civilizacia · civilizacia sxvadasxva qveyanaze saubrisas yvela adamians, sakutari ganat lebis,...
TRANSCRIPT
civilizacia
sxvadasxva qveyanaze saubrisas yvela adamians, sakuTari ganaT
lebis, asakis, xasiaTisa Tu ganwyobis mixedviT, sxvadasxva ram ax
sendeba. amas garkveulwilad stereotipebsac eZaxian.
sayovelTaod cnobilia, rom aSS msoflios uZlieresi qveya
naa. igi ekonomikuri ganviTarebis maCveneblebiT ukve 1895 (!) wels
idga pirvel adgilze msoflioSi da dRemde inarCunebs liderobas.
ufro metic, msoflio lideris rols mas kidev didxans veravin
Seecileba. aSS msoflios udidesi samxedro Zalac aris da es kidev
erTi mizezia imisaTvis, rom angariSs uwevdnen mTel msoflioSi.
kargad unda gvaxsovdes, rom rogorc pirvel, ise meore msoflsio
amerikis SeerTebuli Statebis
fenomeni
vasil kaWarava
48
omSi saboloo gamarjvebis miRwevaSi aSSis wvlili iyo Zalian didi,
Tu ara – gadamwyveti. komunizmis usisxlo damarcxebaSi swored
amerikam Seasrula mTavari roli.
aSSis teqnikisa Tu teqnologiuri miRwevebis Sesaxeb saubari
axla Sors wagviyvanda. am statiaSi ki Cven yuradReba unda gavamax
viloT ufro amerikis unikalurobasa da kulturul Tavisebure
baze.
statiis werisas gamovkiTxe Cemi qaliSvili, nacnobi axalgazrde
bi da Cemi gacilebiT ufro seriozuli asakis megobrebi da pirveli,
rac maT amerikasTan dakavSirebiT gaaxsendaT, `Tavisufleba~ iyo.
usazRvro, uzomo, ukidegano Tavisufleba – anu rom amerika is qve
yanaa, sadac yvela adamiani, upirveles yovlisa, sakuTar Tavs ekuTv
nis da mxolod mere – sazogadoebis sxvadasxva jgufsa Tu mTlianad
sazogadoebas; sadac adamians yvelafris gakeTeba SeuZlia da, rac
mTavaria, yvelafris miRwevac. marTalia, Cvens qveyanaSi dRes ukve
lamis bavSvmac ki icis, rom Tavisufleba ar aris martivi cneba da
rom civilizebul sazogadoebaSi amas didi pasuxisgeblobac mos
devs, magram, mainc, am sityvas da cnebas yvela ganzomilebaSi axlavs
udidesi xibli. Cem mier gamokiTxulTagan yvelas arc waukiTxavs
1776 wlis 4 ivliss miRebuli amerikis damoukideblobis deklara
cia, magram, albaT, sabolo jamSi, swored imas gulisxmoben, rasac
deklaraciis teqstis avtori Tomas jefersoni werda, rom „adami
anebi Seqmnili arian rogorc Tanaswori arsebani, rom maT RvTis
mier miniWebuli aqvT garkveuli xelSeuvali uflebebi, rogoricaa
sicocxle, Tavisufleba da bednierebisken swrafva~.
magram deklaraciis es lamazi sityvebi sityvebadve darCe
boda, mas amerikis konstitucia rom ar umagrebdes zurgs. es kon
stituticia ki sworedac rom adamianis uflebebis dacvazea orien
tirebuli. xolo raTa xelisuflebis arc erTma Stom ar moaxdinos
Zalauflebis uzurpacia (anu Zalauflebis ukanonod xelSi Cagde
ba), konstitucia Tanabrad anawilebs am xelisuflebas maT Soris,
ase vTqvaT, wonisa da sapirwonis sistemis meSveobiT. Zalaufleba
isea gadanawilebuli sakanonmdeblo, aRmasrulebel da sasamarT
lo sistemas Soris, rom isini erTmaneTze arian damokidebuli da
garkveulwilad akontroleben kidec erTmaneTs. amerikuli kon
stituciis efeqturoba imiTac dasturdeba, rom 1789 wels misi
miRebis Semdeg masSi mxolod 27 Sesworebaa Setanili da igi albaT
uZvelesia yvela dRes moqmed konstitucias Soris.
