Iš rusų kalbos vertėnomeda berkuvIenė

maja gogulan

ideali sveikata. Maistas,

kuris gydo

4 Maja Gogulan

5ideali sveikata. Maistas, kuris Gydo

ĮŽANGAH

Galvos skausmai, dirglumas, silpnumas, miego sutrikimai, netikėtai kilusi alergija, dažni peršalimai, kosulys, sloga, ne­tolygus kraujospūdis. Kas vienija šiuos skirtingus reiškinius? Toksinai! Jie sutrikdo medžiagų apykaitą, atima iš organizmo deguonį, kliudo baltymų ir fermentų sintezei, neleidžia pilnai absorbuoti maisto medžiagų, ypač vitaminų ir mikroelementų. Galite gerti vitaminus, tačiau vis tiek jausite nuovargį, kamuos galvos skausmai, nemiga. Kreipsitės į gydytoją, išdėstysite savo problemas, šis išrašys vaistų, bet liga neišnyks. Priežastis tokia: toksinai gerokai sumažina medikamentų aktyvumą, o kai ku­riais atvejais ir iškraipo jų poveikį. Todėl tenka vartoti dideles vaistų dozes arba griebtis stipresnių preparatų, nors daugelis iš jų pasižymi itin nemaloniais šalutiniais efektais. Taip paskui vieną ligą seka kita, dar sunkesnė.

Išeitis – pradėti kovoti su pagrindine negalavimų priežasti­mi. Su šlakais ir toksinais. Niekam ne paslaptis, jog toksemi­ja – kraujo apnuodijimas – tai netaisyklingos mitybos rezulta­tas. Kaltas ne tik konservantais, dažikliais, skonio stiprikliais ir kitokia chemija užterštas maistas. Net įprasti švieži produktai

6 Maja Gogulan

gali tapti organizmo apsinuodijimo priežastimi, jei netaisyk­lingai juos vartosime, netinkamai derinsime.

Ši knyga – trumpas visavertės, sveikos mitybos žinynas – padės sumažinti toksinų susidarymą. Ją perskaitę suprasite, kokie mitybos įpročiai skatina toksinų susidarymą, kaip var­tojant paprastus produktus – šviežius vaisius ir daržoves – pa­dėti savo organizmui išsivalyti bei atsikratyti nuodų.

Perskaitę knygą sužinosite:

• Kokią žalą organizmui daro toksinai;• Ar teisingai maitinatės;• Kaip valgydami duoną, grūdinius produktus, pieną ir

mėsą galite apnuodyti organizmą;• Kokį pavojų kelia virtas maistas;• Kaip šalinti toksinus ir neleisti jiems kauptis.

Redakcija

7ideali sveikata. Maistas, kuris Gydo

TOKSINAI MŪSŲ KRAUJYJE – VISŲ LIGŲ PRADŽIA

H

Kas yra „toksemija“ ir kokios priežastys ją nulemia?

Terminas „toksemija“ yra kilęs iš graikiškų žodžių toxikon („nuodai“) ir haima („kraujas“) junginio. Taigi išvertus reikš­tų – „kraujo nuodai“, arba organizmo apsinuodijimas toksi­nais (nuodais) užterštu krauju.

Yra žinoma, jog toksemijos atsiradimo priežastys yra ke­lios.

Pirmoji – tai natūralus organizmo darbas: mūsų organai darbuodamiesi palieka šiukšles, natūralius skilimo produk­tus.

Antroji priežastis – tai, kuo žmogus sąmoningai ar nesą­moningai maitina organizmą (maistas, vanduo, oras, vaistai, tabakas, alkoholis ir t. t.) ir kas negali tapti struktūriniu kūno vienetu – organizmo ląsteliena.

„Žmogaus organizmą galima būtų palyginti su didele sta­tybos aikštele, kurioje tuo pat metu atliekami ir statybos, ir rekonstrukcijos darbai. Jame be paliovos vyksta dideli poky­

8 Maja Gogulan

čiai, – rašo pasaulinio garso lenkų mokslininkas, gydytojas hematologas ir onkologas Julianas Aleksandrovičius, – juk kasdien 1 procentas kraujo kūnelių žūsta ir turi atsirasti nau­jų, tai reiškia, jog kasdien privalo būti iš naujo sukurti 8–9 g hemoglobino.

