2396 visuomenËs sveikata

“Sveikatos mokslai” Nr.3 2009 m.2396

veiksniais laikyta pajamø lygiai, þemesni uþ referentiná. Referentiniu lygiu imtas 500< Lt lygis. Problemø svarba iðreikðta kiekybine hierarchija: yra = 1, nëra = 0. Skirtumø reikðmingumas tikrintas chi kvadrato (χ2) neparametriniu metodu. Skirtumø poveikis sveikatos bûklei analizuotas regresinës analizës metodu. Duomenys standartizuoti pagal Europos amþiaus standartà [12].

REZULTATAI Gauti duomenys standartizuoti pagal Europos am-

þiaus standartà. Sveikatos problemø paplitimo rodiklis tarp 18 metø ir vyresniø Lietuvos gyventojø buvo 60,9%. Tarp moterø ðis rodiklis buvo 67,7(95%CI:58,4;63,3), vyrø – 55,3(95%CI:51,8;58,8). Gautas skirtumas statis-tiðkai (p<0,05) reikðmingas (1 lentelë).

Sveikatos problemø paplitimas tarp kaimo þmoniø buvo 68,7(95%CI:63,8;73,6), o tarp miesto – 57,5(95%-CI:54,7;60,4). Ðis skirtumas taip pat statistiðkai reikð-mingas. Gautas pakankamai ryðkus sveikatos problemø paplitimo skirtumas tarp aukðèiausio ir þemesniø pajamø lygiø. Tarp þemiausio, iki 200 Lt pajamø vienam ðeimos nariui, lygio þmoniø paplitimo rodiklis buvo 65,9(95%-CI:, o aukðèiausiame lygyje – 43, (95%CI:37,1;50,4). Ðis skirtumas statistiðkai reikðmingas.

Kaip matome, 2 lentelëje pateikti pajamø poveikio skirtumai sveikatos problemø paplitimui pagrindinëse socialinëse struktûrose. Þemiausio pajamø lygio poveikis sveikatos problemø paplitimui 2,48 karto didesnis negu aukðèiausio lygio. Antro pajamø kvartilio poveikio ðansu santykis (odds ratio) 2,19 (95% CI:2,15;2,23) ir treèio – 1,64(95% CI:1,61;1,67). Visi skirtumai buvo statistiðkai patikimai reikðmingi.Poveikio ðansø skirtumai moterims visuose pajamø lygiuose buvo statistiðkai patikimai didesni, negu vyrams. Pajamø poveikis kaimo þmoniø sveikatos bûklei statistiðkai reikðmingai didesnis negu miesto þmonëms. Taèiau pajamø skirtumo poveikio diferencijacijos kaime nëra.

Sveikatos politikos kryptingumà apsprendþia pajamø lygio ir sveikatos bûklës priklausomybë. Tarp þmoniø pajamø lygio ir sveikatos bûklës kaitos grieþtai determi-nuotos priklausomybës nëra, nes sveikatos bûklæ veikia ir kiti veiksniai, kurie su pajamomis gali bûti susieti netiesiogiai. Todël visuomenës sveikatos bûklë pajamø atþvilgiu yra atsitiktinis dydis ir galima gauti tik tikimybi-nes jos reikðmiø priklausomybës nuo pajamø prognozes. Taèiau ir tokios prognozës duoda pagrindo teisingesnei sveikatos ir socialinei politikai. Priklausomybæ ir pro-gnozæ nustatëme tiesinës regresinës analizës metodu. (1 pav.). Gautas modelis rodo stiprø atvirkðtiná pajamø poveikio sveikatos problemø paplitimui ryðá. Poveikis

pakankamai didelis, nes 89% sveikatos bûklës variacijø paaiðkina pajamø, kaip nepriklausomojo kintamojo, variacijos. Kadangi pajamos turi átakos sveikatos bûklës kitimui (Sig T=0,004), gautas regresinis modelis – sveika-tos bûklë =70,077-0,0529*pajamos – gali bûti taikomas sveikatos bûklës pokyèiams prognozuoti ir sveikatos socialinei politikai koreguoti. 3 lentelëje parodyta pa-jamø poveikio sveikatos bûklei pagrindinëse socialinëse struktûrose. Pajamø skirtumai turi poveiká vyrø, moterø ir miesto þmoniø sveikatos bûklës pokyèiams Poveikis yra tiesinës formos. Kaimo þmonëms pajamø skirtumai átakos neturi, kadangi 60,9% þmoniø pajamos vienam ðeimos nariui buvo iki 300 Lt, referentinio lygio pajamas turëjo vos 9 tirti þmonës.

Sveikatos problemø paplitimo rodiklis tarp 18 metø ir vyresniø Lietuvos gyventojø buvo 60,9%. Tarp moterø ðis rodiklis buvo 67,7(95%CI:58,4;63,3), vyrø – 55,3(95%CI:51,8;58,8). Gautas skirtumas statistiðkai (p<0,05) reikðmingas (1 lentelë).

Sveikatos problemø paplitimas tarp kaimo þmoniø buvo 68,7(95%CI:63,8;73,6), o tarp miesto – 57,5(95%-CI:54,7;60,4). Ðis skirtumas taip pat statistiðkai reikðmin-gas. Patvirtinta bendra sveikatos problemø paplitimo priklausomybës nuo pajamø dydþio tendencija: didëjant pajamoms vienam ðeimos nariui sveikatos problemø paplitimo rodiklis tolygiai maþëjo. Gautas pakankamai ryðkus sveikatos problemø paplitimo skirtumas tarp aukðèiausio ir þemesniø pajamø lygiø. Tarp þemiausio, iki 200 Lt pajamø vienam ðeimos nariui, lygio þmoniø paplitimo rodiklis buvo 65,9(95%CI:, o aukðèiausiame lygyje – 43,7(95%CI:37,1;50,4). Ðis skirtumas statistiðkai reikðmingas. Sveikatos problemø paplitimo skirtumai tarp kitø þemesniø uþ referentiná lygá pajamø lyginant su referentiniu buvo taip pat statistiðkai reikðmingi. Lyginant sveikatos problemø paplitimo skirtumus tarp skirtingas pajamas turinèiø vyrø ir moterø, rasta, kad visuose pa-jamø lygiuose sveikatos problemø paplitimas tarp moterø buvo reikðmingai didesnis, negu vyrø. Taip pat sveikatos problemø paplitimo skirtumai tarp visø pajamø lygiø ir aukðèiausio lygio buvo statistiðkai reikðmingi tarp vyrø ir tarp moterø.

Sveikatos problemø paplitimo diferenciacija mieste ir kaime ryðkiai skyrësi dydþiu ir forma. Kaime paplitimo

3 lentelë. Sveikatos bûklës ir pajamø tarpusavio priklauso-mybës rodikliai socialinëse struktûrose.

VISUOMENËS SVEIKATA

23972009 m. “Sveikatos mokslai” Nr.3

rodiklis visuose pajamø lygiuose buvo didesnis, negu mieste ir skirtumai tarp pajamø lygiø buvo nereikðmingi. Tai paaiðkinama maþesne pajamø diferenciacija kaime. Gautø tyrimø duomenimis, 32,9% kaimo þmoniø pa-jamos buvo iki 200 Lt. Iki 300 Lt pajamas turëjo 60,9% respondentø. Daugiau negu 500 Lt buvo vos 9 atvejai ið 630 apklaustø respondentø.

Sveikatos problemø paplitimo gauti sveikatos bûklës skirtumai gali bûti vertinami dviem poþiûriais: sveikatos ir socialiniu. Sveikatos poþiûriu sveikatos skirtingas problemø paplitimas socialiniuose sluoksniuose rodo sveikatos rodikliø skirtumus tuose sluoksniuose. Taèiau nereiðkia, kad tie þmonës, kurie savo sveikatà vertino blogesne negu gera, turi vien fizinës sveikatos problemø, susijusiø su tam tikromis ligomis. Jie taip pat gali turëti socialinës ir dvasinës sveikatos negalavimo. Tie negalavi-mai gali reikðtis depresija, saviþudybëmis, narkomanija, alkoholizmu, agresyvumu, abuojumu. Tokios sveikatos problemos sprendþiamos ne medicinos, bet visuomenës sveikatos ugdymo priemonëmis. Ðis sveikatos problemø paplitimas rodo visuomenës ar tam tikro jos sluoksnio sveikatos potencialo trûkumà. Kai paplitimas yra didelis, mûsø atveju P=60,9%, sveikatos potencialo raida yra iðbalansuota.

Socialiniu poþiûriu sveikatos bûklës skirtumai yra neatskiriami nuo socialinës ir ekonominës aplinkos. Tai, kad visuomenës sveikatos bûklë yra neatsiejama nuo aplinkos, kurioje mes gyvename, yra esminis momentas sveikatos subalansuotos plëtros supratimui. Sveikatos subalansuota plëtra – tai abipusë priklausomybë: bûdas, kaip mes tvarkome socialiniø ir ekonominiø veiksniø poveiká sveikatai, bei koká poveiká turi sveikatos kokybë socialiniams ir ekonominiams visuomenës procesams. Poveikio stiprumas ir intensyvumas rodo sveikatos ir ap-linkos galià. O galiø santykis – plëtros subalansuotumo laipsná. Galià, kaip pagrindiná visuomenës nelygybës veiksná, iðanalizavo dar Weber‘is, aiðkindamas jà kaip individo ar grupës galimybæ ágyvendinti savo siekius. Dabar galia yra pripaþinta socialinës stratifikacijos indikatoriumi. Galia pagal Parsons –tai realus sistemos elemento sugebëjimas ágyvendinti savo interesus, pasiek-ti tikslus, daryti átakà sistemoje vykstantiems procesams [13]. Nors ji daugiau siejama su turtu ir pajamomis, bet, mûsø manymu, visuomenës sveikata taip pat yra ne nemaþiau svarbi galios poþiûriu. Sveikatos pro-blemø paplitimo netolygumai ir su jais susijæ sveikatos skirtumai, kuruos taip pat produkuoja pajamø diferen-ciacija, maþina visuomenës sveikatos socialinæ galià. Kai sveikatos problemos apima didelæ visuomenës dalá, ji tampa nepajëgi ágyvendinti laikmeèio keliamus iððûkius

ir skatina visuomenës plëtros disbalansà. Mûsø atveju gautas 60,9% paplitimo rodiklis patvirtina ðá teiginá.

Kokios yra disbalanso prieþastys ir koká poveiká turi pajamø skirtumai lyèiø ir erdvës, (gyvenamos vietos) skirtumams? Gauti esminiai pajamø produkuojamos sveikatos bûklës skirtumai tarp vyrø ir moterø bei tarp miesto ir kaimo þmoniø rodo, kad lytis ir gyvenamoji vieta turi esminës átakos sveikatos plëtros disbalansui. Moterø sveikatos bûklë ir drauge jø socialinë galia yra statistiðkai reikðmingai maþesnë negu vyrø. Mûsø tyrime pajamos buvo skaièiuojamos vienam ðeimos nariui, o tai reiðkia ðeimos vietà stratifikacinëje sistemoje. Taèiau moterø pajamos vis dëlto yra maþesnës negu vyrø, todël santykinai pajamø skirtumai labiau palieèia moteris ir jø sveikatà, negu vyrø. Maþø pajamø poveikio sveikatos bûklei ðansø santykis moterims buvo 2,87, tuo tarpu vyrams – 2,23.

Maþos pajamos, visuomenës biednumas yra ne-abejotinas sveikatos rizikos veiksnys [14]. Mûsø atveju þemiausio pajamø lygio poveikis sveikatos bûklei buvo 2,48 karto didesnis, negu aukðto. Taèiau yra árodyta, kad ir aukðtas pajamø lygis taip pat gali bûti rizikos veiksniu, tik kitokio, visuminio, pobûdþio [11]. Taip atsitinka tada, kai dideles pajamas turintys þmonës pa-tenka á sveikatai nepalankias situacijas. Tai reiðkia, kad tarp pajamø poveikio ir sveikatos bûklës nëra grieþtai determinuoto ryðio ir sveikatos socialiniø skirtumø de-terminantæ apibrëþia sveikatos bûklës ir pajamø sàveikos koordinatës ir jø porø suformuotas kampas, koreliacijos ir regresijos koeficientas (1 pav.). Jis rodo, kad padidëjus vidutinëms vieno asmens ðeimos pajamoms 100 Lt, yra galimas sveikatos bûklës pagerëjimas 5,3%.

Taèiau ðiuos pokyèius taip pat sàlygoja demografi-niai, socialiniai ir kitokie veiksniai. Lietuvos kaime 2001 metais gyveno 33,1% visø gyventojø. Senø þmoniø bu-vo14% daugiau negu vaikø [15]. Kaime daþniau serga alkoholine psichoze (30,4 atvejø 100000 gyventojø), negu mieste (18,6 atvejø) tuberkulioze ir onkologinëmis ligomis. Vidutinë bûsimo gyvenimo trukmë 2001 metais kaimo vyrø buvo 63,6 metø, moterø – 76,4 (miesto atitin-kamai 67,1 ir 78 metai). Vidutinio, 20–44 metø amþiaus, vyrø mirtingumas kaime 1,5 karto didesnis negu mieste, o 25– 29 metø – net 1,9 karto. Atsitiktiniø paskendimø ir saviþudybiø èia buvo du kartus daugiau negu mieste. Kaime þymiai didesnë bedarbystë ir þymiai maþesnës ðeimos pajamos. Èia sunkiau prieinama sveikatos prie-þiûra. Dauguma iðvardintø sveikatos problemø tiesiogiai ar netiesiogiai susijæ su pajamomis ið vienos pusës ir turi poveiká ekonominei ir socialinei plëtrai ið kitos.


“Sveikatos mokslai” Nr.3 2009 m.2398 VISUOMENËS SVEIKATA

Todël sveikatos politikos teisumas subalansuotos plëtros poþiûriu skiriasi nuo teisumo socialiniø skirtumø poþiûriu. Maþinant sveikatos skirtumus sveikatos politika pirmiausia orientuojama á þemo socialinio statuso þmo-niø grupiø sveikatos kokybës gerinimà. Subalansuotos plëtros poþiûriu svarbu, kad ekonominës ir socialinës galios, papildydamos viena kità, taptø sveikatos pro-ceso instrumentu. Kita vertus visuomenës sveikata kaip socialinë galia privalo átakoti socialinæ ir ekonominæ plëtrà. Politika turi sekti ðiø galiø balansà. Subalansuotos plëtros poþiûriu nepakanka padidinti maþas pajamas. Svarbu, kad pajamos taptø þmoniø grupës instrumentu jø sveikatos kokybei gerinti. Pajamø didëjimas turi papil-dyti socialinës saugos ir sveikatos prieþiûros galimybes átakoti sveikatà, o tai reiðkia, jos turi tapti investicija á sveikatà pirmiausia toms þmoniø grupëms, kuriø svei-katos kokybë prastesne. Gautais tyrimo duomenimis, tokios grupës yra kaimo bendruomenë ir moterys. Po to sveikatos skirtumai turëtø maþëti tarp maþas ir dideles pajamas turinèiø þmoniø grupiø. Tokiomis grupëmis yra vyrai, moterys bei miesto gyventojai.

IÐVADOS1. Didelis sveikatos problemø paplitimas sukelia

visuomenës sveikatos galios deficità, kuris reiðkiasi vi-suomenës silpnesniu poveikiu pozityviems socialiniams ir ekonominiams pokyèiams. Tai kelia visuomenës dar-nios plëtros disbalansà tarp siektinø tikslø ir galimybiø juos realizuoti.

1. Socialinës ir ekonominës plëtros disbalansà lemia ne tik esminiai sveikatos bûklës skirtumai tarp þemo ir aukðto pajamø lygio, bet juos papildo esminiai sveikatos skirtumai tarp lyèiø bei tarp miesto ir kaimo.

2. Teisinga sveikatos politika turi remtis investicijo-mis á visuomenës sveikatà, nes jos yra kartu investicijos ir á visuomenës socialinæ bei ekonominæ plëtrà.

Literatûra1. Organization World Health. 1999. Health 21 – health for all

in the 21st century.2. Ostlin P., Diderichsen. 2000. Equity-oriented national health

strategy for public health in Sweden. Briusels: WHO European Center for Health Policy.

3. Shaw M.D., Darling P. et al. 1999. The widening gap: health inequities and policy in Britain. Bristol: the Policy Press.

4. Kunst A., Leinsaln M. et al. Social inequalities in health in Estonia. Tallinn, 2002.

5. http://www. WHO.dk/Verona/main.htm6. www.WHO.dk/eprise/main/WHO/Progs/HEP/7. A Framework for Action on Health and the Environment.

World Summit on Sustainable Development, Johannesburg, August 2002;31.

8. Rakauskienë O.G. The Pitfalls of Lithuanian Market Reforms: myths and reality. Contours of social panorama. Vilnius, 1998; 128–48.

9. Kalëdienë R., Petrauskienë J., Zaborskis A. Major causes of death in Lithuania: levels, trends, inequalities. Acta Medica Lituanica. 1996; 2: 94–100.

10. Equity in health and health care in Lithuania: first situation analysis. Copenhagen: WHO, 1998.

11. Jurgelënas A. measuring socioeconomic inequalities in health. Disertation. Vilnius: Institute of Experimental and Clinical Medicine. 2002 (in Lithuanian).

12. http://esa.un.org/unpp/p2k0data.asp.13. Parsons T. Revised Analytical Approach to the Teory of Social

Stratification, Class, Status and Power. A. Read in Social Stratification, 1953.

14. Auchincloss A.H., Hadden W.W. The health effects of rural-urban residence and concentrated poverty. J Rural Health. 2002; 18(2): 319–36

15. http://senna1.std.lt SOCIAL AND ECONOMIC CHANGES LEADING TO THE DE-

VELOPMENT OF THE HEALTH IMBALANCEAlgirdas Juozulynas, Antanas Jurgelënas, Erikas Maèiûnas, Algirdas

Venalis, Vaineta ValeikienëSummaryKey words: Social health disparities, health condition, sustainable

development of health, income, health imbalance.The aim is to explore the different income per family member

with 18 years of age and health status of the Lithuanian people and to evaluate the differences between them in terms of sustainable development. 18 years and elder health status of Lithuanian popula-tion differences among the different income per family member of a group of people in 2002 were examined. The data was received by sociological health survey by interview in the respondent’s home. Sample is representative, probability. 2029 respondents in 19 Lithu-anian cities and 56 villages were interviewed. The average respondent age was 48.3 ± 17.6 years. Received researches have shown that the prevalence of health problems causes society health deficit, which is manifested in the power of social decline and weaker positive effects on social and economic change. Prevalence of health problems (P = 60.9%) indicates significant public health development imbalances. Income differentiation provisional health development imbalance leads not only to the health status of the essential differences between the low and high income levels, but they are complementary to the es-sential differences between men and women and between urban and rural. Correct health policy for sustainable development must reduce produced health status differences by income disparities between the main social structures complementing this change in the health status improvement of rural and women communities.

Correspondence to: [email protected]

Gauta 2009-04-16


Adresas susiraðinëti: Indrë Chmieliauskaitë, el. p.: [email protected]


Raktaþodþiai: maistingumo þenklinimas, maisto pro-duktai, suaugusieji gyventojai.

Santrauka2007 m. balandþio - birþelio mën. Respubliki-nis mitybos centras (nuo 2008 m. spalio 1 d. – Valstybinis aplinkos sveikatos centras) vykdë Lietuvos suaugusiøjø gyventojø faktinës mitybos, mitybos ir gyvensenos áproèiø bei informuotumo apie maisto produktø þenklinimà bei þenklinimo informacijos poreikius ir jø sàsajas su mityba tyrimà, kuriam atsitiktinæ 3000 Lietuvos 18-65 m. amþiaus gyventojø imtá, reprezentuojanèià vi-soms Lietuvos apskritims, proporcingai gyventojø skaièiui kiekvienoje apskrityje, sudarë Gyventojø registro tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijos. Buvo iðplatinta 3000 anketø, gauta − 2418 teisingai uþpildytø anketø (atsako daþnis – 80,6 proc.). Tyrimui naudoto standarti-nio klausimyno vienà dalá sudarë klausimai apie tiriamøjø amþiø, lytá, iðsilavinimà, mitybos, fizinio aktyvumo ir kitus gyvensenos áproèius, o kità dalá − originalus klausimynas, kuriame buvo pateikti klausimai, susijæ su respondentø informuotumu apie maisto produktø þenklinimà, þenklinimo informacijos poreikiais bei tokios informacijos naudojimu. Ðiame straipsnyje aptariami tyrimo duomenys tik apie Lietuvos suaugusiøjø gyven-tojø nuomonæ apie maisto produktø maistingumo þenklinimà. Statistinë duomenø analizë atlikta panaudojant SPSS statistiná paketà (12.0 versija) ir kompiuterinæ programà „Epi Info 5.01“. Kokybiniø poþymiø statistinis ryðys vertintas remiantis chi kvadrato (χ2) kriterijumi bei apskaièiuotas ðio kriterijaus laisvës laipsniø skaièius (df). Duomenø skirtumas laikomas statistiðkai reikðmingu, kai p<0,05. Nustatëme, kad 58,4 proc. apklaustøjø pagei-dauja, kad þenklinant maisto produktus bûtø

LIETUVOS SUAUGUSIØJØ GYVENTOJØ NUOMONËS APIE MAISTO PRODUKTØ MAISTINGUMO ÞENKLINIMÀ

TYRIMASINDRË CHMIELIAUSKAITË1, ROMA BARTKEVIÈIÛTË2,1, RIMANTAS STUKAS1,2,

ALBERTAS BARZDA2

1 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, 2 Valstybinis aplinkos sveikatos centras

pateikiama maistingumo informacija, o daugu-ma tokios informacijos pageidaujanèiøjø (85,5 proc.) mano, kad ji visada turëtø bûti nurodoma matomiausioje maisto produkto pakuotës dalyje. Daugiau kaip pusë (52,6 proc.) tirtø asmenø, kurie nepageidavo maistingumo þenklinimo informaci-jos, nurodë, kad jø nedomina tokia informacija, o 28,1 proc. paþymëjo, kad neturës laiko jos skaityti. Respondentai labiausiai pageidavo infor-macijos apie energinæ vertæ, riebalø, cholesterolio ir vitaminø kiekius, o maþiausiai – apie riebalø rûgðèiø transizomerus ir mononesoèiàsias rieba-lø rûgðtis. Daugiau kaip pusës (51,1 proc.) tirtø asmenø nuomone, nurodant maisto produktø maistingumà, reikëtø vartoti aiðkesnius terminus, o 35,6 proc. respondentø mano, kad maistingumo informacija turëtø bûti pateikiama didesniu ðriftu. Daugiau moterys nei vyrai, aukðtesná iðsilavinimà nei þemesná iðsilavinimà ágijæ respondentai domisi informacija apie maisto produktø maistingumà ir pageidauja, kad ji bûtø visada nurodoma þenkli-nant maisto produktus.

ÁVADASPastaraisiais deðimtmeèiais Pasaulio sveikatos organi-

zacijos Europos regione atliktø gyventojø mitybos tyrimø duomenys rodo blogëjanèià gyventojø mitybos bûklæ, kuri sàlygoja reikðmingà nutukimo, cukrinio diabeto, ðirdies ir kraujagysliø ligø, vëþio paplitimo didëjimà [1]. Pasaulio sveikatos organizacijos priimtoje Pasaulinëje strategijoje dël dietos, fizinio aktyvumo ir sveikatos valstybës narës skatinamos rengti nacionalines strate-gijas, kuriø tikslas – sumaþinti lëtiniø neuþkreèiamøjø ligø paplitimà, skatinant visuomenæ sveikai maitintis [2]. Vienas joje numatytø veiksmø – tinkamas vartotojø ðvie-timas bei informacijos pateikimas apie maisto produktus, áskaitant maisto produktø þenklinimà. Minëtos strategijos pagrindu priimtoje Europos Komisijos Baltojoje knygoje dël Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu


susijusioms sveikatos problemoms spræsti pabrëþiama, kad vartotojams reikia sudaryti sàlygas susipaþinti su aiðkia, nuoseklia ir árodymais pagrásta informacija apie maistà [3]. Ðiuo metu Europoje visuotinai pripaþástama, kad maisto produktø maistingumo þenklinimas gali bûti veiksminga informacijos teikimo priemonë, kuria sudaroma galimybë gyventojams rinktis sveikesnius, jø mitybos poreikius atitinkanèius produktus. Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamø maisto produktø mais-tingumo þenklinimà reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktø þenklinimas“ (toliau – Lietuvos higienos norma), kurioje áteisinamos Europos Sàjungos direktyvø, nustatanèiø maistingumo þenklinimo reikalavimus, nuostatos[4]. Maistingumo informacija, pateikiama þenklinant maisto produktus, gali bûti vienintelis informacijos ðaltinis apie produkto maistines savybes, prieinamas maisto produkto pasirin-kimo vietoje, todël labai svarbu, kad visuomenë suprastø maistingumo informacijà ir gebëtø ja tinkamai naudotis. Europoje atliktø vartotojø nuomonës apie maisto produk-tø maistingumo þenklinimà tyrimø duomenys rodo, kad ði informacija yra neaiðki, neáskaitoma, nesuprantama ir neatitinka vartotojø poreikiø [5-7]. Lietuvoje nëra at-likta reprezentatyviø gyventojø nuomonës apie maisto produktø maistingumo þenklinimà tyrimø. Todël bûtina atlikti tyrimà, kurio duomenys bûtø panaudoti rengiant sveikos gyvensenos ir mitybos mokymo programas, jose numatant tikslines gyventojø grupes, kurioms reikalingas jø poreikius atitinkantis ðvietimas apie þenklinant maisto produktus pateikiamà informacijà ir jos svarbà. Gyven-tojø nuomonës tyrimø duomenys naudingi priimant sprendimus dël maisto produktø maistingumo þenklini-mo reglamentavimo, kad maisto produktø maistingumo þenklinimà reglamentuojanèiø teisës aktø ágyvendinimas bûtø efektyvus skatinant gyventojus sveikiau maitintis ir iðvengti ligø.

Ðio darbo tikslas – iðtirti ir ávertinti Lietuvos su-augusiøjø gyventojø nuomonæ apie maisto produktø maistingumo þenklinimà.

TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI 2007 m. balandþio – birþelio mën. Respublikinis

mitybos centras (nuo 2008 m. spalio 1 d. – Valstybinis aplinkos sveikatos centras) vykdë Lietuvos suaugusiøjø gyventojø faktinës mitybos, mitybos ir gyvensenos ápro-èiø bei informuotumo apie maisto produktø þenklinimà bei þenklinimo informacijos poreikius ir jø sàsajas su mityba tyrimà, kuriam atsitiktinæ 3000 Lietuvos 18 − 65 m. amþiaus gyventojø imtá, reprezentuojanèià visoms Lietuvos apskritims, proporcingai gyventojø skaièiui

kiekvienoje apskrityje sudarë Gyventojø registro tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijos. Buvo iðplatinta 3000 anketø, gauta − 2418 teisingai uþ-pildytø anketø (atsako daþnis – 80,6 proc.). Atsakiusieji pagal amþiø, lytá, tautinæ struktûrà, apskrièiø gyventojø skaièiaus struktûrà, miesto ir kaimo gyventojø santyká ne-siskyrë nuo Lietuvos suaugusiøjø þmoniø populiacijos.

Tyrimui naudoto standartinio klausimyno vienà dalá sudarë klausimai apie tiriamøjø amþiø, lytá, iðsilavinimà, mitybos, fizinio aktyvumo ir kitus gyvensenos áproèius, o kità dalá − originalus klausimynas, kuriame buvo pateikti klausimai, susijæ su respondentø informuotumu apie maisto produktø þenklinimà, þenklinimo informacijos poreikiais bei tokios informacijos naudojimu. Pastaro-sios klausimyno dalies klausimø formuluoèiø stabilumui patikrinti buvo atliktas bandomasis tyrimas, kurio metu buvo ávykdytos dvi 56 tø paèiø tiriamøjø anketinës ap-klausos. Laikotarpis tarp abiejø apklausø – 15 dienø. Gautas Kappa koeficientas buvo nuo 0,31 iki 0,71. Klausimø, kurie pagal Kappa koeficientà buvo ávertinti maþiau kaip 0,40, buvo pateikta tikslesnë formuluotë. Ðiame straipsnyje aptariami tyrimo duomenys tik apie Lietuvos suaugusiøjø gyventojø nuomonæ apie maisto produktø þenklinimà.

Statistinë duomenø analizë atlikta panaudojant SPSS statistiná paketà (12.0 versija) ir kompiuterinæ programà „Epi Info 5.01“. Kokybiniø poþymiø statistinis ryðys vertin-tas remiantis chi kvadrato (χ2) kriterijumi bei apskaièiuo-tas ðio kriterijaus laisvës laipsniø skaièius (df). Duomenø skirtumas laikomas statistiðkai reikðmingu, kai p<0,05.

REZULTATAINustatëme, kad 58,4 proc. apklaustøjø pageidauja

maistingumo informacijos pateikimo þenklinant maisto produktus.

Vyrai (45,0 proc.) beveik dvigubai daþniau nei moterys (24,3 proc., p<0,001) neturëjo nuomonës dël to, ar jiems reikalinga maisto produktø maistingumo þenklinimo in-formacija, o tokios informacijos pageidaujanèiø moterø (69,1 proc.) buvo daugiau nei vyrø (43,5 proc., p<0,001).

Palyginus respondentø atsakymø pasiskirstymà apie pageidavimà, kad bûtø nurodyta maistingumo infor-macija, pagal respondentø amþiaus grupes reikðmingø skirtumø nenustatyta (χ2=6,398; df=10; p=0,781).

Aukðtojo iðsilavinimo tirtøjø asmenø (69,4 proc.), kurie pageidauja, kad bûtø pateikiama maisto produktø maistingumo þenklinimo informacija, buvo daugiau nei specialaus vidurinio, vidurinio ir pradinio iðsilavinimo respondentø (atitinkamai 56,4 proc., (p<0,001), 53,1 proc., ( p<0,001) ir 37,9 proc., (p<0,001).



Daugumos apklaustøjø (85,5 proc.), pageidaujanèiø maistingumo þenklinimo informacijos nurodymo maisto produktø etiketëse, nuomone, tokia informacija visada turëtø bûti nurodoma matomiausioje maisto produkto pakuotës dalyje.

Didëjant respondentø amþiui ir ágytam iðsilavinimui, didëjo pageidaujanèiøjø, kad maisto produkto pakuotës matomiausioje dalyje visada bûtø nurodoma maistingu-mo informacija, dalis (1 lentelë).

Net kas treèias respondentas (33,1 proc.) neturi nuo-monës dël maistingumo þenklinimo informacijos po-reikio. Maistingumo þenklinimo informacijos pateikimo maisto produktø etiketëse nepageidauja beveik deðim-tadalis (8,5 proc.) tirtø asmenø. Daugiau kaip pusë (52,6 proc.) maistingumo þenklinimo informacijos pateikimo nepageidaujanèiø asmenø nurodë, kad jø nedomina tokia informacija, 28,1 proc. paþymëjo, kad neturi laiko jos skaityti, o penktadalis (19,4 proc.) ja nepasitiki. Dau-giau vyrø (55,7 proc.) nei moterø (40,1 proc.) nurodë, kad jø nedomina maistingumo þenklinimo informacija (p=0,004), o moterø (30,6 proc.), kurios nurodë, kad ne-pasitiki tokia informacija, buvo daugiau nei vyrø (21,2 proc., p=0,045). Laiko stokà kaip prieþastá, trukdanèià domëtis maistingumo informacija, ávardino 23,2 proc. vyrø ir 28,6 proc. moterø (p=0,251).

Pagal Lietuvos higienos normà maistingumo þenkli-nimas apima informacijà apie energinæ vertæ, baltymø, riebalø, angliavandeniø, vitaminø ir mineralø kiekius.

Tirtiesiems asmenims buvo pateiktas klausimas, kurie ið ðiø maistingumo rodmenø juos labiausiai domina. Trys penktadaliai (60,4 proc.) apklaustøjø pageidauja infor-macijos apie energinæ vertæ, daugiau kaip pusë tirtøjø (53,4 proc.) – apie riebalø kieká, 41,3 proc. respondentø – apie vitaminus. Informacijos apie angliavandenius ir baltymus pageidavo tokia pati dalis respondentø (po 32,7 proc.). Kas ðeðtas (17,3 proc.) apklaustasis mano, kad þenklinant maisto produktus turi bûti pateikiama informacija apie mineralus.

Moterys statistiðkai reikðmingai daþniau nei vyrai pa-geidavo, kad maisto produktø etiketëse bûtø pateikiama informacija apie energinæ vertæ, riebalø, angliavandeniø ir mineralø kiekius (2 lentelë).

