aleksandro stulginskio universitetasasu.lt/wp-content/uploads/2015/03/doktorantu_knygute...el....

2

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

DOKTORANTŲ KORPORACIJA „KOLEGOS“

Doktorantų moksliniai tyrimai

2013

3

Įžanginis žodis

Doktorantų korporacija „Kolegos“ buvo įkurta 1995 m. sausio 30 dieną,

kuomet Lietuvos Respublikos kultūros ministerija suteikė pažymėjimą liudijantį

apie korporacijos juridinį statusą. 2005 m. birželio 3 dieną, tuometinio Lietuvos

žemės ūkio universiteto doktorantų iniciatyva, buvo patikslintas pagrindinis korpo-

racijos veiklą reglamentuojantis dokumentas – korporacijos įstatai. Šiais įstatais

korporacijos nariai vadovaujasi iki šiol.

Korporacija buvo sukurta siekiant suvienyti doktorantus, ginti jų teises bei

skatinti mokslinę veiklą ir bendradarbiavimą tarp skirtingų mokslo sričių specialis-

tų. Narystės korporacijoje dėka skatinamas mokslinis dialogas, dalijamasi gerąja

patirtimi ir mokslinių tyrimų rezultatais.

Korporacija „Kolegos“ kas dvejus metus organizuoja mokslinę konferenciją

„Jaunimas siekia pažangos“, kuri ne tik didina universiteto doktorantų atliekamų

tyrimų sklaidą, bet ir pritraukia Lietuvos ir užsienio jaunuosius mokslininkus glau-

džiau bendradarbiauti.

Šiemet konferencija eksperimentinė. „Jaunimas siekia pažangos 2013“ sie-

kėme suteikti tribūną doktorantams pristatyti save, savo atliekamus tyrimus ir jų

svarbą, problematiką, naudojamą įrangą ir t. t. Tai galimybė net tik doktorantams

labiau pažinti vieniems kitus, tačiau ir proga siekti tolesnio bendradarbiavimo. Kad

toks eksperimentas pavyko, įrodo ir tai, kad konferencijoje, be ASU doktorantų,

savo mokslinius tyrimus pristatė svečiai iš Kauno technologijos universiteto, Klai-

pėdos universiteto, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos

agrarinių ir miškų mokslų centro ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto.

Šiame leidinyje pateikiame didelės dalies ASU doktorantų atliekamų tyrimų

santraukas, suskirstant doktorantus pagal fakultetus, kuriems jie priklauso. Esame

dėkingi visiems doktorantams, kurie prisidėjo prie konferencijos organizavimo ir

leidinio išleidimo. Reiškiame padėką ASU Mokslo skyriui bei visų ASU fakultetų

dekanams, kurie ne tik morališkai parėmė šio leidinio atsiradimą.

Doktorantų korporacija „Kolegos“

4

Mokslas Aleksandro Stulginskio universitete

Aleksandro Stulginskio universitetas yra viena seniausių Lietuvoje valstybinė

aukštojo mokslo ir studijų institucija, nuolat tobulinanti savo veiklą. Universitete

mokosi apie 5000 studentų, pasirinkusių žemės ūkio, biomedicinos, technologijų ir

socialinių mokslų srities studijų programas.

Universiteto istorijos pradžia – 1924 m. rugsėjo 3 d., kai Dotnuvoje, pertvar-

kius Lietuvos universiteto (Kaune) Agronomijos ir miškininkystės skyrių ir Dotnu-

vos žemės ūkio technikumą, buvo įkurta Žemės ūkio akademija.

1945 m. akademija perkeliama į Kauną. 1946 m. įsteigti inžineriniai fakulte-

tai: Žemės ūkio mechanizacijos bei Hidromelioracijos ir žemėtvarkos.

Naujų rūmų kertinis akmuo Akademijoje buvo padėtas 1957 m. spalio 15 d.,

o galutinai į šį miestelį persikelta 1964 m. Miestelyje 1989 m. įsikūrė Vandens

ūkio ir žemėtvarkos bei Ekonomikos fakultetų rūmai. Miškų ūkio ministerija pasta-

tė mokomosios girininkijos pastatą.

Įvykus įvairiems pertvarkymams bei bendradarbiaujant su Europos universi-

tetais, akademijos kolektyvas nutarė pakeisti savo aukštosios mokyklos pavadini-

mą. 1996 m. spalio 8 d. Lietuvos Seimo nutarimu Lietuvos žemės ūkio akademija

pavadinama Lietuvos žemės ūkio universitetu.

Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. birželio 28 d. nutarimu Lietuvos žemės

ūkio universitetas pavadintas Aleksandro Stulginskio universiteto vardu. Universi-

tetą pervadinus antrojo Lietuvos prezidento vardu, jame įvyko daug struktūrinių

pokyčių. Tuo pat metu universiteto statusas buvo pakeistas iš biudžetinės įstaigos į

viešąją įstaigą.

2011 m. patvirtinta universiteto misija skelbia: mes, Universiteto bendruome-

nė, kuriame ir skleidžiame mokslo žinias, nuoširdžiai siekiame, kad kiekvienas

Lietuvos žmogus turėtų saugų ir sveiką maistą bei pilnavertę gyvenimo aplin-

ką. Šio pagrindinio tikslo siekiame:

Ugdydami lyderius ir jų gebėjimą kurti ir dalintis su kitais žmonėmis ži-

niomis, veržlumu bei troškimu nuolat tobulėti;

Kurdami ir skleisdami biologines, inžinerines ir socialines technologijas,

žemės, miško ir vandens išteklių darnaus naudojimo bei plėtros pažangiausias ži-

nias ir patirtį;

Puoselėdami ilgametes Universiteto veiklos tradicijas bei pasiekimus, savo

veikloje remdamiesi svarbiausiomis profesinėmis ir bendražmogiškomis vertybėmis.

Aleksandro Stulginskio universitetą sudaro 5 fakultetai, 2 akademiniai centrai

ir 12 akademinių infrastruktūros centrų.

5

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

Atviros prieigos centras

Biosistemų inžineri-jos, biomasės energetikos ir

vandens inžinerijos centras

Agroekologijos ir augalų biopotencia-lo mokslo ir studijų

centras

Miškų sektoriaus tyrimų, studijų ir plėtros centras

Kultūrinės komunikacijos ir edukacijos centras

Matematikos, fizikos ir informacinių technologijų

centras

Jungtinis tyrimų centras

Mokomasis ūkis Eksperimentinis ir praktinio mokymo centras

Komunikacijos ir techno-logijų perdavimo centras

Žemės ūkio mokslų, mokymo ir konsultavimo informacinių technologijų

centras

Žemės ūkio mokslinės pažangos centras

Kūno kultūros ir sporto centras

Podiplominių studijų centras

Bandymų stotis

Žemės ūkio mokslų ir technologijų parkas

Arboretumas

Lauko bandymų skyrius

AGRONOMIJOS FAKULTETAS

Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų

institutas

Biologijos ir augalų biotechnologijos

institutas

Žemės ūkio ir maisto mokslų institutas

EKONOMIKOS IR VADYBOS

FAKULTETAS

Ekonomikos, apskaitos ir finansų institutas

Verslo ir kaimo plėtros vadybos institutas

Aplinkos ir ekologijos institutas

MIŠKŲ IR EKOLOGIJOS FAKULTETAS

Miško biologijos ir miškininkystės

institutas

Miškotvarkos ir medienotyros

institutas

Hidrotechninės statybos institutas

ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS FAKULTETAS

Žemėtvarkos ir geomatikos institutas

Vandens išteklių inžinerijos institutas

VANDENS ŪKIO IR ŽEMĖTVARKOS

FAKULTETAS

Žemės ūkio inžinerijos ir saugos institutas

Jėgos ir transporto mašinų inžinerijos

institutas

Energetikos ir biotechno-logijų inžinerijos institutas Biblioteka

Inovacijų centras

Karjeros centras

Leidybos centras

6

Doktorantūra Aleksandro Stulginskio universitete

Universitetas dirba fundamentaliųjų ir taikomųjų mokslų srityse bei skatina

eksperimentinius tyrimus, atitinkančius universiteto misiją bei strateginius tikslus,

plėtrą, ugdo tyrėjus, dalyvauja nacionalinėse, regioninėse ir tarptautinėse tyrimų

programose ir projektuose, bendradarbiaudamas su nacionaliniais ir tarptautiniais

partneriais.

Jauni tyrėjai, kurie sugeba tiek individualiai dirbdami, tiek bendradarbiauda-

mi su patyrusiais tyrėjais generuoti naujas idėjas, spręsti mokslines problemas,

vykdyti tyrimus bei skleisti gautus rezultatus, yra itin svarbūs ne tik universitetui,

bet ir visai Lietuvai. Universitetas, stiprindamas savo mokslinį potencialą, šiuo

metu kartu su kitomis mokslo institucijomis turi teisę vykdyti doktorantūros studi-

jas 8 mokslo kryptyse.

Universitetas pats arba kartu su partneriais leidžia 12 mokslinių žurnalų; kai

kurie iš jų yra cituojami ISI Web of Science duomenų bazėse ir turi citavimo indek-

sus, kai kurie yra cituojami ISI Proceedings, taip pat ISI Master List duomenų

bazėse. Kiti moksliniai žurnalai yra cituojami kitose duomenų bazėse (CAB Abst-

racts, EBSCO ir kt.).

Socialiniai mokslai

• Ekonomika

• Vadyba ir administravimas

Biomedicinos mokslai

• Ekologija ir aplinkotyra

Technologijos mokslai

• Transporto inžinerija

• Mechanika

• Aplinkos inžinerija ir kraštotvarka

Žemės ūkio mokslai

• Miškininkystė

• Agronomija

7

Agronomijos fakultetas įkurtas kartu su Žemės ūkio akademija 1924 m. Pra-

džioje jis vadinosi Agronomijos skyriumi, kuriame pagrindinė specialybė buvo

agronomija. 1995 metais Akademijoje studijų procesas buvo pertvarkytas pagal

vakarietiškų universitetų modelį ir Agronomijos fakultete pradėti rengti biomedici-

nos mokslo krypties bakalaurai, magistrai, daktarai ir habilituoti daktarai.

Šiuo metu fakultetui vadovauja doc. dr. Viktoras Pranckietis. Personalo sudė-

tis: 9 profesoriai, 33 docentai, 14 lektorių ir vienas asistentas. Fakultete apie 600

studentų, tarp jų – 13 doktorantų. Studijos grindžiamos moksliniais tyrimais. Pa-

grindinės mokslinės veiklos kryptys yra žemės ūkio augalų biologijos, jų produk-

tyvumo ir kokybės gerinimo tyrimai.

Fakultetą sudaro Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų institutas, Biologijos

ir augalų biotechnologijos institutas, Žemės ūkio ir maisto mokslų institutas bei

Agrobiotechnologijos laboratorija.

8

Agronomijos fakulteto doktorantai

Vardas, pavardė Disertacijos tema Mokslinio darbo

vadovas

Ingė Auželienė Ilgalaikio skirtingo žemės dirbimo poveikis agroce-nozei taikant intensyvias technologijas ir augalų kaitą

doc. dr. Vaclovas Bogužas

Dovilė Avižienytė Ilgalaikio skirtingo žemės dirbimo poveikis agroce-nozei taikant intensyvias technologijas ir augalų kaitą

prof. dr. Kęstutis Romaneckas

Kristina Bajorienė Dirvožemio mulčiavimo liekamasis poveikis agroce-nozėms

doc. dr. Darija Jodaugienė

Milda Baltaduonytė Cukrinių runkelių grybinių ligų plitimas, žalingumas

ir kontrolės priemonės

prof. dr. Zenonas

Dabkevičius

Rita Čepulienė Rapsų alelopatinės savybės prof. dr. Rimantas

Velička

Aistė Juchnevičienė Kintančio klimato veiksnių ir tręšimo poveikis žiemi-nių kviečių kokybės rodikliams

prof. dr. Pavelas Duchovskis

Edita Juknevičienė Antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių biologiš-kai aktyvių komponentų kiekio tyrimas moliūgo

(Cucurbita maxima D.) vaisiuose

prof. dr. Honorata

Danilčenko

Jolanta Leliūnienė Sėklai auginamų eraičinsvidrių agrobiologinio poten-

cialo formavimosi ypatumai

prof. dr.Pavelas

Duchovskis

Ramunė Masienė Linų morfogenezės indukcijos genetiniai ir fiziologi-

niai aspektai

prof. dr. Natalija

Burbulis

Edita Mažuolytė-Miškinė

Biogeninių augimo stimuliatorių poveikis vasariniams miežiams skirtingo drėgmės režimo sąlygomis

doc. dr. Irena Pranckietienė

Rimanta Vainorienė Žaliosios šerytės (Setaria viridis L. Beauv.) biologi-nio potencialo reguliavimas egzogeniniais veiksniais

prof. dr. Natalija Burbulis

Nijolė Vaitkevičienė Bioaktyviųjų komponentų kiekio kitimas ekologiškai augintose skirtingo genotipo bulvių (Solanum tubero-

sum L.) gumbuose

prof. dr. Elvyra Jarienė.

Sandra Žaldarienė Agrobiologinių veiksnių įtaka oligosacharidų kiekiui

topinambo (Helianthus tuberosum L.) gumbuose

prof. dr. Elvyra

Jarienė

9

Ilgalaikio skirtingo žemės dirbimo poveikis agrocenozei taikant intensyvias technologijas ir augalų kaitą

Dovilė Avižienytė

Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų institutas

Mokslo kryptis agronomija

Darbo vadovas prof. dr. Kęstutis Romaneckas

Auginant kultūrinius augalus labai didelė dalis darbo bei energetinių sąnaudų

tenka žemės dirbimo ir sėjos darbams. Nuo šių darbų atlikimo kokybės priklauso

sėklų sudygimas, augalų vystymasis, derlius ir kokybiniai rodikliai.

Pastaraisiais metais žemės ūkyje svarbu gaminti pigius ir kokybiškus žemės

ūkio produktus, kurie būtų konkurencingi pasaulio rinkose. Todėl vienas iš būdų

žemės ūkio produkcijai atpiginti yra gamybos technologinių procesų supaprastini-

mas taikant minimalias (supaprastintas) žemės dirbimo sistemas. Dirvą įdirbant mi-

nimaliai mažiau gadinama jos struktūra, mikroorganizmų veikla tampa intensyvesnė,

derliaus liekanos sumaišomos viršutiniame dirvos sluoksnyje, todėl neįterpiamos

sluoksniais. Be to, mažiau sunaudojama degalų, mažesnės darbo sąnaudos. Dirvose,

kuriose pasireiškia vėjo ir vandens erozija, minimalus ar net nulinis žemės dirbimas

yra gera apsauga nuo šių nepageidautinų veiksnių.

Užsienio šalyse sukaupta nemažai žinių apie tiesioginės sėjos į neįdirbtą dirvą

galimybes, ypač sausesnėmis klimato sąlygomis. Tačiau drėgnesnėmis Lietuvos

klimato sąlygomis sėja į neįdirbtą dirvą mažai tyrinėta. Tam reikalingi moksliniais

tyrimais pagrįsti sprendimai. Todėl mūsų tyrimų tikslas buvo nustatyti skirtingo

ilgalaikio rudeninio žemės dirbimo ir sėjos į neįdirbtą žemę poveikį skirtingoms

agrocenozėms. Mūsų tyrimų duomenimis, skirtingas rudeninis žemės dirbimas netu-

rėjo esminės įtakos vasarinių rapsų, žieminių kviečių ir dažniausiai vasarinių miežių

produktyvumui. Kukurūzų produktyvumui didesnės įtakos turėjo tyrimų metų mete-

orologinės sąlygos. Perteklinės drėgmės sąlygomis produktyvesni buvo kukurūzai

augę giliai artoje dirvoje.

Pagrindinės tyrimų kryptys: dirvožemio

fizika, chemija ir biologija, herbologija, augali-

ninkystė.

Kontaktai:

Doktorantė Dovilė Avižienytė

El. paštas: [email protected]

mailto:[email protected]

10

Dirvožemio mulčiavimo liekamasis poveikis agrocenozėms

Kristina Bajorienė



Darbo vadovė doc. dr. Darija Jodaugienė

Dirvos paviršiaus padengimas organiniu mulčiu yra efektyvi dirvožemio ko-

kybės gerinimo ir žemės ūkio augalų derliaus didinimo priemonė, ypač ekologiniuo-

se ūkiuose. Mulčiavimas padeda mažinti drėgmės išgaravimą iš dirvožemio, sumaži-

na temperatūros svyravimus, kurie tampa palankesni ne tik augalams, bet ir dirvo-

žemio biologiniam aktyvumui. Dirvos padengimas organinėmis medžiagomis suma-

žina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą ir padidina humuso kiekį joje.

Natūralus organinės kilmės mulčias, įterptas į dirvą, ilgainiui suyra ir tampa jo dali-

mi. Dirva praturtinama organinėmis medžiagomis, kurios lėtai skaidosi ir papildo

augalų maisto medžiagų atsargas. Mulčiavimas kaip efektyvi piktžolių kontrolės

priemonė taikoma daugelyje pasaulio šalių. Lietuvoje mažai atliekama mulčiavimo

tyrimų, o apie liekamąjį jo poveikį tyrimų beveik visai nėra. Mūsų tyrimų tikslas –

ištirti 6 metus naudotų organinių mulčių liekamąjį poveikį dirvožemio savybėms ir

pasėlio piktžolėtumui. Organinis mulčias slopina piktžolių augimą, tačiau liekamasis

mulčio poveikis piktžolėtumui nenustatytas. Anksčiau naudotas ir įterptas organinis

mulčias piktžolių dygimo neslopina, tik didina piktžolių sėklų kiekį dirvoje. Tiriant

mulčiavimo liekamajį poveikį buvo nustatyta, kad anksčiau naudotas ir įterptas žolės

mulčias esmingai didina augalų derlių ir trečiaisiais metais po mulčio naudojimo.

Žolės mulčias suyra antroje vasaros pusėje, tačiau jo įtaka derliui yra ilgalaikė. Svar-

biausia pasirinkti tinkamą mulčią, kad gerintų ne tik agrofizikines, bet ir agrochemi-

nes savybes ir vėlesniais metais po naudojimo. Mūsų tyrimai gali būti taikomi eko-

loginėje daržininkystėje kaip alternatyvi priemonė, mažinanti pasėlių piktžolėtumą,

gerinanti dirvos savybes ir didinanti augalų derlių.

Pagrindinės tyrimų kryptys: agronomija, ekologija.

Kontaktai:

Doktorantė Kristina Bajorienė


Portatyvinė fotosintetinė sistema LI-6400

11

Cukrinių runkelių grybinių ligų plitimas, žalingumas ir kontrolės priemonės

Milda Baltaduonytė

Biologijos ir augalų biotechnologijos institutas


Darbo vadovas prof. dr. Zenonas Dabkevičius

Cukriniai runkeliai (Beta vulgaris L. ssp. vulgaris var. altissima Doell) yra

svarbūs žemės ūkiui Lietuvoje. Jie yra pagrindinė cukraus gamybos žaliava, naudo-

jami maisto, chemijos, farmacijos ir kitose pramonės srityse bei geras pašaras gyvu-

liams. Auginant cukrinius runkelius ir norint gauti ne tik didelį, bet ir kokybišką

derlių, svarbu laiku panaudoti agrotechnines priemones, trąšas ir pesticidus. Cukri-

nių runkelių augintojai susiduria su ligomis, dėl kurių plitimo ir žalingumo nukenčia

šakniavaisių kokybė, pažeistų šakniavaisių sumažėja cukringumas bei jie blogai

laikosi kaupuose. Cukrinių runkelių pasėliuose plinta lapus pažeidžiančios grybinės

ligos, tai: rudmargė (sukėlėjas – Cercospora beticola Sacc.), baltuliai (Ramularia

beticola Fautrey & F. Lamb.), fomozė (Pleospora betae Björl.), miltligė (Erysiphe

betae Vaňha Weltzien), rūdys (Uromyces beticola.(Bellynck) Boerema, Loer. &

Hammers), alternariozė (Alternaria alternata (Fr.) Keissl). Šiuo metu Lietuvoje

labiausiai paplitusi ir žalingiausia rudmargė ir baltuliai. Cukrinių runkelių veislių,

atsparių arba silpniau jautrių lapų ligoms, auginimas yra viena iš ekonomiškiausių

apsaugos priemonių. Taip pat svarbus ir efektyvių apsaugos priemonių tyrimas ir

naudojimas. Taikant efektyvias apsaugos priemones bei auginant atsparias arba sil-

pniau jautrias lapų ligoms cukrinių runkelių veisles apsaugomi cukriniai runkeliai

nuo patogenų žalingos veiklos, kartu ir nuo kokybės pablogėjimo ir cukringumo

sumažėjimo. Mūsų tyrimų tikslas – ištirti cukrinių runkelių grybinių ligų sukėlėjus,

jų paplitimą ir žalingumą bei nustatyti efektyvias apsaugos priemones, jų naudojimo

laiką, normas ir dažnumą.

Pagrindinės tyrimų kryptys: biologija, agronomija.

Kontaktai:

Doktorantė Milda Baltaduonytė


12

Rapsų alelopatinės savybės

Rita Čepulienė



Darbo vadovas prof. dr. Rimantas Velička

Alelopatija – tai augalų tarpusavio bei kitų organizmų biocheminės sąveikos

forma, realizuojama įvairių cheminių junginių sintezės ir išsiskyrimo į aplinką būdu.

