arn. ciqobavas saxelobis enatmecnierebis instituti s 73-e ... · nursi senisnuli ar yofila, tumca e...
TRANSCRIPT
iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti
arnold Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis instituti
arn. Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis institutis
73-e
samecniero sesia
eZRvneba prof. a. kiziriasa da prof. m. qaldanis
dabadebis 100 wlisTavs
m a s aleb i
2014 wlis 23-25 dekemberi
Tbilisi 2014
2
samecniero sesia gaimarTeba arn. Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis institutis sxdomaTa darbazSi (ingoroyvas quCa #8, meore sarTuli)
r e g l a m e n t i
momxsenebels _ 10 wuTi
msjelobaSi monawiles _ 3 wuTi
redaqtorebi _ avTandil arabuli
Tamar vaSakiZe
© Tsu arn. Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis instituti
ISBN
3
muSaobis gegma
23 dekemberi, 11 saaTi
i. C a n tl a Z e _ profesor maqsime qaldanis Rvawli
qarTvelologiaSi
T. b u r W ul a Z e _ anton kiziria _ 100
m o g o n e b e b i, g a m o s vl e b i
T. u T ur g a i Z e _ /x-/ (resp. /h-/) prefiqsi i-prefiqsian
pasivebSi
v. S e n g el i a _ Cerqezul anTroponimTa qarTulad
gadmocemis sakiTxebi. pirTa saxelebi. I
e. g a z d el i a n i _ viTarebiTi brunvisaTvis svanurSi
r. W k a d u a, n. lol a Z e _ moZraobis zmnebi svanurSi
q. m a r g i a n i - s u b a r i _ svanuri liWri/liWreni (`mi-
kereba, mibma, mierTeba~) da qarTuli kerva leqsemebis urTi-
erTmimarTebisaTvis
m. s a Rl i a n i, n. S a v r e S i a n i _ reduplikacia da su-
fiqsacia svanurSi (fonosemantikuri masalis safuZvelze)
l. k e l a u r a Z e _ saerTo-qarTveluri *-av Temis niSnis
refleqsebisaTvis svanuri zmnis uRlebad formebSi
r. g e r s a m i a _ maerTxmovniani anu infiqsuri redupli-
4
kacia qarTvelur enebSi
T. t e t elo S v il i _ saxelTa ormagi translaciis me-
qanizmi qarTulSi
r. k a n a r k o v s k i _ qarTuli `-cx-~ Ziris agebulebisa
da warmomavlobisaTvis
24 dekemberi, 11 saaTi
g. g o g ol a S v il i _ SeniSvnebi zmnis Temisa da Temis
niSnebis Sesaxeb
a. a r a b ul i _ namimReobari zmnisarTebis erTi tipis
gaazrebisaTvis semantikuri da sintagmaturi TvalsazrisiT
m. Rlo n t i _ qarTuli sityvis saRvTismetyvelo aspeq-
tebi (moyvasi, megobari da amxanagi)
T. v a S a k i Z e _ muxran maWavariani _ `mzes albaT Cem-
Tan mgzavroba unda~ (weliwadis droni)
T. b u r W ul a Z e _ enis oficialur-saqmiani stili
(sakiTxis istoriisaTvis)
m. k i k o n i S v i l i, n. W u m b u r i Z e _ pirovnuli saxe-
lebi me-19 saukunis Tavad-aznaurTa siebis mixedviT
r. r a m i S v il i _ -ye/-yen Tandebulis zogierTi fun-
qcia fereidnulSi
5
n. W o x o n el i Z e _ zmnur formaTa relatiur-sinoni-
muri paralelizmi r. inaniSvilis enis mixedviT
m. C a C a n i Z e _ definiciaTa tavtologiurobis Sefase-
bisaTvis ganmartebiT leqsikonebSi
g. g v a n c el a Z e _ koncepti ojaxi qarTulSi
n. s e b i s k v e r a Z e _ mosaubris sametyvelo etiketis
asaxva andazebSi (qarTuli da rusuli andazebis Sepirispire-
biT masalaze)
s. b e r ul a v a, m. j R a r k a v a _ interferenciis sakiTxi-
saTvis lazuri dargobrivi leqsikis mixedviT (miminoTi
nadiroba)
d. k a k a S v i l i _ sityvawarmoebis Sesaxeb wovaTuSur
enaSi
25 dekemberi, 11 saaTi
n. m a W a v a r i a n i _ madinamikurebeli gardaqceviTobis
-xa sufiqsis warmomavlobisaTvis afxazurSi
m. C u x u a _ bgeraTSeerTebis wesebi svanurSi (xmovnebi)
m. s a Rl i a n i _ sivrculi lokalizaciisa da myofoba-
mqoneblobis aRmniSvnel zmnaTa urTierTmimarTebisaTvis
svanurSi
6
m. b u k i a _ Turquli elementebi lazurSi (orenovani
kompozitebi)
T. l o m T a Z e _ enobrivi politikis sakiTxebisaTvis
Tanamedrove galiciaSi
c. j a n j R a v a _ lazuri Suri `suli~ frazeologizmebSi
n. S a v r e S i a n i, l. g i g l e m i a n i _ gomn‹ºgomd‹
nawilakisaTvis qarTulSi
m. l a b a r t y a v a _ mozardTa enobrivi Taviseburebe-
bisaTvis
proeqti `naxur da daRestnur enaTa SedarebiTi gramatika~
l. s a n i k i Z e _ ablauti bacbur (wova-TuSur) ƒašƒš
(`mtredi~) tipis saxelTa brunebaSi
r. f a r e ul i Z e _ fonetikuri movlenebi naxur enebSi
_ d bgeris dakargva inlautSi
n. a r d ot el i _ lateralur spirant lØ-s genezisisa-
Tvis bacbur enaSi
l. a z m a i f a r a S v il i _ zogierTi saerTo afiqsuri
morfema daRestnur enebSi
r. l olu a _ winavelaruli afrikatebi saerTolezgiurSi
7
i z a C a n t l a Z e
profesor maqsime qaldanis Rvawli qarTvelologiaSi
dReniadag futkariviT mSromelma profesorma, romelmac
araerTi metad mniSvnelovani qarTvelologiuri wignis publi-
kaciaSi miiRo monawileoba, rogorc Tanaavtorma Tu redaq-
torma, Tavisi sicocxlis 68 wlis manZilze mxolod erTader-
Ti, magram aRmoCenis tolfasi monografiis gamocema SeZlo; es
iyo `svanuri enis fonetikis~ pirveli tomi, romelic misi sa-
doqtoro disertacia gaxldaT da eZRvneboda umlautis sis-
temis morfonologiuri aspeqtebis skrupulozur kvlevas. iva-
raudeboda sxva tomebic, magram, samwuxarod, batonma maqsimem
veRar SeZlo dasaxuli miznebis ganxorcieleba _ sruliad mo-
ulodnelad naadrevad wavida Cvengan.
metad rTuli cxovreba ganvlo profesorma maqsime qal-
danma, romelic zemo svaneTis ulamazes sofelSi _ TavrarSi
daibada 1913 wels. svaneTSi maSin ki ara, dResac ki sakmaod
mZime pirobebia ganaTlebis misaRebad, amitomac mas ramdenime
skolaSi mouwia swavla svaneTisa Tu samegrelos sxvadasxva
sofelSi: WuberSi, jgalsa da jvarSi, xolo 1932 wels daamTav-
ra Tbilisis pedagogiuri saswavlebeli. amis Semdeg igi bakur-
cixis dawyebiTi skolis pedagogi gaxldaT ori wlis manZilze,
mere ki Tbilisis saxelmwifo universitetis filologiis fa-
kultetis warCinebuli studenti.
1939 wlidan mTeli oci wlis ganmavlobaSi batoni maq-
sime muSaobda zemo svaneTis sxvadasxva skolis maswavleblad,
bolos ki mestiis pedagogiuri saswavleblis direqtorad. rom
akademikosebi akaki SaniZe da varlam Tofuria ara, profesori
maqsime qaldani SeiZleboda arc ki gvyoloda, miuxedavad misi
gamorCeuli niWiereba-Sromismoyvareobisa. qudbediani ki mar-
Tlac yofila batoni maqsime! _ 1948 wlidan is swavlobda
saqarTvelos mecnierebaTa akademiis aspiranturaSi, romlis
8
damTavrebis Semdeg, 1954 wels, daicva sakandidato diserta-
cia svanuri enis metad specifikuri metyvelebis _ laxamulu-
ri kilokavis fonetikur TaviseburebaTa Sesaxeb. 1969 wlidan
maqsime qaldani filologiis mecnierebaTa doqtoria.
mTeli Tavisi sicocxlis manZilze batoni maqsime dRenia-
dag iRvwoda enaTmecnierebis institutSi, aq, am kedlebSi. pa-
ralelurad SeTavsebiT muSaobda Tbilisis saxelmwifo uni-
versitetis Zveli qarTuli enis kaTedraze da kiTxulobda
`svanuri enis struqturuli analizis~ saleqcio kursebs. swo-
red maSin akaki SaniZesTan da zurab WumburiZesTan erTad man
Seqmna `svanuri enis qrestomaTia~ (1978 w.). im droisaTvis
studentebs sxva aranairi saxelmZRvanelo ar hqondaT svanuris
Sesaswavlad. madloba RmerTs, mas Semdeg, miuxedavad araerTi
dabrkolebisa, ase Tu ise mainc win wavida qarTvelologiis
saqme da dReisaTvis svanuri enis ukve sami saxelmZRvanelo
gvaqvs (varlam Tofuriasi, aleqsandre onianisa da zurab Wum-
buriZisa), erTmaneTisagan sruliad gansxvavebuli rogorc me-
TodologiiT, ise Sinaarsobrivad Tu stiliT. imis mixedviT,
rogori done aqvT studentebsac da leqtorebsac, sxvadasxva
wigni airCeva xolme saxelmZRvanelod umaRles saswavleblebSi.
1957-1979 wlebSi ganaxlda akaki SaniZisa da varlam To-
furias mier adre daarsebuli seria `masalebi qarTvelur ena-
Ta SeswavlisaTvis~ _ gamoica balsqvemouri, lentexuri da
laSxuri teqstebi, romelTa umravlesobis adgilze Camwerica
da avtoric gaxldaT batoni maqsime varlam TofuriasTan, ali
daviTianTan da zurab WumburiZesTan erTad. samwuxarod, mere
isev Sewyda aRniSnuli seriis publikaciebi da mxolod ukanas-
knel xanebSi ris vai-vaglaxiTa da rusTavelis erovnuli sa-
mecniero fondis finansuri mxardaWeriT SevZeliT misi aRdge-
na Cveni `kodoruli qronikebiT~.
1973 wels profesorma maqsime qaldanma akaki SaniZesTan
erTad gamosca ali daviTianis `svanuri andazebi~, romelSic
fiqsirebuli iyo misi avtoris mSobliur sofelSi _ laxamu-
9
laSi gavrcelebuli metad Taviseburi metyvelebac da imav-
droulad zogadad svanuri enis sxva dialeqtebisaTvis damaxa-
siaTebeli fonologiur-gramatikuli movlenebi, rasac, Tavis-
Tavad cxadia, ganapirobebda sakvlevi Janri. amitomac es gamo-
cema iqca metad sayuradRebo dasayrdenad momaval mkvlevarTa
Teoriuli daskvnebisaTvis. ali daviTiani maSin axali garda-
cvlili iyo da, rogorc akaki SaniZe aRniSnavs wignis winasi-
tyvaobaSi, profesorma maqsime qaldanma didi xalisiT ido
Tavs sastambod momzadeba balsqvemouri dialeqtis laxamu-
lur kilokavze warmodgenili andazebisa, romlebic akvnidanve
esmoda ali daviTians.
yvelaze didi aRiareba maqsime qaldans moutana misma sa-
doqtoro disertaciam da varlam Tofurias meTodologiiT
Seqmnilma `svanurma leqsikonma~. dRes, rogorc ki am or wigns
axsenebs vinme CvenSi Tu sazRvargareT, mas maSinve Tvalwin
warmoudgeba enaTmecnierebis institutis qarTvelur enaTa
ganyofilebaSi, erT Zvelebur sawer magidasTan, uamrav da uax-
les sailustracio masalaSi Cafluli niWieri mkvlevari, ro-
melsac aravin aclida Tavis Tavze muSaobas. maSin svanuris
mcodneTa ricxviT arc ise galaRebulni viyaviT da vin aRar
modioda baton maqsimesTan aTasgvari SekiTxviT! miuxedavad
imisa, rom mas arasdros ecala sxva saqmeebisTvis, mainc arc
erTi SemTxveva ar maxsovs, rom stumari ukmayofilo gasuliyo
Cveni oTaxidan. Tavad baton maqsimes ki arasdros wamoscdenia
sayveduri sakonsultaciod mosulTa mimarT _ piriqiT, Zalia-
nac uxaroda, misi `akvnis eniT~ mecnierebis sxvadasxva dargis
warmomadgenlebi rom iyvnen dainteresebulni.
Um + laut germanuli sityvaa da qarTulad `gadabgerebas~
niSnavs, amitomac sruliadac araa gasakviri, rom rusi germa-
nistebi ufro xSirad xmaroben termins "перегласовка".
tradiciuli gagebiT, `umlauti aris xmovnis Secvla mo-
mdevno xmovnis gavleniT da am ukanasknelis artikulaciis mi-
marTulebiT~ (Стеблин-Каменский М. И., Умлаут в германских
10
языков, Сравнительная грамматика германских языков, II, Москва, 1962: 141). amis mixedviT, termini umlauti moicavs xmovanTa
yvela im cvlilebas, romelmac regresuli asimilaciis safuZ-
velze SeiZleba iCinos Tavi; maSasadame, am procesSi mxolod
xmovanTa palatalizacia ki ar ivaraudeba (a + i > ð, o + i >
ñ, u + i > ò), aramed palataluri xmovnebis gafarToeba da
labializaciac, rasac e/i fonemebisgan momdevno a, o, u xmova-
ni da … sonanti iwvevdnen. amrigad, germanikul enebSi, gansa-
kuTrebiT inglisursa da skandinaviurSi, saidanac momdinare-
obs termini `umlauti~, arsebobs wina, anu palataluri um-
lauti, erTi mxriv, da ukana, anu velaruli (labialuri)
umlauti, meore mxriv.
miuxedavad imisa, rom svanuri enis kvlevis dawyeba akade-
mikos niko maris saxelTanaa dakavSirebuli, umlautis Sesaxeb
mas mxolod calkeuli gamonaTqvamebi aqvs. es movlena rogorc
morfonologiuri procesi, sagangebod Seiswavla akaki SaniZem,
romlis fundamenturi gamokvleva daibeWda ivane javaxiSvilisa-
dmi miZRvnil krebulSi `arili~ 1925 wels da romliTac dai-
wyo sruliad axali etapi svanuri enis mecnieruli Seswavlis
saqmeSi. gasaocaria, magram faqtia, rom klasikuri umlautis
mqone germanuli enis klasikurma mcodnem mxolod palatalur
umlautze imsjela, velaruli ki arc maSin da arc Semdeg, vid-
re maqsime qaldani ar daicavda sadoqtoro disertacias, sva-
nurSi SeniSnuli ar yofila, Tumca e > ð > a xmovanTmonac-
vleobas, rogorc ablauts, sxvadasxva dros ganixilavdnen:
varlam Tofuria, sergi JRenti, TinaTin SaraZeniZe, karl
horst Smidti da sxvebi.
maqsime qaldanma didZali, sruliad axali sailustracio
masala warmoadgina erTgvari sistemis saxiT rogorc mSobli-
uri cocxali metyvelebidan, ise qarTul enaze Sesrulebuli
svanuri istoriuli Zeglebidan da ukana mimarTulebis umlau-
tis kvali ipova rogorc saxelebSi, ise zmnebsa Tu formauc-
vlel sityvebSi. misma amgvarma midgomam saTave daudo araerT
axal etimologiur Ziebas, agreTve, Zvel etimologiaTa gada-
11
sinjvis mcdelobas velaruli umlautis, rogorc fonologiu-
ri procesis, TvalTaxedvidan amosvliT.
iSviaTad maxsovs sadoqtoro disertaciis dacvis msgavsi
warmatebuli procesi _ yvela mokamaTem, oficialurma Tu
araoficialurma, ZiriTadad gaiziara svanuri velaruli umla-
utis arsis disertantiseuli axsna, Tumca 14 wlis Semdeg,
1983 wels, `iberiul-kavkasiuri enaTmecnierebis weliwdeulis~
X nomerSi gamoqveynebul statiaSi "Некоторые основные вопросы
склонения сванского языка" profesori TinaTin SaraZeniZe ar
iziarebs maqsime qaldanis mier *beCa, *geCa savaraudo forme-
bidan momdinare laSxuri beC (`qva~) da geC (`dana~) leqsema-
Tagan svanuri enis sxva dialeqtebSi warmodgenili masalis
(bðC, gðC) axsnis SesaZleblobas velaruli umlautis gziT
imaze dayrdnobiT, rom uSgulSi Cawerili simReris teqstSi
gvxvdeba gðCars (`danebs~); mravlobiT ricxvSi daculi Zirise-
uli ð xmovnis meoreulobaze mxolod erTaderTi magaliTiT
ver vimsjelebT da, miT umetes, verc analogiur SemTxvevebze
gavavrcelebTo. rac Seexeba uSguluri kilokavisTvis Zalze
xSirad damaxasiaTebel e > ð process, is ar gamogvadgeba sva-
nuri velaruli umlautis Ziebis dros, radganac jerjerobiT
aRniSnuli procesis ganxorcielebis pirobebi dadgenili ar
aris _ yovel SemTxvevaSi is mainc cxadia, rom e > ðØsTvis
sruliadac ar aris aucilebeli velaruli garemocvao (kei-
sar-i > kŠsðr > uSg. k’sðr) _ gv. 86.
vfiqrobT, SeniSvnebi sakmaod seriozulia da amitom sa-
kiTxs damatebiTi kvleva-Zieba sWirdeba Tanamedrove qarTvelo-
logTa mier.
baton maqsimes termini `velaruli~ svanuri palataluri
xmovnebis gafarToebisTvis (momdevno poziciaSi myofi a, o, u
da … fonemaTa gavleniT) maincadamainc moxerxebulad ar miaC-
nda da upiratesobas aniWebda `ukana mimarTulebis umlauts~,
romelsac ukanasknel xanebSi merab Cuxuam ratomRac `ukuum-
lauti~ uwoda (2000-2003: 180) da romelic, Tavisi lakoniu-
12
robis gamo, terminad egebis ufro mosaxerxebelic ki iyos,
Tumca ramdenadme bundovani Cans _ masSi vinmem SesaZloa um-
lautis Sebrunebuli an sawinaaRmdego procesi dainaxos. dabolos, `svanuri leqsikoni~, romlis Seqmnaze muSaobi-
sas ukve augo profesorma maqsime qaldanma marTlac xelTuq-mneli Zegli ara mxolod Tavis xalxsa Tu mSobliur metyve-lebas, aramed yvela qarTvelologs, da dausaxa didebuli gze-bi samomavlo saqmianobisTvis, Tumca Tavad veRar moeswro TiTqmis naxevarsaukunovani muxlCauxreli Sromis Sedegis pub-likacias, rac, raRa Tqma unda, Zalze dasanania. marTalia, arc enaTmecnierebis institutis direqcias da arc qarTvelur ena-Ta ganyofilebis svanuri enis Semswavlel jgufs aranairi Za-la, energia, codna, niWi Tu Sromismoyvareoba ar dauklia mi-si gamosacemad momzadebisTvis, magram batoni maqsime rom co-cxali yofiliyo, `svanuri leqsikoni~ ufro adrec gamovido-da da gacilebiT ukeTesic iqneboda _ Cven meti ver SevZeliT. enaTmecnierebis institutis arqivSi arsebobs: sebi guledanis, arsen onianis, ali daviTianis, meri gujejianis, spiridon tvil-dianis, maqsime qaldanisa da sxvaTa mier svanuri enis yvela dialeqtsa Tu umetes kilokavebze fiqsirebuli uaRresad sa-ndo, pirvelwyaros tolfasi masalebi, romelTac axlavT var-lam Tofurias meTodologiiTa da xelmZRvanelobiT damuSave-buli fonologiur-gramatikuli kvalifikaciebi, samtomeul `svanur leqsikons~ rom daamSvenebda. Zalze saSuria maTi sa-mzeoze gamotana da qarTvelologiiT dainteresebul mki-TxvelTaTvis miwodeba CvenSi Tu sazRvargareT.
garda amisa, aucilebelia profesor maqsime qaldanis xelnaweri Sromebis saswrafod moZieba da drouli gamocema samecniero krebulisa, romlis momavali avtori, rogorc ze-moT aRvniSneT, monografiaTa publikaciebiT maincadamainc ga-laRebuli ar yofila Tavis sicocxleSi. misma mowafeebma iq-neb rogorme gamovasworoT es danaklisi!..
svanebi, Cveulebriv, ficxebi arian xolme, magram es Tvi-seba mas arasdros gamoumJRavnebia. 20 wlis ganmavlobaSi erT
13
oTaxSi visxediT da arc erTi SemTxveva ar maxsovs, is wonas-worobidan gamosuliyo, miuxedavad imisa, rom araerTxel at-kines guli! misTvis mTavari mSobliuri kuTxe da am kuTxis eTnolingvisturi Seswavla iyo.
mecnierebs, rogorc wesi, uWirT xolme adrindel mosaz-
rebaTa Secvla an sulac uaryofa. baton maqsimes arc aseTi
SemTxvevebisgan dauxevia ukan Tavisi SemoqmedebiTi moRvaweobis
manZilze. amis sailustraciod moviyvanT mxolod or magaliTs:
1. varlam Tofurias naadrevi gardacvalebis Semdeg qar-
Tvelur enaTa ganyofilebaSi darCa samtomeuli `svanur-qar-
Tuli leqsikonis~ (maSin ase erqva!) masala, romelic masdari-
seuli formebis mixedviT iyo gawyobili anbanTrigze. rasak-
virvelia, am uzarmazar leqsikonSi araerTi zmnis piriani mo-
nacemic gvxvdeboda, magram saklasifikacio principad mainc
masdaruli sistemidan amosvla iTvleboda. enaTmecnierebis in-
stitutis samecniero sabWos sxdomam specialurad ganixila
svanur leqsikonze muSaobis sakiTxi da, miuxedavad imisa, rom
samuSaos naxevarze meti ukve dasrulebuli iyo, sasurvelad
iqna miCneuli misi xelaxla gadawyoba sauRlebel zmnaTa Ziri-
Tadi paradigmatuli erTeulebis CvenebiT, anu qarTuli enis
ganmartebiTi leqsikonis Sedgenis principebidan amosvliT. bu-
nebrivia, yovelive amis gamo, aucilebeli gaxda axali saleqsi-
kono prospeqtebis Seqmna, rac daevalaT profesorebs TinaTin
SaraZeniZes (saxelebisa da formaucvleli sityvebisa) da maqsi-
me qaldans (zmnisa). TavisTavad cxadia, amas Zalian didi dro
(wlebi) da energia dasWirda, magram baton maqsimes erTxelac
ki ar wamoscdenia aranairi sayveduri vinmes mimarT, oRond ki
saqme gakeTebuliyo. samwuxarod, svanuri enis Semswavleli
jgufis garda, am SesaniSnavi prospeqtebis Sesaxeb aravin ara-
feri icis, miuxedavad imisa, rom jer kidev 2000 wels viTxov-
diT maT gamoqveynebas.
2. dRes rom svanuri enis dialeqtTagan yvelaze ukeT
balsqvemouria Seswavlili, es, upirveles yovlisa, varlam To-
14
furias da maqsime qaldanis damsaxurebaa. Tavisi saTayvanebeli
maswavleblis davalebiT batonma maqsimem gamowvlilviT Seis-
wavla beCouri, eceruli, faruli, Cubexeuri da laxamuluri
kilokavebis fonetikur-gramatikuli aspeqtebi da warmoadgina
calke statiebis saxiT enaTmecnierebis institutis ZiriTadi
sagamomcemlo organoebis `iberiul-kavkasiuri enaTmecnierebi-
sa~ Tu `qarTvelur enaTa struqturis sakiTxebis~ sxvadasxva
tomSi. ikeØs XI tomSi (gv. 213-234), romelic 1959 wels dais-
tamba, batonma maqsimem cxumaruli metyveleba eceruli ki-
lokavis erT-erT Tqmad miiCnia, Tumca ori wliT adre, roca
gamoica svanuri prozauli teqstebis meore tomi, maqsime qal-
dani aRniSnavda: `balsqvemouri dialeqti moicavs bals qvemoT
odiTve arsebuli yvela sazogadoebis metyvelebas: beCours,
cxumaruls, eceruls, faruls, Cubexeursa da laxamulurs.
maT Soris kilokauri sxvaoba imdenad didia, rom TviT adgi-
lobrivebi Seucdomlad arCeven beCours ecerulisgan da ece-
ruls laxamulurisgan... cxumaruli calke kilokauri erTe-
ulia (Tbilisi, 1957: XII). maSasadame, mas Semdeg, rac balsqve-
mouri dialeqtis yvela soflis metyvelebis amsaxveli yvela
teqsti ukve xelT hqonda profesor maqsime qaldans, mas meti
SesaZlebloba mieca maTi Sedarebisa, ramac misca saSualeba
adrindeli Sexedulebis gadasinjvisa ise, rom sulac ar uTaki-
lia amis gamo, radganac mecnierebaSi mTavaria obieqturi, rea-
luri Tvalsazrisi.
swored amitom dRes, misi dabadebis saukunovan iubile-
ze, didi siamayiT (Tumca sinanuliTac) vigonebT Cvens SesaniS-
nav maswavlebels, Tavdajerebul mkvlevars, gonierebiT gamo-
rCeul pirovnebas, vinc saocrad gviyvarda da yovelTvis yve-
laferSi vendobodiT.