Palyginus tirtø asmenø atsakymø apie maistingumo þenklinimo informacijos rodmenis pasiskirstymà pagal amþiaus grupes nustatyta, kad vyriausieji respondentai (nuo 61 m. amþiaus) statistiðkai reikðmingai reèiau nei jaunesnio amþiaus respondentai pageidavo informacijos apie energinæ vertæ (p<0,001) (1 pav.). Didesnë dalis respondentø iki 61 m. amþiaus nei apklaustøjø nuo 61 m. amþiaus pageidavo informacijos apie riebalø kieká (2 pav.), taèiau ðis skirtumas statistiðkai nereikðmingas.

Palyginus apklaustøjø atsakymø apie maistingumo þenklinimo informacijos rodmenis pasiskirstymà pagal

1 lentelë. Respondentø atsakymø á klausimà „Ar pageidau-tumëte, kad maistingumo informacija bûtø visada nurodo-ma maisto produkto pakuotës matomiausioje dalyje“ pasi-skirstymas (proc.) priklausomai nuo amþiaus (metais) ir ið-silavinimo.

2 lentelë. Respondentø atsakymø apie maistingumo infor-macijos rodmenis, kuriuos, respondentø nuomone, bûtina nurodyti þenklinant maisto produktus pasiskirstymas pagal respondentø lytá.

3 lentelë. Respondentø atsakymø apie maistingumo infor-macijos rodmenis, kuriuos, respondentø nuomone, bûtina nurodyti þenklinant maisto produktus pasiskirstymas pagal respondentø iðsilavinimà.



iðsilavinimà, nustatyta, kad aukðtojo iðsilavinimo res-pondentai statistiðkai reikðmingai daþniau nei ágijusieji pradiná, viduriná ir specialøjá viduriná iðsilavinimà nuro-dë, kad þenklinant maisto produktus turëtø bûti pateikta informacija apie energinæ vertæ, riebalø, angliavandeniø ir baltymø kieká (3 lentelë).

Trys penktadaliai (60,4 proc.) apklaustøjø pageidavo, kad þenklinant maisto produktus bûtø pateikiama infor-macija ne tik apie riebalus, angliavandenius, baltymus, vitaminus, mineralus ir energinæ vertæ, bet ir apie kitas medþiagas. Toká pageidavimà nurodþiusiø moterø (67,6 proc.) buvo daugiau nei vyrø (51,2 proc., p<0,001), o aukðtojo iðsilavinimo respondentø (67,8 proc.) – daugiau nei pradiná, viduriná ir specialø viduriná iðsilavinimà ágijusiø apklaustøjø (atitinkamai 40,3 proc., p<0,001; 56,2 proc., p=0,004 ir 60,5 proc., p<0,001).

Respondentams buvo pateiktas sàraðas medþiagø, ið kuriø jie galëjo paþymëti juos dominanèias medþiagas. Beveik pusë tirtø asmenø (48,3 proc.) pageidavo, kad bûtø pateikiama informacija apie cholesterolá. Likusios medþiagos pagal respondentø nurodymo daþná iðsidëstë taip: cukrus (35,4 proc.), valgomoji druska (26,3 proc.), kalis (12,7 proc.), soèiosios riebalø rûgðtys (11,6 proc.), maistinës skaidulos (9,3 proc.), selenas (8,2 proc.), po-linesoèiosios riebalø rûgðtys (6,3 proc.), riebalø rûgðèiø transizomerai (5,3 proc.), mononesoèiosios riebalø rûgðtys (5,0 proc.).

Moterys statistiðkai reikðmingai daþniau nei vyrai

pageidavo, kad þenklinant maisto produktus bûtø pa-teikiama informacija apie soèiàsias riebalø rûgðtis, cuk-rø, valgomàjà druskà, mononesoèiàsias riebalø rûgðtis, polinesoèiàsias riebalø rûgðtis, maistines skaidulas, kalá, selenà ir cholesterolá (4 lentelë).

Nustatyta, kad vyresni respondentai (nuo 51 m. am-þiaus) (40,6 proc.) statistiðkai reikðmingai daþniau nei jaunesni respondentai (18-30 m. amþiaus) (34 proc.) pageidavo, kad þenklinant maisto produktus bûtø pa-teikta informacija apie cukrø (p=0,017).

Didëjant apklaustøjø amþiui, didëjo nurodþiusiøjø, kad þenklinant maisto produktus turi bûti pateikta infor-macija apie cholesterolá, dalis (3 pav.).

Aukðtàjá iðsilavinimà ágijæ apklaustieji daþniau nei þemesná iðsilavinimà ágijusieji pageidavo, kad þenklinant

1 pav. Respondentø, kurie pageidauja, kad þenklinant mais-to produktus bûtø nurodyta informacija apie energinæ vertæ pasiskirstymas (proc.) pagal amþiaus grupes.

2 pav. Respondentø, kurie pageidauja, kad þenklinant maisto produktus bûtø nurodyta informacija apie riebalus pasiskirs-tymas (proc.) pagal amþiaus grupes.

4 lentelë. Respondentø, pageidaujanèiø, kad þenklinant mais-to produktus bûtø pateikiama informacija apie kitas medþia-gas, pasiskirstymas pagal respondentø lytá.



maisto produktus bûtø pateikiama informacija apie so-èiàsias riebalø rûgðtis, valgomàjà druskà, polinesoèiàsias riebalø rûgðtis, cukrø ir maistines skaidulas.

Daugiau kaip pusë (51,1 proc.) tirtø asmenø mano, kad nurodant maisto produktø maistingumà, reikëtø vartoti aiðkesnius terminus, o 35,6 proc. respondentø pageidauja, kad informacija bûtø pateikta didesniu ðriftu. 6,9 proc. apklaustøjø nuomone, turëtø bûti sumaþintas pateikiamos informacijos kiekis, o 4,8 proc. responden-tø pritartø informacijos pateikimui vartojant specialius simbolius. 1,2 proc. respondentø paþymëjo, kad neþino, kaip reiktø gerinti maistingumo þenklinimo informacijos pateikimà, o likusieji 0,4 proc. tirtø asmenø siûlo visada nurodyti maisto produktø energinæ vertæ.

Moterys (54,5 proc.) daþniau nei vyrai (46,5 proc., p<0,001) paþymëjo, kad nurodant maistingumà turëtø bûti vartojami aiðkesni terminai, o specialiø simboliø vartojimà ir pateikiamos informacijos sumaþinimà kaip maistingumo pateikimo pagerinimo priemones ávardino didesnë dalis vyrø (atitinkamai 6,1 proc. ir 10,4 proc.) nei moterø (atitinkamai 3,9 proc., p=0,021 ir 4,5 proc., p<0,001).

Lyginant respondentø atsakymø apie maistingumo informacijos pateikimo pagerinimo priemones, pasi-skirstymà pagal amþiaus grupes, nustatyta, kad vyresni respondentai (nuo 51 m. amþiaus) (42,6 proc.) daþniau nei jaunesni respondentai (iki 30 m. amþiaus) (28,2 proc., p<0,001) nurodë, kad reikëtø padidinti ðrifto rai-des. Daugiau kaip deðimtadalis jauniausiø apklaustøjø (iki 20 m. amþiaus ir 21-30 m. amþiaus) (atitinkamai 11,3

proc. ir 10,2 proc.) mano, kad reikëtø maþinti nurodo-mos maistingumo informacijos kieká, o taip mananèiø vyresnio amþiaus respondentø buvo maþiau.

Didëjant respondentø ágytam iðsilavinimui, didëjo mananèiøjø, kad nurodant maistingumà, reikëtø vartoti specialius simbolius, dalis ir maþëjo mananèiøjø, kad turëtø bûti sumaþintas pateikiamos informacijos kiekis, dalis (4 pav.).

REZULTATØ APTARIMASVisuomenës naudojimasis maistingumo þenklinimo

informacija ir jos supratimas Europoje nëra pakankamai iðtyrinëtas. Daugiausia tyrimø atlikta Jungtinëje Karalys-tëje, taèiau trûksta duomenø apie tokius tyrimus kitose Europos ðalyse. Palyginus 2007 m. atlikto Lietuvos su-augusiøjø gyventojø nuomonës apie maisto produktø maistingumo þenklinimà tyrimo duomenis su analogiðkø Europos ðalyse atliktø tyrimø duomenimis, nustatëme, kad nors Lietuvos gyventojø nuomonë apie maisto pro-duktø maistingumo þenklinimà daugeliu atvejø ið esmës nesiskyrë nuo kitø Europos ðaliø gyventojø nuomonës, taèiau lietuviai maþiau nei kitø ðaliø gyventojai domisi maistingumo informacija.

Lietuvos higienos normoje nurodoma, kad maistingu-mo þenklinimas yra neprivalomas. Net 79 proc. Ðiaurës ðaliø gyventojø mano, kad jis turëtø bûti privalomas [6]. Dauguma Ispanijos, Vokietijos, Lenkijos, Vengrijos ir Danijos gyventojø taip pat pageidavo tokios informacijos [7]. Lyginant su kitø Europos ðaliø gyventojais, maþesnë dalis lietuviø pageidauja, kad þenklinant maisto produk-tus bûtø nurodoma maistingumo informacija.

χ2 = 51,666, df=5, p<0,01.3 pav. Respondentø, pageidaujanèiø, kad þenklinant maisto produktus bûtø nurodoma informacija apie cholesterolá, pa-siskirstymas (proc.) pagal amþiaus grupes.

χ2 =23,298, df=12, p=0,025.4 pav. Respondentø pasiskirstymas (proc.) pagal nurodytas maistingumo informacijos pagerinimo priemones priklauso-mai nuo iðsilavinimo.



Pasaulyje atliktø tyrimø duomenys rodo, kad moterys daugiau nei vyrai, aukðtesnio iðsilavinimo asmenys la-biau nei þemesnio iðsilavinimo asmenys pageidauja, kad þenklinant maisto produktus bûtø pateikta maistingumo informacija ir daþniau ja naudojasi, rinkdamiesi maisto produktus [5,8,9]. Mûsø tyrimo duomenys taip pat rodo analogiðkà situacijà Lietuvoje.

2006 m. atliktos Kauno medicinos universiteto Lietu-vos gyventojø gyvensenos áproèiø apklausos metu nusta-tyta, kad gyventojø amþius neturëjo átakos domëjimuisi maisto produktø etiketëse pateikiama informacija [10]. Nors mûsø tyrimo metu lyginant respondentø atsakymø apie pageidavimà, kad bûtø nurodyta maistingumo informacija pagal respondentø amþiaus grupes, reikð-mingø skirtumø nenustatyta, taèiau didëjant tirtø asme-nø amþiui, didëjo pageidaujanèiøjø, kad maistingumo þenklinimo informacija bûtø nurodoma matomiausioje maisto produkto pakuotës dalyje bei nurodþiusiøjø, kad maisto produktø etiketëse bûtina pateikti informacijà apie kai kurias maistines medþiagas.

Pasaulyje yra atlikta moksliniø tyrimø, rodanèiø ryðá tarp naudojimosi maistingumo informacija ir polinkio sveikiau maitintis. JAV nustatytas stiprus ryðys tarp naudojimosi maisto produktø þenklinimo informacija ir suvartojamo riebalø kiekio [11]. Kita grupë amerikieèiø mokslininkø nustatë, kad maisto produktø etiketëse pateikiama informacija apie bendrà riebalø, soèiøjø riebalø rûgðèiø ir cholestorolio kiekius maþiau domina tuos asmenis, kurie su maistu jø gauna didesná kieká [8], o Macon et al. pateikë iðvadà, kad þenklinimo informa-cijos naudojimas ir supratimas maþesnis tose vyresnio amþiaus þmoniø grupëse, kuriose buvo didesnis ðirdies veiklos sutrikimø paplitimas [12]. Teikiant maistingumo þenklinimo informacijà, siekiama informuoti vartotojus ir jiems sudaryti geresnes sàlygas sveikai maitintis, todël labai svarbu, kad bûtø pateikiama tokia informacija, kuri vartotojus ágalintø pasiekti ðá tikslà. Pasaulinëje mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategijoje didelis riebalø, soèiøjø riebalø rûgðèiø, cukrø, druskos ir natrio vartojimas siejami su padidëjusia neuþkreèiamøjø ligø iðsivystymo rizika. Lietuvos gyventojai daþniausiai pagei-davo, kad þenklinant maisto produktus bûtø pateikiama informacija apie energinæ vertæ, cholesterolio, riebalø ir vitaminø kiekius. Dauguma Ispanijos, Lenkijos ir Danijos (atitinkamai 95 proc., 94 proc. ir 91 proc.) gyventojø pageidauja informacijos apie riebalus [7], Brazilijos prekybos centrø lankytojai taip pat daþniausiai domisi informacija apie riebalø ir natrio kiekius [13], o Jung-tinëje Karalystëje [9] ir Lietuvoje riebalø kiekiu domisi maþesnë dalis gyventojø. Beveik visi (98 proc.) kaimy-

ninëje Lenkijoje ir Ispanijoje (95 proc.) atlikto tyrimo dalyviai pageidauja [7], kad þenklinant maisto produktus bûtø pateikiama informacija apie vitaminus, o Lietuvoje, kaip ir JAV [14], tokios informacijos pageidaujanèiøjø dalis yra maþesnë. Mûsø tirtus pagyvenusius asmenis, kaip ir jø bendraamþius amerikieèius, informacija apie cholesterolá domina labiau nei apie baltymus, taèiau, skirtingai nuo JAV gyventojø, lietuvius maþiau domina informacija apie soèiàsias riebalø rûgðtis [15].

Mokslinëje literatûroje ávardijamos prieþastys, truk-danèios naudotis maistingumo þenklinimo informacija – jos pateikimas sudëtingais terminais, neáskaitomu ðrifto dydþiu, laiko stoka ir nepasitikëjimas tokia informacija [5-7, 16]. Lietuvos, kaip ir kitø Europos ðaliø, gyventojai [5-7] pageidauja, kad nurodant maisto produktø mais-tingumà bûtø vartojami aiðkesni terminai ir kad tokia informacija bûtø pateikiama didesniu ðriftu. Daugiau kaip pusë Lietuvoje tirtø asmenø, kurie nepageidavo maistingumo þenklinimo informacijos, nurodë, kad jø nedomina tokia informacija. Prancûzijos gyventojai kaip pagrindinæ nesinaudojimo maistingumo þenklinimo informacija prieþastá ávardijo nesidomëjimà tokia infor-macija [17]. Apie penktadalis maistingumo þenklinimo informacijos nepageidaujanèiø mûsø tirtø asmenø pa-þymëjo, kad jie nepasitiki tokia informacija. Jungtinës Karalystës gyventojai taip pat nurodë, kad turi abejoniø dël maisto produktø þenklinime pateiktos informacijos tikslumo [9]. Ir Lietuvos, ir Jungtinës Karalystës moterys labiau nei vyrai nepasitiki maistingumo informacija.

Mûsø tyrimo duomenys rodo, kad beveik deðimtada-lis Lietuvos gyventojø nesidomi maistingumo þenklinimo informacija, o net treèdalis neturi nuomonës, ar jie pa-geidauja tokios informacijos. Taigi, Lietuvoje, kur mir-tingumo prieþasèiø struktûroje vyrauja mirtingumas nuo lëtiniø neuþkreèiamøjø ligø, kuriø vystymàsi sàlygoja ir netinkama mityba, beveik kas antras-treèias gyventojas neturi motyvacijos domëtis maistingumo þenklinimo informacija ir nesuvokia tokios informacijos svarbos.

IÐVADOS 1. Daugiau kaip pusë (58,4 proc.) apklaustøjø pa-

geidauja, kad þenklinant maisto produktus bûtø pa-teikiama maistingumo informacija, o dauguma tokios informacijos pageidaujanèiøjø (85,5 proc.) mano, kad ji visada turëtø bûti nurodoma matomiausioje maisto produkto pakuotës dalyje.

2. Daugiau kaip pusë (52,6 proc.) tirtø asmenø, kurie nepageidavo maistingumo þenklinimo informacijos, nu-rodë, kad jø nedomina tokia informacija, o 28,1 proc. paþymëjo, kad neturës laiko jos skaityti.



3. Respondentai labiausiai pageidavo informacijos apie energinæ vertæ, riebalø, cholesterolio ir vitaminø kiekius, o maþiausiai – apie riebalø rûgðèiø transizome-rus ir mononesoèiàsias riebalø rûgðtis.

4. Daugiau kaip pusës (51,1 proc.) tirtø asmenø nuo-mone, nurodant maisto produktø maistingumà, reikëtø vartoti aiðkesnius terminus, o 35,6 proc. respondentø mano, kad maistingumo informacija turëtø bûti patei-kiama didesniu ðriftu.

5. Daugiau moterys nei vyrai, aukðtesná iðsilavinimà nei þemesná iðsilavinimà ágijæ respondentai domisi in-formacija apie maisto produktø maistingumà ir pagei-dauja, kad ji bûtø visada nurodoma þenklinant maisto produktus.

Literatûra 1. Second WHO European action plan for food and nutrition po-

licy: tackling noncommunicable and acute diseases. Fact Sheet 05/07 Belgrade, Copenhagen, 17 September 2007.

2. Global strategy on diet, physical activity and health. WHA57.17, Geneva, World Health Organisation, 2004.

3. Europos Komisijos Baltoji knyga dël Europos strategijos su mi-tyba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spræsti – KOM(2007)279, Briuselis.

4. Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktø þen-klinimas“. Þin., 2003; 13-530.

5. Gill Cowburn, Lynn Stockley Consumer understanding and use of nutrition labelling: a systematic review. Public Health Nutrition: 2005; 38(1):21-28.

6. Nordic Council of Ministers. Food Labelling. Report from a Nordic Seminar, Oslo, Norway, 2006:601, ISBN 92-893-1428-1.

7. Bureau Européen des Unions des Consommateurs (2005). Report on European consumers’ perception of foodstuffs labelling. Brussels.

8. Satia JS, Galanko JA, Neuhouser ML. Food Nutrition Label Use Is Associated with Demographic, Behavioral, and Psychosocial Factors and Dietary Intake among African Americans in North Carolina. J Am Diet Assoc 2005; Vol. 105; 392–402.

9. Food Standards Agency. Consumer attitudes to food standards. Report (Wave 6), 2006, p. 79.

10. V. Kriauèionienë, J. Petkevièienë, J. Klumbienë, V. Vaisvalavièius. Ar Lietuvos gyventojai domisi maisto produktø þenklinimo informacija? Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, 2006.

11. Neuhouser ML, Kristal AR, Patterson RE. Use of food nutri-tion labels is associated with lower fat intake. J Am Diet Assoc 1999; 99:45-53.

12. Macon JF, Oakland MJ, Jensen HH, Kissack PA. Food label use by older Americans: data from the Continuing Survey of Food Intakes by Individuals and the Diet and Health Knowledge Survey 1994-96. J Nutr Elder, 2004; 24(1):35-52.

13. Monteiro RA, Coutinho JG, Recine E. Usage of food and be-verage labels by supermarket shoppers in Brasilia, Brazil Rev. Panam Salud Publica, 2005;18(3):172-7.

14. International Food Information Council Foundation. 2008 Food and Health Survey. Consumer Attitudes toward Food, Nutrition and Health (2008). Washington DC, USA.

15. Suzanne M. Elbon, Mary Ann Johnson, Joan G. Fischer, Cynthia A. Searcy. Demographic Factors, Nutrition Knowledge and Health-Seeking Behaviors Influence Nutrition Label Reading Behaviors Among older American Adults. J Nutr Elder, 2000, Vol. 19, issue 3; 31-48.

16. S Borra. Consumer perspectives on food labels. American Journal of Clinical Nutrition, 2006, Vol. 83, No. 5, 1235S.

17. Ashley Mannell, Patricia Brevard, Rodolfo Nayga, Jr. Pierre Combris, Robert Lee, Janet Gloeckner. French consumers’ use of nutrition labels. Nutrition and Food Science, 2006, Vol. 36, Issue 3; 159-168.

STUDY ON LITHUANIAN ADULT PEOPLE VIEWS ON FOOD-

STUFF NUTRITIONAL LABELLING Indrë Chmieliauskaitë, Roma Bartkevièiûtë, Rimantas Stukas, Albertas Barzda Summary Key words: nutritional labelling, foodstuffs, adult people. The aim of the study is to investigate Lithuanian adult population

views on foodstuff nutritional labelling.Study methodology. From April to June, 2007 National Nutrition

Centre (from October 1, 2008 - State Environmental Health Centre) carried out a research on Lithuanian adults‘ actual nutrition, dietary and lifestyle habits, awareness about foodstuffs labelling, foodstuffs labelling information needs and their links with nutrition. Random sample of 3000 Lithuanian people aged 18-65 representing all counties of Lithuania, in proportion to the number of population in each county was structured by Population Register Service under Ministry of Internal Affairs. Response rate was 80,6 per cent. An original questionnaire was developed with questions on nutrition information sources and perceptions, use and needs of foodstuffs labelling, including nutrional labelling, information. This article presents data on Lithuanian adult views on foodstuff nutritional labelling only.

Results. More than half of respondents (58,4%) wish nutritional labelling information to be allways presented on food packaging. Most of those who wish nutritional labelling information to be all-ways presented on food packaging (85,5%) indicated that it should be placed on the most visible side of packaging. Lack of interest and lack of time were most often indicated reasons (52,6% and 28,1% accordingly) of respondents, who don’t wish nutritional labelling information to be presented on food packaging. Respondents were mostly interested in information concerning energy value, fat, choles-terol, vitamins and least – in information concerning transfattty acids and monounsaturated fatty acids. Use of simplified terms and use of a bigger font size, indicated by 51,1% and 35,6% of respondents accordingly, were most preferred means to improve the presentation of nutritional labelling information. Women more than men, higher educated people more than lower educated people are interested in nutritional labelling and wish that information to be allways presented on foodstuffs labelling.


Gauta 2009-04-14



Raktaþodþiai: kûno masës indeksas, antsvoris, nutuki-mas.

SantraukaTyrimui bûtinà 3000 Lietuvos 19-65 m. amþiaus gyventojø imtá, reprezentuojanèià visas Lietuvos apskritis, proporcingai gyventojø skaièiui kiekvie-noje apskrityje sudarë Gyventojø registro tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalø minis-terijos. Atsako daþnis – 64,5 proc. Iðtirta 1936 respondentø: 1087 moterø ir 849 vyrø kûno masë ir apskaièiuotas kûno masës indeksas, ávertintos pokyèiø tendencijos 1997-2007 metais. Paaiðkë-jo, kad Lietuvoje per pastaràjá deðimtmetá stebima nedidelë nutukimo maþëjimo tendencija, taèiau dar yra gana daug nutukusiø þmoniø – 11,3% vyrø ir 15,2% moterø. 2007 m., palyginti su 2002 ir 1997 m. tyrimø duomenimis, sumaþëjo normalios kûno masës vyrø ir akivaizdþiai padau-gëjo antsvorá turinèiø vyrø, esant tik neþymiam nutukusiø asmenø sumaþëjimui, stebimos ne-þymios moterø antsvorio ir nutukimo maþëjimo tendencijos, kasmet didëjant normalià kûno masæ turinèiø moterø skaièiui. Per pastaràjá deðimtmetá visose vyrø amþiaus grupëse, ypaè daugiau kaip 35 m. amþiaus, pastebimai sumaþëjo normalaus svorio asmenø ir padidëjo turinèiø antsvorá, di-dëjant amþiui, nutukusiø vyrø daugëja. Lyginant 2007 m. ir 2002 m. 50-64 m. moterø tyrimo duomenis paaiðkëjo, kad ðios amþiaus grupës nu-tukusiø moterø padaugëjo 5,8%, tuo tarpu 19-34 m. amþiaus moterø grupëje nutukusiøjø smarkiai sumaþëjo – nuo 6,5% 2002 m. iki 2,1% 2007 m. ir ðiek tiek padaugëjo turinèiø antsvorá. 2007 m. tyrimø duomenimis, kaime daugiau negu mieste nutukusiø vyrø ir moterø, nors, palyginti su 2002 metais, nutukusiøjø procentas maþesnis. 2007 m. nutukusiø respondentø vyrø ir moterø Lietuvoje maþiau, negu daugelyje Europos Sàjungos ðaliø.

ÁVADASPasaulyje 300 milijonø þmoniø yra nutukæ, 750

milijonø turi antsvorio, o tai virðija skaièiø þmoniø, sto-kojanèiø maisto ir turinèiø maþesnæ nei normali kûno masæ [1]. Per pastaruosius tris praëjusio amþiaus deðimt-meèius nutukusiø þmoniø skaièius padvigubëjo. Tokia padëtis vertinama kaip pasaulinio masto epidemija, vadinama globaliu nutukimu. Kartu su nutukimu daþ-nëja ðirdies ir kraujagysliø sistemos ligos, II tipo cukrinis diabetas, arterinë hipertenzija, tam tikrø rûðiø vëþys ir kitos su nutukimu susijusios ligos [2, 3]. Nutukimo daþnis didelis Rytø Europoje, ypaè Baltijos ðalyse. 1997 metais Lietuvoje nutukusiø vyrø buvo 11,4%, moterø – 18,3%, Latvijoje – atitinkamai 9,5% ir 17,4%, o Estijoje – 9,9% ir 6,0% [4, 5]. Remiantis pateiktais rezultatais galima teigti, kad 1997 m. nutukimas Lietuvoje buvo didþiausias visame Baltijos regione. Vertinant vyrø kûno masës indeksà nustatyta, kad 2002 m., palyginti su 1997 m. tyrimø duomenimis, kûno masës pokyèiai buvo nepalankûs sveikatai: padaugëjo nepakankamos kûno masës ir nutukusiø asmenø. Vertinant moterø kûno ma-sës pokyèius nustatyta, kad 2002 m., palyginti su 1997 m. tyrimø duomenimis, antsvorio turinèiø ir nutukusiø asmenø skaièius patikimai nepakito [6].

Europos kovos su nutukimu chartija paþymi, kad antsvoris ir nutukimas sudaro vienà ið rimèiausiø 21 amþiaus iððûkiø visuomenës sveikatai PSO Europos re-gione [7]. Tai jau pasiekë epideminá lygá dël kintanèios socialinës ir ekonominës aplinkos, sukëlusios gyventojø energijos disbalansà, smarkiai sumaþëjus fiziniam akty-vumui, didelës energijos maisto ir gërimø prieinamumui bei pasikeitus maitinimosi áproèiams ir gyvenimo bûdui. Vien genetinis polinkis, kurá turi tam tikra gyventojø da-lis, be tokiø socialiniø veiksniø pasikeitimo epidemijos nesukeltø.

Nutukimo paplitimas per pastaruosius du deðimtme-èius iðaugo tris kartus, daugiau negu pusë suaugusiøjø gyventojø daugelyje PSO Europos regiono ðaliø turi antsvorio, o ketvirtis – jau nutukimà. Antsvoris, nu-

LIETUVOS GYVENTOJØ KÛNO MASËS INDEKSO POKYÈIAI 1997-2007 METAIS

ALBERTAS BARZDA1, ROMA BARTKEVIÈIÛTË1,2, RIMANTAS STUKAS2,1, RIMA ÐATKUTË1, JONAS ALGIS ABARAVIÈIUS2,1

1 Valstybinis aplinkos sveikatos centras,2 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas

Adresas susiraðinëti: Rimantas Stukas, el. p.: [email protected]



tukimas bei susijusios ligos jau nebëra tik pasiturinèios visuomenës sindromas, tai jau vienodai dominuoja tiek besivystanèiose, tiek pereinamojo laikotarpio ðalyse, ypaè atsiþvelgiant á globalizacijà. Be to, tai labiausiai pa-veikia þemesniàsias socialines ir ekonomines grupes bei lemia padidëjusià socialinæ ir ekonominæ nelygybæ.

Antsvorio ir nutukimo poveikis sveikatai bei negaliai Europos regione vis didëja, antsvoris ir nutukimas jau yra daugiau kaip trijø ketvirtadaliø 2 tipo diabeto at-vejø prieþastis ir lemia didelæ dalá susirgimø ðirdies ir kraujagysliø bei kitomis ligomis, sudaro iki 8 proc. visø ligø naðtos bei kasmet sàlygoja daugiau kaip 1 milijonà mirties atvejø. Nutukimas turi didelës neigiamos átakos gyvenimo trukmei bei kokybei, áskaitant psichinæ gerovæ. Jeigu tendencijos iðliks, 2010 metais Europos regione bus 150 milijonø nutukusiø suaugusiøjø, o gyvenimo trukmës deficitas dël nutukimo iki 2050 metø gali iðaugti nuo 2 iki 6 metø.

Antsvoris ir nutukimas stipriai veikia ekonominæ ir socialinæ plëtrà. Vien tik suaugusiøjø nutukimas lemia iki 8 proc. nacionaliniø sveikatos rûpybos iðlaidø. Netie-sioginës iðlaidos dël prarastø pajamø yra ne maþiau kaip dvigubai didesnës. Kai kurie medicininiai ðio reiðkinio padariniai þinomi jau dabar, o kai kurie paaiðkës vëliau, taèiau ir visuomenei, ir valstybei jie yra þalingi. Taigi, bûtina tirti ir vertinti ávairiø gyventojø grupiø kûno masæ, laiku atpaþinti ir prognozuoti kûno masës pokyèius. Tai galima uþtikrinti atliekant nenutrûkstamà kûno masës indekso pokyèiø stebësenà. Tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sàjungos ðalyse ðiuo klausimu vadovaujamasi tarptautiniais ásipareigojimais ir tarptautiniø dokumentø nuostatomis. Svarbesnieji ið jø yra Europos Bendrijos Komisijos dokumentai – baltosios knygos „Dël Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms problemoms spræsti“ [8] ir „Kartu sveikatos labui, 2008-2013 m. Europos Sàjungos strateginis poþiûris“ [9].

Lietuvos Valstybinëje maisto ir mitybos strategijoje numatyta, kad bûtina maþinti lëtiniø neinfekciniø ligø ir jø rizikos veiksniø (taip pat ir nutukimo) paplitimà, tirti ir vertinti gyventojø antsvorio, nutukimo rodiklius bei jø kitimà [10]. Paskutinis suaugusiø Lietuvos gyventojø kûno masës tyrimas ir kûno masës indekso vertinimas atliktas 2002 metais. Taigi, kûno masës pokyèiø tenden-cijø vertinimui bûtinas analogiðkas tyrimas.

Darbo tikslas – iðtirti suaugusiø Lietuvos gyventojø kûno masæ ir ávertinti pokyèiø tendencijas 1997-2007 metais.

TYRIMO OBJEKTAS IR METODIKA2007 m. Respublikinis mitybos centras (nuo 2008

m. spalio 1 d. – Valstybinis aplinkos sveikatos centras), vykdydamas Lietuvos suaugusiø gyventojø faktinës mitybos ir gyvensenos tyrimà, apskaièiavo kuriam atsi-tiktinæ 3000 Lietuvos 19-65 m. amþiaus gyventojø imtá, reprezentuojanèià visoms Lietuvos apskritims, propor-cingai gyventojø skaièiui kiekvienoje apskrityje sudarë Gyventojø registro tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijos. Atsako daþnis – 64,5 proc. (iðtirta 1936 respondentø: 1087 moterø ir 849 vyrø kûno masë ir apskaièiuotas kûno masës indeksas). Visi respon-dentai buvo matuojami ir sveriami. Svërimui naudotos buitinës elektroninës svarstyklës, þmonës buvo sveriami be batø ir virðutiniø drabuþiø, o jø ûgis matuojamas metriniais matuokliais. Tyrimà vykdë Respublikiniame mitybos centre specialiai apmokyti apskrièiø visuo-menës sveikatos centrø specialistai. Buvo nustatomas kiekvieno respondento kûno masës indeksas (KMI), kuris apskaièiuojamas kûno masæ kilogramais (kg) padalinus ið ûgio metrais kvadratu (m2). Jis buvo vertinamas pagal PSO ekspertø rekomendacijas, apibûdinanèias nepa-kankamà, normalià kûno masæ, antsvorá ir nutukimà (1 lentelë) [11]. Tarpusavyje buvo lyginami 1997, 2002 ir 2007 m. analogiðkø tyrimø duomenys.

Statistinë duomenø analizë atlikta naudojant statisti-næ programà SPSS 11.0. Kategoriniø duomenø analizei naudotas χ2 metodas. Duomenys apdoroti skaièiuojant absoliuèiuosius dydþius, procentines iðraiðkas, 95% pasi-

1 lentelë. Kûno masës vertinimas pagal KMI.

1 pav. Vyrø kûno masës pasiskirstymas pagal 1997, 2002 ir 2007 m. tyrimø duomenis.



kliautinius intervalus. Statistinio reikðmingumo kriterijus α buvo pasirinktas 0,05. Rezultatai buvo vertinami kaip statistiðkai reikðmingi, kai p < 0,05.

REZULTATAI IR JØ APTARIMASVertinant vyrø KMI (1 pav.) paaiðkëjo, kad 2007 m.,

palyginti su 2002 ir 1997 m. tyrimø duomenimis, kûno masës pakitimai buvo nepalankûs tirtø asmenø sveikatai: sumaþëjo normalios kûno masës asmenø ir akivaizdþiai padaugëjo antsvorá turinèiø asmenø, esant tik neþymiam nutukusiø asmenø sumaþëjimui. Árodyta, kad antsvorá turintiem asmenims didëja rizika sirgti lëtinëmis nein-fekcinëmis ligomis [11].