magram verc konstituciam da verc amerikis policiam ver
daicva Tavisuflebis moyvare amerikelebi erTi Zlevamosili ba
tonisgan, romelmac TiTqmis yvela daimona – diax, sworad mixvdiT,
es mbrZanebeli lurji jinsebia. imasac ki amboben, rom swored
vasil kaWarava
amerikis SeerTebuli Statebis fenomeni
Tomas jefersoni (17431826) – aSSis rigiT me3 prezidenti (18011809) da rigiT meore viceprezidenti (17971801).
jeims flagis posteri, 1917, aSSis personificirebuli simbolos – biZia semis – gamosaxulebiT, romelic gamoiyeneboda jariskacebis omSi gasawvevad rogorc I, ise II msoflio omSi.
49
sabWoTa axalgazrdobis daukmayofilebelma ltolvam jinsebisad
mi daangria sabWoTa `borotebis imperia~.
pirveli jinsebis gamoCenidan (1870iani wlebidan) didxans es
Casacmeli amerikaSi ZiriTadad gamZle samuSao Sarvlis funqcias
asrulebda. jinsebis namdvili popularoba ki 1950ian wlebSi daiw
yo, rodesac meamboxe axalgazrdobis uniformad iqca, romelTac
ase moxdenilad asaxierebdnen marlon brando da jeims dini. maT
samoss TeTri maisurebi (e.w. TShirts) da tyavis Savi qurTukebi
avsebda. 1960iani wlebidan jinsebma ukve mTeli msoflio waleka
da dResac igive grZeldeba.
barem isic ikTxeT, ramdeni gogonas sayvareli Tojina iyo an
dResac aris `barbi~, romelic 1950ian wlebSi Seqmnes colqmarma
eliot da ruT handlerebma. sainteresoa, rom maT ukve hqondaT sa
TamaSoebis mwarmoebeli kompania `mateli~, rodesac SeamCnies, rom
maT patara qaliSvils barbaras da mis amxanagebs bavSvTojinebTan
TamaSs didi adamianebis gamomxatveli qaRaldis Tojinebis ga
civilizacia
jeims dini (19311955) – amerikeli msaxiobi, iTamaSa mxolod sam filmSi, magram iqca amerikeli axalgazrdebis kerpad.
50
mowyoba erCivnaT. ruT handlerma gaakeTa zrdasruli qeraTmiani
qalis samganzomilebiani Tojina Tavisi tansacmliTa da aqsesuare
biT. Tojinas Svilis saxeli barbi daarqves da 1959 wlis niuiorkis
saTamaSoebis gamofenaze gamoitanes. maRaziis mflobelebs ego
naT, rom am saTamaSos gayidva Cavardeboda, magram ̀ barbi~ erTbaSad
gaiyida. momavali 10 wlis manZilze 500 milioni dolaris `barbi~
gaiyida Tavisi tansacmliTurT. xolo XXI saukunisTvis planetaze
yovel wams `barbis~ ori Tojina iyideba. esec – amerikis msoflio
batonobis kidev erTi nairsaxeoba.
amerikelebs SromismoyvareobiTa da muSaobis kulturiT cota
vinme Tu gautoldeba da Sedegic saxezea. 1920ian wlebSi ameri
kis prezidenti kalvin kuliji ambobda: `adamiani, romelic qarxa
nas aSenebs, aSenebs taZars. adamiani, romelic iq muSaobs, RvTis
msaxurebas eweva~. Cveni azriT, Tu ramis swavla da gadmoReba Rirs
amerikelebisgan, pirvel rigSi, swored Sromis mimarT es damoki
debulebaa.