Leukocitai vidutiniškai gyvena 8–10 dienų. Kepenų balty­mas ir kraujo plazma per 10–20 dienų atsinaujina per pusę. Žmogaus odos baltymas visiškai atsinaujina maždaug per 160 dienų. Mūsų skonio receptoriai ant liežuvio (jų, priklausomai nuo amžiaus, turime nuo 10 iki 20 tūkstančių) gyvena ilgiau­siai 10 dienų, bet paprastai atsinaujina kur kas greičiau – kas 3 valandas. Net plaukai turi ne tik nuolatos formuotis, bet dar ir augti (per metus maždaug 12 cm). Plaukai – irgi baltymas.

Taip be paliovos kuriama nauja ląstelių karta“.Be to, kraujyje kasdien susikaupia nemažas kiekis „negy­

vų“, „atitarnavusių“ ląstelių. „Negyvųjų ląstelių“ liekanos bei skysti audiniai (kraujas, limfa, nesuskaitomas kiekis fermentų ir t. t.) irsta, virsta labai nuodingais ptomainais, tokiais pat, kokie susidaro pūvant lavonui. Organizmui tenka nuolat eik­voti didžiulį kiekį energijos, kad pašalintų ptomainus. Kol or­ganizmui pakanka energijos, atliekos deramai išvalomos.

„Gerai kvėpuojančiam, subalansuotam organizmui, tu­rinčiam normalią sekreciją – puikiai veikiančią nutekamųjų vamzdžių sistemą, – rašo A. S. Zalmanovas, – ptomainų inva­zija jokio pavojaus nekelia“.

9ideali sveikata. Maistas, kuris Gydo

Jau embriono stadijoje, nuo pat gyvybės užmezgimo mo­mento, į ląsteles įsiskverbia motinos kraujo atnešti mikrobai, tačiau, nepaisant to, vaisiaus susirgimai – itin retas reiškinys. Todėl kovoti su mikroorganizmais ne tik beprasmiška, bet ir kenksminga.

Seniai žinoma, jog gyvo organizmo vienovė su mikrobais gyvybės tąsai tokia pat būtina, kaip ir mikrobų bei grybų vie­novė – augalų gyvenimui.

Trečioji toksemijos atsiradimo priežastis – tai mūsų orga­nizme gyvenančių mikroorganizmų gyvybinės veiklos pro­duktų skilimo sankaupos kraujyje. Paprastai, jei organizmas turi pakankamai energijos, jis nukenksmina ir pašalina irimo produktus iš savo kūno, ir šie jam nėra pavojingi.

Ir galiausiai toksemiją gali sukelti organizmo nepakanka­mai įsisavinti (neasimiliuoti) produktai.

Kodėl prastai asimiliuojami į organizmą patenkantys produktai?

Mes įpratome prieš valgydami pakeisti produktų struk­tūrą: kepame, troškiname, verdame, viriname, keletą dienų, savaičių, mėnesių laikome šaldytuve. Tokio maisto žmogus negali suvirškinti ir įsisavinti. Organizmui tenka eikvoti daug energijos, kad iš gautos „žaliavos“ išpeštų bent šiokios tokios

10 Maja Gogulan

naudos. Šalutiniai netinkamo virškinimo, blogo įsisavinimo produktai – didelis kiekis organizme likusių toksinių medžia­gų. Kaupiantis neįsisavintam maistui organizmas nuolatos persitempia, praranda gyvybės energiją, organai susidėvi, o didžiausią pavojų kelia jį apimanti toksemija.

Po visą kūną nuolatos cirkuliuojantis kraujas išnešioja nuo­dus į visas ląsteles, užteršia audinius, organus, smegenis.

Veikia abipusės priklausomybės dėsnis: kuo daugiau prisi-kaupia toksinių atliekų, tuo labiau padidėja kūno masė, o kartu ir įvairių susirgimų rizika.

Toksinų keliamas pavojus

Toksinai pasižymi rūgštine reakcija, o didėjant rūgštingu­mui organizme pažeidžiama rūgščių ir šarmų pusiausvyra.

Rūgščių ir šarmų pusiausvyra yra būtinas gyvybės bei svei­katos pamatas. Ji priklauso nuo sąlyginai pastovių tarpląsteli­nių ir ląstelių vidaus vandenų išsaugojimo proporcijų organiz­mo audiniuose.