15
T e a b ur Wul a Z e anton kiziria − 100
2014 weli profesor anton kizirias saiubileo Tari-
Ria, mas dabadebidan 100 weli Seusrulda. misi, rogorc me-
cnierisa da sazogado moRvawis, samuSao profili farTo da
mravalmxrivi gaxldaT. igi wlebis ganmavlobaSi ikvlevda qar-
Tveluri enebis struqturisa da istoriis sakiTxebs, ZiriTa-
dad _ qarTveluri enebis sintaqsis problemebs. mkvlevari
70-ze meti samecniero naSromisa da 6 monografiis avtoria.
a. kizirias, rogorc Zveli da Tanamedrove qarTuli enis
sintaqsis Cinebul mkvlevars, sayovelTao aRiareba moutana
vrcelma monografiam `martivi winadadebis Sedgeniloba Zvel
qarTulSi~ (1963 w.). amas Semdgom mohyva aseve uaRresad mniS-
vnelovani naSromi `rTuli winadadebis Sedgeniloba Zvel qar-
TulSi~ (1969 w.). maTSi safuZvlianad damuSavda Zveli qarTu-
li enis sintaqsis sakiTxebi, ramac, cxadia, didad Seuwyo xe-
li Zveli qarTuli enis kvlevis saqmes. metad faseulia avto-
ris Tvalsazrisebi rTuli qvewyobili winadadebis struqtu-
risa da genezisis Sesaxeb.
mniSvnelovania anton kizirias gamokvleva martivi wina-
dadebis Sedgenilobis Sesaxeb qarTvelur enebSi (`martivi wi-
nadadebis Sedgeniloba qarTvelur enebSi~, 1982 w.), sadac de-
taluradaa naCvenebi sxvaoba da msgavseba qarTvelur enebs So-
ris Sesityvebis doneze Tu martivi winadadebis Sedgenilobis
TvalsazrisiT. avtori sakiTxebs aanalizebs qarTuli enis dia-
leqtebSi Semonaxuli arqauli formebis gaTvaliswinebiTac.
uaRresad faseulia mecnieris gamokvleva `martivi wina-
dadebis tipebis Sesaxeb wevrTa Semadgenlobis mixedviT da
komunikativebi~ (1987 w.). mniSvnelovania sruli da usruli
winadadebis miseuli analizi. swored anton kiziriam pirvelma
SemoiRo cneba komunikativi _ daunawevrebeli erTeuli da
16
daamkvidra qarTul saenaTmecniero literaturaSi es metad
marjve termini. siRrmiseulia avtoriseuli analizi komunika-
tivebis Sesaxeb da misi usruli winanadebisagan gamijvnis argu-
mentebi.
anton kizirias gardacvalebis Semdeg, 1997 wels saqar-
Tvelos mecnierebaTa akademiisa da arn. Ciqobavas saxelobis
enaTmecnierebis institutis ZalisxmeviT daibeWda mkvlevris
naSromTa krebuli `narkvevebi qarTuli enis Seswavlis isto-
riidan~. masSi Tavmoyrilia avtoris mier sxvadasxva dros Se-
srulebuli naSromebi.
Tavisi didi maswavleblis mimarT madlierebis gamoxa-
tulebaa monografia `varlam Tofuria~ (cxovreba da samecnie-
ro-pedagogiuri moRvaweoba), romelic anton kiziriam profe-
sor maqsime qaldanTan TanaavtorobiT gamosca 1968 wels.
calkea aRsaniSnavi anton kizirias praqtikumi qarTul
enaSi, romelic did daxmarebas uwevs studentebs qarTuli
enis praqtikulad SeswavlaSi. faseulia mkvlevris naSromebi
rogorc morfologiis, ise metyvelebis kulturis sakiTxebis
Sesaxebac.
drom kidev erTxel gvaCvena, Tu raoden gamorCeuli ga-
xldaT Tavisi samecniero moRvaweobiT profesori anton kizi-
ria. qarTuli enis sintaqsis kvleva dRes warmoudgenelia misi
naSromebis gaTvaliswinebis gareSe da am kuTxiT is udavod
TvalsaCino mecnieria.
17
a v T a n d il ar a b ul i
namimReobari zmnisarTebis erTi tipis gaazrebisaTvis semantikuri da sintagmaturi TvalsazrisiT
qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis sistemuri prin-
cipebis mixedviT, myofadisa da uaryofiTi mimReobebis viTare-
biTi brunvis forma _ arsebiTad ugamonaklisod _ iZleva me-
oreul (warmoqmnil) zmnisarTebs, romelTagan pirveli gamoxa-
tavs moqmedebis mizans (dasaxsnelad = `risTvis~), xolo meo-
re _ viTarebas (dauxsnelad = `rogor~ _ gamoricxvis Sina-
arsiT). es zmnisarTebi, Cveulebisamebr, Sesabamisi mimReobis
budeSi aris gamoyofili da mxolod iSviaT SemTxvevaSi gvev-
lineba damoukidebel leqsikur erTeulebad. amitomac xSirad
ibadeba kiTxva: ramdenad aris amgvari warmonaqmni damoukidebe-
li zmnisarTi?
sazogadod, cnobilia viTarebiTi brunvis mazmnisarTebe-
li Zala; amgvarad warmoiqmneba zmnisarTebi zedsarTavi saxele-
bisagan: swrafad, cxadad, aSkarad, axla, nela, Cqara da sxv.
qeglSi `budobrivi~ zmnisarTebis gamoyofis ramdenime
saxis magaliTi arsebobs:
1. sufiqsuri mimarTebiTi zedsarTavi saxelebisagan:
gonivrul-i → gonivrulad
saxovan-i → saxovnad
2. `daniSnulebis~ TavsarT-bolosarTiani zedsarTavebisa-
gan:
saamiso → saamisod
saxeldaxelo → saxeldaxelod
sasikeTo → sasikeTod
saTofe → saTofed
3. zmnuri fuZisagan momdinare amave struqturis warmo-
naqmnebi, romlebic zogjer mimReobadac aris kvalificirebuli:
18
sabralo → sabralod
sasrialo → sasrialod
satrabaxo → satrabaxod
4. zemoaRniSnuli namimReobari zmnisarTebi, romelTa
struqturuli erToba aSkaraa, magram semantika _ sakmaod gan-
sxvavebuli: Seubralebeli _ Seubraleblad.
rac mTavaria, e. w. namimReobari zmnisarTebi TavianTi
sistemuri avtonomiurobiT mniSvnelovnad gansxvavdeba zemomi-
TiTebuli danarCeni zmnisarTuli warmonaqmnebisagan.
jer erTi, pirveli ori jgufis zmnisarTebi (mesame jgufs
`Sualeduri~ pozicia uWiravs) _ viTarebiTi brunvis forme-
bi _ arsebiTad imave paradigmis wevrebi arian, romelsac amo-
savali zedsarTavi iZleva, aq zmnisarTis paradigmatuli gamo-
mijvna ar momxdara arc semantikurad da arc sistemurad. xo-
lo namimReobari zmnisarTebi aSkarad ganze dganan Sesabamisi
mimReobebis paradigmisagan. kerZod: sanaxavad ar aris sanaxav-i
mimReobis paradigmis formaluri wevri, radgan is gamoxatavs
ara sanaxav- obieqtis gardaqceviTobas, aramed samoqmedo mi-
zans _ `naxvisaTvis~. sxvagvarad, ori sxvadasxva sintagmaa:
a) sanaxavad mivdivarT;
b) unaxavi sanaxav-ad gadaiqca.
meorec: sintagmaturi gansxvaveba sxva mxrivac iCens Tavs;
kerZod, mimReobis viTarebiTi brunvis forma, Cveulebisamebr,
iTavsebs msazRvrels (Coxa saukeTeso Sesamosad miaCndaT), xo-
lo namimReobari zmnisarTi _ ara (Sesamosad gavemzadeT).
mesamec: aRniSnuli, rogorc Cans, ganapirobebs paradigma-
tuli (struqturuli) gamijvnis tendencias, kerZod: aSkaraa
dapirispireba fuZis kumSvis TvalsazrisiT; magaliTad:
sasmel-i _ sasml-ad, magram
sasmelad zmns. [iremi] jog-jogad dadioda mlaSeze
salokad da wylis sasmelad (a. yazb.).
19
meore mxriv: saomar-i _ saomar-ad, magram
saomrad zmns. mec mgzavni saomrada, dediserTasa?!
(ilia).
s of i ko b erul a v a, m a r i n a j R ar k a v a
interferenciis sakiTxisaTvis lazuri dargobrivi leqsikis mixedviT (miminoTi nadiroba)
bilingvizmis gardauvali Sedegia interferencia _ erTi
enis zegavleniT meore enaSi sxvadasxva tipis cvlilebebis
droebiT gaCena an mudmivad damkvidreba. es movlena gansakuT-
rebiT bolo dros mkvlevarTa did interess iwvevs, radgan
globalizaciis Sedegad enobrivi kontaqtebis xelSemwyobi pi-
robebi gaizarda rogorc raodenobrivad, aseve Tvisobrivad.
lingvistebis mier ganixileba interferencia mTargmnel-
Ta enaSic, radgan ara marto zepiri metyveleba ganicdis meo-
re enis gavlenas, aramed mwignobruli enac.
dasturdeba, rom profesiulad orientirebul kultu-
raTaSoris komunikaciaSi Cndeba: 1. bgeriTi (fonetikuri,
fonologiuri da bgeriT-reproduqciuli), 2. orTografiuli,
3. gramatikuli (morfologiuri, sintaqsuri da punqtuaciu-
ri), 4. leqsikuri, 5. semantikuri, 6. stilistikuri da 7. Si-
daenobrivi interferencia.
lazur masalaSi, gansakuTrebiT dargobrivi Sinaarsis
teqstebSi, interferenciis yvela es tipi dasturdeba. Tu ze-
pir metyvelebaSi SesamCnevia mxolod bgeriTi, gramatikuli
(morfologiur-sintaqsuri), leqsikur-semantikuri, Sidaenob-
rivi gavlena, saqarTvelosa da TurqeTSi gamocemul teqsteb-
Si asaxulia zemoT CamoTvlil tipebTan erTad orTografiu-
li, punqtuaciuri, stilistikuri interferencia.
20
interferencias win uswrebs kodebis cvla, rac Semdgom-
Si iwvevs ama Tu im leqsemis an gramatikuli formis damkvid-
rebas original enaSi.
moxsenebaSi ganvixilavT interferenciis tipebs lazuri
dargobrivi leqsikis magaliTze, kerZod, miminoTi nadirobis
amsaxveli masalis mixedviT. nadirobis es saxeoba uxsovari
droidan iyo gavrcelebuli saqarTveloSi. gavixsenoT Tundac
`legenda Tbilisis daarsebis Sesaxeb~. miminoTi nadiroba dRe-
sac sakmaod popularulia lazeTSi, mimino lazeTis simboloa.
mravalsaukunovanma kulturaTaSorisma kontaqtebma lazTa me-
tyvelebaSi SesamCnevi cvlilebebi gamoiwvia. mag., mimino qar-
Tulsa da megrulSi saerTo leqsemaa, lazurSi ki is Canac-
vlebulia Turqulidan Semosuli erTeulebiT: aTmaja [Turq.]
da siჶTeri [berZn.] miminos saxeobebad iTvleba: mWiTa `wiTe-
li~, uCa `Savi~, uCa-kara `Zalian Savi~, aCiq-kizili `Ria Sin-
disferi~, ispiri (/qCe `TeTri~), sari `yviTeli~... qarTvelu-
ria: mWiTa, uCa, qCe; Turqulidan Semosulia: kara, aCiq-kizi-
li, ispiri, sari. uCa `Savi~ da uCa-kara `Zalian Savi~ sxvadas-
xva saxeobebad saxeldeba, amitom meoris terminad lazur-
Turquli kompoziti Camoyalibebula. TeTri, gasakuTrebuli
da iSviaTi saxeobis aRmniSvnelad gamoiyeneba, ufro Turquli
ispiri (ispiri _ toponimia TurqeTSi), Tumca paralelurad
gvxvdeba lazuri qCe. am mcire masalidanac Cans Turqul-la-
zuri da, ufro adrindeli, berZnul-lazuri enobrivi kon-
taqtebis kvali _ fonetikuri, leqsikuri da semantikuri in-
terferencia.
21
m a n a n a b u k i a
Turquli elementebi lazurSi (orenovani kompozitebi)
Turquli enis gavlena lazurSi yvela doneze daCndeba.
bolo dros Cawerili lazuri masala gviCvenebs, rom es gavle-
na ufro intensiuria. saukunis (an Tundac 50 wlis) winande-
li aqtiuri formebis nawili dRes lazebisTvis gaugebaria.
sxva elementebTan erTad lazurSi didi raodenobiT
aris warmodgenili Sereuli, orenovani kompozitebi:
arsebiTi + arsebiTi:
baRupiji `baRis napiri~ < baRi (Turq. bağ) `baRi~ , piji
(laz.) `piri~;
baSkiTi `ceraTiTi~ < baSi (Turq. başi) `Tavi~, kiTi
(laz.) `TiTi~;
kudelCatali `mercxali~ < kudeli (laz.) `kudi~, Ca-
tali (Turq. çatal) `Cangali, orTiTa~;
mcxulbaTmani `msxlis jiSi~ < mcxuli (laz.) `msxali~,
baTmani (Turq. batman) `wonis erTeuli, baTmani~;
mcxulÁaRi `msxlis jiSi~ < mcxuli (laz.) `msxali~, ÁaRi
(Turq. yağ) `erbo, cximi~;
mcxulSeqeri `msxlis jiSi~ < mcxuli (laz.) `msxali~,
Seqeri (Turq. şeker) `Saqari~;
dudi aSiWi `mTavari mzareuli~ < dudi (laz.) `Tavi~
aSiWi (Turq. aşçi) `mzareuli~;
arsebiTi + zedsarTavi
ToliqÁori `brma~ < Toli (laz.) `Tvali~, qÁori
(Turq. kör) `brma~;
orTankiTi `SuaTiTi~ < orTani (Turq. orta) `Sua~, kiTi
(laz.) `TiTi~;
22
arsebiTi + ricxviTi
ardamla `cerodena, patara~ < ar (laz.) `erTi~, dama <
damla (Turq. damla) `wveTi~;
arTane `erTxel, erTjer~ < ar (laz.) `erTi~, Tane
(Turq. tane) `cali~;
arTeRi `erTi~ < ar (laz.) `erTi~, TeRi (Turq. tek) `cali~;
arsebiTi + nacvalsaxeli
belaCqimi `Cemi gasaWiri, Cemi ubedureba~ < bela (Turq.
bela) `ubedureba~ Cqimi
(laz.) `Cemi~;
emijamuSi `biZamisi~ < emija (Turq. amca) `biZa mamis xa-
ziT~, muSi (laz.) `misi~;
arsebiTi + mimReoba
borjigedvalei / bojigedvalei `valdebuli~ < borji
(Turq. borç) `vali~, gedvalei (laz.) `dadebuli~;
qÁoqimowkimei `dawyevlili~ < qÁoqi (Turq. kök) `Ziri,
fesvi~, mowkimei (laz.) `amoRebuli, amogdebuli~;
igbalgoWvei `ubeduri~ < igbali (Turq. ikbal) `bedi~,
goWvei (laz.) `damwvari~;
kazefemoTჶaleri `Tavdaxuruli~ < kazi (Turq. gaz)
`Tavsafari~, moTჶaleri (laz.) `daxuruli~;
Áarakowkimei `daWrili~ < Áara (Turq. yara) `Wriloba~,
kowkimei < gowkimei `gaxsnili~;
morderi telebi `studenti~ < morderi (laz.) `mo-
zrdili~, telebi (Turq. talebe) `moswavle~.
23
T e a b ur Wul a Z e
enis oficialur-saqmiani stili(sakiTxis istoriisaTvis)1
stili _ rogorc termini _ erT-erT yvelaze ufro
farTod gamoyenebul cnebaTa rigs ganekuTvneba Tanamedrove
saliteraturo enaSi. is aqtiuri msjelobis sagania qarTvel
da ucxoel avtorTa naSromebSi.
sainteresoa, ra konkretul sakiTxebs aanalizeben mecnie-
rebi funqciuri stilistikis (enis oficialur-saqmiani sti-
li) am mniSvnelovani ubnis Seswavlisas; ra tipis saqmis qa-
Raldebia maTi kvlevis obieqti da ra mimarTebaa oficialur-
saqmian stilsa da enis funqcionirebis sxva stilebs Soris.
funqciuri stilistika diferencirebulad warmogvid-
gens saliteraturo enis funqcionirebis calkeul sferoebs,
am sferoTa stilur Taviseburebebs. ufro zogadad ki fun-
qciuri stilistika Seiswavlis im nairgvar enobriv saSuale-
bebs, romlebic saliteraturo enis specialur (funqciur)
diferenciacias emsaxureba da gamoxatavs.
funqciuri stilis erT-erTi saxea oficialur-saqmiani
sfero, romelSic Semodis saxelmwifo, samoqalaqo da samsaxu-
rebrivi urTierTobani. aq igulisxmeba rogorc moqalaqeTa da
saxelmwifoebriv dawesebulebaTa werilobiTi saqmiani mimowe-
ra (mag., moxseneba, angariSi, informacia, pataki, brZanebuleba,
dadgenileba, wesdeba, programa, ganmarteba, recenzia, daxasia-
Teba, nota da a. S.), ise is mravalgvari saqmis qaRaldi, ro-
melTa gareSe (rogoric aris: gancxadeba, cnoba, axsna-ganmar-
teba, moxsenebiTi baraTi, xelSekruleba, oqmi da sxv.) warmo-
udgenelia Tanamedrove samoqalaqo subieqtis arseboba.
1 Sesrulebulia proeqtis `qarTuli saxelmwifo enis oficialur-
saqmiani sfero~ (FR /246/1-30/13) farglebSi.
24
calke ganixilaven sazogadoebrivi informaciis enobriv
stilsac (romelic, faqtobrivad, aseve oficialuri stiliT
gamoirCeva). Tanamedrove komunikaciis eleqtronulma saSuale-
bebma mniSvnelovnad gaifarTova informaciis asparezi inter-
netuli qselis saxiT. dRes sazogadoebrivi informaciis sti-
li emsaxureba ara mxolod tele- da radioJurnalistebs, ara-
med sajaro politikur moRvaweebsac sxvadasxva saxis socialu-
ri agitacia-propagandis gavrcelebasa Tu sajaro gamosvlebis
efeqturad momzadebaSi. amdenad, vfiqrobT, enis funqcionire-
bis am viwro sferos Seswavla-analizic gansakuTrebiT aqtua-
luria dRes.
stilsa da misi arsebobis aucileblobaze detalurad
msjelobs jer kidev anton kaTalikosi. aRniSnuli sakiTxis Se-
saxeb zogadi mosazrebebi ikveTeba wina saukuneebis avtorebTa-
nac (T. Jordania, a. nikolaiSvili...).
saqarTveloSi funqciuri stilistikis Seqmnas safuZveli
Cauyara g. kvaracxeliam. igi ikvlevs enis iseTi funqciuri qve-
sistemebis sferoebs, rogorebicaa samecniero, sagazeTo-publi-
cisturi, oficialur-saqmiani, mxatvruli.
stilis sakiTxebs ganixilaven sxva mkvlevrebic: s. keke-
lia, g. SalamberiZe, z. WumburiZe, r. gabeCava, b. jorbenaZe,
avT. arabuli, g. gogolaSvili, c. barbaqaZe da sxv. saintereso
Cans ucxoel avtorTa mosazrebanic.
moxsenebaSi vrclad warmovadgenT aqamde arsebul Tval-
sazrisebs enis oficialur-saqmiani stilis Sesaxeb.
25
el i s a b ed g a zd eli a n i viTarebiTi brunvisaTvis svanurSi
qarTveluri enebis brunvaTa rigSi, naTesaobiTi da micemi-
Ti brunvebis Semdeg viTarebiTi yvelaze Zvel brunvad iTvleba.
svanurSi viTarebiTi brunvis formantia -d. igi daer-
Tvis yovelgvar fuZes, rogorc TanxmovanfuZian (qor-d sa-
xlad {Îe}x…-d `colad~, ƒðn-d `xarad~...), ise xmovanfuZianebs
(m‰re-d `kacad~, d‹na-d `gogod~; muSgvri-d bz., lSx.,
muSkvðri-d lnt. `stumrad~, fau-d `joxad~...)
aqve unda aGiniSnos, rom svanurSi moTxrobiTi brunvis
erT-erTi formantic d'onia. mkvlevarTa erTi nawili moTxro-
biTisa da viTarebiTis -d'-s erTmaneTs ukavSirebs da maT erTi
odenobis mqoned miiCnevs (k. dondua), meore mxriv, arsebobs
azri, romlis Tanaxmadac moTxrobiTis da viTarebiTis -d sxva-
dasxva warmoSobis arian.
samecniero literaturaSi sakuTriv svanuris uZveles
brunvis niSnad miCneulia -n micemiT, naTesaobiT, da viTare-
biT brunvebSi. aGniSnaven, rom -n da -d's monacvleoba Cveu-
lebrivi movlenaa. mag.: maxa-n _ maxa-d `axlad~; isk…a-n _
isk…a-d `Senze (Senad)~.
-n formanti iSviaTad gvxvdeba ricxviTi saxelebis viTa-
rebiT brunvaSi, romelic meoreulad miaCnia g. klimovs. mag.:
mesema-n Cu iCoqð…i (lnt.) `mesamed daiCoqebs~. SeiZleba mese-
ma-n forma -d dakarguli varianti iyos da miGebuli meseman-
d formidan Sdr. lSx. mesm‰n-d `mesamed~.
svanuri viTarebiTis -d formanti zustad Seesatyviseba
qarTuli viTarebiTis -{a}d niSans.
1. svanurSi viTarebiTi brunva aGniSnavs viTarebas, sa-
gnis rogorobas. mag.: m‰re xol‰m-d ðri (bz. qr. 65) kaci cu-
dad aris~; wyˆlian-d lˆSyed li (bq.) `sufTad garecxilia~;
26
bofSar wyˆnar-d arix (lSx.) `bavSvebi wynarad arian~; ƒedenix
amJi lˆWanWa-d (lnt.) `modian ase gadabmulad~.
2. xSiria viTarebiTi brunvis gamoyeneba daniSnulebis
mniSvnelobiT da pasuxobs kiTxvaze imd `rad~, imΉq `ris-
Tvis~. mag.: xðlxi layvba-d... sanyvirs aSmax (bz. qr. 96) `xal-
xis mosagroveblad sayvirs ukravdnen~; lalfar-d xoSa megem
ðnTxe (bq.) `Sesafarad didi xe moZebna~; xðq… Úyintd Îex…-d
loq ðxeÚam (lnt.) `uTxra biÚma colad gamomyeviao~; C'ŒTŒgan-
da mojmag‹r-d (lSx. qr. 284) `daudga mojamagired~.
daniSnulebis funqciiT -d formanti xSirad daerTvis
-Îaq `Tvis~ Tandebuls, Tumca -d'oni aseT SemTxvevaSi zogjer
ikargeba: kabiÎaqd xaku (bq.) `kabad unda~;
WaSiÎaq-d m‰d xaya (lSx. qmr-ad ar varga~;
miCa gezals xðm loq axoƒida Îex…iaqd (lnt.) `mis Svils
Gori mouyvaniao colad~;
3. Zalian xSirad viTarebiT brunvas gardaqceviTis mniS-
vneloba aqvs. mag.: Sdug… meTeTx-d olsipeli (bq.) `Tagvi Ra-
murad qceula~; nic R…inel-d edsip‰n (lSx.) `wyali Gvinod
iqca~; befS irem-d ðlsipeli (dnt. 284, 35) `bavSvi iremad
gadaqceula~.
nanaTesaobiTari viTarebiTia dGevandel svanurSi `-Tvis~
Tandebulis mniSvnelobis -iS…d, -ÎS…d Tandebuli. mag.: so-
fel C'oTnaxa ols i…aladR-iSd (bz. qr. 7) `sofeli daumar-
xavs zvavs samudamod~; aSx…niS lunT-iS…d (lSx.) `inaxaven
zamTrisaTvis~; eCa-S…d asoJaxax le…an (lnt.) `imisTvis daur-
qmeviaT levani~.
rogorc cnobilia, nanaTesaobiTari viTarebiTi -iSd
(ÎS…d) paralels poulobs Zveli qarTulis -isad formasTan,
romelic xevsurul da fSaur dialeqtebSi dResac dastur-
deba: xevs. erT dRisad daamzadebs; meTormetisad Semoukravs
ƒmali. qarTuli isad'is Sesatyvisia svanurSi -iSd Tandebuli.
ladeR-iSd `dGemsad~, qalaq-iSd `qalaqisad~. nanaTesaobiTi-
27
viTarebiTis (destinativis miznobrivi funqciis gadmomcemi)
formebi bz., lSx. -iSd bq., qvs. -iS…d Cveulebriv martivi
-d'oniani viTarebiTis formiTac gvevlineba xolme (i. Cantla-
Ze). mag.: J'oxbidnax qor-d i mury…am-d (bz. qr. 67) `cecxli
waukidebiaT saxlisTvis (saxlisad) da koSkisTvis (koSkisad)~.
zogjer -Tvis -isad Tandebulebis badali -iS…d da
-iSd mxolod naTesaobiTi brunvis formiT gvxvdeba, -d'oni
auslautSi dakargulia. mag.: asobema i…an-iS (<i…an-iSvd) Tðku
(lnt. qr. 346) `miubia ivanisaTvis (ivanisad) Toki~. xoq…a mi-
Ca lax…bðÎS (← lax…baÎSvd) lnt. qrest. 346 `uTqvams Tavisi
ZmebisTvis~.
rus ud a n g er s a m i a
maerTxmovniani anu infiqsuri reduplikacia qarTvelur enebSi
`maerTebelxmovniani~ (|| `maerTxmovniani~ _ l. sanikiZe)
struqtura da, Sesabamisad, cnebac qarTulisaTvis calke ti-
pad gamoyo f. erTeliSvilma. fonematuri struqturiT gan-
sxvavebul oTx tipSi (bagabug-, CxaraCxur-, TxlaSaTxluS-, raw-karuwk-) `fuZeebi Zirebis gaorkecebis Sedegad aris miRebuli;
fuZis pirvel marcvalSi /a/ xmovani gvaqvs, bolo marcvalSi
/u/. martiv Zirebs erTmaneTTan akavSirebs maerTebeli xmovani /a/ da /i/, ufro xSirad /a/. dasturdeba maerTebeli xmovnis mi-
xedviT fuZeTa paraleluri variantebi~ (f. erTeliSvili). aR-
niSnuli Tvalsazrisi gaziarebulia Semdgomi periodis zog
naSromSi (ix. l. sanikiZe; i. qobalava).
sapirispiro TvalsazrisiT, `maerT-xmovniani kompozicia
qarTulSi saerTod ar arsebobs~ (q. daTukiSvili). am Tval-
sazrisiT saqme gvaqvs ara Ziris, aramed fuZis reduplikacias-
28
Tan. reduplicirebuli fuZis pirveli komponentis Semadgen-
lad iTvleba, erT SemTxvevaSi, /a/ (tkaca, baTqa-, raxa-), xolo
meore SemTxvevaSi _ /i/- xmovani (tkaci-, baTqi-, raxi-); isto-riulad `xmis gamomxatvel marcvlebs daerTo sityvamawarmoe-
beli sufiqsi -a da miviReT xmis aRmniSvneli saxelebi: law- >
*law-a, brax- > *brax-a, tkac- > *tkaca, romlebic Semdgom ga-
orkecda~... amave poziciaSi dadasturebuli /i/ xmovanic warmo-
qmnis elementad aris CaTvlili, warmoSobiT (_ saxelobiTi
brunvis niSanad (q. daTukiSvili).
qarTulSi f. erTeliSvilis mier gaanalizebuli yvela
tipis Ziris struqtura daiyvaneba martiv CVC struqturaze,
romelic SeiZleba garTuldes fonematurad: CnVCn. am struq-
turaTa dublirebiT anu konsonanturi mimdevrobis absolu-
turi ganmeorebiT, ZirebSi a/u xmovanTa alternaciiTa da in-
terpoziciurad /a/ da /i/ xmovanTa CarTviT SeiZleba miviRoT
CVC-V-CVC an CnVCn-V-CnVCn struqturis reduplicirebuli
fuZeebi:
C1V1C2-V-C1V2C2: a -[ a ]- u a - [i ]- u
tak-a-tuk- tak-i-tuk-
Wax-a-Wux- Wax-i-Wux-
statistikis mixedviT, amgvari gaorkecebis 120-mde fuZe
arsebobs qarTulSi, maTi absoluturi umravlesoba xmabaZvi-
Tia (f. erTeliSvili).
qarTulis monacemTa analizisas ikveTeba ramdenime sayu-
radRebo Tavisebureba:
1. interpoziciaSi a-xmovnian yvela fuZes paraleluri i-
xmovniani varianti ara aqvs, am ukanasknelTa raodenoba gaci-
lebiT naklebia.
