erovnuli saswavlo olimpiada fizika - naec · 2016. 8. 21. · xi_xii klasebis moswavleebi. mocemul...
TRANSCRIPT
-
erovnuli saswavlo olimpiada
f i z i k a
2 0 1 0
-
1
S e s a v a l i
saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis saministros iniciativiT 2009 wels
Catarda SemoqmedebiTi olimpiada sxvadasxva saganSi, maT Soris, fizikaSi.
olimpiadis mizani iyo gamorCeuli codniTa da niWiT dajildoebuli
moswavleebis gamovlena, maTi waxaliseba da saswavlo procesis stimulireba.
moswavleebs moeTxovebodaT rogorc sagnis faqtobrivi codna, aseve am codnis
gamoyeneba rogorc Teoriuli, aseve praqtikuli Sinaarsis amocanebis
amosaxsnelad. 2009 wels fizikaSi erovnuli saswavlo olimpiada or etapad
Catarda. masSi monawileobda oTxi asakobrivi jgufi: VIII klasis, IX klasis, X
klasis da XI_XII klasebis moswavleebi.
2010 wels fizikaSi erovnuli saswavlo olimpiada sam etapad Catarda da
monawileobda sami asakobrivi jgufi: IX, X da XI_XII klasebis moswavleebi.
2010/11 saswavlo wels fizikaSi erovnuli saswavlo olimpiada kvlav sam
etapad Catardeba da monawileobas miiRebs sami asakobrivi jgufi: IX, X da
XI_XII klasebis moswavleebi.
mocemul krebulSi warmodgenilia 2010/11 saswavlo wels fizikaSi erovnuli
saswavlo olimpiadis I turis programa, aseve 2009 da 2010 wlebis olimpiadebis
yvela turis davalebebi, swori pasuxebiTa da amoxsnebiT.
I turis programa
IX klasi
wrfivi Tanabari moZraobis siCqare, saSualo siCqare.
wrfivi TanabaraCqarebuli moZraoba. siCqare, aCqareba da gadaadgileba
TanabaraCqarebuli moZraobis dros.
mrudwiruli moZraoba da misi parametrebi.
moZraobis fardobiToba, siCqareTa Sekreba.
masa, simkvrive.
niutonis kanonebi. msoflio mizidulobis kanoni. simZimis, xaxunis, drekadobis Zalebi, hukis kanoni. sxeulTa wona.
martivi meqanizmebi. meqanikis oqros wesi.
sxeulTa wonasworoba, Zalis momenti, wonasworobis pirobebi. simZimis centri.
wneva siTxeebsa da airebSi. atmosferuli wneva. ziarWurWeli. paskalis kanoni.
hidravlikuri manqana.
amomgdebi Zala, arqimedes kanoni. curvic piroba.
impulsi, impulsis mudmivobis kanoni.
X klasi
wrfivi Tanabari moZraobis siCqare, saSualo siCqare.
wrfivi TanabaraCqarebuli moZraoba. siCqare, aCqareba da gadaadgileba
TanabaraCqarebuli moZraobis dros.
mrudwiruli moZraoba da misi parametrebi.
moZraobis fardobiToba, siCqareTa Sekreba.
masa, simkvrive.
-
2
niutonis kanonebi. msoflio mizidulobis kanoni. simZimis, xaxunis, drekadobis Zalebi, hukis kanoni. sxeulTa wona.
martivi meqanizmebi. meqanikis oqros wesi.
sxeulTa wonasworoba, Zalis momenti, wonasworobis pirobebi. simZimis centri.
wneva siTxeebsa da airebSi. atmosferuli wneva. ziarWurWeli. paskalis kanoni.
hidravlikuri manqana.
amomgdebi Zala, arqimedes kanoni. curvic piroba.
impulsi, impulsis mudmivobis kanoni.
meqanikuri muSaoba da energia. potenciuri da kinetikuri energia. simZlavre,
simZlavris erTeuli. m.q.k. energiis mudmivobis kanoni.
meqanikuri rxeva da misi parametrebi. rezonansi.
ganivi da grZivi talRebi. bgera da misi gavrceleba. eqo. dopleris efeqti.
siTburi gafarToeba, wylis anomalia. siTbos raodenoba, kuTri siTbotevadoba.
wvis siTbo. nivTierebis gadasvla erTi agregatuli mdgomareobidan meoreSi.
duRilis temperatura. siTburi balansis gantoleba..
sinaTlis sxivis gavrceleba, gardatexa, arekvla, STanTqma, dispersia. Semkrebi da
gambnevi linzebi. brtyeli sarke.
damuxtuli sxeulebis urTierTqmedeba. kulonis kanoni.
XI - XII klasebi
wrfivi Tanabari moZraobis siCqare, saSualo siCqare.
wrfivi TanabaraCqarebuli moZraoba. siCqare, aCqareba da gadaadgileba
TanabaraCqarebuli moZraobis dros.
mrudwiruli moZraoba da misi parametrebi.
moZraobis fardobiToba, siCqareTa Sekreba.
masa, simkvrive.
niutonis kanonebi. msoflio mizidulobis kanoni. simZimis, xaxunis, drekadobis Zalebi, hukis kanoni. sxeulTa wona.
martivi meqanizmebi. meqanikis oqros wesi.
sxeulTa wonasworoba, Zalis momenti, wonasworobis pirobebi. simZimis centri.
wneva siTxeebsa da airebSi. atmosferuli wneva. ziarWurWeli. paskalis kanoni.
hidravlikuri manqana.
amomgdebi Zala, arqimedes kanoni. curvic piroba.
impulsi, impulsis mudmivobis kanoni.
meqanikuri muSaoba da energia. potenciuri da kinetikuri energia. simZlavre,
simZlavris erTeuli. m.q.k. energiis mudmivobis kanoni.
meqanikuri rxeva da misi parametrebi. rezonansi.
ganivi da grZivi talRebi. bgera da misi gavrceleba. eqo. dopleris efeqti.
siTburi gafarToeba, wylis anomalia. siTbos raodenoba, kuTri siTbotevadoba.
wvis siTbo. nivTierebis gadasvla erTi agregatuli mdgomareobidan meoreSi.
duRilis temperatura. siTburi balansis gantoleba..
sinaTlis sxivis gavrceleba, gardatexa, arekvla, STanTqma, dispersia. Semkrebi da
gambnevi linzebi. brtyeli sarke.
denis Zala, Zabva, gamtaris winaRoba. omis kanoni wredis ubnisaTvis. gamtarTa
mimdevrobiTi da paraleluri SeerTeba.
-
3
2009 VIII klasi
I etapi
1. ori matarebeli moZraobs erTmaneTis Sesaxvedrad 36 km/sT da 54 km/sT siCqareebiT. pirvel matarebelSi myofma mgzavrma SeniSna, rom meore
matarebelma mas Cauara 6 wamSi. ra sigrZisaa meore matarebeli?
amoxsna
pirvel matarebelSi mjdom mgzavrs meore matarebeli Cauvlis siCqariT,
romelic matareblebis siCqareTa jamis tolia: 21 VVV +=
t droSi am siCqariT gavlili manZili tolia ( )tVVVtL 21 +== ricxviTi mniSvnelobis misaRebad saWiroa siCqareTa ganzomilebis
gadayvana SI erTeulebSi: 36V1 = km/sT 10= m/wm; 54V2 = km/sT=15m/wm; =V 25m/wm.
meore matareblis sigrZea =L 25 m/wm · 6 wm =150 m
2. 1 m radiusis mqone wrewirze erTi wertilidan erTnairi mimarTulebiT Tanabar moZraobas iwyebs ori sxeuli 3 m/wm da 1 m/wm
siCqareebiT. ra minimaluri drois Semdeg aRmoCndebian es sxeulebi
isev erT wertilSi?
amoxsna
swrafad moZravi sxeuli Sordeba nela moZravs siCqariT, romelic
tolia =−= 21 VVV 3 m/wm – 1 m/wm = 2 m/wm
erT wertilSi es sxeulebi aRmoCndebian isev mas Semdeg, rac swrafi
sxeuli gaivlis wrewiris sigrZis toli manZiliT mets, vidre nela
moZravi.
wrewiris sigrZe tolia R2L π= =6,28 m. amitom es dro tolia
=−π
==21 VV
R2V/Lt 3,14 wm
3. adamiani uZravi navidan 10 m/wm siCqariT agdebs horizontalurad 20 kg masis tvirTs. ra siCqares miiRebs amis Sedegad navi, Tu navis,
adamianis, da tvirTis masa erTad aris 220 kg?
amoxsna
navi, adamiani da qva warmoadgenen sistemas, romlis impulsis gegmili
horizontalur mimarTulebaze inaxeba. vinaidan tvirTis gadagdebamde
navi uZravia, amitom tvirTis gadagdebis Semdegac am sistemaSi Semavali
sxeulebis impulsTa horizontaluri gegmilebis jami nulis toli unda
iyos:
-
4
( ) 0mVVmM =− , sadac m – qvis masaa, M – navis masaa adamianTan erTad tvirTis gadagdebamde, 0V tvirTis gadagdebis siCqarea, xolo V – siCqarea, romelsac miiRebs navi. saZiebeli siCqarisaTvis miviRebT
( ) =−= mMmVV 0 1 m/wm
4. sxeuli wyalSi tivtivebs ise, rom wyalSi moTavsebuli nawilis moculoba mTeli moculobis 1/4-ia. gansazRvreT am sxeulis simkvrive,
Tu wylis simkvrivea 103 kg/m3.
amoxsna
sxulis tivtivis pirobaa masze moqmedi amomgdebi da simZimis Zalebis
toloba. amomgdebi Zala tolia gVF ρ= , sadac ρ aris wylis simkvrive,
g = 9,8 m/wm2 – Tavisufali vardnis aCqareba, xolo V _ motivtive sxeulis wyalqveSa nawilis moculoba. sxeulze moqmedi simZimis Zala tolia
gVmg 00ρ= , sadac 0ρ da 0V aris sxeulis simkvrive da moculoba. am ori Zalis tolobidan miviRebT:
4V4g
gV0
ρ=
ρ=ρ = 250 kg/m3
5. rZiani Cais momzadebisas bavSvma 120 g wyals Seuria 80 g rZe. risi toli aRmoCnda miRebuli Cais simkvrive? wylis simkvrivea 1,0 g/sm3,
xolo rZisa ki 1,40 g/sm3.
amoxsna
rZisa da wylis Serevisas maTi masebi da moculobebi ikribeba:
,mmm 21 += 21 VVV += , amitom narevis simkvrivea 21
21
VVmm
++
=ρ . wylisa da
rZis moculobebi tolia 1
11
mVρ
= da 2
22
mVρ
= . sabolood vipoviT narevis
simkvrives: ≈
ρ+
ρ
+=ρ
2
2
1
1
21
mmmm
1,13 g/sm3.
-
5
2009 - VIII klasi
II etapi
1. 20 m sigrZis Toki gadadebulia uwonad WoWonaqze. sawyis momentSi Toki WoWonaqze simetriulad kidia da uZravia. patara biZgis Sedegad
Toki iwyebs Camosrialebas. risi toli iqneba Tokis siCqare misi
bolos WoWonaqidan Camosrialebis momentSi? rogoria Tokis
moZraoba Camosrialebis procesSi (Tanabari, araTanabari,
TanabaraCqarebuli da a. S.)? pasuxi daasabuTeT. WoWonaqis diametri
Tokis sigrZeze gacilebiT naklebia. xaxuni Toksa da WoWonaqs Soris
didia.
amoxsna
Tokis aCqareba dakavSirebulia masaTa sxvaobasTan WoWonaqis or mxares.
vinaidan Tokis CamosrialebasTan erTad izrdeba es sxvaobac gavlili
manZilis proporciulad, amitom mamoZravebeli Zalis saSualo
mniSvneloba aris saSualo ariTmetikuli Zalis sawyisi da saboloo
mniSvnelobebis. cxadia, rom igivea samarTliani moZraobis saSualo
aCqarebasaTvisac. aCqarebis sawyisi mniSvneloba nulis tolia, saboloo
mniSvneloba ki Tavisufali vardnis aCqarebis. amrigad, saSualo aCqareba
a= g/2. Tokis mier gavlili gza srul Camosrialebamde aris L/2, sadac L Tokis sigrZea. kinematikis formulebis Tanaxmad
=== 2/2/2 gLaLV 10m/wm an:
Tokis simZimis centri sawyisi momentidan srul Camosrialebamde daiwevs
5 metriT. Tokis kinetikuri energia sruli Camosrialebis momentSi mV2/2, Tokis potencialuri energiis cvlilebis mgh-is tolia, sadac h=5m, V=√2gh=10m/wm
2. turistTa aTkaciani jgufi apirebs tivis Sekvras tbis gadasacurad. tivis Semadgeneli xis yoveli moris diametria 50 sm, sigrZe ki 4 m-
ia. morebis ra umciresi raodenobidan unda Sekran tivi turistebma,
raTa gadacuron tba fexebis dausveleblad, Tu yoveli turistis
masa bargTan erTad saSualod Seadgens 90 kg-s? wylis simkvrivea 1000
kg/m3, xisa ki 800 kg/m3.
amoxsna
morebis minimaluri raodenoba ganisazRvreba im pirobiT, rom tivze da
turistebze moqmedi simZimis Zala unda gawonaswordes tivze moqmedi
ZaliT im mdgomareobaSi, rodesac tivi TiTqmis mTlianad CaZirulia
wyalSi:
MgmgF += 10 (1) sadac F – amomgdebi Zalaa, M da m – tivisa da yoveli turistis masebia. es amomgdebi Zala tolia
gVF 0ρ= , gVM ρ= (2)
-
6
sadac 0ρ da ρ _ wylisa da xis simkvriveebia, xolo V – tivis
moculobaa. D diametrisa da L sigrZis N moridan Semdgari tivisaTvis
LDNV4
2π= (3)
(2) da (3) CavsvaT (1)-Si. sabolood miviRebT: ( ) 7,540
02 ≈−
=ρρπ LD
mN
amrigad, tivi unda Seikras 6 morisgan.
