Edvardas Viskanta

"Karas ir taika" lietuviškai

Prieškariniais laikais, destydamas visuotines literatu-ros istorija ivairiose gimnazijose ir mokytoju seminari-jose, jauciau didele kliuti: supažindinant mokinius su to.ar kito užsienio rašytojo kuryba, reikedavo tenkintis torašytojo biografija ir jo kuriniu turinio atpasakojimu.Gerai suprasdamas, kad daug daugiau apie autoriu ir jokuryba pasako vykusiai parinkti fragmentai iš jo raštunegu ilgiausios šnekos apie tai, aš emiau versti kiek be-pajegdamas tuos kurinius, kurie itraukti i mokyklu prog-rama. Iš rusu autoriu, be abejo, programoje figuravo Le-V9-STolstojus ir didžiausias jo kurinys ;,Karas ir taika".D šios pasaulinio garso epopejos vertimo dar neturejo-me. Tad panudau išversti mokyklos reikalui bent kelio-lika charakteringiausiu šio veikalo fragmentu, kurie pas-kui iejo i J. Talmanto ir mano sudarytaja "Visuotinesliteraturos chrestomatija" (1931). Tai buvo pats pirmasismano kaip vertejo salytis su Levo Tolstojaus kuryba.Tuomet "Karo ir taikos" išverciau apie trejeta spaudoslanku. Sykiu tai buvo ir mano pasiruošimas' pateikti lie-tuviu skaitytojui visa šia epopeja.

Kai 1948 metais Valstybine grožines literaturos lei-dykla pasiule man versti 1. Tolstojaus "Kara ir taika",mielai sutikau, džiaugdamasis, kad ilga laika galesiubendrauti su šiuo nuostabiu menininku ir genialiu jo ku-riniu.

Su dideliu dvasios pakilimu ir susižavejimu verciautuos skyrius, kuriuose 1. Tolstojus pakyla i aukšciausiasprozos viršunes (pvz., rudenine medžiokle su kurtais ir-skalikais, kurioje dalyvavo ir Nataša, raita, ir kur gyvasbuvo sugautas bingus vilkas; . viešnage po medžioklespas dedule Michaila Nikanoriciu, žavus dedules skambi-nimas gitara ir nuostabus grafaiciukes šokis su dedule;kaledinis pasivažinejimas rogemis su persirengeliais ir-sveciavimasis pas Meliukovus), ir pajusdavau širdgela,

434

t

priejes tuos skyrius, ypac gausingus III ir IV tomuose,kur menininkas virsta filosofuotoju, samprotautoju, išve-džiojanciu tiesas, su kuriomis kartais sunku sutikti.

Mane, jau dirbusi prie Mopasano noveliu ("Rinkti-nes noveles", 1929 m.), jau pratusi prie jo nugluotnin-tu, srauniai tekanciu fraziu, iš pradžiu šokiravo 1. Tolsto-jaus gruobletas stilius, sunki sintaksine struktura, pri-griozdinta sakiniu su daugybe jungtuku, su tolydiniaistu pat žodžiu pasikartojimais, kuriems Mopasanas ar Flo-beras butinai pasistengtu surasti sinonimus. Imkime, pa-vyzdžiui, kad ir toki 1. Tolstojaus sakini:

Kunigaikštis Andrejus mego šokti ir, noredamas kuo.greiciau atsikratyti politiniu ir išmintingu pokalbiu, sukuriais visi kreipdavosi i ji, ir noredamas kuo greiciausutraukyti ši apmaudingq jam sumišimo ratq, susidariusidel caro buvimo cia, nuejo šokti ir išsirinko Natašq, to-del, kad jq nurode jam Pjeras, ir todel, kad ji pirmutineiš dai1iu moteru krito jam i akis; bet vos tik jis apkabi-no ši laibq, judru liemeni ir jinai sujudejo taip arti jo irnusišypsojo jam iš taip arti - josios žavesio vynastren-ke jam i galvq: jis pasijuto atgijes ir pajaunejes, kai, at-gaudamas kvapq ir palikes jq, sustojo ir eme žiuretii šokanciu$.

