priėmimo kamerų, įrengta

nerūdijančio plieno ventiliacijos sistema su organizuotu oro nutraukimu nuo kvapus skleidžiančių

šaltinių bei pastatytas kvapų šalinimo filtras.

2011 m. sausio mėn. 1 d. AB “Klaipėdos vanduo” įgyvendino „Vienos dispečerinės“ projektą.

Šiuo projektu buvo siekiama įkurti centralizuotą visoje aptarnaujamoje teritorijoje esančių įmonės

objektų – vandenviečių, nuotekų siurblinių, 3-iojo kėlimo vandens siurblinių bei nuotekų valyklų

valdymą iš vienos dispečerinės. AB „Klaipėdos vanduo“ SCADA sistema sukurta SIEMENS

Simatic WINCC pagrindu. Projekto įgyvendinimo metu unifikuota techninė ir programinė įranga –

visų automatinių ir apsaugos sistemų valdymo galimybės ir būdai tapo vienodi. Į valdymo sistemą

galima lengvai integruoti naujus automatizuojamus objektus. Sistemos techniniai ir programiniai

resursai yra pakankami, reikalingi tik programavimo darbai, skirti naujų objektų integravimui.

2017 m. pasiekta, kad visi 66 gręžiniai buvo automatizuoti bei integruoti į bendrą vizualizacijos

sistemą. Planingas sistemos aptarnavimas ir vystymas užtikrina kokybišką valdomų technologinių

procesų ir apsaugos kontrolę.

Taigi, mokslinė - technologinė aplinka sukuria įmonei daug galimybių, kurias pritaikius

veikloje galima pasiekti daug didesnį efektyvumą.

Demografinė aplinka

Klaipėda - trečias pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas. 2018 m. sausio 1 d. mieste gyveno

149 tūkst. žmonių. Klaipėdos mieste gyventojų skaičius nuolat mažėja (žr. 3 grafiką). Per

pastaruosius dešimt metų kasmet Klaipėdoje gyventojų sumažėdavo apie 2 tūkst. Ypač didelis

gyventojų skaičiaus mažėjimas uostamiestyje buvo 2010 m. ekonominės krizės laikotarpiu (beveik


13

5 tūkst. gyventojų). Mažėjantį gyventojų skaičių lemia neigiama natūrali gyventojų kaita, emigracija bei

migracija į Klaipėdos priemiestines gyvenvietes, esančias Klaipėdos rajone.

Grafikas 3. Gyventojų skaičiaus dinamika Klaipėdos mieste 2009 – 2018 m. sausio 1 d. duomenimis

Šaltinis: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?region=all#/

Klaipėdos rajone, priešingai, gyventojų skaičius nuolatos didėjo, tik 2010 m. buvo nežymus

gyventojų skaičiaus sumažėjimas (0,5 tūkst. gyv.) (žr. 4 grafiką). Didelę dalį gyventojų skaičiaus

augimo lėmė vidinė gyventojų migracija iš Klaipėdos miesto į Klaipėdos rajono gyvenvietes.

Slengių, Mazūriškių, Jakų, Dauparų ir kitose Klaipėdos rajono vietovėse, turinčiose gerą

susisiekimą su Klaipėdos miestu ir nutolusiose nuo jo iki 30 km, taip pat kolektyvinių sodų

bendrijose, formuojasi Klaipėdos priemiesčiai. Taigi, bendras Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono

gyventojų skaičius nedidėja.

AB „Klaipėdos vanduo“ aptarnaujamose teritorijose mažėja ne tik gyventojų skaičius, tačiau

mažėja bei prognozuojama, kad ir toliau mažės, darbingo amžiaus gyventojų grupė (žr. 1 lentelę).

Tai yra svarbu, analizuojant situaciją paslaugų prieinamumo bei gyventojų mokumo kontekste.


14

Grafikas 4. Gyventojų skaičiaus dinamika Klaipėdos rajone 2009 – 2018 m. sausio 1 d.

duomenimis


Kaip apibendrinantis gyventojų struktūrą pagal amžių rodiklis yra naudojamas išlaikomo

amžiaus gyventojų koeficientas, parodantis, kiek šimtui 15–64 m. amžiaus gyventojų tenka

išlaikomo amžiaus žmonių. Koeficientas susideda iš poros dedamųjų, atspindinčių dvi pagrindines

išlaikomų gyventojų grupes: vaikus (0–14 m.) ir pensinio amžiaus žmones (65 m. ir vyresnius).

Statistiniai duomenys pateikiami 1 lentelėje.

1 lentelė. 100 15-64 amžiaus gyventojų tenka nurodyto amžiaus gyventojų

Teritorija

2007 m. 2012 m. 2017 m.

0-14

metų

65 ir

vyresni Bendrai 0-14

metų

65 ir

vyresni Bendrai 0-14

metų

65 ir

vyresni Bendrai

Klaipėdos m. 20 22 42 22 26 48 25 29 54

Klaipėdos raj. 26 24 50 26 22 48 25 22 47

Lietuvos

Respublika 24 25 49 22 27 49 23 29 52


2007 m. Klaipėdos mieste 1 darbingo amžiaus gyventojas išlaikė 0,42 gyventojo, o 2017 m. šis

rodiklis jau pasiekė 0,54 gyventojo. Klaipėdos rajone stebimas išlaikomo amžiaus gyventojų


15

koeficiento mažėjimas. 2007 m. 1 darbingo amžiaus gyventojui teko išlaikyti 0,50 gyventojo, o

2017 m. - 0,47.

Darbingo amžiaus gyventojų mažėjimo tendenciją Klaipėdoje atspindi ir 2 lentelėje pateikti

duomenys apie gyventojų skaičių atskirose amžiaus grupėse.

2 lentelė. Gyventojų skaičius atskirose amžiaus grupėse metų pradžioje

Teritorija

2007 m. 2012 m. 2017 m.

0-14

metų

15-64

metų 65 ir

vyresni

0-14

metų

15-64

metų 65 ir

vyresni

0-14

metų

15-64

metų 65 ir

vyresni

Klaipėdos

m. 24.784 123.536 27.069 23.436 108.630 28.076 24.349 98.077 28.883

Klaipėdos

raj. 8.603 32.847 7.843 9.040 34.787 7.578 9.114 37.196 8.325

Lietuvos

Respublika 520.716 218.8192 541.075 444.061 2.016.247 543.333 422.122 1.875.585 550.197


Pastaraisiais metais darbingo amžiaus (15–64 m.) gyventojų Lietuvoje mažėja po 1,1–1,8 proc.

kasmet. Nors Klaipėdos rajone labiausiai dėl vidinės migracijos darbingo amžiaus gyventojų

skaičius didėja, o per 2017 m. išaugo 784, t.y. 2,2 proc., tačiau Klaipėdoje per 2017 m. darbingo

amžiaus gyventojų skaičius sumažėjo 3.205, t.y. 3,2 proc. Tikėtina, kad bendrovės aptarnaujamoje

teritorijoje darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir toliau mažės. Gyventojų aktyvumo lygis –

dirbančių ir ieškančių darbo gyventojų dalis darbingo amžiaus gyventojų grupėje – tebedidėja, ir tai

palankiai veikia darbo rinką. Vis dėlto, šis reiškinys nebeatsveria mažėjančio gyventojų skaičiaus

poveikio – darbo jėga, apimanti dirbančiuosius ir ieškančiuosius darbo asmenis, mažėja. Vien per

2016 m. darbo jėga Klaipėdoje sumažėjo 4,8 tūkst., per 2017 m.-3,3 tūkst. Mažėjanti darbo jėga

gali varžyti ekonomikos plėtrą, nes pritraukti naujų investicijų, konkuruojant darbo jėgos pigumu ir

galimybe greitai surasti darbuotojų, bus daug sudėtingiau. Tvarus ekonomikos augimas priklausys

nuo to, ar į demografinius pokyčius bus reaguojama laiku, didinant darbo jėgos kiekį, aktyvumą,

produktyvumą bei išlaikant atsakingą valstybės finansų politiką.

Plėtra ir nauji vartotojai.

2017 m. pabaigoje bendrovė aptarnavo 93.000 klientų (fizinių ir juridinių), kuriems tiekiamos

geriamojo vandens tiekimo ir/ar nuotekų tvarkymo paslaugos. Per metus klientų skaičius padidėjo

1.052. Aptarnaujamų klientų skaičius padidėjo dėl to, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų

tvarkymo paslaugomis pradėjo naudotis nauji vartotojai. Bendrovės teikiama paviršinių nuotekų

tvarkymo paslauga 2017 m. pabaigoje naudojosi 868 abonentų (juridinių klientų) Klaipėdos m.