3. ori sxeuli vardeba sawyisi siCqaris gareSe sxvadasxva simaRlidan da dedamiwas erTdroulad ecema. pirveli sxeulis vardnis droa 3
wm, meoresi ki _ 1 wm. ra simaRleze iyo pirveli sxeuli, rodesac
meorem daiwyo vardna? Tavisufali vardnis aCqareba CaTvaleT 10 m/wm2-
is tolad.
amoxsna
pirveli sxeulis vardnis simaRlea 2
21
1gtH =
rodesac daiwyo vardna meore sxeulma, pirveli sxeuli ukve moZraobda
21 ttt −= wamis ganmavlobaSi da hqonda gavlili ( )
2
221
1ttgh −= manZili.
maSasadame, is imyofeboda 11 hHh −= simaRleze. ricxviTi mniSvnelobebis Casmis Sedegad miviRebT h=25 m.
4. ori erTnairi mcire zomis metalis burTula damuxtulia sapirispiro niSnis muxtebiT ise, rom erT-erTis muxti sididiT
cxrajer metia meorisaze. manZili am burTulebs Soris 2 m-ia.
wertilovani muxti moTavsebulia ise, rom is wonasworobaSia.
burTulebi Seaxes erTmaneTs da isev imave wertilebSi daabrunes.
ramdeniT unda gadavaadgiloT wertilovani muxti imisaTvis, rom igi
isev wonasworobaSi aRmoCndes?
amoxsna
imisaTvis, rom wertilovani muxti wonasworobaSi iyos, is aucileblad
unda imyofebodes burTulebis SemaerTebel wrfeze. vinaidan burTulebis
muxtebi sapirispiro niSnebisaa, wertilovani muxti unda ganlagdes
burTulebs gareT. konkretulobisaTvis davuSvaT, rom cxrajer metia
dadebiTi muxti da wertilovani muxtic dadebiTia. mniSvnelovania, rom
saboloo Sedegi ar aris damokidebuli am daSvebebze. aRvniSnoT manZili
burTulebs Soris L-iT, xolo manZili dadebiTad damuxtuli burTuladan wertilovan muxtamde x-iT (ix. nax.).
x L +Q -q2 +q1
-
7
maSin wertilovani muxtis wonasworobis pirobaa
( ) 2
22
1
xQqk
xLQqk =+
aqedan
2/Lx = burTulebis Sexebis Sedegad maTze gaCndeba toli erTniSna muxtebi.
amitom wertilovani muxti iqneba wonasworobaSi burTulebis
SemaerTebeli monakveTis Sua wertilSi.
amrigad, wertilovani muxti unda gadavaadgiloT L/2+L/2 = 2 m-iT.
5. 60 sm sigrZis uwonad berketze gaawonaswores erTnairi masis mqone rkinisa da aluminis burTula. ramdeniT da saiT unda gadavwioT
berketis Camokidebis wertili imisaTvis, rom burTulebis wyalSi
CaSvebis Semdeg berketi isev wonasworobaSi iyos? aluminis, rkinisa
da wylis simkvriveebia Sesabamisad 2,7g/sm3, 7,8 g/sm3 da 1 g/sm3.
amoxsna
vinaidan burTulebis masebi tolia, haerSi berketis Camokidebis wertili
misi Suawertilia. aluminis burTulis simkvrive naklebia rkinisaze,
amitom misi moculoba meti iqneba da wyalSi CaSvebisas masze moqmedi
amomgdebi Zala meti iqneba, vidre rkinis burTulaze. amis Sedegad rkinis
burTulaze moqmedebs meti tolqmedi Zala, radgan simZimis Zalas
akldeba naklebi amomgdebi Zala aluminis burTulasTan SedarebiT.
amitom berketis Camokidebis wertili unda gadavwioT rkinis
burTulisaken.
aRvniSnoT saZiebeli manZili X-iT, xolo berketis sigrZe L-iT. maSin berketis wonasworobis piroba burTulebis wyalSi CaSvebis Semdeg
iqneba:
( ) ( ) ⎟⎠⎞
⎜⎝⎛ −−=⎟
⎠⎞
⎜⎝⎛ +− XLFmgXLFmg
22 21
sadac F1 da F2 _ Sesabamisad aluminis da rkinis burTulebze moqmedi amomgdebi Zalebia. amomgdebi ZalebisTvia CavwerT:
mggVFρρ
ρ 00 ==
0ρ _wylis simkvrivea. am gamosaxulebis gamoyenebiT miviRebT gantolebas
⎟⎟⎠
⎞⎜⎜⎝
⎛−⎟
⎠⎞
⎜⎝⎛ +=⎟⎟
⎠
⎞⎜⎜⎝
⎛−⎟
⎠⎞
⎜⎝⎛ −
1
0
2
0 12
12 ρ
ρρρ XLXL
ricxviTi mniSvnelobebis gamoyenebiT da algebruli gardaqmnebis
Sedegad miviRebT
≈X 4,8 sm
-
8
2009 IX klasi
I etapi
1. 15 km/sT siCqariT moZravi avtomobilis samuxruWo manZili 5 m-ia. gamoTvaleT am avtomobilis samuxruWo manZili im SemTxvevaSi,
rodesac misi siCqarea 90 km/sT.
amoxsna
manZili S, gavlili avtomobilis mier gaCerebamde, dakavSirebulia damuxruWebis a aCqarebasTan da sawyis V siCqaresTan formuliT:
a2VS
2
= . vinaidan damuxruWebis aCqareba orive SemTxvevaSi erTia, miviRebT:
2
22
1
21
S2V
S2V
= aqedan: == 121
22
2 SVVS 180 m
2. 200 l tevadobis abazanaSi Seuries 10°C temperaturis civi da 60°C temperaturis cxeli wyali. ra moculobis cxeli da civi wyali unda
SevurioT, rom wylis temperatura gavsebul abazanaSi iyos 40°C?
amoxsna
aRvniSnoT cxeli da civi wylis moculobebi da maTi temperaturebi
Sesabamisad 1V , 2V , 1t da 2t , abazanis moculoba V da wylis saboloo temperatura t . maSin siTburi balansis gantolebas eqneba aseTi saxe:
( ) ( )2211 ttcVttcV −ρ=−ρ sadac ρ da c _ wylis simkvrive da kuTri siTbotevadobaa. imis gaTvaliswinebiT, rom VVV 21 =+ , sabolood saZiebeli masebisTvis
miviRebT: VttttV
21
21 −
−= , da V
tttt
V21
12 −
−= . ricxvTi mniSvnelobebis CasmiT
miviRebT:
1V = 120 l da =2V 80 l
3. ra manZilze unda movaTavsoT sagani 12 sm fokusuri manZilis mqone Semkrebi linzidan, rom misi namdvili gamosaxuleba 3-jer meti iyos
saganze?
amoxsna
Txeli linzis formulaa fdF111
+= . d -ze gamravlebiT da
gamadideblobis formulis df
=Γ gamoyemebiT miviRebT Γ
+=11
Fd
. aqedan
⎟⎠⎞
⎜⎝⎛
Γ+=
11Fd sabolood d =16 sm.
-
9
4. ra siRrmeze iqneba tbaSi wneva 3-jer meti, vidre wylis zedapirze? atmosferuli wneva normaluria (760 mm. vercxliswylis sveti). (wylis
simkvrivea 103 kg/m3, vercxliswylis simkvrivea 13,6*103 kg/m3)
amoxsna
p tbaSi h siRrmeze tolia atmosferuli 0p wnevisa da hidrostatikuri wnevis ghρ jamis. ghpp 0 ρ+= , sadac ρ aris wylis simkvrive. amocanis pirobidan 00 p2ghp3p =ρ⇒= . Tu gavixsenebT, rom normaluri atmosferuli wneva tolia 105 pa, xolo wylis simkvrivea 103kg/m3,
ukanaskneli tolobidan SegviZlia saZiebeli h siRrmis povna. ricxviTi gamoTvlebis gasamartiveblad SegviZlia gamoviyenoT Tanafardoba:
000 ghp ρ= , sadac =0ρ 13,6 g/sm3 da 0h =76 sm aris vercxliswylis svetis simaRle normaluri atmosferuli wnevis dros. amrigad, miviRebT
766,132 ⋅⋅=h sm≈20,7 m
5. moswavles aqvs sami erTnairi liTonis damuxtuli burTula,
romelTa muxtebia q1 =+4*10-9k, q2 =+1*10-8k da q3 =-3*10-9k. man jer Seaxo pirveli burTula meores da daaSora. Semdeg Seaxo meore mesames,
daaSora da bolos Seaxo pirveli mesames. rogori muxtebi eqnebaT am
burTulebs amis Semdeg?
amoxsna
gaviTvaliswinoT, rom burTulebi erTnairia. es imas niSnavs, rom ori
burTulis yoveli Sexebis Sedegad maTze arsebuli muxtebi Tanabrad
gadanawildeba am or burTulas Soris. amitom pirveli Sexebis Semdeg
pirvel da meore burTulaze aRmoCndeba toli Q`=+7·10-9k muxti. meore Sexebis Semdeg meore da mesame burTulebze iqneba toli Q``=+2·10-9k. da bolos mesame Sexebis Semdeg pirveli da mesame burTulebs eqnebaT
muxtebi Q```=+4,5·10-9k. sabolood burTulebis muxtebi iqneba Q1=+4,5·10-9k, Q2=+2·10-9k da Q3=+4,5·10-9k.
-
10
2009 IX klasi
II etapi
1. axlomxedvel adamians SeuZlia teqstis wakiTxva, Tu misi daSoreba Tvalebidan ar aRemateba 18 sm-s. ra optikuri Zalis mqone saTvale
unda ataros am adamianma?
amoxsna
amocanis pirobis Tanaxmad, axlomxedveli Tvalis akomodaciis wertili
Tvalidan 18 sm manZilzea, maSin rodesac janmrTeli Tvalis akomodaciis
wertili usasrulobaSi mdebareobs. amrigad, gamosayenebelia iseTi
saTvale, romelic usasrulobidan dacemul sxivebs (anu sxivTa
paralelur konas) gadaaqcevs iseT konad, romelic Tvals moeCvenaba 18
sm manZilidan gamosulad. amrigad, es unda iyos gambnevi linza, romlis
fokusuri manZilia – 18 sm. misi optikuri Zala – 5,6 dioptris tolia.
2. wyalqveSa navi eSveba vertikalurad mudmivi siCqariT. misi
hidrolokatori gamoscems 0τ xangrZlivobis mokle bgeriT impulsebs Sveulad horizontaluri fskerisaken. navze miRebuli areklili
impulsebis xangrZlivoba aRmoCnda τ -s toli. risi tolia navis siCqare? bgeris siCqare wyalSi c-s tolia.
amoxsna
naxatze moyvanilia bgeriTi impulsis
amplitudis droze damokidebulebis
gamartivebuli grafiki. drois aTvlis
sawyisi momenti davamTxvieT impulses wina
frontis gamosxivebas.
SemoviRoT Semdegi aRniSvnebi:
H - navis daSorebaa fskeridan drois sawyis momentSi T – gamosxivebuli impulses wina frontis dabrunebis dro, maSin 0ττ −+T aris impulsis ukana frontis dabrunebis momenti bgeris mier gavlili manZilebia:
wina frontisaTvis signalisTvis:
VTHVTHHcT −=−+= 2 sadac V aris navis moZraobis siCqare
impulsis ukana frontisaTvis:
( ) { } )(2)()( 000 ττττττ +−−=+−+−=−+ VVTHTVHVHTc am ori gantolebis gamoyenebiT advilad miviRebT:
ττττ
+−
=0
0cV
misarebia amoxsna meore gziTac. kerZod gadasvla navTan dakavSirebul
aTvlis sistemaSi.
0 τ0
crA
t
-
11
3. pirvelad navma gadacura mdinare umoklesi gziT, xolo meored uswrafesiT (anu im gziT, romlis gavlas umciresi dro sWirdeba).