Vertinant moterø kûno masës pokyèius (2 pav.) nu-statyta, kad 2007 m., palyginti su 2002 m. ir 1997 m.,

stebimos neþymios antsvorio ir nutukimo maþëjimo ten-dencijos, kasmet didëjant normalià kûno masæ turinèiø moterø skaièiui.

Analizuojat nutukimo paplitimà tarp ávairaus amþiaus grupiø respondentø vyrø (3-5 pav.) paaiðkëjo, kad 2007 m. daugiausia nutukusiø buvo 50-64 m. amþiaus vyrø – 19,2% (p<0,001), esant ryðkiai didëjimo tendencijai per paskutiná deðimtmetá. Tuo tarpu nutukusiø jaunø vyrø – 19-34 m. amþiaus grupëje 2007 m. sumaþëjo daugiau negu du kartus, palyginus su 2002 m. Per pastaràjá de-ðimtmetá visose vyrø amþiaus grupëse, ypaè daugiau kaip 35 m. amþiaus, pastebimai sumaþëjo normalaus svorio asmenø ir padidëjo turinèiø antsvorá . Nustatyta, kad, didëjant amþiui, nutukusiø vyrø daugëja (p<0,001).

Analizuojant nutukimo paplitimà tarp ávairaus

2 pav. Moterø kûno masës pasiskirstymas pagal 1997, 2002 ir 2007 m. tyrimø duomenis.

3 pav. 19-34 metø vyrø kûno masës pasiskirstymas pagal 1997, 2002 ir 2007 m. tyrimø duomenis.



6 pav. 19-34 metø moterø kûno masës pasiskirstymas pagal 1997, 2002 ir 2007 m. tyrimø duomenis.




amþiaus grupiø respondenèiø moterø (6-8 pav.) nu-statyta, kad 2007 m. daugiausia nutukusiø buvo 50-64 m. moterø – 26,8%. Lyginant 2007 m. ir 2002 m. tyrimo duomenis paaiðkëjo, kad ðios amþiaus grupës nutukusiø moterø padaugëjo 5,8%. Tuo tarpu 19-34 m. amþiaus moterø grupëje nutukusiø respondenèiø smarkiai sumaþëjo – nuo 6,5% 2002 m. iki 2,1% 2007 m. ir ðiek tiek padaugëjo turinèiø antsvorá. Normalø kûno svorá turinèiø ðios amþiaus grupës respondenèiø moterø procentas per paskutiná deðimtmetá iðliko praktiðkai nepakitæs, taèiau didëjant amþiui, normalø kûno svorá turinèiø moterø maþëja.

2007 m. tyrimø duomenimis stebima tendencija, kad kaime yra ðiek tiek daugiau ir nutukusiø vyrø negu mieste (9 pav.), ir nutukusiø moterø (10 pav.), nors

skirtumas nëra statistiðkai patikimas. Paþymëtina, kad palyginti su 2002 metais nutukusiøjø procentas yra maþesnis. 2002 m. tyrimø duomenimis, nutukusiø vyrø kaime buvo 15,0%, mieste – 13,9%, o nutukusiø moterø kaime buvo 28,2%, mieste – 21,3% [6]. Taigi, kaimo gyventojai labiau rizikuoja sirgti lëtinëmis ne-infekcinëmis ligomis.

Palyginus Lietuvos gyventojø 2007 m. antsvorio lygá su Europos Sàjungos ðaliø gyventojø antsvorio lygiu [12] matome, kad praktiðkai visose ðalyse, iðskyrus tris, antsvorá turinèiø vyrø procentas maþesnis uþ Lietuvos duomenis, moterø – beveik atitinka Europos Sàjungos ðaliø rodiklius.

Tuo tarpu 2007 m. nutukusiø respondentø vyrø ir moterø Lietuvoje buvo maþiau, negu daugelyje Europos Sàjungos ðaliø.

Apibendrinti vyrø ir moterø KMI rodikliai rodo, kad 2007 m. Lietuvoje vis dar buvo gana daug nutukusiø þmoniø – 11,3% vyrø ir 15,2% moterø, todël lëtiniø ne-infekciniø ligø plitimo rizika ir toliau iðlieka didelë.

IÐVADOS1. Lietuvoje per pastaràjá deðimtmetá stebima nu-

tukimo maþëjimo tendencija, taèiau dar yra gana daug nutukusiø þmoniø – 11,3% vyrø ir 15,2% moterø.

2. 2007 m., palyginti su 2002 ir 1997 m. tyrimø duomenimis, sumaþëjo normalios kûno masës vyrø ir akivaizdþiai padaugëjo antsvorá turinèiø vyrø, esant tik neþymiam nutukusiø asmenø sumaþëjimui.

3. 2007 m., palyginti su 2002 m. ir 1997 m., stebimos neþymios moterø antsvorio ir nutukimo ma-þëjimo tendencijos, kasmet didëjant normalià kûno masæ turinèiø moterø skaièiui.

4. Per pastaràjá deðimtmetá visose vyrø amþiaus grupëse, ypaè daugiau kaip 35 m. amþiaus, pastebimai sumaþëjo normalaus svorio asmenø ir padidëjo turinèiø antsvorá, didëjant amþiui, nutukusiø vyrø daugëja.

5. Lyginant 2007 m. ir 2002 m. 50-64 m. moterø tyrimo duomenis paaiðkëjo, kad ðios amþiaus grupës nutukusiø moterø padaugëjo 5,8%, tuo tarpu 19-34 m. amþiaus moterø grupëje nutukusiøjø smarkiai su-maþëjo – nuo 6,5% 2002 m. iki 2,1% 2007 m. ir ðiek tiek padaugëjo turinèiø antsvorá.

6. 2007 m. tyrimø duomenimis, kaime daugiau negu mieste nutukusiø vyrø ir moterø, nors, palyginti su 2002 metais, nutukusiøjø procentas maþesnis.

7. 2007 m. nutukusiø respondentø vyrø ir moterø Lietuvoje maþiau, negu daugelyje Europos Sàjungos ðaliø.


9 pav. Vyrø kûno masës pasiskirstymas 2007 m. pagal gyve-namàjà vietà.

10 pav. Moterø kûno masës pasiskirstymas 2007 m. pagal gyvenamàjà vietà.



Literatûra1. Gardner G., Halweil B. Underfed and overfed: the global

epidemic of malnutrition. Washington, DC: Worldwatch Institute, 2000.

2. Brimas G. Chirurginis nutukimo gydymas. Mokslinë mono-grafija. ISBN 9955-497-84-X. Vilnius: Ciklonas, 2005; 352.

3. Brimas G., Gavelienë E., Lipnickas V., Valiukënas V., Bri-mienë V., Strupas K. Nutukimo gydymas. Medicinos teorija ir praktika, 2007; 2(13):120-131.

4. Kadziauskienë K., Bartkevièiûtë R., Olechnoviè M., Visec-kienë V., Abaravièius A., Stukas R., Robertson A. Suaugusiø Lietuvos þmoniø gyvensenos ir faktiðkos mitybos tyrimas 1997-1998. Vilnius: Solidarity, 1999; 92.

5. Pomerleau J., Pudule I., Grinberga D., Kadziauskienë K., Abaravièius A., Bartkevièiûtë R., Vaasak S., Robertson A., McKee M.: Patterns of body weight in the Baltic Respublics. Public Health Nu-trition 2000; 3(1): 3-10.

6. Barzda A., Brimas G., Bartkevièiûtë R., Abaravièius A., Olechnoviè M. Suaugusiøjø Lietuvos gyventojø kûno masë: vertinimas ir pokyèiø tendencijos. Medicinos teorija ir praktika, 2004; 3(39): 309-313.

7. Europos kovos su nutukimu chartija. Patvirtinta PSO regioni-nio biuro Stambule (Turkija) vykusioje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono konferencijoje „Mityba ir fizinis aktyvumas sveikatai“, 2006 m. lapkrièio 16 d.

8. Europos Bendrijø Komisija. Baltoji knyga. Dël Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spræsti. Briuselis, 30.5.2007 KOM (2007) 279 galutinis.

9. Europos Bendrijø Komisija. Baltoji knyga. Kartu sveikatos labui, 2008 – 2013 m. ES strateginis poþiûris. Briuselis, 23.10.2007 KOM (2007) 630 galutinis.

10. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2003 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 1325 “Dël Valstybinës maisto ir mitybos strategijos ir jos ágyvendinimo priemoniø 2003-2010 metø plano patvirtinimo”. Valstybës þinios, 2003;101:4556.

11. World Health Organisation. Diet, Nutrition and Prevention of Chronic Diseases. Report of a Joint WHO/FAO Expert Consultation: WHO Technical report Series 916. Geneva, 2003.

12. Europos Bendrijø Komisija. Þalioji knyga. Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimas: antsvorio, nutukimo ir chroniðkø ligø prevencija Europos Sàjungoje. Briuselis, 08.12.2005 KOM (2005) 637 galutinis.

LITHUANIAN RESIDENTS BODY MASS INDEX CHANGES WITHIN 1997-2007

Albertas Barzda, Roma Bartkevièiûtë, Rimantas Stukas, Rima Ðatkutë, Jonas Algis Abaravièius

SummaryKey words: body mass index, overweight, obesity.Investigation of the 3000 inhabitants of Lithuania in age 19-65

as the sample population for actual nutrition study was consisted by the Registry Service of the Ministry of Internal Affairs of Republic of Lithuania. The sample represented all districts of Lithuania accord-ing the proportion of total population. . The response rate was 64.5 percent. There were examined 1936 respondents (1087 females and 849 males): body mass index (BMI) was calculated, the BMI trend in 1997-2007 was estimated. It turns out that in Lithuania during the last decade, the downward trend observed in obesity, but there are still quite a lot of obese people - 11.3% males and 15.2% females. 2007 results comparing with 2002 and 1997 studies, shows the decrease of normal body weight for males, and apparently increase of the number of overweight males, although the overall number of obese people in Lithuania slightly decreased. Slight females overweight and obesity declining trends as well as the annual increase number of females with normal body weight were observed.

Over the last decade in all male age groups, particularly over 35 years age, significantly decreased number of individuals with normal body weight, while overweight has increased, the number of obese men is growing with increasing age,. Comparing the 2007 and 2002 results, the study data showed that number of obese individuals in-creased by 5.8% among 50-64 years women, while number of obese among the 19-34 years old females declined significantly - from 6.5% in 2002 to 2.1% in 2007. It is noticeable, that comparing 2007 and 2002 results slightly increased overweight in this female’s age group is stated. 2007, study shows, that villages residents are obese more often than cities residents, when compared with 2002 study, the total percentage of obese individuals is less. 2007 study results shows, that number of obese males and females in Lithuania is less than in most European Union countries.


Gauta 2009-04-17



Raktaþodþiai: darbas kompiuteriu, sveikata, darbo vieta, ergonomika.

SantraukaKompiuterio poveikis sveikatai siejamas su regë-jimo sutrikimais, kaulø ir raumenø paþeidimais, padidëjusiu nervingumu, kaklo ir ypaè stuburo paþeidimais. Straipsnyje nagrinëjama, kaip dar-bo vietos árengimas veikia dirbanèio þmogaus sveikatà, kuo daþniausiai skundþiamasi dirbant kompiuteriu.

ÁVADAS Kompiuteriai plinta visose gyvenimo srityse – dir-

bant, mokantis ir net poilsiaujant. Daugëja þmoniø, besinaudojanèiø kompiuteriais, ilgëja darbo kompiuteriu trukmë. Daugiau laiko praleidþiant prie kompiuteriø, gausëja ir ávairiø negalavimø, silpsta rega, maþëja fizinis aktyvumas. Sveikatos sutrikimø atsiranda ne tik dël prie kompiuterio praleidþiamo laiko, bet ir dël netinkamai árengtos darbo vietos. Svarbu tinkamai sutvarkyti darbo kompiuteriu vietà, nes tai gali padëti iðsaugoti sveikatà. Siekiant nustatyti, ar þmonës dirba tinkamai árengtoje darbo kompiuteriu vietoje ir koks su tuo susijusiø svei-katos sutrikimø paplitimas bei pobûdis, reikia specialiø tyrimø.

Darbo tikslas – ávertinti dirbanèiø kompiuteriu asme-nø higienines darbo sàlygas bei jø átakà sveikatai.

TYRIMO OBJEKTAS IR METODIKATyrimas buvo atliekamas didþiuosiuose Lietuvos

miestuose, jame dalyvavo 314 asmenys nuo 19 iki 66 metø. Anketinës apklausos bûdu respondentø buvo teiraujamasi, kaip árengta darbo kompiuteriu vieta, ar ji atitinka darbo vietos árengimo rekomendacijas ir kokie daþniausi trûkumai. Gauti duomenys buvo analizuojami vertinat lyèiø, amþiaus, ergonominiø aplinkos sàlygø ir sveikatos sutrikimø tarpusavio skirtumus.

Gautø duomenø statistinei analizei atlikti naudotasi SPSS 11.0 for Windows programa. Statistiniai ryðiai ap-skaièiuoti naudojant chi kvadrato (χ2) kriterijø. Duome-nys statistiðkai reikðmingi, kai p<0,05.

REZULTATAI IR JØ APTARIMASVienas tyrimo tikslø buvo ávertinti, ar þmonës tinka-

mai ir patogiai ásirengia darbo kompiuteriu vietà. Netin-kamas darbo vietos árengimas gali lemti kaulø ir raumenø sistemos sutrikimus. Norint ávertinti darbo vietos reikðmæ sveikatai, buvo ieðkoma sveikatos sutrikimø ir darbo aplinkos veiksniø tarpusavio ryðio. Nustatyta, kad 38,7 proc. moterø ir 20,7 proc. vyrø, dalyvavusiø tyrime, dirbdami jautë ávairaus pobûdþio skausmus (p<0,05).

Netinkama darbo padëtis gali sukelti kaklo, peèiø, nugaros, kojø ir pëdø, rankø ir rieðø skausmus. Kaulø ir raumenø skausmai yra vienas labiausiai paplitusiø sveikatos sutrikimø tarp dirbanèiøjø kompiuteriu (3, 5). Pagal Europos Sàjungoje atliktà biuro darbuotojø ap-klausà, daugiau nei pusë jø (55 proc.) skundþiasi kaulø ir raumenø sistemos problemomis. Ðvedijos mokslinin-kø tyrimø duomenimis, 2001 metais maþdaug apie 65 proc. darbuotojø darbo vietoje dirbo kompiuteriu (9). Skeleto-raumenø sistemos susirgimø atvejø nuo 1996 iki 2002 metø padidëjo 100 procentø. Norvegijos tyrimø duomenimis, kaklo skausmus patiria 34 proc. dirbanèiø kompiuteriu asmenø (6). Anketinës apklausos Lietuvoje duomenimis, kaklo ir peèiø srities skausmais skundësi 46,4 proc. moterø ir 35,6 proc. vyrø (p<0,05). Kaip matome ið 1 lentelëje pateikiamø duomenø, po kaklo bei peèiø srities skausmø eina stuburo juosmens srities skausmai.

Tyrimo metu buvo vertinama darbo aplinkos veiksniø átaka kaklo bei peèiø juostos skausmams. Gautais duome-nimis, didþiausià átakà tam darë nepatogus baldø iðdësty-mas (56,5 proc.) ir per maþa darbinë stalo erdvë (58,5%). Ðie rodikliai yra statistiðkai patikimi (p<0,05). Sunkiai

DARBO KOMPIUTERIU VIETOS ÁRENGIMAS IR POVEIKIS SVEIKATAIVIRGINIJA LIEPINYTË–MEDEIKË

Valstybinis aplinkos sveikatos centras

1 lentelë. Dirbanèiø kompiuteriu asmenø sveikatos sutriki-mø pobûdis.

Adresas susiraðinëti: Virginija Liepinytë-Medeikë, el. p.: [email protected]



pirðtais pasiekiami funkciniai klaviðai, nestabili klaviatû-ros padëtis dirbant, darbas pele ir klaviatûra, esanèiose skirtingame aukðtyje, taip pat gali bûti skausmø prieþas-tis. Kaklo raumenis varginti bei sukelti skausmà gali daþ-nas galvos sukiojimas nuo kompiuterio monitoriaus prie gulinèiø ant stalo dokumentø, taip pat gali pakenkti per didelës ástriþainës monitorius, jei á já þiûrima ið per arti.

Darbas kompiuteriu siejamas ir su ávairaus pobûdþio regëjimo sutrikimais. Átemptas regimasis darbas, regos nuovargis, darbas nepalankiomis sàlygomis, esant ne-pakankamam apðvietimui, netinkama darbo poza, ne-tinkamas atstumas nuo akiø iki regimojo objekto yra ðiø sutrikimø prieþastys. Subjektyvaus sveikatos ávertinimo duomenimis, regëjimo sutrikimais skundësi 36,6 proc. dalyvavusiøjø tyrime. Akiø skausmus ir nuovargá daþ-niau patyrë vyresnio amþiaus þmonës. Pusë vyresniø nei 50 metø respondentø skundësi ávairiais regëjimo sutrikimais: nuovargiu, akiø skausmu, paraudimu, pa-blogëjusia rega, mirgëjimu akyse ir kita. Vertinant sub-jektyviø regos nuovargio simptomø daþná tarp moterø ir vyrø, tyrimø duomenimis, moterys statistiðkai patikimai daþniau skundësi akiø skausmu nei vyrai (atitinkamai 43,6 proc. ir 27,8 proc.).

Tyrimas parodë, kad regëjimo sutrikimais daþniau skundësi darbuotojai, darbo vietoje veikiami atspindþiø ekrane, netinkamo patalpos apðvietimo, sunkiau per-skaitomø þenklø ekrane. Dirbantys virðvalandþius, darbo metu nedarantys pertraukëliø asmenys ávairaus pobûdþio regëjimo sutrikimus juto daþniau. Átakos regëjimui turëjo ir netinkama ekrano padëtis. Jei monitorius buvo arèiau nei rekomenduojamu 50–60 cm atstumu, regëjimo sutrikimus patyrë 54,4 proc., jei per toli – 42,1 proc. tyrimo dalyviø (p<0,05).

Darbo ergonomikai labai svarbu, kokia poza sëdi prie kompiuterio ir ar patogi darbo vieta (1). Nugaros skausmus daþnai sukelia nepatogi këdë. Jei jos aukðtis nereguliuojamas, kiek maþiau nei pusë (45,9 proc.) dalyvavusiø tyrime asmenø skundësi virðutinës nugaros dalies skausmais. Statistiðkai patikimi analizës rezultatai parodë, kad sukelti juosmens skausmus gali nepatogi këdë bei nereguliuojamas aukðtis. Dël nepatogios, ne-tinkamo aukðèio këdës juosmens skausmus juto 42,8 proc. respondentø (p<0,05). Juosmens bei apatinës kûno dalies skausmai buvo daþnesni tarp asmenø, stokojanèiø vietos kojoms po stalu (42,3 proc.), arba tø, kuriø kojos netvirtai rëmësi á grindis (47,1 proc.).

Dirbant kompiuteriu, rieðai yra paþeidþiama kûno dalis; daþnas dirbanèiø kompiuteriu sveikatos sutriki-mas – karpalinio rieðo tunelio sindromas, kurá sukelia kartotinis rankø bei pirðtø judëjimas spausdinant ir esant

netinkamai rieðø padëèiai. Vertinant darbo aplinkos veiksniø poveiká, statistiðkai patikimas rieðo skausmø kil-mës veiksnys buvo netiesus rieðas bei specialaus pakloto po klaviatûra nenaudojimas arba nebuvimas (p<0,05). Dël netiesaus rieðo skausmus juto 18,2 proc., dël to, kad nesinaudojo paklotu – 13,7 proc. tyrimo dalyviø.

JAV sveikatos instituto (NIOSH) tyrimø duomenimis, viena ið streso darbe prieþasèiø yra neergonomiðka darbo aplinka. Triukðmas, þmoniø spûstis ir asmeninës erdvës trûkumas, prastas apðvietimas ir vëdinimas, netinkamos sanitarinës sàlygos gali bûti streso prieþastys (8). Tyrimo duomenimis, dël triukðmingos darbo aplinkos 58,9 proc. asmenø, ið jø 63,3 proc. vyrø ir 56,7 proc. moterø, patiria stresà. Veikdamas ilgà laikà triukðmas sutrikdo daugelio organø darbà. Labiausiai paþeidþiama nervø sistema – kyla nuovargis, silpnumas, irzlumas, nemiga, padidëja nervinis jaudrumas, gali atsirasti kitø nervø ir psichikos sutrikimø (2). Darbo kompiuteriu vietoje triukðmas neturëtø virðyti 55–70 dBA. Net 59,6 proc. respondentø streso prieþastis galëjo bûti virðvalandþiai. Tyrimo duomenimis, moterys daþniau nei vyrai patiria stresà, jei tenka dirbti virðvalandþius (p<0,05). Medi-cininiø tyrimø duomenys byloja, kad daugiau nei 90 procentø ligø yra susijæ su stresu, todël svarbu vengti stresà sukelianèiø veiksniø darbo vietoje (5). Manoma, kad kompiuteris keièia patalpos oro temperatûrà bei santykiná oro drëgnumà. Dël per sauso patalpos oro oda dþiûsta bei trûkinëja. 21,0 proc. tyrimo dalyviø skundësi veido ir kaklo odos perðtëjimu dël per sauso patalpos oro, 31,3 proc. – dël nenuvalyto, dulkëto kompiuterio ekrano. Tai siejama su pakitusia patalpos jonizacija – áelektrintos dalelës skverbiasi á odà, ypaè á akiø, nosies ar burnos gleivinæ. Darbo vietoje svarbu ne tik palaikyti ðvarà, bet ir uþtikrinti optimalià temperatûrà bei pakankamà patalpos vëdinimà. Dël netinkamos oro temperatûros veido perðtëjimu beveik dvigubai daþniau skundësi moterys nei vyrai (atitinkamai 34,8 proc. ir 17,4 proc.; p<0,05).

IÐVADOS1. Gautø rezultatø apibendrinimas rodo, kad

regëjimo sutrikimais skundësi 27,8 proc. apklaustø vyrø bei 43,6 proc. moterø , kaklo ir peèiø skausmais – 46,4 proc. moterø ir 35,6 proc. vyrø. Juosmens skausmus daþniau juto moterys (32,4 proc.) nei vyrai (28,1 proc.), kiek labiau vyrams (48,1 proc.) nei moterims (44,7 proc.) darbas kompiuteriu sukelë stresà. Veido ir kaklo negalavimais skundësi 21,2 proc. moterø bei 10,4 proc. vyrø, tuo tarpu rieðo skausmus juto 11,1 proc. vyrø ir 11,2 proc. moterø.



2. Pagrindiniai aplinkos veiksniai, lemiantys dir-banèiøjø kompiuteriu regos sutrikimus, buvo netinkamas apðvietimas, sunkiai perskaitomi þenklai ekrane, ekrano atspindþiai.

3. Daþniausiai kaklo ir peèiø srities skausmus ir vyrams, ir moterims sukëlë nepatogiai iðdëstyti baldai. Juosmens skausmai daþniausiai buvo juntami dël ne-tinkamo këdës aukðèio. Rieðo skausmus vyrams daþ-niausiai sukëlë nestabili klaviatûros padëtis ir nutolusi nuo klaviatûros pelë.

4. Stresà vyrai daþniau patyrë dël triukðmingos darbo patalpos aplinkos, o moterys – dël darbo virðva-landþiais.

5. Veido bei kaklo odos perðtëjimà vyrai ir moterys daþniausiai patyrë dël neðvaraus, dulkëto kompiuterio ekrano.

6. Apklausoje dalyvavæ asmenys, dirbdami kom-piuteriu, nenaudojo profilaktikos priemoniø, galinèiø sumaþinti nuovargá bei potencialià ávairiø sveikatos sutrikimø galimybæ.

Literatûra1. Kliuèinskas A. Ergonomika. KTU, Kaunas, 2000; 89– 94.2. Pajarskienë B. Stresas darbe ir sveikata. Higienos institutas,

Vilnius, 1995; 6. 3. Nordeman R. Skausmas nugaroje: prieþastys, gydymas,

iðvengimas. Narbutas, Ðiauliai, 1993; 93–97.4. Meðka V., Juozulynas A. Streso malðinimas. Pradai, Vilnius,

1996; 142–143. 5. Баловсяк Н., Компьютер и здоровье. Питер, 2008.6. Wigaeus Tornqvist E., Karlkvist L., Hagberg M., Hagman

M., Hansson Risberg E., Isaksson A., Tomingas A. Musculoskeletal disorders and working conditions among male and female computer users. Prieiga per internetà: http://www.ergonom.no/downloads/205-208-Tornqvist.pdf

7. Wahlström J. Physical load, psychosocial and individual factors in visual display unit work. Nr 2003:10, The Sahlgrenska Aca-demy at Göteborg University, Department of Occupational Medicine. Prieiga per internetà: http://ebib.sub.su.se/ah/2003/ah2003_10.pdf

8. National Institute for Occupational Safety and Health (NIOSH). Prieiga per internetà: http://www.cdc.gov/NIOSH/stresswk.html

WORKING WITH COMPUTER WORKSTATION AND ITS IMPACT ON HEALTH

Virginija Liepinytë-MedeikëSummaryKey words: Working with a computer, health, work place ergo-

nomics.Work purpose: to sum up sanitary work conditions and its influ-

ence on workers with computer health.Research material and methods: Data was collected using ques-

tionnaire method examining 314 respondents from the ages of 19 to 66 in the bigest towns of Lithuania.

Results: Computer was used for information search, text creation and editing more often in the work. After suming up health com-plaints, it emerged that workers with computer feel pain in neck’s and shoulder’s region. Sight disorders were in the second place. Waist pains occupied the third place. Under the stress were just a little bit less then a half of researched participants.

Sight disorders were mostly originated from inadequate light-ing, extraneous flashes and reflections in the screen, unreadable screen ampersands. The reason of bones and muscles pains was unconfortably set and unfitted for the work with computer furniture or inadequate hardware. The involvement relation of face and neck skin with dusty screen or dry weather of accommodations was fixed. The reason of stress usually was noisy and impedimental environment and overtimes.

More than a half (64,3%) participants of the research think, that their work speed is intensive but just a half employees make short breaks. Exercises during short brakes are performed rarely. Just more respondents knew about correct body position in the middle of the work. The majority of researched person interested in these questions and searched the information in Internet on their own.

In conclussion, for the health prophylaxis the proper work condi-tions, special furniture, short breaks should be organized for workers with computer. Workers should be teached to relaxation exercises and the health should be screened at the doctor and eye doctor once a year.


Gauta 2009-04-20



Raktaþodþiai: ðirdies-kraujagysliø sistemos reguliacija, nugaros smegenø paþeidimai.

SantraukaPaþeidus nugaros smegenis, dalis simpatinës ner-vø sistemos tampa atskirta nuo smegenø kamieno kontrolës. Dël to asmenims po nugaros smegenø paþeidimo (NSP) sutrinka ðirdies-kraujagysliø si-stemos (ÐKS) reguliacijos mechanizmai. Tyrimo tikslas – nustatyti turinèiø lëtiná nugaros smegenø paþeidimà (LNSP) asmenø hemodinamikos funk-cijos ypatumus ortoklinostatinio poveikio metu. Tyrimo metodai: pasyvaus ortoklinostatinio testo metu (vertikalizacijos stalas „Veronese“), auto-matiniu kraujo spaudimo aparatu „Omron“ MX2 Basic kas 2 min. matuojamas arterinis kraujo spaudimas bei pulso matuokliu „Polar S810“ iðtisai registruojami ÐKS funkcijos duomenys - ðirdies susitraukimø (R-R intervalø) duomenys ir ÐKS reflektorinës reguliacijos rodikliai - þemo ir aukðto spektrinio R-R daþnio bei jø santykio rodikliai. Tyrimo rezultatai parodë, kad LNSP asmenø tolerancija ortoklinostatiniam poveikiui gera. Visø asmenø, turinèiø LNSP, ÐKS simpatinës ir parasimpatinës reguliacijos aktyvumas ortosta-tinëje padëtyje yra þemas, lyginant su kontroline grupe. Klinostazës metu simpatinë ir parasimpa-tinë reguliacija LNSP asmenims padidëja, ypaè tetraplegikø grupëje.

ÁVADASNugaros smegenø paþeidimø (NSP) átakoje, pri-

klausomai nuo paþeidimo lygio ir apimties, daugiau ar maþiau sutrikdomi ðirdies-kraujagysliø sistemos (ÐKS) re-guliacijos mechanizmai. Jiems pilnai neatsistaèius ûmaus gydymo laikotarpiu, jie iðlieka visam gyvenimui. Dël to asmenims su lëtiniais nugaros smegenø paþeidimais (LNSP) gali iðlikti ortostatinës hipotenzijos ir jos neto-

lerancijos pavojus bei kiti staigius, pavojingus gyvybei, sveikatos sutrikimus sàlygojantys faktoriai. Taèiau dëka organizmo adaptaciniø mechanizmø asmenims su LNSP ávairûs ÐKS reguliacijos mechanizmai gali kisti, susidaro kompensacinës galimybës prisitaikyti prie pakitusiø ap-linkos sàlygø ir daugiau ar maþiau pilnavertiðkai jose funkcionuoti (1). Ðioms kompensacinëms funkcijoms ávertinti ir ankstesniuose, ir pastarøjø metø moksliniuose tyrimuose skiriamas didelis dëmesys.

„Ortostatinis stresas“ – ortostazë (kûno padëties pakeitimas ið gulimos á vertikalià) buvo ir yra plaèiai naudojamas, siekiant nustatyti asmenø su NSP ðirdies-kraujagysliø sistemos adaptacijos galimybes, hemodina-mikos tiesioginiø rodikliø bei reguliacijos mechanizmø pokyèius esant NSP. Literatûroje pateikiami gana prie-ðtaringi rezultatai vertinant asmenø su NSP ortostatinæ hipotenzijà ir tolerancijà (simptomus rodanèius smegenø kraujotakos nepakankamumà). Vienuose tyrimuose nu-statyta sumaþëjæs ar visiðkas tokiø asmenø negebëjimas toleruoti ortostazæ dël hipotenzijos, atsiradusios suma-þëjus kojø ir vidaus organø kraujagysliø vazokonstrik-cijos galimybëms (2,3). Kituose teigiama, jog nepaisant hipotenzijos reiðkiniø ortostatinës netolerancijos atvejai, esant aukðtam NSP, pasitaiko netgi reèiau nei ágaliesiems dël padidëjusios smegenø kraujagysliø vazokonstrikcijos galimybiø, sàlygojanèiø pakankamà smegenø aprûpini-mà deguonimi ortostazës metu (4-7). Dar kituose – nepa-tvirtinamas pakankamos smegenø kraujotakos faktorius, taèiau fiksuojama gera ortostatinë tolerancija, neþiûrint á hipotenzijos lygmená (8). Tai rodo, kad ortostatinës tolerancijos mechanizmai asmenims su NSP iki ðiol nëra pakankamai iðaiðkinti ir reikalauja tolimesniø tyrimø. Ðie pirminiai tyrimai, juos patvirtinus iðsamesniais tyrimais su didesniu neágaliøjø kontingentu, ateityje galëtø bûti panaudoti diagnostinëje neágaliøjø sporto medicinos praktikoje kaip testavimo metodas.

Tyrimo tikslas - nustatyti lëtiná nugaros smegenø paþeidimà turinèiø asmenø tolerancijà ir simpatinës

Adresas susiraðinëti: Auðrinë Packevièiûtë, el. p.: [email protected]

HEMODINAMINIAI REGULIACIJOS YPATUMAI ASMENØ, TURINÈIØ NUGAROS SMEGENØ PAÞEIDIMUS

AUÐRINË PACKEVIÈIÛTË¹, RÛTA ADOMAITIENË¹, LAIMUTË SAMSONIENË², ALGIRDAS JUOZULYNAS³, DMITRIJUS STYRA

¹ Lietuvos kûno kultûros akademija, ² Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centras, ³ Vilniaus universiteto Eksperimentinës ir klinikinës medicinos institutas,

Vilniaus Gedimino technikos universitetas



reguliacijos aktyvumà ortoklinostatiniam poveikiui.

