„Įsivertinimo duomenys – mokyklos pažangos vedlys“....2015/11/17 · pažangos pagrįstumas...
TRANSCRIPT
„Įsivertinimo duomenys – mokyklos pažangos vedlys“.
Gera katalikiška mokykla ir jos įsivertinimo rodikliai
2015-11-17
NMVA
I-oji užduotis grupėse – 15 min.
• Susipažinkite,
• įvardinkite bent du dalykus (lūkesčius), kuriuos norite išsiaiškinti šio seminaro metu,
• suformuluokite ir pristatykite juos.
GERA MOKYKLA
GERA MOKYKLA GERA MOKYKLA
GERA MOKYKLA GERA MOKYKLA
geraMOKYKLA
GERA MOKYKLA
GERA MOKYKLA
Geros mokyklos požymiai
Profesionali
lyderystė
Aukšta
mokytojų
kvalifikacija
Įsivertinimas
ir grįžtamasis
ryšys
Efektyvi
vadyba
Nuolatinis
profesinis
tobulėjimas
Įvairios,
kūrybiškai
organizuotos
pamokos
Aiški vizija ir
tikslai
Išvystyti
partnerystės
ryšiai
Mokytojų ir
mokinių
dalyvavimas
valdyme
Bendradarbia-
vimas
sprendžiant
problemas
Bendra-
darbiavimas ir
dalinimasis
gerąja
praktika
Į mokinį
orientuotas
ugdymo
procesas
Dėmesys
individua-
liems
poreikiams
Nuolatinė
pažangos
stebėsena
Aukšti
lūkesčiai
Mokyklos
atvirumas
pokyčiams ir
lankstumas
Bendros
vertybės
Bendradarbia-
vimas su
tėvais ir
bendruomene
Pripažinimas
ir skatinimas
Savarankišku
mo ugdymas
Gerbiama
pasaulėžiūrų
įvairovė
Asmeninių
gebėjimų ir
bendrųjų
kompetencijų
ugdymas
Siekiama
mokymosi
džiaugsmo
Skatinama
asmeninė
iniciatyva Numonių
įvairovė ir
diskusijos –
mokyklos gy-
venimo dalis
Mokyklos
strategiją kar-
tu kuria mo-
kytojai, tėvai,
benduomenė
Įvairūs
mokymo
būdai ir
šaltiniai
Tobulėjimą
skatinanti
aplinka
Mokytojas –
mokinio
pagalbininkas
ir mokymosi
partneris
Mokytojai
mokosi iš
kolegų ir
mokinių Mokinys yra
aktyvus
ugdymo
proceso
veikėjas
GERA MOKYKLA • Ugdymo procesas
• Numatomos dvi galimos ugdymo turinio kryptys - būti tradicine, žinias suteikiančia,
kontroliuojamoje aplinkoje veikiančia mokykla ar tapti nuolat besikeičiančia, mokinių ir visuomenės poreikius atliepiančia, besimokančia mokykla.
• Mokyklos valdymo ideologija
• Egzistuoja dvi valdymo ideologijos kryptys. Vienoje pusėje yra savarankiška, todėl
gebanti greitai mokytis ir tobulėti mokykla, kitoje – mokykla, kurios veikla yra reglamentuojama ir vykdoma nuolatinė mokyklos veiklos kontrolė.
6
Geros mokyklos samprata apima vis daugiau kintančios ir prisitaikančios – besimokančios mokyklos, vaizduojamos ketvirtajame matricos kvadrate, bruožų
Reglamentavimas, priežiūra, pagalba
Kompleksiškumas (visuomenės ir asmens poreikiai)
Supaprastinimas (žinių ir vertybių sistema)
Savarankiškumas, pasitikėjimas,
įgalinimas
1.Tikslų ir įgaliojimų disonansas
4. Greitai prisitaikanti ir kintanti mokykla
2. Visų mokyklos veiklos aspektų reglamentavimas
3. Mokykla įgalinta pati atrasti ugdymo programų
įgyvendinimo būdus
Ryškiausios mąstymo kryptys, aptinkamos Lietuvos ir užsienio mokslinėje literatūroje, strateginiuose dokumentuose ir užsienio praktikoje paliečia mokyklų valdymo ideologijos ir ugdymo klausimus.