Alelopatijos efektas apima organizmus donorus, teikiančius medžiagas ir akcepto-

rius – šių medžiagų veikiamus organizmus. Rapsai, kaip ir kiti Brassica spp. šeimos

augalai, pasižymi alelopatinėmis savybėmis. Tai susiję su tuo, kad šių augalų sudėty-

je yra fiziologiškai aktyvių junginių – gliukozinolatų, kurie, dirvoje yrant augalų

liekanoms, skyla į izotiocianatus, tiocianatus, nitrilus ir kitus fitotoksiškus junginius

veikiančius įvairius metabolinius ir ekologinius procesus. Ūkiniu ir ekonominiu

požiūriu svarbaus augalo – rapso (Brassica napus L.) alelopatinės savybės sąlygoja

kompleksinius tyrimus siekiant nustatyti jų įtaką agrocenozei. Mūsų tyrimų tikslas –

atlikti rapsuose ir dirvožemyje irstančiose jų liekanose (kūlenose, ražienojuose ir

šaknyse) esančių alelochemikalų kokybinę ir kiekybinę analizę naudojant spektrofo-

tometrinius ir chromatografinius metodus. Nustatysime skirtingą laiką (3, 7, 14, 19 ir

26 mėnesius) dirvoje irusių žieminių ir vasarinių rapsų kūlenų, ražienojų ir šaknų

skirtingų koncentracijų vandeninių ekstraktų poveikį kai kurių rūšių piktžolių: dirvi-

nio garstuko (Sinapis arvensis L.), bekvapio šunramunio (Tripleurospermum

perforatum L.), baltosios balandos (Chenopodium album L.), dirvinės pienės

(Sonchus arvensis L.), kibiojo lipiko (Galium aparine L.) sėklų ir žemės ūkio augalų:

žieminio kviečio (Triticum aestivum L.) ir vasarinio miežio (Hordeum vulgare L.),

grūdų sudygimui, jų daigų ir šaknų augimui. Šie tyrimai leis įvertinti žieminių ir

vasarinių rapsų atskirų morfologinių dalių liekanų alelopatinę įtaką agrocenozei.

Pagrindinės tyrimų kryptys: agronomija, biochemija.

Kontaktai:

Doktorantė Rita Čepulienė


Daiginimo kamera RUMED 1301

13

Kintančio klimato veiksnių ir tręšimo poveikis žieminių kviečių kokybės rodikliams

Aistė Juchnevičienė



Darbo vadovas prof. dr. Pavelas Duchovskis

Kviečiai – ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje daugiausiai auginami kultūriniai

augalai. Dėl rinkoje už baltymingus kviečius mokamos aukštesnės kainos stengia-

masi išauginti ne tik gausų, bet ir geros kokybės grūdų derlių. Todėl didesnę paklau-

są turi baltymingi kviečiai, tinkantys duonos pramonei. Ne kasmet vietos rinką pa-

vyksta užpildyti Lietuvoje subrendusiais aukštos kokybės grūdais. Maistinių kviečių

auginimas nėra paprastas. Mūsų šalies dirvožemio ir klimato sąlygos yra palankios

didesniems minkštųjų kviečių (Triticum aestivum L.) derliams gauti, tačiau mažiau

palankios aukštos kokybės grūdams subrandinti. Didelį jų derlingumą ir aukštus

kokybės rodiklius lemia genetinės savybės, ilgesnis augimo ir vystymosi periodas

bei palankios meteorologinės sąlygos. Geresnės kokybės grūdai subręsta metais, kai

vyrauja šilti ir saulėti orai. Lietuvos meteorologinės sąlygos ne kasmet būna palan-

kios gausiam ir geros kokybės žieminių kviečių derliui išauginti, todėl vienas svar-

biausių augalų derliaus ir jo kokybės gerinimo būdų yra tinkamų mitybos azotu są-

lygų sudarymas per visą augalų vegetaciją. Kritiškais augalų augimo laikotarpiais –

rudenį prieš žiemojimą, pavasarį vegetacijai atsinaujinus, prieš žydėjimą, brendimo

metu rekomenduojama naudoti aminorūgštis.

Disertacijos tikslas – optimizuojant žieminių kviečių tręšimą užtikrinti aukš-

tus grūdų kokybės rodiklius besikeičiančio klimato sąlygomis. Planuojama ištirti

skirtingų tręšimų normų įtaką žieminių kviečių grūdų kokybiniams rodikliams, ami-

norūgščių poveikį produktyvumui, nustatyti pasėlio fotosintetinių rodiklių dinamiką

priklausomai nuo tręšimo, produktyvumo ir kokybės rodiklių ryšį su meteorologinių

sąlygų ir hidroterminio koeficiento dinamika vegetacijos eigoje.

Pagrindinė tyrimų kryptis agronomija.

Kontaktai:

Doktorantė Aistė Juchnevičienė


Lapų ploto matuoklis WinDIAS

Autoriaus fotografija

(2,94 X 2,88 cm)

14

Antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių biologiškai aktyvių komponentų kiekio tyrimas didžiojo moliūgo (Cucurbita maxima D.) vaisiuose

Edita Juknevičienė



Darbo vadovė prof. dr. Honorata Danilčenko

Šiuolaikinėmis gyvenimo sąlygomis, kai didėja susidomėjimas sveika mityba,

ekologiška žemės ūkio produkcija, antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių bio-

logiškai aktyvių komponentų kiekio tyrimai moliūgo vaisiuose tampa ypač svarbūs.

Lietuvos klimatas puikiai tinka didiesiems moliūgams auginti, todėl jų išauginamas

vienas iš didžiausių derlių, lyginant su kitomis daržovėmis. Moliūgai vertinami ne

tik dėl maistinių bei gydomųjų savybių, bet ir dėl nesudėtingos auginimo technologi-

jos. Selekcininkai yra sukūrę krūminio tipo moliūginius augalus, kurie užima ma-

žesnius dirvos plotus. Moliūgo vaisiuose yra tokių biologiškai aktyvių medžiagų

kaip vitaminas C ir karotenoidai (β-karoteno, liuteino). Be to, didžiojo moliūgo sėk-

los labai vertingos dėl tokių antioksidantų kaip cinkas ir selenas. Tyrimų tikslas –

įvertinti biodinaminių preparatų įtaką didžiojo moliūgo vaisių kokybei, antioksidaci-

nių junginių kiekiui. Pirmą kartą (ir Lietuvoje) bus įvertintas biodinaminių preparatų

poveikis moliūgų vaisių kokybei bei antioksidacinių junginių kiekiui kiekvienoje

morfologinėje vaisiaus dalyje. 2012–2014 m. eksperimente, naudojant biodinami-

nius preparatus ekologiniame ūkyje, bus tiriamos didžiojo moliūgo (Cucurbita

maxima D.) 'Justynka F1', 'Karowita' ir 'Amazonka' veislės. Tyrimų metu bus atliktos

didžiojo moliūgo vaisių žievės, minkštimo ir sėklų cheminės analizės. Minkštimo,

žievės ir sėklų spalva bus nustatyta spektrofotometru. Moliūgų vaisių minkštimo

juslinės savybės bus įvertintos taikant aprašomosios juslinės analizės metodą. Tokie

tyrimai skatintų rinktis natūralių antioksidantų turinčią žaliavą inovatyviems produk-

tams gaminti.

Pagrindinės tyrimų kryptys: inovatyvių produktų kūrimas; agronomija.

Kontaktai:

Doktorantė Edita Juknevičienė


Spektrofotometras Colorflex

15

Sėklai auginamų eraičinsvidrių (Festulolium) agrobiologinio potencialo formavimosi ypatumai

Jolanta Leliūnienė



Darbo vadovas prof. dr.Pavelas Duchovskis

Lietuvoje sėkmingai vystoma tarpgentinių hibridų (eraičinsvidrių) selekcija.

Šiuose hibriduose mėginama sujungti svidrių maistingumą su įvairių eraičinų atspa-

rumu gamtinėms sąlygoms. Eraičinsvidrių panaudojimą pašariniuose žolynuose

tiesiogiai sąlygoja turimi jų sėklų kiekiai. Eraičinsvidrių agrotechnikos ir sėklinin-

kystės klausimai nėra galutinai ištyrinėti. Šis tarpgentinis hibridas sukurtas neseniai,

todėl jo vystymosi biologijos dėsningumai nėra pakankamai ištirti. Kiek metų galima

naudoti eraičinsvidrių sėklinį pasėlį sėkloms auginti, nėra aišku. Pirmuose augalų

ontogenezės tarpsniuose, taikant tinkamas agrotechnines priemones, galima sukurti

aukštą agrobiologinį potencialą, o vėlesniuose – išlaikyti, vengiant produktyvumo

elementų redukcijos. Tarp kitų agrotechninių priemonių eraičinsvidrių agrobiologi-

niam potencialui formuotis bei sėklinio pasėlio produktyvumui didelę reikšmę turi

sėjos laikas bei tręšimas. Disertacijos tikslas – ištirti eraičinsvidrių vystymosi biolo-

gijos dėsningumus, sėjos bei tręšimo poveikį agrobiologinio potencialo rodiklių

formavimuisi ir sėklų produktyvumui. Mano įrengtame ASU Bandymų stoties lauko

eksperimente eraičinsvidrių sėklingumui nustatyti yra taikomi skirtingi sėjos laikai

bei tręšimas.Tarp įvairių mano atliekamų vegetacijos eksperimento tyrimų su žolė-

mis, tokių kaip ontogenezės, fitohormonų kiekio, cukrų kiekio, fotosintetinių pig-

mentų kiekio nustatymai, galima būtų išskirti augalų lapų matavimo įrangą, esančią

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų fiziologijos laboratorijoje.

Tai lapų ploto matuoklis WinDIAS („Delta-T Devices“Lts, JK.). Juo galima nustaty-

ti augalų asimiliacinį lapų plotą, kurį daugiametės žolės suformuoja augdamos. Tai

yra labai svarbu apskaičiuojant eraičinsvidrių pasėlio fotosintetinius bei produkty-

vumo rodiklius.


Kontaktai:

Doktorantė Jolanta Leliūnienė


Lapų ploto matuoklis WinDIAS

16

Linų morfogenezės indukcijos genetiniai ir fiziologiniai aspektai

Ramunė Masienė

Biologijos ir augalų biotechnologijos institutas


Darbo vadovė prof. dr. Natalija Burbulis

Sėjamasis linas (Linum usitatissimum L.) – lininių šeimos augalas, svarbus ne

tik aliejaus, bet ir pluošto gamybai. Linų selekcija tradiciniais metodais – gana ilgas

ir sudėtingas procesas, todėl jos efektyvumui padidinti vis plačiau taikomi biotech-

nologiniai metodai, kurie selekcinį ciklą sutrumpina 2–3 metais bei leidžia tiksliau

nustatyti pradinės selekcinės medžiagos vertę. Haploidų kūrimo sistema yra naudojama

tiek fundamentaliuose genetiniuose tyrimuose, tiek ir praktinėse augalų selekcijos progra-

mose. Biotechnologinių metodų pagalba kuriama augalų genetinė įvairovė, atrenka-

mi genotipai su padidintu tam tikrų riebalų rūgščių kiekiu bei didinamas aliejinių

augalų adaptyvumas biotiniams ir abiotiniams veiksniams. Tačiau augalų regeneraci-

ja ne visada būna efektyvi, todėl labai svarbu yra atrinkti genotipus, gebančius for-

muoti organogenines struktūras in vitro sistemoje. Linų gebėjimą formuoti struktūras

generatyvinių bei somatinių audinių kultūroje daugiausia lemia endogeninių ir egzo-

geninių augimo reguliatorių sąveika, todėl optimalus maitinamosios terpės hormoni-

nis balansas turi būti parenkamas kiekvienam konkrečiam genotipui. Šio disertacinio

darbo tikslas – ištirti linų morfogenezės proceso indukcijos dėsningumus, įvertinti

šio proceso genetinius ir fiziologinius aspektus bei optimizuoti regeneravimo meto-

dikas naujų genotipų kūrimui.


Kontaktai:

Doktorantė Ramunė Masienė


Aseptinės kultūros gavimas

17

Biogeninių augimo stimuliatorių poveikis vasariniams miežiams skirtingo drėgmės režimo sąlygomis

Edita Mažuolytė-Miškinė



Darbo vadovė doc. dr. Irena Pranckietienė

Klimato kaita, kaip antropogeninės veiklos rezultatas, yra vienas iš svarbiau-

sių mokslinių tyrimų objektų. Šiuo metu siekiama kuo detaliau suprasti klimato kai-

tos priežastis ir antropogeninės veiklos būsimą poveikį ekosistemoms. Ši problema

yra aktuali aplinkosaugos sistemai bei racionaliam gamtos išteklių naudojimui.

Gruntinio vandens lygio mažėjimas, sausros – tai klimato kaitos pasekmės.

Sausra – vienas iš dažniausiai pasitaikančių gamtos stresorių, turinčių lemiamą po-

veikį augalų derlingumo mažėjimui.

Vandens stoka augalus veikia skirtingai, tai priklauso nuo trukmės, augalų

augimo tarpsnio ir kitų augalų savybių. Pagrindinis vandens trūkumo požymis yra

sutrikęs augalų augimas, ląstelių tįsimo inhibicija.

Vandens stoka dirvožemyje gali sumažinti vandens potencialą augalų audi-

niuose ir taip sąlygoti fiziologinius pakitimus, kurie turi įtakos augalų derlingumui ir

derliaus kokybiniams rodikliams. Šiuo metu atlikta daug tyrimų apie sausros streso

poveikį augalų fiziologiniams ir biocheminiams procesams bei didelis dėmesys ski-

riamas naujoms veislėms, adaptuotoms sausros streso sąlygomis, kurti biotechnolo-

ginėmis priemonėmis, tačiau apie augalų gyvybingumą palaikančių priemonių tai-

kymo galimybes sausros sąlygomis yra nepakankamai. Tyrimų tikslas – ištirti saus-

ros streso (dirvožemio drėgnis ˂ 12 proc.) sukeltus fitometrinių, biocheminių rodik-

lių ir fotosintetinių pigmentų pakitimus vasariniuose miežiuose ir įvertinti biogeninių

augimo stimuliatorių – aminorūgščių ir derinių su mikroelementais efektyvumą va-

sariniams miežiams.

Pagrindinės tyrimų kryptys: agronomija, aplinkosauga.

Kontaktai:

Doktorantė Edita Mažuolytė-Miškinė


Delta-T Devices dirvos drėgmės matuoklis HH2

18

Bioaktyviųjų komponentų kiekio kitimas ekologiškai augintose skirtingo genotipo bulvių (Solanum tuberosum L.) gumbuose

Nijolė Vaitkevičienė



Darbo vadovė prof. dr. Elvyra Jarienė

Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama natūralių produktų bei augalų,

kaupiančių didesnius kiekius bioaktyviųjų komponentų, paieškai. Dauguma šių jun-

ginių yra mitybinės ir farmakologinės svarbos, taip pat nulemia augalinės žaliavos

kokybę, skonį ir spalvą. Tyrimais nustatyta, kad valgant daugiau daržovių ir vaisių

sumažėja rizika susirgti kai kuriomis vėžio, širdies ir kraujagyslių ligomis. Šį tei-

giamą poveikį sveikatai galima pasiekti ir vartojant bulvių (Solanum tuberosum L.)

gumbus su spalvotu (mėlynu, violetiniu, raudonu) minkštimu. Jų sudėtyje yra biolo-

giškai aktyvių medžiagų – natūralių antioksidantų: polifenolių, L- askorbo rūgšties,

α – lipoinės rūgšties, karotenoidų, α – tokoferolio. Norint įvertinti bulvių gumbuose

vykstančius biocheminius ir fiziologinius kitimo aspektus, modeliuoti technologinius

procesus, svarbu žinoti jų cheminę sudėtį bei biologiškai aktyvių medžiagų metabo-

lizmo procesus įvairiais gumbų vystymosi bei jų laikymo tarpsniais. Mums įprastų

bulvių gumbų su baltu, gelsvu ar geltonu minkštimu biocheminė sudėtis tirta tiek

Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse. Tačiau biodinaminių preparatų įtaka biologiškai ak-

tyvių medžiagų kiekio kitimui skirtingo genotipo bulvių gumbuose vegetacijos, jų

laikymo ar perdirbimo metu panaudojant mėlynos, violetinės ar raudonos spalvos

minkštimo gumbus Lietuvoje netirtas. Mūsų tyrimų tikslas yra spektrofotometrijos

ir kitais standartiniais tyrimo metodais ištirti ir įvertinti biodinaminių preparatų įtaką

biologiškai aktyvių medžiagų kiekio kitimui priklausomai nuo bulvės gumbų minkš-

timo spalvos. Planuojama tirti bendrąjį antocianinų ir fenolinių junginių kiekius bei

antioksidacinį aktyvumą bulvių gumbuose su spalvotu minkštimu.


Kontaktai:

Doktorantė Nijolė Vaitkevičienė


Spektrofotometras UV-VIS

19

utoriaus fotografija

(2,94 X 2,88 cm)

Agrobiologinių veiksnių įtaka oligosacharidų kiekiui topinambo (Helianthus tuberosus L.) gumbuose

Sandra Žaldarienė



Darbo vadovė prof. dr. Elvyra Jarienė

Tyrimų tikslas − ištirti dirvožemio savybių bei veislės įtaką topinambų gum-

bų biocheminei sudėčiai. Uždaviniai:1) įvertinti dirvožemio agrocheminius rodik-

lius; 2) įvertinti ontogenezės ciklo metu organogenezės etapuose fizikinius topinam-

bo gumbų rodiklius;3) ištirti topinambų gumbų cheminės sudėties kitimo dinamiką

vegetacijos metu;4) ištirti oligosacharidų kiekio kitimo dinamiką ontogenezės ciklo

metu organogenezės etapuose. Trys topinambų (Helianthus tuberosus L.) veislės:

'Albik', 'Rubik', 'Sauliai', bus auginamos 2012–2016 metais sertifikuotame ekologi-

niame ūkyje. Tyrimo vieta yra Alytaus apskrities Varėnos rajono Geidukonių kaime.

Gumbų ontogenezės ciklo metu biocheminės analizės bus atliekamos atitinkamais

organogenezės etapais keturiais pakartojimais. Topinambų derlingumui įtakos turi

dirvožemis bei meteorologinės sąlygos. Rengiamoje disertacijoje bus pateikta dirvo-

žemio agrocheminė charakteristika, aprašytos meteorologinės sąlygos bei įvertinta,

kaip nuo jų priklauso topinambų augimas ir vystymasis. Kiekvienais tyrimų metais

(2012–2016 m.) prieš gumbų vegetacijos pradžią (kovo mėn.) ir vegetacijos pabai-

goje (lapkričio mėn.) bus įvertinti dirvožemio agrocheminiai rodikliai, pagal Varė-

nos meteorologinės stoties meteorologinių stebėjimų duomenis pateikta vidutinė

mėnesio oro temperatūra (ºC), kritulių kiekis (mm), saulės spindėjimo trukmė (h)

topinambų vegetacijos metu. Gumbų mėginiai bus imami jų ontogenezės ciklo metu

organogenezės etapuose. Standartizuotais metodais bus nustatyta topinambo gumbų

biocheminė sudėtis.

Pagrindinės tyrimų kryptys: agronomija, biocheminė sudėtis, gumbai.

Kontaktai:

Doktorantė Sandra Žaldarienė


Topinambų (Helianthus tuberosus L.) gumbai

20

Ekonomikos studijų pradžia dabartiniame Aleksandro Stulginskio universitete

sietina su 1924 m., kai Dotnuvoje Žemės ūkio akademijos studentams pradėtas dės-

tyti žemės ūkio ekonomikos dalykas. 1928 m. Agronomijos fakultete buvo įkurta

Žemės ūkio ekonomikos sekcija. Studentai, baigę studijas šioje sekcijoje, įgydavo

agronomo-ekonomisto kvalifikaciją. Žemės ūkio ekonomikos ir gamybos organiza-

vimo fakultetas Akademijoje buvo įkurtas 1948 m. Šiam fakultetui buvo priskirtos

Socialistinio žemės ūkio organizavimo bei Politinės ekonomijos katedros. Vėliau

fakultetas buvo pavadintas Žemės ūkio ekonomikos fakultetu, o 1970 metų pabaigo-

je – Ekonomikos fakultetu. Dabartinis – Ekonomikos ir vadybos fakulteto – pavadi-

nimas buvo suteiktas 2001 m. Fakultetą sudaro du institutai: Ekonomikos, apskaitos

ir finansų institutas bei Verslo ir kaimo plėtros vadybos institutas. Nuo 2013 m. fa-

kultetui vadovauja prof. dr. Astrida Slavickienė.

Fakulteto misija – kurti ir skleisti ekonomikos ir vadybos bei susijusių mokslo

krypčių žinias, siekiant ekonominės, socialinės ir kultūrinės pažangos, darnaus vys-

tymosi bei gyvenimo kokybės. Ekonomikos ir vadybos fakultetas siekdamas įgyven-

dinti misiją organizuoja akademinę veiklą pagal socialinių mokslų srities ekonomi-

kos, verslo, vadybos, finansų, apskaitos, viešojo administravimo studijų kryptis.

Šiuo metu Ekonomikos ir vadybos fakultete savo tyrimus atlieka 17 doktorantų.

