„tautiðkos giesmës“ pamokos...

Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëmsNacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Nr. 51 (10206) * 2019 m. liepos 10 d., treèiadienis Kaina – 0,45 Eur

ISSN 1648-0392

Ðiandien – mënulio prieð-pilnis. Saulë teka 4 val. 54 min.,

leidþiasi 21 val. 54 min. Dienos ilgumas 17 val.Vardadieniai: ðiandien – Amalija, Amelija, Gilvainas,

Gilvainë, Melë, Neikantas, Neikantë, Neimantas, Neimantë,rytoj – Pijus, Vilma, Vilmantas, Vilmantë, Þutarta, Þutartas,Þutautë, penktadiená – Iza, Izabelë, Margiris, Zabelë, Zabë.

Ðiandien – 7 broliai miegantys.Liepos 11 – Pasaulio gyventojø diena.

Projektà remia

Uþsiëmimai prasidëdavo pasi-sveikinimu bei þaidimais: mokytojastengësi paþinti vaikus, juos prajuo-kinti ir sukurti jaukià atmosferà.

– Darþeliuose vaikai muzikuojaþaisdami, tad mokytis vien tik himnoþodþius jiems gana sudëtinga. Kartusu Prienø kultûros ir laisvalaikiocentro darbuotojais nusprendëme,kad tai reiktø daryti kûrybiðkai: tai-kant pieðimà, judesius, humorà. Kar-tais vaikams Lietuva atrodo toks ne-apèiuopiamas, nesuprantamas da-lykas. Taèiau juk kiekvienas ið mûsøesame Lietuva. Siekëme, kad vaikøðirdelëse ðis þodis ágytø prasmæ, –pasakojo Daiva Radzevièienë.

Vaikus atlydëjusios auklëtojosLijana ir Rûta dþiaugësi, kad pa-mokos buvo vedamos þaismingai irmano, jog svarbu nuo maþø dienøvaikus mokyti tradicijø. „Svarbu vai-kus supaþindinti su valstybinëmisðventëmis, tradicijomis. Juk per ðven-tes giedame Lietuvos himnà, tad, ma-nau, vaikams bus smagu giedoti kar-tu su tëveliais, nes jie jau mokës þo-dþius“, – sakë auklëtoja Lijana. Jaipritarë ir auklëtoja Rûta. „Jaunimasdaþnai emigruoja, tad reikia nuo ma-þø dienø ugdyti meilæ Lietuvai. Gal-bût naujai auganti karta bus kitokia

ir daugiau jaunimo nuspræs likti të-vynëje“, – mintimis dalijosi ji.

Patiems svarbiausiems akcijosdalyviams – vaikams, pamokos labaipatiko. Justë ir Nojus prasitarë, kadbijojo, jog neprisimins himno þo-dþiø, bet po pamokos dþiaugësi, kadgalës pamokyti ir tëvelius. Vaikai netik mokësi dainuoti, bet ir diskutavo,kà jiems reiðkia jø tëvynë – Lietuva.Nojus sakë, kad tai vieta, kurioje jamgera gyventi, o Justei Lietuva yra na-mai, nes èia gyvena ji, jos ðeima irdraugai.

Mokytoja Daiva Radzevièienëturi vilties, jog tokios pamokos galipadëti uþauginti savo ðalá mylinèiusir ja besididþiuojanèius jaunus þmo-nes. „Noriu tikëti, kad tokiais maþaisþingsneliais pavyks pristabdyti emi-gracijà. Manau, su ðia akcija „pra-lauþëme ledus“ ir sudominome vai-kus. Taèiau svarbu, kad tai patiktøne tik vaikams, bet ir jø auklëtojams,tëveliams. Tikiuosi, kad jie matotokiose veiklose prasmæ, o negalvoja,kad tai tik laiko ðvaistymas“, – sakëDaiva Radzevièienë.

Mokytoja dþiaugësi rezultatais irpaþadëjo, kad tokiø akcijø ateityjebus daugiau.

Liucija Aliðauskaitë

„Tautiðkos giesmës“pamokos maþiesiems

Prienø kultûros ir laisvalaikio centre birþelio 26, 27, 28 ir liepos2, 3, 4, 5 dienomis vyko „Tautiðkos giesmës“ mokymai 5–8 metøvaikams. Aktyviausiai akcijoje dalyvavo vaikai ið lopðelio-darþelio„Gintarëlis“. Pamokas vedë Prienø meno mokyklos muzikosmokytoja Daiva Radzevièienë.

„Neliks duonos sudruska – liks Tëvynë“

Gerb. Graþinai Starkauskaitei-Kavaliauskienei!Jûsø gyvenimas – tai didelis stebuklas. Jis kupinas meilës ir atsidavimo kitiems, graþiø darbø, prasmingø

ieðkojimø bei rûpesèio gimtuoju kraðtu. Tad tegul dar metø metai klaupiasi prieð Jus. Tegul juos lydi jaukiønamø ðiluma, þmoniø pagarba ir dëkingumas, sveikata ir dþiaugsmo akimirkos.

Aèiû Jums uþ pilietiðkumo pamokas, atverstus Prienø kraðto istorijos puslapius ir tiesos þodá, pasakytàsusitikimuose bei „Gyvenimo“ laikraðèio puslapiuose.

Su Jubiliejiniu gimtadieniu!

Kraðtieèiø vardu – Prienø rajono savivaldybës meras Alvydas Vaicekauskas,Prienø Justino Marcinkevièiaus vieðosios bibliotekos direktorë Daiva Èepeliauskienë,

„Gyvenimo“ laikraðèio redaktorë Ramutë Ðimukauskaitë

Prienø miesto Garbës pilietë– taip norëtøsi apibûdinti eko-nomistæ, publicistæ, visuome-nës veikëjà Graþinà STARKAUS-KAITÆ-KAVALIAUSKIENÆ, ðiømetø liepos 12 dienà ðvæsian-èià garbingà 90 metø jubiliejø.

Graþina gimë 1929 m. Prienuo-se, girininko ðeimoje. GirininkasSmetonos laikais priklausë vi-suomenës elitui. Matydavome gi-rininkà ðalia burmistro, inþinieriausC. Pðemeneckio, gimnazijos direk-toriaus F. Martiðiaus. Girininko ðei-moje augo 4 vaikai: 3 dukros ir sûnus.Visi jie mokësi Prienø „Þiburio“ gim-nazijoje, ágijo aukðtuosius mokslus.

Graþina 1949 m. baigë „Þibu-rio“ gimnazijà, studijavo ekonomikàÞemës ûkio akademijoje. Baigusidirbo Kauno rajone (vyr. ekonomis-te). Iðtekëjo uþ rezistento Kavaliaus-ko, su juo pasistatë namelá Garliavo-je, uþaugino sûnø, susilaukë anûkø,tapusiø ðauniais specialistais, besi-darbuojanèiais ir mokslo srityje beitarptautiniuose projektuose.

Brolis Juozas studijavo istorijà,uþ rezistencinæ veiklà buvo suimtas,ákalintas. Graþina lankydavo brolákalëjime. Dabar Juozas yra Genoci-do centro archyvø darbuotojas. Apiejá skaitykite knygoje „Þmonës irdarbai“, 2007 m.

Sesuo Laima – anglø kalbos dës-tytoja universitete, iðtekëjo uþ kame-rinio orkestro dirigento Donato Kat-kaus. Jiedu uþaugino du sûnus: Lau-rynà ir Martynà. Laurynas Katkus

tapo raðytoju (iðleido du romanus),Martynas – irgi literatûrologas.

1940 m. Starkauskø namas,buvæs didþiausias J. Basanavièiausgatvëje, buvo nacionalizuotas. 1944m. ðeima, turëdama giminaièiø Vo-kietijoje, bandë pasitraukti ið Lietu-vos. Taèiau iðdidþiam, oriam girinin-kui nepatiko bûti nusiþeminusiam„dipukui“ ir laukti svetimøjø malo-nës. Tad gráþo á sovietø okupuotà Lie-tuvà. Apie girininkijà ir joje dirbusiuspuikius specialistus Graþina paraðiusgraþø straipsná („Þmonës ir darbai“,1t., p. 202).

Prasidëjus Sàjûdþiui, Graþinavisa ðirdimi ásitraukë á visuomeninæveiklà mûsø kraðte: prisidëjo atsta-tant Kæstuèio paminklà Prienuose,organizavo F. Martiðiaus, ateitininkoA.Ðapalo, gydytojo J. Brundzos pa-laikø perkëlimà ið senøjø kapiniø ánaujàsias.

Su mokytoja Danute Dvilinskai-te paraðë knygà „Atgimimo istorijosvingiai Prienø kraðte“, 2015 m . Pri-sidëjo prie A. Aleknavièienës sun-kaus darbo steigiant Prienø kraðtomuziejø, áamþinant partizanø þu-vimo vietas. Bendraudama su ðvie-sios atminties mûsø bendraklasiopoeto Justino Marcinkevièiaus þmo-na Genovaite, daug prisidëjo, kadJustino Marcinkevièiaus asmeninëbiblioteka bûtø padovanota Prienøvieðajai bibliotekai.

Graþina dalyvavo visuose Prienøkraðto atsinaujinimo darbuose.

Jai priklauso garbës pilieèio lau-rai, kaip ir raðytojams Justinui Mar-cinkevièiui, Vytautui Bubniui.

Daug sveikatos, energijos irdþiaugsmingo buvimo jubiliejausproga linki buvæ bendraklasiaiAnarsija MIKALAUSKAITË, JonasVYÐNIAUSKAS ir kiti.

Visuose kraðto atsinaujinimo darbuose

4 p.

5 p.

8 p.

„... geriau paþinti,pasitarti ir pasidalinti“

Ovidijus Drûlia (deðinëje) tiki ðeimosûkio perspektyva.

3 p.

Kultûroskryþkelë

Serbentinësklojimas gyvuoja!

2019 m. liepos 10 d. Nr. 51 (10206) 2 p.

Suvalkø rajonui atstovavo rajonovadovas Witoldas Kowalewskis, jopavaduotojas Arturas Luniewskis,Programavimo, investicijø ir plëtrosskyriaus vedëjas Konradas Char-muszko ir ðio skyriaus inspektorëBeata Bordzio.

Susitikimo metu aptartos part-nerystës galimybës, teikiant projektoparaiðkà pagal INTERREG V-ALietuvos - Lenkijos bendradarbia-vimo programos pirmàjá prioritetà„Aplinkos iðlaikymas ir apsauga iriðtekliø naudojimo veiksmingumoskatinimas“.

Viena ið projekto partnerius jun-gianèiø linijø – LDK didikø Pacøgiminë, kurios istoriniai pëdsakaidriekiasi Baltarusijoje, Lietuvoje irLenkijoje. Prienø rajone ryðkiausiasiðlikæs Pacø istorinis - kultûrinis pa-veldas – Lietuvos brangakmeniu va-dinama Jiezno Ðv. arkangelo Mykolo

ir Jono Krikðtytojo baþnyèia bei Jiez-no dvaro fragmentai, Lenkijoje – Daus-pudoje iðlikæ Pacø rûmø fragmentai.

Pasirinkto prioriteto tikslas – su-stiprinti tvarø gamtos ir kultûros pa-veldo naudojimà turizmui bendra-darbiavimo per sienà teritorijoje.

Galimos veiklos: bendrø turiz-mo marðrutø, paremtø gamtos ir kul-tûros paveldu, kûrimas; jungtinësveiklos, skirtos regiono, kaip turizmolankytinos vietos, reklamai; jungtiniøkultûros, meno, ðvietimo veiklø tu-ristams gamtos ir kultûros paveldoobjektuose ágyvendinimas; gamtos irkultûros paveldo iðsaugojimas, pri-taikymas ir tvari plëtra; pasidalijimasgeràja patirtimi tarp paramos gavëjø,bendri personalo mokymai ir per-sonalo mainai, siekiant stiprinti gam-tos ir kultûros paveldo valdymo irkitus susijusius gebëjimus.

Suvalkø savivaldybës ir Prienø

rajono savivaldybës bendromis pa-stangomis bus aktualizuoti kultûrosir gamtinio paveldo objektai, sujungtibendru turistiniu marðrutu.

Prienø rajono savivaldybësinformacija

Suvalkø savivaldybëje aptartos bendradarbiavimogalimybës ágyvendinant bendrà projektà

Liepos 4 dienà Prienø rajono savivaldybës administracijos direktorë Jûratë Zailskienë su Investicijøskyriaus vyriausiàja specialiste Giedre Laurinaitiene, Kultûros, sporto ir jaunimo skyriaus vyriausiàjaspecialiste Irena Urbanavièiene, Prienø kultûros ir laisvalaikio centro direktore Virginija Naudþiûte, ðiocentro kultûros projektø ir edukaciniø programø vadove Þivile Rusevièiene ir Prienø kraðto muziejausdirektore Lolita Batutiene dalyvavo projekto partneriø paieðkos susitikime Suvalkuose (Lenkija).