Siame ilgame periode, sudurtame iš keliolikos saki-niu, skaitytojui, pripratusiam prie nugludintos frazes, ne,-maloniai užgauna ausi ir tasai dusyk pasikartojantisnoredamas kuo greiciau ()KeAaJlnocKopee), ikyri ir tie to-lydiniai todel kad, kad, ir, bet... Ir man norejosi tokiafraze šlifuoti, grakštinti, skaldyti i kelis sakinius, žodžiu,"taisyti" 1. Tolstojaus . stiliu. Bet veikiai, isiskaites i1. Tolstojaus kurybos tyreju veikalus, supratau, kad"Tolstojui grakštumas, rafinuotumas - yda, beveik lygibanalybei" (1. Myškovskaja). ' .

1948 metais, pradejes versti "Kara ir taika", aš darnebuvau galutinai išsivadaves iš vadinamosios tikslumoteorijos varžtu ir kartais netgi ypatingus posakius, patar-les ar priežodžius versdavau "tiksliai", kitaip sakant, pa-žodžiui. Stai vienas toks pažodiškumo pavyzdys: Spe-ranskis po pietu vaišina savo svecius portveinu. Nuge-

435

O.

.1

:rus bent kiek, jis užkemša vyno buteli ir sako: HblHtle:xopoUlee BUHUOB canOJKKaXXOgUT.Aš emiau ir pažodžiui:išverciau: Nudien geras vynelis batuotas vaikšto. ManoTedaktorius išsigando šios drasios metonimijos ir ištaise:Biais laikais geras vynelis retas daiktas. Antrame leidime:šis posakis bent kiek pasikeite: Siais laikais gero daiktopo truputi. 0 paskutiniame, ketvirtame leidime jis dar pa-trumpejo: Na, gero daikto po truputi. Ir ka gi galima pa-'sakyti po visu tu taisymu: pažodiškumas išnyko, bet, deja,išnyko ir gražus poetinis ivaizdis. Šiam posakiui dar nesu-Tastas tinkamas ekvivalentas, ir r.eikes del to dar 'pasuk-ti galva. . -

Arba štai kitas atvejis: grižta iš fronto Natašos broliskariškis Nikolajus su savo draugu Denisovu. Nataša su-'klinka, nebesitverdama džiaugsmu, rOAy6tlUK,AeHucoB!-'prišoka prie jo, apkabina ir pabuciuoja. Išverciau cia pa-'Žodžiui Balandeli, Denisovai! - žinodamas, kad ir lietuviukalboje šitas žodis vartojamas kaip maloninis meilybinis.

Betgi gerai suprantu, kad musiškasis balandelis neratokio plataus diapazono žodis, kaip rusiškasis rOAy6tlUK,'ir musu balandelis ne visada yra tinkamas pakaitalasšiam pastarajam. Todel mano redaktoriai turejo pagrindotuo žodžiu suabejoti ir treciame leidime ji pakeite miela-;sis, gerasis Denisovai, 0 ketvirtajame - mielasis, brangu-sis Denisovai. Bet, isigilines i šita fraze, jauciu, kad emo-.dnga, impulsyvi, ekstravagantiška mergaite (Visi sumišo.del to Natašos poelgio) negalejo, neturejo kada netdviem epitetais pasveikinti Denisovo, ji sukliko vienu'žodžiu: rOAy6UUK.Jeigu jau redaktoriui nepatiko mana---sisbalandeli, gal iš tikruju perdaug pažodiškas, tai užtek-tu vieno katro: arba mielasis, arba brangusis.

Kartais netgi paprasciausiam žodžiui suradimas tinka-'mo ekvivalento sudaro nemažu sunkumu, pareikalaujailgo ieškojimo. Štai po vieno mušio teiraujamasi apienuostolius:

- Niekniekis! - bosu atsiliepe pulkininkas,- du hu-,sarai sužeisti ir vienas pak lot a S,- tare jis su regimudžiaugsmu, neistengdamas nuslepti šypsenos ir skambiaikap 0damas gražu žodi pak lot a s.

