VIEŠŲJŲ FINANSŲ TEISĖ

Egzaminas bus iš 10 klausimų (1 atviras ir 9 uždari). Bus vienas teisingas atsakymas. Truks 40 min.

Literatūros bibliotekoje nėra, tai reikės naudotis įstatymais. (viešieji finansai ar finansų teisė).

1 TEMA. Viešoji finansinė veikla

VFT atsiradimą lemia tai, kad bet kuri valstybė savo veikloje naudoja tokius ekonominius svertus kaip finansai, mokesčiai, paskolos, pinigai ir kt. ir tuo pačiu vykdo atitinkamą veikla finansų srityje. Finansai, mokesčiai paskolos ir kt. atsirado su pačia valstybe.

1.1.Viešieji finansai.

Savo prigimtimi yra ekonominė kategorija ir reiškia ekonominius santykius, atsirandančius sudarant, paskirstant ir panaudojant piniginių išteklių fondus. N.B. FINANSAI IR PINIGAI NĖRA TAS PATS. Tokių išteklių fondus kaupia tiek valstybė tiek savivaldybės, tiek įvairios komercinės struktūros ir finansų pagalba yra sukaupiami tiek valstybės biudžetas ir kiti piniginiai fondai, teik komercinių bankų fondai, tiek įvairių įmonių fondai. Finansų skirstymas į viešus ir privačius nėra siejamas su nuosavybė, todėl valstybės kaupiami finansai yra priskiriami privatiems finansams, nes naudojami tos įmones reikalams, o ne bendriems poreikiams (viešiesiems interesams). Viešųjų finansų būvimas sąlygoja ir viešosios finansų veiklos atsiradimą. Tikslas – sukaupti pakankamo dydžio piniginių išteklių fondus tikslu vėliau juos paskirstyti ir panaudoti viešųjų išlaidų finansavimui.

Viešasis interesas/ poreikis → viešųjų finansų atsiradimas → viešųjų išlaidų atsiradimas → viešųjų finansų veiklos atsiradimas.

Viešąją finansinę veikla įgyvendina valstybė, Lietuvoje – savivaldybės, kurioms tiek konstitucija, tiek specialūs įstatymai užtikrina teisę į nuosavus piniginius išteklius. Todėl ta veikla vadinama viešąją finansine veikla. Suprantama dvejopai:

a) Ji suprantama kaip ekonominė veikla, kurios esmę sudaro viešųjų piniginių fondų kaupimas ir naudojimas;

b) Ji suprantama kaip valdymo veikla, įgyvendinama valdingu nurodymų gavimu ir nuolatinės priežiūros pagrindais;

Viešosios finansinės veiklos tikslai:

1. Įgyvendinant viešąja finansine veiklą siekiama sukaupti pakankamą kiekį piniginių išteklių, kad būtų galima finansiškai užtikrinti valstybės ir savivaldybių funkcijų įgyvendinimą. Tokie piniginiai ištekliai yra sukaupiami renkant mokesčius ir kitokias įmokas iš ūkio subjektų;

2. Antras tikslas – tikslingai panaudoti viešuosiuose fonduose sukauptus piniginius išteklius. Šie ištekliai yra paskirstomi tarp valstybės ir savivaldybių taip pat tarp subjektų, įgyvendinančių viešąją finansinę veiklą;

3. Trečias – griežtai kontroliuoti viešųjų piniginių fondų paskirstymą ir panaudojimą, siekiant užtikrinti viešųjų piniginių fondų atitikimą valstybės ir savivaldybės finansinės veiklos atitinkamam laikotarpiui.

4. Ketvirtas – reglamentuoti ir prižiūrėti finansų rinkas, tikslu - užtikrinti viešųjų finansų stabilumą (prižiūrima bankų veikla ir pan.)

1

1.2.Viešąją finansinę veiklą įgyvendinantys subjektai

Viešąją finansinę veiklą įgyvendina visos valstybės ir savivaldybių institucijos bei iš valstybės ir savivaldybės biudžetų išlaikomos įstaigos. Šios įstaigos gauna biudžeto pinigus, įgyvendina savo veiklą naudodamos savivaldybių ir valstybės pinigus. Įgyvendinant viešąją finansinę veiklą dalyvauja ir subjektai, pagal savo pobūdį nepriklausantys valdžios institucijoms, kurie nėra išlaikomi iš valstybės ar savivaldybės biudžetų, tačiau kuriems yra suteikti valdingi įgalinimai tvarkant atitinkamus viešuosius piniginius fondus, t. y. prie tokių subjektų priklauso įvairios Valstybių piniginių fondų administruojančios institucijos (pvz.: valstybinė ligonių kasa, valstybinio socialinio draudimo įstaiga, Ignalinos atominės elektrines fondo nutraukimo administratoriai ir pan.). Visi subjektai, kurie atsakingi už jos įgyvendinimą patenką į viešojo sektoriaus sąvoka. Viešasis sektorius atsakingas už viešosios finansinės veiklos įgyvendinimą. (viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas). Šiam sektoriui priklauso:

1. Valstybė;2. Savivaldybės;3. Biudžetinės įstaigos;4. Valstybės, savivaldybės ir biudžetinių įstaigų kontroliuojamos sveikatos priežiūros įstaigos;5. Valstybės, savivaldybės ir biudžetinių įstaigų kontroliuojamos aukštosios mokyklos ir moksliniai

institutai;6. Valstybės, savivaldybės ir biudžetinių įstaigų viso lygio mokymo įstaigos;7. Valstybės, savivaldybės ir biudžetinių įstaigų globos įstaigos8. Visi viešieji piniginiai fondai; - NĖRA Juridinis Asmuo;

Toliau apie kiekvieną atskirai....

Viešosios finansinės veiklos organizavimas yra pagrįstas nuostata, kad bendrą vadovavimą visai Viešajai finansinei veiklai valstybės mastu vykdo SEIMAS. Jis:

a) Jis priima finansinės srities įstatymus;b) Tvirtina ir keičia valstybės biudžetą;c) Tvirtina visų pagrindinių valstybės piniginių fondų biudžetus arba sąmatas;d) Tvirtina valstybės biudžeto ir visų pagrindinių piniginių fondų vykdymo ataskaitų rinkinius;e) Formuoja už finansų politikos įgyvendinimą atsakingų institucijų sistemą;f) Ratifikuoja tarptautines finansines sutartis;g) Įgyvendina parlamentinę finansinių įstatymų vykdymo kontrolę;h) Atskirais atvejais sprendžia klausimą dėl skolinimosi valstybės vardu.

BIUDŽETO ir FINANSŲ KOMITETO funkcijos:

1. Biudžeto ir finansų komitetas reikalingas tam, kad svarstytų valstybės biudžeto projektą ir teiktų galutinę išvadą Seimui dėl to projekto.

2. Komitetas atlieka nuolatinę valstybės biudžeto kontrolę;3. Komitetas rengia galutinę išvadą dėl valstybės biudžeto vykdymo ataskaitos rinkinio;4. Atlieka finansų ministerijos ir Lietuvos banko veiklos kontrolę;5. Teikia siūlymus Seimui dėl pavedimo valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą;

2

6. Rengia išvadas ir pasiūlymas dėl finansinių įstatymų projektų; Dėl tų įstatymų, kurie turi įtakos biudžeto įplaukoms ir išlaidoms (šiuo klausimu teikia pasiūlymą bet ne išvadą)

VYRIAUSYBĖ

1. Koordinuoja jai pavaldžių institucijų finansinę veiklą2. Organizuoja valstybės biudžeto projekto sudarymą;3. Teikia Seimui siūlymus dėl finansų valdymo institucijų rengimo;4. Priima sprendimus dėl valstybės skolinių įsipareigojimų;5. Priima finansinio pobūdžio nutarimus/lydimuosius finansinius aktus;

Finansinei veiklai besąlyginę reikšmę turi: Valstybinė paskolų komisija ir Strateginio planavimo komitetas.

SAVIVALDYBĖS TARYBA:

1. Tvirtina savivaldybės biudžetą ir biudžeto vykdymo rinkinį;2. Priima sprendimus dėl planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų paskirstymo;3. Turi teisę priimti sprendimus dėl tikslinių piniginių fondų sudarymo;4. Savo sprendimais įveda vietines rinkliavas savo teritorijoje;5. Priima sprendimus dėl skolinimosi savivaldybės vardu;6. Turi teisę priimti sprendimus dėl mokesčių lengvatų taikymo savo biudžeto sąskaita, t. y. priima

piniginio fondo įsteigimo, pvz., taryba nutaria tikslinė mokyklų fondą ir pan.

Kiekvienoje taryboje yra sudaryti specialūs komitetai, kaip pagalbiniai. Šie komitetai sprendžia klausimus kaip ir Seimo komitetai tik vietos lygmeniu.

Už tarybos nutarimų įgyvendinimą atsakingas administracijos direktorius, kuris organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už administracijos finansinę veiklą, o administracija tik organizuoja savivaldybės biudžeto buhalterinės apskaitos tvarkymą. – finansinės veiklos subjektai.

Visos specialiosios kompetencijos institucijos skirstomos:

1. Institucijos, kurioms finansinė veikla yra pagrindinė veiklos sritis;2. Institucijos, kurios finansinę veikla įgyvendina šalia savo pagrindinė veiklos;

SEC KOMPETENCIJOS INSTITUCIJOS:

1. Finansų ministerija, kuriai yra a. pavesta valdyti valstybės iždą.b. Pavesta organizuoti valstybes ir savivaldybių biudžetų rodiklių rengimąc. Dalyvauti formuojant ir įgyvendinant valstybės politika mokesčių ir rinkliavų srityje;d. Atstovauti vyriausybei valdant valstybės skolą;e. Pavesta koordinuoti ir pagal kompetenciją administruoti ES ir kt. tarptautinę finansinę

paramą;f. Pavesta atstovauti Lietuvai tarptautinėse finansų institucijose;

3

Prie finansų ministerijos yra dvi institucijos:

Valstybinė mokesčių inspekcija . Tai yra institucija, atsakinga už visų mokesčių, išskyrus muitus, administravimą. Pagrindinės veiklos kryptis:

o Organizuoja mokesčių mokėtojų švietimą ir konsultavimą;o Teikia apibendrintus mokesčių įstatymų paaiškinimus;o Nustato visas mokesčių apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir kt. procedūras;o Kontroliuoja mokesčių apskaičiavimą, mokėjimą ir deklaravimą;o Sprendžia mokestinius ginčus;o Priima mokesčių įstatymų lydimuosius aktuso Bendradarbiauja su užsienio mokesčių administratoriais

Muitinės departamentas . Atlieka panašias funkcijas, tik susijusias su muitais ir importo bei eksporto mokesčiais.

2. Lietuvos bankas. Pagrindinis tikslas – palaikyti kainų stabilumą. Funkcijos:a) LB vykdo LT pinigų emisiją.b) LB išima iš apyvartos LT pinigus;c) LB formuoja ir vykdo valstybės pinigų politiką;d) Nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą;e) Valdo ir naudoja Lietuvos Banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja;f) Lietuvos bankas vykdo kredito rinkų priežiūrą;g) LB sudaro Lietuvos mokėjimų balansą;

3. Valstybės Kontrolė, kuri prižiūri kaip yra vykdomas valstybės biudžetas. Valstybės kontrolė audituoja:

a) Valstybės biudžeto vykdymą;b) Valstybės piniginių išteklių naudojimą;c) Valstybinio socialinio draudimo biudžeto vykdymą (SODROS);d) Privalomo sveikatos draudimo vykdymo biudžetą;e) ES paramos naudojimą;f) Valstybės biudžeto lėšų, skiriamų savivaldybių biudžetams, naudojimą;

Šiuos objektus ji audituoja pati, be nurodymų, tačiau Seimas gali duoti kokį kitą nurodymą ką nors audituoti.

Auditą savivaldybės lygmeniu atlieka savivaldybės kontrolierius arba savivaldybės audito taryba.

Subjektai, kurie įgyvendina valstybės piniginių fondų įgyvendinimą – SODRA ir pan.

2 PASKAITA (2014.02.18)

Viešosios finansinės veiklos metodai (Metodai yra skirstomi pagal Viešosios Finansinės veiklos sritis):

1. Pinigu sudarymo arba lėšų panaudojimo metodai – tai tokie įstatymais ir poįstatyminiais aktais nustatyti būdai, kurių pagalba yra kaupiamos lėšos į viešuosius piniginius fondus. Būdai:

4

a. Pagrindinis lėšų kaupimo būdas – mokesčiai, t. y. įstatymais nustatyti visuotiniai privalomi, individualiai neatlygintiniai ir negražinti nustatyto dydžio piniginiai mokėjimai į viešuosius piniginius fondus, kuriuos moka JA ir FA mokesčių įstatymais nustatyta tvarka ir terminais;

b. Rinkliavos:c. Baudos;d. Ekonominės sankcijos;e. Lėšos, gaunamos pardavus konfiskuotą turtą;f. Lėšos gautos valstybei ir savivaldybėms pasiskolinus užsienio kreditorių lėšas.

2. Viešųjų piniginiu fondu paskirstymo ir panaudojimo metodai. Tai yra įstatymais nustatyti būdai, per kuriuos yra paskirstomos viešuosiuose piniginiuose fonduose sukauptos lėšos. Trys pagrindiniai metodai:

a. Finansavimo arba biudžetinis metodas. Finansavimo metodas reiškia planingą ir negrąžintiną ir neatlygintiną lėšų skyrimą iš viešųjų piniginių fondų subjektams, kurie įgyvendina valstybės ir savivaldybių funkcijas.

i. Pagal apimtį yra skiriamas: pilnas finansavimas ir dalinis finansavimas;ii. Pagal objektus – valstybės, savivaldybių ir biudžetinių įstaigų finansavimas ir kitų

įstaigų, kurios įgyvendina viešąsias funkcijas finansavimas;b. Kreditavimas. Tai yra tikslingas, grąžintinas ir atlygintinas valstybės lėšų skyrimas kitiems

subjektams. Kreditavimas yra tuomet, kai paskolas teikia tik Lietuvos bankas. c. Finansavimasis. Jo esmę sudaro visų arba dalies viešąsias funkcijas atliekančių subjektų

išlaidų padengimas iš gaunamų pajamų. Finansavimasis bus tuo atveju, kai savo išlaidas (dalį išlaidų) iš gaunamų pajamų pasidengia biudžetinės įstaigos.

d. Palūkanų mokėjimase. Pensijos ir pašalpų mokėjimas ir t.t.

3. Viešųjų piniginiu fondų paskirstymo ir panaudojimo kontrolės bei vertinimo metodai.a. Finansinis auditas, kuris reiškia audituojamo subjekto finansinės atskaitomybės bei kitų

ataskaitos duomenų taip pat valstybės lėšų valdymo, naudojimo ir disponavimo jomis teisėtumo vertinimą, kurį atlieka valstybės kontrolė, savivaldybės kontrolės institucijos, vidaus audito tarnybos ir nepriklausomi auditoriai.

b. Patikrinimaic. Reidaid. Finansų ministro ataskaitų išklausymai ir pan.

Kiekviena institucija turi savo auditavimo metodą...

1.3.Viešosios finansinės veiklos formos:

Formos pasireiškia kompetentingų subjektų veiksmais įgyvendinant viešąją finansų veiklą.