Birþelio 1 d. Prienø kultûros ir laisvalaikio centrevyko respublikinis vaikø ir suaugusiøjø vokaliniø kolek-tyvø festivalis - konkursas „Nemunëlio vingiai“. Festi-valyje dalyvavo 24 vokaliniai ansambliai ir atlikëjai. Jau-nøjø atlikëjø kategorijoje Prienø „Àþuolo“ progimnazijosvokalinis ansamblis laimëjo 2 vietà, suaugusiøjø ka-tegorijoje Prienø KLC moterø vokalinis ansamblis„Pienë“ iðkovojo pirmàjà vietà, o dvi treèiosios vietosbuvo skirtos Jiezno KLC miðriam vokaliniam ansamb-liui „Jieznelë“ ir LASS Prienø rajono filialo miðriamvokaliniam ansambliui „Puriena“.

Birþelio 3 d. Savivaldybëje lankësi Kauno regionoplëtros agentûros direktorë Lina Misiukevièienë ir pro-jektø vadovë Elena Taloèkaitë. Susitikime aptarti Lie-tuvos savivaldybiø þaidyniø, kurios planuojamos Prie-nuose ðiø metø spalio 12 d., organizaciniai klausimai.

Birþelio 4 ir 20 d. vyko Prienø r. savivaldybës keliøeismo saugumo komisijos posëdþiai, kuriuose nagrinëtigyventojø ir seniûnø praðymai.

Birþelio 6 d. po beveik metø statybos oficialiai ati-daryta naujoji Prienø autobusø stotis. Projekto „Prienømiesto autobusø stoties ir aplinkinës teritorijos pritai-kymas bendruomenës ir verslo poreikiams“ vertë – apie400 tûkst. eurø. Jis finansuotas ið Europos Sàjungosfondo ir Prienø r. savivaldybës lëðø.

Birþelio 6 d. Savivaldybëje vyko jaunimo organizacijøir organizacijø, dirbanèiø su jaunimu, visuotinis susirin-kimas, kuriame buvo iðrinkti 4 jaunimo atstovai á Prienørajono savivaldybës jaunimo reikalø tarybà.

Birþelio 7–9 d. Prienø sporto arenoje vyko 45-asisLietuvos stalo teniso veteranø èempionatas. Èempionatedalyvavo daugiau kaip 250 dalyviø ið visos Lietuvos.

Birþelio mën. pradëtas restauruoti partizanamsskirtas paminklas, esantis Prienø „Þiburio“ gimnazijoskieme.

Birþelio 14-àjà Prienø Laisvës aikðtëje vyko respub-likinë tremtiniø ir politiniø kaliniø pavardþiø skaitymoakcija „Iðtark, iðgirsk, iðsaugok“. Akcijos metu buvosiekiama perskaityti 5 000 tremtiniø bei politiniø kaliniøvardø bei likimø.

Birþelio mën. Lietuvos Respublikos socialinës apsau-gos ir darbo ministerija skyrë papildomà finansavimàasmeninio asistento paslaugoms. Prienø r. savivaldybeiskirta 64 634,00 Eur (savivaldybës indëlio nëra). Ðiaspaslaugas teiks Prienø rajono savivaldybës socialiniø pa-slaugø centras.

Birþelio mën. pasiraðyta sutartis dël 2020–2028m. Prienø rajono savivaldybës strateginio plëtros planoparengimo. Pradëti paruoðiamieji darbai.

Birþelio mën. prasidëjo kapitalinio remonto darbaiStakliðkiø ir Veiveriø kultûros ir laisvalaikio centruose.

Birþelio 17 d. meras A. Vaicekauskas su komandalankësi jau 17 metø veikianèiame Kaiðiadoriø turizmoir verslo informacijos centre. Buvo pristatytos centroveiklos, vykdomi projektai, pasidalinta patirtimi, papa-sakota, su kokiais iððûkiais tenka susidurti pradedant irvystant turizmo ir verslo informavimo bei kitas paslaugas.

Birþelio mën. vyko Ðvietimo skyriaus koordinuo-jamo „Erasmus+“ programos projekto „Ðiuolaikiðkimokymo(si) ir vertinimo metodai – kelias á individualiàpaþangà“ dalyviø – miesto mokyklø vadovø ir mate-matikos mokytojø – anglø kalbos kursai.

Birþelio mën., ágyvendinant projektà „Birðtono, Kai-ðiadoriø rajono ir Prienø rajono savivaldybes jungianèiøtrasø ir turizmo marðrutø informacinës struktûros plët-ra“, Prienø r. savivaldybëje árengta 12 informaciniøstendø apie lankomus objektus.

Birþelio 20 d. Prienø r. savivaldybëje vyko Prienø r.ir Birðtono savivaldybiø merø, administracijø vadovø irspecialistø susitikimas. Susitikime diskutuota bendrøprojektø – dviraèiø takø, turistiniø trasø ir turizmo marð-rutø, jø informacinës struktûros plëtros, detalaus planokoregavimo, kapiniø plëtros ir tvarkymo – vystymoklausimais.

Birþelio 20 d. baigësi pagrindinë 2019 m. brandosegzaminø sesija.

Birþelio 27 d. vyko Savivaldybës tarybos posëdis.Jame svarstyti 35 klausimai. Posëdyje patvirtinti Prienør. savivaldybës seniûnaièiø rinkimø organizavimo,Mokesèio uþ neformaløjá ðvietimà mokëjimo, Strate-ginio planavimo Prienø rajono savivaldybëje organi-zavimo, Keliø prieþiûros ir plëtros programos lëðø, skirtøsavivaldybës vietinës reikðmës keliams ir gatvëms tiesti,rekonstruoti, taisyti (remontuoti), priþiûrëti ir saugauseismo sàlygoms uþtikrinti, naudojimo ir skirstymo tvar-kos apraðai, sudarytos Peticijø komisija ir Savivaldybësjaunimo reikalø taryba, patvirtinti Prienø rajono savi-valdybës kûno kultûros ir sporto centro bei Prienø kultû-ros ir laisvalaikio centro teikiamø paslaugø ákainiai. Posë-dyje buvo iðklausyta krepðinio klubo „Prienai“ 2018 -2019 metø sezono veiklos ataskaita ir pristatyta veiklosstrategija 2019–2022 metams.

Birþelio mën. pradëti elektros ávedimo darbaiBalbieriðkio atodangoje.

Birþelio mën. elektroniniame aukcione parduotasnekilnojamasis turtas (buvæs bendrabutis), esantisKæstuèio g. 63, Prienø m., uþ 133 000 Eur (pradinë kainabuvo 96 000 Eur).

Svarbesni 2019 metø birþelio mënesio darbai

apkrovimas bûtø 800 automobiliøper parà. O mûsø kelio Kaunas –Prienai apkrovimas yra 9915 auto-mobiliø per parà (tai – oficialûsskaièiai – Aut.p.). Tai yra, ðiuo keliu,Kaunas – Prienai per valandà pra-vaþiuoja 413 automobiliø.

Rusnës automobiliø uþtektø vosdviem valandoms, o toliau kelelisliûdëtø sau tuðtutëlis laukdamas ki-tos paros. Kur logika, paklausit. Ne-ieðkokit logikos, Rusnës estakadosstatybas nulëmë JAUSMAI... - tie-siog tapo „nemalonu matyti“ (iðcitatos – Aut.p.).

Laukiam toliau, kada ðalies val-dþiai pasidarys „nemalonu matyti“ne tik „vaistus, maisto produktus,kiekvienais metais plukdomus á so-dybas, ligoniø gabenimo operacijasir ðeimas, laukianèias po kelias va-landas tam, kad persikeltø á namus“,bet ir mûsø kelyje autoávykiuose su-þalojamus bei þûstanèius þmones.Na, ÞMOGUI juk turëtø bûti ne-malonu…

Gintautas BartulisPrienø rajono savivaldybës

tarybos narys

Estakadà RusnëjeSkvernelis palygino su þmoniøpergale „prieð valstybësbiurokratiná abejingumà“

Labai graþiai pasakyta. Ði citata iðRusnës estakados atidarymo metupasakytos premjero Sauliaus Skver-nelio kalbos, manau, teikia ir mumsvilèiø. Ásigilinkime á jà: „Ne viskaspasaulyje telpa á bejausmes lenteles,vertinanèias gyventojø skaièius irautomobiliø srautus. Buvo nemalo-nu matyti vaistus, maisto produk-tus, kiekvienais metais plukdomusá sodybas, ligoniø gabenimo ope-racijas ir ðeimas, laukianèias po ke-lias valandas tam, kad persikeltø ánamus. Esu ásitikinæs, kad ði esta-kada, ðis saugus kelias taps pamink-lu naujai Lietuvai. Lietuvai be uþ-mirðtø þmoniø“, – teigë premjeras.(Skaitykite daugiau: https://www-.delfi.lt/…/estakada-rusneje-skvernelis-palygino…)

Bet kodël Prienai, jau daug de-ðimtmeèiø netelpa nei á bejausmeslenteles, nei uþ bejausmiø lenteliø.Kodël mums nëra vietos JØ, vals-tybës biurokratø, jausmuose? Keliskaièiai. Rusnëje gyvena apie 1200þmoniø. Apie 400 ðeimø. Jei ðei-moje yra du automobiliai ir jie visikiekvienà dienà ið Rusnës vyktøÐilutën ir gráþtø atgal, tai ðio kelio

„Á ðiø metø III ketvirèio kainynà,kuris ásigaliojo nuo liepos 1-osios, iðviso yra áraðyti 1 932 kompensuo-jamieji vaistai. Á naujàjá kainynàátraukta daugiau medikamentø neipraeitame - net 113 prekiniø pava-dinimø vaistø. Be to, ðis kainynaspasipildë nauja iki ðiol Privalomojosveikatos draudimo fondo biudþetolëðomis nekompensuota veikliàjamedþiaga plauèiø arterinei hiperten-zijai gydyti“, – sako VLK Vaistøkompensavimo skyriaus vedëjasEvaldas Stropus.

Ligoniø kasø specialistai atkrei-pia dëmesá, kad priemoka uþ dau-gumos kompensuojamøjø vaistø vie-nà pakuotæ negali virðyti 4,71 euro,kai vaistas kompensuojamas 100procentø bazinës kainos.

Skaièiuojama, kad pacientø prie-mokos uþ vaistus per dvejus metussumaþëjo daugiau nei dvigubai: nuo5,25 euro vienam receptui 2017 m.iki 2,13 euro 2019 m. O per pirmàðiø metø ketvirtá pacientai jau su-taupë 9,5 mln. eurø, lyginant su tuo

paèiu laikotarpiu uþpernai.VLK primena, kad nuo liepos 2

dienos ásigaliojo patobulinta vaistø„pirmojo paskyrimo“ tvarka.Ekonomiðkiausias kompensuo-jamasis vaistas pacientams turi bûtiiðduodamas já paskyrus pirmà kartàarba po ilgesnio kaip 12 mën. lai-kotarpio. O sutrikus ekonomiðkiau-sio vaisto tiekimui ir vaistinëms ne-turint galimybiø jo uþsakyti, pacien-tams turi bûti iðduodamas kitas tospaèios veikliosios medþiagos irdozuotës maþiausios kainos vaistas.

„Pirmojo paskyrimo“ taisyklënëra taikoma lëtinëmis ligomis ser-gantiems pacientams, kuriems jauyra parinkti tinkami vaistai.

Lietuvoje Kompensuojamøjøvaistø kainynas sudarinëjamasketuris kartus per metus. Tokiu bûdusiekiama maþinti kompensuojamøjøvaistø kainas ir pacientø mokamaspriemokas uþ juos.

Visà vaistø kainynà rasite èia.

VLK informacija

Informuoja Kauno teritorinë ligoniø kasa

Ásigaliojo naujasKompensuojamøjø vaistø kainynas

Liepà ásigaliojo naujasis Kompensuojamøjø vaistø kainynas, ákurá áraðyta ir iki ðiol nekompensuota veiklioji medþiaga plauèiøarterinei hipertenzijai gydyti. Valstybinës ligoniø kasos prieSveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistø teigimu, taireiðkia, kad vaistiniø preparatø prieinamumas pacientams nuolatgerëja. Be to, maþëja kompensuojamøjø vaistø priemokos.

2019 m. liepos 10 d.3 p. Nr. 51 (10206)

Kaip jau raðëme, praëjusiàsavaitæ Prienø ûkininkø organi-zuota paþintinë-diskusinë kelio-në prasidëjo Veiveriø seniû-nijoje.

Pirmiausia apvaþiavimo dalyviaiapsilankë Eligijos ir Ovidijaus Drû-liø ûkyje, kuriame auginamos limu-zinø veislës telyèios. Anksèiau prio-ritetine ûkio veiklos ðaka laikæ auga-lininkystæ, Drûlios rytdienà sieja sumiðraus ûkio perspektyva.