Matomas aiškus judėjimas savarankiškumo link ir perėjimas į kompleksinę aplinką.
Tyrimo rezultatai parodė, jog švietimo dalyvių lūkesčiai atitinka teoriniame modelyje numatytas tendencijas ir nurodo tą pačią
tobulinimo kryptį
II-oji užduotis – struktūrų
dėliojimas - Tikslas -
• grupelėje bendradarbiaujant išsiaiškinti, koks galėtų būti geros mokyklos modelis,
• sugebėti nusakyti modelio dalies požymius,
• pasidalinti apie kitų grupių atliktą darbą.
II-oji užduotis - 25 min.
• sudėliokite logiška seka geros mokyklos (GM) modelį, nurodant rodyklėmis sąveikos ryšius;
• susitarę tarpusavyje, priklijuokite ant konferencinio popieriaus lapo;
• išsirinkę vieną GM modelio dalį, įvardinkite bent 5 jos požymius, užrašykite ant geltonos spalvos lipnių lapelių ir priklijuokite.
II-osios užduoties pristatymas „Galerija“ – 15-20 min.
• Vienas žmogus lieka pristatyti „lankytojams“ grupės darbą.
• Kiti grupės nariai pagal laikrodžio rodyklę eina prie kitos grupės ir 3 min. klausosi pristatymo.
• Sugrįžę į savo grupelę paliktajam grupės nariui pristato kitų grupių GM išskirtas dalis ir požymius.
Gera mokykla - prasmės, atradimų ir mokymosi sėkmės siekianti, bendruomenės susitarimais savo veiklą grindžianti mokykla.
Koncepcija - tai įrankis, leidžiantis ir skatinantis mokyklų bendruomenę šnekėtis ir veikti – ieškoti savų būdų tobulinti mokyklą ir judėti geros
mokyklos link.
Asmenybinė branda (savivoka, savivertė, vertybinė orientacija ir gyvenimo būdas) Mokymosi pasiekimai (bendrosios kompetencijos, dalykinės kompetencijos) Mokymosi pažanga (per tam tikrą laiką pasiektas lygis - atsižvelgiant į programose numatytus reikalavimus, bet taip pat ir mokymosi startą bei asmenines raidos galimybes)
GYVENIMAS MOKYKLOJE Savijauta (būti priimtam, pripažintam, vertinamam, saugiam, patirti buvimo mokykloje džiaugsmą ir prasmę) Bendruomeniškumas (narystė, vienybė, dalinimasis, rūpinimasis kitais, pagalba, įsipareigojimai) Savivalda (tarimasis, sprendimų inicijavimas, priėmimas ir įgyvendinimas, mokyklos gyvenimo kūrimas) Įvykiai ir nuotykiai (projektai, akcijos, talkos , pramogos ir kiti renginiai)
UGDYMASIS/MOKYMASIS Įdomus (provokuojantis, kuriantis iššūkius, asmeniškai prasmingas, įkvepiantis, įtraukiantis) Auginantis (atitinkantis asmens poreikius, stimuliuojantis, pakankamai gilus ir sudėtingas) Interaktyvus (pagrįstas sąveikomis, dialogiškas, tinklinis, be sienų (globalus) ............. .............
UGDYMO REZULTATAI MOKINIŲ PATIRTYS
Ugdymo rezultatai, arba veiksmingumas, lyginami su jų
pasiekimo „kaina“, tai yra mokinių patirtimis mokykloje. Kurie
svarbesni?
