arn. ciqobavas saxelobis enatmecnierebis instituti s 73-e ... · nursi senisnuli ar yofila, tumca e...

85
iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti arnold Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis instituti arn. Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis institutis 73-e samecniero sesia eZRvneba prof. a. kiziriasa da prof. m. qaldanis dabadebis 100 wlisTavs masalebi 2014 wlis 23-25 dekemberi Tbilisi 2014

Upload: others

Post on 13-Sep-2019

1 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti

arnold Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis instituti

arn. Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis institutis

73-e

samecniero sesia

eZRvneba prof. a. kiziriasa da prof. m. qaldanis

dabadebis 100 wlisTavs

m a s aleb i

2014 wlis 23-25 dekemberi

Tbilisi 2014

2

samecniero sesia gaimarTeba arn. Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis institutis sxdomaTa darbazSi (ingoroyvas quCa #8, meore sarTuli)

r e g l a m e n t i

momxsenebels _ 10 wuTi

msjelobaSi monawiles _ 3 wuTi

redaqtorebi _ avTandil arabuli

Tamar vaSakiZe

© Tsu arn. Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis instituti

ISBN

3

muSaobis gegma

23 dekemberi, 11 saaTi

i. C a n tl a Z e _ profesor maqsime qaldanis Rvawli

qarTvelologiaSi

T. b u r W ul a Z e _ anton kiziria _ 100

m o g o n e b e b i, g a m o s vl e b i

T. u T ur g a i Z e _ /x-/ (resp. /h-/) prefiqsi i-prefiqsian

pasivebSi

v. S e n g el i a _ Cerqezul anTroponimTa qarTulad

gadmocemis sakiTxebi. pirTa saxelebi. I

e. g a z d el i a n i _ viTarebiTi brunvisaTvis svanurSi

r. W k a d u a, n. lol a Z e _ moZraobis zmnebi svanurSi

q. m a r g i a n i - s u b a r i _ svanuri liWri/liWreni (`mi-

kereba, mibma, mierTeba~) da qarTuli kerva leqsemebis urTi-

erTmimarTebisaTvis

m. s a Rl i a n i, n. S a v r e S i a n i _ reduplikacia da su-

fiqsacia svanurSi (fonosemantikuri masalis safuZvelze)

l. k e l a u r a Z e _ saerTo-qarTveluri *-av Temis niSnis

refleqsebisaTvis svanuri zmnis uRlebad formebSi

r. g e r s a m i a _ maerTxmovniani anu infiqsuri redupli-

4

kacia qarTvelur enebSi

T. t e t elo S v il i _ saxelTa ormagi translaciis me-

qanizmi qarTulSi

r. k a n a r k o v s k i _ qarTuli `-cx-~ Ziris agebulebisa

da warmomavlobisaTvis

24 dekemberi, 11 saaTi

g. g o g ol a S v il i _ SeniSvnebi zmnis Temisa da Temis

niSnebis Sesaxeb

a. a r a b ul i _ namimReobari zmnisarTebis erTi tipis

gaazrebisaTvis semantikuri da sintagmaturi TvalsazrisiT

m. Rlo n t i _ qarTuli sityvis saRvTismetyvelo aspeq-

tebi (moyvasi, megobari da amxanagi)

T. v a S a k i Z e _ muxran maWavariani _ `mzes albaT Cem-

Tan mgzavroba unda~ (weliwadis droni)

T. b u r W ul a Z e _ enis oficialur-saqmiani stili

(sakiTxis istoriisaTvis)

m. k i k o n i S v i l i, n. W u m b u r i Z e _ pirovnuli saxe-

lebi me-19 saukunis Tavad-aznaurTa siebis mixedviT

r. r a m i S v il i _ -ye/-yen Tandebulis zogierTi fun-

qcia fereidnulSi

5

n. W o x o n el i Z e _ zmnur formaTa relatiur-sinoni-

muri paralelizmi r. inaniSvilis enis mixedviT

m. C a C a n i Z e _ definiciaTa tavtologiurobis Sefase-

bisaTvis ganmartebiT leqsikonebSi

g. g v a n c el a Z e _ koncepti ojaxi qarTulSi

n. s e b i s k v e r a Z e _ mosaubris sametyvelo etiketis

asaxva andazebSi (qarTuli da rusuli andazebis Sepirispire-

biT masalaze)

s. b e r ul a v a, m. j R a r k a v a _ interferenciis sakiTxi-

saTvis lazuri dargobrivi leqsikis mixedviT (miminoTi

nadiroba)

d. k a k a S v i l i _ sityvawarmoebis Sesaxeb wovaTuSur

enaSi

25 dekemberi, 11 saaTi

n. m a W a v a r i a n i _ madinamikurebeli gardaqceviTobis

-xa sufiqsis warmomavlobisaTvis afxazurSi

m. C u x u a _ bgeraTSeerTebis wesebi svanurSi (xmovnebi)

m. s a Rl i a n i _ sivrculi lokalizaciisa da myofoba-

mqoneblobis aRmniSvnel zmnaTa urTierTmimarTebisaTvis

svanurSi

6

m. b u k i a _ Turquli elementebi lazurSi (orenovani

kompozitebi)

T. l o m T a Z e _ enobrivi politikis sakiTxebisaTvis

Tanamedrove galiciaSi

c. j a n j R a v a _ lazuri Suri `suli~ frazeologizmebSi

n. S a v r e S i a n i, l. g i g l e m i a n i _ gomn‹ºgomd‹

nawilakisaTvis qarTulSi

m. l a b a r t y a v a _ mozardTa enobrivi Taviseburebe-

bisaTvis

proeqti `naxur da daRestnur enaTa SedarebiTi gramatika~

l. s a n i k i Z e _ ablauti bacbur (wova-TuSur) ƒašƒš

(`mtredi~) tipis saxelTa brunebaSi

r. f a r e ul i Z e _ fonetikuri movlenebi naxur enebSi

_ d bgeris dakargva inlautSi

n. a r d ot el i _ lateralur spirant lØ-s genezisisa-

Tvis bacbur enaSi

l. a z m a i f a r a S v il i _ zogierTi saerTo afiqsuri

morfema daRestnur enebSi

r. l olu a _ winavelaruli afrikatebi saerTolezgiurSi

7

i z a C a n t l a Z e

profesor maqsime qaldanis Rvawli qarTvelologiaSi

dReniadag futkariviT mSromelma profesorma, romelmac

araerTi metad mniSvnelovani qarTvelologiuri wignis publi-

kaciaSi miiRo monawileoba, rogorc Tanaavtorma Tu redaq-

torma, Tavisi sicocxlis 68 wlis manZilze mxolod erTader-

Ti, magram aRmoCenis tolfasi monografiis gamocema SeZlo; es

iyo `svanuri enis fonetikis~ pirveli tomi, romelic misi sa-

doqtoro disertacia gaxldaT da eZRvneboda umlautis sis-

temis morfonologiuri aspeqtebis skrupulozur kvlevas. iva-

raudeboda sxva tomebic, magram, samwuxarod, batonma maqsimem

veRar SeZlo dasaxuli miznebis ganxorcieleba _ sruliad mo-

ulodnelad naadrevad wavida Cvengan.

metad rTuli cxovreba ganvlo profesorma maqsime qal-

danma, romelic zemo svaneTis ulamazes sofelSi _ TavrarSi

daibada 1913 wels. svaneTSi maSin ki ara, dResac ki sakmaod

mZime pirobebia ganaTlebis misaRebad, amitomac mas ramdenime

skolaSi mouwia swavla svaneTisa Tu samegrelos sxvadasxva

sofelSi: WuberSi, jgalsa da jvarSi, xolo 1932 wels daamTav-

ra Tbilisis pedagogiuri saswavlebeli. amis Semdeg igi bakur-

cixis dawyebiTi skolis pedagogi gaxldaT ori wlis manZilze,

mere ki Tbilisis saxelmwifo universitetis filologiis fa-

kultetis warCinebuli studenti.

1939 wlidan mTeli oci wlis ganmavlobaSi batoni maq-

sime muSaobda zemo svaneTis sxvadasxva skolis maswavleblad,

bolos ki mestiis pedagogiuri saswavleblis direqtorad. rom

akademikosebi akaki SaniZe da varlam Tofuria ara, profesori

maqsime qaldani SeiZleboda arc ki gvyoloda, miuxedavad misi

gamorCeuli niWiereba-Sromismoyvareobisa. qudbediani ki mar-

Tlac yofila batoni maqsime! _ 1948 wlidan is swavlobda

saqarTvelos mecnierebaTa akademiis aspiranturaSi, romlis

8

damTavrebis Semdeg, 1954 wels, daicva sakandidato diserta-

cia svanuri enis metad specifikuri metyvelebis _ laxamulu-

ri kilokavis fonetikur TaviseburebaTa Sesaxeb. 1969 wlidan

maqsime qaldani filologiis mecnierebaTa doqtoria.

mTeli Tavisi sicocxlis manZilze batoni maqsime dRenia-

dag iRvwoda enaTmecnierebis institutSi, aq, am kedlebSi. pa-

ralelurad SeTavsebiT muSaobda Tbilisis saxelmwifo uni-

versitetis Zveli qarTuli enis kaTedraze da kiTxulobda

`svanuri enis struqturuli analizis~ saleqcio kursebs. swo-

red maSin akaki SaniZesTan da zurab WumburiZesTan erTad man

Seqmna `svanuri enis qrestomaTia~ (1978 w.). im droisaTvis

studentebs sxva aranairi saxelmZRvanelo ar hqondaT svanuris

Sesaswavlad. madloba RmerTs, mas Semdeg, miuxedavad araerTi

dabrkolebisa, ase Tu ise mainc win wavida qarTvelologiis

saqme da dReisaTvis svanuri enis ukve sami saxelmZRvanelo

gvaqvs (varlam Tofuriasi, aleqsandre onianisa da zurab Wum-

buriZisa), erTmaneTisagan sruliad gansxvavebuli rogorc me-

TodologiiT, ise Sinaarsobrivad Tu stiliT. imis mixedviT,

rogori done aqvT studentebsac da leqtorebsac, sxvadasxva

wigni airCeva xolme saxelmZRvanelod umaRles saswavleblebSi.

1957-1979 wlebSi ganaxlda akaki SaniZisa da varlam To-

furias mier adre daarsebuli seria `masalebi qarTvelur ena-

Ta SeswavlisaTvis~ _ gamoica balsqvemouri, lentexuri da

laSxuri teqstebi, romelTa umravlesobis adgilze Camwerica

da avtoric gaxldaT batoni maqsime varlam TofuriasTan, ali

daviTianTan da zurab WumburiZesTan erTad. samwuxarod, mere

isev Sewyda aRniSnuli seriis publikaciebi da mxolod ukanas-

knel xanebSi ris vai-vaglaxiTa da rusTavelis erovnuli sa-

mecniero fondis finansuri mxardaWeriT SevZeliT misi aRdge-

na Cveni `kodoruli qronikebiT~.

1973 wels profesorma maqsime qaldanma akaki SaniZesTan

erTad gamosca ali daviTianis `svanuri andazebi~, romelSic

fiqsirebuli iyo misi avtoris mSobliur sofelSi _ laxamu-

9

laSi gavrcelebuli metad Taviseburi metyvelebac da imav-

droulad zogadad svanuri enis sxva dialeqtebisaTvis damaxa-

siaTebeli fonologiur-gramatikuli movlenebi, rasac, Tavis-

Tavad cxadia, ganapirobebda sakvlevi Janri. amitomac es gamo-

cema iqca metad sayuradRebo dasayrdenad momaval mkvlevarTa

Teoriuli daskvnebisaTvis. ali daviTiani maSin axali garda-

cvlili iyo da, rogorc akaki SaniZe aRniSnavs wignis winasi-

tyvaobaSi, profesorma maqsime qaldanma didi xalisiT ido

Tavs sastambod momzadeba balsqvemouri dialeqtis laxamu-

lur kilokavze warmodgenili andazebisa, romlebic akvnidanve

esmoda ali daviTians.

yvelaze didi aRiareba maqsime qaldans moutana misma sa-

doqtoro disertaciam da varlam Tofurias meTodologiiT

Seqmnilma `svanurma leqsikonma~. dRes, rogorc ki am or wigns

axsenebs vinme CvenSi Tu sazRvargareT, mas maSinve Tvalwin

warmoudgeba enaTmecnierebis institutis qarTvelur enaTa

ganyofilebaSi, erT Zvelebur sawer magidasTan, uamrav da uax-

les sailustracio masalaSi Cafluli niWieri mkvlevari, ro-

melsac aravin aclida Tavis Tavze muSaobas. maSin svanuris

mcodneTa ricxviT arc ise galaRebulni viyaviT da vin aRar

modioda baton maqsimesTan aTasgvari SekiTxviT! miuxedavad

imisa, rom mas arasdros ecala sxva saqmeebisTvis, mainc arc

erTi SemTxveva ar maxsovs, rom stumari ukmayofilo gasuliyo

Cveni oTaxidan. Tavad baton maqsimes ki arasdros wamoscdenia

sayveduri sakonsultaciod mosulTa mimarT _ piriqiT, Zalia-

nac uxaroda, misi `akvnis eniT~ mecnierebis sxvadasxva dargis

warmomadgenlebi rom iyvnen dainteresebulni.

Um + laut germanuli sityvaa da qarTulad `gadabgerebas~

niSnavs, amitomac sruliadac araa gasakviri, rom rusi germa-

nistebi ufro xSirad xmaroben termins "перегласовка".

tradiciuli gagebiT, `umlauti aris xmovnis Secvla mo-

mdevno xmovnis gavleniT da am ukanasknelis artikulaciis mi-

marTulebiT~ (Стеблин-Каменский М. И., Умлаут в германских

10

языков, Сравнительная грамматика германских языков, II, Москва, 1962: 141). amis mixedviT, termini umlauti moicavs xmovanTa

yvela im cvlilebas, romelmac regresuli asimilaciis safuZ-

velze SeiZleba iCinos Tavi; maSasadame, am procesSi mxolod

xmovanTa palatalizacia ki ar ivaraudeba (a + i > ð, o + i >

ñ, u + i > ò), aramed palataluri xmovnebis gafarToeba da

labializaciac, rasac e/i fonemebisgan momdevno a, o, u xmova-

ni da … sonanti iwvevdnen. amrigad, germanikul enebSi, gansa-

kuTrebiT inglisursa da skandinaviurSi, saidanac momdinare-

obs termini `umlauti~, arsebobs wina, anu palataluri um-

lauti, erTi mxriv, da ukana, anu velaruli (labialuri)

umlauti, meore mxriv.

miuxedavad imisa, rom svanuri enis kvlevis dawyeba akade-

mikos niko maris saxelTanaa dakavSirebuli, umlautis Sesaxeb

mas mxolod calkeuli gamonaTqvamebi aqvs. es movlena rogorc

morfonologiuri procesi, sagangebod Seiswavla akaki SaniZem,

romlis fundamenturi gamokvleva daibeWda ivane javaxiSvilisa-

dmi miZRvnil krebulSi `arili~ 1925 wels da romliTac dai-

wyo sruliad axali etapi svanuri enis mecnieruli Seswavlis

saqmeSi. gasaocaria, magram faqtia, rom klasikuri umlautis

mqone germanuli enis klasikurma mcodnem mxolod palatalur

umlautze imsjela, velaruli ki arc maSin da arc Semdeg, vid-

re maqsime qaldani ar daicavda sadoqtoro disertacias, sva-

nurSi SeniSnuli ar yofila, Tumca e > ð > a xmovanTmonac-

vleobas, rogorc ablauts, sxvadasxva dros ganixilavdnen:

varlam Tofuria, sergi JRenti, TinaTin SaraZeniZe, karl

horst Smidti da sxvebi.

maqsime qaldanma didZali, sruliad axali sailustracio

masala warmoadgina erTgvari sistemis saxiT rogorc mSobli-

uri cocxali metyvelebidan, ise qarTul enaze Sesrulebuli

svanuri istoriuli Zeglebidan da ukana mimarTulebis umlau-

tis kvali ipova rogorc saxelebSi, ise zmnebsa Tu formauc-

vlel sityvebSi. misma amgvarma midgomam saTave daudo araerT

axal etimologiur Ziebas, agreTve, Zvel etimologiaTa gada-

11

sinjvis mcdelobas velaruli umlautis, rogorc fonologiu-

ri procesis, TvalTaxedvidan amosvliT.

iSviaTad maxsovs sadoqtoro disertaciis dacvis msgavsi

warmatebuli procesi _ yvela mokamaTem, oficialurma Tu

araoficialurma, ZiriTadad gaiziara svanuri velaruli umla-

utis arsis disertantiseuli axsna, Tumca 14 wlis Semdeg,

1983 wels, `iberiul-kavkasiuri enaTmecnierebis weliwdeulis~

X nomerSi gamoqveynebul statiaSi "Некоторые основные вопросы

склонения сванского языка" profesori TinaTin SaraZeniZe ar

iziarebs maqsime qaldanis mier *beCa, *geCa savaraudo forme-

bidan momdinare laSxuri beC (`qva~) da geC (`dana~) leqsema-

Tagan svanuri enis sxva dialeqtebSi warmodgenili masalis

(bðC, gðC) axsnis SesaZleblobas velaruli umlautis gziT

imaze dayrdnobiT, rom uSgulSi Cawerili simReris teqstSi

gvxvdeba gðCars (`danebs~); mravlobiT ricxvSi daculi Zirise-

uli ð xmovnis meoreulobaze mxolod erTaderTi magaliTiT

ver vimsjelebT da, miT umetes, verc analogiur SemTxvevebze

gavavrcelebTo. rac Seexeba uSguluri kilokavisTvis Zalze

xSirad damaxasiaTebel e > ð process, is ar gamogvadgeba sva-

nuri velaruli umlautis Ziebis dros, radganac jerjerobiT

aRniSnuli procesis ganxorcielebis pirobebi dadgenili ar

aris _ yovel SemTxvevaSi is mainc cxadia, rom e > ðØsTvis

sruliadac ar aris aucilebeli velaruli garemocvao (kei-

sar-i > kŠsðr > uSg. k’sðr) _ gv. 86.

vfiqrobT, SeniSvnebi sakmaod seriozulia da amitom sa-

kiTxs damatebiTi kvleva-Zieba sWirdeba Tanamedrove qarTvelo-

logTa mier.

baton maqsimes termini `velaruli~ svanuri palataluri

xmovnebis gafarToebisTvis (momdevno poziciaSi myofi a, o, u

da … fonemaTa gavleniT) maincadamainc moxerxebulad ar miaC-

nda da upiratesobas aniWebda `ukana mimarTulebis umlauts~,

romelsac ukanasknel xanebSi merab Cuxuam ratomRac `ukuum-

lauti~ uwoda (2000-2003: 180) da romelic, Tavisi lakoniu-

12

robis gamo, terminad egebis ufro mosaxerxebelic ki iyos,

Tumca ramdenadme bundovani Cans _ masSi vinmem SesaZloa um-

lautis Sebrunebuli an sawinaaRmdego procesi dainaxos. dabolos, `svanuri leqsikoni~, romlis Seqmnaze muSaobi-

sas ukve augo profesorma maqsime qaldanma marTlac xelTuq-mneli Zegli ara mxolod Tavis xalxsa Tu mSobliur metyve-lebas, aramed yvela qarTvelologs, da dausaxa didebuli gze-bi samomavlo saqmianobisTvis, Tumca Tavad veRar moeswro TiTqmis naxevarsaukunovani muxlCauxreli Sromis Sedegis pub-likacias, rac, raRa Tqma unda, Zalze dasanania. marTalia, arc enaTmecnierebis institutis direqcias da arc qarTvelur ena-Ta ganyofilebis svanuri enis Semswavlel jgufs aranairi Za-la, energia, codna, niWi Tu Sromismoyvareoba ar dauklia mi-si gamosacemad momzadebisTvis, magram batoni maqsime rom co-cxali yofiliyo, `svanuri leqsikoni~ ufro adrec gamovido-da da gacilebiT ukeTesic iqneboda _ Cven meti ver SevZeliT. enaTmecnierebis institutis arqivSi arsebobs: sebi guledanis, arsen onianis, ali daviTianis, meri gujejianis, spiridon tvil-dianis, maqsime qaldanisa da sxvaTa mier svanuri enis yvela dialeqtsa Tu umetes kilokavebze fiqsirebuli uaRresad sa-ndo, pirvelwyaros tolfasi masalebi, romelTac axlavT var-lam Tofurias meTodologiiTa da xelmZRvanelobiT damuSave-buli fonologiur-gramatikuli kvalifikaciebi, samtomeul `svanur leqsikons~ rom daamSvenebda. Zalze saSuria maTi sa-mzeoze gamotana da qarTvelologiiT dainteresebul mki-TxvelTaTvis miwodeba CvenSi Tu sazRvargareT.

garda amisa, aucilebelia profesor maqsime qaldanis xelnaweri Sromebis saswrafod moZieba da drouli gamocema samecniero krebulisa, romlis momavali avtori, rogorc ze-moT aRvniSneT, monografiaTa publikaciebiT maincadamainc ga-laRebuli ar yofila Tavis sicocxleSi. misma mowafeebma iq-neb rogorme gamovasworoT es danaklisi!..

svanebi, Cveulebriv, ficxebi arian xolme, magram es Tvi-seba mas arasdros gamoumJRavnebia. 20 wlis ganmavlobaSi erT

13

oTaxSi visxediT da arc erTi SemTxveva ar maxsovs, is wonas-worobidan gamosuliyo, miuxedavad imisa, rom araerTxel at-kines guli! misTvis mTavari mSobliuri kuTxe da am kuTxis eTnolingvisturi Seswavla iyo.

mecnierebs, rogorc wesi, uWirT xolme adrindel mosaz-

rebaTa Secvla an sulac uaryofa. baton maqsimes arc aseTi

SemTxvevebisgan dauxevia ukan Tavisi SemoqmedebiTi moRvaweobis

manZilze. amis sailustraciod moviyvanT mxolod or magaliTs:

1. varlam Tofurias naadrevi gardacvalebis Semdeg qar-

Tvelur enaTa ganyofilebaSi darCa samtomeuli `svanur-qar-

Tuli leqsikonis~ (maSin ase erqva!) masala, romelic masdari-

seuli formebis mixedviT iyo gawyobili anbanTrigze. rasak-

virvelia, am uzarmazar leqsikonSi araerTi zmnis piriani mo-

nacemic gvxvdeboda, magram saklasifikacio principad mainc

masdaruli sistemidan amosvla iTvleboda. enaTmecnierebis in-

stitutis samecniero sabWos sxdomam specialurad ganixila

svanur leqsikonze muSaobis sakiTxi da, miuxedavad imisa, rom

samuSaos naxevarze meti ukve dasrulebuli iyo, sasurvelad

iqna miCneuli misi xelaxla gadawyoba sauRlebel zmnaTa Ziri-

Tadi paradigmatuli erTeulebis CvenebiT, anu qarTuli enis

ganmartebiTi leqsikonis Sedgenis principebidan amosvliT. bu-

nebrivia, yovelive amis gamo, aucilebeli gaxda axali saleqsi-

kono prospeqtebis Seqmna, rac daevalaT profesorebs TinaTin

SaraZeniZes (saxelebisa da formaucvleli sityvebisa) da maqsi-

me qaldans (zmnisa). TavisTavad cxadia, amas Zalian didi dro

(wlebi) da energia dasWirda, magram baton maqsimes erTxelac

ki ar wamoscdenia aranairi sayveduri vinmes mimarT, oRond ki

saqme gakeTebuliyo. samwuxarod, svanuri enis Semswavleli

jgufis garda, am SesaniSnavi prospeqtebis Sesaxeb aravin ara-

feri icis, miuxedavad imisa, rom jer kidev 2000 wels viTxov-

diT maT gamoqveynebas.

2. dRes rom svanuri enis dialeqtTagan yvelaze ukeT

balsqvemouria Seswavlili, es, upirveles yovlisa, varlam To-

14

furias da maqsime qaldanis damsaxurebaa. Tavisi saTayvanebeli

maswavleblis davalebiT batonma maqsimem gamowvlilviT Seis-

wavla beCouri, eceruli, faruli, Cubexeuri da laxamuluri

kilokavebis fonetikur-gramatikuli aspeqtebi da warmoadgina

calke statiebis saxiT enaTmecnierebis institutis ZiriTadi

sagamomcemlo organoebis `iberiul-kavkasiuri enaTmecnierebi-

sa~ Tu `qarTvelur enaTa struqturis sakiTxebis~ sxvadasxva

tomSi. ikeØs XI tomSi (gv. 213-234), romelic 1959 wels dais-

tamba, batonma maqsimem cxumaruli metyveleba eceruli ki-

lokavis erT-erT Tqmad miiCnia, Tumca ori wliT adre, roca

gamoica svanuri prozauli teqstebis meore tomi, maqsime qal-

dani aRniSnavda: `balsqvemouri dialeqti moicavs bals qvemoT

odiTve arsebuli yvela sazogadoebis metyvelebas: beCours,

cxumaruls, eceruls, faruls, Cubexeursa da laxamulurs.

maT Soris kilokauri sxvaoba imdenad didia, rom TviT adgi-

lobrivebi Seucdomlad arCeven beCours ecerulisgan da ece-

ruls laxamulurisgan... cxumaruli calke kilokauri erTe-

ulia (Tbilisi, 1957: XII). maSasadame, mas Semdeg, rac balsqve-

mouri dialeqtis yvela soflis metyvelebis amsaxveli yvela

teqsti ukve xelT hqonda profesor maqsime qaldans, mas meti

SesaZlebloba mieca maTi Sedarebisa, ramac misca saSualeba

adrindeli Sexedulebis gadasinjvisa ise, rom sulac ar uTaki-

lia amis gamo, radganac mecnierebaSi mTavaria obieqturi, rea-

luri Tvalsazrisi.

swored amitom dRes, misi dabadebis saukunovan iubile-

ze, didi siamayiT (Tumca sinanuliTac) vigonebT Cvens SesaniS-

nav maswavlebels, Tavdajerebul mkvlevars, gonierebiT gamo-

rCeul pirovnebas, vinc saocrad gviyvarda da yovelTvis yve-

laferSi vendobodiT.