Ðiuo metu jie dirba 130 ha þe-mës, augina javus ir veislinei bandaireikalingus paðarus. Dar apie 60 hauþima pievos, kuriose ganosi tely-èios. Pasak Ovidijaus Drûlios, tai, jomanymu, optimalus ûkio variantas,daugiau plësti þemës plotus jie nepla-nuoja, nes jø vizija – ðeimos ûkis.Ûkis, kuriame, padedant vaikams irvienam ar porai samdomø dar-bininkø, bûtø galima áveikti visusdarbus. Pleèiant ûká reikëtø ir dau-giau technikos bei darbo rankø. Ojø trûksta, nes viena opiausiø Lie-tuvos þemës ûkio sektoriaus prob-lemø jau tampa ne tik kvalifikuotøspecialistø, bet ir paprasèiausiødarbininkø stoka. Tai pastebi ir mûsøkraðto ûkininkai, vëliau ðia tema dis-kutavæ ir aptardami apvaþiavimometu patirtus áspûdþius. Beje, jø kolkas neþavi ir idëja sekti kaimynø len-kø ar estø pavyzdþiu ûkiuose ádar-binti ukrainieèius ir kitø treèiøjø ða-liø pilieèius, kuriø nemaþai jau dirbaperveþimø, statybos ir kituose sekto-riuose. Trukdo ir sudëtingas ádarbi-nimo procesas bei ávairûs apriboji-mai, ir kai kuriø paèiø ukrainieèiøpoþiûris á darbà. Ir mûsiðkiai ûki-ninkai jau kalbëjo apie tokias patirtis,kai, pavyzdþiui, turëjæs visus rei-kiamø kvalifikacijø paþymëjimusukrainietis traktorininkas net nesu-gebëjo pajudinti traktoriaus ið vietos,arba kitas, pabuvæs porà mënesiø tie-siog mokiniu, iðmokæs elgtis su tech-

nika, vëliau pamirðo apie ûkininkoinvestuotà laikà bei pinigus ir pasukolaimës ieðkoti á miestà. Susidurta irsu neadekvaèiais ukrainieèiø reika-lavimais, intrigø rezgimu. Nors abie-jø pusiø pasiraðytose sutartyse ir bu-vo aptartos visos sàlygos, tarp jø irdarbo uþmokestis, bet norai gauti di-desná atlyginimà atsirasdavo jau pokeliø dienø, nors ûkininkui neretaitekdavo paèiam pabaigti uþsienieèiodarbininko nebaigtus darbus fermo-je. Apie ðiuos ir kitus patirtus niuan-sus pasakojæ ûkininkai patarë bûtiapdairiems ir prieð pasiraðant sutartisiðsiaiðkinti poreikius bei lûkesèius,kur ir ko þmonës eina.

Taigi, kaip pastebëjo apvaþiavi-mo dalyviai, gal geriau maþesnis, bettvirtesnis ðeimos ûkis, kurio svarbàbei perspektyvà pastaruoju metu ak-centuoja ir Europos Sàjungos beiLietuvos valdþios institucijos. Mûsørajone, kaip ir aplankytose Veiveriø,Ðilavoto, Pakuonio bei Balbieriðkioseniûnijose, tokie ûkiai sudaro di-dþiumà.

Apvaþiavimo metu ûkininkai irspecialistai turëjo progos Veiveriøseniûnijoje uþsukti á Rasos Skuèie-nës ûkio sodus ir uogynus, kuriuose

auginami obuoliai, kriauðës, braðkës,ðilauogës ir kiti vaisiai bei uogos.Lankësi jie ir ðilavotiðkio Kazio Miel-daþio audiniø ir tauriøjø elniø ûkyje,apþiûrëjo Pakuonio seniûnijos ûki-ninko Vyto Lapinsko limuzinø veis-lës galvijø bandà, apie kasdienius rû-pesèius kalbëjosi su Vaivos kaimo ûki-ninkais Rima ir Juozu Gluðauskais,dirbanèiais sunkiai, bet kupinais op-timizmo ir nesiruoðianèiais atsisakytideðimties melþiamø karviø ûkio.

Kelionës tikslas apvaþiavimodalyvius vedë ir á javø laukus, ga-nyklas. Juo labiau, kad rûpëjo pama-tyti ir sausros bei ðiø metø ðalnø pa-sekmes. Akivaizdu, kad jas ûkinin-kai, skaièiuodami derliø, pajus. Gy-vulininkai jau ir dabar jauèia, ið topaèio liucernos ar pievø ploto ma-tydami þymiai maþesná kieká susuk-tø paðaro rulonø ar stokodami vietøganiavai. Prienø rajonas – tarp tø ra-jonø, kuriuose buvo paskelbta eks-tremali situacija dël sausros. Tad daþ-nas ûkininkas net ir graþiai geltonuo-janèiuose javø plotuose ras ir plyniøbei nebrandþiø varpø, ypaè vasari-niø, bet ið aplankytø seniûnijø aki-vaizdþiai matësi, kad labiausiai nu-kentëjæs Balbieriðkio kraðtas. Tai pa-

tvirtino ir kartu vaþiavusi LÞÛKTPrienø tarnybos agronomë konsul-tantë Loreta Klebinskaitë-Marti-ðienë. Paklausta, á kà, keièiantis kli-mato sàlygoms, turëtø orientuotisûkininkai, konsultantë patarë labainesiþavëti naujomis, didelius derliusþadanèiomis veislëmis, nes jos lepiosir labiau nukenèia. Pasak augalinin-kystës specialistës, ðiemet iðloðë tieûkininkai, kurie sëjo daugiau þiemi-niø javø, þinoma, jeigu ið rudens juospasëjo laiku ir kokybiðkai. Turëdamigerà startà ið po þiemos þiemkenèiaibuvo atsparesni ir sausrai bei ðal-noms, kurios, konsultantës teigimu,taip pat prisidëjo prie ðiø metø ne-gandø. Ypaè jas pajuto sodø ðeimi-ninkai.

Nors Europos Sàjungos, o irmûsø valdþios institucijos labai ðykð-èiai kalba apie paramà nukentë-jusiems nuo sausros þemdirbiams,bet, savivaldybës administracijos Þe-mës ûkio skyriaus vedëjos AuðrosTamoðiûnienës manymu, gerai jaubent tai, kad tuose rajonuose, ku-riuose paskelbta sausra, turintiemsásipareigojimø bankams ir paramosprogramoms ûkininkams nereikëspaþymø dël mokëjimø atidëjimø irásipareigojimø nevykdymo. Vedëjaaptarimo metu taip pat priminë apiegalimybæ pasinaudoti savivaldybëskaimo rëmimo fondo, kuriam ðie-met skirta 50 000 eurø, lëðomis, me-lioracijos projektus.

Keliaudami per seniûnijas apva-þiavimo dalyviai taip pat atkreipë dë-mesá á pakeles. Matë jø visokiø: irlabai graþiai Pakuonio seniûnijoje suspecialia technika nuðienautas paleiJono Aliukonio dirbamus þemësplotus, ir visai neðienautø, ir tokiø,

„... geriau paþinti, pasitarti, pasidalinti“

( N u k e l t a á 6 p . )

Mikalinës kaime esantis Kazio Mieldaþio ûkis – netradicinis. Pats ðei-mininkas daugiau rûpinasi danieliais ir tauriaisiais elniais, o dukra Neringa suþentu Sauliumi – audinëmis.

Eligija Drûlienë sako, kad labaisvarbu ne tik gyvulius paðerti, bet irbendrauti su jais.

Mauruèiø kraðte ûkininkaujantisEgidijus Gylys pakvietë apþiûrëtineseniai pradëtos auginti „Kreator“veislës vëlyvøjø kvieèiø laukà.

Prieð 18 metø sodintame Skuèiøsode ðiemet, pasidarbavus ðalnoms,obuoliø nebus.

Vieno didþiausiø Ðilavoto seniû-nijoje augalininkystës ûkiø ðeimi-ninkas Þilvinas Galinis pakvietë ap-þiûrëti sausros paþeistà javø laukà.

Þuvintos kaimo ûkininko Vytauto Lapinskolimuzinø veislës bandoje – per 30 galvijø.

Vaþiuodami per Pakuonio se-niûnijà apvaþiavimo dalyviai ap-þiûrëjo graþius Alvydo Vaicekauskojavø…

...ir Jono Vilionio kukurûzø laukus.

Kartu su ûkininkais buvo ir Kre-dito unijos „Prienø taupa“ valdybospirmininkë Violeta Kirlienë ir vady-bininkë Laura Babravièienë. Pasak V.Kirlienës, ðiemet veiklos 20 metøsukaktá minësianti „Prienø taupa“ –graþus ûkininkø kooperacijos pavyz-dys. Tarp kitø unijø Prienø ir Birðtonokraðto ûkininkø sukurtas lietuviðkasir savas bankas uþima tvirtas pozicijasir pagal nariø, ir pagal pajø skaièiø.

Balbieriðkieèiø komanda Gluðauskø sodybos kieme.

Iðvykos metu buvo aplankytos Balbieriðkio ir Veiveriø parapijø baþnyèios, Ðilavoto davatkynas, stabtelëta Balbieriðkio seniûnijosVaivos kaime esanèioje privaèioje globos ástaigoje.

2019 m. liepos 10 d. Nr. 51 (10206) 4 p.

Rûdupis Kaimas Prienø rajone, kairiajame Ne-

muno krante (prieðais Birðtonà), áeinantis áNemuno kilpø regioninio parko teritorijà,kuriame gyvena 50 gyventojø. Kaimas pava-dintas pagal Rûdupëlio upelá. Ðio pavadinimaskilæs ið lietuviðko þodþio rûda, t. y. gamtinëmineralinë medþiaga, ið kurios gaunamimetalai. Vietos þmonës pelkëtas vietas, kuriøNemuno paðlaitëse netrûksta, vadina rûdynais,nes vanduo nuo geleþies rûdþiø tampa rudas. Ið èia kilo Rûdupio vardas.Vietovardis yra pirmosios kirèiuotës, kirèiuojamas pastoviai: Rûdupis.

Aistë Koklevièiûtë, Matas Iðganaitis, Brigita Skrinskaitë, Gabija Barðtytë

Prienø „Þiburio“ gimnazijos III kl. mokiniai

Konkursas „Mano kaimo,miestelio, miesto vardas“

2019 –Vietovardþiø

metai

Kultûros kryþkelëProjektà remia

PociûnaiKaimas Prienø rajone, kai-

riajame Nemuno krante, Nemunokilpø regioniniame parke. NuoPrienø iki Pociûnø yra apie 12 kilo-metrø. Pociûnai yra Prienø rajonoðiaurës rytinëje dalyje. Statistikosduomenimis, Pociûnuose 2001metais gyveno 59 þmonës, o dabar gyvena 53 þmonës, tad per 18 metøgyventojø skaièius ne itin pasikeitë. Taip pat reikëtø paminëti, kadPociûnai ́ – garsus aviacijos ir paraðiutinio sporto centras. Èia ásikûrusiSportinës aviacijos gamykla, Sklandymo sporto bazë, Pociûnøaerodromas. Kasmet èia vyksta pasaulinio lygio skraidymo varþybos,èempionatai, sàskrydþiai, organizuojami paþintiniai skrydþiai sveèiams,vyksta jaunøjø sklandytojø mokymai.

Taèiau ar kas nors susimàsto apie ðios vietovës kilmæ ir istorijà?Apie Pociûnø kilmæ istorijos daug nëra. Taèiau manoma, kad vieto-vardþio Pociûnai kilmë yra asmenvardinë ið pavardës Pociûnas, Pocis,Pacas. Pavardes sieja ta pati þodþio ðaknis, kuri, anot kalbininko A.Vanago, kilusi ið krikðto vardo Ipatijus arba Povilas. Tai pirmosioskirèiuotës þodis, kirèiuojamas pastoviai: Pociûnai.

Þarijos Kaimas Prienø rajone,

kairiajame Nemuno krante,1 km á rytus nuo Bagrëno ir4 km á pietus nuo Pociûnø.Atstumas nuo Þarijø ikiPrienø yra 8 kilometrai.Apie ðià vietovæ daug infor-macijos nëra, taèiau pagalistorinius ðaltinius manoma, kad ðioje vietovëje gyveno kalviai, kuriegamindavo ávairius metalinius árankius, todël buvæ daug þarijø, nuo toir kilo kaimo pavadinimas. Þarijø kaime stûkso du garsûs piliakalniai,kurie vadinami Þarijø I ir II piliakalniais. Juos skiria tik 350 metrøatstumas. Tarp piliakalniø yra ásiterpæs vadinamas Þarijø tvenkinys.Abu piliakalniai yra átraukti á Lietuvos istoriniø paminklø sàraðà irbuvo tyrinëti archeologø. Lyginant statistikos duomenis, galimepadaryti iðvadà, jog 1970 metais ðiame kaime gyveno daugiausiagyventojø – apie 70, dabar gyvena tik 47 þmonës.

Vietovardis kirèiuojamas pagal 2 kirèiuotæ, todël vns. galininkekirtis nuðoka á galûnæ.

Vardininkas: Þarijos. Kilmininkas: Þarijø. Naudininkas:Þarijoms.Galininkas: Þarijas. Ánagininkas: Þarijomis. Vietininkas: Þarijose.