Pagal pobūdį skiriamos:

Teisinės. Šių normų turinį sudaro kompetentingų subjektų veiksmai sukuriant ir taikant viešųjų finansų teisės normas. Šių normų rezultatas – finansiniai teisiniai aktai, kurie arba sukuria, pakeičia ar panaikina finansų teisės normas, arba sukuria, panaikina finansinį teisinį santykį, t. y. tie, kompetentingų subjektų veiksmai sukuria norminius finansinius teisės aktus. Individualūs finansiniai teisės aktai yra adresuoti konkrečiam subjektui, sukelia finansinį teisinį santykį ir taikomi konkrečiu atveju.

5

Neteisinės Viešosios finansinės veiklos formos. Šių formų paskirtis – sudaryti sąlygas, tinkamam teisinių formų įgyvendinimui. Tokių neteisinių formų yra daug, ypač kalbant apie mokesčius. (pvz., seminarų, apmokymų rengimas; apibendrintų įstatymų komentarų rengimas, ir pan.).

2 TEMA. Viešųjų finansų teisės esmė.

2.1.Viešųjų finansų teisės dalykas.

Viešųjų finansų teisės dalyką sudaro patys viešieji finansai (ekonominio pobūdžio santykiai, susiję su piniginių fondų sudarymu ir panaudojimu). Šie santykiai sudaro VF dalyką siaurąja prasme.

Dalykas siaurąja prasme: prie VF teisės dalyko priklauso ir santykiai, kurie veikia viešųjų finansų būklę, t. y. santykiai, susiję su finansinių rinkų funkcionavimu (bankų rinkos ir pan.)

Bendrąja prasme visus finansinius santykius susijusius su piniginių fondu sudarymu ir naudojimu reguliuoja praktiškai visos teisės šakos (pvz., BT – kriminalinė bauda; Darbo teisė – atlyginimai)

Kaip atskirti kurie santykiai priklauso VF sričiai?

Finansiniai santykiai, kuriuos reguliuoja VFT atsiranda ir egzistuoja viešosios finansų veiklos srityje tikslu – suformuoti valstybių ir savivaldybių funkcijų įgyvendinimui reikalingu piniginius fondus.

Per santykius, kuriuos reguliuoja VF teisė yra paskirstomos visuomenės grynosios pajamos tarp valstybės, savivaldybių, ūkio subjektų ir gyventojų.

Santykiuose, kuriuos reguliuoja VFT būtinai dalyvauja privalomas subjektas, t. y. valstybė ar savivaldybė arba valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos ar kiti subjektai.

Pagrindinis VFT reguliuojamų santykių objektas yra piniginės prievolės, susijusios su viešųjų piniginių fondų sudarymu, paskirstymu ir panaudojimu.

Teisių reguliavimo metodai:

Imperatyvinis Dispozityvinis.

VFT naudoja imperatyvųjį metodą, kuris būdingas visoms viešosios teisės šakoms. Ypatumas šio metodo tas, kad visu pirma, valinių įgalinimų davimas yra siejamas su viešųjų piniginių fondų sudarymu ir panaudojimu. Antra, valinius įgaliojimus turi tik subjektai, įsteigti tikslu – organizuoti ir vykdyti valstybės veiklą viešųjų finansų srityje. Viešųjų finansų teisėje yra ir dispozityvių normų. Nors atskirais atvejais VFT leidžia finansų teisės subjektams pasirinkti dalyvavimo viešuosiuose finansiniuose santykiuose galimybes, tačiau tokį laisvą dalyvavimą griežtai reglamentuoja Viešųjų finansų teisės normos.

2.2 Viešųjų finansų teisės vieta teisės sistemoje.

VFT veikla priklauso nuo kiekvieno apsisprendimo, šiai nėra tikslaus apibrėžimo kokioje nors literatūroje. Kadangi mums įvesta į privalomą kursą, tai galiam teigti, kad VFT yra atskira teisės šaka.

Prancūzijoje ir Vokietijoje yra atskira ir pagrindinė teisės šaka.

Pagrindinės nuomonės:

1) VFT yra kompleksinės teisės šaka, kuri yra sudaryta iš kitų teisės šakų institutų

6

2) VFT yra sudėtinė administracines ar konstitucinės teisės dalis;3) VFT yra teisės šaka, išsivysčiusi iš administracinės teisės;4) VFT yra teisės šaka, išsivysčiusi iš CT (privatinės teisės)5) VFT yra antšakinis reiškinys, kuris apima savarankiškas biudžeto teisė, mokesčių teisė ir pinigų

emisijos teisę6) VFT yra savarankiška teisės šaka

VFT turi savarankišką dalyką, metodą, objektų sistemą, šie požymiai leidžia įvardinti VFT kaip savarankišką teisės sistemą.

2.2.VFT sistema

Nėra vieningos nuomonės dėl VFT sistemos, priežastis – VFT per visus savo gyvavimo metus priklausė prie nekodifikuotų teisės šakų. Todėl kiekviena valstybė yra priėmusi savo finansų teisės sistemą.

Lietuvoje pagrindiniai VFT institutai:

Viešųjų finansų veiklos institutas, kuriam priklausytų normos, kurios įtvirtina valstybės finansų politikos kryptis, subjektų, įgyvendinančių finansų veiklą, sistemą ir tų subjektų kompetencija;

Biudžeto teisės institutas. Šio instituto normos nustato valstybės biudžeto sistemos sandarą, biudžeto reguliavimo principus, pajamų ir asignavimo paskirstymo tarp biudžeto tvarką bei reguliuoja biudžeto sudarymą ir vykdymą.

Mokesčių teisė. Tai yra normos, kurios reguliuoja santykius, susijusius su mokesčių nustatymu ir surinkimu.

Valstybės ir savivaldybės skolinimosi institutas. T. y. normos, kurios reguliuoja skolinimąsi valstybės ar savivaldybės vardu.

Tikslinių biudžeto programų ir tikslinių piniginių fondų institutas. T. y. normos, kurios įtvirtina tikslinių fondų ir programų sistemą, reguliuoja šių fondų ir programų kaupimą, paskirstymą ir panaudojimą.

Pinigų emisijos / apyvartos institutas. Šio instituto normos įvirtina valstybės pinigų sistemą ir reguliuoja užsienio valiutos režimą.

Finansų rinkos valstybinio reguliavimo ir priežiūros institutas. Šio instituto normos reguliuoja vertybinių popierių, bankininkystės ir kitų finansų rinkų valstybinį reguliavimą bei priežiūrą, t. y. į pačią veiklą nesikiša.s

2.3.Viešųjų finansų teisės šaltiniai

Šaltiniai yra tik kompetentingų subjektų priimti norminiai teisės aktai, kurie reguliuoja vienarūšius teisinius santykius.

Šaltinių ypatumai:

1) VFT ypatingą vietą turi terminuoto galiojimo teisės aktai, t. y. tie teisės aktai, kurie turi iš anksto nustatytą galiojimo terminą. Pvz., įstatymas dėl biudžeto patvirtinimo yra tvirtinamas metams t. y. nuo sausio 1 iki gruodžio 31 d. ir pan.. t. y. tokie teisės aktai turi didelę reikšmę finansų teisėje. Gali būti priimami finansiniai teisės aktai, kai pačiame akte yra nurodytas galiojimo terminas.

7

2) VFT ypatingą svarbą turi planiniai teisės aktai, t. y. teisės aktai, kurie nustato finansinės veiklos užduotis konkrečiam laikotarpiui.

3) VFT yra kodifikuojama pagal savo institutus, t. y. beveik kiekvienas VFT institutas turi savo pagrindinį kodifikuotą įstatymas. (mokesčių teisė – mokesčių įstatymas ir pan.).

4) Ypatingus įgalinimus priimti teisės aktus turi specialiai įgalioti subjektai (Lietuvos bankas, mokesčių inspekcija) joks įstatymas ar centrinės valdžios priimtas teisės aktas finansiniai klausimais negali būti priimtas be finansų ministro pritarimo.

5) Tarptautinės sutartys yra VFT šaltinis. a. Tarptautinės sutartys, kurios turi pirmenybę LT įstatymų atžvilgiu, tai sutartys, kurios yra

ratifikuotos Seimo, galiojančios ir taikomos.b. Vyriausybės pasirašyti susitarimai su užsienio vyriausybėmis finansų klausimais; dažniausiai

tokios sutartys pasirašomos muitų srityje.c. Tarp susitarimai, kuriuos pasirašo Lt finansų institucijos su užsienio finansų institucijomis –

nėra finansų teisės šaltinis.6) VFT yra vienintelė teisės šaka, kurioje yra tiesiogiai taikomos ES normos. Todėl VFT šaltiniu tampa

Europos Muitinės kodeksas.

3 PASKAITA (2014.02.25)

3 TEMA. FINANSINIŲ SANTYKIŲ REGULIAVIMO MECHANIZMAS

Viešųjų finansų teisės norma - apibrėžiama kaip valstybės nustatyta ir saugoma visuotinai privaloma elgesio taisyklė, įtvirtinanti viešųjų finansinių santykių dalyvių teises ir pareigas, kurių tinkamas vykdymas turi užtikrinti viešajai finansų veiklai keliamų tikslų įgyvendinimą.

Viešųjų finansų teisės normų požymiai:

Visos VFT normos vieną pagrindinį tikslą – užtikrinti viešųjų piniginių fondų sudarymą ir jų lėšų efektyvų paskirstymą ir panaudojimą;

VFT normos turi griežtai apibrėžtą taikymo sritį, t. y. taikomos tik VF veiklos srityje; VFT normos valdingus įgalinimus suteikia tik tai viešųjų finansinių santykių šaliai, kurią atstovauja

valstybę arba savivaldybę; VFT normos yra griežtai privalomos jų adresatams, t. y. griežtai imperatyvaus pobūdžio; Pažeidus VFT normų reikalavimus pirmiausia yra taikomos sankcijos, numatytos finansų

įstatymuose (ekonominės baudos/sankcijos, kurios skirtingai nuo kitų šakų numatytų baudų, turi tikslą – nenubausti normos pažeidėją, bet užtikrinti piniginių išteklių surinkimą į viešuosius piniginius fondus).

Normų rūšys:

1) VFT normos pagal atliekamas funkcijas yra skirstomos (norint atskirti, ar norma yra specialioji, reikia atsižvelgti į normos adresatą ir kokioje įstatymo dalyje ta norma yra išdėstyta – jei įstatymo pradžioje tai bus principas, jei vėliau tai ne):a) Specialiosios VF normos. Šių normų pagrindinė paskirtis – įtvirtinti esmines VFT normų kategorijas ir

viešųjų santykių reguliavimo principus (dažniausia būna įtvirtintos bet kurio įstatymo 1 ir 2 straipsniuose);

8

b) Reguliuojančios normos, t. y. tos VFT normos, kurių pagrindinė paskirtis – įtvirtinti viešųjų finansų santykių subjektų teises ir pareigas; {valstybei atstovaujantys subjektai – neturi teisių, t. y. dažniausiai būna pareigos}

c) Apsauginės normos, t. y. normos, kurios įtvirtina priemones, užtikrinančias viešųjų piniginių fondų kaupimą ir įtvirtina sankcijas subjektams, pažeidžiančioms finansų normų reikalavimus. Šios normos nesuvedamos vien į sankcijas. Pagrindinės sankcijos numatytos mokesčių teisės institute, valstybės skolos institute, finansų rinkos priežiūros institute. Kituose institutuose nėra daug sankcijų. Priemonės, užtikrinančios pinigų surinkimą į viešuosius fondus: laidavimas, garantijos, piniginis užstatas, delspinigiai ir kt., t. y. atskirais atvejais iš dalyvių yra reikalaujama įgyvendinti priemones, kurios turi užtikrinti savalaikį piniginių lėšų sukaupimą į viešuosius fondus. VFT labiausiai taikoma sankcija – delspinigiai.

*Vienintelis įstatymas, kuriame įtvirtinti VF principai mokesčių administravimo įstatymas.

Viešieji finansiniai santykiai, t. y. įgyvendinant ir taikant VFT normas susiklostantys santykiai, kurie reiškia tuos pačius visuomeninius finansinius santykius, kuriems yra suteikiama teisinė išraiška.

Viešųjų Finansų santykių ypatumai:

1) VF santykių objektų įvairovė: a) Pinigai, t. y. mokėjimo priemonės, išreikštos realiai piniginiais ženklais ir įrašais kredito įstaigų

sąskaitose. Objektai yra tiek grynieji pinigai, tiek negrynieji pinigai – pinigai esantys banko sąskaitose. Pinigai gali būti išreikšti tiek nacionaline valiuta, tiek užsienio valiuta. LT finansinių teisių objektu gali būti tik grynieji pinigai, išreikšti nacionaline valiuta, kurie atitinka LT banko nustatytus mokumo požymius. Užsienio valiuta - Lietuvoje neturi reikšmės užsienio valiuta ar atitinka mokumo požymius.

b) Mokėjimo priemonės, t. y. nustatytos formos dokumentai, kurių pagrindu yra vykdomi mokėjimai negrynaisiais pinigais. Pagrindinės mokėjimo priemones:i) Mokėjimo nurodymas;ii) Kredito pavedimas;iii) Inkasinis pavedimas;iv) Čekis;v) Vekselis;vi) Banko ir ne banko kortelės;vii) Ir kt.

c) Finansinės paslaugos, t. y. veikla / veiklos, susijusios su pinigų tvarkymu (pvz.: indėlių priėmimas, pinigų pervedimas, finansinis tarpininkavimas ir pan.). Šios paslaugos turi būti teikiamos teisėtai.

d) Valstybės ir savivaldybių piniginiai ištekliai. Pagal LT įstatymus prie tokių išteklių priklauso: valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos; valstybės piniginių fondų lėšos; taip pat lėšos, kurias valstybė ar savivaldybės teisės aktų nustatyta tvarka yra gavusios iš kitų subjektų, yra pasiskolinusios, yra paskolinusios arba kitaip investavusios. Investuoti galima tik laikinai laisvas lėšas.

e) Piniginės prievolės, t. y. įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu atsirandančios FA ir JA pareigos, dalyvauti formuojant viešuosius piniginius fondus. Pagrindinės tokios prievolės - mokesčiai, rinkliavos, žalos kompensavimas, baudos ir pan.

f) Fondinės vertybės, t. y. investicijų vertybiniai popieriai (akacijos ir pan.) ir kredito vertybiniai popieriai (tai vyriausybės kredito vertybiniai popieriai – valstybės obligacijos).

9

g) Neaktualu Lietuvoje!!! Taurieji metalai ir brangakmeniai. Jie būna finansinių santykiu objektu, kai yra bet kokiame stovyje išskyrus juvelyrinius dirbinius ir brangiųjų metalų laužą.

Litas yra padengtas užsienio valiutos rezervu, o ne auksu. LT banko išleidžiamos auksinės monetos yra tik grožis, jomis atsiskaityti negalima!!

Viešosios Finansų Teisės subjektai:

Pagal teisių ir pareigų finansiniuose santykiuose apimtį visi VFT santykiu subjektai skirstomi į 3 grupes:

I. Visuomeniniai teritoriniai dariniai:a. Valstybėb. Savivaldybės

Šių subjektų dalyvavimas finansiniuose santykiuose yra ribotas. Valstybė ir savivaldybes yra biudžetinių santykių subjektai, nes jos turi teisę į savarankišką biudžetą, savarankiškai sudaryti ir vykdyti savo biudžetą, taip pat jos turi biudžetinę kompetenciją

Jos gali dalyvauti skolinimosi valstybės ar savivaldybes vardu santykiuose, t. y. jos turi teisę imti paskolas užsienio ir vidaus rinkose, taip pat turi teisę teikti garantijas valstybė – už bet kurių subjektų paskolas, savivaldybės – už savivaldybių subjektų paskolas.