Šis skysčių santykis dažnai kinta, o individo gyvybinės veik­los proceso metu vyksta nuolatinė skysčių savireguliacija. Ta­čiau jeigu pokyčiai viršija tam tikras ribas, pažeidžiama rūgščių bei šarmų pusiausvyra ir medžiagų apykaitos funkcijos. Apie tai praneša tam tikri požymiai, kuriuos dera laikyti normalia

11ideali sveikata. Maistas, kuris Gydo

fiziologine reakcija, organizmo siekiu išsaugoti pastovų bend­rųjų vandenų balansą.

Gyvybės ir sveikatos dėsnis toks: jeigu organizme nebus nuolatos palaikoma bendrųjų vandenų rūgštinė ir šarminė pu­siausvyra, normalus funkcionavimas ir netgi egzistencija taps neįmanoma.

Siekiant sukurti rūgščių bei šarmų pusiausvyrą, būtina su­reguliuoti bendrųjų organizmo vandenų šarmų ir rūgščių kie­kį. Priešingu atveju, vykstant apykaitos procesams susidarys angliarūgštė, šlapimo, pieno bei kitos rūgštys. Be to, kasdien vartojamas maistas irgi gausus rūgščių bei šarmų. Todėl būtina žinoti, kokiomis sąlygomis sutrikdoma rūgščių ir šarmų pu­siausvyra, o svarbiausia – kaip ją išsaugoti.

Žinia, jog vienais atvejais šarmų kiekis organizme tampa per mažas, o rūgščių – per didelis. Susidaro acidozė, t. y. nei­giamai įkrautų anijonų – rūgščių – sankaupa organizme.

Priešinga būklė, kai organizmas persotintas šarmais, vadi­nama alkaloze.

Pastarieji du terminai reiškia ne tik fiziologinius ir cheminius pokyčius, bet ir kvėpavimo bei šlapinimosi sutrikimus. Medi­kai šiuos pokyčius laiko ligomis. Tačiau, japonų profesoriaus Kacudzo Niši nuomone, šiedu reiškiniai giminingi visiems kitiems požymiams – temperatūrai, vėmimui, viduriavimui, karštinei ir t. t.; jie byloja, jog pradeda veikti organizmo gydo­mosios galios, jis mėgina savo jėgomis atkurti pusiausvyrą.

12 Maja Gogulan

Mes turime suvokti ligos metu vykstančios savireguliacijos principą, kad netrukdytume gydomosioms gamtos jėgoms. Tik tuomet sugebėsime sukurti palankiausias sąlygas organiz­mui sveikti.

„Nė vienas sveikatos išsaugojimo metodas nebus praktiškas ir racionalus, kol nesirems „priežasties suvokimo“ principu! Privalu pažinti priežastį ir tik tuomet įsiterpti į gamtos dar­bą, pageidautina nesikišti, o tiesiog netrukdyti ir pagal išgales padėti“, – taip elgtis reikalauja Niši sveikatos sistema, kurią vi­siems rekomenduoju paversti gyvenimo stereotipu, sava svei­katos kultūra.

Jeigu ilgą laiką organizme kaupiamas pernelyg didelis rūgš­ties kiekis, pasireiškia tipiškos ligos: diabetas, inkstų susirgi­mai, gastroenteritas ir pan. Kai organizmas ilgą laiką turi per daug šarmų, ištinka skrandžio susiaurėjimas, sustingimas.

Jei išsaugosime rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, sveikata ne­sutriks. Tačiau įvykus nukrypimui į rūgšties pusę, organizmas akimoju naudojasi šarmų rezervu. Šis procesas pasireiškia temperatūra, koma, paralyžiumi, kraujingu skrepliavimu, vi­duriavimu, dusuliu, kvėpavimo takų susirgimais, hematurija (kraujo atsiradimu šlapime) ir t. t. Visa tai nėra ligos, taip or­ganizmas tiesiog siekia atkurti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Šis procesas vadinamas kompensaciniu, tai yra, išlyginančiu, atkuriančiu pusiausvyrą.

13ideali sveikata. Maistas, kuris Gydo

Anksčiau tokie procesai laikyti liga. Tačiau naujas požiūris į sveikatą, kurį siūlo Niši sveikatos sistema, byloja, jog kom­pensacinis procesas – tai fiziologinė savisauga, besipriešinanti bendram organizmo apnuodijimui jo išskirtais produktais. Todėl užuot griebus vartoti temperatūrą mažinančius vaistus, neva gydančius ligą, o iš tiesų trukdančius darbuotis gydan­čiosioms gamtos jėgoms ir nuodijančius organizmą, reikia su­teikti jam galimybę pačiam kovoti su negalavimu. Tai reiškia, jog karščiavimas privalo reguliuotis savaime, suprantama, jei leidžia fizinė ligonio būklė.