Aðminta Kaimas Prienø rajono

savivaldybës teritorijoje, 6km á ðiaurës rytus nuo Prie-nø. Seniûnaitijos centras.Kaimo pakraðèiu teka Ne-muno intakas Oðvenèia,nuo kaimo prasideda Ne-muno kilpø regioninis par-kas. Kaime iðlikæs Aðmin-tos dvaras (dvare árengta mokykla ) ir parkas. 2001 metais Aðmintojegyveno 249 gyventojai, o paskutinio suraðymo duomenimis (2011m.)gyvena 199 gyventojai. Aðmintos kaimo kilmë yra asmenvardinë. Kilmëgali bûti aiðkinama taip: pavadinimas kilæs ið dvikamienio þodþio*Að-mintas, plg. pvd. Að-mantas, v. Mintas.

Aðminta minima nuo 1609 metø, kai Prienø ir Birðtono valdytojasG. Horvatas ðià gyvenvietæ, dvarà ir 33 valakus þemës, uþraðë baþnyèiai.Ið pradþiø vadinosi Paaðvinta ar Paaðminta (pagal Oðvenèios upelá).XX a. pokariu apylinkëse vyko mûðiai tarp sovietø ir partizanø. Aðmin-tiðkiai kovojo Tauro apygardos Geleþinio Vilko rinktinëje.

Vietovardis yra treèiosios b kirèiuotës, todël kirtis ðokinëja: Vardi-ninkas: Aðminta, kilmininkas: Aðmintõs, naudininkas: Aðmintai, gali-ninkas: Aðmintà, ánagininkas: Aðminta, vietininkas: Aðmintoje.

'

' ' '' ' '

''

~~ ~

~

„Þiburio“ gimnazijos 1949 m. laidos 70-meèiui (2019 m.)

Du triptikaiKalbininkui Jonui KAZLAUSKUI ir poetui Justinui MARCINKEVIÈIUI

1.Tu ðiandien taip toli, toli –Keli jau ðviesmeèiai mus skiria,Ir gedulo diena kartiSeniai jau þvaigþdëmis pabiro.

Bet ðiandien dar namo sugráþkTuo atminties taku per sodàIr saulës spinduliu raðykStogastulpyje meilës þodá.

Nors tëviðkëlë pasikvies,Bet gervës skris ir skris á tolá.Gëlë darþely prasiskleisIr kvies Tave pareit namolio.

Paþvelk ið saulës aukðtumøÁ stebuklingà kiemo ratàIr nusijuok ið pastangøTave áamþinti nemarø.

2.„Nepareisiu, motinële,Per sodelá takeliu...“Nesulaukei, broluþëli,Mûsø laisvës valandø.

Nors ðaukei jas savo meile,Savo darbu atkakliu –Mylavai mûs gimtà kalbà,Buèiavai jos þodeliu.

Tyrinëjimø lobynaiLiko straipsniais ádomiais –Juos talpina „Raðtø“ knygosIr „Baltistikos“ lankai.

Tavo tëviðkë kas metaiVis gausëja þmonëmis,Tai todël, kad Tu èia vaikðtai,Á sveèius visus kvieti.

Kaip á atlaidus suplaukæ,Giedame gimta kalba –Jauèiam Tavo glëbá jaukø –Su mumis Tu visada.

3.„O kodël, kodël, o broli,Tu lig ðiolei neparjoji?“Ásiðaknijo Tavo þirgelisAukðtam, aukðtam kalnely.Ant jo kamanëliø –Tai Tavo þodeliai.

Dirbai, kad mûsø kalbà paþintøVisas platus pasaulis –Ásiðaknijo Tavo þirgelisNe vien gimtoj palaukëj.

Tai todël, todël, o broli,Tu lig ðiolei neparjoji.Ásiðaknijo Tavo þirgelis,Ant jo kamanëliøKrauju iðraðytasTavo laiðkelis.

Justinui MARCINKEVIÈIUI

1.,,Rausvos molþemio kalvosartëja – kaip lûpos – artëja...“Just. Marcinkevièius „Kelias á namus“

Pareik dar kartà paþiûrëtÁ tà auksiná rapsø laukà.Pakraðtyje jo pasëdëk –Pavargusio suolelis laukia.

Ir pirkios dûmas toks skalsusPakils Tavæs tuoj apkabinti,Gonkelis maþas, bet jaukusPakvies visus èia susirinkti.

Þalsvam rûke virð þydinèiø rugiøBalta mamos skarelë plaukia...Ir tëvas glëbá dobiløAvelei neða ðvelniaplaukei...

Ir Tavo broliai net penkiIr trys sesutës susirinko.Visi namø kampai pilniJuokø ir klegesio dþiaugsmingo.

Tai neiðeik dar ið namøPaglostyk maumedá vienmetá,Nulëk per Skriodæ liepteliu,Rugelá keldamas þiemkentá.

Dar á Slyvynà palypëk,Pamoki miðkui suokalbingai,Ðeriuotës pievoj pagulëk,Jos ðaltinëlio atgaivintas.

Ir antaniniø obuoliøSenam sode dar prisirinki –Èia nerimà ir liûdesá kartuDël Lietuvos vargø pamirðki.

Gyva kovojanti tauta,Nors niekad jai nebuvo lengva.Ir Tu gyvenk, kovok su ja –Mums Tavo þodis ðventas.

2.„Maþi mes maþi,O toks didelis noras gyventi...Visas kaimas pasivertë medþiaisIr iðëjo á pievas.Ak, argi pirmà kartàÁ medá mes bëgam... (Just. Marcinkevièius)

Þinojo tëvas, kai sodinotTà maumedá kitø kraðtø,Kad jis aukðèiausias, sakingiausiasAugs vienas vidury laukø.

Þaibai ir vëtros talþys medá,Bet saulë kartais pagailës.Ir augs jis èia gal ðimtà metø –Stiprybës mums visiems linkës.

Ir Tu su maumedþiu iðaugaiDvasia galingas ir stiprus,Nes paproèius tautos iðsaugotTau buvo bûtinai svarbu.

O, kad dabar tëvai sodintøSu kiekvienu vaiku medþius!Galbût skaistesnis ir blaivesnisNuðvistø mums tautos dangus...

3.„Uþtrenkiau uþ nugaros miðkà,Iðëjau á laukà.Vëjas – gûsiais – lyg norëtø iðplëðt ið manæsmano paslaptá...Kaip lapo ji, vëjau, kaip lapo“...Just. Marcinkevièius „Carmina minora“Kiekvienas turim savo paslaptá –Tà juodàjà eglæ savy.Bet tegul jos niekas nepastebi,Kol lapo dþiaugsmu gyveni.Ar bûtina viskà iðaiðkint,Atgailaut iðpaþinty?Ðirdis juk nenori tapt vieðnamiu –Nuoga jinai negraþi.Tad lapo skausmingà gyvenimàTiktai po mirties jo tiriÐirdies giliojoj bedugnëjeKaskart naujà poezijos perlà randi...

2019-06-23Anarsija Adamonienë

'

2019 m. liepos 10 d.5 p. Nr. 51 (10206)

Liepos mënesio priminimai Paðnekesiai

SKANAUS!

Sveikatai...Jei nori pailsinti akis, paganyk

jas rugiagëliø puokðtëje. Sakoma,kad ypaè tinka meditacija mëlyn-akiams. Parugëse, dirvonuose, pa-laukëse – ði apdainuota mëlynojigraþuolë dar þydës visà rugpjûtá, to-dël pats laikas pasiruoðti ir jos vais-tingosios medþiagos.

Rugiagëliø þiedai iðpeðiojami iðgraiþø. Skinami tik kraðtiniai pil-tuviðki þiedai. Nedelsiant dþiovina-mi, paskleidus plonu sluoksniu, daþ-nai vartant, kad iðliktø mëlyna natû-rali spalva, gerai vëdinamoje pa-talpoje ar dþiovykloje 40 – 50 laips-niø C.

Rugiagëliø þieduose yra karèiøjøglikozidø (centaurinas, cianinas),antocianø (pelargoninas, cianidina),saponinø, kumarinø, flavonoidø,gleiviø, organiniø rûgðèiø, minera-liniø medþiagø. Flavonoidai ðvelniaiskatina ðlapimo iðsiskyrimà, skatinatulþies sekrecijà.

Daþniausiai yra gaminami ru-giagëliø uþpilai ir ekstraktai, ska-tinanèiai veikiantys tulþies ir ðla-pimo iðsiskyrimà, gerinantys skran-dþio ir kepenø veiklà, þadinantysapetità, stabdantys kraujavimà ir vi-duriavimà, stiprinantys organizmà,gydantys perðalimà, kosulá, uþkimi-mà, keliantys tonusà, turintys bak-tericidiniø savybiø. Kompresai tinkaakiø ligoms gydyti, akiø sausumui,nuovargiui maþinti.

Vartojama ir sergant inkstø ir ðla-pimo pûslës ligomis, esant edemoms(tinimams), lëtinëms kepenø ir tul-þies latakø ligoms.

Iðoriðkai uþpilu skalaujama bur-na, esant gleivinës uþdegimams, gy-domi spuogai. Naikina sausos odospleiskanas, stiprina plaukus, valoveido odà. Tinka vonioms nuo reu-mato - mirkyti rankas ir kojas.

Rugiagëliø sëklos laisvina vidu-rius, ypaè tinka vaikams.

Rugiagëliø uþpilui pagamintireikës: 1 valgomàjá ðaukðtà þiedøuþpilti stikline verdanèio vandens. Povalandos nukoðkite, gerkite 1-2valgomuosius ðaukðtus 3 kartus perdienà prieð valgá.

NEVARTOTI! Jeigu sausas kosu-lys arba padidëjæs ðlapimo iðsisky-rimas.

Rugiagëlëse esantis cianinas –nenuodinga, daþanti medþiaga, todëlþiedais daþomi audiniai, nors daþaiir nëra labai patvarûs.

Jauni rugiagëliø ûgliai valgomi,troðkinami. Keletà þiedeliø galimadëti á agurkø salotas, morkø, moliûgømiðraines, tortus, gërimus. Rugia-gëliø, ramunëliø þiedai ir mëtø la-pelis – GRAÞI IR SVEIKATI-NANTI ARBATA!

Liepa, tai þoliavimo metas, todëlrinkime ir ruoðkime vaistaþoles: pa-prastàjà kraujaþolæ, sukatþolæ, tikràjálipikà ir kitas gyduoles.

Sodininkui...„Augo sode serbenta aðarinëm

kekëm…“ - toks graþus, nepakarto-jamas serbentø kekës ávaizdis ásirë-þæs ne vienam atmintin ið Jono Ais-èio kûrybos. Soduose ðià karðtà irsausà vasarà tos kekës kiek smul-kesnës, kiek anksèiau ir sunokusios.

Serbentai paprastai skinami, kai95 proc. uogø ágauna joms bûdingàspalvà ir skoná. Kekëje uogos pri-sirpsta ne vienu laiku. Juoduosius

serbentus galima skinti su kekëmisir be jø, o raudonuosius ir baltuosius– tik su kekëmis! Prinokus uogoms,pirmiausia skinkime juoduosius irbaltuosius, o raudonieji gali palauktiir ilgiau pabûti ant krûmo. Geriausiaskinti ryte ir vakare.

Serbentø uogos valgomos ðvie-þios, konservuojamos, ðaldomos. Iðjø verdamos uogienës, kompotai,gaminamas marmeladas, sirupas,þelë, vynai. Taigi verta laiku surinktiderliø, nes uogos tikrai vertingos.

Raudonieji serbentai vitamino Cturi 26 – 83 mg proc., baltieji – 34–66 mg proc., kiek maþiau nei juo-dieji. Raudonuosiuose yra karoteno,pektinø, fosforo, kalio, natrio, kalcio,mangano, jodo, kobalto, geleþies.Raudonieji labai tinka diabetikams,nes jø cukruose vyrauja gliukozë irfruktozë.

Daugybæ ir kitø naudingø savybiøturi raudonøjø serbentø uogos. Josypaè tinka vartoti vyresnio amþiausþmonëms, nes netirðtina kraujo, kaipjuodieji, stabdo aterosklerozæ, stip-rina kraujagysliø ir kapiliarø sieneles.Baltieji savo savybëmis panaðûs áraudonuosius.

Jeigu pasisekë átikinti, kad vertasavo sode pasidairyti vietos vienamkitam serbentø krûmeliui, tuometverta pasidomëti ir veislëmis. Ðtai„Jonkheer van Tets“ – ankstyva,ypaè derlinga, atspari ðalèiams ir li-goms ir populiariausia visoje Euro-poje olandiðka raudonøjø veislë. Pri-noksta birþelio pabaigoje, liepos pra-dþioje.

„Rovada“ – vëlyva, taip pat olan-diðka raudonøjø veislë. Uþderës tri-mis savaitëmis vëliau, negu minëtojiprieð tai. Net rugpjûtyje dar laikosiant krûmo. Kekës ilgos, puoðnios.