TAI, KAS SVARBIAUSIA - MOKYKLOS MISIJA
GERA MOKYKLA
SRITIS APIBŪDINIMAS Asmenybės augimas Asmenybinė branda;
Mokymosi pasiekimai; Mokymosi pažanga
Saviraiškus dalyvavimas mokyklos gyvenime
Mokinių savijauta; Bendruomeniškumas;
Savivalda; Veiklos, įvykiai, nuotykiai
Dialogiškas ir tyrinėjantis ugdymasis/mokymasis
Įdomus ir auginantis; Atviras ir patirtinis;
Personalizuotas ir savivaldus; Kontekstualus/aktualus
Paremiantis mokymąsi ugdymas ir mokymas
Tikslingas; Įvairus įvairiems;
Lankstus; Partneriškas
Darbuotojai – asmenybių įvairovė
Nuostatų pozityvumas; Profesionalumas;
Asmeninis tobulėjimas; Subalansuotas kolektyvas
GERA MOKYKLA
SRITIS APIBŪDINIMAS
Besimokanti bendruomenė Mokymasis su kitais ir iš kitų; Sutelktumas;
Refleksyvumas; Mokymosi skatinimas;
Organizacijos atvirumas pasauliui
Lyderystė ir įgalinanti vadyba Aiški, vienijanti, įkvepianti vizija; Dialogo ir susitarimų kultūra;
Pa(si)dalinta lyderystė; Veiksmingas administravimas;
Kūrybiškumas ir valia veikti
Dinamiška ir atvira ugdymo aplinka
Klasės be sienų; Mokymąsi stimuliuojanti aplinka; Mokinių indėlis kuriant aplinką;
Virtuali aplinka
Įsipareigojusi vietos bendruomenė ir steigėjas
Strateguojanti; Drąsinanti;
Remianti ir pasitikinti
III-oji užduotis – 15 min.
• Grupelėje aptarkite ir įvardinkite, kokie GM modelio požymiai tinka katalikiškai mokyklai;
• pasidalinkite su visais.
Katalikiška mokykla
Dr. Giedrė Rugevičiūtė
IV-oji užduotis - 15 min.
• Pasitarkite ir užrašykite ant žalios spalvos
lapelių katalikiškos mokyklos bent 3 požymius nagrinėtai GM modelio daliai;
• lapelius priklijuokite ant schemos;
• vieną svarbiausią išskirtą požymį pristatykite visiems.
Siūlomų patobulinimų esmė
Bendrojo ugdymo mokyklos veiklos kokybės
įsivertinimo modeliu (2014) siekiama:
Atnaujinti, modernizuoti požiūrį į gerą ugdymą ir gerą mokyklos veiklą
Akcentuoti svarbiausius mokyklos veiklos aspektus ir pateikti nuoseklią, integralią juos grindžiančių vertybinių principų sistemą
Skatinti įsivertinimą kaip kasdienę mokyklos bendruomenės praktiką (savistabą, refleksiją, dialogą)
Stiprinti sistemingo įsivertinimo gebėjimus ir įrodymais grįstų sprendimų priėmimą
2015.11.18
Gera mokykla - prasmės, atradimų ir mokymosi sėkmės siekianti, bendruomenės susitarimais savo veiklą grindžianti mokykla.