SeadareT am or SemTxvevaSi navis mier gavlili manZilebi da
daxarjuli droebi (ipoveT maTi Sefardebebi). dinebis siCqarea, xolo
navis siCqare wylis mimarT V0 -is tolia (V0 > U).
amoxsna
gasagebia, rom umoklesi iqneba traeqtoria, romelic mdinaric napirebis
marTobulia. amitom siCqareTa veqtorebi
Semdegnairad iqneba ganlagebuli (nax. 1).
am SemTxvevaSi: nax. 1
2201 UVV −= , ,1 LS = 22
0
1UV
Lt−
=
sadac V1, S1 da t1 aris am SemTxvevaSi kateris moZraobis siCqare, gavlili manZili da daxarjuli dro.
meore SemTxvevaSi siCqareTa ganlageba Semdegnairia (nax. 2)
2202 UVV += ,
02 V
Lt = , 2200
2 UVVLS +=
sabolood miviRebT:
22
0
0
2
1
UV
VSS
+= da
220
0
2
1
UV
Vtt
−=
4. 20 sm diametrisa da 1 m simaRlis cilindruli WurWeli avsebulia wyliT da Camokidebuli uWimvad da uwonad Tokze. WurWlis simaRlis
naxevarze mis kedelSi gaCnda 2 sm2 farTobis naxvreti, romlidanac
gamoedineba wyali. vertikalidan ra kuTxiT gadaixreba Toki, sanam
wylis masa mniSvnelovnad Semcirdebodes, Tu gadaxris Semdeg wyali naxvretidan gamoedineba 4,4 m/wm siCqariT? (ipoveT am kuTxis romelime
trigonometruli funqciis mniSvneloba). WurWlis masa wylis
masasTan SedarebiT mcirea.
amoxsna
WurWlis wonasworobis piroba warmoadgens Camokidebis O wertilis mimarT simZimisa da reaqciis Zalebis
momentebis tolobas.
( ) ( )
MgF
hLFhLMg2sin
2/sin2/
=
⇒+=+
α
α
sadac M –wylis masaa, F – reaqciis Zalaa, L – Tokis sigrZea da h- WurWlis simaRle. wylis masisaTvis CavwerT
4
2 ρπ hdM = (ρ-wylis simkvrivea).
V1 V0
U
V2 V0
U
F
mg
Oα
-
12
reaqciis ZalisaTvis: t
mVF = , sadac m aris t droSi V siCqariT
gadmoRvrili wylis masa, romlisTvisac SVtm ρ= (S – naxvretis farTobia). sabolood
2SVm ρ= . saZiebeli kuTxisaTvis vipoviT:
≈=hgd
SV2
24sinπ
α 1,22·10-2 rad
5. pirvel WurWelSi wyalSi dacuravs yinulis naWeri, romelzec devs
tyviis safanti, meore WurWelSi ki dacuravs yinulis naWeri,
romelzec devs xis naWeri. yinuli gadna. SeadareT wylis doneebi
WurWlebSi amis Semdeg sawyis doneebs. pasuxi daasabuTeT.
amoxsna
arqimedes kanonis Tanaxmad, orive WurWelSi Tavdapirvelad gamodevnili
wylis moculobaa erTnairia: 0
0 ρmMV += , sadac M da m – yinulis da
safantis (an xis naWris) masebia, xolo 0ρ wylis simkvrivea. vinaidan yinulis dnobis Sedegad miRebuli wylis masa yinulis masis tolia,
amitom orive WurWelSi momatebuli wylis moculoba iqneba 0/ ρM . pirvel WurWelSi safanti CaiZireba da gamodevnili wylis moculobaa
ρ/m , sadac ρ tyviis simkvrivea ( 0ρρ > ). vinaidan meore WurWelSi xis naWeri itivtivebs, am WurWelSi gamodevnili wylis moculoba, arqimedes
kanonis Tanaxmad, iqneba 0/ ρm . sabolood pirvel WurWelSi gamodevnili wylis moculobaTa sxvaoba
iqneba
000
0 >−=−− ρρρρmmmMV
amrigad, pirvel WurWelSi wylis done daiwevs pirvandelTan SedarebiT.
meore WurWelSi gamodevnili wylis moculobaTa sxvaoba iqneba
000
0 =−− ρρmMV . maSasadame, meore WurWelSi wylis done ar Seicvleba.
-
13
2009 X klasi
I etapi
1. hidravlikuri wnexiT 2 tona masis tvirTis awevisas Sesrulda 40 j muSaoba. am dros mcire dguSi gadaadgilda 1 metriT. miiReT didi
dguSis farTobis mcire dguSis farTobTan Sefardebis saangariSo
formula da ipoveT am fardobis ricxviTi mniSvneloba.
amoxsna
hFA = , sadac F patara dguSze moqmedi Zalaa, 40=A j, 1=h m. aqedan
hAF =
hidravlikur wnexSi did dguSze moqmedi Zalis Sefardeba patara dguSze
moqmed ZalasTan dguSebis farTobebis Sefardebis tolia.
did dguSze moqmedi Zalaa gm , sadac kgt 20002 ==m .
maSasadame, 5001
2 ===A
hgmF
gmSS
2. dedamiwis zedapiridan garkveuli simaRlidan wmm10 siCqariT vertikalurad zeviT asrolili sxeuli dedamiwaze dacemamde m40 manZils gadis. gansazRvreT, ra simaRlidan aisroles sxeuli.
amoxsna
wmm10v0 = , 2
wmm10=g , m40=l .
vertikalurad zeviT gavlili manZilia g
h2v20= .
vertikalurad qveviT gavlili manZilia Hh + , sadac H saZebni simaRlea.
sul gavlili manZilia Hh += 2l , saidanac m30v220 =−=−=
ghH ll
3. horizontalur iatakze m8,1 simaRlidan vardeba burTi. iatakTan yoveli dajaxebisas igi kargavs Tavisi kinetikuri energiis 40%-s.
gansazRvreT, ra vertikaluri sawyisi siCqare unda mivaniWoT burTs,
rom iatakTan ori dajaxebis Semdeg man sawyis simaRles miaRwios.
amoxsna
pirveli dajaxebis Semdeg darCenili energiaa 60%, ori dajaxebis Semdeg
darCenili energia ki_ sawyisis 36%. sawyisi energiaa 2v2mhgm + ,
ori dajaxebis Semdeg energia pirobis Tanaxmad unda gaxdes hgm .
hgmmhgm =+ )2v(36,0
2
, saidanac
wm
m818
64v == hg
-
14
4. Coj500 siTbotevadobis kalorimetrSi asxia 200 g masis wyali. maTi temperaturaa Co12 . wyalSi CauSves Co100 temperaturis 250 g masis foladis naWeri. ipoveT wylis saboloo temperatura. wylis kuTri
siTbotevadobaa Co⋅kgj4200 , foladis _ Co⋅kgj460 . garemosTan siTbocvla SegiZliaT ugulebelyoT.
amoxsna
C500C oj= , C12t1o= , g200m1 = , C4200c1
o⋅= kgj C100t2o= , g250m2 = ,
Cc o⋅= kgj4602 . saboloo temperatura t . siTburi balansis gantolebaa
( ) ( ) ( ) 0ttmcttmcttC 2221111 =−+−+− C19mcmcCtmctmctCt
2211
2221111 o≈++++
=
5. linzis meSveobiT viRebT sagnis namdvil, orjer Semcirebul gamosaxulebas. Tu sagans 21 sm-iT mivuaxloebT linzas, miviRebT
sagnis namdvil, orjer gadidebul gamosaxulebas. ipoveT linzis
fokusuri manZili.
amoxsna
11 f1
d1
F1
+= , 21
df
1
1 = F3d1 =⇒
22 f1
d1
F1
+= , 2df
2
2 = 2
32
Fd =⇒
pirobis Tanaxmad sm21dd 21 =− . am tolobaSi wina Sedegebis SetaniT miiReba, rom sm14=F .
-
15
2009 X klasi
II etapi
1. uwono berketis sxvadasxva wertilSi dakidebulia foladis da aluminis sxeulebi. berketi wonasworobaSia haerSic da sxeulebis
wyalSi mTlianad CaSvebis Semdegac. gansazRvreT, romel sxeulSia
siRrue da sxeulis moculobis ra nawilia is. aluminis simkvrivea
3m
kg3107,2 × , xolo foladis _ 3
m
kg3108,7 × .
amoxsna
davweroT berketis wonasworobis piroba haerSi
21 dgVdgV alalff ρρ = , radganac berketi wonasworobaSia sxeulebis wyalSi CaSvebis Semdegac,
amitom erTmaneTis toli unda iyos amomgdebi Zalebis momentebi
2211 dgVdgV wywy ρρ =
am tolobebidan miiReba 21 VV
VV alalff ρρ = (1). pirobis Tanaxmad, an
alf VVVV >= 21 , , an alf VVVV => 21 , . advili misaxvedria, rom SesaZlebelia
mxolod meore varianti, (radganac alf ρρ > ) anu siRrue foladis
sxeulSia. (1) formulidan miiReba f
alf
ρρ
=1V
V anu 65,01
1
≈−=f
alsiR
ρρ
VV
.
2. WurWelSi, romelSic 20 Co temperaturis 2,8 l wyali asxia, Cades 460 Co temperaturis 3 kg masis foladis naWeri. wyali gaTba 60 Co -mde, nawili ki aorTqlda. ipoveT aorTqlebuli wylis masa. wylis
kuTri siTbotevadobaa Co⋅kg
j4200 , foladis kuTri siTbotevadobaa
Co⋅kgj
460 , wylis orTqladqcevis kuTri siTboa kg
j6103,2 × . WurWlis
siTbotevadoba da siTburi danakargebi atmosferoSi ugulebelyaviT.
amoxsna
xm masis wyali, romelic aorTqlda, gaTba duRilis temperaturamde anu Co100 –mde, xolo danarCeni wyali gaTba Ct o60= -mde.
davweroT siTburi balansis piroba
( ) ( )( ) ( ) 02211 =−+−−++− ttmcttmmcmLttmc xxx fwyduRwy aq Ct o201 = , Ct
o4602 = , kg32 =m foladis naWris masaa, kg8,21 =m 2,8 l wylis masaa.
dawerili gantolebidan
-
16
( ) ( )
( ) gkgduRwywyf 33033,01122 =≈+−
−−−=
Lttcttmcttmc
mx
3. gvaqvs ampermetri danayofis fasiT mka100 =i . mis skalas aqvs 100=n danayofi. xelsawyos winaRobaa omi50=r . ra damatebiTi winaRoba mivuerToT ampermetrs da rogor, rom miviRoT voltmetri, romlis
gazomvis zRvaria v2000 =U ? rom miviRoT ampermetri, romlis gazomvis zRvaria ma8000 =I ?
amoxsna
voltmetris misaRebad damatebiTi winaRoba mimdevrobiT unda mivuerToT
da ise SevarCioT, rom xelsawyoSi 0in maqsimaluri denis Zala gadiodes
0U maqsimaluri gasazomi Zabvis dros. gvaqvs omi5
0
0
0
01 102×=≈−= in
Urin
UR .
didi denis gamzomi ampermetris misaRebad damatebiTi winaRoba (Sunti)
unda mivuerToT paralelurad ise, rom xelsawyoSi 0in deni gadiodes 0I
maqsimaluri gasazomi denis dros. gvaqvs omi06,00
0
00
02 =≈−=
Irin
inIrinR .
4. gluv horizontalur zedapirze devs M masis firfita. masze kideSi devs m masis Zelaki. ipoveT firfitaze horizontalurad moqmedi maqsimaluri 0F Zala, romlis drosac Zelaki jer kidev ar
misrialebs masze. ra droSi Camosrialdeba
Zelaki firfitidan, Tu masze moqmedi
horizontalurad mimarTuli F Zala metia 0F -ze. firfitis sigrZea L . Zelaksa da
firfitas Soris xaxunis koeficientia µ .
amoxsna
Tu Zelaki ar srialebs, maSin mas da firfitas toli aCqareba aqvT. mas
sistemisaTvis niutonis meore kanonis gamoyenebiT vipoviT. mM
Fa+
= .
Zelaks am aCqarebas uZraobis xaxunis Zala aniWebs. gamoviyenoT
ZelakisaTvis niutonis II kanoni
mM
FmamF+
==xax
(1)
uZraobis xaxunis Zala akmayofilebs utolobas
NF µ≤xax
, (2)
sadac Zelakze moqmedi reaqciis Zalaa. is tolia
gmN = (3) (1-3) formulebidan
-
17
gmmM
Fm µ≤+
anu ( )gmMF +≤ µ maSasadame,
( )gmMF += µ0 Tu 0FF > , maSin Zelaki srialebs firfitaze da isini urTierTqmedeben srialis xaxunis ZaliT, romelic tolia gmF µ=
xax.
niutonis II kanonis Tanaxmad:
M
gmFa µ−=1 (firfitisaTvis)
gm
gma µµ ==2 (ZelakisaTvis)
Zelakis aCqareba firfitis mimarT aris (moduliT)
( )M
gmMFgM
gmFaaa +−=−−=−= µµµ21
Zelakis sawyisi siCqare firfitis mimarT nulis tolia, xolo
Camovardnamde firfitis mimarT Zelakis gavlili manZilia L e.i.