2. am fuZeebs ara aqvT paraleluri variantebi struq-
turaSi identuri xmovnebiT: *raxarax-, *lawalaw-, *baTqa-baTq-..
29
3. aRniSnul fuZeebs saerTod ara aqvT paraleluri xmo-
vanmonacvle variantebi maerTi xmovnis gareSe: *bag-bug-, *tkac-tkuc-, *baTq-buTq-...
4. xolo umravlesobas ara aqvs paraleluri fuZeebi
identuri xmovnebiT maerTi xmovnis gareSe: dasaSvebia _ bay-bay-, rakrak-, rax-rax, Wax-Wax-, magram dauSvebelia _ *baTq-baTq-, *knat-knat, *law-law-...
5. fuZeTa umravlesobas aqvs paraleluri varianti `SiS-
veli~ anu gauforebeli fuZis saxiT: baTq-, law-, Cxak-, tkac-, bax-, rax-...
6. am tipis fuZeTa mxolod pirveli, a-xmovnian redup-
likati, dairTavs -un an -an sufiqss, roca u-xmovniani, rigiT meore, reduplikati arasodes irTavs maT.
7. CVC-V-CVC tipis fuZeebisagan zmnis piriani formebi
ar iwarmoeba, msgavsad sxva gaorkecebuli fuZeebisa (CVC-CVC)
(i. qobalava) (dauSvebelia: *raxaruxobs, *araxaruxebs); isini ar wamoadgenen pirvelad masdarebs.
8. samecniero literaturaSi ar aris axsnili, Tu ra se-
mantikuri sxvaobaa a- da i- infiqsian fuZeebs Soris,
m e g r ul s a da l a z u r S i reduplikaciis es tipi sa-
erTod ar dasturdeba (samecniero literaturaSi ganxiluli
magaliTebis erTeuli SemTxvevebi sxva paradigmis maCveneblad
migvaCnia).
s v a n u r S i maerTxmovniani reduplikacia sakmaod ga-
vrcelebulia. aq, qarTulisagan gansxvavebiT, warmodgenilia
erTaderTi modeli Ziris struqturaSi /i-a/ dapirispirebiT,
xolo maerTi xmovani warmodgenilia mxolod i-xmovniT: biTq-i-bðTq-a, biWkæ-i-bðWkæ-a, riy-i-rðy-a... amasTan, auslautSi SeiZle-
ba iyos ara mxolod /a/, aramed /u/ xmovanic: piw-i-puw-u, JirTx-i-JurTx-u, fiC-i-fuC-u, yirt-i-yurt-u... reduplicire-
bul fuZeebSi warmodgenili maerTi xmovani maerTebeli `da~
kavSiria da igi qarTulis /a/-s funqciur ekvivalentad miiCneva
(m. saRliani); auslautis /a/ xmovani ki /i/ xmovnis analogiiT
30
gaCenilad (sagulisxmoa, rom is mxolod poeziis enaSi Cndeba)
(m. saRliani). auslautis /u/ xmovnis funqcia ki saZiebelia.
moxsenebaSi Sejerebulia infiqsur /a/ da /i/ xmovnebze sa-
mecniero literaturaSi gamoTqmuli Tvalsazrisebi [qarT. /a/
_ saderivacio afiqsi (q. daTukiSvili); `da~ kavSiris naSTi (m. saRliani); qarT. /-i/ _ fleqsiuri afiqsi, saxelobiTis ni-
Sani (q. daTukiSvili); qarT. /a/ da /i/ _ maerTi xmovani (f. erTeliSvili, l. sanikiZe, i. qobalava)] da gamoTqmulia mosaz-
reba, rom saanalizo elementebi unda warmoadgendes infiq-sebs, romlebic yvela SemTxvevaSi aerTianebs daxuruli mar-
cvliT warmodgenili dublirebuli Ziris struqturebs; da-
skvna emyareba qarTvelur enebSi Ziris struqturebis redup-
likaciis wesebs, aseve qarTvelur enebSi `SiSveli~ anu gau-
formebeli, martivi da sufiqsiani fuZeebis paradigmatul ana-
lizs.
g v a n c a g v a n c el a Z e
koncepti ojaxi qarTulSi
lingvokulturologiur konceptTa Soris koncepts oja-
xi metad mniSvnelovani adgili uWiravs sxvadasxva xalxis enob-
riv sivrceSi. rogorc cnobilia, konceptebi `cxovrebiseuli
filosofiis cnebebia~, msoflmxedvelobriv terminTa yofiTi
analogebi~, romlebic ganmtkicebulia bunebrivi enis leqsika-
Si da romlebic uzrunvelyofen eTnosis sulieri kulturis
stabilurobasa da memkvirdeobiTobas (s. omiaZe).
qarTul lingvokulturologiur sivrceSi uamrav sxva
mniSvnelovan konceptTa Sorisaa swored koncepti ojaxi. es
arcaa gasakviri, vinaidan qarTvelTaTvis igi sakmaod datvir-
Tulia semantikurad.
31
qarTuli enis ganmartebiT leqsikonSi sityva ojaxi Se-
mdgenairadaa ganmartebuli: 1. erTad mcxovreb uaxloes naTe-
savTa jgufi (col-qmari, mSoblebi, Svilebi, SviliSvilebi...)
mravalricxovani ojaxi _ ojaxis burji _ ojaxis Semosavali _ xalxTa Zmuri ojaxi (figur.). 2. cxovelTa an frinvelTa jgu-
fi, romelic Sedgeba mamlis, dedlisa da naSierTagan.mglis ojaxi // erT skaSi moTavsebuli futkris gundi. 3. erTi da imave saxeobis zog cxovelTa da mcenareTa gancalkevebuli
jgufi. lomi da vefxvi katebis ojaxis cxovelebi arian. - var-disebrTa ojaxis mcenareebi: vaSli, bali da marwyvi... ojaxs
moekideba _ cols SeirTavs, ojaxs Seqmnis... (qegl). i. abulaZis `Zveli qarTuli enis leqsikonSi~ sityva
ojaxi saerTod ar aris, vinaidan masSi Setanilia masalebi um-
Tavresad V-XI saukuneebis Zeglebisa, xolo sityva ojaxi qar-
TulSi Turquli enidan mogvianebiT Semovida. mis sinonimebad
ki miCneulia: saxlisa kacni (ganmartebulia rogorc ojaxi),
saxleuli (ganmartebulia rogorc saxli, T‚sTagani, Zeni, oja-
xi, ojaxis wevrebi). amave leqsikonSi sityva saxli ganmartebu-
lia Semdgenairad: vani, taZari, savane, sasaxle, oTaxi, senaki.
Tanamedrove qarTulSi ojaxis sinonimebia: saxleuli, ja-
labi, jalaboba...
moxsenebaSi ganvixilavT am konceptis Semadgenel leqsikas.
g ior g i go gola S v il i SeniSvnebi zmnis Temisa da Temis niSnebis Sesaxeb
Temisa da Temis niSnis (terminisa da cnebis) damkvidreba
qarTul sagramatiko literaturaSi akaki SaniZis damsaxure-
baa.zogadi TvalsazrisiT Temasa da Temis niSanTan dakavSire-
32
buli sakiTxebi Zvelsa da axal qarTulSi erTgvarovania, Tum-
ca aris principuli xasiaTis gansxvavebac.
winamdebare moxsenebaSi ufro met SekiTxvas davsvamT,
vidre pasuxis gacemas SevecdebiT.
mTavari kiTxva: _ ra aris zogadi funqcia Temis niSnisa
da konkretuli Temis niSnebis ganawilebas ra safuZveli aqvs
Zvelsa da axal qarTulSi? is faqti, rom axal qarTulSi xde-
ba Temis niSanTa Senacvleba (rTul Temas martivi cvlis, mar-
tiv Temas _ rTuli; erT Temis niSans _ meore) mianiSnebs Tu
ara imaze, rom Seicvala Temisa da Temis niSanTa funqcia? Ta-
namedrove qarTuli enis dialeqtebSi TemasTan dakavSirebuli
rTuli procesebi aris Tu ara im tendenciis gagrZeleba, rac
moxda axal qarTulSi ZvelTan SedarebiT?
mesame seriaSi moxda principuli xasiaTis cvlileba:
Zvel qarTulSi moqmedebiTi gvaris orTemian zmnebSi I Turme-
obiTi emyareba rTul Temas, II TurmeobiTi da III kavSirebiTi
_ martiv Temas; axal qarTulSi viTareba aseTia: am tipis
zmnaTa samive mwkrivi efuZneba an martiv Temas, an rTul Te-
mas. ra SeiZleba iyos am cvlilebis mizezi? am faqts da Temas-
Tan dakavSirebul sxva cvlilebebs aqvT raime saerTo Tu sxva-
dasxva rigis faqtebia?
Cven mier dasmul zog kiTxvaze pasuxis gacema momavlis
saqmed gvesaxeba.
T a m a r v a S a k i Z e muxran maWavariani _ `mzes albaT CemTan mgzavroba unda~ (weliwadis droni)
mzes albaT CemTan mgzavroba undao, _ ambobs didi poe-
ti da mkiTxvelic Tan mihyavs am saocar mogzaurobaSi, raTa
33
uCvenos, Tu rogor `yayaCovdeba cis kide~, rogor aqrobs `ca-
Si mze pawia varskvlavebs~, rogor `kurdRlaobs dapurebuli
yana~, rogor TamaSobs `naWris sabanze norCi mTvare Wadraks~...
mkiTxvelic miabijebs muxran maWavarianis ukidegano poetur sa-
myaroSi da Tvalwin warmoudgeba `yayaCosaviT wiTeli mze~,
`sveli dila~, `TeTroni mTvare~, `Cumad gaparuli varskvlave-
bi~, qaris mier `qoCriT daTreuli naZvebi~ da `davarcxnili
yana~, `rto _ sakuTari nayofis wera~ da mravali sxva.
TiTqos ubadlo fermweris funjiT ixateba mkiTxvelis
Tvalwin muxraniseuli ganTiadi _ `dedamiwis mZafr wadilad~
qceuli, nacnobi mTvare _ `rZis didi wveTi, TeTri wertili~,
mzis xmauriani amosvliTa da mTvaris Cumi gamoCeniT gakvirve-
buli laSura (`...ukvirs laSuras: _ mze ra xmauriT amodis
xolme, mTvare amodis xolme ra Cumad~), mwyrebad qceuli wno-
ris foTlebi (`atyda xeTani qarTan Zgereba, wnorebs foTlebi
eqcnen mwyerebad~), `daulvaSebuli simindebi~, `buxris yeli-
dan~ amosuli `mtredisferi kvamli~ da wiwilebiviT dafantu-
li `Zewnis foTlebi~, mzisgan atacebuli cvari (`mzem _ ro-
gorc pawia lursmani magnitma, ise aRitaca miwidan cvari~)...
gasaocari feradovnebiTa da mxatvrul saxeTa nairgvari
xorcSesxmiT iZerweba poetis mier weliwadis droni (gazafxu-
li, zafxuli, Semodgoma, zamTari). gazafxuli (da _ gansakuT-
rebiT aprili) muxran maWavarianisaTvis gamorCeuli dResaswa-
ulia, `kvamliviT aRelvebuli~ atmis yvavilebia, `aqafebuli
tyemlebia~, `gaTavxedebuli Relea~, `nedli miwis surnelia~,
`kvirtidan TavdaZvrenili foTlebia~.
`qarTlo! _
gaxede qsans! _
mdinarem gaSala toti...
gza! _
gazafxuli modis!~
`Tvea mkaTani~, _ ambobs poeti da kalmis erTi mosmiT
acocxlebs Takara zafxulis Cveulebriv dRes:
34
`moSavo qvebSi mowanwkarebs Rele ankara,
(Tvea mkaTani,
dRea Takara)
qvas
xan erTs peplavs,
xan meores, _
boloqanqala.
ixvi
morevSi
warama
yvinTavs
sayvarlad~.
`foTlebTan qaris Rlabuci~, alvis xeebis `ukanaskneli
Sriali~, RrublebiT dafaruli `cis lurji kamara~, `Tavpiris-
mtvreviT~ Camocvenili kakali... Sesaferis ganwyobas uqmnis mki-
Txvels da qarTuli Semodgomis suraTic TvalnaTliv exateba:
`Rdini gaarTva wisqvils yvirilam.
xeze busaviT daskupda zvini.
sawnaxels sisxli waskda cxviridan.
WurSi orSimom Catuntra cxviri~.
Tumca Semodgomazec, roca `Tvalebi mxolod xis Con-
Cxebs xedavs~, poeti gazafxulis molodiniT cocxlobs:
`me sixarulma guli aminTo, _
Cemma ocnebam xeni Semosa, _
Semodgomaze vxedav amitom
me gazafxulis laRad Semosvlas~.
`kars momdgari zamTrisa~ da xeebis dialogSi gamokrTis
muxraniseuli poeturi ironia Tu iumori (zamTris erTi pa-
tara suraTis daxatvisas):
`kars momdgar zamTars
fexqveS
foTlebs
ugeben
35
xeni:
_ ra gagvaxare, _ rom icode!
mobrZandi! _
geliT!
_ gixariT, _ ara?! _
isemc mama vacxone Tqveni!
kars momdgar zamTars
fexqveS
foTlebs
ugeben
xeni~.
weliwadis droTa monacvleoba, gafrenili gazafxulebi,
dRe-Ramisa Tu dro-Jamis brunva asocirdeba `veeberTela ci-
cinaTelasTan~, romelic ganuwyvetliv `qreba da inTeba... qre-
ba da inTeba~... dro ki midis...
`dila gaTendeba, _ vin icis ramdeni!
dRe-Rame dedamiwas askdeba zvirTebad;
veeberTela cicinaTela
qreba da inTeba....
qreba da inTeba...~
moulodneli mxatvruli saRebavebiT gamowveuli efeqti
mkiTxvels yovelTvis xiblavs da aocebs, magram mTavari mainc
sxva aris _ axali poeturi samkauli ar unda iyos mkiTxveli-
saTvis ganyenebuli, miuwvdomeli, Znelad gasagebi, piriqiT,
mxatvruli saxeebi ise bunebrivad unda erwymodes enas, ar ga-
giWirdes misi aRqma da gaTaviseba. swored aseTia muxranis
poezia _ araordinaruli da amavdroulad _ saocrad buneb-
rivi, laRi, mzisdari.
muxran maWavarianis leqsis niSan-Tvisebebs Tavad Semoqme-
dis cnobierebaSi daunjebuli poeturi xedva ganapirobebs.
swored amitom ikveTeba yvela winadadebaSi enis SesaZleblo-
baTa axali impulsebi da absoluturad individualuri musi-
kalur-ferweruli stili.
36
Tu ar daxata poeziam virtuozulad, ver aRgafrTova-
nebs; Tu ar daukra sulSiCamwvdomad, ver agamRerebs; Tu ar
mognusxa saTqmelis arsiT, ver dagafiqrebs; Tu SeeSinda si-
marTlis Tqmisa, ver eTayvanebi; Tu siyalbe gaipara stri-
qonebSi, ver gaiTaviseb; Tu ar gagaTbo, ver Seiyvareb... muxra-
nis ubadlo leqsi yvela pirobasTan pirnaTelia, amitomac
`unda mzes~ masTan `mgzavroba~.
d i a n a k a k a S v il i sityvawarmoebis Sesaxeb wovaTuSur enaSi
wovaTuSuri enis derivaciul sistemaze araerTma mkvle-
varma SeaCera yuradReba, Tumca leqsikur masalaze dakvirvebi-
sas gamoikveTa ramdenime, vfiqrobT, mniSvnelovani sakiTxi Tu
detali, romelTa analizi garkveul wvlils Seitans sakiTxis
srulad warmodgena-gaazrebaSi.
wovaTuSur enas sityvawarmoebis mravalferovani da kar-
gad Camoyalibebuli sistema aqvs. mkvlevrebi gamoyofen Semdeg
Sinaarsobriv jgufebs: qonebisa, uqonlobisa, kninobiTi, warmo-
mavlobisa, msgavsebisa, daniSnulebisa, abstraqtuli, xarisxisa,
xmabaZviTi, CveulebiTi da lokatiuri saxelebi. maT gverdiT
calke dgas mcenareTa krebulis aRmniSvneli saxelebi, romel-
Tac qarTulSi -nar sufqisi awarmoebs. wovaTuSurSi mis Sesa-
tyvisad -(r)n‰, oriode SemTxvevaSi ki -lí warmogvidgeba: g–-
larn‰ê `aryiani, arynari~, bulTqarn‰ê `buCqnari~, bubkilŒí
`yvavilnari~, qumlilΒ `Joloiani sivrce~.
yvelaze didi produqtiulobiT -lin da -ren (> len) su-
fiqsebi gamoirCeva, romlebic qonebis saxelebs awarmoeben ar-
sebiTi saxelebisagan, Tumca amave kategoriis mawarmoeblad
37
sporadulad gvxvdeba -ven sufqsic: laÁzaTven `lazaTiani~,
aÁtven `iRbliani~, zadven `zadiani~.
miCneulia, rom wovaTuSur enaSi winaviTarebis saxelebis
mxolod aRweriTi warmoeba gvaqvs. `aRniSnuli Sinaarsis deri-
vaciuli formebi am enas saerTod ar gaaCnia~ _ aRniSnavs
m. miqelaZe Tavis naSromSi `wovaTuSuri enis saxelTa morfo-
logia~ da gamoyofs qarTulidan nasesxeb na-ar, na-al kon-
fiqss: na-mar-al `naqmrevi~, na-naJtr-al _ `cxvris nabinavari~,
na-cark-al `nakbilari~. leqsikuri masalis analizisas ki Se-
gvxvda ramdenime gansxvavebuli SemTxveva aRniSnuli Sinaarsob-
rivi jgufis warmoebisa: leTin� `nabrZoli, naCxubari~, law/-
d/ien� `natkeni~; labwin� `naTamaSevi~, lelin� `navali, nasia-
rulevi~, lawar/d/ein� `avadmyofobamoxdili, naavadari~ da sxv.
am SemTxvevaSi winaviTarebis saxelebis mawarmoeblad -n� su-fiqsi unda gamoiyos.
r ado sl a v k a n a r k o v s k i
qarTuli `-cx-~ Ziris agebulebisa da warmomavlobisaTvis
eWvmiutaneli Cans, rom sityvebi: qarT. `cecxli~, `cxe-
li~ da `sicxe~; megr. Cxe `cxeli~, Cx-an-a `mzis sinaTle-siT-
bo~ urTierTdakavSirebulia.
zemoT moyvanil saxelTa agebuleba amgvarad axsna
arn. Ciqobavam:
qarT. ce-cx-l-i, cx-el-i, si-cx-e; megr. Cx-e, Cx-an-a.
imaze dayrdnobiT, rom morfema `-cx-~ iTvleba saxelur
Zirad. sakvlevia, Tu igi sinamdvileSi dauSleli elementia da
Tu Semowmebulia qarTveluri jgufis gareT.
38
Cveni mosazrebiT SesaZlebelia aq ganxiluli Ziris gayo-
fa: cx < c-x, rasac amtkicebs sxvaTa Soris qarT. zmna ga-[x]-
ur-eb-a. arn. Ciqobavas varaudi, rom es zmna iwarmoeba fuZisa-
gan -xur-, romelic TviTon aris nasesxoba somx. hur -isgan
`cecxli~, fonetikuri TvalsazrisiT miuRebelia.
igive Ziri povnieria qarT. za-f-[x]-ul-i -Sic, sadac wi-
namavali -f- < *-b- unda iyos miCneuli gaqvavebul klas-niSnad.
Tu ivaraudeba, rom -x- < *-xº- isgan, maSin monaTesave Zi-rebi eZebneba afxazur-Cerqezul jgufSic:
yab. [xºa]-ba˘; ad. [ჶa]-ba˘ < [xºa]-ba˘ `Tbili~; yab. ma-
[xºa˘]; ad. ma-[ჶa˘] `dRe~ _ etimologiuri mniSvneloba: `Tbi-
li dRe~; ubix. d-a-[xºa] `zafxuli~.
afxazursa da abazurSi ganxorcielda delabializacia:
*-xº- > -x-: abaz. f-[x]a `Tbili, cxeli~; afx. a-f-[x]a `Tbili~
afx. a-f-[x]-ˆn; abaz. f-[x]-nˆ `zafxuli~.
Cveni varaudiT, igive Ziri dasturdeba qarT. d-[R]-e-Si,
sadac Tavkiduri d- warmoadgens amosaval klas-niSans, romlis
zegavleniT Zireuli Tanxmovani gamJRerda: *d-[xº]- > *d-[x]- >
d-[R]-. Ziri vlindeba sxva iberiul-kavkasiur enebSic, mag.: aR.
r-a-[R] `mze~; ubix. n-d-[Ra] `mze~.
rac Seexeba Tavkidur elements c- s, arn. Ciqobavas is
miaCnda ganviTarebulad, magram gamoricxuli ar aris,
ukavSirdebodes afx. a-m-[ca] < *a-m-[cºa] -s `cecxli~ anu a-r-a-
[cºa]-s `naxSiri~, sadac Semonaxulia amosavali labializacia
da rac povnieria qarT. na-[c]-ar-i-Sic, sadac Zireuli -c- <
*-cº-. zemoTqmulis mixedviT SegviZlia vivaraudoT, rom aq Se-
swavlili Ziri sinamdvileSi Sedgeba ori amosavali Zirisagan:
-c- < *-cº- da -x- < *-xº-, romlebic winare qarTulSi Sexorcda
da mere amosavali kompoziti daeqvemdebara leqsikalizacias,
ris Sedegadac warmoiqmna axali Ziri: -cx-.
39
le v a n k el aur a Z e
saerTo-qarTveluri *-av Temis niSnis refleq- sebisaTvis svanuri zmnis uRlebad formebSi
1987 wels `georgikaSi~ gamoqveynebul statiaSi `awmyos
fuZe saerTo-qarTvelur fuZeenaSi~ baqar gigineiSvili werda:
`Tuki ar gaviTvaliswinebT zogierTi mimReobis sufiqsur ele-
ments, /*-av/ Temis niSnis arseboba svanurSi mxolod SiSvel
hipoTezad darCeba. sabednierod, mimReobebSi dasturdeba
/*-av/ Temis niSnis arsebobis calkeuli SemTxvevebi, magaliTad:
bz., Cbx. la-wÍ-eÍ `sanaxavi~ (< *la-wÍ-aÍ-i; Sdr. xo-wÍ-a `una-
xavs~, zsv. qa wÍa `Cans~), ecer. na-rd-eÍ, beC. na-rd-eÍ, bz. na-
rd-çÍ `gazrdili~ (= qarT. na-zrd-ev-i)~.
vvaraudobT, rom sq /*-av/ Temis niSnis refleqsebi sva-
nurSi zmnis uRlebad formebSic SeiZleba gamoiyos. saubaria,
pirvel rigSi, balsqvemouris kilokavebSi (beCouris gamokle-
biT) erTi rigis uxmovno Zirian zmnaTa uwyvetlis orTa for-
maSi dadasturebul -eÍ da xuTTa formaSi gamovlenil -iÍ
morfemebze: xÍçsy-eÍ, xçsy-eÍ, çsy-iÍ `vakeTebdi, akeTebdi, ake-
Tebda~ (awmyo: çsy-i `akeTebs)~, xÍçT-eÍ, xçT-eÍ, çT-iÍ `vmkidi,
mkidi, mkida~ (awmyo: çT-i `mkis~) da sxv.
am -eÍ/-iÍ morfemaTa adgilas balszemoursa da lente-
xurSi -eó elementi vlindeba: bz. xÍasy-eó-dçs, xasy-eó-dçs, asy-
eó-da; xÍaT-eó-dçs, xaT-eó-dçs, aT-eó-da da sxv; lnt. xÍçsy-eó-
d@s, xçsy-eó-dçs, çsy-eó-da; xÍçW-eó-dçs, xçW-eó-dçs, çWeó-da `va-
cxob, acxob, acxobda~ da sxv. lentexurSi egeve -eó awmyos
formebSic gvxvdeba: xÍçsy-eó, xçsy-eó, çsy-eó; xÍçW-eó, xçW-eó, çW-
eó da sxva.
vfiqrobT, rom -eó<*-eÍ e-s maasimilirebeli gavleniT.
svanurSi amgvari gadasvlis araerTi magaliTi dasturdeba.