TYRIMO KONTINGENTAS IR METODAI Tyrime dalyvavo 7 ágalûs ir 8 nugaros smegenø pa-

þeidimà turintys savanoriai. Ágalûs asmenys buvo pri-skirti kontrolinei grupei. Jø amþius – 31 ± 3,7 m., ûgis – 180,6 ± 6,4 cm, svoris – 79,9 ± 7,34 kg. Asmenys su nugaros smegenø paþeidimu, remiantis Tarptautinës Stok Mandevilio federacijos (ISMWSF) klasifikacija (ISMWSF. International Stoke Mandeville Wheelchair Sports Fede-ration, 1993), buvo suskirstyti á dvi grupes:

• pirmai grupei buvo priskirti neágalieji, kurie pagal ISMWSF klasifikacijà priklausë nuo F-1 (IA) iki F-3 (IC) klasei. Ðioms klasëms priklauso asmenys, kuriø nugaros smegenys paþeisti ties C5- C8 segmentais. Ðioje grupëje buvo 4 tiriamieji;

• antrai grupei buvo priskirti neágalieji, kurie pagal ISMWSF klasifikacijà priklausë F-4 (II) arba F-5 (III) klasei. Ðioms klasëms priklauso asmenys, kuriø nugaros sme-genys paþeistos nuo krûtinës 1-ojo iki juosmens 1-ojo segmento (Th1 – L1). Ðioje grupëje buvo 4 tiriamieji.

Toliau pirmos grupës tiriamieji bus ávardijami kaip asmenys, turintys aukðtà nugaros smegenø paþeidimà – tetraplegikai, o antros grupës – kaip turintys þemà NSP – paraplegikai. Tiriamieji – aktyviai gyvenantys, bet ne-sportuojantys asmenys. Tyrimas buvo vykdomas Lietuvos kûno kultûros akademijos Reabilitacijos laboratorijoje. Tiriamieji buvo praðomi 12 val. iki testo nevartoti sti-muliuojanèiø medþiagø turinèiø gërimø, alkoholio bei spastiðkumà maþinanèiø vaistø, siekiant iðvengti bet kokio poveikio autonominei ir ðirdies-kraujagysliø siste-mai. Tyrime nedalyvavo asmenys, turintys mediciniðkai patvirtintø ÐKS funkcijos sutrikimø.

Tyrimo metodai:1. Sfigmomanometrinis arterinio kraujo spaudimo

matavimas.Arterinis kraujo spaudimas matuojamas viso ortok-

linostatinio testo metu kas 2 min., duomenis suraðant á registravimo protokolà. Tyrimui naudojamas automa-

tinis kraujo spaudimo matuoklis „Omron“ MX2 Basic (Olandija).

2. Ortoklinostatinis testas. Ortoklinostatiniam tyrimui naudojamas ortostatinis

testas (head-up tilt table test [Rating Form for Physical and Biological Constructs (Pathologies and Impairments) and their Implications for Diagnosis, Health, Function, and QOL. „Tilt-Table Testing“ for the Evaluation of Cardiovascular Autonomic Function after Spinal Cord Injury (SCI)]. Ðis testas naudojamas siekiant ávertinti ðir-dies-kraujagysliø sistemos funkcijà. Testas apima pasyvø padëties keitimà ið horizontalios á vertikalià. Tyrimas at-liekamas naudojant ortostatiná stalà „Veronese“ (Italija). Tiriamasis paguldomas ant stalo, kojos remiasi á atramà, ties keliais, klubais ir krûtine pritvirtinama specialiais dirþais, kad tiriamasis jaustøsi saugiai pakeitus padëtá. Tyrimo metu praðoma nekalbëti, nesiblaðkyti, nedaryti jokiø judesiø. Testo metu pulso matuokliu „Polar S810“ (Suomija) iðtisai fiksuojami hemodinaminiai rodikliai: ðirdies susitraukimø (R-R intervalø) rodikliai; ÐKS reflek-torinës reguliacijos rodikliai: þemo ir aukðto spektrinio R-R daþnio bei jø santykio rodikliai.

Tyrimo eiga: fiksuojami baziniai hemodinaminiai rodikliai gulimoje padëtyje – 10 min.; atliekamas ortos-tatinis mëginys – stalas kartu su tiriamuoju pakeliamas iki 70 laipsniø (Harms et al., 1999) kampo (këlimas trunka 6-8 sek.). Fiksuojami hemodinaminiai rodikliai ortostatinëje padëtyje – 10 min.; atliekamas perëjimas á 10 laipsniø klinostazæ (Harms et al., 1999). Fiksuojami hemodinaminiai rodikliai klinostatinëje padëtyje – 10 min. Duomenys apdoroti personaliniu kompiuteriu, naudojant Microsoft Excel ir Polar Precision Perfomance SW programas. Duomenø analizei naudoti matematiniai statistiniai metodai: aritmetinis vidurkis ir standartinis nuokrypis; grupiø dispersijø palyginimas Fiðerio F – tes-tu, pasirenkant reikðmingumo lygmená p < 0,05; grupiø duomenø palyginimas Stjudento t testu, pasirenkant reikðmingumo lygmená p < 0,05;

REZULTATAI IR JØ APTARIMASÁvertinti tiriamøjø ortoklinostatinæ tolerancijà – buvo

naudojamas ortostatinei hipotenzijai bûdingø simptomø (galvos svaigimas, mirgëjimas akyse, bloga savijauta) buvimo/nebuvimo ávertinimas, kraujo spaudimo ir ÐSD matavimas. Testo metu nei vienas tiriamasis nepatyrë ortostatinei hipotenzijai bûdingø simptomø.

Analizuojant 1 pav. pateikiamus kraujo spaudimo duomenis, matome, kad visø trijø grupiø kraujo spaudi-mo pokyèiai keièiant kûno padëtá ið gulimos á ortostatinæ ir vëliau á klinostatinæ statistiðkai patikimai nesiskiria.

1 lentelë. Tiriamøjø su skirtingo lygio nugaros smegenø pa-þeidimais skaièius, amþius, neágalumo trukmë ir antropomet-riniai duomenys (vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai).

Santrumpos: v – vyras, m – moteris.



Pirmos grupës (tetraplegikø) kraujo spaudimo sumaþë-jimas ortostazës 3-ià minutæ yra þymus, taèiau statistið-kai nepatikimas (p = 0,064). Pastebima, kad 2 grupës (paraplegikø) sistolinis kraujo spaudimas viso tyrimo metu buvo aukðtesnis nei pirmos ir kontrolinës grupiø. Ortoklinostatinio testo metu paraplegikø ir kontrolinës grupës kraujo spaudimo tendencija buvo maþëjanti, o tetraplegikø - viso tyrimo metu iðliko pastovi.

Analizuojant kaip kito tiriamøjø ÐSD pereinant ið

gulimos á ortostatinæ padëtá (2pav.), matome, kad pirmos grupës (tetrap-legikø) ðis pokytis ne toks ryðkus, kaip likusiø dviejø grupiø. Taèiau þiûrint, kaip pasikeitë ÐSD tarp pirmos ir tre-èios ortostazës minutës, pastebimas nemaþas padidëjimas: nuo 67 (SN ± 6,4) iki 76 (SN ± 2,4). Taèiau ðis po-kytis nëra statistiðkai patikimas (p = 0,075). Antros grupës (paraplegikø) ir kontrolinës grupës ðie pokyèiai taip pat nëra reikðmingi.

Keièiant kûno padëtá ið ortostazës á klinostazæ, visø trijø grupiø ÐSD su-maþëjo, taèiau nei vienos grupës ÐSD pasikeitimas nebuvo þenklus ir statis-tiðkai patikimas. Pirmos grupës poky-tis buvo nuo 76 (SN ± 2,4) iki 51 (SN ± 7,9). Antros grupës ÐSD vidurkis su-maþëjo nuo 80 (SN ± 3,5) iki 71 (SN ± 12). Kontrolinës grupës ÐSD sumaþë-jo nuo 70 (SN ± 4) iki 52 (SN ± 1,7).

Ðirdies-kraujagysliø sistemos sim-patinës reguliacijos (ÐKS) lygis buvo vertinamas pagal ðirdies ritmo þemo daþnio intervalø procentinës apimties rodiklá (LF) per matuojamà spektro laikotarpá.

Analizuojant LF duomenis 3 paveiksle matome, kad ramybës bû-senoje (gulint) visø trijø grupiø sim-patinë impulsacija yra panaði – apie 24 procentus nuo viso analizuojamo spektro laikotarpio.

Tyrimo rezultatai rodo, kad rea-guojant á ortostatiná (OS) poveiká, pirmàjà minutæ po padëties pa-keitimo, grupiø simpatinës regulia-cijos procentas pakito labai maþai – vienu dviem procentais. Ryðkiausi fiksuojami LF pokyèiai stebimi 2-5

1 pav. Kraujo spaudimas (vidurkiai [mmHg] ir tendencijos) trijose grupëse orto-klinostatinio poveikio metu.

2 pav. ÐSD vidurkiø (tv./min.) pokyèiai tarp trijø tiriamøjø grupiø gulimoje padë-tyje ir ortoklinostatinio poveikio metu.

ortostazës minutæ, kur kontrolinës grupës tiriamøjø LF buvo patikimai aukðtesnis nei 1-oje ir 2-oje grupëse.

Klinostatinës (K-S) padëties pirmoje minutëje LF rodiklis buvo þymiai maþesnis 1-oje tiriamøjø grupëje, lyginant su 2-os ir kontrolinës grupiø tiriamaisiais. Gu-limoje padëtyje ir kituose ortoklinostazës perioduose duomenys tarp tiriamøjø grupiø beveik nesiskyrë. Tai rodytø, kad visø turinèiø LNSP asmenø ÐKS simpatinës reguliacijos aktyvumas OS padëtyje yra þemesnis, o



asmenø su tetraplegija jis dar daugiau sumaþëja klino-statinës padëties pirmà minutæ.

Ið 4 paveiksle pateiktø duomenø akivaizdþiai matome, kad perëjus á ortostatinæ (OS) padëtá kontrolinëje grupëje ÐKS simpatinës reguliacijos aktyvumas 27% padidëja, o tetraplegikø grupëje pokyèiai visai prieðingi – 24% su-maþëja, lyginant su LF duomenimis gulimoje padëtyje.

LF procentiniai pokyèiai pereinant ið ortostatinës á klinostatinæ padëtá rodo labai sudëtingà simpatinës reguliacijos persitvarkymà 1-oje tiriamøjø grupëje kli-nostatinëje padëtyje – nuo -71% 1-à min. iki +76% 2-5 min., lyginant su ortostatine padëtimi. Tuo tarpu kitø tiriamøjø grupëse simpatinës reguliacijos aktyvumas tolygiai maþëjo perëjus ið OS á klinostatinæ padëtá. Tai sàlygojo, kad 1-oje klinostatinës padëties minutëje, lyginant su gulima padëtimi, 1-oje grupëje simpatinës reguliacijos aktyvumas buvo sumaþëjæs net 80%, o kontrolinëje grupëje 33% padidëjæs.

Ilgiau pabuvus klinostatinëje padëtyje, t.y. 2-5 minu-tæ, visose tiriamøjø grupëse LF nusistovëjo panaðiai, nuo 16 iki 25% sumaþëjo simpatinës reguliacijos aktyvumas. Tai rodytø, kad pereinant ið ortostatinës á klinostatinæ padëtá simpatinës reguliacijos aktyvumas maþëja visose tiriamøjø grupëse, taèiau asmenims su aukðtu LNSP ðis procesas vyksta netolygiai, skirtingai nei asmenims su þemu LNSP ir paþeidimo neturintiems asmenims.

Siekiant ávertinti tiriamøjø ortoklinostatinæ tolerancijà buvo atliekamas kraujo spaudimo ir ÐSD matavimas. Testo metu nei vienas tiriamasis nepatyrë ortostatinei

hipotenzijai bûdingø simptomø (galvos svaigimas, mirgëjimas akyse, alpimas). Ðie rezultatai suponuoja, kad ortostatinë netolerancija nëra bûdinga visiems NSP turintiems asmenims. Paprastai, normalus at-sakas á ortostatiná poveiká susideda ið pirmas 2-3 minutes progresyviai maþëjanèio kraujo spaudimo ir pro-gresyviai didëjanèio ÐSD. Po trumpo reakcijos periodo hemodinaminiai rodikliai pasiekia stabilø lygá ir daugiau nekinta. Atsistatymas vyksta greitai ir pasiekia panaðius rodiklius, buvusius 1 min. ar maþiau prieð pa-dëties pakeitimà (1).

Mûsø tyrimo pirmos grupës (tetraplegikø) kraujo spaudimas ortostazës 3-ià minutæ sumaþëjo, taèiau statistiðkai nepatikimai (p = 0,064), kas skiriasi nuo kitø literatû-

3 pav. ÐKS simpatinës reguliacijos rodiklio (LF) pokyèiai ortoklinostazës metu tri-jose tiriamøjø grupëse.* statistiðkai patikimas skirtumas tarp kontrolinës ir kitø dviejø tiriamøjø grupiø, p < 0,05; ** statistiðkai patikimas skirtumas tarp tetraplegikø ir kitø dviejø tiriamøjø gru-piø, p < 0,01.

4 pav. ÐKS simpatinës reguliacijos rodiklio (LF) procentiniai pokyèiai ortoklinostazës metu trijose tiriamøjø grupëse.* statistiðkai patikimas skirtumas tarp kontrolinës ir kitø dviejø tiriamøjø grupiø, p < 0,05; ** statistiðkai patikimas skirtumas tarp pirmos ir kitø dviejø tiriamøjø grupiø, p < 0,01.

ros ðaltiniuose randamø rezultatø. Uþsienio mokslininkø atliktame tyrime tetraplegikø sistolinis kraujo spaudimas ortostazës metu ryðkiai sumaþëjo (p < 0,05)(9). Apie SKS sumaþëjimà praneða ir nemaþai kitø uþsienio autoriø (1,3,10). Kas mûsø tyrimo atveju lëmë, kad sistolinis kraujo spaudimas nesumaþëjo – neaiðku. Galimos prie-þastys – per maþa tiriamøjø imtis, kur esant nors vieno tiriamojo iðsiskiriantiems rodikliams, duomenys galëjo bûti iðkreipti. Taip pat galimi ir kiti paaiðkinimai, kad didelæ reikðmæ ortostatinei tolerancijai pasireiðkti turi



smegenø autoreguliacijos ir endokrininiai mechaniz-mai, kurie iki ðiol nëra tinkamai ávertinti (8). Uþsienio autoriø atliktame tyrime NSP asmenims ortostazës metu SKS sumaþëjo, taèiau ortostatinë netolerancija nepasi-reiðkë dëka padidëjusios galvos smegenø kraujagysliø vazokonstrikcijos, kurià tikriausiai sukëlë sutrikæ en-dokrininiai mechanizmai ar trumpøjø simpatiniø laidø, iðeinanèiø ið kaklinës stuburo dalies ganglijø sukelta pakankama aferentacija. Todël vienareikðmiðkai nustatyti ortostatinës hipotenzijos ar jos tolerancijos prieþastis ðiuo metu nëra ámanoma. Ðis klausimas reikalauja pa-pildomø ir iðsamesniø tyrimø su didesne tiriamøjø grupe. Ðirdies susitraukimø daþnio pokyèiai ortoklinostatinio tyrimo metu pasiþymëjo aiðkiais skirtumais tarp grupiø. NSP tiriamøjø grupëse ÐSD kaita buvo netolygi – ortos-tazës metu ÐSD rodikliai paraplegikø grupëje pakito ne-þymiai, skirtingai nuo kontrolinës ir tetraplegikø grupës. Klinostazës metu visose trijose grupëse stebimas ÐSD sumaþëjimas, tik paraplegikø grupëje ðis pokytis vëlgi ne toks þymus, kaip tetraplegikø ir kontrolinëje. Visi ÐSD pokyèiø skirtumai buvo statistiðkai nepatikimi, todël ðiais pokyèiais negalime remtis kalbant apie ortoklinostatinës netolerancijos pasireiðkimà. Kituose tyrimuose aukðtà nugaros smegenø paþeidimà turintiems asmenims, kaip atsakas á ortostatiná poveiká, buvo bûdingas ortostatinës hipotenzijos pasireiðkimas (SKS maþëjimas, ÐSD didë-jimas) (1, 10, 11). Mûsø tyrimas tokiø rezultatø negavo ir ortostatinës netolerancijos tetraplegikø grupëje pa-tvirtinti negali.

IÐVADOS1. Lëtiná nugaros smegenø paþeidimà turinèiø asmenø

tolerancija ortoklinostatiniam poveikiui gera. Nei vienas tiriamasis nepatyrë ortostatinës hipotenzijos simptomø.

2. Visø asmenø, turinèiø LNSP, ÐKS simpatinës regu-liacijos aktyvumas ortostatinëje padëtyje yra þemas, o asmenø su tetraplegija jis ypatingai sumaþëja klinosta-tinës padëties pirmà minutæ.

3. Pereinant ið ortostatinës á klinostatinæ padëtá sim-patinës reguliacijos aktyvumas maþëja visose tiriamøjø grupëse, taèiau asmenims su aukðtu LNSP ðis procesas vyksta netolygiai, skirtingai nei asmenims su þemu LNSP ir paþeidimo neturintiems asmenims.

Literatûra1. Claydon, V.E., Krassioukov, A.V. Cardiovascular Control

during Orthostatic Stress in Subjects with Spinal Cord Injury. Santrauka. A Global Spinal Cord Injury Conference 25-28 June 2006: 45th ISCoS Annual Scientific Meeting & 32nd Annual Meeting of the American Spinal Injury Association (2nd joint meeting). Þiûrëta [2008 02 19]. Prieiga per internetà: < http://www.iscos.org.uk/boston/abstracts.html>

2. Stjernberg, L., Blumberg, H., Wallin, G. Sympathetic activity

in man after spinal cord injury outflow to muscle below the lesion. Journal Brain, 1986; 109 (4): 695-715.

3. Houtman, S., Oeseburg, B., Hughson, R.L., Hopman, M.T. Sympathetic nervous system activity and cardiovascular homeostasis during head-up tilt in patients with spinal cord injuries. Journal Clinical Autonomic Research, 2000; 10 (4): 207-212.

4. Mathias, C.J., Frankel H.L. Autonomic disturbances in spinal cord lesions. In: Mathias CJ, Bannister R (eds). Autonomic Failure: A Textbook of Clinical Disorders of the Autonomic Nervous System, 4th edn. Oxford University Press: Oxford, 2002; 494–513.

5. Cariga P, Ahmed S, Mathias CJ, Gardner BP. The prevalence and association of neck (coat hanger) pain and orthostatic (postural) hy-potension in human spinal cord injury. Spinal Cord, 2002; 40: 77–82.

6. Wecht, J.M., de Meersman, R.E., Weir, J.P., Spungen, A.M., Bauman, W.A. Cardiac autonomic responses to progressive head-up tilt in individuals with paraplegia. Clin Auton Res; 2004a;13: 433–438.

7. Wecht, J.M., Radulovic, M., Lessey, J., Spungen, A.M., Bau-man, W.A. Common carotid and common femoral arterial dynamics during head-up tilt in persons with spinal cord injury. J Rehab Res Dev, 2004; 41: 89–94.

8. Houtman, S., Serrador, J.M., Colier, N.J., Strijbos, D.W., Shoemaker, K., Hopman, M.T.E. Changes in cerebral oxygenation and blood flow during LBNP in spinal cord-injured individuals. Journal of Applied Physiology, 2001; 91: 2199-2204.

9. Legramante, J.M., Raimondi, G., Massaro, M., Iellamo, F. Positive and Negative Feedback Mechanisms in the Neural Regula-tion of Cardiovascular Function in Healthy and Spinal Cord – Injured Humans. Journal Circulation, 2001; 103: 1250-1255.

10. Ditor, D.S., Kamath, M.V., McDonald, M.J., et al. Effects of body weight-supported treadmill training on heart rate variability and blood pressure variability in individuals with spinal cord injury. Journal of Applied Physiology, 2005; 98: 1519-1525.

11. Legramante, J.M., Raimondi, G., Massaro, M., Iellamo, F. Positive and Negative Feedback Mechanisms in the Neural Regula-tion of Cardiovascular Function in Healthy and Spinal Cord – Injured Humans. Journal Circulation, 103, 2001: 1250-1255.

THE PECULIARITIES OF CARDIOVASCULAR REGULATION OF HUMANS WITH SPINAL CORD INJURED

Auðrinë Packevièiûtë, Rûta Adomaitienë, Laimutë Samsonienë, Algirdas Juozulynas, Dmitrijus StyraSummaryKey words: cardiovascular control; spinal cord injury. Following

spinal cord injury part of sympathetic nervous system is disrupted from the brain stem control. This disruption results in disorders of cardiovascular system regulation mechanisms. The aim of research - ascertain the peculiarities of hemodinamic function and cardiovas-cular regulation in persons with spinal cord injury. Research methods. Following hemodinamic measurements were collected at baseline and during provocative maneuvers in passive ortho-clinostatic test (using tilt table “Veronese”) arterial blood pressure (ABP) was registered every two minutes with automatic ABP device „Omron“ MX2 Basic. Results. The results of this research show good toleration to ortho-clinostatic stress in persons with SCI. All persons with SCI show low level of sympathetic and parasympathetic cardiovascular regulation in response to orthostatic stress, compare to controls. In response to clinostatic stress sympathetic and parasympathetic outflow rises up, especially in tetraplegics.


Gauta 2009-04-16



Raktaþodþiai: dantø ëduonis, paplitimas, intensyvumas, KPI , kp indeksas, burnos higiena, gingivitas.

SantraukaDarbo tikslas buvo iðtirti ir ávertinti 7-8 metø am-þiaus Kauno miesto moksleiviø dantø ëduonies ir kitø burnos ligø paplitimà ir intensyvumà, ypaè atkreipiant dëmesá á komplikuoto ëduonies atsi-radimo tikimybæ.Tyrimas atliktas pagal PSO burnos bûklës verti-nimo metodikà. Buvo nustatytas dantø ëduonies paplitimas ir intensyvumas tiek pieniniuose, tiek nuolatiniuose dantyse, ávertinta burnos higiena pagal Silness-Loe indeksà, gingivito ir sàkandþio anomalijø paplitimas.Nustatyta, kad pieniniø dantø ëduonies paplitimas sudaro 96,6% , intensyvumas ( kp) 6,45(3,0).Nuolatiniø dantø ëduonies paplitimas siekia 38,2%, o intensyvumas(KPI) - 1,0.Komplikuoto ëduonies paplitimas kp sudëtyje sudaro 57,5-58,1%, o nuolatiniø dantø - 0,5%. Moksleiviø burnos higiena patenkinama: (Silness-Loe indek-sas - 1,5), net 37,5%vaikø dantis valo nereguliariai arba visai nevalo. Gingivito, nekarioziniø ligø, sà-kandþio anomalijø atvejø skaièius didëja didëjant vaikø amþiui. Remiantis tyrimo rezultatais, bûtina atkreipti dëmesá á savalaiká tiek pieniniø, tiek nuolatiniø dantø gydymà, efektyviø profilaktikos metodø parinkimà ðio amþiaus moksleiviams.

ÁVADASSveiki dantys yra vienas ið svarbiø vaikø sveikatos

veiksniø. Taèiau vaikø dantø ëduonis yra viena ið labai paplitusiø vaikø ligø. Gana daþnos jo komplikacijos, kuriø gydymas sudëtingas ir brangus. Dël tam tikrø psi-chologiniø problemø, dantø gydymo baimës ëduonies komplikacijø gydymas daþnai baigiasi danties iðrovimu, dël ko vëliau kyla sàkandþio anomalijø grësmë, kramty-mo funkcijos sutrikimai, estetiniai defektai. Ieðkoti anks-tyvø danties ëduonies ir jo komplikacijø diagnostikos, gydymo ir profilaktikos metodø – labai aktualus vaikø odontologinës prieþiûros uþdavinys.

Kauno mieste jau eilæ metø atliekami vaikø burnos bûklës tyrimai, kuriø tikslas iðsiaiðkinti dantø ëduonies paplitimà ir intensyvumà. Ðie rodikliai daugelyje pa-saulio ðaliø yra skirtingi, tai priklauso nuo gamtiniø, socialiniø veiksniø, sveikatos apsaugos organizavimo kokybës. Ypaè svarbu stebëti dantø ëduonies dinamikà, kuri parodo, kaip keièiasi vaikø dantø bûklë, kokios yra odontologinës prieþiûros galimybës.

Vaikø dantø ëduonis prasideda gana anksti. E. Slab-ðinskienë 2002 metais nustatë, kad Kaune jau trimeèiø vaikø dantø karieso paplitimas 43%, intensyvumas 1,58± 2,64 [1]. Didëjant vaiko amþiui, dantø ëduonies papli-timas didëja ir jis apima ne tik pieninius, bet ir neseniai iðdygusius nuolatinius dantis.Ypaè daþnai paþeidþiami pirmieji krûminiai dantys [2,4].

Pastaruoju metu mokslininkai, tyrinëjantys dantø etiologijà ir patogenezæ, didelá vaidmená skiria vietiniam faktoriui – dantø apnaðoms, kurios susidaro ið ávairiø mikroorganizmø, jø metabolizmo produktø, seiliø protei-nø, maisto likuèiø. Kuo ilgiau apnaðos nenuvalomos, tuo daugiau pasigamina organiniø rûgðèiø, kurios, bûdamos bakterijø metabolizmo produktu, yra viena ið pagrindiniø dantø ëduonies atsiradimo prieþasèiø. Burnos higienos vertinimas labai svarbus nagrinëjant dantø ëduonies atsiradimo prieþastis[3-7].

V.Vaitkevièienë ir kt. teigë, kad 3-7metø amþiaus Kauno miesto vaikai dantis valo: vienà kartà per dienà 46,5%, du kartus per dienà 39%, nereguliariai valo 12,6%, o visai nevalo1,6%[3].Tai, be abejo, turi átakos dantø ëduonies atsiradimui, nes eilë mokslininkø yra pa-brëþæ dantø ëduonies atsiradimo ryðá su dantø apnaðomis (P. Axelsson,P.D. Marsh , B.Nyvad) [5,6].

6-8 metø amþiaus vaikams pradeda dygti pirmieji nuolatiniai dantys. Jø iðsaugojimas labai svarbus tiek kramtymo funkcijai, tiek vaiko iðvaizdai.

Darbo tikslas - iðtirti 7-8 metø amþiaus Kauno mies-to vaikø burnos bûklæ, ávertinti dantø ëduonies ir kitø burnos ligø paplitimà ir intensyvumà, ypaè atkreipiant dëmesá á komplikuoto ëduonies atsiradimo tikimybæ.

MEDÞIAGA IR TYRIMO METODAIEpidemiologinio vienmomentinio tyrimo metu

Adresas susiraðinëti: Jaunë Razmienë, el. p.: [email protected]

KAUNO MIESTO 7-8 METØ AMÞIAUS MOKSLEIVIØ BURNOS BÛKLËS ANALIZË

JAUNË RAZMIENË, SIMONA MILÈIUVIENË Kauno medicinos universiteto Burnos prieþiûros ir vaikø odontologijos klinika



ðeðiose Kauno miesto mokyklose buvo ávertinta 591 7-8 metø moksleiviø burnos bûklë. Tyrimas atliktas naudojant odontologinæ apþiûrà ir anketinæ apklausà. Atrankos vienetas – klasë. Tyrimui atlikti gautas miesto Ðvietimo ir Sveikatos skyriaus bei Bioetikos komiteto leidimas. Tyrimo laikas derintas su kiekvienos mokyklos administracija. Tëvams buvo paaiðkintas tyrimo tikslas ir gauti jø sutikimai.

Tyrimas atliktas pagal PSO burnos bûklës ávertinimo metodikà (WHO Basic Methods, 1997). Buvo vertinami sveiki, paþeisti ëduonies, plombuoti, paðalinti, silantuoti dantys. Atskirai buvo vertinamas komplikuotas ëduonis ir iðgydytas komplikuotas ëduonis. Dantø ëduonies intensyvumas vertintas naudojant KPI (nuolatiniø) ir kp (pieniniø) indeksà. KPI indeksà sudaro: K- ëduonies paþeisti( karioziniai), P- plombuoti , I- iðrauti dantys vienam asmeniui. KPI vidurkis skaièiuojamas sudedant individualiø KPI reikðmes ir dalijant ið tirtø asmenø

skaièiaus. Analogiðkai skaièiuojamas ir pieniniø dantø ëduonies intensyvumo vidurkis – kp.

Dantø ëduonies paplitimas vertintas procentais. Tai procentas asmenø, tirtoje populiacijoje turinèiø ëduoná.

Burnos higiena vertinta naudojant Silness-Loe ap-naðø (PLI) indeksà [7]. Juo nustatoma apnaðø kiekis ir jo vieta. Tiriama zondu, braukiant per danties pavirðiø ir vertinama 4 balais.

1. Nëra apnaðø. 2. Apnaðos stebimos ant dantenø ir danties kak-

lelio srityje. 3. Apnaðos matomos danties kaklelio srityje ir

tarpdanèiuose. 4. Apnaðos dengia visà danties pavirðiø.PLI vertinamas sudëjus balus ir padalijus ið dantø

1 lentelë. Tirtø vaikø pasi-skirstymas, atsiþvelgiant á amþiø ir lytá.

2 lentelë. Tirtø vaikø pieniniø dantø kp ir jo sudëtiniø daliø vidurkis, atsiþvelgiant á lytá ir amþiø.

1 pav. Tirtø 7-8 metø vaikø (n=591) nuolatiniø dantø KP ir jo sudëtiniø daliø vidurkis.

3 lentelë. Tirtø vaikø nuolatiniø dantø KPI ir jo sudëtiniø daliø vidurkis, atsiþvelgiant á lytá ir amþiø.

4 lentelë. Tirtø vaikø pieniniø ir nuolatiniø dantø komplikuo-to ëduonies atvejø skaièius ir procentas indekse k (kp).

5 lentelë. Tirtø vaikø pieniniø ir nuolatiniø dantø komplikuo-to ëduonies paplitimas indekse kp, atsiþvelgiant á amþiø.

2 pav. Tirtø vaikø Silness-Loe indekso vidurkis, atsiþvelgiant á amþiø.



skaièiaus.Vertinimo skalë: puiki burnos higiena - 0; gera - 0,1-

0,9; patenkinama 1,0-1,9; bloga 2,0-3,0.Dantø valymo ágûdþiai vertinti apklausos bûdu: valo

2 kartus per dienà – 1; valo vienà kartà per dienà – 2, valo nereguliariai ( 2-4 kartus per savaitæ) – 3; visai ne-valo – 4.

Buvo vertinamos sàkandþio anomalijos: 0 - nëra, 1 - yra neþymi anomalija, 2 - anomalija , kurià reikia gydyti.

Vertintos ir nekariozinës kietøjø danties audiniø ligos, gingivitas. Gingivitas vertintas vizualiai ir naudojant bukà zondà dantenø kraujavimui nustatyti.

Tiriamojo kontingento charakteristika pateikiama pirmoje lentelëje.

Statistinë duomenø analizë atlikta naudojant standar-tinius duomenø analizës programinius paketus. Dviejø nepriklausomø grupiø vidurkiams palyginti taikytas Stjudento t-testas. Kokybiniø kintamøjø ryðiø hipotezes tikrinti naudojome χ² kriterijø. Tikrinat statistines hipo-tezes, reikðmingumo lygmuo pasirinktas 0,05.

TYRIMØ REZULTATAI IR JØ APTARIMASAtlikus duomenø analizæ, buvo nustatyta 7 ir 8 metø

vaikø pieniniø dantø ëduonies paplitimas ir intensyvu-mas. Ðie duomenys pateikiami 2 lentelëje.

Mums buvo labai svarbu iðsiaiðkinti, kokia dalis vaikø dantø yra uþplombuoti, o kiek dar reikia gydyti. Todël analizavome procentinæ kp sudëtá, duomenis pateikiame 2 lentelëje.

Nustatëme, kad daugiau nei pusë -64,6%- 65,0% tirtø dantø yra paþeisti ëduonies, o plombuoti dantys kp su-dëtyje sudaro tik 35-35,4%. Tai rodo, kad odontologinë Kauno miesto vaikø prieþiûra nepatenkinama.

Analizuodami dantø ëduonies paplitimà pieniniuo-se dantyse matome gana didelá jo paplitimà abiejose amþiaus grupëse. Nustatëme, kad dantø ëduonies pa-plitimas pieniniuose dantyse tarp 7 metø amþiaus vaikø siekia 95,8% o tarp aðtuonmeèiø atitinkamai - 97,7%. Analizuojant dantø ëduonies paplitimà pieniniuose dan-

tyse pagal lytá, nenustatyta reikðmingø skirtumø.Kadangi 7-8 metø vaikams jau iðdygæ nuolatiniai dan-

tys, buvo tiriamas jø paþeidþiamumas dantø ëduonimi. Ðie duomenys pateikiami 1 paveiksle.

Mûsø duomenys rodo, kad 7-8 metø amþiaus vaikai turi po vienà ëduonies paþeistà ar plombuotà nuolatiná dantá, kaip ir pieniniuose dantyse, indeksas P( plombuoti dantys ) sudarë tik nedidelæ dalá (0,2 ) (1pav.).

Analizuojant dantø ëduonies paplitimà nuolatiniuose dantyse 7-8 metø amþiaus Kauno miesto moksleiviams, nustatëme, kad jis siekia 38,2% (tarp septynmeèiø – 33,1%, o tarp 8-meèiø – 43.3% ). Kaip ir pieniniame sà-kandyje, taip ir nuolatiniame, stebime labai nedidelá plom-buotø dantø procentà abiejose amþiaus grupëse (20,0% ).

