BAUDIAMOSIOS TEISS SVOKA, FUNKCIJOS, SISTEMA.Baudiamoji teis tai teiss aka, kuri reglamentuoja 3 esminius

aspektus:1. nusikalstam veika,2. bausm,3. slygas, kurioms esant taikoma ta bausm.Baudiamoji teis vienintel teiss aka nukreipta praeit, jos veikimas

siejamas su praeities veiksmais, padarytais praeityje. Ji numato atsakomyb u veikas praeityje.

Baudiamosios teiss udaviniai: 1. udrausti veikas, kurios padaro esmin al asmens,

valstybs ar visuomens interesams arba kelia grsm tokiai alai atsirasti;

2. tiksliai apibrti, kokios veikos pripastamos nusikaltimais; 3. nustatyti nusikalstam veik pavojingumo pobd bei laipsn

ir jas atitinkanias bausmes; 4. saugoti asmenis ir visuomen nuo nusikalstam ksinimsi

grasinant kriminalinmis bausmmis ir nustatyti pagrindus, kuriais remiantis baudiami nusikaltusieji asmenys norint juos pataisyti.

Teorijoje baudiamosios teiss svokos turinys yra skirstomas dvi dalis:

Baudiamoji teis subjektyvine prasme( IUS PUNLENDI ) - valstybs teiss nubausti asmen, padarius nusikalstam veik. i teis atsiranda todl, kad valstyb teiss norm pagrindu imasi reguliuoti tvark visuomenje. I piliei reikalavimo utikrinti j saugum, iplaukia valstybs pareiga utikrinti joje gyvenani moni interesus ir saugum. i valstybs pareiga yra atsiradusi i jos paios paskirties.

Baudiamoji teis objektyvine prasme( IUS POENALA ) - tai visuma statymo numatyt draudim ar pareigojim, kurie idstyti baudiamosios teiss normose. ios baudiamosios teiss normos apibria saugom teisini grybi apimt ir jiems padaromos alos pobd.

Baudiamosios teiss dalykas.Baudiamosios teiss dalyk sudaro: 1. nusikalstam veika 2. bausm3. slygos, kurioms esant taikoma bausm Tik baudiamoji teis nustato bausm, bendruosius bausms poymius,

paskirt ir atskleidia bausms turin. Tik baudiamoji teis nustato kokiomis slygomis gali bti taikoma kriminalin bausm. Yra ir specifiniai momentai ieinantys u baudiamosios teiss rib, pvz.: nusikaltimo

subjekto nepakaltinamumas - nepatenka tuos 3 aspektus, medicininio, aukljimo poveikio priemoni taikymas nepakaltinamiems, nepilnameiams.

Teiss teorijoje reguliavimo metodai du civilinis ir administracinis. Civilinis metodas pagrstas santyki ali lygybe, o administracinis santyki ali pavaldumu.

Baudiamojoje teisje rykiausiai pasireikia administracinis santykio reguliavimo metodas, bet yra norm, kurios rodo civilins teiss metodo buvim, pvz.: atleidimas nuo atsakomybs nukentjusiajam ir tariamam susitaikius.

Baudiamieji teisiniai santykiai.Baudiamosios teiss santykiai pasiymi tuo, kad tai yra santykiai tarp

valstybs ir konkretaus fizinio asmens, kuris padar nusikaltim. Santyki pagrindas yra nusikaltimo padarymas.

Baudiamosios teiss realizavimas galimas:1. paskiriant bausm,2. atleidiant nuo baudiamosios atsakomybs.

Nusikalstama veika kaip teisinis reikinys yra susijusi su dviem labai svarbiais momentais:

1) moni ar valstybs interesams apginti baudiamaisiais statymais ar kitomis normomis yra nustatomas draudiam veik ratas. Asmuo, savo veiksmais paeisdamas vien ar kelis nustatytus draudimus, padaro al teiss saugomiems griams tai yra padaro nusikalstam veik.

2) dl to kyla neivengiama teisin pasekm bausm. Nusikalstama veika ir bausm tai tos dvi pagrindins kategorijos, kuri pagrindu formuojama visa teiss aka baudiamoji teis.

Baudiamoji teis ir kitos visuomeninius santykius reguliuojanios normos: moral, religija.

Kitos socialins normos (moral ir religija) atspindi visuomenje susiklosiusi vertybi sistem ir daro tak:

1. veik, kurios laikytinos nusikalstamomis politikai kriminalizacijai ar dekriminalizacijai,

2. bausmi politikai,3. teism praktikai.

Moralins nuostatos tai nuostatos, paremtos mogaus vidiniu sitikinimu. Moraliniam elgesiui svarbiausi yra vidiniai motyvai, daniausiai nepriklausomai nuo elgesio turinio. Baudiamoji teis visuomet reikalauja objektyviai ireikto mogaus poelgio. Morals normos smerkia ne tik tokius veiksmus, bet ir mintis. Morals normos danai sutampa su baudiamosios teiss draudimais, tuo parykindamos io draudimo

prasm. Daug moralini nuostat daro tak moni elgesiui, kurio baudiamoji teis ar kitos teiss akos nereguliuoja.

Katalik banytin teis skiria nusikaltimus ir nuodmes:1. Nuodm yra dievo ar banyios sakym, o nusikaltimas

baudiamojo banytinio statymo nesilaikymas ar sulauymas,2. Nusidti galima ir vidiniu bdu - mintimi, o nusikaltimui

reikia iorinio veiksmo,3. Nuodmes banyia atleidia priskirdama jas sins sriiai,

o nusikaltimai priklauso iorinei sriiai.4. U padarytus nusikaltimus yra numatytos bausms ar

bausmi priemons, u nuodmes yra skiriamos atgailos.Nuodms suvokimas formuoja dorovinio elgesio nuostatas, kurios turi

reikms tam, kad mons nenusiengt ne tik banyios, bet ir pasaulietiniams baudiamiesiems statymams.

Atrankinis baudiamosios teiss reguliuojam santyki pobdis. Tam, kad juridinis faktas atsirast, teis iki jo padarymo privalo

nustatyti atitinkamus draudimus nedaryti koki nors veiksm ar pareigoti visuomens labui tam tikru bdu elgtis(pvz.; nevogti, neudyti ar mokti las savo vaikams ilaikyti ir pan.). Baudiamosios teiss saugomi ne visi moni interesai - teisiniais griais, o tik kai kurie. Saugom gri pasirinkimo pagrindai:

1) gri svarba visuomenje ir 2) jiems padarytos alos pobdis.BT gina tokias svarbias vertybes kaip gyvyb, sveikat, orum, lytin

laisv, nuosavyb, paios valstybs egzistavimo slygas ir daug kit. iuos grius saugo ir kitos teiss akos.

Baudiamoji teis teiss sistemoje.Baudiamosios teiss vieta teiss sistemoje gali bti aptariama

dvejopai:1) Baudiamoji teis kit baudiamojo pobdio teiss

ak(baudiamojo proceso ir bausmi vykdymo teiss) poiriu: Baudiamoji teis dar vadinama materialine teise, o baudiamasis procesas ir bausmi - vykdymo teis(formalioji teis). Tai reikia, kad tarp i teiss ak yra tiesioginis ryys. Baudiamoji teis apibria nusikalstam veik rat ir bausmes u j padarym. Baudiamoji teis nesprendia klausimo, kaip, kokia tvarka nusikaltusiam asmeniui turi bti inkriminuotas padarytas nusikaltimas ir paskirta bausm. Ikiteisminio tyrimo organ bei vis instancij teism veikla traukiant asmen baudiamojon atsakomybn ir paskiriant bausm sureguliuota baudiamojo proceso. Bausmi vykdymo teis sureguliuoja kaip praktikai turi bti vykdyta teismo paskirta bausm u padaryt nusikaltim. i

teiss aka numato bausmi vykdymo tvark ir juos vykdani institucij teises bei pareigas.

Taigi baudiamoji teis, baudiamasis procesas ir bausmi vykdymo teis sudaro tam tikr visum, kuri teisikai sureguliuoja visus klausimus, susijusius su padaryto nusikaltimo iaikinimu, kaltojo asmens nubaudimu ir paskirtos bausms realizavimu.

2) Visos teiss sistemos poiriu:CT, DT, FT ir kit teiss ak norm pagrindu sukuriamos prielaidos

subjekt tarpusavio santykiams formuotis ir vystytis, kartu utikrinant ir visuomens raidos paang. Baudiamosios teiss normos nekuria joki prielaid ir nereguliuoja joki pozityvi visuomenini santyki raidos. Baudiamosios teiss udavinys - ukirsti keli toki visuomenini santyki susiformavimui ir raidai, kurie trukdo normaliam visuomenei nauding santyki funkcionavimui. Baudiamoji teis ir kitos teiss akos danai gina t pat objekt (gyvyb, sveikat, nuosavyb, viej tvark ir kt.) tik skirtingomis priemonmis ir panaudodamos skirtingus teisinio reguliavimo metodus. iuo metu vis didesn reikm visose valstybse gyja tarptautins teiss normos. Yra ir toki konvencij, kuriuose sprendiami baudiamosios atsakomybs klausimai. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir susiklosiusia statym leidybos praktika, konvencij nuostatai baudiamojoje teisje taikomi tada, kai jie yra inkorporuoti Lietuvos Respublikos baudiamuosius statymus.

Baudiamosios teiss funkcijos.Bendriausia prasme baudiamoji teis vykdo apsaugin funkcij.Specializuotos baudiamosios teiss funkcijos:1. Bendrosios prevencijos: Baudiamaisiais draudimais siekiama pilnai

ukirsti kelia nusikalstamoms veikoms. Realus baudiamosios teiss statym taikymas padariusiems nusikaltimus, daro atitinkam poveik kitiems, potencialiai linkusiems nusikalsti asmenims. Esm: ne bausmi grietumas, o atsakomybs neivengiamumas.

2. Informacin: Esant tinkamai pateiktai informacijai apie baudiamosios teiss norm nustatytus draudimus ir pareigojimus siekiama: 1) apsaugoti nuo neteist veiksm mones, kurie nelink nusikalsti; 2) kad baudiamosios teiss priemonmis galt pasinaudoti nukentjs asmuo; 3) formuoti statymui paklusni moni kategorij, taip siaurinant galimybes daryti nusikaltimus.

3. Represin: baudiamosios teiss normose nustatytos sankcijos, kuriomis daromi asmeninio ar turtinio pobdio suvarymai nuteistajam.

4. Individualios represijos(pataisymo). Nusikaltusiam asmeniui taikant statym, tikimasi jo elgesio pasikeitimo. Baudiamosios teiss poveikis priklauso nuo: tinkamai pritaikyto statymo, individualizuotos bausms parinkimo, jos atlikimo organizacijos ir taip toliau.

Visuomenje pripaint teisini grybi apsauga.iuolaikin teis, kai ginami valstybje pripainti griai, atiduoda

pirmenyb CT, AT, KT teiss akoms. Padaryta ala sveikatai, garbei, nuosavybei ir kt. gali bti atlyginta pagal civilin iekin, o u daugel nusiengim pritaikyta administracin atsakomyb. i teiss ak nustatyta atsakomyb gali ne tik apsaugoti iuos grius, bet ir esant j paeidimui utikrina nukentjusiojo interesus. Baudiamoji teis yra paskutin priemon (ULTIMA RATIO) padarius paeidim. Tik kai kitomis teiss normomis negalima utikrinti i grybi apsaugos, gali bti taikoma baudiamoji atsakomyb.

Baudiamosios teiss sistema.Baudiamosios teiss sistema - tai logika ios teiss akos struktra, j

sudaro: Bendroji dalis bendri dalykai, kurie reikmingi bet kurio nusikaltimo

poymiui. Specialioji dalis konkretaus nusikaltimo sudtis. Teiss teorijoje ios dalys skaidomos : Institutai teiss normos reguliuojanios vienarius santykius.

Teiss norma statymu nustatyta elgesio taisykl Teiss normos skirstomos:1. normos definicijos - pateikia apraymus2. normos principai - tvirtina baudiamosios teiss principus 3. normos slygos - artimos definicijai, bet nustato tam tikras

slygas(norm galiojim laike, apibria nusikaltimo subjekt ami).

Baudiamosios teiss bendrojoje dalyje yra nustatyta:1. baudiamj statym galiojimo tvarka,2. nusikalstam veik bendrieji poymiai,3. nusikalstam veik padarymo formos, 4. asmen, traukiam baudiamojon atsakomybn, amius,5. kalts formos,6. bausms,7. bausmi skyrimo ir atleidimo nuo j tvarka.

Specialiojoje dalyje ivardijamos ir nustatomos:1. veikos, kurios yra laikomos nusikalstomomis,2. sankcijos u baudiamosios teiss norm paeidim.