21

Ekonomikos ir vadybos fakulteto doktorantai

Vardas, pavardė Disertacijos tema Mokslinio darbo vadovas

Jurgita Baltušienė Agrarinės politikos ir socialinės paramos transferų poveikis žemdirbių pajamoms

prof. dr. Vlada Vitunskienė

Jurgita Baranauskienė Viešųjų projektų kuriamos socialinės naudos kompleksinis vertinimas

prof. dr. Vilija Aleknevičienė

Vida Dabkienė Ūkio veiklos vertinimas integruojant darnaus

vystymosi dimensijas prof. dr. Vlada Vitunskienė

Laura Girdžiūtė Žemės ūkio rizikų integruotas vertinimas

priimant ekonominius sprendimus ūkiuose prof. dr. Astrida Slavickienė

Lina Kilčiauskaitė Alternatyvių kaimo verslų vystymo bioener-

getikos sistemoje modelis doc. dr. Asta Raupelienė

Bernardas Kniūkšta Biodegalų gamybos integralumo nacionalinėse ekonomikose vertinimas

prof. dr. Jonas Čaplikas

Edvardas Makšeckas Žemdirbių neformaliojo mokymo poveikis žemės ūkio konkurencingumui

prof. dr. Vlada Vitunskienė

Indra Mūgienė

Vartojamosios vertės didinimo strategijų

formavimas paslaugas agrarinio sektoriaus

organizacijoms teikiančiose įmonėse

doc. dr. Audrius Gargasas

Anastasija Novikova Ūkininkavimo sistemų efektyvumo vertini-

mas integruojant išorės efektus prof. dr. Vlada Vitunskienė

Rasa Pakeltienė Kaimiškųjų vietovių vystymo valdymas siekiant sinergijos efekto

prof. dr. Vilma Atkočiūnienė

Lina Paliulienė Turto įkainojimo koncepcijų ir jų pasirinki-mo įtakos vertinant žemės ūkio subjektus

tyrimai

prof. dr. Danutė Zinkevičienė

Dovilė Petrulienė Daugiafunkcinio žemės ūkio poveikio terito-

riniam konkurencingumui vertinimas prof. dr. Vilma Atkočiūnienė

Indrė Rimkienė

Integruotos rinkodaros komunikacijos val-dymas, kuriant potencialių genetiškai modi-

fikuotų produktų vartotojų efektyvų informa-

vimą

doc. dr. Audrius Gargasas

Jūratė Savickienė

Ūkių ekonominio gyvybingumo vertinimas

žemės ūkio apmokestinimo ir paramos kon-tekste

prof. dr. Astrida Slavickienė

Vaida Stulpinienė Finansinio išsekimo diagnozavimo ir progno-zavimo modelio taikymas žemės ūkio versle

prof. dr.Vilija Aleknevičienė

Daiva Urmonienė

Vietos savivaldos institucijų funkcijų harmo-

nizavimas įgyvendinant ES Bendrąją žemės ūkio politiką

doc. dr. Jan Žukovskis

Darius Žvirblis Kaštų vertinimas žemės ūkio produkto vertės

grandinėje prof. dr. Neringa Stončiuvienė

22

Agrarinės politikos ir socialinės paramos transferų poveikis žemdirbių pajamoms

Jurgita Baltušienė


Mokslo kryptis ekonomika

Darbo vadovė prof. dr. Vlada Vitunskienė

Agrarinės politikos ir socialinių (socialinės testuojamosios paramos) transferų

poveikis žemdirbių namų ūkių pajamoms ištirtas nepakankamai. Be to, ankstesni

tyrimai atskleidė, kad egzistuoja ryšys tarp agrarinės politikos ir socialinės testuoja-

mosios paramos transferų, tačiau jis nėra išnagrinėtas. Todėl šios disertacijos tikslas

yra įvertinti agrarinės politikos ir socialinės testuojamosios paramos transferų povei-

kį žemdirbių namų ūkių pajamoms sąveikos tarp agrarinės politikos ir socialinės

paramos transferų kontekste. Agrarinės politikos išmokų socialinis efektas neadek-

vatus socialinės pašalpos efektui, o siekiant atskleisti agrarinės politikos ir socialinės

testuojamosios paramos transferų tarpusavio ryšį, pirmiausia atliktas tiesioginių

išmokų dalies, reikalingos ūkio gamybos kaštams padengti ar prarastosioms paja-

moms kompensuoti, ir tiesioginių išmokų dalies, tenkančios namų ūkio vartojimui,

modeliavimas. Empirinis vertinimas atliktas panaudojant socialiniuose moksluose

inovatyvų ir naują tyrimo metodą – simuliacinį modeliavimą, kadangi politikos po-

kyčių poveikio įvairiems pajamų rodikliams vertinti vien faktinių duomenų nepa-

kanka.

Tyrimas atliktas pagal alternatyvius agrarinės politikos scenarijus susimulia-

vus tiesiogines išmokas bei jų ryšį su socialinės testuojamosios paramos pašalpomis

ir įvertinus abiejų transferų poveikį žemdirbių namų ūkių pajamoms. Agrarinės poli-

tikos ir socialinės testuojamosios paramos transferų poveikio žemdirbių namų ūkių

pajamoms vertinimui atlikti panaudoti Namų ūkių biudžetų tyrimo (NŪBT) 2004–

2008 m. bei Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo (PGS) 2009–2010 m. duomenys.

Pagrindinės tyrimų kryptys: agrarinė politika, paramos žemės ūkiui efektai,

socialinė politika.

Kontaktai:

Doktorantė Jurgita Baltušienė


23

Viešųjų projektų kuriamos socialinės naudos kompleksinis vertinimas

Jurgita Baranauskienė

Ekonomikos apskaitos ir finansų institutas


Darbo vadovė prof. dr. Vilija Aleknevičienė

Viešieji projektai rengiami ir įgyvendinami darnaus vystymosi strategijoms

realizuoti. Jie negeneruoja pakankamai grynųjų pajamų, kad būtų finansiškai efekty-

vūs, o teikia socialinę naudą visuomenei. Vertinant viešuosius projektus, jų kuriamos

socialinės naudos įvertinimas yra esminis, pagrindžiant viešojo projekto efektyvumą.

Viešųjų projektų socialinės naudos vertinimą komplikuoja socialinės naudos įvairia-

lypiškumas, įvertinimo piniginiais vienetais, kitais kiekybiniais ar kokybiniais ma-

tais sudėtingumas bei ilgi investavimo laikotarpiai.

Temos aktualumą atspindi viešųjų projektų įgyvendinimo svarba ir poreikis

bei būtinybė juos įvertinti prieš priimant investicinį sprendimą, o mokslinės diskusi-

jos atskleidžia viešųjų projektų socialinės naudos vertinimo problematiką: į kokias

viešųjų projektų charakteristikas būtina atsižvelgti vertinant viešųjų projektų sociali-

nę naudą; kokiais rodikliais išreikšti bei kokiais matavimo vienetais išmatuoti viešų-

jų projektų socialinę naudą; kaip socialinės naudos vertinimą įtakoja investavimo

laiko horizontas; kaip patobulinti įprastus viešųjų projektų vertinimo metodus. Vie-

šųjų projektų socialinės naudos kompleksinio vertinimo problema yra aktuali tiek

teoriniu, tiek praktiniu požiūriais, jai spręsti bus skiriamas disertacinis darbas. Tyri-

mo objektas – viešųjų projektų socialinės naudos vertinimas. Tyrimo tikslas – atlikus

viešųjų projektų socialinės naudos bei jos vertinimo teorinę analizę, sudaryti viešųjų

projektų socialinės naudos kompleksinio vertinimo modelį ir adaptuoti jį pasirink-

tiems viešiesiems projektams.

Sukurtas viešųjų projektų socialinės naudos vertinimo modelis leis komplek-

siškai įvertinti kiekybiniais ir kokybiniais mato vienetais išmatuojamą viešųjų pro-

jektų socialinę naudą bei priimti teisingus sprendimus dėl viešųjų investicinių pro-

jektų įgyvendinimo.

Pagrindinė tyrimų kryptis investicijų vertinimas.

Kontaktai:

Doktorantė Jurgita Baranauskienė


24

Ūkio veiklos vertinimas integruojant darnaus vystymosi dimensijas

Vida Dabkienė



Darbo vadovė prof. dr.Vlada Vitunskienė

Pastaraisiais metais ypač daug dėmesio skiriama darnumui, darnaus vystymo-

si koncepcijoms. Dėl to įmonių ir ūkių veiklai vertinti bandoma sukurti jų veiklos

vertinimo metodiką, apimančią tris darnumo dimensijas: ekonominę, aplinkosauginę

ir socialinę. Žemės ūkis darnaus vystymosi kontekste pripažįstamas kaip prioritetinis

dėl jo svarbos visuomenės gyvenimo srityse, tokiose kaip užimtumas, maisto sauga,

aprūpinimo maistu užtikrinimas ir prekyba maistu, skurdas, klimato kaita, gamtos

išteklių naudojimas ir išsaugojimas, biologinės įvairovės išsaugojimas ir kt. Kita

vertus, žemės ūkis susiduria su tokiomis problemomis kaip dirvos erozija, gėlo van-

dens išeikvojimas, šiltnamio dujų emisija, genofondo erozija, turėjusi įtakos rūšių

nykimui ir natūralių arealų pasikeitimams, ir kt. Todėl ūkių lygmeniu priimami

sprendimai yra esminiai siekiant darnaus žemės ūkio vystymosi.

Tradicinis ūkio veiklos vertinimas, apimantis vien tik ekonominius ir finansi-

nius rodiklius, yra nepakankamas darnaus vystymosi požiūriu, nes neatskleidžia

ūkininkavimo teigiamo ar neigiamo poveikio gamtinei aplinkai ir bendruomenių

vystymuisi. 1997 m. siekiančioms darnaus vystymosi įmonėms Elkington pristatė

naują įmonių veiklos vertinimo trimatį instrumentą „Triple Bottom line“, t. y. dar

vadinamu 3P (Pelnas, Žmonės, Planeta, angl. k. Profit, People, Planet), kuris į įmo-

nių veiklos vertinimą įtraukia socialinius ir aplinkosauginius darnumo elementus ir

atskleidžia ryšius tarp jų. Nors „Triple Bottom line“ koncepcijos vertinimo taikymas

vertinant įmonių veiklą sparčiai auga, šios koncepcijos įtraukimas į ūkio veiklos

vertinimą nėra plačiai taikomas.

Šio tyrimo tikslas – parengti ūkio veiklos vertinimo, integruojančio visas tris

darnaus vystymosi dimensijas, modelį.

Pagrindinės tyrimų kryptys: darnus vystymasis, ūkio veiklos vertinimas.

Kontaktai:

Doktorantė Vida Dabkiene


25

Žemės ūkio rizikų integruotas vertinimas priimant ekonominius sprendimus ūkiuose

Laura Girdžiūtė



Darbo vadovė prof. dr. Astrida Slavickienė

Integruotas rizikų vertinimas padeda vienu metu identifikuoti net keletos rizi-

kos rūšių sukeliamas grėsmes, dėl to padidėja priimamų ekonominių sprendimų

efektyvumas. Siekiant integruotai vertinti rizikas žemės ūkyje būtina į vertinimo

metodiką įtraukti aspektus, kurie yra neatsiejami nuo žemės ūkio sektoriaus specifi-

kos ir yra nebūdingi kitoms verslo sritims. Tokio pobūdžio tyrimai Lietuvos sąlygo-

mis iki šiol nebuvo atlikti. Integruotas rizikų vertinimas ir tinkamas jo interpretavi-

mas padeda pasiekti norimus veiklos rezultatus ir minimizuoti nesėkmių tikimybes.

Mokslinėje literatūroje dažniausiai dėmesys atkreipiamas į dviejų rizikos rū-

šių integruotą vertinimą, tyrimų sritį apribojant bankininkystės sektoriumi. Lietuvo-

je buvo atliekami bendrieji rizikos vertinimo tyrimai. Buvo sukurti finansinės, vers-

lo, kredito, valiutinės rizikos vertinimo modeliai, pritaikyti Lietuvos sąlygoms. Lie-

tuvoje atliekami rizikos vertinimo tyrimai nėra susiję su integruotu rizikų vertinimu.

Taip pat pasigendama rizikos tyrimų susijusių su žemės ūkio veikla ir jai būdinga

specifika. Integruotas rizikų žemės ūkyje vertinimas yra aktualus tiek teoriniu, tiek ir

praktiniu požiūriu. Tyrimo tikslas – išskirti rizikos rūšis, kurios daro didžiausią įtaką

žemės ūkiui ir sukurti rizikų žemės ūkyje integruoto vertinimo modelį. Numatomas

rezultatas – sukurtas rizikų žemės ūkyje integruoto vertinimo modelis, kuris padės

efektyviai ir laiku įvertinti rizikas žemės ūkyje.

Pagrindinės tyrimų kryptys: žemės ūkio ekonomika, rizkos vertinimas.

Kontaktai:

Doktorantė Laura Girdžiūtė


26

Biodegalų gamybos integralumo nacionalinėse ekonomikose vertinimas

Bernardas Kniūkšta



Darbo vadovas prof. dr. Jonas Čaplikas

Į biodegalų gamybą įsitraukia vis daugiau šalių. Daugumoje iš jų biodegalų

gamyba yra pakankamai jauna pramonės šaka, kurios plėtojimąsi gali inicijuoti įvai-

rių nacionalinių tikslų siekis, tokių kaip šiltnamio dujų emisijų mažinimas, energeti-

nės nepriklausomybės ir vietos ekonomikų gyvybingumo didinimas. Šios siekiamy-

bės yra įtvirtintos savimi pasikliaujančios ekonomikos koncepcijoje, kuri vis daugiau

įgyja naujosios ekonominės paradigmos bruožų. Biodegalų gamyba ir vartojimas

savaime negarantuoja minėtųjų tikslų realizavimo, būtina šią gamybą visapusiškai

integruoti į nacionalinę ekonomiką. Biodegalų gamybos integralumo nacionalinėje

ekonomikoje aspektai yra mažai atskleisti, lyginant su šios gamybos integralumo

gamtinėje aplinkoje klausimais. Šiame darbe keliama problema – kokia biodegalų

gamyba laikytina integralia nacionalinėje ekonomikoje ir kiek biodegalų gamyba

integruota skirtingo tipo nacionalinėse ekonomikose. Darbe nacionalinės ekonomi-

kos tipizuojamos pagal naftos pramonės specializaciją ir išskiriami 6 teoriškai galimi

ekonomikų tipai. Darbo tikslas yra sudaryti biodegalų gamybos integralumo nacio-

nalinėje ekonomikoje vertinimo modelį ir įvertinti biodegalų gamybos integralumą

skirtingos naftos pramonės specializacijos ekonomikose. Siekiant šio tikslo apibrė-

žiama biodegalų gamybos integralumo nacionalinėje ekonomikoje koncepcija ir

sudaromas biodegalų gamybos integralumo nacionalinėje ekonomikoje vertinimo

modelis, grindžiamas biodegalų pasiūlos grandine bei savimi pasikliaujančios eko-

nomikos koncepcijoje išreikštomis vertybinėmis nuostatomis. Empirinis tyrimas

apima bioetanolio gamybos atvejį. Tyrimo metu, pritaikius probit regresijos mode-

lius, nustatomi skirtingų ekonomikos tipų šalių įsitraukimo į bioetanolio gamybą

veiksniai, pritaikius sudarytą biodegalų gamybos integralumo nacionalinėje ekono-

mikoje vertimo modelį, įvertinamas bioetanolio gamybos integralumas.

Pagrindinės tyrimų kryptis: žemės ūkio ekonomika, ekonominė geografija.

Kontaktai:

Doktorantas Bernardas Kniūkšta


27

Žemdirbių neformaliojo mokymo poveikis žemės ūkio konkurencingumui

Edvardas Makšeckas




Tyrimas remiasi M.E.Porter pasiūlytu konkurencingumo sampratos modeliu,

kuriame konkurencinis pranašumas suvokiamas kaip šalies sugebėjimas sukurti tokią

aplinką, kuri įgalintų įmones tobulėti ir diegti naujoves greičiau negu užsienio kon-

kurentai. Tai pasiekti leidžia keturios veiksnių grupės: konkurencijos struktūra, pa-

klausos charakteristikos, palaikančiosios ūkio šakos, gamybos išteklių charakteristi-

kos. Šie keturi elementai yra susiję su dviem įgalinančiais elementais – valdžia ir

sėkme. Valdžia per įgyvendinamą politiką gali daryti teigiamą arba neigiamą įtaką

kiekvienam iš minėtų keturių elementų. Valdžia daro įtaką žemės ūkio konkuren-

cingumui per intervenciją į rinką (pasiūlos, paklausos, kainų reguliavimą ir kt.),

konsultavimo, mokslo tyrimų, mokymo ar kitų žemės ūkiui reikalingų paslaugų sub-

sidijavimą.

Įgyvendinant Europos Sąjungos Kaimo plėtros programas jose numatytomis

mokymo priemonėmis siekiama sustiprinti žmogiškuosius išteklius kaimo vietovėse

ir taip prisidėti prie Lisabonos strategijos tikslo – didinti žemės ūkio ir miškų ūkio

sektoriaus konkurencingumą, skatinant investicijas į žmogiškuosius išteklius. Tačiau

Kaimo plėtros programų priemonių poveikio konkurencingumui vertinimo metodi-

kose bei ataskaitose akcentuojama, jog nustatyti mokymo poveikį žemės ūkio kon-

kurencingumui yra sudėtinga. Ankstesniuose tyrimuose mokymo poveikis dažnai

vertinamas per besimokančiųjų lūkesčių tenkinimo prizmę. Pasigendama valdžios

remiamų žemdirbių neformaliojo mokymo poveikio ūkio ar visos žemės ūkio šakos

konkurencingumui vertinimo. Dėl to šio mokslinio tyrimo objektu pasirinkta val-

džios remiamo žemdirbių neformaliojo mokymo įtaka žemės ūkio konkurencingu-

mui.

Tyrimo tikslas – teoriškai pagrindus konkurencingumo ir žmogiškųjų išteklių

neformaliojo mokymo susietumą, sukurti valdžios remiamo žemdirbių neformalaus

mokymo įtakos žemės ūkio konkurencingumui modelį.

Pagrindinės tyrimų kryptys: žemės ūkio konkurencingumas, žemės ūkio poli-

tika.

Kontaktai:

Doktorantas Edvardas Makšeckas


28

Vartojamosios vertės didinimo strategijų formavimas paslaugas agrarinio sektoriaus organizacijoms teikiančiose įmonėse

Indra Mūgienė


Mokslo kryptis vadyba ir administravimas

Darbo vadovas doc. dr. Audrius Gargasas

Sparčiai kintanti makroekonominė aplinka, vartotojų poreikių ir kokybės

normų pokyčiai skatina verslo įmones nuolat tobulėti. Paslaugas agrarinio sektoriaus

organizacijoms (toliau – ASO) teikiančios įmonės, veikdamos panašiomis sąlygo-

mis – turėdamos beveik vienodą materialinę ir techninę bazę, patirdamos identišką

makroekonominės aplinkos poveikį – yra priverstos ieškoti būdų konkurenciniam

pranašumui stiprinti. Vienas jų – inovatyvių veiklos strategijų formavimas, kurių

esmė – didinti veiklos apimtis, tobulinant teikiamų paslaugų kokybę, sukuriant pa-

pildomą pridėtinę vertę vartotojui ir naudą organizacijai. Didėjant žemdirbiams tei-

kiamų paslaugų įvairovei, iškyla specifinių, pritaikytų tam tikrai veiklos sričiai, pa-

slaugų poreikis. Nebepakanka tik priimti užaugintą derlių, ūkininkai pageidauja

saugojimo, džiovinimo, valymo paslaugų, tikisi operatyvaus aptarnavimo, informa-

vimo, technikos suderinamumo bei patogių atsiskaitymo būdų. Šie veiksniai lemia

ūkininkų pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis, formuoja aukštą suteiktų paslaugų

vartojamosios vertės suvokimą. Paslaugas teikianti įmonė privalo pažinti savo klien-

tus, žinoti, kaip jie vertina įmonės veiklą ir turi tobulinti tuos veiklos epizodus, kurie,

klientų akimis, nulemia gerą paslaugos kokybę. Tyrimo rezultatai sudaro teorinį ir

metodologinį paslaugas teikiančių įmonių, orientuotų į klientą, strateginės plėtros

problemų ir būtinų pokyčių mokslinės analizės pagrindą, siekiant padidinti paslau-

gos vartojamąją vertę. Parengtos rekomendacijos ir siūlymai galės būti panaudoti

paslaugas ASO teikiančių įmonių strateginės veiklos, orientuotos į klientą, plėtros

mechanizmui tobulinti, taip pat formuojant ilgalaikes paslaugų vartojamosios vertės

didinimo strategijas.

Pagrindinė tyrimų kryptis vadyba.

Kontaktai:

Doktorantė Indra Mūgienė


29

Ūkininkavimo sistemų efektyvumo vertinimas integruojant išorės efektus

Anastasija Novikova




Visuomenėje ilgai vyravo požiūris į žemės ūkį vien tik kaip maisto gaminto-

ją, o ekonomikos mokslas ilgą laiką dėmesį skyrė žemės ūkio gamybos intensyvini-

mo ir jo ekonominio efektyvumo didinimo problematikai. Mokslininkai pradėjo kelti

klausimą, ar intensyvus žemės ūkis yra palankus visuomenės vystymuisi, nes vis

didėjantis žemės ūkio gamybos mastas bei intensyvus cheminių trąšų ir pesticidų

naudojimas sąlygoja neigiamus išorės efektus, tokius kaip dirvos erozija, biologinės

įvairovės nykimas, maisto tarša cheminėmis medžiagomis ir pan. Dėl to padidėjo

visuomenės susirūpinimas gamtinės aplinkos tarša bei blogėjančia žmonių sveikata,

o ekonomistai iškėlė idėją – būtina šiuos neigiamus išorės efektus integruoti verti-

nant žemės ūkio efektyvumą.

Kita vertus, tradiciniai ekonominio efektyvumo vertinimo metodai grindžiami

rinkoje parduodamų prekių ir paslaugų verte. Tuo tarpu žemės ūkyje kuriami nei-

giami (taip pat ir teigiami) išorės efektai neturi rinkos vertės. Dėl to atsirado poreikis

praplėsti minėtus tradicinius ekonominio efektyvumo vertinimo metodus juos integ-

ruojant į ūkininkavimo išorės efektų vertę. Pastarąjį dešimtmetį jaučiamas didelis

mokslininkų susidomėjimas ūkininkavimo išorės efektų vertės išmatavimu bei jos

integravimu į ūkininkavimo efektyvumo vertinimą. Šio tyrimo tikslas – parengti

ūkininkavimo efektyvumo daugiakriterio vertinimo, integruojant jo neigiamus ir

teigiamus išorės efektus, vertinimo metodiką.

Pagrindinės tyrimų kryptys: žemės ūkio ekonomika ir politika.

Kontaktai: Doktorantė Anastasija Novikova


30

Kaimiškųjų vietovių vystymo valdymas siekiant sinergijos efekto

Rasa Pakeltienė



Darbo vadovė prof. dr. Vilma Atkočiūnienė

Kaimiškųjų vietovių pokyčių valdymas pasižymi endogeniškumu ir egzoge-

niškumu bei tam tikrais strateginiais sprendimais, kurių pagrindą sudaro kaimo va-

romųjų jėgų, vietos potencialo naudojimas naujų vystymo galimybių klausimams

išspręsti. Įvairiuose kaimiškųjų vietovių pokyčių valdymo lygmenyse (vertikaliai ir

horizontaliai) suderinti kaimo vystymo veikėjų veiksmai ir bendros gerovės (darnos)

siekimas yra stipriausia varomoji jėga, galinti užtikrinti siekiamą kaimo vystymo

sinergijos efektą.