15

T e a b ur Wul a Z e anton kiziria − 100

2014 weli profesor anton kizirias saiubileo Tari-

Ria, mas dabadebidan 100 weli Seusrulda. misi, rogorc me-

cnierisa da sazogado moRvawis, samuSao profili farTo da

mravalmxrivi gaxldaT. igi wlebis ganmavlobaSi ikvlevda qar-

Tveluri enebis struqturisa da istoriis sakiTxebs, ZiriTa-

dad _ qarTveluri enebis sintaqsis problemebs. mkvlevari

70-ze meti samecniero naSromisa da 6 monografiis avtoria.

a. kizirias, rogorc Zveli da Tanamedrove qarTuli enis

sintaqsis Cinebul mkvlevars, sayovelTao aRiareba moutana

vrcelma monografiam `martivi winadadebis Sedgeniloba Zvel

qarTulSi~ (1963 w.). amas Semdgom mohyva aseve uaRresad mniS-

vnelovani naSromi `rTuli winadadebis Sedgeniloba Zvel qar-

TulSi~ (1969 w.). maTSi safuZvlianad damuSavda Zveli qarTu-

li enis sintaqsis sakiTxebi, ramac, cxadia, didad Seuwyo xe-

li Zveli qarTuli enis kvlevis saqmes. metad faseulia avto-

ris Tvalsazrisebi rTuli qvewyobili winadadebis struqtu-

risa da genezisis Sesaxeb.

mniSvnelovania anton kizirias gamokvleva martivi wina-

dadebis Sedgenilobis Sesaxeb qarTvelur enebSi (`martivi wi-

nadadebis Sedgeniloba qarTvelur enebSi~, 1982 w.), sadac de-

taluradaa naCvenebi sxvaoba da msgavseba qarTvelur enebs So-

ris Sesityvebis doneze Tu martivi winadadebis Sedgenilobis

TvalsazrisiT. avtori sakiTxebs aanalizebs qarTuli enis dia-

leqtebSi Semonaxuli arqauli formebis gaTvaliswinebiTac.

uaRresad faseulia mecnieris gamokvleva `martivi wina-

dadebis tipebis Sesaxeb wevrTa Semadgenlobis mixedviT da

komunikativebi~ (1987 w.). mniSvnelovania sruli da usruli

winadadebis miseuli analizi. swored anton kiziriam pirvelma

SemoiRo cneba komunikativi _ daunawevrebeli erTeuli da

16

daamkvidra qarTul saenaTmecniero literaturaSi es metad

marjve termini. siRrmiseulia avtoriseuli analizi komunika-

tivebis Sesaxeb da misi usruli winanadebisagan gamijvnis argu-

mentebi.

anton kizirias gardacvalebis Semdeg, 1997 wels saqar-

Tvelos mecnierebaTa akademiisa da arn. Ciqobavas saxelobis

enaTmecnierebis institutis ZalisxmeviT daibeWda mkvlevris

naSromTa krebuli `narkvevebi qarTuli enis Seswavlis isto-

riidan~. masSi Tavmoyrilia avtoris mier sxvadasxva dros Se-

srulebuli naSromebi.

Tavisi didi maswavleblis mimarT madlierebis gamoxa-

tulebaa monografia `varlam Tofuria~ (cxovreba da samecnie-

ro-pedagogiuri moRvaweoba), romelic anton kiziriam profe-

sor maqsime qaldanTan TanaavtorobiT gamosca 1968 wels.

calkea aRsaniSnavi anton kizirias praqtikumi qarTul

enaSi, romelic did daxmarebas uwevs studentebs qarTuli

enis praqtikulad SeswavlaSi. faseulia mkvlevris naSromebi

rogorc morfologiis, ise metyvelebis kulturis sakiTxebis

Sesaxebac.

drom kidev erTxel gvaCvena, Tu raoden gamorCeuli ga-

xldaT Tavisi samecniero moRvaweobiT profesori anton kizi-

ria. qarTuli enis sintaqsis kvleva dRes warmoudgenelia misi

naSromebis gaTvaliswinebis gareSe da am kuTxiT is udavod

TvalsaCino mecnieria.

17

a v T a n d il ar a b ul i

namimReobari zmnisarTebis erTi tipis gaazrebisaTvis semantikuri da sintagmaturi TvalsazrisiT

qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis sistemuri prin-

cipebis mixedviT, myofadisa da uaryofiTi mimReobebis viTare-

biTi brunvis forma _ arsebiTad ugamonaklisod _ iZleva me-

oreul (warmoqmnil) zmnisarTebs, romelTagan pirveli gamoxa-

tavs moqmedebis mizans (dasaxsnelad = `risTvis~), xolo meo-

re _ viTarebas (dauxsnelad = `rogor~ _ gamoricxvis Sina-

arsiT). es zmnisarTebi, Cveulebisamebr, Sesabamisi mimReobis

budeSi aris gamoyofili da mxolod iSviaT SemTxvevaSi gvev-

lineba damoukidebel leqsikur erTeulebad. amitomac xSirad

ibadeba kiTxva: ramdenad aris amgvari warmonaqmni damoukidebe-

li zmnisarTi?

sazogadod, cnobilia viTarebiTi brunvis mazmnisarTebe-

li Zala; amgvarad warmoiqmneba zmnisarTebi zedsarTavi saxele-

bisagan: swrafad, cxadad, aSkarad, axla, nela, Cqara da sxv.

qeglSi `budobrivi~ zmnisarTebis gamoyofis ramdenime

saxis magaliTi arsebobs:

1. sufiqsuri mimarTebiTi zedsarTavi saxelebisagan:

gonivrul-i → gonivrulad

saxovan-i → saxovnad

2. `daniSnulebis~ TavsarT-bolosarTiani zedsarTavebisa-

gan:

saamiso → saamisod

saxeldaxelo → saxeldaxelod

sasikeTo → sasikeTod

saTofe → saTofed

3. zmnuri fuZisagan momdinare amave struqturis warmo-

naqmnebi, romlebic zogjer mimReobadac aris kvalificirebuli:

18

sabralo → sabralod

sasrialo → sasrialod

satrabaxo → satrabaxod

4. zemoaRniSnuli namimReobari zmnisarTebi, romelTa

struqturuli erToba aSkaraa, magram semantika _ sakmaod gan-

sxvavebuli: Seubralebeli _ Seubraleblad.

rac mTavaria, e. w. namimReobari zmnisarTebi TavianTi

sistemuri avtonomiurobiT mniSvnelovnad gansxvavdeba zemomi-

TiTebuli danarCeni zmnisarTuli warmonaqmnebisagan.

jer erTi, pirveli ori jgufis zmnisarTebi (mesame jgufs

`Sualeduri~ pozicia uWiravs) _ viTarebiTi brunvis forme-

bi _ arsebiTad imave paradigmis wevrebi arian, romelsac amo-

savali zedsarTavi iZleva, aq zmnisarTis paradigmatuli gamo-

mijvna ar momxdara arc semantikurad da arc sistemurad. xo-

lo namimReobari zmnisarTebi aSkarad ganze dganan Sesabamisi

mimReobebis paradigmisagan. kerZod: sanaxavad ar aris sanaxav-i

mimReobis paradigmis formaluri wevri, radgan is gamoxatavs

ara sanaxav- obieqtis gardaqceviTobas, aramed samoqmedo mi-

zans _ `naxvisaTvis~. sxvagvarad, ori sxvadasxva sintagmaa:

a) sanaxavad mivdivarT;

b) unaxavi sanaxav-ad gadaiqca.

meorec: sintagmaturi gansxvaveba sxva mxrivac iCens Tavs;

kerZod, mimReobis viTarebiTi brunvis forma, Cveulebisamebr,

iTavsebs msazRvrels (Coxa saukeTeso Sesamosad miaCndaT), xo-

lo namimReobari zmnisarTi _ ara (Sesamosad gavemzadeT).

mesamec: aRniSnuli, rogorc Cans, ganapirobebs paradigma-

tuli (struqturuli) gamijvnis tendencias, kerZod: aSkaraa

dapirispireba fuZis kumSvis TvalsazrisiT; magaliTad:

sasmel-i _ sasml-ad, magram

sasmelad zmns. [iremi] jog-jogad dadioda mlaSeze

salokad da wylis sasmelad (a. yazb.).

19

meore mxriv: saomar-i _ saomar-ad, magram

saomrad zmns. mec mgzavni saomrada, dediserTasa?!

(ilia).

s of i ko b erul a v a, m a r i n a j R ar k a v a

interferenciis sakiTxisaTvis lazuri dargobrivi leqsikis mixedviT (miminoTi nadiroba)

bilingvizmis gardauvali Sedegia interferencia _ erTi

enis zegavleniT meore enaSi sxvadasxva tipis cvlilebebis

droebiT gaCena an mudmivad damkvidreba. es movlena gansakuT-

rebiT bolo dros mkvlevarTa did interess iwvevs, radgan

globalizaciis Sedegad enobrivi kontaqtebis xelSemwyobi pi-

robebi gaizarda rogorc raodenobrivad, aseve Tvisobrivad.

lingvistebis mier ganixileba interferencia mTargmnel-

Ta enaSic, radgan ara marto zepiri metyveleba ganicdis meo-

re enis gavlenas, aramed mwignobruli enac.

dasturdeba, rom profesiulad orientirebul kultu-

raTaSoris komunikaciaSi Cndeba: 1. bgeriTi (fonetikuri,

fonologiuri da bgeriT-reproduqciuli), 2. orTografiuli,

3. gramatikuli (morfologiuri, sintaqsuri da punqtuaciu-

ri), 4. leqsikuri, 5. semantikuri, 6. stilistikuri da 7. Si-

daenobrivi interferencia.

lazur masalaSi, gansakuTrebiT dargobrivi Sinaarsis

teqstebSi, interferenciis yvela es tipi dasturdeba. Tu ze-

pir metyvelebaSi SesamCnevia mxolod bgeriTi, gramatikuli

(morfologiur-sintaqsuri), leqsikur-semantikuri, Sidaenob-

rivi gavlena, saqarTvelosa da TurqeTSi gamocemul teqsteb-

Si asaxulia zemoT CamoTvlil tipebTan erTad orTografiu-

li, punqtuaciuri, stilistikuri interferencia.

20

interferencias win uswrebs kodebis cvla, rac Semdgom-

Si iwvevs ama Tu im leqsemis an gramatikuli formis damkvid-

rebas original enaSi.

moxsenebaSi ganvixilavT interferenciis tipebs lazuri

dargobrivi leqsikis magaliTze, kerZod, miminoTi nadirobis

amsaxveli masalis mixedviT. nadirobis es saxeoba uxsovari

droidan iyo gavrcelebuli saqarTveloSi. gavixsenoT Tundac

`legenda Tbilisis daarsebis Sesaxeb~. miminoTi nadiroba dRe-

sac sakmaod popularulia lazeTSi, mimino lazeTis simboloa.

mravalsaukunovanma kulturaTaSorisma kontaqtebma lazTa me-

tyvelebaSi SesamCnevi cvlilebebi gamoiwvia. mag., mimino qar-

Tulsa da megrulSi saerTo leqsemaa, lazurSi ki is Canac-

vlebulia Turqulidan Semosuli erTeulebiT: aTmaja [Turq.]

da siჶTeri [berZn.] miminos saxeobebad iTvleba: mWiTa `wiTe-

li~, uCa `Savi~, uCa-kara `Zalian Savi~, aCiq-kizili `Ria Sin-

disferi~, ispiri (/qCe `TeTri~), sari `yviTeli~... qarTvelu-

ria: mWiTa, uCa, qCe; Turqulidan Semosulia: kara, aCiq-kizi-

li, ispiri, sari. uCa `Savi~ da uCa-kara `Zalian Savi~ sxvadas-

xva saxeobebad saxeldeba, amitom meoris terminad lazur-

Turquli kompoziti Camoyalibebula. TeTri, gasakuTrebuli

da iSviaTi saxeobis aRmniSvnelad gamoiyeneba, ufro Turquli

ispiri (ispiri _ toponimia TurqeTSi), Tumca paralelurad

gvxvdeba lazuri qCe. am mcire masalidanac Cans Turqul-la-

zuri da, ufro adrindeli, berZnul-lazuri enobrivi kon-

taqtebis kvali _ fonetikuri, leqsikuri da semantikuri in-

terferencia.

21

m a n a n a b u k i a

Turquli elementebi lazurSi (orenovani kompozitebi)

Turquli enis gavlena lazurSi yvela doneze daCndeba.

bolo dros Cawerili lazuri masala gviCvenebs, rom es gavle-

na ufro intensiuria. saukunis (an Tundac 50 wlis) winande-

li aqtiuri formebis nawili dRes lazebisTvis gaugebaria.

sxva elementebTan erTad lazurSi didi raodenobiT

aris warmodgenili Sereuli, orenovani kompozitebi:

arsebiTi + arsebiTi:

baRupiji `baRis napiri~ < baRi (Turq. bağ) `baRi~ , piji

(laz.) `piri~;

baSkiTi `ceraTiTi~ < baSi (Turq. başi) `Tavi~, kiTi

(laz.) `TiTi~;

kudelCatali `mercxali~ < kudeli (laz.) `kudi~, Ca-

tali (Turq. çatal) `Cangali, orTiTa~;

mcxulbaTmani `msxlis jiSi~ < mcxuli (laz.) `msxali~,

baTmani (Turq. batman) `wonis erTeuli, baTmani~;

mcxulÁaRi `msxlis jiSi~ < mcxuli (laz.) `msxali~, ÁaRi

(Turq. yağ) `erbo, cximi~;

mcxulSeqeri `msxlis jiSi~ < mcxuli (laz.) `msxali~,

Seqeri (Turq. şeker) `Saqari~;

dudi aSiWi `mTavari mzareuli~ < dudi (laz.) `Tavi~

aSiWi (Turq. aşçi) `mzareuli~;

arsebiTi + zedsarTavi

ToliqÁori `brma~ < Toli (laz.) `Tvali~, qÁori

(Turq. kör) `brma~;

orTankiTi `SuaTiTi~ < orTani (Turq. orta) `Sua~, kiTi

(laz.) `TiTi~;

22

arsebiTi + ricxviTi

ardamla `cerodena, patara~ < ar (laz.) `erTi~, dama <

damla (Turq. damla) `wveTi~;

arTane `erTxel, erTjer~ < ar (laz.) `erTi~, Tane

(Turq. tane) `cali~;

arTeRi `erTi~ < ar (laz.) `erTi~, TeRi (Turq. tek) `cali~;

arsebiTi + nacvalsaxeli

belaCqimi `Cemi gasaWiri, Cemi ubedureba~ < bela (Turq.

bela) `ubedureba~ Cqimi

(laz.) `Cemi~;

emijamuSi `biZamisi~ < emija (Turq. amca) `biZa mamis xa-

ziT~, muSi (laz.) `misi~;

arsebiTi + mimReoba

borjigedvalei / bojigedvalei `valdebuli~ < borji

(Turq. borç) `vali~, gedvalei (laz.) `dadebuli~;

qÁoqimowkimei `dawyevlili~ < qÁoqi (Turq. kök) `Ziri,

fesvi~, mowkimei (laz.) `amoRebuli, amogdebuli~;

igbalgoWvei `ubeduri~ < igbali (Turq. ikbal) `bedi~,

goWvei (laz.) `damwvari~;

kazefemoTჶaleri `Tavdaxuruli~ < kazi (Turq. gaz)

`Tavsafari~, moTჶaleri (laz.) `daxuruli~;

Áarakowkimei `daWrili~ < Áara (Turq. yara) `Wriloba~,

kowkimei < gowkimei `gaxsnili~;

morderi telebi `studenti~ < morderi (laz.) `mo-

zrdili~, telebi (Turq. talebe) `moswavle~.

23

T e a b ur Wul a Z e

enis oficialur-saqmiani stili(sakiTxis istoriisaTvis)1

stili _ rogorc termini _ erT-erT yvelaze ufro

farTod gamoyenebul cnebaTa rigs ganekuTvneba Tanamedrove

saliteraturo enaSi. is aqtiuri msjelobis sagania qarTvel

da ucxoel avtorTa naSromebSi.

sainteresoa, ra konkretul sakiTxebs aanalizeben mecnie-

rebi funqciuri stilistikis (enis oficialur-saqmiani sti-

li) am mniSvnelovani ubnis Seswavlisas; ra tipis saqmis qa-

Raldebia maTi kvlevis obieqti da ra mimarTebaa oficialur-

saqmian stilsa da enis funqcionirebis sxva stilebs Soris.

funqciuri stilistika diferencirebulad warmogvid-

gens saliteraturo enis funqcionirebis calkeul sferoebs,

am sferoTa stilur Taviseburebebs. ufro zogadad ki fun-

qciuri stilistika Seiswavlis im nairgvar enobriv saSuale-

bebs, romlebic saliteraturo enis specialur (funqciur)

diferenciacias emsaxureba da gamoxatavs.

funqciuri stilis erT-erTi saxea oficialur-saqmiani

sfero, romelSic Semodis saxelmwifo, samoqalaqo da samsaxu-

rebrivi urTierTobani. aq igulisxmeba rogorc moqalaqeTa da

saxelmwifoebriv dawesebulebaTa werilobiTi saqmiani mimowe-

ra (mag., moxseneba, angariSi, informacia, pataki, brZanebuleba,

dadgenileba, wesdeba, programa, ganmarteba, recenzia, daxasia-

Teba, nota da a. S.), ise is mravalgvari saqmis qaRaldi, ro-

melTa gareSe (rogoric aris: gancxadeba, cnoba, axsna-ganmar-

teba, moxsenebiTi baraTi, xelSekruleba, oqmi da sxv.) warmo-

udgenelia Tanamedrove samoqalaqo subieqtis arseboba.

1 Sesrulebulia proeqtis `qarTuli saxelmwifo enis oficialur-

saqmiani sfero~ (FR /246/1-30/13) farglebSi.

24

calke ganixilaven sazogadoebrivi informaciis enobriv

stilsac (romelic, faqtobrivad, aseve oficialuri stiliT

gamoirCeva). Tanamedrove komunikaciis eleqtronulma saSuale-

bebma mniSvnelovnad gaifarTova informaciis asparezi inter-

netuli qselis saxiT. dRes sazogadoebrivi informaciis sti-

li emsaxureba ara mxolod tele- da radioJurnalistebs, ara-

med sajaro politikur moRvaweebsac sxvadasxva saxis socialu-

ri agitacia-propagandis gavrcelebasa Tu sajaro gamosvlebis

efeqturad momzadebaSi. amdenad, vfiqrobT, enis funqcionire-

bis am viwro sferos Seswavla-analizic gansakuTrebiT aqtua-

luria dRes.

stilsa da misi arsebobis aucileblobaze detalurad

msjelobs jer kidev anton kaTalikosi. aRniSnuli sakiTxis Se-

saxeb zogadi mosazrebebi ikveTeba wina saukuneebis avtorebTa-

nac (T. Jordania, a. nikolaiSvili...).

saqarTveloSi funqciuri stilistikis Seqmnas safuZveli

Cauyara g. kvaracxeliam. igi ikvlevs enis iseTi funqciuri qve-

sistemebis sferoebs, rogorebicaa samecniero, sagazeTo-publi-

cisturi, oficialur-saqmiani, mxatvruli.

stilis sakiTxebs ganixilaven sxva mkvlevrebic: s. keke-

lia, g. SalamberiZe, z. WumburiZe, r. gabeCava, b. jorbenaZe,

avT. arabuli, g. gogolaSvili, c. barbaqaZe da sxv. saintereso

Cans ucxoel avtorTa mosazrebanic.

moxsenebaSi vrclad warmovadgenT aqamde arsebul Tval-

sazrisebs enis oficialur-saqmiani stilis Sesaxeb.

25

el i s a b ed g a zd eli a n i viTarebiTi brunvisaTvis svanurSi

qarTveluri enebis brunvaTa rigSi, naTesaobiTi da micemi-

Ti brunvebis Semdeg viTarebiTi yvelaze Zvel brunvad iTvleba.

svanurSi viTarebiTi brunvis formantia -d. igi daer-

Tvis yovelgvar fuZes, rogorc TanxmovanfuZian (qor-d sa-

xlad {Îe}x…-d `colad~, ƒðn-d `xarad~...), ise xmovanfuZianebs

(m‰re-d `kacad~, d‹na-d `gogod~; muSgvri-d bz., lSx.,

muSkvðri-d lnt. `stumrad~, fau-d `joxad~...)

aqve unda aGiniSnos, rom svanurSi moTxrobiTi brunvis

erT-erTi formantic d'onia. mkvlevarTa erTi nawili moTxro-

biTisa da viTarebiTis -d'-s erTmaneTs ukavSirebs da maT erTi

odenobis mqoned miiCnevs (k. dondua), meore mxriv, arsebobs

azri, romlis Tanaxmadac moTxrobiTis da viTarebiTis -d sxva-

dasxva warmoSobis arian.

samecniero literaturaSi sakuTriv svanuris uZveles

brunvis niSnad miCneulia -n micemiT, naTesaobiT, da viTare-

biT brunvebSi. aGniSnaven, rom -n da -d's monacvleoba Cveu-

lebrivi movlenaa. mag.: maxa-n _ maxa-d `axlad~; isk…a-n _

isk…a-d `Senze (Senad)~.

-n formanti iSviaTad gvxvdeba ricxviTi saxelebis viTa-

rebiT brunvaSi, romelic meoreulad miaCnia g. klimovs. mag.:

mesema-n Cu iCoqð…i (lnt.) `mesamed daiCoqebs~. SeiZleba mese-

ma-n forma -d dakarguli varianti iyos da miGebuli meseman-

d formidan Sdr. lSx. mesm‰n-d `mesamed~.

svanuri viTarebiTis -d formanti zustad Seesatyviseba

qarTuli viTarebiTis -{a}d niSans.

1. svanurSi viTarebiTi brunva aGniSnavs viTarebas, sa-

gnis rogorobas. mag.: m‰re xol‰m-d ðri (bz. qr. 65) kaci cu-

dad aris~; wyˆlian-d lˆSyed li (bq.) `sufTad garecxilia~;

26

bofSar wyˆnar-d arix (lSx.) `bavSvebi wynarad arian~; ƒedenix

amJi lˆWanWa-d (lnt.) `modian ase gadabmulad~.

2. xSiria viTarebiTi brunvis gamoyeneba daniSnulebis

mniSvnelobiT da pasuxobs kiTxvaze imd `rad~, imΉq `ris-

Tvis~. mag.: xðlxi layvba-d... sanyvirs aSmax (bz. qr. 96) `xal-

xis mosagroveblad sayvirs ukravdnen~; lalfar-d xoSa megem

ðnTxe (bq.) `Sesafarad didi xe moZebna~; xðq… Úyintd Îex…-d

loq ðxeÚam (lnt.) `uTxra biÚma colad gamomyeviao~; C'ŒTŒgan-

da mojmag‹r-d (lSx. qr. 284) `daudga mojamagired~.

daniSnulebis funqciiT -d formanti xSirad daerTvis

-Îaq `Tvis~ Tandebuls, Tumca -d'oni aseT SemTxvevaSi zogjer

ikargeba: kabiÎaqd xaku (bq.) `kabad unda~;

WaSiÎaq-d m‰d xaya (lSx. qmr-ad ar varga~;

miCa gezals xðm loq axoƒida Îex…iaqd (lnt.) `mis Svils

Gori mouyvaniao colad~;

3. Zalian xSirad viTarebiT brunvas gardaqceviTis mniS-

vneloba aqvs. mag.: Sdug… meTeTx-d olsipeli (bq.) `Tagvi Ra-

murad qceula~; nic R…inel-d edsip‰n (lSx.) `wyali Gvinod

iqca~; befS irem-d ðlsipeli (dnt. 284, 35) `bavSvi iremad

gadaqceula~.

nanaTesaobiTari viTarebiTia dGevandel svanurSi `-Tvis~

Tandebulis mniSvnelobis -iS…d, -ÎS…d Tandebuli. mag.: so-

fel C'oTnaxa ols i…aladR-iSd (bz. qr. 7) `sofeli daumar-

xavs zvavs samudamod~; aSx…niS lunT-iS…d (lSx.) `inaxaven

zamTrisaTvis~; eCa-S…d asoJaxax le…an (lnt.) `imisTvis daur-

qmeviaT levani~.

rogorc cnobilia, nanaTesaobiTari viTarebiTi -iSd

(ÎS…d) paralels poulobs Zveli qarTulis -isad formasTan,

romelic xevsurul da fSaur dialeqtebSi dResac dastur-

deba: xevs. erT dRisad daamzadebs; meTormetisad Semoukravs

ƒmali. qarTuli isad'is Sesatyvisia svanurSi -iSd Tandebuli.

ladeR-iSd `dGemsad~, qalaq-iSd `qalaqisad~. nanaTesaobiTi-

27

viTarebiTis (destinativis miznobrivi funqciis gadmomcemi)

formebi bz., lSx. -iSd bq., qvs. -iS…d Cveulebriv martivi

-d'oniani viTarebiTis formiTac gvevlineba xolme (i. Cantla-

Ze). mag.: J'oxbidnax qor-d i mury…am-d (bz. qr. 67) `cecxli

waukidebiaT saxlisTvis (saxlisad) da koSkisTvis (koSkisad)~.

zogjer -Tvis -isad Tandebulebis badali -iS…d da

-iSd mxolod naTesaobiTi brunvis formiT gvxvdeba, -d'oni

auslautSi dakargulia. mag.: asobema i…an-iS (<i…an-iSvd) Tðku

(lnt. qr. 346) `miubia ivanisaTvis (ivanisad) Toki~. xoq…a mi-

Ca lax…bðÎS (← lax…baÎSvd) lnt. qrest. 346 `uTqvams Tavisi

ZmebisTvis~.

rus ud a n g er s a m i a

maerTxmovniani anu infiqsuri reduplikacia qarTvelur enebSi

`maerTebelxmovniani~ (|| `maerTxmovniani~ _ l. sanikiZe)

struqtura da, Sesabamisad, cnebac qarTulisaTvis calke ti-

pad gamoyo f. erTeliSvilma. fonematuri struqturiT gan-

sxvavebul oTx tipSi (bagabug-, CxaraCxur-, TxlaSaTxluS-, raw-karuwk-) `fuZeebi Zirebis gaorkecebis Sedegad aris miRebuli;

fuZis pirvel marcvalSi /a/ xmovani gvaqvs, bolo marcvalSi

/u/. martiv Zirebs erTmaneTTan akavSirebs maerTebeli xmovani /a/ da /i/, ufro xSirad /a/. dasturdeba maerTebeli xmovnis mi-

xedviT fuZeTa paraleluri variantebi~ (f. erTeliSvili). aR-

niSnuli Tvalsazrisi gaziarebulia Semdgomi periodis zog

naSromSi (ix. l. sanikiZe; i. qobalava).

sapirispiro TvalsazrisiT, `maerT-xmovniani kompozicia

qarTulSi saerTod ar arsebobs~ (q. daTukiSvili). am Tval-

sazrisiT saqme gvaqvs ara Ziris, aramed fuZis reduplikacias-

28

Tan. reduplicirebuli fuZis pirveli komponentis Semadgen-

lad iTvleba, erT SemTxvevaSi, /a/ (tkaca, baTqa-, raxa-), xolo

meore SemTxvevaSi _ /i/- xmovani (tkaci-, baTqi-, raxi-); isto-riulad `xmis gamomxatvel marcvlebs daerTo sityvamawarmoe-

beli sufiqsi -a da miviReT xmis aRmniSvneli saxelebi: law- >

*law-a, brax- > *brax-a, tkac- > *tkaca, romlebic Semdgom ga-

orkecda~... amave poziciaSi dadasturebuli /i/ xmovanic warmo-

qmnis elementad aris CaTvlili, warmoSobiT (_ saxelobiTi

brunvis niSanad (q. daTukiSvili).

qarTulSi f. erTeliSvilis mier gaanalizebuli yvela

tipis Ziris struqtura daiyvaneba martiv CVC struqturaze,

romelic SeiZleba garTuldes fonematurad: CnVCn. am struq-

turaTa dublirebiT anu konsonanturi mimdevrobis absolu-

turi ganmeorebiT, ZirebSi a/u xmovanTa alternaciiTa da in-

terpoziciurad /a/ da /i/ xmovanTa CarTviT SeiZleba miviRoT

CVC-V-CVC an CnVCn-V-CnVCn struqturis reduplicirebuli

fuZeebi:

C1V1C2-V-C1V2C2: a -[ a ]- u a - [i ]- u

tak-a-tuk- tak-i-tuk-

Wax-a-Wux- Wax-i-Wux-

statistikis mixedviT, amgvari gaorkecebis 120-mde fuZe

arsebobs qarTulSi, maTi absoluturi umravlesoba xmabaZvi-

Tia (f. erTeliSvili).

qarTulis monacemTa analizisas ikveTeba ramdenime sayu-

radRebo Tavisebureba:

1. interpoziciaSi a-xmovnian yvela fuZes paraleluri i-

xmovniani varianti ara aqvs, am ukanasknelTa raodenoba gaci-

lebiT naklebia.

