patyčios ir medijos 2015

Patyčios ir medijos

Dainius Radzevičius

Patyčių sklaidai ir plėtrai kelią atveria naujosios technologijos

Moksleivių autoritetai – šių laikų amenybės

• Jaunuoliams svarbu, jog autoritetas būtų charizmatiškas ir turėtų padorumo. Šias savybes jie dažniau atranda žvelgdami į šių laikų asmenybes. Tą pastebi moksleivių rašinių konkurso „Kokių autoritetų reikia šiandienos pasauliui?“ vertinimo komisija. Konkurso nugalėtojai buvo originalūs: autoritetus lygino su medžiais, rašė, kad žmonių jausmai taip pat gali būti autoritetai.

Visuomenės informavimo įstatymas.3 straipsnis. Pagrindiniai visuomenės informavimo principai

Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Kodeksas) nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę.

Kiek redakcijų ir kokiomis formomis REALIAI to siekia?

Informacija įsisavinama vaizdu• Informaciją dabartinis žmogus

jau perima ne iš knygų, laikraščių, o pirmiausia iš vaizdo kultūros kanalų: televizorių ekranų ir kompiuterių monitorių.

• Ankstyvesnė rašto, knyginė civilizacija formavo vientisą pasaulio suvokimą, o iš tekančių vaizdų susidedanti informacija gimdo kitokį – fragmentišką – pasaulio suvokimą.

Auklėjimo ekspertė Gloria De Gaetano• Vyresnės kartos žmonėms gali atrodyti, kad

skaitant knygą ar klausantis istorijos matyti tam tikrus vaizdinius yra natūralu ir kitaip būti negali, tačiau iš tiesų mūsų smegenys turi įgyti gebėjimą įsivaizduoti.

Šiandieninių vaikų smegenys yra užverstos komerciniais vaizdais, todėl nebekuria savo pačių vaizdinių. Vaikai kasdien išvysta daugiau nei 1000 įvairiausių pobūdžio vaizdų. Šie vaizdai slopina mūsų gebėjimą įsivaizduoti ir kurti.

Nemoku kalbėti...

• Dažnai žiūrintiems į dvimatį ekraną, nunyksta erdvės suvokimo ir apskritai pastabumo įgūdžiai.

• 20 val. TV per savaitę - silpsta žodinis kūrybingumas .

TV pakeičia bendravimą su žmonėmis

• Paaugliai, žiūrintys televizorių daugiau kaip 4 val. per dieną, linkę nusikalsti, vartoti alkoholį ir narkotikus, atsiriboti nuo visuomenės labiau nei kiti jų bendraamžiai.

9

Monikos Šalčiūtės patarimai

1. Pirma žmogus turi savęs paklausti, ar tikrai nori būti garsus ir ar sugebės tai atlaikyti, kalbant tiek apie gerąją, tiek apie blogąją populiarumo pusę.

2. Būti savimi, nes ir taip nemažai kaukėtų sukasi pramogų versle. Bet ar būdamas savimi būsi įdomus žmonėms, tai yra ar turi kuo sudominti kitą žmogų?

3. Ieškoti tos srities, kurioje esi pats geriausias.4. Būti išskirtiniam, nekopijuoti kitų, netapti kieno nors

antrininku. Monika turi omenyje, kad jeigu žmogus mėgsta dainuoti, – nekurti merginų grupės, jų ir taip per daug.

5. Išmanyti rinkodarą ir duoti tai, ko žmonėms reikia arba ko jie reikalauja. Kalbama apie paklausą.

10

11

Anot A. Ramanausko, neprotinga keikti „selą“, nes televizija taiko dvigubus standartus – ne kartą pašaipiai atsiliepęs apie televizijos grandus Kristupą Krivicką ir Rūtą Janutienę, juodojo humoro meistras virtualioje erdvėje piktinasi, jog pati televizija dviejuose E. Dragūno keiksmažodžiuose įžvelgia baisiausią skandalą, tačiau pati su mielu noru suteikia eterį Petrui Gražuliui, Vytautui Šustauskui, fašistuojantiems veikėjams bei kitiems panašaus plauko veikėjams, kurie gal ir nesikeikia, tačiau elgiasi daug amoraliau.