Aptarnaujamų klientų skaičius per metus sumažėjo 68 abonentais, nes vietoj 124 sutarčių su


16

biudžetinėmis įstaigomis, kurios yra pavaldžios Klaipėdos m. savivaldybei, pasirašyta viena

sutartis su Klaipėdos m. savivaldybe.

Klaipėdos mieste 2017 m. pabaigoje centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo

paslaugomis naudojosi beveik 100 proc. gyventojų. Klaipėdos rajone centralizuota geriamojo

vandens tiekimo paslauga naudojasi apie 51 proc. rajono gyventojų, o nuotekų – 43 proc., nors

Gargždų mieste ir Priekulėje atitinkamai apie 98 ir 97 proc. gyventojų jau naudojasi paslaugomis.

Likusioje rajono teritorijoje vandens tiekimo paslaugos teikiamos 33 proc. gyventojų, o nuotekų –

23 proc. Didelė dalis gyventojų, kuriems neteikiamos centralizuotos vandens tiekimo paslaugos,

gyvena ne viešojo vandens tiekimo teritorijoje. Tačiau nuotekų surinkimo sistema daugelyje

Klaipėdos rajono teritorijų, kur centralizuotai tiekiamas vanduo, nėra išvystyta.

Vertinant butų skaičių, Klaipėdos rajone 2016 m. buvo stebimas itin didelis atotrūkis tarp

realiai pastatytų ir pagal leidimus leistų statyti butų: 2016 m. buvo išduoti leidimai statyti 1.153

butą, pastatyta – 698. Aktyvesnį gyvenamųjų pastatų statybų planavimą 2016 m. lėmė pasiruošimas

nuo 2016 m. lapkričio 1 d. įsigaliojančiam reikalavimui, kad visi naujai projektuojami gyvenamieji

pastatai turės tenkinti A energinio naudingumo klasės reikalavimus. Nuo 2018 m. sausio 1 d. naujai

statomų pastatų energetinė klasė turės būti ne žemesnė kaip A+, o nuo 2021 m. sausio 1 d.- A++.

Prognozuojama, kad statybų sektoriuje prasidėję pokyčiai, įtakoti griežtėjančių reikalavimų, lems

kainų kilimą, nuosaikesnį individualių namų paklausos augimą bei stabilesnį teritorijų vystymąsi.

2017 m. Klaipėdos rajone skirtumas tarp realiai pastatytų ir pagal leidimus leistų statyti butų buvo

nežymus: išduoti leidimai statyti 934 butus, pastatyta – 926. Klaipėdos mieste priešingai, 2017 m.

skirtumas tarp realiai pastatytų ir pagal leidimus leistų statyti butų išaugo: išduoti leidimai statyti

655 butus, pastatyta – 299.

2017 m. Klaipėdos rajone iš viso buvo baigta statyti 129,2 tūkst.m2 naudingo ploto

gyvenamųjų pastatų (24,7 proc. daugiau lyginant su 2016 m.), Klaipėdos mieste-38,8 tūkst.m2 (34

proc. mažiau nei 2016 m.). Klaipėdos rajone didžioji dalis naujai statomų gyvenamųjų pastatų yra

individualūs namai, kuriuose įrengiami 1–2 butai. 2017 m. 96,1 proc. naujai pastatytų butų,

vertinant pagal plotą, buvo individualiuose namuose (2006 m. - 100 proc., tačiau 2008 m. - 55

proc.). Klaipėdos mieste 2017 m. duomenimis pastatyti butai individualiuose namuose taip pat

sudarė didžiąją dalį-80,4 proc. (2016 m.-46,6 proc.).

Dauguma statybos projektų, ypatingai Klaipėdos rajone, buvo realizuojami

nekompleksiškai, t.y. parduodami atskyri sklypai, kuriamos pavienės sodybos. Fragmentinis

teritorijos užstatymas, mažas užstatymo ir gyventojų tankumas formuoja neteisingas prielaidas

subalansuotam centralizuotos infrastruktūros vystymui bei riboja investicijų į šią infrastruktūrą

efektyvumą. Ne išimtis ir vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo infrastruktūros vystymas.


17

Pažaboti chaotišką infrastruktūros plėtrą, ypatingai priemiesčiuose, bei skatinti

koncentruotą miestų vystymą bus siekiama Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu. Šiuo

metu galiojantys teisės aktai reguliuoja atskirus infrastruktūros plėtros etapus ir neapima

infrastruktūros plėtros visumos. LR Aplinkos ministerijos darbo grupės 2015 m. parengtame

Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projekte numatyta, kad, rengiant savivaldybės ir

vietovės lygmens bendruosius planus, išskiriamos prioritetinės plėtros teritorijos, kuriose

savivaldybė numato vystyti ir remti socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrą. Neprioritetinės

plėtros ir neurbanizuojamose teritorijose infrastruktūra bus plėtojama privačių asmenų iniciatyva

ir lėšomis. Projekte numatyta, kad visi statantys namus ar kitus nekilnojamojo turto objektus turės

mokėti infrastruktūros plėtros įmoką. Savivaldybės nustatys įmokos tarifą, teritorijas ir atvejus,

kada jis bus taikomas.

Naujų vartotojų prijungimas 2017 m. ir artimiausioje ateityje yra strateginis bendrovės

tikslas. Siekiant paskatinti naujų vartotojų prisijungimą prie įmonės eksploatuojamos

infrastruktūros ir esamų vartotojų persijungimą prie naujai įrengtų vandentiekio ir/ar nuotekų

tinklų, sumažinti naujų vartotojų ir įmonės darbuotojų atliekamų veiksmų kiekį, taip padidinant

prisijungimo ir abonentinės sutarties sudarymo spartą, 2014-09-08 buvo patvirtinta Naujų vartotojų

prisijungimo arba esamų vartotojų persijungimo prie AB „Klaipėdos vanduo“ vandentiekio ir/ar

nuotekų tinklų supaprastinta tvarka. Ši supaprastinta tvarka buvo taikoma ir 2017 m.

2008 m. bendrovėje buvo sukurta ir iki šiol funkcionuoja duomenų bazė informacijos

kaupimui apie AB „Klaipėdos vanduo“ potencialius vartotojus. Įvertinus tai, kad potencialioje

vartotojų duomenų bazėje susisteminta informacija leidžia identifikuoti esamus bei būsimus

įmonės teikiamų paslaugų naudotojus, kurie gali padidinti bendrovės pardavimų apimtis, buvo

ieškoma efektyvesnių sprendimų dėl šios bazės patobulinimo. Tam bendrovės specialistai per 2013

m. integravo į bendrovės WEB GIS (geografinės informacinės sistemos) duomenų bazę sukauptus

duomenis, kurie yra nuolatos atnaujinami. Grafinis šių duomenų atvaizdavimas įmonės

naudojamoje GIS sistemoje padeda bendrovės specialistams aiškiai įvertinti inžinerinių tinklų

plėtros poreikį vietovėje, vykdyti potencialių vartotojų prisijungimo analizę bei sudaro galimybę

kiekvienam bendrovės specialistui, kuris turi prieigą prie GIS sistemos, bet kada naudotis

potencialių vartotojų baze. Nuo 2017 m. įmonėje yra sukurta sąsaja tarp GIS, dokumentų

archyvavimui skirtos sistemos SAPERION ir abonentų apskaitos programos NAVI. Informacijos iš

įmonėje naudojamų skirtingų sistemų susiejimas su GIS sistemoje esamais objektais yra realizuotas

Portal for ArcGIS aplinkoje. Tai leidžia sumažinti informacijos dubliavimą bei operatyviai

atvaizduoti žemėlapyje informaciją, kaupiamą skirtinguose sistemose, nustatyti savavališkų

prisijungimų atvejus. Šios sąsajos pagalba ateityje bus galima įgyvendinama ir daugiau uždavinių.


18

Politinė - teisinė aplinka

Įmonės pagrindinę veiklą reglamentuoja keletas įstatymų: LR Geriamojo vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo įstatymas, LR Geriamojo vandens įstatymas, LR Vandens įstatymas. Be šių

įstatymų įmonės veikloje svarbūs įmonių, mokesčių įstatymai.

Bendrovė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka privalo turėti Taršos leidimus. O pagal

Vyriausybės patvirtintas Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir

ertmes išdavimo taisykles, norint naudotis požeminio vandens ištekliais, bendrovė privalo turėti

Lietuvos geologijos tarnybos išduotus leidimus. Jeigu iš telkinio išgaunama mažiau kaip 10 m3

požeminio geriamojo gėlo ir gamybinio vandens per parą arba vandeniu aprūpinama mažiau kaip

50 asmenų, o paimtas vanduo nenaudojamas ūkinei komercinei veiklai, leidimu naudoti išteklius

laikomas gręžinio pasas. Vadovaudamasi Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo bei Mokesčio už

valstybinius gamtos išteklius įstatymo nuostatomis, bendrovė moka mokestį už aplinkos teršimą bei

mokestį už valstybinių gamtos išteklių naudojimą.