Sdr., pirvel rigSi, Tavad CvenTvis saintereso zmnaTa namyo
drois mimReobebi: bq. na/ç-sy-eÍ, bz. na-sy-çÍ, lnt. na-sy-aÍ _
lSx. na-sy-eó; lnt. na-W-aÍ _ laSx. na-W-eó, bq. (beC.) nç-Sg-eÍ,
40
bz. ná-Sg-aÍ _ lSx. na-Sg-eó; Sdr. aseve: bz. óerxÍ, óerxÍla,
bq. óerxÍla, erxÍla, lSx. óerxÍla, ÍerxÍla, lnt. ÍerxÍla
`verxvi~ < sq. *ÍerxÍ- (Sdr.: qarT. verxv-i), bz. fiÍer, fiÍer,
fior `kldis nadiri (jixvi, arCvi)~ _ bq. (palmaitisi, gujejia-
ni) fióer da sxv.
-eÍ sufiqsi, romelic balsqvemourSi uxmovno Zirian
zmnaTa uwyvetlis orTa formaSi vlindeba, Zvel qarTulSi
uwyvetlis pirvel da meore pirTa formebSi dadasturebuli
-eÍ sufiqsis Sesatyvisia (Sdr.: v-kl-av _ v-kl-ev-d). rac Seexe-
ba balsqvemouris uwyvetlis xuTTa formaSi gamovlenil -iÍ
morfemas, is, savaraudod, metaTezisiT unda iyos miRebuli
morfemaTa mijnaze warmoqmnili -Íi bgeraTmimdevrobisagan, sa-
dac -Í amosavali *-aÍ sufiqsis uxmovno variants warmoadgens,
i ki _ -id mavrcobis xmovans (Sdr. kl-av-s _ kl-v-id-a). bals-
zemourSi -eÍ (>-eó) uwyvetlis xuTTa formaze unda gavrcele-
buliyo (Sdr. xevs. v-mal-ev-d-i _ mal-ev-d-a), xolo lentexur-
Si _ aseve awmyoSic (Sdr. imer. mr. ricxvis mesame piris for-
mebi: mal-ev-en). mogvianebiT -eó (<-eÍ) Tavad iqna gandevnili
awmyodan -i (< sq *-i) mwkrivis niSnis mier.
m a r i a m k i k o n i S v il i, n i no W u m b ur i Z e pirovnuli saxelebi me-19 saukunis Tavad-aznaurTa siebis mixedviT
qarTvel Tavad-aznaurTa saojaxo siebi unikalur cnobebs
Seicavs am socialuri fenis warmomadgenelTa vinaobis, ojaxe-
bis struqturis, naTesauri urTierTobis, pirovnuli saxele-
bisa da gvarebis Sesaxeb. amdenad, es siebi metad sayuradRebo
masalas warmoadgens istorikosebis, sociologebis, demografe-
bisa da onomastikosebisaTvis. am dokumentebis mixedviT kar-
41
gad Cans, romeli pirovnuli saxeli iyo gavrcelebuli am
dros Cvens qveyanaSi, rogor vrceldeboda axladSemosuli sa-
xelebi da rogori iyo am mxriv sxva qveynebis gavlena.
bevri saxeli, romlebic me-19 saukuneSi popularobiT
sargeblobda, dRes iSviaTad gvxvdeba an saerTod miviwyebu-
lia. aseTia rogorc sakuTriv qarTuli, ise sxva enebidan
Semosuli saxelebi: saCino, qaixosro, zaqaria, iase, luarsab,
solomon, simon, grigol, elizbar, anton, maqsime, aRaTi, mar-
Ta, melania, gulqani, kekela, mzexa, pelagia, tasia, sofio, fo-
tine da sxv.
qarTvel Tavad-aznaurTa siebidan Cans, rom me-19 sauku-
neSi saqarTveloSi vrceldeba rusuli an rusuli warmoTqmis
Sesabamisad saxecvlili anTroponimebi: nadeJda, luba, feodo-
ra, matrona, anusia, ekatirina, nikolai da sxv.
amave dros aSkaraa sxva qveynis kulturaTa gavlena da
Cans am mxriv gansxvavebuli tendenciebi saqarTvelos kuTxeebs
Soris. rogorc cnobilia, dasavleT saqarTvelos ufro metad
dasavleTis qristianul qveynebTan hqonda politikuri, ekono-
mikuri da kulturuli kavSiri, aRmosavleT saqarTvelo ki
aRmosavleTis qeynebis gavlenas ganicdida. Sesabamisad, anTro-
ponimTagan zogi mxolod dasavleT saqarTveloSi iyo gavrce-
lebuli, aRmosavleT saqarTveloSi ki naklebad gvxvdeboda
da _ piriqiT. es Cans Cven mier Seswavlili dokumentebidanac.
imereTisa da guriis Tavad-aznaurTa saxelebSi gvxvdeba ber-
Znuli saxelebi: iulon, sokrat, kesaria, feodosia, fotine,
romlebic aRmosavleT saqarTvelos Tavad-aznaurTa wreSi na-
klebad aris gavrcelebuli an sul ar gvxvdeba. qarTl-kaxeTSi
ki xSiria aRmosavleTis qveynebSi gavrcelebuli saxelebi: ba-
ram, barZim, givi, zaal, jimSer, xoreSan, gaiane... gvxvdeba iseTi
saxelebi, rogorebicaa: farojum-bek, hasan-bek, mamad-sadur-bek,
jalal-bek-mirza, mamikon, xanumjan, SuSana, marzia-xanum, sakina-
xanum, seidan-xanum da sxv. samegrelosTan siaxlovisa da mWid-
ro kavSiris gamo guriisa da imereTis Tavad-aznaurTa saxe-
42
lebSi gvxvdeba iseTi saxelebi, rogorebicaa: utu, jegesia, jo-
Roria...
sayuradReboa, rom pirovnul saxelebSi asaxulia ama Tu
im dialeqtisaTvis damaxasiaTebeli fonetikuri Tavisebureba-
ni: bebieiTvali, selinozi (Sdr. sirinozi), barbale...
sayuradReboa agreTve, rom am dokumentebSi SemorCeni-
lia zogi saxeli, romlebic mxolod aq aris daculi da sxva
wyaroebiT cnobili ar yofila: agia, gegena, maqsimeni...
m a k a l a b art y a v a
mozardTa enobrivi TaviseburebebisaTvis
dRevandelma yofam _ saqarTvelos gadasvlam sabazro
ekonomikaze da misma CarTvam msoflio integraciis ferxulSi,
agreTve _ teqnikur-urbanistulma procesebma, bunebrivia, mni-
Svnelovnad imoqmeda mozardTa fsiqikazec (Sesabamisad _ me-
tyvelebazec).
mozardebi gamoirCevian `Tavisufali~ leqsikiT, gatace-
buli arian ucxo sityvebiT, JargonebiTa Tu skabrezuli ga-
moTqmebiT. yovelive es naTlad aisaxeba l. buRaZis, a. mor-
CilaZisa da m. korZaia-samadaSvilis nawerebSi (`au, prosta,
tvini gamiburRa, colad wamomyevio da rogorc icis xolme,
sayvarlad, SeCema, rodemde viaroT ase sirebiviTo~; `ra gviqna
dedaafeTqebulma Sah-abasma!~; `su mkidia es gamosirebuli de-
muri, mivaxtebi exla am ninCos da ager damaskdes yvelao~; `yve-
la gogo erT pontSi bazrobso, esec gaifiqra~; `erTxel ba-
TumSi gnaxe da magra damevase~; `am simReraze prostomc vece-
mi~; `boifrendi Tu gyavs~...).
saintereso Cans mozardTa mier ama Tu im ubnisa Tu
obieqtebisaTvis Serqmeuli saxelwodebanic (varkeTili _
43
`usaxuri ubani~, vake-saburTalos gadamkveTi gza _ `maxinji
Sara~, afrika _ `gadasakargavi~, rvasarTuliani saxlebi _
`asanTis kolofebi~ da sxv.).
T a m a r lo mT a Z e
enobrivi politikis sakiTxebisaTvis Tanamedrove galiciaSi
galicia espaneTis regionia, romelic iberiis naxevarkun-
Zulis CrdilodasavleTiT mdebareobs. mas CrdiloeTiT kan-
tabriis zRva akravs, dasavleTiT _ atlantikis okeane, samxre-
TiT portugalia esazRvreba, aRmosavleTiT ki _ espaneTis
sxva regionebi: asturiasi, leoni da zamora. galicia 4 pro-
vinciisagan Sedgeba: koruna, lugo, ourensi da pontevedra.
2004 wlis ianvris aRricxviT, galiciis mosaxleoba 2.750.985-s
anu, mTeli espaneTis mosaxleobis 6,5%-s utoldeba.
dResdReobiT mTel msoflioSi daaxloebiT 3-dan 4 mi-
lion adamianamde laparakobs galiciur enaze (ra Tqma unda,
migrirebuli mosaxleobis CaTvliT). miuxedavad imisa, rom ga-
licia cxraasi welia espaneTis samefos SemadgenlobaSia, gali-
ciur enas saerTo fesvebi da ganviTarebis adreuli etapi
akavSirebs ara kastiliur espanurTan, aramed portugaliur-
Tan. am enas inglisurad zogjer galiciur-portugaliursac
uwodeben.
galiciasa da galiciur enas socialurad, lingvisturad
da istoriulad uWiravs `gardamavali zona~ portugaliursa
da kastiliurs Soris. galiciis mravalsaukunovani istoriis
ganmavlobaSi galiciuri xan oficialuri statusis mqone ena
iyo, xan portugaliurTan da kastiliurTan erTad gamoiyene-
boda, xanac mTlianad idevneboda.
44
mas Semdeg, rac galiciam TviTmmarTvelobis ufleba moi-
pova 1970-iani wlebis bolos, galiciis mTavrobam (xuntam)
wamoiwyo institucionaluri mxardaWerisa da enis xelSewyo-
bis politika. normalizaciis procesis mizani iyo, xelaxla
daemkvidrebina galiciuri, rogorc eTnikuri identobis upir-
velesi simbolo, riTac es regioni ganirCeoda danarCeni espa-
neTisagan.
Tanamedrove galiciis enobrivi politikis dagegmareba
ZiriTadad 1978 wlidan iwyeba. 1978 wlis espaneTis konsti-
tuciam kastiliuri saxelmwifos oficialur enad gamoacxada,
magram man aseve dauSva, rom kataloniuri, baskuri da galici-
uri Tanaoficialuri enebi yofiliyvnen TavianT Sesabamis re-
gionebSi.
espaneTis konstituciis me-3 muxli amgvarad cnobs maT
oficialur statuss:
3.1. kastiliuri aris saxelmwifos oficialuri espanuri
ena. yvela espanelis movaleobaa icodes igi da yvela espanels
aqvs misi gamoyenebis ufleba.
3.2. espaneTis sxva enebi aseve iqneba oficialuri Tavi-
anT Sesabamis TviTmmarTvel sazogadoebebSi, maTi statusis
Sesatyvisad.
3.3. espaneTis enobrivi simdidre da mravalferovneba is
kulturuli memkvidreobaa, romelic iqneba gansakuTrebuli
pativiscemisa da dacvis obieqti/sagani (espaneTis konstitu-
cia _ 1978 http:// www. Constitucion.es/constitucion/index.html).
Sesabamisad, 1978 wels galiciis konstituciis ratifi-
cirebas swrafad mohyva avtonomiis statusis miReba da avto-
nomiuri mTavrobis (xuntis) Seqmna. aqedan moyolebuli, gali-
ciuri iqca enad, romelic gamoiyeneboda regionis politikur
diskursSi.
galiciis avtonomiis kanonmdeblobis preambulis me-5
muxli naTlad gansazRvravs regionis enobriv miswrafebebs:
a. galiciuri aris galiciis avtoqTonuri ena.
45
b. galiciuri da kastiliuri warmoadgens galiciis
oficialur enebs da yvelas aqvs maTi Seswavlisa da gamoyene-
bis ufleba,
g. galiciis xelisufleba uzrunvelyofs orive enis
normalur da oficialur gamoyenebas da xels Seuwyobs gali-
ciuris gamoyenebas sazogadoebrivi/sajaro cxovrebis yvela
sferoSi kulturis, xelovnebisa da informaciuli sistemebis
saSualebiT da aseve, mimarTavs yvela aucilebel saSualebas
misi Seswavlis xelSewyobisaTvis.
d. enis gamo vinmes diskriminacia dauSvebelia (galiciis
xunta, 1989).
mTavari regulacia, romelic aregulirebs galiciuris
gamoyenebas ganaTlebis sistemaSi, aris galiciis enobrivi nor-
malizaciis kanoni, ratificirebuli 1983 wels. am kanonis mi-
zani iyo ganeviTarebina Tanaoficialuri enis statusis idea
mosaxleobis waxalisebis gziT, mieRoT galiciuri rogorc
srulfasovani enobrivi arCevani sxvadasxva funqciiT gamosaye-
neblad, rogoricaa administraciuli seqtori, ganaTlebis sis-
tema da media.
galiciuri enis ganaTlebis sistemaSi gamoyenebis Sesaxeb
muxli 12.1. galiciuri, rogorc galiciis avtoqTonuri
ena, amavdroulad aris ganaTlebis sistemis oficialuri ena
yvela doneze.
muxli 13. bavSvebs aqvT ufleba miiRon skolamdeli da
dawyebiTi ganaTleba mSobliur enaze. galiciis mTavroba gada-
wyvets, Tu ra zomebis miRebaa saWiro am uflebis uzrunvel-
sayofad.
muxli 14.1. galiciuri enis Seswavla savaldebuloa
ganaTlebis nebismier arasauniversiteto doneze. am uflebis
46
efeqturi gamoyeneba garantirebuli iqneba yvela sajaro da
kerZo dawesebulebaSi.
1990-iani wlebis yvela sxva dadgenilebis/gankargulebis
kulminacia gaxlavT dadgenileba (247/1995), romelic miiRes
pirveldawyebiTi, skolamdeli, dawyebiTi, saSualo da univer-
sitetamdeli saganmanaTleblo kurikulumis/saswavlo gegmis
Sesaxeb.
1. skolamdel doneze da dawyebiTi skolis pirvel wleb-
Si maswavlebeli gakveTilze gamoiyenebs moswavleTa umravle-
sobis mSobliur enas, gaiTvaliswinebs ra maTi adgilobrivi
garemos dominantur enas da darwmundeba ra, rom isini iZenen
zepir da werilobiT unar-Cvevebs galiciis sxva oficialur
enaSi Sesabamisi donis farglebSi.
2. saSualo ganaTlebis doneze socialur mecnierebaTa
(geografia da istoria) da sabunebismetyvelo sagnebi unda is-
wavlebodes galiciur enaze.
3. arCeviTi sagnebidan garemosdacviTi da samedicino sa-
gnebi unda iswavlebodes galiciurad, iseve rogorc yvela in-
dividualuri skolis mier SeTavazebuli sxva arCeviTi sagnebi
(www.cig-ensino.com/descargas/00455.pdf).
rac Seexeba medias, me-4 debulebis me-18 muxlis mizani
iyo, waeqezebina galiciuris gamoyeneba adgilobriv satelevi-
zio da radioarxebze da aseve adgilobriv gazeTebSi:
muxli 18. galiciuri iqneba radios, televiziisa da im
sxva sajaro komunikaciis saSualebebis yoveldRiuri ena, rom-
lebic pasuxismgebelia administraciis winaSe TviTmmarTveli
sazogadoebis saqmiani interesebis gaTvaliswinebiT.
dabolos, me-2 debuleba gansazRvravs kanonmdeblobas,
romelic aregulirebs enis gamoyenebas samTavrobo dawesebu-
lebebis mier sazogadoebasTan urTierTobaSi.
muxli 6.1. moqalaqeebs aqvT ufleba, moiTxovon galici-
uris gamoyeneba rogorc zepiri, aseve werilobiTi komunikaci-
47
isas sajaro samsaxurebTan TviTmmarTveli sazogadoebis far-
glebSi.
galiciuri enis lingvisturi normalizaciis generaluri
gegmis ratificireba moxda 2004 wlis seqtemberSi da gasaja-
rovda 2005 wlis 22 ianvars. es bolodroindeli kanonmdeb-
loba gvauwyebs, rom `mTlianobaSi, am normalizaciis gegmis
mizania, gaataros mTeli rigi zomebi, romlebic uzrunvel-
yofs galiciur enaze molaparakeTa raodenobis zrdas, gaaRr-
mavebs enisadmi pativiscemas da waaxalisebs adamianebs, ena
gamoiyenon bunebrivad da SeuzRudavad. galiciuri, galiciis
avtoqTonuri ena, rogorc es gansazRvrulia avtonomiis kon-
stituciiTa da kanonmdeblobiT, ar unda gamoiyenebodes arc
rogorc politikuri iaraRi da arc instrumenti politikuri
miswrafebebis/mikerZoebis mxardasaWerad. Cveni ena Cveni iden-
tobis umTavresi sayrdeni RerZia, galicieli xalxis guli da
suli da Cven yvelam erTad unda vimuSaoT erTi miznis misaR-
wevad. galiciuri enis dacva uaRresad seriozuli movaleobaa
da unda ganxorcieldes yovelgvari siyalbisa da demagogiis
samarcxvino mcdelobebis gareSe~ ((PNL) 2005: 9).
q e T e v a n m a r g i a n i - s u b ar i
svanuri liWri/liWreni (`mikereba, mibma, mierTeba~) da qarTuli kerva leqsemebis urTierTmimarTebisaTvis
`svanur leqsikonSi~ x-a-Wr-i/x-a-Wr-en-i ganmartebulia
rogorc `{mi}abams, akerebs~, li-Wr-en-i _ `{gada}bma, mimateba,
miSeneba~.
q. lomTaTiZe qarTuli keravs zmnis etimologiaze msje-
lobisas aRniSnavs, rom am sityvis amosavali mniSvneloba unda
48
iyos `aerTebs erTmaneTTan~ da amdenadve ukavSirdebodes -eb||
-ib sufiqsiT garTulebul kreb-||krib- fuZis mniSvnelobas.
mkvlevari aqve aRniSnavs, rom `k e r v i s amave amosaval mniSvne-
lobasTan dakavSirebuli Cans xevsurulSi `Zafis~ saxelwodeba
`naWeri~; arn. Ciqobavas azriT, na- prefiqsi namyos mimReobis
mawarmoebeli ar unda yofiliyo, amitomac igi Tavisuflad
monacvleobs sa- prefiqsTan, amdenadve na-Wer-i (||sa-Wer-i) un-
da aRniSnavdes k e r v-is, e. i. SeerTebis, Sekvra-SekavSirebis sa-
Sualebas~ (arnold Ciqobavas dabadebis 85 wlisTavisadmi mi-
ZRvnili XXXIX samecniero sesiis Tezisebi, Tbilisi, 1983).
samwuxarod, q. lomTaTiZis TezisebSi svanuri masala mo-
xmobili ar aris, magram, misi mosazrebis gaTvaliswinebiT, da-
saSvebad migvaCnia, rom svanuri liWri/e swored ker- Zirs un-
da ukavSirdebodes. semantikasTan erTad, amis Tqmis uflebas
gvaZlevs fuZiseuli xmovnis imgvari transformacia (la-x-Wðr
`miaba, miakera~, x-a-Wðr-da), romelic logikurad eqvemdebareba
m. qaldanis mier aRmoCenil ukana mimarTulebis umlautis
wess: namyo usrulSi istoriulad mosalodnel -a sufiqss Tu
aRvadgenT (a-Wer-a), unda migveRo *a-Wðr, romelsac mogviane-
biT daerTo -da (1-el da me-2 pirSi), -dðs (me-3 pirSi) sufiq-
si; balsqvemourSi namyo usrulis specifikuri sufiqsis gamo,
cxadia, fuZe SekumSulia: a-Wr-iæ; rac Seexeba awmyos, es zmna
-i sufiqsiania, Sesabamisad, fuZe aqac reducirebulia (a-Wr-i
`abams, akerebs~).
specialur literaturaSi (m. Cuxua, qarTvelur ena-ki-
loTa SedarebiTi leqsikoni, Tbilisi, 200-2003) liWri/liW-
reniØsTvis aRadgenen saerTo qarTvelur fuZes *war (`mibma,
Sekvra, dakavSireba~), rac damajerebelia da fonetikurad wina-
aRmdegobas ar Seicavs istoriulad mosalodnel fonetikur
procesebTan, magram, m. Cuxuas mier gaziarebuli fonemaTSesa-
tyvisobebis mixedviT, saerToqarTvelur k-sac SeiZleboda moe-
ca svanurSi W (palataluri xmovnis win); xolo semantikurad,
vfiqrobT, es ukanaskneli (kerva) dgas ufro axlos svanur saa-
49
nalizo erTeulTan, vidre war/wer Ziris mqone Sesabamisi leq-
semebi: wer-i `momkili svilis Zna~ (mox., qsnis xeob., raW.),
wer-il-a `Sekruli Zna (xevs.)~, wer-eul-i `yanis nakrefi Se-
konvili~ (saba)... amdenad, vfiqrobT, arsebuli etimologiis
gverdiT, Cveneuli analizic sayuradReboa: a-Wr-i (abams, ake-
rebs) < *a-Wer-i < *a-ker-i, a-Wðr-da (abamda, akerebda) <
*a-Wer-a < *a-ker-a.
n a n a m a W a v a r i a n i madinamikurebeli (gardaqceviTobis) -xa sufiqsis warmomavlobisaTvis afxazurSi
afxazursa da abazurSi saxelis fuZidan nawarmoeb zmna-
TaTvis dinamikurobis miniWebis erT-erTi saSualebaa -xa su-
fiqsis gamoyeneba.
a…‚ˆ `adamiani~, dˆ-…a‚-x-o�t < dˆ-…a‚-xa-…e�t `adamiande-
ba~, axawa `kaci~, dˆ-xawa-xe-�t `dakacda~... es sufiqsi saxelebis
garda, TavianTi bunebiT statikur fuZeebsac erTvis: ilˆg-
xo�t < i-lˆ-g-xa-…e�t `akldeba~, i-l-Tax-xo�t<i-l-Tax-xa-…e�t
`undeba~, �-a-k◦-xo�t < �-a-k◦-xa-…e�t `iqneba~... moxsenebaSi gamoTqmulia mosazreba imis Sesaxeb, rom aR-
niSnuli -xa sufiqsis amosavali SesaZloa iyos axˆ `Tavi~ ar-
sebiTi saxeli misi ganzogadebuli mniSvnelobiT.
50
rus ud a n r a m i S v il i
-ye/ -yen Tandebulis zogierTi funqcia fereidnulSi
-yen/-ye/ -y Tandebuli -ken Tandebulis fonetikuri na-
irsaxeobaa; qarTuli enis dialeqtebSi gamoxatavs mimarTule-
bas garkveuli punqtisaken.
-yen/-ye/ -y Tandebuli fereidnulSi gamoiyeneba gamo-
svliTi funqciis gamosaxatavadac (arn. Ciqobava); daerTvis
upiratesad micemiTi brunvis formas, gvxvdeba naTesaobiTTa-
nac: amoiRe jibesa-ye fuli `amoviRe jibidan fuli~; Camoida
cxensa-yena `Camovida cxenidan~... emis-ye anqiT SiSi aRara aqo
`amidan/aqedan mandeT SiSi aRar aqvso~ (b. jorbenaZe, 1989).
`igi Tavisuflad gamoxatavs mimarTulebis sawyis punqtsac
(-idan) da mimarTulebas garkveuli punqtisaken(-ken), mag., erTi
qarTveli Tbilissaye Camosulao... wavlen sofelsaye (d. Cxu-
bianiSvili).
fereidnulSi, qarTuli enis sxva dialeqtebTan Sedare-
biT, am Tandebulis gamoyenebis are sagrZnoblad Cans gafar-
Toebuli.
-ye Tandebuliani masalis analizisas yuradRebas iqcevs
Semdegi tipis konstruqciebi:
1. -ye Tandebuli monawileobs SedarebiTi xarisxis war-
moebaSi, mag., `ber dedakaci, mohsen dedakaci, Cem-ye mobero
iyo erT Talaqada~ (ike XXXIV, 2000). Cem-ye (Cem-gan/Cemze) mo-
bero.
Cveni varaudiT, zemomoyvanili konstruqcia sparsuli
enis gavleniT Cans gaCenili. SedarebiTi xarisxi sparsulSi
iwarmoeba az windebulis meSveobiT, romelic qarTulSi -gan
Tandebulis mniSvnelobisaa.
2. `eSinia~ zmnis mier marTuli saxeli dairTavs -ye Tan-
debuls. mag.: `bavSebi, es batara gogoebi, CemTan aRar moido-
dian, fTxebodes Cem-yen, eSinodaye~ (ike XXIII, 1985). analogiu-
51
ri warmoeba gvxvdeba sparsulSic, roca `eSinia~ zmna saxels
mxolod az (-gan) windebulis meSveobiT ukavSirdeba.
saSuali qarTulis literaturuli Zeglebis enaSi mrav-
lad gvxvdeba gaanalizebuli konstruqciebi, romlebic, agreT-
ve, sparsuli enis gavleniT aixsneba.