Pagrindiniai bendrosios ir specialiosios dali sudarymo principai.Bendroji dalis ir specialioji dalis sudaro viening visum. Danai yra

taikomos kartu. Bendrojoje dalyje vyrauja normos-definicijos, specialiojoje dalyje normos numato sankcijas. Bendroji dalis savarankikai funkcionuoti

negali, taiau specialiosios dalies norm realizavimas praktikai nemanomas be bendrosios dalies.

BAUDIAMOSIOS TEISS MOKSLAS.- tai ini visuma apie tokius iskirtinius visuomens teisinius reikinius

kaip nusikalstama veika ir bausm. Mokslo dalykas yra tirti ios teiss akos normas, pagal kurias veika pripastama nusikalstama ir kaltininkui paskiriama bausm.

Baudiamosios teiss mokslo paskirtis.1. Analizuoja nusikalstam veik esm, j materialiuosius ir

formaliuosius poymius, padarymo formas, nagrinja bausms esm ir jos teisingo taikymo prielaidas tam kad tinkamai taikyti baudiamj statym.

2. Tiriant baudiamuosius statymus siekiama iaikinti j slygotum bei taikymo efektyvum.

3. Tiria baudiamj statym raid, kad galima bt suvokti kovos su nusikalstamumu tendencijas ir pateikti mokslines prognozes ateiiai.

Mokslins analizs metodai. 1. Sisteminis naudojamas nustatant teiss normos viet,

parenkant bausmi r ir dyd, sudarant BK dalis ir panaiai.2. Lyginamasis(komparatyvinis) - taikomas lyginant atskir ali

normas institutus,3. Statistinis naudojamas vertinti padaryt, iaikint nusikaltim,

paskirt bausmi, nuteistj demografinius ir kitus kiekybinius rodiklius.4. Sociologinis apklausos bdas, naudojamas isiaikinti teiss

institut veikim kriminalins ar kitos statistikos patikimum ir kitus klausimus.

5. Istorinis atskleidiama norm raida, vertinamos taikymo galimybs.

Baudiamosios teiss mokslo vieta visuomenini moksl struktroje.Baudiamosios teiss mokslas, nagrinjantis nusikaltimo ir bausms

klausimus, susiduria su kitomis mokslo akomis kriminologija, kriminalistika, teism statistika, teismo pedagogika ir psichologija, teismin psichiatrija, teismin medicina.

Baudiamosios teiss altiniai.1. Konstitucija tiesiogiai taikomas aktas.Bendrieji aspektai taikant konstitucij baudiamojoje teisje:-negalioja joks aktas, kuris nra paskelbtas,-statymo neinojimas neatleidia nuo atsakomybs,-draudimas iauriai elgtis su monmis,-dar kelet.Specialieji aspektai taikant konstitucij baudiamojoje teisje:

-niekas negali bti baudiamas u t pat nusikaltim antr kart,-pripainimas kaltu, nuo tada, kai siteisja kaltinamasis teismo

nuosprendis,-nelaikomas priverstiniu darbas, kur dirba nuteistieji.Konstitucinio teismo nutarimai specifinis baudiamosios teiss altinis.

Tai altinis, kurio esm sudaro draudimas taikyti vien ar kit baudiamj statym, pripaint prietaraujaniu konstitucijai ar kitiems teiss aktams, nuo nutarimo paskelbimo dienos.

2. Baudiamieji statymai. Pagrindinis statymas baudiamasis kodeksas.

3. Tarptautins sutartys. Konstitucijos 138str. Seimo ratifikuotos sutartys yra sudedamoji

Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis.Tarptautini sutari gyvendinimo bdai:1. Monistinis kai sutartys taikomos tiesiogiai kaip nacionaliniai

teiss aktai.2. Dualistiniai kai valstyb pagal tos sutarties nuostatas turi

pakeisti/priimti nacionalinius teiss aktus. Tokiu bdu, per nacionalinius teiss aktus gyvendindama tarptautin sutartis.

Lietuvos baudiamojoje teisje taikomas tik dualistinis Tarptautini sutari gyvendinimo bdas, tai yra Lietuva pasiraant sutarti sipareigoja padaryti tam tikrus baudiamojo kodekso pakeitimus ar papildymus ir taip gyvendinti tarptautins sutarties reikalavimus.

Pvz.: vairios tarptautins sutartys apibrdavo, kokias veikas laikyti nusikaltimu, bet neapibrdavo sankcij. Valstybs turi paios sprsti kaip bausti, o tai dualistinis bdas. Konstitucinis teismas pasisak, kad tarptautini sutari baudiamojoje teisje tiesiogiai taikyti nemanoma, nes nra sankcijos.

Ratifikuotos sutartys:1. Europos konvencija prie pinig plovim. Lietuvai aktualu pateikia

pinig plovimo kaip nusikaltimo definicij. Ji numato, kokios sankcijos turi nustatomos u nusikaltim, tai yra turto konfiskavimas, o kitas nustato pati valstyb.

2. Europos konvencija prie terorizm. Numato kokios veikos yra pripastamos teroristiniais aktais ir valstyb ratifikuodama i konvencija turi baudiamuosius statymus priderinti prie jos. N viena konvencija nereikalauja, kad veikos bt apibrtos identikai. Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse yra keli savarankiki straipsniai, apimantys konvencijos numatytus veiksmus, kuriuos valstyb turi udrausti.

3. Daugyb konvencij skirt aviacijos, orlaivi, laiv apsaugai nuo teroristini veiksm.

Konvencijos, kurias galima taikyti tiesiogiai monistins.1. Europos konvencija dl ekstradicijos;2. Europos konvencija pagalbos baudiamosiose bylose;

3. Visos dvials sutartys dl teisins pagalbos;4. Europos konvencija dl nuteistj asmen perdavimo;5. Europos konvencija dl baudiamojo proceso taikymo;6. Europos konvencija dl baudiamojo nuosprendio taikymo;7. Europos konvencija dl tarptautini baudiamj nuosprendi

pripaino ir vykdymo;8. Europos konvencija prie korupcij;9. Tarptautinio baudiamojo teismo statutas.

4. Amnestijos aktai.Jie numato atleidim nuo bausms ar baudiamosios atsakomybs ir

slygas, kurioms esant galima atleisti nuo bausms ir atsakomybs. Amnestijos aktas neprilyginamas statymui, bet jie priimami statymu.

5. Kai kurie specifiniai statymai, trumpo galiojimo susij su baudiamj teise.

Pvz.: Savanorikas aunamojo ginklo grinimas 6. Aukiausiojo teismo Senato nutarimai (baudiamj

statym iaikinimai).Su riebiu klaustuku ar tai altinis. Kur problema? Pagal form ir

privalomum nekelia problem, nes pagal teism statym - teismai, kitos institucijos privalo atsivelgti AT Senato nutarimus(iaikinimus). Problema kyla diskutuojant, kokia iaikinimo esm. Teismo aikinimas nra naujos teiss normos sukrimas, tai tik aikinimas teiss taikymo prasme. Tokiu atveju jie negali bti altiniu, nes nesukuriamos naujos normos. Kontrargumentas - iaikinimai yra tokio lygmens, kad praktikai tai yra sukrimas nauj norm. vedo nuomone toki praktik reikia pateisinti ir skatinti, nes statymo leidybos procedra ilga, Aukiausiasis teismas reaguoja greiiau, objektyviai Aukiausias teismas turi turti teis daryti korekcij statym taikyme, nes Seimas kartais neteisingai, neobjektyviai suvokia. Taiau kartai bna atvirkiai - statymo tekstas bna geras, o Aukiausiasis teismas priima tok iaikinim, kuris statym ikreipia. Pvz.: iaikinimas susijs su btinja gintimi - asmuo gynybos metu sualojs ar nuuds kit, gali bti pripaintas kaltu ir tuo atveju, kai.Aukiausiasis teismas io atveju susiaurina baudiamosios teiss nustatyt teis savigyn.

7. Teismo precedentas.Pasiymi didele specifika bet kurio auktesniojo teismo sprendim

yra privaloma atsivelgti emesns instancijos teismui. Lietuvos teism statyme: teismo precedentu yra tik Aukiausiojo teismo kolegijos priimti ir Aukiausiojo teismo senato aprobuotos nutartys. Jos skelbiamos spaudoje specialiame teism biuletenyje ir jas privalo atsivelgti visi teismai, taikydami tuos paius statymus analogikoje situacijoje. Pagal statym, aprobuotos teismo nutartis statymas.

8. altiniais gali bti tiktai statymo lygmens aktai. Visi kiti aktai vyriausybs nutarimai, Lietuvos banko nutarimai ir kiti nelaikomi baudiamosios teiss altiniais, bet jie turi tam tikros takos, nes padeda taikyti kitus statymus. Pvz.: kno sualojimas nustatomas laikantis Vyriausybs nutarimu dl kno sualojimo nustatymo laipsnio taisykli. Jie nelaikomi baudiamosios teiss altiniais, bet padeda gyvendinti baudiamj teis.

BAUDIAMOJI POLITIKA.Baudiamoji politika - valstybs vidaus politikos sudedamoji dalis.

Baudiamosios politikos paskirtis - baudiamj statym pagrindu apsaugoti valstybs gyventojus nuo nusikalstam ksinimsi. Baudiamoji politika skiriasi nuo kit valstybs vykdom socialins politikos kryi savo objektu, udaviniais, metodais ir poveikio priemonmis. Objektas yra nusikalstamumas kaip socialinis reikinys, kuriam valstyb daro poveik baudiamosios teiss priemonmis.

Baudiamj politik - baudiamj priemoni visum, sudarani vien i nusikalstamumo kontrols krypi.

Valstybs udavinys sudaryti maksimaliai saugias gyventoj egzistavimo slygas. Pagrindin grandis, sprendiant nusikalstamumo kontrols problemas baudiamoji teis. Pagal j nustatomos nusikalstamo elgesio ribos, formuojami baudiamosios atsakomybs u padarytus nusikaltimus pagrindai ir t.t. Tai reikia, kad baudiamoji teis sudaro baudiamosios politikos pagrind. Baudiamoji procesin, bausmi skyrimo, nusikalstamumo kontrols ir kitos politikos yra tarpusavyje susijusios, bet gali funkcionuoti tiek, kiek nustatyta baudiamosios politikos.

Baudiamosios politikos turinys ir pltot vairiais Lietuvos valstybs raidos laikotarpiais.

Baudiamosios politikos turin lemia tie udaviniai, kurie keliami valstybs tam tikrame raidos etape. Tai reikia , kad baudiamosios politikos turinys nukreiptas ateit, ikelt udavini isprendim, naudojant baudiamosios teiss priemones.

Baudiamosios politikos turin galima apibdinti tokiais poymiais:a) baudiamja atsakomybe ir jos ribomis. Nusikalstamumo kontrol

prasideda nuo baudiamosios atsakomybs rib nustatymo. Baudiamojo statymo normos numato, kokios veikos pripaintos nusikaltimais ir su kuriomis galima kovoti baudiamosiomis teisinmis priemonmis. Ribas nustatyti labai svarbu. Jeigu daug veik bus pripainta nusikaltimais, galima padaryti kriminalin visuomen, be to tais inyksta ribos tarp nusikaltimo ir administracinio teiss paeidimo. statym leidjas priverstas plsti atleidim nuo baudiamosios atsakomybs, kad susiaurint asmen, nubaust kriminalinmis bausmmis rat.

b) pavojing nusikaltim kriminalizacija ir dekriminalizacija. Nauj veik baudiamajame statyme nustatymas vadinama kriminalizacija, o atvirkiai - dekriminalizacija.

c) nusikalstam veik penalizacija (bausmi struktra , rys, bausmi ribos, alternatyvi bausmi buvimas).

Vykdant tam tikros krypties baudiamj politik norim rezultat galima pasiekti , jeigu ne tik teissaugos organai, kurie j realizuoja, bet ir visuomen pripains j teisinga. I istorins patirties aiku- jeigu nepaisoma baudiamosios politikos teisingumo principo, visuomen j atmeta.

Pagrindiniai baudiamosios politikos principai:Lietuvos statym leidyboje pagrindiniai principai tvirtinti Konstitucijoje:1. Lygybs principas(Konstitucijos 29 str.) baudiamieji statymai

privalo utikrinti, kad kiekvienas asmuo, padars nusikaltim bt traukiamas baudiamojon atsakomybn, nediskriminuojant ir nesuteikiant privilegij pagal pilietybs, lyties ir kitus poymius. Tai negalima painioti su nubaudimu, nes ityrus byl, konkreti bausm gali bti paskirta, atsivelgiant asmenines subjekto savybes(pvz. Kdikio nuudymas gimdymo metu, vyras padaryti negaltu).

2. Teistumo principas(Konstitucijos 20,21,22,23,24 str.) - Pirmin prielaida teistumui utikrinti statymai, garantuojantys mogaus saugum. Reikia siekti, kad nekilt prietaravim tarp statym, teiss sprag.