Tiek valstybė, tiek savivaldybės gali dalyvauti tikslinių fondų ir programų santykiuose, t. y. turi teisę formuoti atitinkamo lygio viešuosius piniginius fondus, specialiąsias programas ir naudoti jų lėšas.

II. Kolektyviniai subjektai, kuriems priklauso visų nuosavybės formų ir teisinių rūšių JA bei organizacijos, pagal LT finansų įstatymus prilygintos JA. Kolektyviniai subjektai gali dalyvauti visų rūšių finansiniuose santykiuose.

III. Individualūs subjektai. Tai LT piliečiai ir užsieniečiai, kurie finansų teisėje neretai vadinami nuolatiniai ir nenuolatiniais LT gyventojais. Individualūs subjektai niekada negali dalyvauti biudžetiniuose santykiuose!!!!

VIEŠŲJŲ PAJAMŲ SAMPRATA IR SISTEMA

Viešajai valdžiai, kuri yra įsipareigojusi vykdyti atitinkamas viešąsias funkcijas, o tuo pačiu ir daryti viešąsias išlaidas būtina surinkti atitinkamas pajamas. Todėl valstybės ir savivaldybių dispozicijai nacionalinių pajamų perskirstymo metu pereina dalis ūkio subjektų pajamų ir dalis gyventojų asmeninių pajamų. Tuo pačiu valstybės ir savivaldybių perimtos pajamos įgauna Viešųjų pajamų PAVIDALĄ. Pagal savo teisinį rėžimą viešosios pajamos yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, kurią disponuoja tam įgaliotos valstybės ar savivaldybės institucijos. Tiek valstybės ir savivaldybių pajamos yra kaupiamos atitinkamo lygmens piniginiuose fonduose ir naudojamos griežtai laikantis įstatymų nustatytų krypčių. Tokiu būdu viešosios pajamos yra suprantamos kaip piniginiai ištekliai, kurie paskirstant nacionalines pajamas pereina valstybės ar savivaldybės žinion, yra kaupiamos biudžete ir kituose piniginiuose fonduose ir yra naudojamos viešosioms funkcijoms finansuoti.

Viešųjų pajamų sistema.

Pagal reikšmę formuojant piniginius fondus, visus viešosios pajamos skirstomos į:

10

I. PLANINĖS pajamos yra gaunamos nustatant privalomas įmokas į fondus, taip pat kitais iš anksto numatytais būdais. Pagrindinis planinių pajamų YPATUMAS – jų gavimą valstybė ar savivaldybės numato iš anksto pagal savo planuojamas išlaidas konkrečiam laikotarpiui.

II. VIRŠPLANINĖS yra tos pajamos, kurias valstybė ar savivaldybė gauna vykdydama planinių pajamų surinkimą papildomai. Viršplaninės yra tuomet, kai viršijamas planas. Taip pat viršplaninės pajamos gaunamos iš baudų, konfiskavimo ir kt.

Pagal gavimo šaltinius VP skirstomos:

I. Pajamos iš viešosios nuosavybės. Tokias pajamas valstybė ar savivaldybė gauna:a. mokesčių pavidalu nustatydama privalomas įmokas į piniginius fondus valstybės ar

savivaldybių įmonėms;b. Parduodama valstybei ar savivaldybei priklausomą turtą;c. Išnuomodama valstybei ar savivaldybei priklausomą turtą;d. Iš dalyvavimo privačių subjektų kapitale.

II. Pajamos iš privačios nuosavybės. Tai pajamos gaunamos mokesčių pavidalu.

Pagal kilmę:

I. Nuosavos pajamos. Tai yra pajamos, kurios pereina pilnai valstybės ar savivaldybės dispozicijai ir kurias valstybė bei savivaldybės naudoja savo nuožiūra laikydamosios įstatymų reikalavimų.

II. Laikinai skolintos pajamos. Tai yra pajamos, kurios gaunamos valstybei ar savivaldybei skolintis laikinai laisvas užsienio ir vidaus kreditorių lėšas. Tai tokios skolintos pajamos nors ir tampa viešosios nuosavybės objektu, tačiau tokių skolintų pajamų naudojimas turi atitikti skolinimosi sąlygas ir pasibaigus paskolos terminui valstybė ar savivaldybės turi grąžinti paskolas jų savininkams iš savų pajamų.

Pagal teritorinį kaupimo principą:

I. LR pajamos. Tokios pajamos yra kaupiamos visos valstybės mastu centralizuotuose fonduose ir yra naudojamos bendroms valstybės reikmėms finansuoti. Tokios pajamos yra kaupiamos LR biudžete.

II. Savivaldybių pajamos. Tokios pajamos yra kaupiamos savivaldybių biudžetuose ir yra naudojamos vietinės reikšmės programoms finansuoti.

Pagal tai, kokiose fonduose yra kaupiamos VP jos yra skirstomos į:

I. Biudžetų pajamas. Tokioms pajamoms priklauso, tos pajamos, kurios yra kaupiamos atitinkamai valstybės ir savivaldybių biudžetuose. [Tikslaus sąrašo nėra].

II. Tikslinių biudžeto programų pajamas. Joms priklauso tos pajamos, kurios yra kaupiamos tikslinių biudžeto programų sąskaitose. Biudžeto programos yra planuojamos su valstybės ar savivaldybių biudžetu. Tačiau šių programų pajamos ir lėšos kaupiamos atskirai nuo biudžeto pajamų.

III. Tikslinių piniginių fondų pajamas. Tai pajamos, sukauptos nebiudžetiniuose piniginiuose fonduose, pvz.: socialinio draudimo biudžetas, privalomo sveikatos draudimo biudžetas, Ignalinos atominės eksploatavimo nutraukimo fondas, garantinis fondas, privatizavimo fondas, rezervinis fondas.

Pagal viešųjų pajamų gavimo metodus viešosios pajamos skirstomos:

I. Mokestinės pajamos. Tai tokios pajamos, kurios yra gaunamos nustatant ir surenkant mokesčius ir mokesčiams prilygintas įmokas.

11

II. Nemokestinės pajamos. Tai pajamos, kurios yra gaunamos surenkant lėšas visais kitais įmanomais būdais (kriminalinės baudos, administracinės baudos ir pan.)

MOKESTINĖS VIEŠOSIOS PAJAMOS

Mokestinės pajamos apima savyje:

1) Mokesčius. Tai yra ne visos privalomos įmokos į biudžetą, bet tik tos įmokos, kurios atitinka šiuos požymius:

a. Mokesčiai yra tos privalomos įmokos, kurias įvesti LT ir kitose valstybėse išimtinę teisę turi valstybės parlamentas;

b. Prievolė mokėti mokesčius asmeniui kyla prieš pačią valstybę, o ne prieš instituciją, kuri priima mokesčių įstatymą arba kuri yra atsakinga už mokesčių surinkimą;

c. Mokesčiai yra visuotinai privalomi mokėjimai, t. y. atitinkamus valstybėje nustatytus mokesčius privalo mokėti visi subjektai, kurie konkretaus mokesčio įstatyme įvardijami kaip to mokesčio mokėtojai. Todėl mokesčiai nėra ir negali būti susitarimo tarp valstybės ir konkretaus subjekto objektu (tartis galima tik dėl mokesčio dydžio!!!!!). Privalomumas reiškia tai, kad mokėtojas privalo ne tik mokėti mokestį, bet ir privalo laikytis mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo procedūrų.

d. Mokesčiai yra individualiai neatlygintini, t. y. asmuo mokantis mokesčius valstybei ar savivaldybei tiesiogiai negauna jokių paslaugų iš valstybės ar savivaldybės. Naudą iš mokesčių mokėtojai gauna per vadinamas nemokamai teikiamas viešąsias paslaugas.

e. Mokesčiai yra negrąžintini mokėjimai, t. y. mokesčių mokėtojas sumokėjęs mokesčius valstybei ar savivaldybei nebeturi teisės jų susigrąžinti, išskyrus aiškiai įstatyme numatytus atvejus (dažniausiai kai sumokama per daug).

2) Mokesčiams prilygintas įmokas. Tai įmokos, kurios yra surenkamos už valstybės ar savivaldybės suteiktas paslaugas. Tai kitos įmokos, kurios atitinka visus mokesčių požymius, tačiau yra imamos už tam tikras paslaugas. Pvz.: valstybės rinkliava, žyminis mokestis ir pan. Šios įmokos nustatomos mokesčių administravimo įstatymu.

3) Baudas, paskirtas pagal mokesčių įstatymus. Prie mokestinių pajamų priklauso tik tos baudos, kurios yra skaičiuojamos, mokomos ir išieškomos pagal mokesčių administravimo įstatymą ir valstybinio socialinio draudimo įstatymą. Prie mokestinių pajamų priklauso ir tos baudos, kurios skiriamos pagal konkrečius mokesčių įstatymus.

4) Delspinigius, už mokesčių įstatymų pažeidimus. Tiek delspinigiai, teik baudos, yra įskaitomi kaip ir patys mokesčiai. Jei delspinigiai apskaičiuojami pagal mokesčių administravimo įstatymai – tai delspinigiai, jei apskaičiuoja Sodra – bauda.

*Lietuvoje yra vieninga valstybinė mokesčių sistema, tai reiškia LT nėra vietinių mokesčių, kuriuos nustato vietos valdžios institucijos.

12

Lietuvoje būdingi vietiniai mokesčiai, kurie yra įskaitomi į vietos savivaldos biudžetą ir kurių tarifus turi teisę detalizuoti savivaldybės biudžetą (konkretizuoja nekilnojamo turto ir žemės mokesčio tarifą, taip pat taryba turi teisę nustatyti fiksuotą pajamų mokestį asmenims, kurie veikia pagal verslo liudijimą).

VALSTYBINĖ MOKESČIŲ SISTEMA.

LR Mokestinių pajamų sistema yra numatyta mokesčių administravimo įstatyme 13 straipsnyje…

13 straipsnis. MokesčiaiPagal šį Įstatymą administruojami mokesčiai:1) pridėtinės vertės mokestis; 2) akcizai;3) gyventojų pajamų mokestis; 4) nekilnojamojo turto mokestis;5) žemės mokestis; 6) mokestis už valstybinius gamtos išteklius; 7) naftos ir dujų išteklių mokestis; 8) mokestis už aplinkos teršimą; 9) konsulinis mokestis; 10) žyminis mokestis; 11) (neteko galios nuo 2005-07-01);12) paveldimo turto mokestis; 13) privalomojo sveikatos draudimo įmokos; 14) įmokos į Garantinį fondą; 15) valstybės rinkliava; 16) loterijų ir azartinių lošimų mokestis; 17) mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą; 18) pelno mokestis; 19) valstybinio socialinio draudimo įmokos; 20) pertekliaus mokestis cukraus sektoriuje;21) gamybos mokestis cukraus sektoriuje;22) (neteko galios nuo 2007-04-26);23) muitai;24) atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą;25) mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise;26) socialinis mokestis;27) (neteko galios nuo 2007-11-22);28) papildomos baltojo cukraus gamybos kvotos ir pridėtinės izogliukozės gamybos kvotos

vienkartinio išsipirkimo mokestis.

Kiekvieną mokestį apibūdina mokesčio struktūra. Ši struktūra turi būti teisiškai įtvirtina įstatymu, kuris įveda konkretų mokestį. Įstatymas turi įtvirtinti mokėtoją, mokesčio objektą/bazę, mokesčio dydį/tarifą, bendriausias mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir apmokėjimo taisyklės. Nebūtina nustatyti: lengvatų, piniginio fondo, į kurį mokestis bus įskaitomas (jei nėra nurodyta, kur mokestis įskaitomas, tai jis įskaitomas į valstybės biudžetą).

13

Mokesčio struktūra:

1) Mokesčių mokėtojas – tai yra asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Kalbant apie muitus, muitų mokėtojas – asmuo, kuri privalo sumokėti skolą muitinei. Mokesčių mokėtojais gali būti FA, JA ir bet koks kitaip organizuotas asmuo. Mokesčių mokėtojais NĖRA tokie JA kaip valstybė ir savivaldybės. Ypatingas mokėtojas – LT Bankas, kuris praktiškai nemoka jokių mokesčių, išskyrus gyventojų pajamų, socialinio draudimo ir sveikatos mokesčius. Vienus mokesčius moka išimtinai JA (pelno mokestis, daro atskaitymus pagal miškų įstatymą, moka įmokas į garantinį fondą ir mokestį už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise), kitus mokesčius išimtinai FA (pajamų mokestis, paveldimo turto mokestis) ir yra mokesčiai , kuriuos moka visi potencialūs mokesčių mokėtojai. Mokesčių teisėje, tam kad asmuo taptų mokesčiu mokėtoju, turi reikšmės ekonominiai santykiai su LR valstybe. Todėl šiuo požiūriu, visi asmenys yra skirstomi į asmenis, kurie turi nuolatinę gyvenamąja vieta ar ekonominių interesų vietą LR ir asmenis nuolatinės gyvenamosios vietos ar ekonominiu interesu LR neturintys. Kartais atsirandanti tokai kategorija – mokestį išskaičiuojantis asmuo, tai toks asmuo, kuriam mokesčių įstatymai nustato prievolę išskaičiuoti mokesčių mokėtojui tenkantį mokestį ir sumokėti jį į piniginį fondą. Mokestį išskaičiuojantis turi tokią pačią teisinė padėtį kaip mokesčių mokėtojas.

Mokesčių mokėtojų teisės (įtvirtintos mokesčių administravimo įstatyme):a. gauti nemokamą informaciją apie mokesčius, jų lengvatas, įstatymus ir pan.;b. Visi mokesčių mokėtojai turi teisė gauti konsultacijasc. Teisę dalyvauti darant mokestinius patikrinimus;d. Nevykdyti neteisėtų mokesčių administratoriau nurodymuse. Reikalauti užtikrinti mokesčių mokėtojo informacijos slaptumąf. Apskųsti mokesčių administratoriaus neteisėtus veiksmus.

Pareigos:

a) Laiku mokėti mokesčius;b) Bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi;c) Teikti mokesčių administratoriui jam reikalinga informaciją;d) Vykdyti mokesčių administratoriaus nurodymus;e) Ir kt.

Visi subjektai mokesčių teisėje skirstomi į: mokesčių mokėtojus ir nemokėtojus. Atleidimas nuo mokesčio nereiškia kad jis nėra nemokėtojas.