2. am fuZeebs ara aqvT paraleluri variantebi struq-

turaSi identuri xmovnebiT: *raxarax-, *lawalaw-, *baTqa-baTq-..

29

3. aRniSnul fuZeebs saerTod ara aqvT paraleluri xmo-

vanmonacvle variantebi maerTi xmovnis gareSe: *bag-bug-, *tkac-tkuc-, *baTq-buTq-...

4. xolo umravlesobas ara aqvs paraleluri fuZeebi

identuri xmovnebiT maerTi xmovnis gareSe: dasaSvebia _ bay-bay-, rakrak-, rax-rax, Wax-Wax-, magram dauSvebelia _ *baTq-baTq-, *knat-knat, *law-law-...

5. fuZeTa umravlesobas aqvs paraleluri varianti `SiS-

veli~ anu gauforebeli fuZis saxiT: baTq-, law-, Cxak-, tkac-, bax-, rax-...

6. am tipis fuZeTa mxolod pirveli, a-xmovnian redup-

likati, dairTavs -un an -an sufiqss, roca u-xmovniani, rigiT meore, reduplikati arasodes irTavs maT.

7. CVC-V-CVC tipis fuZeebisagan zmnis piriani formebi

ar iwarmoeba, msgavsad sxva gaorkecebuli fuZeebisa (CVC-CVC)

(i. qobalava) (dauSvebelia: *raxaruxobs, *araxaruxebs); isini ar wamoadgenen pirvelad masdarebs.

8. samecniero literaturaSi ar aris axsnili, Tu ra se-

mantikuri sxvaobaa a- da i- infiqsian fuZeebs Soris,

m e g r ul s a da l a z u r S i reduplikaciis es tipi sa-

erTod ar dasturdeba (samecniero literaturaSi ganxiluli

magaliTebis erTeuli SemTxvevebi sxva paradigmis maCveneblad

migvaCnia).

s v a n u r S i maerTxmovniani reduplikacia sakmaod ga-

vrcelebulia. aq, qarTulisagan gansxvavebiT, warmodgenilia

erTaderTi modeli Ziris struqturaSi /i-a/ dapirispirebiT,

xolo maerTi xmovani warmodgenilia mxolod i-xmovniT: biTq-i-bðTq-a, biWkæ-i-bðWkæ-a, riy-i-rðy-a... amasTan, auslautSi SeiZle-

ba iyos ara mxolod /a/, aramed /u/ xmovanic: piw-i-puw-u, JirTx-i-JurTx-u, fiC-i-fuC-u, yirt-i-yurt-u... reduplicire-

bul fuZeebSi warmodgenili maerTi xmovani maerTebeli `da~

kavSiria da igi qarTulis /a/-s funqciur ekvivalentad miiCneva

(m. saRliani); auslautis /a/ xmovani ki /i/ xmovnis analogiiT

30

gaCenilad (sagulisxmoa, rom is mxolod poeziis enaSi Cndeba)

(m. saRliani). auslautis /u/ xmovnis funqcia ki saZiebelia.

moxsenebaSi Sejerebulia infiqsur /a/ da /i/ xmovnebze sa-

mecniero literaturaSi gamoTqmuli Tvalsazrisebi [qarT. /a/

_ saderivacio afiqsi (q. daTukiSvili); `da~ kavSiris naSTi (m. saRliani); qarT. /-i/ _ fleqsiuri afiqsi, saxelobiTis ni-

Sani (q. daTukiSvili); qarT. /a/ da /i/ _ maerTi xmovani (f. erTeliSvili, l. sanikiZe, i. qobalava)] da gamoTqmulia mosaz-

reba, rom saanalizo elementebi unda warmoadgendes infiq-sebs, romlebic yvela SemTxvevaSi aerTianebs daxuruli mar-

cvliT warmodgenili dublirebuli Ziris struqturebs; da-

skvna emyareba qarTvelur enebSi Ziris struqturebis redup-

likaciis wesebs, aseve qarTvelur enebSi `SiSveli~ anu gau-

formebeli, martivi da sufiqsiani fuZeebis paradigmatul ana-

lizs.

g v a n c a g v a n c el a Z e

koncepti ojaxi qarTulSi

lingvokulturologiur konceptTa Soris koncepts oja-

xi metad mniSvnelovani adgili uWiravs sxvadasxva xalxis enob-

riv sivrceSi. rogorc cnobilia, konceptebi `cxovrebiseuli

filosofiis cnebebia~, msoflmxedvelobriv terminTa yofiTi

analogebi~, romlebic ganmtkicebulia bunebrivi enis leqsika-

Si da romlebic uzrunvelyofen eTnosis sulieri kulturis

stabilurobasa da memkvirdeobiTobas (s. omiaZe).

qarTul lingvokulturologiur sivrceSi uamrav sxva

mniSvnelovan konceptTa Sorisaa swored koncepti ojaxi. es

arcaa gasakviri, vinaidan qarTvelTaTvis igi sakmaod datvir-

Tulia semantikurad.

31

qarTuli enis ganmartebiT leqsikonSi sityva ojaxi Se-

mdgenairadaa ganmartebuli: 1. erTad mcxovreb uaxloes naTe-

savTa jgufi (col-qmari, mSoblebi, Svilebi, SviliSvilebi...)

mravalricxovani ojaxi _ ojaxis burji _ ojaxis Semosavali _ xalxTa Zmuri ojaxi (figur.). 2. cxovelTa an frinvelTa jgu-

fi, romelic Sedgeba mamlis, dedlisa da naSierTagan.mglis ojaxi // erT skaSi moTavsebuli futkris gundi. 3. erTi da imave saxeobis zog cxovelTa da mcenareTa gancalkevebuli

jgufi. lomi da vefxvi katebis ojaxis cxovelebi arian. - var-disebrTa ojaxis mcenareebi: vaSli, bali da marwyvi... ojaxs

moekideba _ cols SeirTavs, ojaxs Seqmnis... (qegl). i. abulaZis `Zveli qarTuli enis leqsikonSi~ sityva

ojaxi saerTod ar aris, vinaidan masSi Setanilia masalebi um-

Tavresad V-XI saukuneebis Zeglebisa, xolo sityva ojaxi qar-

TulSi Turquli enidan mogvianebiT Semovida. mis sinonimebad

ki miCneulia: saxlisa kacni (ganmartebulia rogorc ojaxi),

saxleuli (ganmartebulia rogorc saxli, T‚sTagani, Zeni, oja-

xi, ojaxis wevrebi). amave leqsikonSi sityva saxli ganmartebu-

lia Semdgenairad: vani, taZari, savane, sasaxle, oTaxi, senaki.

Tanamedrove qarTulSi ojaxis sinonimebia: saxleuli, ja-

labi, jalaboba...

moxsenebaSi ganvixilavT am konceptis Semadgenel leqsikas.

g ior g i go gola S v il i SeniSvnebi zmnis Temisa da Temis niSnebis Sesaxeb

Temisa da Temis niSnis (terminisa da cnebis) damkvidreba

qarTul sagramatiko literaturaSi akaki SaniZis damsaxure-

baa.zogadi TvalsazrisiT Temasa da Temis niSanTan dakavSire-

32

buli sakiTxebi Zvelsa da axal qarTulSi erTgvarovania, Tum-

ca aris principuli xasiaTis gansxvavebac.

winamdebare moxsenebaSi ufro met SekiTxvas davsvamT,

vidre pasuxis gacemas SevecdebiT.

mTavari kiTxva: _ ra aris zogadi funqcia Temis niSnisa

da konkretuli Temis niSnebis ganawilebas ra safuZveli aqvs

Zvelsa da axal qarTulSi? is faqti, rom axal qarTulSi xde-

ba Temis niSanTa Senacvleba (rTul Temas martivi cvlis, mar-

tiv Temas _ rTuli; erT Temis niSans _ meore) mianiSnebs Tu

ara imaze, rom Seicvala Temisa da Temis niSanTa funqcia? Ta-

namedrove qarTuli enis dialeqtebSi TemasTan dakavSirebuli

rTuli procesebi aris Tu ara im tendenciis gagrZeleba, rac

moxda axal qarTulSi ZvelTan SedarebiT?

mesame seriaSi moxda principuli xasiaTis cvlileba:

Zvel qarTulSi moqmedebiTi gvaris orTemian zmnebSi I Turme-

obiTi emyareba rTul Temas, II TurmeobiTi da III kavSirebiTi

_ martiv Temas; axal qarTulSi viTareba aseTia: am tipis

zmnaTa samive mwkrivi efuZneba an martiv Temas, an rTul Te-

mas. ra SeiZleba iyos am cvlilebis mizezi? am faqts da Temas-

Tan dakavSirebul sxva cvlilebebs aqvT raime saerTo Tu sxva-

dasxva rigis faqtebia?

Cven mier dasmul zog kiTxvaze pasuxis gacema momavlis

saqmed gvesaxeba.

T a m a r v a S a k i Z e muxran maWavariani _ `mzes albaT CemTan mgzavroba unda~ (weliwadis droni)

mzes albaT CemTan mgzavroba undao, _ ambobs didi poe-

ti da mkiTxvelic Tan mihyavs am saocar mogzaurobaSi, raTa

33

uCvenos, Tu rogor `yayaCovdeba cis kide~, rogor aqrobs `ca-

Si mze pawia varskvlavebs~, rogor `kurdRlaobs dapurebuli

yana~, rogor TamaSobs `naWris sabanze norCi mTvare Wadraks~...

mkiTxvelic miabijebs muxran maWavarianis ukidegano poetur sa-

myaroSi da Tvalwin warmoudgeba `yayaCosaviT wiTeli mze~,

`sveli dila~, `TeTroni mTvare~, `Cumad gaparuli varskvlave-

bi~, qaris mier `qoCriT daTreuli naZvebi~ da `davarcxnili

yana~, `rto _ sakuTari nayofis wera~ da mravali sxva.

TiTqos ubadlo fermweris funjiT ixateba mkiTxvelis

Tvalwin muxraniseuli ganTiadi _ `dedamiwis mZafr wadilad~

qceuli, nacnobi mTvare _ `rZis didi wveTi, TeTri wertili~,

mzis xmauriani amosvliTa da mTvaris Cumi gamoCeniT gakvirve-

buli laSura (`...ukvirs laSuras: _ mze ra xmauriT amodis

xolme, mTvare amodis xolme ra Cumad~), mwyrebad qceuli wno-

ris foTlebi (`atyda xeTani qarTan Zgereba, wnorebs foTlebi

eqcnen mwyerebad~), `daulvaSebuli simindebi~, `buxris yeli-

dan~ amosuli `mtredisferi kvamli~ da wiwilebiviT dafantu-

li `Zewnis foTlebi~, mzisgan atacebuli cvari (`mzem _ ro-

gorc pawia lursmani magnitma, ise aRitaca miwidan cvari~)...

gasaocari feradovnebiTa da mxatvrul saxeTa nairgvari

xorcSesxmiT iZerweba poetis mier weliwadis droni (gazafxu-

li, zafxuli, Semodgoma, zamTari). gazafxuli (da _ gansakuT-

rebiT aprili) muxran maWavarianisaTvis gamorCeuli dResaswa-

ulia, `kvamliviT aRelvebuli~ atmis yvavilebia, `aqafebuli

tyemlebia~, `gaTavxedebuli Relea~, `nedli miwis surnelia~,

`kvirtidan TavdaZvrenili foTlebia~.

`qarTlo! _

gaxede qsans! _

mdinarem gaSala toti...

gza! _

gazafxuli modis!~

`Tvea mkaTani~, _ ambobs poeti da kalmis erTi mosmiT

acocxlebs Takara zafxulis Cveulebriv dRes:

34

`moSavo qvebSi mowanwkarebs Rele ankara,

(Tvea mkaTani,

dRea Takara)

qvas

xan erTs peplavs,

xan meores, _

boloqanqala.

ixvi

morevSi

warama

yvinTavs

sayvarlad~.

`foTlebTan qaris Rlabuci~, alvis xeebis `ukanaskneli

Sriali~, RrublebiT dafaruli `cis lurji kamara~, `Tavpiris-

mtvreviT~ Camocvenili kakali... Sesaferis ganwyobas uqmnis mki-

Txvels da qarTuli Semodgomis suraTic TvalnaTliv exateba:

`Rdini gaarTva wisqvils yvirilam.

xeze busaviT daskupda zvini.

sawnaxels sisxli waskda cxviridan.

WurSi orSimom Catuntra cxviri~.

Tumca Semodgomazec, roca `Tvalebi mxolod xis Con-

Cxebs xedavs~, poeti gazafxulis molodiniT cocxlobs:

`me sixarulma guli aminTo, _

Cemma ocnebam xeni Semosa, _

Semodgomaze vxedav amitom

me gazafxulis laRad Semosvlas~.

`kars momdgari zamTrisa~ da xeebis dialogSi gamokrTis

muxraniseuli poeturi ironia Tu iumori (zamTris erTi pa-

tara suraTis daxatvisas):

`kars momdgar zamTars

fexqveS

foTlebs

ugeben

35

xeni:

_ ra gagvaxare, _ rom icode!

mobrZandi! _

geliT!

_ gixariT, _ ara?! _

isemc mama vacxone Tqveni!

kars momdgar zamTars

fexqveS

foTlebs

ugeben

xeni~.

weliwadis droTa monacvleoba, gafrenili gazafxulebi,

dRe-Ramisa Tu dro-Jamis brunva asocirdeba `veeberTela ci-

cinaTelasTan~, romelic ganuwyvetliv `qreba da inTeba... qre-

ba da inTeba~... dro ki midis...

`dila gaTendeba, _ vin icis ramdeni!

dRe-Rame dedamiwas askdeba zvirTebad;

veeberTela cicinaTela

qreba da inTeba....

qreba da inTeba...~

moulodneli mxatvruli saRebavebiT gamowveuli efeqti

mkiTxvels yovelTvis xiblavs da aocebs, magram mTavari mainc

sxva aris _ axali poeturi samkauli ar unda iyos mkiTxveli-

saTvis ganyenebuli, miuwvdomeli, Znelad gasagebi, piriqiT,

mxatvruli saxeebi ise bunebrivad unda erwymodes enas, ar ga-

giWirdes misi aRqma da gaTaviseba. swored aseTia muxranis

poezia _ araordinaruli da amavdroulad _ saocrad buneb-

rivi, laRi, mzisdari.

muxran maWavarianis leqsis niSan-Tvisebebs Tavad Semoqme-

dis cnobierebaSi daunjebuli poeturi xedva ganapirobebs.

swored amitom ikveTeba yvela winadadebaSi enis SesaZleblo-

baTa axali impulsebi da absoluturad individualuri musi-

kalur-ferweruli stili.

36

Tu ar daxata poeziam virtuozulad, ver aRgafrTova-

nebs; Tu ar daukra sulSiCamwvdomad, ver agamRerebs; Tu ar

mognusxa saTqmelis arsiT, ver dagafiqrebs; Tu SeeSinda si-

marTlis Tqmisa, ver eTayvanebi; Tu siyalbe gaipara stri-

qonebSi, ver gaiTaviseb; Tu ar gagaTbo, ver Seiyvareb... muxra-

nis ubadlo leqsi yvela pirobasTan pirnaTelia, amitomac

`unda mzes~ masTan `mgzavroba~.

d i a n a k a k a S v il i sityvawarmoebis Sesaxeb wovaTuSur enaSi

wovaTuSuri enis derivaciul sistemaze araerTma mkvle-

varma SeaCera yuradReba, Tumca leqsikur masalaze dakvirvebi-

sas gamoikveTa ramdenime, vfiqrobT, mniSvnelovani sakiTxi Tu

detali, romelTa analizi garkveul wvlils Seitans sakiTxis

srulad warmodgena-gaazrebaSi.

wovaTuSur enas sityvawarmoebis mravalferovani da kar-

gad Camoyalibebuli sistema aqvs. mkvlevrebi gamoyofen Semdeg

Sinaarsobriv jgufebs: qonebisa, uqonlobisa, kninobiTi, warmo-

mavlobisa, msgavsebisa, daniSnulebisa, abstraqtuli, xarisxisa,

xmabaZviTi, CveulebiTi da lokatiuri saxelebi. maT gverdiT

calke dgas mcenareTa krebulis aRmniSvneli saxelebi, romel-

Tac qarTulSi -nar sufqisi awarmoebs. wovaTuSurSi mis Sesa-

tyvisad -(r)n‰, oriode SemTxvevaSi ki -lí warmogvidgeba: g–-

larn‰ê `aryiani, arynari~, bulTqarn‰ê `buCqnari~, bubkilŒí

`yvavilnari~, qumlilΒ `Joloiani sivrce~.

yvelaze didi produqtiulobiT -lin da -ren (> len) su-

fiqsebi gamoirCeva, romlebic qonebis saxelebs awarmoeben ar-

sebiTi saxelebisagan, Tumca amave kategoriis mawarmoeblad

37

sporadulad gvxvdeba -ven sufqsic: laÁzaTven `lazaTiani~,

aÁtven `iRbliani~, zadven `zadiani~.

miCneulia, rom wovaTuSur enaSi winaviTarebis saxelebis

mxolod aRweriTi warmoeba gvaqvs. `aRniSnuli Sinaarsis deri-

vaciuli formebi am enas saerTod ar gaaCnia~ _ aRniSnavs

m. miqelaZe Tavis naSromSi `wovaTuSuri enis saxelTa morfo-

logia~ da gamoyofs qarTulidan nasesxeb na-ar, na-al kon-

fiqss: na-mar-al `naqmrevi~, na-naJtr-al _ `cxvris nabinavari~,

na-cark-al `nakbilari~. leqsikuri masalis analizisas ki Se-

gvxvda ramdenime gansxvavebuli SemTxveva aRniSnuli Sinaarsob-

rivi jgufis warmoebisa: leTin� `nabrZoli, naCxubari~, law/-

d/ien� `natkeni~; labwin� `naTamaSevi~, lelin� `navali, nasia-

rulevi~, lawar/d/ein� `avadmyofobamoxdili, naavadari~ da sxv.

am SemTxvevaSi winaviTarebis saxelebis mawarmoeblad -n� su-fiqsi unda gamoiyos.

r ado sl a v k a n a r k o v s k i

qarTuli `-cx-~ Ziris agebulebisa da warmomavlobisaTvis

eWvmiutaneli Cans, rom sityvebi: qarT. `cecxli~, `cxe-

li~ da `sicxe~; megr. Cxe `cxeli~, Cx-an-a `mzis sinaTle-siT-

bo~ urTierTdakavSirebulia.

zemoT moyvanil saxelTa agebuleba amgvarad axsna

arn. Ciqobavam:

qarT. ce-cx-l-i, cx-el-i, si-cx-e; megr. Cx-e, Cx-an-a.

imaze dayrdnobiT, rom morfema `-cx-~ iTvleba saxelur

Zirad. sakvlevia, Tu igi sinamdvileSi dauSleli elementia da

Tu Semowmebulia qarTveluri jgufis gareT.

38

Cveni mosazrebiT SesaZlebelia aq ganxiluli Ziris gayo-

fa: cx < c-x, rasac amtkicebs sxvaTa Soris qarT. zmna ga-[x]-

ur-eb-a. arn. Ciqobavas varaudi, rom es zmna iwarmoeba fuZisa-

gan -xur-, romelic TviTon aris nasesxoba somx. hur -isgan

`cecxli~, fonetikuri TvalsazrisiT miuRebelia.

igive Ziri povnieria qarT. za-f-[x]-ul-i -Sic, sadac wi-

namavali -f- < *-b- unda iyos miCneuli gaqvavebul klas-niSnad.

Tu ivaraudeba, rom -x- < *-xº- isgan, maSin monaTesave Zi-rebi eZebneba afxazur-Cerqezul jgufSic:

yab. [xºa]-ba˘; ad. [ჶa]-ba˘ < [xºa]-ba˘ `Tbili~; yab. ma-

[xºa˘]; ad. ma-[ჶa˘] `dRe~ _ etimologiuri mniSvneloba: `Tbi-

li dRe~; ubix. d-a-[xºa] `zafxuli~.

afxazursa da abazurSi ganxorcielda delabializacia:

*-xº- > -x-: abaz. f-[x]a `Tbili, cxeli~; afx. a-f-[x]a `Tbili~

afx. a-f-[x]-ˆn; abaz. f-[x]-nˆ `zafxuli~.

Cveni varaudiT, igive Ziri dasturdeba qarT. d-[R]-e-Si,

sadac Tavkiduri d- warmoadgens amosaval klas-niSans, romlis

zegavleniT Zireuli Tanxmovani gamJRerda: *d-[xº]- > *d-[x]- >

d-[R]-. Ziri vlindeba sxva iberiul-kavkasiur enebSic, mag.: aR.

r-a-[R] `mze~; ubix. n-d-[Ra] `mze~.

rac Seexeba Tavkidur elements c- s, arn. Ciqobavas is

miaCnda ganviTarebulad, magram gamoricxuli ar aris,

ukavSirdebodes afx. a-m-[ca] < *a-m-[cºa] -s `cecxli~ anu a-r-a-

[cºa]-s `naxSiri~, sadac Semonaxulia amosavali labializacia

da rac povnieria qarT. na-[c]-ar-i-Sic, sadac Zireuli -c- <

*-cº-. zemoTqmulis mixedviT SegviZlia vivaraudoT, rom aq Se-

swavlili Ziri sinamdvileSi Sedgeba ori amosavali Zirisagan:

-c- < *-cº- da -x- < *-xº-, romlebic winare qarTulSi Sexorcda

da mere amosavali kompoziti daeqvemdebara leqsikalizacias,

ris Sedegadac warmoiqmna axali Ziri: -cx-.

39

le v a n k el aur a Z e

saerTo-qarTveluri *-av Temis niSnis refleq- sebisaTvis svanuri zmnis uRlebad formebSi

1987 wels `georgikaSi~ gamoqveynebul statiaSi `awmyos

fuZe saerTo-qarTvelur fuZeenaSi~ baqar gigineiSvili werda:

`Tuki ar gaviTvaliswinebT zogierTi mimReobis sufiqsur ele-

ments, /*-av/ Temis niSnis arseboba svanurSi mxolod SiSvel

hipoTezad darCeba. sabednierod, mimReobebSi dasturdeba

/*-av/ Temis niSnis arsebobis calkeuli SemTxvevebi, magaliTad:

bz., Cbx. la-wÍ-eÍ `sanaxavi~ (< *la-wÍ-aÍ-i; Sdr. xo-wÍ-a `una-

xavs~, zsv. qa wÍa `Cans~), ecer. na-rd-eÍ, beC. na-rd-eÍ, bz. na-

rd-çÍ `gazrdili~ (= qarT. na-zrd-ev-i)~.

vvaraudobT, rom sq /*-av/ Temis niSnis refleqsebi sva-

nurSi zmnis uRlebad formebSic SeiZleba gamoiyos. saubaria,

pirvel rigSi, balsqvemouris kilokavebSi (beCouris gamokle-

biT) erTi rigis uxmovno Zirian zmnaTa uwyvetlis orTa for-

maSi dadasturebul -eÍ da xuTTa formaSi gamovlenil -iÍ

morfemebze: xÍçsy-eÍ, xçsy-eÍ, çsy-iÍ `vakeTebdi, akeTebdi, ake-

Tebda~ (awmyo: çsy-i `akeTebs)~, xÍçT-eÍ, xçT-eÍ, çT-iÍ `vmkidi,

mkidi, mkida~ (awmyo: çT-i `mkis~) da sxv.

am -eÍ/-iÍ morfemaTa adgilas balszemoursa da lente-

xurSi -eó elementi vlindeba: bz. xÍasy-eó-dçs, xasy-eó-dçs, asy-

eó-da; xÍaT-eó-dçs, xaT-eó-dçs, aT-eó-da da sxv; lnt. xÍçsy-eó-

d@s, xçsy-eó-dçs, çsy-eó-da; xÍçW-eó-dçs, xçW-eó-dçs, çWeó-da `va-

cxob, acxob, acxobda~ da sxv. lentexurSi egeve -eó awmyos

formebSic gvxvdeba: xÍçsy-eó, xçsy-eó, çsy-eó; xÍçW-eó, xçW-eó, çW-

eó da sxva.

vfiqrobT, rom -eó<*-eÍ e-s maasimilirebeli gavleniT.

svanurSi amgvari gadasvlis araerTi magaliTi dasturdeba.