3. Humanizmas(Konstitucijos 21 str.) - negalima mogaus aloti, kankinti, eminti jo orumo ir t.t. Baudiamieji statymai turi tvirtinti humanik elges su teisiamuoju, ukirsti keli ikiteisminio tyrimo metu, bausms atlikimo metu taikyti priemones ir suvarymus, kurie nenumatyti statymo ir kurios sukelia mogui kanias ar emina jo orum.

Specials baudiamosios teiss principai: 1.nra atsakomybs, jeigu nenumatyta statyme(NULLUM CRIMEN,

NULLA POENA SINE LEGE) - iuolaikini statym dauguma gana aikiai apibria statymo galiojimo laik - pradi, pabaig, grtamojo galiojimo atvejus. Kategorikai nurodoma, kad statymas neturi grtamosios galios. Neirint tai, kad baudiamieji statymai yra kodifikuoti, neretai kyla klausimas ar konkreti veika yra udrausta, dl statymo netikslumo, neaikumo ar blanketini norm taikymo. Danai t pai veik draudia skirtingi statymai. Pvz., baudiamasis ir administracinis kodeksai ivardija panaias veikas, susidaro keblumai juos taikant. Kai statyme, apraant nusikaltimo sudt panaudotas blanketinis poymis normos turinys tampa aikus tik inant postatymin akt. Tai reikia, kad ne statymas, o postatyminis aktas, kuris turi kitus tikslus. Tokiu atveju postatyminio akto netikslumai gali sukelti nepageidautin padarini baudiamojoje teisje.

2.atsakomybs neivengiamumo principas- io principo realizavimas reikia, kad kiekvienas, padars nusikaltim privalo u j atsakyti. iuo metu is principas realizuojamas tik i dalies. Padaryt nusikaltim statistikai iaikinama maiau nei pus vis registruot.

3.bausms individualizavimas - reikia, kad baudiamosios teiss normos turi utikrinti, kad baudiamojon atsakomybn bt traukiamas tik kaltas nusikaltimo padarymu asmuo. Taiau vairiose valstybse yra taikoma ir kolektyvins atsakomybs principas. Bausms individualizavimas nra atribotas nuo aplinkos - kaltininko nubaudimas daro tak kaltininko artimiesiems, eimai ir tokios takos ivengti beveik nemanoma. Bausms individualizavimas reikmingas siekiant nubaudimo teisingumo. Teisingumas reikia statymo nustatyt, optimal pataisymui reikaling bausms dyd.

4.visi neaikumai ir netikslumai aikinami kaltininko naudai(IN DUBIO PRO REO) - susietas su baudiamuoju procesu. Vis aplinkybi, kurios ne visikai aikios ir tikslios, vertinimas atsisakymas lemia kaltinimo pagrstum. Tai reikminga ir baudiamosios teiss prasme, nes statymu turi bti numatyti visi nusikaltimo sudties poymiai, negali bti joki abejoni. Kai kyla abejoni sprendiant veiklos kvalifikavimo klausimus, turi bti parinkta tik ta nusikaltimo sudtis, kuri be abejons atitinka surinktus duomenis. Neturi bti taikomi grietesni statymai, kad nepaeist mogaus teisi.

5.bausms ekonomijos principas - reikmingas pereinamojo laikotarpio valstybms, kai nusikalstamumo problemas siekia isprsti grietinant bausmes. Bausms ekonomijos principas reikia , kad turi bti nustatytos tokios sankcij ribos, kurios leidia teismui parinkti tokias minimalias bausmes, kuri utekt nuteistajam pasitaisyti.

BAUDIAMOJI ATSAKOMYB IR JOS PAGRINDAI.Baudiamoji atsakomyb - tai teisins pasekms, baudiamosios teiss

norm taikymo rezultatas. Baudiamosios atsakomybs esm - asmens, padariusio nusikaltim, pasmerkimas valstybs vardu. Savo pobdiu, baudiamoji atsakomyb reikia - valstybs prievartos taikym ir kartu asmens padaryto nusikalstamo elgesio pasmerkim.

Baudiamoji atsakomyb, iorikai veikdama kaltinink, yra nukreipta jo vidin bsen - elgesio reguliavim. Tokiu bdu yra realizuojama viena i baudiamosios teiss funkcij - daryti poveik kaltininko smonei ir psichikai ir per jo smons ir psichikos sukrtimus, tikimasi formuoti tokias io asmens savybes, kurios neleist jam daryti nauj nusikaltim.

Atsakomyb ir sankcija.

ios svokos savo turiniu nesutampa. Baudiamojo kodekso sankcija - tai statymo numatytos bausms ribos. ios ribos pasireikia ne tik nustatant bausmi ris ir dydius baudiamojo kodekso specialiosios dalies normoje, bet ir koreguojant jas bendrosios dalies normomis - skiriant velnesn, negu statyme numatyta bausm ir kt. Tuo tarpu baudiamoji atsakomyb negali bti maesn arba didesn - ji arba yra, arba jos nra. O j realizuojant jau gali bti pritaikytos aplinkybs, takojanios grietesn ar velnesn bausms paskyrim.

Atsakomyb ir bausm.Atsakomyb ir bausm i tikrj yra artimos svokos, bet sutapatinti

pagal baudiamojo kodekso nuostatas j negalima. Baudiamajame kodekse vartojamos svokos - patraukimas baudiamojon atsakomybn, atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, atleidimas nuo bausms. Baudiamoji atsakomyb gali bti realizuota paskiriant bausm. Taiau baudiamajame kodekse normos leidia baudiamj atsakomyb realizuoti ir nepaskiriant bausms, pvz. - kaltininkui ir nukentjusiajam susitaikius, nepilnameiui pritaikius priveriamsias aukljimo priemones ir t.t. Asmens atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs nereabilituojaniais pagrindais reikia, kad asmuo pripastamas kaltu dl padarytos veikos, ir tik remiantis statymo numatytais pagrindais jam netaikoma kriminalin bausm. Taiau asmuo pripaintas kaltu, tuo realizuojamas svarbiausias atsakomybs elementas - asmens ir jo padarytos veikos pasmerkim. Kiti baudiamosios atsakomybs ir bausms skirtumai:

1. nesutampa j atsiradimo ir pabaigos laikas;2. skirtinga teisin padtis asmens, kuris traukiamas

baudiamojon atsakomybs, ir asmens, nubausto kriminaline bausme;3. specifins pasekms teistumas, kuris atsiranda asmen

nubaudus kriminaline bausme.

Atsakomybs u konkrei nusikalstam veik pagrindasAptariant baudiamosios atsakomybs pagrindus reikia iskirti:- statymo aprayt nusikaltimo sudt, kuri tiksliai fiksuoja tos ries

poymius. Jei skiriasi bent vienas i aprayt nusikaltimo sudties poymi, skiriasi ir nusikaltimas. (pvz. vagyst nuo sukiavimo i esms skiriasi tik vienu poymiu: pirmu atveju turtas neteistai paimtas slaptai arba atvirai, o antruoju, panaudojant apgaul);

- Veik, kuria paeistas baudiamojo statymo draudimas arba reikalavimas. Baudiamojo statymo draudimo paeidim paprastai fiksuoja kaltai padaryta veika, kuri atitinka visus statymo apraytus nusikaltimo sudties poymius. Taiau gali bti atvej, kai paeistas baudiamojo statymo numatytas draudimas, taiau pripastama, kad ji padaryta nekaltai (pvz. dl btinosios ginties, nusikaltlio sulaikymo ar

pan.). Kiekvienas asmuo atsako ne u padaryt nusikaltim apskritai, o u konkrei kaltai padaryt nusikalstam veik, kurios poymiai aprayti baudiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose.

Nusikaltimo sudties poymi nustatymas - formalus baudiamosios atsakomybs pagrindas.

Remiantis klasikins teorijos idjomis buvo sukurtas mokymas apie nusikaltimo sudt, kuris atspindi formalius nusikaltimo sudties poymius. ie poymiai leidia pasakyti ar buvo padarytas nusikaltimas, o jei taip, tai koks nusikaltimas. Nusikaltimo sudtis apima poymius, bdingus tos ries nusikaltimams. ie poymiai apibdina nusikaltimo esm, pobd, pavojingum. Pagal baudiamosios teiss teorij - nusikaltimo sudtis tai objektyvi ir subjektyvi nusikaltimo poymi, kurie apibdina veik , kaip nusikaltim , visuma.

Teismas nagrinjant baudiamj byl, ianalizuoja faktus ir derina juos su baudiamajame statyme numatytais nusikaltimo sudties poymiais. Jeigu toks atitikimas nustatomas, tuomet daroma ivada, kad asmuo padar ne nusikaltimo sudt, o nusikalstam veik, u kuria jis turi bti nubaustas.

BAUDIAMASIS STATYMAS IR JO GALIOJIMO RIBOSLR baudiamieji statymai turi toki paskirt: 1) udrausti veikas, kurios daro esmin al asmens,valstybs ar

visuomens interesams arba kelia grsm tokiai alai atsirasti;2) tiksliai apibrti, kokios veikos pripastamos nusikaltimais;3) nustatyti nusikalstam veik pavojingumo pobd ir jas

atitinkanias bausmes;4) saugoti asmenis ir visuomen nuo nusikalstam ksinimsi

grasinant kriminalinmis bausmmis ir nustatyti pagrindus, kuriais remiantis baudiami nusikaltusieji asmenys, norint juos pataisyti.

Baudiamj statym sandara.Baudiamoji teis remiasi iimtinai statymu, kurie neturi prietarauti LR

Konstitucijai, kuri numato bendruosius teiss principus, bet ir tvirtina daugel reikming nuostat. Tai reikia, kad kiekvienas asmuo gindamas savo teises gali tiesiogiai remtis ne tik baudiamojo statymo, bet ir Konstitucijos nuostatomis.

Baudiamasis Kodeksas vis norm rinkinys. Bendroji dalis: apibdina udavinius ir kitus bendrus klausimus,

atskleidia priemoni esme, turin. Specialioji dalis: fiksuoja draudimus ir sankcijas. Abiej dali norm vienos be kitos taikyti negalima. Kodifikuojant atsivelgiama nusikaltim pavojingum, subjekt poymius. Numeracija yra grieta, priimant nauj straipsn, jis turi bti priderintas.

Straipsniai turi dalis (aprayti skirtingu pavojingumo vienos ries nusikaltimus: kvalifikuotos bei privilegijuotos sudtys) arba punktus. Bendrojoje dalyje dalys reikalingos, kad atskirti panaias nuostatas arba vystyti pirmines.

Straipsnio dispozicija tai speciali dalis, nurodanti, apraanti veik, kuri padarius kaltiems asmenims numatytos sankcijos.

1. paprastos kai nusikaltimas yra visiems aikus, suprantamas, pateikiamas tik veikos pavadinimas; pvz.: tyinis nuudymas, nuudymas dl neatsargumo;

2. apraomosios kai yra ne tik pavadinimas, bet ir atskleidiamos jo detals, isamus ir aikus veikos poymi apraymas; pvz.: diversija;

3. blanketins kai yra pavadinimas, o poymiai nurodomi kituose statymuose ar teiss aktuose; pvz.: atsakomyb u veterinarijos taisykli paeidim;

4. alternatyvins keli veik poymiai, kurios atskirai ar visos kartu sudaro vieno nusikaltimo sudt;

5. nukreipianios kai yra nusikaltimo pavadinimas, o poymi reikia iekoti kituose Baudiamojo statymo straipsniuose;

6. kompleksins panaudojami keli dispozicij ri bdai;7. su vertinamaisiais poymiais dedami odiai: didel ala,

sunkios pasekms ir pan. Jiems nustatomi aiks vertinimo kriterijai paiame statyme. Arba vertinamuosius poymius atskleidia Teism praktika, kur nurodo jog dar reikalingi ir kiti kriterijai.

Straipsnio sankcija bausms ris ir bdas u dispozicijoje nurodyt veik. Jose atsispindi veikos pavojingumas. Visada nurodomos pagrindins bausms, gali bti ir papildomos.

1. absoliuiai apibrtos ( buvo mirties bausm, dabar nra);2. santykinai apibrtos galimi 2 poriai: a) kai nustatoma tik

aukiausia riba. b) kai nustatoma apatin ir virutin riba;3. alternatyvios kai yra kelios pagrindins bausms ir teismas turi

irinkti vien i j;4. kumuliatyvins kai yra ir pagrindins, ir papildomos bausms;5. kompleksins sankcija numatyta keliais bdais. Toki

daugiausia. Baudiamosios teiss normose yra apraytos tam tikros elgesio

taisykls. Jose atsispindi baudiamosios teiss esm, o straipsniai iraikos forma, apraytos veikos.