2
2taL = , saidanac ( )gmMFML
aLt
+−==
µ22
5. linzis saSualebiT ekranze miiRes sagnis 2-jer gadidebuli mkafio gamosaxuleba. manZili sagansa da ekrans Soris 1,6-jer gazardes da
igive linziT ekranze isev miiRes sagnis mkafio gamosaxuleba.
gansazRvreT, risi tolia gadideba am SemTxvevaSi.
amoxsna
ekranze miiReba mxolod namdvili gamosaxuleba, e.i. linza Semkrebia.
gvaqvs formulebi Lfd =+ , df
=Γ , fdF111
+= , sadac L sagansa ekrans
Soris manZilia. am formulebidan gamomdinareobs ( )
LF Γ+Γ
=211.
gamoviyenoT es formula or SemTxvevaSi: ( )
11
21 11
LF Γ+Γ
= , ( )
22
22 11
LF Γ+Γ
= .
pirobis Tanaxmad: 12 6,1 LL = da 21 =Γ . amis gaTvaliswinebiT miiReba kvadratuli gantoleba 2Γ -saTvis: 012,5 2
22 =+Γ−Γ .
gantolebas aqvs amonaxsnebi: 52 =Γ da 51
2 =Γ . orive SemTxvevaa
SesaZlebeli. swored asec unda iyos sxivTa svlis Seqcevadobis gamo.
-
18
2009 XI-XII klasebi
I etapi
1. tyviis sawyisi siCqarea wmm600 , masa ki _ g10 . traeqtoriis umaRles wertilSi tyviis kinetikuri energiaa j450 . gansazRvreT, horizontisadmi ra kuTxiTaa gasrolili tyvia. ugulebelyaviT haeris
winaaRmdegobis Zala.
amoxsna
wm
m600v0 = , kgg 01,010 ==m , j450=E . wm
m300mE2v
2vmE
2
==⇒= , sadac v
tyviis siCqarea traeqtoriis umaRles wertilSi. moZraobis dros ar
icvleba tyviis siCqaris gegmili horizontalur RerZze, amitom
αcosvv 0= . maSasadame, o605,0
vvcos
0
=α⇒==α .
2. gansazRvreT, ra siCqariT moZraobda tyviis burTula, Tu zustad iseTive uZrav burTulasTan dajaxebis Semdeg, orive burTula
moZraobs erTad da maTi temperatura Co5,2 -iT gaizarda. tyviis kuTri siTbotevadobaa C130 o⋅kgj .
amoxsna
impulsis mudmivobis kanonis Tanaxmad: 2
vvvm2vm 00 =⇒= . energiis
mudmivobisa da gardaqmnis kanonis Tanaxmad: 4vm
2vm2
2vm
Q20
220 =−= .
gamoyofili siTbos raodenoba dakavSirebulia temperaturis
cvlilebasTan formuliT tmc2Q ∆= bolo ori formulidan
gamomdinareobs wm
m51tc8v0 =∆= .
3. maTematikuri qanqara erT SemTxvevaSi mcire kuTxiT gadaxares wonasworobis mdebareobidan, meore SemTxvevaSi ki qanqaras burTula
vertikalurad aitanes maRla sakidamde. romel SemTxvevaSi iqneba
burTulas sawyis mdebareobaSi dabrunebis dro meti da ramdenjer?
amoxsna
g24Tt1
lπ==
g2t
2tg
2
22 ll =⇒= . vxedavT, rom 21 tt > anu burTula sawyis
mdebareobas ufro swrafad meore SemTxvevaSi ubrundeba. 1,122t
t
2
1 ≈π
=
4. ekransa da sagans Soris manZilia 100 sm. maT Soris moTavsebuli linza ekranze gvaZlevs sagnis mkveTr gamosaxulebas. rodesac
-
19
linzas 20 sm-iT gadavaadgilebT ekranisaken, masze isev miiReba am
sagnis mkveTri gamosaxuleba. gansazRvreT am linzis fokusuri
manZili.
amoxsna
ekranze miiReba namdvili gamosaxuleba, e.i. linza Semkrebi yofila.
vTqvaT, pirvel SemTxvevaSi linzidan sagnamde manZilia d , xolo linzidan gamosaxulebamde _ f . sxivTa Seqcevadobis gamo aSkaraa, rom
meore SemTxvevaSi linzidan sagnamde manZilia f , xolo linzidan gamosaxulebamde _ d . gvaqvs, rom adf,fd =−=+ l , sadac
smsm 20a,100 ==l , saidanac 2
af,2
ad +=−= ll . linzis formulis
Tanaxmad: f1
d1
F1
+= . sabolood miiReba sm244
aF22
=−
=l
l.
5. ipoveT denis Zala AB gamtarSi, Tu oms4004 =R , oms100321 === RRR da Zabva
momWerebs Soris 26 v-ia. AB gamtaris winaRoba nulis tolia.
amoxsna
vinaidan AB gamtaris winaRoba nulis tolia, amitom mis sigrZes mniSvneloba ar aqvs da nulamde SemcirebiT sxva gamtarebSi denis
Zalebi ar Seicvleba. miiReba
suraTze moyvanili sqema.
omi50RR
RRR
31
31 =+
=′ ,
omi80RR
RRR42
42 =+
=′′ ,
omi130RRR =′′+′= , a2,0RUI == ,
v10RIU1 =′= ,
v16UUU 12 =−= , a1,0RU
I1
11 == , a16,0R
UI2
22 == davubrundeT sawyis sqemas.
aSkaraa, rom AB gamtarSi deni miedineba B–dan A–sken da a06,0III 12BA =−= .
I
1U
1I 2I
2R
4R3R
1R
2U
B
A
3R
2R
4R
1R
-
20
2009 XI-XII klasebi
II etapi
1. omi100 winaRobis rezistorSi denis Zala drois mixedviT icvleba
kanoniT tkI = , sadac wm
a1=k . gansazRvreT, sawyisi momentidan ra
drois ganmavlobaSi gamoiyo rezistorSi 1,8 kj siTbos raodenoba.
amoxsna
rezistorSi mudmivi denis gavlisas τ droSi gamoyofili siTbos raodenoba gamoiTvleba formuliT τRIQ 2= . Cvens SemTxvevaSi denis Zala cvladia, amitom gamoyofili siTbos raodenoba ganisazRvreba τ droSi denis Zalis kvadratis saSualo mniSvnelobiT ( ) τRIQ saS2= . pirobis Tanaxmad, denis Zalis kvadrati drois wrfivi funqciaa tkI 22 = , amitom denis Zalis kvadratis saSualo mniSvneloba misi sawyisi da
saboloo mniSvnelobebis saSualo ariTmetikulis tolia:
( ) ( ) ( )22
2222 τkIII =
+=
sabsawysaS
amis gamoyenebiT gvaqvs
2
22 RkQ τ= ,
saidanac
RQ
k21
=τ .
pirobis Tanaxmad: wm
a1=k , omi100=R , jkj 18008,1 ==Q . ricxviTi
mniSvnelobebis Casma iZleva wm6=τ .
2. erTmaneTisgan 110 m-iT daSorebuli ori wertilovani wyaro asxivebs 7,5 mghc sixSiris radiotalRebs toli sawyisi faziT. gansazRvreT,
wyaroebis SemaerTebeli monakveTis romel wertilebSia
interferenciuli maqsimumebi. miuTiTeT manZilebi erT-erTi wyarodan.
radiotalRis siCqarea wm
m8103× .
amoxsna
vinaidan sawyisi fazebi tolia, amitom interferenciuli maqsimumebi
gvaqvs wertilebSi sadamdec talRebis mier gavlil manZilTa sxvaoba
talRis sigrZis jeradia. davweroT es piroba wyaroebs Soris aRebuli
wertilisaTvis
antena antena x−l x
-
21
( ) Ll ,2,1,0, ±±==−− mmxx λ . Cven gvainteresebs x -is mxolod is mniSvnelobebi, romlebic wyaroebis SemaerTebeli monakveTis wertilebs
eTanadeba anu l
-
22
gantolebebidan miiReba 32cos =α da
32 lg
=υ . iatakTan dajaxebis
momentSi qveda burTulas siCqare horizontaluradaa mimarTuli. misi
moduli iyos 1υ . zeda burTulas 2→
υ siCqare mimarTulia horizontisadmi kuTxiT. Reros sigrZis ucvlelobis gamo am siCqaris horizontaluri
gegmili 1υ –s tolia. iatakis sigluvis gamo mudmivia hantelis impulsis
horizontaluri gegmili: 12cos υαυ mm = , saidanac 272
2cos
1lg
==αυυ .
energiis mudmivobis kanonis Tanaxmad: 22
22
21 υυ mmgm +=l . sabolood
gveqneba 3
1332
27522 212
lll
ggg ==−= υυ .
4. Tboizolirebul cilindrul WurWelSi fskeridan 0h simaRleze gaCerebulia dguSi. WurWelSi imyofeba 0T absoluturi temperaturis erTatomiani idealuri airi. dguSs zemodan adevs sawoni, romlis
masa dguSis masis tolia. cilindri vakuum-kameraSia. dguSsa da
cilindris kedels Soris xaxuni Zalze mcirea. risi toli gaxdeba
airis temperatura da fskeridan dguSis daSoreba, Tu sawons aiReben
dguSidan da dguSis gaCerebis Semdeg isev dadeben masze? axseniT
miRebuli Sedegi energetikuli TvalsazrisiT. erTatomiani airis
Sinagani energia ganisazRvreba formuliT VpTRU23
23
== ν , sadac ν
molebiT gazomili nivTierebis raodenobaa, R _ airis mudmiva, p _ airis wneva, V _ airis moculoba. ugulebelyaviT WurWlisa da dguSis siTbotevadobebi.
amoxsna
sawonis aRebis Semdeg dguSi amoZravdeba zeviT da garkveuli
raodenobis rxevebis Semdeg gaCerdeba axal wonasworul mdebareobaSi.
dguSs aCerebs mcire xaxunis Zala bevri rxevis Semdeg, maram wnevis
gansazRvrisas mcire xaxunis Zalas ar gaviTvaliswinebT. dguSis axali
daSoreba fskeridan aRvniSnoT 1h -iT. dguSis (agreTve sawonis) masa iyos m , WurWlis fskeris farTobi (agreTve dguSis farTobi) _ S . dguSis moZraobis procesSi sistema WurWeli+ dguSi+ airi Caketilia. energiis mudmivobisa da gardaqmnis kanonis Tanaxmad,
111000 23
23 hgmVphgmVp +=+
CavsvaT am gantolebaSi S
gmp 20 = , romelic airis Tavdapirveli wnevaa,
00 hSV = _ airis Tavdapirveli moculoba, Sgmp =1 _ airis wneva axal
-
23
wonasworul mdebareobaSi, 11 hSV = _ airis moculoba axal wonasworul
mdebareobaSi. miiReba 01 58 hh = .
sawonis dadebis Semdeg dguSi amoZravdeba qveviT da garkveuli
raodenobis rxevebis Semdeg gaCerdeba axal wonasworul mdebareobaSi
fskeridan h simaRleze. energiis mudmivobisa da gardaqmnis kanonis Tanaxmad:
hgmhSS
hgmhgmhSSgm 22
232
23
11 +=+ ,
saidanac 01 2528
107 hhh == .
klapeironis kanonis Tanaxmad TVp
TVp
=0
00 , sadac T airis saboloo
temperaturaa. 0pp = , hSV = , 00 hSV = , amitom gvaqvs 02528 TT = .
dguSze sawoni ido Tavdapirveladac da saboloodac, dguSi maRlaa
aweuli, airis temperatura gazrdilia, e.i. sistemis energia momatebulia.
saidan movida Warbi energia? energia sistemas gadaeca gare wyarodan
sawonis awevisas. is xom dguSidan aiRes nakleb simaRleze da Semodes
masze met simaRleze.
5. adamiani uyurebs Tevzs, romelic imyofeba wyliT savse 20sm radiusis sferul akvariumSi diametralurad mopirdapire wertilSi. wylis
gardatexis maCvenebelia 34 . akvariumi Txelkedliania. gansazRvreT manZili Tevzis gamosaxulebasa da Tevzs Soris.
amoxsna
adamianis TvalSi xvdeba Tevzidan akvariumis diametris gaswvriv
gavrcelebuli da misi maxlobeli sxivebi. gamosaxulebis asagebad
gamoviyenoT diametris gaswvriv gavrcelebuli da erT-erTi misi
maxlobeli sxivi. TvalsaCinoebisaTvis naxazze es sxivebi Zalian
maxlobeli ar unda iyos. radganac akvariumi Txelkedliania, amitom
masSi gavlisas sinaTlis sxivi ise vrceldeba TiTqos wylidan haerSi
gadavida. S Tevzia, xolo S ′_ misi gamosaxuleba. saZebni sididea xSS =′ .