Sdr., pirvel rigSi, Tavad CvenTvis saintereso zmnaTa namyo

drois mimReobebi: bq. na/ç-sy-eÍ, bz. na-sy-çÍ, lnt. na-sy-aÍ _

lSx. na-sy-eó; lnt. na-W-aÍ _ laSx. na-W-eó, bq. (beC.) nç-Sg-eÍ,

40

bz. ná-Sg-aÍ _ lSx. na-Sg-eó; Sdr. aseve: bz. óerxÍ, óerxÍla,

bq. óerxÍla, erxÍla, lSx. óerxÍla, ÍerxÍla, lnt. ÍerxÍla

`verxvi~ < sq. *ÍerxÍ- (Sdr.: qarT. verxv-i), bz. fiÍer, fiÍer,

fior `kldis nadiri (jixvi, arCvi)~ _ bq. (palmaitisi, gujejia-

ni) fióer da sxv.

-eÍ sufiqsi, romelic balsqvemourSi uxmovno Zirian

zmnaTa uwyvetlis orTa formaSi vlindeba, Zvel qarTulSi

uwyvetlis pirvel da meore pirTa formebSi dadasturebuli

-eÍ sufiqsis Sesatyvisia (Sdr.: v-kl-av _ v-kl-ev-d). rac Seexe-

ba balsqvemouris uwyvetlis xuTTa formaSi gamovlenil -iÍ

morfemas, is, savaraudod, metaTezisiT unda iyos miRebuli

morfemaTa mijnaze warmoqmnili -Íi bgeraTmimdevrobisagan, sa-

dac -Í amosavali *-aÍ sufiqsis uxmovno variants warmoadgens,

i ki _ -id mavrcobis xmovans (Sdr. kl-av-s _ kl-v-id-a). bals-

zemourSi -eÍ (>-eó) uwyvetlis xuTTa formaze unda gavrcele-

buliyo (Sdr. xevs. v-mal-ev-d-i _ mal-ev-d-a), xolo lentexur-

Si _ aseve awmyoSic (Sdr. imer. mr. ricxvis mesame piris for-

mebi: mal-ev-en). mogvianebiT -eó (<-eÍ) Tavad iqna gandevnili

awmyodan -i (< sq *-i) mwkrivis niSnis mier.

m a r i a m k i k o n i S v il i, n i no W u m b ur i Z e pirovnuli saxelebi me-19 saukunis Tavad-aznaurTa siebis mixedviT

qarTvel Tavad-aznaurTa saojaxo siebi unikalur cnobebs

Seicavs am socialuri fenis warmomadgenelTa vinaobis, ojaxe-

bis struqturis, naTesauri urTierTobis, pirovnuli saxele-

bisa da gvarebis Sesaxeb. amdenad, es siebi metad sayuradRebo

masalas warmoadgens istorikosebis, sociologebis, demografe-

bisa da onomastikosebisaTvis. am dokumentebis mixedviT kar-

41

gad Cans, romeli pirovnuli saxeli iyo gavrcelebuli am

dros Cvens qveyanaSi, rogor vrceldeboda axladSemosuli sa-

xelebi da rogori iyo am mxriv sxva qveynebis gavlena.

bevri saxeli, romlebic me-19 saukuneSi popularobiT

sargeblobda, dRes iSviaTad gvxvdeba an saerTod miviwyebu-

lia. aseTia rogorc sakuTriv qarTuli, ise sxva enebidan

Semosuli saxelebi: saCino, qaixosro, zaqaria, iase, luarsab,

solomon, simon, grigol, elizbar, anton, maqsime, aRaTi, mar-

Ta, melania, gulqani, kekela, mzexa, pelagia, tasia, sofio, fo-

tine da sxv.

qarTvel Tavad-aznaurTa siebidan Cans, rom me-19 sauku-

neSi saqarTveloSi vrceldeba rusuli an rusuli warmoTqmis

Sesabamisad saxecvlili anTroponimebi: nadeJda, luba, feodo-

ra, matrona, anusia, ekatirina, nikolai da sxv.

amave dros aSkaraa sxva qveynis kulturaTa gavlena da

Cans am mxriv gansxvavebuli tendenciebi saqarTvelos kuTxeebs

Soris. rogorc cnobilia, dasavleT saqarTvelos ufro metad

dasavleTis qristianul qveynebTan hqonda politikuri, ekono-

mikuri da kulturuli kavSiri, aRmosavleT saqarTvelo ki

aRmosavleTis qeynebis gavlenas ganicdida. Sesabamisad, anTro-

ponimTagan zogi mxolod dasavleT saqarTveloSi iyo gavrce-

lebuli, aRmosavleT saqarTveloSi ki naklebad gvxvdeboda

da _ piriqiT. es Cans Cven mier Seswavlili dokumentebidanac.

imereTisa da guriis Tavad-aznaurTa saxelebSi gvxvdeba ber-

Znuli saxelebi: iulon, sokrat, kesaria, feodosia, fotine,

romlebic aRmosavleT saqarTvelos Tavad-aznaurTa wreSi na-

klebad aris gavrcelebuli an sul ar gvxvdeba. qarTl-kaxeTSi

ki xSiria aRmosavleTis qveynebSi gavrcelebuli saxelebi: ba-

ram, barZim, givi, zaal, jimSer, xoreSan, gaiane... gvxvdeba iseTi

saxelebi, rogorebicaa: farojum-bek, hasan-bek, mamad-sadur-bek,

jalal-bek-mirza, mamikon, xanumjan, SuSana, marzia-xanum, sakina-

xanum, seidan-xanum da sxv. samegrelosTan siaxlovisa da mWid-

ro kavSiris gamo guriisa da imereTis Tavad-aznaurTa saxe-

42

lebSi gvxvdeba iseTi saxelebi, rogorebicaa: utu, jegesia, jo-

Roria...

sayuradReboa, rom pirovnul saxelebSi asaxulia ama Tu

im dialeqtisaTvis damaxasiaTebeli fonetikuri Tavisebureba-

ni: bebieiTvali, selinozi (Sdr. sirinozi), barbale...

sayuradReboa agreTve, rom am dokumentebSi SemorCeni-

lia zogi saxeli, romlebic mxolod aq aris daculi da sxva

wyaroebiT cnobili ar yofila: agia, gegena, maqsimeni...

m a k a l a b art y a v a

mozardTa enobrivi TaviseburebebisaTvis

dRevandelma yofam _ saqarTvelos gadasvlam sabazro

ekonomikaze da misma CarTvam msoflio integraciis ferxulSi,

agreTve _ teqnikur-urbanistulma procesebma, bunebrivia, mni-

Svnelovnad imoqmeda mozardTa fsiqikazec (Sesabamisad _ me-

tyvelebazec).

mozardebi gamoirCevian `Tavisufali~ leqsikiT, gatace-

buli arian ucxo sityvebiT, JargonebiTa Tu skabrezuli ga-

moTqmebiT. yovelive es naTlad aisaxeba l. buRaZis, a. mor-

CilaZisa da m. korZaia-samadaSvilis nawerebSi (`au, prosta,

tvini gamiburRa, colad wamomyevio da rogorc icis xolme,

sayvarlad, SeCema, rodemde viaroT ase sirebiviTo~; `ra gviqna

dedaafeTqebulma Sah-abasma!~; `su mkidia es gamosirebuli de-

muri, mivaxtebi exla am ninCos da ager damaskdes yvelao~; `yve-

la gogo erT pontSi bazrobso, esec gaifiqra~; `erTxel ba-

TumSi gnaxe da magra damevase~; `am simReraze prostomc vece-

mi~; `boifrendi Tu gyavs~...).

saintereso Cans mozardTa mier ama Tu im ubnisa Tu

obieqtebisaTvis Serqmeuli saxelwodebanic (varkeTili _

43

`usaxuri ubani~, vake-saburTalos gadamkveTi gza _ `maxinji

Sara~, afrika _ `gadasakargavi~, rvasarTuliani saxlebi _

`asanTis kolofebi~ da sxv.).

T a m a r lo mT a Z e

enobrivi politikis sakiTxebisaTvis Tanamedrove galiciaSi

galicia espaneTis regionia, romelic iberiis naxevarkun-

Zulis CrdilodasavleTiT mdebareobs. mas CrdiloeTiT kan-

tabriis zRva akravs, dasavleTiT _ atlantikis okeane, samxre-

TiT portugalia esazRvreba, aRmosavleTiT ki _ espaneTis

sxva regionebi: asturiasi, leoni da zamora. galicia 4 pro-

vinciisagan Sedgeba: koruna, lugo, ourensi da pontevedra.

2004 wlis ianvris aRricxviT, galiciis mosaxleoba 2.750.985-s

anu, mTeli espaneTis mosaxleobis 6,5%-s utoldeba.

dResdReobiT mTel msoflioSi daaxloebiT 3-dan 4 mi-

lion adamianamde laparakobs galiciur enaze (ra Tqma unda,

migrirebuli mosaxleobis CaTvliT). miuxedavad imisa, rom ga-

licia cxraasi welia espaneTis samefos SemadgenlobaSia, gali-

ciur enas saerTo fesvebi da ganviTarebis adreuli etapi

akavSirebs ara kastiliur espanurTan, aramed portugaliur-

Tan. am enas inglisurad zogjer galiciur-portugaliursac

uwodeben.

galiciasa da galiciur enas socialurad, lingvisturad

da istoriulad uWiravs `gardamavali zona~ portugaliursa

da kastiliurs Soris. galiciis mravalsaukunovani istoriis

ganmavlobaSi galiciuri xan oficialuri statusis mqone ena

iyo, xan portugaliurTan da kastiliurTan erTad gamoiyene-

boda, xanac mTlianad idevneboda.

44

mas Semdeg, rac galiciam TviTmmarTvelobis ufleba moi-

pova 1970-iani wlebis bolos, galiciis mTavrobam (xuntam)

wamoiwyo institucionaluri mxardaWerisa da enis xelSewyo-

bis politika. normalizaciis procesis mizani iyo, xelaxla

daemkvidrebina galiciuri, rogorc eTnikuri identobis upir-

velesi simbolo, riTac es regioni ganirCeoda danarCeni espa-

neTisagan.

Tanamedrove galiciis enobrivi politikis dagegmareba

ZiriTadad 1978 wlidan iwyeba. 1978 wlis espaneTis konsti-

tuciam kastiliuri saxelmwifos oficialur enad gamoacxada,

magram man aseve dauSva, rom kataloniuri, baskuri da galici-

uri Tanaoficialuri enebi yofiliyvnen TavianT Sesabamis re-

gionebSi.

espaneTis konstituciis me-3 muxli amgvarad cnobs maT

oficialur statuss:

3.1. kastiliuri aris saxelmwifos oficialuri espanuri

ena. yvela espanelis movaleobaa icodes igi da yvela espanels

aqvs misi gamoyenebis ufleba.

3.2. espaneTis sxva enebi aseve iqneba oficialuri Tavi-

anT Sesabamis TviTmmarTvel sazogadoebebSi, maTi statusis

Sesatyvisad.

3.3. espaneTis enobrivi simdidre da mravalferovneba is

kulturuli memkvidreobaa, romelic iqneba gansakuTrebuli

pativiscemisa da dacvis obieqti/sagani (espaneTis konstitu-

cia _ 1978 http:// www. Constitucion.es/constitucion/index.html).

Sesabamisad, 1978 wels galiciis konstituciis ratifi-

cirebas swrafad mohyva avtonomiis statusis miReba da avto-

nomiuri mTavrobis (xuntis) Seqmna. aqedan moyolebuli, gali-

ciuri iqca enad, romelic gamoiyeneboda regionis politikur

diskursSi.

galiciis avtonomiis kanonmdeblobis preambulis me-5

muxli naTlad gansazRvravs regionis enobriv miswrafebebs:

a. galiciuri aris galiciis avtoqTonuri ena.

45

b. galiciuri da kastiliuri warmoadgens galiciis

oficialur enebs da yvelas aqvs maTi Seswavlisa da gamoyene-

bis ufleba,

g. galiciis xelisufleba uzrunvelyofs orive enis

normalur da oficialur gamoyenebas da xels Seuwyobs gali-

ciuris gamoyenebas sazogadoebrivi/sajaro cxovrebis yvela

sferoSi kulturis, xelovnebisa da informaciuli sistemebis

saSualebiT da aseve, mimarTavs yvela aucilebel saSualebas

misi Seswavlis xelSewyobisaTvis.

d. enis gamo vinmes diskriminacia dauSvebelia (galiciis

xunta, 1989).

mTavari regulacia, romelic aregulirebs galiciuris

gamoyenebas ganaTlebis sistemaSi, aris galiciis enobrivi nor-

malizaciis kanoni, ratificirebuli 1983 wels. am kanonis mi-

zani iyo ganeviTarebina Tanaoficialuri enis statusis idea

mosaxleobis waxalisebis gziT, mieRoT galiciuri rogorc

srulfasovani enobrivi arCevani sxvadasxva funqciiT gamosaye-

neblad, rogoricaa administraciuli seqtori, ganaTlebis sis-

tema da media.

galiciuri enis ganaTlebis sistemaSi gamoyenebis Sesaxeb

muxli 12.1. galiciuri, rogorc galiciis avtoqTonuri

ena, amavdroulad aris ganaTlebis sistemis oficialuri ena

yvela doneze.

muxli 13. bavSvebs aqvT ufleba miiRon skolamdeli da

dawyebiTi ganaTleba mSobliur enaze. galiciis mTavroba gada-

wyvets, Tu ra zomebis miRebaa saWiro am uflebis uzrunvel-

sayofad.

muxli 14.1. galiciuri enis Seswavla savaldebuloa

ganaTlebis nebismier arasauniversiteto doneze. am uflebis

46

efeqturi gamoyeneba garantirebuli iqneba yvela sajaro da

kerZo dawesebulebaSi.

1990-iani wlebis yvela sxva dadgenilebis/gankargulebis

kulminacia gaxlavT dadgenileba (247/1995), romelic miiRes

pirveldawyebiTi, skolamdeli, dawyebiTi, saSualo da univer-

sitetamdeli saganmanaTleblo kurikulumis/saswavlo gegmis

Sesaxeb.

1. skolamdel doneze da dawyebiTi skolis pirvel wleb-

Si maswavlebeli gakveTilze gamoiyenebs moswavleTa umravle-

sobis mSobliur enas, gaiTvaliswinebs ra maTi adgilobrivi

garemos dominantur enas da darwmundeba ra, rom isini iZenen

zepir da werilobiT unar-Cvevebs galiciis sxva oficialur

enaSi Sesabamisi donis farglebSi.

2. saSualo ganaTlebis doneze socialur mecnierebaTa

(geografia da istoria) da sabunebismetyvelo sagnebi unda is-

wavlebodes galiciur enaze.

3. arCeviTi sagnebidan garemosdacviTi da samedicino sa-

gnebi unda iswavlebodes galiciurad, iseve rogorc yvela in-

dividualuri skolis mier SeTavazebuli sxva arCeviTi sagnebi

(www.cig-ensino.com/descargas/00455.pdf).

rac Seexeba medias, me-4 debulebis me-18 muxlis mizani

iyo, waeqezebina galiciuris gamoyeneba adgilobriv satelevi-

zio da radioarxebze da aseve adgilobriv gazeTebSi:

muxli 18. galiciuri iqneba radios, televiziisa da im

sxva sajaro komunikaciis saSualebebis yoveldRiuri ena, rom-

lebic pasuxismgebelia administraciis winaSe TviTmmarTveli

sazogadoebis saqmiani interesebis gaTvaliswinebiT.

dabolos, me-2 debuleba gansazRvravs kanonmdeblobas,

romelic aregulirebs enis gamoyenebas samTavrobo dawesebu-

lebebis mier sazogadoebasTan urTierTobaSi.

muxli 6.1. moqalaqeebs aqvT ufleba, moiTxovon galici-

uris gamoyeneba rogorc zepiri, aseve werilobiTi komunikaci-

47

isas sajaro samsaxurebTan TviTmmarTveli sazogadoebis far-

glebSi.

galiciuri enis lingvisturi normalizaciis generaluri

gegmis ratificireba moxda 2004 wlis seqtemberSi da gasaja-

rovda 2005 wlis 22 ianvars. es bolodroindeli kanonmdeb-

loba gvauwyebs, rom `mTlianobaSi, am normalizaciis gegmis

mizania, gaataros mTeli rigi zomebi, romlebic uzrunvel-

yofs galiciur enaze molaparakeTa raodenobis zrdas, gaaRr-

mavebs enisadmi pativiscemas da waaxalisebs adamianebs, ena

gamoiyenon bunebrivad da SeuzRudavad. galiciuri, galiciis

avtoqTonuri ena, rogorc es gansazRvrulia avtonomiis kon-

stituciiTa da kanonmdeblobiT, ar unda gamoiyenebodes arc

rogorc politikuri iaraRi da arc instrumenti politikuri

miswrafebebis/mikerZoebis mxardasaWerad. Cveni ena Cveni iden-

tobis umTavresi sayrdeni RerZia, galicieli xalxis guli da

suli da Cven yvelam erTad unda vimuSaoT erTi miznis misaR-

wevad. galiciuri enis dacva uaRresad seriozuli movaleobaa

da unda ganxorcieldes yovelgvari siyalbisa da demagogiis

samarcxvino mcdelobebis gareSe~ ((PNL) 2005: 9).

q e T e v a n m a r g i a n i - s u b ar i

svanuri liWri/liWreni (`mikereba, mibma, mierTeba~) da qarTuli kerva leqsemebis urTierTmimarTebisaTvis

`svanur leqsikonSi~ x-a-Wr-i/x-a-Wr-en-i ganmartebulia

rogorc `{mi}abams, akerebs~, li-Wr-en-i _ `{gada}bma, mimateba,

miSeneba~.

q. lomTaTiZe qarTuli keravs zmnis etimologiaze msje-

lobisas aRniSnavs, rom am sityvis amosavali mniSvneloba unda

48

iyos `aerTebs erTmaneTTan~ da amdenadve ukavSirdebodes -eb||

-ib sufiqsiT garTulebul kreb-||krib- fuZis mniSvnelobas.

mkvlevari aqve aRniSnavs, rom `k e r v i s amave amosaval mniSvne-

lobasTan dakavSirebuli Cans xevsurulSi `Zafis~ saxelwodeba

`naWeri~; arn. Ciqobavas azriT, na- prefiqsi namyos mimReobis

mawarmoebeli ar unda yofiliyo, amitomac igi Tavisuflad

monacvleobs sa- prefiqsTan, amdenadve na-Wer-i (||sa-Wer-i) un-

da aRniSnavdes k e r v-is, e. i. SeerTebis, Sekvra-SekavSirebis sa-

Sualebas~ (arnold Ciqobavas dabadebis 85 wlisTavisadmi mi-

ZRvnili XXXIX samecniero sesiis Tezisebi, Tbilisi, 1983).

samwuxarod, q. lomTaTiZis TezisebSi svanuri masala mo-

xmobili ar aris, magram, misi mosazrebis gaTvaliswinebiT, da-

saSvebad migvaCnia, rom svanuri liWri/e swored ker- Zirs un-

da ukavSirdebodes. semantikasTan erTad, amis Tqmis uflebas

gvaZlevs fuZiseuli xmovnis imgvari transformacia (la-x-Wðr

`miaba, miakera~, x-a-Wðr-da), romelic logikurad eqvemdebareba

m. qaldanis mier aRmoCenil ukana mimarTulebis umlautis

wess: namyo usrulSi istoriulad mosalodnel -a sufiqss Tu

aRvadgenT (a-Wer-a), unda migveRo *a-Wðr, romelsac mogviane-

biT daerTo -da (1-el da me-2 pirSi), -dðs (me-3 pirSi) sufiq-

si; balsqvemourSi namyo usrulis specifikuri sufiqsis gamo,

cxadia, fuZe SekumSulia: a-Wr-iæ; rac Seexeba awmyos, es zmna

-i sufiqsiania, Sesabamisad, fuZe aqac reducirebulia (a-Wr-i

`abams, akerebs~).

specialur literaturaSi (m. Cuxua, qarTvelur ena-ki-

loTa SedarebiTi leqsikoni, Tbilisi, 200-2003) liWri/liW-

reniØsTvis aRadgenen saerTo qarTvelur fuZes *war (`mibma,

Sekvra, dakavSireba~), rac damajerebelia da fonetikurad wina-

aRmdegobas ar Seicavs istoriulad mosalodnel fonetikur

procesebTan, magram, m. Cuxuas mier gaziarebuli fonemaTSesa-

tyvisobebis mixedviT, saerToqarTvelur k-sac SeiZleboda moe-

ca svanurSi W (palataluri xmovnis win); xolo semantikurad,

vfiqrobT, es ukanaskneli (kerva) dgas ufro axlos svanur saa-

49

nalizo erTeulTan, vidre war/wer Ziris mqone Sesabamisi leq-

semebi: wer-i `momkili svilis Zna~ (mox., qsnis xeob., raW.),

wer-il-a `Sekruli Zna (xevs.)~, wer-eul-i `yanis nakrefi Se-

konvili~ (saba)... amdenad, vfiqrobT, arsebuli etimologiis

gverdiT, Cveneuli analizic sayuradReboa: a-Wr-i (abams, ake-

rebs) < *a-Wer-i < *a-ker-i, a-Wðr-da (abamda, akerebda) <

*a-Wer-a < *a-ker-a.

n a n a m a W a v a r i a n i madinamikurebeli (gardaqceviTobis) -xa sufiqsis warmomavlobisaTvis afxazurSi

afxazursa da abazurSi saxelis fuZidan nawarmoeb zmna-

TaTvis dinamikurobis miniWebis erT-erTi saSualebaa -xa su-

fiqsis gamoyeneba.

a…‚ˆ `adamiani~, dˆ-…a‚-x-o�t < dˆ-…a‚-xa-…e�t `adamiande-

ba~, axawa `kaci~, dˆ-xawa-xe-�t `dakacda~... es sufiqsi saxelebis

garda, TavianTi bunebiT statikur fuZeebsac erTvis: ilˆg-

xo�t < i-lˆ-g-xa-…e�t `akldeba~, i-l-Tax-xo�t<i-l-Tax-xa-…e�t

`undeba~, �-a-k◦-xo�t < �-a-k◦-xa-…e�t `iqneba~... moxsenebaSi gamoTqmulia mosazreba imis Sesaxeb, rom aR-

niSnuli -xa sufiqsis amosavali SesaZloa iyos axˆ `Tavi~ ar-

sebiTi saxeli misi ganzogadebuli mniSvnelobiT.

50

rus ud a n r a m i S v il i

-ye/ -yen Tandebulis zogierTi funqcia fereidnulSi

-yen/-ye/ -y Tandebuli -ken Tandebulis fonetikuri na-

irsaxeobaa; qarTuli enis dialeqtebSi gamoxatavs mimarTule-

bas garkveuli punqtisaken.

-yen/-ye/ -y Tandebuli fereidnulSi gamoiyeneba gamo-

svliTi funqciis gamosaxatavadac (arn. Ciqobava); daerTvis

upiratesad micemiTi brunvis formas, gvxvdeba naTesaobiTTa-

nac: amoiRe jibesa-ye fuli `amoviRe jibidan fuli~; Camoida

cxensa-yena `Camovida cxenidan~... emis-ye anqiT SiSi aRara aqo

`amidan/aqedan mandeT SiSi aRar aqvso~ (b. jorbenaZe, 1989).

`igi Tavisuflad gamoxatavs mimarTulebis sawyis punqtsac

(-idan) da mimarTulebas garkveuli punqtisaken(-ken), mag., erTi

qarTveli Tbilissaye Camosulao... wavlen sofelsaye (d. Cxu-

bianiSvili).

fereidnulSi, qarTuli enis sxva dialeqtebTan Sedare-

biT, am Tandebulis gamoyenebis are sagrZnoblad Cans gafar-

Toebuli.

-ye Tandebuliani masalis analizisas yuradRebas iqcevs

Semdegi tipis konstruqciebi:

1. -ye Tandebuli monawileobs SedarebiTi xarisxis war-

moebaSi, mag., `ber dedakaci, mohsen dedakaci, Cem-ye mobero

iyo erT Talaqada~ (ike XXXIV, 2000). Cem-ye (Cem-gan/Cemze) mo-

bero.

Cveni varaudiT, zemomoyvanili konstruqcia sparsuli

enis gavleniT Cans gaCenili. SedarebiTi xarisxi sparsulSi

iwarmoeba az windebulis meSveobiT, romelic qarTulSi -gan

Tandebulis mniSvnelobisaa.

2. `eSinia~ zmnis mier marTuli saxeli dairTavs -ye Tan-

debuls. mag.: `bavSebi, es batara gogoebi, CemTan aRar moido-

dian, fTxebodes Cem-yen, eSinodaye~ (ike XXIII, 1985). analogiu-

51

ri warmoeba gvxvdeba sparsulSic, roca `eSinia~ zmna saxels

mxolod az (-gan) windebulis meSveobiT ukavSirdeba.

saSuali qarTulis literaturuli Zeglebis enaSi mrav-

lad gvxvdeba gaanalizebuli konstruqciebi, romlebic, agreT-

ve, sparsuli enis gavleniT aixsneba.