LYDERYSTĖ IR ĮGALINANTI
VADYBA
MO
KY
KL
OS
KU
LT
ŪR
A UGDYMAS(IS)
IR MOKINIŲ PATIRTYS
UGDYMO APLINKOS
REZULTATAI
Bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybės
įsivertinimo modelio sričių priežastiniai ryšiai
22
1. Ugdymo
turinys
4. Pagalba
moksleiviams
5. Etosas
6. Ištekliai
7. Valdymas
ir kokybės
garantavimas
4. Pagalba mokiniui
5. Mokyklos
strateginis valdymas
2000:
2007:
3. Aplinkos
4. Lyderystė ir
vadyba
1. Rezultatai
2. Ugdymas ir
patirtys
2014:
1. Mokyklos
kultūra
2. Ugdymas
ir mokymasis
3. Pasiekimai
2. Mokymosi pasiekimai
3. Mokymasis
ir ugdymas
Mokyklos kultūra
Bendrojo ugdymo mokyklos įsivertinimo sritys
RODIKLIŲ SANDARA
SRITIS TEMA RODIKLIS RAKTINIAI ŽODŽIAI
DETALUS RODIKLIO PAAIŠKINIMAS
1. REZULTATAI
1.2. PASIEKIMAI IR PAŽANGA
1.2.1. MOKINIO PASIEKIMAI IR PAŽANGA
Optimalumas, visybiškumas, efektyvumas, pasiekimų asmeniškumas
1.2.2. MOKYKLOS PASIEKIMAI IR PAŽANGA
Rezultatyvumas, Stebėsenos sistemingumas, Pažangos pagrįstumas, atskaitomybė
1. Rezultatai
1.1.Asmenybės
branda
1.2.Pasiekimai
ir pažanga
Įsivertinimo sritis
Savivoka ir aspiracijos
Socialumas
Gyvenimo
planavimas
1.1.1. RODIKLIS – Asmenybės tapsmas
1. Rezultatai
Savivoka ir aspiracijos
• Mokiniai suvokia savo asmenybės
unikalumą, žino savo gabumus ir
polinkius, moka įsivertinti kompetencijas.
• Jie supranta žinių ir mokymosi vertę, turi
tolesnio mokymosi siekių ir planų.
• Mokiniai pasitiki savo jėgomis, nebijo
iššūkių – juos priima kaip naujas
mokymosi bei veiklos galimybes, yra
sveikai ambicingi ir atkaklūs.
1. Rezultatai
1. Rezultatai
1.1. Asmenybės
branda
1.2. Pasiekimai
ir pažanga
Įsivertinimo sritis
1.2.1. Mokinio
pasiekimai ir pažanga
1.2.2. Mokyklos
pasiekimai ir pažanga
Optimalumas Visybiškumas
Efektyvumas
Pasiekimų
asmeniškumas
Rezultatyvumas
Stebėsenos
sistemingumas Pažangos
pagrįstumas
Atskaitomybė
1.2. Pasiekimai ir pažanga
1. Rezultatai
Efektyvumas
• Kiekvienas mokinys nuolat ir
nuosekliai išmoksta naujų ir
sudėtingesnių dalykų, įgyja naujų
gebėjimų.
• Pažangos tempas yra tinkamas
mokinio galioms – ne per lėtas, bet ir
ne sekinantis.
• Pažanga atpažįstama, įrodoma,
parodoma, mokiniui,
• ji teikia augimo džiaugsmo ir atrodo
prasminga.
1. Rezultatai
1.2.1. Mokinio
pasiekimai ir pažanga
1.2.2. Mokyklos
pasiekimai ir pažanga
Optimalumas Visybiškumas
Efektyvumas
Pasiekimų
asmeniškumas
Rezultatyvumas
Stebėsenos
sistemingumas Pažangos
pagrįstumas
Atskaitomybė
1.2. Pasiekimai ir pažanga
1. Rezultatai
Pažangos pagrįstumas
• Mokytojai yra įvaldę įvairias vertinimo strategijas ir
būdus, kuriuos naudoja kiekvieno mokinio išgalių gilesniam pažinimui, mokymosi proceso bei pažangos stebėjimui ir įvertinimui, savalaikiam mokinio mokymosi sunkumų diagnozavimui.
• Turima vertinimo informacija ir tyrimų duomenimis remiamasi nustatant prioritetinius ugdymo kokybės gerinimo mokykloje uždavinius, kuriant ir koreguojant mokyklos ugdymo turinį, pasirenkant mokymo(si) priemones ir metodus, planuojant mokytojų mokymąsi –
vieniems iš kitų, drauge ar kitur.
1. Rezultatai
Bendrojo ugdymo mokyklos įsivertinimo sritys
2015.11.18
Mokyklinio ugdymo rezultatus labai apibendrinant
lemia du ugdymo proceso aspektai:
formalus ugdymas ir
visas mokyklinis gyvenimas - visos mokykloje ar
mokyklai organizuojant įgyjamos mokinių patirtys,
įskaitant mokyklos kultūros poveikį („paslėptoji
programa“).