αβ − θ
B
A
S ′ S
ϕ α
β
α
-
24
α , β , θ da ϕ mcire kuTxeebia. BS didi sizustiT R2 –is tolia.
gardatexis kanonis Tanaxmad, n1
sinsin
=βα
. kuTxeebis simciris gamo αα =sin ,
ββ =sin , e.i. αβ n= . vinaidan 34
=n , amitom βααϕ =>= n2 . maSasadame,
Tevzis gamosaxuleba warmosaxviTia (gamosaxuleba namdvili iqneboda, Tu
n orze meti iqneboda). erTi mxriv αα RtgRAB 22 == , meore mxriv ( ) ( )θθ xRtgxRAB +=+= 22 .
( ) ( )αβααβαθ n−=−=−−= 22 . am tolobebidan miiReba ( )( )αα nxRR −+= 222 ,
34
=n -is Setanis Semdeg miiReba sm20== Rx .
-
25
fizikis olimpiadis I turi 2010
IX klasi
1. sastarto xazidan orma morbenalma erTdroulad aiRo starti 400
metrian wriul sarben bilikze. maTi siCqareebia 7m/wm da 5m/wm. ipoveT
umciresi rkalis sigrZe sastarto xazsa da im wertils Soris,
romelSic:
a) swrafi morbenali pirvelad daeweva Tavis metoqes.
b) swrafi morbenali meored daeweva Tavis metoqes.
amoxsna:
a) swrafi morbenali pirvelad daeweva Tavis metoqes startis
aRebidan im t droSi, romelSic is erTi sruli wris toli manZiliT _ 400m _iT mets gairbens, vidre misi metoqe.
S1-S2 = V1t- V2t = (V1- V2)·t = 400m
t = 200wm S1 = V1t = 1400m = 3·400m + 200m an S2 = V2t = 1000m = 2·400m + 200m
pasuxi: 200m
b) swrafi morbenali meored daeweva Tavis metoqes startis aRebidan
im t droSi, romelSic is ori sruli wris toli manZiliT _ 800m _iT mets gairbens, vidre misi metoqe.
S1-S2 = V1t- V2t = (V1- V2)·t = 800m
t = 400wm S1 = V1t = 2800m = 7·400m + 0m an S2 = V2t = 2000m = 5·400m + 0m
pasuxi: 0m, meored daeweva zustad sastarto xazze
2. or sxvadasxva masis urikas maTze modebuli erTi da igive sididis
Zala aniWebs a1 da a2 aCqarebebs. a) ra a aCqarebas mianiWebs igive Zala am urikebs, Tu maT gadavabavT? b) risi tolia urikebis masaTa Sefardeba m2 / m1, Tu cnobilia mxolod is, rom Sefardeba a1 /a=k
-
26
amoxsna:
a) a =F/(m1 +m2) , sadac m1 = F/a1 m2 = F/a2 . masebis gamosaxulebebis Setanis Semdeg pirvel formulaSi miviRebT:
a = a1· a2 /(a1 +a2)
b) Sefardeba m2 / m1 = a1 /a2 . amocanis a) punqtis pasuxidan gamomdinare
a1 /a = (a1 +a2) /a2 = a1 /a2 +1 = m2 /m1+1= k, saidanac
m2 /m1 = k _1
3. 10m siRrmis Widan 8 kg masis wyliT savse vedro amoaqvT bagiriT,
romlis TiToeuli metris masa 400 g-ia.
a) ra muSaoba unda Sesruldes vedros amosatanad?
b) ra muSaoba unda Sesruldes vedros amosatanad Wis siRrmis
naxevramde?
amoxsna:
a) mxolod vedros amotanaze Sesrulebuli muSaoba A1 = mv·h. bagiris simZimis centri imyofeboda h/2 siRrmeze. amitom mis amotanaze Sesrulebuli muSaoba A2 = mb·h/2 A = A1+A2 = mv·g·h + mb·g ·h/2 = 800j +200j = 1000j
b) Wis siRrmis naxevramde mxolod vedros awevaze Sesrulebuli
muSaoba A1 = mv·g ·h/2. bagiris sigrZis qveda naxevari, romelic ar amovida Widan,
gadaadgilda vertikalurad zeviT h/2 manZiliT. A2 = (mb/2) ·g ·h/2 bagiris sigrZis zeda naxevris simZimis centri imyofeboda h/4 siRrmeze. amitom mis amotanaze Sesrulebuli muSaoba A3= (mb/2) ·g ·h/4 A = A1+A2 +A3 = mv·g ·h/2 + (mb/2) ·g ·h/2 +(mb/2) ·g ·h/4 = 400j +100j +50j = 550j
-
27
4. zRvaSi motivtive yinulis wyalzeda nawilis moculobaa 180 m3,
mTeli moculoba ki 2000 m3. gamoTvaleT yinulis wyalzeda nawilis
masa, Tu wylis simkvrivea 1000kg/m3.
amoxsna:
moc. v = 180 m3, v + V = 2000 m3, ρwy = 1000kg/m3.
yinulis wyalzeda nawilis masa m = ρy· v ρy = My /(v + V) yinulze moqmedi amomgdebi Zala tolia yinulis wonis.
ρwy·g · V = My·g My = ρwy· V ρy = ρwy· V/(v + V) m = ρwy· v ·V/(v + V) = 163 800 kg
5. erTi katarRidan gagzavnili eqolotis bgeriTi signali meore
katarRaze orjer miiRes. pirvelad pirdapiri, xolo meored –
fskeridan arekvlili – 2 wamis dagvianebiT. ipoveT zRvis siRme, Tu
katarRebs Soros manZili 12km-ia, xolo bgeris gavrcelebis siCqare
wyalSi 1500 m/wm-ia. CaTvaleT, rom orive signali wyalSi vrceldeboda.
amoxsna:
moc. 2S = 12km, 2tL _ 2tS = 2wm, v =1500 m/wm. h = ?
aq tL da tS signalis L da S manZilebze gavrcelebis droebia.
tS = S/v = 4wm tL = tS + 1wm =5 wm
h = √L S = v · t t = 1500 ·3 m = 4500m
v
V
L
SS
L h
-
28
fizikis olimpiadis I turi 2010
X klasi
1. sadguridan gasuli matarebeli iwyebs TanabaraCqarebul moZraobas. pirveli vagonis dasawyisTan mdgomma damkvirvebelma CainiSna, rom am
vagonma mis Tvalwin gaiara moZraobis dawyebidan 5 wamis ganmavlobaSi.
ra dros moandomebs mis Tvalwin gavlas mecxre vagoni? vagonebs Soris
manZili SegiZliaT ugulebelyoT. √2 ≈ 1,42
amoxsna: t1 = 5wm = 2L/a sadac L vagonis sigrZea, a ki matareblis aCqareba.
mecxre vagoni damkvirvebels Cauvlis t = t9 _ t8 droSi, sadac t9 = 2 · 9L/a _ 9 vagonis Cavlis droa, t8 = 2 · 8L/a _ ki 8 vagonis Cavlis dro.
t = ( √9 _√8) · 2L/a = ( √9 _√8) ·5wm = 0,8wm
2. 2 t masis TviTmfrinavi moZraobs horizontaluri mimarTulebiT 50 m/wm siCqariT. 420 m simaRlidan igi iwyebs daSvebas gamorTuli
ZravebiT. aerodromis bilikze dajdomisas misi siCqarea 30 m/wm.
gansazRvreT haeris winaaRmdegobis Zalis mier Sesrulebuli muSaoba
TviTmfrinavis planirebisas.
amoxsna: TviTmfrinavis sruli meqanikuri energia Zravebis gamorTvis
momentSi iyo E1 = mV12/2 +mgh1, bilikze dajdomisas ki E2 = mV22/2. TviTmfrinavis mier dakarguli energia daixarja haeris
winaaRmdegobis Zalis daZlevaze.
A = E1_ E2 = mV12/2 + mgh1 _ mV22/2 = 10 000 000j
3. Tboizolirebul WurWelSi siTbur wonasworobaSia 500 g wyali da amdenive yinuli. am WurWelSi CauSves 10g 100-gradusiani orTqli.
ramdeni wyali iqneba WurWelSi siTburi wonasworobis damyarebis
Semdeg? wylis orTqladqcevis kuTri siTboa 2,3·106j/kg, kuTri siTbotevadobaa 4200j/kg·grad, yinulis dnobis kuTri siTboa 3,3·105j/kg
amoxsna: siTbos raodenoba, romelic gamoiyofa m=10g orTqlis kondensirebisas da Semdeg 00 C-mde gacivebisas, mTlianad moxmardeba WurWelSi yinulis dnobas.
-
mL+ mc(t1 – t0) = M λ , sadac M damdnari yinulis masaa, t0 =00 C, t1 =1000 C
M = (mL+ mc(t1 – t0))/ λ = (0,01·2,3·106 +0,01·4200·100)/ (3,3·105)kg ≈ 0,082 kg=82g
sabolood WurWelSi aRmoCndeba 500g+10g+82g = 592g wyali
4. mnaTi wertili mcire zomis brtyeli sarkidan daSorebulia 60sm-iT, rogorc naxazzea naCvenebi.
a) ra manzilze unda imisaTvis, rom manZili am wertilidan mis
gamosaxulebamde orjer Semcirdes?
b) ra kuTxiT unda gadavxaroT sarke, imisaTvis, rom manZili am
wertilidan mis gamosaxulebamde orjer Semcirdes?
amoxsna: wertilis gamosaxuleba brtyel sarkeSi mdebareobs am
wertilidan sarkis sibrtyeze (da ara aucileblad sarkis zedapirze)
daSvebul perpendikularze da imyofeba igive manzilze am sibrtyidan,
rac TviTon wertili.
a) manZili wertilidan mis gamosaxulebamde tolia 120 sm. am manZilis
orjer Sesamcireblad wertili unda mivuaxlovoT sarkes 30 sm-ze.
b) wertilidan sarkis sibrtyemde
manZilis orjer Sesamcireblad sarke
unda gadavxaroT 600 –iT vertikalidan.
29
60 sm
30 30 wertilis gamosaxuleba
600
30060 sm
30 sm
30 sm
wertilis
gamosaxuleba
-
30
5. liTonis ori erTnairi burTula damuxtulia +5·10-16k da -3·10-16k muxtebiT. manZili maT Soris 60sm-ia. es burTulebi Seaxes erTmaneTs da
Semdeg daaSores 40sm-ze. rogor da ramdenJer Seicvala amis Sedegad
burTulebis urTierTqmedebis kulonuri Zala?
amoxsna: sxvadasxva niSniani muxtebiT damuxtuli burTulebi miizidebian.
kulonis kanonis Tanaxmad F1 = k , = k · , 10 ZaliT.
Sexebis Semdeg maTi jamuri muxti +5·10-16k +(-3·10-16k) = +2·10-16k tolad ganawildeba orive burTulaze da TiToeulis muxti gaxdeba +1·10-16k.
40sm-ze maTi daSorebis Semdeg maTi ganzidvis Zala toli gaxdeba
F2 = k , = k · , 10 F1F2
= _20/3 = 6,6(6)
burTulebis urTierTqmedebis kulonurma Zalam Seicvala niSani da
Semcirda 6,6(6) -jer.
-
31
fizikis olimpiadis I turi 2010
XI-XII klasebi
1. vagonis Werze dakidebul 1 m sigrZis Zafze mimagrebulia patara
burTula. vagonis moZraobis ra siCqarisas iqneba burTulas rxevebis
amplituda maqsimaluri? relsis sigrZe 12,5 m-ia.
amoxsna: qanqaras sakuTari rxevebis periodia g
T lπ20 = , sadac l Zafis
sigrZea. qanqara ganicdis biZgebs borblebis mier relsebs Soris
Sualedebis gadavlis momentebSi. biZgebis ganmeorebis periodia vagonis
mier relsis sigrZis gavlis dro: VLT = , sadac L relsis sigrZea, V ki _
vagonis siCqare. qanqara asrulebs iZulebiT rxevebs. rxevebis amplituda
maqsimaluri rezonansis dros iqneba: 0TT = . aqedan miiReba:
wm
m62
2 ==⇒=l
l gLVgV
Lπ
π
2. 0,5 m sigrZis Zafze dakidebuli burTula horizontalur sibrtyeSi 0,3 m radiusian wrewirze brunavs. gansazRvreT misi kuTxuri siCqare.