Pagal amþiø ir lytá KPI vidurkio ir jo sudëtiniø daliø analizë patiekiama 3 lentelëje.

Vertinant KPI sudëtá pagal amþiø nustatëme, kad reikðmingai skiriasi septynmeèiø vaikø nuolatiniø dantø bûklë nuo aðtuonmeèiø (p<0,001), taèiau pagal lytá tokiø skirtumø nenustatëme (3 lentelë ).

Remiantis gautais rezultatais, galima konstatuoti, kad ëduonis vaikø pieninius ir nuolatinius dantis pa-þeidþia labai anksti. Jo intensyvumo rodiklis didëja didëjant vaikø amþiui. Ëduonis kiek daþniau paþeidþia berniukø dantis, taèiau berniukø ir mergaièiø duomenys reikðmingai nesiskiria.

Buvo atskirai iðtirta 7-8 metø vaikø pieniniø ir nuo-latiniø dantø komplikuoto ëduonies intensyvumas ir paplitimas. Ðie duomenys pateikti 4 ir 5 lentelëse.

Iðanalizavus komplikuoto ëduonies skaièiø ir jo procentà dantø ëduonies (indeksas k) sudëtyje, nu-statëme, kad komplikuotas ëduonis uþima daugiau nei pusæ jo sudëties ( 57,5-58,1%). 5 lentelëje pateikiama komplikuoto ëduonies paplitimas tiek ëduonies pa-þeistuose, tiek plombuotuose dantyse. Analizuojant visà kp sudëtá dël komplikuoto ëduonies, ðis procentas dar labiau iðauga ir sudaro apie 2/3 pieniniø dantø kp sudëties(72,2-73,9%).

Ið gautø rezultatø matyti, kad pieniniø komplikuoto ëduonies paþeistø dantø procentas yra didelis,o tarp amþiaus grupiø skirtumas neþymus. Akivaizdu, kad lai-ku negydytas ëduonis greitai komplikuojasi, jo skaièius labai iðauga.

6 lentelë. Tirtø vaikø dantø valymo ágûdþiø pasiskirstymas, atsiþvelgiant á amþiø ir lytá.

7 lentelë. Tirtø vaikø sàkandþio anomalijø paplitimas, atsi-þvelgiant á amþiø.



Neseniai iðdygusiuose nuolatiniuose dantyse kompli-kuoto ëduonies paplitimas nedidelis ir sudaro tik 0,5%.

Kadangi dantø ëduonies paplitimas ir intensyvumas daþnai susijæs su dantø apnaðø buvimu, iðtyrëme burnos higieniná indeksà pagal Silness-Loe. Gauti duomenys pateikti 2 pav.

Ðie duomenys rodo, kad vaikai ne itin gerai valosi dantis, nes PLI indekso vidurkis lygus 1,5(0,9).7-meèiø 1,4(0,8).8-meèiø-1,54(0,9). Pagal Silness-Loe indekso vertinimà, tai bûtø tik patenkinama burnos higiena.

Anketinës apklausos duomenys parodë, kaip daþnai 7-8 metø vaikai valosi dantis( 6 lentelë). Nustatëme, kad tik 22% vaikø kasdien valo dantis 2 kartus. Daugiau nei treèdalis valo dantis nereguliariai (kelis kartus per savaitæ), arba nevalo visai.

Tiriant vaikø gingivito paplitimà nustatëme, kad didë-jant vaikø amþiui, gingivito atvejø taip pat padidëja nuo 21% tarp 7 metø iki 33,5% tarp 8 metø. p<0,001.

Mums buvo svarbu ávertinti ir kitas vaikø burnos ligas. Todël vertinome nekarioziniø danties kietøjø audiniø paþeidimus (fluorozæ, hipoplazijà, spalvos pakitimus ir kt.).

Iðtyrus 7-8 metø vaikø nekarioziniø ligø paplitimà, nustatyta, kad ðiø ligø skaièius didëja didëjant vaikø amþiui. Septynmeèiø moksleiviø nekarioziniø ligø paplitimas siekia 8,5%, o aðtuonmeèiø jau 15,4% (p reikðmë <0,01).

Sàkandþio anomalijas vertinome pagal tai, ar jos neþymios, ar sukelia problemø funkcijai ir estetikai bei kalbai. Sàkandþio anomalijø paplitimas pateikiamas 7 lentelëje.

Stebima sàkandþio anomalijø didëjimas didëjant vaikø amþiui.

REZULTATØ APTARIMASAnalizuojant tyrimo duomenis, nustatëme, kad ka-

riozinio proceso intensyvumas(kp) pieniniuose dantyse tarp 7 metø amþiaus vaikø siekia 6,65 (3,0), o kp 8 metø amþiaus moksleiviø – 6,25 (2,8). Nors paprastai didëjant amþiui ëduonies intensyvumas auga, èia matome su-maþëjimà, o tai susijæ su fiziologine dantø kaita( dalis paþeistø dantø, vykstant fiziologinei rezorbcijai, iðkrenta patys). Dantø ëduonies paplitimas pieniniuose dantyse iðlieka didelis ir tarp septynmeèiø siekia 95,8%, o tarp aðtuonmeèiø 97,7%.

Panaðius duomenis pateikia ir kiti autoriai, atlikæ tyrimus prieð deðimtmetá. S.Milèiuvienë, atlikusi 7 metø amþiaus moksleiviø burnos bûklës tyrimà ávairiose Lie-tuvos vietovëse, nustatë, kad pieniniø dantø ëduonies paplitimas siekë net 100%, o intensyvumas(kp) - 4,25.

Tai rodë ypatingai aukðtà dantø ëduonies paplitimà Kau-no mieste. Atitinkamai nuolatiniai dantys buvo paþeisti 38,4%, o KPI sudarë 0,8 [4]. Stebimi nedideli ëduonies paplitimo svyravimai tarp skirtingø Lietuvos vietoviø gali bûti átakojami skirtingo fluoro kiekio geriamajame van-denyje, kurio Kaune yra (0,16-0,3mg/l ). Fluoro kiekio norma geriamajame vandenyje yra 0,5-1mg/l. Neþiûrint á tai, netgi tuose rajonuose, kur vandens fluoridø kiekis virðija normas, ne maþiau kaip 70% vaikø pieniniø ir ma-þiausiai 20% nuolatiniø dantø paþeisti ëduonies [8].

Mûsø tyrimo duomenø analizë parodë, kad aðtuon-meèiø moksleiviø nuolatiniø dantø ëduonies paplitimas siekë 43,3%, o septynmeèiø 33,1%.

Mûsø duomenys kiek skiriasi nuo V.Maèiulskienës ir kt. 2000 metais atliktos studijos, kurioje autoriai, vertindami aðtuonmeèiø moksleiviø pieniniø (82%) ir nuolatiniø (34%) dantø ëduonies paplitimà, paþymi, kad dantø pakenkimo laipsnis priklausë nuo to, kaip seniai dantys iðdygæ ir kaip ilgai jie iðbuvæ burnos ertmëje. Kaune aðtuonmeèiø kp buvo lygus 3,6, o nuolatiniø dantø KPI 0,8[8]. Kaip matome mûsø atliktame tyrime, pieniniø dantø paþeidþiamumas yra gerokai didesnis, nei 2000 metais. To prieþastis galëtø bûti profilaktikos programø stoka, nes anksèiau Kaune buvo vykdoma net kelios[10]. Tikriausiai átakos vaikø burnos bûklës pablo-gëjimui galëjo turëti ir mokyklose buvusiø odontologiniø kabinetø panaikinimas.

Vertinant 2001metais Tauragëje atliktus tyrimo duo-menis, vidutinis 6-7 metø vaikø pieniniø dantø ëduo-nies intensyvumas (kp) buvo 5,02(2,0). Ðá rodiklá autorë bandë susieti su motinø nëðtumo rizikos veiksniais, kurie galëjo turëti átakos 6-7 metø amþiaus pieniniø dantø kariozinio proceso intensyvumui. Nustatyta, kad vienu átakingiausiø veiksniø ëduonies intensyvumui buvo fluoro koncentracija motinø vartojamame geriamame vandenyje.[9]

Lyginant gautus duomenis su kitø ðaliø epidemio-loginiais pradinio mokyklinio amþiaus vaikø dantø ëduonies duomenimis[11-14], reikia paþymëti, kad jie yra skirtingi. Nëra daug tyrimø, atliktø 7-8 metø amþiaus vaikams, todël palyginimui vertinome 6-9 metø amþiaus duomenis.

Suomijoje atlikus vaikø burnos tyrimus, mokslininkai teigia, kad 7 metø vaikø kp lygus 2,53(3,1), tuo tarpu 9 metø vaikø jau siekia 4,14(4,2) [11].

Nuo 1991metø iki 2000metø Prancûzijoje buvo daryti tyrimai tarp ðeðiameèiø ir nustatyta, kad kp per 9 metus sumaþëjo nuo 1,74 (2,8) iki 1,05(2,5). To pasiekta profilaktiniø priemoniø dëka [12]. Tarp Vengrijos 6-7 am-þiaus moksleiviø ëduonies paplitimas buvo 91,5%[13]



2004 metais Ugandoje atliktas tyrimas 6-7 metø vaikams, siekiant ávertinti dantø gydymo reikalingumà. Rastas kp buvo 5,8(±2,17) [14].

Tokiu bûdu, iðanalizavus tiek mûsø, tiek kitø ðaliø 6-9 metø amþiaus vaikø burnos bûklës duomenis, matome, kad jie skirtingi ir priklauso tiek nuo aplinkos veiksniø bei ekonominës padëties, tiek nuo vykdomø profilakti-kos programø. Akivaizdu, kad per pastaruosius deðimt metø Kauno mieste nëra dantø ëduonies intensyvumo ir paplitimo maþëjimo poþymiø tarp 7-8 amþiaus vai-kø. Tai susijæ su nepagerëjusia burnos higienos bûkle, prastu dantø valymu. Analizuojant dantø valymo daþ-numà, nustatëme, kad 2 kartus per dienà dantis valo tik 22%, vienà kartà - 40,5%, o nereguliariai ar visai nevalo- 37,5% ( daugiau nei treèdalis ) apklaustøjø moksleiviø. Panaðûs duomenys gauti ir tiriant Tauragës 6-7 metø amþiaus vaikø valymo daþnumà. Nustatyta, kad 52,7% valo 1-2 k. per dienà,nereguliariai valo 32,1%, visai nevalo 15,2% vaikø [9]. Ankstesni Kauno miesto vaikø valymo ágûdþiai pateikti V.Vaitkevièienës [2,3]. Þinant, kad dantø apnaðos yra pagrindinis dantø ëduonies atsi-radimo rizikos veiksnys, galime teigti, kad tai ir gali bûti viena ið prieþasèiø, kodël nemaþëja dantø ëduonies tarp 7-8 metø amþiaus moksleiviø Kauno mieste.

Mums labai svarbu buvo iðsiaiðkinti komplikuoto dantø ëduonies atvejus, koká tai sudaro dalá viso ëduo-nies sudëtyje. Nustatëme, kad pieniniame sàkandyje apie du treèdalius sudaro komplikuotas ëduonis. Akivaizdu, kad vaikø pieniniai dantys nëra laiku gydomi, todël ëduonis daþnai komplikuojasi. Nuolatiniuose dantyse ðis procesas tik prasideda, taèiau, jei nebus kreipiamas dëmesys á dantø prieþiûrà, be abejonës, turësime ne-maþai nuolatiniø dantø komplikuoto ëduonies, kurio gydymui reikës daug darbo sànaudø ir lëðø.

Panaðius duomenis pateikia ir kiti autoriai, tyræ Kauno miesto moksleiviø dantø paþeidþiamumà ëduonimi [4]. Mokslinës studijos autoriø duomenimis, negydytas ëduo-nis dominuoja ne tik miestuose, rajonuose jis yra dar didesnis. Be to, rajonuose stebimas nedidelis plombuotø dantø skaièius[8]. Didelis ëduonies, ypaè negydytø jo formø, paplitimas tarp tirtø moksleiviø verèia manyti, kad Lietuvos vaikø dantø prieþiûra yra nepakankama. Tai rodo ir atlikta mûsø kpi ir KP sudëties analizë, kur plombuoti dantys tarp 7-8 metø amþiaus vaikø sudaro tik 35-35,4% kp sudëties. Vadinasi, beveik du treèdaliai pieniniø dantø yra neuþplombuoti. O nuolatiniuose dantyse neuþplombuotø dantø procentas yra dar didesnis -75-76,9%. Galime teigti, kad rastas gana nedidelis si-lantais padengtø dantø skaièius (528 dantys), tai sudaro tik 12,2% tirtø nuolatiniø dantø. SAM vykdoma „Vaikø

krûminiø dantø dengimo silantinëmis medþiagomis pro-grama“ nevyksta taip gerai, kaip turëtø [10].

Tokiu bûdu, mûsø tyrimo rezultatai parodë, kad Kau-no miesto pradiniø klasiø moksleiviø dantø bûklë yra ne-patenkinama. Gana didelis dantø ëduonies paplitimas ir intensyvumas, tik treèdalis dantø plombuojami. Jei didelá paplitimà galëtume sieti su nepakankamu fluoro kiekiu geriamajame vandenyje Kauno mieste ir nepatenkinama burnos higiena, tai maþas plombuotø dantø procentas rodo, kad vykstant sveikatos reformai, maþëja vaikø galimybës gauti tinkamà ir savalaikæ odontologinæ pa-galbà. Pastebëjome, kad tëvai taip pat nekreipia dëmesio á vaikø dantø bûklæ, vaikus atveda pas gydytojà odon-tologà, kai jau iðsivysto komplikuotas ëduonis. Tuomet reikalingas ilgas ir sudëtingas gydymas, ne visada pa-vyksta dantá iðsaugoti, o anksti paðalinti dantys gali bûti sàkandþio anomalijø prieþastis. Esant gana sudëtingai ekonominei situacijai, reikëtø atkreipti ne tik tëvø, bet ir kitø medicinos darbuotojø dëmesá á vis daþnëjanèias dantø ëduonies komplikacijas, ieðkoti galimybiø, kad vaikai bûtø laiku siunèiami pas gydytojus odontologus. Be abejo, svarbiausia, kad SAM specialistai suprastø, jog vien dantø silantais negalime pagerinti vaikø burnos bûklës. Reikalingos daug platesnës, ávairesnës profilak-tikos priemonës. Ðios priemonës yra pateiktos naujoje Odontologø rûmø ir KMU Odontologijos fakulteto bei Vilniaus universiteto Þalgirio ligoninës parengtoje „Vaikø dantø ëduonies profilaktikos“ programoje, kurios ádie-gimas jau daug metø atidedamas.

IÐVADOS1. Kaune iðtyrus 591 7-8 metø moksleiviø burnos bûk-

læ, nustatyta, kad pieniniø dantø ëduonies paplitimas su-daro 96,6%, kariozinio proceso intensyvumas 6,45(3,0). Nuolatiniø dantø KPI 1,0, paplitimas 38,2%.

2. Nagrinëjant kp sudëtá, nustatyta, kad 64,6%pie-niniø dantø yra paþeisti ëduonies, 35,4% plombuoti. Nuolatiniø dantø KPI sudëtis - paþeisti ëduonies dantys sudaro 80 proc., plombuoti- tik -20 proc.

3. Komplikuoto ëduonies paplitimas tarp 7-8 metø maþiaus moksleiviø pieniniø dantø kp sudëtyje siekia 57,5-58,1%, o nuolatiniuose - 0,5%

4. Vaikø burnos higiena yra nepatenkinama: bur-nos higienos indeksas sudaro1,5. Kasdien 2 kartus per dienà dantis valo 22% tirtøjø asmenø. Visai nevalo ar nereguliariai valo – 37,5% (treèdalis) Kauno 7-8 metø amþiaus moksleiviø.

5. Siekiant sumaþinti dantø ëduonies paplitimà ir intensyvumà Kaune ir kitose Lietuvos vietovëse, bûtina ádiegti platesnæ vaikø dantø iðsaugojimo programà, toliau



ðviesti visuomenæ ir nuo vaikystës diegti tinkamus dantø prieþiûros bei mitybos ágûdþius.

Literatûra1. Slabðinskienë E., Milèiuvienë S.Trimeèiø Lietuvos vaikø pieniniø

dantø ëduonies paplitimas ir intensyvumas. Stomatologija. 2002; 2: 16-18.

2. Vaitkevièienë V. Ikimokyklinio amþiaus vaikø dantø ëduonis, jo rizikos veiksniai ir profilaktikos galimybës. Daktaro disertacijos santrauka. Kaunas 2003; 1-40.

3. Vaitkevièienë V., Milèiuvienë S., Zaborskis A. Kauno miesto ikimokyklinio amþiaus vaikø burnos higiena ir tëvø poþiûris á vaikø burnos sveikatà.Medicina. 2005; 41(5):427-434.

4. Milèiuvienë S. Pirmøjø krûminiø dantø ëduonis. Stomatologi-ja.1999; 1:7-9.

5. Axelsson P. Preventive Materials, Methods and Programs. 2004; 1-103.

6. Marsh P.D., Nyvad B. The oral microflora and biofilms on teeth in:Dental Caries The Disease and its Clinical Management Edited by Ole Fejerskov and Edwina Kidd. 2003; 29-47.

7. Löe H., Silness J. Periodontal disease in pregnancy. I. Prevalence and severity. Acta Odontol Scand. 1967; 22:121-35

8. Maèiulskienë V., Narbutaitë J., Jasulaitytë L., Juodþbalys G. 8-meèiø Lietuvos moksleiviø, ásijungusiø á mokyklø burnos sveikatos programà, dantø ëduonies paplitimas. Stomatologija. 2000; 4:3-6.

9. Bielskienë D. Motinø nëðtumo anamnezës átaka 6-7 metø vaikø pieniniø dantø bûklei. Stomatologija. 2002; 4:17-20.

10. Kontrimienë Z., Milèiuvienë S., Sakalauskienë J. Ikimokyk-linio amþiaus vaikø dantø ëduonies profilaktikos programa Kaune. Stomatologija.2002; 1:8-11.

11. Seppä L, Kärkkäinen S, Hausen H: Caries in the primary dentition, after discontinuation of water fluoridation, among children receiving comprehensive dental care, community Dent Oral Epidemiol 2000; 28: 281-8.

12. Adam C, A. Riordan PJ, Wolikow M, Cohen F. Caries experien-ce in the primary dentition among French 6-year-olds between 1991 and 2000. Community Dent Oral Epidemiol 2005; 33: 333-40.

13. Szöke J.Petersen PE: Evidence for dental caries decline among children in an East European country.(Hungary)Community Dent Oral Epidemiol 2000; 28 :155-60.

14. Nalweyisoi N., Busingyei J.,Whitworth J. Dental treatment needs of children in a rural subcounty of Uganda International Journal of Paediatric Dentistry 2004; 14:27-33.

ORAL HEALTH STATE OF 7-8 YEARS OLD SCHOOLCHILDREN IN KAUNAS

Jaunë Razmienë, Simona Milèiuvienë Summary Key words: dental caries, prevalence, experience, DMFT, dmf,

oral hygiene, gingivitis.The aim of the present study was to evaluate the prevalence and

experience of dental caries and other oral diseases of 7-8 year-olds group schoolchildren in Kaunas, especially the probability of dental caries with pulp involvement beginning were of great importance.

The study was performed using World Health Organization diagnostic criteria. The caries prevalence and experience of primary and permanent dentition were estimated, oral hygiene level was de-terminate using a Silness-Loe index, the prevalence of gingivitis and malocclusion were evaluated.

Distribution of dental caries in the primary dentition and in the permanent dentition were 96,6% and 38,2%, respectively. The dmf was 6,4 (3,0) and the DMFT was 1,0. The prevalence of dental caries with pulp involvement consisted 57,5-58,1% of dmf, and 0,5% of DMFT. Oral hygiene status of schoolchildren was poor (Silness-Loe index- 1,5), even 37,5% children brushed teeth infrequently or never. The increase numbers of gingivitis, non-carious diseases, malocclusion were with age. According to finding of study, it is necessary to turn attention to treatment of permanent and primary teeth at proper time, to selection of caries preventive methods to particulate this age group.


Gauta 2009-04-20


KVIEÈIAME PRENUMERUOTI “SVEIKATOS MOKSLØ” ÞURNALÀ!

Þurnalas “Sveikatos mokslai” (Index Copernicus) skirtas visø specialybiø gydytojams, slaugytojams ir kitiems specialistams, spausdina mokslinius straipsnius lietuviø, anglø ir rusø kalbomis. Straipsniams keliami reikalavimai atitinka mokslo leidiniams keliamus reikalavimus.

Þurnalas kioskuose neparduodamas.Þurnalà, kuris leidþiamas kartà per du mënesius, galima 2009 metams uþsiprenume-

ruoti visuose Lietuvos paðto skyriuose. Prenumeratos kaina: pusei metø - 60 Lt, dviem mënesiams – 20 Lt. Þurnalo autoriams straipsniø spausdinimas mokamas.


Raktaþodþiai: gaisras, degimas, smilkimas, kenksmingi degimo produktai, anglies monoksidas, puðies mediena, kamðtinis àþuolas, ðilumos srautas.

SantraukaPer paskutinius penkerius metus Lietuvoje kasmet vidutiniðkai po 280 þmoniø þuvo gaisruose. Apsi-nuodijimas kenksmingais degimo produktais yra prieþastis, dël kurios gaisrø metu mirðta nuo 60% iki 80% þmoniø. Galima iðskirti du degimo tipus: degimà, kurio metu bûna liepsna, ðis degimas vadi-namas smilkimu ir degimà, kurio metu pasireiðkia liepsna. Smilkimas – tai lëtas, þemose temperatûrose be liepsnos vykstantis degimo procesas. Smilkimas lyginant su degimu, kurio metu pasireiðkia liepsna, yra pavojingesnis, nes jo metu iðsiskiria þymiai daugiau kenksmingø degimo produktø. Ðiame straipsnyje analizuojama anglies monoksido (CO), azoto oksido (NO), vandenilio chlorido (HCL), van-denilio cianido (HCN) ir amoniako (NH3) emisija puðies medienos ir kamðtinio àþuolo smilkimo metu, jos kaita keièiantis ðilumos srauto intensyvumui ir ávertinta bei palyginta jos keliama grësmë þmogaus sveikatai ir gyvybei.

ÁVADASPer paskutinius penkerius metus Lietuvoje kasmet vi-

dutiniðkai po 280 þmoniø þuvo gaisruose. 100 tûkstanèiø Lietuvos gyventojø pernai teko 8 gaisruose þuvæ þmonës. Ðis rodiklis iðlieka vienas aukðèiausiø tarp kitø Europos Sàjungos ðaliø. Be to, pernai pagal ðá rodiklá Lietuva ap-lenkë Latvijà ir Estijà [1].

Degimo metu, susiduriama su veiksniais, kurie sukelia pavojø þmonëms, esantiems pastate ar vykdantiems gel-bëjimo darbus. Tokiais veiksniais yra [2-4]:

• degimo produktø kenksmingumas,• liepsna ir aukðta temperatûra,• deguonies koncentracijos sumaþëjimas,• konstrukcijø nestabilumas,• matomumo sumaþëjimas.Intensyvus kenksmingø dujø ir garø susidarymas ir grei-

tas jø sklidimas patalpose bei evakuaciniuose keliuose vyks-ta jau pradinëje gaisro stadijoje. Ðios dujos sukelia didelá pavojø gyvybei, netgi kartà jø ákvëpus. Statistika rodo, jog apsinuodijimas toksiniais degimo produktais yra prieþastis, dël kurios gaisrø metu mirðta nuo 60% iki 80% þmoniø [2].

Galima iðskirti du degimo tipus: degimà, kurio metu nepasireiðkia liepsna, ðis degimas vadinamas smilkimu ir degimà, kurio metu pasireiðkia liepsna. Smilkimas – tai lëtas, þemose temperatûrose be liepsnos vykstantis degimo procesas. Kai medþiagø smilkimas stabilizuojasi, á aplinkà iðsiskiria daugiau kenksmingø dujø. Smilkimas gali vykti nepastebimai, esant tam paèiam greièiui arba peraugti á degimà, lydimà liepsnos [5]. Smilkimas lyginant su de-gimu, kurio metu pasireiðkia liepsna, yra pavojingesnis, nes jo metu iðsiskiria þymiai daugiau kenksmingø degimo produktø [6].

Lietuvoje analizuojami veiksniai, kurie neigiamai veikia þmogaus sveikatos bûklæ. Tai vibracija, triukðmas, elektro-magnetinis laukas [7], stresas [8], gyvenimo kokybë [9], psichologinis organizacijos klimatas [10], lakieji organiniai junginiai (benzolas) [11], socialiniai ekonominiai veiksniai [12] ir kita.

Darbo tikslas – nustatyti kenksmingø dujø emisijà pu-ðies medienos ir kamðtinio àþuolo smilkimo metu, aptarti ir iðanalizuoti tyrimø metu gautus rezultatus, susijusius su kokybiniu ir kiekybiniu kenksmingø dujø iðsiskyrimu, jo kaita keièiantis ðilumos srauto intensyvumui ir ávertinti bei palyginti jos keliamà grësmæ þmogaus sveikatai ir gyvybei.

TYRIMØ OBJEKTAS, METODAS IR REZULTATAITyrimams naudota puðies mediena ir kamðtinis àþuolas,

kurio produktai naudojami apdailai. Informacijos apie kamðtinio àþuolo pavojingumà gaisro metu yra nedaug, esanti yra neiðsami. Tyrimai atlikti Varðuvos aukðtojoje prieðgaisrinës gelbëjimo tarnybos akademijoje prietaisu, kuris smilkimo metu leidþia nustatyti [13]: temperatûrà bandinio pavirðiuje ir jo viduje, bandinio masës kaità laike, emituojamas kenksmingas dujas ir jø koncentracijà, deguonies koncentracijà dujose, kurios susidarë bandymo metu.

Tyrimuose naudoti 0,04 m2 bandiniai. Puðies ir kamð-tinio àþuolo plokðtëms atlikta po keturis bandymus esant skirtingam ðilumos srauto tankiui. Pirmu atveju bandiniai buvo paveikti 8 kW/m2 ðilumos srautu, antru – 10 kW/m2. Bandymas nutraukiamas tada, kai temperatûra bandymø kameroje pradëdavo staigiai kilti, tai reiðkë, kad smilkimas perëjo á degimà, lydimà liepsnos. Bandymø rezultatø vidur-kiai pateikti 1 – 5 pav.

Veikiant puðies bandinius 8 kW/m2 ðilumos srautu po 6 min., kai bandinio pavirðiaus temperatûra pasiekë

Adresas susiraðinëti: Zbignev Karpoviè, el. p.: [email protected]

PUÐIES MEDIENOS IR KAMÐTINIO ÀÞUOLO PAVOJINGUMAS SMILKIMO METU

ZBIGNEV KARPOVIÈ, RITOLDAS ÐUKYSVilniaus Gedimino technikos universitetas



90°C, sensorius pradëdavo registruoti anglies monoksidà. Bandymo metu per 150 min. vidutiniðkai iðsiskyrë 26,17 g anglies monoksido. Veikiant puðies bandinius 10 kW/m2 ðilumos srautu sensorius pradëdavo registruoti anglies mo-noksidà po 4 min. Bandymo metu per 80 min. vidutiniðkai iðsiskyrë 46,04 g anglies monoksido. Veikiant kamðtinio àþuolo bandinius 8 kW/m2 ðilumos srautu po 5 min., kai bandinio pavirðius pasiekë 130°C temperatûrà, sensorius pradëdavo registruoti anglies monoksidà. Bandymo metu per 135 min. vidutiniðkai iðsiskyrë 5,9 g anglies monoksido. Veikiant kamðtinio àþuolo bandinius 10 kW/m2 ðilumos srautu sensorius pradëdavo registruoti anglies monoksidà po 4 min. Bandymo metu per 140 min. vidutiniðkai iðsi-skyrë 17,1 g anglies monoksido.

Veikiant puðies bandinius 8 kW/m2 ðilumos srautu po 8 min., kai bandinio pavirðiaus temperatûra pasiekë 100°C, sensorius pradëdavo registruoti azoto oksidà. Bandymo metu vidutiniðkai iðsiskyrë 3,79 g azoto oksido. Veikiant puðies bandinius 10 kW/m2 ðilumos srautu sensorius pradëdavo registruoti azoto oksidà po 5 min. Bandymo

metu vidutiniðkai iðsiskyrë 4,11 g azoto oksido. Veikiant kamðtinio àþuolo bandinius 8 kW/m2 ðilumos srautu po 26 min., kai bandinio pavirðius pasiekë 180°C temperatûrà, sensorius pradëdavo registruoti azoto oksidà. Bandymo metu vidutiniðkai iðsiskyrë 1,3 g azoto oksido. Veikiant kamðtinio àþuolo bandinius 10 kW/m2 ðilumos srautu sensorius pradëdavo registruoti azoto oksidà po 10 min. Bandymo metu vidutiniðkai iðsiskyrë 1,8 g azoto oksido.

Veikiant puðies bandinius 8 kW/m2 ðilumos srautu po 9 min., kai bandinio pavirðiaus temperatûra pasiekë 110°C, sensorius pradëdavo registruoti vandenilio chloridà. Bandymo metu vidutiniðkai iðsiskyrë 5,12 g vandenilio chlorido. Veikiant puðies bandinius 10 kW/m2 ðilumos srautu sensorius pradëdavo registruoti vandenilio chlori-dà po 6 min. Bandymo metu vidutiniðkai iðsiskyrë 4,73 g vandenilio chlorido. Veikiant kamðtinio àþuolo bandinius 8 kW/m2 ðilumos srautu po 35 min., kai bandinio pavirðius pasiekë 190°C temperatûrà, sensorius pradëdavo registruoti vandenilio chloridà. Bandymo metu vidutiniðkai iðsiskyrë 1,1 g vandenilio chlorido. Veikiant kamðtinio àþuolo

1 pav. Vidutinë anglies monoksido iðsiskyrimo priklausomy-bë nuo bandinio (kamðtinis àþuolas – KÀ, puðis – P) ir ðilu-mos srauto.

2 pav. Vidutinë azoto oksido iðsiskyrimo priklausomybë nuo bandinio (kamðtinis àþuolas – KÀ, puðis – P) ir ðilumos srauto.

3 pav. Vidutinë vandenilio chlorido iðsiskyrimo priklauso-mybë nuo bandinio (kamðtinis àþuolas – KÀ, puðis – P) ir ðilumos srauto.

4 pav. Vidutinë vandenilio cianido iðsiskyrimo priklausomy-bë nuo bandinio (kamðtinis àþuolas – KÀ, puðis – P) ir ðilu-mos srauto.



bandinius 10 kW/m2 ðilumos srautu sensorius pradëdavo registruoti vandenilio chloridà po 6 min. Bandymo metu vidutiniðkai iðsiskyrë 2,6 g vandenilio chlorido.

Veikiant puðies bandinius 8 kW/m2 ðilumos srautu po 16 min., kai bandinio pavirðiaus temperatûra pasiekë 150°C, sensorius pradëdavo registruoti vandenilio cianidà. Bandymo metu vidutiniðkai iðsiskyrë 1,1 g vandenilio cia-nido. Veikiant puðies bandinius 10 kW/m2 ðilumos srautu sensorius pradëdavo registruoti vandenilio cianidà po 15 min. Bandymo metu vidutiniðkai iðsiskyrë 2,41 g vandenilio cianido. Veikiant kamðtinio àþuolo bandinius 8 kW/m2 ðilumos srautu po 37 min., kai bandinio pavirðius pasiekë 195°C temperatûrà, sensorius pradëdavo registruoti van-denilio cianidà. Bandymo metu vidutiniðkai iðsiskyrë 0,05 g vandenilio cianido. Veikiant kamðtinio àþuolo bandinius 10 kW/m2 ðilumos srautu sensorius pradëdavo registruoti vandenilio cianidà po 13 min. Bandymo metu vidutiniðkai iðsiskyrë 0,41 g vandenilio cianido.

Veikiant puðies bandinius 8 kW/m2 ðilumos srautu po 25 min., kai bandinio pavirðiaus temperatûra pasiekë 170°C, sensorius pradëdavo registruoti amoniakà. Bandymo metu vidutiniðkai iðsiskyrë 0,49 g amoniako. Veikiant puðies bandinius 10 kW/m2 ðilumos srautu sensorius pradëdavo registruoti amoniakà po 19 min. Bandymo metu viduti-niðkai iðsiskyrë 1 g amoniako. Veikiant kamðtinio àþuolo bandinius 8 kW/m2 ðilumos srautu amoniako iðsiskyrimas neuþregistruotas. Veikiant kamðtinio àþuolo bandinius 10 kW/m2 ðilumos srautu po 14 min., kai bandinio pavirðius

pasiekë 200°C temperatûrà, sensorius pradëdavo registruoti amoniakà. Bandymo metu vidutiniðkai iðsiskyrë 0,12 g amoniako.