Jeigu ligonis silpnas ir tenka numušti temperatūrą, galima trinti kūną obuolių actu suvilgytu lininiu audiniu.

Tačiau daugelis bijo aukštos temperatūros manydami, esą galinga baltųjų kraujo kūnelių griaunamoji jėga gali įveikti raudonuosius kūnelius. „Dėl to nereikėtų jaudintis, jei orga­nizme palaikomos normalios rūgštingumo ir bendrųjų van­denų lygmens proporcijos, – rašo K. Niši. – Todėl rūgščių ir šarmų pusiausvyros išsaugojimas – pati teisingiausia gydymo kryptis“.

Smarkiai karščiuojančiam ligoniui geriausia gulėti ir gerti kuo daugiau šilto gėrimo su citrinų sultimis (arba 1 arbatiniu šaukšteliu obuolių acto ir 1 arbatiniu šaukšteliu medaus, iš­maišytais vandens stiklinėje), erškėčių vaisių, aviečių lapų, juo­dųjų serbentų lapų arbatos. Miegas, arbatos, kuriose daug vita­minų C, A, E bei mikroelementų – patys svarbiausi vaistai.

14 Maja Gogulan

Kaip išvengti rūgščių bei šarmų pusiausvyros sutrikimų?

Pirmiausia reikia paisyti gėrimo režimo: gerti arba tyrą van­denį, arba vandenį su medumi ir obuolių actu (iki 4 stiklinių per dieną, jei kamuoja edemos, ascitas ir kiti kalio apykaitos sutrikimai), vandenį su citrinų sultimis, arba erškėčių vaisių, aviečių lapų, juodųjų serbentų arbatą.

Organizme nuolat vyksta konkurencinė kalio ir natrio kova. Edemos, ascitas – tai kalio stygiaus kraujyje apraiškos. Mūsų organizme ir jo skysčiuose turėtų būti 50 procentų kalio ir tik 15 procentų natrio. Todėl valgomąją druską reikia išbraukti iš raciono ir pakeisti augaliniais produktais – svogūnais, čes-nakais, krienais, ridikais, topinambais (žemės kriaušėmis), salierų žalėsiais, petražolėmis, kmynais, krapais ir t. t.

Į savo meniu būtinai įtraukite produktus, kuriuose gausu kalio druskų, kurių pagrindinis šaltinis yra špinatai, agurkai, keptos bulvės, morkos, petražolės, šparagai, krienai, kiaul-pienės, česnakai, juodieji serbentai, švieži žalieji žirneliai, kopūstai, greipfrutai, ridikai, pomidorai, džiovinti abriko-sai, razinos, ankštinės kultūros (pupelės, lęšiai, sojos), rugi-nė duona (džiovinta), avižų kruopos (ne dažnai).

Rekomenduojama dažniau suglausti delnus. Ypač naudinga tą daryti 1,5 minutės prieš valgį. Kacudzo Niši tyrimų duome­nimis, šis veiksmas skatina rūgščių ir šarmų pusiausvyrą.

15ideali sveikata. Maistas, kuris Gydo

Šešios sveikatos taisyklės (ypač pratimai „Auksinė žuvelė“, „Pėdų ir delnų suglaudimas“, „Nugarai ir pilvui“) taip pat pa­deda sudaryti organizmo rūgščių bei šarmų pusiausvyrą, kuri yra sveikatos pamatas.

Tačiau svarbiausia sąlyga, užtikrinanti rūgštinę ir šarminę pusiausvyrą kraujyje – taisyklinga, racionali mityba.

16 Maja Gogulan

17ideali sveikata. Maistas, kuris Gydo

AR TAISYKLINGAI MAITINATĖS?H

Šlapimo rūgštis – rimtas sveikatos priešas

Organizmas išskiria šlapimo rūgštį virškindamas kai ku­riuos žmogaus gyvybinei veiklai fiziologiškai nepritaikytus produktus, kurie turi daug baltymų. Šie produktai vartojami iš įpročio, įsišaknijusio veikiant socialiniams kataklizmams (karams, revoliucijoms, stichinėms nelaimėms). Kalbame apie kiaušinius, mėsą, žuvį, žuvų ikrus. Todėl Niši sveikatos siste­ma siūlo vartoti šiuos produktus mažais kiekiais, atskirai (arba mėsą, arba žuvį), taip pat visada derinti su žaliomis daržovė­mis, kurių turi būti tris kartus daugiau. Taip organizme suku­riama rūgščių ir šarmų pusiausvyra.