-
32
amoxsna: niutonis II kanonis Tanaxmad: →→→
=+ amgmT . gadavideT gegmilebze (ix. nax.):
( X geg.) amT =αsin (Y geg.) 0cos =− gmT α aqedan miiReba:
gatg =α
gamoviyenoT centriskenuli aCqarebis formula: ra 2ω= .
naxatidan vxedavT, rom 22 r
rtg−
=l
α
bolo sami formulis gamoyenebiT miiReba:
wm
rad5
22=
−=
rg
lω
3. horizontalurad moZravi 20 g masis tyvia moxvda uwonad Zafze
dakidebul qviSiT savse 980 g masis yuTs da Sig CarCa. amis Sedegad yuTis
simZimis centrma 20 sm-iT aiwia. gansazRvreT tyviis siCqare moxvedris
momentSi.
amoxsna: tyviis masa aRvniSnoT m –iT, misi siCqare 0V –iT, qviSiani yuTis masa _ M -iT, tyviis dajaxebis Sedegad mis mier SeZenili siCqare _ V -iT,
yuTis awevis simaRle _ h –iT. dajaxebis procesSi mudmivia impulsi:
( )VmMVm +=0 yuTis gadaxris procesSi mudmivia meqanikuri energia (haeris
winaaRmdegobas ugulebelvyofT):
( ) ( ) hgmMVmM +=+
2
2
aqedan miiReba:
( )
wm
m1002
0 =+
=m
hgmMV
-
33
4. gansazRvreT gambnevi linzis optikuri Zala, Tu cnobilia, rom
linzidan 40 sm-iT daSorebuli sagnis gamosaxuleba oTxjeraa
Semcirebuli.
amoxsna: gambnev linzaSi gamosaxuleba warmosaxviTia. linzis formulas
Semdegi saxe aqvs:
fdF
D 111 −==
aq D linzis optikuri Zalaa, F _ fokusuri manZili, d _ linzidan sagnamde manZili, f _ linzidan gamosaxulebamde manZili (moduliT).
gadidebisaTvis gvaqvs formula df
=Γ , saidanac df Γ= . amis SetaniT
linzis formulaSi miiReba:
d
DΓ−Γ
=1
40=d sm = 0,4m ; 41
=Γ , amitom 5,7−=D dptr.
5. kalis dnobis kuTri siTbos gasagebad kalorimetrSi, romelSic 7 Co temperaturis 330g wyali esxa, Caasxes 350g gamyarebis temperaturamde
miyvanili kala. amis Semdeg kalorimetrSi, romlis siTbotevadoba iyo 100
j/ Co , damyarda 32 Co temperatura. cdis monacemebze dayrdnobiT gansazRvreT kalis dnobis kuTri siTbo.
wylis kuTri siTbotevadobaa Co⋅kgj4200 , kalis _ Co⋅kgj230 . kalis dnobis temperaturaa Co232 .
amoxsna: SemoviRoT aRniSvnebi: kgg 33,03301 ==m , Cto71 = ,
Cc
o⋅=
kg
j42001 , C
100Co
j= , C32t o=
t2 = ,C232 o kgg 35,03502 ==m , Cc
o⋅=
kg
j2302 ,.
kala Caasxes, maSasadame, is Txevadi iyo. gamyarebis temperatura dnobis
temperaturis tolia. procesis dros wyali da kalorimetri gaTba, xolo
kala jer gamyarda da Semdeg gacivda.
CavweroT siTburi balansis piroba:
( ) ( ) ( )ttmcmttCttmc −+=−+− 22221111 λ
aqedan miiReba: ( )( ) ( )
kg
j60143
mttmcttCmc
2
222111 =−−−+
=λ
-
34
fizikis olimpiadis II turi 2010 IX klasi
1. kalorimetrSi asxia 100C temperaturis 0,4 kg wyali. wyalSi moaTavses 0,6 kg yinuli, romlis temperaturaa -400C. gamoTvaleT wylisa da yinulis masaTa Sefardeba siTburi wonasworobis damyarebis Semdeg. kalorimetris siTbotevadobas da siTbur
danakargebs nu gaiTvaliswinebT. wylisa da yinulis kuTri siTbotevadobebia 4200
j/kg·grad da 2100j/kg·grad, yinulis dnobis kuTri siTboa 0,33 mgj/kg.
amoxsna: imis dasadgenad, Tu ramdeni yinuli iqneba siTbur wonasworobaSi, unda
Sefasdes Sesabamisi siTbos raodenobebi:
wylis 00-mde gacivebisas gamoyofili siTbo:
01680tmcQ 1111 == j; yinulis 00-mde gasaTbobaT siTboa:
05040tmcQ 2222 == j.
12 QQ > niSnavs, rom wylis nawili mainc gaiyineba. mTeli wylis gacivebisas gamoiyofa 200000λmQ 13 == j. vinaidan 3121 QQQQ +
-
35
2. zeTisa da wylis sazRvris doneze II muxlSi da igive doneze I muxlSi
wnevebis toloba ase Caiwereba: ρ0ghwy= ρghz. (simaRleebi aiTvleba sazRvris donidan).
sabolood hz_hwy= hz(1_ρ/ ρ0)= (V/2 S )(1_ρ/ ρ0)
3. saerTo mTavari optikuri RerZis mqone ori
Semkrebi linzis fokusuri manZilebia F1 da F2. L aris manZili maT Soris da L
-
36
( ) =−−
=23
22
23
XX2VVa 2,5m/wm2 da X0 = 1,2m, saidanac miiReba gantoleba
V2 = 5X _ 6 2. am formulis gamoyenebiT:
X4 = (V42+6)/5 = 4,4m
3. X1=1 wertilSi V1siCqarisTvis miviRebT:
V12 = _1, rac imas niSnavs, rom am wertilSi sxeuli ar yofila, radganac sxeulis
siCqare nulis toli iyo X=1,2m wertilSi.
5. vertikalur L sigrZis Zafze kedlze kidia tyviis burTula. burTula gadaxares kedlidan ise, rom Zafma kedelTan Seadgina α kuTxe da gauSves xeli. kedlidan burTulis arekvlis Semdeg Zafi kedlidan β kuTxemde gadaixara. ramdeni gradusiT gaTba burTula?
kedelsa da haerSi gadacemuli siTbo ugulebelyaviT.
tyviis kuTri siTbotevadobaa c.
amoxsna.
kedelTan Sejaxebis momentSi burTulas gaaCnia kinetikuri energia, romelic
potenciuli energiis cvlilebis tolia.
Ekin=∆Epot=mg∆h=mgL(1-cosα).
kedelTan Sejaxebis Sedegad meqanikuri energiis nawili gadava Sinegan energiaSi da
Zafi naklebi kuTxiT gadaixreba (β
-
37
fizikis olimpiadis II turi 2010 X klasi
1. L sigrZis Zafze dakidebuli m masis burTula brunavs horizontalur sibrtyeSi wrewirze ise, rom Zafi SveulTan α kuTxes adgens. 1. ra siCqariT moZraobs burTula?
2. risi tolia Zafis daWimulobis Zala?
3. SeiZleba Tu ara am moZraobis periodi iyos 3 wamis toli, Tu Zafis
sigrZe 1 metria? pasuxi daasabuTeT.
amoxsna:
ZalTa samkuTxedi naxazzea moyvanili.
1. naxazidan miviRebT: αgtga = . centriskenuli aCqarebis formulidan advili misaRebia:
ααα tggLgRtgV sin==
2. amave naxazidan: αcos
mgF =
3. moZraobis periodisaTvis:
gL
gL
tggLL
VRT παπ
αααππ 2cos2
sinsin22
-
38
3. naxazze moyvanil wredSi R1=3 omi, R2=9 omi R3= R4= R6=6 omi, R5=4 omi. ipoveT am wredis saerTo winaRoba.
amoxsna:
amocanis pirobaSi moyvanili sqema
SegviZlia gadavxazoT Semdegnairad:
exla winaRoba advili dasaTvlelia
da sabolood R=3 omi.
4. zambariani qanqara asrulebs harmoniul rxevas maqsimaluri gadaxris A da B wertilebs Soris. risi tolia tvirTis saSualo siCqare AB monakveTze, Tu cnobilia, rom misi moZraobis maqsimaluri siCqarea 10 m/wm?
amoxsna:
saSualo siCqaris formulidan ( ) TA
TABV max4
2/== , sadac T da Amax aris am rxevis
periodi da amplituda.
energiis mudmivobis kanonis 22
2max
2max kAmV = da periodis
kmT π2= formulis
gamoyenebiT saSualo siCqarisaTvis miviRebT ≈=π
max2VV 64 m/wm
5. linzis gadaadgilebisas ekransa da sagans Soris, aRmoCnda, rom sagnis gamosaxuleba ekranze mkveTria linzis ori mdgomareobisaTvis. miRebuli
gamosaxulebebis simaRleebia h1 da h2. risi tolia sagnis simaRle?
amoxsna: advili misaxvedria, rom Tu pirvel mdgomareobaSi linzis
gamadidebloba iyo Γ , maSin meore mdgomareobaSi gamadidebloba iqneba Γ1-s
toli. gamadideblobis ganmartebidan hH
=Γ , sadac H da h aris
gamosaxulebisa da sagnis simaRleebi, miviRebT: hh
hh 12 :1= . sabolood
21 hhh ⋅=
R6R5 R4
R3 R2 R1
R6
R5
R4
R3 R2 R1
-
39
fizikis olimpiadis II turi 2010 XI-XII klasebi
1. gluv horizontalur magidaze devs patara burTula. mas drekadad daejaxa wveroTi win moZravi gluvi soli (ix. nax.). solis
horizontisadmi daxris kuTxea α . gansazRvreT, risi tolia solis masis
fardoba burTulas masasTan, Tu dajaxebis
Semdeg burTula magidaze solis wverosTan
davarda. rogori α kuTxeebisaTvis SeiZleba momxdariyo es?
amoxsna:
dajaxebisas soli burTulaze moqmedebs solis sibrtyis marTobuli
mimarTulebis ZaliT, amitom burTula am mimarTulebis siCqares SeiZens
(ix. nax.). naxatze miTiTebulia solisa da burTulas siCqareebi
dajaxebis Semdeg momentSi.
dajaxebisas mudmivia meqanikuri energia da horizontalur RerZze
impulsebis gegmilTa jami:
222
2220 vv umMM +=
αsinvv0 umMM += am gantolebaTa sistemis amoxsna gvaZlevs
αα
2
2
0 sinsin
vvmMmM
+
−= da
αα
20
sinsin2 v
mMM
u+
= (1)
dajaxebis Semdeg soli moZraobs Tanabrad, xolo burTula moZraobs
rogorc kuTxiT gasrolili sxeuli. burTula solis wverTan davardeba,
Tu burTulas siCqaris horizontaluri gegmili da solis siCqare
erTmaneTis tolia:
αsinv u= (2) (1) da (2)-dan miiReba, rom
α
α2
2
sin21sin
−=
mM
gamosaxulebas fizikuri azri aqvs mxolod maSin, rodesac o45
-
40
2. m masisa da µ moluri masis idealuri airis gaTbobisas misi absoluturi temperatura da moculoba icvlebian
2VT α= kanoniT, sadac α mocemuli koeficientia. gansazRvreT airis mier Sesrulebuli muSaoba moculobis 1V -dan 2V -mde gazrdisas. idealuri airis qceva
emorCileba mendeleev-klapeironis gantolebas: TRmVpµ
= , sadac p
airis wnevaa, xolo R idealuri airis cnobili mudmiva.
amoxsna:
airis muSaoba geometriulad gamoisaxeba wnevis moculobaze
damokidebulebis grafikis qvemoT moculobaTa RerZamde moTavsebuli
farTobiT. wnevis moculobaze damokidebulebis kanons vipoviT, Tu 2VT α= -s CavsvamT mendeleev-klapeironis gantolebaSi. miiReba, rom
VRm
pµ
α=
am damokidebulebis grafikia koordinatTa saTaveSi gamavali wrfe. airis
muSaoba naxazze gamosaxuli trapeciis farTobis tolia. trapeciis
fuZeebia 11 VRm
pµ
α= da 22 V
Rmp
µα
= , xolo simaRle ( )12 VV − .
( ) ( )µ
α 212
212
21
2VVRm
VVpp
A−
=−+
=
3. denis wyaros miuerTes 1R winaRobis rezistori da gazomes masze gamoyofili simZlavre, gamorTes da miuerTes 2R winaRobis rezistori,
2R ≠ 1R . 2R _ze gamoyofili simZlavre 1R _ze gamoyofili simZlavris toli aRmoCnda.
1. gansazRvreT denis wyaros Siga winaRoba.
2. gansazRvreT, ra winaRobis rezistori unda mivuerToT am denis
wyaros, rom rezistorSi gamoyofili simZlavre maqsimaluri iyos.
p p2 p1
V1 V2 V
-
41
amoxsna:
denis wyaros em Zala iyos E , Siga winaRoba _ r , denis Zala wredSi _ I , Zabva wyaros momWerebze _ U . pirobis Tanaxmad gvaqvs
2221
21 RIRI =
anu
( ) ( )222
2
21
12
rRR
rRR
+=
+
EE
saidanac advilad miiReba, rom
21 RRr =
ganvixiloT denis wyarosTan SeerTebuli R winaRobis rezistori. rezistorSi gamoyofili simZlavrea
UIP = magram
rIU −= E amitom
( ) rIIrIIP 2−=−= EE rogorc vxedavT simZlavre denis Zalis kvadratuli funqciaa. misi
grafikia parabola StoebiT qveviT. cxadia, rom simZlavre maqsimaluria
parabolas wveroSi anu rodesac rI 2E
= . aseTi denis Zala maSin gveqneba,
rodesac rR = .