„Zitavia“ – vidutinio ankstyvu-mo, derlinga baltøjø serbentø veislë,kilusi ið Vakarø Europos. Uogosvidutinio didumo, balkðvai gelsvos,saldþiarûgðtës, prinoksta lieposviduryje.

„Blanca“ – vidutinio anksty-vumo, labai derlinga baltøjø serbentøveislë. Prinoksta antroje liepos pu-sëje. Kekës ilgos, veislë atspari gry-binëms ligoms ir ðalèiui.

Sodinti serbentus reikia rudenáarba anksti pavasará. Parinkite sau-lëtà ir nuo vëjø apsaugotà vietà. Jiemëgsta derlingà, purià, neutralià arsilpnai rûgðèià, neámirksianèià prie-smëlio ar priemolio dirvà.

Jei pavasará jau turite pasisodinæserbentø sodinukø, nepamirðkite,kad per sausras bûtina juos laistyti,pakrûmes „mulèiuoti“.

O jei vietà uþima seni ir neder-lingi serbentø krûmai – be gailesèiojuos raukite ir atnaujinkite sodà.

Gëlininkui...Jau tikriausiai neverta priminti,

kad reikëjo iðkasti vegetacijà baigu-sias svogûnines gëles. Nepamirðkite,kad iðkastus svogûnëlius labai svarbulaikyti gerai vëdinamoje patalpoje.Jei dar nesuskubote nuvalyti, tai pa-darykite kuo greièiau, nes senø lukð-tø liekanose gali bûti ligø uþkratø irkenkëjø.

Atsargiai nuimkite ðaknis, nuva-lykite senø lukðtø liekanas ir sunai-kinkite. Tik ið sveikø svogûnëliøiðaugs sveiki tulpiø þiedai. Kas 10–12 dienø bûtinai patikrinkite, ir jeigurasite pradëjusiø pûti, juos paðalin-kite. Nepamirðkite, kad spalá, kai

Salotos su vyðniomisBaklaþanas, didelë sauja graþgarsèiø, sauja vyðniø be kauliukø, nedidelis

baltas varðkës sûris, maltø imbierø, kario, druskos.Uþpilui: Lygiomis dalimismoliûgø sëklø aliejaus, granatø sirupo, (saldumui ir gaivumui), slyvøpagardo, (dël sûrumo), citrinø sulèiø (dël rûgðtelës).

Graþgarstes sudëti á lëkðtæ. Baklaþanà supjaustyti riekutëmis,pabarstyti druska ir palikti pusvalandþiui. Vëliau nupilti susidariusáskystá. Varðkës sûrá supjaustyti riekutëmis (ne per plonomis), pabarstytimaltu imbieru ir kariu. Baklaþanus, o paskui ir sûrá apkepti antkepsninës. Sudëti viskà ant graþgarsèiø, uþberti vyðnias be kauliukø.Uþpilui visus komponentus iðplakti ir juo aplieti salotas.

Mëlyniø makaronaiMakaronø teðlai: 400 g miltø, 4 kiauðiniai, 1,5 stiklinës mëlyniø, þiupsnelis druskos.

400 g rikotos sûrio, po 2 ðaukðtus pesto padaþo ir maltø rieðutø.Paruoðti teðlà makaronams: á gilø dubená persijoti miltus, po vienà ámuðti

kiauðinius, iðmaiðyti, áberti druskos. Mëlynes kelis kartus pertrinti per sietelá, kadneliktø sëklyèiø ir ámaiðyti á makaronø teðlà. Gerai iðsukti. Teðlà iðminkyti antmiltais pabarstytos lentos, iðkoèioti ir supjaustyti plonomis juostelëmis. Naminiusmakaronus virti apie 3 min. Nukoðti ir iðdëlioti á lëkðtes. Rikotos sûrá iðtrinti sumaltais rieðutais ir krësti ant makaronø. Ant virðaus uþdëti po ðaukðtelá pesto padaþo.

„Ðnypðèianti“ uogø þelëÁvairiø uogø po 100 g: avieèiø, mëlyniø, braðkiø, gervuogiø.Þelatinos 100 g, 2 v.

ðaukðtai cukraus, 5 ðaukðtai savo gamybos ar pirktinio ðeivamedþio sirupo, 400 gbalto putojanèio vyno.

Á keturis indelius arba vienà didesná sudëti uogas ir padëti á ðaldytuvà. Uogos,dubenëliai ir vynas turi bûti gerai atðaldyti, kad, stingstant þelë, liktø burbuliukø,kurie valgant ðnypðtø burnoje. Þelatinà uþmerkti nedideliame kiekyje vandens,palikti, kad iðbrinktø. Po 10 minuèiø sukrësti jà á maþà puodelá, supilti ðeivame-dþiø sirupà ir kaitinti ant vidutinës ugnies, kol þelatina visiðkai iðtirps ir skystistruputá sutirðtës. Suberti cukrø ir, kai jis iðtirps, puodà nukaisti, atvësinti. Putojantávynà sumaiðyti su þelatinos ir ðeivamedþio tirpalu, iðpilstyti á indelius su uogomis.Palikti kelioms valandoms ar ilgiau, kad sustingtø. Po to iðversti desertà á lëkðteles,gardinti su plakta grietinële.

Jei paatvirausiu, kad Mindaugokarûnavimo dienà, giedant himnà,aðaros iðdavikës tekëjo skruostais, tik-riausiai nieko nenustebinsiu. Þodþiaisnenusakomas ir iki sielos gelmiø ási-smelkiantis potyris. Kiekvienam tik-riausiai savi jausmai, mintys, emo-cijos, bet tas vienybës jausmas! Kur be-bûtume iðsiblaðkæ, kaip toli vieni nuokitø, tà akimirkà iðtirpsta atstumai,mes vël visi mintimis èia, tëvø þemëje,savo gimtojoje Lietuvoje. Vël tarsi iðlen-dame ið savo kasdienybës kiauto, pa-mirðtame maþus ar didesnius rûpes-èius, vargus, nesutarimus... Ieðkomeðalia esanèiø akiø, rankø, o veide sklei-dþiasi ðypsena, tarsi þinutë – Tu manrûpi!

Gal todël visuomet ir „Gyvenimo“puslapiuose pirmiausia perskaitauviskà apie renginius mûsø rajone, apienaujas ir senas tradicijas puoselëjan-èias bendruomenes, susitikimus, va-karones. Kiek turiu sveikatos ir jëgø irpati stengiuosi dalyvauti. O ðtai prieðkelias savaites moksladraugë pakvietësavo sodybon Molëtø kraðte – vël ren-gianti jau tradicija tapusá susitikimà,kur suvaþiuoja draugai, giminës, o,svarbiausia, susirenka visi aplinki-niai, ne vieno kaimo ar vienkiemioþmonës. Prisiruoðiau, nuvykau irnegaliu nepapasakoti. Pirmiausiaapie sodybà. Ir pakliûk tu man senamûkiui á tokias gerø þmoniø rankas!Mano draugë – meno þmogus, vyrastaip pat. Visai atsitiktinai miðkuosebegrybaudami aptiko parduodamàsenà, ðimtmeèio senumo sodybà, suvisais tam kraðtui bûdingais ûkio pa-statais: rûsiu, darþine, klëtimi, malki-ne ir visokiausiais padargais. Trobadviejø galø, vienas dar su plûktine asla.Baldai, rakandai visi kaip etnogra-finiame muziejuje. Skryniose, sakë, darir audimø paliktø radæ. Ir tas neuþ-mirðtamas kaimo trobos kvapas, me-

nantis vaikystæ pas senelius kaime. Du-rys visur atvertos, gali vaikðèioti, þiop-linëti, èiupinëti, prisësti ant kokios gir-napusës. Gerokai, matosi, ádëta triûso,kad sodyba alsuotø gyvybe, þydëtø gëlësprie gonkeliø, stebintø ávairios etno-grafinës detalës. Niekas nesugadintakièu, nesumoderninta. Na, tik stogasnaujas, èerpiø, mat per senàjá jau lietuskoðë.

Nuo pat ryto, o kai kas ir ið vakaro,rinkosi giminës, giminiø, vaikø drau-gai. Bièiulës mama uþkaitë didþiulásavo firminës grucës su spirguèiaispuodà. Vieni ruoðësi vakaro progra-mai, kiti naktiniam þygiui – kasmetnauja susitikimo tema, naujos kûrybi-nës uþduotys. Paskirtà valandà visisujudo laukti kaimiðkiø – kaimynø.Vieni jø vietiniai, kiti tik vasarotojai,bet jau vieni kitus gerai paþástantys.Pirmiausia iðgirdom melodijà, lydimàakordeono, o paskui ir visa eisena su-guþëjo á kiemà – iðsipuoðæ, kas kokialauktuve neðinas. Ásuko visus á dainà,á ðoká. Paskui erdvioj darþinëj vaidi-

nimai, poezijos skaitymai. Dar prielauþo jaunimas pavakarojo.

Galvoju, koks dþiaugsmas tikriau-siai ten ið dausø viskà matantiemsseniesiems ðios sodybos ðeimininkams,kad taip su meile ir atsakomybe pri-þiûrimi ir puoselëjami jø namai, tæ-siamas jø gyvenimas. Retai kur beið-liko tokios autentiðkos senos sodybos– skubëjome griauti, perdaryti, mo-derninti. O didþiausias patirtas vieð-nagëje dþiaugsmas – ta bendrystë, kadir su visai nepaþástamais þmonëmis,tas jaukumas ir nuoðirdumas, lietu-viðkas vaiðingumas!

Visai jau greitai, liepos 26 d.,ðv.Ona, dar vadinama duonos ponia,per kurios ðventæ draugiðkai gimineibuvo privalu surengti susitikimà, nau-ju derliumi, nauja duona pasidþiaugti.Taigi belieka pasukti galvà ir nuspræsti– á atlaidus ðv. Onos kur pasukti, arsavo namø duris ir ðirdá giminëlei irdraugams atverti.

Jûsø Augustina

Bendrystë...

Uogos vasaros stalui...

( N u k e l t a á 6 p . )

Ram

utës

Ðim

ukau

skai

tës

nuot

rauk

a

2019 m. liepos 10 d. Nr. 51 (10206) 6 p.Palma PUGAÈIAUSKAITË

Prienø turguje perki, savo kraðtà tu remi!

Valstybës dienos ryto turguje ðiek tiek maþiaubuvo ðurmulio. Kaip sakë prekeiviai, jog nieko nuo-stabaus, tai yra „tuðèias“ laikas, kai daug þmoniøiðvykæ atostogauti, kiti turi savo sodus, darþus, kurleidþia laikà. Beje, ið autobuso stotelës turgaus linkgalima buvo sutikti bûreliais skubanèius á turgøBirðtono kurorto sveèius, tarp kuriø mylinèiø kurortànemaþai rusø tautybës þmoniø, gyvenanèiø Vo-kietijoje.

Visur, kur prekiavo ðvieþiomis darþovëmis, uogomis,matësi pirkëjø. „Puokðtelë“ morkø kainavo 1,30 - 2 eurus,tokia pat, tik burokëliø su ropelëmis – eurà, dviejø parølaiko raugintø agurkø kilogramas kainavo 2 eurus. Bul-viø rinkosi kiekvienas pagal poreikius. Eurà sumokëtiuþ didesniø, graþiø kilogramà buvo daug kam negaila.Ûkininkø pusëje bulves pirko ir didesniais kiekiais –cepelinams. Þirniø ankðèiø kilogramas kainavo 4 eurus,kopûstø – 0,70 euro, kaliaropiø – 1 eurà, salotø – 2 eurus,svogûnø ropeliø – 0,50 euro, ropelë èesnako – 0,40–0,50 euro. Melisø, mëtø, ramunëliø ryðelis kainavo 0,50euro ir kt.

Braðkiø kilogramas kainavo 2 –3,50 euro, ðilauogiø –7 eurus, indelis avieèiø – 2 eurus, litras mëlyniø – 5 eurus,kilogramas juodøjø serbentø – 3 eurus. Kadangi prekeiviøbuvo daugiau, tai kainos puse euro galëjo skirtis.

Pieno kaina iðlieka ta pati – 0,50 euro uþ litrà karvëspieno. Pusë kilogramo sviesto kainavo ir 3,60, ir 4 eurus,litras grietinës – 3,40–4 eurus, 0,5 kilogramo varðkës – 1eurà. Sûrá keptà, su prieskoniais ar be jø, pagal skoná beidydá galima iðsirinkti uþ 1,20–3,50 euro.

Bitininkai kilogramà medaus pardavë uþ 6–7 eurus,pusës litro stiklainá – uþ 3,50–4,50–5 eurus.