2) Apmokestinimo objektas ir bazė. Mokesčio objektas yra visi daiktai ir situacijos, kurie įstatymo nustatyta tvarka yra apmokestinami konkrečių mokesčių, t. y. objektas atsako į klausimą: nuo ko/

14

kodėl turi būti mokamas konkretus mokestis? Objekto teisinė reikšmė – prievolė mokėti mokestį mokesčių mokėtojui atsiranda tik tada, kai jis turi, valdo ar naudoja apmokestinimo objektą arba atsiduria apmokestinamoje situacijoje. Objektas lemia kiekvieno mokesčio pavadinimą (žemės mokesčio įstatymas, nekilnojamojo turto įstatymas ir pan.). skirtingai nuo objekto, mokesčio bazė, t. y. mokesčio įstatymo nustatyta forma išreikštas mokesčio objektas, kuriam taikomas įstatyme nustatytas mokesčio dydis ar tarifas. Yra mokesčių, kai bazę ir objektas sutampa, tačiau daugumoje mokesčių objektas lemia mokestinės prievolės atsiradimą, o pats mokestis yra apskaičiuojamas ir mokamas nuo mokesčio bazės (pvz.: žemės įstatymas, objektas - žemė, o bazė – nuo žemės vertės). Paprastai mokesčio bazę nustato pats mokesčio mokėtojas, tačiau jeigu jis mokesčio bazės nenusistato pats, kaip to reikalauja įstatymas, mokesčio bazę jam nustato Valstybinė Mokesčių Inspekcija. Dažniausiai mokestinė bazė išreiškiama pinigais, būna ir kad išreiškiama natūriniais vienetais (tona, kilogramai ir pan.).

3) Mokesčių tarifas / Dydis. Kiekvienu atveju mokesčiai ar jiems prilygintos įmokos yra mokamos pagal mokesčio bazę ar tam tikrą dydį. Tarifas arba dydis reiškia mokesčio įstatymo nustatyta mokėjimo nuo mokesčio bazės arba objekto normą, kurią mokesčio mokėtojas privalo sumokėti į biudžetą. LT tiek mokesčių, tiek kitų jiems prilygintu mokesčių tarifus paprastai nustato Seimas, tačiau išimtinais atvejais teisę nustatyti tarifą/dydį yra deleguojama Vyriausybei ir savivaldybių taryboms. Vyriausybė nustato valstybės rinkliavos dydį, o savivaldybės taryba turi teisę nustatyti žemės mokesčio tarifą, nekilnojamo turto mokesčio tarifą, išskyrus mokesčio už brangų nekilnojamą turtą tarifą, taip pat nustato fiksuoto gyventojų pajamų mokesčio dydį iš pajamų, gautų pagal verslo liudijimą. Tiek Vyriausybė, tiek savivaldybių tarybos, nustatydamos konkrečių mokesčių tarifų dydį privalo laikytis Seimo nustatytų tarifų normų. Tarifai arba dydžiai gali būti išreikšti:

a. arba tvirta pinigų suma nuo mokesčio bazės arba objekto. Tai reiškia konkrečiam apmokestinimo objektui arba jo mato vienetui yra nustatoma konkreti pinigų suma, kuri turi būti sumokėta į biudžetą. (pvz., akcizai (nustatomas kilogramui tabako, cigarečių vienetams, alkoholis – litrais, medžiojami gyvūnai – nuo medžioklės ploto);

b. procentais (pvz., pelno mokestis, gyventojų pajamų mokestis, nekilnojamo turto mokestis, mokestis už brangų nekilnojama turtą, PVM, žemės mokestis ir t.t.);

c. Mišriu būdu. Šis būdas gali būti dvejopas:i. Dalis mokesčio bazės apmokestinama tvirta pinigų suma, kita – procentais;

ii. Tas pats mokestis vienais atvejai mokamas pagal procentinį tarifą, kitais atvejai – pagal tvirtą pinigų suma išreikštą tarifą. Šis atvejis yra loterijų ir lošimų mokestyje. Lošimai vykdomi naudojant įvairius įrenginius yra apmokestinami tvirta pinigų suma nuo ko kiekvieno lošimo įrenginio. Kai loterijos organizuojama loterija bilietais – tai apmokamas mokestis nuo laimėtos sumos;

4) Mokesčio apskaičiavimo būdas:a. Kadastro arba registrų būdas. Tai reškia, kad mokestis yra skaičiuojamas pagal

apmokestinamo objekto vertę, nurodytą valstybiniuose duomenų bankuose/registruose (pvz., žemės mokestis, nekilnojamo turto mokestis ir pan.);

b. Įvertinimo būdas, tai reiškia, kad mokestis yra skaičiuojamas pagal kompetentingos institucijos pateiktą apmokestinamo objekto įvertinimą. Šiuo būdu skaičiuojamas paveldimo turto mokestis, kai paveldimą turtą įvertiną kompetentingos institucijos pagal notaro išduotą pažymą.

c. Deklaracijų būdas, kuris reiškia, kad mokestis yra mokamas pagal mokėtojo pateikta mokesčio deklaracija ar kitą deklaracijai prilygintą dokumentą. Tai praktiškai visus mokesčius reikia deklaruoti užpildant atitinkamą dokumentą (pvz., pelno deklaracija ir pan.) tai ne paprastų žmonių deklaracijos, o dažniausiai darbdavių daromos metų gale deklaracijos.

15

5) Mokesčių ar kitų įmokų laikotarpis / Mokestinis laikotarpis. Tai laikotarpis, už kurį yra skaičiuojamas ir mokamas mokestis ar kita įmoka. Tai toks laikotarpis nėra reikalingas vienkartiniuose mokėjimuose. Šis mokėjimo laikotarpis gali būti nustatytas kaip:

a. kalendorinis mėnuo. Taikomas akcizuose, loterijų ir lošimų mokestyje ir pridėtinės vertės mokestyje.

b. kalendorinis ketvirtis. Taikomas už vežiojamus gyvūnus.c. kalendoriniai metai. Taikomas visuose kituose mokesčiuose.d. prekybiniai metai. Taikomi cukraus mokesčiuose. Mokestis už prekybinius metus, kurie

prasideda spalio 1 d. ir baigiasi rugsėjo 31 d.e. finansiniai metai (tai yra metai, kurie sutampa su mokesčio mokėtojo finansinės apskaitos

metais. Jis taikomas tik už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise – baigiasi kovo mėnesį).

Mokestinio laikotarpio nustatymas reiškia, kad pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, mokesčių mokėtojas privalo užpildyti mokesčio deklaraciją, pateikti mokesčio deklaraciją mokesčio administratoriui ir sumokėti mokestį į biudžetą ar kitą fondą.

Mokesčiai LT mokami tik LITAIS!!!!!

16

4 PASKAITA (2014.03.04)

BIUDŽETO TEISĖ4 tema. LIETUVOS BIUDŽETINĖ SANDARA IR VALSTYBINĖ BIUDŽETO SISTEMA.

1. BIUDŽETO SĄVOKA, POŽYMIAI IR REIKŠMĖ.

Pagrindinis viešasis piniginis fondas, kuriame yra kaupiamos valstybės ar savivaldybės pajamos yra valstybės ar savivaldybės biudžetas. Valstybės yra savivaldybės biudžeto pagrindinė paskirtis – sukaupti valstybei ar savivaldybei tenkančius piniginius išteklius ir juos paskirstyti bei panaudoti valstybės ar savivaldybės viešosios išlaidoms apmokėti.

Biudžetas yra apibrėžiamas kaip sistema imperatyvaus pobūdžio piniginių santykių, kurių pagalba yra suformuojamas ir panaudojamas pagrindinis valstybės ar savivaldybės piniginių išteklių fondas. – ekonominis ir finansinis biudžeto turinys.

Biudžeto sandaros įstatyme biudžetas yra apibrėžiamas kaip valstybės ar savivaldybės nustatyta tvarka patvirtintas pajamų ir asignavimų planas atitinkamam laikotarpiui. – teisinis biudžeto turinys.

KT doktrinoje biudžetas apibrėžiamas kaip valstybės ar savivaldybės nustatyta tvarka patvirtintas finansinis planas, kuriuo paskirstomos valstybės ar savivaldybės lėšos.

Valstybės ar savivaldybės biudžeto požymiai:

1) Tai yra universalaus pobūdžio finansinis planinis teisės aktas, t. y. tokio finansinio planinio akto rodikliai apima visas valstybės ar savivaldybės socialines ekonomines veiklos sritis. Skirtingai nuo biudžeto visi kiti finansiniai planiniai teisės aktai turi specialia tikslinę paskirtį.

2) Biudžetui būdinga tai, kad tai yra piniginio pobūdžio planinis aktas, kadangi pagal įstatymą biudžeto pajamos ir asignavimai gali turėti tik piniginę išraišką.

3) Šis finansinis planinis aktas turi įstatymo galią, o savivaldybės biudžetas – tarybos sprendimo teisinė galią, o tai reiškia, kad subjektai, nesilaikantys biudžete įtvirtintų reikalavimų, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

4) Biudžetas yra terminuoto galiojimo ir taikymo teisinis aktas, t. y. biudžeto įstatymas įsigalioja sausio 1 dieną ir baigia galioti gruodžio 31 dieną 24:00. Savivaldybės biudžetas formaliai irgi įsigalioja taip pat sausio 1 dieną ir baigia galioti gruodžio 31 dieną 24:00, tačiau realiai gali įsigalioti ir kovo 1 dieną.

Funkcijos:

1) Pinigų kaupimo ir panaudojimo.2) Informacinė, t. y. biudžetas atspindi valstybės ekonomikos būklę, politinę situaciją valstybėje, tiek

valstybės, tiek savivaldybės socialinės sferos prioritetus.3) Kontrolinė, t. y. per biudžetą valstybė ir savivaldybės gali reguliuoti ir kontroliuoti ekonomikos raidą,

pajamų ir pelno paskirstymą.

17

2. BIUDŽETO SANDARA IR VALSTYBINĖ BIUDŽETO SISTEMA.

Biudžeto sandara apima valstybinę biudžeto sistemą ir valstybinės biudžeto sistemos organizavimo principus. Valstybės biudžeto sandara tiesiogiai priklauso nuo valstybės sandaros formos ir nuo valstybės administracinio suskirstymo ypatumų. Pagal konstitucija ir biudžeto įstatymus LT valstybine biudžeto sistema sudaro: valstybes biudžetas ir savivaldybių biudžetai.

1) Valstybės biudžetas yra visos valstybės mastu centralizuotas pinigų fondas, kurio lėšos naudojamos bendravalstybinėms reikmėms finansuoti pagal Seimo įstatymų patvirtintą pajamų ir asignavimų planą biudžetiniams metams.

2) Savivaldybės biudžetas – savivaldybės mastu centralizuotas pinigų fondas, kurio lėšos yra naudojamos vietinės reikšmės programoms finansuoti ir savivaldybės įstaigoms išlaikyti pagal savivaldybės tarybos patvirtintą pajamų ir asignavimų planą biudžetiniams metams.

Konsoliduotas biudžetas apima tiek valstybės teik savivaldybių biudžetus, teik valstybės piniginių fondų biudžetus.

Valstybės biudžeto organizavimo principai:

1) LT valstybinė biudžeto sistema paremta biudžeto vieningumo principu. Vieningumas reiškia, kad tiek valstybės, tiek savivaldybių biudžetai yra sudaromi ir naudojami vadovaujantis vieningais teisės aktais, vieninga biudžetinės atskaitomybės dokumentacija ir vieninga biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikacija.

2) Savarankiškumo principas, kuris reiškia, kad tiek valstybės, tiek savivaldybių biudžetai yra savarankiški. Valstybės biudžetas yra savarankiškas ir nepriklausomas nuo savivaldybių biudžetų. Savivaldybių biudžetai yra ribotai savarankiški, nes savivaldybės biudžetai didžiąją dalį pajamų gauna iš valstybės biudžeto bendrųjų ir specialiųjų dotacijų forma. Savivaldybių institucijos, sudarydamos ir vykdydamos biudžetą, veikia centrinės valdžios nustatytų įgaliojimų ribose. Tai reiškia, kad savivaldybių institucijos negali įtakoti savo biudžeto pajamų surinkimo, t. y. savivaldybės negali įsivesti papildomų mokesčiu, negali reguliuoti įmokų tarifų, o jei nutaria įsivesti kažkokią rinkliava, tai turi leisti įstatymai.

Biudžetų struktūra:

Kiekvienas biudžetas sudaromas iš pajamų ir asignavimų

Pajamos yra tos piniginės lėšos, kurios perskirstant BVP pereina valstybės ar savivaldybės dispozicijon, yra kaupiamos atitinkamai valstybės ar savivaldybės biudžete ir yra naudojamos valstybės ar savivaldybės viešosioms išlaidoms apmokėti. Biudžeto pajamos teisine prasme yra finansinė valstybės ar savivaldybės turto išraiška, t. y. valstybė ar savivaldybė turtą biudžeto forma įgyja tokiais būdais:

nustatyta tvarka gaunama pajamų iš mokesčių ir kitų įmokų; sudarydama sandorius; gaudama pajamų iš valstybės ar savivaldybės turto valdymo ar naudojimo; Paveldėdama turtą; Valstybė gali įgyti turtą ar biudžeto pajamas perimdama savivaldybės turtą savo žinion; Kitais būdais...

Visos biudžeto pajamos skiriasi pagal įskaitymo į biudžetą tvarką. Šiuo požiūriu visos biudžeto pajamos į

18

Priskirstomosios biudžeto pajamos. Valstybės biudžetas pagrindinai formuojamas ir priskirstomųjų pajamų, tų pajamų, kurios pilnai ar nustatytu procentiniu dydžiu yra įskaitomos į valstybės biudžetą. Pagal biudžeto sandaros įstatymą, tai yra tokios pajamos, kurios yra gaunamos iš mokesčių. Į valstybės biudžetą 100% keliauja:

o pelno mokestis;o mokestis už brangų nekilnojamąjį turtą;o už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise;o naftos ir dujų išteklių mokestis;o atskaitymai pagal miškų įstatymą;o dalis akcizo už visų rūšių degalus ir gamtines dujas;o visas likęs akcizas už tabaką, alkoholį ir pan..;o pradinėje stadijoje pridėtinės vertės mokestis, po to dalis atiduodama ES;o žyminis mokestis;o konsulinis mokestis;o mokestis už pramoninės nuosavybės objektų registravimą;o mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir pakuotės atliekomis;o loterijų ir lošimų mokestis, kurį moka didžiųjų loterijų organizatoriai ir lošimus

organizuojantys asmenys;o valstybės rinkliava už valstybės institucijų teikiamas paslaugas;o valstybės rinkliava už LT Banko paslaugas;o 30% už medžiojamus gyvūnus;o 90% mokesčio už naudingas iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą;o 30% už aplinkos teršimą iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių;o 90% padidinto tarifo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius;o 25% LT surinktų muitų; YPATUMAS – 75% muitų mokesčių keliauja į ES biudžetą.

Paskirstomosios biudžeto pajamos, t. y.o Pajamos iš valstybės turto. Tai valstybė gauna pajams iš valstybės turto įmokų nuo

valstybės įmonių pelno forma. o Valstybė gauna pajamas iš valstybės turto, tą turtą išnuomodama. Pajamos negaunamos,

jei valstybės turtas parduodamas.o Valstybė turi teisę gauti dividendus už akcijas kituose juridiniuose asmenyse.o Valstybės biudžetinių įstaigų pajamos už papildomą veiklą.o Negrąžintinė finansinė parama (ES parama).o Pajamos / užmokestis už valstybės garantijas.

19

Valstybinė reikšmė yra toms pajamoms, kurios kiekvienais metais yra perskirstomos tarp valstybių biudžetų vadovaujantis Seimo patvirtintu valstybės biudžeto įstatymu.

Prie priskirtųjų pajamų priklauso pajamos, iš savivaldybių biudžetų.

Savivaldybių pajamos paskirstomos tarp visų savivaldybių.