4. linzidan 2 m manZiliT daSorebuli sagnis gamosaxuleba linzaSi 0,02 m simaRlis miiReba, igive sagnis gamosaxuleba 3 m manZilidan ki _
0,012 m simaRlis. gansazRvreT linzis optikuri Zala.
amoxsna:
gvaqvs m21 =d , m02,01 =H , m32 =d , m012,02 =H . sagnis zoma iyos h , gamosaxulebamde manZilebi Sesabamisad 1f da 2f . gamoviyenoT formulebi:
11
11fd
D += , h
Hdf 1
1
1 = , 22
11fd
D += , h
Hdf 2
2
2 = .
aqedan miiReba
11
11 11 H
hfd
dD +=+= , 22
22 11 H
hfd
dD +=+=
saidanac
1
2
2
1
11
HH
dDdD
=−−
am gantolebis amoxsna gvaZlevs
dpt22211
21 =−−
=HdHd
HHD
-
42
5. liTonze daasxives jer m7100,3 −× , xolo Semdeg m7100,6 −× talRis sigrZis sinaTle. aRmoCnda, rom amotyorcnili eleqtronebis maqsimaluri
siCqareebi erTmaneTisagan 2-jer gansxvavdebodnen. gansazRvreT
liTonidan eleqtronis gamosvlis muSaoba. plankis mudmivaa
wmj ⋅× −34106,6 , vakuumSi sinaTlis siCqarea wm
m8100,3 × .
amoxsna:
orive SemTxvevisaTvis vwerT fotoefeqtis gantolebebs. sinaTlis
sixSires gamovsaxavT talRis sigrZiTa da siCqariT.
2
21
1
vmA
ch+=λ , 2
22
2
vmA
ch+=
λ
eleqtronebs ufro maRali siCqariT amoagdebs ufro maRali sixSiris,
anu naklebi talRis sigrZis mqone sinaTle, e.i 21 vv 2= . moyvanili sami gantolobidan miiReba
( )j
19
21
21 102,234 −×=
−= λλ
λλchA
ricxviTi pasuxi moyvanilia ori niSnadi cifris sizustiT, vinaidan
sawyisi monacemebic am sizustiT iyo mocemuli
-
43
fizikis olimpiadis III turi 2010 IX klasi
1. m1=2kg da m2=1kg masebisa da S=10sm2 erTi da igive fskeris farTobis mqone ori cilindruli Wiqidan
amotumbulia haeri. TiToeuli maTgani hermetulad
daxurulia uxaxunod moZravi uwonadi dguSiT,
romlebsac ikavebs ori k=50n/m sixistis erTnairi zambara. es Wiqebi ori WoWonaqis saSualebiT
CaSvebulia wyalSi ise, rom Zafi daWimulia (ix.nax.).
1. risi tolia WurWlebis fskerTa doneTa sxvaoba
wonasworobis mdgomareobaSi?
2. iqneba Tu ara es wonasworoba mdgradi? pasuxi daasabuTeT.
3. risi toli unda iyos zambarebis sixiste imisaTvis, rom wonasworobaSi
Wiqebis fskerebi aRmoCndnen erT doneze? g=10m/wm2
amoxsna: wonasworobaSi Zafis daWimulobis Zala T tolia: T= m1g_ρgl1S = m2g_ρgl2S xolo Wiqebze moqmedi ZalebisaTvis miviRebT:
(ρgh1+ p0 ) S = m1g+k(l0-l1) da (ρgh2+ p0 ) S = m1g+k(l0-l2) am gantolebebSi l0-aradeformirebuli zambarebis sigrZea, l1 da l2 – deformirebuli zambarebis sigrZeebi, h1 da h2 Wiqebis fskerebis doneebia wylis zedapiridan, ρ wylis simkvrivea, p0 ki atmosferuli wneva. pirveli gantolebidan advilad miviRebT: m1-m2=ρS(l1-l2) (1) gantolebaTa meore wyvilidan: ρgS(h1-h2)= (m1-m2)g+k(l2-l1) (2) (1) da(2) gantolebebidan (l2-l1) sididis gamoricxviT vpoulobT saZiebel doneTa sxvaobas:
gS
mmg
Skhh
ρρ21
12−
⎟⎟⎠
⎞⎜⎜⎝
⎛−=− (∗)
vinaidan m1>m2, miviRebT, rom amocanis pirobebSi h2>h1 da wonasworobaSi SedarebiT mZime Wiqa aRmoCndeba msubuqze maRla (!).
mocemuli ricxviTi mniSvnelobebis CasmiT miviRebT:
h2-h1= 4m miRebuli wonasworobis mdgomareoba aramdgradia, radgan misi darRvevis
Sedegad (magaliTad, zeda Wiqa cotaTi zeviT gadainacvlebs) zeda Wiqaze
moqmedi amomgdebi Zala gaizrdeba, qvedaze ki Semcirdeba (dguSebze moqmedi
wnevaTa cvlilebis gamo) da Wiqebi kidev ufro daSordebian wonasworobis
mdgomareobas.
(∗) gantolebidan miviRebT pasuxs amocanis mesame kiTxvazec. kerZod, imisaTvis, rom Wiqebi erT doneze aRmoCdnen, zambarebis sixiste unda
iyos
k=ρgS=10n/m
cxadia, rom es wonasworobac aramdgradia
-
44
2. sakidze, L=1.4m sigrZis ZafiT Camokidebul sxeuls mianiWes V0=7m/wm siCqare horizontaluri mimarTulebiT.
1. sakidis donidan sxeulis asvlis ra simaRleze iqneba Zafis daWimuloba nulis
toli?
2. gansazRvreT sxeulis asvlis maqsimaluri simaRle.
amoxsna:
1. Zafis daWimulobis Zala
T = mV2/L _ mg*sin α xolo energiis mudmivobis kanonidan
)sin1(mgL2
mV2
mV 220 α++= da T =0 pirobidan
advilad miviRebT rom sin α = 1/2
pasuxi: h1= L*sin α = 0,7 m
2. h1 simaRlidan Zafis daWimulobis Zala 0-is toli xdeba da amocana daiyvaneba horizontisadmi 600 kuTxiT, V siCqariT gasrolili sxeulis asvlis simaRlis
povnaze. h2=V
. sadac Vvert =V·sin600 = · √ , saidanac h2 = = 0,2625
sabolood h= h1+ h2= 0,9625
3. 20 sm fokusuri manZilis mqone linzidan 40sm manZilze mTavar optikur RerZze moTavsebulia
sinaTlis wertilovani wyaro, romelzec midgmulia
20 sm sigrZis SuSis marTkuTxa naWeri, romlis
gardatexis maCvenebelia n=3/2. linzidan ra manZilze unda movaTavsoT ekrani
sinaTlis wyaros mkafio gamosaxulebis misaRebad?
wyarodan linzaSi moxvedrili sxivebi mTavar optikur RerZTan mcire kuTxes
qmnis.
amoxsna:
sinaTlis wyarodan gamosuli sxivebi gardatydebian SuSis naWris marjvena
waxnagze ise, TiTqos wertilovani wyaro miuaxlovda linzas da ganlagebulia
SuSis naWris SigniT. mTavar optikur RerZTan kuTxis simciris gaTvaliswinebiT
miviRebT, rom es axali wyaro daSorebulia marjvena waxnagidan L/n manZilze, sadac L – SuSis naWris sigrZea, xolo n – misi gardatexis maCvenebelia. amocanis monacemebis gamoyenebiT advili misaRebia, rom manZili linzidan am
wertilamde tolia (100/3)sm. Txeli linzis formulis gamoyenebiT miviRebT, rom
manZili linzidan ekranamde tolia 50sm.
mg*sin α
mg
V0
α
-
45
4. dedamiwis zedapiridan ra simaRleze unda avitanoT maTematikuri qanqara, rom misi rxevis periodi 1%-iT gaizardos? ramdeni procentiT unda SevamciroT
qanqaris sigrZe, rom am simaRleze misi periodi ucvleli darCes?
(dedamiwis radiusia 6400km.)
amoxsna: qanqaras rxevis periodi dedamiwis zedapirTan aris
0
00 2 g
LT π= , sadac L0 aris qanqaras sidrZe, xolo 20 RGMg = (M da R – dedamiwis
masa da radiusia). dedamiwis zedapiridan H simaRleze: gLT 02π= , sadac
2)( HRGMg+
= . aqedan R
HRTT +
=0
da amocanis pirobis T=1,01T 0 gamoyenebiT miviRebT
H=0,01R=640km
Tu periodi ucvlelia, maSin 0
0
gL
gL= , L damoklebuli qanqaras sigrZea. aqedan
2
22
0
0
0
0
)()(HR
RHRg
ggL
LL+
−+=
−=
−. da radganac R+H=1.01R
%20
0 ≈−
LLL
5. avtomobili, romlis masaa 1000 kg, horizontalur gzaze aviTarebs 72km/sT siCqares da 1km gzaze xarjavs 100g benzins. ra siCqariT imoZravebs avtomobili,
drois erTeulSi benzinis igive xarjviT, aRmarTze, romlis daxriloba (daxris
kuTxis sinusi) 0,03 tolia? motoris m.q.k 30%-ia?
CaTvaleT, rom winaaRmdegobis Zala orive SemTxvevaSi erTnairia. benzinis wvis
kuTri siTbo q=46mgj/kg
amoxsna: m masis benzinis dawvis dros gamoiyofa qm siTbos raodenoba da
motoris margi simZlavre 00 FV
SqmV
tqmN === ηη . es simZlavre pirvel
SemTxvevaSi mTlianad xmardeba F winaaRmdegobis Zalebis daZlevas. meore SemTxvevaSi am simZlavris nawili xmardeba avtomobilis potenciuri
energiis gazrdas. drois erTeulSi avtomobilis potenciuri energiis
namati iqneba αsinMgV , sadac α gzis daxrilobis kuTxea, xolo M avtomobilis masaa. amrigad, meore SemTxvevaSi
αη sinMgVS
qmVN += aqedan
≈+
=αη
ηsin
0
MgSqmqmVV 59km/sT
-
46
fizikis olimpiadis III turi 2010 X klasi
1. eleqtroCaidani CarTes 110 v Zabvis qselSi. wyali CaidanSi mivida duRilis temperaturamde, magram ver aduRda. amis Semdeg Zabva gazardes 220 v–mde da 8
wuTSi aorTqlda wylis raRac mcire raodenoba. ra droSi aorTqldeboda wylis
igive raodenoba Zabva rom 250 v-mde gazrdiliyo?
amoxsna:
eleqtroCaidnis simZlavrea: P=U2/R (*)
im momentidan rodesac wylis temperatura 100oC damyardeba mTeli energia midis danakargebze
P0=U02/R .
Semdeg etapze
P1t1= = P0t1+ mL (2) sadac m aris drois t1 intervalSi aorTqlebuli wylis masa. L- wylis orTqladqcevis kuTri siTboa.
bolo etapze P2t2= = P0t2 +mL (3)
(*) formulidan P1=4P0 da P2= 121625 P0
(2) da (3) formulebidan advili misaRebia
≈=−−
= 1113
122 504
363 ttPPPPt 5,8wT
2. horizontalur sibrtyeSi ω = √5 radiani /wm kuTxuri siCqariT mbrunav umaso Reroze, brunvis RerZidan 1,2m manZilze mimagrebul Zafze Camokidebuli 0,1 kg
masis burTula brunavs 1,5 m radiusis wrewirze.
xaxunisa da haeris winaaRmdegobis Zalebis moqmedebiT RerZi da burTula
gaCerda. ra muSaoba Seasrules am Zalebma?
amoxsna: moc: R=1,5m r = 1,2m, ω = √5 radiani /wm m = 0,1 kg burTulas kinetikuri energia Ek = (mV2)/2 = m ω 2R2/2 = 0,5625 j
burTulas potenciuri energia Ep = mgh sadac h = L (1-cosα) = (R-r) (1-cosα) /sinα. α kuTxis dasadgenad ganvixiloT Zalebi, romliTac sxeuli moqmedebs Zafze:
tgα= mω2R /mg , ricxviTi mniSvnelobebis Casmis Semded miviRebT rom tgα=3/4, saidanac: sinα=3/5 da cosα=4/5 . Ep = mgh =0,1j
mg
mω2R α
1,5m
1,2m
-
47
xaxunisa da haeris winaaRmdegobis Zalebis moqmedebiT Sesrulebuli muSaoba
tolia sxeulis sawyisi sruli meqanikuri energiis:
A = Ek + Ep = 0, 6625 j
3. horizontalur zedapirze devs 1kg masis mqone sxeuli. sawyisi momentSi masze moqmedeba daiwyo orma Zalam _ horizontalurad marjvniv mimarTulma mudmivma,
5 n-is tolma Zalam da horizontalurad marcxniv mimarTulma F=αt kanoniT droSi zrdadma Zalam, sadac α=10-1n/wm. xaxunis koeficientia µ=0,2. 1. aageT horizontalurad marjvniv mimarTul RerZze am sxeulis aCqarebis
gegmilis droze damokidebulebis grafiki.