Už mėsą, žuvį, kiaušinius, žuvų ikrus dar toksiškesni yra tokie produktai, kurie daugeliui žmonių atrodo visiškai ne­kenksmingi. Tai arbata, kava, kakava, šokoladas. Negana to, kad šie produktai yra nervų sistemą dirginantys stimuliatoriai, juose yra kenksmingos medžiagos, ksantino, žmogaus organiz­me virstančio šlapimo rūgštimi. Be to, ksantinas skatina tam tik ras chroniškas ligas: astmą, migreną, podagrą, odos, kraujo,

18 Maja Gogulan

kepenų susirgimus, reumatą, atritą, vidurių užkietėjimą. Visos šios ligos gresia tiems, kurie lengvabūdiškai vartoja ir nemano privalantys atsisakyti kavos ir šokolado; todėl, jei vidurių už­kietėjimo kamuojamas žmogus geria kavą, kad atsikratytų gal­vos skausmo arba paskatintų skrandžio veiklą, jis tik blogina savo būklę, nors galbūt ir patiria laikiną stimuliuojantį efektą.

Jeigu jums užkietėjo viduriai, geriau išgerkite stiklinę švie­žiai spaustų sulčių su šaukšteliu nevalyto alyvų aliejaus arba nevalgę sukirskite stiklinę aliejumi apipiltų raugintų kopūstų su 2 valgomaisiais šaukštais sėlenų.

Žmonės greitai pripranta prie įvairių mitybos režimų, o skrandis ir žarnynas teigiamai reaguos į pokyčius. Reikia įsi­dėmėti štai ką:

Prastas virškinimas ir užkietėję viduriai – tai ženklas, 1. jog reikia atsisakyti kavos, kakavos, šokolado, ledų. Nerekomenduojama gerti arbatą, jei norite paskatin­2. ti tuštinimąsi arba numalšinti pilvo skausmą sergant skrandžio opa.

Suprantama, stiklinė arbatos 1–2 kartus per savaitę svei­kiems žmonėms nepakenks. Tačiau jeigu arbatos gėrimas tapo įpročiu – laukite nelaimės (pakinta kraujagyslių, ypač smege­nų, kraujo sudėtis, pažeidžiami sąnariai, inkstai ir kiti orga­nai).

19ideali sveikata. Maistas, kuris Gydo

„Nėra jokios būtinybės įtraukti arbatą į pagrindinį racio­ną“, – rašo Izraelio natūropatų tėvas Michaelis Gorenas. Arba­tą, kavą, kakavą importuojančių šalių ekonomika tik laimėtų, jei šių šalių žmonės pratintųsi gerti žolelių arbatas, kurios ne­turi toksinių medžiagų ir ramina žarnyno sieneles. Čia turimos omenyje mėtų, jonažolių, šalavijų, erškėčių, juodųjų serbentų lapų, aviečių, Sudano rožės žiedlapių arbatos.

Ką būtina žinoti apie duoną

1990 metais Taline vykusiame vegetariškos mitybos kong­rese girdėjau pranešimą, kuriame buvo teigiama, esą duona – žmogaus sveikatai mirtinas produktas, kuris nuo žarnyno sul­čių išbrinksta ir rūgština vidinę organizmo terpę, virsdamas molio gumulais, lipdamas prie žarnyno sienelių ir sukeldamas žarnų nepraeinamumą.

Duona kepama iš miltų. Miltai – tai smulkiai sumalti kvie­čių, miežių, grikių, avižų, kukurūzų ir kitų javų grūdai. Šiuos sumaltus miltelius sudaro krakmolas – itin maistinga, organiz­mo lengvai įsisavinama medžiaga, – ir luobelės, atsiskyrusios nuo grūdų bei daigų, t. y., sėlenos. Sėlenos turi mažai kalorijų. Didžioji jų dalis – nesuvirškinamos. Dėl šios priežasties pra­eitame amžiuje gydytojai rekomenduodavo ligoniams valgyti „minkštą baltų miltų duoną“ be sėlenų.