Normos struktra:

1. hipotez slygos, kada yra taikoma baudiamosios normos sankcija ( 1 ir 3 str.);

2. dispozicija atitinkamos elgesio taisykl, reikalavimas arba draudimas (tam tikri draudimai yra bendrojoje dalyje);

3. sankcija poveikio priemon u dispozicijoje nurodytos taisykls nesilaikym.

G.vedas mano, kad yra klasikin 3-j dali struktra.

Baudiamj statym galiojimas erdvje .Teritorinis principas visi asmenys, padar nusikaltimus LR

teritorijoje, atsako pagal LR baudiamuosius statymus. LR teritorija:1. ems pavirius ir gelms valstybs sien ribose,2. teritoriniai vandenys ir 12 jrmyli ploio Baltijos jros pakrai

vandenys,3. kiti vandens telkiniai iki nustatytos ribos , o jei jos nra, tai iki

vidurio,4. oro erdv vir sausumos ir vanden teritorijos,5. jr laivai ir orlaiviai su LR skiriamaisiais enklais, esantys

neutraliose teritorijose.Usienio diplomatini atstovybi teritorija ir diplomat automobiliai,

kuriais jie vainja, nelaikomi Lietuvos teritorija ir jie naudojasi nelieiamumo teise: juose negalima daryti kratos, areto ir pan. Usienio ali diplomatinis korpusas naudojasi diplomatinio imuniteto teise j jurisdikcijos klausimas yra sureguliuotas Vienos konvencijos Dl diplomatini santyki bei tarpvalstybinmis sutartimis.

Diplomatinis imunitetas yra dviej ri:1) diplomatini atstovybi imunitetas (eksteritorialumas) patalp

ir transporto nelieiamyb;2) asmeninis diplomat imunitetas darbuotojai, turintys

diplomatinius rangus ir einantys diplomatines pareigas, j eimos nariai, nesantys LR pilieiais ir gyvenantys su diplomatais. Imunitet turi konsuliniai pareignai, diplomatini atstovybi personalas;taip pat usienio valstybi vadovai, parlamentarai, vyriausybini delegacij nariai bei pagal dvipus susitarim vairi delegacij nariai bei j bendradarbiai. Tok imunitet turintis asmuo, padars nusikaltim usienyje, paskelbiamas PERSONA NON GRATA ir jam nustatomas ivykimo i alies laikas.

Pagal LR Konstitucij nelieiamyb turi Prezidentas, Seimo nariai (sesij metu), Konstitucinio teismo teisjai, teisjai ir pan. jiems yra numatyta tam tikra procedra.

Nusikaltimo padarymo vieta - vieta, kurioje asmuo veik ar galjo veikti, arba ta vieta, kurioje kilo baudiamojo statymo numatytos pasekms. Bendrinink nusikaltimo padarymo vieta yra ta, kur buvo is

nusikaltimas padarytas, o jeigu bendrininkas veik kitoje vietoje tai jo veikimo vieta.

Nusikaltimai pagal baigtinum yra skirstomi :1) formalius tokie nusikaltimai, kurie laikomi juridikai baigtais,

padarius tam tikr veik,2) materialius - tokie nusikaltimai, kurie laikomi juridikai baigtais,

kilus statyme numatytoms pasekmms,3) nukirstinius - tokie nusikaltimai, kurie laikomi juridikai baigtais,

atlikus nors vien veiksm, kuris eina nusikaltimo objektyvij pus. Jei nusikaltimo sudtis yra formali, tai nusikaltimo vieta - kur atlikta

veika. Jei nusikaltimo sudtis materiali kur atsirado pasekms. Jei nukirstin kur padarytas pirmas veiksmas.

Padarius t pat nusikaltim LR ir kitos valstybs teritorijoje, nusikaltimas laikomas padarytu LR teritorijoje, jeigu jis buvo pradtas arba baigtas ar jam ukirstas kelias. Pagal LR baudiamuosius statymus asmenys, padar nusikaltimus orlaiviuose, jr ar upi laivuose, kurie buvo su LR vliava ar skiriamaisiais enklais u LR rib. Usienio valstybi diplomatini atstov bei kit jiems prilygint asmen baudiamosios atsakomybs klausimas, padarius nusikaltim LR teritorijoje, sprendiamas diplomatiniu bdu.

Pilietybs principas LR pilieiai ir nuolatos LR teritorijoje gyvenantys asmenys be pilietybs u nusikaltimus, padarytus usienyje, atsako pagal LR baudiamuosius statymus. Jeigu asmuo, padars nusikaltim usienyje, traukiamas baudiamojon atsakomybn pagal LR baudiamuosius statymus,taiau abiejose alyse is nusikaltimas baudiamas skirtingai, nusikaltusiam asmeniui skiriama bausm, numatyta velnesnio statymo. Padars nusikaltim usienyje, asmuo netraukiamas baudiamojon atsakomybs, jeigu jis:

visikai atliko usienyje teismo paskirt bausm; usienio valstybs siteisjusio teismo nuosprendiu buvo visikai

iteisintas, atleistas nuo baudiamosios atsakomybs arba bausm nebuvo paskirta dl senaties ar kitais toje alyje numatytais teisiniais pagrindais.

Realinis principas kiekviena valstyb baudia u svarbius jai ir jos pilieiams usienyje padarytus kit ali asmen nusikaltimus: kiti asmenys, padar nusikaltimus usienyje gali bti traukiami baudiamojon atsakomybn pagal LR statymus tik tuo atveju, jei padaryta veika pripastama nusikaltimu ir yra baudiama nusikaltimo padarymo ir LR baudiamuosius statymus. Lietuva yra suinteresuota asmen, savo veiksmais padarius alos Lietuvos valstybei ar jos pilieiui, nubausti savo alyje, o ne iduoti j valstybei, kurios pilieiu kaltininkas yra.

Universalusis principas visos valstybs baudia nusikaltlius, jeigu jie bet kurioje i j yra sulaikyti, neatsivelgdamos nusikaltimo padarymo viet . Tokiam nubaudimui pagrind sudaro tai, kad valstybs ratifikavusios tam tikras konvencijas ar tarptautines sutartis, paprastai papildo savo baudiamuosius statymus, numatydamos atitinkam atsakomyb.

BAUDIAMJ STATYM GALIOJIMAS LAIKE.Veikos nusikalstamum ar baudiamum nustato statymas, galiojs

ios veikos darymo metu.

Lietuvos statymai sigalioja:1) paskelbimo Valstybs iniose diena; 2) data, nurodyta paiame statyme, kuris paskelbtas

V; 3) paskelbimo Seimo spec. leidinyje diena. Gyventojai turi susipainti su teiss aktais, todl praktikai traukti

baudiamojon atsakomybn galima tik tada, kai nusikalstama veika padaryta kit dien po statymo sigaliojimo.

Baudiamojo statymo galiojimas pasibaigia: 1) kai jis panaikinamas specialiu aktu; 2) kai jis pakeiiamas kitu statymu; 3) pasibaigus jo terminui, jeigu toks buvo nurodytas paiame

statyme.

Nusikaltimo padarymo laikas:1) kai atsirado ios veikos pasekms;2) paskutinio veiksmo pabaiga, kai veik sudaro keli veiksmai;3) ios veikos nutraukimo momentas trunkamojo nusikaltimo atveju;4) paskutinio io nusikaltimo sudt einanio veiksmo pabaiga

tstinio nusikaltimo atveju;5) bendrininkavimo atveju kada kiekvienas bendrininkas padaro

sutartus veiksmus.statymas, panaikinantis veikos nusikalstamum, suvelninantis bausm

ar kitokiu bdu palengvinantis veik padariusio asmens teisin padt, turi grtamj gali. statymas, nustatantis veikos nusikalstamum, grietinantis bausm arba kitaip sunkinantis veik padariusio asmens teisin padt, neturi grtamosios galios. Iimtis statym taikymas u genocido, karo nusikaltimus bei nusikaltimus mogikumui.

Medicininio ir aukljamojo poveikio priemons skiriamos tos, kurios yra nustatytos teismo sprendimo primimo metu.

Veikos baudiamumas panaikinamas statymu paalinant i jo numatytas nusikaltimo sudtis, o vedamas jas naujai nustatant. Taip pat

veika gali bti ribojama arba pleiama traukiant ar paalinant tam tikrus nusikaltimo poymius.

Bausm gali bti velninama:1) sumainant minimum arba maksimum;2) vedant nauj alternatyvi sankcij;3) paliekant statyme numatyt pagrindins bausms min ar max,

taiau atsisakant vis ar dalies privalom papildom bausmi ar jas paliekant fakultatyvias;

4) vedant nauj straipsnio dal, numatani velnesn bausm ir pan.Tarpinio baudiamojo statymo problema veikos padarymo metu

galioja vienas statymas, tardymo metu kitas, o sprendimo primimo metu treias. Pirmiausia lyginamas veikos padarymo metu ir nuosprendio primimo metu galioj statymai. Taikomas velnesnis. Jei abu lygs taikomas veikos metu galiojs statymas.

Teiss norm konkurencijaTeiss norm konkurencija - atvejai, kai kelios baudiamosios teiss

normos gali bti pritaikytos konkreiam juridiniam faktui. Norm konkurencijos ir kolizijos skirtumai: -kolizins normos prietarauja viena kitai, o konkurencins

neprietarauja, o abi galioja savarankikai ir savarankikai turi bti pritaikytos;

-norm kolizija tai statym leidybos netobulumas, konkurencijos atveju tarp galiojani statym nra prietaravim klausimas koki norm pritaikyti atsiranda, kai yra konkretus nusikaltimas, kuriam galima pritaikyti skirtingas normas. Norm kolizij turi isprsti statym leidjas, o konkurencij tardytojas, prokuroras, teisjas ar kitas pareignas.

Norm konkurencijos rys:1) Bendrosios ir specialiosios normos konkurencija. Viena

bendresn, kita konkretesn. Taikoma konkretesn (specialioji). Bendroji ir specialioji normos kartu gali bti taikomos tik tuo atveju, jeigu padaryti keli tarpusavyje nesusij nusikaltimai (realioji sutaptis).

2) Specialij norm konkurencija. Kartais su bendrja norma konkuruoja ne viena, o kelios normos, kurios konkuruoja dar ir tarpusavyje. Taisykls:

1) kai konkuruoja normos su lengvinaniomis ir sunkinaniomis aplinkybmis, prioritetas atiduodamas normai su lengvinaniomis aplinkybmis;

2) kiekvienas labiau pavojingas poymis apima visus kitus, maiau pavojingus, taigi, jei tarpusavyje konkuruoja keli to paties straipsnio punktai arba dalys, numatanios skirtingas kvalifikuojanias aplinkybes, kurios numato labiausiai pavojingas.

3) Visumos ir dalies konkurencija. Kelios veik atitinkanios normos sutampa nevienodai: viena norma i veika apibdina visapusikai, o kitos

tik i dalies, sudjus ias dalis gaunama apytikr veikos charakteristika. Tokiai konkurencijai bdinga:

1. dvi ar daugiau norm numato atsakomyb u padaryt veik;

2. bendra norma apima vis veik, kitos atitinka kvalifikuojamos veikos dalis (viena norma atitinka veik bendrais bruoais, kitos specifinius bruous);

3. bendroji norma atitinka veik tiksliausiai, nes atskiras ios veikos dalis apibdinanios normos neirykina ios veikos specifikos;

4. normos dl savo turinio yra tarpusavyje pavaldios;Todl turi bti taikoma bendroji norma.

BAUDIAMJ STATYM AIKINIMASBaudiamj statym aikinimas intelektuali veikla, skirta tikram

baudiamojo statymo turiniui suvokti.

Rys:pagal subjektus:1) autentikas aikina statymo leidjas. 2) teisminis: norminis turintis normin gali ir kazuistinis

nagrinjant konkrei baudiamj byl;3) mokslinis pateikiamas moksliniuose straipsniuose,

monografijose, praneimuose.pagal apimt:1) adekvatus kas yra parayta, taip ir aikinama;2) siaurinamasis taisoma statymo leidjo padaryta klaida ir

statymas praktikai taikomas siauriau;3) pleiamasis praktikoje taikomas plaiau, negu atrodo.Principins aikinimo taisykls:1) jei kyla neaikum dl statymo teksto ar jo taikymo

naudojama asmeniui palankesn kryptis;2) pleiamasis aikinimas taikomas, kai reikia siaurinti

atsakomyb ar kitaip palengvinti kaltininko padt;3) pleiamuoju aikinimu neturt bti ipleiamos

baudiamosios atsakomybs ribos ar kitaip apsunkinama kaltininko padtis.

Pagal bdus:1) gramatinis gramatinis teksto aikinimas, nes reikms gali

turti ir padtas ne vietoje kablelis;2) sisteminis palyginant atskirus straipsnius ar j dalis;3) istorinis padeda atskleisti statymo primimo slygas;4) loginis logikos taisykli panaudojimas statymo turiniui

atskleisti.