Kaimiðkø parûkytø laðiniø kilogramas kainavo 5,10euro, kumpiniø laðiniø – 6 eurus, kitur kilogramas graþiølaðinukø kainavo ir 8 eurus, ðvieþiø kiaulienos deðreliøkilogramas – 6,50 euro, karðto rûkymo ðonkauliø – 3,50euro, ðalto rûkymo èesnakinës deðros – 6,70 euro,kumpeliø su oda – 5,80 euro, kaimiðkos nugarinës –

8,10 euro, sûdytos nugarinës – 5,50 euro.Þuvies mëgëjai rinkosi pagal skoná bei piniginës storá,

kaip jie sakë. Riebios silkës su galva kilogramas kainavo2,50 euro, karðto rûkymo lyno – 8,90 euro, riebþuvës –12,90 euro, karðto rûkymo ðamo – 8,90 euro, skumbrës– 5,90 euro, ðalto rûkymo skumbrës – 6,90 euro, starkiofilë su ðpinatais kilogramas kainavo 3,99 euro, vaikiðkøþuvies pirðteliø – 1,99 euro, ðaldytos laðiðos sterkai –9,90 euro, ðvieþios laðiðos gabaliukø – 6,90 euro, sausoðaldymo jûros lydekos – 2,70 euro.

Ûkiniø gyvûnø turgavietëje linksmiau ir nuo gyvû-nëliø garsø, ir nuo jø augintojø sveiko humoro jausmo.Vieni bandë ieðkoti ir pasveikinti Mindaugà su vardi-nëmis, kiti gi vyrai Mindaugës pasigedo.

Triuðiukà galima buvo nupirkti uþ 4–6 eurus, didesnátriuðá – 10–15–25 eurus. Buvo perkami ir paðarai: triu-ðiams – 20 kg kainavo 8 eurus, didelëms viðtoms – 8eurai, viðèiukams – 9–10 eurø. Kalakutë kainavo 10 eurø,anèiukà pardavë ir uþ 3, ir uþ 6 eurus, priklausomai nuoamþiaus. Dedeklës viðtos kainavo po ðeðis eurus, jau-nesnës – 5,50 euro viena. Kaimiðkas giedorius gaidys„siûlësi“ ir uþ 5 eurus, ir uþ 8 eurus. Buvo ir veisliniøpaukðèiø, kuriø pora kainavo 20 eurø ir daugiau.

Ûkininkai siûlë savo derliaus grûdø. Kvieèiø, kviet-rugiø, mieþiø centnerá pardavë uþ 11–13 eurø.

Vasaros vidurio mënesio graþø rytà þenklino ir laukogëliø puokðtës, kuriø viena kainavo 6–7 eurus.

atvës dirva, galësite svogûnëlius so-dinti á gëlynà, o maþesnius gal á darþolysvæ.

Ðá kartà labiau suskubti ragina-me auginanèius rudená þydinèiusvëlyvius, nes metø metais daþnasneiðkasame jø. O reikëtø tà padarytitik nugeltus lapams. Pavëlavusiemsneverta nusiminti, nes dabar vëlyviøramybës metas, tad neatidëliokimeir iðkaskime.

Perrinkæ ir iðrûðiavæ svogûnëliusatgal juos pasodinkite rugpjûèio pir-moje pusëje, kai pradës leisti ðakne-les. Maþus 8–10 cm gylyje, didelius15–20 cm gylyje. Po mënesio su-lauksite pavasará primenanèio ir visàmënesá trunkanèio þydëjimo.

Atsiminkite! Visas vëlyvio auga-las yra nuodingas, todël dirbdamimûvëkite pirðtines. Ðiø augalø lapaiiðauga pavasará, tuo metu auga irgumbasvogûniai – tuomet gausiaulaistykime ir træðkime. Pasodinæ taippat laistykime, ypaè, jei þemë sausa.

Ne vieno gëlininko ar sodininkoveidà temdo rûpestis, kai jo roþes,flioksus, ratilius, agrastus ar vyn-medþius puola miltligë. Flioksus arroþes nuo ðios bëdos gelbsti skal-

bimo milteliø tirpalas. Áberkite triskupinus ðaukðtus skalbimo milteliøá 10 litrø vandens, juo purkðkite auga-lus. Po dviejø savaièiø pakartokite.

Kalcinuota soda irgi tinka milt-ligei naikinti. Miðiná ruoðkite: 50 gsodos, 40 g iðtirpinto muilo ir 10 lvandens. Juo galite purkðti roþes,flioksus, ratilius, agrastus, vynme-dþius, kitus augalus kas 7–10 dienø.

Pelenø skiediniu taip pat galitekovoti su ðia liga. Stiklinæ pelenø va-kare uþpilkite 10 l vandens, iðmai-ðykite ir palikite. Ryte vël iðmaiðyki-te, perkoðkite ir gausiai laistykiteaugalus, stenkitës sudrëkinti ir apa-tinæ lapø dalá.

Darþininkui...Jeigu planuojate savo darþe nau-

jà braðkynà, pats laikas pagalvoti, pokokiø ankstyvøjø darþoviø rasti jamvietà. Sako, kad labai gerai braðkësauga po þirniø, pupeliø arba po fiton-cidiniø savybiø turinèiø augalø –serenèiø, krapø ir kt.

Antroje vasaros pusëje pasodintibraðkiø daigai spëja gerai ásiðaknytiir jau kitais metais gausiai dera. Pa-sodinus vëliau ar kitø metø pavasarábraðkës derës menkiau, nei pasodin-

tos iki rugpjûèio vidurio. Braðkës ge-riausiai dera antraisiais ir treèiaisiaisauginimo metais. Todël patartina lai-kas nuo laiko veisti naujà braðkynàir vis kitoje vietoje.

Saulë, sausas oras ir aukðta tem-peratûra iðvargino ir iðsekino darþoaugalus, kitus gali net sunaikinti. Sto-ras mulèo sluoksnis tarp augalø eilu-èiø neleidþia dirvoþemiui perdþiûti,palaiko drëgmæ prie ðaknø. Kuo sto-resnis sluoksnis, tuo patikimesnë dir-vos apsauga nuo kaitros. Taèiau lais-tymo taip pat nevalia pamirðti.

Kai sausra ypaè varginanti, ápras-to laistymo jau nepakanka. Tuometverta augalus dar ir pukðti. Jeigu turi-te árengtà purðkimo sistemà, karð-èiausiomis dienos valandomis sklei-dþiami smulkûs laðeliai ne tik drë-kins dirvà, bet ir vësins orà, apsaugosaugalus nuo perkaitimo. Tik nelais-tykime augalø vidudiená ðaltu van-deniu – toks stresas jiems ne á naudà.Ryte ir vakare augalai drëgmæ suge-ria palaipsniui.

Verta pamëginti per karðèiuspritemdyti saulës ðviesà. Tam tinkaagroplëvelë, specialus tinklas. Ðiltna-miø stogus galima nupurkðti gesin-tomis kalkëmis, kurios iðdþiûvusiosteikia pavësá.

Tiems, kurie jau sulaukë naujoderliaus – gardaus skanavimo, o ki-tiems – dar kantrybës ir sëkmës.

Gero derliaus!

Liepos mënesio priminimai(Atkelta ið 5 p.)

Pirko ir uogø, ir mësos

VagystëLiepos 3 d. apie 9 val. 15 min.

gautas vyro praneðimas apie tai, jogBalbieriðkio miestelyje, iðlauþusplastikines garaþo duris, ið vidaus pa-vogta automobilinë priekaba, trak-toriukas þolei pjauti, þoliapjovë,elektrinis siaurapjûklis, aukðto slëgioplovimo árenginys, indukcinë kait-lentë, poliravimo maðina, graviravi-mo maðina su antgaliais. Padarytanuostolio uþ 2500 eurø.

Eismo ávykisLiepos 5 d. Jiezno seniûnijoje,

Verbyliðkiø kaime, kelio Antakalnis– Jieznas – Alytus – Merkinë 32 km600 m rastos dvi susidûrusios trans-porto priemonës. Pirminiais duo-menimis, eismo ávykio vietoje nu-statyta, kad 1970 m. g. Prienø rajonogyventojas, vairuodamas „Audi100“, bûdamas neblaivus (2,40prom.) ir neturëdamas teisës vairuo-

ti, atsitrenkë á sustojusià transportopriemonæ CITROEN C5, vairuoja-mà Kaune gyvenanèio 32 m. vyro.Eismo ávykio metu þmonës nesuþa-loti, apgadintos abi transporto prie-monës. Neblaivus vairuotojas buvolaikinai sulaikytas 48 valandoms.

SmurtasLiepos 7 d. apie 19 val. Giniûnø

kaime, gyvenamojo namo prieðkam-baryje, konflikto ir iðgertuviø metuneblaivi (3,03 prom.) 50 m. moterissmurtavo prieð savo neblaivø (2,51prom.) sugyventiná. Moteris buvosulaikyta ir uþdaryta á areðtinæ.Kelio vaþiuojamojoje dalyje…

Liepos 7 d. apie 22 val. 10 min.Pociûnø kaime, kelio vaþiuoja-mojoje dalyje, rastas mirusio vyro (g.1946 m.) kûnas nubrozdintu pa-kauðiu. Ávykio aplinkybes aiðkinasipolicija.Parengta pagal Alytaus apskrities

VPK pirminæ informacijà

GERASIS ÞMOGAU,tebus Tau þinoma, kad esi kvieèiamas á

KNYGØ IR KNYGIØ ÐVENTÆ,kuri vyks 2019 metø rugpjûèio 10 dienà (ðeðtadiená)

nuo 11 iki 20 valandos Demeniðkiuose (Lazdijø r., Seirijø sen.),raðytojo Romo Sadausko sodybëlëje.

Numatoma

paminëti pirmojo profesionalaus Lazdijø kraðto bibliotekininkoraðytojo Albino Andriulionio 111-àsias gimimo metines; patyrinëtibibliotekø bei bibliotekininkø motyvus Bitës Vilimaitës kûryboje;

aptarti Demeniðkiø Meilës bibliotekos bei Tvarto galerijos kûrimosiaplinkybes. Nebus uþmirðta, kad Meilës bibliotekos krikðtatëviui

Ozolui ðiemet bûtø sukakæ 80 metø.

P.S. Tikimasi sulaukti garbios vieðnios ið Vaðingtono – JAV kongresobibliotekoje dirbanèios demeniðkënës raðytojos Linos Þilionytës.

Kaip ir á ankstesnes Demeniðkiø ðventes, subus knygø ir knygiø ið dau-gelio pasvieèiø – nuo Klaipëdos, Prienø, Kauno, Vilniaus iki Varënos.

Iki susitikimo!Rengëjai

kai vagojant bulves net kelias sudar-kytas. Sutikdami su Prienø r. savi-valdybës mero Alvydo Vaicekauskonuomone, kad pakeliø prieþiûra tu-rëtø bûti bendras rûpestis, ûkininkaiatkreipë dëmesá á tai, kad jie neturi irspecialios technikos, ir neretai pri-trûksta ir laiko. Kilo minèiø apiekooperavimàsi, bendros technikosásigijimà ir paðalpininkø pasitelkimàpakeliø tvarkymui. Nors, tiesa, nevienas ið pokalbio dalyviø pastebëjo,kad su kooperacija mûsiðkiams, kaipir daugumai lietuviø, sunkiai sekasi.

Á tai dëmesá aptarimo metu at-kreipë ir savivaldybës Tarybos narys,Kaimo ir bendruomeniø reikalø ko-miteto pirmininkas Vaidas Kupstas,pastebintis „dþiûstanèius“ santykiustarp ûkininkø, skaidymàsi, naujøasociacijø kûrimà. Pasak jo, kaip irkeliø bendruomeniø kûrimas vie-name kaime, taip ir keliø ûkininkøorganizacijø kûrimas, labiau tarnaujaprieðprieðai, nesveikai konkurencijainei vienijimuisi siekiant bendrø tiks-lø. V. Kupsto nuomone, labai svar-bus yra ir ûkininko santykis su bend-ruomene, ir bendruomenës poþiûrisá ûkininkà. Ten, kur sutariama, ir gra-þiø darbø daugiau nuveikiama, irsantykiai geresni, ne tik dël bendrøtikslø, bet ir dël tarpusavio sugyve-nimo. Tai, beje, itin jautru tampa tarpûkininkø konkuruojant dël nuomo-jamø valstybinës þemës plotø. Kar-tais tai perauga á kovà teismuose irmirtinai supykdo anksèiau kartu dir-busius, bendravusius þmones.

Þmones pykdo ir supainiotiástatymai, ir bandymas suinven-torizuoti esamus valstybinius þemësplotus, iðtaisyti reformos pradþiojepadarytas matavimø klaidas, ypaè,

kai naujoji Nacionalinës þemës tar-nybos valdininkø karta tai bando da-ryti sau tinkama linkme, neatsiþvelg-dama á du deðimtmeèius vykdytàagrarinæ politikà, ir net neretu atvejuneiðvykdama ið savo kabinetø. Daugnerimo, bent jau mûsø rajone, áneðëir priimami sprendimai dël trum-palaikës þemës nuomos, á rajonàatvedæ kelis „sofos“ ûkininkus, tam-panèius vis didesniø plotø ðeimi-ninkais. Apie tai daug buvo kalbamair besidalinant kelionës áspûdþiais.Ir suprantama kodël, tai bene patijautriausia problema.