Tu amerikelTa erovnuli xasiaTis Tvisebebze ganvagrZobT
laparaks, albaT aseve TvalSi sacemia amerikelTa piradi iniciati
visa da saqmiani urTierTobebis marTvis didi tradicia. amerike
li individualistia, am sityvis saukeTeso samoqalaqo gagebiT, da
ara egocentrikosi, romelic marto sakuTar gamorCenaze fiqrobs.
ami tomac igi ar erideba axal, originalur, zogjer ki, ubralod sa
risko gadawyvetilebebis miRebas Tavis biznessa Tu sxva saxis saqmi
anobaSi da bolomde iRebs pasuxismgeblobas sakuTar qmedebaze.
mas marcxis ar eSinia da mudam mzad aris Tavidan – sufTa furcli
dan – daiwyos moqmedeba. amerikelTa biznesis tradicia mniSvnelo
vanwilad Rirsebasa da patiosnebazea damyarebuli. amerikeli ar
daizarebs xangrZliv kamaTsa da vaWrobas saqmiani molaparakebebis
dros. magram rodesac SeTanxmeba Sedgeba, bolomde da droulad
asrulebs yvela pirobas da partniorisganac imaves elis da vai mas,
vinc SeTanxmebas daarRvevs – aseT adamians upatiosno kacis saxeli
gauvardeba da masTan aRaravin iTanamSromlebs. aRarafers vambob
iuridiuli saxis mraval sasjelze, rac biznesSi crupentelobas
jon kalvin kuliji (18721933) – aSSis rigiT 30e prezidenti (19231929), respublikeli.
amerikis SeerTebuli Statebis fenomeni
51
Tu CvenTan, samwuxarod, kargad cnobil e.w `gadagdebas~ mohyveba.
bunebrivia, es ar niSnavs, rom yvela amerikeli ufrTo angelozia,
TaRliTebi iqac mravlad arian, magram wesiereba da sityviskaco
ba amerikuli biznesis mTavari safuZvelia da umravlesoba swored
amas emyareba. TaRliTebi da nacarqeqiebi ubralod ver aaSenebdnen
msoflios umdidres da uZlieres saxelwifos.
amerikis warmatebisa da Zlevamisilebis mizezi isicaa, rom
amerikis istorias wiTel xazad gasdevs memkvidreobiTobis tradi
cia, uwyveti kavSiri Taobebs Soris, rodesac erTi Taobis warmate
bebi wina Taobis mier Seqmnil safuZvelze Sendeboda. amerikelebs
arasodes araferi dauwyiaT Tavidan – `nulidan~. komunistebisa
da nacistebisgan gansxvavebiT, arasodes ucdiaT `axali adami
anis~ Seqm na. yoveli momdevno Taoba Tu yoveli axali mTavroba
winamorbedebis gawbilebiT ki ar iyo dakavebulo, aramed harmo
niulad erwymoda winas, saukeTesos iRebda misgan, cdilobda arse
buli xarvezebis Semcirebas, aumjobesebda miRwevebs. Sesabamisad,
kargs kargi emateboda da warmatebas warmateba mosdevda.
albaT, cnobil, e.w. amerikul ocnebazec (e.w. American Dream) gsmeni
aT da iciT, rom yvelaze martivi gansazRvrebiT, amerikuli ocneba
moicavs amerikuli ojaxis materialurad uzrunvelyofil cxov
kastobrioba – sazogadoebis dayofa da mikuTvneba ama Tu im karCaketili sazogadoebrivi jgufisaTvis, romelic sakuTari privilegiebisa da interesebis (wodebrivi, profesiuli da sxva) damcveli da erTgulia.
henri fordi (18631947) – amerikeli mewarme, romelmac safuZveli Cauyara `fordis~ avtomanqanebis masobriv warmoebas.
civilizacia
grant vudi (18911942), amerikuli goTika, 1930, Cikagos xelovnebis instituti.