PRISKIRSTOMOSIOS SAVIVALDYBIŲ PAJAMOS:

a) Mokesčiai: Žemės mokestis (100%); mokestis už nekilnojama turtą (100%);; Paveldimo turto mokestis (100%);; Fiksuotas pajamų mokestis pagal verslo liudijimą (100%);; Loterijų ir lošimų mokestis, kurį moka mažąsias loterijas organizuojantys asmenys. Tokios

loterijos organizuojamas kažikokio renginio metu, kurių prizinis fondas nėra 100 000; (100%);

10% mokestis už naudingąsias iškasenas; 70% mokesčio už medžiojamus gyvūnus; 10% didesnio tarifo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius; 10% mokesčio už teršimą iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių; Valstybės rinkliava už savivaldybių institucijų teikiamas paslaugas;

b) Pajamos iš savivaldybės turto;c) Pajamos už mokslą;d) Pajamos, gautos pardavus / išnuomavus valstybinę žemęe) Iš vietinių rinkliavų.

Prie PASKIRSTOMŲ pajamų priklauso gyventojų pajamų mokestis, t. y. Seimas kiekvienais metais tvirtindamas valstybės biudžetą perskirsto surenkamą gyventojų pajamų mokestį, tam kad užtikrintų savivaldybių biudžetų savarankiškumą. Būdai, kuriais seimas paskirsto gyventojų pajamų mokestį:

a) Nustatomi normatyvai, kiek savivaldybėje surinkto pajamų mokesčio turi būti paliekama konkrečios savivaldybės biudžete. Šiuo atveju iš savivaldybėms paliekamo gyventojų pajamų mokesčio yra atskaitomos socialinio draudimo ir privalomo draudimo įmokos. Mažiausiai gyventojų pajamų mokesčio paliekama didžiuosiuose miestuose, likusi dalis šio mokesčio keliauja į valstybės biudžetą ir yra naudojama likusioms savivaldybėms remti.

b) Dotacijų metodas. Paskirstomos pajamos yra paskirstomos dotacijų forma. Dotacijos reiškia materialinę paramą savivaldybėms iš valstybės biudžeto, skiriamą įstatymų nustatyta tvarka ir įstatymų nustatytu dydžiu. Pagal pobūdį ir tikslus yra skirstomos:

a. Bendrosios dotacijos (bendroji valstybės biudžeto dotacija). Ši dotacija yra skiriama siekiant išlyginti savivaldybių pajamas iš surenkamo gyventojų pajamų mokesčio. Tokia dotaciją turi teisę gauti tos savivaldybės, kurių praėjusio mėnesio pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam gyventojui buvo mažesnės už visų savivaldybių praėjusio mėnesio gyventojų pajamų mokesčio pajamas vienam gyventojui. Bendroji dotacija yra skiriama išlyginti savivaldybių išlaidas, susidarančias dėl objektyvių nuo savivaldybės nepriklausančių veiksnių – tokią dotaciją gauna tos savivaldybės, kurios turi didesnes išlaidas dėl socialinių, demografinių, ar kitokių objektyvių veiksnių. Tokių veiksnių sąrašą sudaro Vyriausybė su savivaldybių asociacijomis.

20

b. Specialiosios tikslinė valstybės biudžeto dotacijos yra skiriamos savivaldybėms konkrečioms išlaidoms dengti.

i. Šias dotacijas gauna visos savivaldybės, kurios atlieka Valstybines, kitaip perduotas Valstybės funkcijas, t. y. tokias, kurias Valstybė perduoda savivaldybėms vykdyti kartu su pinigais.

ii. Savivaldybės gauna dotacijas mokinio krepšeliui formuoti.iii. Savivaldybės, kurios vykdo Seimo ar Vyriausybės patvirtintas programas.

c) Valstybės bendro biudžeto kompensacija. Ši valstybės kompensacija yra skiriama savivaldybėms tuo atveju, jeigu Seimas ar Vyriausybė einamaisiais metais arba ateinančiais biudžetiniais metais numato priimti sprendimus dėl kurių keičiasi savivaldybės išlaidos. Jeigu išlaidos didėja – savivaldybei yra skiriama kompensacija prie savivaldybės biudžeto (jei didėja einamaisiais metais – kompensacija, jei kitais metais – didinamas normatyvas). Specialioji kompensacija yra skiriama tuo atveju, jeigu metų pabaigoje išaiškėja, kad surinko mažiau pajamų nei buvo planuota ir tam skirtumui kompensuoti yra skiriama specialioji valstybės biudžeto kompensacija.

d) Valstybės biudžeto paskolos savivaldybėms. Savivaldybės metų bėgyje turi teisę gauti trumpalaikes paskolas iš valstybės biudžeto laikinam savivaldybės pajamų trūkumui dengti. Tam, kad savivaldybė galėtų kreiptis dėl paskolos, savivaldybė turi tenkinti šias sąlygas:

a. Savivaldybės biudžete negali būti laikinai laisvų lėšų, susidariusiam pajamų trūkumui dengti;b. Savivaldybė negali padengti pajamų trūkumo dėl disponavimo savo lėšomis apribojimo

kredito įstaigose.Dėl paskolos savivaldybės administracijos direktorius kreipiasi į finansų ministeriją. Už suteiktas paskolas savivaldybė turi mokėti palūkanas. Paskola gali būti nesuteikta, jeigu savivaldybė nėra pasitvirtinusi savo biudžeto. Paskolos negrąžinimas sukelia: paskolos nedavimą kitais metais; dotacijų sumažinimas skiriamoms savivaldybėms paskolos dydžiu.

3.BIUDŽETO ASIGNAVIMAI.

Biudžeto asignavimai yra valstybės ar savivaldybės biudžete nustatyta biudžetinių įstaigų ir kitų biudžeto lėšas gaunančių subjektų, atliekančių viešojo administravimo funkcijas, išlaidoms dengti skirta lėšų suma, kurią biudžeto asignavimų valdytojas turi teisę biudžetiniais metais gauti patvirtintoms programoms finansuoti. Tai pinigai, kurie nėra panaudoti , o tik suplanuoti biudžeto plane, panaudoti pinigai tampa išlaidomis. Biudžeto asignavimai neturi viršyti biudžeto pajamų. Valstybės biudžeto asignavimai naudojami:

Valstybės funkcijoms atlikti (krašto gynyba, aplinkosauga ir pan.); Asignavimai turi būti naudojami valstybės turtiniams įsipareigojimams vykdyti; Valstybės biudžeto asignavimai turi būti naudojami LT tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti; Finansiškai remti savivaldybių biudžetus. Savivaldybių biudžetų asignavimai naudojami vietinės

reikšmės programoms finansuoti, vietos institucijoms išlaikyti, vietiniam ūkiui plėsti.

5 tema. BIUDŽETINIS PROCESAS.

5.1. Samprata ir struktūros.

Biudžetinis procesas reiškia finansų teisės normomis sureguliuotą kompetentingų institucijų ir kitų subjektų veiklą, planuojant, formuojant ir vykdant savivaldybės ir valstybės biudžetus. Laiko požiūriu visas biudžetinis procesas trunka apie 4 metus. Tačiau pats biudžetas, patvirtintas nustatyta tvarka, galioja tik 1 metus (biudžetinius metus, kurie LT sutampa su kalendoriniais metais).

21

Biudžetinio proceso struktūrą sudaro tokios stadijos:

I. Ilgalaikio biudžeto sudarymas.II. Metinio biudžeto sudarymas;III. Metinio biudžeto tvirtinimas;IV. Biudžeto vykdymas;V. Biudžeto vykdymo įvertinimas ir uždarymas;

Biudžetinio proceso principai:

I. Ilgalaikio ir metinio biudžeto planavimo derinimo principas. Tai reiškia, kad LT yra biudžeto pajamos ir išlaidos planuojamos 3 biudžetinių metų laikotarpiui, o patys biudžetai tvirtinami 1 metams. Toks planavimas atsirado nuo 2000 m. Šis planavimas reiškia, kad Seimas savo nutarimu tvirtina valstybės ir savivaldybių rodiklius 3 metų laikotarpiui, t. y. kiek pajamų surinkti ir kiek asignavimų skirti. Tie rodikliai pastoviai keičiami, tačiau šiuo metu ES sugriežtino šių rodiklių keitimo tvarką, ypač norint juos sumažinti. Ankščiau rodikliai buvo tik valstybės biudžetui, dabar ir savivaldybėms. Sudarant metinį biudžetą yra labai svarbu atkreipti į trejų metų rodiklius.

II. Programinio metodo taikymas biudžetiniame planavime ir vykdyme principas. Tai valstybės biudžetas sudaromas nuo 1998m., savivaldybių nuo 2000 m. Šis metodas reiškia, kad biudžetų asignavimai yra planuojami ir naudojami ne pagal asignavimų valdytojus, bet pagal asignavimų valdytojų patvirtintas programas ir tų programų sąmatas.

III. Fiskalinės drausmės laikymasis planuojant ir vykdant biudžetą principas. Šis principas taikomas valstybės biudžetui ir vadovaujantis fiskalinės drausmės įstatymu finansų ministerija yra įpareigota, sudarydama valstybės biudžeto projektą, siekti, kad prognozuojama valstybės skola atitiktų finansų tvarumo kriterijus (Mastrichto kriterijus). Sudarant biudžetą, finansų ministerija turi siekti, kad artimiausiu metu LT biudžetas būtų bent subalansuotas, geriausiu atveju – perteklinis. Šie reikalavimai / kriterijai yra būtini ir savivaldybių biudžetams, kad savivaldybių skolos nepersikeltų visai valstybei.

IV. Aiškaus kompetencijos padalijimo tarp institucijų principas. Tai reiškia, kad valdžios institucijos turi griežtai laikytis joms nustatytų biudžetinių funkcijų / biudžetinių galių. Seimas ir savivaldybių taryba yra atsakinga už biudžeto tvirtinimą ir negali kištis į biudžeto sudarymą ar vykdymą. Už biudžeto sudarymą ir vykdymą yra atsakingos vykdomosios valdžios institucijos (Vyriausybė ir savivaldybės administracija).

V. Skaidrumo ir viešumo principas. Tai reiškia, kad tiek biudžetų projektai, tiek biudžetų vykdymo ataskaitų rinkiniai turi būti svarstomi tik viešuose posėdžiuose, taip pat apie patvirtintus biudžetus turi būti skelbiama viešai. Visuomenė gali siūlyti pastabas ir pasiūlymus savivaldybių biudžetams. Vyriausybė parengtą biudžetą teikia susipažinimui Europos Komisijai.a. Biudžeto rodiklių specializacijos principas. Jis reiškia, kad visos biudžeto pajamos ir

asignavimai yra grupuojami pagal tam tikrus rodiklius į kategorijas ar grupes, t. y. finansų ministerija tvirtina biudžeto pajamų ir asignavimų klasifikaciją. Ši klasifikacija yra vieninga tiek sudarant valstybės, tiek savivaldybių biudžetus. Biudžeto išlaidos yra skirstomos: pagal funkcijas / funkcinė asignavimų klasifikacija (Krašto apsaugai, Aplinkos apsaugai ir t.t.), pagal ekonominius kriterijus (sveikatos apsaugai ir pan.). Pajamos yra skirstomos pagal pajamų gavimo šaltinius (mokesčiai, socialinės įmokos).

22

5 PASKAITA (2014.04.01)

5.2.Atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projekto sudarymas

Valstybės biudžeto projekto sudarymas, t. y. pradinė viso biudžeto sudarymo stadija, kurios metu yra parengiamas valstybes biudžeto projektas sekantiems biudžetiniams metams. Valstybės biudžeto projektą rengia Finansų ministerija vadovaudamasi Konstitucija, Biudžeto sandaros įstatymu, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymu, taip pat valstybės Biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis.

Valstybės biudžetas yra tvirtinamas įstatymu, o rengimas – tai įstatyminio projekto rengimas. Jis yra specifinis, kad valstybės biudžeto patvirtinimo įstatymas yra pradedamas rengti tik parengus valstybės biudžeto projektą (projektas yra platesnis nei įstatymas). Parengiamieji valstybės biudžeto rengimo darbai prasideda vos pasibaigus eiliniams biudžetiniams metams ir prasidėjus einamiesiems biudžetiniams metams, kadangi jau sausio - vasario mėnesiais biudžeto asignavimų valdyba pradeda rengti savo strateginius veiklos planus ir programas, taip pat atitinkamai rengia praėjusiu metų savo strateginių planų ir vykdymo ataskaitas. Kovo mėn. Vyriausybė priima nutarimą, kuriuo patvirtina sekančių metų valstybės biudžeto rengimo kalendorinį planą. Šis planas apima tris valstybės biudžeto projekto rengimo darbų grupes:

I) Makroekonominių ir fiskalinių prognozių atlikimas ir tikslinimas. Prognozės, t. y. programų, gautų iš Finansų Ministerijos pagrindu, sudaro LT ekonominio vystymosi scenarijų ateinantiems metams ir nustato LT fiskalinius rodiklius.

II) Strateginių Vyriausybės prioritetų 3 metams tikslinimas ir asignavimų planų rengimas. Vyriausybė savo prioritetus tikslina pagal valstybės veiklos tikslus, į tuos tikslus, kurie yra suformuluoti visų pirma Seimo patvirtintuose strateginiuose dokumentuose ir Vyriausybės programoje. Atsižvelgiant į Vyriausybės tikslus 3 metams, Vyriausybė suformuluoja veiklos prioritetus ateinančiams biudžetiniams metams ir juos patvirtina savo nutarimu. Patvirtinus Vyriausybės veiklos prioritetus ateinantiems metams biudžeto asignavimo valdytojai arba tikslina savo strateginius planus, arba rengia naujus savo veiklos strateginius planus. Sudarydami strateginius veiklos planus, asignavimų valdytojai išskiria atskiras programas ir numato asignavimų poreikį toms programoms įgyvendinti. Parengtus strateginius planus ir asignavimų poreikių paskaičiavimus asignavimų valdytojai teikia Finansų Ministerijai, o ministrai kartu tuos planus ir poreikius teikia ministro tarnybai. Finansų Ministerija remdamasi savo nustatytais fiskaliniais rodikliais išnagrinėja asignavimų valdytojų pateiktus strateginius planus ir asignavimų poreikius. Ministras Pirmininkas atitinkamai išnagrinėja ministrų strateginius planus ir asignavimų poreikius. Finansų Ministerijai ir Ministro Pirmininko tarnybai išnagrinėjus šiuos planus ir poreikius yra šaukiami Ministro Pirmininko rengiami pasitarimai. Tokių pasitarimų metu, atsižvelgiant į Finansų Ministerijos nustatytus fiskalinius rodiklius ir Vyriausybės prioritetus yra nustatomi maksimalūs asignavimų dydžiai, numatomi skirti konkretiems asignavimų valdytojams sekančiais metais, kuriuos tvirtina VYRIAUSYBĖ.