Ì ÄÃ Ä À Ó À ÙË É À Í É sivrculi lokalizaciisa da myofoba-mqoneblobis aRmniSvnel zmnaTa urTierTmimarTebisaTvis svanurSi

ÌÚÏ×ÏÁÉÓ, ÓÉÅÒÝÖËÉ ËÏÊÀÝÉÉÓÀ ÃÀ ÌØÏÍÄÁËÏÁÉÓ (verba

habendi) ÓÄÌÀÍÔÉÊÉÓ ÂÀÌÏÌáÀÔÅÄË ÆÌÍÀÈÀ ËÄØÓÉÊÖÒ-ÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒÉ ÌÏ-

ÃÄËÄÁÉÓ ÖÒÈÉÄÒÈÊÀÅÛÉÒÓ, ÒÏÂÏÒÝ ÝÍÏÁÉËÉÀ, ÓÀÌÄÝÍÉÄÒÏ ËÉÔÄ-

ÒÀÔÖÒÀÛÉ ÂÀÍáÉËÖËÉ ÈÅÀËÓÀÆÒÉÓÄÁÉÝ ÀÃÀÓÔÖÒÄÁÄÍ ÃÀ ÌÀÓ

ÄÍÏÁÒÉÅÉ ÖÍÉÅÄÒÓÀËÉÄÁÉÓ ÊÖÈáÉÈÀÝ ÂÀÍÉáÉËÀÅÄÍ. ÀÌ ÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒÉ

ÌÏÃÄËÄÁÉÓ ÖÒÈÉÄÒÈÌÉÌÀÒÈÄÁÉÓ ÓÀÉÍÔÄÒÄÓÏ ÓÖÒÀÈÉ ÊÉ ÞÅÄËÉ

ØÀÒÈÖËÉÓ ÓÔÀÔÉÊÖÒÉ ÃÀ ÓÀÛÖÀËÉ ÂÅÀÒÉÓ ÆÌÍÄÁÉÓ ÓÀØÝÄÏ ÓÉÓÔÄÌÉÓ

ÌÏÍÀÝÄÌÈÀ ÌÉáÄÃÅÉÈ ÉÊÅÄÈÄÁÀ (Ì. ÓÖáÉÛÅÉËÉ). Å×ÉØÒÏÁÈ, ÓÉÅÒÝÖËÉ

ËÏÊÀÝÉÉÓÀ ÃÀ `ÌÚÏ×ÏÁÀ-ÌØÏÍÄÁËÏÁÉÓ" ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÀÈÀ ÌÉÌÀÒÈÄÁÉÓ

ÀÒÀÍÀÊËÄÁ ÓÀÉÍÔÄÒÄÓÏ ÓÖÒÀÈÉ ÅËÉÍÃÄÁÀ ÓÅÀÍÖÒÉ ÄÍÉÓ ÃÉÀËÄØÔ-

ÊÉËÏÊÀÅÄÁÛÉÝ.

ÊÅËÄÅÉÓ ÛÄÃÄÂÀÃ ÂÀÉÒÊÅÀ, ÒÏÌ ÓÉÅÒÝÖËÉ ËÏÊÀÝÉÉÓ ÀÙÌÍÉÛÅ-

ÍÄËÉ ÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒÉ ÅÄËÉÓ ÛÉÂÍÉÈ ÓÅÀÍÖÒÛÉ, ÈÀÍÀÌÄÃÒÏÅÄ ÌÄÔÚÅÄ-

ËÄÁÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ, ÒÄËÄÅÀÍÔÖÒÉÀ ÃÀÐÉÒÉÓÐÉÒÄÁÀ ÒÏÂÏÒÝ ÅÉÍ ãÂÖ×ÉÓ

(ÐÉÒÏÅÍÄÁÉÓ, ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ) ÓÀáÄËÄÁÛÉ, ÉÓÄ ÒÀ ãÂÖ×ÉÓ (ÓÖËÉÄÒÉ ÃÀ

ÖÓÖËÏ) ÓÀáÄËÄÁÓ ÛÏÒÉÓ.

ØÏÍÀ-ÚÏËÉÓ ÀÙÌÍÉÛÅÍÄËÉ ÆÌÍÄÁÉ ÊÉ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÞÀËÆÄ áÛÉÒÀÃ

ÌÃÄÁÀÒÄÏÁÉÓ ÀÙÌÍÉÛÅÍÄË ÆÌÍÄÁÓ ÄÍÀÝÅËÄÁÉÀÍ, ÍÀßÉËÃÄÁÀ ÓÖËÉÄÒÓÀ

ÃÀ ÖÓÖËÏ ÓÀÂÍÄÁÓ (resp. ÏÁÉÄØÔÄÁÓ) ÛÏÒÉÓ, ÀÍÖ ÂÀÌÏáÀÔÀÅÄÍ ÃÀÐÉ-

ÒÉÓÐÉÒÄÁÀÓ ÝÏÝáÀËÓÀ ÃÀ ÀÒÀÝÏÝáÀËÓ ÛÏÒÉÓ, ÈÖÌÝÀ ÂÀÌÏÍÀÊËÉ-

ÓÄÁÉ ÀØÀÝ ÉÜÄÍÓ ÈÀÅÓ, ÊÄÒÞÏÃ, áÏÒÉ `äÚÀÅÓ, ÖÅÉÓ" ÃÀ áÀÚÀ `äÚÀÅÓ"

52

ÆÌÍÄÁÉ ÆÏ ÃÉÀËÄØÔÛÉ ÓÖËÉÄÒÉÓ ÐÀÒÀËÄËÖÒÀà ÀÒÀÝÏÝáÀË

ÏÁÉÄØÔÄÁÓÀÝ ÌÉÄÌÀÒÈÄÁÀ, ÒÀÝ, ÜÅÄÍÉ ÀÆÒÉÈ, ÛÄÃÀÒÄÁÉÈ ÀáÀËÉ ÌÏÅËÄÍÀ

ÖÍÃÀ ÉÚÏÓ ÓÅÀÍÖÒÛÉ.

ÒÏÂÏÒÝ ÌÒÀÅÀË×ÄÒÏÅÀÍ ÄÌÐÉÒÉÖË ÌÀÓÀËÀÆÄ ÃÀÊÅÉÒÅÄÁÀÌ

ÀÜÅÄÍÀ, ÓÅÀÍÖÒÉ ÄÍÉÓ ÊÉËÏ-ÊÉËÏÊÀÅÄÁÛÉ ÀÌÀ ÈÖ ÉÌ ÏÁÉÄØÔÉÓ ÌÃÄÁÀ-

ÒÄÏÁÉÓ ÀÙÌÍÉÛÅÍÄË (áí `ÖÃÂÀÓ", áíÆ `ÖÞÄÅÓ") ÐÒÄÃÉÊÀÔÄÁÓ

`ÌØÏÍÄÁËÏÁÉÓ" ÀÙÌÍÉÛÅÍÄËÉ ÞÉÒÉÈÀÃÉ ÆÌÍÄÁÉ (áÖÙæÀ `ÀØÅÓ", áÏÒÉ

`äÚÀÅÓ (`ÖÅÉÓ")", áÀÚÀ `äÚÀÅÓ") ÄÍÀÝÅËÄÁÀ, ÒÀÝ, Å×ÉØÒÏÁÈ, ÖÞÅÄËÄÓ

ÅÉÈÀÒÄÁÀÓ ÀÓÀáÀÅÓ. ÀÌÉÓ ÈØÌÉÓ ÓÀ×ÖÞÅÄËÓ ÊÉ ÂÅÀÞËÄÅÓ ÓÀÄÍÀÈ-

ÌÄÝÍÉÄÒÏ ËÉÔÄÒÀÔÖÒÀÛÉ ãÄÒ ÊÉÃÄÅ 1954 ßÄËÓ Â. ÃÄÄÔÄÒÓÉÓ ÌÉÄÒ

ÂÀÌÏÈØÌÖËÉ ÌÏÓÀÆÒÄÁÀ, ÒÏÌ verba habendi-Ó ÒÉÂÉÓ ä Ú À Å Ó ÃÀ À Ø

Ö Ó ÆÌÍÄÁÓ ÞÅÄË ØÀÒÈÖËÛÉÅÄ ÄÍÀÝÅËÄÁÀ ÓÉÍÏÍÉÌÈÀ ×ÀÒÈÏ ßÚÄÁÀ.

ÊÄÒÞÏÃ, ÞÅÄË ØÀÒÈÖËÛÉ `ØÏÍÀ-ÚÏËÉÓ" ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÉÈ ÂÀÌÏÉÚÄÍÄÁÀ

ÓÔÀÔÉÊÖÒÉ ÓÄÌÀÍÔÉÊÉÓ ÌØÏÍÄ (ÃÂÀÓ, ßÄÅÓ, ÆÉÓ, ÞÄÓ, ÀÁÉÀ ÃÀ À. Û.) ÆÌÍÀÈÀ

Ä. ß. `ÓÀÆÄÃÀÏÓÀ" ÃÀ ÓÀÓáÅÉÓÏ ØÝÄÅÉÓ ×ÏÒÌÄÁÉ: ÌÀÃÂÓ, ÌÉÃÂÓ, ÌÉÝ

(*ÌÉÞÓ), ÌÀÁÓ / ÌÉÁÓ, ÌÉÅÉÓ, ÌÉÓáÄÍÀÍ ÃÀ ÓáÅ. ÖÍÃÀ ÉÈØÅÀÓ, ÒÏÌ ÍÀßÉ-

ËÏÁÒÉÅ ÞÅÄËÉ ØÀÒÈÖËÉÓÄÁÖÒÉ ÅÉÈÀÒÄÁÀ ÃÀÜÍÃÄÁÀ ÓÅÀÍÖÒÛÉÝ.

ÀØÅÄ ÖÍÃÀ ÀÙÉÍÉÛÍÏÓ, ÒÏÌ áÖÙæÀ `ÀØÅÓ" ÖÓÖËÏ ÓÀÂÍÉÓ (ÀÍÖ

ÍÉÅÈÉÓ) ÌØÏÍÄÁËÏÁÀÓ ÂÀÌÏáÀÔÀÅÓ, áÀÚÀ `äÚÀÅÓ" ÊÉ ÌÚÏ×ÏÁÀ-ÌØÏÍÄÁ-

ËÏÁÀÓ. ÒÀÝ ÛÄÄáÄÁÀ áÏÒÉ `äÚÀÅÓ (`ÖÅÉÓ")" ÌÀØÝÄÅÒÉÀÍ (ÌÀÒÊÉÒÄÁÖË)

ÆÌÍÀÓ, ÌÉÓÉ ÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒÉ ÂÀÍÀßÉËÄÁÀ ÓÅÀÍÖÒÉ ÄÍÉÓ ÊÉËÏ-ÊÉËÏÊÀÅÈÀ

ÌÉáÄÃÅÉÈ ÛÄÌÃÄÂÍÀÉÒÀà ßÀÒÌÏÂÅÉÃÂÄÁÀ:

ÁÀËÓÆÄÌÏÖÒÛÉ áÏÒÉ `äÚÀÅÓ (`ÖÅÉÓ")" ÌÉÄÌÀÒÈÄÁÀ ÒÏÂÏÒÝ

ÓÖËÉÄÒÓ (ÂÄÆÀË áíÒÉ `ÛÅÉËÉ äÚÀÅÓ", ×ÉÒæ áíÒÉ `ÞÒÏáÀ äÚÀÅÓ"...),

ÉÓÄ ÖÓÖËÏÓÀÝ (ÃÉðÒ áíÒÉ `ÐÖÒÉ ÀØÅÓ", ËÄÒÄØæ áíÒÉ `ÔÀÍÓÀÝÌÄËÉ

ÀØÅÓ"...), ÁÀËÓØÅÄÌÏÖÒÛÉ ÊÉ ÌáÏËÏà ÓÖËÉÄÒÓ ÌÉÄÌÀÒÈÄÁÀ (ÂÄÆÀË

áÏÒÉ `ÛÅÉËÉ äÚÀÅÓ", æÄÈáæÌÀË áÏÒÉ `ÓÀØÏÍÄËÉ äÚÀÅÓ"...), ËÄÍ-

ÔÄáÖÒÛÉ, ÓÀÃÀÝ ÌÉÓÉ ÂÀÌÏÚÄÍÄÁÉÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÄÁÉ ÉÛÅÉÀÈÏÁÀÓ ßÀÒ-

ÌÏÀÃÂÄÍÓ, ÓÖËÉÄÒÓÀÝ (áÏÜÀ ÃÄÍÀ áÏÒÉ `ÊÀÒÂÉ ÂÏÂÏ äÚÀÅÓ") ÌÉÄÌÀÒ-

ÈÄÁÀ ÃÀ ÖÓÖËÏÓÀÝ (ßÉÊÀÍÔÀÒ áÏÒÉ âÀÃÉÓÀ `ÍÀßËÀÅÄÁÉ ÀØÅÓ (`ÖÅÉÓ")

ÌÖÝÄËÛÉ"). ÜÏËÖÒÖËÛÉ ÀÙÍÉÛÍÖËÉ ÆÌÍÉÓ ÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒÉ ÛÄÓÀÞ-

ËÄÁËÏÁÀÍÉ ÓÀÊÌÀÏà ÛÄÆÙÖÃÖËÉÀ, ÂÀÌÏÉÚÄÍÄÁÀ ÌáÏËÏà ÆÏÂÉÄÒÈÉ

ÌßÄÒÉÓ `ÌÚÏ×ÏÁÉÓ" ÂÀÌÏÓÀáÀÔÀÅÀà (Ä. É. ÒÄËÉØÔÉÓ ÓÀáÉÈ ÀÒÉÓ

ÛÄÌÏÒÜÄÍÉËÉ). ËÀÛáÖÒÛÉ ÊÉ ÌÉÓÉ áÌÀÒÄÁÉÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÄÁÉ ÀÒÝ ÔÄØÓÔÄÁÛÉ

53

ÃÀ ÀÒÝ ÈÀÍÀÌÄÃÒÏÅÄ ÌÄÔÚÅÄËÄÁÀÛÉ ÀÒ ÃÀÓÔÖÒÃÄÁÀ ÃÀ ÈÉÈØÌÉÓ

ÚÅÄËÂÀÍ (ÓÖËÉÄÒÈÀÍÀÝ ÃÀ ÖÓÖËÏÓÈÀÍÀÝ) ÄÍÀÝÅËÄÁÀ áÀÚÀ `äÚÀÅÓ"

ÆÌÍÀ. ÉÂÉÅÄ ÆÌÍÀ áÏÒÉ `äÚÀÅÓ" ÆÌÍÀÓ áÛÉÒÀà ÄÍÀÝÅËÄÁÀ ÓÅÀÍÖÒÉ ÄÍÉÓ

ÓáÅÀ ÃÉÀËÄØÔÄÁÛÉÝ. ÄÒÈÀÃÄÒÈÉ ÂÀÌÏÍÀÊËÉÓÉÀ ÁÀËÓØÅÄÌÏÖÒÉ, ÓÀÃÀÝ

ÓÖËÉÄÒÉÓ ÚÏËÉÓ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÉÈ áÏÒÉ `äÚÀÅÓ" ×ÏÒÌÀÀ ÂÀÅÒÝÄËÄÁÖËÉ

ÃÀ áÀÚÀ `äÚÀÅÓ" ÓáÅÀ ÊÏÍÔÄØÓÔÛÉ ÂÀÌÏÉÚÄÍÄÁÀ, ÊÄÒÞÏÃ, ÒÏÝÀ ÓÀÖÁÀÒÉÀ

ÒÀ ãÂÖ×ÉÓ ÓÀáÄËÄÁÉÓ (ÌÀÂ.: ÌÀÍØÀÍÀ áÀÚÀ `ÌÀÍØÀÍÀ äÚÀÅÓ", âÀÍðÒ ÀÌÄÜÖ

áÀÚÀ `áÀÒÄÁÉ ÀØ äÚÀÅÓ", æÄÈáæÌÀË ËÀáæÓ áÀÚÀ `ÓÀØÏÍÄËÉ ÌÈÀÛÉ äÚÀÅÓ"

ÃÀ À. Û.) ØÏÍÀ-ÚÏËÀÆÄ.

ÓÖËÉÄÒÄÁÀ-ÖÓÖËÏÁÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ ÀÒÓÄÁÏÁÉÓÀ ÃÀ ØÏÍÀ-ÚÏËÉÓ

ÀÙÌÍÉÛÅÍÄË ÆÌÍÀÈÀ ÂÀÍÀßÉËÄÁÀ ÓÅÀÍÖÒÛÉ, ÓÀÌÄÝÍÉÄÒÏ ËÉÔÄÒÀÔÖÒÀÛÉ

ÂÀÌÏÈØÌÖËÉ ÌÏÓÀÆÒÄÁÉÓ ÈÀÍÀáÌÀÃ, `ÞËÉÄÒÉ ÔÄÍÃÄÍÝÉÉÓ áÀÓÉÀÈÓ

ÀÔÀÒÄÁÓ ÃÀ ÀÒÀ ÃÀÓÒÖËÄÁÖËÉ ÄÍÏÁÒÉÅÉ ×ÀØÔÉÓÀ" (Í. ËÏËÀÞÄ), ÒÀÓÀÝ

ÌÒÀÅÀË×ÄÒÏÅÀÍÉ ÌÀÓÀËÉÓ ÀÍÀËÉÆÉÝ ÀÃÀÓÔÖÒÄÁÓ, ÈÖÌÝÀ ÀÌãÄÒÀà ÜÅÄÍÉ

ÍÀÛÒÏÌÉÓ ÞÉÒÉÈÀÃÉ ÌÉÆÀÍÉ ÓÉÅÒÝÖËÉ ËÏÊÀËÉÆÀÝÉÉÓ ÂÀÌÏÌáÀÔÅÄËÉ

ÆÌÍÄÁÉÓ ÀÍÀËÉÆÉ ÉÚÏ ÓÅÀÍÖÒÉÓ ÚÅÄËÀ ÃÉÀËÄØÔÉÓÀ ÃÀ ÆÏÂÉ ÊÉËÏÊÀÅÉÓ

ÌÏÍÀÝÄÌÈÀ ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÉÈ1.

Ì ÄÃ Ä À Ó À ÙË É À Í É, Í À Ô Ï Û À Å Ò Ä Û É À Í É reduplikacia da sufiqsacia svanurSi (fonosemantikuri masalis safuZvelze)

ÓÅÀÍÖÒÉ ×ÏÍÏÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒÉ ËÄØÓÉÊÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ ÌÓãÄËÏÁÀ ÀÌÀ

ÈÖ ÉÌ ÓÀáÉÈ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉÀ ÝÀËÊÄÖË ÄÍÀÈÌÄÝÍÉÄÒÖË ÍÀÛÒÏ-

ÌÄÁÛÉ, ÈÖÌÝÀ ÓÀÊÉÈáÉ ÓÀ×ÖÞÅËÉÀÍÀà ÃÙÄÌÃÄ ÀÒ ÀÒÉÓ ÛÄÓßÀÅËÉËÉ.

ÀÌãÄÒÀà ÜÅÄÍÉ ÍÀÛÒÏÌÉÓ ÞÉÒÉÈÀÃÉ ÌÉÆÀÍÉÀ ×ÏÍÏÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒÉ

ËÄØÓÉÊÉÓ, ÊÄÒÞÏÃ, áÌÀÁÀÞÅÉÈÉ ÃÀ ÂÀÒÄÂÍÏÁÉÓ ÀÙÌÍÉÛÅÍÄËÉ ËÄØÓÉ-

ÊÖÒÉ ÄÒÈÄÖËÄÁÉÓ ÀÙßÄÒÀ ÃÀ ÀÌ ËÄØÓÉÊÖÒ ÄÒÈÄÖËÈÀ ÓÔÒÖØ-

1 ÀÙÍÉÛÍÖË ÓÀÊÉÈáÆÄ ÌÖÛÀÏÁÉÓ ÂÀÂÒÞÄËÄÁÀ ÓÀÌÏÌÀÅËÏà ÉÅÀÒÀÖÃÄÁÀ.

54

ÔÖÒÖËÉ ÌÏÃÄËÄÁÉÓ ÊÅËÄÅÀ ÓÉÍØÒÏÍÉÖËÉ ÃÀ ÃÉÀØÒÏÍÉÖËÉ ÀÓÐÄØ-

ÔÄÁÉÈ ÓÅÀÍÖÒÉ ÄÍÉÓ ÃÉÀËÄØÔ-ÊÉËÏÊÀÅÈÀ ÌÉáÄÃÅÉÈ.

ÓÅÀÍÖÒÉ áÌÀÁÀÞÅÉÈÉ ËÄØÓÉÊÉÓ ÛÄÃÀÒÄÁÉÈÉ ÛÄÓßÀÅËÉÓ ÛÄÃÄÂÀÃ

ÉÒÊÅÄÅÀ, ÒÏÌ ÌÀÈÉ ÂÀÌÏÚÄÍÄÁÀ ÓÀÊÌÀÏ áÛÉÒÉÀ ÖÓÖ×ÉØÓÏà _ ÌÀÒ-

ÔÉÅÉ (Ä. ß. ÛÉÛÅÄËÉ) ×ÖÞÄÄÁÉÈ, ×ÖÞÉÓ ÂÀÏÒÊÄÝÄÁÉÈÀ ÃÀ À×ÉØÓÀ-

ÝÉÉÈ.

ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÂÀÌÏÊÅÄÈÉË ÁÂÄÒßÄÒÉÈ ÚÀËÉÁÄÁÓ ØÌÍÉÀÍ É / Ö / é

áÌÏÅÍÄÁÉ. ×ÏÍÏÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒ ÄØÓÐÒÄÓÉÖË ×ÖÞÄÛÉ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÉÚÏÓ ÀÍ

ÄÒÈÉ (ÌÀÂ.: ÓïË `ÓÉÓÉÍÉ", ÛïË `ÛÉÛÉÍÉ", ÓÔïË `ÂÀÌÀÚÒÖÄÁÄËÉ áÌÀ-

ÖÒÉ", ÁÙïË `ÁÙÀÅÉËÉ" ÃÀ À. Û.), ÀÍ ÏÒÉ áÌÏÅÀÍÉ (ÌÀÂ.: ÊéÒÊéÍ `ÊÉÓ-

ÊÉÓÉ", ÔéÒÔéÍ `ÒÀÔÒÀÔÉ, ËÀØËÀØÉ, ÚÁÄÃÏÁÀ", ×éÒ×éÍ `ÒÀÔÒÀÔÉ,

ÜÉ×ÜÉ×É" ÃÀ ÓáÅ.). ÄÒÈÆÄ ÌÄÔáÌÏÅÍÉÀÍÉ ÞÉÒÄÁÉ, ÖÌÄÔÄÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ,

ÒÄÃÖÐËÉÊÀÝÉÉÈ ÀÒÉÓ ÌÉÙÄÁÖËÉ.

ÜÅÄÍÉ ÃÀÊÅÉÒÅÄÁÉÈ, ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÂÀÌÏÅËÉÍÃÀ ÒÄÃÖÐËÉÊÀÝÉÉÓ

ÒÀÌÃÄÍÉÌÄ ÓÀáÄ:

1. áÌÏÅÍÉÓ ÛÄÖÝÅËÄËÀà ÒÄÃÖÐËÉÝÉÒÄÁÖËÉ ×ÖÞÄ (ÀÍÖ

ÌÀÒÔÉÅÉ ÂÀÏÒÊÄÝÄÁÀ); 2. áÌÏÅÍÉÓ ÌÏÍÀÝÅËÄÏÁÉÈ ÒÄÃÖÐËÉÝÉ-

ÒÄÁÖËÉ ×ÖÞÄ; 3. ÈÀÍáÌÏÅÍÉÓ ÛÄÖÝÅËÄËÀà ÒÄÃÖÐËÉÝÉÒÄÁÖËÉ

×ÖÞÄ; 4. ÈÀÍáÌÏÅÍÉÓ ÌÏÍÀÝÅËÄÏÁÉÈ ÒÄÃÖÐËÉÝÉÒÄÁÖËÉ ×ÖÞÄ.

1. ÌÀÓÀËÉÓ ÀÍÀËÉÆÌÀ ÀÜÅÄÍÀ, ÒÏÌ ÓÅÀÍÖÒÛÉ Ä áÌÏÅÍÉÓ ÂÀÒÃÀ

ÈÉÈØÌÉÓ ÚÅÄËÀ áÌÏÅÍÉÓ (À, É, Ï, Ö, é) ÛÄÌÝÅËÄËÉ ×ÖÞÄ ÏÒÌÀÂÃÄÁÀ:

À-áÌÏÅÍÉÀÍÉ: ËÉ-ËÀÐ-ËÀÐ-É (ËÛá., ÜÏË.) `ÚÁÄÃÏÁÀ", ËÉ-×ÀÍ-

×êË-É (ÜÏË.) `ÊÀÍÊÀËÉ, ×ÀÌ×ÀËÉ", ËÉ-ÚæÀÒ-ÚæêÝ-É (ÜÏË.) `ÁÒßÚÉÍ-

ÅÀ", ËÉ-áæÀÒ-áæÀÝ-É (ËÍÔ.) `ÃÖÙÉËÉ (ÞËÉÄÒÉ)"...

É-áÌÏÅÍÉÀÍÉ: ÁÉÔ-ÁÉÔ (ÜÏË.) `ÁÒÖÝÉÀÍÉÓ ÀÝÀ-ÁÀÝÀ, ÌÏÙÒÄ-

ÝÉËÉ ÓÉÀÒÖËÉ", ÂËÉã-ÂËÉã (ÆÓ., ØÓ.) `ÖáÄÛÀà ÓÉÀÒÖËÉ; ÌÉÒÔÚÌÀ-

ÌÏÒÔÚÌÉÓ áÌÀ", ÆÉÐ-ÆÉÐ (ÁØ.) `ÌÓÖØÀÍÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÌÞÉÌÄ ÓÉÀÒÖËÉ",

áæÒÉÂ-áæÒÉ (ÁØ., ÜÏË.) `ÛÀØÒÉÓ àÀÌÉÓ ÃÒÏÓ ÂÀÌÏÝÄÌÖËÉ áÌÀ" ...

Ï-áÌÏÅÍÉÀÍÉ: ËÉ-ÒÏá-ÒÏá-É (ÜÏË.) `ÙÏÒÉÓ áÌÀÖÒÏÁÀ, àÚÉ-

ÅÉËÉ", ËÉ-ÛÏØ-ÛíØ-É (ÜÏË.) `ÃÄÃÀÊÀÝÉÓ ÁÄÅÒÉ ÃÀ áÌÀÌÀÙÀËÉ

ËÀÐÀÒÀÊÉ" ...

Ö-áÌÏÅÍÉÀÍÉ: ÁÖÂæ-ÁÖÂæ (ÜÏË.) `ÃÀÁÄÑÅÀ (ÅÀÛËÉÓÀ) ÖÊÁÉËÏÓ

ÛÄÓÀàÌÄËÀÃ", ÛîË-ÛîË (ÁÆ., ËÛá., ÜÏË.), ÛÖË-ÛÖË (ÁØ., ËÍÔ.)

`×ÛÅÉÍÅÀ", àîË-àîË (ÁÆ., ËÛá., ÜÏË.), àÖË-àÖË (ÁØ., ËÍÔ.)