52
rebas, rodesac am ojaxs aqvs sakuTari saxli Tavisi karmidamoTi,
erTi an ori manqana da, bunebrivia, arc kargi sasmelsaWmeli aklia.
magram es am ocnebis mxolod nawilia, romelic ukve naxsenebi Tavi
suflebis gareSe ar warmoudgeniaT da romlis umniSvnelovanes sa
fuZvels e.w. Tanabar SesaZleblobaTa idea warmoadgens. kerZod ki,
rom kastobriobas, socialurekonomikur gadatvirTulobas mok
lebul amerikaSi yovel amerikels Tanabari sastarto SesaZleblo
ba aqvs da misi ukeTesi momavali, pirvel rigSi, mis sakuTar niWsa
da Sromismoyvareobazea damokidebuli. bunebrivia, amerikaSi yve
la henri fordi da ronald reigani ver gaxda, magram am ori, metad
saSualo SeZlebis ojaxidan gamosuli adamianis saxelic swored am
legendis dadasturebaa da am qveyanaSi adamians namdvilad ufro
didi perspeqtivebi aqvs, rom sakuTari ocneba realobad aqcios.
aqve imasac nu daviviwyebT, rom sul raRac 60 wlis win swored
amerikaSi, samxreT StatebSi, arsebobda TiTqmis dakanonebuli ra
sizmi. jer kidev 1950ian wlebSi amerikis samxreTis StatebSi Savka
nianebi da TeTrebi (kavkasiuri rasis warmomadgenlebi, rogorc
maT amerikaSi uwodeben) erTmaneTisgan gancalkevebiT cxovrobd
nen. Savkanianebs ar SeeZloT TeTrebTan erTad erT restoranSi an
kafeSi Sesvla, matareblis erT vagonSi yofna, avtobusebSi ki wina
adgilebze mxolod TeTrebi sxdebodnen. Savkaniani da kavkasiuri
rasis bavSvebi sxvadasxva skolaSi swavlobdnen. 1957 wels im ram
denime afroamerikel bavSvs, romelTac TeTrkanianTa skolaSi
ronald reigani (19112004) – amerikis me40 prezidenti 19811989 wlebSi.
martin luTer kingi (19291968) – amerikeli oratori, ANantirasistuli araZaladobrivi moZraobis lideri, adamianis uflebaTa damcveli. nobelis premiis laureati, mokles 1968 w.
amerikis SeerTebuli Statebis fenomeni
53
nacionalizmi
gabedes swavla (umaRlesi sasamarTlos gadawyvetilebis safuZ
velze), amerikis elitaruli sadesanto diviziis kbilebamade Sei
araRebuli jariskacebi acilebdnen.
albaT, bevrs wagikiTxavT cnobili amerikeli mwerlis jeims
feni mor kuperis `ukanaskneli mohikani~, romelic amerikel in
dielTa keTilSobil bunebasa da mware xvedrs aRwers. dRes ameri
kuli sazogadoeba am mkvidr amerikelebsac pativiT epyroba, magram
XIX saukuneSi iyo dro, rodesac dasavleTis miwebis mravalricxo
vani axalmosaxle gulwrfelad fiqrobda, rom `kargi indieli – mk
vdari indielia~.
rasizmi iseve, rogorc nacionalizmi arc ise advili gasaqro
bia. miuxedavad mZime rasistuli warsulisa, amerika, yvelaze
mravaleTnikuri saxelmwifo, warmatebiT agvarebs sxvadasxva war
moSobis mravali adamianis Tanaarsebobisa da erT amerikel xalxad
Camoyalibebis sakiTxs.
aqve unda iTqvas, rom swored Savkanianma amerikelebma daum
kvidres amerikelebs sapatio adgili musikis istoriaSi.
civilizacia
jazis samSoblo – axali orleani
apaCebis beladi jeronimo naTesavebTan erTad.