Nuo 2014-11-01 įsigaliojus naujai LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

įstatymo redakcijai, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą vykdančios bendrovės

privalo turėti licenciją šiai veiklai vykdyti. 2015 m. liepos 9 d. AB „Klaipėdos vanduo“ Valstybinės

kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr.O3-420 suteikta licencija verstis geriamojo

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla Klaipėdos, Gargždų ir Priekulės miestuose, Dovilų,

Endriejavo, Judrėnų, Kretingalės, Plikių, Veiviržėnų ir Vėžaičių miesteliuose bei dar 89 Klaipėdos

rajono kaimuose. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. sausio 3 d.

nutarimu Nr.O3-3, licencija pakeista, patikslinant reguliuojamos veiklos teritoriją. 2017 m. vasario

11 d. Lietuvai gavus Europos Komisijos pranešimą dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo

procedūros dėl netinkamo Miesto nuotėkų valymo direktyvos įgyvendinimo, buvo parengtas ir šiuo

metu yra derinamas LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo

įstatymo projektas.

2015 m. rugpjūčio 27 d. AB „Klaipėdos vanduo“ paskirta viešąja geriamojo vandens tiekėja ir

nuotekų tvarkytoja Klaipėdos rajono savivaldybėje, rugsėjo 24 d. – Klaipėdos miesto

savivaldybėje, o nuo 2016 m. sausio 1 d. AB „Klaipėdos vanduo“ tapo ir paviršinių nuotekų

tvarkytoja.

Įmonės padėtis rinkoje yra monopolinė, todėl vadovaujantis LR Kainų įstatymu, bendrovės

teikiamų paslaugų kainas reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. 2013 m.

gegužės 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr.T2-125 „Dėl AB „Klaipėdos

vanduo“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų ir pardavimo kainų nustatymo“

ir Klaipėdos rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr.T11-289 „Dėl AB „Klaipėdos vanduo“


19

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų ir pardavimo kainų nustatymo“

patvirtino naujas paslaugų kainas, kurios, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, įsigaliojo nuo

2013 m. rugpjūčio 1 d. Paviršinių nuotekų tvarkymo kaina buvo nustatyta 2004 m. birželio 23 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.1-251 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo

kainos nustatymo“. Visus 2014, 2015, 2016 ir 2017 m. galiojo šiais sprendimais nustatytos

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos. Nuo 2015 m. įsigaliojus LR

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo bei Geriamojo vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos pakeitimams, bazinė paslaugų kaina

nustatoma trejų metų laikotarpiui ir kiekvienais metais yra perskaičiuojama. 2016 m. gruodžio 30

d. bendrovė Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pateikė prašymą derinti

suskaičiuotas teikiamų paslaugų bazines kainas. Kainos buvo suderintos 2017 m. rugsėjo 4 d.

vykusiame komisijos posėdyje. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimas Nr.

O3E-484 dėl bendrovės paslaugų kainų nustatymo priimtas 2017 m. lapkričio 10 d. Naujos

paslaugų kainos įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d. Perskaičiuotų kainų antriems bazinės kainos

galiojimo metams projektą bendrovė valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai turi

pateikti ne vėliau kaip iki 2018 m. rugpjūčio 1 d.

Įgyvendinant Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo

metodikos nuostatas, bendrovėje taikomas 2016 m. patvirtintas Reguliuojamos veiklos sistemos

aprašas. Šis aprašas taikomos siekiant vykdyti pajamų, sąnaudų bei ilgalaikio turto paskirstymą

atskiroms veikloms, jas prilyginant savarankiškiems subjektams.

2017 m. keitėsi viešųjų pirkimų vykdymą reglamentuojantys teisės aktai. Nuo 2017 m. liepos 1

d. viešuosius pirkimus komunaliniame sektoriuje reguliuoja naujas ir atskiras įstatymas – Pirkimų,

atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų,

įstatymas. Keitėsi ir poįstatyminiai teisės aktai (Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo

metodika, Kainodaros taisyklių nustatymo metodika, Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės

skaičiavimo metodikos ir kt.). Buvo rengiamos naujos vidaus tvarkos, reglamentuojančios viešųjų

pirkimų vykdymą bendrovėje: patvirtintas mažos vertės pirkimų tvarkos aprašas, nauja viešųjų

pirkimų tvarkos aprašo redakcija, nauja sutarčių sudarymo tvarkos aprašo redakcija.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. keitėsi ir darbo santykius reglamentuojantis LR Darbo kodeksas.

Įgyvendinant Darbo kodekso reikalavimus bendrovėje buvo išrinkta darbo taryba.

Pokyčių politinėje-teisinėje aplinkoje numatoma ir 2018 m. Nuo 2018 m. gegužės 25 d.

Lietuvoje pradedamas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, keičiasi LR asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymas.


20

Gamtinė aplinka

Gamtinė aplinka įmonei yra viena iš reikšmingiausių išorės veiksnių, nes įmonės veikla yra

tiesiogiai susijusi su gamtos išteklių naudojimu ir aplinkos tarša. Visuomenėje vis labiau plintant

ekologinėms idėjoms, įmonė turi vykdyti daug griežtų aplinkosaugos reikalavimų.

Šiuo metu Lietuvos nacionalinė aplinkosaugos strategija nuotekų išvalymo klausimais yra

orientuojama į Europos Sąjungos Tarybos direktyvose nustatytus reikalavimus. Šie reikalavimai

perkelti į nuo 2006 m. gegužės 26 d. galiojantį nuotekų tvarkymo reglamentą bei į nuo 2007 m.

balandžio 2 d. galiojantį paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą, pagal kuriuos bendrovė yra

atsakinga už į atvirus vandens telkinius išleidžiamų nuotekų ir paviršinių nuotekų kokybę. Tik

paviršinių nuotekų išvalymo kokybės reikalavimams iki 2018 m. pabaigos taikoma išimtis.

Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 30 punkte numatyta atidėti aplinkosauginių reikalavimų

taikymą paviršinių nuotekų išleidimui į nuotakyną ir aplinką.

Nuotekų kokybė didele dalimi priklauso nuo atitekančių į nuotekų valyklą nuotekų užterštumo

koncentracijų. Tam, kad užtikrintų išleidžiamų nuotekų kokybę, bendrovė kontroliuoja iš įmonių į

nuotekų tinklus patenkančių nuotekų užterštumą. Kontroliuojant šių įmonių išleidžiamų nuotekų

taršą, yra imami mėginiai. Griežtėjant reikalavimams į atvirus vandens telkinius išleidžiamų

nuotekų kokybei, į tinklus išleidžiamų nuotekų kontrolę bendrovė nuolatos stiprina.

Ateities investicijos, susijusios su nuotekų bei paviršinių nuotekų valymu, bus nukreipiamos į

naujos infrastruktūros statymą bei esamų nuotekų valymo įrenginių ir statinių atnaujinimą.

1.2. MIKROAPLINKOS ANALIZĖ

Tiekėjai

Įmonė bendradarbiauja su trijų rūšių tiekėjais, t.y. paslaugų, darbų ir medžiagų. Reikalingas

medžiagas, paslaugas ir darbus įmonė įsigyja viešųjų pirkimų būdu. Todėl šiuo atveju svarbu, kad

viešųjų pirkimų procedūros vyktų sklandžiai, o konkursą laimėjęs tiekėjas būtų patikimas ir

vykdytų visas sutarties sąlygas.

Klientai

Įmonės klientai yra AB „Klaipėdos vanduo“ paslaugų vartotojai ir abonentai, kuriems

centralizuotai tiekiamas vanduo ir šalinamos nuotekos Klaipėdos mieste ir rajone. Nuo 2016 m.

pradžios bendrovė paskirta ir paviršinių nuotekų tvarkytoju. Paviršinės nuotekos tvarkomos

abonentams Klaipėdos mieste. Klientai įmonės veiklą gali paveikti rašydami skundus tiesiogiai

įmonei. Per 2017 m. įmonė gavo 2316 skundų (2016 m.-1195), iš kurių 70 proc. buvo dėl sąskaitų

už suteiktas paslaugas nepateikimo ar vėlavimo. Taip pat daug skundų (15 proc.) buvo gauta dėl

nuotekų tinklų užsikimšimų, įgriuvų ar nuotekų išsiliejimų. Įmonė nagrinėja gautus skundus ir


21

pasitvirtinus skundui imasi reikiamų veiksmų. Taip klientai gali daryti įtaką kai kurių sprendimų

priėmimui. Taip pat klientai gali daryti įtaką įmonės veiklai per vartotojų teisių gynimo asociacijas.