55

`ßÖÉËÉ (ØÀÒÉÓÀ)", ÆÖÒÆÖÍ (ËÍÔ.) `ÆÖÆÖÍÉ", ÊÖÒÊîÍ (ÁÆ., ËÛá.,

ÜÏË.), ÊÖÒÊÖÍ (ÁØ., ËÍÔ.) `ÊÒÖÓÖÍÉ", ÝÖÒÝÖÍ (ÁØ.) `ÜÖÒÜÖËÉ" ...

é-áÌÏÅÍÉÀÍÉ: ÁéÒÁéÍ (ÁØ., ÜÏË.) `ÄÍÀÁÒÂÅÉËÉ ÌÀÌÀÊÀÝÉÓ

ËÀÐÀÒÀÊÉ", ÆéÒÆéÍ (ÁØ.) `ÆÖÆÖÍÉ; ÁÖÆÙÖÍÉ", ÈéÒÔïÍ (ÁÆ.) ÈéÒÔéÍ

(ÁØ.) `àÉáÅÉÍÉ, áÅÉáÅÉÍÉ", ÊéËÐéÍ|ÊéÒÐéÍ (ÁØ.) `ßÊËÀÐÖÍÉ", ÁéÝ-ÁéÝ

(ËáÌ.) `ÜÉ×ÜÉ×É", ÚÖÔ-ÚÖÔ (ËÛá.) `ÁÀÀÓÉ", ÛéË-ÛéË `ÂÀÁÌÖËÉ

ÛÒÉÀËÉ" ...

2. ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ áÌÏÅÍÉÓ (É ~ À, É ~ Ö - É ~ Ö, À ~ Ö, À ~

É, É ~ Ö, É ~ é, é ~ ì) ÌÏÍÀÝÅËÄÏÁÉÈ ÒÄÃÖÐËÉÝÉÒÄÁÖËÉ áÌÀÁÀÞ-

ÅÉÈÉ ×ÖÞÄÄÁÉÓ ÒÀÌÃÄÍÉÌÄ ÓÔÒÖØÔÖÒÖËÉ ÌÏÃÄËÉ ÂÀÌÏÉÊÅÄÈÀ,

ÒÏÌÄËÈÀÂÀÍ ÚÅÄËÀÆÄ Ö×ÒÏ ÂÀÅÒÝÄËÄÁÖËÉ ÀÙÌÏÜÍÃÀ É ~ À áÌÏÅÀÍ-

ÌÏÍÀÝÅËÄÏÁÉÈ ÒÄÃÖÐËÉÝÉÒÄÁÖËÉ ×ÖÞÄÄÁÉ.

ÒÄÃÖÐËÉÝÉÒÄÁÖË ×ÖÞÄÈÀ ÖÌÄÔÄÓÉ ÍÀßÉËÉ ÊÀÅÛÉÒÉÓ ÂÀÒÄÛÄÀ

ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉ, ÈÖÌÝÀ ÉÛÅÉÀÈÀÃ, ÌÀÂÒÀÌ ÌÀÉÍÝ ÌÀÄÒÈÄÁÄËÉ É ÊÀÅ-

ÛÉÒÉÈ ÒÄÃÖÐËÉÝÉÒÄÁÖËÉ ×ÖÞÄÄÁÉÝ ÅËÉÍÃÄÁÀ ÃÀ, ÀÓÄÅÄ, áÛÉÒÉÀ

ÌÀ- ÌÀÒÝÅËÉÓ ÜÀÒÈÅÀ ×ÖÞÉÓ ÂÀÏÒÊÄÝÄÁÉÓÀÓ, ÒÏÌÄËÉÝ, Å. ÈÏ×ÖÒÉÀÓ

ÅÀÒÀÖÃÉÈ, ÓÀßÀÒÌÏÄÁÄËÉ ÈÀÅÓÀÒÈÉ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÉÚÏÓ.

áÌÏÅÀÍÖÝÅËÄË ÃÀ áÌÏÅÀÍÌÏÍÀÝÅËÄ ÒÄÃÖÐËÉÝÉÒÄÁÖË ÚÀËÉ-

ÁÄÁÓ ÛÏÒÉÓ ÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒÉ ÓáÅÀÏÁÀÝ áÄËÛÄÓÀáÄÁÉÀ, ÈÖÌÝÀ ÀÌãÄÒÀÃ

ÓÀÊÉÈáÉÓ ÊÅËÄÅÀÓ ÓáÅÀ ÌÉÌÀÒÈÖËÄÁÉÈ ßÀÒÅÌÀÒÈÀÅÈ1.

3. ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÈÀÍáÌÏÅÍÉÓ ÛÄÖÝÅËÄËÀà ÒÄÃÖÐËÉÝÉÒÄÁÖËÉ ×Ö-

ÞÄÄÁÉ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉÀ ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ÓÀáÉÓ ÓÔÒÖØÔÖÒÖËÉ ÌÏÃÄËÄÁÉÈ:

1. C V C - C V C; 2. C C V C - C C V C; 3. C C C V C - C C C V C; 4. C V

C C - C V C C; 5. C C C V C C - C C C V C C; 6. C V C V - C V C V...

ÀÙÍÉÛÍÖË ÓÔÒÖØÔÖÒÖË ÌÏÃÄËÄÁÛÉ, ÒÏÂÏÒÝ ÌÀÓÀËÀÆÄ

ÃÀÊÅÉÒÅÄÁÀÌ ÀÜÅÄÍÀ, ÀÒ ×ÉÂÖÒÉÒÄÁÓ ÓÏÍÏÒÄÁÉ, ÂÀÏÒÊÄÝÄÁÖËÉ ×Ö-

ÞÄÄÁÉÓ ÏÒÉÅÄ ÈÀÍáÌÏÅÍÉÈÉ ÓÄÂÌÄÍÔÉ (ÀÍËÀÖÔ-ÀÖÓËÀÖÔÛÉ) ÊÉ ÉÃÄÍ-

ÔÖÒÉÀ. ÃÀÓÔÖÒÃÄÁÀ ÉÓÄÈÉ ÌÏÃÄËÄÁÉÝ, ÓÀÃÀÝ ÂÀÏÒÊÄÝÄÁÖËÉ

×ÖÞÄÄÁÉÓ ÀÍËÀÖÔÛÉ ÏÒÉ ÀÍ ÓÀÌÉ ÈÀÍáÌÏÅÀÍÉÀ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉ ÃÀ,

ÀÓÄÅÄ, ÛÄÂÅáÅÃÀ ÉÓÄÈÉ ÒÄÃÖÐËÉÝÉÒÄÁÖËÉ ×ÖÞÄÄÁÉÝ, ÒÏÌÄËÄÁÛÉÝ

ÀÖÓËÀÖÔÛÉ äÀÒÌÏÍÉÖËÉ ÊÏÌÐËÄØÓÄÁÉ ×ÉÂÖÒÉÒÄÁÄÍ.

1 ÉÅÀÒÀÖÃÄÁÀ ÓÀÊÉÈáÆÄ ÌÖÛÀÏÁÉÓ ÂÀÂÒÞÄËÄÁÀ.

56

4. ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ÈÀÍáÌÏÅÍÉÓ (Ò ~ Í, Í ~ Ë, Ò ~ Ë, Ó ~ Á,

Ñ ~ Á, Û ~ Á, á ~ Á...) ÌÏÍÀÝÅËÄÏÁÉÈ ÒÄÃÖÐËÉÝÉÒÄÁÖËÉ áÌÀÁÀÞÅÉÈÉ

×ÖÞÄÄÁÉÓ ÒÀÌÃÄÍÉÌÄ ÓÔÒÖØÔÖÒÖËÉ ÌÏÃÄËÉ ÂÀÌÏÉÊÅÄÈÀ, ÒÏÌÄË-

ÈÀÂÀÍ ÚÅÄËÀÆÄ Ö×ÒÏ ÂÀÅÒÝÄËÄÁÖËÉÀ ÓÏÍÏÒÈÀ ÌÏÍÀÝÅËÄÏÁÉÈ

ÒÄÃÖÐËÉÝÉÒÄÁÖËÉ ×ÖÞÄÄÁÉ.

áÛÉÒ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ ÂÀÖÒÊÅÄÅÄËÉÀ ÄÓÀ ÈÖ ÉÓ ×ÖÞÄ ÒÄÃÖÐ-

ËÉÊÀÝÉÉÓ ÂÆÉÈ ÀÒÉÓ ÌÉÙÄÁÖËÉ, ÈÖ ÓÖ×ÉØÓÀÝÉÉÓ.

ÉÌÉÓÀÈÅÉÓ, ÒÏÌ ÂÀÉÒÊÅÄÓ, ÒÄÃÖÐËÉÊÀÝÉÀÓÈÀÍ ÂÅÀØÅÓ ÓÀØÌÄ ÈÖ

ÓÖ×ÉØÓÀÝÉÀÓÈÀÍ, ÀÖÝÉËÄÁÄËÉÀ ÓÀßÚÉÓÉ, ÈÀÅÃÀÐÉÒÅÄËÉ (Ä. ß. ÛÉÛ-

ÅÄËÉ) ×ÖÞÄÄÁÉÓ ÜÅÄÍÄÁÀ. áÛÉÒÀÃ ÀÌ ×ÖÞÄÄÁÉÓ, ÀÍÖ, ÒÏÂÏÒÝ ÀÒÍ.

ÜÉØÏÁÀÅÀ ÖßÏÃÄÁÃÀ, `ÐÉÒÅÄËÀÃÉ ÌÀÓÃÀÒÄÁÉÓ" ÂÀÌÏÅËÄÍÀ ÀÒ áÄÒá-

ÃÄÁÀ, ÒÀÝ ÂÅÀÅÀÒÀÖÃÄÁÉÍÄÁÓ, ÒÏÌ ÆÏÂÉ ×ÏÒÌÀ áÌÀÒÄÁÉÃÀÍÀÀ ÂÀ-

ÓÖËÉ, ÆÏÂÉÝ ÛÄÓÀÞËÏÀ ÓÀÄÒÈÏà ÀÒ ÉÚÏÓ ßÀÒÌÏØÌÍÉËÉ, ÈÖÌÝÀ

ÓÀØÌÉÓ ÍÀÌÃÅÉËÉ ÅÉÈÀÒÄÁÉÓ ÂÀÓÀÒÊÅÄÅÀÃ ÛÄÓÀÞËÄÁÄËÉÀ ÓÀÅÀÒÀÖÃÏ

×ÖÞÄÄÁÉÓ áÄËÏÅÍÖÒÀà ÀÙÃÂÄÍÀ, ÒÀÝ ÌÈËÉÀÍÉ ØÒÏÍÏËÏÂÉÖÒÉ

ÓÖÒÀÈÉÓ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉÓ ÓÀÛÖÀËÄÁÀÓ ÉÞËÄÅÀ.

n a t al i a s e b i s k v e r a Z e mosaubris sametyvelo etiketis asaxva andazebSi (qarTuli da rusuli andazebis SepirispirebiT masalaze)

enis Seswavlis pragmatikulma aspeqtma ukanasknel xans

enaTmecnierul kvlevaTa mTeli sfero Seqmna, romelsac prag-

malingvistika ewodeba

pragmatika komunikaciis realur process swavlobs. Sesa-

bamisad, misi ZiriTadi `cdis obieqti~ metyvelebis procesi,

metyvelebis aqti, konteqstia. konteqstis Semadgenel nawilad

gamoyofen metyvel subieqts, metyvel obieqts, maTi codnisa

57

da Sexedulebebis, maTi mrwamsis, fonuri codnis, mentalite-

tis `nakrebs~, sociokulturul situacias.

zepirsityvierebis TiTqmis yvela Janris nawarmoebSi

gvxvdeba enisa da metyvelebis Sesaxeb gamoTqmuli mosazrebebi,

komunikaciis monawileTaTvis gankuTvnili rCevebi da a. S. am

TvalsazrisiT saintereso Cans qarTuli da rusuli andazebi.

maTSi kargadaa asaxuli mosaubris sametyvelo etiketi.

mosaubrisTvis gankuTvnili wesebi azrobrivad mravalfe-

rovani andazebiT warmogvidgeba. saubari agebulia imis gaTva-

liswinebiT, rom sityvas sifrTxiliT unda movekidoT. molapa-

rake unda ecados, rom sityvis Tqmisas ar aCqardes, saubris

dro, Tema, msmeneli da saubris warmarTvis forma sworad Se-

arCios.

qarTul da rusul paremiaTa Seswavla pragmatikuli

TvalsazrisiT calkeuli enobrivi koleqtivis msoflxedvis,

erovnuli xasiaTis gamovlenas Seuwyobs xels. am codnis ga-

Tvaliswineba ki sxvadasxva kulturis warmomadgenelTa Soris

warmatebuli komunikaciis winapirobaa.

T e a t et eloS v ili

saxelTa ormagi translaciis meqanizmi qarTulSi

saxelTa ormagi translaciis kvlevisaTvis mivmarTeT Ta-

namedrove qarTuli prozis, poeziis, presisa da eleqtronuli

korpusis masalas. magaliTebis analizma gviCvena, rom saxelTa

mravaljeradi translaciisTvis gamoiyeneba rogorc morfolo-

giuri, ise sintaqsuri saSualebebi. orive SemTxvevaSi arsebi-

Tia sityvis klasis cvlileba, rac uSualod ukavSirdeba enob-

rivi erTeulis ZiriTadi funqciuri rolisa da maxasiaTeble-

58

bis Secvlas. morfologiuri gziT sityvis translireba enob-

riv erTeulze translativebis darTviT xorcieldeba, sintaq-

suri translaciis safuZveli ki winadadebis struqturul mo-

delSi am erTeulis mier dakavebuli adgilia. ramdenadac mo-

rfologiuri translacia matranslirebeli elementebis mona-

wileobiT xorcieldeba, igi sabolooa, sintaqsuri transla-

cia _ poziciuri, mag., es simwvane mamSvidebs da maxarebs (si-

mwvan-e (subst.) ← mwvane (adieqt.); morfologiuri transla-

cia); maRalma xeli damiqnia (maRali (adieqt.) gasubstantivda

sintaqsuri meqanizmis meSveobiT).

ormagi translaciis SemTxvevaSi sawyis da saboloo eta-

pebze sityvis klasi SeiZleba erTi da igive iyos an yvela etap-

ze gansxvavebuli klasis sityva miviRoT. pirveli tipis SemTxve-

vebis ZiriTadi mizezi semantikurad gansxvavebuli erTeulebis

warmoeba unda iyos: Savi (adieqt.) a-Sav-eb-s (zmna) → ga-Sav-eb-

ul-i (adieqt.); aqauroba (subst.) ← aqauri (adieqt.) + oba

(translativi) ← aqa (zmnizeda) + ur (translativi).

erTi da imave sityvis ramdenimejeradi translacia xor-

cieldeba rogorc morfologiuri, ise sintaqsuri meqanizmis

gavleniT. mniSvnelovania, rom morfologiurad sityvis ormagi

translirebisas erT sityvaformaSi Tavs iyris translaciis

tipebis (substantivacia, adieqtivacia...) Sesabamisi translati-

vebi. ramdenimejeradi translirebis dros sintaqsuri tran-

slacia aris ama Tu im erTeulis morfologiuri translaciis

Semdgomi da saboloo etapi: `rad minda mivswvde miuwv-

domels, vrcels da usazRvros?~ (g. tabiZe); `sTqvi naRvliani

Zveli qarTliviT~... (g. leoniZe).

59

T edo uTur g a i Z e

/x-/ (resp. /h-/) prefiqsi i-prefiqsian pasivebSi

1. xanmet da haemet periodebSi pasivis i-prefiqss samsave

pirSi win uZRoda /x-/ xanmet periodSi (xiyo), /h-/ _ haemet pe-

riodSi (hiyo).

samecniero literaturaSi es prefiqsebi miCneulia enian

pasivTa da saTaviso qcevis I seriis formaTa analogiiT gaCeni-

lad. es formebi mesame piris obieqtebs am prefiqsebiT gamoxa-

tavdnen (a. SaniZe, i. imnaiSvili). analogiis safuZvelze miTi-

Teba am naSromebSi ar aris.

2. orpirian aqtivTa pirdapiri obieqtis simravle { -en}

sufiqsiT gamoixateboda samsave pirSi. es niSani pird. obieqts

subieqtad moqcevis Semdegac gadasdevda inian pasivSi.

aqtivi konv. pasivi

I m-yv-n-a Cuen x-u-i-yv-en-T (x‚yvenT) Cuen

II g-yv-n-a Tquen x-i-yv-en-T Tquen

III yv-n-a igini x-i-yv-n-es igini

uTuod gasaziarebelia Tvalsazrisi, rom istoriulad

pirdapir obieqts III pirSic, rogorc I da II pirebSi, saerTo

niSani unda hqonoda irib obieqtTan. es viTareba savaraudebe-

lia Zveli qarTulis wina periodis II seriis formebSic, ra-

zec migviTiTeben I seriis formebi da aqa-iq SemorCenili II se-

riis formebi, rogoricaa: aRxipyra, moxiRo, xicna, romlebic

z. sarjvelaZem gamoavlina. es y v n a formis adgilze gvavarau-

debinebs x-yv-n-a formas.

zemoT ganxilul formaTa mixedviT kargad Cans, rom,

garda simravlis niSnisa, pirdapiri obieqti pasivad moqceul

zmnaSi, rogorc subieqti, mesame pirSi /x-/ prefiqssac gadmoi-

yolebda, amave dros subieqtobis niSansac iCenda: x-yv-n-a (man

igini): x-i-yv-n-es (igini). /x-/ prefiqsis aqtividan pasivSi

60

gadmosvla xdeboda mxolobiTi ricxvis formaSic: x-y-o (man

igi): x-i-y-o (igi).

rac Seexeba II piris x-i-yav formas pasivSi, x- aq sistemis

moTxovniT zis: g-y-o formis pasivad moqcevisas O2d-s pasivSi

Caenacvla S2, Sesabamisad gaformda II piris forma pasivSi x-

prefiqsiT: x-i-yav (Sen), x-i-yv-en-T (Tquen).

I pirSi ki saqme gvaqvs analogiasTan paradigmis fargleb-

Si: II da III pirebis analogiiT /x-/ gaCnda I pirSic: m-y-o (man me):

v-i-yav (me), analogiis safuZvelze *v-x-iyav > xu-i-yav (x‚yav).

haemet formebSi /x-/-s adgilze zis /h-/. am prefiqsebs

pirTa mixedviT gansxvavebuli funqciebi eZleva: isini kanoni-

kuria II da III pirebSi. pleonasturia I pirSi.

m e d e a Rlo nt i

qarTuli sityvis saRvTismetyvelo aspeqtebi (moyvasi, megobari da amxanagi)

qarTuli moyvasi, megobari da amxanagi, TavianTi gamaer-

Tianebeli, gadamkveTi semantikuri komponentebiT `moyvare~,

`axlobeli~, mkveTrad gamoxatuli sinonimebia. amasTan, samive

ganekuTvneboda qristianul institucias, romelic zneobrio-

basa da maRal sulierebas gviqadagebda da, aqedan gamomdinare,

araerT valdebulebas gvakisrebda rogorc RvTis, ise moyvasis

(kacTa) winaSe.

moyvasi: SeiZleba iTqvas, dReisaTvis TvaldaxelSuaa ga-

mqrali madliani qarTuli sityva moyvasi, misi namdvili mniS-

vneloba da daniSnuleba. Zv. qarT. moyuasi aris yuar- fuZiT

nawarmoebi zmnuri saxeli, Sdr.: Zv. qarT. yuar-eba, mo-yuar-

eba, mo-yuar-e-oba, si-yuar-ul-i `siyvaruli; mowyaleba~; mo-

61

yuar-ul-i `moyvaruli~ da mo-yua-s-i `megobari; maxlobeli;

sasuliero piri~ (i.abulaZe), amxanagi~ (sulxan-saba);. `moyva-

re~ (d. CubinaSvili), aseve `moZme, maxlobeli, amxanagi~

(qegli), gurulSi moyvasi `alersiani, mosiyvarule adamiania~.

Tumca moyvasi marTlmorwmune qristianisTvis aseve iyo ucxo-

tomeli da TviT mteric ki (ix.: levitelTa 19, 13-34; luka

10, 30-35 da sxva). magram codvismierma cxovrebis wesma daaviw-

rova moyvasis es madliani mniSvneloba da mxolod Tvistomis,

axloblis, sanaTesaos aRmniSvnelad darCa.

rogorc Cans, qarTulSi amave mizeziT itvirTa `naTesave-

bisa da danaTesavebis~ mniSvneloba yuar- fuZiT nawarmoebma

zemoxsenebulma sityvebma _ moyvare, moyvrebi, moyvroba, da-

moyvreba.

megobari: dadgenilia, rom qarTuli stumarmaspinZlobi-

sa da sufris (trapezis) mravalsaukunovani instituti qris-

tianuli Sinaarsisa da daniSnulebis Semcvelia, razec me-

tyvelebs, erTi mxriv, stumris RvTis wyalobad aRiareba

(`stumari RvTisaa!~), Tanameinaxeobis maRalzneobrivi tradi-

cia (`dRes stumaria eg Cemi!.. miTac me ver vuRalateb...~), Ta-

madis, anu purisuflis, mSvidobismyofeli funqciebi, sadReg-

rZeloebis liturgiuli Tanmimdevroba, meore mxriv, gansa-

kuTrebulad faqizi, Rrmadsulieri damokidebuleba Wama-smis

mimarT.

saerTo trapezis gaziareba wmida werilSi gansakuTrebu-

li saRvTismetyvelo SinaarsiTa da daniSnulebiT imoseba.

fsalmunebSi xSirad esmeba xazi imas, Tu visTan Wam, visTan

iziareb trapezs an visTan ar unda gaiziaro trapezi: `xolo

Sen, kaco, moyuaso Cemo, winamZRuro Cemo da mecniero Cemo,

romelman erTbamad Senda da Cemda daatkben Wamadni, rameTu

vidodeT Cuen erTobiT saxlsa RmrTisasa...~ (fsalmuni 54,

14-15); `romeli ampartavan iyo TualiTa da uZReb guliTa,

mis Tana ara vWami...~ (fsalmuni 100, 5; Sdr. fsalmuni 40, 10).

62

swored am mxrivaa sayuradRebo gob- fuZiT nawarmoebi

qarTuli sityva me-gob-ar-i, romelic gvkarnaxobs, rom saerTo

saojaxo trapezis gasaziareblad mowveuli stumari uwinare-

sad aris is Rirseuli da pativsacemi adamiani, romelic mas-

pinZlebTan erTad saerTo gobidan gaiziarebs trapezs (besa-

rion jorbenaZe). igulisxmeba stumarmaspinZlobisa da, sazoga-

dod, kacTa Soris keTili damokidebulebis gamomxatveli uZve-

lesi tradicia: visTan erTadac saerTo gobidan puri amomi-

wia, igi Cemi megobaria!

Tamamad SeiZleba iTqvas, rom saerTo gobi, Tavisi sakra-

luri funqciiT, eTanabreba im saerTo ziarebis WurWels,

romliTac da romlidanac mazierebeli mrevli qristes macxov-

nebel xorcsa da sisxls iRebs. am mxriv uaRresad sagulisxmoa

is, rom ziarebis wmida saeklesio saidumlo ufalma ieso

qristem dagviwesa did xuTSabaTs _ Tavis rCeul mowafeebTan

sapaseqo trapezis gaziarebis Jams. wmida ioanes saxarebis me-

eqvse TavSi (6,51-55) ufali mravalgzis imeorebs, rom igia ze-

ciuri puri _ WeSmariti sazrdo, uromlisodac vera kaci ver

cxondeba.

yovelive aqedan gamomdinare, gasagebi xdeba, Tu ram gana-

piroba esoden myari megobrobis institutis damkvidreba qar-

Tul istoriul sinamdvileSi: rogorc did xuTSabaTs sapase-

qo trapezze qristes rCeuli mowafeebi Rirsni gaxdnen, saer-

To saziaro-satrapezo WurWliT erToblivad mieRoT qristes-

gan misi macxovnebeli ƒorci da patiosani sisxli, da mraval-

mowyale ufalma isini amis gamo aRiara Tavis megobrebad,

msgavsadve _ saerTo trapezze maspinZlebTan erTad `puri ar-

sobisas~ saerTo gobidan gamziarebelsac Tavis megobrad aRi-

arebs ojaxi, viTarca mcire eklesia (wmida ioane oqropiri).

maSasadame, arsobrivad, igiveobrivi iyo moyvasisa da me-

gobris, moyvasobisa da megobrobis qristesmieri Sinaarsic

da daniSnulebac: qristes rjulis Rirseulad aRsrulebasTan

erTad, trapezis Rirseulad gaziarebac Seiqna imis winapiro-

63

ba da mizezi, rom Cvenma winaparma esodeni pativiT Semosa me-

gobari da megobroba, rac uwinaresad sulier megobarsa da

megobrobas gulisxmobs, Sdr.: `megobari _ fsalmuni 37, 12 _

ese ars miwyiv gauyari saTanado moyvasi, maradis mas Tana myo-

fi~ (sulxan-saba); `megobari _ moyvasi, moyvare SesakuTrebu-

li visime uzakveliTa da vasxebuliTa [urTierTis mimarT val-

debuli _ m. R.] siyvaruliTa an Tanaziari Wirisa da lxinisa;

megobreba _ moyvroba~ (d. CubinaSvili).

amxanagi: sulxan-saba orbeliani `sibrZne sicruisaSi~ sa-

gangebod asxams xotbas amxanags, mis movaleobebs, rac eTanab-

reba moyvasobisa da megobrobis rusTvelur ideals.

samwuxarod, wina saukuneSi komunisturma Tu socialis-

turma yofam daaziana sityva amxanagis Zveli, pirvandeli mniS-

vneloba da erTi funqciaRa dautova: mas mxolod nomenkla-

turis an muSa-mosamsaxureTa da partiul muSakTa mimarTvi-

sas iyenebdnen (amxanago mosamarTle! amxanago brigadiro!..).

ukanasknel xans am sityvam ufro `biznes-partniorobis~ _ am-

xanagobebis da sxva msgavsi socialuri mniSvneloba SeiZina: am-

xanagi aris adamiani, romelTanac garkveuli saqme makavSirebs,

Sdr.: amxanagi spars. _ `moZme, moyvare; monawile~ (d. Cubina-

Svili).

dReisaTvis ki moyvasi da moyvasoba, megobari da megob-

roba, amxanagi da amxanagoba, maTi sainstitucio semantikis ga-

TvaliswinebiT, Semdegnairadaa gadanawilebuli: amxanags Semoe-

Zarcva TiTqmis saukunovani `samarcxvino~ samosi, xolo amxana-

gobam SeinarCuna socialuri institutis safexuri; megobroba

sulier-zneobrivi institutis kuTvnilebad darCa; moyvasobis

instituti ki saqarTvelos marTlmadidebeli eklesiis aRorZi-

nebasTan erTad aRdga, viTarca uzenaesi, RvTaebriv rangSi

amaRlebuli qristianuli institucia.