Ì ÄÃ Ä À Ó À ÙË É À Í É sivrculi lokalizaciisa da myofoba-mqoneblobis aRmniSvnel zmnaTa urTierTmimarTebisaTvis svanurSi
ÌÚÏ×ÏÁÉÓ, ÓÉÅÒÝÖËÉ ËÏÊÀÝÉÉÓÀ ÃÀ ÌØÏÍÄÁËÏÁÉÓ (verba
habendi) ÓÄÌÀÍÔÉÊÉÓ ÂÀÌÏÌáÀÔÅÄË ÆÌÍÀÈÀ ËÄØÓÉÊÖÒ-ÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒÉ ÌÏ-
ÃÄËÄÁÉÓ ÖÒÈÉÄÒÈÊÀÅÛÉÒÓ, ÒÏÂÏÒÝ ÝÍÏÁÉËÉÀ, ÓÀÌÄÝÍÉÄÒÏ ËÉÔÄ-
ÒÀÔÖÒÀÛÉ ÂÀÍáÉËÖËÉ ÈÅÀËÓÀÆÒÉÓÄÁÉÝ ÀÃÀÓÔÖÒÄÁÄÍ ÃÀ ÌÀÓ
ÄÍÏÁÒÉÅÉ ÖÍÉÅÄÒÓÀËÉÄÁÉÓ ÊÖÈáÉÈÀÝ ÂÀÍÉáÉËÀÅÄÍ. ÀÌ ÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒÉ
ÌÏÃÄËÄÁÉÓ ÖÒÈÉÄÒÈÌÉÌÀÒÈÄÁÉÓ ÓÀÉÍÔÄÒÄÓÏ ÓÖÒÀÈÉ ÊÉ ÞÅÄËÉ
ØÀÒÈÖËÉÓ ÓÔÀÔÉÊÖÒÉ ÃÀ ÓÀÛÖÀËÉ ÂÅÀÒÉÓ ÆÌÍÄÁÉÓ ÓÀØÝÄÏ ÓÉÓÔÄÌÉÓ
ÌÏÍÀÝÄÌÈÀ ÌÉáÄÃÅÉÈ ÉÊÅÄÈÄÁÀ (Ì. ÓÖáÉÛÅÉËÉ). Å×ÉØÒÏÁÈ, ÓÉÅÒÝÖËÉ
ËÏÊÀÝÉÉÓÀ ÃÀ `ÌÚÏ×ÏÁÀ-ÌØÏÍÄÁËÏÁÉÓ" ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÀÈÀ ÌÉÌÀÒÈÄÁÉÓ
ÀÒÀÍÀÊËÄÁ ÓÀÉÍÔÄÒÄÓÏ ÓÖÒÀÈÉ ÅËÉÍÃÄÁÀ ÓÅÀÍÖÒÉ ÄÍÉÓ ÃÉÀËÄØÔ-
ÊÉËÏÊÀÅÄÁÛÉÝ.
ÊÅËÄÅÉÓ ÛÄÃÄÂÀÃ ÂÀÉÒÊÅÀ, ÒÏÌ ÓÉÅÒÝÖËÉ ËÏÊÀÝÉÉÓ ÀÙÌÍÉÛÅ-
ÍÄËÉ ÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒÉ ÅÄËÉÓ ÛÉÂÍÉÈ ÓÅÀÍÖÒÛÉ, ÈÀÍÀÌÄÃÒÏÅÄ ÌÄÔÚÅÄ-
ËÄÁÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ, ÒÄËÄÅÀÍÔÖÒÉÀ ÃÀÐÉÒÉÓÐÉÒÄÁÀ ÒÏÂÏÒÝ ÅÉÍ ãÂÖ×ÉÓ
(ÐÉÒÏÅÍÄÁÉÓ, ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ) ÓÀáÄËÄÁÛÉ, ÉÓÄ ÒÀ ãÂÖ×ÉÓ (ÓÖËÉÄÒÉ ÃÀ
ÖÓÖËÏ) ÓÀáÄËÄÁÓ ÛÏÒÉÓ.
ØÏÍÀ-ÚÏËÉÓ ÀÙÌÍÉÛÅÍÄËÉ ÆÌÍÄÁÉ ÊÉ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÞÀËÆÄ áÛÉÒÀÃ
ÌÃÄÁÀÒÄÏÁÉÓ ÀÙÌÍÉÛÅÍÄË ÆÌÍÄÁÓ ÄÍÀÝÅËÄÁÉÀÍ, ÍÀßÉËÃÄÁÀ ÓÖËÉÄÒÓÀ
ÃÀ ÖÓÖËÏ ÓÀÂÍÄÁÓ (resp. ÏÁÉÄØÔÄÁÓ) ÛÏÒÉÓ, ÀÍÖ ÂÀÌÏáÀÔÀÅÄÍ ÃÀÐÉ-
ÒÉÓÐÉÒÄÁÀÓ ÝÏÝáÀËÓÀ ÃÀ ÀÒÀÝÏÝáÀËÓ ÛÏÒÉÓ, ÈÖÌÝÀ ÂÀÌÏÍÀÊËÉ-
ÓÄÁÉ ÀØÀÝ ÉÜÄÍÓ ÈÀÅÓ, ÊÄÒÞÏÃ, áÏÒÉ `äÚÀÅÓ, ÖÅÉÓ" ÃÀ áÀÚÀ `äÚÀÅÓ"
52
ÆÌÍÄÁÉ ÆÏ ÃÉÀËÄØÔÛÉ ÓÖËÉÄÒÉÓ ÐÀÒÀËÄËÖÒÀà ÀÒÀÝÏÝáÀË
ÏÁÉÄØÔÄÁÓÀÝ ÌÉÄÌÀÒÈÄÁÀ, ÒÀÝ, ÜÅÄÍÉ ÀÆÒÉÈ, ÛÄÃÀÒÄÁÉÈ ÀáÀËÉ ÌÏÅËÄÍÀ
ÖÍÃÀ ÉÚÏÓ ÓÅÀÍÖÒÛÉ.
ÒÏÂÏÒÝ ÌÒÀÅÀË×ÄÒÏÅÀÍ ÄÌÐÉÒÉÖË ÌÀÓÀËÀÆÄ ÃÀÊÅÉÒÅÄÁÀÌ
ÀÜÅÄÍÀ, ÓÅÀÍÖÒÉ ÄÍÉÓ ÊÉËÏ-ÊÉËÏÊÀÅÄÁÛÉ ÀÌÀ ÈÖ ÉÌ ÏÁÉÄØÔÉÓ ÌÃÄÁÀ-
ÒÄÏÁÉÓ ÀÙÌÍÉÛÅÍÄË (áí `ÖÃÂÀÓ", áíÆ `ÖÞÄÅÓ") ÐÒÄÃÉÊÀÔÄÁÓ
`ÌØÏÍÄÁËÏÁÉÓ" ÀÙÌÍÉÛÅÍÄËÉ ÞÉÒÉÈÀÃÉ ÆÌÍÄÁÉ (áÖÙæÀ `ÀØÅÓ", áÏÒÉ
`äÚÀÅÓ (`ÖÅÉÓ")", áÀÚÀ `äÚÀÅÓ") ÄÍÀÝÅËÄÁÀ, ÒÀÝ, Å×ÉØÒÏÁÈ, ÖÞÅÄËÄÓ
ÅÉÈÀÒÄÁÀÓ ÀÓÀáÀÅÓ. ÀÌÉÓ ÈØÌÉÓ ÓÀ×ÖÞÅÄËÓ ÊÉ ÂÅÀÞËÄÅÓ ÓÀÄÍÀÈ-
ÌÄÝÍÉÄÒÏ ËÉÔÄÒÀÔÖÒÀÛÉ ãÄÒ ÊÉÃÄÅ 1954 ßÄËÓ Â. ÃÄÄÔÄÒÓÉÓ ÌÉÄÒ
ÂÀÌÏÈØÌÖËÉ ÌÏÓÀÆÒÄÁÀ, ÒÏÌ verba habendi-Ó ÒÉÂÉÓ ä Ú À Å Ó ÃÀ À Ø
Ö Ó ÆÌÍÄÁÓ ÞÅÄË ØÀÒÈÖËÛÉÅÄ ÄÍÀÝÅËÄÁÀ ÓÉÍÏÍÉÌÈÀ ×ÀÒÈÏ ßÚÄÁÀ.
ÊÄÒÞÏÃ, ÞÅÄË ØÀÒÈÖËÛÉ `ØÏÍÀ-ÚÏËÉÓ" ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÉÈ ÂÀÌÏÉÚÄÍÄÁÀ
ÓÔÀÔÉÊÖÒÉ ÓÄÌÀÍÔÉÊÉÓ ÌØÏÍÄ (ÃÂÀÓ, ßÄÅÓ, ÆÉÓ, ÞÄÓ, ÀÁÉÀ ÃÀ À. Û.) ÆÌÍÀÈÀ
Ä. ß. `ÓÀÆÄÃÀÏÓÀ" ÃÀ ÓÀÓáÅÉÓÏ ØÝÄÅÉÓ ×ÏÒÌÄÁÉ: ÌÀÃÂÓ, ÌÉÃÂÓ, ÌÉÝ
(*ÌÉÞÓ), ÌÀÁÓ / ÌÉÁÓ, ÌÉÅÉÓ, ÌÉÓáÄÍÀÍ ÃÀ ÓáÅ. ÖÍÃÀ ÉÈØÅÀÓ, ÒÏÌ ÍÀßÉ-
ËÏÁÒÉÅ ÞÅÄËÉ ØÀÒÈÖËÉÓÄÁÖÒÉ ÅÉÈÀÒÄÁÀ ÃÀÜÍÃÄÁÀ ÓÅÀÍÖÒÛÉÝ.
ÀØÅÄ ÖÍÃÀ ÀÙÉÍÉÛÍÏÓ, ÒÏÌ áÖÙæÀ `ÀØÅÓ" ÖÓÖËÏ ÓÀÂÍÉÓ (ÀÍÖ
ÍÉÅÈÉÓ) ÌØÏÍÄÁËÏÁÀÓ ÂÀÌÏáÀÔÀÅÓ, áÀÚÀ `äÚÀÅÓ" ÊÉ ÌÚÏ×ÏÁÀ-ÌØÏÍÄÁ-
ËÏÁÀÓ. ÒÀÝ ÛÄÄáÄÁÀ áÏÒÉ `äÚÀÅÓ (`ÖÅÉÓ")" ÌÀØÝÄÅÒÉÀÍ (ÌÀÒÊÉÒÄÁÖË)
ÆÌÍÀÓ, ÌÉÓÉ ÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒÉ ÂÀÍÀßÉËÄÁÀ ÓÅÀÍÖÒÉ ÄÍÉÓ ÊÉËÏ-ÊÉËÏÊÀÅÈÀ
ÌÉáÄÃÅÉÈ ÛÄÌÃÄÂÍÀÉÒÀà ßÀÒÌÏÂÅÉÃÂÄÁÀ:
ÁÀËÓÆÄÌÏÖÒÛÉ áÏÒÉ `äÚÀÅÓ (`ÖÅÉÓ")" ÌÉÄÌÀÒÈÄÁÀ ÒÏÂÏÒÝ
ÓÖËÉÄÒÓ (ÂÄÆÀË áíÒÉ `ÛÅÉËÉ äÚÀÅÓ", ×ÉÒæ áíÒÉ `ÞÒÏáÀ äÚÀÅÓ"...),
ÉÓÄ ÖÓÖËÏÓÀÝ (ÃÉðÒ áíÒÉ `ÐÖÒÉ ÀØÅÓ", ËÄÒÄØæ áíÒÉ `ÔÀÍÓÀÝÌÄËÉ
ÀØÅÓ"...), ÁÀËÓØÅÄÌÏÖÒÛÉ ÊÉ ÌáÏËÏà ÓÖËÉÄÒÓ ÌÉÄÌÀÒÈÄÁÀ (ÂÄÆÀË
áÏÒÉ `ÛÅÉËÉ äÚÀÅÓ", æÄÈáæÌÀË áÏÒÉ `ÓÀØÏÍÄËÉ äÚÀÅÓ"...), ËÄÍ-
ÔÄáÖÒÛÉ, ÓÀÃÀÝ ÌÉÓÉ ÂÀÌÏÚÄÍÄÁÉÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÄÁÉ ÉÛÅÉÀÈÏÁÀÓ ßÀÒ-
ÌÏÀÃÂÄÍÓ, ÓÖËÉÄÒÓÀÝ (áÏÜÀ ÃÄÍÀ áÏÒÉ `ÊÀÒÂÉ ÂÏÂÏ äÚÀÅÓ") ÌÉÄÌÀÒ-
ÈÄÁÀ ÃÀ ÖÓÖËÏÓÀÝ (ßÉÊÀÍÔÀÒ áÏÒÉ âÀÃÉÓÀ `ÍÀßËÀÅÄÁÉ ÀØÅÓ (`ÖÅÉÓ")
ÌÖÝÄËÛÉ"). ÜÏËÖÒÖËÛÉ ÀÙÍÉÛÍÖËÉ ÆÌÍÉÓ ÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒÉ ÛÄÓÀÞ-
ËÄÁËÏÁÀÍÉ ÓÀÊÌÀÏà ÛÄÆÙÖÃÖËÉÀ, ÂÀÌÏÉÚÄÍÄÁÀ ÌáÏËÏà ÆÏÂÉÄÒÈÉ
ÌßÄÒÉÓ `ÌÚÏ×ÏÁÉÓ" ÂÀÌÏÓÀáÀÔÀÅÀà (Ä. É. ÒÄËÉØÔÉÓ ÓÀáÉÈ ÀÒÉÓ
ÛÄÌÏÒÜÄÍÉËÉ). ËÀÛáÖÒÛÉ ÊÉ ÌÉÓÉ áÌÀÒÄÁÉÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÄÁÉ ÀÒÝ ÔÄØÓÔÄÁÛÉ
53
ÃÀ ÀÒÝ ÈÀÍÀÌÄÃÒÏÅÄ ÌÄÔÚÅÄËÄÁÀÛÉ ÀÒ ÃÀÓÔÖÒÃÄÁÀ ÃÀ ÈÉÈØÌÉÓ
ÚÅÄËÂÀÍ (ÓÖËÉÄÒÈÀÍÀÝ ÃÀ ÖÓÖËÏÓÈÀÍÀÝ) ÄÍÀÝÅËÄÁÀ áÀÚÀ `äÚÀÅÓ"
ÆÌÍÀ. ÉÂÉÅÄ ÆÌÍÀ áÏÒÉ `äÚÀÅÓ" ÆÌÍÀÓ áÛÉÒÀà ÄÍÀÝÅËÄÁÀ ÓÅÀÍÖÒÉ ÄÍÉÓ
ÓáÅÀ ÃÉÀËÄØÔÄÁÛÉÝ. ÄÒÈÀÃÄÒÈÉ ÂÀÌÏÍÀÊËÉÓÉÀ ÁÀËÓØÅÄÌÏÖÒÉ, ÓÀÃÀÝ
ÓÖËÉÄÒÉÓ ÚÏËÉÓ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÉÈ áÏÒÉ `äÚÀÅÓ" ×ÏÒÌÀÀ ÂÀÅÒÝÄËÄÁÖËÉ
ÃÀ áÀÚÀ `äÚÀÅÓ" ÓáÅÀ ÊÏÍÔÄØÓÔÛÉ ÂÀÌÏÉÚÄÍÄÁÀ, ÊÄÒÞÏÃ, ÒÏÝÀ ÓÀÖÁÀÒÉÀ
ÒÀ ãÂÖ×ÉÓ ÓÀáÄËÄÁÉÓ (ÌÀÂ.: ÌÀÍØÀÍÀ áÀÚÀ `ÌÀÍØÀÍÀ äÚÀÅÓ", âÀÍðÒ ÀÌÄÜÖ
áÀÚÀ `áÀÒÄÁÉ ÀØ äÚÀÅÓ", æÄÈáæÌÀË ËÀáæÓ áÀÚÀ `ÓÀØÏÍÄËÉ ÌÈÀÛÉ äÚÀÅÓ"
ÃÀ À. Û.) ØÏÍÀ-ÚÏËÀÆÄ.
ÓÖËÉÄÒÄÁÀ-ÖÓÖËÏÁÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ ÀÒÓÄÁÏÁÉÓÀ ÃÀ ØÏÍÀ-ÚÏËÉÓ
ÀÙÌÍÉÛÅÍÄË ÆÌÍÀÈÀ ÂÀÍÀßÉËÄÁÀ ÓÅÀÍÖÒÛÉ, ÓÀÌÄÝÍÉÄÒÏ ËÉÔÄÒÀÔÖÒÀÛÉ
ÂÀÌÏÈØÌÖËÉ ÌÏÓÀÆÒÄÁÉÓ ÈÀÍÀáÌÀÃ, `ÞËÉÄÒÉ ÔÄÍÃÄÍÝÉÉÓ áÀÓÉÀÈÓ
ÀÔÀÒÄÁÓ ÃÀ ÀÒÀ ÃÀÓÒÖËÄÁÖËÉ ÄÍÏÁÒÉÅÉ ×ÀØÔÉÓÀ" (Í. ËÏËÀÞÄ), ÒÀÓÀÝ
ÌÒÀÅÀË×ÄÒÏÅÀÍÉ ÌÀÓÀËÉÓ ÀÍÀËÉÆÉÝ ÀÃÀÓÔÖÒÄÁÓ, ÈÖÌÝÀ ÀÌãÄÒÀà ÜÅÄÍÉ
ÍÀÛÒÏÌÉÓ ÞÉÒÉÈÀÃÉ ÌÉÆÀÍÉ ÓÉÅÒÝÖËÉ ËÏÊÀËÉÆÀÝÉÉÓ ÂÀÌÏÌáÀÔÅÄËÉ
ÆÌÍÄÁÉÓ ÀÍÀËÉÆÉ ÉÚÏ ÓÅÀÍÖÒÉÓ ÚÅÄËÀ ÃÉÀËÄØÔÉÓÀ ÃÀ ÆÏÂÉ ÊÉËÏÊÀÅÉÓ
ÌÏÍÀÝÄÌÈÀ ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÉÈ1.
Ì ÄÃ Ä À Ó À ÙË É À Í É, Í À Ô Ï Û À Å Ò Ä Û É À Í É reduplikacia da sufiqsacia svanurSi (fonosemantikuri masalis safuZvelze)
ÓÅÀÍÖÒÉ ×ÏÍÏÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒÉ ËÄØÓÉÊÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ ÌÓãÄËÏÁÀ ÀÌÀ
ÈÖ ÉÌ ÓÀáÉÈ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉÀ ÝÀËÊÄÖË ÄÍÀÈÌÄÝÍÉÄÒÖË ÍÀÛÒÏ-
ÌÄÁÛÉ, ÈÖÌÝÀ ÓÀÊÉÈáÉ ÓÀ×ÖÞÅËÉÀÍÀà ÃÙÄÌÃÄ ÀÒ ÀÒÉÓ ÛÄÓßÀÅËÉËÉ.
ÀÌãÄÒÀà ÜÅÄÍÉ ÍÀÛÒÏÌÉÓ ÞÉÒÉÈÀÃÉ ÌÉÆÀÍÉÀ ×ÏÍÏÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒÉ
ËÄØÓÉÊÉÓ, ÊÄÒÞÏÃ, áÌÀÁÀÞÅÉÈÉ ÃÀ ÂÀÒÄÂÍÏÁÉÓ ÀÙÌÍÉÛÅÍÄËÉ ËÄØÓÉ-
ÊÖÒÉ ÄÒÈÄÖËÄÁÉÓ ÀÙßÄÒÀ ÃÀ ÀÌ ËÄØÓÉÊÖÒ ÄÒÈÄÖËÈÀ ÓÔÒÖØ-
1 ÀÙÍÉÛÍÖË ÓÀÊÉÈáÆÄ ÌÖÛÀÏÁÉÓ ÂÀÂÒÞÄËÄÁÀ ÓÀÌÏÌÀÅËÏà ÉÅÀÒÀÖÃÄÁÀ.
54
ÔÖÒÖËÉ ÌÏÃÄËÄÁÉÓ ÊÅËÄÅÀ ÓÉÍØÒÏÍÉÖËÉ ÃÀ ÃÉÀØÒÏÍÉÖËÉ ÀÓÐÄØ-
ÔÄÁÉÈ ÓÅÀÍÖÒÉ ÄÍÉÓ ÃÉÀËÄØÔ-ÊÉËÏÊÀÅÈÀ ÌÉáÄÃÅÉÈ.
ÓÅÀÍÖÒÉ áÌÀÁÀÞÅÉÈÉ ËÄØÓÉÊÉÓ ÛÄÃÀÒÄÁÉÈÉ ÛÄÓßÀÅËÉÓ ÛÄÃÄÂÀÃ
ÉÒÊÅÄÅÀ, ÒÏÌ ÌÀÈÉ ÂÀÌÏÚÄÍÄÁÀ ÓÀÊÌÀÏ áÛÉÒÉÀ ÖÓÖ×ÉØÓÏà _ ÌÀÒ-
ÔÉÅÉ (Ä. ß. ÛÉÛÅÄËÉ) ×ÖÞÄÄÁÉÈ, ×ÖÞÉÓ ÂÀÏÒÊÄÝÄÁÉÈÀ ÃÀ À×ÉØÓÀ-
ÝÉÉÈ.
ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÂÀÌÏÊÅÄÈÉË ÁÂÄÒßÄÒÉÈ ÚÀËÉÁÄÁÓ ØÌÍÉÀÍ É / Ö / é
áÌÏÅÍÄÁÉ. ×ÏÍÏÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒ ÄØÓÐÒÄÓÉÖË ×ÖÞÄÛÉ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÉÚÏÓ ÀÍ
ÄÒÈÉ (ÌÀÂ.: ÓïË `ÓÉÓÉÍÉ", ÛïË `ÛÉÛÉÍÉ", ÓÔïË `ÂÀÌÀÚÒÖÄÁÄËÉ áÌÀ-
ÖÒÉ", ÁÙïË `ÁÙÀÅÉËÉ" ÃÀ À. Û.), ÀÍ ÏÒÉ áÌÏÅÀÍÉ (ÌÀÂ.: ÊéÒÊéÍ `ÊÉÓ-
ÊÉÓÉ", ÔéÒÔéÍ `ÒÀÔÒÀÔÉ, ËÀØËÀØÉ, ÚÁÄÃÏÁÀ", ×éÒ×éÍ `ÒÀÔÒÀÔÉ,
ÜÉ×ÜÉ×É" ÃÀ ÓáÅ.). ÄÒÈÆÄ ÌÄÔáÌÏÅÍÉÀÍÉ ÞÉÒÄÁÉ, ÖÌÄÔÄÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ,
ÒÄÃÖÐËÉÊÀÝÉÉÈ ÀÒÉÓ ÌÉÙÄÁÖËÉ.
ÜÅÄÍÉ ÃÀÊÅÉÒÅÄÁÉÈ, ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÂÀÌÏÅËÉÍÃÀ ÒÄÃÖÐËÉÊÀÝÉÉÓ
ÒÀÌÃÄÍÉÌÄ ÓÀáÄ:
1. áÌÏÅÍÉÓ ÛÄÖÝÅËÄËÀà ÒÄÃÖÐËÉÝÉÒÄÁÖËÉ ×ÖÞÄ (ÀÍÖ
ÌÀÒÔÉÅÉ ÂÀÏÒÊÄÝÄÁÀ); 2. áÌÏÅÍÉÓ ÌÏÍÀÝÅËÄÏÁÉÈ ÒÄÃÖÐËÉÝÉ-
ÒÄÁÖËÉ ×ÖÞÄ; 3. ÈÀÍáÌÏÅÍÉÓ ÛÄÖÝÅËÄËÀà ÒÄÃÖÐËÉÝÉÒÄÁÖËÉ
×ÖÞÄ; 4. ÈÀÍáÌÏÅÍÉÓ ÌÏÍÀÝÅËÄÏÁÉÈ ÒÄÃÖÐËÉÝÉÒÄÁÖËÉ ×ÖÞÄ.
1. ÌÀÓÀËÉÓ ÀÍÀËÉÆÌÀ ÀÜÅÄÍÀ, ÒÏÌ ÓÅÀÍÖÒÛÉ Ä áÌÏÅÍÉÓ ÂÀÒÃÀ
ÈÉÈØÌÉÓ ÚÅÄËÀ áÌÏÅÍÉÓ (À, É, Ï, Ö, é) ÛÄÌÝÅËÄËÉ ×ÖÞÄ ÏÒÌÀÂÃÄÁÀ:
À-áÌÏÅÍÉÀÍÉ: ËÉ-ËÀÐ-ËÀÐ-É (ËÛá., ÜÏË.) `ÚÁÄÃÏÁÀ", ËÉ-×ÀÍ-
×êË-É (ÜÏË.) `ÊÀÍÊÀËÉ, ×ÀÌ×ÀËÉ", ËÉ-ÚæÀÒ-ÚæêÝ-É (ÜÏË.) `ÁÒßÚÉÍ-
ÅÀ", ËÉ-áæÀÒ-áæÀÝ-É (ËÍÔ.) `ÃÖÙÉËÉ (ÞËÉÄÒÉ)"...
É-áÌÏÅÍÉÀÍÉ: ÁÉÔ-ÁÉÔ (ÜÏË.) `ÁÒÖÝÉÀÍÉÓ ÀÝÀ-ÁÀÝÀ, ÌÏÙÒÄ-
ÝÉËÉ ÓÉÀÒÖËÉ", ÂËÉã-ÂËÉã (ÆÓ., ØÓ.) `ÖáÄÛÀà ÓÉÀÒÖËÉ; ÌÉÒÔÚÌÀ-
ÌÏÒÔÚÌÉÓ áÌÀ", ÆÉÐ-ÆÉÐ (ÁØ.) `ÌÓÖØÀÍÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÌÞÉÌÄ ÓÉÀÒÖËÉ",
áæÒÉÂ-áæÒÉ (ÁØ., ÜÏË.) `ÛÀØÒÉÓ àÀÌÉÓ ÃÒÏÓ ÂÀÌÏÝÄÌÖËÉ áÌÀ" ...
Ï-áÌÏÅÍÉÀÍÉ: ËÉ-ÒÏá-ÒÏá-É (ÜÏË.) `ÙÏÒÉÓ áÌÀÖÒÏÁÀ, àÚÉ-
ÅÉËÉ", ËÉ-ÛÏØ-ÛíØ-É (ÜÏË.) `ÃÄÃÀÊÀÝÉÓ ÁÄÅÒÉ ÃÀ áÌÀÌÀÙÀËÉ
ËÀÐÀÒÀÊÉ" ...
Ö-áÌÏÅÍÉÀÍÉ: ÁÖÂæ-ÁÖÂæ (ÜÏË.) `ÃÀÁÄÑÅÀ (ÅÀÛËÉÓÀ) ÖÊÁÉËÏÓ
ÛÄÓÀàÌÄËÀÃ", ÛîË-ÛîË (ÁÆ., ËÛá., ÜÏË.), ÛÖË-ÛÖË (ÁØ., ËÍÔ.)
`×ÛÅÉÍÅÀ", àîË-àîË (ÁÆ., ËÛá., ÜÏË.), àÖË-àÖË (ÁØ., ËÍÔ.)