Padidėjus bendrovės paslaugų kainoms, klientai gali pasipriešinti, tai, žinoma, paveiktų bendrovės

finansinius rodiklius, gali tekti koreguoti planus. Įmonės, kurios naudojasi AB „Klaipėdos vanduo“

paslaugomis, gali paslaugų atsisakyti ir įsirengti savo įrenginius, tai bendrovei daro neigiamą įtaką:

sumažėjęs klientų skaičius sumažina įmonės gaunamas pajamas.

Kontaktinės auditorijos

Įmonei svarbios kelios pagrindinės kontaktinės auditorijos – žiniasklaida ir vidaus auditorija,

t.y. įmonės darbuotojai. Žiniasklaida įmonei gana svarbi, nes įmonė privalo informuoti savo

klientus apie planuojamus atlikti darbus, kainų pokyčius bei vandens kokybę. Tai yra daroma

vietinėje spaudoje bei televizijoje. Įmonė privalo pranešti klientams apie vykdomus projektus ar

svarbius veiklos faktus. Šiuo atveju labai svarbu, kad žiniasklaida klientams pateiktų teisingą

informaciją. Svarbi, aktuali informacija taip pat yra skelbiama įmonės internetinėje svetainėje.

Kita gana reikšminga sėkmingai įmonės veiklai kontaktinė auditorija yra įmonės

darbuotojai. Vandentvarkos sektoriui būdingi gan sudėtingi projektai, kurių įgyvendinimas

reikalauja nuoseklaus darbo ir geriausių specialistų įsitraukimo. Tad kuo darbuotojų kvalifikacija

aukštesnė, o kaita mažesnė, tuo įmonės veikla yra efektyvesnė. 2018 m. sausio 1 d. bendrovėje

buvo 386,5 darbo vietos, iš jų: 200 darbininkų ir 186,5 specialistų ir tarnautojų. Per metus įkurtos 3

specialistų darbo vietos ir 8 darbininkų bei panaikinta 15 darbo vietų: 1 specialistų ir 14

darbininkų. Nuo 2017 m. sausio 1 d. darbo vietų skaičius bendrovėje sumažėjo 4 darbo vietomis.

Naujų darbo vietų įkūrimas ir esamų panaikinimas susijęs su struktūriniais pokyčiais, atskirų

struktūrinių padalinių darbo reorganizavimu bei darbuotojų atliekamų funkcijų perskirstymu. Per

2017 m. į bendrovę buvo priimti 20 darbuotojai, atleisti - 38. Darbuotojų kaitos intensyvumas

(tekamumas) – 16 proc. Darbuotojų kaita įmonėje padidėjo 1 proc., palyginus su 2016 m.

AB „Klaipėdos vanduo“ nuosekliai rūpinamasi darbuotojų kvalifikacijos kėlimu bei

užtikrinama, kad darbuotojai turėtų visus įstatymų numatytus darbui privalomus atestatus, tobulintų

reikalingas kompetencijas. Įmonei svarbu, kad joje dirbtų kuo daugiau kvalifikuotų darbuotojų. Už

savo kvalifikacijos kėlimą atsako kiekvienas įmonės darbuotojas. Visi struktūrinių padalinių

vadovai privalo suteikti darbuotojams būtiną pagalbą tenkinti svarbiausius pavaldžių darbuotojų

mokymosi poreikius, sudaryti galimybę susipažinti su panašią veiklą vykdančių įmonių darbu,

perimti jų patirtį. Darbuotojų mokymas bei kvalifikacijos kėlimas vykdomas pagal iš anksto

sudarytus metinius planus. Už mokymo planų vykdymą atsako padalinių vadovai. Taip įmonėje

sudaroma galimybė tobulėti ir kelti savo kvalifikaciją. Bendrovės darbuotojai nuolat kelia savo

kvalifikaciją įvairiuose specializuotuose seminaruose, konferencijose ne tik Lietuvoje, bet ir

užsienio šalyse, kurių metu semiasi naujų idėjų, susipažįsta su naujomis pažangiomis


22

technologijomis, vėliau jas įgyvendina AB „Klaipėdos vanduo“ valdomame vandentvarkos ūkyje.

Paminėtinos tokios parodos, mokymai, seminarai kaip: tarptautinė vandentvarkos ūkio ir

technologijų paroda „AQUATECH Amsterdam 2017“ Olandijoje, „Matavimo prietaisų

panaudojimas vandens pramonėje“ Šveicarijoje, tarptautinė specializuota vandens technologijų

konferencija ir paroda „Watec 2017“, Izraelyje, tarptautinė konferencija „Baltijos šalių

vandentvarka 2017“ Latvijoje, tarptautinė pramonės technologijų, inovacijų bei automatikos paroda

„HANNOVER MESSE 2017“ Vokietijoje, tarptautinė vandentvarkos ūkio paroda-kongresas

„WASSER BERLIN 2017“ Vokietijoje.

2. AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ STIPRYBĖS, SILPNYBĖS, GALIMYBĖS IR

GRĖSMĖS

Remiantis išorinės ir vidinės aplinkos analize, nustatytos stipriosios ir silpnosios bendrovės

veiklos sritys. Taip pat apibrėžtos galimybės ir grėsmės, galinčios turėti įtakos bendrovės veiklai.

STIPRYBĖS SILPNYBĖS

Pastovūs finansiniai ištekliai

Nepakankamai gyventojų turi galimybę

prisijungti prie tinklų, neišvystyta nuotekų

tvarkymo infrastruktūra Klaipėdos rajone

Darbuotojų patirtis ir kompetencija Neapmokėtos nuotekos (infiltracija) sudaro apie

45 proc. visų išvalytų nuotekų kiekio

Gausūs geriamojo vandens ištekliai Klaipėdos rajono vandenviečių vandens

kokybės neatitikimas reikalavimams

Sukurta didžioji dalis infrastruktūros Klaipėdos

mieste

Įmonės veiklos inertiškumas

Patirtis įsisavinant Europos Sąjungos fondų

finansinę paramą

Nepakankamą grąžą generuojantis turtas

Bendradarbiavimas su giminingomis, vandens

tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą

vykdančiomis bendrovėmis

Stiprybės. Organizacijos stiprybės – tai ištekliai, sugebėjimai ir kitos stipriosios savybės

(požymiai). Jie gali būti finansiniai, marketingo, organizaciniai arba darbo išteklių.

1 stiprybė - Pastovūs finansiniai ištekliai. Monopolinė bendrovės padėtis rinkoje bei tolygus

komunalinių paslaugų teikimas garantuoja įmonei pastovų pinigų srautą.

2 stiprybė – Darbuotojų patirtis ir kompetencija. AB „Klaipėdos vanduo“ specialistų

kompetencija yra išskirtinė tarp vandentvarkos srities darbuotojų, nes skiriamas didelis dėmesys

darbuotojų atrankai, mokymui bei specialistų išlaikymui darbo vietoje.


23

3 stiprybė – Gausūs geriamojo vandens ištekliai. Nors Klaipėdos mieste trūksta požeminio

vandens išteklių, tačiau pritaikius šiuolaikines vandens gerinimo technologijas, jie papildomi

paviršiniu vandeniu bei yra panaudojama tik dalis išžvalgytų išteklių.

4 stiprybė – Sukurta didžioji dalis geriamajam vandeniui tiekti ir nuotekoms tvarkyti

reikalingos infrastruktūros Klaipėdos mieste. Per daugiau kaip šimtą darbo metų Klaipėdos miesto

vandentiekio ir nuotekų tinklai, vandens gerinimo įrenginiai, nuotekų valykla buvo nuolat

tobulinami bei atnaujinami, todėl nereikalingos didžiulės finansinės lėšos vienu metu.

5 stiprybė – Patirtis įsisavinant Europos Sąjungos fondų finansinę paramą. 2016 m. vasario

24 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra apdovanojo AB „Klaipėdos vanduo“ kaip 2007-2013

m. ES finansavimo laikotarpio geriausią projektų vykdytoją vandentvarkos projektų sektoriuje.