III) Valstybės biudžeto projekto rengimo darbai. Vyriausybei patvirtinus maksimalius asignavimus kiekvienam asignavimų valdytojui, Finansų Ministerija praneša apie juos kiekvienam asignavimų valdytojui individualiai ir duoda nurodymą patikslinti asignavimų valdytojų planus ir programas, bei toms programoms reikalingus asignavimų dydžius, atsižvelgiant į maksimalius numatomus dydžius. Patikslintus programų projektus asignavimų valdytojai pateikia Finansų Ministerijai ir strateginio planavimo komitetui. Jeigu strateginis planavimo komitetas pritaria šioms programoms

23

ir poreikiui, Finansų Ministerija gautų iš asignavimų valdytojų pagrindu parengia valstybės biudžeto projektą sekančiams metams (šiuo metu atsiranda pats įstatymas, t. y. ne tik rengimo bet pačio biudžeto). Finansų Ministerijoje parengtas valstybės biudžeto projektas yra teikiamas svarstyti Vyriausybei, jeigu ji pritaria, tai jis teikiamas susipažinti LT Savivaldybių asociacijai ir teikiamas tvirtinti Seimui. Vyriausybė savo projektą turi pateikti Seimui svarstyti ne vėliau kaip 75 dienos iki naujų biudžetinių metų pradžios, o patvirtintas biudžetas pagal Konstituciją iki naujų biudžetinių metų pradžios, o pagal Biudžeto sandaros įstatymą ir kitus įstatymus, ne vėliau kaip 14 dienų iki naujų biudžetinių metų pradžios. Vyriausybei pateikus projektą Seimui, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų Vyriausybė turi pateikti Seimu ES Tarybos nuomonę apie LT konvergencijos arba stabilumo programas. Taip pat privalo pateikti ES Komisijos išvadą dėl parengto biudžeto projekto ir priemonių, kurių Vyriausybė ėmėsi, įgyvendinti ES Komisijos pasiūlymams. Gautas Seime biudžeto projektas yra perduodamas svarstyti Seimo valdybos nariams, komitetams ir frakcijoms bei Valstybės kontrolieriui. Artimiausiame posėdyje yra išklausomas Vyriausybės pranešimas apie biudžeto projektą. Išklausius pranešimą, biudžeto projektas yra svarstomas Seimo komitetuose ir frakcijos. Tokiam svarstymui yra skiriama ne mažiau kaip 15 dienų ir kol tai vyksta, nėra rengiami Seimo plenariniai posėdžiai. Visi Seimo komitetai nagrinėja biudžeto projektą pagal savo sritį / kompetencija ir savo išvadas ir pasiūlymus dėl projekto teikia biudžeto ir finansų komitetui ne vėliau kaip lapkričio 10 d. Audito komitetas nagrinėja ne valstybės biudžeto projektą, bet valstybės kontrolieriaus išvada dėl projekto, o savo nuomonę Valstybės kontrolierius biudžeto ir finansų komitetui teikia taip pat iki lapkričio 10 d. Galutinė išvada dėl biudžeto projekto atsižvelgdamas į Seimo frakcijų ir komitetų pasiūlymus, rengia Seimo biudžeto ir finansų komitetas. Bet kuriame biudžeto rengimo etape tiek komitetai, tiek frakcijos, tiek paskiri nariai gali siūlyti didinti biudžete numatytus asignavimus, tačiau būtinai reikia nurodyti padidinto asignavimo padengimo šaltinius. Yra draudžiama mažinti tuos asignavimus, kurie yra įrašyti pagal įstatymus, kitus norminius aktus bei tarptautinius aktus. Iki lapkričio 25 biudžeto projektas turi būti apsvarstytas Seimo posėdyje ir šitas svarstymas vadinasi PIRMASIS BIUDŽETO SVARSTYMAS. Ne vėliau kaip po 15 dienų po pirmo svarstymo yra skiriamas ANTRASIS SVARSTYMAS, kuriam Vyriausybė pateikia pataisytą projektą, pagal pirmo svarstymo pastabas. Antro svarstymo metu, yra balsuojama dėl valstybės biudžeto tvirtinimo datos. Jeigu antro svarstymo metu yra pateikiama esminių pastabų, tada projektas gražinamas Vyriausybei pataisyti ir galiausiai grįžtama prie antro svarstymo Seime. Balsuojant dėl biudžeto visu pirma yra balsuojama dėl tų Seimo pasiūlymų, kurių Vyriausybė neįtraukė į projektą. Tokie pasiūlymai dėl biudžeto laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių. Apsisprendus dėl alternatyvių pasiūlymų, tada balsuojama dėl viso biudžeto, tada užtenka paprastos Seime esančių seimo narių balsų daugumos. Jeigu Seimas nepatvirtina projekto balsavimo metu, tai projektas gražinamas Vyriausybei tvirtinti ir po to grįžtama vėl prie antro svarstymo procedūros. Skirtingai nuo kitų įstatymų, valstybės biudžetas negali būti priimamas skubos arba ypatingos skubos tvarka. Tiek valstybės, tiek savivaldybių biudžetai yra sudaromi 3 metams, o tvirtinami 1 metams.

5.3.Savivaldybių biudžeto sudarymas ir tvirtinimas.

Savivaldybės biudžetui projektų sudarymą organizuoja savivaldybių finansų departamentai. Pagrindas pradėti kitų metų savivaldybės biudžeto projekto rengimą yra savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl savivaldybės biudžeto projekto rengimo darbų grafiko. Administracijos direktoriui išleidus tokį įsakymą, finansų departamento biudžeto skyrius pradeda rengti savivaldybės biudžeto projektą. Tam, kad savivaldybės biudžeto skyrius galėtų pradėti rengti projektą, kiti savivaldybės administraciniai padaliniai ir savivaldybės įstaigos teikia duomenys biudžeto skyriui apie planuojamas surinkti savivaldybės biudžeto

24

pajamas ir duomenis apie savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojų programoms reikalingas lėšas. Gautų duomenų pagrindu biudžeto skyrius nustato maksimalias asignavimų sumas, kurias numatoma skirti biudžetiniais metais konkretiems asignavimų valdytojams. Administracijos direktoriui patvirtinus maksimalias asignavimų sumas, jos yra pranešamos savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojams, kurie pagal jas patikslina savo programas ir asignavimų sąmatas ir pateikia jas biudžeto skyriui. Pagal šias programas, paruošiamas kitų metų biudžetas. Savivaldybės, sudarydamos biudžeto projektus, atsižvelgia ne tik į duomenis, kurie rodo jų pajamas, bet ir į tai, kokias lėšas joms skiria Seimas. Parengtas projektas yra teikiamas tvirtinti savivaldybės Tarybai. YPATUMAS – savivaldybės biudžeto projektas yra skelbimas viešai, siekiant sudaryti sąlygas gyventojams jį svarstyti ir gyventojai gali teikti pastabas bei pasiūlymus dėl projekto per 7 dienas nuo paskelbimo, o ekonomikos ir finansų komitetas turi šias pastabas ar pasiūlymus įvertinti, t. y. galutinėje išvadoje dėl biudžeto turi būti įvertintos ne tik komitetų išvados, bet ir gyventojų pasiūlymai. Visuose projekto svarstymo stadijose, tiek komitetai, tiek paskiri tarybos nariai gali siūlyti didinti numatytus asignavimus, tačiau turi nurodyti šaltinius. Draudžiama mažinti tuos asignavimus, kurie numatyti įstatymų, kitus Seimus ar Vyriausybės priimtus aktus, taip pat, kurie įtraukti pagal savivaldybės tarybos sprendimus. Apsivarčius biudžetą komitetuose, jis svarstomas Tarybos posėdžiuose, kuri iš karto gali būti tvirtinamas. Taip pat čia nėra jokių alternatyvių pasiūlymų, arba projektas priimamas arba ne, taip pat užtenka paprastos balsų daugumos. Visos savivaldybės savo biudžetų projektus sudaro pagal vieningas finansų ministro parengtas formas ir patvirtinti projektai privaloma tvarka yra pateikiami FM. Savivaldybių biudžetai turi būti patvirtinti per 2 mėn., nuo valstybės biudžeto patvirtinimo, tačiau ir nepatvirtinus jokių sankcijų nėra.

5.4.BIUDŽETO VYKDYMAS

Biudžeto vykdymas apima biudžete suplanuotų pajamų surinkimą ir biudžeto asignavimų skyrimą suplanuotoms išlaidoms apmokėti.

Valstybės biudžeto vykdymą organizuoja Vyriausybė, o savivaldybių – savivaldybių administracijos direktoriai. Valstybės biudžeto kasos operacijų vykdymą organizuoja Finansų Ministerija, per LT kredito įstaigas, o savivaldybių biudžetų kasos operacijų vykdymą – savivaldybių administracijos per LT kredito įstaigas.

Biudžeto vykdymas prasideda nuo pajamų ir asignavimų paskirstymo metų ketvirčiais planų sudarymo. Seimui patvirtinus valstybės biudžetą Finansų Ministerija paskirsto valstybės biudžeto pajamų surinkimą metų ketvirčiais. Per 20 darbo dienų po valstybės biudžeto patvirtinimo kiekvienas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, kiekviena jam pavaldi biudžetinė įstaiga ir kiti subjektai, gaunantys pinigus iš valstybės biudžeto, sudaro savo vykdomų programų sąmatas, pagal kiekvienos programos finansavimo šaltinį ir pagal visus biudžetinės klasifikacijos straipsnius. Parengtas programų sąmatas asignavimų valdytojai pateikia Finansų Ministerijai. Gautų sąmatų pagrindu Finansų Ministerija parengia Vyriausybės nutarimo dėl valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo pagal programas projektą. Vyriausybei patvirtinus pagal asignavimus programas, Finansų Ministerija sudaro valstybės biudžeto pajamų ir programų finansavimo planą pagal metų ketvirčius. Tokį finansavimo planą tvirtina Finansų ministras. Panašiai yra sudaromi pajamų sąrašai ir savivaldybėse, bet jie turi būti sudaromi 5 dienas.

Biudžeto pajamų surinkimas

Vykdant biudžeto pajamų surinkimą pagrindinis vanduo atitenka valstybinei mokesčių inspekcijai ir muitinės departamentui. Kadangi į jų sąskaitas yra sumokami visi mokesčiai ir kitos rinkliavos, sudarančios biudžeto pajamas. Yra dalis valstybės biudžeto pajamų, kurios patenka į valstybės biudžeto sąskaitą apeinant mokesčių inspekcijos ar muitinės departamento sąskaitos, t. y. patenka tiesiogiai (ES parama, LT banko

25

pelnas, valstybinių aukštųjų mokyklų pajamos). JA mokesčius ir kitas įmokas apskaičiuoja savarankiškai ir įstatyme nustatytais terminais perveda į mokesčių inspekcijos ar muitinės departamento sąskaitas. Biudžetinės įstaigos visokius mokėjimus į biudžetą daro per asignavimų valdytojus, kurių sričiai tos įstaigos priklauso. Gyventojai su biudžetu atsiskaito per kredito įstaigas. Mokesčiai ir kitos įmokos paskirstomos tarp valstybės ir biudžeto pajamų taip kaip tai numatyta atskiruose įstatymuose. Jeigu įstatymas nenurodo to, tai tokios įmokos yra įskaitomos į valstybės biudžeto pajamas. Valstybės biudžetui priklausančios pajamos pervedamos į valstybės iždo sąskaitą kitą darbo dieną po jų įskaitymo į mokesčių inspekcijos ar muitinės departamento sąskaitą. Valstybės iždo bendroji sąskaita yra atidaryta LT banke (jos yra dvi: viena litas ir kita eurais). Savivaldybių biudžetams priskirtos pajamos yra pervedamas iš valstybės mokesčių inspekcijos sąskaitų su savivaldybės administracijos direktoriais suderintu terminu. Savivaldybės biudžetams priklausančios pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio yra pervedamos sekančia darbo dieną po įskaitymo į mokesčių inspekcijos sąskaitą. Savivaldybė neturi jokių reikalų su muitinės departamento sąskaita. Į atitinkamų metų biudžeto pajamas yra įskaitomos įmokos, kurios į mokesčių inspekcijos, muitinės departamento ar tiesiogiai į valstybės iždo sąskaitą patenka iki gruodžio 31 d įskaitytinai.

Išlaidų dalies vykdymas

Tiek valstybės, tiek savivaldybės biudžeto asignavimai naudojami patvirtintoms programos finansuoti. Biudžeto asignavimus naudoti turi teisę biudžeto asignavimų valdytojai. Šie valdytojai yra įstaigų nurodytų seimo patvirtintame biudžete, vadovai. Su ta sąlyga, kad jų vadovaujamos įstaigos priklauso vienai iš 5 kategorijų:

I) Prezidento kanceliarija, Seimo kanceliarija, Vyriausybės kanceliarija, Ministerija ar Vyriausybės įstaiga;

II) Prezidentui, Seimui ar Vyriausybei atskaitingos įstaigos bei įstaigos, kurių vadovus skiria Prezidentas, Seimas ar Vyriausybė.

III) Konstitucinis Teismas, Teismai, Nacionalinė Tesimų administracija ir Generalinė prokuratūra.IV) Valstybiniai universitetai, valstybiniai mokslinių tyrimų institutai, kunigų seminarijos.V) Nacionalinis operos ir baleto teatras, LT nacionalinis dramos teatras, Nacionalinis Kauno

dramos teatras, Nacionalinė filharmonija, Nacionalinis Muziejus, LT dailės muziejus, Čiurlionio dailės muziejus, M. Mažvydo biblioteka, Nacionalinis radijas ir televizija, Valdovų rūmai.

Visos kitos valstybinės biudžetinės įstaigos valstybės biudžeto asignavimus gauna per asignavimų valdytojus, kurioms jei yra pavaldūs.

Savivaldybių asignavimų valdytojai yra savivaldybės biudžetinių įstaigų ir savivaldybės administracinių padalinių, nurodytų savivaldybės biudžete, vadovai.

Asignavimų valdytojai privalo:

Naudoti skirtu biudžeto asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms finansuoti; Paskirstyti biudžeto asignavimus sau pavaldžioms įstaigoms ir kitiems subjektams, kurių galimybė

gauti biudžeto lėšas yra numatyta atitinkamuose teisės aktuose; Sudaryti ir tvirtinti sau pavaldžios įstaigos programų sąmatas; Įstatymų nustatyta tvarka ir terminais teikti biudžeto biudžetų asignavimų naudojimo ataskaitų

rinkinius; kontroliuoti savo vadovaujamų įstaigų biudžetinių įsipareigojimų vykdymą;

Asignavimų valdytojų teisės:

26

Vieną kartą į metų ketvirtį keisti bendros programai skirtos asignavimų sumos paskirstymą pagal tos programos straipsnius (keisti paskirstymą);

Sudarydami programų sąmatas ir teikdami jas FM ar savivaldybės administracijai turi teisę teikti ir alternatyvias programų sąmatas;

Turi teisę sutaupytas programų asignavimų lėšas naudoti savo įstaigos įsiskolinimams dengti;

5.5.KASINIS BIUDŽETO VYKDYMAS

Valstybės ar savivaldybės asignavimų valdytojas:

i. Turi lėšas iš valstybės biudžeto sąskaitos pervesti tiesiogiai tiekėjams už biudžetinėms įstaigoms suteiktas paslaugas arba pateiktas prekes ir atliktus darbus.

ii. Gali pervesti biudžeto asignavimus tiesiogiai į asignavimų vardu atidarytą įstaigos sąskaitą;

Valstybės ar savivaldybės asignavimų valdytojas teikia paraiškas nurodant prekių ar paslaugų tiekėją, prekių ar paslaugų kiekius ir jų apmokėjimui reikalingas asignavimų sumas ir atitinkamai Finansų Ministerija ar savivaldybės administracija patikrinusi paraiškas ir kitus dokumentus nurašo atitinkamą biudžetų asignavimų sumą iš mokėjimo paraišką pateikusio asignavimų valdytojo lėšų. Yra tam tikros informacinės sistemos valstybės biudžete arba savivaldybės biudžete.