Kita vertus, komentuojant ávai-rius negatyvius atvejus, buvo kalbamair apie kai kuriø paèiø ûkininkø el-gesá. Pasinaudodami „aklu“ valdi-ninkø ástatymø vykdymu, jie be jokiøskrupulø „veja“ lig ðiol tà þemës plo-telá dirbusius nuomotojus, nors pir-mumas ir priklausytø pastariesiems.Liûdna, pasak Ovidijaus Drûlios irjam pritarusiøjø Vaido Kupsto beikitø pokalbio dalyviø, kad þmonëspamirðta, jog valgoma tik su vienu, one dviem ðaukðtais, ir kad ratas galiapsisukti: ðiandien jis „uþgrobë“ kitoþemæ, rytoj kitas taip pat gali pasielgtisu juo. Taigi, nors þemë lietuviui nuosenø laikø buvo pats didþiausias tur-tas, bet norint galima susitarti, kaipkad, Prienø rajono savivaldybës me-ro ir ûkininko Alvydo Vaicekauskoteigimu, padarë pakuoniðkiai. Jietiesiog susitarë neatplëðinëti vienasnuo kito þemës gabaliukø ir netruk-dyti vienas kitam dirbti. Ðia opti-mistine gaida, matyt, ir verta baigtipirmojo apvaþiavimo áspûdþius.

Kelionë, pasak joje dalyvavu-siøjø, buvo naudinga ir turininga. Irpamatyta, ir pasidþiaugta, ir rûpes-èiais pasidalinta.

Ramutë Ðimukauskaitë

„... geriau paþinti,pasitarti, pasidalinti“

(Atkelta ið 3 p.)

Kiauliø maro þidinys – ir Ðaltiniðkiø kaimeValstybinës maisto ir veterinarijos tarnybos Prienø valstybinë maisto

ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad 2019-07-06 kiauliø laikymovietoje, esanèioje Prienø r. sav., Iðlauþo sen., Ðaltiniðkiø k., nustatytasafrikinis kiauliø maras.

AKM protrûkio vietoje pradëjome taikyti ðias priemones: sunaikintakiaulës gaiðena, nugaiðintos likusios kiaulës ir sunaikintos jø gaiðenos,atlikta kiauliø laikymo vietos, inventoriaus, árangos pirminë dezinfekcija,pradëtas AKM protrûkio epizootinis tyrimas, aplink AKM protrûkiovietà nustatytos 3 km ir 10 km spinduliu apsaugos ir prieþiûros zonos,kuriose pradëta vykdyti intensyvi AKM stebësena.

Prienø valstybinës maisto ir veterinarijos tarnybos informacija

SLEGIA KREDITAI ARPRITRÛKAI PINIGØ?Tiesiame Jums pagalbosrankà! Akimirksniu pa-

lengvinsime Jûsø naðtà. REFI-NANSAVIMAS nuo 500 iki 7000eurø, nuo 6 iki 48 mënesiø. PA-SKOLOS nuo 100 iki 4000 eurø,nuo 2 iki 36 mënesiø. Kon-kurencingai itin maþos palûkanosrinkoje. Be uþstato, be uþslëptø su-tarties sudarymo mokesèiø.Kreiptis tel. 8 601 50 935.Tarpininkas Rièiardas. Individualios veiklos

2019 m. liepos 10 d.7 p. Nr. 51 (10206)

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA

SIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀ

Nekilnojamasis turtasBrangiai perka miðkà (gali turëtibendrasavininkø, bûti neatidalintas,su skolomis, areðtuotas). Sutvarkodokumentus. Tel. 8 644 55 355.Perkame miðkà didþiausiomiskainomis Lietuvoje. Atsiskaitome iðkarto. Tel. 8 605 44 445.Pirkèiau 2 kambariø butà Prienuose,centre, I-II aukðte (ne komercinëspaskirties). Tel. 8 672 34 056.

Gyvuliai, gyvûnaiÁmonë brangiai perka galvijus,atsiskaito ið karto. Iðsiveþame. Tel.:8 686 54 826, 8 684 40 534.Ámonë tiesiogiai nuolat perka arklius.Tel.: 8 656 39 189, 8 616 14 424.Ámonë tiesiogiai perka galvijus aukð-èiausiomis ÞÛKB „Krekenavos më-sa“ kainomis. Tel. 8 613 79 515.Superka gero ir lieso ámitimo galvijus(AB „Krekenavos agrofirma“ kaino-mis), taip pat perka arklius. Tel. 8 61643646.UAB „GALVIJØ EKSPORTAS“ - ávai-rius pienu girdomus buliukus ir tely-èaites, taip pat „Belgus“. Moka 6 ir21 proc. PVM. Sveria el. svarstyklë-mis. Pasiima patys. Tel. 8 612 34503.A. Bagdono IÁ brangiai perka verðe-lius ir telyèaites auginimui. Moka 6 -

21 proc. PVM. Sveria elektroninëmissvarstyklëmis. Pasiima patys. Tel.:(8 319) 69 541, 8 699 93 682.Brangiai perka verðelius, avis. Moka6 arba 21 proc. priemokà. Tvarko vi-sas valstybës teikiamas iðmokas.Tel.: 8 611 69 265, 8 686 27 927.

Ávairios prekësPERKAME: . AUKSÀ (juvelyrikà,lauþà, dantø karûnëles), . SIDABRÀ(stalo árankius, juvelyrikà, lauþà),.GINTARÀ (karolius, sages, gabalus,ávairius dirbinius), .ANTIKVARÀ(monetas, ordinus, statulëles),.LAIKRODÞIUS. Tel.: +370 623 47249, +370 609 27 450.

Ámonë perka naudotus automobilius.Gali bûti be techninës apþiûros, ne-vaþiuojantys, iðregistruoti. Siûlykitevisus variantus telefonu: 8 607 67679.

Perku javø kombainà, traktoriø MTZ,T-25, priekabà. Tel. 8 630 93 471.

Brangiai perka eksportuimësinius ir pieninius bulius,karves telyèias, prieauglá.Atsiskaitau ið karto, mokuPVM. Tel. 8 654 36 432.

Superkame karves,bulius ir telyèias

KREKENAVOS AGROFIRMOS supirkëja OlgaSmailienë. Tel. 8 612 02 125.

Tel. (8 634) 23551.

BRANGIAI PERKA

verðelius ir dideliusmësinius galvijus.

PERKAÁvairius arklius.

Moka PVM.Tel. 8 611 15 151.

Nekilnojamasis turtasParduoda sodybà Verbyliðkiø k., netoliVerknës upës, yra 0,64 ha namø valdosir 1,40 ha þemës ûkio paskirties þemëssklypai. Tel. 8 698 56047.Parduoda þemës ûkio paskirties þemæPrienø r., Verbyliðkiø kaime, netoliVerknës upës.Galima pirkti 8,6 ha arba17,63 ha. Naðumo balas - 45,3. Tel. 8671 86 062.Parduoda sodybà su þeme (yra 6 hapievos, prieina prie Ðeðupës, medinis8 x13 m namas, dengtas skarda, sumansardomis á abi puses, ûkiniai pa-statai, kalvë, trifazis el. ávadas). Tel.:8 652 50 416, 8 652 73 053.

Gyvuliai, gyvûnaiSkubiai parduoda melþiamà karvæ.Tel. 8 603 51 813.

Kietas kurasPigiai parduoda malkas (skroblo, àþuo-lo, uosio, juodalksnio, berþo). Atveþanemokamai. Tel. 8 635 82 808.Parduodame ávairias malkas. Skal-dytos, kaladëlëmis, ràsteliais. Tel.8 614 97 744.Parduoda DURPIØ BRIKETUS, malkas,supjautas kaladëlëmis, ràstukais.Skubiai, nemokamai pristato jumspatogiu laiku. Tel. 8 672 51 171.Parduoda àþuolo, berþo pjuvenøbriketus ir baltarusiðkus durpiøbriketus. Tel. 8 677 44 884.

Ávairios prekësParduoda visureigá „MitsubishiPajero“ 2001 m. 3,2 l, dyzelinas. T.A.

Atveðime geros kokybësbaltarusiðkus durpiø

briketus, akmens anglá, -KOKYBÆ GARANTUOJAME.

Tel. 8 683 13 463.

Liejame pamatus, betonuojame. Mon-tuojame gipso kartonà, glaistome,daþome, kalame dailylentes, dedamevisø tipø grindis, klojame plyteles, atlie-kame santechnikos darbus, elektrosinstaliacijos darbai, klojame trinkeles,lankstome skardas. Tel. 8 600 96 399.Ðlifuojame, dedame ir lakuojame par-ketà, dengiame stogus, skardiname,lankstome, ðiltiname ir daþome namøfasadus. Kasame pamatus, mûrijame,

Automatiniø skalbimo ma-ðinø, el. virykliø, indaploviøremontas, prijungimas. At-vykstame á namus. Dirbame irsavaitgaliais, suteikiame garan-tijà. Tel. 8 645 04 370.

Vieðbuèiui - restoranui Birðtone reikalinga: virëja (-s),virëjos (-o) padëjëja (-as) apmokiname dirbti; vasarossezonui reikalingos padavëjos; reikalinga indø plovëja.Tel. 8 687 53 756.Ámonei reikalingas elektrikas, turintis darbo patirties. Tel.8 698 46 063.Reikalinga tvarkinga, be þalingø áproèiø moteris priþiûrëtidienomis senutæ, gyvenanèià gyvenvietëje, ir kar tugyventi. Tel. 8 684 37 900.Þuvies perdirbimo ámonëje Ilgakiemio k., Kauno r.,reikalingi produkcijos pakuotojai. Detalesnë informacijatelefonu - 8 615 68 786.Reikalingas sunkveþimio vairuotojas ir pagalbiniaidarbininkai. Tel. 8 698 46 063.

Medþio apdirbimo ámonë, gaminanti mediniusvasarnamius ir baldus, ieðko:

elektriko - ðaltkalvio priþiûrëti árangos mecha-nines ir elektrines dalis,baldþiaus - staliaus kietøjø baldø gamybai irstaliaus - staklininko mediniø nameliø gamybai.Darbo vieta: Ilgakiemio k. Kauno r. Atlyginimaspagal susitarimà.Susisiekti tel.: +370 698 35856, +370 616 39979.Gyvenimo apraðymà (CV) siø[email protected]

Á VA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛSTurintiems negalià þmonëms dovanojame vaikðtynes, këdes-tualetus. Tel.8 682 31 372.

Liepos 14 d. 19 val.Pociûnø aerodrome

Charlie Chaplin: dainos, muzika ir CIRKASStein Skjervold (baritonas, Norvegija – Lietuva)Ansamblis NEPAKLUSNIEJIVytautas Sriubikis (fleita)Þilvinas Brazauskas (klarnetas)Rasa Vosyliûtë (smuikas)Monika Kiknadzë (altas)Mindaugas Baèkus (violonèelë)Sonata Zubovienë (fortepijonas)Rokas Zubovas (fortepijonas)Bilieto kaina 7 Eur, renginio dienà – 9 Eur

Liepos 19 d. 19 val.Birðtono kultûros centre

Tradicinë romø muzika kitaipAnsamblis KARAVAN FAMILIA Ensemble (Vengrija)

Istvan Nagy (vokalas, gitara)Istvan Nagy jaun. (vokalas, bosinë gitara)Ilona Farkas (vokalas)Niki Nagy (vokalas)Vanda Csampai (ðokis)Sarah Nasiruddin (ðokis)

Bilietai á koncertà Birðtone parduodami tik Birðtono kultûroscentro kasoje.

iki 2019.10. Kaina - 2150 Eur. Tel.8 682 55 621.Parduoda VW Passat 2002 m., 1,9 l,dyzelinas, T.A. 2019.08, tvarkingas.Kaina - 1300 Eur. Tel. 8 650 75 873.Parduoda traktoriukà DSÐ-14 su kë-bulu priekyje, trifazæ 5 kW elektrosstotá su valdymu, perdarytà ið tech-ninës pagalbos automobilio, veþimàmediniais ratais, pagamintais ra-èiaus, sodybai papuoðti, 3 rûðiø ðiau-dapjoves („akselinës“, tinka þolei beiðienui pjauti). Tel.: 8 652 50 416,8 652 73 053.

Reklama Reklama.

tinkuojame, betonuojame, montuojametvoras, langus, duris, atliekame langøapdailà, griovimo darbus. Statomekarkasinius namus. Tel. 8 620 85350.Nebrangiai atveþame kokybiðkà juodþe-má ir natûralø kompostà. Veþamas kiekis– 6 - 10 m3. Tel. 8 645 64 788.VISI SANTECHNIKOS DARBAI: ðildymo,vandentiekio, kanalizacijos, katiliniøárengimo. Komplektuojame kokybiðkas

santechnikos medþiagas su nuolaido-mis. Tel. 8 640 39 204.Kaminø ádëklai: gaminimas, monta-vimas. Kaminø valymas. Tel. 8 645 87304.Kokybiðkai kasame tvenkinius, rezer-vuarus, darome pylimus, ðlaitus, lygi-name þemes, tvarkome sklypus. Nuo-mojame statybinæ technikà. Tel. 8 64050 090.Remontuoju vonias, tualetus,koklinius peèius, klijuoju plyteles. Tel.8 609 25 988.