2. gamoTvaleT am grafikis maxasiaTebeli wertilebis parametrebi
3. risi tolia am sxeulis siCqare t=100wm drois momentSi? amoxsna:
sawyis momentSi sxeuli iwyebs
aCqarebul moZraobas marjvniv klebadi
aCqarebiT da sawyisi aCqareba a0=(F0/m)- µg=3m/wm2. t1 moomentamde, romelic ganisazRvreba pirobidan F(t1)=F0-µmg ⇒ t1=30wm sxeuli moZraobs aCqarebulad. t1-dan t2-mde moZraoba Senelebulia da t2 ganisazRvreba pirobidan V(t2)=0 ⇒ F(t2)=2(F0-µmg) ⇒ t2=2t1=60wm. vinaidan F(t2)=6n< F0+µmg=7n, amitom V=0 t3 momentamde, romlisTvisac F(t3)= F0+µmg ⇒ t3=70wm. amis Semdeg iwyeba aCqarebuli moZraoba marcxvniv. me-100
wamisTvis sxeulis siCqare
ricxvobrivaT tolia grafikze
daStrixuli figures farTobis. gamoTvla gvaZlevs V=45m/wm
4. F fokusuri manZilis mqone Semkrebi linzis mTavar fokusSi moTavsebulia gambnevi linza.
sagani imyofeba Semkrebi linzis meore mxares,
misgan 3F manZilze. ras udris gambnevi linzis fokusuri manZili, Tu es sistema gvaZlevs
sagnis namdvil da orjer gadidebul
gamosaxulebas.
3F F F
t3 t1
3
ax(m/wm2)
t(wm)
100 t2 0
-
48
amoxsna:
A1B1 warmoadgens AB sagnis gamosaxulebas Semkreb linzaSi da amave dros A2B2 sagnis warmosaxviT gamosaxulebas gambnev
linzaSi. Semkrebi linzis formulaSi
d=3F Casmis Sedegad miviRebT f=(3/2)F da (f/d)=1/2. e.i. A1B1 gamosaxuleba orjer Semcirebulia. gambnevi linzis
formulaSi 111
111dfF
−=− da
211FFfd =−= . amocanis pirobis tanaxmad Fdf 24 11 == sabolood gambnevi linzis
formulidan miviRebT:
3
21
FF =
5. R radiusis mavTulis wriul rgolze Tanabrad ganawilebulia q muxti. ipoveT rgolis simetriis RerZze wertili, sadac velis daZabuloba maqsimaluria da
gansazRvreT misi mniSvneloba.
(miniSneba: y = x3 _ x funqciis minimumi da maqsimumi, rodesac x icvleba (_1, 1) intervalSi, miiRweva x = 1
√3 da x = _ 1
√3 wertilebSi)
amoxsna.
davyoT rgoli 2n nawilad, sadac n imdenad didi ricxvia, rom rgolis TiToeuli nawili SeiZleba
CaiTvalos q/2n wertilovan muxtad. yoveli aseTi muxtisaTvis moiZebneba misi diametrulad
mopirdapire wyvili. am ori muxtis mier Seqmnili
velis daZabuloba iqneba (ix.nax.):
αααα 2221 sincos)2/(cos2cos2 ⋅===
nRkq
ACnqkEE E
aseTi n wyvilis mier Seqmnili daZabulobebis
x
y
1√3
1√3
R
E
E2 E1 C
O B A
α
O
B2
A2
B1
A1
B
A F
-
49
SekrebiT miviRebT:
)cos(coscossin 322
20 αααα −=⋅= Rkq
RkqE
es daZabuloba maqsimaluria, rodesac 31cos2 =α . maSin
2RctgROC =⋅= α . am wertilSi velis daZabulobaa 2max 33
2R
kqE =
-
50
fizikis olimpiadis III turi 2010 XI-XII klasebi
1. E em Zalis da r Siga winaRobis denis wyaros miuerTes arawrfivi elementi, romlis volt-amperul maxasiaTebels Semdegi saxe aqvs:
2IAU = . ra aris A koeficientis erTeuli SI -Si? gamosaxeT es erTeuli ZiriTadi erTeulebiT. gansazRvreT denis Zala wredSi.
amoxsna:
[ ]33
2
22222wma
mkg
awmawm
mmkg
awma
mn
ak
j
a
v
⋅
⋅=
⋅⋅⋅
⋅⋅=
⋅⋅
⋅=
⋅==A
2IArIUrI +=+=E
02 =−+ EIrIA
AArr
I 242 E++−
=
2. siTburi Zravis muSa sxeuli idealuri airia. is asrulebs ciklur process, romelic ori izoqoruli da ori
izoTermuli ubnisagan Sedgeba. izoTermuli
procesebis dros absolutur temperaturaTa
Sefardeba 3-is tolia (ix. nax.) izoqoruli
gaTbobis dros airi iRebs imdenive siTbos
raodenobas, ramdensac izoTermuli
gafarToebisas. gansazRvreT Zravis margi
qmedebis koeficienti. izoTermuli procesis
dros mudmivia temperatura, izoqorulis
dros _ moculoba. idealuri airis qceva
emorCileba mendeleev-klapeironis gantolebas: TRm
Vpµ
= , sadac p airis
wnevaa, V _ moculoba, T _ absoluturi temperatura, m _ masa, µ _ moluri masa, xolo R _ idealuri airis mudmiva.
amoxsna: miRQA
=η , sadac A cikluri procesis ganmavlobaSi airis
Sesrulebuli muSaobaa, xolo miRQ cikluri procesis ganmavlobaSi airis miRebuli siTbos raodenobaa. QQ 2=miR
Termodinamikis I kanonis Tanaxmad, izoTermuli procesis dros
idealuri airis mier Sesrulebuli muSaoba tolia miRebuli siTbos
raodenobis. aqedan gamomdinareobs, rom izoTermuli gafarToebisas
airis Sesrulebuli muSaoba Q -s tolia. izoTermuli SekumSvisas, mendeleev-klapeironis kanonis Tanaxmad, yoveli moculobis dros airis
wneva samjer naklebia, vidre gafarToebisas, amitom airis muSaoba
moduliT samjer naklebi iqneba, vidre gafarToebisas. amasTan,
SekumSvisas muSaoba uaryofiTi niSnisaa. amrigad, SekumSvisas airis
muSaobaa ⎟⎟⎠
⎞⎜⎜⎝
⎛−
3Q
. izoqoruli procesis dros airis muSaoba nulis tolia.
-
51
maSasadame, cikluri procesis ganmavlobaSi airis muSaobaa
32
3QQ
QA =⎟⎟⎠
⎞⎜⎜⎝
⎛−+= . sabolood miiReba, rom %33
31
232
≈==Q
Qη .
3. gamWvirvale biprizma moTavsebulia sinaTlis erTgvarovan vertikalur nakadSi
ise, rom zeda waxnagi horizontaluria (ix.
nax.).
a) miiReT gantoleba, romelic akavSirebs biprizmaSi gavlisas sinaTlis θ gadaxris kuTxes biprizmis gardamtex α kuTxesTan da misi nivTierebis n gardatexis maCvenebelTan;
b) gansazRvreT sinaTlis intensivoba (sxivebis marTob erTeulovan farTobSi erTeulovan
droSi gasuli sinaTlis energia), Tu misi moqmedebiT biprizma
gaCerebulia haerSi. biprizmis nivTierebis simkvrivea ρ . is mTlianad sinaTlis erTgvarovan nakadSia moTavsebuli. sinaTlis arekvla da
STanTqma ugulebelyaviT. sinaTlis θ gadaxris kuTxe cnobilad CaTvaleT. biprizmis erT-erTi zoma miTiTebulia naxatze. vakuumSi
sinaTlis siCqarea c . Tavisufali vardnis aCqarebaa g . fotonis
impulsi ganisazRvreba formuliT cE
p fotfot = , sadac fotE fotonis
energiaa.
amoxsna: a) pirvel zedapirze gardatexisTvis gvaqvs
n=βα
sinsin
am formulidan gamomdinareobs, rom
nαβ sinarcsin=
naxatidan Cans, rom βαγ −= meore zedapirze gardatexisTvis
gvaqvs
γθ sinsin n= am formulebidan gamomdinareobs,
rom
⎟⎠⎞
⎜⎝⎛ −=
nn ααθ sinarcsinsinsin
b) Fmg = (prizmis wonasworobis piroba) (1)
sadac m prizmis masaa, xolo F sinaTlis nakadidan prizmaze moqmedi Zalaa.
tppF∆
−=
θcos (2)
sadac p biprizmaSi t∆ droSi gasuli sinaTlis impulsia, xolo θ
α α
a
θ
α α
β γ
-
52
sinaTlis gadaxris kuTxea. cEp = (3), sadac E biprizmaSi t∆ droSi
gasuli sinaTlis energiaa, xolo c vakuumSi sinaTlis siCqarea. tabIE ∆= 0 (4), sadac a da b biprizmis zeda waxnagis gverdebis sigrZea.
(2), (3) da (4) formulebis gamoyenebiT miiReba, rom
( )c
abIF θcos10 −= (5)
biprizmis masa ganisazRvreba formuliT
4221 2 αραρ tgbabtgaam =⋅⋅⋅⋅⋅= (6)
(1), (5) da (6) formulebidan miiReba, rom
( )θαρ
cos140 −=
tggacI (7)
4. sinaTlis wertilovani wyaro mudmivi →
0v siCqariT moZraobs wrfeze, romelic mcire α kuTxes adgens Semkrebi linzis mTavar optikur RerZTan. wyaros traeqtoria mTavar optikur RerZs ormag fokusSi kveTs.
gansazRvreT wyaros mimarT gamosaxulebis minimaluri fardobiTi
siCqare, agreTve gamosaxulebis siCqare im momentSi, rodesac wyaros
mimarT gamosaxulebis fardobiTi siCqare minimaluria.
amoxsna:
linzaSi gardatexis Semdeg, wyaros traeqtoriis gaswvrivi sxivi
gadis linzis meore ormag fokusSi. cxadia, rom am sxivis gaswvriv
moZraobs gamosaxuleba. es sxivic α kuTxes adgens Semkrebi linzis mTavar optikur RerZTan (nax. 1). maSasadame, gamosaxulebisa da wyaros
siCqareebs Soris kuTxe aris α2 . fardobiTi siCqaris povna gamosaxulia nax. 2-ze. gamosaxulebis siCqare icvleba nulidan usasrulobamde.
naxatidan advili misaxvedria, rom fardobiTi siCqare maSinaa
minimaluri, rodesac is gamosaxulebis siCqaris marTobulia (ix. nax. 3).
nax. 3-ze dayrdnobiT miiReba, rom
α2sin0min. vv =fard α2cos0vv =
-
53
5. m da M masebis Zelakebi SeerTebulia L sigrZis rezinis zonriT da moTavsebulia gluv horizontalur zedapirze. Zelakebis zomebi bevrad
naklebia zonris sigrZesTan SedarebiT. zonris masa bevrad naklebia
Zelakebis masebTan SedarebiT. zonris sixistea k . Tavdapirvelad Zelakebi uZravia, zonari moSvebuli ar
aris, magram arc gaWimulia. erT-erT
Zelaks swrafi biZgiT mianiWes 0υ siCqare zonris gaswvriv, naxatze naCvenebi
mimarTulebiT. gansazRvreT, biZgidan ra
drois Semdeg daejaxebian Zelakebi erTmaneTs.
amoxsna: Zelakebis masaTa centri Tanabrad moZraobs marcxniv siCqariT
Mm
mc +
= 0υ
υ
am siCqariT gadataniTad moZravi aTvlis sistema inerciulia da
masSi Tamamad SegviZlia meqanikis CvenTvis cnobili kanonebis gamoyeneba.
am aTvlis sistemaSi masaTa centri uZravi darCeba, marcxena Zelakis
sawyisi siCqare mimarTulia marcxniv da moduliT tolia
MmM
c +=−= 001
υυυυ , xolo marjvena Zelakis sawyisi siCqare mimarTulia
marjvniv da moduliT tolia Mm
mc +
== 02υ
υυ . Zelakebis Tavdapirveli
daSoreba masaTa centridan aris MmLM
+=1l da Mm
Lm+
=2l (ix. nax.).
zonris pirveli nawilis sixistea ( )
MMmkLk
k+
==1
1 l, xolo meoresi
( )m
MmkLkk
+==
22 l
. advili misaxvedria (advili Sesamowmebelicaa), rom
Zelakebi iwyebs rxeviT moZraobas toli periodiT
( )MmkMm
kM
km
T+
=== πππ 22221
naxevari periodis Semdeg Zelakebs eqnebaT Tavdapirveli mdebareoba
da Tavdapirvelis toli, magram sawinaaRmdegod mimarTuli siCqareebi.
amis Semdeg zonari moeSveba da Zelakebi erTmaneTisaken Tanabrad
imoZraveben dajaxebamde. amis gamo miiReba
( ) 0212 υπ
υυL
MmkMmLT
t ++
=+
+=