54
jazi – es gansakuTrebuli movlenaa musikalur samyaroSi, romel
mac mniSvnelovnad Secvala warmodgena ara marto musikaze, aramed
adamianTa urTierTobebzec ki. jazi XIX da XX saukuneebis mijnaze
warmoiSva da ara marto amerika, aramed mTeli msoflio daipyro.
rogorc specialistebi aRniSnaven, am musikis mTavari Tviseba aris
improvizaciuli sawyisis upiratesoba, rom jazuri nawarmoebi
uSualod Sesrulebis procesSi iqmneba da imave saxiT aRarasodes
ganmeordeba. jazSi uSualod Semsrulebeli qmnis musikas an aris
Semqmnelis uSualo Tanaavtori. saerTod, jazis samSoblod axali
orleani iTvleba. istoriaSi pirvel jazmenad miiCneven am qalaq
Si mcxovreb mesayvires – badi boldens. pirveli jazorkestric
swored man Camoayaliba 1895 wels. lui armstrongi, ela ficjeral
badi boldeni da misi bendi
jazis cnobili musikosebi: lui armstrongi (19011971), ela ficjeraldi (19171996), mails devisi (19261991)
amerikis SeerTebuli Statebis fenomeni
55
di, oskar pitersoni, deiv brubeki, ben vebsteri, mails devisi, jon
koltreini Tu Cik korea kargad arian cnobili maRali musikaluri
kulturisa da tradiciis mqone Cveni, qarTuli, sazogadoebisTvis.
albaT, udidesi movlena ara marto musikis samyaroSi, aramed
sruliad amerikisa da saerTod msoflios popkulturaSi iyo elvis
presli. igi rokenrolis upirveles varskvlavad iTvleba.
sxvaTa Soris, erTmaneTisgan sruliad gansxvavebuli qanTris
musikaca da repic amerikidan mogvevlina iseve, rogorc mravali
sxva musikaluri mimarTuleba Tu stili.
sayovelTaod aris cnobili brwyinvale amerikuli literatu
ra: henri longfelo, henri jeimsi, stiven kreini, mark tveni, fran
sis bret harti, herman melvili, edgar po, jek londoni, Teodor
draizeri, o’henri, skot ficjeraldi, ernest heminguei, jon dos
pasosi, uiliam folkneri, jon stainbeki, Servud anderseni, jeims
bolduini, jerom selinjeri, kurt voneguti, robert pen uoreni,
jon apdaiki, gor vidali, jon Civeri, stiven kingi da mravali sxva
ara marto amerikis, aramed msoflios sulier saunjesa da siamayes
warmoadgenen. yvelaze meti nobelis premia literaturis dargSi
amerikel mwerlebs ekuTvniT.
albaT, arc erT qveyanaSi kinematografias ar uTamaSia ise
Ti roli, rogorc amerikaSi. kino iq ara marto xelovnebis dar
gi, aramed cxovrebis stilis danergvis gza da sayofacxovrebo
produqciis reklamirebis erTerTi mTavari saSualeba iyo. ki
novarskavlavi ubralod msaxiobi ki ar aris, aramed Cveulebrivi
adamianebis ocnebis gansaxiereba. kinoindustriam varskvlavis
WeSmariti kulti Seqmna, visac amerikelebi Cacmulobasa Tu qcevis
maneraSi baZaven.
rac Seexeba amerikul filmebs, isini ZiriTadad komerciuli xa
siaTisaa, bevri maTganis mTavari mizani samsaxuridan dabrunebu
li daRlili adamianebis gaxaliseba Tu garTobaa. aseT filmebs ar
moeTxoveba WeSmariti cxovrebis realuri asaxva, piriqiT, isini am
civilizacia
uiliam folkneri, 18971962
ernest heminguei, 18991961
mark tveni, 18351910
56
realobis daviwyebis amocanas emsaxureba. igive SeiZleba iTqvas
amerikuli cxovrebis sxva kinostereotipebis Sesaxeb, romlebic
udardel cxovrebas, wregadasul drostarebas, Zaladobasa Tu
erotikas asaxavs. marTalia, es yvelaferi amerikaSi realurad arse
bobs, magram gacilebiT mcire masStabiT, vidre amerikuli filme
bis naxvisas SeiZleba mogveCvenos. amerikis mosaxleobis udide
si nawili metad morwmune, Sromismoyvare da ojaxis erTgulia da
Tu am qveyanaSi ramis kulti arsebobs, es sworedac rom ojaxisa
da Sromis kultia. RvTismoSiSeba, Sromisadmi siyvaruli da erT
guleba amerikelebs imdenad aqvT gamjdari Zvalsa da rbilSi, rom
isini arcTu xSirad iclian udardeli lxinisa da drostarebisa
Tvis, rac, albaT, ukve meore ukiduresobaa.