REZULTATØ ANALIZËKenksmingø degimo produktø kiekis ir jø koncentracija

patalpoje smilkimo metu labiausiai priklauso nuo smilks-tanèios medþiagos, jos ploto, smilkimo laiko bei patalpos tûrio. Kenksmingø degimo produktø kiekiai, kurie verti-nant tyrimø duomenis iðsiskirtø ið 1 m2 puðies medienos ir kamðtinio àþuolo pateikti 1 lentelëje.

Kenksmingø degimo produktø koncentracijos pri-klausomybë nuo patalpos tûrio ir jø poveikis þmogaus sveikatai, smilkstant 1 m2 puðies medienos ar kamðtinio àþuolo, pateiktas 6-11 pav. Kenksmingø degimo produk-tø poveikis þmogui vertintas remiantis 14-18 literatûros ðaltiniø duomenimis.

Mirtina anglies monoksido koncentracija smilkstant 1 m2 puðies medienos iðlieka, jei patalpos tûris yra iki 90 m3. Tuo tarpu smilkstant 1 m2 kamðtinio àþuolo ði koncentracija pasiekiama tik maþesnëse nei 30 m3 tûrio patalpose (6 pav.).

Mirtina azoto oksido koncentracija smilkstant 1 m2 pu-ðies medienos iðlieka, jei patalpos tûris yra iki 100 m3. Tuo tarpu smilkstant 1 m2 kamðtinio àþuolo ði koncentracija pa-siekiama tik maþesnëse nei 60 m3 tûrio patalpose (7 pav.).

Mirtina vandenilio chlorido koncentracija smilks-tant 1 m2 puðies medienos iðlieka, jei patalpos tûris yra iki 50 m3. Tuo tarpu smilkstant 1 m2 kamðtinio àþuolo ði koncentracija pasiekiama tik maþesnëse nei 20 m3 tûrio patalpose (8 pav.).

Mirtina vandenilio cianido koncentracija smilkstant 1 m2 puðies medienos iðlieka, jei patalpos tûris yra iki 100 m3. Tuo tarpu smilkstant 1 m2 kamðtinio àþuolo ði koncentracija pasiekiama tik maþesnëse nei 15 m3 tûrio patalpose (9 pav.).

Mirtina amoniako koncentracija smilkstant 1 m2 puðies medienos iðlieka, jei patalpos tûris yra iki 15 m3. Tuo tarpu smilkstant 1 m2 kamðtinio àþuolo ði koncentracija didesnë-se kaip 10 m3 tûrio patalpose nepasiekiama (10 pav.).

Tyrimø metu gautus duomenis galima analizuoti esant nekintamam patalpos tûriui. Ðiuo atveju gaunama kenks-mingø degimo produktø koncentracijos priklausomybë nuo laiko.

Mirtina anglies monoksido koncentracija smilkstant 1 m2 puðies medienos 50 m3 patalpoje pasiekiama vidu-tiniðkai po 70 min. Tuo tarpu smilkstant 1 m2 kamðtinio àþuolo 50 m3 patalpoje ði koncentracija nepasiekiama net po 135 min. (11 pav.).

Mirtina vandenilio cianido koncentracija smilkstant 1 m2 puðies medienos 50 m3 patalpoje pasiekiama vidu-tiniðkai po 68 min. Tuo tarpu smilkstant 1 m2 kamðtinio àþuolo 50 m3 patalpoje ði koncentracija nepasiekiama net po 110 min. (12 pav.).

5 pav. Vidutinë amoniako iðsiskyrimo priklausomybë nuo ban-dinio (kamðtinis àþuolas – KÀ, puðis – P) ir ðilumos srauto.

1 Lentelë. Kenksmingø medþiagø kiekiai iðsiskyræ ið 1 m2 pu-ðies medienos ir kamðtinio àþuolo.



IÐVADOS1. Intensyvus kenksmingø dujø ir garø susidarymas ir

jø sklidimas patalpose prasideda pradinëje gaisro stadi-joje. Ðios dujos sukelia didelá pavojø þmogui. Apsinuo-dijimas kenksmingais degimo produktais yra prieþastis, dël kurios gaisrø metu mirðta nuo 60% iki 80% þmoniø.

2. Smilkimas lyginant su degimu, kurio metu pasireiðkia liepsna, yra pavojingesnis, nes jo metu iðsiskiria þymiai dau-giau kenksmingø degimo produktø. Kenksmingos medþia-gos smilkimo metu pradeda skirtis prie 90°C temperatûros.

3. Ávertinus bandymø rezultatus, ið 1 m2 puðies medie-nos iðsiskirtø 1187 g kenksmingø medþiagø. Ið to paties kiekio kamðtinio àþuolo iðsiskirtø 381 g kenksmingø me-dþiagø. Puðies mediena ðiuo poþiûriu vidutiniðkai 3 kartus pavojingesnë nei kamðtinis àþuolas.

4. Pavojinga gyvybei anglies monoksido, azoto oksido, vandenilio cianido koncentracija, smilkstant 1 m2 puðies medienos, susidaro 95 m2 patalpoje, o smilkstant kamðti-

6 pav. Anglies monoksido koncentracijos priklausomybë nuo patalpos tûrio ir poveikis þmogui, smilkstant 1 m2 pu-ðies medienos ar kamðtinio àþuolo (kamðtinis àþuolas – KÀ, puðis – P).

7 pav. Azoto oksido koncentracijos priklausomybë nuo patal-pos tûrio ir poveikis þmogui, smilkstant 1 m2 puðies medienos ar kamðtinio àþuolo (kamðtinis àþuolas – KÀ, puðis – P).

8 pav. Vandenilio chlorido koncentracijos priklausomybë nuo patalpos tûrio ir poveikis þmogui, smilkstant 1 m2 pu-ðies medienos ar kamðtinio àþuolo (kamðtinis àþuolas – KÀ, puðis – P).

9 pav. Vandenilio cianido koncentracijos priklausomybë nuo patalpos tûrio ir poveikis þmogui, smilkstant 1 m2 puðies medienos ar kamðtinio àþuolo (kamðtinis àþuolas – KÀ, pu-ðis – P).

10 pav. Amoniako koncentracijos priklausomybë nuo patalpos tûrio ir poveikis þmogui, smilkstant 1 m2 puðies medienos ar kamðtinio àþuolo (kamðtinis àþuolas – KÀ, puðis – P).



niam àþuolui tokia koncentracija bus daugiau nei dvigubai maþesnio tûrio patalpoje.

5. Mirtina anglies monoksido ir vandenilio cianido koncentracija, smilkstant 1 m2 puðies medienos 50 m3 pa-talpoje, pasiekiama vidutiniðkai po 70 min., o smilkstant 1 m2 kamðtinio àþuolo mirtina koncentracija nepasiekiama net po 110 min.

Literatûra1. Brushlinsky N. N., Hall J. R., Sokolov S. V., Wagner P. World fire

statistics. Report No. 13, second edition. CTIF International association of fire and rescue service. 2008; 542.

2. Kolbrecki A. Toksycznoúã i dymotwórczoúã wyrobów budow-lanych. Katowice. 2000; 300.

3. Señczuk W. Toksykologia. Warszawa. Wydawnictwo Lekarskie PZWL. 1999; 182.

4. Иванников В. П., Клюс П. П. Справочник руководителя тушения пожара. Москва. 1987; 287 c.

5. Birk A. M. Bleve. Canada. 1995; 29.6. Borkowski R., Jaskóùowski W., Piechocka E., Póùka M. Fizykoche-

mia spalania i wybuchów, ãwiczenia laboratoryjne. Warszawa. 1996; 45.7. Sàlyga J., Malakauskienë R. Occupational and environmental

mortality and morbidity among seamen: literature review. Sveikatos mokslai. 2007; 1: 667-671.

8. Darginavièienë R.; Drungilienë D. Slaugytojø emocinë bûsena slaugant mirðtanèiuosius. Sveikatos mokslai. 2008; 6(60): 2084-2089.

9. Raðkelienë V.; Babarskienë M. R.; Macijauskienë J. Ðirdies ir kraujagysliø ligø rizikos veiksniø sàsajos su gyvenimo kokybe. Svei-katos mokslai. 2008; 6(60): 2045-2050.

10. Valiulienë Þ. Psichologinio spaudimo raiðka sveikatos prie-þiûros darbuotojø kolektyve. Sveikatos mokslai. 2008; 6(60): 1983-1986.

11. Bikbajeva Þ. Bednzene in ambient air of petrol filling stations. Sveikatos mokslai. 2008; 5(59): 1951-1954.

12. Juozulynas A.; Jurgelënas A.; Prapiestis J.; Jankauskenë K.; Gocentas A. Socialiniai, ekonominiai veiksniai ir gyvenimo kokybë. Sveikatos mokslai. 2008; 3(57): 1590-1594.

13. Klimczak S. Stanowisko do pomiaru stæýeñ gazów toksycz-nych powstajàcych podczas rozkùadu bezpùomieniowego staùych materiaùów palnych. Warszawa. 1998; 35.

14. Þukas A.; Maèiulaitis R.; Ðukys R. Saugus statybiniø produktø panaudojimas prieðgaisriniu poþiûriu. Vilnius. 2005; 53.

15. Иличкин В. С. Токсичность продуктов горения полимерных материалов. Принципы и методы определения. С.-Петербург. 1993; 136.

16. Gausepohl H.; Warzelhan V.; Makrom A. Chemie. 1997; 244: 17-41.

17. Батчер Е.; Парнэлл А. Опасность дыма и дымозащита. Москва. 1983; 152.

18. Kaplan H. L.; Grand A. F.; Hartzell G. E. Combustion Toxico-logy. Principles and Test Methods. Lancaster. 1983; 46.

RISKINESS OF SMOULDERING PINE WOOD AND CORK-OAKZbignev Karpoviè, Ritoldas ÐukysSummaryKey words: fire, combustion, smoulder, hazardous combustion

wastes, carbon monoxide, pine wood, cork-oak, heat sourceMeanly 280 people per annual lost their life in fire during last five

years in Lithuania. Intoxication with hazardous combustion waste is the main reason of death in 60% up to 80% cases. It is possible to divide combustion into two types: combustion without flame, this process is called smouldering, and combustion with flame. Smouldering is a slow process, processing in low temperatures without flame. In comparison with combustion, in which the flame occurs, smouldering causes higher risk. More hazardous combustion wastes are disposed in the process of smouldering. This article analysis the emission of: the carbon oxide (CO), nitrogenous oxide (NO), hydrochloric (HCL), hydrogen cyanide (HCN) and ammoniac (NH3) in the process of smouldering of pine wood and cork-oak. The changes in the emission are analysed according to the heat source intensity assessing and comparing risk to people’s health and life safety.


Gauta 2009-04-16

11 pav. Anglies monoksido koncentracijos priklausomybë nuo laiko ir poveikis þmogui, smilkstant 1 m2 puðies medie-nos arba kamðtinio àþuolo 50 m3 patalpoje (kamðtinis àþuo-las – KÀ, puðis – P).

12 pav. Vandenilio cianido koncentracijos priklausomybë nuo laiko ir poveikis þmogui, smilkstant 1 m2 puðies medie-nos arba kamðtinio àþuolo 50 m3 patalpoje (kamðtinis àþuo-las – KÀ, puðis – P).



Raktaþodþiai: maisto sudëties lentelës, maisto sudëties duomenø bazës.

SantraukaSveikatos apsaugos ministerijos Respublikinis mitybos centras (dabar – Valstybinis aplinkos sveikatos centras), ágyvendindamas Valstybinës maisto ir mitybos strategijos ir jos realizavimo priemoniø 2003 – 2010 planà, numatantá parengti ir kaupti Lietuvos rinkoje esanèiø maisto produktø cheminës sudëties duomenø bankà, nuolat vykdo Lietuvos rinkoje esanèiø maisto produktø ir patie-kalø cheminës sudëties lenteliø ir duomenø baziø sudarymo ir atnaujinimo darbus. 2002 m. buvo parengtos Lietuvoje daþniausiai vartojamø maisto produktø (306 pozicijos), o 2005 m. – ir patiekalø (214 pozicijø) cheminës sudëties lentelës. Vykdant minëtus darbus sëkmingai bendradarbiaujama su Jungtiniø Tautø FAO bei PSO organizacijomis, dalyvaujama europiniuose „CEECFOODS“ ir „Eu-roFIR“ projektuose bei vykdoma Lietuvos rinkoje esanèiø maisto produktø ir patiekalø maistinës ir energinës vertës moksliniø – praktiniø duomenø sklaida interneto svetainëse bei kitose visuomenës informavimo priemonëse.

ÁVADASMaisto cheminës sudëties duomenys neabejotinai

svarbûs uþtikrinant reikiamà maisto produktø saugà ir ko-kybæ, tinkamà maisto produktø gamybà bei þenklinimà [1-2]. Maisto sudëties lentelës ir duomenø bazës nau-dojamos tiriant bei vertinant gyventojø faktiðkos mitybos ypatumus bei mitybos, kaip vieno ið galimø rizikos veiks-niø, átakà lëtiniø neinfekciniø ligø etiopatogenezei [3]. Todël, atsiþvelgiant á maisto sudëties lenteliø sudarymo visuomenës sveikatai svarbà [4], Jungtiniø Tautø Maisto ir Þemës ûkio organizacija (FAO) dar 1992 m. inicijavo Tarptautinæ mitybos konferencijà, kurios rezoliucijoje

buvo paþymëta Mitybos veiksmø plano priemoniø ágyvendinimo svarba þmoniø sveikatai, akcentuojant maisto sudëties lenteliø sudarymo bûtinumà [5]. Atsi-þvelgiant á FAO rekomendacijas, Lietuvoje 2003 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimu Nr. 1325 buvo patvirtinta Valstybinë maisto ir mitybos strategija ir jos ágyvendinimo priemoniø 2003 – 2010 planas, numatantis parengti ir kaupti Lietuvos rinkoje esanèiø maisto produktø cheminës sudëties duomenø bankà [6]. Ðá darbà vykdyti yra labai aktualu, kadangi anksèiau Lietuvoje naudota Rusijos Mokslø akademijos Mitybos instituto sukurta maisto produktø cheminës sudëties duomenø bazë skiriasi nuo kitø Europos ðaliø duomenø baziø [7]. Paþymëtina, kad nuolat tobulinti nacionalines maisto sudëties lenteles bei duomenø bazes ápareigoja ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos veiksmø 2007 – 2012 m. planas maisto ir mitybos klausimais [8].

DALYVAVIMAS TARPTAUTINIO „CEECFOODS“ TINKLO VEIKLOJE

Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinis mitybos centras (RMC, dabar – Valstybinis aplinkos sveikatos cen-tras) darbus maisto sudëties lenteliø sudarymo klausimais pradëjo vykdyti 1995 m., kai ásijungë á FAO inicijuotà tarptautiná projektà „Maisto produktø sudëties moksliniø tyrimø tinklas Centrinës ir Rytø Europos ðalyse“ (CEEC-FOODS: Network on Food Composition for Central and Eastern European Countries“) [9]. Lietuvos atstovai, spræsdami aktualius maisto cheminës sudëties klausimus, 1998 m. ir 1999 m. dalyvavo FAO organizuotuose tarp-tautiniuose mokymuose Bratislavoje (Slovakija), kuriuose ágyta patirtis buvo aptarta 1999 m. Romoje vykusioje Treèiojoje tarptautinëje konferencijoje maisto produktø sudëties klausimais [10] bei visuotinai pripaþintuose tarptautiniuose mokslo þurnaluose [11-12]. Moksliniai – praktiniai seminarai, dalyvaujant Lietuvos atstovams, toliau buvo tæsiami 2000 m. (mokslinë konferencija

NACIONALINIØ MAISTO SUDËTIES LENTELIØ IR DUOMENØ BAZIØ SUDARYMO

PATIRTIES APIBENDRINIMASALBERTAS BARZDA1, JONAS ALGIS ABARAVIÈIUS2,1, ROMA BARTKEVIÈIÛTË1,2,

RIMA ÐATKUTË1, RIMANTAS STUKAS2,1

1 Valstybinis aplinkos sveikatos centras, 2 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas

INFORMACIJA

Adresas susiraðinëti: Rimantas Stukas, el. p.: [email protected]


Varðuvoje) bei 2001 m. (Ketvirtoji tarptautinë konferen-cija maisto produktø sudëties klausimais Bratislavoje).

Pagrindinë ðio bendradarbiavimo iðdava yra ta, kad RMC specialistai, dalyvaudami CEECFOODS projekto veiklose, buvo apmokyti ir ágalioti naudotis FAO specia-listø sukurta maisto cheminës sudëties skaièiavimams at-likti pritaikyta ALIMENTA programa, pagal kurià 2002 m. buvo parengtos Lietuvoje daþniausiai vartojamø maisto produktø (306 pozicijos), o 2005 m. – patiekalø (214 pozicijø) cheminës sudëties lentelës [13-14].

DALYVAVIMAS TARPTAUTINIO EuroFIR TINKLO VEIKLOJE

Respublikinis Mitybos Centras (dabar – Valstybinis aplinkos sveikatos centras) nuo 2006 m. dalyvauja tarptautiniame „EuroFIR projekte ,,European Food Infor-mation Resource Network“ (Europos maisto informacijos resursø tinklas, ES 6-oji bendroji programa). Projekto tikslai – skatinti moksliná ir technologijø patyrimà maisto sudëties klausimais, pildyti maisto cheminës sudëties duomenø bazes, sukurti unifikuotà maisto sudëties duomenø bankà, duomenø atnaujinimo ir jø valdymo bûdus bei analitiniais metodais iðtirti ir ávertinti kai kuriø tradiciniø maisto produktø cheminæ sudëtá ðalyse – pro-jekto dalyvëse [15]. Projektà koordinuoja tarptautinis Maisto tyrimø institutas (IFR), esantis Jungtinëje Kara-lystëje. Lietuvos atstovai 2006 m. dalyvavo antrajame EuroFIR tinklo susitikime Nante (Prancûzija) [16] bei 2007 m. – antrajame EuroFIR tinklo kongrese Granadoje (Ispanija) [17], kuriuose pristatë RMC patyrimà maisto sudëties klausimais.

Veikla EuroFIR projekto darbo grupëje WP 1.8 (Mais-to cheminës sudëties ir energinës vertës duomenø baziø tinklo sukûrimas). Lietuvos ekspertai, dalyvaudami ðios darbo grupës veikloje, 2007 – 2008 m. standartizavo ir paskelbë Respublikinio mitybos centro (nuo 2008 m. spalio 1 d. - Valstybinio aplinkos sveikatos centras) interneto svetainëje duomenis apie daþniausiai mûsø ðalyje naudojamø 720 maisto produktø ir patiekalø maistinæ ir energinæ vertæ (38 maistinës ir energinës vertës pozicijos) [18].

Veikla EuroFIR projekto darbo grupëje WP 2.3.1 (Tradiciniai patiekalai). Pagrindinis ðios darbo grupës tikslas – parengti naujausius daþniausiai vartojamø tradiciniø maisto produktø ir patiekalø maistinës bei energinës vertës duomenis, juos nustatant cheminës analizës bûdu akredituotose laboratorijose. Lietuvoje pagal standartizuotà metodikà buvo atrinkti ðie daþniau vartojami tradiciniai maisto produktai ir patiekalai: „Sûris „Dþiugas“; „Ðaltibarðèiai ið jaunø burokëliø“;

„Kaimiðkos deðrelës“; „Tarkuotø bulviø cepelinai su mësos ádaru“; „Sausainiai „Þagarëliai“. Paminëtø maisto produktø cheminë analizë buvo atlikta Nacionalinëje veterinarijos laboratorijoje pagal galiojanèias atrankos ir standartizuotas analizës metodikas. Ðiuo metu rengiama informacinë broðiûra, apibendrinanti naujus duomenis apie visø projekto ðaliø – dalyviø tradiciniø maisto pro-duktø ir patiekalø maistinæ ir energinæ vertæ, pateikiant ðiø maisto produktø ir patiekalø nuotraukas, receptûras ir gamybos technologinius apraðus.

APIBENDRINIMAS 1. Nuo 1995 m. Lietuvoje sëkmingai vykdomi rinkoje

esanèiø maisto produktø ir patiekalø cheminës sudëties lenteliø ir duomenø baziø kûrimo darbai, kuriø iðdavoje parengtas ir nuolat pildomas Lietuvos rinkoje esanèiø maisto produktø cheminës sudëties duomenø bankas.

2. Lietuvos mitybos specialistai aktyviai dalyvauja tarptautiniuose maisto sudëties duomenø bankø kûrimo projektuose („CEECFOODS“ ir „EuroFIR“) bei sëkmingai bendradarbiauja ðiose srityse su Jungtiniø Tautø FAO bei PSO ir kitomis tarptautinëmis organizacijomis.

3. Parengti ir publikuoti du metodiniai nurodymai apie maisto produktø ir patiekalø cheminæ sudëtá: ,,Mais-to produktø sudëtis“, 2002, 324 p. ir ,,Patiekalø sudëtis, maistinë ir energinë vertë“, 2005, 228 p.

4. Nuolat vykdoma Lietuvos rinkoje esanèiø maisto produktø ir patiekalø maistinës ir energinës vertës mok-sliniø – praktiniø duomenø sklaida interneto svetainëse bei kitose visuomenës informavimo priemonëse.

Literatûra1. Lupien J.R. The FAO food composition initiative.http://www.fao.org/DOCREP/V6000T/V6000T02.htm (þiûrëta

2009-02-21)2. Greefield H., Southgate D.A.T. Food composition data:

production, management and use. FAO, Rome, 2003; 139.3. Sevenhuysen G.P. Food composition databases: current

problems and solutions. http://www.fao.org/DOCREP/V6000T/V6000T05.htm (þiûrëta

2009-02-21)4. Rand W.M., Pennington J.A.T., Murphy S.P, Klensin J.C.

Compiling data for food composition data bases. The United Nations University, Tokyo, 1991; 70.

5. The international conference on nutrition. http://www.fao.org/docrep/v7700t/v7700t02.htm#TopOfPage

(þiûrëta 2009-02-21)6. Valstybinë maisto ir mitybos strategija ir jos ágyvendinimo

priemoniø 2003–2010 metø planas. Þin., 2003; 101:4556.7. Vaask S, Pomerleau J, Pudule I, Grinberga D, Abaravicius A,

Robertson A. McKee M. Comparison of the Micro-Nutrica Nutritional Analysis program and the Russian Food Composition Database using data from the Baltic Nutrition Surveys. European Journal of Clinical Nutrition 2004; 58: 573–579.

8. WHO European action plan for food and nutrition

INFORMACIJA


policy 2007 – 2012. WHO Regional Office for Europe, 2008. 9. Abaravièius A. Food composition activities in Lithuania. In:

Final report. FAO meeting on food composition activities in Eastern Europe, April 22-27, 1995 Modra, Slovakia; Modra: 1995; 75-77.

10. Holcikova K., Simonova E. Kovacikova E., Vojtassakova A. CEECFOODS network on food composition// Back to Basis: Third in-ternational food data conference. Abstracts, Rome, Italy. 5-7 July 1999.

11. Holcikova K. CEECFOODS — Network on Food Compo-sition for Central and Eastern European Countries. Journal of Food Composition and Analysis, 2000; 13:705-707(3).

12. Kunachowicz H., Klys W. Comparison of results of average daily diet composition calculated according to FRI-FAO program „ALI-MENTA“, Polish program „Food 2“ and results of chemical analysis// Journal of Food Composition and Analysis, 2000; 13:475-493.

13. Suèilienë S., Abaravièius A., Kadziauskienë K., Barzda A., Bartkevièiûtë R., Kranauskas A. ir kt. Maisto produktø sudëtis (Meto-diniai nurodymai gydytojams dietologams, dietistams, visuomenës sveikatos specialistams; mokomoji knyga visuomenës sveikatos ir medicinos programø studentams ir gydytojams rezidentams). Vilnius: D.Matiuko individuali ámonë, 2002; 324.

14. Barzda A., Olechnoviè M., Bartkevièiûtë R., Abaravièius A., Stukas R., Viseckienë V. Patiekalø sudëtis, maistinë ir energinë vertë (Metodiniai nurodymai gydytojams dietologams, dietistams, visuome-nës sveikatos specialistams, maisto ámoniø specialistams; mokomoji knyga visuomenës sveikatos, slaugos ir medicinos programø studentams ir gydytojams rezidentams). Vilnius: UAB „Valdo leidykla“, 2005; 228.

15. European Food Information Resource Network of Excellence.www.eurofir.net (þiûrëta 2009-02-21)16. 2-nd EuroFIR Network Meeting, Nantes, September 2006.

EuroFIR Newsletter, 2006, 8p. http://www.eurofir.net/public.asp?id=4280 (þiûrëta 2009-02-21)17. 2-nd International EuroFIR Congress. EuroFIR Newsletter,

2007, 8p.

http://www.eurofir.net/public.asp?id=4280 (þiûrëta 2009-02-21)18. EuroFIR food classification.http://www.rmc.lt/EURO.html (þiûrëta 2009-02-21)

NATIONAL FOOD COMPOSITION TABLES AND DATABASES IN THE SUMMARY OF EXPERIENCE

Albertas Barzda, Jonas Algis Abaravièius, Roma Bartkevièiûtë, Rima Ðatkutë, Rimantas StukasSummaryKey words: Food composition tables, food composition data-

bases. The State Environment Health Center (former National Nutrition

Center of Lithuanian Ministry of Health) is responsible institution for the production and usage of National Food Composition Tables and Databases in Lithuania. This work is carrying out according to the provisions of National Food and Nutrition Strategy, approved by Lithuanian Government in 2003. The main outcomes of the above mentioned activities are Lithuanian Food composition tables, prepared and published in 2002 and 2005, as well as the publication of food composition database on - line. Analytical activities upon Lithuanian food composition are closely related to the international recommenda-tions of FAO and EU projects (CEECFOODS and EuroFIR).


Gauta 2009-04-20

INFORMACIJA

2008 m. rugsëjo 11-14 dienomis Gdanske ávyko pa-saulinës gydytojø katalikø federacijos (FIAMC) Europos asociacijø (FEAMC) XI kongresas. Jo tema: „Prigimtinis ir statutinis ástatymas dabartinëje Europos medicinoje“. Po-sëdþiaujama buvo medicinos universiteto Biomedicinos kolegijos rûmuose prof. Reicherio paskaitø puikioje, gra-þioje, su scenoje ant sienos esamu dideliu miesto vaizdu salëje (Debinkio gatvëje nr.1). Erdviame koridoriuje buvo demonstruojami stendiniai praneðimai. Kongrese dalyvavo apie 300 gydytojø ið visos Europos. Kongreso kalbos buvo: lenkø, anglø, prancûzø. Dalis dalyviø buvo apgyvendinti puikiuose studentø bendrabuèiuose, dalis

brangesniuose miesto vieðbuèiuose. Lietuvai atstovavo-me trys gydytojai: K. Rotkeviè, doc.A.Ðaulauskienë ir að, prof. L.L.Maèiûnas. Apsistojome pas paþástamà vietinæ gydytojà-seserá dr. K. Ðlykoviè.

Gdanskas-miestas ðiaurës Lenkijoje prie Baltijos jûros, Gdansko álankoje, prie Vyslos þioèiø; turi apie 462000 gyventojø (2004 m). Miestas siejasi su Sopotu, Gdyne ir kitais maþesniais miesteliais, sudarydamas tarsi vienà miestà su 866000 gyventojø (2004 m.). Gdanskas - stambus prekybos, o nuo 1974 m. dar ir upiø uostas. Jis yra prekybos ir pramonës, mokslo, kultûros centras; jame yra 15 baþnyèiø, gintaro dirbtuvës, zoologijos par-

EUROPOS GYDYTOJØ KATALIKØ FEDERACIJOS ASOCIACIJØ XI KONGRESAS

LEONAS LAIMUTIS MAÈIÛNASLietuviø Katalikø Mokslo Akademijos Medicinos skyriaus pirmininkas,

Pasaulinës gydytojø katalikø federacijos Europos asociacijø valdybos narys, profesorius

Adresas susiraðinëti: Leonas Laimutis Maèiûnas, el. p.: [email protected]

24332009 m. “Sveikatos mokslai” Nr.3 INFORMACIJA

kas, centrinis jûrø, archeologijos ir kt. muziejai. Kasmet miestà aplanko 3 milijonai turistø. Vyslos þioèiø plotis 105 km, gylis siekia iki 115 m. Laivø statyba vyksta nuo 1945 m. Senamiestis staèiakampio formos, karo metu su-griautas, taèiau dabar jau atstatytas; pirmà kartà minimas 992 metais, 1261-63 metais ágijo miesto teises; 1308 m. buvo uþgrobtas kryþiuoèiø; 1454 m. atiteko Lenkijai, nuo 1793 m. - Prûsijai; iki 1918 m. priklausë Vokietijai, o nuo 1919 m.-laisvas miestas Dancigas; 1939-1945 m. okupuotas Vokietijos, po karo vël priklauso Lenkijai. Rugsëjo 11 dienà registravomës, o nuo 14 iki 17 val. vyko Europos gydytojø katalikø asociacijø valdybos po-sëdis (að turëjau dalyvauti kaip valdybos narys), kuriame buvo aptarti 2007 m. rudená Pragoje vykusio posëdþio nutarimai, po to valdyba (prezidentas, viceprezidentai, iþdininkas), ruoðiantis naujiems rinkimams, atsiskaitë uþ ketveriø metø nuveiktà darbà. Lenkijos asociacijos prezidentë dr. Ana Grenziak kalbëjo apie pasiruoðimà ávyksianèiam XI kongresui, aptartas pasiruoðimas gene-ralinei FEAMC asamblëjai (nustatytas delegatø skaièius su balsavimo teise). Kroatijos atstovë dr. J.Markeljeviè praneðë, jog kitø metø spalio pradþioje Zagrebe ávyks pirmasis Europos jaunøjø gydytojø katalikø ir medicinos studentø kongresas, kuriame bus kalbama apie kamie-nines làsteles ir jø panaudojimà medicinoje. Posëdis pradëtas ir baigtas malda.

Po posëdþio visi atvykusieji dalyvavome Olivos katedroje vykusiose ðv.Miðiose, kurias koncelebravo kardinolas Lozano Baraganas.

Rugsëjo 12 d. (ir kitomis kongreso dienomis) kon-greso darbà pradëjome ðv. Miðiomis, vykusiomis netoli kongreso salës, Èenstachavos baþnyèioje, o 8,30 val. jau prasidëjo atidarymo ceremonija. Kardinolas T.Bertone (Vatikano sekretorius), perduodamas Ðventojo Tëvo nuo-ðirdþiausius sveikinimus, pabrëþë, kad kongreso dalyviai, svarstydami tematikà, turi atsiþvelgti á „Evangelium vitae“ enciklikoje iðsakytas mintis apie þmogaus esybæ ir jo asmens orumà. FEAMC prezidentas prof. J.Marekas (Èe-kija) savo kalboje akcentavo, kad gydytojai katalikai turi iðsakyti ne tik savo nuomonæ apie þmogaus gyvybæ ir jos orumà lieèianèiais klausimais, bet ir privalo siekti, kad gyvybë bûtø gerbiama bei saugojama nuo pat jos prasi-dëjimo iki natûralios mirties. Po valdþios ir organizatoriø sveikinimo kalbø prasidëjo kongreso darbas. Áþanginá, veik valandà trukusá praneðimà „Metabioetika“ padarë Popieþiðkosios sveikatos apsaugos tarybos prezidentas kardinolas L.Baraganas.

Po ðio praneðimo, pirmininkaujant A. Grenziakai, prof. J. Jurkevièiui (Lenkija), H.Stevensui (Olandija), kal-bëjo prof. W. Lanèkovskis (Lenkija) tema „Etinës ir ástaty-

minës problemos dabartinëje Europoje“. Jis pabrëþë, kad Europa ðalinasi tradiciniø vertybiø, kurios yra pagrindas kultûros, susijusios su universalia krikðèionybës morale ir ágyjamos prigimtimi. Politikai ir teisininkai stengiasi áteisinti neutralumà, kuris tautai tarsi yra reikalingas likti neutraliai savo gyvenimo filosofijoje. Taèiau neutralu-mas - pramanyta norma, jis negali bûti ágyvendinamas. Ástatymø leidëjai negali iðvengti savo pozicijos, deklaruo-dami pagrindines nuostatas, lieèianèias þmogaus esybæ ir bendruomenæ. Jø paþiûros atsispindi priimamuose ástatymuose ir vieða valdþios paþiûra á þmogaus gyvybës filosofijà. Tai lieèia þmogaus gyvybës (abortas, eutanazi-ja), homoseksualiø „porø“ legalizavimo, edukaciniø pro-gramø turinio, ðeimos gyvenimo ir daugelá kitø, susijusiø su morale, klausimø. Ástatymø leidimas ir valdþios veikla ðiais klausimais teigia arba neigia vertybiø, susijusiø su gyvybës ar religijos filosofija, sistemas. Ir tai negali bûti vadinama neutralumu. Ðis terminas ðiuo poþiûriu veidmainiðkas, nes tokià esminæ sàvokà, kaip dora, nu-stumia á ðonà. Taigi, Europoje teisinë sistema gali bûti kilusi ið krikðèioniðkø vertybiø, arba ið materialistiniø poþiûriø (kurios dabar vyrauja). Praneðëjas tikina, kad dabartinëje Europoje visø etiniø ir teisiniø problemø, pri-sidedanèiø prie kultûrinës, civilizacinës ir demografinës degradacijos, sprendimas priklausys nuo krikðèioniðkøjø vertybiø (mûsø átakojamø) svarbos suvokimo, arba nuo plintanèiø reliatyvizmo idëjø bei materializmo poþiûriø virðenybës. Apie tai reikia kalbëti, nors tai nëra populiaru ar politiðkai teisinga.