Srityje siekiama (įsi)vertinti,
kaip planuojamas ir organizuojamas ugdymas bei
ką mokykloje patiria mokiniai.
2. Ugdymas (is)
ir mokinių
patirtys
2. Ugdymas (is)
ir
mokinių patirtys
2.1. Ugdymo
planavimas
2.2.Vadovavimas
mokymuisi
2.3. Mokymosi
patirtys
2.4. Vertinimas
ugdymui
Įsivertinimo sritis
2.3.1. Mokymasis 2.3.2. Ugdymas
mokyklos gyvenimu
Savivaldumas
mokantis Mokymosi
konstruktyvumas
Mokymosi
socialumas
Santykiai ir
mokinių savijauta
Narystė ir
bendrakūra
Veiklos,
įvykiai ir
nuotykiai
2.3. Mokymosi patirtys
2. Ugdymas (is)
ir
patirtys
Savivaldumas mokantis
• Padedant mokytojui/kartu su mokytoju, mokiniai geba kelti
sau mokymosi tikslus, savarankiškai pasirinkti užduočių
atlikimo būdą, susirasti reikiamą informaciją ir priemones,
klausti ir paprašyti pagalbos, aptarti ir vertinti savo
mokymąsi, planuoti ir valdyti laiką.
• Jie suvokia, pripažįsta ir stengiasi spręsti mokymosi
problemas.
• Stebėdami ir apmąstydami asmeninę pažangą, geba
pateikti jos įrodymus (atskirus darbus ar jų portfolio,
mokymosi dienoraščius).
• Reflektuodami individualią mokymosi patirtį mokiniai
užtikrina grįžtamąjį ryšį mokytojams apie mokymosi
gilumą.
2. Ugdymas (is)
ir mokinių
patirtys
Bendrojo ugdymo mokyklos įsivertinimo sritys
2015.11.18
Srityje akcentuojama fizinių ir virtualių mokymosi aplinkų reikšmė ugdymui.
Yra pabrėžiamas aplinkų kūrimo ir ugdymo
ryšys, ugdymo proceso dalyvių įtraukimas į erdvių bendrakūrą.
Vadovaujamasi mokymosi „be sienų“ ir
mokymosi visą gyvenimą nuostatomis.
3. Ugdymo aplinkos
3. Ugdymo aplinkos 3.1.Įgalinanti
mokytis fizinė
aplinka
3.2.Mokymasis
be sienų
Įsivertinimo sritis
3.1.1. Įranga ir
priemonės 3.1.2. Pastatas ir
jo aplinka
3.1.3. Aplinkų
bendrakūra
Įvairovė
Šiuolaikiškumas
Estetiškumas
Ergonomiškumas
Mokinių įtraukimas
Mokinių darbų
demonstravimas
3.1.Įgalinanti mokytis fizinė aplinka
3. Ugdymo
aplinkos
• Mokymosi aplinka – patalpų išdėstymas, įrengimas, apšvietimas,
vėdinimas ir šildymas – yra patogi, sveika ir palanki mokytis.
• Erdvės funkcionalios, lengvai pertvarkomos ir pritaikomos
skirtingiems mokymosi poreikiams:
individualiam,
partneriškam,
grupių darbui,
mokymuisi su mokytojais ar savarankiškai.
• Įrengtos zonos aktyviam ir pasyviam poilsiui, bendravimui.
• Kiekvienas bendruomenės narys turi vietą pasidėti darbo ar
mokymosi priemones.
• Ugdymui išradingai pritaikoma mokyklos teritorija (“klasės lauke”).