Kaimiškųjų vietovių vystymo valdymo sprendimai dažniausiai priimami tik

atsiradus tam tikrai problemai. Problemos nesukuria strateginio proveržio, naujo

vystymo žingsnio, kurio dėka būtų sukuriamas sinergijos efektas. Vis dar pasigen-

dama proaktyviu (įžvalgiu) požiūriu ir holistiniu mąstymu paremtų sprendimų, ori-

entuotų į vietovėje vykstančius procesus. Tiek mokslinių diskusijų erdvėje, tiek

praktikoje vis dar nėra sukurta naujų vadybinių instrumentų panaudoti sinergijos

metodo privalumus valdant kaimiškųjų vietovių vystymą.

Mokslinio tyrimo objektai rengiamoje disertacijoje: kaimiškųjų vietovių vys-

tymo valdymas bei sinerginiai procesai. Moksliniais tyrimais siekiama suformuoti

bei pagrįsti kaimiškosios vietovės vystymo valdymo sinergijos vertinimo rodiklius

bei jais įvertinti kaimiškųjų vietovių vystymo valdymo sinergiją, parengti kaimiškų-

jų vietovių vystymo valdymo modelį. Remiantis prognostine sinergijos dimensija,

parengti sinergijos metodo panaudojimo galimybių scenarijus siekiant efektyviau

valdyti kaimiškųjų vietovių vystymą. Siekiama atsakyti į klausimą, kokiais metodais

kaimo vystymo valdymo modeliuose pasiekiamas sinergijos efektas.

Pagrindinės tyrimų kryptys: kaimiškųjų vietovių vystymas, pokyčių valdy-

mas, sinergija, sprendimų priėmimas.

Kontaktai:

Doktorantė Rasa Pakeltienė


31

Daugiafunkcio žemės ūkio poveikio teritoriniam konkurencingumui vertinimas

Dovilė Petrulienė



Darbo vadovė prof. dr. Vilma Atkočiūnienė

Mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria tiek naujajam požiūriui į žemės ūkį,

pabrėžiant jo daugiafunkcį vaidmenį visuomenei ir kaimo vystymuisi, tiek teritori-

niam konkurencingumui, identifikuojant ir analizuojant jį skatinančius veiksnius.

Pasigendama mokslinių tyrimų, kuriais būtų siekiama atskleisti ir įvertinti daugia-

funkcio žemės ūkio poveikį teritoriniam konkurencingumui. Tam įtakos turi tai, jog

daugiafunkcis žemės ūkis, be pagrindinių funkcijų, atlieka ir kitas papildomas funk-

cijas: maisto saugumo ir kokybės, gamtos išteklių, biologinės įvairovės išsaugojimo,

gyvulių gerovės ir t. t. Pastarųjų funkcijų rezultatas – sukuriama neprekinė žemės

ūkio produkcija, pasireiškianti viešųjų gėrybių arba blogybių pavidalu bei sąlygojan-

ti teigiamus arba neigiamus žemės ūkio išorės efektus kaimiškosiose vietovėse. Ta-

čiau dėl rinkos ribotumų, žemės ūkis atspindi ne visą teikiamą naudą ar žalą teritori-

jai. Sudėtinga įvertinti daugiafunkcio žemės ūkio sukuriamą neprekinę produkciją.

Iki šiol plačiau naudojami šie daugiafunkcio žemės ūkio sukuriamų viešųjų gėrybių

vertinimo metodai: kontingento vertinimas, nekilnojamojo turto kainų palyginimo

metodas, vartotojų pasirinkimo eksperimentai, kelionės kaštų vertinimas. Tačiau šie

metodai leidžia įvertinti vartotojų paklausą šioms gėrybėms, bet neleidžia įvertinti

šių gėrybių poveikį teritoriniam konkurencingumui. Mokslinio tyrimo tikslas – su-

kurti daugiafunkcio žemės ūkio poveikio teritoriniam konkurencingumui vertinimo

modelį, integruojantį daugiafunkcio žemės ūkio išorės efektus. Tikslui pasiekti pla-

nuojama naudoti mokslinės literatūros palyginamąją ir sisteminę analizę, ekspertinį

vertinimą, atvejo analizę, statistinių duomenų analizę, grafinį modeliavimą. Tyrimas

bus atliekamas Lietuvos kaimiškųjų vietovių atveju. Šis mokslinis tyrimas pasižymi

tarpdiscipliniškumu, integruojant tiek ekonomikos, tiek vadybos mokslus.

Pagrindinės tyrimų kryptys: teritorinis konkurencingumas, daugiafunkcis že-

mės ūkis, darnus vystymasis.

Kontaktai:

Doktorantė Dovilė Petrulienė



32

Integruotos rinkodaros komunikacijos valdymas, kuriant potencialių genetiškai modifikuotų produktų vartotojų efektyvų informavimą

Indrė Rimkienė


Mokslo kryptis vadyba.

Darbo vadovas doc. dr. Audrius Gargasas

Pastaruoju metu vis daugiau diskutuojama apie genetiškai modifikuotus or-

ganizmus (toliau GMO) bei iš jų pagamintus produktus (toliau GMP), nes tai susiję

su labai visuomenei aktualiomis temomis: sveikata, aplinkosauga, bioetika, mokslo

pažanga, ekonomika, vartotojų teisėmis, socialiai atsakingu ūkininkavimu ir t. t.

Pasaulyje keletą dešimtmečių egzistuojantys GMO vis dar nėra pakankamai ištirti –

ar tai vienas svarbiausių mokslo pasiekimų, išgelbėsiantis pasaulį nuo bado, skurdo,

ekonomikos problemų, palengvinsiantis ūkininkavimą bei atnešiantis didžiulę naudą

medicinos ir farmacijos srityse, ar visgi sukelsiantis daugiau pavojų natūraliai gamtai

ir pačiam žmogui. Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad potencialūs šių produktų var-

totojai susiduria su informacijos sklaidos trūkumais bei pačios informacijos nepa-

kankamumu. Tam reikalingi moksliniai tyrimai integruotos rinkodaros komunikaci-

jos valdymo per GMP prizmę tematika, kuri nėra iki šiol nagrinėta. Tyrimo mokslinė

problema – kokie galimi integruotos rinkodaros komunikacijos valdymo būdai ir

kaip jie gali užtikrinti potencialių GMP efektyvų vartotojų informavimą. Mūsų tyri-

mo tikslas yra, ištyrus potencialių vartotojų požiūrį į GMP informavimo priemones,

įvertinti jų veiksmingumą bei parengti priemonių planą šių produktų integruotos

rinkodaros komunikacijos valdymui tobulinti. Planuojama tirti integruotos rinkoda-

ros komunikacijos valdymą, GMP kiekį Lietuvos rinkoje, potencialių vartotojų

nuomonę nagrinėjamu atveju, išanalizuoti efektyvaus informavimo būdus bei jų

pritaikymo galimybes.

Mūsų tyrimai integruoja vadybos, teisės bei psichologijos disciplinas.

Kontaktai:

Doktorantė Indrė Rimkienė


33

Ūkių ekonominio gyvybingumo vertinimas žemės ūkio apmokestinimo ir paramos kontekste

Jūratė Savickienė



Darbo vadovė prof. dr. Astrida Slavickienė

Didėjant maisto sektoriaus svarbai pasaulyje ūkių ekonominio gyvybingumo

vertinimas tampa vis aktualesne ir labiau diskutuotina tema. Žemės ūkis yra specifi-

nė ūkio šaka. Joje vyrauja ūkininkų ūkiai, kurių veiklos tikslai ir rezultatai skiriasi

nuo kitų verslo subjektų. Ūkių pagrindinis tikslas – patenkinti ūkininko ir jo šeimos

pagrindinius gyvenimo poreikius, o ne siekti maksimalaus pelno ir būti konkuren-

cingiems. Moksliniai tyrimai rodo, kad dažniau analizuojamas tiesioginės paramos

poveikis, kuris didina gyvybingumą, bet netiriama, kiek šalyje veikianti apmokesti-

nimo sistema mažina ūkių ekonominį gyvybingumą. Ūkių apmokestinimo sistema

dažnai keičiama, taigi nežinant jos poveikio gyvybingumui sudėtinga priimti ūkių

valdymo sprendimus ir modeliuoti ūkių veiklos perspektyvas. Pasaulyje bei Lietuvoje

žemės ūkio verslas, kartu ir ūkių ekonominis gyvybingumas palaikomas įvairiomis

priemonėmis, tačiau šiandien pastebimos tendencijos, jog keičiasi paramos ūkiams

kryptys ir mokesčių lengvatų atsisakoma. Ūkiai įtraukiami į bendrą šalies apmokes-

tinimo sistemą. Dėl šios priežasties keičiasi ūkių galimybės būti gyvybingiems, todėl

svarbu įvertinti paramos ir apmokestinimo veiksnių įtaką ūkių ekonominiam gyvy-

bingumui, siekiant sukurti darnią ir veiksmingą, teisės aktais ir moksliniais tyrimais

pagrįstą valstybės paramos ir apmokestinimo sistemą, kuri ne tik skatintų nacionalinį

ekonomikos augimą, bet ir užtikrintų socialinį teisingumą visiems ūkio dalyviams ir

sudarytų sąlygas išlikti ūkiams gyvybingiems. Todėl šiai problemai spręsti bus pa-

rengtas apmokestinimo ir paramos ūkiui ekonominio gyvybingumo vertinimo mode-

lis, kurio rezultatai leis ūkininkui įvertinti veiklos perspektyvas beiškeičiančiomis

sąlygomis bei priimti tikslesnius ūkio valdymo sprendimus.

Pagrindinė tyrimų kryptis ekonomika.

Kontaktai:

Doktorantė Jūratė Savickienė


34

Finansinio išsekimo diagnozavimo ir prognozavimo modelio taikymas žemės ūkio versle

Vaida Stulpinienė



Darbo vadovė prof. dr. Vilija Aleknevičienė

Šiuolaikinėje verslo aplinkoje finansinės būklės blogėjimo vargu ar įmanoma

išvengti. Plėtojant verslą, ūkio veiklos pusiausvyrą gali trikdyti tiek išorinė, tiek

vidinė aplinka. Mažėjantys šalies ekonomikos augimo tempai, didėjanti infliacija,

sutrikę ūkio pinigų srautai dėl vėluojančių atsiskaitymų gali sukelti jo finansinį išse-

kimą. Finansinis išsekimas yra nuolatinis, tam tikrą laiko tarpą trunkantis, įsipareigo-

jimų nevykdymas. Finansinis išsekimas nuo nemokumo skiriasi tuo, kad yra ne sta-

tinis, bet dinaminis ekonominis reiškinys. Lietuvoje vis garsiau kalbama apie poreikį

kurti naujus ūkius ir jaunus žmones grąžinti į kaimą ūkininkauti. Šalyje taip pat ak-

centuojama ūkių efektyvumo didinimo galimybių paieška ir poreikis kurti žemės

ūkio produktų vertės grandinę. Siektina, kad efektyviai dirbtų ne tik stambūs ūkiai ar

žemės ūkio kooperatyvai, bet ir smulkūs bei vidutiniai ūkiai. Laiku diagnozuotas

finansinis išsekimas ir numatytos ūkių finansinės būklės kitimo tendencijos prisidėtų

prie netiesioginio šių problemų sprendimo ir vyriausybės tikslų įgyvendinimo. Fi-

nansinio išsekimo diagnozavimo, taip pat ir bankroto bei nemokumo tyrimų žemės

ūkyje yra nedaug. Ūkiai vis dar žlunga, nors iš Europos Sąjungos fondų jiems remti

skiriamos didelės sumos. Tai suponuoja tyrimo tikslą – išnagrinėjus finansinio išse-

kimo konceptą, jį sąlygojančius veiksnius, indikatorius, diagnozavimo ir prognoza-

vimo modelius bei atlikus empirinį tyrimą, pateikti finansinio išsekimo diagnozavi-

mo ir prognozavimo modelį ūkininkų ūkiams. Finansinio išsekimo diagnozavimo ir

prognozavimo modelis susideda iš 2 pagrindinių etapų – finansinio išsekimo diagno-

zavimo, t. y. ūkių skirstymo į lygius pagal finansinę būklę, ir prognozavimo – ūkio

išlikimo perspektyvų numatymo. Finansinio išsekimo diagnozavimo ir prognozavi-

mo modelis bus testuojamas panaudojant ūkininkų ūkių, tvarkiusių buhalterinę ap-

skaitą bei teikusių informaciją apie savo gamybinę ir finansinę veiklą 2009–2011 m.,

duomenis. Ūkiai respondentai apima visas šalies savivaldybes, skirtingas gamtines

zonas ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas.

Pagrindinė tyrimų kryptis žemės ūkio ekonomika.

Kontaktai:

Doktorantė Vaida Stulpinienė


35

Vietos savivaldos institucijų funkcijų harmonizavimas įgyvendinant ES Bendrąją žemės ūkio politiką

Daiva Urmonienė



Darbo vadovas doc. dr. Jan Žukovskis

Analizuojant viešojo administravimo koncepciją skiriamas vis didesnis dėme-

sys savivaldos institucijų veiklai tobulinti bei efektyvinti. Heterogeniškai ir dinamiš-

kai visuomenei vietos savivaldos institucijos teikia vis daugiau įvairių paslaugų,

gėrybių, formuoja vertybes ir tai tampa svarbi priežastis bendradarbiavimui ir part-

nerystei su kitomis organizacijomis. Orientuotoje į nuolatinę kaitą visuomenėje ir

moderniose organizacijos aktualu išskirti esmines koncepcijas ir principus, kurie

padėtų harmonizuoti funkcijas siekiant užtikrinti žmonių gerovę. Lietuvoje seniūni-

jos yra administraciniai teritoriniai padaliniai, esantys arčiausiai gyventojų, kurie vis

daugiau patiria pokyčių: turėdamos ribotą finansinį savarankiškumą, turi įgyvendinti

savivaldybės deleguotas funkcijas bei numatytus ES žemės ūkio ir kaimo plėtros

administravimo sistemos uždavinius. Siekiant efektyviau valdyti išteklius ir telkti

vietos bendruomenę vietos problemoms spręsti svarbu vykdyti harmonizuotas funk-

cijas pagal gero valdymo principus. Įgyvendinant ES BŽŪP stengiamasi tikslų, už-

davinių ir funkcijų įvairovę suderinti į vieną bendrą politiką, tačiau vykdomos žemės

ūkio ir kaimo plėtros administravimo funkcijos dažnai yra nesuderintos tarpusavyje.

Todėl būtini teoriniai ir empiriniai šioms funkcijoms ir veikloms harmonizuoti, sie-

kiant BŽŪP sinergijos ES, nacionaliniu bei vietos savivaldos lygiu. Tiriamajame

darbe vietos savivaldos institucijų funkcijų, įgyvendinančių ES BŽŪP, harmoniza-

vimas numatomas kaip Lietuvos vietos savivaldos institucijų viešojo valdymo tobu-

linimo prielaida. Harmonizavimo procesas traktuojamas kaip užsibrėžtų tikslų ir

funkcijų bei turimų išteklių suderinimas (horizontalus harmonizavimas) bei funkcijų

suderinamumas tarp ES, centrinio, teritorinio ir vietos savivaldos lygių (vertikalus

harmonizavimas), kai aiškiai apibrėžtas jų turinys ir siekiamas rezultatas, kuris yra

aktualus ir reikšmingas kaimo gyventojų gerovei užtikrinti.

Pagrindinės tyrimų kryptys: vadyba, administravimas.

Kontaktai:

Doktorantė Daiva Urmonienė


36

Aukštjo miško mokslo pradžia Lietuvoje laikoma 1922 m. vasario 16 d., kai

atidarytame Lietuvos universitete Matematikos – gamtos fakultete buvo įsteigtas

Agronomijos skyrius ir Girininkystės katedra. Nuo 1949 m. Miškų ūkio fakultetas

perkeltas iš Vilniaus universiteto į Lietuvos žemės ūkio akademiją (dabartinį Alek-

sandro Stulginskio universitetą), kur veikia iki šiol. Nuo 2008 m. fakultetas perva-

dintas į Miškų ir ekologijos. Šiuo metu fakultetui vadovauja dekanas doc. dr. Ed-

mundas Bartkevičius.

Miškų ir ekologijos fakultetas, kaip Aleksandro Stulginskio universiteto aka-

deminis padalinys, atsakingas už Žemės ūkio mokslų srities Miškotyros krypties bei

Biomedicinos mokslų srities Ekologijos ir aplinkotyros bei Biologijos krypčių moks-

linės veiklos ir Biomedicinos mokslų srities Miškininkystės krypties, Biologijos

krypties Ekologijos šakos bei Fizinių mokslų srities Aplinkotyros krypties studijų

organizavimą ir vykdymą, taip pat atlieka mokslinius tyrimus ir dalyvauja studijų

veikloje Technologijos mokslų srities Aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos ir Chemi-

jos inžinerijos kryptyse.

Fakultetą sudaro trys institutai: Aplinkos ir ekologijos institutas, Miško biologi-

jos ir miškininkystės institutas bei Miškotvarkos ir medienotyros institutas.

Šiuo metu Miškų ir ekologijos fakultete tyrimus atlieka 30 doktorantų.

37

Miškų ir ekologijos fakulteto doktorantai


Jurgita Baranauskaitė

Danielių poveikis trako, pomiškio, gyvosios

dirvožemio dangos sudėčiai, dirvožemio

fizikinėms ir cheminėms savybėms

prof. dr. Vitas Marozas

Tomas Barkauskas

Aplinkos veiksnių įtaka porakanopių medžio-

jamųjų gyvūnų populiacijų būklei Pietų Lietu-

voje

prof. dr. Edvardas Riepšas

Aurelijus Beniušis

Lietuvos svetimkraščių spygliuočių medžių

būklė ir poveikis miško bendrijoms

besikeičiančio klimato sąlygomis

prof. dr. Algirdas Augustaitis

Giedrius Bosas Žievės kintamumo tyrimai ir ekonominis vertinimas

prof. dr. Andrius Kuliešis

Linas Bužinskas

Tolimų paprastosios pušies populiacijų reakci-

ja į aplinkos pokyčius ir perkėlimo ekologinė - ekonominė nauda

prof. dr. Darius

Danusevičius

Rūta Čiutelytė

Sintetinių biodegalų gamybos žaliavų paruo-

šimo metodų tobulinimas ir produktų poveikio

aplinkai įvertinimas

doc. dr. Eglė Sendžikienė

Marijus Eigirdas Nuotolinių metodų taikymas miškų būklei

įvertinti

prof. dr. Algirdas

Augustaitis

Alfreda Kasiulienė Sunkiųjų metalų judrumo užterštame dirvo-

žemyje įtaka jų akumuliacijai augaluose

prof. dr. Valdas

Paulauskas

Darius Kavaliauskas Paprastosios pušies genetinės įvairovės pasi-

skirstymo dėsningumai Lietuvoje

prof. dr. Darius

Danusevičius

Vilma Kerpauskaitė

Ūkinių priemonių įtaka paprastosios pušies

(Pinus sylvestris L.) medynų genetinei įvairo-

vei ir jos pasiskirstymo dėsningumams

prof. dr. Darius Danusevičius

Artūras Kibiša Introdukuotų ir reintrodukuotų porakanopių žvėrių įtaka ekosistemoms


Mindaugas Kirstukas Elninių žvėrių populiacijų būklės ypatumai

rezervatuose doc. dr. Kęstutis Pėtelis

Kristina Lingytė Naujų ekologiškų trąšų įtaka maisto medžiagų migracijai ir transformacijai sistemoje dirvo-

žemis – vanduo

prof. dr. Laima Česonienė

Edgaras Linkevičius Lietuvos pušynų medžio lygio augimo modelis prof. dr. Andrius Kuliešis

Ekaterina Makrickiene Paprastosios pušies medžiai vilkai: aplinkos ir

genetinis sąlygotumas

prof. dr. Gediminas

Brazaitis

Gediminas Masaitis Hiperspektrinio skenavimo galimybių miško ūkyje tyrimai

prof. dr. Gintautas Mozgeris

Ramūnas Mažėtis

Biologiškai vertingos negyvos medienos

susidarymas ir kaupimas įvairios paskirties miškuose

prof. dr. Gediminas

Brazaitis

Gintarė Narauskaitė

Europinės stirnos morfologinių ir genetinių

požymių įvairovė Lietuvos miško gamtiniuose

regionuose

prof. dr. Darius Danusevičius

Gediminas Palekas Pušies ir eglės tarpusavio sąveika mišriuose ir

dviardžiuose medynuose doc. dr. Virgilijus Mikšys

38

Erika Plaušinytė Technogeninės taršos paveiktų/pažeistų miško

ekosistemų būklės pokyčiai, sumažėjus taršai

doc. dr. Edmundas

Bartkevičius

Jurgita Sasnauskienė Pomiškio, trako, žolinės ir samanų dangos formavimasis ir tarpusavio sąveika pušynuose

po atvejinių kirtimų


Virginija Skorupskaitė Biodegalai iš akvakultūrų, jų kokybė ir povei-kis aplinkai

prof. dr.Violeta Makarevičienė

Andrius Stanislovaitis Miškingo kraštovaizdžio kompleksiškas

valdymas dr. Vilis Brukas

Gerda Šilingienė Drėgno vandens garo panaudojimas miško

medelynuose doc. dr. Jonas Račinskas

Kastytis Šimkevičius Tiesioginio trikdymo įtaka miško paukščių veisimosi ypatybėms

prof. dr. Gediminas Brazaitis

Daiva Tiškutė –

Memgaudienė

Miškingumo įtaka kritulių kiekiui ir gruntinio

vandens slūgsojimo gyliui prof. dr. Juozas Ruseckas

Tadas Vaidelys Vietinių medžių rūšių augimo ypatumai mies-

to kraštovaizdyje doc. dr. Lina Straigytė

Rasa Vaitkevičiūtė Paprastojo kadagio (Juniperus communis L.) ekologijos ypatumai Lietuvoje

prof. dr. Edvardas Riepšas

Gintaras Visalga Biotinių ir abiotinių veiksnių įtaka eglės

puvinio plitimui

doc. dr. Edmundas

Petrauskas

Justina Zykevičiūtė

Laugks

Ekologinės ir įprastinės žemės ūkio gamybos

augalinės produkcijos kokybės vertinimas prof. dr. Laima Česonienė

39

Aplinkos veiksnių įtaka porakanopių medžiojamųjų gyvūnų populiacijų būklei Pietų Lietuvoje

Tomas Barkauskas

Miško biologijos ir miškininkystės institutas

Mokslo kryptis miškotyra

Darbo vadovas prof. dr. Edvardas Riepšas

Efektyvus ir racionalus medžiojamosios faunos išteklių naudojimas ir apsau-

ga neįmanomi išsamiai neištyrus medžiojamosios faunos būklės, t. y. nustatant to-

kius rodiklius kaip populiacijų tankis, amžiaus ir lyčių struktūra, pasiskirstymas

teritorijoje, plėšrūnų ir aukų santykis, elninių žvėrių žiemos ganyklų būklė. Reikia

įvertinti ir šių veiksnių dinamiką, t. y. kitimą laike.