55
`ßÖÉËÉ (ØÀÒÉÓÀ)", ÆÖÒÆÖÍ (ËÍÔ.) `ÆÖÆÖÍÉ", ÊÖÒÊîÍ (ÁÆ., ËÛá.,
ÜÏË.), ÊÖÒÊÖÍ (ÁØ., ËÍÔ.) `ÊÒÖÓÖÍÉ", ÝÖÒÝÖÍ (ÁØ.) `ÜÖÒÜÖËÉ" ...
é-áÌÏÅÍÉÀÍÉ: ÁéÒÁéÍ (ÁØ., ÜÏË.) `ÄÍÀÁÒÂÅÉËÉ ÌÀÌÀÊÀÝÉÓ
ËÀÐÀÒÀÊÉ", ÆéÒÆéÍ (ÁØ.) `ÆÖÆÖÍÉ; ÁÖÆÙÖÍÉ", ÈéÒÔïÍ (ÁÆ.) ÈéÒÔéÍ
(ÁØ.) `àÉáÅÉÍÉ, áÅÉáÅÉÍÉ", ÊéËÐéÍ|ÊéÒÐéÍ (ÁØ.) `ßÊËÀÐÖÍÉ", ÁéÝ-ÁéÝ
(ËáÌ.) `ÜÉ×ÜÉ×É", ÚÖÔ-ÚÖÔ (ËÛá.) `ÁÀÀÓÉ", ÛéË-ÛéË `ÂÀÁÌÖËÉ
ÛÒÉÀËÉ" ...
2. ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ áÌÏÅÍÉÓ (É ~ À, É ~ Ö - É ~ Ö, À ~ Ö, À ~
É, É ~ Ö, É ~ é, é ~ ì) ÌÏÍÀÝÅËÄÏÁÉÈ ÒÄÃÖÐËÉÝÉÒÄÁÖËÉ áÌÀÁÀÞ-
ÅÉÈÉ ×ÖÞÄÄÁÉÓ ÒÀÌÃÄÍÉÌÄ ÓÔÒÖØÔÖÒÖËÉ ÌÏÃÄËÉ ÂÀÌÏÉÊÅÄÈÀ,
ÒÏÌÄËÈÀÂÀÍ ÚÅÄËÀÆÄ Ö×ÒÏ ÂÀÅÒÝÄËÄÁÖËÉ ÀÙÌÏÜÍÃÀ É ~ À áÌÏÅÀÍ-
ÌÏÍÀÝÅËÄÏÁÉÈ ÒÄÃÖÐËÉÝÉÒÄÁÖËÉ ×ÖÞÄÄÁÉ.
ÒÄÃÖÐËÉÝÉÒÄÁÖË ×ÖÞÄÈÀ ÖÌÄÔÄÓÉ ÍÀßÉËÉ ÊÀÅÛÉÒÉÓ ÂÀÒÄÛÄÀ
ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉ, ÈÖÌÝÀ ÉÛÅÉÀÈÀÃ, ÌÀÂÒÀÌ ÌÀÉÍÝ ÌÀÄÒÈÄÁÄËÉ É ÊÀÅ-
ÛÉÒÉÈ ÒÄÃÖÐËÉÝÉÒÄÁÖËÉ ×ÖÞÄÄÁÉÝ ÅËÉÍÃÄÁÀ ÃÀ, ÀÓÄÅÄ, áÛÉÒÉÀ
ÌÀ- ÌÀÒÝÅËÉÓ ÜÀÒÈÅÀ ×ÖÞÉÓ ÂÀÏÒÊÄÝÄÁÉÓÀÓ, ÒÏÌÄËÉÝ, Å. ÈÏ×ÖÒÉÀÓ
ÅÀÒÀÖÃÉÈ, ÓÀßÀÒÌÏÄÁÄËÉ ÈÀÅÓÀÒÈÉ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÉÚÏÓ.
áÌÏÅÀÍÖÝÅËÄË ÃÀ áÌÏÅÀÍÌÏÍÀÝÅËÄ ÒÄÃÖÐËÉÝÉÒÄÁÖË ÚÀËÉ-
ÁÄÁÓ ÛÏÒÉÓ ÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒÉ ÓáÅÀÏÁÀÝ áÄËÛÄÓÀáÄÁÉÀ, ÈÖÌÝÀ ÀÌãÄÒÀÃ
ÓÀÊÉÈáÉÓ ÊÅËÄÅÀÓ ÓáÅÀ ÌÉÌÀÒÈÖËÄÁÉÈ ßÀÒÅÌÀÒÈÀÅÈ1.
3. ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÈÀÍáÌÏÅÍÉÓ ÛÄÖÝÅËÄËÀà ÒÄÃÖÐËÉÝÉÒÄÁÖËÉ ×Ö-
ÞÄÄÁÉ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉÀ ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ÓÀáÉÓ ÓÔÒÖØÔÖÒÖËÉ ÌÏÃÄËÄÁÉÈ:
1. C V C - C V C; 2. C C V C - C C V C; 3. C C C V C - C C C V C; 4. C V
C C - C V C C; 5. C C C V C C - C C C V C C; 6. C V C V - C V C V...
ÀÙÍÉÛÍÖË ÓÔÒÖØÔÖÒÖË ÌÏÃÄËÄÁÛÉ, ÒÏÂÏÒÝ ÌÀÓÀËÀÆÄ
ÃÀÊÅÉÒÅÄÁÀÌ ÀÜÅÄÍÀ, ÀÒ ×ÉÂÖÒÉÒÄÁÓ ÓÏÍÏÒÄÁÉ, ÂÀÏÒÊÄÝÄÁÖËÉ ×Ö-
ÞÄÄÁÉÓ ÏÒÉÅÄ ÈÀÍáÌÏÅÍÉÈÉ ÓÄÂÌÄÍÔÉ (ÀÍËÀÖÔ-ÀÖÓËÀÖÔÛÉ) ÊÉ ÉÃÄÍ-
ÔÖÒÉÀ. ÃÀÓÔÖÒÃÄÁÀ ÉÓÄÈÉ ÌÏÃÄËÄÁÉÝ, ÓÀÃÀÝ ÂÀÏÒÊÄÝÄÁÖËÉ
×ÖÞÄÄÁÉÓ ÀÍËÀÖÔÛÉ ÏÒÉ ÀÍ ÓÀÌÉ ÈÀÍáÌÏÅÀÍÉÀ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉ ÃÀ,
ÀÓÄÅÄ, ÛÄÂÅáÅÃÀ ÉÓÄÈÉ ÒÄÃÖÐËÉÝÉÒÄÁÖËÉ ×ÖÞÄÄÁÉÝ, ÒÏÌÄËÄÁÛÉÝ
ÀÖÓËÀÖÔÛÉ äÀÒÌÏÍÉÖËÉ ÊÏÌÐËÄØÓÄÁÉ ×ÉÂÖÒÉÒÄÁÄÍ.
1 ÉÅÀÒÀÖÃÄÁÀ ÓÀÊÉÈáÆÄ ÌÖÛÀÏÁÉÓ ÂÀÂÒÞÄËÄÁÀ.
56
4. ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ÈÀÍáÌÏÅÍÉÓ (Ò ~ Í, Í ~ Ë, Ò ~ Ë, Ó ~ Á,
Ñ ~ Á, Û ~ Á, á ~ Á...) ÌÏÍÀÝÅËÄÏÁÉÈ ÒÄÃÖÐËÉÝÉÒÄÁÖËÉ áÌÀÁÀÞÅÉÈÉ
×ÖÞÄÄÁÉÓ ÒÀÌÃÄÍÉÌÄ ÓÔÒÖØÔÖÒÖËÉ ÌÏÃÄËÉ ÂÀÌÏÉÊÅÄÈÀ, ÒÏÌÄË-
ÈÀÂÀÍ ÚÅÄËÀÆÄ Ö×ÒÏ ÂÀÅÒÝÄËÄÁÖËÉÀ ÓÏÍÏÒÈÀ ÌÏÍÀÝÅËÄÏÁÉÈ
ÒÄÃÖÐËÉÝÉÒÄÁÖËÉ ×ÖÞÄÄÁÉ.
áÛÉÒ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ ÂÀÖÒÊÅÄÅÄËÉÀ ÄÓÀ ÈÖ ÉÓ ×ÖÞÄ ÒÄÃÖÐ-
ËÉÊÀÝÉÉÓ ÂÆÉÈ ÀÒÉÓ ÌÉÙÄÁÖËÉ, ÈÖ ÓÖ×ÉØÓÀÝÉÉÓ.
ÉÌÉÓÀÈÅÉÓ, ÒÏÌ ÂÀÉÒÊÅÄÓ, ÒÄÃÖÐËÉÊÀÝÉÀÓÈÀÍ ÂÅÀØÅÓ ÓÀØÌÄ ÈÖ
ÓÖ×ÉØÓÀÝÉÀÓÈÀÍ, ÀÖÝÉËÄÁÄËÉÀ ÓÀßÚÉÓÉ, ÈÀÅÃÀÐÉÒÅÄËÉ (Ä. ß. ÛÉÛ-
ÅÄËÉ) ×ÖÞÄÄÁÉÓ ÜÅÄÍÄÁÀ. áÛÉÒÀÃ ÀÌ ×ÖÞÄÄÁÉÓ, ÀÍÖ, ÒÏÂÏÒÝ ÀÒÍ.
ÜÉØÏÁÀÅÀ ÖßÏÃÄÁÃÀ, `ÐÉÒÅÄËÀÃÉ ÌÀÓÃÀÒÄÁÉÓ" ÂÀÌÏÅËÄÍÀ ÀÒ áÄÒá-
ÃÄÁÀ, ÒÀÝ ÂÅÀÅÀÒÀÖÃÄÁÉÍÄÁÓ, ÒÏÌ ÆÏÂÉ ×ÏÒÌÀ áÌÀÒÄÁÉÃÀÍÀÀ ÂÀ-
ÓÖËÉ, ÆÏÂÉÝ ÛÄÓÀÞËÏÀ ÓÀÄÒÈÏà ÀÒ ÉÚÏÓ ßÀÒÌÏØÌÍÉËÉ, ÈÖÌÝÀ
ÓÀØÌÉÓ ÍÀÌÃÅÉËÉ ÅÉÈÀÒÄÁÉÓ ÂÀÓÀÒÊÅÄÅÀÃ ÛÄÓÀÞËÄÁÄËÉÀ ÓÀÅÀÒÀÖÃÏ
×ÖÞÄÄÁÉÓ áÄËÏÅÍÖÒÀà ÀÙÃÂÄÍÀ, ÒÀÝ ÌÈËÉÀÍÉ ØÒÏÍÏËÏÂÉÖÒÉ
ÓÖÒÀÈÉÓ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉÓ ÓÀÛÖÀËÄÁÀÓ ÉÞËÄÅÀ.
n a t al i a s e b i s k v e r a Z e mosaubris sametyvelo etiketis asaxva andazebSi (qarTuli da rusuli andazebis SepirispirebiT masalaze)
enis Seswavlis pragmatikulma aspeqtma ukanasknel xans
enaTmecnierul kvlevaTa mTeli sfero Seqmna, romelsac prag-
malingvistika ewodeba
pragmatika komunikaciis realur process swavlobs. Sesa-
bamisad, misi ZiriTadi `cdis obieqti~ metyvelebis procesi,
metyvelebis aqti, konteqstia. konteqstis Semadgenel nawilad
gamoyofen metyvel subieqts, metyvel obieqts, maTi codnisa
57
da Sexedulebebis, maTi mrwamsis, fonuri codnis, mentalite-
tis `nakrebs~, sociokulturul situacias.
zepirsityvierebis TiTqmis yvela Janris nawarmoebSi
gvxvdeba enisa da metyvelebis Sesaxeb gamoTqmuli mosazrebebi,
komunikaciis monawileTaTvis gankuTvnili rCevebi da a. S. am
TvalsazrisiT saintereso Cans qarTuli da rusuli andazebi.
maTSi kargadaa asaxuli mosaubris sametyvelo etiketi.
mosaubrisTvis gankuTvnili wesebi azrobrivad mravalfe-
rovani andazebiT warmogvidgeba. saubari agebulia imis gaTva-
liswinebiT, rom sityvas sifrTxiliT unda movekidoT. molapa-
rake unda ecados, rom sityvis Tqmisas ar aCqardes, saubris
dro, Tema, msmeneli da saubris warmarTvis forma sworad Se-
arCios.
qarTul da rusul paremiaTa Seswavla pragmatikuli
TvalsazrisiT calkeuli enobrivi koleqtivis msoflxedvis,
erovnuli xasiaTis gamovlenas Seuwyobs xels. am codnis ga-
Tvaliswineba ki sxvadasxva kulturis warmomadgenelTa Soris
warmatebuli komunikaciis winapirobaa.
T e a t et eloS v ili
saxelTa ormagi translaciis meqanizmi qarTulSi
saxelTa ormagi translaciis kvlevisaTvis mivmarTeT Ta-
namedrove qarTuli prozis, poeziis, presisa da eleqtronuli
korpusis masalas. magaliTebis analizma gviCvena, rom saxelTa
mravaljeradi translaciisTvis gamoiyeneba rogorc morfolo-
giuri, ise sintaqsuri saSualebebi. orive SemTxvevaSi arsebi-
Tia sityvis klasis cvlileba, rac uSualod ukavSirdeba enob-
rivi erTeulis ZiriTadi funqciuri rolisa da maxasiaTeble-
58
bis Secvlas. morfologiuri gziT sityvis translireba enob-
riv erTeulze translativebis darTviT xorcieldeba, sintaq-
suri translaciis safuZveli ki winadadebis struqturul mo-
delSi am erTeulis mier dakavebuli adgilia. ramdenadac mo-
rfologiuri translacia matranslirebeli elementebis mona-
wileobiT xorcieldeba, igi sabolooa, sintaqsuri transla-
cia _ poziciuri, mag., es simwvane mamSvidebs da maxarebs (si-
mwvan-e (subst.) ← mwvane (adieqt.); morfologiuri transla-
cia); maRalma xeli damiqnia (maRali (adieqt.) gasubstantivda
sintaqsuri meqanizmis meSveobiT).
ormagi translaciis SemTxvevaSi sawyis da saboloo eta-
pebze sityvis klasi SeiZleba erTi da igive iyos an yvela etap-
ze gansxvavebuli klasis sityva miviRoT. pirveli tipis SemTxve-
vebis ZiriTadi mizezi semantikurad gansxvavebuli erTeulebis
warmoeba unda iyos: Savi (adieqt.) a-Sav-eb-s (zmna) → ga-Sav-eb-
ul-i (adieqt.); aqauroba (subst.) ← aqauri (adieqt.) + oba
(translativi) ← aqa (zmnizeda) + ur (translativi).
erTi da imave sityvis ramdenimejeradi translacia xor-
cieldeba rogorc morfologiuri, ise sintaqsuri meqanizmis
gavleniT. mniSvnelovania, rom morfologiurad sityvis ormagi
translirebisas erT sityvaformaSi Tavs iyris translaciis
tipebis (substantivacia, adieqtivacia...) Sesabamisi translati-
vebi. ramdenimejeradi translirebis dros sintaqsuri tran-
slacia aris ama Tu im erTeulis morfologiuri translaciis
Semdgomi da saboloo etapi: `rad minda mivswvde miuwv-
domels, vrcels da usazRvros?~ (g. tabiZe); `sTqvi naRvliani
Zveli qarTliviT~... (g. leoniZe).
59
T edo uTur g a i Z e
/x-/ (resp. /h-/) prefiqsi i-prefiqsian pasivebSi
1. xanmet da haemet periodebSi pasivis i-prefiqss samsave
pirSi win uZRoda /x-/ xanmet periodSi (xiyo), /h-/ _ haemet pe-
riodSi (hiyo).
samecniero literaturaSi es prefiqsebi miCneulia enian
pasivTa da saTaviso qcevis I seriis formaTa analogiiT gaCeni-
lad. es formebi mesame piris obieqtebs am prefiqsebiT gamoxa-
tavdnen (a. SaniZe, i. imnaiSvili). analogiis safuZvelze miTi-
Teba am naSromebSi ar aris.
2. orpirian aqtivTa pirdapiri obieqtis simravle { -en}
sufiqsiT gamoixateboda samsave pirSi. es niSani pird. obieqts
subieqtad moqcevis Semdegac gadasdevda inian pasivSi.
aqtivi konv. pasivi
I m-yv-n-a Cuen x-u-i-yv-en-T (x‚yvenT) Cuen
II g-yv-n-a Tquen x-i-yv-en-T Tquen
III yv-n-a igini x-i-yv-n-es igini
uTuod gasaziarebelia Tvalsazrisi, rom istoriulad
pirdapir obieqts III pirSic, rogorc I da II pirebSi, saerTo
niSani unda hqonoda irib obieqtTan. es viTareba savaraudebe-
lia Zveli qarTulis wina periodis II seriis formebSic, ra-
zec migviTiTeben I seriis formebi da aqa-iq SemorCenili II se-
riis formebi, rogoricaa: aRxipyra, moxiRo, xicna, romlebic
z. sarjvelaZem gamoavlina. es y v n a formis adgilze gvavarau-
debinebs x-yv-n-a formas.
zemoT ganxilul formaTa mixedviT kargad Cans, rom,
garda simravlis niSnisa, pirdapiri obieqti pasivad moqceul
zmnaSi, rogorc subieqti, mesame pirSi /x-/ prefiqssac gadmoi-
yolebda, amave dros subieqtobis niSansac iCenda: x-yv-n-a (man
igini): x-i-yv-n-es (igini). /x-/ prefiqsis aqtividan pasivSi
60
gadmosvla xdeboda mxolobiTi ricxvis formaSic: x-y-o (man
igi): x-i-y-o (igi).
rac Seexeba II piris x-i-yav formas pasivSi, x- aq sistemis
moTxovniT zis: g-y-o formis pasivad moqcevisas O2d-s pasivSi
Caenacvla S2, Sesabamisad gaformda II piris forma pasivSi x-
prefiqsiT: x-i-yav (Sen), x-i-yv-en-T (Tquen).
I pirSi ki saqme gvaqvs analogiasTan paradigmis fargleb-
Si: II da III pirebis analogiiT /x-/ gaCnda I pirSic: m-y-o (man me):
v-i-yav (me), analogiis safuZvelze *v-x-iyav > xu-i-yav (x‚yav).
haemet formebSi /x-/-s adgilze zis /h-/. am prefiqsebs
pirTa mixedviT gansxvavebuli funqciebi eZleva: isini kanoni-
kuria II da III pirebSi. pleonasturia I pirSi.
m e d e a Rlo nt i
qarTuli sityvis saRvTismetyvelo aspeqtebi (moyvasi, megobari da amxanagi)
qarTuli moyvasi, megobari da amxanagi, TavianTi gamaer-
Tianebeli, gadamkveTi semantikuri komponentebiT `moyvare~,
`axlobeli~, mkveTrad gamoxatuli sinonimebia. amasTan, samive
ganekuTvneboda qristianul institucias, romelic zneobrio-
basa da maRal sulierebas gviqadagebda da, aqedan gamomdinare,
araerT valdebulebas gvakisrebda rogorc RvTis, ise moyvasis
(kacTa) winaSe.
moyvasi: SeiZleba iTqvas, dReisaTvis TvaldaxelSuaa ga-
mqrali madliani qarTuli sityva moyvasi, misi namdvili mniS-
vneloba da daniSnuleba. Zv. qarT. moyuasi aris yuar- fuZiT
nawarmoebi zmnuri saxeli, Sdr.: Zv. qarT. yuar-eba, mo-yuar-
eba, mo-yuar-e-oba, si-yuar-ul-i `siyvaruli; mowyaleba~; mo-
61
yuar-ul-i `moyvaruli~ da mo-yua-s-i `megobari; maxlobeli;
sasuliero piri~ (i.abulaZe), amxanagi~ (sulxan-saba);. `moyva-
re~ (d. CubinaSvili), aseve `moZme, maxlobeli, amxanagi~
(qegli), gurulSi moyvasi `alersiani, mosiyvarule adamiania~.
Tumca moyvasi marTlmorwmune qristianisTvis aseve iyo ucxo-
tomeli da TviT mteric ki (ix.: levitelTa 19, 13-34; luka
10, 30-35 da sxva). magram codvismierma cxovrebis wesma daaviw-
rova moyvasis es madliani mniSvneloba da mxolod Tvistomis,
axloblis, sanaTesaos aRmniSvnelad darCa.
rogorc Cans, qarTulSi amave mizeziT itvirTa `naTesave-
bisa da danaTesavebis~ mniSvneloba yuar- fuZiT nawarmoebma
zemoxsenebulma sityvebma _ moyvare, moyvrebi, moyvroba, da-
moyvreba.
megobari: dadgenilia, rom qarTuli stumarmaspinZlobi-
sa da sufris (trapezis) mravalsaukunovani instituti qris-
tianuli Sinaarsisa da daniSnulebis Semcvelia, razec me-
tyvelebs, erTi mxriv, stumris RvTis wyalobad aRiareba
(`stumari RvTisaa!~), Tanameinaxeobis maRalzneobrivi tradi-
cia (`dRes stumaria eg Cemi!.. miTac me ver vuRalateb...~), Ta-
madis, anu purisuflis, mSvidobismyofeli funqciebi, sadReg-
rZeloebis liturgiuli Tanmimdevroba, meore mxriv, gansa-
kuTrebulad faqizi, Rrmadsulieri damokidebuleba Wama-smis
mimarT.
saerTo trapezis gaziareba wmida werilSi gansakuTrebu-
li saRvTismetyvelo SinaarsiTa da daniSnulebiT imoseba.
fsalmunebSi xSirad esmeba xazi imas, Tu visTan Wam, visTan
iziareb trapezs an visTan ar unda gaiziaro trapezi: `xolo
Sen, kaco, moyuaso Cemo, winamZRuro Cemo da mecniero Cemo,
romelman erTbamad Senda da Cemda daatkben Wamadni, rameTu
vidodeT Cuen erTobiT saxlsa RmrTisasa...~ (fsalmuni 54,
14-15); `romeli ampartavan iyo TualiTa da uZReb guliTa,
mis Tana ara vWami...~ (fsalmuni 100, 5; Sdr. fsalmuni 40, 10).
62
swored am mxrivaa sayuradRebo gob- fuZiT nawarmoebi
qarTuli sityva me-gob-ar-i, romelic gvkarnaxobs, rom saerTo
saojaxo trapezis gasaziareblad mowveuli stumari uwinare-
sad aris is Rirseuli da pativsacemi adamiani, romelic mas-
pinZlebTan erTad saerTo gobidan gaiziarebs trapezs (besa-
rion jorbenaZe). igulisxmeba stumarmaspinZlobisa da, sazoga-
dod, kacTa Soris keTili damokidebulebis gamomxatveli uZve-
lesi tradicia: visTan erTadac saerTo gobidan puri amomi-
wia, igi Cemi megobaria!
Tamamad SeiZleba iTqvas, rom saerTo gobi, Tavisi sakra-
luri funqciiT, eTanabreba im saerTo ziarebis WurWels,
romliTac da romlidanac mazierebeli mrevli qristes macxov-
nebel xorcsa da sisxls iRebs. am mxriv uaRresad sagulisxmoa
is, rom ziarebis wmida saeklesio saidumlo ufalma ieso
qristem dagviwesa did xuTSabaTs _ Tavis rCeul mowafeebTan
sapaseqo trapezis gaziarebis Jams. wmida ioanes saxarebis me-
eqvse TavSi (6,51-55) ufali mravalgzis imeorebs, rom igia ze-
ciuri puri _ WeSmariti sazrdo, uromlisodac vera kaci ver
cxondeba.
yovelive aqedan gamomdinare, gasagebi xdeba, Tu ram gana-
piroba esoden myari megobrobis institutis damkvidreba qar-
Tul istoriul sinamdvileSi: rogorc did xuTSabaTs sapase-
qo trapezze qristes rCeuli mowafeebi Rirsni gaxdnen, saer-
To saziaro-satrapezo WurWliT erToblivad mieRoT qristes-
gan misi macxovnebeli ƒorci da patiosani sisxli, da mraval-
mowyale ufalma isini amis gamo aRiara Tavis megobrebad,
msgavsadve _ saerTo trapezze maspinZlebTan erTad `puri ar-
sobisas~ saerTo gobidan gamziarebelsac Tavis megobrad aRi-
arebs ojaxi, viTarca mcire eklesia (wmida ioane oqropiri).
maSasadame, arsobrivad, igiveobrivi iyo moyvasisa da me-
gobris, moyvasobisa da megobrobis qristesmieri Sinaarsic
da daniSnulebac: qristes rjulis Rirseulad aRsrulebasTan
erTad, trapezis Rirseulad gaziarebac Seiqna imis winapiro-
63
ba da mizezi, rom Cvenma winaparma esodeni pativiT Semosa me-
gobari da megobroba, rac uwinaresad sulier megobarsa da
megobrobas gulisxmobs, Sdr.: `megobari _ fsalmuni 37, 12 _
ese ars miwyiv gauyari saTanado moyvasi, maradis mas Tana myo-
fi~ (sulxan-saba); `megobari _ moyvasi, moyvare SesakuTrebu-
li visime uzakveliTa da vasxebuliTa [urTierTis mimarT val-
debuli _ m. R.] siyvaruliTa an Tanaziari Wirisa da lxinisa;
megobreba _ moyvroba~ (d. CubinaSvili).
amxanagi: sulxan-saba orbeliani `sibrZne sicruisaSi~ sa-
gangebod asxams xotbas amxanags, mis movaleobebs, rac eTanab-
reba moyvasobisa da megobrobis rusTvelur ideals.
samwuxarod, wina saukuneSi komunisturma Tu socialis-
turma yofam daaziana sityva amxanagis Zveli, pirvandeli mniS-
vneloba da erTi funqciaRa dautova: mas mxolod nomenkla-
turis an muSa-mosamsaxureTa da partiul muSakTa mimarTvi-
sas iyenebdnen (amxanago mosamarTle! amxanago brigadiro!..).
ukanasknel xans am sityvam ufro `biznes-partniorobis~ _ am-
xanagobebis da sxva msgavsi socialuri mniSvneloba SeiZina: am-
xanagi aris adamiani, romelTanac garkveuli saqme makavSirebs,
Sdr.: amxanagi spars. _ `moZme, moyvare; monawile~ (d. Cubina-
Svili).
dReisaTvis ki moyvasi da moyvasoba, megobari da megob-
roba, amxanagi da amxanagoba, maTi sainstitucio semantikis ga-
TvaliswinebiT, Semdegnairadaa gadanawilebuli: amxanags Semoe-
Zarcva TiTqmis saukunovani `samarcxvino~ samosi, xolo amxana-
gobam SeinarCuna socialuri institutis safexuri; megobroba
sulier-zneobrivi institutis kuTvnilebad darCa; moyvasobis
instituti ki saqarTvelos marTlmadidebeli eklesiis aRorZi-
nebasTan erTad aRdga, viTarca uzenaesi, RvTaebriv rangSi
amaRlebuli qristianuli institucia.