marTalia, kinos gamogoneba frang Zmebs lumierebs miewerebaT,
magram kino, rogorc xelovneba, swored aSSSi gaifurCqna. amer
ikuli kino XX saukuneSi yvelaze gavleniani iyo. 1929 wels moxda
amerikis kinoakademiis pirveli jildos, momavali oskaris gace
ma. amerikuli kino dRes namdvilad wamyvani Zalaa msoflio kine
matografSi da aSkarad gamoirCeva Tavisi konoreJisorebiTa da ki
novarskvlavebiT. amerikelia yvelaze cnobili multiplikatori
uolt disnei, 1928 wels gamoCnda pirvelad ekranebze disneis miki
mausic.
nurc is dagvaviwydeba, rom dRevandel arqiteqturaSi esoden
popularuli caTambjenebic pirvelad swored amerikaSi Seiqmna
da gamoCenil Cikagoeli arqiteqtoris luis salivanis saxelTanaa
dakavSirebuli. msoflioSi yvelaze meti caTambjeni niuiorkSia
da yvelaze cnobili `empair sTeiT bildingic~ iq aris, magram Tu
caTa mbjenebiT tkboba gindaT, pirvel rigSi, albaT, Cikagos unda
ewvioT, swored iq SegiZliaT ixiloT yvelaze naTlad am arqite
qturuli fenomenis ganviTarebis yvela etapi.
rogorc amerikeli Jurnalistebi jein da maikl sternebi werd
nen TavianT popkulturis enciklopediaSi, `popkultura – es ame
merlin monro, avtori endi vorholi (19281987), amerikeli mxatvari, dizaineri, mwerali, popartis mniSvnelovani warmomadgeneli.
amerikis SeerTebuli Statebis fenomeni
57
rikuli kulturaa. Tu eWvi geparebaT, dafiqrdiT, riTi gvicnobs
danarCeni samyaro. gana es baletia, an didi mxatvrebi, anda lau
reati poetis bolo soneti? – saeWvoa~. axla amerikas misi sam
rewvelo potencialis masStabiTac naklebad icnoben. XX saukunis
bolosTvis amerikis mTavari globaluri imiji isaa, rom igi pop
kulturis wyaroa: disnei uorldi, endi uorholi, madona, elvis
presli, jeims dini, repi, swrafi sakvebi, sapnis operebi televizia
Si da filmebi Svarcenegerisa Tu stalones monawileobiT. da amas
davamatebdiT amerikuli popkulturis erTerTi mTavar simbolos
– merilin monros, romelzec yovelkvireuli sabWoTa Jurnali ti
puri komunisturi sarkazmiT werda: `rodesac Cven vlaparakobT
amerikuli cxovrebis wesis Sesaxeb, yvela fiqrobs saReW rezinze,
kokakolasa da merilin monroze~.
amerikis mecniereba bolo aTwleulebi wamyvania msoflioSi,
rasac mniSvnelovanwilad e.w. tvinebis gadadinebac uwyobs xels.
erTs vityviT, rom dRes yvelaze meti nobelis premiis laureati
amerikas hyavs, rom msoflios saukTeso universitetebis TiTqmis
absoluturi umravlesoba amerikaSia, rom Tumca kosmosSi pirve
li rusi – iuri gagarini – gafrinda, magram mTvareze fexi pirvelad
amerikelebma – nil armstrongma da edvin `baz~ oldrinma dadges.