Analogija ir sprag problema tokie atvejai, kai baudiamasis statymas numat baudiamj

atsakomyb u tam tikras veikas, taiau dl netinkamo statymo formulavimo ar kit statym pakeitimo veikos, turinios i dalies analogikus poymius, yra nebaudiamos. Norint atskirti kriminalizacijos proces nuo sprag, reikia isprsti klausimus:

1) ar veikos baudiamumo nustatymo reikalavimas nra tik neteisingas slyg, kurioms esant baudiamasis statymas apskritai gali bti pritaikytas, suvokimas;

2) ar nra kit teiss norm, kurias statym leidjas mano esant pakankamas, kad bt galima isprsti atsakomybs u padarytas veikas;

3) ar nra smoningo statymo leidjo vengimo nustatyti u tokias veikas baudiamj atsakomyb;

4) ar negalima esamos statym spragos upildyti pleiamuoju aikinimu, atitinkamai nukreipiant teism praktik.

Vienintelis bdas panaikinti spragas baudiamuosiuose statymuose yra j pakeitimas ir papildymas.

Analogijos problema. Baudiamojoje teisje analogija negalima. Taiau statymuose yra kai kurie analogijos aspektai: sukelia sunkias pasekmes, sunkus eidimas

Prieglobsio suteikimas (asylum).Visuotin mogaus teisi deklaracija: Persekiojamas mogus turi teis

iekoti prieglobsio kitose alyse ir juo naudotis. ia teise negali bti pasinaudota, kai persekiojimas tikrai pagrstas padarytu kriminaliniu nusikaltimu ar veiksm, prietaraujani JT tikslams ir principams. BK neisprendia klausimo, dl koki padaryt veiksm suteikiama prieglobsio teis. Tai turi isprsti kiti statymai. Galima daryti prielaid, kad prieglobsio teis pagal LR statymus suteikiama tada, jei usienio pilietis padar veiksmus, kurie pagal jo alies baudiamuosius statymus yra pripastami nusikaltimu. Jeigu tokie veiksmai neutraukia baudiamosios atsakomybs, atvyks asmuo gali turti kit status, bet ne asmens, kuriam yra suteiktas prieglobstis. I visuotins mogaus teisi deklaracijos iplaukia, kad asmens padaryti veiksmai neturi bti kriminalinio pobdio. Tarptautins teiss praktika paprastai sieja prieglobsio suteikim su politine veikla, kuri veikos padarymo alyje yra vertinama kaip nusikaltimas.

Asmen, padariusi nusikaltimus idavimas (ekstradicija)Usienio pilieiai, padar nusikaltimus, iduodami atitinkamoms

valstybms remiantis tarptautinmis ir tarpvalstybinmis sutartimis, o jeigu toki sutari nra vadovaujantis LR statymais. LR pilietis, padars

nusikaltim, negali bti iduotas usienio valstybei. Usienio pilieiai neiduodami:

- jei nors vienoje i valstybi asmens veika nra pripastama nusikaltimu;

- jeigu asmeniui yra suteikta prieglobsio teis.- jeigu to asmens atvilgiu jau priimtas galutinis sprendimas;- jeigu praanioje alyje asmeniui gresia mirties bausm ir kitais

tarptautinse sutartyse numatytais atvejais.iuo metu ekstradicija taikoma tik u nusikaltimus kuri bausm yra

daugiau kaip 1 metai laisvs atmimo.ES jau pasil nauj ekstradicijos konvencij: atsisakoma dvigubo

nusikaltimo koncepcijos praaniojoje valstybje veika kvalifikuojama kaip nusikaltimas,o praomojoje valstybje to gali ir nebti; negalima neiduoti asmens, jei jis yra praanios valstybs pilietis. Nenumato slygos, kad ekstradicija netaikoma u nusikaltimus, kurie baudiami maesne nei 1 met laisvs atmimo bausme.

Tarptautinio baudiamojo teismo Statutas teisina asmens perdavim iai institucijai. Tai panau ekstradicij. Skirtumas perduodama ne kitai valstybei, o virvalstybinei teisminei institucijai, nra slyg atsisakyti iduoti, turi bti iduodamas ir savas pilietis.

Jeigu prao kelios valstybs, atsivelgiama padaryt nusikaltim sunkum ir praym padavimo eilikum. Nurodoma, kad negali traukti baudiamojon atsakomybn u kitus nusikaltimus, kurie nebuvo nurodyti prayme iduoti t asmen.

NUSIKALTIMAS IR NUSIKALSTAMUMASNusikalstamumas - reikinys, visuomenje vykstantis procesas. Nusikalstamumo bkl nusako: nusikaltim paplitimas, j pavojingumas

bei raidos tendencijos.Nusikaltim paplitimas - matuojamas nusikaltimo lygiu(nurodoma kiek

nusikaltim ar nusikaltli tenka 100 ar 10 tkstani gyventoj, gyvenani toje teritorijoje, kur analizuojamas nusikalstamumas).

Nusikalstamumo struktra - kokybin nusikalstamumo iraika. Parodo tam tikr nusikaltim ri ir grupi pobd bei pavojingum. Susideda i 2 dali: inomos ir latentins. Dsningumas - kuo pavojingesni nusikaltimai, tuo maesnis j latentikumas.

Nusikalstamumo struktra - skirstoma ir pagal nusikaltim pavojingum(sunks nusikaltimai, maiau sunks, nesudarantys didelio pavojaus), rin nusikalstamumo struktra(vagysts, chuliganizmas, plimas, tyiniai nuudymai ir kt.).

Nusikalstamumo dinamika - bkls ir struktros pakitimai per tam tikr laik.

Nusikalstamumo prieastys. Tai viena sudtingiausi mokslini bei praktini problem. Prieastys yra vairi socialini ir socialiai reikming

reikini, proces, fakt ir vyki, sukeliani ir lemiani nusikalstamum visuma.

Konkretaus nusikaltimo prieastys. Asmenins mogaus savybs sveikauja su gyvenimo aplinka. Nusikaltimo mechanizmas - sudtinga aplinkybi sistema, kuri sudaro konkrei gyvenimo situacij, o jos suvokimas ir asmenini savybi reakcija sukelia nusikaltim.

iame mechanizme veikia dvi jgos:1. aplinkybs, kurios labai vilioja mog padaryti nusikaltim.2. asmenins savybs, kurios viliojim priima Nusikalstamos veikos mechanizmo veiksniai:1. konkreti gyvenimo situacija2. situacijos suvokimas3. nusikaltimo motyvai4. aukos vaidmuo5. nusikaltimo pateisinimas ir kt.

Nusikaltimas yra baudiamajame statyme udrausta, pavojinga, sulaukusio baudiamajame statyme nustatyt ami ir pakaltinamumo arba ribotai pakaltinamo asmens kaltai padaryta nusikalstama veika (veikimas ar neveikimas), u kuri statymas numato laisvs atmimo bausm.

BT teorijoje nusikalstam veik atspindi du momentai:Materialusis nusikaltimo momentas. Nusikaltimu laikoma ne bet kokia, o

pavojinga veika. Pavojingumas pasireikia tuo, kad ksinamasi konkreius valstybs saugomus teisinius grius.

Formalus nusikaltimo momentas ireikia - prieikum teisei. is momentas paalina analogijos instituto taikymo galimyb BT, daro paeidjus lygius prie baudiamj statym.

Pagrindiniai nusikaltimo poymiai:1) pavojinga veika,2) teisei prieinga veika3) veika

1) Pavojingumas. Kadangi BT grieiausia valstybs reakcija teiss paeidimus, natralu, kad ji reglamentuoja tik paius svarbiausius. Svarbumo atskyrimas ir yra realizuojamas per pavojingum. Pavojingumas - dinamikas, kintantis poymis. Pavojingum lemia objektyvs ir subjektyvs veiklos poymiai.

Pavojingum apsprendia:1. pavojingumo pobdiu - kokybin veiklos charakteristika.

Rodo koks yra pavojingumas, kok gr yra nukreipta veika. Lemia nusikalstamos veikos objekto vertingumas, padarytos alos turinys, kalts forma.

2. pavojingumo laipsniu - kiekybin veiklos charakteristika. Rodo kokio dydio yra pavojingumas. Lemia padarytos alos dydis, nusikaltimo padarymo bdas, padarymo tikslai, laikas, kitos aplinkybs.

Pavojingumas yra objektyvus statym leidjas isiaikinti, kad veikos pavojingumas toks, kad ji gali bti priskiriama prie baudiamj statym.

Poymio svarba:1. juo remiantis sprendiama, ar veika pripastama nusikaltimu, ar ne.2. priklausomai nuo pavojingumo pobdio ir laipsnio konstruojamos

bausms ir nustatomos sankcijos.

2) Prieingumas teisei. Nusikaltimu gali bti laikoma tik tokia veika, kuri yra numatyta baudiamajame statyme.

Tai formalus nusikaltimo poymis. Reikia, kad padaryta veika laikoma nusikaltimu, jei ji sutampa su baudiamajame statyme apraytais nusikaltimo sudties poymiais. Prieingumas teisei yra teisin pavojingumo iraika baudiamajame statyme.

1. BT negali bti taikoma analogija2. baudiamj statym negaliojimo atgal principas3. nusikaltimu gali bti pripastama tik ta veika, kuri visikai ir

pilnai atitinka statyme numatytos veikos poymius.Veika negali bti laikoma nusikaltimu vien dl to, kad ji atitinka

baudiamajame statyme numatyt nusikalstamos veikos sudties poymi. Ji gali bti nepripastama nusikalstama jei yra maareikm.

Nusikalstamos veikos maareikmikum apibdinantis kriterijai:1. objektyvusis baudiamojo statymo numatytos veikos atlikimas

nepadaro alos baudiamojo statymo saugomiems griams arba padaryta ala labai neymi, todl veikos pavojingumas maas ir padaryta veika nra laikoma pavojinga teisine prasme. Ma pavojingum lemia kilusi pasekmi pobdis arba paio nusikaltimo dalyko poymiai. (pavojingumo laipsnis).

2. subjektyvusis - kaltininko tyios kryptingumas, jo tikslai(ar veika turi pavojingumo pobdi ar ne)

U maareikm nusikaltim baudiamoji byla nekeliama, taiau asmuo gali bti traukiamas drausminn ar administracinn atsakomybn.

3) Veika:1) aktyvi veiksmai - veikimas,2) pasyviais veiksmais - neveikimas.Negali bti baudiamas mogus u mintis ar sumanymus, kol yra

nepereinama veikimo ar neveikimo bsen. Veikimas - pasireikia vairi veiksm, kuriais ksinamasi baudiamojo

statymo saugomus teisinius grius, atlikimu. Veiksnum sudaro smoningas ir valingas kno judesys. Reikmingi judesiai, kuriuos lemia

asmens smon ir valia. Veikimas gali susidti i vieno judesio ar judesi komplekso.

Neveikimas. Tai pasyvus mogaus elgesys, sukeliantis ar galintis sukelti ioriniame pasaulyje tam tikrus pakitimus. Jam bdingas pavojingumas ir prieingumas teisei. Pavojingumas pasireikia tuo, kad susilaikant nuo tam tikr veiksm atlikimo atsiranda ala teisiniams griams ar keliama tokios alos grsm. Neveikimas nuo veikimo skiriasi fizine prasme. Asmuo neatlieka kno judesi, kuriuos galjo ir privaljo atlikti. Toks elgsis turi bti smoningas ir valingas. Asmuo turi suvokti, kad jis privalo veikti atitinkamu bdu, jei nesuvok ar negaljo suvokti baudiamoji atsakomyb jam neatsiranda., taip pat baudiamoji atsakomyb neatsiranda, dl objektyvi, nuo jo nepriklausani prieasi negaljo to padaryti. Norint asmen patraukti baudiamojon atsakomybn u neveikim, reikia nustatyti ar jis privaljo veikti atitinkamu bdu.

Pareig veikti gali lemti:1) asmens profesija ar tarnybins pareigos,2) giminysts ryiai,3) pilietins pareigos,4) ankstesnis to paties asmens elgesys.

Baudiamasis nusiengimas. Baudiamasis nusiengimas baudiamajame statyme udrausta,

pavojinga, sulaukusio baudiamajame statyme nustatyt ami ir pakaltinamo arba robotai pakaltinamo asmens kaltai padaryta nusikalstama veika (veikimas arba neveikimas), u kuri statymas nenumato laisvs atmimo bausms.

Nusikaltim atribojimas nuo kit teiss paeidim:1. daniausiai statymo leidjas numato konkreius poymius. Kai yra

konkurencija taikomas statymas, velninantis atsakomyb ar kitaip lengvinantis padariusio veik asmens teisin padt.