Tikimasi, kad patirtis, sukaupta įgyvendinant dalinai ES finansuojamus projektus nuo 1995 m., leis

tinkamai įgyvendinti naujo 2014-2020 m. finansavimo laikotarpio projektus. 2016 m. gruodžio

mėn. AB „Klaipėdos vanduo“ pasirašė finansavimo sutartis su Aplinkos projektų valdymo agentūra

dėl projektų „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros rekonstravimas ir

plėtra Klaipėdos mieste“ Nr. 05.3.2-APVA-R-014-31-0003 ir „Geriamojo vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo infrastruktūros rekonstravimas ir plėtra Klaipėdos rajone“ Nr. 05.3.2-APVA-R-

014-31-0004. Būdama viešąja paviršinių nuotekų tvarkytoja Klaipėdos mieste, bendrovė kartu su

partnere Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įgyvendina projektą „Paviršinių nuotekų

sistemų tvarkymas Klaipėdos mieste“ Nr. 05.1.1-APVA-R-007-31-0001. Šio projekto finansavimo

sutartis pasirašyta 2017 m. kovo mėn.

6 stiprybė - Bendradarbiavimas su giminingomis, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

veiklą vykdančiomis bendrovėmis. Šis bendradarbiavimas leidžia bendrovės specialistams

pasidalinti įgyta patirtimi, naujų technologijų pritaikymo praktika ir kitomis žiniomis.

Silpnybės. Tai išteklių, meistriškumo, sugebėjimų silpnosios pusės, trukdančios organizacijos

darbui. Jie taip pat gali būti finansiniai, marketingo, organizaciniai, techniniai arba darbo išteklių.

1 silpnybė – Nepakankamai gyventojų turi galimybę prisijungti prie tinklų. Klaipėdos

miesto infrastruktūra yra išplėtota pakankamai, tačiau Klaipėdos rajone didelė dalis esamos

infrastruktūros yra pasenusi, blogai veikianti, trūksta vandens gerinimo įrenginių, daugelyje

gyvenviečių, kur centralizuotai tiekiamas vanduo, nėra nuotekų surinkimo sistemų.

Europos Sąjungos direktyvose nustatyta, kad galimybę naudotis centralizuotai teikiamomis

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis turi turėti 95 proc. gyventojų.

2 silpnybė - Neapmokėtos nuotekos (infiltracija) sudaro apie 45 proc. visų išvalytų nuotekų

kiekio. 2017 m. dėl gausaus kritulių kiekio infiltracija išaugo iki 51 proc. visų išvalytų nuotekų

kiekio. Šis kiekis susidaro dėl vakarų Lietuvos regionui būdingo aukšto gruntinio vandens lygio,


24

blogos nuotekų vamzdynų būklės, nelegalių prisijungimų prie centralizuotų tinklų ir kitų

priežasčių. Neapmokėtų nuotekų kiekis didina nuotekų tvarkymo paslaugos savikainą ir kainą. Į

nuotekų tvarkymo kainas leidžiama įtraukti iki 20 proc. neapmokėtų nuotekų.

3 silpnybė – Klaipėdos rajono vandenviečių vandens kokybės neatitikimas reikalavimams. Iš

52 Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje eksploatuojamos vandenvietės (be Gargždų) tik

dviejose vandenvietėse (Gropiškės ir Vėžaičių (senosios)) iš gręžinių išgaunamo vandens kokybė

atitinka higienos normos HN 24:2017 nustatytus reikalavimus. Remiantis geriamojo vandens

periodinės programinės priežiūros rezultatais, 2017 m. Klaipėdos rajono 35 vandenvietėse viršytas

indikatorinis elementas - amonis, 30 vandenviečių - bendroji geležis, 8 vandenvietėse - manganas.

2017 m. toksininis (cheminis) rodiklis fluoridas buvo viršytas Trušelių, Kalotės, Aukštkiemių

vandenvietėse. Tuo tarpu toksinis (cheminis) rodiklis boras buvo viršytas Dauparų, Mėželių, Rokų

ir Ketvergių vandenvietėse.

4 silpnybė - Įmonės veiklos inertiškumas. Ilgametė darbo praktika nulemia, kad dažnai

kasdienes užduotis vykdantys darbuotojai jas atlieka kaip įprasta, o ne pažvelgdami į užduotis

naujai, netradiciškai.

5 silpnybė - Nepakankamą grąžą generuojantis turtas. Tokiuose ūkio sektoriuose, kaip

komunalinis, pasižyminčiuose dideliu kapitalo poreikiu, turto grąža yra nedidelė. Investicijų į turtą

efektyvumą mažina ir nesubalansuotas teritorijų vystymas, mažas užstatymo tankumas.

GALIMYBĖS GRĖSMĖS

Privačios infrastruktūros, reikalingos

centralizuotam geriamojo vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo paslaugos teikimui,

išpirkimas

Augantis biudžeto lėšų trūkumas infrastruktūrai

plėtoti

Didėjančios galimybės finansuoti

infrastruktūros plėtros projektus iš Europos

Sąjungos fondų

Didėjanti vandens paslaugų savikaina

Spartėjanti pažangiųjų technologijų plėtra Neplanuotai augantys aplinkos apsaugos

reikalavimai

Esamų įmonių plėtra ir naujų atsiradimas uosto

ir LEZ teritorijoje

Mažėjantis gyventojų skaičius

Mažėjanti kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla

rinkoje

Nesubalansuotas gyvenamųjų teritorijų

planavimas


25

Galimybės. Tai palankios sąlygos organizacijos aplinkoje. Galimybių šaltiniai yra šie:

tendencijos, technologiniai pokyčiai, pasikeitimai konkurencijoje, reguliavimo pakitimai ir naujų

rinkų radimas.

1 galimybė – Privačios infrastruktūros, reikalingos centralizuotam geriamojo vandens tiekimo

ir nuotekų tvarkymo paslaugos teikimui, išpirkimas. Tiek Klaipėdos mieste, tiek Klaipėdos rajone

privatiems investuotojams vystant gyvenamųjų kvartalų statybą, kartu su naujų namų statymu

buvo sukurta ir vietinė vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra. Užbaigus statybas,

infrastruktūra perduodama eksploatuoti būstų savininkams, kurie tam neturi patirties. Vandens

tiekėjas, jei tokia infrastruktūra gali būti panaudojama viešojo vandens tiekimo plėtojimui,

stengiasi šią infrastruktūrą išpirkti, o savininkai, norėdami atsikratyti rūpesčių bei būsimų

eksploatacinių išlaidų, parduoda už mažesnę nei statybos kaina. Šį procesą nuo 2015 m.

paspartino geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo licencijavimas, nes

ne visi vandens tiekėjai Klaipėdos rajone ar mieste gali gauti licenciją.

2 galimybė – Didėjančios galimybės finansuoti infrastruktūros plėtros projektus iš Europos

Sąjungos fondų. 2014 m. prasidėjo naujas 2014-2020 m. Europos Sąjungos paramos teikimo

etapas. Sėkminga projektų įgyvendinimo patirtis leidžia tikėtis, kad AB „Klaipėdos vanduo“

pasinaudos šio paramos laikotarpio lėšomis įmonės tikslams įgyvendinti. Naujuoju finansavimo

laikotarpiu įmonė įgyvendina du projektus, pagal Klaipėdos regiono 2014-2020 metų plėtros plano

priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių

valdymo tobulinimas“. Iš Europos Sąjungos fondų šių projektų finansavimui numatyta maksimali

9,7 mln. Eur suma. Trečią iš dalies ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą bendrovė

kartu su partnere Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įgyvendina pagal priemonę Nr.

05.1.1-APVA-R-007 „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas“, kuriam ES fondų investicijos

sudarys apie 6,2 mln. Eur. Pagal galiojančius teisės aktus ir jų išaiškinimus iš sutaupytų ES fondų

lėšų pareiškėjas gali vykdyti papildomas veiklas naujuose objektuose, kurie atitinka Finansavimo

sąlygose keliamus reikalavimus. Kartu su Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėmis buvo priimti

sprendimai sutaupytas lėšas Klaipėdos rajone skirti projektui „Geriamojo vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Klaipėdos rajone, II etapas“, o sutaupytas Klaipėdos

mieste – projektui „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros

rekonstravimas Klaipėdos mieste, II etapas“. Bendrovė taip pat turi galimybę vykdyti papildomas

veiklas projekte „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Klaipėdos mieste“, kadangi ir šiame

projekte, atlikus rangovų ir paslaugų teikėjų parinkimo viešuosius konkursus, sutaupyta lėšų. Be to,

Klaipėdos regionui 2017 m. buvo skirta papildomai 1,8 mln. Eur ES lėšų. Bendrovė su partnere

Klaipėdos miesto savivaldybe yra suderinusi sąrašą objektų, kuriuose būtų vykdoma paviršinių


26

nuotekų tinklų statyba, bei įsigyjamas hidrodinaminis automobilis paviršinių nuotekų tinklų

priežiūrai.