Pirmas elementariųjų populiacijų tvarkymo etapas yra teritorinis medžioja-

mųjų gyvūnų populiacijų tvarkymas – tai teritorijos išskyrimas, kurioje atliekamas

medžiojamųjų gyvūnų gausos ir naudojimo reguliavimas bei teritorijos paskirties

nustatymas. Lietuvoje jis jau turėjo būti atliktas, bet praktikoje tai beveik neįgyven-

dinta. Neatliktas ir teritorijos rajonavimas – elninių žvėrių statuso nustatymas.

Antrasis elementariųjų populiacijų tvarkymo etapas – kiekybinis medžioja-

mųjų gyvūnų populiacijų tvarkymas – tai gyvūnų naudojimo planavimas ir gausos

reguliavimas atsižvelgiant į gyvūnų gyvenamųjų teritorijų talpą bei gyvūnų populia-

cijos dinamiką.

Tyrimų tikslas yra įvertinti pasirinktuose objektuose gyvenančių porakanopių

medžiojamųjų gyvūnų populiacijų būklę, nustatyti jų pokyčius ir tam įtakos turin-

čius aplinkos veiksnius.

Detalesni tyrimai šia tema Lietuvoje buvo atlikti tik praėjusio amžiaus vidu-

ryje ir nebeatitinka pakitusių aplinkos sąlygų. Populiacijoms valdyti būtini nauji

duomenys, gauti šiuolaikiniais tyrimo metodais ir aktualiais populiacijų reguliavimo

klausimais. Darbo tikslas ir uždaviniai atitinka laikmečio iššūkius, įgalina gauti būti-

ną mokslinę informaciją populiacijų valdymo problemai darniai spręsti bei patenkin-

ti visuomenės pažintinius interesus.

Pagrindinė tyrimų kryptis miškotyra.

Kontaktai:

Doktorantas Tomas Barkauskas


40

Lietuvos svetimkraščių spygliuočių medžių būklė ir poveikis miško bendrijoms besikeičiančio klimato sąlygomis

Aurelijus Beniušis



Darbo vadovas prof. dr. Algirdas Augustaitis

Svetimkraščių rūšių įvairovė, jų atsiradimas ir plitimas naujuose regionuose,

poveikis vietinėms ekosistemoms yra viena iš aktualiausių šių dienų problemų. Sve-

timkraščius sumedėjusius augalus žmogus kryptingai introdukavo Lietuvoje, kurda-

mas parkus ir arboretumus, formuodamas sparčiau už vietines medžių rūšis augan-

čius medynus, apsodindamas alėjas, pakeles, kopas ir šlaitus, puošdamas miestų ir

gyvenviečių aplinką. Ne visos žmogaus pasodintos ir išplitusios rūšys geba sėkmin-

gai įsikurti ir palaikyti gyvybingas populiacijas naujose teritorijose, o ir įsikūrusių

svetimkraščių rūšių poveikis vietinėms rūšims jų populiacijų augimo vietoje gali

skirtis. Darbo tikslas yra ištirti Lietuvoje introdukuotų svetimkraščių spygliuočių

medžių augimo ypatumus, adaptacines galimybes ir tolerantiškumo ribas bei įvertinti

poveikį vietinėms miško ekosistemoms intensyvios klimato kaitos sąlygomis. Ekspe-

rimentiniams tyrimams pasirinkta trylika svetimkraščių spygliuočių medžių rūšių,

introdukuotų visoje Lietuvos teritorijoje, augančių grynuose medynuose arba kartu

su vietinėmis medžių rūšimis. Visi tyrimo objektai pasirinkti kultūrinės kilmės vy-

resni kaip 50 metų medynai. Grynuose ir mišriuose su vietinėmis medžių rūšimis

medynuose buvo išskirtas skritulinis tyrimo barelis. Palyginimui pasirinktas vietinių

rūšių spygliuočių medynas, kuris pagal amžių ir kitus taksacinius rodiklius panašus į

tiriamąjį. Prieaugio dėsningumai ir miško bendrijų struktūrų įvairovė analizuojama

atliekant tyrimus. Preliminari Lietuvos miškų statistikos analizė rodo, kad miškuose

svetimkraščiai spygliuočiai medžiai kai kuriuose miško masyvuose dažniau sudaro

mišrius, rečiau – grynus medynus. Auga pirmame arba antrame arde, patys neišstumia

vietinių medžių iš daugelio tyrinėtų miško ekosistemų.


Kontaktai:

Doktorantas Aurelijus Beniušis


Medžių radialinio prieaugio matavimo mikroskopas LINTAB TM 6

41

Sunkiųjų metalų judrumo užterštame dirvožemyje įtaka jų akumuliacijai augaluose

Alfreda Kasiulienė


Mokslo kryptis aplinkos inžinerija ir kraštotvarka

Darbo vadovas prof. dr. Valdas Paulauskas

Disertacijos tikslas – įvertinti sunkiųjų metalų (Cd, Pb, Cr, Ni, Cu, Zn, Tl bei

pusmetalio As) judrumo dirvožemyje bei bioakumuliacijos augaluose priklausomybę

nuo įvairių veiksnių.

Žemės plutoje yra pastovus kiekis kiekvieno mikroelemento, ir jei vienoje vie-

toje jo sumažėja, kitur atsiranda jo perteklius, o tai gali būti dirvožemio ar vandens

taršos priežastis. Dirvožemio tarša sunkiaisiais metalais kelia didelį susirūpinimą, nes

skirtingai nei organiniai teršalai, jie yra biologiškai neskaidūs ir ilgai išlieka aplinkoje.

Užteršto dirvožemio kokybei atstatyti gali būti taikomi įvairūs in-situ ir ex-situ re-

mediacijos metodai. Be įvairių siauro spektro bei brangių fizikinių-cheminių meto-

dų, sunkiesiems metalams imobilizuoti ar šalinti galima taikyti ir biologinius meto-

dus, kurie remiasi fitostabilizacija ar fitoekstrakcija, kuomet teršiantys metalų jonai

fiksuojami arba sukaupiami biomasėje. Sunkiųjų metalų judrumo ir biologinio priei-

namumo tyrimai leistų prognozuoti galimą sunkiųjų metalų poveikį gyviesiems or-

ganizmams. Taip pat šių tyrimų rezultatus galima būtų panaudoti tobulinant sunkiųjų

metalų imobilizacijos ceolitais, kalkių purvu, cemento dulkėmis ir kt. aplinkoje me-

todus, ar priešingai – siekiant juos pašalinti iš užterštos aplinkos lengvai bioiriais

chelatantais (MGDA, EDDS ir pan.) suintensyvintos fitoekstrakcijos būdu.

Pagrindinės tyrimų kryptys: sunkieji metalai, dirvožemio tarša, fitoekstrakci-

ja, sunkiųjų metalų stabilizavimas, chelatantai.

Kontaktai:

Doktorantė Alfreda Kasiulienė


Optinės absorbcijos spektrometras,

skirtas sunkiųjų metalų analizei

42

Paprastosios pušies genetinės įvairovės pasiskirstymo dėsningumai Lietuvoje

Darius Kavaliauskas



Darbo vadovas prof. dr. Darius Danusevičius

Paprastoji pušis (lot. Pinus sylvestris) yra viena iš svarbiausių miško medžių

rūšių tiek ekonominiu, tiek ekologiniu požiūriu. Dėl neigiamų žmogaus veiklos pa-

darinių klimatui keičiantis per greitai, vietinės pušies populiacijos natūraliu būdu

gali nespėti prisitaikyti prie tokių sparčių klimato pokyčių. Iškyla pušynų degradaci-

jos pavojus. Genetinis komponentas yra vienas iš kertinių medynų stabilumo garan-

tų, kuris turėtų didelės įtakos kompleksiškai sprendžiant su klimato kaita susijusias

problemas. Tam reikalingi moksliniais tyrimais pagrįsti sprendimai – fundamentinės

žinios apie Lietuvos pušynų genetinę struktūrą, genetinės įvairovės lygmenis, evo-

liucinę prigimtį, aplinkos stresui genetiškai atsparius individus ir populiacijas. Lietu-

vos pušynai tyrinėti daugiausia pagal jų fenotipinius požymius, todėl DNR informa-

cijos stinga. Tyrimų tikslas yra, panaudojant naujos, greitai besivystančios mokslo

krypties – biotechnologijos – DNR polimorfizmo tyrimo metodus, išsiaiškinti pušies

populiacijų genetinę struktūrą Lietuvoje, jų poledynmetines prieglobsčio zonas ir

taip nustatyti jų evoliucinės kilmės metapopuliacijas, o lyginant genetinius duomenis

su medyno heterozigotiškumo, adaptyvumo, plastiškumo ir būklės rodikliais, atrinkti

tvaresnę genetinę medžiagą ir taip gerokai sustiprinti ateities pušynų atsparumą ne-

gatyviems aplinkos veiksniams. Planuojama tirti elitines Lietuvos pušies populiaci-

jas pagal chloroplasto, mitochondrijos ir branduolio DNR žymenų sistemas. Mūsų

tyrimai integruoja genetikos ir ekologijos disciplinas fundamentinėms genetinėms

žinioms generuoti, svarbios mūsų šaliai miško medžių rūšies ekologiniam stabilumui

stiprinti ir ekonominiam pelnui iš ūkinių miškų didinti.

Pagrindinės tyrimų kryptys: biotechnologijos, miškotyra, genetika, ekologija.

Kontaktai:

Doktorantas Darius Kavaliauskas


DNR sekvenatorius

43

Ūkinių priemonių įtaka paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) medynų genetinei įvairovei ir jos pasiskirstymo dėsningumams

Vilma Kerpauskaitė




Paprastoji pušis (lot. Pinus sylvestris) yra viena iš seniausių ir gausiausių

miško medžių rūšių Lietuvoje, taigi labai svarbi tiek ekonominiu, tiek ekologiniu

požiūriu. Tačiau pastaruoju metu dėl klimato kaitos poveikio iškyla realus pušynų

degradacijos pavojus. Medynų tvarumui užtikrinti ypač svarbus genetinis kompo-

nentas, kurio palaikymui reikalingi moksliniais tyrimais pagrįsti sprendimai – fun-

damentinės žinios apie medynų genetinę įvairovę, jos pasiskirstymo dėsningumus.

Lietuvoje pušynai daugiausia tyrinėti remiantis jų fenotipiniais požymiais, o DNR

informacijos stinga. Taigi šiais tyrimais siekiama pagilinti paprastosios pušies me-

dynų genetinių tyrimų žinias, panaudojant DNR polimorfizmo tyrimo metodus. Ty-

rimų tikslas – palyginti natūralių ir dirbtinai įveistų pušies medynų genetinę įvairo-

vę, jos pasiskirstymo dėsningumus bei ūkinių priemonių įtaką genetinei įvairovei

medynuose. Planuojama įvertinti ir palyginti reprezentatyvaus natūralaus ir dirbtinio

medyno genetinę įvairovę bei giminystės grupių išsidėstymo dėsningumus, nustatyti,

kiek medžių reprezentuoja esminę medyno genetinės įvairovės dalį dirbtiniuose ir

natūraliuose medynuose, įvertinti pušynų natūralaus atkūrimo metodų (kirtimų) įtaką

genetinei įvairovei, nustatant skirtingais tipiniais būdais natūraliai atkuriamų medy-

nų atsikuriančios kartos genetinę įvairovę, lyginant ją su tėvinės kartos genetine

įvairove, įvertinti ūkinių priemonių įtaką medyno genetinei įvairovei, nustatant ug-

dytų ir neugdytų medynų genetinės įvairovės skirtumus pagal DNR žymenis ir ret-

rospektyviai modeliuojant neugdyto medyno genetinės įvairovės pokyčius simuliuo-

jant ugdomuosius ir sanitarinius kirtimus; nustatyti sąsajas tarp DNR polimorfizmo

ir tolerancijos aplinkos stresams ir taip atrinkti su klimato kaita siejamoms ligoms ir

stresams (pvz., skydamaris, pjūklelis) atsparius genotipus.

Tyrimais įgytos žinios padės stiprinti medynų tvarumo genetinį komponentą

ir mažinti neigiamus klimato kaitos padarinius.

Pagrindinės tyrimų kryptys: biotechnologijos, miškotyra.

Kontaktai:

Doktorantė Vilma Kerpauskaitė


44

Lietuvos pušynų medžio lygio augimo modelis

Edgaras Linkevičius

Miškotvarkos ir medienotyros institutas


Darbo vadovas prof. dr. Andrius Kuliešis

Disertacijos tikslas – sukurti Lietuvos pušynų medžio lygio augimo modelį.

Disertacinio darbo uždaviniai: 1) paruošti ir įvertinti duomenų bazę, reikalin-

gą modeliavimui, išanalizuoti pagrindinius veiksnius, lemiančius medynų našumą ir

produktyvumą; 2) įvertinti medžių konkurencijos įtaką medžių skersmens, skersplo-

čių sumos ir medžių aukščio prieaugio modeliavimui; 3) įvertinti medžių skersmens,

skerspločių sumos ir medžių aukščio prieaugio modelius; 4) įvertinti medžių savai-

minio retinimosi modelius.

Tyrimo metodai: tyrimai atlikti taikant šiuos statistinės analizės metodus: da-

linės koreliacijos, tiesinės ir daugialypės regresijos, logistinės regresijos.

Rezultatai: 1) parengta duomenų bazė, išanalizuoti pagrindiniai medynų na-

šumą ir produktyvumą lemiantys veiksniai; 2) nustatyti didžiausią įtaką medžių

skersmens bei aukščio prieaugiui turintys konkurencijos indeksai; 3) parinkti medžių

skersmens, skerspločių sumos ir medžių aukščio prieaugio modeliai; 4) parinkti

medžių savaiminio retinimosi modeliai; 5) atliktas modelių patikrinimas naudojant

nepriklausomus nuo tyrimo duomenis.

Pagrindinės tyrimų kryptys: medynų našumas, medžių augimo modeliavi-

mas.

Kontaktai:

Doktorantas Edgaras Linkevičius


BWINPro-S medžio lygio modelis

45

Paprastosios pušies medžiai vilkai: aplinkos ir genetinis sąlygotumas

Ekaterina Makrickienė



Darbo vadovas prof. dr. Gediminas Brazaitis

Medžiai vilkai – tai sparčiau nei aplinkiniai besivystantys medžiai, turintys

didesnę lają, taksacinius parametrus, tačiau ne taip efektyviai kaip vyraujantys me-

dyno medžiai išnaudojantys erdvę. Dėl šios priežasties medžiai vilkai ugdymo kirti-

mų metu yra šalinami. Iki šiol medžiai vilkai yra mažai tirta tema, nors ši medžių

klasė ir yra labai svarbi tiek ūkiniais, tiek ir ekologiniais aspektais.

Disertacijos tyrimo tikslas – nustatyti, kieno – genotipo ar aplinkos – įtaka

yra svarbiausia medžiams vilkams formuotis. Medžių vilkų buvo ieškoma drausti-

nuose ir jaunuolynuose, nes kituose medynuose tokie medžiai yra šalinami pirmųjų

ugdomųjų kirtimų metu. Iš rastų medžių vilkų kamienų buvo imami gręžinėliai am-

žiui ir prieaugiui nustatyti. Gręžinėliai buvo imami ir iš šalia stovinčių medžių, kad

būtų galima palyginti medžio vilko amžių su kitų medyno medžių amžiumi. Paimti

gręžiniai yra išmatuojami su Lintab įranga, kuri pusiau automatiškai matuoja meti-

nes rievės. Gauti medžių vilkų augimo rezultatai yra palyginami su kitų medžių au-

gimo rezultatais. Be to, yra atliekami miškų dinamikos procesų ir medynų formavi-

mosi tyrimai.


Kontaktai:

Doktorantė Ekaterina Makrickiene


46

Biologiškai vertingos negyvos medienos susidarymas ir kaupimas įvairios paskir-ties miškuose

Ramūnas Mažėtis



Darbo vadovas prof. dr. Gediminas Brazaitis

Negyvos medienos kiekis Lietuvos miškuose pradėjo labai mažėti prasidėjus

intensyviai miškininkystei. Sumažėjo sengirių plotai, padidėjo miškų fragmentacija,

dėl to pablogėjo sąlygos daugybei saprofitinių organizmų, dauguma jų tapo retais ir

nykstančiais. Pastaruoju metu prie problemos prisidėjo suintensyvėjęs kirtimo atlie-

kų panaudojimas biokuro gamybai. Šiuo metu aktualiausias rūšių apsaugos klausi-

mas yra suderinti aplinkosauginius ir ekonominius interesus bei nustatyti minimalų

negyvos medienos kiekį, kuriam esant nebegrėstų rūšių išnykimas ir būtų išlaikyta

biologinė įvairovė. Atlikti įvairiapusę Lietuvos miškuose esančios negyvos medie-

nos analizę nėra galimybių, nes publikuotų duomenų apie miškuose esantį negyvos

medienos kiekį ypač mažai. Dažnai turimi duomenys, ypač apie ūkinius miškus, yra

tik fragmentiški, dažniausiai apsiribojama retų rūšių paieška ar epizodiniais tyrimais.

Analizuojant negyvą medieną miškuose tenka remtis užsienio autorių darbais, tačiau

egzistuoja dideli regioniniai skirtumai. Negyvos medienos apsauga – viena iš šiuo-

laikinių gamtosauginių miškininkystės problemų, nes tai yra pakankamai vertinga

žaliava, kuri pašalinama iš miško ūkiniais tikslais, kita vertus – tai daugelio orga-

nizmų buveinė, kurios kiekybiniai parametrai, pasak gamtosaugininkų, nėra pasiekę

optimalių netgi gamtosauginės paskirties miškuose. Šių tyrimų tikslas – ištirti ir

įvertinti negyvos medienos susidarymo ir kaupimo dėsningumus įvairios paskirties

miškuose (ūkiniuos miškuose, miškuose neseniai konvertuotuose į saugomus, seniai

saugomuose miškuose), sudaryti optimalius negyvos medienos kiekybinius, kokybi-

nius ir erdvinio pasiskirstymo kaupimo scenarijus šių kategorijų miškuose. Šiuo

darbu siekiama įvertinti ir atsakyti į šiuolaikinei miškininkystei ir gamtosaugai labai

svarbius klausimus, susijusius su negyva mediena, jos optimaliu kiekiu miškuose ir

keliančius dideles diskusijas tarp šių sričių specialistų. Pagrindinė tyrimų kryptis miškotyra.

Kontaktai:

Doktorantas Ramūnas Mažėtis


47

Europinės stirnos morfologinių ir genetinių požymių įvairovė Lietuvos miško gamtiniuo-se regionuose

Gintarė Narauskaitė




Europinė stirna (Capreolus capreolus L.) yra vienas iš dažniausių kanopinių

žinduolių mūsų šalyje, taip pat ir dažnas medžioklės laimikis. Stirnų biologija Lietu-

voje yra nagrinėta, taip pat išskirti du stirnų ekotipai, tai lauko – krūmynų stirnos,

gyvenančios atviruose plotuose, bei miško ekotipo stirnos. Disertacinio darbo tikslas

yra įvertinti stirnos ekotipų genetinę (pagal DNR žymenis) ir morfologinių požymių

(pagal kraniometrinius duomenis) įvairovę skirtinguose miško gamtiniuose regio-

nuose bei patikslinti sumedžiotų stirnų amžiaus nustatymo metodiką Lietuvoje.

Pamatavus stirnų, sumedžiotų skirtinguose Lietuvos miško gamtiniuose regio-

nuose, kaukolių pagrindinius kraniometrinius parametrus, pastebimi kiekvienam

regionui būdingi skirtumai, taip pat skiriasi lauko – krūmynų bei miško ekotipų stir-

nų kaukolių morfometriniai duomenys.

Sumedžiotų stirnų amžiui nustatyti Lietuvoje naudojami vokiečių metodai,

kurie iki šiol nebuvo adaptuoti Lietuvai. Sumedžiotų stirnų amžiaus nustatymo me-

todikai patikslinti buvo atlikti histologiniai tyrimai (pagal dantų šaknų cemento rie-

vių skaičių), kurie pripažinti kaip tiksliausi žinduolių amžiui nustatyti, taip pat pri-

taikytas amžiaus nustatymo metodas pagal sauso akies lęšiuko svorį.

Skirtinguose Lietuvos miško gamtiniuose regionuose surinkti stirnų raumenų

audinių pavyzdžiai, iš kurių buvo išskirta branduolio DNR.

Atliekant stirnų genetinės įvairovės tyrimus pagal DNR žymenis siekiama

nustatyti genetinius skirtumus tarp atskirų stirnų populiacijų Lietuvoje, taip pat gene-

tinius skirtumus tarp lauko – krūmynų ir miško ekotipų stirnų bei pagal tuos pačius

žymenis palyginti Lietuvoje gyvenančias stirnas su kitų Europos šalių stirnomis.