2. jei statymo leidjas nenumat konkreius poymi atskyrimas turt remtis tokiais kriterijais:

A) pavojingumo laipsniu ir pobdiu:1) nusikaltimas pavojinga veika. 2) nusikaltimo pasekms paprastai yra sunkesns3) nusikaltimu ksinamasi labiausiai visuomenje saugomus

grius.B) prieingumu teisei - nusikaltimai visada udrausti baudiamojo

statymo.C) sukeliamomis teisinmis pasekmmis:a. padariusiam nusikaltim yra skiriama pati grieiausia

valstybs prievartos priemon kriminalin bausm. Kriminalin bausm kaltininkui visada utraukia teistum.

b. nusikaltim atsako tik tas asmuo, kuris pats padar nusikalstam veik.

c. nusikaltimu yra laikoma tokia veika, kuri yra padaroma kaltai.

Nusikaltimo atskyrimas nuo amorali poelgi:Amoralus elgesys visuomens morals norm paeidimas.1. nusikaltimas- amoralus poelgis, kuriuo ksinamasi ne tik

visuomens morals normas, bet ir baudiamj statym saugomus teisinius grius. bet ne visi amoralus poelgiai pripastami nusikaltimais.

2. nusikaltimu pripastama tik asmens veika, o amoraliais gali bti laikomi ir kito asmens sitikinimai, mintys, emocijos

3. nusikaltimas sukelia valstybs prievartos priemoni taikym, o amoralus poelgis tik pasmerkim.

Nusikalstam veik klasifikavimas pagal pavojingumo laipsn ir pobd:

1. Nusiengimai;2. Nusikaltimai:1) neatsargus;2) tyiniai:1. Nesunkus laisvs atmimas iki 3 m.;2. Apisunkiai laisvs atmimas nuo 3 iki 6 m.;3. Sunkus laisvs atmimas nuo 6 iki 10 m.;4. Labai sunkus laisvs atmimas vir 10 m..

Toks skaidymas vykdomas pagal iuos kriterijus:1) kalt;2) bausms pasirinkimo ries;3) bausms didis.

Teorin nusikalstam veik klasifikacija grupes:1. nusiengimai, netyiniai nusikaltimai, tyiniai nesunkus ir apisunkiai

nusikaltimai;2. tyiniai sunkus ir labai sunkus nusikaltimai.

Baudiamoji teis numato atleidim nuo atsakomybs ris, bet jei nusikaltimai patenka 1 grups nusikalstam veik.

Nusikaltimo baudiamumas. NULLUM POENA SINE LEGE.BT teiss normos realizuojamos panaudojant imperatyvj metod. BT

normos apsaugins, jos yra nukreiptos teiss paeidj, nes turi nustatytas sankcijas, taikomas u padaryt nusikaltim. Baudiamojon atsakomybn traukiamas tik kaltas nusikaltimu padarymu asmuo.

NULLUM CRIMEN, NULLA POENA SINE LEGE niekas negali bti pripaintas kaltu ir nubaustas, jeigu nra statymo. Baudiama tik u baudiamuosiuose statymuose tvirtintas veikas, kuriomis paeidiami teisiniai griai.

NUSIKALTIMAS IR NUSIKALTIMO SUDTISNusikaltimas realaus gyvenimo reikinys, konkretaus asmens

poelgis. Pasireikia pavojinga veika, kuria ksinamasi valstybs saugomus teisinius grius. Veika turi bti udrausta baudiamuoju statymu. statymai udraudia ne konkrei veik, o tam tikro pavojingumo veikos r.

Nusikaltimo sudtis - abstraktus asmens elgesio apraymas statyme, iskiriant bdingiausius tokio elgesio poymius. Nusikaltimo sudtis yra statymo abstrakcija, nusikaltimo statyminis modelis. Nusikaltimo sudtis tik atspindi nusikaltimo pavojingum. Nusikaltimo pavojingumo iraika baudiamajame statyme yra prieingumas teisei.

Nusikaltimo sudties elementai tai btinos, sudedamosios jo vieningos struktros dalys, apibdinamos tam tikrais poymiais.

Nusikaltimo sudties elementai:1. objektas;2. objektyvioji pus;3. subjektas;4. subjektyvioji pus.Kiekvienas i i element apima ir iorin, ir vidin nusikaltimo

padarymo puses. Kai bent vieno i nusikaltimo sudties element nra, veika negali bti pripastama nusikaltimu. Kiekvien i nusikaltimo sudties element apibdina tam tikri poymiai.

Nusikaltimo sudties poymiai tai atitinkamos savybs, apibdinanios, individualizuojanios sudties elementus.

Nusikaltimo sudties poymius galima suskirstyti pagrindinius ir papildomus (fakultatyvius). i klasifikacija yra labai svarbi rodinjant nusikaltim.

Prie pagrindini nusikaltimo sudties poymi priskiriami tie nusikaltimo sudties poymiai, kurie statym leidjo yra naudojami apraant kiekvien nusikaltimo sudt, taigi, jie eina kiekvieno nusikaltimo sudt ir privalo bti rodinjami tiriant kiekvien nusikaltim.

Papildomiems nusikaltimo sudties poymiams priklauso poymiai, kuriuos statym leidjas naudoja konstruodamas ne kiekvien, o tik kaip kurias nusikaltim sudtis. ie poymiai eina ne visas nusikaltim sudtis, todl rodinjami tiriant ne visas bylas.

Reikia atkreipti dmes, kad nusikaltimo sudties poymiai pagrindinius ir papildomus skirstomi tik bendrojoje nusikaltim sudtyje. Konkreiose nusikaltim sudtyse visi konkretaus nusikaltimo sudt einantys poymiai yra pagrindiniai, tai yra rodintini.

Poymiai, apibdinantys nusikaltimo objekt, objektyvij pus, vadinami objektyviaisiais nusikaltimo sudties poymiais, o poymiai, apibdinantys subjekt, subjektyvij pus subjektyviaisiais nusikaltimo sudties poymiais

OBJEKTAS teisiniai griai, baudiamojo statymo saugomos vertybs. Nusikaltimo dalykas materiali objekto iraika, per kur paeidiamas

objektas.

OBJEKTYVIOJI PUS iorin, matoma nusikaltimo pus, i kurios pirmiausiai atskiriame vien nusikaltim nuo kito, pavojing veik nuo nepavojingos veikos. Poymiai:

1) veika;2) pasekms;3) prieastinis ryys tarp veikos ir pasekmi;4) laikas;5) vieta;6) padarymo bdas, aplinkybs.

SUBJEKTAS tas, kas paeidia baudiamosios teiss norm, padaro nusikaltim. Poymiai:

1) amius;2) pakaltinamumas.

SUBJEKTYVIOJI PUS tai vidin, psichin nusikaltimo pus. Nusikaltimo subjektyvioji pus nematoma. Poymiai:

1) kalt;2) motyvas;3) tikslas.

(pagrindiniai poymiai; papildomi nusikaltimo sudties poymiai)

Nusikaltimo sudties rysBaudiamojoje teisje vertikaliuoju principu iskiriami trys

nusikaltim sudi lygmenys:1) Bendroji nusikaltimo sudtis - tai poymi, bding apskritai

visiems nusikaltimams, visuma. Bendrosios nusikaltimo sudties paskirtis - atskleisti vis nusikaltimui bding poymi turin. Remdamiesi bendrja nusikaltimo sudtimi nusikalstamas veikas galime atriboti nuo nenusikalstam veik.

2) Rin nusikaltimo sudtis - tai baudiamajame statyme numatyt poymi, apibdinani vienari nusikaltim grup, visuma. Rin nusikaltimo sudtis apima poymius, bdingus nusikaltim grupei,

turiniai viening rin objekt. Pagal kriterij iskiriami turtiniai, valstybiniai ir kitokie.

3) Konkreti nusikaltimo sudtis - tai poymi, bding atitinkamam nusikaltimui visuma. Tai BK straipsnis ar straipsnio dalis, numatanti atsakomyb u nusikaltim. Kiekviena konkreti nusikaltimo sudtis apibdina keturias nusikaltimo puses: objekt, objektyvij pus, subjekt, subjektyvij pus. Pagal poymius, sudaranius konkrei nusikaltimo sudt, vieni nusikaltimai atribojami nuo kit nusikaltim.

Konkreios nusikaltim sudtys gali bti klasifikuojamos horizontaliuoju principu pagal 3 kriterijus:

I. Pagal sudties apraymo bd:1) Paprasta nusikaltimo sudtis - be sunkinani ar lengvinani

aplinkybi.2) Kvalifikuota nusikaltimo sudtis - nusikaltimo sudtis su

sunkinaniomis aplinkybmis;3) Privilegijuota nusikaltimo sudtis - nusikaltimo sudtis su

lengvinaniomis aplinkybmis.

II. Pagal sudties apraymo form:1) Paprastoji nusikaltimo sudtis tai sudtys, kuriose

apraomi vienos veikos, kuria ksinamasi vien objekt, poymiai esant vienai kalts formai. Paprastosios sudtys skirstomos :

a. Paprastas tik veikos pavadinimas;b. Apraomsias isamus apraymas;c. Blanketines turinys atskleidiamas kituose teiss

norminiuose aktuose;d. Nukreipianisias tai tokios nusikaltim sudtys,

kurios nekonkretizuodamos nusikaltimo poymi nukreipia kit BK straipsn ar jo dal.

2) Sudtin nusikaltimo sudtis:a. Su 2-iem veiksmais tai tokios nusikaltimo sudtys,

kur objektyvij pus sudaro 2-j veiksm atlikimas. Esm: jei asmuo neatlieka abiej veiksm, kalbti apie baigt nusikaltim negalima (pvz., spekuliacija. J sudaro 2-j veiksm atlikimas: preki supirkimas ir preki pardavimas).

b. Su 2-iem objektais kai ksinamasi vienu metu du objektus (pvz., plimas, ksinamasi nuosavyb ir asmens sveikat). Nusikaltim sudtyse su dviem objektais vienas i objekt yra pagrindinis, o kitas papildomas.

c. Alternatyvins keletas alternatyvi veiksm, i kuri bent vienas sudaro nusikaltimo sudt;

d. Su 2-iem kalts formomis veika gali bti padaroma tiek tyia, tiek neatsargiai, o pasekms turi atsirasti dl neatsargumo (pvz., saugumo taisykli paeidimas, sukls sunkias pasekmes).

III. Pagal sudties konstrukcij:1) Formalios nusikaltimo sudtys kai statym leidjas

konstruodamas nusikaltimo sudt apsiriboja tik veikos apraymu, o jos pasekmes palieka u nusikaltimo sudties rib. Nusikaltimo baigtumui pakanka tik paios veikos atlikimo, o pasekmi atsiradimas gali turti reikms tik bausms individualizavimui.

2) Materialios nusikaltimo sudtys kurios apima ne tik pai veik, bet ir jos sukeltas pasekmes. Tai vagysi, nuudym, kno sualojim ir kt. nusikaltim sudtys. iuo atveju nusikaltim baigtumo momentas tokiose sudtyse siejamas su tam tikr pasekmi atsiradimu: mirtimi, kno sualojimo padarymu ir kt..

3) Nukirstines nusikaltimo sudtys tokios sudtys, kur pakanka atlikti bent vien veiksm.

OBJEKTYVIEJI NUSIKALTIMO SUDTIES POYMIAIObjektas

- teisiniai griai, baudiamojo statymo saugomos vertybs. Gali bti saugomos:- pats teisinis gris.- asmens santykis su tuo teisiniu griu.Reikm: padeda atriboti nusikaltimus nuo kit teiss paeidim; padeda suprasti materialj pavojingumo poym; svarbu atribojant vien nusikaltim nuo kito; padeda atskleisti pavojingumo pobd; diferencijuojama baudiamoji atsakomyb.Rys:Bendrasis objektas - visi teisniai griai, kurie yra saugomi ms

valstybje baudiamj statym,. Jis yra vieningas visiems nusikaltimams. Pagal BK:-LR visuomenin santvarka, -visuomenins santvarkos politin ir ekonomin sistema;-nuosavyb; -piliei asmenyb; -piliei politins, dabartins, turtins ir kitos teiss ir laisvs; -Lietuvos teistvarka.

Rinis objektas - tai atitinkama vienari ar tapai teisini gri dalis, saugoma baudiamojo statymo. Jis bdingas atitinkamai vienari nusikaltim grupei, kuriai priklauso. Tai pagrindas Specialiosios dalies sisteminimui.