Prof. M.Safjan (Lenkija) praneðimas - „Kokio ástatymo mums reikia greitai besivystanèiø naujø biotechnologijø medicinoje metu?“ Teisinës sistemos vystymosi kryptis biomedicinos klausimuose grieþtai priklausys nuo ba-lanso tarp individualiø ir bendruomenës interesø. Tik tokioje perspektyvoje turëtø vykti modernus disputas ir vertinamas ginamø vertybiø turinys. Diskutuojama dël individualios teisës á eutanazijà kaip laisvà apsi-sprendimà ir pasirinkimà dël savo asmeninio gyvenimo. Dël etiniø ir teisiniø ávertinimø, priimant sprendimus, gali kilti prieðtaravimø, abejoniø, neryþtingumo. Klau-simas apie naujo ástatymo reikalingumà yra susijæs su jo sprendimo metodologija, visuomenës iðkeliamais siûlymais bei jos demokratijos charakteriu. Praneðëjas pabrëþë, kad reikia naujo poþiûrio á taikomà metodolo-gijà naujø ástatymø leidimo procese. To naujo poþiûrio kertinis elementas turëtø bûti vieði debatai, leidþiantys identifikuoti svarbiausias nuomones, nesutarimus, jie turëtø baigtis sutarimu.

Fr. Olivier de Dinechin S.J. (Prancûzija) praneðimas - „Kaip pateikti gydytojams prigimtiná ástatymà?“ Gydy-


tojai, susitikdami su prigimtinio ástatymo sàvoka, daþnai nesuvokia jos prasmës. Sunkumai susijæ su moksliniu màstymu biomedicinoje, gydytojø ir ligoniø specialiø klausimø skirtingu suvokimu. „Ágimtas“ terminuose „ástatymas“ ir „prigimtinis“ yra vienodai akcentuojamas ir lygiavertiðkai siûlomas, pvz.: sàþinës pripaþástamas ir moralæ aiðkinantis ástatymas, kurio turinys turi bûti „þmogaus asmens objektyvios vertybës“ (Popeþius Jonas Paulius II). Aptariant ástatymo santykio su medicina ana-lizæ, kurioje yra bandoma suderinti siûlomas moralines normas su esamomis universaliomis, dovanojamomis kiekvieno sàþinei su prigimtimi, normomis, jas daþnai galima paþinti jau kaip galiojanèias. Konfidencialu-mas, kuriuo grindþiamas medicinoje tarpusavio ryðys, ágalinantis sudayti medicinos sutartá, pateikia rëmus normoms, ratifikuojamoms medicinos profesijoje. Medicinos deontologija privalo bûti sociali, politiðkai pripaþástama ir turi dalyvauti civilinëje teisëje. Pati civilinë teisë, atspindinti gyvybës ir mirties klausimus medicinos praktikoje, privalo bûti grindþiama univer-saliai pripaþástamomis teisëmis medicinoje. Taèiau joje sprendimai, kurie visados yra svarbûs, kartais remiasi etikos refleksijomis ir tik technine ekspertize. Priimant etiðkà sprendimà, remiamasi trimis galimybëmis: a) ið-samia padëties (ketinimo, tikslo, sàlygos, pasekmës) ávertinimo, b) medicinos deontologijos taisykliø ir skirtingø medicinos srièiø ástatymø ryðio, c) medicinos etikos visuotiniø principø, tiesiogiai susijusiø su þmogaus prigimtimi, analizëmis. Remiantis patirtimi, ðis siûlymas galëtø padëti gydytojams formuoti savo sàþinæ priimant etikos klausimø sprendimus sunkiais atvejais bei geri-nant, detalizuojant profesines deontologines taisykles, taip pat ir civilinius ástatymus.

Po kavos pertraukos, pirmininkaujant prof. T.Mazur-èakui (Lenkija), prof. B.Chyrovièui M.P.S. (Lenkija), vyko antroji kongreso sesija, kurios tema buvo; „Bioetinës problemos prenatalinëje medicinoje“. Prof. R. Colombo (Italija) praneðime „Prenatalinë diagnozë“ pabrëþë, kad, progresuojant ultragarsinei technologijai, prenatalinei psichologijai ir terapijai, atidaromas langas á prenataliná gyvenimà, kuris ágalina suprasti, kad embrionas/vaisius yra tikras subjektas ir apie já, dar negimusá, motina, su-tuoktiniai, visuomenë gali daug kà suþinoti.

Prof. J.Fr. Mattei (Prancûzija) praneðime „Etikos ir ásta-tymø leidþiamøjø organø atsakymai, susijæ su genetiðkai paveldimomis ligomis“, nurodë, kad Prancûzijoje, 1983 m. sukûrus bioetikos komitetà, 10 metø vyko diskusija apie dirbtinæ fertilizacijà, organø transplantacijà ir tik po to ástatymo projektas buvo perduotas parlamentui. Nesu-tarimas tarp politikø ir genetikø turi istorines prieþastis.

Bioetikos ástatymo projektas apie dirbtiná apvaisinimà ir organø transplantacijà Prancûzijoje aiðkiai parodë, kad já yra sunku legalizuoti laiku, nes praktikoje paprastai jis bûna ádiegiamas anksèiau. Plëtojantis prenatalinei diagnostikai, prieð tai iðtyrus implantuojamà kiauðialàs-tæ, nustaèius DNR kodà, galima pravesti genø terapijà, galima jà ne tik ádiegti, bet kvalifikuotai kontroliuoti ir ástatymu jà legalizuoti.

D.K. Biela (Lenkija) praneðime „Ðeimø tarpdis-ciplininë slauga, prenataliai diagnozavus vaisiaus anomalijà“ buvo teigiama, kad pagerëjus prenatalinei diagnostikai vis daugëja abortø dël diagnozuojamø sklaidos anomalijø. Todël kyla bûtinumas padëti tëvams sprendþiant: 1) tyrimø atlikimo reikalingumo, 2) jø atsi-sakymo ir baimingo laukimo kûdikiø gimimo, 3) tyrimø laukimo, 4) jø atlikimo, 5) rezultatø laukimo, 6) rezultatø aptarimo, nustaèius ligà ar vystymosi defektà, 7) nutari-mo, kà toliau daryti, 8) ar gimdyti su defektu kûdiká, 9) aborto atlikimo ir su juo susijusios emocinës patirties ir kitus klausimus. Atsiþvelgiant á tëvø sprendimà, jiems rei-kalinga daugiaprofesinë pagalba: medicininë, psicholo-ginë, pedagoginë. Yra neiðspræsta problema: kas, kada ir kokia forma tëvams, kai jie patiria dramatines situacijas, turi teikti pagalbà. Todël yra ypaè svarbu plëtoti ávairias profesinës pagalbos formas tëvams, kai jie turi nuspræsti turëti vaikà su sveikatos problema ir padëti jiems laukiant kûdikio gimimo. Ypaè svarbus momentas, kai nustatoma kûdikio sklaidos mirtina anomalija. Tokiais atvejais tëvai daþniausiai renkasi vaisiaus paðalinimà. Alternatyva gali bûti pasiekta tarpdsiciplininëms komandoms pravedant konsultacijas, intensyvø ðvietimà, perinatalinæ paliatyvià slaugà. Ðeimoms, kurioms sunku apsispræsti dël nëðtumo tæstinumo, nustaèius fatalinæ vaisiaus anomalijà, reikia materialinës paramos, padràsinimo.

Prof. F.Boscia (Italija), kalbëdamas apie „Reproduk-cijà padedant medikams“, konstatavo, kad dirbtinë reprodukcija pastarajame deðimtmetyje iðkëlë visà eilæ ne tik teoriniø, bet ir praktiniø problemø. Ávairios etinës ir bioástatyminës paþiûros, iðkilusios Europos ðalyse, ne-vienija europieèiø. Trumpai pristatydamas daþniausias reprodukcines technologijas, praneðëjas kritiðkai anali-zuoja jas etiniu poþiûriu, reprodukcinës autonomijos ir kûdikio gerovës atþvilgiais. Pusiausvyra tarp jø Europos ðalyse yra perþiûrima, atkreipiant dëmesá á valstybinius ástatymus, jø panaðumà ir skirtumus.

Prof. B.Chyrovièus (Lenkija) praneðime „Þmogaus gyvybës pradþios problema, kontraversiðkai susijusi su þmogaus esme“ pabrëþë, kad mokslo progresas (ypaè biologija, genetika), bûdamas susijæs su paèia þmogaus esme, sukelia ávairias problemas medicinos bioetikoje,

INFORMACIJA


kurià daugelá amþiø átakoja Hipokrato priesaika. Nëra etikos teorijos, kuri nedeklaruotø jos glaudaus ryðio su þmogaus esybe. Jos visos vieningai siekia þmogaus ge-rovës, taèiau fundamentaliai skiriasi þmogaus prigimties esmës suprantimu. Dabartinë moralinë filosofija skelbia daugelá iðskirtinø sàvokø apie Asmená. Disputo kryptis apie Asmens supratimà daugiausia siejasi su paþiûra, kas yra „Asmuo“ ir kas yra „Þmogus“. Pastangos at-skirti sàvokas „þmogiðkas“ nuo „asmeniðkas“ ignoruoja faktà, kad asmens egzistavimas priklauso nuo þmogaus egzistavimo. Du klausimai: „Ar kiekvienas þmogus yra asmenybë?“ ir „Kada þmogus tampa asmenybe?“ yra glaudþiai susijæ ir atsakymai á juos ávairiø asmens sàvokø pateikëjams priklausys nuo to, kuri ið jø skirs pagrindiná dëmesá asmens statusui.

Po sesijos vyko diskusija, o po to negausiø stendiniø praneðimø aptarimas, dalyvaujant jø autoriams.

Po pietø pertraukos, pirmininkaujant prof. J.Su-chorzevskai (Lenkija), prof. V. Rovinski (Lenkija), vyko treèioji kongreso sesija: „Gyvybës apsauga-etiniai ir teisiniai aspektai“.

Prof. J.Suchorzevskos (Lenkija) praneðimas - „Medi-cininës, etinës ir teisinës problemos, nutarus nutraukti gyvybæ palaikantá gydymà“. Problemos sprendimas priklauso ne tik nuo medicininiø kriterijø, bet taip pat ir nuo etiniø poþiûriø, susijusiø su gyvybës orumu bei trukmës iki jos mirties. Taigi, minëta problema yra susiju-si su religijos, kultûros, ástatymø sàvokomis, ekonomika. Pasaulinëje medicinoje pagrindiniai gydymo principai remiasi medicininiais kriterijais, kurie siejasi su pro-gnoziniais faktoriais. Labai svarbø vaidmená gydymo procese vaidina rodoma pagarba þmogaus autonomijai. Taèiau realybëje paþiûra á autonomijos teisæ yra skir-tinga visoje Europoje. Lenkijoje gyvybæ palaikantieji gydymo rezultatai siejasi su prognoziniais faktoriais. Jie yra kritiniai, jei atsisakoma neefektyvios terapijos. Ðiais atvejais gydytojai konsultuojasi su Lenkijos gydytojø etikos kodekso ir Katalikø Baþnyèios mokymo ðaltiniais. Lenkijos ástatymas ápareigoja priesaikà davusá gydytojà kiekvienà sergantájá gydyti, bet jis nenurodo trukmës, kiek gydymas turi bûti tæsiamas.

F.Blinas, S.Grosbuis (Prancûzija) praneðime „Gyvybës pabaiga, tæsiant intensyvià slaugà“ nurodoma, kad ði slauga yra disciplina, prasidëjusi 1950 m. ir palaipsniui iðaugusi iki áteisinimo. Apie jà 1957 m. kalbëjo popie-þius Pijus XII: sunkios ligos atvejais gydytojo pareiga, gelbstint ligonio gyvybæ ir sveikatà, yra teikti bûtinà slaugà, taèiau jis gali tai veikti, sutikus ligoniui. Ðios mintys rado platø atgarsá gausioje pasaulinëje medi-cinos literatûroje, intensyvios slaugos vadovuose ir

net ástatyminiuose aktuose. 2003 m. Briuselyje vykusi konferencija „Iððûkiai gyvenimo pabaigos slaugai“, dalyvaujant penkioms didþiausioms Europos ir Ðiaurës Amerikos intensyvios slaugos bendrijoms, buvo priimtos pagrindinës rekomendacijos: priimant sprendimus turi dalyvauti sveikatos slaugos komanda ir ligoniø atsto-vai. Konflikto metu bûtina tæsti palaikomàjá gydymà, paliekant gydytojui galimybæ spræsti dël tolimesnio savo veiksmø planavimo, rodant pagarbà moraliniams ir teisiniams principams teikti pakankamà analgezijà; taèiau jam draudþiama taikyti gydymus, pagreitinanèius ligonio mirtá.

Prof. V. Ravinski (Lenkija) praneðimas „Etiniai trans-plantacinës medicinos ateities aspektai“. Nors organø transplantacija, pasibaigus kurio nors organo funkcijai, yra sëkmingas gydymo metodas, taèiau ligoniø, lau-kianèiø tokio gydymo, eilë ekspansyviai didëja. Trûksta organø, ypaè ðirdies ir kepenø, ir dalis ligoniø, jø nesu-laukæ, mirðta. Transplantacinë medicina yra susijusi su sunkiais etiniais klausimais. Paminëtini: ligonio tinkamu-mas gydymui, leidimas panaudoti lavonà, gyvø donorø organø gavimas ir pagaliau ekonominiai aspektai. Apie tai ir buvo diskutuojama. Transplantacinës medicinos ateitis vis dar yra neaiðki dël ligoniø tolerancijos stokos persodinamiems organams ir prevencijos jø iðemijai. Taèiau branduolinio reprogramavimo plëtojimasis ága-lina gauti kamienines làsteles ið suaugusiojo somatiniø làsteliø. Jos gali pagerinti serganèiøjø organø (ðirdies, kepenø) funkcijas ar gaminti insulinà. Tikimasi, kad transplantacinës medicinos ateitis bus skirtinga nuo tos, kurià A.Huxles 1932 metais apraðë savo novelëje „Pasaulio gëda“, parodydamas, kaip ið vieno kiauðinëlio buvo iðaugintos 96 þmogiðkos esybës, kai anksèiau pa-vykdavo iðauginti tik vienà.

Po diskusijø ir kavos pertraukos vyko ketvirtoji sesija „Civilizacijos ligos, kaip iððûkiai valstybei, gydytojui ir li-goniui“, kuriai pirmininkavo prof. J.Baroviecas (Ðvedija), prof. A.Anzani (Italija), prof. M.Jaroèas (Lenkija).

X.S.Latiðas (Ispanija) praneðime „Prieinama svei-katos slauga: pasaulinë naðta gydant vëþá“ pabrë-þë, kad moderni onkologija-chirurgijos, radiacinës technologijos, chemoterapijos, biologinës terapijos pasiekimai daug prisidëjo gydant vëþá. Jei iðsivysèiusiose ðalyse pasiekimai, gydant ðià ligà, yra akivaizdûs, tai to pasakyti negalima apie neiðsivysèiusias ðalis, kuriose net diagnostika yra bloga, dël ko ir paliatyvi chirurgija yra neámanoma. Daugelyje ðaliø nëra ilgalaikiø sveikatos programø kovai prieð vëþines ligas. Svarbø vaidmená sprendþiant ðià problemà vaidina ir moralinës gydytojø vertybës, vykdant Katalikø Baþnyèios socialiná mokymà.

INFORMACIJA


Prof. J.Baroviecas (Lenkija) praneðime „Senø asme-nø diskriminacija jø gydymo ir tyrimø investicijose“ konstatavo, kad jau daugelá metø vakarø ðalyse gausëja seno amþiaus þmoniø. Ðvedijoje vyrø vidutinë gyvenimo trukmë yra 77 metai, moterø 82. Apskaièiuota, kad JAV daugiau kaip 65 metø gyventojø skaièius nuo 35 milijo-nø 2000-iais iðaugs iki 78 milijonø 2050-iais metais (nuo 13% iki 20% ). Amþiaus trukmës pailgëjimas priklauso nuo medicinos ir jø technologijø progreso. Daugelyje ðaliø medicininis ðvietimas gerontologijoje dar nepasie-kë pediatrijoje esamo lygio, pvz: gerontologijos kursas Ðvedijos medicinos universitetuose svyruoja nuo 19 iki 106 valandø; JAV XXI amþiaus pradþioje buvo 9000 ge-riatrø, kai jø reikia iki 30000. Ðvedijoje vyresnio amþiaus þmonës vaistams sunaudoja 25% skirto biudþeto.

Prof. M.Jaroèas (Lenkija) praneðime „Komentarai apie Pasaulio sveikatos organizacijos prioritetus“ nurodë, kad jie remiasi dviem dokumentais: „Europos chartija prieð nutukimà“ (2006) ir „Antrasis Europos veiklos planas maisto ir mitybos politikai“ (2007). Jie turi veikti visose Europos Sàjungos ðalyse. Juose iðkeliama mitybos ir fizinio aktyvumo klausimai. Ði chartija buvo priimta dalyvaujant visø ES ðaliø atstovams ir konstatuojant, kad nutukimas yra pasaulinë problema. Nutukimu sergan-èiøjø skaièius dramatiðkai didëja tiek tarp vaikø, tiek ir suaugusiøjø.

T.Zdrojevskis (Lenkija) praneðime „Komentarai apie Europos Sàjungos 2008-2013 metø prioritetus“ pa-aiðkino, kad Mastrichto sutarties 129 straipsnis nurodo, kokia veikla sveikatos apsaugos srityje valstybës narës ir Europos bendrija privalo reikðtis. Vëlesniuose Europos komisijos ir Europos tarybos priimtuose dokumentuose nurodoma, kad valstybës narës turi aktyvuoti veiklà, tiek profesinæ, tiek ir kompleksinæ, pvz.: sveikatos politikos svarbà, politikø atsakomybæ, ástatymø reguliavimà, fi-nansinæ ir darbo taisykliø politikà. Kovos aktyvumas ir planavimas su infekcinëmis ir neinfekcinëmis (esanèios didþiausia ligø naðta ES) ligomis turi bûti paremtas rizikos faktoriø nustatymu, o ligoms-faktoriø (áskaitant ir sociali-nius-ekonominius skirtumus) nustatymas, nuo kuriø pri-klauso prevencijos ir terapijos efektyvumas, atitinkama kokybiðka slauga ir galimas prie jos priëjimas. 2007-øjø metø Europos Chartijoje buvo pabrëþta, kad turi bûti nu-statomi kardiovaskuliniø ligø patogenezës daugybiniai faktoriai, o, juos nustaèius, jie turi bûti átraukti á moder-niàjà prevencijà. Sveikatos apsaugos ir prevencijos prie-monës turi bûti taikomos ir vaikams. Europos parlamento nr.1350/2007/Ec ir Tarybos 2007.10.23 nutarimais nu-statyta antra programa Bendrijos veiklai sveikatos srityje 2008-2013 metams. Autoriø nuomone, gera visuomenës

sveikata yra svarbi sàlyga plëtojant ekonomikà ir gerovæ. Iðlaidos sveikatai gerinti priklauso ne tik nuo jø, bet ir nuo investicijø. Todël kaltinimai dël prastos sveikatos apsaugos padëties yra susijæ su nepakankama investicija á jà. Septyni lydintieji rizikos faktoriai: tabakas, alkoholis, padidintas kraujo spaudimas, aukðtas cholesterolio lygis, virðsvoris, nepakankamas vaisiø ir darþoviø vartojimas, fizinio aktyvumo stoka sudaro 60% neágalumo prieþas-èiø. Valstybës narës privalo gerinti sveikatai reikalingas sàlygas, ypaè vaikams ir jaunuoliams, diegiant normalø gyvenimo bûdà, kultûrà, ágyvendinant prevencijà.

Diskusija, kavos pertrauka, o po to Viðinskio skvere esanèioje Fatimos Dievo Motinos ðventovëje vyko mu-zikos ir poezijos vakaras. Nuskambëjus smuikui „Ave, Maria“, paskaièius Jono Pauliaus II triptikus - „Srovës“, „Pavasaris“ ir ðventovës globëjui pasveikinus, Lenkijos gydytojø katalikø asociacijos garbës nariø vardai buvo suteikti arkivyskupams T.Goclovskiui, V.Ziolko ir prof. I.J. Kaðevskai. Gdansko muzikinë kapela, vadovaujama prof.A.Kovalskai-Pinèak, atliko Lenkijos litanijà (muzika J.Luciuk) ir kitus kûrinius. Pasibaigus programai, buvome pakviesti pabendravimo vakarienei.

Rugsëjo 13 dienà, rytiniam posëdþiui pirmininkau-jant prof.L. Sadovskai (Lenkija), prof. J.Kaðevskai (Len-kija), prof. Z.Chlapui (Lenkija), R.Giertleriui (Vokietija), vyko penktoji kongreso sesija. Jos tema: „Þmogaus gyvybës ðventumas-gydytojas, kaip gyvybës tarnas“.

Pradþioje buvo perskaitytas popieþiaus Jono Pauliaus II laiðkas Lenkijos gydytojams, raðytas 2003 m. rugsëjo 18 dienà.

Prof. E.Schockenhoffas (Vokietija) praneðime: „Þmo-gaus orumo ir gyvybës apsaugos ryðys“ buvo pateiktas ryðys tarp þmogaus orumo ir gyvybës apsaugos. Fizinë gyvybë yra gëris, kurá þmogaus asmuo gali panaudoti kaip áranká egzistencijai, protinei veiklai ir intelektuali-niams sugebëjimams. Pagarba þmogaus orumui, kuris yra bûtinas laisvei ir autonominiam gyvenimo bûdui, suprantama ir kaip fizinio gyvenimo apsauga. Principas, kad þmogaus orumas uþsitarnauja pagarbos, paramos, gerovës nuo jo pradþios iki mirties nëra tik religijos rei-kalavimas, bet jis yra demokratinës kultûros iðraiðka.

Prof. A. Grzeskoviakas (Lenkija) praneðime „Gydytojø sàþinës prieðtaravimas, kalbant apie þmogaus gyvybës naikinimà “ pabrëþta, kad konfliktas kyla tarp pareigos laikytis ástatymo ir pareigos moralei, priklausanèiai nuo þmogaus sàþinës. Ðis konfliktas gali bûti iðspræstas, pa-liekant gydytojui elgtis pagal savo sàþinæ, nors tai gali neatitikti ástatymo. Tai yra aktualu kai kuriose medicinos profesijose. Ástatymas turi neprievartauti gydytojus veikti neatitinkanèiam jo profesijos principui ir neturi bûti

INFORMACIJA


nukreiptas prieð þmogaus gyvybæ. Gydytojo profesijai priklauso ne tik gydymo klausimai, bet ir kita jo veikla, kaip: abortas, eutanazija, kontracepcija, sterilizacija, preabortinë diagnostika, vaisiaus selekcija, organø transplantacija, reprodukcija, moksliniai eksperimentai, biotechnologijos, genetinë inþinerija. Nauja prieþastis ástatymui veikti prieð gydytojo sàþinæ daugelyje ðaliø yra legalizuotas skyrimas kontraceptikø, kurie sulaiko kiau-ðinëlio implantacijà ir sukelia abortiná efektà. Taigi, dau-gelis áteisintø gydytojui ágaliojimø yra prieðtaraujantys jo moralinëms vertybëms, taèiau, neþiûrint to, gydytojas privalo juos atlikti. Taèiau, remiantis pagrindine þmogaus sàþinës laisvës teise, gydytojo veikla turi neprieðtarauti jo sàþinës moralinëms nuostatoms.

Prof. E.Bischofbergeris (Ðvedija) praneðime „Auto-nomijos koncepcija santykyje su eutanazija“ pabrëþë, kad ligonio autonomija yra pagrindinis principas spren-dþiant eutanazijos klausimà. Eutanazija apibrëþiama kaip terminaliai serganèio ir kenèianèio ligonio pagal jo pageidavimà gydytojo atliekama terminacija. Ðis api-brëþimas yra priimtas Ðvedijos nacionalinës medicinos etikos tarybos ir remiasi moraliniu pagrindu-autonomija ligonio, nutariusio dël savo gyvenimo ir mirties. Jeigu ligonis laisvai ir sàmoningai reikalauja mirtinos vaistø injekcijos, sveikatos slaugos sistema turëtø jà vykdyti. Taèiau autonomijos koncepcijai kyla eilë klausimø: 1) nors teisë á eutanazijà remiasi teise á autonomijà, taèiau problema yra ta, kad prie formuojamos teisës neprivalo logiðkai sekti vëlesnë teisë. Kitais þodþiais sakant, auto-nominis asmuo gali (su kai kuriomis iðimtimis) atsisakyti viso medicininio gydymo, bet negali reikalauti kitokiø priemoniø-terminacijos; 2) kai kas mano, kad nuospren-dis eutanazijai yra gydytojo ir ligonio santykio iðdava. Nors ligonis, kenèiantis nuo nepagydomo vëþio, praðo gydytojo mirtinø vaistø ir, jei gydytojas sutiktø su tokiu reikalavimu ir daugeliui tokiø ligoniø pageidavimas bûtø ágyvendintas, taèiau iðkiltø problema, kaip tai galëtø bûti teisiðkai áteisinta, nes tai lieèia kito asmens gyvybæ? 3) problemà galima aiðkinti. Vergovë ðiandien yra uþdrausta. Draudimas remiasi moraline paþiûra, kad asmuo negali átakoti kità asmená praðyti vykdyti neteisiná aktà. Ar yra nepateisinamai moralu tapti kito asmens vergu, neþiûrint autonominio praðymo? 4) gerai pagrásta priklausomybë vienas kitam yra susijusi su individualia paþiûra á þmogaus asmená, kaip atramà socialiniams ásipareigojimams ir su jais susijusiais susitarimais. Tai remiasi ásitikinimais, kad mes neturime uþmuðti kito, nors ir esame praðomi tai daryti. Ðalia autonomijos mes randame ir þmogaus asmens orumà. Eutanazija neiðsprendþia þmogaus skausmo ir kanèios problemos,

greièiau tai yra kapituliacija prieð juos. Gerai organizuota paliatyvi slaugos sistema turëtø iðspræsti ðià sveikatos ir autonomijos problemà.

Prof. S.Sahmas (Vokietija) praneðime „Medicininë veikla gyvenimo pabaigoje: þmoniðkumo apsaugoji-mas nuo eutanazijos“ nurodë, kad gyvenimo pabaigos klausimai Europoje yra plaèiai diskutuojami. Eutanazija áteisinta nedaugelyje ðaliø. Apsaugoti mirties orumà prieð eutanazijà yra visø slaugytojø, kurie slaugo mirðtanèiuosius, uþdavinys ir jis visuomenës turi bûti suprantamas.

P. Krakoviakas (Lenkija) praneðime „Prieglauda taip pat yra gyvenimas. Europos senëjime bûtinas ben-dradarbiavimas tarp sveikatos apsaugos profesionalø, baþnyèios pagalbininkø ir þiniasklaidos“ kalbëta, kad prieglaudà iðgarsino Anglijoje 1960 m. C.Saunders, JAV-E.K. Ross, Kalkutoje-Motina Teresë. Lenkijos patirtis rodo, kad kooperacija tarp Baþnyèios, sveikatos apsau-gos sistemos ir savanoriø tarnybos gali efektyviai page-rinti terminaliai serganèiøjø padëtá. Masinë þiniasklaida, vaidinanti svarbø vaidmená kultûriniame ir socialiniame gyvenime, gali padëti auklëti visuomenæ, keièiant pa-þiûrà á terminaliniø ligoniø padëtá. Savanoriø darbas, slaugant sunkiai serganèiuosius, yra susijæs su Solidaru-mu, Baþnyèia ir sveikatos apsaugos profesionalais. Ðioje veikloje áprasminama dvasingumo reikðmë; pabrëþiama ir þiniasklaidos svarba; nuðvieèiama savanoriø tarnybos „Norinèiø padëti“ veikla.

Po kavos pertraukos, pirmininkaujant P.Krakoviakui, vyko diskusija „Kaip mes turime veikti prieð þmogaus gyvenimo negeroves?“, kuriose dalyvavo prof. J.Glasa (Slovakija), prof. K.Galuðko (Lenkija). Pasisakymuose buvo pabrëþta dvasiniø vertybiø visuomenëje ugdymo svarba. Po pietø pertraukos vyko praneðimai ávairia te-matika. Posëdþiui pirmininkavo W.Domagala (Lenkija), M.Cymerys (Lenkija).

Prof.L.L.Maèiûnas, kalbëdamas tema „Gydytojø ka-talikø veikla prieð iððûkius ðeimos institucijai dabartinëje Lietuvoje“, iðsakë iððûkius, kurie veikia ðeimos institucijà Lietuvoje. Þmonës dvasines vertybes prarado per 50 so-vietinës okupacijos metø, o dabar tai skatina prisidëjusi globalizacijos ir kosmopolitizmo era su reliatyvizmo, liberalizmo idëjomis. Dël to santuokos ir ðeimos esmë tampa vis labiau nesuprantama. Jei prieð karà iðsituo-kusiøjø buvo iki 0,5%, tai dabar ðis skaièius siekia iki 70%. Vis labiau propaguojamas gyvenimas partnerystëje, sklinda homoseksualizmas. Kasmet iðsituokia per 53% ðeimø, apie 10000 vaikø kasmet lieka be tëvø, þemas gimstamumo lygis (1.3), kasmet atliekama apie 13000 abortø, gimsta 8979 nesantuokiniai vaikai. Þmonës,

INFORMACIJA


ypaè jauni, bûna vis labiau neparuoðti ir nepasiruoðæ ðeimyniniam gyvenimui, dël ko nejauèia atsakomybës ir pareigos jam. Iðpropaguotà sekso kultà seka mirties kultûra. Gyvybës kultûra, neremiama valstybës, veda prie þymiø demografiniø pokyèiø-tautos iðmirimo. Gydy-tojø katalikø ir jø organizacijø (Lietuviø katalikø mokslo akademijos Medicinos skyriaus, Pasaulinës gydytojø federacijos „Uþ þmogaus gyvybæ“ Lietuvos asociacija) pareiga veikti prieð ðeimos institucijai kylanèius iððûkius. Dël to organizuojamos konferencijos, kritikuojami prieð þmogaus gyvybæ nukreipti ástatymø projektai.

Doc. Alina Ðaulauskienë praneðime „Gyvybës nuo jos prasidëjimo iki natûralios mirties gynimo padëtis Lietuvoje“ pasakë, kad Lietuvoje abortà leidþiantis iki 12 savaièiø sveikatos apsaugos ministro ásakymas buvo paskelbtas sovietinës okupacijos metu-1955 m. Gyvybës apsaugos ástatymas, pateiktas parlamentui 2008 m. vasario 08 d., iki ðiol dël liberalø ir socialde-mokratø partijø prieðinimosi yra nepriimtas. Atkûrus Nepriklausomybæ, nuo 1991 iki 2007 metø gimdymø skaièius sumaþëjo du (nuo 85.226 iki 42.249), o abortø skaièius - 5 kartus (nuo 40.786 iki 8.781). Dël abortø Lietuva neteko 364.123 gyvybiø, galëjusiomis tapti Lietuvos pilieèiais. Minëto laikotarpio metu dël aborto mirë 133 motinos. Sveikatos apsaugos ministro ásakymu leidþiama fertilizacija in vitro, kuri atliekama privaèiose klinikose. RU-486 (mifepristonas) preparatà vartoti uþ-draudë parlamentas. Kovojama su seksualinio ðvietimo programa mokyklose. Eutanazija yra neáteisinta. Paliatyvi medicinos slauga nepakankama. Yra keletas skausmo klinikø, motinos ir vaiko namai, kritinio neðtumo cen-trai. 1997 m. Pasaulinës gydytojø federacijos „Uþ þmo-gaus gyvybæ“ Lietuvos asociacija atnaujino Hipokrato priesaikà, kurià priima Kauno medicinos universitetà baigiantieji absolventai ir pagal kurià þmogaus gyvybë saugoma nuo jos prasidëjimo iki naturalios mirties.