Kontaktai:

Doktorantė Gintarė Narauskaitė


48

Pušies ir eglės tarpusavio sąveika mišriuose ir dviardžiuose medynuose

Gediminas Palekas



Darbo vadovas doc. dr. Virgilijus Mikšys

Lietuviškoje miškininkystės literatūroje vyrauja teiginiai, kad formuojant

medynus tose augavietėse, kur pušis ir eglė yra tikslinės medžių rūšys, pušynuose

augančios eglės arba eglynuose augančios pušys vertintinos taip pat kaip ir vyrau-

janti medžių rūšis. Taigi mišrūs medynai formuojami laikantis grynųjų medynų for-

mavimo principų. Šie teiginiai kelia nemažai abejonių – mišriuose pušų-eglių medy-

nuose gerai derinasi skirtingų šviesamėgiškumo atžvilgiu medžių biologinės savy-

bės. Tarp jų vyksta abipusė teigiama biocheminė sąveika. Pušų ir eglių šaknų siste-

mos mišriuose medynuose išsidėsto ardiškai. Toks šaknų išsidėstymas ir jų kiekio

padidėjimas rodo, kad mišriuose pušų-eglių medynuose susidaro sąlygos geriau pa-

naudoti dirvožemį. Pušys, turėdamos gilesnę šaknų sistemą, didina mišraus medyno

su eglėmis atsparumą vėjui. Taigi mišrių medynų formavimosi dėsnių pažinimas

labai susijęs su rūšių tarpusavio santykių pažinimu. Tam reikia nuodugniai ištirti

įvairaus amžiaus ir įvairiomis augimo sąlygomis augančių medynų savaiminio for-

mavimosi dėsnius ir tarprūšinių santykių pobūdį. Be to, tiksliai nustatyti medžių

rūšių tarpusavio santykius nelengva, nes poveikis beveik niekada nebūna tiesioginis,

daugiausiai reiškiasi per sudėtingas biologines grandines. Mišriuose medynuose

sunkiau ūkininkauti, pritaikyti medynų formavimo normatyvus.

Siekiama nustatyti pušies ir eglės medynų ir pušynų su antru eglės ardu pro-

duktyvumą lemiančius veiksnius, augimo ypatumus ir parengti jų formavimo, augi-

nimo, ugdymo principus. Tyrimai vykdomi siekiant nustatyti rūšinės sudėties įtaką,

medžių tarpusavio sąveikos pobūdį, didžiausią produktyvumą užtikrinančius rodik-

lius mišriuose ir dviardžiuose pušies-eglės medynuose.

Pagrindinės tyrimų kryptys: medynų formavimas ir kirtimai.

Kontaktai:

Doktorantas Gediminas Palekas


49

Technogeninės taršos paveiktų/pažeistų miško ekosistemų būklės pokyčiai, sumažėjus taršai

Erika Plaušinytė

Ekologijos ir Aplinkotyros institutas


Darbo vadovas doc. dr. Edmundas Bartkevičius

Miškų būklės blogėjimas, jų silpimas ir net žūtis prie Jonavos azotinių trąšų

gamyklos „Azotas“ (nuo 1994 m. – AB „Achema“) visuomenės dėmesio susilaukė

aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Pirmieji miškų pažeidimai pasireiškė 1972 m.

Tuomet prie gamyklos išdžiūvo 1,5 ha miško, vėliau žuvusių medynų plotas tik di-

dėjo ir 1976 m. išsiplėtė iki 6 ha. 1979 m. prasidėjo masiškas miškų džiūvimas, ypač

po šaltos žiemos vyraujančių vėjų kryptimi 10–12 km ir 2–3 km atstumu nuo ga-

myklos žuvo 488 ha spygliuočių medynų. Nors AB „Achema“ sumažino išmetamų

teršalų kiekį, tačiau pažeistų ir žuvusių miškų plotai ir atstumai nuo gamyklos tik

didėjo, o 1988 m. pažeistų spygliuočių medynų zona išsiplėtė nuo gamyklos iki 20–

25 km atstumu. Čia žuvę bei pažeisti miškai užėmė beveik 4000 ha plotą. Šioje zo-

noje, be medžių ardų džiūties, dėl azoto ir sieros junginių kaupimosi pakito ir gyvoji

dirvožemio danga (išplito nitrofiliniai augalai: Rubus idaeus L., Epilobium angusti-

folium L. t.t.),susidarė metinio radialiojo prieaugio nuostoliai, sieros ir azoto jungi-

niais užsiteršė dirvožemiai, juose sutriko augalų maisto medžiagų ir dirvožemio

mikrobiotos balansas.

Po nitrofoskos cecho uždarymo (1989 m.) sumažėjus gamyboms apimtims

bei išmetamų teršalų kiekiui prasidėjo pažeistų ekosistemų būklės stabilizavimo

procesas ir gerėjimas. Dabar, sumažėjus oro taršai, yra galimybė tirti pažeistų miško

ekosistemų (pušynų) skirtingų komponentų atsistatymo ypatumus, naudojant 30

metų tyrimų duomenis. Darbo tikslas – ištirti pažeistų paprastosios pušies (Pinus

sylvestris L.) medynų skirtingų ekosistemų komponentų atsistatymą sumažėjus oro

taršai.


Kontaktai:

Doktorantė Erika Plaušinytė


50

Pomiškio, trako, žolinės ir samanų dangos formavimasis ir tarpusavio sąveika pušynuose po atvejinių kirtimų

Jurgita Sasnauskienė



Darbo vadovas prof. dr. Vitas Marozas

Remiantis Europos Sąjungoje vykdoma ūkininkavimo miškuose politika, bu-

vo priimtas nutarimas labai didinti neplynų pagrindinių kirtimų apimtis Lietuvos

miškuose. Natūraliai atsikuriant medynui yra mažiau pažeidžiami gamtiniai evoliuci-

jos procesai ir labiau išsaugoma pirmykštė populiacijos genetinė sudėtis. Atskiru

supaprastintu atvejinių kirtimų variantu yra traktuojami B. Labanausko (1969) pasiū-

lyti dviejų atvejų atvejiniai kirtimai pušynuose, kuris pastaruoju metu tapo vyraujan-

čiu kertant pušynus. Susidarius tokiai situacijai, aktualūs tapo pušynų vystymosi

procesų tyrimai, susiję su pomiškio kiekio po medynų danga analize. Siekiant nusta-

tyti pomiškio kiekį lemiančius veiksnius, ankstesniuose Lietuvos tyrimuose nagrinė-

ta: dirvos mineralizacija, sėklinių ar priedangos medžių palikimas, tačiau nevertintas

žemutinių ardų augalijos bendrijų struktūros kitimas ir jų tarpusavio sąveika. Šių

tyrimų tikslas – nustatyti trako, žolinės ir samanų dangos įtaką savaiminiam pušų

žėlimui po supaprastintų (Labanausko) atvejinių kirtimų pušynuose (Tyrimai atlie-

kami remiantis fitocenozės tyrimais ir cheminės analizės metodais, nustatant abioti-

nių veiksnių – apšvietimo, dirvožemio pH ir maisto medžiagų – pasikeitimą po atve-

jinių kirtimų kirtavietėse, įvertinant pušynų – pomiškio, trako, žolinės ir samanų

dangos – žemutinių ardų augalijos sudėtį, gausumą ir struktūrą įvairaus amžiaus

atvejiniuose kirtimuose); nustatyti kirtavietės dominantų (smiltyninio ir miškinio

lendrūnų) gausumo, morfometrinių savybių kitimą po supaprastintų atvejinių kirti-

mų pušynuose bei cheminę elementinę jų dalių sudėtį, taip pat įvertinant savaiminio

pomiškio atžėlimą po pirmojo kirtimo atvejo. Mūsų tyrimai integruoja ekologijos,

miškininkystės ir aplinkosaugos disciplinas fundamentinių miško ekologijos žinių

generavimui, kurios svarbios mūsų šaliai miško medžių rūšies natūraliam atsikūri-

mui ir biocenozės formavimuisi po atvejinių kirtimų. Racionalus šios nuostatos tai-

kymas neabejotinai naudingas ne tik siekiant gamtosauginių tikslų, bet ir miškų ūkio,

miškininkystės požiūriu.


Kontaktai:

Doktorantė Jurgita Sasnauskienė


http://www.asu.lt/me/ek/en/11387

51

Biodegalai iš akvakultūrų, jų kokybė ir poveikis aplinkai

Virginija Skorupskaitė



Darbo vadovė prof. dr.Violeta Makarevičienė

Atsižvelgiant į tai, kad biodegalų gamyba iš įprastų žaliavų (augalinio alie-

jaus) gali sukelti neigiamas ekonomines, socialines ir ekologines pasekmes, ieško-

ma kitų alternatyvų, kaip patenkinti žaliavos biodegalų gamybai poreikius. Mikro-

dumbliai dėl greito augimo, gebėjimo kaupti aliejų, fiksuoti anglies dioksidą, valyti

nuotekas tampa vis įdomesniu ir patrauklesniu jų biomasės panaudojimo atsinauji-

nančiosios energijos gamybai objektu.

Disertacijos tikslas – ištirti mikrodumblių panaudojimo biodegalų gamyboje

galimybes ir gauto produkto kokybę bei poveikį aplinkai. Mokslinis darbas apima

kompleksinį dumblių biomasės panaudojimą: mikrodumblių auginimo, aliejaus iš-

gavimo iš užaugintos biomasės, biodyzelino sintezės, biodujų gamybos iš nuriebalin-

tos biomasės bei pagamintų biodujų valymo nuo anglies dioksido naudojant mikro-

dumblius tyrimus. Siekiant sumažinti aplinkos taršą bei atpiginti dumblių biomasės

gavimą, mikrodumbliai auginami ne tik įprastinėje terpėje, bet ir naudojant skystas

atliekas bei techninį glicerolį. Auginamos biomasės koncentracija nustatoma

UV/VIS spektrometrijos ir kt. būdais. Aliejus iš dumblių biomasės išgaunamas che-

minės ekstrakcijos, o jo kiekis nustatomas FTIR spektroskopijos būdu. Biodyzelino

gamyba vykdoma taikant cheminius metodus. Gauto produkto metilesterių išeiga

nustatoma dujiniu chromatografu, kiti gauto produkto kokybės parametrai nustatomi

skirtingais metodais, nurodytais standarte LST EN 14214:2004. Siekiant padidinti

metilesterių išeigą, biodyzelino gamybos procesas optimizuojamas taikant paviršiaus

atsako metodologiją (angl. Response Surface Methodology). Biodyzelino aplinko-

sauginės savybės įvertinamos atliekant biologinio suirimo tyrimus ir taikant būvio

ciklo analizę. Iš po aliejaus išgavimo likusios biomasės pagamintų biodujų kokybė

tikrinama dujiniu chromatografu. Atsižvelgiant į tai, kad anglies dioksidas biodujose

mažina jų kaloringumą ir neigiamai veikia degimo procesą, minėtos dujos valomos

naudojant mikrodumblius, kurie anglies dioksidą naudoja savo ląstelių gamybai.

Laukiami mokslinio darbo rezultatai – atsinaujinantys ir aplinką tausojantys

biodegalai.

Pagrindinės tyrimų kryptys: atsinaujinantys ištekliai ir energetika.

Kontaktai:

Doktorantė Virginija Skorupskaitė


52

Drėgno vandens garo panaudojimas miško medelynuose

Gerda Šilingienė



Darbo vadovas doc. dr. Jonas Račinskas

Žemės ir miškų ūkio ekologizavimas tiesiogiai ir netiesiogiai veikia aplinką,

vandenį, orą, landšaftą. Todėl ekologinės veiklos miškų ūkyje analizė, įvertinimas ir

prognozė turi mokslinę, ekologinę ir politinę reikšmę. Viena iš dažniausiai naudoja-

mų priemonių, apsaugančių sėklas nuo plintančių grybinių ligų daromos žalos, –

beicas, o pasėlių apsaugai nuo piktžolių – herbicidai. Sėklų beicuoti cheminiais pre-

paratais bei naudoti herbicidų neleidžiama ekologiniuose ūkiuose, kurių plotai Lie-

tuvoje kasmet didėja, todėl nuolat ieškoma naujų, efektyvių, ekologiškų apsaugos

būdų ir priemonių sėkloms ir pasėliams apsaugoti. Pastaruoju metu siekiant suma-

žinti ar pakeisti įvairių chemikalų naudojimą žemės bei miškų ūkiuose plačiau pra-

dėti taikyti terminio apdorojimo metodai. Šių tyrimų tikslas yra ištirti drėgnojo van-

dens garo įtaką paprastosios eglės (Picea abies (L.) H. Karst.) sėklų daigumui, dy-

gimo energijai bei tolesniam sėjinukų vystymuisi. Tyrimo tikslui pasiekti atliekama

drėgnu vandens garu paveiktų sėklų daigumo ir dygimo energijos pokyčių analizė,

fitopatologinė analizė, nustatyta paprastosios eglės sėjinukų optimali fenofazė, au-

gimo parametrų pokyčiai ir audinių pakitimai ir t. t.


Kontaktai:

Doktorantė Gerda Šilingienė


Darbas Miško sėklų ir sodmenų kokybės

skyriaus laboratorijoje

53

Miškingumo įtaka kritulių kiekiui ir gruntinio vandens slūgsojimo gyliui

Daiva Tiškutė-Memgaudienė



Darbo vadovas prof. dr. Juozas Ruseckas

Didelio masto paklojinio paviršiaus pasikeitimai gali turėti įtakos dramatiš-

kiems klimato pasikeitimams. Dėl plynai kertamų atogrąžų miškų vietinio regiono

klimatas labai keičiasi: mažėja kritulių kiekis ir didėja oro temperatūra. Landšafto

dangos pasikeitimai klimatui, kartu ir vienam iš svarbiausių klimatologinių rodiklių

– krituliams,turi įtakos ne tik vietiniu lygiu. Miškingumo sumažėjimas atogrąžų

klimato juostoje klimatą veikia ir regioniniu bei globaliu mastu. Vidutinių platumų

miškingumo įtaka krituliams nėra plačiai išnagrinėta. Moksliniai tiriamieji bei eks-

perimentiniai darbai pateikia prieštaringus miškingumo poveikio krituliams vertini-

mus, tačiau dauguma jų miškingumo įtaką makroklimatui pripažįsta. Diskusijų ob-

jektu tampa tik miškų užimamo ploto, jų išsidėstymo bei pasiskirstymo skirtinguose

klimatiniuose rajonuose klausimai. Lietuvoje miškingumo įtaka krituliams nagrinėta

tik pavieniuose darbuose. Besikeičiant klimatui, o kartu silpstant ir pagrindinio Lie-

tuvos klimatą formuojančio vietinio veiksnio – klimato kontinentalumo – įtakai,

miškingumo poveikio krituliams tyrimai tampa dar aktualesni. Krituliai – pagrindi-

nis gruntinių vandenų lygį ir jo svyravimus lemiantis veiksnys. Gruntinio vandens

lygio svyravimai – plačiai išnagrinėtas reiškinys; mažiau gruntinių vandenų lygio

dinamika nagrinėta tik miškingose teritorijose. Tyrimo tikslas – nustatyti tikslų teri-

torijų, supančių meteorologines stotis, miškingumą bei kartu su kitais geografiniais

veiksniais įvertinti jų kompleksinį poveikį krituliams; įvertinti procentinio padengi-

mo skirtingais paklojinio paviršiaus elementais poveikį ilgametei gruntinių vandenų

lygio dinamikai. Disertaciniame darbe, pasitelkus visų pagrindinių Lietuvos meteo-

rologinių stočių bei kitų meteorologinių stočių, matuojančių kritulių kiekį, nenu-

trūkstamą kritulių kiekio duomenų seką (31 meteorologinėje stotyje, 2002–2010 m.

laikotarpiu), bei pietryčių Lietuvoje išsidėsčiusių skirtingo paklojinio paviršiaus

dangos postų gruntinių vandenų lygio stebėjimo ilgamečius duomenis, GIS priemo-

nėmis bei statistiniais metodais išnagrinėti miškingumo įtaką krituliams bei grunti-

niams vandenims.

Pagrindinės tyrimų kryptys: miškotyra, meteorologija, hidrologija.

Kontaktai:

Doktorantė Daiva Tiškutė-Memgaudienė


53

54

Vietinių medžių rūšių augimo ypatumai miesto kraštovaizdyje

Tadas Vaidelys



Darbo vadovė doc. dr. Lina Straigytė

Sumedėję augalai turi vis didesnę reikšmę miestų kraštovaizdyje. Jie atlieka

ne tik estetinę, bet daug kitų funkcijų: reguliuoja oro sudėtį, gerina mikroklimatą,

mažina oro užterštumą, mažina triukšmą, apsaugo dirvą nuo erozijos, yra namai

įvairiems miestų gyvūnams ir poilsio vieta žmonėms ir kt. Vietiniai sumedėję auga-

lai yra geriausiai prisitaikę prie mūsų krašto sąlygų, todėl vešliai auga, gražiai atro-

do, kraštovaizdžiui suteikia tradicinių bruožų ir geriau atlieka ekologines ir apsaugi-

nes funkcijas, be to, turi ir pažintinę-mokomąją reikšmę: augdami mieste, įprastinėje

daugumos gyventojų aplinkoje, supažindina juos su krašto biologine įvairove.

Tačiau miestų augaviečių sąlygos nuo natūralių augaviečių sąlygų labai skiriasi,

todėl vietinės medžių rūšys tampa ne visur tinkamos auginti. Norint nustatyti tinka-

mas vietas vietinėms medžių rūšims auginti, reikia žinoti šių augalų augimo ypatu-

mus. Problema yra tai, kad pastaruoju metu mažėja mokslinių tyrimų su vietinėmis

medžių rūšimis. Senieji tyrimai tampa netikslūs dėl besikeičiančio klimato ir didė-

jančios urbanizacijos. Naujieji tyrimai daugiau kreipiami į introdukuotus sumedėju-

sius augalus, teigiant, kad jie yra geresni auginti mūsų miestuose.

Mokslinio darbo tikslas – nustatyti vietinių medžių rūšių augimo ypatumus

miesto kraštovaizdyje. Tikslui įgyvendinti reikės nustatyti: pagrindinių vietinių

medžių rūšių, augančių mieste ir miške, pagrindinių morfologinių požymių skirtu-

mus, lapų nuokritų irimo intensyvumą, sveikatingumo būklę; pagrindinių vietinių

medžių rūšių, augančių mieste, biologinius vystymosi pakitimus; atlikti vietinių

medžių rūšių, augančių pavieniui, miesto želdynų grupėse ir miške, dendrometrinių

duomenų palyginamąją analizę ir nustatyti gautų rezultatų priežastis. Tyrimams

pasirinktos šešios, dažniausiai miestuose augančios, vietinės medžių rūšys: paprasto-

ji eglė (Picea abies (L.) H. Karst.), paprastoji pušis (Pinus silvestris L.), mažalapė

liepa (Tilia cordata Mill.), karpotasis beržas (Betula pendula Roth), paprastasis kle-

vas (Acer platanoides L.) ir paprastasis ąžuolas (Quercus robur L.).


Kontaktai:

Doktorantas Tadas Vaidelys

El. paštas : [email protected]

54

55

Paprastojo kadagio (Juniperus communis L.) ekologijos ypatumai Lietuvoje

Rasa Vaitkevičiūtė


Mokslo kryptis: miškotyra.

Darbo vadovas prof. dr. Edvardas Riepšas

Kadagynai, augantys atvirose vietovėse, yra retai sutinkama gamtinė sistema,

kurios tyrimams Europoje ir pasaulyje skiriama daug dėmesio. Natūralūs Lietuvos

kadagynai bei paprastieji kadagiai, augantys kitų medžių rūšių medynuose bei pa-

miškėse, taip pat yra įdomus ir svarbus tyrimo objektas tiek praktiniu, tiek teoriniu

požiūriu. Kadagiai yra svarbūs aplinkosaugos ir rekreaciniu požiūriu. Be to, dauge-

lyje Europos bei pasaulio šalių kadagiai turi pakankamai didelę ekonominę vertę, iš

jų gaunama įvairi žaliava, ypač eteriniai aliejai. Atsiradus palankiai rinkos situacijai,

Lietuvos kadagių populiacija taip pat galėtų būti vertinama kaip vertingos pramonės

žaliavos šaltinis. Darbas pasižymi moksliniu naujumu ir originalumu, kadangi kada-

gynai, kaip ekosistema, o taip pat ir kadagių paplitimas bei jų populiacijos būklė

Lietuvos miškuose nėra ištirti. Tyrimas prisidėtų prie negausių Lietuvos kadagynų,

kaip unikalios gamtinės sistemos pavyzdžių, pažinimo ir išsaugojimo, o kadagių

populiaciją leistų įvertinti ne tik kaip svarbų gamtinės įvairovės elementą, ar atlie-

kant aplinkosaugos ir rekreacines funkcijas, bet ir kaip galimą įvairios žaliavos šalti-

nį. Darbo tikslas yra ištirti veiksnius, nulemiančius paprastojo kadagio paplitimą,

morfologinius ir fenologinius rodiklius, būklę bei radialųjį prieaugį. Darbe nagrinė-

jama kadagių, augančių skirtingose aplinkos sąlygose, dendrometriniai rodikliai bei

būklė. Morfologiškai apibūdinami lytiškumu išsiskiriants kadagio individai skirtin-

gose aplinkos sąlygose. Nustatinėjama aplinkos veiksnių įtaka kadagių paplitimui,

būklei, fenologijai bei formų įvairovei. Atliekama kadagių dendrochronologinė indi-

kacija. Tyrimo objektas paprastojo kadagio medynai ir medžiai skirtingose aplinkos

sąlygose bei medynų trake skirtingose miško augavietėse.

Pagrindinės tyrimų kryptis miškotyra.

Kontaktai:

Doktorantė Rasa Vaitkevičiūtė


55

56

Ekologinės ir įprastinės žemės ūkio gamybos augalinės produkcijos kokybės vertinimas Justina Zykevičiūtė - Laugks >6 pt

Aplinkos ir ekologijos institutas >6 pt

Mokslo kryptis ekologija ir aplinkotyra Darbo vadovė prof. dr. Laima Česonienė

>10 Pasaulyje didėjant ekologinės žemės ūkio gamybos plėtrai ir jos produkcijos

paklausai, atsiranda mokslinių tyrimų poreikis, kurio tikslas įvairiais aspektais (ko-

kybės rodikliai) moksliškai pagrįsti ekologinės žemės ūkio gamybos augalinės pro-

dukcijos kokybę. Labai svarbu apibendrintai pristatyti ekologinės gamybos maisto

žaliavų produktų kokybės vertinimo sistemą, nagrinėjančią maisto produktų gamy-

bą, kokybę ir saugą, palyginti ekologinio ir įprastinio žemės ūkio augalinės žaliavos

kokybės rodiklius. Tradiciškai maisto produktų kokybė vertinama pagal produkto

sudedamųjų dalių kiekius, vertinant ekologiškų produktų kokybę dažniausiai anali-

zuojami naudingų ir kenksmingų žmogui maisto medžiagų kiekiai. Istoriškai susi-

formavęs cheminės analizės kokybės vertinimo metodas yra vienpusiškas, nes at-

spindi tik įvairių komponentų sudėtį, tačiau nesuteikia informacijos apie vykstančius

medžiagų apykaitos ir fiziologinius procesus.