3 galimybė – Spartėjanti pažangių technologijų plėtra. Ypatingai sparčiai besivystančios

pažangiosios technologijos suteiks naujas galimybes didinti bendrovės veiklos efektyvumą:

pradedant automatizacija bei įrengimų modernizavimu, baigiant nuotoliniu duomenų nuskaitymu

bei valdymu.

4 galimybė - Esamų įmonių plėtra ir naujų atsiradimas uosto ir LEZ teritorijoje. Esant gerai

išplėtotai infrastruktūrai ir pakankamiems geriamojo vandens ištekliams, šiose teritorijoje, naujų

įmonių atsiradimas arba esamų plėtra, nedidindama bendrovės sąnaudų leis padidinti pardavimų

apimtis.

Grėsmės. Tai nepalankūs veiksniai organizacijos aplinkoje. Jie yra pagrindinės kliūtys

organizacijai, siekiančiai savo tikslų. Grėsmes sukelia: nauji konkurentai, technologiniai pokyčiai,

lėta rinkos plėtra, nauji apribojimai ir išaugusi pirkėjų ir tiekėjų derėjimosi galia.

1 grėsmė – Augantis biudžeto lėšų trūkumas infrastruktūrai plėtoti. Didžioji dalis lėšų

infrastruktūros plėtrai skiriama iš savivaldybių, LR valstybės biudžeto ir ES fondų. Europos

Sąjungos fondų lėšos, skirtos infrastruktūros plėtros projektams finansuoti, administruojamos per

LR valstybės biudžetą. Centrinė valdžia priėmė sprendimą naujajam finansavimo laikotarpiui

sumažinti paramos intensyvumą. Praėjusį ES finansavimo laikotarpį jis siekė apie 90 proc., nuo šiol

- tik 50 proc. Išimtis investuojant į 200-2000 gyventojų turinčių gyvenviečių vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą, įmonės galės gauti ne 50, o 80 proc. paramą. Be to,

daugelio miestų ir rajonų savivaldybės jau yra išnaudojusios skolinimosi limitus ir prisidėjimo prie

dalinio projektų finansavimo galimybės tampa ribotos. Be to, turto, kuris įsigytas iš ES lėšų,

atstatymui nėra kaupiamos nusidėvėjimo sąnaudos, šio turto atnaujinimas pareikalaus didelių

išteklių, dėl to ateityje paslaugų kainos turės būti didinamos labai ženkliai.

2 grėsmė – Didėjanti vandens paslaugų savikaina. Dauguma vandentvarkos investicinių

projektų yra susiję su aplinkosauga ir kokybės gerinimu, o ne su ekonominiu atsiperkamumu, todėl

gali stipriai išauginti geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo savikainą. Pastaraisiais metais taip

pat brangsta žaliavų, paslaugų bei darbų kainos. Tuo tarpu nėra numatomo didelio gyventojų

pajamų augimo. Atsiranda grėsmė, kad, padidėjus bendrovės kainai, gyventojai vengs naudotis

bendrovės teikiamomis paslaugomis, sumažės gyventojų mokumas, pramonės įmonės investuos į

vandenį tausojančias technologijas, o įmonė nesurinks reikiamų pajamų.

3 grėsmė – Neplanuotai augantys aplinkos apsaugos reikalavimai. Europos Sąjungos

institucijos, atsižvelgdamos į Baltijos jūros užterštumo lygį, griežtina reikalavimus į aplinką

išleidžiamoms apvalytoms nuotekoms. Reikalavimams įgyvendinti reikia pritaikyti naujas


27

technologijas bei jas įdiegti. Šios technologijos yra labai brangios ir ekonomiškai neatsiperka, todėl

didina nuotekų kainą. Grėsmę kelia nuotekų paslaugų brangimas dėl ES reikalavimų įgyvendinimo.

Neužtikrinus geros kokybės už priimtiną kainą, teikiamos paslaugos gali tapti sunkiau įperkamos.

4 grėsmė – Mažėjantis gyventojų skaičius. Didžioji dalis Klaipėdos miesto ir rajono

gyventojų yra AB „Klaipėdos vanduo“ paslaugų vartotojai. Mažėjant gyventojų skaičiui

aptarnaujamoje teritorijoje, mažėja ir esamų bei potencialių vartotojų.

5 grėsmė - Mažėjanti kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla rinkoje. Pastaruosius penkiolika metų

didžioji dalis abiturientų renkasi socialinės krypties studijas, tuo tarpu AB „Klaipėdos vanduo“

dirba inžinerinės krypties darbuotojai. Vis labiau jaučiamas kvalifikuotų specialistų poreikis bei

mažėjantis nedarbo lygis visoje šalyje, ir toliau lems darbuotojų derybinės galios darbo rinkoje

stiprėjimą, ir atitinkamai bendrovės darbo užmokesčio sąnaudų augimą.

6 grėsmė – Nesubalansuotas, neatitinkantis realių finansinių gyventojų galimybių teritorijų

planavimas duoda neteisingas prielaidas subalansuotos infrastruktūros vystymui šiose teritorijose.

3. AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ VIZIJA

Atsižvelgiant į bendrovės veiklos stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizę, šios

strategijos vizija yra: AB „Klaipėdos vanduo“ – visame Klaipėdos mieste ir rajone veikianti

moderni, kompaktiška, savarankiška, visuomenės poreikius ir interesus atitinkanti įmonė,

užtikrinanti nepertraukiamą, ilgalaikį techniniu ir ekonominiu požiūriais vartotojams prieinamų

gyvybiškai būtinų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą. Modernizuota

ir išplėsta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, valdoma iš vieno centro,

užtikrins nustatytuosius paslaugų kokybės, aplinkos apsaugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus.

4. AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ MISIJA

Akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“ tiekia geriamąjį vandenį Klaipėdos mieste ir rajone bei

surenka ir išvalo nuotekas. Vykdydama savo pagrindinę veiklą, įmonė vysto geriamojo vandens

tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą taip, kad kuo daugiau gyventojų ir kitų galimų vartotojų

optimaliomis sąlygomis ir kainomis gautų viešai tiekiamą geriamąjį vandenį ir teikiamas nuotekų

tvarkymo paslaugas, atitinkančias įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus sveikatos

apsaugos, aplinkos apsaugos ir paslaugų kokybės reikalavimus.

Taigi, AB „Klaipėdos vanduo“ turi:

- Vykdyti teisinius įsipareigojimus, įskaitant reikalavimus geriamojo vandens kokybei bei

aplinkosaugai;

- Rodyti pagarbą ir dėmesį kiekvienam vartotojui;


28

- Rūpintis savo darbuotojais bei didžiausią dėmesį skirti darbuotojų kompetencijai ir skatinti

darbuotojų nuolatinį tobulėjimą;

- Nesiekti pelno, kaip pagrindinio įmonės tikslo, o vadovautis „sąnaudų padengimo“ principu,

išnaudoti visus žinomus ir įmanomus veiklos gerinimo ir efektyvumo didinimo kelius,

siekiant suvaldyti neproporcingą sąnaudų augimą. Paslaugų kainas nustatyti tokias, kurios

būtų lygios paslaugų būtinosioms sąnaudoms, įskaitant leistiną investicijų grąžą (pelną), kuri

būtų naudojama infrastruktūros atstatymui ir plėtrai.

5. AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ STRATEGINIAI TIKSLAI

Siekiant kryptingai įgyvendinti AB „Klaipėdos vanduo“ viziją ir misiją, keliami keturi

kertiniai strateginiai tikslai.

1 Generalinis tikslas

Iki 2021 m. išplėsti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kad

centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens paslaugomis galėtų naudotis 90 proc., nuotekų

tvarkymo paslaugomis 87 proc. Klaipėdos miesto ir rajono teritorijų gyventojų.

II-III lygių strateginiai tikslai

1.1. 2021 m. pasiekti, kad 100 proc. Klaipėdos miesto gyventojų naudotųsi centralizuotomis

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis.

1.1.1 2018 m. Klaipėdos m. sodų bendrijoje „Baltija“ pakloti 2,6 km vandentiekio ir

2,6 km nuotekų tinklų.

1.1.2 2018 m. Klaipėdos m. sodų bendrijoje „Tauras“ pakloti 1,5 km vandentiekio ir


1.1.3 2018 m. Klaipėdos m. sodų bendrijoje „Švyturys“ pakloti 2,1 km vandentiekio ir


1.1.4 2018 m. pasiekti, kad sodų bendrijoje „Ranetas“ 14 būstų prisijungtų prie

vandentiekio tinklų, o prie nuotekų tinklų – 20 būstų.

1.1.5 2018 m. pasiekti, kad Klaipėdos m. teritorijoje nuo Liepų g. 91 iki Liepų g. 93,

93a, 95, 97 prie naujai paklotų vandentiekio tinklų prisijungtų 11 būstų, o prie

nuotekų tinklų – 10 būstų.