64

n a to S a v r e S i a n i, l el a g i gl e m i a n i gomn‹ | gomd‹ nawilakisaTvis svanurSi

ÂÏÌÍì | ÂÏÌÍÉ (ÁÆ., ËÛá., ÜÏË.) ÂÏÍÃÉ (ËÍÔ.) | ÂÏÌÃì | ÂÏÌÃêÎ (ÜÏË.) `ÀÁÀ, ÈÖ; ÍÀáÄ, ÈÖ..." ÄØÓÐÒÄÓÉÖËÉ (ÍÉÛÍÉÓÌÏÂÄ-ÁÉÈÉ) ÍÀßÉËÀÊÉÀ, ÒÏÌÄËÉÝ ÀÌÀÅÄ ÃÒÏÓ ÂÀÒÊÅÄÖËßÉËÀà ÛÄÉÝÀÅÓ ÁÒÞÀÍÄÁÉÈ ÓÄÌÀÍÔÉÊÀÓ ÃÀ ÂÀÌÏáÀÔÀÅÓ ÌÈØÌÄËÉÓ ÅÀÒÀÖÃÓ _ ÛÄÓÒÖË-ÃÄÁÀ ÈÖ ÀÒÀ ÆÌÍÉÈ ÂÀÌÏáÀÔÖËÉ ÌÏØÌÄÃÄÁÀ:

ÌÉÜÀ ÃæÒÄÎÓ ÂÏÌÍì ÀÍÔéáÀÓ ËÀÌÛÖêÒ (ËÛá.) `ÈÀÅÉÓ ÃÒÏÆÄ ÀÁÀ, ÈÖ ÃÀÀÁÒÖÍÏÓ ÓÀÌÖÛÀÏ ÉÀÒÀÙÄÁÉ".

ÄàÊðËÉ ÓÖÒÍÄË ËÉ, ÂÏÍÃÉ ËÄÈÍðÛ ÌÀà ÀÈÀÂÄÍÀÍ ÛÖÊæÓ (ËÍÔ.) `ÉÓÄÈÉ ÓÖËÄËÉÀ, ÀÁÀ, ÈÖ ÙÀÌÉÈ ÀÒ ÂÀÓÃÂÏÌÏÃÀ ÂÆÀÓ".

ÂÏÌÍì ÄÍÌÄâÒÀÓ ËÉÂÍêË É ËÉâÄà (ÜÏË.) ,,ÀÁÀ, ÈÖ ÂÀÉÂÏÓ ÀÃÂÏÌÀ ÃÀ ßÀÌÏÓÅËÀ".

áÛÉÒÀà ÊÏÍÔÄØÓÔÉÈ ÉÒÊÅÄÅÀ, ÒÏÌ ÌÈØÌÄËÉ ÃÀÒßÌÖÍÄÁÖËÉÀ ÆÌÍÉÈ ÂÀÌÏáÀÔÖËÉ ÌÏØÌÄÃÄÁÉÓ ÛÄÖÓÒÖËÄÁËÏÁÀÛÉ:

ÄÜØÀ ÃðÃÄÛØÄËÉêÍÓ áíØæÀ `ÌÉ ÒÏØ ÏÃÒÉ ÄãÉðÒÈÄ, ÂÏÌÍÉ ËÏáÌéÛÉ" (ÁÆ. ÐÒÏÆ.31) `ÌÀÛÉÍ ÃÀÃÄÛØÄËÉÀÍÓ ÖÈØÅÀÌÓ `ÌÄ ßÀÅÀËÏ ÌÀÈÈÀÍ, ÀÁÀ ÈÖ ÅÉÌÖÛÀÅÄÁÏ".

ÃëÌ ËÏØ ÃÄÒ áÏãÒÀæÉá ÄãÉÓ, ÂÏÌÍì ËÏØ ËÄâïÒêËà ÃÏ ÏáâÄá (ËÛá.) `áÏÌ ÀÒ ÖãÄÒÄÁÈÏ ÌÀÓ, ÀÁÀ, ÈÖ ÓÀáÅÄßÀÒÉ ÀÒ ÂÀÖáÃÄÈÏ".

ÀÙÍÉÛÍÖËÉ ÍÀßÉËÀÊÉ ÁÀËÓØÅÄÌÏÖÒÛÉ ÀÒ ÃÀÓÔÖÒÃÄÁÀ, áÏËÏ ÜÏËÖÒÖËÛÉ ÒÀÌÃÄÍÉÌÄ ×ÏÍÄÔÉÊÖÒÉ ÍÀÉÒÓÀáÄÏÁÉÈ (ÂÏÌÍì | ÂÏÌÃì | ÂÏÌÃêÎ) ÂÅáÅÃÄÁÀ, ÃÀÍÀÒÜÄÍ ÃÉÀËÄØÔÄÁÛÉ ÊÉ _ ÈÉÈÏ ÅÀÒÉÀÍÔÉÈ (ÂÏÌÍì ÁÆ., ËÛá. ÂÏÍÃÉ ËÍÔ.).:

ÀÈáÄ ÀÜðà ÌëÒÌÄ ÌÖáæÁÄ: `ÎÀÙÏ ÒÏØ, ÀÈáÄ ÂÏÌÍì ÀÌÑÉ äðÒÉà ðÍÔáÄÍÉ" (ÁÆ., ÓÅÀÍ. ÐÒÏÆ. ÔÄØÓÔ. I. 111) `ÀáËÀ ßÀÅÉÃÀ ÌÄÏÒÄ ÞÌÀ `ÀÁÀÏ, ÀáËÀ ÀÓÄ ÝÀÒÉÄËÉ ÈÖ ÃÀÁÒÖÍÃÄÁÀ".

ÂÏÍÃÉ ÀÍÊéÃÉÓ É ðÃÀÊæÀÒÀÓ (ËÍÔ.) `ÀÁÀ, ÈÖ ÀÉÙÏÓ ÃÀ ÂÀÃÀÀÂÃÏÓ".

ÂÏÌÃì ÀÓËÀÊêÍ É ÏáâìÃêÍ ÂÖÛÂæÄ ÍÀØÀÜ ÌÄÂÀÌ (ÜÏË.) `ÀÁÀ, ÈÖ ÌÉÄÂÍÏ ÃÀ ÌÏÄÔÀÍÀ ÜÅÄÍÉ ÂÀÜÄáÉËÉ ÌÏÒÄÁÉ".

ÄãÑÉ áÄØêËêËÃÀ, ÂÏÌÃêÎ ËÉÚÄÒ ÌíÌ áÀÊæÃêÍ (ÜÏË.) `ÉÓÄ ÄÐÀÒÄÁÏÃÀ, ÍÀáÄ, ÈÖ ÃÀÒÔÚÌÀ ÀÒ ÓÃÏÌÏÃÀ".

65

ÌÏáÓÄÍÄÁÀÛÉ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉ ÉØÍÄÁÀ, ÀÂÒÄÈÅÄ, ÓÀÀÍÀËÉÆÏ ÍÀßÉ-ËÀÊÉÓ ÒÏÂÏÒÝ ÓÔÒÖØÔÖÒÖË-ÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒÉ, ÉÓÄ ÄÔÉÌÏËÏÂÉÖÒÉ ÀÍÀËÉÆÉ.

v a J a S e n g el i a Cerqezul anTroponimTa qarTulad gadmocemis sakiTxebi. pirTa saxelebi. I

Cerqezul (adiReur da yabardoul) saliteraturo ena-

Ta fonologiuri sistema (rogorc vokalizmi, ise konsonan-

tizmi) qarTulisagan mniSvnelovnad gansxvavebulia, rac, buneb-

rivia, gaTvaliswinebuli unda iyos anTroponimTa gadmocemis

dros. moxseneba amjerad mxolod pirTa saxelebs eZRvneba, ker-

Zod, xmovanTa transliteracias am saxelebSi.

Cerqezul enebSi, qarTulis, xuTxmovniani vokalizmisagan

gansxvavebiT, sami martivi xmovani fonemaa, romelTaTvis rele-

vanturia mxolod Riaobis niSani: a (а) yvelaze Ria xmovania, ˆ

(ы) _ yvelaze viwro, – (э) _ saSualo Riaobisa. ori ukanaskne-

lis fonetikuri realizacia, pirvelisagan gansxvavebiT, maT

wina Tanxmovanzea damokidebuli (n. trubeckoi).

Tqmulis Sesabamisad, а (a) sityvis TavkidurSic da in-

terkonsonantur poziciaSic (saxelis bolokidurSi is ar

gvxvdeba) unda gadmoices a-Ti (mag., Абэху _ abexvi, Дадэ _ da-

de).

Cerqezuli gamoTqmis Sesabamisad, э (–) labializebuli

Tanxmovnis momdevno poziciaSi unda gadmoices rogorc o

(mag., Хуэт _ xoT-i), aralabializebuli Tanxmovnis momdevno

proziciaSi _ rogorc e (mag., Сэт _seT-i), aralabializebuli

laringaluri Tanxmovnis Semdeg _ rogorc a (mag., Хьэкуцэ _

66

haquca), aseve _ saxelis absolutur boloSi aralabializebu-

li Tanxmovnis momdevnod (mag., Борэ _ bora).

xmovani ы (ˆ) labializebuli Tanxmovnebis Semdeg unda

gadmoices rogorc u (mag., Гуызэ _ guza), sxva poziciebSi _

rogorc i (mag., Борэ _ bora).

analizisas masalad gamoviyeneT j. kokovis wignSi `Cerqe-

zuli (adiRuri) anTroponimiis sakiTxebi~ warmodgenili pir-

Ta saxelebis leqsikoni. ganxiluli pirTa saxelebisagan nawi-

li warmoSobiT Cerqezulia, nawili _ sxva enaTagan nasesxebi.

es ukanaskneli, rogorc wesi, Cerqezul enebSi adaptirebulia

am enaTa fonotaqtikis Sesabamisad, amitom am etapze sakuTari-

sa da nasesxebis garCeva ar aris aucilebeli.

m a n a n a C a C a n i Z e

definaciaTa tavtologiurobis SefasebisaTvis ganmartebiT leqsikonSi

leqsikur mniSvnelobaTa ganmartebisas tavtologiis sa-

kiTxi yovelTvis aqtualuria. swored am aqtualurobis dina-

mikasa da ragvarobas afuZneba leqsikografiis istoriis ga-

rkveuli etapebi.

tavtologia, rogorc movlena, mravalmxrivi yuradRebis

sagania logikosebisTvis, lingvistebisaTvis da a. S. leqsiko-

grafebisTvis sakiTxi exeba, upirvelesad, leqsikonis marcxena

da marjvena nawilebs. imgvari damokidebuleba, rom tavtolo-

giur ganmartebebs ar aqvs SemecnebiTi Rirebuleba da ar

warmoadgens sityvaTa leqsikuri mniSvnelobis analizis saSua-

lebas, faqtobrivad, tavtologias ganixilavs, rogorc xar-

vezs. bunebrivia, rom ganmartebiTi leqsikonebis SemdgenelTa

67

Zalisxmeva yovelTvis mimarTuli iyo am xarvezis aRmofxvrisa-

ken, semantikur definiciaTa SemecnebiTi donis amaRlebisaken.

Tumca am Zalisxmevis Sedegebi sxvadasxvagvarad fasdeba. uda-

voa mxolod is, rom codnis Tanamedrove etapze tavtologiis

sakiTxi yovelmxriv da Rrma ganxilvas saWiroebs.

yvelaze farTo sfero saliteraturo enis ganmartebiT

leqsikonebSi tavtologiur definiciaTa gavrcelebisa _ es

aris analogiuri Sinaarsis mqone sityvaTa sfero: abstraqtu-

li arsebiTi saxelebi, zmnebi, zedsarTavi saxelebi. Tanamedro-

ve qarTuli saliteraturo enis ganmartebiTi leqsikonebis

analizi mowmobs, rom saleqsikono gansazRvrebaTa didi umrav-

lesoba konstruqciulia da ar aris tavtologiuri.

m e r a b C u x u a

bgeraTSeerTebis wesebi svanurSi (xmovnebi)

svanurSi, rogorc sxva qarTvelur enebSi, Zireuli masa-

la gaurbis xmovani + xmovani (V+V) Tanmimdevrobebs. Tumca,

miuxedavad amisa, am enis Ziris struqturaSi mainc gamoCndeba

garkveuli xmovanTkompleqsebi, romlebic umTavresad warmo-

dgenili arian e. w. periferiul leqsikaSi. esenia:

�i: b�igeS `araferi, veraferi~

au: audauS `naCqarevad~

ia º i�: xiad _ `sixaruli~; yia `yeli~, asabi� º asabi

(← qarT. asabia) `Úirisufali~, bz. xi’r, bq. xi�r, `kinaGam~;

ua: Sua `dardi, safiqali~; lnt. wuar `wveli~, magram

sxva dialeqtebSi _ w…i º wi….

68

es aris da es. sxva Tanmimdevrobebi Tanamedrove svanur

dialeqtebSi ar Cans. bunebrivia, ismis kiTxva: dGevandeli vi-

Tareba asaxavs uZveles suraTs Tu is svanuris damoukidebeli

ganviTarebis periodSi sakuTriv svanur monacemad ganviTar-

da? _ qarTveluri masala, rogorc qarTuli (Zveli qarTuli

samwerlo enidan moyolebuli dGemde), ise megrul-lazuri,

mxars uÚers debulebas, romelic amtkicebs, rom saerToqar-

Tvelur fuZeenaSi xmovanTkompleqsebi erTi Ziris farglebSi

damaxasiaTebeli ar unda yofiliyo (T. uTurgaiZe).

saerToqarTveluri warmomavlobis Zir-fuZeebSi daCndeba

oradori magaliTi, sadac ia Tanmimdevroba vlindeba: 1. s.-

qarTv. *xial- `sixaruli, mxiaruleba~, Sdr. qarT. m-xiar-ul-i

← *m- xial-ur-i, zan. (megr.) xiol-i `sixaruli~, svan. xiad _

`sixaruli~~; 2. s.-qarTv. *ziar- `ziari, ziareba~, zior-u-a `ga-

bzarva~, svan._.

gamodis, rom ori magaliTidan samsave qarTvelur dia-

leqtSi mxolod erTi *xial- saxeoba dasturdeba; da es uka-

nasknelic garkveuli fonetikuri xasiaTis cvlilebebs eqvemde-

bareba. ase magaliTad, zanuri enis lazur dialeqtSi s.-qarTv.

ia kompleqsis kanonzomieri io Tanmimdevrobis nacvlad das-

turdeba oden e xmovani, Sdr. o-xel-u `gaxareba, sixaruli~

(megr. xiol-i `id~).

amave Ziris svanuri xiad Sesatyvisi forma- da sityvawar-

moebisas yvela dialeqtSi martivdeba Semdegi mimarTulebiT:

a) ia → a: x-a-xiad, magram lSx. x-a-xñad `uxaria~

b) ia → e: bz. lç-xiad-‰l, magram bq. l -xed-al `lxini~.

g) ia → ‹: lnt. ç-xiad-e, magram bz. a-x‹d-e, bq. ç-xid-e

`axarebs~.

yovelive zemoTqmuli imis dasturia, rom ZirebSi V+V

xmovanTkompleqsebis arqona damowmebuli wesia qarTveluri

enebisaTvis, amitomac Zireul masalaSi gamovlenili kanonzomi-

ereba aisaxeba fonetikur procesebSi, rasac bunebrivad mihyve-

ba morfemaTa sazGvari.

69

cxadia, morfemaTa sazGvari meti mravalferovnebiT xasi-

aTdeba. aq Tavs iCens Semdegi kombinaciebi: aiºçi, aˆ, ei, iaºi�,

ie, ii, io, magram sayuradGebo am SemTxvevaSi swored is aris,

rom daunawevrebel ZirTa struqturisaTvis gamoyvanili wesi,

anu xmovanTkombinaciaTa arqona / akrZalva zemoqmedebs morfe-

maTa sazGvarzec da es wesi aisaxeba fonetikur gardaqmnebSi.

fonetikuri procesebi morfemaTa sazGvarze warimarTa, Ziri-

Tadad difTonizaciis gziT, magram dasturdeba xmovnebs So-

ris TanxmovanTa CarTvis araerTi SemTxvevac. moviyvanoT maga-

liTebi, romlebic TvalnaTliv aCveneben V+V arakanonikur

TanmimdevrobaTa superaciis aucileblobas svanurSi:

a) ai → a~º�~:

svan. w�hi → lnt. w�i, magram lSx. w�~ `mÚle~; svan. maid

`SimSili~, magram bz. m�~d-’r, bq., lnt. m�~d-�r, lSx. ma~d-‰r

`mSieri~.

b) �i → �~

svan. (zs.) b�i, magram bq. b�~ `mdidari~ (Sdr. Turq. bei

`begi~)

g) aˆ → alˆ:

svan. (bq.) i…aˆndir, magram bz. i…alˆndir º i…andˆr

`yovelTvis~, Sdr. i…a-s `mudam~.

d) ei → e~ º �~ ºe:

svan. keir,magram bz. ke~r º k�~r, lSx. ker `kerati~.

e) ei → Šº’:

svan. (lnt.) keis�r, magram bz. kŠs�r, uSg. k’s�r, bq.

kes�r, lSx. kŠsar, Sdr. qarT. keisari.

v) ia → ~a:

svan. (bz.) x-�-si�m, magram lSx. x-a-s~am `siamovnebs~, Sdr.

qarT. siamovneba (si+am-e?).

70

svan. (bz.) k…ria, magram lSx. k…ir~a `erTerTi saGvTo

simGeris saxelwodeba~, Sdr. qarT. kviria.

z) ia → ~� º ~eº �:

svan. (lSx.) la-di-ar, magram bz. l�-d~-�r, lnt. l�-d~-

er `deduleTi~, Sdr. svan. di `deda~. svan. (lSx.) laJgiar,

magram bz. laJg~�r `bilwi~; svan. (lSx.) i-wyˆl-ian-i, magram

bz. i-wyˆl-~�n-i, bq. i-wyl-�n-i `sufTavdeba~; svan. baJ-ian,

magram bz. baJ-~�n `gonieri~.

T) ia → ‹ºi:

svan. di�r, lSx. diar `puri~, magram bz. d‹rŒb, bq. dir-

ob `puris Úama, Tumca lnt. diar-ob `id~.

svan. (bq.) diaken, lnt. diak…en, magram bz. d‹k…en, lSx.

d‹kon `diakvani~.

svan. {xiar}-, magram bz. l�-x‹r-ul, bq. l�-xir-ul, lSx.

la-x‹r-ul `samxiarulo~, Sdr. qarT. mxiaruleba; svan. (lnt.)

siameq, magram bz., lSx. s‹maq, bq. simaq `qaliSvili~.

i) ia → iCa:

svan. {wriab}, magram bz. w‹b’r, bq. wib�r, lSx. w‹b‰r

`wriapi~, Sdr. qarT. `wriap-i~.

k) ia → ô:

svan. Wônir ← qarT. Úianur-i.

l) ie → ~Šº~eºe:

svan. (lnt. i-Zgar-i-el, magram bz. i-Zg’r-ñ-Šl, bq. i-Zgar-

el `icemeba, Cxubobs~.

svan. (lnt.) �-Sxeb-i-el-i, magram bz. �-Sxb-~-Šl-i, lSx.

a-Sxb-~-el `keravs~.

svan. {udier}-, magram bz. i-…d~Šr-’l, lSx. i-…d~er-

‰l, lnt. i-…d~er-�l `udierad iqceva~, Sdr. qarT. udier-i,

udier-ob-s.

m) ii → i~º‹:

71

svan. (lnt.) i-Si-i, magram bz. i-Si-~, bq. i-Si-~, lSx.

i-S‹-~ `sivdeba~; svan. (lnt.) a-wi-i, magram lSx. a-w‹ºa-wi-~ `pa-

tiJebs, iwvevs~.

n) io → iCe:

svan. (lSx.) wior `wavi~, magram bz. wi…Šr, bq., lnt.

wi…Šr `wavi~...

ro e n a W k a du a, n a n a lol a Z e

moZraobis zmnebi svanurSi

sivrculi mimarTebebis enobrivi realizaciis saSuale-

bebs Soris gansakuTrebuli adgili uWiravs moZraobis aRmniS-

vnel zmnebs. moZraoba-gadaadgilebis enobrivi asaxva did inte-

ress iwvevs rogorc lingvisturi, ise kognitiuri kvlevis

TvalsazrisiT. moZraoba, rogorc Cans, universaluri koncep-

tia, romelic yvela enaSia warmodgenili. Tumca enebi gansxvav-

debian moZraobis kodirebis TvalsazrisiT. es gansxvaveba imde-

nad arsebiTia, rom enaTa klasifikaciis safuZvladac ki aris

miCneuli (l. talmi).

miuxedavad mniSvnelovani sxvaobisa, yovel enaSi, rogorc

wesi, gamoiyofa moZraobis mimarTulebis aRmniSvneli zmnebi

da moZraobis maneris aRmniSvneli zmnebi; garda amisa, zmnebi,

romlebic moZraobasTan dakavSirebuli gansxvavebuli semanti-

kuri informaciis Semcvelia.

svanurSi moZraobis zmnebi sakmaod farTod aris warmo-

dgenili da maTi Seswavla mravalmxriv aris saintereso. Cveni

yuradReba SevaCereT moZraobis maneris gamomxatvel zmnebze.

mTavari problema, romelic am tipis zmnaTa analizisas

Cndeba, aris is, rom maneris kategoria Zalian zogadia. igi mo-

72

icavs mravalferovan informacias: moZraobis temps, emociur

mdgomareobas (gabrazeba, daRliloba), ZiriTad mamoZravebel

unarebs (siaruli, sirbili, xtoma da a.S.), transportirebis,

kontaqtis saxeobas da a.S. garda amisa, manerulobis kategori-

ebi an parametrebi urTierTgamomricxavi ar aris. erT zmnaSi

SesaZloa Cadebuli iyos manerulobis danawevrebuli saxeobis

sxvadasxva detali. miuxedavad zogadi tendenciebis arsebobi-

sa, yoveli enobrivi sistema moZraobis maneris gamoxatvis, Se-

iZleba iTqvas, unikalur suraTs iZleva.

svanuri moZraobis maneris gamoxatvisas did mniSvnelo-

bas aniWebs subieqtis garegnobas, mag., msuqani, didi tanis ada-

mianis siarulis maneras aRniSnavs zmnebi: ðnzliCnðl, ðnblan-yunðl, ðndandunðl da a. S; maRali tanis adamianisas: ðnbri-ganðl, ðnyintorel, ðnRanwunðl da a. S. patara da gamxdari

adamianisas: ðnkæankunðl, ðnpityorel, ðncxikanðl da a.S. did-

kbileba adamianis gadadgilebas aRniSnavs: ðnglibanðl, ðnjlgi-lanðl, ðnWkipanðl.

yuradRebas iqcevs zmnebi, romlebic moZraobis subieqtis

emociur mdgomareobas gamoxatavs: ðnsxviranðl, ðnxlifanðl

(ganrisxebuli modis); ðnmiqæanðl (momRimari modis); ðnSæita-nðl (gamwyrali modis).

mravalferovania zmnebi, romlebic mTqmelis damokidebu-

lebas, mis Sefasebas gadmoscems; moZraobis temps, mizans, gada-

adgilebis Tanmdev faqtorebs asaxavs da a. S.

73

n i n el i Wo xo n el i Z e

zmnur formaTa relatiur-sinonimuri paralelizmi r. inaniSvilis enis mixedviT

r. inaniSvilis enisaTvis damaxasiaTebelia Serwymuli wi-

nadadeba, gansakuTrebiT ki `SemasmenlobiT Serwymuli winada-

debis xSiri xmareba~ (e. koSoriZe). aRsaniSnavia, rom am tipis

winadadebebSi xSirad dasturdeba stilistikur-eqspresiuli

mizniT gamoyenebuli da amasTan erTad `azris gamaZlierebeli

saSualeba~ _ zmnur formaTa relatiur-sinonimuri parale-

lizmi.

mwerali Tavis prozaSi, ra Tqma unda, xSirad mimar-

Tavs saliteraturo qarTulidan cnobil sinonimur wyvilebs.

culs... galesavdnen, gaafxavebdnen (`Citebis gamom-

zamTrebeli~, 1978); saxlebic ki TaxTaxebdnen da dgandgareb-

dnen (iqve); ufro metad gewureba da gexureba guli (iqve);

eRlabuceba, eZaleba (iqve); _ dauwiTlda, dauWarxlda xe-

lebi (iqve).

mwerlis enaSi dadasturebuli sinonimuri wyvilis meo-

re cali xSirad xalxuri cocxali metyvelebidanaa aRebuli.

mag.: aeSuSxeba, daeferfleba, CailuSeba, gaibebRveba, moaZa-

gunebs...

wiTlad aetkrica, aeSuSxa s-s saxe (`patara biWi golgo-

Taze~, 1989).

davenacvle da daveferfle (`alersi SiSianobis dros~,

1986); kaci... modis, moaZagunebs muxlebs (iqve). saxli CayuC-

deba, CailuSeba (`mTvaris asuli~, 1987); movidoda Tovli da

kidev erTxel gaibebRveboda da gadidkacdeboda ioseba (`ke-

Tili miwa~, 1984).

mwerlis enaSi dadasturebuli sinonimuri wyvilis zogi

cali fonetikurad saxecvlilia; mag. aZreba < azreba.

aZreba, ebuxeba fexebi (`patara biWi golgoTaze~, 1989).