Po praneðimø vyko diskusija ir kavos pertrauka, FEAMC generalinë asamblëja Jono Pauliaus II salëje ðalia Olivos katedros esanèiame pastate. Jos metu buvo svarstomas kongreso deklaracijos projektas, renkama nauja FEAMC vadovybë (remiantis statutu). Prezidento postui uþimti buvo siûlomi du kandidatai: vicepreziden-tas prof.A. Anzani (Italija) ir buvæs FIAMC sekretorius dr.F.Blinas (Prancûzija). Vieno balso persvara iðrinktas pastarasis. Sekretoriumi iðrinktas H.Stevensas (Olandija), iþdininku-prof. A.L.Santos (Portugalija), viceprezidentais liko anksèiau buvusieji tose pareigose.

Tuo metu kongreso dalyviai Gdynëje prie paminklo 1970 metø aukoms uþdegë þvakes, padëjo gëles. Jie buvo pasveikinti miesto valdþios atstovø. Po to eisena

praëjo Svientojanska gatve ir Jono Pauliaus II aveniu iki Kamiena Gora ir gráþo á Olivos katedrà, kur vyko vargonø koncertas, jo klausëmës visi. Po koncerto vakarieniauta ir bendrauta Gdynëje „Nadmorski“ vieðbuèio restorane. Iðklausëme Gdynës prezidento kalbos ir muzikinës pro-gramos, kurià atliko L.H.Cejrovska (sopranas), akom-ponuojant H.Cichon-Haras. Banketo pertraukos metu stebëjome lauke vykusá áspûdingà fejerverkà, trukusá 15 min.

Rugsëjo 14 d. ryte susirinkome Gdanske prie pa-minklo uþ laisvæ þuvusiems, juos pagerbëme. Pirkliø rûmuose (karo metu buvo sugriauti) buvo svarstoma kongreso deklaracija. Ji po pataisø ir papildymø buvo priimta.

Vykome á netoliese esanèià ðv. Mergelës Marijos baþnyèià, dalyvavome ðv. Miðiose. Po jø dar pabendra-vome bendruose pietuose ir tuo kongresas buvo baigtas. Skelbiame priimtà deklaracijà.

PASAULINËS GYDYTOJØ KATALIKØ FEDERACIJOS

EUROPOS ASOCIACIJØ (FEAMC) XI KONGRESO GDANSKO DEKLARACIJA

Mes, tikintieji gydytojai, suvokdami esà gyvybës gynëjai progresuojanèiame medicinos moksle ir jo technologijose,

- suprasdami ligoniø ir visuomenës fizinius, psichologinius, auklëjimo, religinius, pragyvenimo poreikius plintanèio reliatyvizmo etikoje bei mora-linio palaidumo aplink mus bei mumyse pavojus, - stebëdami vykstanèius debatus apie abortø, eutanazijos áteisinimà, þmogaus embrionø panaudojimà tyrimams ir vadinamàjá terapiniais tikslais þmogaus klo-navimà, þmogaus-gyvûnø embrionø hibridø kûrimà,

- debatus apie kontraceptikus bei sterilizacijos procedûras, dirbtinas reprodukcijos technologijas,

- susidurdami su tylia prielaida, kad visas, anksèiau minëtas, procedûras turi atlikti gydytojas,

- remdamiesi krikðèioniðkosiomis tradicijomis, europietiðkos ir pasaulinës medicinos etikos dialogu su visais gydytojais, tikinèiais þmogaus esybës orumu bei jos laisve, teigiame, kad:

1. Priimamus ástatymus vertinsime remdamiesi prigimtiniu ástatymu bei Katalikø Baþnyèios mokymu ir sieksime, kad etikos normos bei jø principai atitiktø ástatymø esmæ;

2. Gydydami mumis pasitikinèius ligonius mes, visø pirma, vadovausimës savo sàþine; moraliðkai vertindami medicininæ veiklà, nesivadovausime pavirðutinëmis pa-þiûromis ar jø trumpalaikëmis tendencijomis, bet sàþinës jautrumu, kurá formuoja objektyvios, visiems þmonëms

INFORMACIJA


áprastos ir tvirtai remiamos Baþnyèios mokymo, etikos normos;

3. Norëdami uþtikrinti profesinës veiklos laisvæ, palaikysime ligonio teisæ sàþiningam protestui prieð netinkamai pravedamà gydymà;

4. Pagrindiniai gydytojams teikiami reikalavimai turi bûti paremti jø praktinës veiklos, asmeninio elgesio ir moralës vertinimu;

5. Tarp reikalavimø, keliamø gydytojui, yra neuþ-mirðtinas specialus jo paðaukimas, aiðkiai formuluojant visuotinës etikos principus tarnauti þmogaus gyvybei ir jo sveikatai;

6. Visø etikos normø ðaltinis ir pagrindas yra susi-jæs su þmogiðkojo asmens orumo gerbimu nuo jo ar jos gyvybës prasidëjimo iki natûralios mirties;

7. Þmogaus orumas ápareigoja saugoti gyvybæ, to-dël, gerbdami þmogaus kûrimà bei seksualumà, turime ginti jà jau nuo pradiniø vystymosi faziø;

8. Remiame medicininæ veiklà, leidþianèià apsaugoti ligonius nuo procedûrø, þeidþianèiø þmogiðkàjá orumà:

* ryþtingai atmetame eutanazijà ir remiame paliaty-vios medicinos plëtojimà;

* atsisakydami aborto, mes siekiame uþtikrinti visa-pusiðkà paramà ðeimai ir nesveikam kûdikiui iki gimimo ir po jo;

* pasisakydami uþ nevaisingumo prieþasèiø gydy-mà, neremsime tolesniø dirbtino apvaisinimo technikø plëtojimo;

* remiame kamieniniø làsteliø, paimtø ið suaugusio þmogaus ar ið bambos virkðtelës, tyrimams plëtojimà, siekdami, kad tam tikslui nebûtø naudojami þmogaus embrionai;

9. Suvokdami genetiniø manipuliacjø reikðmæ, gyve-nimo pabaigos orumà, sieksime, kad medicinos prakti-koje tam tikslui nebûtø naudojama þmogaus gyvybë;

10. Norime apsaugoti vaikus ir jaunimà nuo jais ne-sirûpinimo, áþeidinëjimo, blogo elgesio su jais ir nuo kitø negeroviø, kenkianèiø jø sveikatai bei orumui. Mes siek-sime uþtikrinti visais poþiûriais tinkamà jø auklëjimà;

11. Remiame savanoriðkà gydytojø tradicijà teikti humanitarinæ ir karitatyvinæ pagalbà didþiausiame skur-de ar nelaimëje esantiems þmonëms, ypaè tiems, kurie pasaulyje gyvena prastos ekonomikos sàlygomis;

12. Kreipdami dëmesá á gydytojø atsakomybæ siekiant ligoniø sveikatos ir jø gyvybës palaikymo, esame ásitikinæ, jog medicina privalo bûti prakti-kuojama orumo sàlygomis, lydimomis tiek sergan-èiøjø, tiek ir gydytojø kilnumo, todël mes tvirtai pasisakome, kad veikla ligoniø gerovei bûtø mûsø pri-oritetu tarp visø kitø ásipareigojimø.

Europos gydytojø katalikø federacijos asociacijø (FEAMC) prezidentas

prof. Jozef Marekas (Èekija), pavad. dr. FRANSUA BLINAS (Prancûzija)Lenkijos gydytojø katalikø asociacijos prezidentë dr. ANA GRENZIAK (Lenkija)Europos gydytojø katalikø federacijos asociacijø

(FEAMC) sekretorius dr. HANS STEVENSAS (Olandija)

Gdanskas, 2008 m. rugsëjo 14 d.

INFORMACIJA


Pasaulinës gydytojø federacijos “Uþ þmogaus gyvybæ” Lietuvos asociacijaLietuviø Katalikø Mokslo Akademijos Medicinos skyrius, Pasaulinës gydytojø katalikø federacijos Europos asociacijos

Gerb. LR Prezidentui p. Valdui AdamkuiGerb. LR Seimo pirmininkui p. Arûnui ValinskuiGerb. LR Ministrui pirmininkui p. Andriui KubiliuiGerb. LR Seimo Sveikatos reikalø komiteti pirmininkui p. Antanui MatuluiGerb. LR Seimo Ðvietimo, mokslo ir kultûros komiteto pirmininkui p. Valentinui StundþiuiGerb. LR Sveikatos apsaugos ministrui p. Algiui ÈaplikuiGerb. LR Ðvietimo ir mokslo ministrui p. Gintarui SteponavièiuiGerb. LR Socialinës apsaugos ir darbo ministrui p. Rimantui DagiuiGerb. LR Kultûros ministrui p. Remigijui Vilkaièiui

Konferencijos„GYVYBË IR ÐEIMA: ÐEIMOS POLITIKA –

VISØ MORALINËS IR SOCIALINËS POLITIKOS FORMØ PAMATAS”,

skirtos Pasaulinei gyvybës dienai Lietuvoje,ávykusios 2009 m. balandþio 29 d. Lietuvos Respublikos Seime,

D E K L A R A C I J AMes, Lietuvos gydytojai, ginantys gyvybæ nuo pradëjimo iki natûralios

mirties bei jos nelieèiamumà, suvokdami prigimtines gyvybës ir ðeimos teises progresuojanèiame medicinos moksle, jo technologijose ir prakti-nëje veikloje, siekiame moralinës ir socialinës ðeimos politikos.

Santuokos ir ðeimos krizë turi globaliná pobûdá ir ávairiai pasireiðkia. Visuomenëje daugëja nuskurdusiø ðeimø, laisvø – nesutvirtintø santuoka – sàjungø, vieniðø ir senyvo amþiaus þmoniø. Ryðkëja seksualumo atskyri-mas nuo santuokos. Ásigalëjæs ðeimos su vienu ar dviem vaikais stereotipas, daugiavaikës ðeimos nëra visuomenës ir politikø prioritetine sritimi.

Gyvybës kultûra neremiama valstybës veda prie þymiø demografiniø pokyèiø ir tautos iðmirimo. Lietuvoje dirbtiná abortà moters noru leidþian-tis iki 12 nëðtumo savaitës Sveikatos apsaugos ministro ásakymas, pa-skelbtas 1955 m. sovietinës okupacijos metu, tebeveikia iki ðiol. Lietuvoje þmogaus embrionai, naudojami dirbtiniam apvaisinimui mëgintuvëlyje, þûsta procedûrø metu, o praëjus terminui naikinami. Mes neneigiame moraliø, moderniø, natûraliø apvaisinimo metodø moters organizme sujungiant biologiniø tëvø, gyvenanèiø santuoka sutvirtintoje ðeimoje, lytines làsteles, taèiau ðie metodai kol kas yra nesëkmingi.

Kiekvienas þmogus turi prigimtinæ teisæ gyventi gerovëje ir tai pa-tvirtina pasaulio ðaliø konstitucijos. Gyventi gerovëje, tai reðkia: turëti prigimtinæ teisæ á natûralø pradëjimà, teisæ turëti tëvà ir motinà, augti ðeimoje. Lietuvos pilieèiø mentalitete neretai á vaikà þiûrima kaip á pra-bangà, norimà ar nenorimà subjektà. Juk vaikai yra svarbiausia investicija á Lietuvos ateitá ir iðlikimà. Mûsø, gydytojø, ginanèiø gyvybæ, tikslas – kiekvienas pradëtas vaikas laukiamas su meile ir apsaugotas ástatymu. Mûsø visuomenë turi vertinti kiekviename þmoguje glûdinèias galimybes,

neatsiþvelgiant á prigimtinius trûkumus ar negalias. Etikos normomis ir jø principais turi bûti pagrásta ástatymø esmë.

Motinystës sàvokà ðiandienà formuoja ir modernusis feminizmas, ir masinë kultûra, stengiantis paneigti tautos vidiná kultûriná paveldà bei moralines vertybes. Stokojama teisingos strategijos jaunimo rengimo ðeimai ir Lietuvos ðvietimo politikoje. Ypaè nepakankamai atskleidþiama tëvystës samprata – tëvo vaidmuo, pareiga ir atsakomybë ðeimoje. Opus ir ðeimos planavimo – sàmoningos motinystës ir tëvystës klausimas. Kai kurie medikai ir farmacijos kompanijos monopolizuoja ir propaguoja dirbtiná ðeimos planavimà, naudojant kontraceptikus, net sterilizacijà. Natûralus ðeimos planavimas iðstumiamas ið aukðtøjø mokyklø programø, neigiami ir menkinami jo privalumai. Vietoje sàmoningo vaisingumo pa-þinimo siûlomi dirbtiniai, daþnai kenksmingi jaunos ðeimos sveikatai me-todai, ypaè hormoninë kontracepcija. Kiekvienas gydytojas kasdieniame darbe vadovaujasi savo sàþine, jos jautrumu ir etikos normomis. Taèiau kai kurie veikiantys valstybës ástatymai tam ir prieðtarauja. Gydytojas prisiekia Hipokrato priesaika sàþiningai savo tarnystei, sergëti þmogaus gyvybæ ir sveikatà. Mes ryþtingai atmetame propaguojamà pasaulyje ir Europoje eutanazijà, remiame paliatyvios medicinos plëtrà. Medicina turi bûti praktikuojama orumo sàlygomis, lydimomis tiek serganèiøjø, tiek gydytojø kilnumo. Jaunus þmones bûtina ruoðti iðtikimam ðeiminiam gyvenimui ir puoselëti pareigos ir atsakomybës jausmus.

Propaguojamà sekso ir kûno kultà seka mirties kultûra. Mes siekia-me gyvybës civilizacijos ugdant dvasines moralines vertybes. Þmogaus orumas nusipelno tinkamos pagarbos, paramos ir socialinës gerovës nuo gyvybës pradþios iki natûralios mirties ir yra demokratinës kultûros iðraiðka.

Ðeimos, pagrástos santuoka, puoselëjimas, jos prigimtinës teisës ir moraliniø bei socialiniø vertybiø iðsaugojimas Lietuvai esant Europos Sàjungos nare turi iðlikti prioritetiniu siekiu. Neprivalome sekti kai kuriø kitø Europos Sàjungos valstybiø neigiamais pavyzdþiais, antihumaniðkais mirties kultûrà palaikanèiais ástatymais. Ginkime kiekvienà pradëtà gyvybæ ir ðeimà bei jø teises.

PASIÛLYMAI1. Bûtina ðeimos politikoje numatyti ir ádiegti á praktikà sàmonin-

gos tëvystës ir motinystës bei tradicinës ðeimos ugdymo programà ðvietimo ir mokslo sistemoje, nes dabar dar stokojama ðioje srityje þiniø.

2. Ypaè svarbu ðeimos politikoje sustiprinti aborto prevencinæ programà teikiant jauniems þmonëms psichoterapijos ir socialinæ pagalbà. Bûtina ði pagalba ir poabortinio sindromo atveju.

3. LR Seimas turëtø priimti parengtà embriono – pradëto naujo þmogaus teisiø ir jo apsaugos ástatymà.

Pasaulinës gydytojø federacijos “Uþ þmogaus gyvybæ” Lietuvos asociacijos pirmininkë

doc. med. dr. Alina Ðaulauskienë Lietuviø Katalikø Mokslo Akademijos

Medicinos skyriaus pirmininkas, Pasaulinës gydytojø katalikø federacijos Europos asociacijø

valdybos narys prof. habil. dr. Leonas Laimutis Maèiûnas

INFORMACIJA


REIKALAVIMAI MOKSLINIAM STRAIPSNIUI ÞURNALE „SVEIKATOS MOKSLAI“

Tai medicinos mokslo ir medicinos praktikos þurnalas gydytojams ir medicinos darbuotojams, kitiems specia-listams.

Moksliniai straipsniai, siunèiami mûsø þurnalui, privalo atitikti nustatytus reikalavimus. Pageidautina, kad autorius pradþioje nurodytø, kuo reikðmingas straipsnis, kam jis skirtas, kas jame nauja. Po lietuviðko raðomas angliðkas pavadinimas. Autoriø pavardës raðomos maþosiomis raidëmis, pvz., A.Jonaitis. Straipsniuose turi bûti mokslo darbui bûtinos dalys: raktaþodþiai; trumpa santrauka; ávadas; darbo tikslas; tyrimo medþiaga ir metodas, tyrimø apraðymas, gauti rezultatai; numeruotos iðvados; panaudotos literatûros sàraðas; straipsnio pavadinimas, raktaþodþiai ir iðsami santrauka anglø kalba. Literatûros apþvalgoms, praktiniams straipsniams, kazuistiniams atvejams struktûra skiriasi. Nuorodos á autorius ið literatûros sàraðo dedamos po minimo autoriaus pavardës arba sakinio gale. Jei nurodoma daug ðaltiniø, kuriø numeriai eina vienas po kito, ðaltiniai raðomi per brûkðnelá, pvz.: [4,7,9-12]. Vertëtø atsiminti, kad deðimtainëse trupmenose raðomas ne taðkas, o kablelis, pvz., 17,5 ir pan.

Straipsniai pateikiami dviem egzemplioriais, autoriaus pasiraðyti, jø apimtis – iki 6-8 psl. Lotyniðki ir kitø kalbø þodþiai raðomi kursyvu. Pridedamas ir diskelis (su populiaria tekstine programa).

Straipsniai neturi bûti kur nors kitur anksèiau skelbti, rankraðèiai atspausdinti aiðkiai, per pusantro intervalo.Iliustracijos pateikiamos atskirais lapais, po pieðiniais, lentelëmis raðomas eilës numeris, pavadinimas. Jeigu

pateikiama nuotrauka – jos kitoje pusëje nurodomas autorius, straipsnio pavadinimas, numeris ir iliustracijos pa-vadinimas. Spalvoti paveikslai negali bûti susieti kartu su tekstu. Tekste nurodoma, kur turi bûti dedama lentelë ar iliustracija. Dël spalvotø iliustracijø tariamasi atskirai. Siûloma laikytis priimtos Tarptautinës SI vienetø sistemos. Jeigu straipsnis nevisiðkai atitinka moksliniam straipsniui keliamus reikalavimus, jis spausdinamas kaip apraðomasis, informacinis arba kaip tezës.

Visi moksliniai ir teoriniai praktiniai straipsniai recenzuojami.Autoriø, kuriais remiamasi straipsnyje, pavardës raðomos taip: a) straipsnyje – pirma vardo raidë(s), po to – pa-

vardë; b) literatûros sàraðe – atvirkðèiai. Atkreiptinas dëmesys: tarp vardo raidës ir pavardës paliekamas tarpelis.Ypatingà dëmesá praðytume atkreipti á literatûros sàraðà. Redakcijos nuomone, literatûros sàraðas neturëtø bûti

ilgas: trumpo straipsnio – iki 10, ilgo – iki 20, literatûros apþvalgø – iki 40 ðaltiniø. Jie negali bûti senesni kaip penkeriø metø.

Literatûros sàraðas turi bûti parengtas taip, kaip yra áprasta ðiuo metu Lietuvoje daugelyje mokslo srièiø:pirmiausia raðoma autoriaus pavardë, po to jo vardo (vardø) pirmoji raidë; jei autoriø yra keli, po kiekvieno

autoriaus raðomas kablelis. Toliau raðomas straipsnio pavadinimas, po jo dedamas taðkas, þurnalo ar knygos pa-vadinimas, po jo – taðkas. Jei nurodoma leidykla, leidinio vieta ar leidëjas, toliau raðoma leidimo metai, tomas (numeris), puslapiai nenurodant metø, tomo ar numerio ir puslapio santrumpø. Po metø dedamas kabliataðkis, o po tomo (numerio) – dvitaðkis. Pvz., 15. Bernstein JM. Role ofallergy in eustachian tube blockage and otitis media with effusion: a review. Otolaryngology - Head & Neck Surgery, 1996;114(4):562-568. 16. Mogi G, Chaen T, To-monaga K. Influence of nasal allergic reactions on the clearance of middle ear effusion. Arch Otolaryngol. Head NeckSurg. 1990;116:331-334... 1. Ðatkauskas B. Bronchoskopija: dabartis ir ateitis. Medicina. 1997;33(6):3-10. 2. Danila E., Ðatkauskas B., Petrauskas A. Bronchoalveolinis levaþas – informatyvus plauèiø ligø diagnostikos metodas. Medicina. 1997; 33(6):44-47. 3. Klech H, Pohl W. Technical recommendations and guidelines for bronchoalveolar lavage (BAL). Eur Respir J. 1989;2:561-585. 4. Klech H, Hutter C, Costabel U. Clinical guidelines and indications for bronchoalveolar lavage (BAL). Eur Respir J. 1992;2(8):1-130. 5. Jacobs DS, DeMott WR, Grady HJ, Horvat RT, Huestis DW, Kasten BL. Laboratory Test Handbook, 4th Edition. Lexi-Comp INC, Hudson (Cleveland), 1996... 9. Kimura K, Stoopen M, Reeder MM, Moncada R. Amebiasis: Modern diagnostic imaging with pathological and clinical correlation. Semin Roentgenol. 1997;32(4):250-275. 10. Ralls PW. Focal inflammatory disease of the liver. Radiol Clin. N. Amer., 1998;36(2):377-389. 11. Mergo PJ, Ros PR. Benign lesions ofthe liver. Radiol Clin. N. Amer. 1998;36(2):319-331. 12. Valantinas J., Buivydienë A., Bernotienë E., Denapienë G. Daugiakamerinë cistinë alveolinio echinokoko (Echinococcus alveolahs) sukelta kepenø infiltracija. Medicinos teorija ir praktika, 1998;(2):81-83.


Tekste pavartotos literatûros ðaltinis raðomas to paties dydþio raidëmis, paprastuose skliausteliuose nurodant eilës numerá.

Priimami straipsniai, paraðyti ir anglø, prancûzø, rusø kalbomis, taèiau autorius atsako uþ angliðko teksto kalbà ir straipsnio redagavimà. Bûtina kartu pateikti ir reziumë lietuviø kalba.

Pirmumas spausdintis mûsø þurnale teikiamas mûsø rëmëjams ir tiems, kurie ið anksto sumoka uþ savo straips-nio iðspausdinimà.

Tiek mokslo, tiek praktikos, tiek mokslo populiarinimo straipsniø tekstas turi bûti paraðytas sklandþia bendrine lietuviø kalba.

Autorius savo straipsná redakcijai gali siøsti ir el. paðtu: [email protected] gale lietuviø ir anglø kalbomis turi bûti nurodytas adresas susiraðinëti (paprastai nurodomas vienas

ið straipsnio autoriø). Nurodoma tikslus adresas (su paðto indeksu), taip pat el. paðtas.Dël straipsniø spausdinimo tartis redakcijos adresais arba mob. tel.: 8 618 24712, 8 687 20248,

8 612 41252.

SCIENTIFIC ARTICLES MUST MEET THE REQUIREMENTS OF THE JOURNAL „HEALTH SCIENCES“

„Health Sciences“ is a journal of medicine science and practice for medical practitioners and scientific work-ers, other specialists.

Scientific articles posted to our journal should meet certain requirements. We want the authors to begin their writings with pointing out the significance and purpose of the article, its novelty. The title in English follows the title in Lithuanian. The (sur)name of the author is written by small letters, e. g. A. Jonaitis. A writing must consist of the parts specific for a scientific article: key-notes, a summary, an introduction, indications for what purpose an article is written, sources and a method of research work, a description of investigations, results of scientific activities, sequential conclusions, a list of literature dealing with the article, the name of an article, key-notes and a detailed summary in English.

As far as reviews, articles on medical practice and casuistical cases are concerned the structure of an article is different: references to authors follow their names or end off a sentence. If one has to deal with several sources in sequence, one source is separated from another by a dashed stroke, e. g. 4, 7, 9–12. If decimal fractions are used, the comma is a punctuation mark, e. g. 17,5.

Articles are signed by their authors and posted in duplicate. The volume of a writing consists of 6–8 pages. Words in Latin and other foreign language are written in italics. A parcel includes a magnetic tip as well with a popular version of the text.

We impose a ban on articles that have been published already. Manuscripts must be printed clearly, lines ar-ranged at certain intervals (1,5).

Illustrations should be presented on separate lists, their names and current numbers are specified below paint-ings or tables. Coloured paintings cannot be mixed up with the text.

There may be indications in the text pertinent to the desirable places of published numbers or illustrations. The author ought to have told us beforehand about the wish to have coloured illustrations. We advise you to follow the internationally accepted SI system of measurement.

If an article does not fully meet the requirements for a scientific article, it may be published as a descriptive piece, an information or theses.

All scientific and practical articles come under review.The names of the authors who are referred to are written in this way: a. the first capital letter of the name gooes

first of all; b. the surname follows the name.If the author deals with the list of literature referred to he (she) should write the other way. We ask you not to

mix up the name and surname of an author, to separate them by a gap.


We call your attention to the list of literature. The editorial staff is of the opinion that the list should be as short as possible: if one deals with a short article, the list must not exceed 10 sources; in case of articles of great size – up to 20 sources and literature reviews – up to 40 sources. The sources referred to cannot be old-time (published 5 or more years ago).

The list of literature must be prepared according to the order nowadays used in Lithuania by representatives of various branches of science. It begins with the surname of an author. The first capital letter of his name follows it. If there are some co-authors, their names are separated by a comma. Later on the name of an article is written, followed by a full stop, the name of a journal or book referred to, the year of publication, the number of a volume, the page without reference to abbreviations dealing with the date of publication, a volume or a number, a chapter of the page and so on. The date of publications is followed by a semicolon and the reference to a volume or a number – by a colon. For example, 15. Bernstein JM. Role ofallergy in eustachian tube blockage and otitis media with effusion: a review. Otolaryngology - Head & Neck Surgery, 1996;114(4):562-568. 16. Mogi G, Chaen T, To-monaga K. Influence of nasal allergic reactions on the clearance of middle ear effusion. Arch Otolaryngol. Head NeckSurg. 1990;116:331-334... 1. Ðatkauskas B. Bronchoskopija: dabartis ir ateitis. Medicina. 1997;33(6):3-10. 2. Danila E., Ðatkauskas B., Petrauskas A. Bronchoalveolinis levaþas – informatyvus plauèiø ligø diagnostikos metodas. Medicina. 1997; 33(6):44-47. 3. Klech H, Pohl W. Technical recommendations and guidelines for bronchoalveolar lavage (BAL). Eur Respir J. 1989;2:561-585. 4. Klech H, Hutter C, Costabel U. Clinical guidelines and indications for bronchoalveolar lavage (BAL). Eur Respir J. 1992;2(8):1-130. 5. Jacobs DS, DeMott WR, Grady HJ, Horvat RT, Huestis DW, Kasten BL. Laboratory Test Handbook, 4th Edition. Lexi-Comp INC, Hudson (Cleveland), 1996... 9. Kimura K, Stoopen M, Reeder MM, Moncada R. Amebiasis: Modern diagnostic imaging with pathological and clinical correlation. Semin Roentgenol. 1997;32(4):250-275. 10. Ralls PW. Focal inflammatory disease of the liver. Radiol Clin. N. Amer., 1998;36(2):377-389. 11. Mergo PJ, Ros PR. Benign lesions ofthe liver. Radiol Clin. N. Amer. 1998;36(2):319-331. 12. Valantinas J., Buivydienë A., Bernotienë E., Denapienë G. Daugiakamerinë cistinë alveolinio echinokoko (Echinococcus alveolahs) sukelta kepenø infiltracija. Medicinos teorija ir praktika, 1998;(2):81-83.

In the reference to a source of literature letters of the same size are used. The current number of a source is taken in brackets.

One may post articles in English, French or Russian under condition that the author takes the responsibility for editing a manuscript and its correct language. An article in a foreign language should include its summary in Lithuanian. The proceeds of publishing are distributed according to priority given to our sponsors and the authors who cover the expanses of publishing their articles in advance.

Both scientific articles or writings dealing with popular science or medical practice should be written in smooth and modern Lithuanian (English, French or Russian).

Authors may use our website as well: [email protected] reference to your address should be included in order to apply to you (if there are some co-authors, we

are interested in one of them). We ask you to inform us about your website or mail address and dial.


SVEIKATOS MOKSLAI

HEALTH SCIENCES

2009’3

TURINYS

E. Maèiûnas, V. Silickas. Visuomenës sveikatos politikos sampratø formavimas 1988-1989 metais .............2359R. Sketerskienë, G. Ðurkienë, D. Aleksejevaitë. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklø 6 ir 8 klasiø mokiniø per didelá mokymosi krûvá átakojantys veiksniai ........2367Z. Javtokas. Salutogeninio modelio panaudojimas stipri-nant gyventojø sveikatà .......................................2375D. Þeromskienë, G. Ðurkienë, G. Namajûnaitë, D. Aleksejevaitë. Visuomenës sveikatos prieþiûros specialisèiø, dirbanèiø mokyklose, darbo ypatumai 2378E. Maèiûnas, V. Uscila. Keliø transporto triukðmo su-keliamo þmoniø dirginimo ir miego trikdymo ávertini-mas Vilniuje ir Kaune ..........................................2383A. Barzda, R. Bartkevièiûtë, R. Ðatkutë, R. Stukas, A. Abaravièius, L. Berniukevièiûtë. Suaugusiø Lietuvos gyventojø maisto produktø vartojimo ypatumai ...2388A. Juozulynas, A. Jurgelënas, E. Maèiûnas, A. Venalis, V. Valeikienë. Socialiniai ir ekonominiai skirtumai, su-keliantys sveikatos plëtros disbalansà ..................2394I. Chmieliauskaitë, R. Bartkevièiûtë, R. Stukas, A. Barz-da. Lietuvos suaugusiøjø gyventojø nuomonës apie mais-to produktø maistingumo þenklinimà tyrimas ....2399A. Barzda, R. Bartkevièiûtë, R. Stukas, R. Ðatkutë, J. A. Abaravièius. Lietuvos gyventojø kûno masës indekso pokyèiai 1997-2007 metais .................................2406V. Liepinytë–Medeikë. Darbo kompiuteriu vietos árengi-mas ir poveikis sveikatai ......................................2411A. Packevièiûtë, R. Adomaitienë, L. Samsonienë, A. Juo-zulynas, D. Styra. Hemodinaminiai reguliacijos ypatumai asmenø, turinèiø nugaros smegenø paþeidimus 2414J. Razmienë, S. Milèiuvienë. Kauno miesto 7-8 metø am-þiaus moksleiviø burnos bûklës analizë ...............2419Z. Karpoviè, R. Ðukys. Puðies medienos ir kamðtinio àþuolo pavojingumas smilkimo metu ....................2425A. Barzda, J. A. Abaravièius, R. Bartkevièiûtë, R. Ðatkutë, R. Stukas. Nacionaliniø maisto sudëties lenteliø ir duo-menø baziø sudarymo patirties apibendrinimas 2430L. L. Maèiûnas. Europos gydytojø katalikø asociacijø XI kongresas ............................................................2432

CONTENTS

E. Maèiûnas, V. Silickas. Development of public health policy concepts in 1988−1990 in Lithuania ........2359R. Sketerskienë, G. Ðurkienë, D. Aleksejevaitë. Factors influencing too big educational load of schoolchildren of sixth and eighth forms from Lithuanian comprehensive schools ................................................................2367Z. Javtokas. Use of salutogenic model for promoting health of population ............................................2375D. Þeromskienë, G. Ðurkienë, G. Namajûnaitë, D. Alek-sejevaitë. The job pecularities of public health specialists working in schools ..............................................2378E. Maèiûnas, V. Uscila. Evaluation of annoyance and sleep disturbance caused by road traffic noise in Vilnius and Kaunas .........................................................2383A. Barzda, R. Bartkevièiûtë, R. Ðatkutë, R. Stukas, A. Abaravièius, L. Berniukevièiûtë. Food consumption patterns in adult Lithuanian population ...............2388A. Juozulynas, A. Jurgelënas, E. Maèiûnas, A. Venalis, V. Valeikienë. Social and economic changes leading to the development of the health imbalance .................2394I. Chmieliauskaitë, R. Bartkevièiûtë, R. Stukas, A. Barz-da. Study on Lithuanian adult people views on foodstuff nutritional labeling ..............................................2399A. Barzda, R. Bartkevièiûtë, R. Stukas, R. Ðatkutë, J. A. Abaravièius. Lithuanian residents body mass index changes within 1997-2007 ..................................2406V. Liepinytë-Medeikë. Working with computer worksta-tion and its impact on health ...............................2411A. Packevièiûtë, R. Adomaitienë, L. Samsonienë, A. Juozulynas, D. Styra. The peculiarities of cardiovascular regulation of humans with spinal cord injured .....2414J. Razmienë, S. Milèiuvienë. Oral health state of 7-8 years old schoolchildren in Kaunas .....................2419Z. Karpoviè, R. Ðukys. Riskiness of smouldering pine wood and cork-oak .............................................2425A. Barzda, J. A. Abaravièius, R. Bartkevièiûtë, R. Ðat-kutë, R. Stukas. National food composition tables and databases in the summary of experience .............2430L. L. Maèiûnas. XI Congress of European Federation of Catholic Medical Associations ..........................2432

2396 visuomenËs sveikata

Documents