64
n a to S a v r e S i a n i, l el a g i gl e m i a n i gomn‹ | gomd‹ nawilakisaTvis svanurSi
ÂÏÌÍì | ÂÏÌÍÉ (ÁÆ., ËÛá., ÜÏË.) ÂÏÍÃÉ (ËÍÔ.) | ÂÏÌÃì | ÂÏÌÃêÎ (ÜÏË.) `ÀÁÀ, ÈÖ; ÍÀáÄ, ÈÖ..." ÄØÓÐÒÄÓÉÖËÉ (ÍÉÛÍÉÓÌÏÂÄ-ÁÉÈÉ) ÍÀßÉËÀÊÉÀ, ÒÏÌÄËÉÝ ÀÌÀÅÄ ÃÒÏÓ ÂÀÒÊÅÄÖËßÉËÀà ÛÄÉÝÀÅÓ ÁÒÞÀÍÄÁÉÈ ÓÄÌÀÍÔÉÊÀÓ ÃÀ ÂÀÌÏáÀÔÀÅÓ ÌÈØÌÄËÉÓ ÅÀÒÀÖÃÓ _ ÛÄÓÒÖË-ÃÄÁÀ ÈÖ ÀÒÀ ÆÌÍÉÈ ÂÀÌÏáÀÔÖËÉ ÌÏØÌÄÃÄÁÀ:
ÌÉÜÀ ÃæÒÄÎÓ ÂÏÌÍì ÀÍÔéáÀÓ ËÀÌÛÖêÒ (ËÛá.) `ÈÀÅÉÓ ÃÒÏÆÄ ÀÁÀ, ÈÖ ÃÀÀÁÒÖÍÏÓ ÓÀÌÖÛÀÏ ÉÀÒÀÙÄÁÉ".
ÄàÊðËÉ ÓÖÒÍÄË ËÉ, ÂÏÍÃÉ ËÄÈÍðÛ ÌÀà ÀÈÀÂÄÍÀÍ ÛÖÊæÓ (ËÍÔ.) `ÉÓÄÈÉ ÓÖËÄËÉÀ, ÀÁÀ, ÈÖ ÙÀÌÉÈ ÀÒ ÂÀÓÃÂÏÌÏÃÀ ÂÆÀÓ".
ÂÏÌÍì ÄÍÌÄâÒÀÓ ËÉÂÍêË É ËÉâÄà (ÜÏË.) ,,ÀÁÀ, ÈÖ ÂÀÉÂÏÓ ÀÃÂÏÌÀ ÃÀ ßÀÌÏÓÅËÀ".
áÛÉÒÀà ÊÏÍÔÄØÓÔÉÈ ÉÒÊÅÄÅÀ, ÒÏÌ ÌÈØÌÄËÉ ÃÀÒßÌÖÍÄÁÖËÉÀ ÆÌÍÉÈ ÂÀÌÏáÀÔÖËÉ ÌÏØÌÄÃÄÁÉÓ ÛÄÖÓÒÖËÄÁËÏÁÀÛÉ:
ÄÜØÀ ÃðÃÄÛØÄËÉêÍÓ áíØæÀ `ÌÉ ÒÏØ ÏÃÒÉ ÄãÉðÒÈÄ, ÂÏÌÍÉ ËÏáÌéÛÉ" (ÁÆ. ÐÒÏÆ.31) `ÌÀÛÉÍ ÃÀÃÄÛØÄËÉÀÍÓ ÖÈØÅÀÌÓ `ÌÄ ßÀÅÀËÏ ÌÀÈÈÀÍ, ÀÁÀ ÈÖ ÅÉÌÖÛÀÅÄÁÏ".
ÃëÌ ËÏØ ÃÄÒ áÏãÒÀæÉá ÄãÉÓ, ÂÏÌÍì ËÏØ ËÄâïÒêËà ÃÏ ÏáâÄá (ËÛá.) `áÏÌ ÀÒ ÖãÄÒÄÁÈÏ ÌÀÓ, ÀÁÀ, ÈÖ ÓÀáÅÄßÀÒÉ ÀÒ ÂÀÖáÃÄÈÏ".
ÀÙÍÉÛÍÖËÉ ÍÀßÉËÀÊÉ ÁÀËÓØÅÄÌÏÖÒÛÉ ÀÒ ÃÀÓÔÖÒÃÄÁÀ, áÏËÏ ÜÏËÖÒÖËÛÉ ÒÀÌÃÄÍÉÌÄ ×ÏÍÄÔÉÊÖÒÉ ÍÀÉÒÓÀáÄÏÁÉÈ (ÂÏÌÍì | ÂÏÌÃì | ÂÏÌÃêÎ) ÂÅáÅÃÄÁÀ, ÃÀÍÀÒÜÄÍ ÃÉÀËÄØÔÄÁÛÉ ÊÉ _ ÈÉÈÏ ÅÀÒÉÀÍÔÉÈ (ÂÏÌÍì ÁÆ., ËÛá. ÂÏÍÃÉ ËÍÔ.).:
ÀÈáÄ ÀÜðà ÌëÒÌÄ ÌÖáæÁÄ: `ÎÀÙÏ ÒÏØ, ÀÈáÄ ÂÏÌÍì ÀÌÑÉ äðÒÉà ðÍÔáÄÍÉ" (ÁÆ., ÓÅÀÍ. ÐÒÏÆ. ÔÄØÓÔ. I. 111) `ÀáËÀ ßÀÅÉÃÀ ÌÄÏÒÄ ÞÌÀ `ÀÁÀÏ, ÀáËÀ ÀÓÄ ÝÀÒÉÄËÉ ÈÖ ÃÀÁÒÖÍÃÄÁÀ".
ÂÏÍÃÉ ÀÍÊéÃÉÓ É ðÃÀÊæÀÒÀÓ (ËÍÔ.) `ÀÁÀ, ÈÖ ÀÉÙÏÓ ÃÀ ÂÀÃÀÀÂÃÏÓ".
ÂÏÌÃì ÀÓËÀÊêÍ É ÏáâìÃêÍ ÂÖÛÂæÄ ÍÀØÀÜ ÌÄÂÀÌ (ÜÏË.) `ÀÁÀ, ÈÖ ÌÉÄÂÍÏ ÃÀ ÌÏÄÔÀÍÀ ÜÅÄÍÉ ÂÀÜÄáÉËÉ ÌÏÒÄÁÉ".
ÄãÑÉ áÄØêËêËÃÀ, ÂÏÌÃêÎ ËÉÚÄÒ ÌíÌ áÀÊæÃêÍ (ÜÏË.) `ÉÓÄ ÄÐÀÒÄÁÏÃÀ, ÍÀáÄ, ÈÖ ÃÀÒÔÚÌÀ ÀÒ ÓÃÏÌÏÃÀ".
65
ÌÏáÓÄÍÄÁÀÛÉ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉ ÉØÍÄÁÀ, ÀÂÒÄÈÅÄ, ÓÀÀÍÀËÉÆÏ ÍÀßÉ-ËÀÊÉÓ ÒÏÂÏÒÝ ÓÔÒÖØÔÖÒÖË-ÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒÉ, ÉÓÄ ÄÔÉÌÏËÏÂÉÖÒÉ ÀÍÀËÉÆÉ.
v a J a S e n g el i a Cerqezul anTroponimTa qarTulad gadmocemis sakiTxebi. pirTa saxelebi. I
Cerqezul (adiReur da yabardoul) saliteraturo ena-
Ta fonologiuri sistema (rogorc vokalizmi, ise konsonan-
tizmi) qarTulisagan mniSvnelovnad gansxvavebulia, rac, buneb-
rivia, gaTvaliswinebuli unda iyos anTroponimTa gadmocemis
dros. moxseneba amjerad mxolod pirTa saxelebs eZRvneba, ker-
Zod, xmovanTa transliteracias am saxelebSi.
Cerqezul enebSi, qarTulis, xuTxmovniani vokalizmisagan
gansxvavebiT, sami martivi xmovani fonemaa, romelTaTvis rele-
vanturia mxolod Riaobis niSani: a (а) yvelaze Ria xmovania, ˆ
(ы) _ yvelaze viwro, – (э) _ saSualo Riaobisa. ori ukanaskne-
lis fonetikuri realizacia, pirvelisagan gansxvavebiT, maT
wina Tanxmovanzea damokidebuli (n. trubeckoi).
Tqmulis Sesabamisad, а (a) sityvis TavkidurSic da in-
terkonsonantur poziciaSic (saxelis bolokidurSi is ar
gvxvdeba) unda gadmoices a-Ti (mag., Абэху _ abexvi, Дадэ _ da-
de).
Cerqezuli gamoTqmis Sesabamisad, э (–) labializebuli
Tanxmovnis momdevno poziciaSi unda gadmoices rogorc o
(mag., Хуэт _ xoT-i), aralabializebuli Tanxmovnis momdevno
proziciaSi _ rogorc e (mag., Сэт _seT-i), aralabializebuli
laringaluri Tanxmovnis Semdeg _ rogorc a (mag., Хьэкуцэ _
66
haquca), aseve _ saxelis absolutur boloSi aralabializebu-
li Tanxmovnis momdevnod (mag., Борэ _ bora).
xmovani ы (ˆ) labializebuli Tanxmovnebis Semdeg unda
gadmoices rogorc u (mag., Гуызэ _ guza), sxva poziciebSi _
rogorc i (mag., Борэ _ bora).
analizisas masalad gamoviyeneT j. kokovis wignSi `Cerqe-
zuli (adiRuri) anTroponimiis sakiTxebi~ warmodgenili pir-
Ta saxelebis leqsikoni. ganxiluli pirTa saxelebisagan nawi-
li warmoSobiT Cerqezulia, nawili _ sxva enaTagan nasesxebi.
es ukanaskneli, rogorc wesi, Cerqezul enebSi adaptirebulia
am enaTa fonotaqtikis Sesabamisad, amitom am etapze sakuTari-
sa da nasesxebis garCeva ar aris aucilebeli.
m a n a n a C a C a n i Z e
definaciaTa tavtologiurobis SefasebisaTvis ganmartebiT leqsikonSi
leqsikur mniSvnelobaTa ganmartebisas tavtologiis sa-
kiTxi yovelTvis aqtualuria. swored am aqtualurobis dina-
mikasa da ragvarobas afuZneba leqsikografiis istoriis ga-
rkveuli etapebi.
tavtologia, rogorc movlena, mravalmxrivi yuradRebis
sagania logikosebisTvis, lingvistebisaTvis da a. S. leqsiko-
grafebisTvis sakiTxi exeba, upirvelesad, leqsikonis marcxena
da marjvena nawilebs. imgvari damokidebuleba, rom tavtolo-
giur ganmartebebs ar aqvs SemecnebiTi Rirebuleba da ar
warmoadgens sityvaTa leqsikuri mniSvnelobis analizis saSua-
lebas, faqtobrivad, tavtologias ganixilavs, rogorc xar-
vezs. bunebrivia, rom ganmartebiTi leqsikonebis SemdgenelTa
67
Zalisxmeva yovelTvis mimarTuli iyo am xarvezis aRmofxvrisa-
ken, semantikur definiciaTa SemecnebiTi donis amaRlebisaken.
Tumca am Zalisxmevis Sedegebi sxvadasxvagvarad fasdeba. uda-
voa mxolod is, rom codnis Tanamedrove etapze tavtologiis
sakiTxi yovelmxriv da Rrma ganxilvas saWiroebs.
yvelaze farTo sfero saliteraturo enis ganmartebiT
leqsikonebSi tavtologiur definiciaTa gavrcelebisa _ es
aris analogiuri Sinaarsis mqone sityvaTa sfero: abstraqtu-
li arsebiTi saxelebi, zmnebi, zedsarTavi saxelebi. Tanamedro-
ve qarTuli saliteraturo enis ganmartebiTi leqsikonebis
analizi mowmobs, rom saleqsikono gansazRvrebaTa didi umrav-
lesoba konstruqciulia da ar aris tavtologiuri.
m e r a b C u x u a
bgeraTSeerTebis wesebi svanurSi (xmovnebi)
svanurSi, rogorc sxva qarTvelur enebSi, Zireuli masa-
la gaurbis xmovani + xmovani (V+V) Tanmimdevrobebs. Tumca,
miuxedavad amisa, am enis Ziris struqturaSi mainc gamoCndeba
garkveuli xmovanTkompleqsebi, romlebic umTavresad warmo-
dgenili arian e. w. periferiul leqsikaSi. esenia:
�i: b�igeS `araferi, veraferi~
au: audauS `naCqarevad~
ia º i�: xiad _ `sixaruli~; yia `yeli~, asabi� º asabi
(← qarT. asabia) `Úirisufali~, bz. xi’r, bq. xi�r, `kinaGam~;
ua: Sua `dardi, safiqali~; lnt. wuar `wveli~, magram
sxva dialeqtebSi _ w…i º wi….
68
es aris da es. sxva Tanmimdevrobebi Tanamedrove svanur
dialeqtebSi ar Cans. bunebrivia, ismis kiTxva: dGevandeli vi-
Tareba asaxavs uZveles suraTs Tu is svanuris damoukidebeli
ganviTarebis periodSi sakuTriv svanur monacemad ganviTar-
da? _ qarTveluri masala, rogorc qarTuli (Zveli qarTuli
samwerlo enidan moyolebuli dGemde), ise megrul-lazuri,
mxars uÚers debulebas, romelic amtkicebs, rom saerToqar-
Tvelur fuZeenaSi xmovanTkompleqsebi erTi Ziris farglebSi
damaxasiaTebeli ar unda yofiliyo (T. uTurgaiZe).
saerToqarTveluri warmomavlobis Zir-fuZeebSi daCndeba
oradori magaliTi, sadac ia Tanmimdevroba vlindeba: 1. s.-
qarTv. *xial- `sixaruli, mxiaruleba~, Sdr. qarT. m-xiar-ul-i
← *m- xial-ur-i, zan. (megr.) xiol-i `sixaruli~, svan. xiad _
`sixaruli~~; 2. s.-qarTv. *ziar- `ziari, ziareba~, zior-u-a `ga-
bzarva~, svan._.
gamodis, rom ori magaliTidan samsave qarTvelur dia-
leqtSi mxolod erTi *xial- saxeoba dasturdeba; da es uka-
nasknelic garkveuli fonetikuri xasiaTis cvlilebebs eqvemde-
bareba. ase magaliTad, zanuri enis lazur dialeqtSi s.-qarTv.
ia kompleqsis kanonzomieri io Tanmimdevrobis nacvlad das-
turdeba oden e xmovani, Sdr. o-xel-u `gaxareba, sixaruli~
(megr. xiol-i `id~).
amave Ziris svanuri xiad Sesatyvisi forma- da sityvawar-
moebisas yvela dialeqtSi martivdeba Semdegi mimarTulebiT:
a) ia → a: x-a-xiad, magram lSx. x-a-xñad `uxaria~
b) ia → e: bz. lç-xiad-‰l, magram bq. l -xed-al `lxini~.
g) ia → ‹: lnt. ç-xiad-e, magram bz. a-x‹d-e, bq. ç-xid-e
`axarebs~.
yovelive zemoTqmuli imis dasturia, rom ZirebSi V+V
xmovanTkompleqsebis arqona damowmebuli wesia qarTveluri
enebisaTvis, amitomac Zireul masalaSi gamovlenili kanonzomi-
ereba aisaxeba fonetikur procesebSi, rasac bunebrivad mihyve-
ba morfemaTa sazGvari.
69
cxadia, morfemaTa sazGvari meti mravalferovnebiT xasi-
aTdeba. aq Tavs iCens Semdegi kombinaciebi: aiºçi, aˆ, ei, iaºi�,
ie, ii, io, magram sayuradGebo am SemTxvevaSi swored is aris,
rom daunawevrebel ZirTa struqturisaTvis gamoyvanili wesi,
anu xmovanTkombinaciaTa arqona / akrZalva zemoqmedebs morfe-
maTa sazGvarzec da es wesi aisaxeba fonetikur gardaqmnebSi.
fonetikuri procesebi morfemaTa sazGvarze warimarTa, Ziri-
Tadad difTonizaciis gziT, magram dasturdeba xmovnebs So-
ris TanxmovanTa CarTvis araerTi SemTxvevac. moviyvanoT maga-
liTebi, romlebic TvalnaTliv aCveneben V+V arakanonikur
TanmimdevrobaTa superaciis aucileblobas svanurSi:
a) ai → a~º�~:
svan. w�hi → lnt. w�i, magram lSx. w�~ `mÚle~; svan. maid
`SimSili~, magram bz. m�~d-’r, bq., lnt. m�~d-�r, lSx. ma~d-‰r
`mSieri~.
b) �i → �~
svan. (zs.) b�i, magram bq. b�~ `mdidari~ (Sdr. Turq. bei
`begi~)
g) aˆ → alˆ:
svan. (bq.) i…aˆndir, magram bz. i…alˆndir º i…andˆr
`yovelTvis~, Sdr. i…a-s `mudam~.
d) ei → e~ º �~ ºe:
svan. keir,magram bz. ke~r º k�~r, lSx. ker `kerati~.
e) ei → Šº’:
svan. (lnt.) keis�r, magram bz. kŠs�r, uSg. k’s�r, bq.
kes�r, lSx. kŠsar, Sdr. qarT. keisari.
v) ia → ~a:
svan. (bz.) x-�-si�m, magram lSx. x-a-s~am `siamovnebs~, Sdr.
qarT. siamovneba (si+am-e?).
70
svan. (bz.) k…ria, magram lSx. k…ir~a `erTerTi saGvTo
simGeris saxelwodeba~, Sdr. qarT. kviria.
z) ia → ~� º ~eº �:
svan. (lSx.) la-di-ar, magram bz. l�-d~-�r, lnt. l�-d~-
er `deduleTi~, Sdr. svan. di `deda~. svan. (lSx.) laJgiar,
magram bz. laJg~�r `bilwi~; svan. (lSx.) i-wyˆl-ian-i, magram
bz. i-wyˆl-~�n-i, bq. i-wyl-�n-i `sufTavdeba~; svan. baJ-ian,
magram bz. baJ-~�n `gonieri~.
T) ia → ‹ºi:
svan. di�r, lSx. diar `puri~, magram bz. d‹rŒb, bq. dir-
ob `puris Úama, Tumca lnt. diar-ob `id~.
svan. (bq.) diaken, lnt. diak…en, magram bz. d‹k…en, lSx.
d‹kon `diakvani~.
svan. {xiar}-, magram bz. l�-x‹r-ul, bq. l�-xir-ul, lSx.
la-x‹r-ul `samxiarulo~, Sdr. qarT. mxiaruleba; svan. (lnt.)
siameq, magram bz., lSx. s‹maq, bq. simaq `qaliSvili~.
i) ia → iCa:
svan. {wriab}, magram bz. w‹b’r, bq. wib�r, lSx. w‹b‰r
`wriapi~, Sdr. qarT. `wriap-i~.
k) ia → ô:
svan. Wônir ← qarT. Úianur-i.
l) ie → ~Šº~eºe:
svan. (lnt. i-Zgar-i-el, magram bz. i-Zg’r-ñ-Šl, bq. i-Zgar-
el `icemeba, Cxubobs~.
svan. (lnt.) �-Sxeb-i-el-i, magram bz. �-Sxb-~-Šl-i, lSx.
a-Sxb-~-el `keravs~.
svan. {udier}-, magram bz. i-…d~Šr-’l, lSx. i-…d~er-
‰l, lnt. i-…d~er-�l `udierad iqceva~, Sdr. qarT. udier-i,
udier-ob-s.
m) ii → i~º‹:
71
svan. (lnt.) i-Si-i, magram bz. i-Si-~, bq. i-Si-~, lSx.
i-S‹-~ `sivdeba~; svan. (lnt.) a-wi-i, magram lSx. a-w‹ºa-wi-~ `pa-
tiJebs, iwvevs~.
n) io → iCe:
svan. (lSx.) wior `wavi~, magram bz. wi…Šr, bq., lnt.
wi…Šr `wavi~...
ro e n a W k a du a, n a n a lol a Z e
moZraobis zmnebi svanurSi
sivrculi mimarTebebis enobrivi realizaciis saSuale-
bebs Soris gansakuTrebuli adgili uWiravs moZraobis aRmniS-
vnel zmnebs. moZraoba-gadaadgilebis enobrivi asaxva did inte-
ress iwvevs rogorc lingvisturi, ise kognitiuri kvlevis
TvalsazrisiT. moZraoba, rogorc Cans, universaluri koncep-
tia, romelic yvela enaSia warmodgenili. Tumca enebi gansxvav-
debian moZraobis kodirebis TvalsazrisiT. es gansxvaveba imde-
nad arsebiTia, rom enaTa klasifikaciis safuZvladac ki aris
miCneuli (l. talmi).
miuxedavad mniSvnelovani sxvaobisa, yovel enaSi, rogorc
wesi, gamoiyofa moZraobis mimarTulebis aRmniSvneli zmnebi
da moZraobis maneris aRmniSvneli zmnebi; garda amisa, zmnebi,
romlebic moZraobasTan dakavSirebuli gansxvavebuli semanti-
kuri informaciis Semcvelia.
svanurSi moZraobis zmnebi sakmaod farTod aris warmo-
dgenili da maTi Seswavla mravalmxriv aris saintereso. Cveni
yuradReba SevaCereT moZraobis maneris gamomxatvel zmnebze.
mTavari problema, romelic am tipis zmnaTa analizisas
Cndeba, aris is, rom maneris kategoria Zalian zogadia. igi mo-
72
icavs mravalferovan informacias: moZraobis temps, emociur
mdgomareobas (gabrazeba, daRliloba), ZiriTad mamoZravebel
unarebs (siaruli, sirbili, xtoma da a.S.), transportirebis,
kontaqtis saxeobas da a.S. garda amisa, manerulobis kategori-
ebi an parametrebi urTierTgamomricxavi ar aris. erT zmnaSi
SesaZloa Cadebuli iyos manerulobis danawevrebuli saxeobis
sxvadasxva detali. miuxedavad zogadi tendenciebis arsebobi-
sa, yoveli enobrivi sistema moZraobis maneris gamoxatvis, Se-
iZleba iTqvas, unikalur suraTs iZleva.
svanuri moZraobis maneris gamoxatvisas did mniSvnelo-
bas aniWebs subieqtis garegnobas, mag., msuqani, didi tanis ada-
mianis siarulis maneras aRniSnavs zmnebi: ðnzliCnðl, ðnblan-yunðl, ðndandunðl da a. S; maRali tanis adamianisas: ðnbri-ganðl, ðnyintorel, ðnRanwunðl da a. S. patara da gamxdari
adamianisas: ðnkæankunðl, ðnpityorel, ðncxikanðl da a.S. did-
kbileba adamianis gadadgilebas aRniSnavs: ðnglibanðl, ðnjlgi-lanðl, ðnWkipanðl.
yuradRebas iqcevs zmnebi, romlebic moZraobis subieqtis
emociur mdgomareobas gamoxatavs: ðnsxviranðl, ðnxlifanðl
(ganrisxebuli modis); ðnmiqæanðl (momRimari modis); ðnSæita-nðl (gamwyrali modis).
mravalferovania zmnebi, romlebic mTqmelis damokidebu-
lebas, mis Sefasebas gadmoscems; moZraobis temps, mizans, gada-
adgilebis Tanmdev faqtorebs asaxavs da a. S.
73
n i n el i Wo xo n el i Z e
zmnur formaTa relatiur-sinonimuri paralelizmi r. inaniSvilis enis mixedviT
r. inaniSvilis enisaTvis damaxasiaTebelia Serwymuli wi-
nadadeba, gansakuTrebiT ki `SemasmenlobiT Serwymuli winada-
debis xSiri xmareba~ (e. koSoriZe). aRsaniSnavia, rom am tipis
winadadebebSi xSirad dasturdeba stilistikur-eqspresiuli
mizniT gamoyenebuli da amasTan erTad `azris gamaZlierebeli
saSualeba~ _ zmnur formaTa relatiur-sinonimuri parale-
lizmi.
mwerali Tavis prozaSi, ra Tqma unda, xSirad mimar-
Tavs saliteraturo qarTulidan cnobil sinonimur wyvilebs.
culs... galesavdnen, gaafxavebdnen (`Citebis gamom-
zamTrebeli~, 1978); saxlebic ki TaxTaxebdnen da dgandgareb-
dnen (iqve); ufro metad gewureba da gexureba guli (iqve);
eRlabuceba, eZaleba (iqve); _ dauwiTlda, dauWarxlda xe-
lebi (iqve).
mwerlis enaSi dadasturebuli sinonimuri wyvilis meo-
re cali xSirad xalxuri cocxali metyvelebidanaa aRebuli.
mag.: aeSuSxeba, daeferfleba, CailuSeba, gaibebRveba, moaZa-
gunebs...
wiTlad aetkrica, aeSuSxa s-s saxe (`patara biWi golgo-
Taze~, 1989).
davenacvle da daveferfle (`alersi SiSianobis dros~,
1986); kaci... modis, moaZagunebs muxlebs (iqve). saxli CayuC-
deba, CailuSeba (`mTvaris asuli~, 1987); movidoda Tovli da
kidev erTxel gaibebRveboda da gadidkacdeboda ioseba (`ke-
Tili miwa~, 1984).
mwerlis enaSi dadasturebuli sinonimuri wyvilis zogi
cali fonetikurad saxecvlilia; mag. aZreba < azreba.
aZreba, ebuxeba fexebi (`patara biWi golgoTaze~, 1989).