Asignavimų valdytojams į jų sąskaitas galima pervesti lėšas tik tais atvejais, kai tokie asignavimai yra reikalingi apmokėti išlaidas:

a) Fiziniams asmenims;b) Komandiruočių išlaidoms apmokėti;c) Užsienio valiutos įsigijimui;d) Kriminalinei žvalgybai finansuoti;e) Žemės ūkio paramai;f) Ir pan.

LT pereinama prie tiesioginio atsiskaitymo (tiesioginių asignavimų) už prekes ir paslaugas.

Visi biudžeto asignavimai gali būti naudojami tik iki gruodžio 31 d. nepanaudoti biudžeto asignavimai esantys sąskaitoje, turi būti grąžinti į tam tikrą biudžetą iki sausio 10 d., nepanaudotos ES lėšos yra paliekamos atitinkamam asignavimų valdytojui ir yra naudojamos kitais biudžetiniais metais.

Nepatvirtinus tiek valstybės, tiek savivaldybės biudžeto, einamųjų metų mėnesio išlaidos negali viršyti 1/12 praėjusių metų asignavimų valdytojo numatytos asignavimo sumos.

Laikinai laisvos valstybės biudžeto lėšos yra naudojamos laikinam valstybės biudžeto lėšų trūkumui dengti.

Vykdant valstybės biudžetą gautos viršplaninės pajamos naudojamos laikinais laisvoms biudžeto lėšoms papildyti, kad būtų galima laikinai nevykdyti pagal ES reikalavimus suplanuoto apyvartos lėšų surinkimo plano. Savivaldybių viršplaninės pajamos yra naudojamas savivaldybės Tarybos sprendimu.

Jeigu metų bėgyje nėra surenkama tiek pajamų, kiek buvo planuota ir pajamų trūkumui dengti nepakanka laisvai laikinų valstybės biudžeto lėšų, tai valstybės biudžeto programos yra finansuojamos pagal Finansų ministro nustatytus prioritetus iki bus pakeistas biudžeto įstatymas.

I. 1st prioritetas – išmokos, susijusios su valstybės skola. II. 2nd – tai išmokos pagal įsipareigojimus NATO.

27

III. 3rd – skiriamos lėšos biudžeto asignavimų valdytojų programoms finansuoti:a. darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui; b. socialinės pašalpos; c. atsiskaitoma su prekių ir paslaugų tiekėjais; d. apmokamos ilgalaikio turto išlaidos.

Jeigu metų bėgyje atsiranda išlaidos, kurių buvo negalima numatyti sudarant biudžetą, jos yra dengiamos iš Vyriausybės rezervo, o jei tokių išlaidų turi savivaldybės – tai gali būti dengiamos iš savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo. Vyriausybes rezervo lėšos yra skiriamos nutarimu tokiems tikslams:

Ekstremalioms situacijoms ir įvykiams likviduoti, padariniams šalinti, nuostoliams padengti; LT įsipareigojimams tarptautinėms operacijoms vykdyti; Yra išmokamos sumos, priteistos LT arbitražų ir kitų teismų sprendimais; Yra dengiamos žinių ir visuomenės veikėjų laidotuvių išlaidos; Teikiama humanitarinė pagalba;

Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšos naudojamos tik ekstremalioms situacijos ir įvykiams likviduoti, padariniams šalinti, nuostoliams padengti.

Pabaigus biudžeto metus yra sudaromi biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai. Valstybės biudžeto atskaitų rinkinį sudaro Finansų Ministerija, savivaldybių – savivaldybių administracijos. Šie rinkiniai sudaromi pagal tuos pačius rodiklius, kaip ir tie patys biudžetai buvo patvirtinti (kokios pajamos, kokie šaltiniai ir pan.). Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitą tvirtina Seimas ne įstatymu, o nutarimu. Savivaldybių ataskaitų rinkinius tvirtina savivaldybės Taryba. Kartu su valstybės biudžeto ataskaitų rinkiniu, Seimas tvirtina ir suvestinį savivaldybių biudžetų ataskaitų rinkinį. Jeigu biudžeto tvirtinimas nesukelia jokių pasekmių, tai ataskaitų tvirtiniams sukelia padarinius, t. y. galimi tokie padariniai:

A) Sprendžiamas klausimas dėl valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų teisėtumo atkūrimo tvarkos;B) Galima balsuoti dėl nepasitikėjimo Ministru Pirmininku;C) Galiam balsuoti dėl nepasitikėjimo ministru;D) Gali būti balsuojama dėl nepasitikėjimo visa Vyriausybe.

Savivaldybėse pasekmės kitokios– galima balsuoti dėl neteisėtų pajamų ar asignavimų grąžinimo.

Visų metų bėgyje asignavimų valdytojai turi pastoviai atsiskaitinėti.

Mokesčių inspekcija ar muitų departamentas turi teikti informaciją apie gautas pajamas, gautų pajamų pagrindu Finansų Ministerija rengia kiekvieno mėnesio, ketvirčio ir pusės metų biudžeto pajamų gavimo ataskaitas. Biudžeto pajamų dalies atskaitomybė tvarko Finansų Ministerija, Mokesčių inspekcija ir Muitų departamentas. O prie išlaidų dalies prisideda ir asignavimų valdytojai. Kai asignavimai yra padengiami arba pagal mokėjimo paraiškas arba išmokant lėšas iš sąskaitų, tie asignavimai tampa išlaidomis, t. y. kai tik asignavimai yra panaudojami jei tampa išlaidomis.

28

6 ir 7 TEMOS. TIKSLINĖS BIUDŽETO PROGRAMOS IR TIKSLINIAI PINIGŲ FONDAI.

1.BIUDŽETO PROGRAMOS

Tam, kad užtikrinti atskirų skirčių finansavimą nuo valstybės politikos ir valstybės galimybių yra sudaromos tikslinės biudžeto programos ir tiksliniai nebiudžetiniai pinigų fondai. Specialiosios tikslinės programos yra sudaromos tiek valstybes biudžete, tiek savivaldybių biudžetuose.

Valstybės biudžeto programos.

I. Aplinkos apsaugos rėmimo programa. Šios programos tikslas – būti papildomu aplinkos apsaugos finansavimo šaltiniu šalia biudžeto. Į aplinkos apsaugos sąskaitą:a. yra išieškomos administracinės ir kriminalinės baudos už aplinkos apsaugos įstatymų

pažeidimus;b. Keliauja lėšos, išieškotos už padarytą žalą gamtai;c. Keliauja didesnio tarifo mokestis už aplinkos teršimą, virš limitinį gamtos išteklių

naudojimą;d. Lėšos, gautos realizavus konfiskuotus aplinkosaugos pažeidimo įrankius, bei neteisėtai

įgytus gamtos išteklius;e. Lėšos, kurias privaloma tvarka skiria asmenys užsiimantys žvejyba vidaus vandenyse žuvų

išsaugojimui ir atkūrimui;f. Keliauja užsienio ir Lietuvos JA ir FA savanoriškos įmokos gamtos apsaugai;g. 30% mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus;h. Lėšos, išieškotos iš savivaldybių specialiosios aplinkos apsaugos programos;

Šios programos 30% lėšų turi būti skiriama aplinkos apsaugos objektų finansavimui ir statybai, aplinkai padarytos žalos kompensavimui. Kiti pinigai naudojami aplinkosauginiam šveitimui, aplinkos stebėsenai, poveikio aplinkai vertinimui, aplinkosaugos teisės aktų projektų rengimui, aplinkosaugos specialistų rengimui ir tobulinimui ir pan. Aplinkos apsaugos lėšos planuojamos valstybės biudžete, tačiau jos naudojamas specifine tvarka ir šitos lėšos yra naudojamos pagal paraiškas aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimui. Paraiškas įgyvendinti aplinkos apsaugos priemones iš programos lėšų gali tiek valstybės institucijos, tiek visuomeninės organizacijos, tiek mokslo ir švietimo įstaigos, tiek kiti FA ir JA. Paraiškoje reikia nurodyti priemonę, kokią norima įgyvendinti, ir lėšų kiekį. Paraiškas svarsto aplinkos ministro sudaryta komisija. Aplinkos ministrui patvirtinus programos sąmatą yra dažniausiai skelbiami viešieji pirkimai į programą ir sąmatą, atliktoms programoms atlikti. Jeigu lėšos nėra panaudojamos einamaisiais biudžetiniais metais, tai jos yra perkeliamos į kitus biudžetinius metus. Šios programos kontrolę vykdo valstybės kontrolė.

II. Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programa. Ši programa įsteigta vadovaujantis spec. įstatymu. Šios programos lėšos yra planuojamos valstybės biudžete, bet yra kaupiamos atskiroje valstybės biudžeto sąskaitoje. Į šią programa patenka:a. 50% akcizo už realizuotą benziną, dyzeliniu degalus, biologinės kilmės degalus, taip pat

susiskystintas dujas skirtas automobiliams. Į programos sąskaitą perveda finansų ministerija kas mėnesį;

b. Mokestis už LT registruotas krovinines transporto priemones. Tokį mokestį moka krovininių transporto priemonių savininkai ir valdytojai vieną kartą per metus (paprastai šis mokestis turi būti sumokėtas iki techninės apžiūros atlikimo);

29

c. LT ir užsienio valstybėse įregistruotų transporto priemonių naudotojo mokestis. Šis mokestis yra mokamas už važiavimą LT magistraliniais keliais. Šis mokestis sumokamas prieš pradedant kelione LT arba keliones metu bet kurioje banko įstaigoje;

d. Mokestis už važiavimą keliais stambiagabaritinėmis ir sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Bet kuriuo atveju prieš važiuojant šiomis priemonėmis būtina gauti leidimą važiuoti keliais ir sumokėti mokestį. Visais atvejais nuo šių mokesčių yra atleidžiama Vidaus reikalų ministerija, taip pat atskirais atvejais Sveikatos apsaugos ministerija.

e. Mokestis už eismo ribojimą. Šis mokestis yra imamas kai eismas yra apribojamas dėl darbų vykdymo keliuose, dėl masinių renginių kuomet tai reikalauja eismo ribojimo ar uždarymo. Šiuo atveju ribojamas eismas ne tik keliuose, bet ir viešosiose zonose.

f. Baudos už greičio viršijimą užfiksuotą stacionariais greičio matuokliais. g. Tikslinės FA ir JA lėšos.

Kelių programos lėšos yra naudojamos keliams tiesti, remontuoti ir prižiūrėti, automobilių statinių priežiūrai ir statybai, taip pat iš šios programos yra atlyginama už keliams tiesti paimamą žemė, nugriaunamus statinius, iškertamus želdinius, taip pat lėšos naudojamos bendradarbiaujant su užsienio valstybėmis, normų aktų leidimo apmokėjimui ir saugaus eismo programoms finansuoti. Tačiau taip pat programos lėšos gali būti naudojamos nemokamam transporto ir keleivių perkėlimui į smiltinę ir Neringą apmokėti ir transporto ir keleivių perkėlimui užlietame Šilutės ar Rusnės ruože. Programos lėšos yra naudojamos pagal Vyriausybės patvirtiną sąmatą. Sąmatos projektą rengia Susisiekimo ministerija per mėnesį nuo biudžeto patvirtinimo. Sudarydama sąmatą susisiekimo ministerija privalo numatyti kad ne mažiau kaip 20% programos lėšų bus naudojama vietinės reikšmės keliams tiesti ir prižiūrėti bei saugaus eismo sąlygoms užtikrinti.

Savivaldybių biudžetuose taip pat sudaromos dvi programos:

I. Savivaldybių aplinkos apsaugos programa. Jai gaunamas finansavimas iš:a) Pervedami 70% mokesčio už medžiojamuosius gyvūnusb) Pervedama dalis mokesčio už teršalų išmetimą į aplinkąc) Lėšos, gautos kaip želdinių atkuriamosios vertės kompensacija

Lėšos naudojamos: ne mažiau kaip 70% ir neskaitant mokesčio už medžiojamuosius gyvūnus turi būti naudojama aplinkai padarytos žalos kompensavimui, taršos šaltinių šalinimui, bei gamtosaugos objektų statybai ir priežiūrai; 20% yra pervedama į savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo programą; lėšos, surinktos už medžiojamuosius gyvūnus turi būti naudojamos su medžioke susijusių priemonių įgyvendinimui. Programos lėšos naudojamos želdinių veisimui ir priežiūrai. Jeigu yra skiriamos savanoriško įmokos, tai jos turi būti naudojamos, pagal įnešusių asmenų norus.

Ypatumas – aplinkos apsaugos lėšų naudojimą kontroliuoja Aplinkos Ministerijai ir jeigu aplinkos ministerija nustato, kad programos lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį, tai tokios lėšos aplinkos ministerijos teikimu valstybinė mokesčių inspekcija ne ginčo tvarka išieško į valstybinės aplinkos apsaugos sąskaitą.

II. Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo programa. Lėšos naudojamos visuomenės sveikatos programoms finansuoti (NE SVEIKATOS PRIEŽIŪRAI!!!)

30

6 PASKAITA (2014.04.22)

2.TIKSLINIAI PINIGINIAI FONDAI

Tiksliniai piniginiai fondai yra sudaromi finansuoti tas viešąsias išlaidas, kurių finansavimui nepakanka biudžeto lėšų. Visus tikslinius fondus apibūdina tokie požymiai:

Yra įsteigti konkrečiam tikslui – finansuoti tam tikras viešąsias išlaidas. Tikslinių fondų lėšos yra kaupiamos atskirose sąskaitose. Tikslinių fondų steigimo pagrindas – įstatymas. Fondų pajamos ir išlaidos yra tvarkomos pagal fondo nuostatus.

Ypatumai:

Tiksliniai piniginiai fondai yra ne JA, o SĄSKAITOS Šiuo metu LT yra tik VALSTYBINIAI TIKSLINIAI fondai. Svarbūs tik tie fondai, kuriuos numato Valstybės iždo įstatymas.

Rūšys:

I. Valstybinio socialinio draudimo fondas.

Šis fondas įsteigtas pagal socialinio draudimo įstatymą.

Šis fondas formuojamas iš tokių šaltinių:

a. Draudėjų privalomojo socialinio draudimo įmokos. Draudėjai šiuo atveju yra LT ir užsienio JA, jų filialai ir atstovybės, kurie įdarbina apdraustus asmenis (darbdaviai). Taip pat draudėjais gali būti konsulinės įstaigos ir atstovybės, jei įdarbina LT piliečius.

b. Apdraustųjų įmokos, t. y. įmokos, kurias moka visi dirbantys asmenys.c. Savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokos. d. Savanoriško valstybinio socialinio draudimo įmokos (ne pensijų draudimas!!!!), pvz.,

savanoriškas motinystės ar sveikatos apsaugos įmokos ir pan.e. Baudos ir delspinigiai už socialinio draudimo įmokų netinkamą mokėjimą.f. Valstybės biudžeto asignavimai, kurie skiriami socialinio draudimo fondui jeigu dėl

einamaisiais metais priimtų įstatymų sumažėjo fondo pajamos ar padidėjo išlaidos.g. Pajamos, iš valstybinio socialinio draudimo valdybos veiklos.

Naudojimas:

Dengiamos išlaidos pagal pensijų draudimą, t. y. mokamos visų rūšių pensijos. Dengiamos išlaidos pagal ligos ar motinystės / tėvystės draudimą. Dengiamos išlaidos pagal draudimą nuo nedarbo. Dengiamos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų draudimo išlaidos. Dengiamos fondo administravimo išlaidos. Daromi pervedimai į pensijų fondus. Daromi pervedimai į privalomojo sveikatos draudimo fondą.