1.1.6 2020 m. pasiekti, kad sodų bendrijoje „Tauras“ 55 būstai prisijungtų prie

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos.

1.1.7 2020 m. pasiekti, kad sodų bendrijoje „Švyturys“ 52 būstai prisijungtų prie

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos.


29

1.1.8 2020 m. pasiekti, kad sodų bendrijoje „Baltija“ 70 būstų prisijungtų prie vandens

tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos.

1.1.9 Iki 2021 m. bendradarbiaujant su Klaipėdos miesto savivaldybe, Klaipėdos

miesto teritorijose, kuriose jau įrengta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų

tvarkymo infrastruktūra, prie vandens tiekimo sistemos prijungti 220 naujų

vartotojų ir 294 naujų vartotojų prie nuotekų tvarkymo sistemos - 2018 m.

prijungiant po 120 naujų vartotojų prie vandens tiekimo sistemos ir prie nuotekų

tvarkymo sistemos, o 2019 ir 2020 m. kasmet prijungiant po 50 naujų vartotojų

prie vandens tiekimo sistemos ir po 87 naujus vartotojus prie nuotekų tvarkymo

sistemos.

1.2. 2021 m. pasiekti, kad 55 proc. Klaipėdos rajono gyventojų naudotųsi centralizuotomis

geriamojo vandens tiekimo ir 49 proc. gyventojų - nuotekų tvarkymo paslaugomis.

1.2.1 2018 m. Sodų bendrijose „Minija“, „Gargždelė“ Gargždų m. pakloti 12,22 km

vandentiekio ir 11,376 km nuotekų tinklų.

1.2.2 2018 m. Klemiškės II ir Slengių gyvenvietėse pakloti 1,4 km vandentiekio ir 1,2

km nuotekų tinklų.

1.2.3 2018 m. pasiekti, kad Klemiškės II ir Slengių gyvenvietėse 195 būstai prisijungtų

prie vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos.

1.2.4 2018 m. Klaipėdos rajone Veiviržėnuose, Judrėnuose, Plikiuose, Girkaliuose,

Drevernoje, Priekulėje, Lapiuose, Kvietiniuose, Trušeliuose, Mazūriškėse,

Klipščiuose, Kalotėje, Ketvergiuose, Kalviuose pakloti 26,8 km vandentiekio ir


1.2.5 2018 m. pasiekti, kad Agluonėnų gyvenvietėje prie naujai paklotų vandentiekio

tinklų prisijungtų 7 būstai, o prie nuotekų tinklų – 115 būstų.

1.2.6 2018 m. pasiekti, kad Klaipėdos rajone, Dauparų, Gobergiškės, Jonušų, Šlapšilės

gyvenvietėse prie naujai paklotų vandentiekio tinklų prisijungtų 105 būstai, o prie

nuotekų tinklų – 218 būstų.

1.2.7 2020 m. pasiekti, kad Veiviržėnų gyvenvietėje prie naujai paklotų vandentiekio

tinklų prisijungtų 41 būstas, o prie nuotekų tinklų – 180 būstų.

1.2.8 2020 m. pasiekti, kad Judrėnų gyvenvietėje prie naujai paklotų vandentiekio

tinklų prisijungtų 24 būstai, o prie nuotekų tinklų – 58 būstai.

1.2.9 2020 m. pasiekti, kad Plikių gyvenvietėje prie naujai paklotų vandentiekio tinklų

prisijungtų 23 būstai, o prie nuotekų tinklų – 36 būstai.

1.2.10 2020 m. pasiekti, kad Girkalių gyvenvietėje prie naujai paklotų vandentiekio

tinklų prisijungtų 1 būstas, o prie nuotekų tinklų – 26 būstai.


30

1.2.11 2020 m. pasiekti, kad Drevernos gyvenvietėje prie naujai paklotų nuotekų tinklų

prisijungtų 49 būstas.

1.2.12 2020 m. pasiekti, kad Minijos, Parko g., Priekulės m. ir Gropiškių k. prie naujai

paklotų vandentiekio tinklų prisijungtų 3 būstai, o prie nuotekų tinklų – 64 būstai.

1.2.13 2020 m. pasiekti, kad Trušelių, Mazūriškių, Klipščių gyvenvietėse prie naujai

paklotų vandentiekio tinklų prisijungtų 210 būstų, o prie nuotekų tinklų – 100

būstų.

1.2.14 2020 m. pasiekti, kad Kalotės gyvenvietėje prie naujai paklotų vandentiekio

tinklų prisijungtų 20 būstų, o prie nuotekų tinklų – 90 būstų.

1.2.15 2020 m. pasiekti, kad Ketvergių, Kalvių gyvenvietėse prie naujai paklotų

vandentiekio tinklų prisijungtų 112 būstų, o prie nuotekų tinklų – 144 būstų.

1.2.16 2020 m. pasiekti, kad Svencelės k. prie naujai paklotų nuotekų tinklų prisijungtų

50 būstų.

1.2.17 Iki 2021 m. bendradarbiaujant su Klaipėdos rajono savivaldybe, Klaipėdos rajono

teritorijose, kuriose jau įrengta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

infrastruktūra, prie vandens tiekimo sistemos prijungti 500 naujų vartotojų ir 550

naujų vartotojų prie nuotekų tvarkymo sistemos- 2018 m. prijungiant 200 naujų

vartotojų prie vandens tiekimo sistemos ir 250 naujų vartotojų prie nuotekų

tvarkymo sistemos, o 2019 ir 2020 m. kasmet prijungiant po 150 naujų vartotojų

prie vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos. Per 5 metų laikotarpį prie

nuotekų tinklų prijungti visus Klaipėdos rajono potencialius vartotojus- 1.083.


Išlaikyti bazinę paslaugų kainą vieną mažiausių Lietuvoje, užtikrinti, kad perskaičiuota

bazinė kaina didėtų ne daugiau kaip 5 proc. kasmet, o didėjančius mokesčius ir kitas veiklos

išlaidas kompensuoti didinant veiklos efektyvumą.


2.1. Iki 2021 m. mažinti nuotekų infiltraciją po 0,5 proc. kasmet.

2.1.1. 2018 m. Klaipėdos mieste rekonstruoti 11,2 km susidėvėjusių nuotekų tinklų;

2.1.2. 2018 m. Klaipėdos rajone Gargžduose, Dauparuose, Kretingalėje, Judrėnuose,

Lapiuose, Girkaliuose, Drevernoje rekonstruoti 8 km susidėvėjusių nuotekų tinklų;

2.1.3. Per metus hermetizuoti po 100 nuotekų šulinių;

2.1.4. Kasmet rekonstruoti ne mažiau kaip po 1,5 km susidėvėjusių nuotekų tinklų.

2.2. Iki 2019 m. sumažinti vandens netektis Klaipėdos rajone ir mieste iki 19 proc.

2.2.1. 2018 m. Klaipėdos mieste rekonstruoti 6,5 km susidėvėjusių vandentiekio tinklų;


31

2.2.2. 2018 m. Klaipėdos rajone Gargžduose ir Drevernoje rekonstruoti 3,2 km

susidėvėjusių vandentiekio tinklų;

2.2.3. Kasmet rekonstruoti ne mažiau kaip po 2 km susidėvėjusių vandentiekio tinklų.


Užtikrinti, kad visas patiekiamas geriamasis vanduo atitiktų Lietuvos ir ES reikalavimus ir

visos susidarančios nuotekos būtų valomos, o išleidžiamos išvalytos nuotekos atitiktų Lietuvos ir

ES standartus


3.1. Iki 2021 m. užtikrinti, kad 98 proc. centralizuotai tiekiamo vandens atitiktų higienos

normos reikalavimus.

3.1.1 2018 m. pastatyti vandens gerinimo įrenginius Veiviržėnų gyvenvietėje.

3.1.2 2018 m. pastatyti vandens gerinimo įrenginius Gobergiškės gyvenvietėje.

3.1.3 2018 m. prijungti Kalotės gyvenvietės vandentiekio tinklus prie Klaipėdos miesto

vandentiekio tinklų.

3.1.4 2018 m. pakloti magistralinę vandentiekio liniją iš Klaipėdos į Ketvergius.

3.1.5 2018 m. pastatyti vandens gerinimo įrenginius Plikių gyvenvietėje.

3.1.6 2018 m. pastatyti vandens gerinimo įrenginius Drevernos gyvenvietėje.

3.1.7 2018 m. pastatyti vandens gerinimo įrenginius Judrėnų gyvenvietėje.

3.1.8 2018 m. pastatyti vandens gerinimo įrenginius Lapių gyvenvietėje.