Naujesni kokybės vertinimo metodai yra elektrocheminė analizė, antioksida-

ciniai tyrimai (nustatant bendrą fenolinių junginių kiekį, bendrą flavonoidų kiekį ir

bendrą antioksidacinį aktyvumą), holistiniai tyrimai (biokristalizacija) bei hypers-

pektrinis augalinės produkcijos skenavimas. Kartu su įprastinias tyrimo metodais šie

metodai papildo dirvožemio ir augalinės produkcijos verinimo galimybes ir sudaro

sąlygas išsamiau vertinti ekologinės gamybos įtaką aplinkai.

Tyrimo tikslas – įvertinti bei aprobuoti įvairius ekologinės ir įprastinės žemės

ūkio gamybos metodais užaugintos augalinės produkcijos palyginamosios analizės

metodus.

Pagrindinės tyrimų kryptys: ekologija ir aplinkotyra, cheminė analizė.> 0 pt>10

Kontaktai:

Doktorantė Justina Zykevičiūtė – Laugks


Spektrofotometras

56

57

1946 m. birželio 25 d. Lietuvos žemės ūkio akademijoje įsteigtas Inžinerinių

mokslų fakultetas, kuriame pradėti rengti hidromelioracijos, žemėtvarkos ir žemės

ūkio mechanizacijos specialybių inžinieriai. Ši diena – oficiali fakulteto įsteigimo

data. Dabartiniu pavadinimu fakultetas veikia nuo 1990 m. Šiuo metu fakultetui

vadovauja dekanas doc. dr. Vidmantas Gurklys.

Pagrindinės fakulteto tyrimų temos yra: vandens išteklių valdymas ir darnus

naudojimas: vandens balanso elementų kaita, hidrologinių procesų modeliavimas,

sausinimo ir drėkinimo sistemos; žemės ūkio poveikio aplinkai dėsningumų ir van-

dens apsaugos būdų tyrimai; vandens tarša ir jos mažinimo priemonės; pažeistų

vandens ekosistemų atkūrimas. Hidrotechnikos statinių techninės būklės bei jiems

naudojamų medžiagų ir konstrukcijų tyrimai. Hidraulinių reiškinių fizinis ir mate-

matinis modeliavimas. Vandenvalos procesų techninis, technologinis ir poveikio

aplinkai vertinimas. Fakultetą sudaro trys institutai: Vandens išteklių inžinerijos

institutas, Hidrotechninės statybos institutas bei Žemėtvarkos ir geomatikos institu-

tas. Šiuo metu fakultete savo tyrimus vykdo 6 doktorantai.

Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto doktorantai


Agnė Bykovienė

Erdvinio reljefo modelio taikymo žemėtvar-

kos darbams metodiniai ir technologiniai

aspektai

doc. dr. Vidmantas Gurk-lys

Aušra Bružienė Biogeninių medžiagų sulaikymo dėsningu-

mai Lietuvos upių baseinuose

prof. dr. Arvydas Povilai-

tis

Egidijus Kasiulis Hidrokinetinės energijos (jūros bangų)

išteklių vertinimas prof. dr. Petras Punys

Mindaugas Klimašauskas Drenažo veikimo kaitos tendencijos priemo-

lio dirvožemiuose prof. dr. Valentinas Šaulys

Erikas Martinaitis Vandens matavimo postų debitų kreivių

neapibrėžtumo analizė

doc. dr. Antanas Dumb-

rauskas

Evaldas Trainavičius Flotacijos metodo taikymas gamybinių nuotekų valymui

doc. dr. Algirdas Radzevi-čius

Andrius Vaišvila Lietuvos upių hidrokinetinės energijos išteklių ir bepatvankinės technologijos

elektros gamybai vertinimas

prof. dr. Petras Punys

58

Biogeninių medžiagų sulaikymo dėsningumai Lietuvos upių baseinuose

Aušra Bružienė



Darbo vadovas prof. dr. Arvydas Povilaitis

Lietuvos upių baseinų tarša biogeninėmis medžiagomis aktuali ekologiniu

požiūriu, įgyvendinant vandensaugos uždavinius. Svarbu ne tik identifikuoti taršos

šaltinius, jų įtaką bendrai baseino taršai, bet ir nustatyti gamtinių bei antropogeninių

veiksnių svarbą bei būdus, kaip sumažinti biogeninių medžiagų apkrovą iš jų.

Biogeninių medžiagų sulaikymas Lietuvos upių baseinuose tyrinėtas mažai.

Tyrinėjimams pasirinktos didžiausios Lietuvos upės – Nemuno baseinas, išskiriant

jo intakų – Merkio, Neries, Nevėžio ir Dubysos – pabaseinius. Tyrimais siekiama

išanalizuoti biogeninių medžiagų sulaikymo procesus bei jiems įtakos turinčių

veiksnių svarbą.

Sulaikymui baseinuose modeliuoti pasirinktas statistinis modelis MESAW.

Jis pagrįstas emisijos koeficiento nustatymu įvertinant baseino žemėnaudų taškinius

taršos šaltinius ir atmosferines iškritas.

Gauti rezultatai leis atlikti išsamią analizę, paaiškinant biogeninių medžiagų

sulaikymo hidrografiniame tinkle dėsningumus ir priežastinius ryšius.

Pagrindinės tyrimų kryptys: vandens kokybė, modeliavimas.

Kontaktai:

Doktorantė Aušra Bružienė


D

Nemuno upė ties Birštonu

http://www.google.lt/imgres?q=Nemunas+ties+birstonu&start=307&um=1&hl=lt&biw=1366&bih=623&tbm=isch&tbnid=YBZ1Hqd-NpaF4M:&imgrefurl=http://www.valstietis.lt/Pradzia/Regionai/Kauno/Birstonas-sieka-didesnio-patrauklumo&docid=qNUvRv-iuovDuM&imgurl=http://www.valstietis.lt/var/ezwebin_site/storage/images/pradzia/regionai/kauno/birstonas-sieka-didesnio-patrauklumo/1967634-1-lit-LT/Birstonas-sieka-didesnio-patrauklumo_articlethumb580.jpg&w=580&h=386&ei=33BdUengIKv24QTuuYGADA&zoom=1&ved=1t:3588,r:20,s:300,i:64&iact=rc&dur=2400&page=16&tbnh=181&tbnw=250&ndsp=25&tx=208&ty=109

59

Hidrokinetinės energijos (jūros bangų) išteklių vertinimas

Egidijus Kasiulis



Darbo vadovas prof. dr. Petras Punys

Vyraujantys vakarinių krypčių vėjai Lietuvos priekrantėje kartu su vienais di-

džiausių vėjo laukų Baltijos jūroje sudaro puikias sąlygas rytinėje Baltijos jūros

dalyje susidaryti vienoms iš aukščiausių bangų. Tai kartu ir didžiausią energiją bei

galią turinčios bangos, kurių energetinis potencialas galėtų būti panaudotas elektros

energijai gaminti. Mano disertacijos tikslas ir yra įvertinti Lietuvos priekrantės jūros

bangų energijos išteklius, atsižvelgiant į sklaidą laike ir erdvėje. Lietuvos priekrantė-

je bangos vizualiai stebimos jau daugiau kaip 50 metų, o nuo 2011 m., atlikus prie-

krantės monitoringo atnaujinimo darbus, jūros bangos yra matuojamos ir instrumen-

tiniu būdu. Abiejų šių matavimų tipų duomenys, pateikti Aplinkos apsaugos agentū-

ros Jūrinių tyrimų departamento, yra naudojami disertacijos tikslui pasiekti.

Vizualinių duomenų daugiametės reikšmės apdorojamos statistiškai, randamos

priklausomybės tarp vėjo greičio ir bangų aukščio, įvertinant ir neįvertinant vėjo

pūtimo kryptį. Nustatyta bangų energija vertintinama atsižvelgiant į bangų paramet-

rų skaičiuojamąsias charakteristikas, jų pasikartojimą, sezoniškumą.

Jūros bangų energetinių išteklių Lietuvos priekrantėje sklaidai laike (metų, se-

zonų energija, jos variacija) bei erdvėje (gili jūra ir priekrantė) įvertinti pritaikomas

MIKE 21 priekrantės bangų modelis. Panaudojami instrumentinių matavimų Lietu-

vos priekrantėje duomenys.

Pagrindinės tyrimų kryptys: hidrokinetinė ir klasikinė hidroenergetika.

Kontaktai:

Doktorantas Egidijus Kasiulis


60

Drenažo veikimo kaitos tendencijos priemolio dirvožemiuose

Mindaugas Klimašauskas



Darbo vadovas prof. dr. Valentinas Šaulys

Disertacijos darbe numatoma įvertinti drenažo, įrengto naudojant įprastas

technologijas, panaudojant ariminio sluoksnio pastorinimą bei užpilant drenažo

rinktuvų ir sausintuvų tranšėjas įvairaus storio žvyro sluoksniu technologijas,

veikimo kaitos tendencijas. Ištirti vegetacijos laikotarpio drenažo nuotėkio kokybę ir

kiekybę lemiančius veiksnius, pagerinus drenažo tranšėjų užpilo filtracines savybes

kalkinėmis medžiagomis. Drenaže su skirtingomis tranšėjų konstrukcijomis, ten kur

storesnis žvyro užpilo sluoksnis, tikėtinas lyginamųjų debitų padidėjimas,taip pat

tikimasi,kad drenažas su pastorintu ariminiu sluoksniu veiks efektyviau. Vertinant

anksčiau įrengtų drenažo sistemų veikimą tikėtinos kaitos tendencijos laike, nes

jose nuotėkio parametrai stebimi nuo 5 iki 30 metų. Ištirti drenažo nuotėkio kokybės

dėsningumus, kai į drenažo tranšėjų užpilą įterpta kalkinių medžiagų.

Pagrindinės tyrimų kryptys: aplinkos inžinerija ir kraštotvarka, vandens ūkio

statybos darbų technologijos, dranažo statinių medžiagos, geofiltracija, hidrologija.

Kontaktai:

Doktorantas Mindaugas Klimašauskas


D

Gaudomųjų drenų įrengimas

61

Vandens matavimo postų debitų kreivių neapibrėžtumo analizė

Erikas Martinaitis



Darbo vadovas doc. dr. Antanas Dumbrauskas

Viena iš pagrindinių hidrologijos mokslo šakų yra hidrometrija, be kurios

sunku įsivaizduoti tolesnius hidrologinius tyrimus. Nuolatinių hidrologinių stebėji-

mų duomenys siekia kelis šimtus metų. Nenutrūkstama vandens lygių ir kartu išma-

tuotų debitų eilė sudaro taip vadinamąją debitų kreivę. Šis ryšys yra žinomas gana

seniai, tačiau nėra visiškai suprantamas arba dažnai skirtingai interpretuojamas.

Debitų kreivė yra vienas iš pagrindinių hidrologinių įrankių sprendžiant įvairius

uždavinius. Nepaisant glaudaus ryšio tarp vandens lygio matavimo stotyje ir debito,

debitų kreivėms sudaryti ar empiriniams ryšiams nustatyti reikalinga detali teorinė

procesų analizė.

Tyrimo tikslas – naudojant vienmatį ir dvimatį matematinį modelį nustatyti

debito kreivės neapibrėžtumo ribas, statistiškai įvertinti modeliavimo metu gautų ir

iš natūrinių tyrimų duomenų sudarytų debitų kreivių atitikimą, įvertinti hidraulinius

parametrus (tokius kaip: nusistovėjusi ar nenusistovėjusi tėkmė, nešmenų pernašos

procesai ar ledo reiškiniai).

Gauti rezultatai leis sumažinti debitų kreivės neapibrėžtumo intervalą, o kreivei

sudaryti nereikės ilgos stebėjimo duomenų eilės.

Pagrindinės tyrimų kryptys: hidrologija, hidrometrija, aplinkos geoinforma-

cinės sistemos.

Kontaktai:

Doktorantas Erikas Martinaitis


Tėkmės greičių pasiskirstymas skersplotyje

62

Lietuvos upių hidrokinetinės energijos išteklių ir bepatvankinės technologijos elektros gamybai vertinimas

Andrius Vaišvila



Darbo vadovas prof. dr. Petras Punys

Disertacijos tikslas yra nustatyti pagrindinių Lietuvos upių hidrokinetinės

energijos išteklius, įvertinti esamas ir pasiūlyti optimaliausias technologijas šalies

sąlygoms, įvertinti šių technologijų poveikį aplinkai.

Šalies upių hidroenergijos ištekliai, kai naudojama potencinė energija, yra ge-

rai žinomi, technologijos juos įsisavinti – įvaldytos ir elektros rinkoje ši energijos

gamyba visiškaiekonomiškai pagrįsta. Tai klasikinė hidroenergetika, kuriai toliau

vystytis tampa vis sunkiau dėl aplinkosauginių suvaržymų – draudimų tvenkti upes.

Viena iš išeičių – įsisavinti nepatvankines arba labai nedidelės patvankos upių te-

chnologijas, pagrįstas tėkmės greičio (kinetinės) energijos naudojimu. Juo labiau,

kad LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (2011) hidroenergetikai plėto-

ti aiškią pirmenybę suteikia tik taikant nepatvankines technologijas. Tyrimų objektais pasirinktos didžiosios Lietuvos upės – Nemunas ir Neris bei

mažesnės, pasižyminčios didesniu nuolydžiu ir vandens tėkmės greičiu (Vilnelė, Minija ir kt.). Upių kinetinė galia bei energija ten, kur yra vandens matavimo stotys, turinčios ilgalaikius debitų matavimo duomenis, bus vertinamos įprastais hidrologi-niais ir hidrauliniais metodais, atliekant duomenų statistinę analizę bei pasitelkiant skaitmeninį modeliavimą. Hidraulinis modeliavimas papildys ar pakoreguos hidro-loginiais metodais nustatytus upių tėkmės greičius ir kartu visos Lietuvos kinetinės energijos išteklius, kurie bus vizualizuojami GIS metodais, išskiriant energetiniu požiūriu efektyviausias upes ar jų ruožus. Rezultatams aprobuoti, greičiams tėkmėje paskirstyti, skaitmeniniam vagos reljefo modeliui patikslinti numatomi nedideli, trumpos apimties ekspediciniai hidrometriniai darbai didžiosiose upėse ir keliose mažesnėse. Numatoma sukurti hidrokinetinę turbiną (hidrojėgainę), atlikti jos fizinį (laboratorijoje ir upėje) ir skaitmeninį modeliavimą. Įprastais hidroinžinerijos meto-dais bus išanalizuotos ir pateiktos principinės jėgainių komponavimo schemos, atlik-tas technologijų poveikio vertinimas aplinkai, naudojimo ir priežiūros specifika.

Pagrindinės tyrimų kryptys: hidraulika, hidrologija ir hidrokinetinė energija.

Kontaktai:

Doktorantas Andrius Vaišvila



63

Žemės ūkio mechanizacijos fakultetas įkurtas 1946 m. birželio 25 d. Tuomet

fakultetą sudarė tik Žemės ūkio mechanizacijos katedra (įkurta 1928 m. kaip Žemės

ūkio inžinerijos katedra). 1947 m. įkuriama Traktorių-automobilių katedra,

1949 m. – Mašinų remonto, Šiluminės technikos ir Žemės ūkio elektrifikacijos ka-

tedros, o 1961m. – Mašinų eksploatacijos katedra. 1949 m. įsteigiamas neakivaizdi-

nis skyrius. Jau 1954 m. mokėsi per 600 studentų. 1963 m. rudenį fakultetas įsikūrė

Akademijoje. Čia jis intensyviai plėtėsi, ir švenčiant fakulteto 25-metį, jį jau sudarė

9 katedros, o dieninio skyriaus studentų skaičius viršijo 1150 (1985 m.).

Mūsų fakulteto misija: Perimant pažangią pasaulio patirtį, visapusiškai lavinant

jaunimą, aktyviai plėtojant mokslą ir studijas, gausinti, sisteminti ir skleisti techno-

logijos mokslų srities žinias, reikalingas techninei ir technologinei pažangai ir sie-

kiančias užtikrinti saugaus ir sveiko maisto bei pilnavertės gyvenimo aplinkos sukū-

rimą.

Šiuo metu Žemės ūkio inžinerijos fakultete tyrimus atlieka 18 doktorantų.

64

Žemės ūkio inžinerijos fakulteto doktorantai


Indrė Bagdonienė Mikroklimatinės aplinkos įtaka amoniako

emisijai iš galvijų mėšlo doc. dr. Rolandas Bleizgys

Renaldas Baranauskas Degalų priedų įtakos VDV darbo procesams tyrimas

doc. dr. Stasys Slavinskas

Vaidas Bartusevičius Biomasės paruošimo ir terminės konversijos

įtaka aplinkos taršai doc. dr. Egidijus Zvicevičius

Aušra Čiplienė

Atsinaujinančiosios energijos naudojimas

vaistinės augalinės žaliavos ruošimo technolo-gijose

prof. dr. Algirdas Raila

Vidas Damanauskas Traktoriaus balastavimo, oro slėgio padangose

ir jų deformacijų sąveika doc. dr. Algirdas Janulevičius

Solveiga Kalinauskaitė Biomasės paruošimo ir konversijos technologi-

jų aplinkosauginis ir energetinis įvertinimas doc. dr. Antanas Sakalauskas

Tadas Kulikauskas Aplinkos taršos mažinimas kogeneracinėse

jėgainėse prof. dr. Jonas Bukšnaitis

Vaclovas Kurkauskas Žemės ūkio transporto priemonių darbo efek-

tyvumo gerinimas transporto darbuose doc. dr. Algirdas Janulevičius

Kastytis Laurinaitis

Suslėgimu uždegamo biodegalų ir oro degiojo

mišinio degimo proceso, mažinančio aplinkos taršą, tyrimas

prof. dr. Stasys Slavinskas

Dovilė Metrikaitė

Savitepių polimerinių medžiagų, modifikuotų

nanodalelėmis, tribologinių savybių tyrimas ir modeliavimas

prof. dr. Juozas Padgurskas

Tomas Mickevičius Biodegalų įpurškimo proceso optimizavimas doc. dr. Stasys Slavinskas

Arvydas Nekrošius

Aplinkos taršos mažinimas utilizuojant žemės

ūkio organines atliekas anaerobiniuose reakto-

riuose

doc. dr. Kęstutis Navickas

Edvinas Pužauskas

Kuliamo kukurūzų srauto judėjimo javų kom-

baino pobūgniu ir grūdų separacijos pro po-

būgnį procesų sąveikos tyrimai

doc. dr. Dainius Steponavičius

Andrius Senkus Konstrukcinių elementų vibroakustinės emisi-jos valdymo galimybių tyrimas

doc. dr. Eglė Jotautienė

Remigijus Skirkus Abrazyvinio dilimo mažinimas kuriant ir tiriant

kompozicines medžiagas doc. dr. Vytenis Jankauskas

Vaiva Talačkaitė Kontaktinių paviršių sąlyčio sluoksnio vibroa-kustinių savybių tyrimas

doc. dr. Eglė Jotautienė

Tomas Ūksas Augalų energinės apykaitos sąlyčio su aplinka

sluoksnyje tyrimas doc. dr. Paulius Kerpauskas

Kristina Vaitauskienė

Neariminio juostinio žemės dirbimo mašinų

darbinių dalių, augalinių liekanų ir dirvos

sąveikos tyrimai

prof. dr. Egidijus Šarauskis

65

Mikroklimatinės aplinkos įtaka amoniako emisijai iš galvijų mėšlo

Indrė Bagdonienė

Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos institutas


Darbo vadovas doc. dr. Rolandas Bleizgys

Aplinkos taršos tyrimai ir šiuolaikinių aplinkosauginių technologijų diegimas

tampa prioritetine kryptimi ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Intensyvus

žemės ūkis didina kenksmingų dujų emisiją į aplinką. Tvartuose ribojama kenks-

mingų dujų (CO2 – anglies dioksido, NH3 – amoniako, H2S – sieros vandenilio)

koncentracija, nes ir nedidelė koncentracija kenksminga žmogui bei gyvūnams.

Amoniakas yra pagrindinis atmosferos teršalas, kuris skatina dirvožemio ir pavirši-

nio vandens rūgštėjimą, eutrofikaciją, miškų nykimą. Mikroklimatui tvarte turi įta-

kos keletas svarbių veiksnių: oro judėjimo greitis, oro temperatūra, santykinė oro

drėgmė, mėšlu užterštų paviršių plotai, mėšlo maišymo intensyvumas, šalinimo

dažnumas. Todėl mūsų tyrimų tikslas yra optimizuoti karvidės mikroklimatinius ir

mėšlo šalinimo veiksnius, siekiant sumažinti kenksmingų dujų emisiją. Tyrimai

atliekami gamybinėse karvidėse, kur tiriamas mikroklimatas (oro temperatūra, san-

tykinis drėgnis, dujų koncentracija). Dujų koncentracijai tvarto ore matuoti imami

oro mėginiai, kurių sudėtis nustatoma laboratorijoje su stacionariais dujų analizato-

riais MGA3000, GME700. Dujų emisijos intensyvumui tirti taikomas masės srauto

metodas. Laboratoriniame stende, modeliuojant tvarto mikroklimatines sąlygas,

analizuojamas dujų emisijos iš mėšlo procesas. Taip pat įvairių veiksnių įtaka amo-

niako emisijos intensyvumui: temperatūros, vėdinimo intensyvumo, mėšlo laikymo

trukmės, sausųjų medžiagų kiekio mėšle, mėšlo paviršiuje susidarančios plutos.

Norint optimizuoti mikroklimatinius veiksnius tvarte ir kad dujų emisija iš tvartų

būtų galimai mažesnė, reikalingi patikimi duomenys apie temperatūrinę aplinką

įvairiose karvidėse, oro, mėšlo temperatūros įtaką, reikiamą oro apykaitą amoniako

emisijos procesui iš mėšlo.