74
mwerali sinonimuri wyvilis Sesaqmnelad mimarTavs na-
cnobi sityvis gadataniTobasac; mag. Cadnen, Cailivnen Sroma-
Si (`alersi SiSianobis dros~, 1986).
sinonimuri wyvilis Sesaqmnelad mwerali aseve iyenebs
idiomebs: axla misTvis didi Sveba iqneboda, Tu deda scemda,
xorcebs daaCqleTavda (`Sori TeTri mwvervali~, 1976). bu
mxrebs awvalebs, iSmuSneba (`cisferi gorgali~, 1968).
mwerali erTnairi zmniswinebis darTviT samwerlo eni-
dan nacnobi xmaurisa da moZraobis aRmniSvnel zmnur for-
mebs sxva datvirTvas sZens da axal sinonimur wyvilebs qmnis.
modgafunebda, moCqafCqafebda wyali (`patara biWi
golgoTaze~, 1989). qali modis, modis, molayunebs (`Sori
TeTri mwvervali~, 1976). midis, mixusxusebs (`megobrisadmi
minaweri werilebidan~, 1958)
sainteresoa, rom moZraobisa da xmauris aRmniSvnel si-
tyvebs mwerali xSirad erTad xmarobs, erTnairi mniSvnelobis
zmniswinebis daxmarebiT erTmaneTs uxamebs da axerxebs, maTgan
Seqmnas axali sinonimur wyvilebi.
gaxarebulebi iyvnen, TiTqos qorbuda iremi mouklavTo,
modiodnen da moyayanebdnen (`Sori TeTri mwvervali~, 1976).
wavidnen, waxorxocdenen (`Sveli zamTrSi~, 1986). mivdivar
da mivaCqafuneb TeZosTavamde Semowvdenil iors (`barisken
mofrinavs jafara~, 1974). gogoebi wavidnen, waJRurtuldnen
(`patara biWi golgoTaze~, 1989). movida, mofaCunda fefeko
(`mTvaris asuli~, 1987).
aqve gvinda aRvniSnoT, rom r. inaniSvilis mier Seqmnili
Tu xalxur metyvelebaSi moZiebuli zogi sinonimuri cali
qeglSicaa asaxuli. mag.: gadabenteravdeba, daexunZleba...
gasulelda da gadabenteravda mTlianad (`patara biWi
golgoTaze~, 1989).
dasxdebian, daexunZlebian verxvebs (`mTvaris asuli~,
1987).
75
c ir a j a n j R a v a lazuri Suri `suli~ frazeologizmebSi
lazur Sur-s fonetikuri da semantikuri Sesatyvisebi
moepoveba qarTvelur ena-kiloebSi, amitom is saerToqarTve-
luri leqsikuri fondis kuTvnilebad miiCneva.
Sur- fuZe sakmaod xSirad gvxvdeba nawarmoeb sityvebSi
(derivatebsa da kompozitebSi): Sura `suni~, Surari || Suro-
ni `suniani~... SurimSine `genacvale~, Surigedgimeri `sul-
dgmuli~, Suridololaferi `aqoSinebuli~...
Suri, rogorc sayrdeni (sakvanZo) sityva, warmodgenilia
idiomebis SemadgenlobaSi, romlebic sintaqsurad warmoadge-
nen rogorc zmnur, ise saxelur Sesityvebebs, amasTan, Suri,
rogorc wesi, pirvel komponentad aris warmodgenili.
Suri gedgin `suli udgas, cocxalia~ (Sdr. megr. Sur
udgu)
Suri qomeCu `gardaicvala, suli ganuteva~, zedmiw. `su-
li misca~
Suri qÁuxTefs `suli amoxdeba~...
Suri medvaleri `suldaxuTuli~ (Suri + mimReoba)
Suri medu `sulis xuTva~ (Suri + masdari)
Sur- gamoyenebulia zmnur fuZedac: viSuram `vynosav~...
saerToqarTvelur movlenad warmogvidgeba kavSiriani Se-
erTeba, romelic Sinaarsobrivad idiomia:
laz. Suri do guri
megr. Sur do guri
qarT. suli da guli
76
proeqti `naxur da daRestnur enaTa SedarebiTi gramatika~
proeqti (# 31/45) xorcieldeba SoTa rusTavelis
erovnuli samecniero fondis finansuri mxardaWeriT.
l e v a n a z m a i f ar a S v il i zogierTi saerTo afiqsuri morfema daRestnur enebSi
enaTa istoriul-SedarebiTi Seswavla emyareba sam Ziri-
Tad dargs; esenia: SedarebiTi leqsika, SedarebiTi fonetika,
SedarebiTi morfemika. daRestnur enebSi erT-erT yvelaze na-
klebad damuSavebul sferos amJamad ganekuTvneba SedarebiTi
morfemika, arada enaTa istoriul-genezisuri urTierTobis
problemaTa Rrmad damuSavebisaTvis aucilebelia, saerTo Zi-
reuli leqsikis gamokvlevasa da arsebul fonetikur kanonzo-
mierebaTa dadgenasTan erTad, jerovani yuradReba eqceodes sa-
erTo warmomavlobis afiqsur morfemaTa gamovlenasac. moxse-
nebaSi ganixileba zogierTi amdagvari morfema.
1. xunZur enaSi sakmaod produqtiuli afiqsia -y, romelic
`gamoxatavs risame simcires, arasakmao raodenobas, naklebobas
(semantikuri gadaxriT _ uqonlobasac)~ (arn. Ciqobava, i.cer-
cvaZe); mag., wam-u-y-ab `maril-nakluli~ an `umarilo (Sdr. wam
`marili~), w´ad-a-y-ab `gvalviani (Sdr. w´ad `wvima~), „in-y-a…
`yru (Sdr. „in `yuri~)... morfema -y- gavrcelebulia xunZuris
axlo monaTesave andiur enebSic, mag., andiurSi: w´on-y´i `mci-
remariliani~, `marilnakluli~; axvaxurSi: so-y-eda `urZeo~;
77
karataulSi: ���-y-ub `mcirewyliani~. `uwylo~... es afiqsi mi-
iCneva xunZur da andiur enaTa saerTo kuTvnilebad. igi zmnu-
ri warmomavlobisa Cans da ukavSirdeba am enaTaTvis saerTo
zmnur fuZes y-V- `gamoleva~, `amowurva~, `dakleba~ (z. maho-
medbekova). sakuTriv xunZurSi aseT zmnad gvevlineba y-i-ne
`amowurva~, `gamoleva risame~, `daSreta~, `uqonloba~.
xunZur enaSi yuradRebas iqcevs agreTve elementi -yi,
romelic gvxvdeba sityvaSi l´ar-yi `rqawatexili saqoneli~
(sityva dadasturebulia Crdilour xunZurSi z. jafariZis mi-
er), Sdr. l´ar `rqa~. safiqrebelia, rom igive zmnuri elemen-
tia warmodgenili am arsebiT saxelSic. amave y-i-ne zmnisagan
warmomavali morfema unda gvqondes sityvaSic hewo-y `qvis sa-
texi uro~, Sdr. hewo `qva~.
2. sufiqsi -C xunZur enaSi gadmoscems sulier arsebaTa
da saganTa sxvadasxvagvar niSan-Tvisebebs, mag., miƒ-i-C `ulvaSa~
(Sdr. miƒ `ulvaSi~), yox½ -o-C `cxvris tyavis qurTuki~, gadat.
`Steri~ (Sdr. yox½-o-l `tyavisa~, yex½ `tyavi~), goro-C `pawia~
(Sdr. goro `burTula~, `namceci~), h´iny-u-C `mSiSara~ (Sdr.
h´iny-i-ze `SeSineba~)...
-C afiqsis msgavsi sityvawarmoebiTi sufiqsi dasturdeba
araerT sxva daRestnur enaSic, mag., darguulSi: fuTnu-C
`cingliani~ (Sdr. fuTne `cinglebi~), ƒonti-C `id.~ (Sdr. ƒon-
te `id.~), lezgiurSi: neT-e-C `tiliani~ (Sdr. neT `tili~),
aRulurSi: k…ent…a-C `sqeltuCa~... arCibul enaSi xunZuri -C
sufiqsis ekvivalenti unda iyos -Ci, romelic Semonaxulia
`kurdRlis~ saxelwodebaSi: oÁom-Ci, zedmiw. `yurebiani~ (Sdr.
oÁ `yuri~, mr.r. oÁ-om). -Ci sufiqsis arseboba ivaraudeba di-
dour enebSic. mkvlevrebi mas gamoyofen zogierTi sulieri
arsebis (cxovelebis, frinvelebis, qvewarmavlebis...) saxelwo-
debebSi: beJit. toy-Ci `Tikani erT wlamde~, hinux. Ggulu-Ci
`mamali~, hinux. l´o-Ci `bayayi~, xvarS. yurya-Ci `xvliki~ (i.
isayovi, m. xalilovi).
78
interess iwvevs am mimarTebiT qarTulSi arsebuli iseTi
sityvebic, rogorebicaa qal-aC-una, yb-aC-a da sxva misT.
3. sufiqsi -q xunZur enaSi awarmoebs iseT sityvebs, ro-
gorebicaa toh´ -o-q `qeciani~ (← teh´ `qeci~), yut-u-q `mawan-
wala~ (← y…at // yut `quCa~), c´i-d-a-q `anCxli~, `kapasi~ (←
c´in `naRveli~, `brazi~), nodo-q `nikora~ (← nodo `Subli~),
naw´-i-q `tiliani~ (← naw´ `tili~), bec´-u-q `bruciani~ (←
bec´-ab `brma~), Car-u-q `Wrela~ (← Car-ab `Wreli~)... -q sufiq-
si warmodgenilia agreTve zogierTi sulieri arsebis saxelwo-
debaSi: yox½-o-q `Ramura~ (← yox½-o-l `tyavisa~, yex½ `tyavi~),
yad-a-q-o `beRura~ (← yad-a-l `kedlisa~, yed `kedeli~), l»ar-
a-q-o `boloqanqara~ (← l»ar-a-l `nakadulisa~, l»ar `nakadu-
li~)... msgavsi sityvawarmoebiTi afiqsi dasturdeba sxva da-
Restnur enebSic, mag., lakurSi: u´nwu-q `cingliani~ (← u´nwu
`cingli~), darguulSi: nurb-u-q `tiliani~ (nurbi `tilebi~),
lezgiurSi: war-a-q `Wreli cxoveli an frinveli~ (← waru
`Wreli~)... aRulurSi dasturdeba -k: çSl-i-k `mtirala~
(← aSçl `tirili~)...
-q afiqsTan dakavSirebiT interess aRZravs qarTulSi ar-
sebuli erTi iSviaTi sityvawarmoebiTi afiqsi; es aris sufiq-
si -aqa, romelic gamoavlina v. Tofuriam erT-erTi frinvelis
saxelwodebaSi: WinWr-aqa (Sdr. WinWar-i).
4. sufiqsi -u xunZur enaSi SedarebiT naklebproduqtiu-
lia: w´ek-u `mJauna~, Sdr. w´ek-ab `mJave~; teh´-u `svavi~ (anwuxu-
ri dialeqtis toxur da Wadaqolour kilokavebSi), Sdr. teh´
`qeci~; k…et¾-u `morieli~ (anwuxuri dialeqtis tomurul ki-
lokavSi), Sdr. salit. xunZ. k…et¾-max´ `makrateli~ (max´ `rki-
na~), yex½-u `Ramura~ (yaraxuli dialeqtis tleseruxul kilo-
kavSi), Sdr. yex½ `tyavi~...
sufiqsi -u unda gamovyoT agreTve sityvaSi R…anS´-u `ve-
ragi~, Sdr. RvanS´a `kefa~. xunZur enaSi `veragoba~ semantiku-
rad swored `kefas~ rom ukavSirdeba, amas mowmobs frazeolo-
giuri Sesityvebac R…anS´a W…aze, zedmiw. `kefaSi Cartyma~.
79
gadataniT es frazeologizmi niSnavs `motyuebas~, `gaqurdvas~;
Sdr. qarT. zurgSi Cacema. sxva daRestnuri enebidan -u derivati moipoveba lakur-
Si da, xunZuri sufiqsisagan gansxvavebiT, meti produqtiulo-
biT gamoirCeva. awarmoebs igi sityvebs, romlebiTac aRiniSneba
adamianis esa Tu is Tviseba, xeloba, saqmianoba; mag., curq-u
`qurdi~ (← curq `qurdoba~), u´q-u `uSno~, `usaxuri~
(← u´qi-s´a `cudi~), murW-u `brma~ (← zedsarT. murWi-s´a
`brma~), h´aW-u `loTi~ (← h´aW-an `sma~), CiC-u `mwerali~ (←
CiC-in `wera~), ƒuduh-u `glexi~ (← ƒu d-uh-an `yanis Tesva~,
zedmiw. `yanis Wera~) da sxva.
5. sufiqsi -ma xunZur enaSi metad iSviaTia da TiTo-
orola sityvaSi Tu gamoiyofa: w´ek-ma `mJauna~, Sdr. zedsarT.
w´ek-ab `mJave~; goh-ma `Wirveuli~, Sdr. zedsarT. goh-ab `gane-
bivrebuli~. -ma sufiqsis Semcvel erT sityvas mkvlevrebi
adastureben lakur enaSic: WuJ-ma `qalaCuna~ (i. abdulaevi,
r. eldarova). fuZe, romelsac es -ma sufiqsi aqvs darTuli,
xunZuridanaa SeTvisebuli: xunZ. W´uJu `qali~. safiqrebelia,
rom TviTon afiqsic am nasesxeb fuZes unda iyos Semoyolili
lakurSi.
xunZuri morfema -ma warmomavlobiT unda davukavSiroT
mah´-ab sityvas, romelic amJamad gvevlineba Semadgenel nawi-
lad rTuli zedsarTavi saxelebisa, rogorebicaa, mag., oc-mah´-
a… `regveni (kaci)~, zedmiw. `xarisebri~ ufro zustad _ `xa-
ris sunisa~ (Sdr. mah´ `suni~, oc `xari~), w´u-mah´-a… `laCari~,
zedmiw. `mdedris sunisa~ (Sdr. w´u `mdedri~, `Zu~), ba„ar-mah´-
ab `mowiTalo~ (Sdr. ba„ar-ab `wiTeli~)... amrigad, ars. sax.
w´ek-ma `mJauna~ (← w´ek-mah´-) ← zeds. sax. w´ek-mah´-ab `momJavo~.
80
n od ar a rdot eli
lateralur spirant lɄ-s genezisisaTvis bacbur enaSi
1. istoriulad damowmebul naxur enaTagan oden bacbur
enaSi dasturdeba lateraluri fSvinvieri spiranti lʻ, romlis
distribucia Zireuli morfemis auslautiTa da sityvaSi inter-
vokaluri poziciiT Semoifargleba, mag: dalʻar `micema~, alʻar
`Tqma~, melʻ `ramdeni~, vorlʻ `Svidi~, barlʻ `rva~ da a. S.
CeCnursa da inguSurSi lʻ-s kanonzomier Sesatyvisad
moepoveba l, h, 0 (nuli), romelTagan h da 0 (nuli) gvxvdeba
vibrant r-s momdevnod, mag: bacb. malʻar : CeCn.-ing. malar
`sasmeli~, `daleva~, bacb. melʻ : CeCn.-ing. m�el `ramdeni~,
bacb. barlɄ : CeCn.-ing. barh `rva~...
2. lateralis warmomavlobis Sesaxeb pirveli Tval-
sazrisi mocemuli aqvs n. trubeckois, romelsac lʻ mJReri
lateraluri afrikatisagan miRebulad miaCnia (trubeckoi
1987: 244).
n. trubeckois Semdeg am laterals araerTi mkvlevari
Seexo, Tumca dResac sakiTxi bolomde garkveuli ar aris.
i. deSerievs faringaluri spiranti fuZenaxur lateral
lʻ-sgan miRebulad miaCnia (deSerievi 1963: 244). g. maWavariani
bacburSi TavCenil lateralur spirant lʻ-s saerTo-naxur
lateralur spirant lʻ-s ukavSirebs, xolo d. imnaiSvili Zi-
riTadad eTanxmeba n. trubeckois mosazrebebs lʻ-s genezisis
Sesaxeb (maWavariani 1964: 264-265; imnaiSvili 1977: 198).
l. sanikiZis TezisebSi dadgenilia lʻ-s distribucia da cvli-
lebebi naxur enebSi (sanikiZe 1968: 12-13). rac Seexeba m. Cuxu-
aseul geneziss, igi lʻ-s faringalur �-s ukavSirebs (Cuxua 2008: 178-179).
81
3. Cveni azriT, bacburi enis lateraluri spiranti Cans
difuzuri fonema, romelic warmoqmnilia sxvadasxva saxeobis
lateralTa Tanxvdenis safuZvelze. kerZod, igi ukavSirdeba na-
xur-daRestnuri fuZeenis mJRer lateralur afrikat �-s, ro-melic aRdgeba Sesatyvisobis Semdegi formulis safuZvelze:
*
bacb.
CeCn.
xunZ.
and.
axv.
did
.
lak.
lez
g.
arC.
xin.
ud.
kavk.-al
b.
� lɄ h,l t t t � �,l ,q� � k R,l R
1) bacb. dalʻan : CeCn. dala ~ xunZ. teze ~ did. Telɑa ~
lak. dulun ~ lezg. -un : Tab. uz : kavk.-alb. da-R�-es `mi-cema~.
2) bacb. vorlʻ : CeCn.-ing. vorh ~ xunZ. ant-go ~ and.
hotu-gu : axv. atu-da-be ~ did. ‡olɑ-no ~ lak. arulba ~
lezg. ur u-b, urgu-…: arC. …i� : xin. �ik : ud. vuRɈ: kavk.-
alb. vuɈR `Svidi~... 4. garda amisa, spiranti lʻ, erTi mxriv, paralels pou-
lobs saerTo-daRestnur intensiur lateral �-sTan, xolo,
meore mxriv ki, daCndeba iseT leqsemebSi, romelTaTvisac amo-
savlad ivaraudeba lʻ, mag.: *t: bacb. alʻar : CeCn. �lar ~ and.
ruti : axv. eteri ~ did. elɑa ~ lezg. le-k-un `Tqma~,
`Tqva~...; *lʻ: bacb. Tilʻar : CeCn. Tilar ~ xunZ. lʻeze ~ axv.
bilʻurulɑa ~ did. e-r…-a ~ aR. lar�as : arC. elʻas : ud. laxsun : kavk.-alb. Zexesun `dadeba~, `dadgma~...
ismis kiTxva: zemodasaxelebul lateralTagan romelia
amosavali bacbur fSvinvier spirant lʻ-sTvis?
moxsenebaSi warmodgenilia arqifonemis rekonstruqciis
cda.
82
ro m a n lolu a
winavelaruli afrikatebi saerTolezgiurSi
saerTolezgiur fuZeenas, Cveni azriT, moepoveboda ro-gorc winavelaruli xSul-mskdomebi, ise winavelaruli afrika-
tebi. winavelarul afrikatTa rigi, savaraudod, oTxi wevriT
unda ganisazRvros (*�², *�, *�², *�). winavelaruli afrikatebi daRestnur enebSi sinqronul
donezec dasturdeba; amasTan dakavSirebiT t. gudava SeniS-
navs, rom intensiuri winavelaruli Tanxmovnebi andiur enebSi
(�, �) afrikatebs ganekuTvneba, xolo susti winavelaruli
Tanxmovnebi _ xSul-mskdomebs. diaqroniuli viTarebis Tval-
sazrisiT ki, safiqrebelia, rom saerTodaRestnuri fuZeena
ukanaenismier TanxmovanTa siWarbiT gamoirCeoda. b. gigineiSvi-
li saerTodaRestnurisaTvis winavelarul afrikatTa xuTe-
uls varaudobs, Tumca am xuTeulis mJReri da susti wevrebi,
rogorc mkvlevari miiCnevs, saerTodaRestnuri fuZeenis da-
Slamde xSul-mskdomebs Seerwya da, Sesabamisad, ukvalod dai-
karga. rac Seexeba intensiur winavelarul afrikatebs: b. gigi-
neiSvilma aRadgina fSvinvieri afrikati saerTodaRestnur
doneze, xolo glotaluri wevri _ mxolod saerTo-xunZur-an-
diur-didour doneze.
aRsaniSnavia, rom winavelaruli afrikatebis postulire-
bis cda saerTolezgiurisaTvis samecniero literaturaSi ar
yofila. Cven ki vfiqrobT, rom saerTolezgiurSi aRdgeba ara
marto intensiuri winavelaruli afrikatebi (*�, *�), aramed
susti afrikatebic (pirobiTad _ *�², *�²). Tu intensiuri wi-navelaruli afrikatebi saerTolezgiurSi imave JReradobis
saerTodaRestnuri fonemebisagan momdinareobs, susti winave-
laruli afrikatebi saerTodaRestnur sust lateralur af-
rikatTagan unda iyos miRebuli (*� > *�²; *� > *�²). Semdgomi
83
procesebi sxvadasxvagvarad warimarTa: Tu sustma fSvinvierma
winavelarulma afrikatma ganicada spirantizacia (*�² > �), sustma glotalurma winavelarulma afrikatma ori gansxvave-
buli korespondencia mogvca lezgiur enebSi (� da �).
b. gigineiSvili saerTolezgiuris daSlamde *� > *� da
*� > *� procesebs varaudobs, rasac ver gaviziarebT: es proce-
sebi rom ganviTarebuliyo, maSin *� da *�, erTi mxriv, da *�
da *� bgerebi, meore mxriv, lezgiur enebSi erTnair refleq-
sebs mogvcemda; Tu saerTodaRestnuri *� da *� bgerebi lezgi-
ur enebSi identuri korespondenciebiTaa warmodgenili, *�,
rogorc wesi, �-s gvaZlevs, xolo *� bgera, rogorc aRiniSna,
ori ZiriTadi refleqsiTaa warmodgenili (� da �). winavelaruli afrikatebis korespondenciebi simetriu-
lobas amJRavnebs sxva lokaluri rigebis Sesabamis afrikatTa
refleqsaciasTan. warmodgenili iqneba winavelaruli afrika-
tebis SesatyvisobaTa formulebi da am formulaTa damadas-
turebeli magaliTebi.
l a t a v r a s a n i k i Z e
ablauti bacbur (wova-TuSur) ƒašƒš (`mtredi~) tipis saxelTa brunebaSi
iberiul-kavkasiur enaTa naxur jgufSi gamoyofen ab-
lautis sam tips (Tumca arsebiTad ablautad miiCneven pirvel
tips): 1) CeCn. sax. niy, ney `gza~, meore fuZe _ n a y... 2) CeCn.
sax. S…o `weli~, meore fuZe _ Sar, romelSic aGdgeba
adrindeli saxelobiTis r bolokiduri Tanxmovani; 3) CeCn.
84
sax. dig `najaxi~, meore fuZea d a g a r, -ar, -or sufiqsiani
(d. imnaiSvili, a. Timaevi).
meore da mesame tipis brunebas uaxlovdeba bacburSi
ƒašƒš (>ºƒošƒš) `mtredi~ tipis bruneba, oGond pirvel
fuZeSi (ƒašƒš) aš difTongi iCens Tavs, meoreSi (ƒaƒn) _ a
xmovani, amasTanave meore fuZe (ƒaƒn) n boloTanxmovniania.
meore fuZeSi warmodgenili n Vn savrcobisagan unda
momdinareobdes: p i r v e l f u Z e S i sax. ƒašƒš < ƒaƒ + un
(ƒaƒ + un > ƒašƒun (u-s regresuli metaTezisiT) > ƒašƒš (n-
boloTanxmovnis reduqciiT); m e o r e f u Z e S i ƒaƒun + VC
(brunvis niSani) > ƒaƒn (u xmovnis reduqciiT).
ro sto m f ar euli Z e
fonetikuri movlenebi naxur enebSi _ d bgeris dakargva inlautSi
1. sityvis bolokidur poziciaSi zogi bgeris (maT So-
ris d-s) mokveciT gamowveuli fonetikuri movlenebi (mar-
cvlis gaxsna) ganxiluli gvaqvs calke (ix. ike, t. 39, Tbilisi,
2011).
2. d bgeris dakargvis SemTxvevebi naxur enebSi, auslau-
tis garda, dasturdeba agreTve, inlautSic _ intervokalur
poziciaSi. d-s dakargvis cnobili nimuSia sityva bader, rac
wovaTuSurSi niSnavs `bavSvs, Svils, yrmas~. intervokalur po-
ziciaSi d-s CavardniT CeCnur-inguSurSi miviReT ber // bŠr //
b�er imave mniSvnelobiT.
ber//bŠr fonemurad axlos dgas lazur sityvasTan bere
`bavSvi~. igive SeiZleba iTqvas -ber- fuZeze megrul gigi-ber-
ia tipis gvaris aRmniSvnel saxelebzec. naxuri da zanuri fu-
85
Zeebi sxvadasxva warmoSobisa Cans, rasac wovuri bader fuZis
struqtura adasturebs.
3. d bgera Cavardnilia CeCnur-inguSur leqsemaSi går
(dial. varianti) `gara~, xeliT saqsovi dazgis nawili. aRniS-
nul sityvas CeCnur-inguSurSi aqvs galiis, maxis da sxva mniS-
vnelobebic. saqsovi dazgis nawilis mniSvnelobiT am enebSi
igi arqaizms warmoadgens. går sityvis Sesatyvisi wovaTuSur-
Si aris gudur `sabeWavis~ mniSvnelobiT [qadagiZe 1984]. sabe-
Wavic saqsovi dazgis nawilia. går formis warmomavloba gu-
dur-isagan eWvs ar unda iwvevdes. dasadgenia am sityvaTa kav-
Siri qarTul gara-sTan, romelic sabas ganmartebiT, gara aris
`grZlad orkapi joxi~.
4. intervokalur poziciaSia Cavardnili d bgera sityvaSi
ƒela (< ƒali) (CeCnuri), ƒal (inguSuri) `faSati~. SeadareT
wovaTuSuri ƒadal imave mniSvnelobiT. sityva naxur enebSi na-
sesxebi Cans qarTuli enis mTis dialeqtebidan. Sdr., Zv. qarTu-
li ƒdali `dedali~, `Waki~ (a. WinWarauli, z. sarjvelaZe...).
5. moxsenebaSi ganxilulia, agreTve, d bgeris Cavardnis
SemTxvevebi leqsemebSi:
wovaTuSuri bad `oboli~ _ CeCnur-inguSuri b…o;
wovaTuSuri vadon `mavne, mawyinari; ukmexi~ [qadagiZe
1984] _ CeCnur-inguSuri v…on `cudi~;
wovaTuSuri bed-d-alar `gayra, calke gasvla~ _ CeC-
nur-inguSuri buv-v-‰lar//bu�-v-‰lar `gayra, sacxovreblad
calke gasvla~. Sdr. wovuri bed `calke~.