Veþame þvyrà, smëlá, skaldà, juodþe-má ir kitus birius krovinius. Tel. 8 69066 155.

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA

,

SIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀ

2019 m. liepos 10 d. Nr. 51 (10206) 8 p.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, [email protected]);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, [email protected]); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, [email protected]); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai (tel. 60522, [email protected]). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.










Redaktorë Ramutë ÐimukauskaitëRedakcija: Redaktorë Ramutë Ðimukauskaitë - VERSLAS, ÞEMËS ÛKIS (60523, [email protected]); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS: Dalë Lazauskienë, redaktorës pavaduotoja (60014, [email protected]);APLINKOSAUGA, NEVYRIAUSYBINËS ORGANIZACIJOS, KULTÛRA, SPORTAS: Rimantë Janèauskaitë, apþvalgininkë(8 648 46182, [email protected]); KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI: Ona Lodienë,Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai ([email protected]). Mob. tel. 8 605 19 327.


Laikraðtis ákurtas 1946 m. gruodþio 7 d.

REDAKCIJOS ADRESAS:Kauno g. 19 A, LT - 59147 Prienai.

El.paðtas: [email protected]

Leidþia UAB „GYVENIMAS“ (SL 066).

Laikraðtis iðeina treèiadieniais ir ðeðtadieniais.Ofsetinë spauda. Apimtis - 2 spaudos lankai.Indeksas 67283. Tiraþas: treèiadieniais - 2100 egz.,

ðeðtadieniais - 2600 egz. Rinko, maketavo UAB „Gyvenimas“.

Spaudë UAB „Alytausspaustuvë“, Seirijø g. 17,tel. (8 ~ 315) 73786.

Internete skaitykite: www.gyvenimas.info, www.facebook.com/laikrastisgyvenimas

Dþiugu, kad ,,Vëtrungë“ per il-gametá savo gyvavimà sukûrë ir ið-laikë savità klojimo teatro tradicijà,kurios puoselëtojais visø pirma tapoNaujosios Ûtos mëgëjø teatro nariai.Prieð keturiolika metø gimusi idëjaneliko pamirðta þiûrovø, teatralø irrajono valdþios atstovø. Gal ir dëlto, kad, kaip sakë Seimo narys And-rius Palionis, sveikindamas susi-rinkusius artistus ir þiûrovus, jogklojimo teatras buvo ir vienas iðlietuvybës puoselëjimo pavyzdþiø,todël yra aktualus ir dabar.

Naujosios Ûtos seniûnas AlgisAliukevièius dþiaugësi kasmet gau-sëjanèiu festivalio þiûrovø bûriu, ne-blëstanèiu mëgëjø teatrø entuziazmu.Jis taip pat kvietë tylos minute pa-gerbti ir prisiminti ðviesaus atmini-mo Serbentinës klojimo sodybos ðei-mininkæ Aldonà Lietuvininkienæ,kuri ðiø metø vasario 16 -àjà palikomûsø pasaulá. Bûtent ji prieð ketu-riolika metø sutiko priimti á savoautentiðkà klojimà. Kas galëjo tuometu pagalvoti, kad bûtent èia metaiið metø vyks tokia didelë ðventë, kadant stogo rymanti vëtrungë rodys netik vëjo kryptá, bet taps þodþiø, dainø,gyvenimiðkø situacijø, teatro scenojeiðsipildanèiø ar dûþtanèiø svajoniøsimboliu, kasmet trumpam atgaivi-nanèiu Serbentinæ.

Ir iðties, kaip gera atvykstant jaus-

ti nesumeluotà nuoðirdumà, mato-mà sodyboje gyvenanèios Danguo-lës Lietuvininkaitës akyse, kuri sudideliu jauduliu kasmet visø laukiair tikisi vël pamatyti sugráþtant. Uþ-burianti ðalia esanèio Paliø miðkoramybë, autentiðka sodybos aplinka,ðalimais praðliauþiantis þaltys,besigananti Danguolës oþkelë – lygnatûrali uþmiesèio sanatorija nuomiesto ir darbø ðurmulio pavargu-siems þmonëms, priglaudþianti savoramybe.

Ðvieþias ðienas, á klojimà suneð-tas tiesiai nuo kiemo, gyvai èeþëjo,þiûrovai patogiai ásitaisë – kas ðiene,kas ant suolo, kas nusprendæ prie du-rø parymoti – sutelkë dëmesá á klo-jimo aslà, kuri èia tampa paèia ge-riausia ir natûraliausia scena. Ilga-metis fesivalio vedëjas TautvydasVencius pirmiausia kvietë ðeiminin-kus – Naujosios Ûtos laisvalaikiosalës, „Vëtrungës“ mëgëjø teatroartistus.

2019 -ieji yra paskelbti Juozo Tu-mo - Vaiþganto metais, o tai vienaryðkiausiø XX a. pirmosios pusës as-menybiø, tautinio atgimimo ir mo-derniosios kultûros reiðkëjas, lietuviøprozos klasikas, kritikas ir literatû-ros istorikas, kurio kûrybinis paliki-mas yra gausiausias tarp to meto ra-ðytojø. Áprasmindami Vaiþganto as-menybës ir kûrybos palikimà, Nau-

josios Ûtos mëgëjø teatro nariai pa-statë spektaklá „Þemës ar moters“,kuriame vaidmenis atliko visiemspuikiai paþástami aktoriai mëgëjai,naujaûtiðkiai Romas Malaðkevi-èius, Egidijus Stadalius, GerinaDavidavièienë, Danguolë Kurtinai-tienë, Tautvydas Vencius, Julija My-kolaitienë ir kiti. Kolektyvas ðiemetðvenèia 30 metø gyvavimo jubiliejø,o per ðiuos metus repertuare buvoávairaus þanro kûriniø, kuriuosmeistriðkai teatro scenai pritaikëreþisierë Anelë Lukjanèiuk. Visigausiais plojimais pasitiko kolektyvàir dar vienà ðaunià jo premjerà.

Vëliau festivalyje pasirodë ið to-liausiai atvykusi Panevëþio ir Utenosakløjø dramos studija „Arka“, pa-rodþiusi iðtraukà ið literatûrinës -muzikinës kompozicijos „Þvakësmonologas“ (reþ. Rima Þostautie-në). Ðis kolektyvas ákurtas prieð 64metus, „Arkos“ vardu pavadintasnuo 2003 m. Nuolat dalyvauja ávai-riuose respublikiniuose teatrø fes-tivaliuose, dalyvavo visuose „Vët-rungës“ festivaliuose, iðskyrus pir-màjá. „Arka“ klojime sukûrë jautrøir priverèiantá susimàstyti reginá, jun-gusá muzikos ir poezijos dermæ, pri-minusá ir mûsø istorijos kûrëjus –partizanus.

Ðioje „Vëtrungëje“ netrûko Prie-nø kraðto kolektyvø premjerø. Ant-ràjà padovanojo Prienø kultûros irlaisvalaikio centro mëgëjø teatras„Langas“. Klojime atgijo A. Èecho-vo klasika – „Meðka“ (reþ. AlmaVaiðnienë).

Jiezno kultûros ir laisvalaikio

centro dramos kolektyvas „Þalt-vykslë“ á klojimà atvyko taip pat suneseniai parengtu spektakliu pagalP. Gineitá – „Knarkia paliepus“ (reþ.Angelë Jaruðevièienë). Ðie aktoriaimëgëjai Jiezne susibûrë prieð trylikametø. Jau du kartus spëjo sudalyvautiRespublikinëje Dainø ðventëje.

Po keturiø spektakliø, kaip þa-dëta áþanginiame vedëjo þodyje, visiiðguþëjo á kiemà ragauti nuo pat festi-valio pradþios pradëjusios kvepëtidilgëlienës. Jà, kaip ir kasmet, ruoðëilgameèiai „Vëtrungës“ draugai, pui-kûs kulinarai Algis ir Asta Stadaliai.Ne vienas skanavæs dilgëlienës sakë,kad ji tokia skani nepavyktø, jeigunebûtø verdama ant kelmo!

Po skanios pertraukos, pra-mankðtinæ kojas, visi dþiaugësi, kadvël gali nuo kaitrios saulës pasislëptiklojime, dþiaugdamiesi geros nuo-taikos nestokojanèiais Elektrënøkultûros centro mëgëjø dramos ko-lektyvo aktoriais ir jø pagal EdmundoUntulio kûriná pastatytu spektakliu„Maiðas, kuriame nugalabijo ðeðkà“(reþ. Nijolë Skorubskienë). Ðiskolektyvas iðskirtinis ir tuo, kaddalyvavo visuose „Vëtrungës“ festi-valiuose, tad Serbentinëje apsilankëjau keturioliktà kartà.

Kaimynai dzûkai ið Trakø kultû-ros rûmø Dusmenø dramos kolek-tyvo „Dusmena“ kvietë stebëti Kazi-mieras Èiplio - Vijûno „Èigonëlë ne-meluoja“ (reþ. Rima Karsokienë).Kaip pasakojo reþisierë, Dusmenyseteatro tradicijos perduodamos iðkartos á kartà, o per metus pastatomimaþiausiai du kûriniai, kurie rodo-mi per Velykas ir Kalëdas, o vëliau

Serbentinës klojimas gyvuoja,Kvepia ðienas ir ðirdþiai smagu,Èia kaimynai, vaikai ir anûkaiSusirinkæ vël dþiaugsis teatru!

Vëtrungë èia kasmet suboluojaIr suskamba aplinkui daina,Kiemas didelis – daug èia mûs suvaþiuoja,Pasitinkam visus su medum ir gira!

Paslaptingosios durys klojimoTarsi vartai artistams á scenà,O þiûrovams á salæ uþtemdytàStebuklingame Paliø miðke!

Pasitikti visus kolektyvusAudringais plojimais kvieèiame Jus.Tegul ðienas bûna Jums minkðtasTik uþmigt nepatariam, nes…

… Kai pavargsim skanios ðiupininësIr kieme paklegët pakviesim visus,O paskui atgal á klojimà –Gal nakvot kam ûpas jau bus?

(Tautvydas Vencius)

Serbentinës klojimas gyvuoja!

Ðiais jau tradicija tapusiais þodþiais pasisveikinome 14 -ajameklojimo teatrø festivalyje „Vëtrungë 2019“. Á festivalá ir vël susirinkoiðtikimi þiûrovai bei bièiuliai, aktoriai mëgëjai, ið visos Lietuvos.Ir bûtent tàdien niekas negalëjo paneigti to fakto, kad Serbentinësklojimas gyvuoja!

ir gastrolëse.Pabaigoje scenoje sukinëjosi ir

visus iki aðarø prajuokino Kruoniokultûros centro Kalviø suaugusiøjødramos kolektyvas „Brasta“, rodæsJanës Bernotienës reþisuotas trum-pas humoreskas.

Po turiningos festivalio progra-mos padëkos þodá tarë Prienø rajonosavivaldybës vicemerë Loreta Jaki-nevièienë, Kultûros, jaunimo ir spor-to skyriaus vedëjas Rimantas Ðiugþ-dinis, Prienø kultûros ir laisvalaikiocentro direktorë Virginija Naudþiû-të. Visi sutartinai dþiaugësi graþiamëgëjø teatrø tradicija susiburti,bendrauti, dþiaugtis ir dþiuginti. Taippat mëgëjø teatro ,,Vëtrungë“ 30 -meèio proga uþ nuoðirdø dalyvavimàteatro veikloje, kûrybiðkumà, teatroraiðkos ir tradicijø puoselëjimà buvopadëkota visiems kolektyvo na-riams.

Ðventë tikràja to þodþio prasmebuvo vainikuota – visø teatrø reþi-sieriai namo iðvyko su àþuolo vaini-kais, linkëdami Naujosios Ûtos ko-lektyvui ir festivaliui ilgiausiø gyva-vimo metø.

Diena klojime visiems prabëgolyg kelios akimirkos. Serbentinëjeprisiminiau J. Degutytës eilëraðèioeilutes ,,Pati graþiausia vasara tebûnamûsø/ Ji niekad priekaiðtais peèiøTau nenuslëgs...“. Vasara dar prieða-kyje, o þinojimas, kad kûrybinë teatroveikla peèiø tikrai neslegia, lyg antsparnø veda tolyn..., nes, kaip sakëVydûnas, „niekuomet þmogus nëratoks graþus, koks jis bûna kurdamas“.

Tautvydas Vencius„Vëtrungës“ teatro aktorius

Kultûros kryþkelëProjektà remia

„Vëtrungës“ kolektyvas drauge su seniûnu A.Aliukevièiumi.

PKLC kolektyvas „Langas“ su festivalio vedëju T.Venciumi.

Visa „Vëtrungës“ teatrø ðeima...

„tautiðkos giesmës“ pamokos...

Documents