Pagrindinės tyrimų kryptys: aplinkos inžinerija ir kraštotvarka.

Kontaktai:

Doktorantė Indrė Bagdonienė


Lazeriniai dujų analizatoriai

66

Biomasės paruošimo ir terminės konversijos įtaka aplinkos taršai

Vaidas Bartusevičius



Darbo vadovas doc. dr. Egidijus Zvicevičius

Biomasės panaudojimas kurui turi tokių privalumų: sumažėja rūgštaus lie-

taus, dirvožemio erozija, vandens užterštumas, išsaugoma žmonijos ir gyvūnijos

gerovė, miškų sanitarija atliekama pasitelkiant geresnį valdymą. Prie ekologinių ir

ekonominių pranašumų priskirtina: iškastinio kuro tausojimas, mažesnės importinio

kuroreikmės, panaudojamos žemės ūkio ir miško atliekos, susidaro mažesni kiekiai

teršalų nei deginant iškastinį kietąjį kurą, panaudojami maisto produkcijai netinkami

dirvonuojami žemės plotai, mažiau šalinama atliekų. Be to, biomasė pranašesnė

CO2 neutralumu. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimas yra viena iš pa-

grindinių priežasčių, skatinančių naudoti biomasę. Nepaisant to, kad biomasė laiko-

ma švaria alternatyvia energijos rūšimi ir plačiai naudojama tiek buitiniams, tiek

pramoniniams tikslams, jos naudojimas terminei konversijai turi ir trūkumų. Pir-

miausia tai kietųjų dalelių išlakos, išsiskyrusios biomasės deginimo metu, sieros (S)

ir azoto (N) oksidai, teršiantys orą ir kritulius,kenkia aplinkai bei turtui, dėl to kyla

sveikatos problemų. Aktualu ir naudinga perdirbti biomasę energetiniams tikslams, tačiau reikia op-

timaliai paruošti biožaliavą, technologinę įrangą, kad energija būtų naudojama ra-

cionaliai, išgaunamas kuo didesnis energijos kiekis bei išvengiama taršos problemų.

Pagrindinės tyrimų kryptys: biomasės inžinerija, biotechnologijos, tvari pra-

monės plėtra.

Kontaktai:

Doktorantas Vaidas Bartusevičius


67

Atsinaujinančiosios energijos naudojimas vaistinės augalinės žaliavos ruošimo technologijose

Aušra Čiplienė



Darbo vadovas prof. dr. Algirdas Raila

Neribotas tradicinių iškastinių energijos šaltinių naudojimas kelia dideles

gamtosaugos problemas, tarp jų ir technogeninį globalinį klimato atšilimą. Raciona-

lus atsinaujinančiosios energijos naudojimas – vienas iš būdų, mažinančių šios pro-

blemos mastus. Darbe analizuojamos saulės spinduliuotės panaudojimo galimybės

džioviklio ruošimo technologijose džiovinant vaistinius augalus. Vaistiniai augalai

plačiai naudojami įvairiose pramonės šakose: medicinos, farmacijos, stomatologijos,

maisto, chemijos ir kt. Šiuo metu Lietuvoje tradicinėje ir liaudies medicinoje naudo-

jama apie 460 augalų rūšių. Kaip vaistinė augalinė žaliava gali būti naudojamas

visas augalas arba atskiros antžeminės arba požeminės jo dalys, kurios kaupia biolo-

giškai veikliąsias medžiagas. Nuo sukaupto biologiškai veikliųjų medžiagų kiekio

priklauso vaistinių augalų kokybė, todėl svarbu ne tik reikiamu metu surinkti augali-

nę žaliavą, bet ir tinkamai ją paruošti tolesniam jos naudojimui bei saugojimui. Nu-

imtos vaistinės augalinės žaliavos pradinis drėgnis siekia 70–85 proc. , tai lemia

didelį fermentų aktyvumą, išskiriamą šilumos srautą bei sukuria palankias sąlygas

mikroorganizmams vystytis. Dėl visų šių veiksnių netenkama biologiškai veikliųjų

medžiagų. Pagrindinis vaistinės augalinės žaliavos kokybės išsaugojimo būdas –

džiovinimas, t. y. vienas plačiausiai paplitusių ir energijai imliausių technologinių

procesų. Mokslininkai teigia, kad džiovinimui skiriama vidutiniškai 10–15 proc.

visos pramonėje sunaudojamos energijos, o vaistinės augalinės žaliavos paruošimo

technologijose – net 30–50 proc. energijos sąnaudų. Todėl saulės spinduliuotės nau-

dojimas džioviklio ruošimo technologijose bei teisingas džiovinimo sąlygų derinys

yra būtinos sąlygos siekiant sumažinti džiovinimo kaštus ir išsaugoti žaliavos koky-

bę, veikliąsias medžiagas. Darbo tikslas – išanalizuoti džioviklio paruošimo galimy-

bes vaistiniams augalams džiovinti, panaudojant Saulės spinduliuotės energiją, iš-

saugant juose sukauptas biologiškai aktyviąsias medžiagas.

Pagrindinės tyrimų kryptys: aplinkos technologija, užterštumo kontrolė.

Kontaktai:

Doktorantė Aušra Čiplienė


68

Traktoriaus balastavimo, oro slėgio padangose ir jų deformacijų sąveika

Vidas Damanauskas

Jėgos ir transporto mašinų inžinerijos institutas


Darbo vadovas dr. doc. Algirdas Janulevičius

Galima teigti, kad traktoriai dirba efektyviai, kai jų galia panaudojama

maksimaliai. Siekiant to tenka didinti traukos jėgą, darbinį greitį, varančiųjų ratų

sukibimą. Vienas iš varančiųjų ratų sukibimui su dirva gerinimo būdų yra slėgio

padangose sumažinimas, tačiau sumažinus slėgį didėja padangų elastingumas, de-

formacija dėl pasikeitusių apkrovų. Traktoriai su visais varančiaisiais ratais pasižy-

mi didesne trauka, mažesniu buksavimo koeficientu, nes ratams sukibti su pagrindu

panaudojamas visas traktoriaus ir darbinių mašinų sukuriamas svoris. Tačiau tokių

traktorių su blokuota varančiųjų tiltų pavara posūkiuose, važiuojant puria dirva ar

nelygiu keliu, kai traukos jėga perkelia svorį ir pakeičia padangų deformacijas, prie-

kinės ir galinės ašių greičiai kinematiškai neatitinka vienas kito – atsiranda kinema-

tinis nesutapimas, kuris didina galios nuostolius ir gali turėti įtakos bendram naudin-

gumo koeficientui.

Tyrimo tikslas – ištirti traktoriaus balastinių masių ir oro slėgio padangose

įtaką traktorinio agregato darbo efektyvumo rodikliams ir nustatyti optimalias jų

reikšmes.

Planuojama tirti traktoriaus galios perdavimo sistemas ir dėl kinematinio

nesutapimo atsirandančią galios cirkuliacijos įtaką bendram traktorinio agregato

naudingumo koeficientui, bandymus atliekant su dviejų ir keturių varančiųjų ratų

modeliais. Remiantis tyrimų rezultatais pagrįsta medžiaga, bus galima parinkti

priemones ir jų optimalius dydžius žemės ūkio technikos ekonominiam ir ekologi-

niam efektyvumui didinti.

Kontaktai:

Doktorantas Vidas Damanauskas


69

Žemės ūkio transporto priemonių darbo efektyvumo gerinimas transporto darbuose

Vaclovas Kurkauskas


Mokslo kryptis transporto inžinerija

Darbo vadovas doc. dr. Algirdas Janulevičius

Vienodas priekinių bei galinių tiltų teorinis greitis išlaikomas tik siaurame

darbo diapazone. Jis tiesiogiai priklauso nuo dinaminio varančiųjų ratų spindulio.

Dinaminį ratų spindulį įtakojantys veiksniai:

kelio paviršius ir jo mechaninės savybės;

slėgis transporto priemonės padangose;

nevienodai nudilusios transporto priemonių padangos;

padangų deformacija;

masė, tenkanti transporto priemonių ratams.

Padangų deformacijos priklauso nuo vertikaliosios masės, tenkančios ratui.

Taip pat padangų deformacijai įtakos turi slėgis padangose. Kelio paviršius bei jo

mechaninės savybės dažnai būna nepastovios, ypač atliekant žemės ūkio darbus.

Taip pat su ta pačia žemės ūkio transporto priemone atliekama pakankamai daug

darbų naudojant prikabinamuosius, pakabinamuosius žemės ūkio padargus bei įvai-

riomis priekabomis transportuojant krovinius.

Transportuojant krovinius frontaliniu krautuvu, esant didesnei transportuoja-

mai masei galiniai traktoriaus ratai per mažai spaudžiami prie kelio paviršiaus ir

pradeda buksuoti, todėl tokiu atveju privalu įjungti priekinį tiltą. Taip pat traktorius

eksploatuojamas su įjungtu priekiniu tiltu transportuojant krovinius apledėjusiu keliu

arba laukuose, kur nuolat keičiasi darbo sąlygos. Esant mažam buksavimui ir skir-

tingiems varančiųjų tiltų teoriniams greičiams eksploatuojant traktorių su įjungtu

priekiniu tiltu atsiranda galios cirkuliacija tarp varančiųjų tiltų bei padidėja trintis

varančiųjų tiltų perdavimo mazgų velenuose bei transmisijoje, todėl galios nuostoliai

didėja.

Tyrimų tikslas – nustatyti traktorinio transporto agregato ratų vertikalių ap-

krovų, transportuojamų krovinių masės, slėgio padangose ir traktoriaus balastavimo

bei traktoriaus 4x4 pavaros darbo sąveiką gerinant ekonominius rodiklius.

Pagrindinė tyrimų kryptis transporto inžinerija.

Kontaktai:

Doktorantas Vaclovas Kurkauskas


70

Suslėgimu uždegamo biodegalų ir oro

degiojo mišinio degimo proceso, mažinančio aplinkos taršą, tyrimas

Kastytis Laurinaitis



Darbo vadovas prof. dr. Stasys Slavinskas

Vidaus degimo variklių emisijos rodikliai priklauso nuo degalų paruošimo

būdo ir paties degalų degimo proceso. Homogeninio degalų ir oro degiojo mišinio

uždegimo suspaudimu privalumas yra geresnis energijos panaudojimas, mažesnės

azoto oksidų ir kietųjų dalelių emisijos. Tačiau procesas sunkiai valdomas keičiantis

variklio apkrovai ir sūkiams. Atliekami eksperimentiniai tyrimai nagrinėjant homo-

geninių degalų ir oro mišinių savaiminio užsiliepsnojimo dėsningumus priklausomai

nuo įsiurbiamo oro temperatūros ir degiojo mišinio sudėties. Analizuojami paramet-

rai, darantys įtaką užsiliepsnojimo momentui ir deginių emisijai. Tyrimai atliekami

su dyzelino-oro, reaktyvinių degalų-oro, benzino-oro ir etilo alkoholio-oro mišiniais.

Kadangi homogeninio degalų ir oro mišinio degimo proceso temperatūra že-

ma (iki 1800 K), gaunama maža azoto oksidų emisija. Tačiau dėl žemos degimo

temperatūros labai didėja angliavandenilių ir anglies monoksido koncentracija. Op-

tinis deginių skaidrumas, varikliui dirbant homogeniniais suspaudimu uždegamais

degalų mišiniais, taip pat būna labai mažas, lyginant su tradiciniais degimo princi-

pais veikiančiais varikliais.

Pagrindinė tyrimų kryptis vidaus degimo varikliai.

Kontaktai:

Doktorantas Kastytis Laurinaitis


Variklių bandymo stendas

71

Biodegalų įpurškimo proceso optimizavimas

Tomas Mickevičius


Mokslo kryptis transporto inžinerija

Darbo vadovas prof. dr. Stasys Slavinskas

Dėl senkančių naftos atsargų bei sparčiai augančios naftos produktų kainos

ir griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų vis didesnis dėmesys skiriamas atsinau-

jinančiajai energetikai, kurios viena iš krypčių yra biodegalų gamyba ir naudojimas.

Nuolatos didėjantis transporto priemonių skaičius didina mineralinių degalų sąnau-

das bei teršia aplinką, todėl šios ekonominės ir ekologinės priežastys skatina efekty-

viau spręsti alternatyvių ir atsinaujinančių degalų naudojimo vidaus degimo varik-

liuose klausimus. Alternatyviųjų degalų fizinės ir cheminės savybės gerokai skiriasi

nuo tradicinių degalų, todėl mineralinius degalus pakeitus biodegalais variklių darbo

rodikliai dažniausiai pasikeičia ir nėra optimalūs. Mūsų tyrimo objektas – biodega-

lais ir jo mišiniais veikiantis dyzelinis variklis. Šio tyrimo tikslas – dyzelinio varik-

lio, dirbančio biodegalais ir jo mišiniais, darbo rodiklių gerinimas, optimizuojant

degalų įpurškimo ir išpurškimo parametrus. Eksperimentiniai bandymai atliekami

instituto variklio bandymo laboratorijoje, kuri atitinka aukščiausios klasės reikala-

vimus įvertinant pagrindinius variklio darbo ir deginių emisijos rodiklius, sukonst-

ruoti stendai, kurių dėka galima stebėti degalų išpurškimo proceso dėsningumus.

Gauti rezultatai patvirtina, kad biodegalais bei jo mišiniais su dyzelinu veikiančio

variklio galios, ekonomiškumo ir deginių emisijos rodiklius galima pagerinti optimi-

zuojant degalų įpurškimo parametrus.

Pagrindinės tyrimų kryptys: alternatyviųjų degalų ir biodegalų panaudoji-

mas vidaus degimo variklyje.

Kontaktai:

Doktorantas Tomas Mickevičius


Degalų išpurškimo tyrimo stendas

72

Abrazyvinio dilimo mažinimas kuriant ir tiriant kompozicines medžiagas

Remigijus Skirkus


Mokslo kryptis mechanikos inžinerija

Darbo vadovas prof. dr. Vytenis Jankauskas

Trintis ir dilimas yra didelių nuostolių šaltinis ir pramoninėms, ir agrarinėms

šalims. Pagrindiniai nuostoliai yra išlaidos mašinų atsarginėms dalims ir įrenginių

prastovoms. Abrazyvinis dilimas yra intensyviausia ir nuostolingiausia mechaninio

dilimo rūšis. Grunte dirbančių mašinų elementų dilimo greitis gali siekti 12,7 mm/h.

Abrazyviniam dilimui tirti skiriama daug dėmesio todėl, kad tai labiausiai paplitusi

ir intensyvi dilimo rūšis, nesunkiai prognozuojama, bet labai nuostolinga. Itin abra-

zyvi darbo terpė yra žemės dirbimo operacijose, sąveikoje „mašina – gruntas“, nes

čia vyrauja abrazyvi aplinka, intensyviai veikianti mašinų detales: kaltus, noragus, dis-

kus ir kt. Dylant kinta mašinų detalių matmenys ir forma. Detalių matmenims pasiekus

ribinę reikšmę, jos pakeičiamos naujomis arba restauruojamos. Išlaidos darbo dalims

gali siekti 2–3 Eur/ha. Abrazyviniam dilimui mažinti yra sukurta daug įvairių techno-

loginių ir konstrukcinių priemonių, tačiau nemaža dalis jų yra brangios ir sudėtingos.

Šiai dilimo rūšiai tirti yra naudojama daug laboratorinių tyrimų metodų.

Tyrimų tikslas yra kompozicinių medžiagų, atsparių abrazyviniam dilimui,

kūrimas, jų dilimo vertinimas tiek tradiciniais, tiek netradiciniais tyrimo metodais,

matematinio modelio sudarymas ir abrazyvinio dilimo modeliavimas.

Planuojama tirti dilimo paviršių mikrogeometrinių parametrų ir abrazyvinio

nudilimo dydžių sąryšį vertinant termiškai apdirbtus plienus bei elektrolankiniu

būdu suformuotų kompozicinių medžiagų paviršius. Sukurti matematinį tirtų kom-

pozicinių medžiagų abrazyvinio dilimo modelį.

Pagrindinės tyrimų kryptys: mechanikos inžinerija, technologijos, trintis, di-

limas.

Kontaktai:

Doktorantas Remigijus Skirkus


73

Augalų energinės apykaitos sąlyčio su aplinka sluoksnyje tyrimas

Tomas Ūksas



Darbo vadovas doc. dr. Paulius Kerpauskas

Saulės energijos transformavimas augalo lape tiesiogiai siejasi su CO2 asimi-

liacijos ir apskritai klimato Žemėje problemomis. Saulės energijos kaupimas bioma-

sėje labai neefektyvus, panaudojama tik apie 2 proc. absorbuotos saulės spindulinės

energijos. Saulės spindulinė energija augaluose, transformuota į šilumą, sudaro 96–

98 proc. bendro energijos, dalyvaujančios augalų energinėje apykaitoje, kiekio. Au-

galų aplinkai atiduota šilumos energija vandens garų ir aplinkos temperatūros pavi-

dalu toliau dalyvauja vandens ir aplinkos oro taršos apykaitos cikluose, formuoja

klimatines sąlygas ekosistemose. Augalų energinės apykaitos klausimais mokslinė

informacija pateikiama labai apibendrintai, nesigilinant į energinės ir dujinės apykai-

tos procesus lapo mezofilyje ir apykaitos procesus lapo apykaitos su aplinka sluoks-

niuose. Nenutrūkstamai dujinei ir lapo energijų apykaitai su aplinka vykti reikalin-

gos varomosios jėgos. Papildomas varomąsias jėgas sukurti augalo lape ypač svarbu

saulėtu paros metu, kai CO2 asimiliacijos, dujinės ir energinės apykaitos procesai yra

intensyviausi. Šių procesų, vykstančių augalo lapo ventiliacijos sistemoje, nagrinė-

jimas išryškina varomųjų jėgų susidarymo principus, kurie dalyvauja lapo dujinės

apykaitos su aplinka sistemoje. Buvo nustatyta, kad šiame procese dalyvauja me-

chaninė energija, kuri augalo lape sukuriama kintant temperatūrai tiek augalo lape,

tiek ir aplinkoje. Šiuo darbu siekiama išryškinti energinės ir dujinės apykaitos proce-

sus augalo lape ir procesus, vykstančius augalo lapo apykaitos su aplinka sluoksny-

je, siekiant įvertinti,teoriškai pagrįsti ir tobulinti visus terminių technologijų (piktžo-

lių terminio naikinimo, mikroklimato formavimo ir kt.) veiksnius.

Pagrindinė tyrimų kryptis aplinkos inžinerija ir kraštotvarka.

Kontaktai:

Doktorantas: Tomas Ūksas

El. paštas [email protected]

74

Neariminio juostinio žemės dirbimo mašinų darbinių dalių, augalinių liekanų ir dirvos sąveikos tyrimai

Kristina Vaitauskienė

Žemės ūkio inžinerijos ir saugos institutas

Mokslo kryptis mechanikos inžinerija

Darbo vadovas prof. dr. Egidijus Šarauskis

Dėl savo ekonominių ir aplinką tausojančių privalumų visame pasaulyje,

kartu ir Lietuvoje, plinta neariminio žemės dirbimo technologijos. Tačiau sėja į

neartas ir visai neįdirbtas dirvas yra sudėtingesnė, nes trukdo augalinės liekanos.

Taikant neariminio žemės dirbimo technologiją, dirvos paviršius dažniausiai būna

gerokai kietesnis, lyginant su įdirbtomis dirvomis. Todėl neįdirbtose dirvose sėjos

noragėliui sunkiau įsigilinti ir užtikrinti reikiamą sėjos gylį. Šiai problemai spręsti

pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, populiarėja juostinio žemės dirbimo technologija.

Tačiau ši technologija taip pat turi trūkumų, vienas iš pagrindinių – tai augalinės

darliaus liekanos, kurios trukdo paruošti tinkamą sėklos guoliavietę. Taigi reikalingi

moksliniais tyrimais pagrįsti sprendimai. Pasaulyje jau yra gaminamos juostinio

žemės dirbimo mašinos, tačiau dar nėra tiksliai žinoma, kokių technologinių ir

konstrukcinių parametrų turėtų būti mašinos darbinės dalys, kad optimaliausiai

nužertų augalines liekanas, įdirbtų dirvą ir įterptų sėklas. Tyrimų tikslas – pagrįsti

juostinio žemės dirbimo mašinos darbinių dalių technologinius ir konstrukcinius

parametrus, ištirti jų sąveiką su dirva ir augalinėmis derliaus liekanomis, įvertinant

skirtingas augalinių liekanų fizines-mechanines savybes. Tiriamos rudeninių ir per-

žiemojusių skirtingų augalinių liekanų nutraukimo ir pjovimo savybės sąveikoje su

dirva, be to, diskinių nužertuvų ir noragėlių konstrukciniai ir technologiniai paramet-

rai (skersmuo, plotis, pastatymo kampas, dantų skaičius ir kt.), darbo technologinis

procesas priklausomai nuo važiavimo greičio, augalinių liekanų kiekio, dirvos fizi-

nių ir mechaninių savybių. Inžineriniais eksperimentiniais tyrimais tikimasi pagrįsti

juostinio žemės dirbimo mašinų darbinių dalių, turinčių sąlytį su dirva ir augalinė-

mis liekanomis, tinkamiausius technologinius ir konstrukcinius parametrus skirtingų

savybių dirvoms.

Pagrindinės tyrimų kryptys: žemės ūkio inžine-

rija, žemės dirbimo technologijos ir mašinos.

Kontaktai:

Doktorantė Kristina Vaitauskienė


Fizinių-mechaninių medžiagų

savybių tyrimų mašina „Instron

5960“

75

DOKTORANTŲ MOKSLINIAI TYRIMAI 2013

SL 399. 2013-05-02. Sp. l. 4,75. Tiražas 70 egz. Užsakymo Nr. 16.

Spausdino Aleksandro Stulginskio universiteto Leidybos centras.

Studentų g. 11, LT-53361 Akademija, Kauno r.

aleksandro stulginskio universitetasasu.lt/wp-content/uploads/2015/03/doktorantu_knygute...el....

Documents