Pagal j nusikaltim sudtys yra suskirstytos skyrius:-valstybiniai nusikaltimai;-nusikaltimai asmens gyvybei, sveikatai, laisvei ir orumui;-nusikaltimai valdymo tvarkai; -nusikaltimai visuomens saugumui ir vieajai tvarkai;-nusikaltimai nuosavybei ir t. t. Tiesioginis objektas - tai teisinis gris, kur ksinamasi konkreiu

nusikaltimu. Jis yra btinas kiekvienos konkreios nusikaltimo sudties elementas. Kiekvienu nusikaltimu visada yra ksinamasi tam tikr teisin gr, taiau yra nusikaltim, kuriais vienu metu yra ksinamasi du ar daugiau teisini gri. Tokiu atveju, iskiriamas pagrindinis objektas ir alutinis(papildomas) objektas (pvz., plimas nusikaltimas ir nuosavybei, ir sveikatai). Ir pagrindinis, ir papildomas objektas yra privalomai konkreios nusikaltimo sudties elementai.

Objektyvioji pus- iorin, matoma nusikaltimo pus, i kurios pirmiausiai atskiriame

vien nusikaltim nuo kito, pavojing veik nuo nepavojingos veikos. Nusikalstama veika - tai prieingas teisei, pavojingas, smoningas ir

valingas mogaus elgesys ioriniame pasaulyje (veikimas arba neveikimas). Veikos pavojingumas yra tame, kad ja daroma ala baudiamojo statymo saugomiems griams, Prieinga teisei, nes udrausta statym. Ji turi pasireikti ioriniame pasaulyje, nes negalima bausti u mintis, sitikinimus, pairas.

Nusikalstama veika turi bti smoninga ir valinga, todl asmuo, kuris veik dl nenugalimos jgos ar fizins prievartos, negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn.

Nenugalima jga - tai nenumatytas, neivengiamas iorinis vykis, kurio asmuo, padars veik negaljo kontroliuoti.

Fizin prievarta - tai veiksmai, nukreipti kito asmens valiai suvaryti ar j palenkti nusikaltlio norima linkme. Dl psichins prievartos takos reikia atsivelgti jos turin, pavojingum bei veikos, padarytos esant psichinei prievartai, pasekmes (ji gali bti traktuojama tik kaip atsakomyb velninanti aplinkyb).

Nusikalstamos pasekms - tai ala, padaroma nusikaltimo objektui. Nuo nusikaltimo objekto vertingumo priklauso ir pasekmi pavojingumas. Taiau nusikaltimo objekto nereikia tapatinti su nusikalstamomis pasekmmis. Nusikaltimo objektas - tai baudiamojo statymo saugomi teisiniai griai, o nusikalstamos pasekms - nusikaltimo rezultatas.

Nusikaltimo pasekms glaudiai susijusios su nusikaltimo dalyku - materials daiktai, kuriuos ksinantis daroma ala objektui ir atsiranda nusikalstamos pasekms; taiau ala nusikaltimo dalykui gali bti ir nepadaroma, o nusikalstamos pasekms atsiras. Pavyzdiui, vagyst:nusikaltimo dalykas (vogtas daiktas) nenukenia, o nusikaltimo pasekms - turtin ala atsiranda.

Rys:Pagrindiniai - atsiranda kaltininkui veikiant tyiaPapildomos neatsargiai

pagal alos pobd:1. turtins2. fizins;3. organizacins;4. politins;5. socialins;6. moralins.

Reikm:nuo j priklauso nusikaltimo pavojingumas;padeda atriboti nusikaltimus nuo kit teiss paeidim;gali bti nusikaltim kvalifikuojani poymi;gali bti atsakomyb sunkinaniais aplinkybmis.

Prieastinis ryis.mogus gali atsakyti u atsiradusi al, kai ala buvo jo veikos

pasekm, t. y. kada tarp jo padarytos veikos ir atsiradusi pasekmi yra prieastinis ryys.

Taisykls nustatant prieastin ry: veikimas ar neveikimas turi bti bent asocialus, todl

svarbiausia nustatyti, ar subjekto veika buvo udrausta baudiamojo statymo;

veika laiko poiriu turi bti padaroma anksiau, nei atsirado nusikalstamos pasekms.

nustatyti, ar atlikta veika buvo btina nusikalstam pasekmi atsiradimo slyga, ir i btin atsiradusi pasekmi prieastimi;

nustatyti, kad ne tik pasekms, bet ir veika yra to paties asmens, jei pasekms atsiranda dl keli asmen veikos, tuomet prieastinis ryys turi bti nustatomas kiekvieno asmens atveju.

Nusikaltimo padarymo vieta, laikas, aplinkybs bei priemons.-tai fakultatyvieji bendrosios nusikaltimo sudties poymiai. Konkreioje

nusikaltimo sudtyje- jie tampa btinaisiais.

Nusikaltimo padarymo bdas parodo, kaip buvo padarytas nusikaltimas. is poymis gali bti klasifikuojaniu nusikaltim poymiu, taip pat gali bti atsivelgiama skiriant bausm.

Nusikaltimo padarymo priemons -tai daiktai, kurie patys nenaudojami nusikaltimui padaryti, taiau palengvina atlikti nusikalstamus veiksmus arba sudaro jo materialias prielaidas.

Nusikaltimo rankiai tai daiktai ir priemons, kurias kaltininkas tiesiogiai vartoja darydamas nusikaltim. Paprastai nusikaltimo padarymo priemones ir rankius atsivelgiama individualizuojant bausmes

Nusikaltimo padarymo vieta ir laikas dispozicijoje nurodoma labai retai. Daniausiai ias aplinkybes atsivelgiama skiriant bausmes.

Nagrinjant objektyvij nusikaltimo pus gali bti atsivelgiama ir kitas aplinkybes, apibdinanias objektyvij pus, pavyzdiui, nusikaltimo padarymo situacij.

SUBJEKTYVIEJI NUSIKALTIMO SUDTIES POYMIAINusikaltimo subjektas

LR BT nusikaltimo subjektu gali bti fiziniai ir juridiniai asmenys.

Reikalavimai fiziniam asmeniui, tam kad jis galtu bti pripaintas subjektu:

1. amius2. pakaltinamumas

Amius.Baudiamoji atsakomyb u nusikalstamas veikas ikyla jei asmuo

padaro nusikaltim veik jau turdamas 16 met, tai yra kit dien po gimtadienio.

Amius nustatomas remiantis gimimo liudijimu, pasu, o jei toki neturi medicinos ekspertize. Jei medikai duoda tarp visada taikoma paskutinioji, palankiausia kaltininkui data (paskutiniai metai, paskutinis mnuo, paskutin diena).

Atsakomyb nuo 14 iki 16 m. Baudiamasis kodeksas vardina nusikaltim sra, kuomet baudiamoji atsakomyb kyla asmenims sulakus 14, bet nesulaukus 16. traukimo sra kriterijai yra apsprsti psichologini moment, tai yra asmens sugebjimo suvokti savo elges, nes vardinti tik pavojingiausi tyiniai nusikaltimai.

Pakaltinamumas.Tai asmens sugebjimas suvokti savo veiksm esm bei juos valdyti.

Abi puss btinos vienu metu, jei bent 1 nra kalba apie nepakaltinamum arba apie ribot pakaltinamum.

statymas pasako kas nra pakaltinamumas, t.y. pakaltinamumo samprata iplaukia i nepakaltinamumo sampratos. Negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn toks asmuo, kuris padar pavojing veik bet

buvo nepakaltinamoje bsenoje asmuo negaljo suprasti savo veiksm esms arba j valdyti dl chronikos psichins ligos, laikino psichins veiklos sutrikimo, silpnaprotysts ar kitos patologins bsenos.

Nepakaltinamumo bsena skaidoma pagal 2 kriterijus:1. teisin kriterij:- intelektualusis kriterijus - nesugebjimas suvokti veiksm esms- valinis kriterijus - nesugebjimas valdyti toki veiksm2. medicinin kriterij:- chronika psichin liga- laikinas psichins veiklos sutrikimas- silpnaprotyst- kita patologin bsena

Tam, kad asmuo bt pripaintas nepakaltinamu turi bti bent 1 ris i medicininio kriterijaus ir bent 1 ris i teisinio kriterijaus. Pirmiausia nustatomas medicininis kriterijus. Medikai nenustato ar asmuo pakaltinamas, jie tik konstatuoja, kad asmuo serga psichine liga ar ne. Juridin ir vis nepakaltinamumo klausim sprendia teisininkai - esant medicininiam kriterijui. Faktas, kad asmuo serga psichine liga, dar nereikia, kad asmuo yra nepakaltinamas.

Baudiamojoje teisje nepakaltinamumas yra nustatomas atgal ar veikos padarymo metu asmuo buvo pakaltinamas ar ne, tai yra siejamas su konkreiom veikom, kuriomis asmuo kaltinamas. Todl, jei dl vienos veikos asmuo buvo pripaintas nepakaltinamu, ateityje dl tos paios veikos gali bti pripastamas pakaltinamu.

Asmuo, kuris yra pripaintas nepakaltinamu negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn, bet teismas gali jam paskirti privalomojo pobdio medicinines priemones:

- atiduoti artimj giminaii prieirai,- jei veika pavojinga gali bti ir atiduodamas psichiatrin ligonin ar

bendro ar sustiprinto stebjimo. Tuomet teismas privalo kas 6 mn priimti sprendim dl tolimesnio toki priemoni taikymo.

Analogikos pasekms ir kai asmuo padaro nusikaltim bdamas pakaltinamas, o iki nuosprendio tampa nepakaltinamas. Skirtumas - tokiems asmenims vliau pasveikus ir baudiamosios atsakomybs senatis nra sujusi jie gali bti baustini u t veik, kuri padar. Tai esminis skirtumas nuo nepakaltinamumo darant veik.

Ribotas pakaltinamumas - kai asmuo darydamas nusikalstam veik negaljo pilnai suvokti savo veiksm esms arba negaljo pilnai j valdyti.

Artimas nepakaltinamumui, tik j apibriant teisin kriterij sudaro siauresnis aspektas asmuo tik i dalies sugeba suvokti savo veiksm

esm arba tik i dalies juos valdyti, o medicininis pagrindas didesnis (platesnis) apima ir psichologines moni problemas psichikos nukrypimus (tai ne ligonis, bet ir ne sveikas asmuo)

Medicininis aspektas yra platesnis nei nepakaltinamumo, tai yra :1. psichin liga2. laikinas psichikos sutrikimas3. silpnoprotist:

DebilasImbecilasIdijotas

4. kitokia patalogin busena (baltoji kartlig)Plius:5. emocin bsena6. asmenybs akcentacijos problema.

Ribot pakaltinamum gali nustatyti ne tik medikai, bet ir psichologai.

Reikm - esant ribotam pakaltinamumui:a) jei veika patenka 1 grups nusikalstam veik, tai statymai suteikia

teismui teis pasirinkti:1) taiau bausm jam gali bti velninama 2) gali atleisti nuo baudiamosios atsakomybs, taikant

baudiamojo poveikio priemons arba priveriamosios medicinos priemons.

b) jei veika patenka 2 grups nusikalstam veik, tai statymai suteikia teismui teis velninti atsakomyb.

Ribotas pakaltinamumo buvimo teigiami aspektai:1. leidia adekvaiai reaguoti gyvenimo aktualijas, nes ribos tarp

psichikai ir psichologikai nesveiko grietos nra; 2. is institutas atskir straipsni prasme jau yra ir bendros normos vedimas praktine prasme problem sukelti neturt.

Ribotas pakaltinamumo buvimo neigiami aspektai:1. tokiais atvejais mogui, turiniam psichologini problem lyg ir i

anksto suteikiama tarsi indulgencija; 2. esant ribotam pakaltinamumui medikai eit lengviausiu keliu ikilus abejonms tvirtint ribot nepakaltinamum; 3. LR BT yra klasikins BT modelis ia atiribojimas nuo nusikaltimo ir ne nusikaltimo turi aiki rib, jei abejojama ar asmuo padar nusikaltim ar ne, preziumuojama, kad ne. itoje vietoje ribotas pakaltinamumas neturi svari teorini argument, kurie pagrst jo vedimo btinum.

Specialusis subjektas

- toks subjektas, kuris be amiaus ir pakaltinamumo turi turti ir bent 1 special poym:

1. liudijant apie kaltinamojo pilietyb - valstybs idavim gali padaryti tik LR pilietis

2. pareigas - prokuroras, teisjas, tardytojas, kvotjas, valstybs pareignas ir pan.

3. isilavinimas - kriminalinio aborto padarymas asmens, kuris neturi atitinkamo isilavinimo

4. amius Aspektai, susij su amiumi:

1) 16 m. riba baudiamojoje atsakomybje u nusikaltimus, taiau realiai BK amiaus rib daug pvz. skyriuje apie nusikaltimus krato apsaugai nusikalsti gali tik karys, tai yra 19 m. amiaus asmuo; teisjo padarytas nusikaltimas 25 m., nes teisjais galima tapti tik sulaukus 25 met ir pan.