74

mwerali sinonimuri wyvilis Sesaqmnelad mimarTavs na-

cnobi sityvis gadataniTobasac; mag. Cadnen, Cailivnen Sroma-

Si (`alersi SiSianobis dros~, 1986).

sinonimuri wyvilis Sesaqmnelad mwerali aseve iyenebs

idiomebs: axla misTvis didi Sveba iqneboda, Tu deda scemda,

xorcebs daaCqleTavda (`Sori TeTri mwvervali~, 1976). bu

mxrebs awvalebs, iSmuSneba (`cisferi gorgali~, 1968).

mwerali erTnairi zmniswinebis darTviT samwerlo eni-

dan nacnobi xmaurisa da moZraobis aRmniSvnel zmnur for-

mebs sxva datvirTvas sZens da axal sinonimur wyvilebs qmnis.

modgafunebda, moCqafCqafebda wyali (`patara biWi

golgoTaze~, 1989). qali modis, modis, molayunebs (`Sori

TeTri mwvervali~, 1976). midis, mixusxusebs (`megobrisadmi

minaweri werilebidan~, 1958)

sainteresoa, rom moZraobisa da xmauris aRmniSvnel si-

tyvebs mwerali xSirad erTad xmarobs, erTnairi mniSvnelobis

zmniswinebis daxmarebiT erTmaneTs uxamebs da axerxebs, maTgan

Seqmnas axali sinonimur wyvilebi.

gaxarebulebi iyvnen, TiTqos qorbuda iremi mouklavTo,

modiodnen da moyayanebdnen (`Sori TeTri mwvervali~, 1976).

wavidnen, waxorxocdenen (`Sveli zamTrSi~, 1986). mivdivar

da mivaCqafuneb TeZosTavamde Semowvdenil iors (`barisken

mofrinavs jafara~, 1974). gogoebi wavidnen, waJRurtuldnen

(`patara biWi golgoTaze~, 1989). movida, mofaCunda fefeko

(`mTvaris asuli~, 1987).

aqve gvinda aRvniSnoT, rom r. inaniSvilis mier Seqmnili

Tu xalxur metyvelebaSi moZiebuli zogi sinonimuri cali

qeglSicaa asaxuli. mag.: gadabenteravdeba, daexunZleba...

gasulelda da gadabenteravda mTlianad (`patara biWi

golgoTaze~, 1989).

dasxdebian, daexunZlebian verxvebs (`mTvaris asuli~,

1987).

75

c ir a j a n j R a v a lazuri Suri `suli~ frazeologizmebSi

lazur Sur-s fonetikuri da semantikuri Sesatyvisebi

moepoveba qarTvelur ena-kiloebSi, amitom is saerToqarTve-

luri leqsikuri fondis kuTvnilebad miiCneva.

Sur- fuZe sakmaod xSirad gvxvdeba nawarmoeb sityvebSi

(derivatebsa da kompozitebSi): Sura `suni~, Surari || Suro-

ni `suniani~... SurimSine `genacvale~, Surigedgimeri `sul-

dgmuli~, Suridololaferi `aqoSinebuli~...

Suri, rogorc sayrdeni (sakvanZo) sityva, warmodgenilia

idiomebis SemadgenlobaSi, romlebic sintaqsurad warmoadge-

nen rogorc zmnur, ise saxelur Sesityvebebs, amasTan, Suri,

rogorc wesi, pirvel komponentad aris warmodgenili.

Suri gedgin `suli udgas, cocxalia~ (Sdr. megr. Sur

udgu)

Suri qomeCu `gardaicvala, suli ganuteva~, zedmiw. `su-

li misca~

Suri qÁuxTefs `suli amoxdeba~...

Suri medvaleri `suldaxuTuli~ (Suri + mimReoba)

Suri medu `sulis xuTva~ (Suri + masdari)

Sur- gamoyenebulia zmnur fuZedac: viSuram `vynosav~...

saerToqarTvelur movlenad warmogvidgeba kavSiriani Se-

erTeba, romelic Sinaarsobrivad idiomia:

laz. Suri do guri

megr. Sur do guri

qarT. suli da guli

76

proeqti `naxur da daRestnur enaTa SedarebiTi gramatika~

proeqti (# 31/45) xorcieldeba SoTa rusTavelis

erovnuli samecniero fondis finansuri mxardaWeriT.

l e v a n a z m a i f ar a S v il i zogierTi saerTo afiqsuri morfema daRestnur enebSi

enaTa istoriul-SedarebiTi Seswavla emyareba sam Ziri-

Tad dargs; esenia: SedarebiTi leqsika, SedarebiTi fonetika,

SedarebiTi morfemika. daRestnur enebSi erT-erT yvelaze na-

klebad damuSavebul sferos amJamad ganekuTvneba SedarebiTi

morfemika, arada enaTa istoriul-genezisuri urTierTobis

problemaTa Rrmad damuSavebisaTvis aucilebelia, saerTo Zi-

reuli leqsikis gamokvlevasa da arsebul fonetikur kanonzo-

mierebaTa dadgenasTan erTad, jerovani yuradReba eqceodes sa-

erTo warmomavlobis afiqsur morfemaTa gamovlenasac. moxse-

nebaSi ganixileba zogierTi amdagvari morfema.

1. xunZur enaSi sakmaod produqtiuli afiqsia -y, romelic

`gamoxatavs risame simcires, arasakmao raodenobas, naklebobas

(semantikuri gadaxriT _ uqonlobasac)~ (arn. Ciqobava, i.cer-

cvaZe); mag., wam-u-y-ab `maril-nakluli~ an `umarilo (Sdr. wam

`marili~), w´ad-a-y-ab `gvalviani (Sdr. w´ad `wvima~), „in-y-a…

`yru (Sdr. „in `yuri~)... morfema -y- gavrcelebulia xunZuris

axlo monaTesave andiur enebSic, mag., andiurSi: w´on-y´i `mci-

remariliani~, `marilnakluli~; axvaxurSi: so-y-eda `urZeo~;

77

karataulSi: ���-y-ub `mcirewyliani~. `uwylo~... es afiqsi mi-

iCneva xunZur da andiur enaTa saerTo kuTvnilebad. igi zmnu-

ri warmomavlobisa Cans da ukavSirdeba am enaTaTvis saerTo

zmnur fuZes y-V- `gamoleva~, `amowurva~, `dakleba~ (z. maho-

medbekova). sakuTriv xunZurSi aseT zmnad gvevlineba y-i-ne

`amowurva~, `gamoleva risame~, `daSreta~, `uqonloba~.

xunZur enaSi yuradRebas iqcevs agreTve elementi -yi,

romelic gvxvdeba sityvaSi l´ar-yi `rqawatexili saqoneli~

(sityva dadasturebulia Crdilour xunZurSi z. jafariZis mi-

er), Sdr. l´ar `rqa~. safiqrebelia, rom igive zmnuri elemen-

tia warmodgenili am arsebiT saxelSic. amave y-i-ne zmnisagan

warmomavali morfema unda gvqondes sityvaSic hewo-y `qvis sa-

texi uro~, Sdr. hewo `qva~.

2. sufiqsi -C xunZur enaSi gadmoscems sulier arsebaTa

da saganTa sxvadasxvagvar niSan-Tvisebebs, mag., miƒ-i-C `ulvaSa~

(Sdr. miƒ `ulvaSi~), yox½ -o-C `cxvris tyavis qurTuki~, gadat.

`Steri~ (Sdr. yox½-o-l `tyavisa~, yex½ `tyavi~), goro-C `pawia~

(Sdr. goro `burTula~, `namceci~), h´iny-u-C `mSiSara~ (Sdr.

h´iny-i-ze `SeSineba~)...

-C afiqsis msgavsi sityvawarmoebiTi sufiqsi dasturdeba

araerT sxva daRestnur enaSic, mag., darguulSi: fuTnu-C

`cingliani~ (Sdr. fuTne `cinglebi~), ƒonti-C `id.~ (Sdr. ƒon-

te `id.~), lezgiurSi: neT-e-C `tiliani~ (Sdr. neT `tili~),

aRulurSi: k…ent…a-C `sqeltuCa~... arCibul enaSi xunZuri -C

sufiqsis ekvivalenti unda iyos -Ci, romelic Semonaxulia

`kurdRlis~ saxelwodebaSi: oÁom-Ci, zedmiw. `yurebiani~ (Sdr.

oÁ `yuri~, mr.r. oÁ-om). -Ci sufiqsis arseboba ivaraudeba di-

dour enebSic. mkvlevrebi mas gamoyofen zogierTi sulieri

arsebis (cxovelebis, frinvelebis, qvewarmavlebis...) saxelwo-

debebSi: beJit. toy-Ci `Tikani erT wlamde~, hinux. Ggulu-Ci

`mamali~, hinux. l´o-Ci `bayayi~, xvarS. yurya-Ci `xvliki~ (i.

isayovi, m. xalilovi).

78

interess iwvevs am mimarTebiT qarTulSi arsebuli iseTi

sityvebic, rogorebicaa qal-aC-una, yb-aC-a da sxva misT.

3. sufiqsi -q xunZur enaSi awarmoebs iseT sityvebs, ro-

gorebicaa toh´ -o-q `qeciani~ (← teh´ `qeci~), yut-u-q `mawan-

wala~ (← y…at // yut `quCa~), c´i-d-a-q `anCxli~, `kapasi~ (←

c´in `naRveli~, `brazi~), nodo-q `nikora~ (← nodo `Subli~),

naw´-i-q `tiliani~ (← naw´ `tili~), bec´-u-q `bruciani~ (←

bec´-ab `brma~), Car-u-q `Wrela~ (← Car-ab `Wreli~)... -q sufiq-

si warmodgenilia agreTve zogierTi sulieri arsebis saxelwo-

debaSi: yox½-o-q `Ramura~ (← yox½-o-l `tyavisa~, yex½ `tyavi~),

yad-a-q-o `beRura~ (← yad-a-l `kedlisa~, yed `kedeli~), l»ar-

a-q-o `boloqanqara~ (← l»ar-a-l `nakadulisa~, l»ar `nakadu-

li~)... msgavsi sityvawarmoebiTi afiqsi dasturdeba sxva da-

Restnur enebSic, mag., lakurSi: u´nwu-q `cingliani~ (← u´nwu

`cingli~), darguulSi: nurb-u-q `tiliani~ (nurbi `tilebi~),

lezgiurSi: war-a-q `Wreli cxoveli an frinveli~ (← waru

`Wreli~)... aRulurSi dasturdeba -k: çSl-i-k `mtirala~

(← aSçl `tirili~)...

-q afiqsTan dakavSirebiT interess aRZravs qarTulSi ar-

sebuli erTi iSviaTi sityvawarmoebiTi afiqsi; es aris sufiq-

si -aqa, romelic gamoavlina v. Tofuriam erT-erTi frinvelis

saxelwodebaSi: WinWr-aqa (Sdr. WinWar-i).

4. sufiqsi -u xunZur enaSi SedarebiT naklebproduqtiu-

lia: w´ek-u `mJauna~, Sdr. w´ek-ab `mJave~; teh´-u `svavi~ (anwuxu-

ri dialeqtis toxur da Wadaqolour kilokavebSi), Sdr. teh´

`qeci~; k…et¾-u `morieli~ (anwuxuri dialeqtis tomurul ki-

lokavSi), Sdr. salit. xunZ. k…et¾-max´ `makrateli~ (max´ `rki-

na~), yex½-u `Ramura~ (yaraxuli dialeqtis tleseruxul kilo-

kavSi), Sdr. yex½ `tyavi~...

sufiqsi -u unda gamovyoT agreTve sityvaSi R…anS´-u `ve-

ragi~, Sdr. RvanS´a `kefa~. xunZur enaSi `veragoba~ semantiku-

rad swored `kefas~ rom ukavSirdeba, amas mowmobs frazeolo-

giuri Sesityvebac R…anS´a W…aze, zedmiw. `kefaSi Cartyma~.

79

gadataniT es frazeologizmi niSnavs `motyuebas~, `gaqurdvas~;

Sdr. qarT. zurgSi Cacema. sxva daRestnuri enebidan -u derivati moipoveba lakur-

Si da, xunZuri sufiqsisagan gansxvavebiT, meti produqtiulo-

biT gamoirCeva. awarmoebs igi sityvebs, romlebiTac aRiniSneba

adamianis esa Tu is Tviseba, xeloba, saqmianoba; mag., curq-u

`qurdi~ (← curq `qurdoba~), u´q-u `uSno~, `usaxuri~

(← u´qi-s´a `cudi~), murW-u `brma~ (← zedsarT. murWi-s´a

`brma~), h´aW-u `loTi~ (← h´aW-an `sma~), CiC-u `mwerali~ (←

CiC-in `wera~), ƒuduh-u `glexi~ (← ƒu d-uh-an `yanis Tesva~,

zedmiw. `yanis Wera~) da sxva.

5. sufiqsi -ma xunZur enaSi metad iSviaTia da TiTo-

orola sityvaSi Tu gamoiyofa: w´ek-ma `mJauna~, Sdr. zedsarT.

w´ek-ab `mJave~; goh-ma `Wirveuli~, Sdr. zedsarT. goh-ab `gane-

bivrebuli~. -ma sufiqsis Semcvel erT sityvas mkvlevrebi

adastureben lakur enaSic: WuJ-ma `qalaCuna~ (i. abdulaevi,

r. eldarova). fuZe, romelsac es -ma sufiqsi aqvs darTuli,

xunZuridanaa SeTvisebuli: xunZ. W´uJu `qali~. safiqrebelia,

rom TviTon afiqsic am nasesxeb fuZes unda iyos Semoyolili

lakurSi.

xunZuri morfema -ma warmomavlobiT unda davukavSiroT

mah´-ab sityvas, romelic amJamad gvevlineba Semadgenel nawi-

lad rTuli zedsarTavi saxelebisa, rogorebicaa, mag., oc-mah´-

a… `regveni (kaci)~, zedmiw. `xarisebri~ ufro zustad _ `xa-

ris sunisa~ (Sdr. mah´ `suni~, oc `xari~), w´u-mah´-a… `laCari~,

zedmiw. `mdedris sunisa~ (Sdr. w´u `mdedri~, `Zu~), ba„ar-mah´-

ab `mowiTalo~ (Sdr. ba„ar-ab `wiTeli~)... amrigad, ars. sax.

w´ek-ma `mJauna~ (← w´ek-mah´-) ← zeds. sax. w´ek-mah´-ab `momJavo~.

80

n od ar a rdot eli

lateralur spirant lɄ-s genezisisaTvis bacbur enaSi

1. istoriulad damowmebul naxur enaTagan oden bacbur

enaSi dasturdeba lateraluri fSvinvieri spiranti lʻ, romlis

distribucia Zireuli morfemis auslautiTa da sityvaSi inter-

vokaluri poziciiT Semoifargleba, mag: dalʻar `micema~, alʻar

`Tqma~, melʻ `ramdeni~, vorlʻ `Svidi~, barlʻ `rva~ da a. S.

CeCnursa da inguSurSi lʻ-s kanonzomier Sesatyvisad

moepoveba l, h, 0 (nuli), romelTagan h da 0 (nuli) gvxvdeba

vibrant r-s momdevnod, mag: bacb. malʻar : CeCn.-ing. malar

`sasmeli~, `daleva~, bacb. melʻ : CeCn.-ing. m�el `ramdeni~,

bacb. barlɄ : CeCn.-ing. barh `rva~...

2. lateralis warmomavlobis Sesaxeb pirveli Tval-

sazrisi mocemuli aqvs n. trubeckois, romelsac lʻ mJReri

lateraluri afrikatisagan miRebulad miaCnia (trubeckoi

1987: 244).

n. trubeckois Semdeg am laterals araerTi mkvlevari

Seexo, Tumca dResac sakiTxi bolomde garkveuli ar aris.

i. deSerievs faringaluri spiranti fuZenaxur lateral

lʻ-sgan miRebulad miaCnia (deSerievi 1963: 244). g. maWavariani

bacburSi TavCenil lateralur spirant lʻ-s saerTo-naxur

lateralur spirant lʻ-s ukavSirebs, xolo d. imnaiSvili Zi-

riTadad eTanxmeba n. trubeckois mosazrebebs lʻ-s genezisis

Sesaxeb (maWavariani 1964: 264-265; imnaiSvili 1977: 198).

l. sanikiZis TezisebSi dadgenilia lʻ-s distribucia da cvli-

lebebi naxur enebSi (sanikiZe 1968: 12-13). rac Seexeba m. Cuxu-

aseul geneziss, igi lʻ-s faringalur �-s ukavSirebs (Cuxua 2008: 178-179).

81

3. Cveni azriT, bacburi enis lateraluri spiranti Cans

difuzuri fonema, romelic warmoqmnilia sxvadasxva saxeobis

lateralTa Tanxvdenis safuZvelze. kerZod, igi ukavSirdeba na-

xur-daRestnuri fuZeenis mJRer lateralur afrikat �-s, ro-melic aRdgeba Sesatyvisobis Semdegi formulis safuZvelze:

*

bacb.

CeCn.

xunZ.

and.

axv.

did

.

lak.

lez

g.

arC.

xin.

ud.

kavk.-al

b.

� lɄ h,l t t t � �,l ,q� � k R,l R

1) bacb. dalʻan : CeCn. dala ~ xunZ. teze ~ did. Telɑa ~

lak. dulun ~ lezg. -un : Tab. uz : kavk.-alb. da-R�-es `mi-cema~.

2) bacb. vorlʻ : CeCn.-ing. vorh ~ xunZ. ant-go ~ and.

hotu-gu : axv. atu-da-be ~ did. ‡olɑ-no ~ lak. arulba ~

lezg. ur u-b, urgu-…: arC. …i� : xin. �ik : ud. vuRɈ: kavk.-

alb. vuɈR `Svidi~... 4. garda amisa, spiranti lʻ, erTi mxriv, paralels pou-

lobs saerTo-daRestnur intensiur lateral �-sTan, xolo,

meore mxriv ki, daCndeba iseT leqsemebSi, romelTaTvisac amo-

savlad ivaraudeba lʻ, mag.: *t: bacb. alʻar : CeCn. �lar ~ and.

ruti : axv. eteri ~ did. elɑa ~ lezg. le-k-un `Tqma~,

`Tqva~...; *lʻ: bacb. Tilʻar : CeCn. Tilar ~ xunZ. lʻeze ~ axv.

bilʻurulɑa ~ did. e-r…-a ~ aR. lar�as : arC. elʻas : ud. laxsun : kavk.-alb. Zexesun `dadeba~, `dadgma~...

ismis kiTxva: zemodasaxelebul lateralTagan romelia

amosavali bacbur fSvinvier spirant lʻ-sTvis?

moxsenebaSi warmodgenilia arqifonemis rekonstruqciis

cda.

82

ro m a n lolu a

winavelaruli afrikatebi saerTolezgiurSi

saerTolezgiur fuZeenas, Cveni azriT, moepoveboda ro-gorc winavelaruli xSul-mskdomebi, ise winavelaruli afrika-

tebi. winavelarul afrikatTa rigi, savaraudod, oTxi wevriT

unda ganisazRvros (*�², *�, *�², *�). winavelaruli afrikatebi daRestnur enebSi sinqronul

donezec dasturdeba; amasTan dakavSirebiT t. gudava SeniS-

navs, rom intensiuri winavelaruli Tanxmovnebi andiur enebSi

(�, �) afrikatebs ganekuTvneba, xolo susti winavelaruli

Tanxmovnebi _ xSul-mskdomebs. diaqroniuli viTarebis Tval-

sazrisiT ki, safiqrebelia, rom saerTodaRestnuri fuZeena

ukanaenismier TanxmovanTa siWarbiT gamoirCeoda. b. gigineiSvi-

li saerTodaRestnurisaTvis winavelarul afrikatTa xuTe-

uls varaudobs, Tumca am xuTeulis mJReri da susti wevrebi,

rogorc mkvlevari miiCnevs, saerTodaRestnuri fuZeenis da-

Slamde xSul-mskdomebs Seerwya da, Sesabamisad, ukvalod dai-

karga. rac Seexeba intensiur winavelarul afrikatebs: b. gigi-

neiSvilma aRadgina fSvinvieri afrikati saerTodaRestnur

doneze, xolo glotaluri wevri _ mxolod saerTo-xunZur-an-

diur-didour doneze.

aRsaniSnavia, rom winavelaruli afrikatebis postulire-

bis cda saerTolezgiurisaTvis samecniero literaturaSi ar

yofila. Cven ki vfiqrobT, rom saerTolezgiurSi aRdgeba ara

marto intensiuri winavelaruli afrikatebi (*�, *�), aramed

susti afrikatebic (pirobiTad _ *�², *�²). Tu intensiuri wi-navelaruli afrikatebi saerTolezgiurSi imave JReradobis

saerTodaRestnuri fonemebisagan momdinareobs, susti winave-

laruli afrikatebi saerTodaRestnur sust lateralur af-

rikatTagan unda iyos miRebuli (*� > *�²; *� > *�²). Semdgomi

83

procesebi sxvadasxvagvarad warimarTa: Tu sustma fSvinvierma

winavelarulma afrikatma ganicada spirantizacia (*�² > �), sustma glotalurma winavelarulma afrikatma ori gansxvave-

buli korespondencia mogvca lezgiur enebSi (� da �).

b. gigineiSvili saerTolezgiuris daSlamde *� > *� da

*� > *� procesebs varaudobs, rasac ver gaviziarebT: es proce-

sebi rom ganviTarebuliyo, maSin *� da *�, erTi mxriv, da *�

da *� bgerebi, meore mxriv, lezgiur enebSi erTnair refleq-

sebs mogvcemda; Tu saerTodaRestnuri *� da *� bgerebi lezgi-

ur enebSi identuri korespondenciebiTaa warmodgenili, *�,

rogorc wesi, �-s gvaZlevs, xolo *� bgera, rogorc aRiniSna,

ori ZiriTadi refleqsiTaa warmodgenili (� da �). winavelaruli afrikatebis korespondenciebi simetriu-

lobas amJRavnebs sxva lokaluri rigebis Sesabamis afrikatTa

refleqsaciasTan. warmodgenili iqneba winavelaruli afrika-

tebis SesatyvisobaTa formulebi da am formulaTa damadas-

turebeli magaliTebi.

l a t a v r a s a n i k i Z e

ablauti bacbur (wova-TuSur) ƒašƒš (`mtredi~) tipis saxelTa brunebaSi

iberiul-kavkasiur enaTa naxur jgufSi gamoyofen ab-

lautis sam tips (Tumca arsebiTad ablautad miiCneven pirvel

tips): 1) CeCn. sax. niy, ney `gza~, meore fuZe _ n a y... 2) CeCn.

sax. S…o `weli~, meore fuZe _ Sar, romelSic aGdgeba

adrindeli saxelobiTis r bolokiduri Tanxmovani; 3) CeCn.

84

sax. dig `najaxi~, meore fuZea d a g a r, -ar, -or sufiqsiani

(d. imnaiSvili, a. Timaevi).

meore da mesame tipis brunebas uaxlovdeba bacburSi

ƒašƒš (>ºƒošƒš) `mtredi~ tipis bruneba, oGond pirvel

fuZeSi (ƒašƒš) aš difTongi iCens Tavs, meoreSi (ƒaƒn) _ a

xmovani, amasTanave meore fuZe (ƒaƒn) n boloTanxmovniania.

meore fuZeSi warmodgenili n Vn savrcobisagan unda

momdinareobdes: p i r v e l f u Z e S i sax. ƒašƒš < ƒaƒ + un

(ƒaƒ + un > ƒašƒun (u-s regresuli metaTezisiT) > ƒašƒš (n-

boloTanxmovnis reduqciiT); m e o r e f u Z e S i ƒaƒun + VC

(brunvis niSani) > ƒaƒn (u xmovnis reduqciiT).

ro sto m f ar euli Z e

fonetikuri movlenebi naxur enebSi _ d bgeris dakargva inlautSi

1. sityvis bolokidur poziciaSi zogi bgeris (maT So-

ris d-s) mokveciT gamowveuli fonetikuri movlenebi (mar-

cvlis gaxsna) ganxiluli gvaqvs calke (ix. ike, t. 39, Tbilisi,

2011).

2. d bgeris dakargvis SemTxvevebi naxur enebSi, auslau-

tis garda, dasturdeba agreTve, inlautSic _ intervokalur

poziciaSi. d-s dakargvis cnobili nimuSia sityva bader, rac

wovaTuSurSi niSnavs `bavSvs, Svils, yrmas~. intervokalur po-

ziciaSi d-s CavardniT CeCnur-inguSurSi miviReT ber // bŠr //

b�er imave mniSvnelobiT.

ber//bŠr fonemurad axlos dgas lazur sityvasTan bere

`bavSvi~. igive SeiZleba iTqvas -ber- fuZeze megrul gigi-ber-

ia tipis gvaris aRmniSvnel saxelebzec. naxuri da zanuri fu-

85

Zeebi sxvadasxva warmoSobisa Cans, rasac wovuri bader fuZis

struqtura adasturebs.

3. d bgera Cavardnilia CeCnur-inguSur leqsemaSi går

(dial. varianti) `gara~, xeliT saqsovi dazgis nawili. aRniS-

nul sityvas CeCnur-inguSurSi aqvs galiis, maxis da sxva mniS-

vnelobebic. saqsovi dazgis nawilis mniSvnelobiT am enebSi

igi arqaizms warmoadgens. går sityvis Sesatyvisi wovaTuSur-

Si aris gudur `sabeWavis~ mniSvnelobiT [qadagiZe 1984]. sabe-

Wavic saqsovi dazgis nawilia. går formis warmomavloba gu-

dur-isagan eWvs ar unda iwvevdes. dasadgenia am sityvaTa kav-

Siri qarTul gara-sTan, romelic sabas ganmartebiT, gara aris

`grZlad orkapi joxi~.

4. intervokalur poziciaSia Cavardnili d bgera sityvaSi

ƒela (< ƒali) (CeCnuri), ƒal (inguSuri) `faSati~. SeadareT

wovaTuSuri ƒadal imave mniSvnelobiT. sityva naxur enebSi na-

sesxebi Cans qarTuli enis mTis dialeqtebidan. Sdr., Zv. qarTu-

li ƒdali `dedali~, `Waki~ (a. WinWarauli, z. sarjvelaZe...).

5. moxsenebaSi ganxilulia, agreTve, d bgeris Cavardnis

SemTxvevebi leqsemebSi:

wovaTuSuri bad `oboli~ _ CeCnur-inguSuri b…o;

wovaTuSuri vadon `mavne, mawyinari; ukmexi~ [qadagiZe

1984] _ CeCnur-inguSuri v…on `cudi~;

wovaTuSuri bed-d-alar `gayra, calke gasvla~ _ CeC-

nur-inguSuri buv-v-‰lar//bu�-v-‰lar `gayra, sacxovreblad

calke gasvla~. Sdr. wovuri bed `calke~.