436

Originale cia pavartotas žodis Hano Ba A. Pirmoje-redakcijoje, 1949 metais, ta "gražu žodi" išverciau labai:blogai - u ž m u š tas neg y v a ii antroje redakcijo-je, po dešimties metu - gal trupuciuka geriau - n u-kau tas. Bet vis de1to jauciau, kad tebera cia falšas, ne-tiesa, nes nieko gražaus neturi savyje tas žodis n u-kau tas. 0 juk šioj vietoj reikia skambaus ir "gražaus.žodžio", kuri džiaugsmingai kapodamas taria pulkinin-kas. Ir, man regis, tik ketvirtame leidime pavyko ciarasti gera atitikmeni - pak lot as.

Kareivelis Karatajevas, liaudies žmogus, savo kalbo-je berte beria visokius priežodžius, patarles, liaudiškus;posakius. Reikejo gerokai pasukti galva, norint surastimusu kalboje tinkamus jiems posakius. Pavyzdžiui, Ka-ratajevo žodžius, kuriuos jis kalbedavo prieš guldamas.nelyginant malda: llOAOJKU, 6oJKe, KaMYUlKOM,nogHuMU'KaAatlUKOMpirmoje redakcijoje išverciau gan pažodiškai.(Paguldyk, dievuli, kaip akmenuka, prikeik kaip rieslainu--ka). Jauciau, kad išversta negerai, ypac tas "riestainukas'"cia, kaip sakoma, nei i tvora, nei i mieta. Veliau buvo su-rastas kitas variantas, nors irgi, manding, ne visai idea-lus: Paguldyk, dieve, kaip kuli, prikelk kaip kukuli, Ka-ratajevo posakis Aer - CBepHYACR,BCTaA- BCTpeneHYAcHpirmoje redakcijoje buvo perteiktas Gulei - susirielei, pa-kilai - išsitiesei. Velesniuose leidimuose jam buvo surastalyg ir tinkamesne išraiška: Gulei - susirangei, atsikelei-nusiraivei. Bet ne visi pataisymai, kuriuos vertejas ir re-daktorius daro, ruošdami vertima naujam leidimui, išei.na i sveik~ta. Kartais atsitinka priešingai. Pavyzdžiui, Ka-ratajevo megstama priežodi- GT CYMbl, ga OT TlOpbMbrHUKorgaHe oTKa3bIBQl1cR išverciau gana tiksliai ir pa-prastai: Krepšio ir kalejimo niekad neišsižadek. Mano re-daktorius treciame leidime užsimane šia patarle suliau-dinti, pagyvinti ir ištaise taip: Tarbos ir turmos niekadl1eišsižadek. Beda yra ta, kad barbarizmas turma gyvojojekalboje ne visur žinomas ir vartojamas. Sakysim, manovaikystes metais savo krašte tokio žodžio nesu girdejes.

Kiek kartu beskaityciau savaji "Karo ir taikos" ver-tima, visada randu tai šen" tai ten ka nors taisytina. Štaiir ši karta, skaitydamas treciaji toma,- pastebejau, kad

431

malda už Rusijos išgelbejima nuo priešu antpludiio, ku-ria šventikas skaite cerkveje ir kuri švenciausiojo sinodobuvo surašyta cerkvine slavu kalba, nepakankamai ryš-kiai išsiskiria iš bendro teksto: reiketu dar daugiau pa-rinkti archaiškos leksikos ir archaišku formu. Žodžiu,vertimu gerinimui, tobulinimui nera galo.- Užbaigdamas tas kelias pastabas, džiaugiuosi, kad ga-

lejau išversti ši nesenstanti, amžinai gyva kurini, turti-nanti musu skaitytoju dvasini pasauli, žadinanti ju šir-dyse taurius jausmus.

1979