amerikis am mokle mimoxilvis dasasrul minda amerikeli poli
tikosebi gavixsenoT, romelTac ara marto amerikis, aramed, rig
SemTxvevaSi, msoflios ganviTareba Secvales. aseTTa ricxvs mie
kuTvnebian: jorj vaSingtoni, romelic amerikis revoluciu
ri armiis mTavarsardali iyo da romelmac amerikis SeerTebul
Statebis saxelmwifod Camoyalibebas Cauyara safuZveli; abraam
civilizacia
nil armstrongi – amerikeli astro navti – mTvareze, 1969 wlis 21 ivlisi.
aleqsander qarTveli (aleqsandre qarT
veliSvili) (18961974) – qarTuli warmo
Sobis cnobili amerikeli aviakonstruqtori,
TbilisSi skolis damTavrebis Semdeg swavla
parizis aviaciis umaRles skolaSi ganagrZo.
1939 w. safrngeTidan gadavida amerikaSi, sad
ac iyo `Republic Aviation Company~is mTavari
inJineri. avtoria mravali modelisa, romel
Ta Soris gansakuTrebiT aRsaniSnavia: II msof
lio omSi yvelaze popularuli gamanadgure
beli P-47N Tanderbalti, F84 Tanderjeti, F-84F Tanderstriki da FF-105 TanderCifi.
58
linkolni, romelic 18611865 wlebis samoqalaqo imis wlebSi iyo
prezidenti da SeerTebuli Statebi or nawilad dayofas gadaar
Cina; Teodor ruzvelti, romelmac amerika msxvili monopoli
ebis ukontrolo batonobisgan daicva da amerikis sagareo poli
tikis gaaqtiurebis fuZemdebeli iyo; vudro uilsoni (aSSis 28e
prezidenti 19131921 ww.Si), romlmac amerikis finansuri sistemis
reformireba moaxdina da erTa ligis Seqmnis iniciatori iyo;
franklin delano ruzvelti, romelmac `axali kursis~ meSveobiT
amerika didi depresiidan gamoiyvana da II msoflio omis wlebSi Ta
vis mokavSire qveynebTan erTad daamarcxa hitlerizmi; jon kenedi,
romlis tragikulad dasrulebulma prezidentobam gza gauxsna
axalgazrda amerikelTa iniciativas da antirasistuli kanonmdeb
lobis miReba Seamzada; riCard niqsoni, romelmac amerika vietnam
is omis Waobidan gamoiyvana da e.w. daTbobis politikis meSveobiT
saqmiani urTierTobebi Camoayaliba sabWoTa kavSirsa da CineTis
saxalxo respublikasTan. Tumca uotergeitis skandalma daCrdi
la es miRwevebi da pirvelad amerikis istoriaSi prezidenti ga
dadga Tanamdebobidan; ronald reigani, romelmac Tavisi rwmeniTa
da mizanmimarTuli konservatiuli politikiT aaRorZina umZimes
krizisSi myofi amerika, xolo sabWoTa kavSiri dezintegraciis pi
ramde miiyvana da Sesabamisad, civi omis dasasrulic uzrunvelyo.
swored am adamianebis meSveobiT atarebda amerika Tavis poli
tikas, romlsac rogorc didi warmateba, ise didi marcxic axsovs.
jon ficjerald kenedi (19171963) – aSSis 35e prezidenti 19611963 wlebSi.
raSmoris memoriali, 1927, avtori guZon borglumi. raSmoris kldeSi nakveTi aSSis oTxi prezidentis – jorj vaSingtonis, Tomas jefersonis, Teodor ruzveltis da abraam linkolnis – gamosaxuleba.