3.1.9 2018 m. pakloti magistralinę vandentiekio liniją iš Klaipėdos į Trušelių, Mazūriškių

ir Klipiščių gyvenvietes.

3.1.10 2018 m. pastatyti vandens gerinimo įrenginius Girininkų gyvenvietėje.

3.1.11 2019 m. pastatyti vandens gerinimo įrenginius Daugmantų gyvenvietėje.

3.1.12 2019 m. pastatyti vandens gerinimo įrenginius Tilvikų gyvenvietėje.

3.1.13 2019 m. pastatyti vandens gerinimo įrenginius Rudaičių gyvenvietėje.

3.1.14 2019 m. Lankupių gyvenvietės vandentiekio tinklus prijungti prie Daugmantų

gyvenvietės.

3.1.15 2019 m. Aukštkiemių gyvenvietės vandentiekio tinklus prijungti prie Klaipėdos

miesto vandentiekio tinklų.

3.2. Iki 2019 m. užtikrinti, kad 100 proc. išleidžiamų centralizuotai tvarkomų nuotekų atitiktų

Lietuvos ir ES standartus.

3.2.1 2018 m. rekonstruoti nuotekų valyklą Kvietinių gyvenvietėje.

3.2.2 2018 m. rekonstruoti nuotekų valyklą Veiviržėnų gyvenvietėje.

3.2.3 2018 m. rekonstruoti nuotekų valyklą Žiobrių (Plikių) gyvenvietėje.

3.2.4 2018 m. rekonstruoti nuotekų valyklą Girkalių gyvenvietėje.


32

3.2.5 2018 m. rekonstruoti nuotekų valyklą Judrėnų gyvenvietėje.

3.2.6 2018 m. rekonstruoti nuotekų valyklą Drevernos gyvenvietėje.

3.2.7 2018 m. prijungti naujai įrengiamą Ketvergių ir Kalvių gyvenviečių nuotekų

sistemą į Klaipėdos nuotekų sistemą.

3.2.8 2018 m. prijungti naujai įrengiamą Trušelių, Mazūriškių ir Klipščių gyvenviečių

nuotekų sistemą į Klaipėdos nuotekų sistemą.

3.2.9 2018 m. prijungti naujai įrengiamą Kalotės gyvenvietės nuotekų sistemą į

Klaipėdos nuotekų sistemą.

3.2.10 2019 m. prijungti Kalnuvėnų gyvenvietės nuotekų sistemą į Klaipėdos nuotekų

sistemą.

3.2.11 2019 m. modernizuoti Dumpių nuotekų valyklos technologinio proceso

valdymą.


Užtikrinti aptarnaujamų paviršinių nuotekų tinklų funkcionalumą ir gerinti būklę bei didinti

paviršinių nuotekų surinkimo paslaugų prieinamumą Klaipėdos mieste


4.1 Vykdyti paviršinių nuotekų tinklų plėtrą Klaipėdos mieste.

4.1.1 2018 m. Klaipėdos mieste pakloti 2 km paviršinių nuotekų tinklų užliejamose ar

probleminėse vietose.





4.1.4 2019 m. Klaipėdos mieste Tilžės g., Mokyklos g., Šilutės pl. pakloti 2 km

paviršinių nuotekų tinklų.

4.1.5 2019 m. pakloti Klaipėdos mieste Mokyklos g., Trinyčių gyvenamajame

kvartale, Šiltnamių g., Aušrinės g., Dailės g. 9,1 km paviršinių nuotekų tinklų.

4.1.6 2019 m. pastatyti paviršinių nuotekų kolektorių nuo Klaipėdos LEZ teritorijos

iki Jūrininkų pr.

4.2 Per 15 metų pasiekti, kad ne mažiau kaip 70 proc. paviršinių nuotekų, išleidžiamų į

atvirus vandens telkinius, atitiktų Lietuvos ir ES standartus.

4.2.1 2019 m. pastatyti paviršinių nuotekų valymo įrenginius ant išleistuvo į Malūno

(Trinyčių) tvenkinį ties Kooperacijos g. bei paviršinių nuotekų valymo

įrenginius ant išleistuvo į Malūno tvenkinį ties Mokyklos g.


33

6. AB „KLAIPĖDOS VANDUO“ PAGRINDINĖS STRATEGINĖS ALTERNATYVOS

Strateginės alternatyvos Komentaras

I. Funkcinio lygio strateginės alternatyvos

Rinkodara

Aukštesnė kokybė

Klientų aptarnavimo kokybė turi būti gerinama keliomis

kryptimis:

1. Gerinti vartotojų bendravimo su bendrovės specialistais

kokybę, užtikrinti, kad vartotojai gautų informaciją įvairiais

ryšio kanalais: internetu, elektroniniu paštu, telefonu,

tiesiogiai įmonėje.

2. Tikslinga plėsti sąskaitų teikimo būdus, orientuojantis į

elektronines sąskaitas bei nuolat skleisti informaciją apie

elektroninių sąskaitų privalumus.

3. Vartotojai, neturėdami pasirinkimo tarp vandens paslaugų

teikėjų, turi žinoti, kokie darbai vykdomi įmonėje, kokia

tiekiamo vandens kokybė, kaip panaudojamas gautas pelnas,

todėl vartotojų informavimas turi vykti nuolatos.

Gamyba

Aukštesnė kokybė

Įmonė turi pasiekti, kad jos teikiamų paslaugų kokybės

parametrai atitiktų reikalavimus. Tačiau tiek vandens, tiek

išvalytų nuotekų kokybė neturi būti žymiai geresnė nei nustatyta

reikalavimuose, nes tai susiję su papildomomis sąnaudomis,

kurias turėtų padengti klientai mokėdamas didesnę kainą.

Didesnis efektyvumas

Bendrovės efektyvumas ypač didėja, diegiant naujas

technologijas. Technologijų plėtra turi užtikrinti bendrovės

įrengimų valdymo sukoncentravimą iš vienos ir iš bet kurios

vietos.

Žmogiškieji ištekliai

Aukštesnė kokybė

Įmonėje turi dirbti tik aukštos kvalifikacijos savo srities

specialistai. Kad to pasiektume, įmonėje, pirmiausia, didelis

dėmesys turi būti skiriamas darbuotojų atrankai bei visų sričių

darbuotojams sudaromos sąlygos mokytis.

Finansiniai ištekliai

Investicijų strategija Įmonė nuolat turi ieškoti kelių, kaip infrastruktūros plėtrai ir


34

aplinkosauginiams bei kokybės reikalavimams užtikrinti gauti

Europos Sąjungos ir kitų fondų paramą ir užtikrinti efektyvų jos

panaudojimą. Tuo tarpu esamo turto gerą būklę palaikyti

panaudojant visas nusidėvėjimo priskaitymo lėšas.

Kainos nustatymo strategija

Įmonė stengsis išnaudoti visus įmanomus efektyvumo didinimo

būdus, siekdama išvengti ir pažaboti sąnaudų augimą. Keičiant

kainas, nustatyti tokias kainas, kurios būtų lygios paslaugų

būtinosioms sąnaudoms, įskaitant leistiną investicijų grąžą

(pelną). Gautą pelną naudoti tik investicijoms, paramai ir

kolektyvo reikmėms pagal kolektyvinę sutartį.

II. Verslo lygio strateginės alternatyvos

Rinkos plėtros strategija

Klientų skaičiaus didėjimas – tai sėkmingo įmonės gyvavimo

sąlyga. Plėsti klientų ratą reikia keliomis kryptimis:

- ten, kur infrastruktūra pasiekia gyventojus, tačiau jie nėra

įmonės paslaugų pirkėjai, reikia naudoti rinkodaros

priemones, kad gyventojai prisijungtų prie infrastruktūros;

- vietovėse, kur infrastruktūra neišplėtota, kloti vandentiekio ir

nuotekų tinklus, investicijoms panaudojant ES fondų ir kitas

lėšas.

- Įsigyti privačią infrastruktūrą, ypač tose vietovėse, kur

privačios infrastruktūros prijungimas prie centralizuotos

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos atvertų kitiems

gyventojams galimybes tapti bendrovės paslaugų vartotojais.

Sąnaudų lyderystės strategija

Įmonė savo veiklą grindžia technologijomis, žmogiškaisiais

ištekliais ir gamybos organizavimu bei valdymu, kurie užtikrina

vieną žemiausių paslaugų savikainų ir kainų vandentvarkos

įmonių tarpe. Tai suteikia galimybę įgyvendinti naujus stambius

investicinius projektus ir padidinti vartotojų pasitenkinimą

teikiamomis paslaugomis.

2018-2020 strateginis veiklos planas - vanduo.lt 2018-2020 m.pdfab „klaipĖdos vanduo“...

Documents