2) iplaukia i BK specialiosios dalies straipsni konstrukcij. pvz. nusikalstamo susivienijimo organizavimas 16 m., bet jei asmuo, kuris yra 14 16 dalyvauja, lygtai negali bti patrauktas, taiau realiai reikia irti k toks susivienijimas padar jei yra bent vienas nusikaltimas i BK nurodyto srao nepilnametis bus patrauktas atsakomybn u to nusikaltimo padarym. Banditizmas baudiamoji atsakomyb nuo 16 met, taiau jei 14 16 dalyvauja jis bus patrauktas atsakomybn u vagyst arba u plim.

5. lytis

Specialiojo subjekto poymis keliamas tik nusikaltimo vykdytojui. Organizatorius, kurstytojas, padjjas gali ir neturti io poymio, taiau jie bus traukiami atsakomybn pagal straipsn, kuriame yra numatytas is poymis (pvz. kriminalinis abortas daro medikas antisanitarinmis slygomis, o jam padeda bobut, baigusi 3 klases. Vykdytojas - gydytojas turintis auktj med. isilavinim - bausm bus velnesn, o bobut padjjas, traukiama atsakomybn taip pat pagal straipsn nors jokio med. isilavinimo neturi)

Alkoholio, narkotik ar kit psichotropini mediag paveikto asmens atsakomyb

BK girto ar apsvaigusio nuo narkotik ir kt. mediag asmens padaryta veika utraukia baudiamj atsakomyb lygiai taip pat kaip ir blaivaus ar neapsvaigusio.

Dvi iimtys:1. medicininis aspektas ar apsvaigimo bsena fiziologin ar

patologin. Tai viena i medicinini nepakaltinamumo kriterij. Patologinis girtumas daugumoje atveju pripastamas nepakaltinamumu.

2. jei asmuo tokioje bsenoje atsiduria prievarta, buvo prie savo vali apsvaigintas ir dl to ne sugeba suvokti veiksm esm ir juos valdyti gali bti baudiamas velniau ar bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs.

Medicininiu kriterijumi yra laikinas psichikos sutrikimas, prie kurio priskiriamas ir apsvaigimas. Ar tas laikinas psichikos sutrikimas sukelia atitinkamas teisines pasekmes, ar ne jau kitas klausimas, nes tai tik medicininis kriterijus, o dar turi bti juridinis, tai yra sugebjimas suvokti ir valdyti. Vertinant girtum, tokiais atvejais turi bti vertinama ne formaliai( medicininis kriterijai-promili kiekiais), o vertinant kiek apsvaigimas iorikai paveik mog.

Juridinio asmens atsakomybJuridinis asmuo atsako tik u nusikalstamas veikas, u kuri padarym

io kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomyb.Juridinis asmuo atsako u fizinio asmens padarytas nusikalstamas

veikas tuo atveju:1) jeigu nusikalstam veik padar fizinis 2) veik padaryta juridinio asmens naudai arba interesais:a. turtin naudab. interesai turi bti labai svarbus juridiniam asmeniui3) asmuo gali dirbti individualiai ar juridinio asmens vardu4) asmuo turi uimti juridinio asmens vadovaujanias pareigas, arba

turti vien i i teisi:a. atstovauti juridiniam asmeniuib. priimti sprendimus juridinio asmens varduc. kontroliuoti juridinio asmens veikl.

Juridinis asmuo gali atsakyti u nusikalstam veik ir tuo atveju, jei juridinio asmens naudai padar juridinio asmens darbuotojas ar galiotas atstovas, dl asmens nepakankamos prieiros arba kontrols.

Juridinio asmens baudiamoji atsakomyb nepaalina fizinio asmens baudiamosios atsakomybs.

ie juridiniai asmenys, negali bti patraukti baudiamojon atsakomybn:

1) valstyb,2) savivaldyb, 3) valstybs ir savivaldybs institucija ir staiga 4) tarptautin vieoji organizacija.

Juridinio asmens baudiamoji atsakomyb, nuo fizinio asmens baudiamosios atsakomybs skiriasi tuo, kad juridiniam asmeniui taikomos skirtingos nusikaltimo padarymo teisines pasekmes, poveikio priemones:

1) Juridinio asmens spjimas;2) Pinigin bauda3) Juridinio asmens veiklos apribojimas:a. Draudimas usiimti konkreia veiklab. Padalinio udarymasc. Juridinio asmens likvidavimasJuridiniam asmeniui gali bti taikoma papildoma poveikio priemon

juridinio asmens pavieinimas.

Subjektyvioji pusKalt.- asmens psichinis santykis su daroma veika ir pasekmmis.Kalt jungia - intelekto ir valios kategorijos. Psichologinis kats turinys

apima ir intelektualj ir valin moment. Skirtingas i moment tarpusavio derinys padarant nusikalstam veik leidia iskirti dvi kalts formas:

tyia neatsargumasKalts formos turi ypating reikm teisingai kvalifikuojant

nusikaltimus. Nuo kalts formos priklauso ir atsakomybs u konkretaus nusikaltimo padarym dydis(tyinis nusikaltimas laikomas pavojingesniu, todl, be grietesns atsakomyb).

Kitas teisines pasekmes: - pripainti itin pavojingu recidyvistu galima tik asmen, anksiau teist

u tyinius nusikaltimus. - tik u tyinius nusikaltimus, iskyrus nuudym dl neatsargumo,

baudiamojon atsakomybn gali bti patraukti asmenys nuo 14 met- asmenims, nuteistiems u tyinius nusikaltimus, baudiamasis

statymas nustato ilgesn bausms atlikimo laikotarp, po kurio gali bti taikomas lygtinis atleidimas nuo bausms prie termin arba bausms pakeitimas velnesne bausme, lygtinis paleidimas i laisvs atmimo viet.

Tyia - tai tokia kalts forma kai kaltininkas supranta daromos veikos pavojingum, numato jos pasekmes ir j siekia arba jei ir nenori toki pasekmi, taiau smoningai leidia joms kilti

Tyios rys:o tiesiogino netiesiogin

Tyios poymiai:

Intelektualinis momentas:1. asmuo suvokia savo veikos pavojingum 2. numato savo veikos pasekmes Valinis momentas:tiesiogins tyios atveju - kaltininkas nori(siekia) pasekminetiesiogins tyios atveju - nors ir nenori, bet smoningai leidia joms

kilti.

Tiesiogins ir netiesiogins tyios skirtumas:jei akcentuoja pasekmes - tiesiogin tyiajei kaltininkas pasekmms abejingas, tai yra siekia tik veikos -

netiesiogin tyia

Tyins veikos klasifikacija:1. pagal tyios atsiradimo moment:a) i anksto apgalvota tyia (kai nuo nusikaltimo ketinimo iki

realizavimo praeina pakankamai ilgas laiko tarpas, per kur apgalvojama, kaip bus daromas nusikaltimas. Ji santykinai pavojingesn nei staigioji.

b) staiga atsiradusi tyia - kai tarp ketinimo ir realizavimo yra laiko tarpas nedidelis arba nusikaltimo ketinimas realizuojamas tuoj pat. Ji maiau pavojinga.

b1) staigiosios poris - afektin tyia. Jos esm - staigiai kils ketinimas i karto realizuojamas. Skirtumas tame, kad btinas vienas i dviej t veiksm altini:

- arba neteistas nukentjusiojo elgesys- arba sunkus eidimas.is iskyrimas nusikaltim kvalifikavimui didels reikms neturi, bet

svarbus paskiriant bausm.

2. pagal jos apibrtum arba konkretum: a) apibrta tyia: paprasta apibrta tyia - kai tikslas aikus ir vienas; alternatyviai apibrta tyia - kai kaltininkas numato du ar

daugiau konkreiai apibrt tiksl (eina vogti auto arba radijo)b) neapibrta tyia - kaltininkas suvokia savo nusikalstamos veikos

pobd, numato pasekmes, taiau j neindividualizuoja.

Klasifikavimo reikm:a) esant apibrtai tyiai, nusikaltimas kvalifikuojamas pagal

tyios kryptingum:1) kaltininkas nepasiek rezultat - nebaigtas nusikaltimas ir veika bus

kvalifikuojama kaip pasiksinimas padaryti nusikaltim, kurio siek (eina plti banko ir tikisi 1 mln. Lt, bet randa tik 200 tkst.) - tikslo nepasiek.

2) kaltininkas pasiek rezultatus, kuri siek - baigtas nusikaltimas

3) kaltininkas virijo rezultatus - norjo 1 mln., o paima 5 mln. - apibrta tyia perauga neapibrt ir veika kvalifikuojama pagal faktikai atsiradusias pasekmes (kvalifikavimas pagal 5 mln. grobim).

b) esant neapibrtai tyiai, nusikaltimas kvalifikuojamas pagal kilusias(faktines) pasekms:

Neapibrtos tyios atveju, galimi du variantai kai sunku kvalifikuoti nusikalstam veik: tai vagystei ir nusikaltimuose prie asmen. Pvz.: eina vogti (neapibrta tyia), bet rezultat nepasiekia ir nes sulaikomas. Kaip kvalifikuoti?

1) grobimas smulkus iki 1MGL - administracin atsakomyb2) nedidels verts turto pagrobimas2) paprasta vagyst3) vagyst stambiu mastuBaigto nusikaltimo neturime, o tik pasiksinim. Bet k?Teorijoje turtiniuose nusikaltimuose kvalifikuojama kaip

pasiksinimas velniausias pasekmes, o nusikaltimuose prie asmen reikia kvalifikuoti, kaip pasiksinim sunkiausias pasekmes, kurias galjo numatyti kaltininkas. pvz., iema, statybos, igertuvs, du ijo kiem, susistumd ir vienas su metaliniu strypu trenk kitam per galv, bet kitas turjo alm ir medikai sualojim nerado. Galimi keli straipsniai: nuo smgio sudavimo iki nuudymo.

Bendroji tyia - kaltininkas suvokia savo nusikalstamos veikos pobd ir numato konkreias pasekmes, taiau norimas pasekmes pasiekia kitais veiksmais nei planavo. Jei kaltininkas turi aik tiksl, bet pasiekia j kitais bdais, tai pasekms inkriminuojamos kaip tyins.

Neatsargumas - asmuo numat pavojingas pasekmes, bet lengvabdikai tikjosi j ivengti, taip pat jei asmuo nenumat, kad bus pasekms, bet galjo ir turjo jas numatyti. Atsakomyb gali kilti tik tada, kai atsiranda pasekms.

Neatsargi veikos forma tik materialiuose nusikaltimuose.

Nusikalstamas pasitikjimas: Intelektualinis momentas - numato savo veikos pavojingas pasekmesValinis momentas - lengvabdikas tikjosi, kad i pasekmi bus

ivengta.

Nusikalstamo pasitikjimo intelektualinis momentas siejamas tik su pasekmmis, nes vien tik veika be pasekmi neturi baudiamosios teisins reikms. iuo atveju veika negali sudaryti nei rengimosi, nei pasiksinimo padaryti nusikaltim. Asmuo pasekmes numato ne kaip neivengiam o tik kaip galim dalyk.

Nusikalstamo pasitikjimo valin moment sudaro tikjimas ivengti pavojing pasekmi. is tikjimas remiasi konkreiomis, realiomis aplinkybmis. ios aplinkybs i tikrj galt ukirsti keli pavojingoms pasekmms, jei asmuo nebt j lengvabdikai pervertins. Tikjimas,pagrstas neapibrtomis aplinkybmis (skme, dievu) arba tokiomis aplinkybmis, kurios objektyviai negali padti ivengti pasekmi (burtai, amuletas), nesudaro nusikalstamo pasitikjimo esms ir gali bti pagrindu pripastant, kad asmuo veik netiesiogine tyia.

Nusikalstamo pasitikjimo ir netiesiogins skirtumai:1) netiesiogins tyios atveju asmuo savo veikos pobd ir pasekmes

suvokia konkreiai, o nusikalstamo pasitikjimo atveju - abstrakiai, nesiedamas su konkreia asmens veika.

2) netiesiogins tyios atveju kaltininkas suvokia, kad jo veika pavojinga, bet pasekmms jis yra abejingas, tai nusikalstamo pasitikjimo atveju, kaltininkas mano, kad tokio pobdio veikla apskritai yra pavojinga, gali sukelti pasekmes, taiau pasekmi nenumato kaip pavojing, lengvabdikai tikisi j ivengti. Svarbu isiaikinti valin moment. Kai kaltininkas rmsi objektyviomis aplinkybmis: vaiavo nakt, maai moni, ilgas staas be avarij. Bet situacijos iki galo nevertino - nusikalstamas pasitikjimas.

Nusikalstamas nerpestingumas:Intelektualinis momentas - nenumato savo veikos pavojingas pasekmes,

tuo ignoruojant visuomens interesus, nepakankamai apdairiai vykdant tarnybines ar profesines parei