amerikis SeerTebuli Statebis fenomeni
59
civilizacia
naTelia, rom omi vietnamSi didi marcxiT dasrulda, verc erayis
movlenebi CaiTvleba amerikis warmatebad da verc centraluri sa
dazvervo sammarTvelos zogierTi saidumlo operacia – saerTaSo
riso urTierTobis karg magaliTad. magram, albaT, isic faqtia,
rom sxva did saxelwifoebTan SedarebiT, amerikis pozitiuri wvli
li gacilebiT metia. swored man daamkvidra erTa TviTgamorkvevis
idea saerTaSoriso politikaSi, man gaadaarCina evropa da dan
arCeni samyaro faSizmisa Tu komunizmis batonobisgan, swored
is uwyobs xels da exmareba axalgazrda demokratiebs avtorita
rizmis, gaWir vebisa da ukanonobis winaaRmdeg brZolaSi da aRmo
savleT evropaSi mimdinare procesebi amis dadasturebaa.
rac mTavaria da amas veravin uaryofs, amerika momavalze
orientirebuli qveyanaa. igi inovaciebzea orientirebuli cxovre
bis yvela sferoSi. Tumca, amerikul sazogadoebas arc jansaRi
konservatizmi aklia da swored am Tvisebebis SerwymiT aris dRes
es qveyana msoflio demokratiis flagmani, yvelaze ganviTarebu
li, ayvavebuli da Zlieri saxelmwifo, romelic amave dros saku
Tar Tavs saqarTvelos startegiul partniorad miiCnevs.
kapitoliumi _ aSSis kongresis Senoba vaSingtonSi. misi mSenebloba daiwyo 1793 w. 18 seqtembers da mis sa Zir kvelSi pirveli qva dado qveynis pirvelma prezidentma jorj vaSingtonma. arqiteqtori: uiliam Torntoni.
60
aSSis samoqalaqo omi (1861865)
aSSis erad da saxelmwifod Camoyalibeba
advili ar yofila. XIX saukunis Sua wlebis
Tvis qveynis CrdiloeTis 23 Stati (21 mil
ioni kaci) samxreTis 11 StatTan (9 milioni
kaci) SedarebiT ufro ganviTarebuli iyo,
gansakuTrebiT, mrewvelobis TvalsazrisiT.
samxreTis Statebma moindomes SeerTebuli
Statebidan gasvla da Seqmnes konfederacia,
radgan CrdiloeTma mosTxova samxreTs iq
gabatonebuli monobis gauqmeba. samxreTis
ekonomika ki monebis Sromaze iyo damyarebu
li. samoqlaqo omis mTavari mizezi swored es
iyo. am omma didi ubedureba moutana qveya
nas. dResac ki samxreTelebi da CrdiloeTis
mkvidrni sakmaod gansxvavebulad aRiqvamen
erTmaneTs da maT Soris garkveuli naprali
dRemde arsebobs.
es sisxlismRvreli omi samrewvelo Crdi
loeTis gamarjvebiT dasrulda. aSS ar daiS
ala da kidev ufro dinamikurad ganagrZo
ganviTareba.
amerikis omi damoukideblobisaTvis (1775 – 1782)
axlandeli aSS adre didi britaneTis 13
kolonias warmoadgenda da atlantis okeanis
sanapiro zolSi mdebareobda. ukmayofilebam
britaneTis batonobiT da, gansakuTrebiT,
londonis sagadasaxado politikiT piks miaR
wia 1775 wlisTvis da adgilobrivebisa da bri
taneTis jaris SetakebaSi gadaizarda. daiwyo
omi koloniebsa da britaneTs Soris. safran
geTma, espaneTma da niderlandma amerikelTa
mxare daiWires da konfliqtma saerTaSori
so xasiaTi miiRo. ajanyebulebma Seqmnes e.w.
kontinenturi kongresi da armia virjinieli
jorj vaSingtonis meTaurobiT. 1776 wlis 4
ivliss filadelfiaSi gamoqveynda damou
kideblobis deklaracia, ramac saTave daudo
aSSs. amerikelebma daamarcxes britanelebi.
1783 wlis 3 seqtembers parizSi xeli moewera
xelSekrulebas, ris Sedegadac didma brita
neTma da danarCenma msofliom aRiares aSSis
damoukidebloba. 1789 wels jorj vaSingtoni
arCeul iqna aSSis pirvel prezidentad.
amerikis SeerTebuli Statebis fenomeni
61