Ergonomiškumas
3. Ugdymo
aplinkos
3. Aplinkos 3.1.Įgalinanti
mokytis fizinė
aplinka
3.2.Mokymasis
be sienų
Įsivertinimo sritis
3.2.1. Mokymasis ne mokykloje 3.2.2. Virtualios aplinkos
Edukacinių galimybių
panaudojimas ugdymui
Edukacinės išvykos
Tikslingumas
Įvairiapusiškumas
3.2.Mokymasis be sienų
3. Ugdymo
aplinkos
• Mokytojai supranta, kaip ir kiek pamokose, projektinėje
veikloje, atliekant namų darbus gali būti panaudojamos
informacinės ir komunikacinės technologijos.
• Skaitmeninio turinio skirtybės panaudojamos įvairiapusiai
pateikiant ugdymo turinį.
• Virtualios aplinkos ir mokymosi terpės pa(si)renkamos
tikslingai ir yra saugios.
• Mokytojai analizuoja, kaip IKT panaudojimas gerina
mokymosi rezultatus, ir tobulina IKT taikymo mokymui ir
mokymuisi būdus.
Tikslingumas 3. Ugdymo
aplinkos
Bendrojo ugdymo mokyklos įsivertinimo sritys
• Srityje akcentuojama, kiek nuosekliai ir darniai veikia visa mokyklos bendruomenė, siekdama mokinių mokymosi pažangos ir asmenybės brandos (ūgties).
• Vertinama, kaip mokyklos bendruomenėje susitariama dėl veiklos perspektyvos, kokiomis nuostatomis grindžiama bet kuri vykstanti veikla, kaip siekiama asmeninio profesinio meistriškumo.
4. Lyderystė ir vadyba
4. Lyderystė ir
vadyba 4.1.Mokyklos
valdymas
4.2.Mokymasis ir
veikimas komandomis
4.3.Asmeninis
meistriškumas
Įsivertinimo sritis
4.3.1. Kompetencija
4.3.2. Nuolatinis
profesinis
tobulėjimas
Pozityvus profesionalumas Reiklumas sau
Atkaklumas ir
nuoseklumas
4.3.Asmeninis meistriškumas
4. Lyderystė ir vadyba
• Mokytojai turi gero darbo viziją, kuria remdamiesi vertina
savo veiklą ir jos rezultatus, asmeninės kompetencijos
ribas ir būtinas profesinio tobulėjimo sritis.
• Asmeninį profesinės veiklos įsivertinimą palaiko
personalo mokymosi kultūra mokykloje:
aukšti mokytojų veiklos lūkesčiai,
pagarba profesionalumui,
parama tobulinant asmeninį meistriškumą.
• Asmeninis meistriškumas suvokiamas kaip nuostata kuo
geriau atlikti savo darbą ir kaip nuolatinis tobulėjimas.
Reiklumas sau 4. Lyderystė ir vadyba
V-oji užduotis -30 min.
• Atidžiai perskaitykite GM gautos veiklos srities rodiklius, kad galėtumėte juos papildyti katalikiškos mokyklos (KM) rodikliais;
• skaitykite ir pasižymėkite siūlomus KM veiklos rodiklius, kuriais norite papildyti GM rodiklius;
• aptarkite ir išrinkite 5 svarbiausius jūsų sričiai KM rodiklius;
• priklijuokite juos šalia GM rodiklių.
VI-oji užduotis - „Sūkurys“ 40 min.
• lapai keliauja pagal laikrodžio rodyklę į kitą grupę;
• Susipažinkite su kitų grupių siūlomais 5 KM veiklos rodikliais;
• Įvertinkite ir pabraukite jūsų nuomone 3 svarbiausius veiklos rodiklius, (jei tokių nerandate, pasiūlykite patys 3 rodiklius). (kiekvienam lapui skiriamos 5 minutės)
• Grįžę lapai aptariami ir pristatomi visiems.
• Apibendrinama katalikiška specifika
• grįžusiuose darbuose pateikiama sugretinimo schema
Mokyklos pažangos ir įsivertinimo anketa – 30 min.
Apibendrinimas
• Grįžtama prie lūkesčių
• Įvertinami lūkesčiai ++, +-, -+, --