31

Socialinio draudimo įmokos yra nepastovios. Fondo lėšos yra kaupiamos ir naudojamos pagal savarankišką Fondo biudžetą, kuris yra sudaromas ir tvirtinamas 1 biudžetiniams metams. Sodros biudžeto projektą rengia Valstybinio socialinio draudimo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Parengta projektą Sodros valdyba teikia derinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai suderintą projektą valdyba toliau teikia derinti finansų ir teisingumo ministerijoms. Gavus finansų ir teisingumo ministerijų išvadas, biudžeto projektas yra teikiamas svarstyti Fondo tarybai, gavus teigiamą tarybos išvadą, fondo Valdyba galutinį biudžeto projektą teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, o ši Vyriausybei. Ne vėliau kaip 72 dienos iki biudžetinių metų pabaigos, Vyriausybė projektą teikia tvirtinti Seimui. Sodros biudžetas turi būti patvirtinta ne vėliau kaip 14 dienų iki biudžetinių metų pabaigos. Metams pasibaigus yra sudaromi Sodros biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai. Be to, metų viduryje turi būti privalomai atliekamas Sodros biudžeto vykdymo auditas (dažniausiai auditą atlieka nepriklausoma užsienio audito įmonė).

II. Privalomas sveikatos draudimo fondas.

Šis fondas yra įsteigtas pagal sveikatos draudimo įstatymą.

Šaltiniai:

a. Apdraustųjų įmokos, t. y. įmokos, kurias moka visi dirbantys asmenys.b. Draudėjų (darbdavių) privalomojo sveikatos draudimo įmokosc. Savarankiškai dirbančių asmenų įmokosd. Valstybės biudžeto asignavimai už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis.

Privalomos sveikatos draudimo įmokos yra mokamos kartu su Sodros įmokomis.

Naudojimas:

Iš šio fondo yra apmokama prevencinė medicininė pagalba, t. y. apmokami sveikatos apsaugos ministerijos atliekami profilaktiniai sveikatos patikrinimai ir informacijos teikimas sveikatos priežiūros klausimais.

Iš fondo apmokamos šios medicininės pagalbos formos: o visų rūšių sveikatos priežiūros paslaugos; o galūnių, sąnarių protezavimo išlaidos; o kompensuojamos vaistų ir medicininių priemonių pagalbos įsigijimo išlaidos;o sanatorinio gydymo išlaidos ir pan.;o patologinių tyrimų lėšos ir pan.;

Ypatumas – apmokamos tik tos sveikatos priežiūros paslaugos, kuris suteikia sveikatos priežiūros įstaigos, kurios sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

Fondo lėšos yra kaupiamos ir naudojamos pagal savarankišką fondo biudžetą. Šio fondo biudžetą rengia valstybinė ligonių kasą. Parengtą projektą ji teikia svarstyti fondo Tarybai, kuri pritartą projektą teikia svarstyti sveikatos apsaugos ministerijai. Ši, pritarus projektui, teikia jį svarstyti Vyriausybei. O ji Seimui.

32

III. Garantinis fondas

Šis fondas įsteigtas garantinio fondo įstatymu.

Pajamų šaltiniai:

Draudėjų įmokos, t. y. įmokos, kurias moka visi juridiniai asmenys, išskyrus biudžetines įstaigas, religines organizacijas, profesines sąjungas, nuo priskaičiuoto savo darbuotojams darbo užmokesčio. Praktiškai moka visi JA, kurie gali bankrutuoti. Siekiant apsidrausti nuo bankroto daromos šio įmokos.

Lėšos iš valstybės biudžeto ir privatizavimo fondo pagal atskirą programą. Lėšos, atgautos iš bankrutavusių ir bankrutuojančių įmonių, pagal garantinio fondo kreditavimo

reikalavimus Savanoriškos įmokos Kitos teisėtai gautos lėšos

Lėšos skiriamos:

Išmokamas bankrutuojančių / bankrutuojančių / likviduojančių įmonių darbuotojams neišmokėtas darbo užmokestis.

Išmokamos kompensacijos darbuotojams už nepanaudotas kasmetines atostogas. Išmokamos išeitinės pašalpos darbuotojams. Atlyginama žala dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar dėl susirgimų, taip pat apmokama už

prastovas.

Visų išmokų dydis yra nustatytas pagal Vyriausybės nuostatas.

Naudojimas: lėšos naudojamos pagal Vyriausybės patvirtintą sąmatą ir įmonės administratoriaus paduotą paraiška garantinio fondo administratoriui. Esmė: paraiškoje prašoma išmokėti sumą darbuotojams, kuriems įmonė skolinga, fonas tokias lėšas paskolina ir stoja su kitais kreditoriai į eilė ir turi teisę susigrąžinti savo laikinai paskolintas lėšas. Atsiskaitoma tik su darbuotojai, kurie dirbo pagal darbo sutartį.

IV. Privatizavimo fondas.

Šaltiniai:

a. Iš valstybės turto privatizavimo sandoriųb. Pajamos už parduotus valstybės akcijų paketusc. Palūkanos už atidėtas mokėti privatizavimo sandorių įmokasd. Baudos ir delspinigiai už privatizavimo sandorių sąlygų nevykdymąe. Kitos pajamos.

Naudojimas:

gyventojų santaupoms atkurti; formuojamas rezervinis fondas; finansuojamos Vyriausybės patvirtintos programos; daromi atskaitymai į garantinį fondą pagal atskirą programą; išlaikoma privatizavimo komisija ir turto fondas; apmokamos ekspertų paslaugos; finansuojamos objektų parengimo privatizavimui išlaidos.

33

Fondo pajamos ir išlaidos bendra apimtimi yra numatomos Valstybės biudžeto įstatyme. Seimui patvirtinus Valstybės biudžetą, Vyriausybė tvirtina privatizavimo fondo lėšų paskirstymą pagal Vyriausybės programas. Metams pasibaigus yra tvirtina privatizavimo fondo vykdymo apyskaita kartu valstybės biudžeto ataskaitų rinkiniu.

V. Rezervinis arba stabilizavimo fondas.

Įsteigtas pagal valstybės turto privatizavimo įstatymą.

Šaltinis:

a. Lėšos, gautos iš privatizavimo fondo.

Naudojimas:

pensijų sistemos reformai; formuoti valstybės rezervą, kad būtų lėšų valstybės ūkiui finansuoti ekstremalių sąlygų ir grėsmės

sąlygomis; gali būti naudojamos valstybės skolai aptarnauti (bet vėliau turi būti grąžintos į fondą).

Lėšos naudojamos pagal Seimo patvirtintą sąmatą.

VI. Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą.

Įsteigtas pagal specialų įstatymą, tam kad ją uždaryti.

Fondo esmė: įsteigtas dar 1975 m., todėl norėta sukaupti lėšas jos uždarymui. Pagrindinis šaltinis – pajamos už parduotą elektrą. Lėšos naudojamos uždarymo darbams, radioaktyvių atliekų tvarkymui ir pan. Iš šito fondo lėšų turi būti apmokami projektai susiję su uždarymo padarinių likvidavimu bei iš lėšų turi būti apmoka branduolinė žala.

Visų fondų ataskaitų rinkinius tvirtina Seimas.

7 PASKAITA (2014.04.29)

8 TEMA. SKOLINIMASIS VALSTYBĖS VARDU

Be privalomų įmokų, valstybė gauna lėšas ir skolindamasi laikinai laisvas kitų subjektų lėšas. Skolintos pajamos, nėra valstybės lėšos, nes jas reikia grąžinti.

Skolinimasis valstybės vardu reiškia - finansų teisės normomis reglamentuotus santykius, kuomet valstybė skolinimasi laikinai laisvas kitų subjektų lėšas, siekdama padengti nuosavų lėšų trukumą, reguliuoti nacionalinių pinigų apyvartą bei kitų tikslų.

Skolinimosi valstybės vardu santykiams būdinga (BRUOŽAI):

1. Valstybė tokiuose santykiuose dalyvauja kaip skolininkas, t. y. ji įstatymo nustatytais būdais skolinasi lėšas iš subjektų, kurie yra vadinami – valstybės kreditoriais. Valstybės kreditoriai, pagal jų santykį su Lietuvos valstybe yra skirstomi į : vidaus ir užsienio kreditorius. Lietuvos vidaus kreditoriais yra Lietuvos finansų įstaigos ir kiti JA ir FA, kurie turi ekonominių interesų Lietuvoje, verčiasi nedraudžiama ekonomine veikla ir nuolat arba laikinai, bet ilgiau nei 1 metus veikia arba

34

gyvena LT. Užsienio kreditoriais yra užsienio valstybės; tarptautinės finansinės organizacijos; užsienio bankai; kiti užsienio JA ir FA, kurie turi ekonominių interesų LT, tačiau nuolat gyvena arba veikia užsienio valstybėse arba gyvena ir veikia LT trumpiau nei metus.

2. Valstybė, nors ir būdama skolininku tokiuose santykiuose pati nusistato skolinimosi tvarką, skolinimosi būdus ir susidarius ypatingoms sąlygoms savarankiškai gali keisti skolinimosi tvarką, t. y. kreditoriai nenustato valstybei jokių sąlygų.

3. Valstybės imamos paskolos nėra užtikrinamos valstybės turtu, t. y. valstybės skolinių įsipareigojimų užtikrinimui negali būti naudojamas nei esamas valstybės turtas, nei numatomas ateityje įsigyti ar sukurti valstybės turtas, taip pat negali užtikrinama LT banko užsienio valiutos rezervo bei aukso atsargomis. Tai reiškia, kad valstybės paskolos turi būti grąžinamos iš valstybės gaunamų pajamų, bei naujai gaunamų paskolų.

4. Dažniausiai valstybė skolinasi pinigais, tačiau atskirai atvejais galimas skolinimasis paslaugomis arba prekėmis. LT šito atsisakyta.

Skolinimosi principai (valstybė skolinasi pagal valstybės skolinimosi įstatyme numatytus principus):

Skolos limitavimo principas. Tai reiškia, kad valstybė negali skolintis viršijantis patvirtintus skolinimosi limitus. Tokius limitus kiekvienais metais nustato Seimas, tvirtindamas valstybės biudžetą.

Laisvanoriškumo principas. Jis reiškia tiek vidaus, tiek užsienio kreditoriai laisvanoriškai skolina lėšas valstybei patys pasirinkdami skolinimo formą. Tačiau ypatingais atvejais yra taikomas priverstinis skolinimas valstybei. Priverstinis skolinimas – santaupų atkūrimo įšaldymas, kompensacijos už žemę ir kitą grąžinama nekilnojama turtą, sumažintų pensijų grąžinimas.

Skolinimosi prioritetų principas. Jis reiškia, kad valstybė skolinasi laikydamasi įstatyme nustatytų paskolų ėmimo prioritetų, t. y. valstybė negali skolinti bet kokiems tikslams, o tik tiems, kurie yra įtvirtinti įstatyme. Šie prioritetai yra: biudžeto deficito dengimas; socialinių fondų piniginių srautų išlyginimas; valstybės investicijų investavimas; valstybės kolos aptarnavimas.

Valstybės skolinių įsipareigojimų apskaitos principas. Jis reiškia, kad valstybės skolinius įsipareigojimus apskaito finansų ministerija, sudarydamos skolinių įsipareigojimų apskaitos žiniaraščius, pagal paskolų trukmę, teisinę formą ir kitus duomenis.

Skolos valdymas. Įgyvendinant valstybės skolinimąsi atsiranda valstybės skola. Teisine prasme valstybės skola reiškia valstybės turtinį įsipareigojimą vidaus ir užsienio kreditoriams, pagal paskolos sutartis ir kitus skolinius įsipareigojamuosius dokumentus. Pagal pobūdi valstybės skola gali būti: bendra arba einamoji. Bendra – visi valstybės koliniai įsipareigojimai. Einamoji – vienerių metų einamo paskola.

Pagal kilmę SKOLA yra skirstoma:

Vidaus skola. Ji reiškia valstybės prisiimtus skolinius įsipareigojimus vidaus kreditoriams. Užsienio skola. Tai valstybės skoliniai įsipareigojimai užsienio kreditoriams, nepriklausomai nuo

paskolos valiutos.

Bendra tvarka skolinimąsi valstybės vardu įgyvendina Vyriausybė. Tačiau valdant valstybės skolą Vyriausybei atstovauja Finansų ministerija, kuri:

apibendrina ir valdo valstybės skolinimąsi; Skolinasi vidaus ir užsienio rinkose imdama paskolas, platindama Vyriausybės vertybinius popierius

bei kitomis formomis;

35

Tvarko valstybės skolos apskaitą ir atskaitomybę. Vykdo valstybės garantinius įsipareigojimus; Nurašo beviltiškas paskolas ir skolas.

LT Bankas organizuoja Vyriausybės vertybinių popierių aukcionus ir kaupia valstybės vardu pasiskolintas lėšas.

Valstybės skolinimosi formos:

1. Paskolos2. Vyriausybės vertybiniai popieriai3. Valstybės garantijos

Sprendimą imti paskolas arba išlesti valstybės vertybinius popierius priima Vyriausybė nepriklausomai nuo skolinimosi lėšų dydžio. Tuo tarpu sprendimą suteikti valstybės garantiją ūkio subjektų paskoloms priima Seimas arba Vyriausybė, priklausomai nuo garantuojamos paskolos sumos, t. y. valstybės garantija suteikiama paskola iki 40 mln. sprendimą priima Vyriausybė, jeigu garantija suteikiamai paskolai yra virš 40 mln., tada sprendimą priima Seimas.

Valstybės pasiskolintos lėšos paprastai yra perskolinamos kitiems subjektams. Valstybė skolinasi ne tam, kad pati naudotų, o tam kad paskolintų lėšas tiems subjektams, kurie įgyvendina valstybės funkcijas. Perskolintos paskolos yra teikiamos tokiems tikslams:

Į valstybės investicijų programą įtrauktiems projektams finansuoti; Socialinių fondų piniginiams srautas balansuoti; Valstybės nekilnojamam turtui atnaujinti; Bendrai su ES lėšomis finansuojamiems projektams įgyvendinti; Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokoms mokėti (← Atsirado po SNORO

žlugimo).

YPATUMAS: už perskolintas paskolas indėlių ir įsipareigojimų išmokoms mokėti mokamas 0% indėlių palūkanos, kitose mokamos palūkanos, mažesnės nei valstybės skolinimosi kainą.

Kas liečia valstybės garantijas, jos gali būti teikiamos tik tokioms paskoloms užtikrinti:

o Paskolos, kurios naudojamos valstybės investiciniams projektams finansuoti;o Paskoloms, kurios naudojamos tarptautinių finansinių institucijų investiciniams projektams

finansuoti;o Paskoloms, kurios imamos valstybės perskolintai paskolai ar paskolai su valstybės garantija

refinansuoti.

Kreiptis dėl perskolintos paskolos ar valstybės garantijoms finansuoti gali LT JA ir LT įsteigti ES valstybių ir Europos ekonominės erdvės valstybių JA filialai. Dėl tokių paskolų ar garantinių suteikimo NEGALI kreiptis biudžetinės įstaigos. Prašymas dėl perskolintos paskolos suteikimo arba garantijos gavimo teikiamas Finansų ministerijai. Jeigu kreipiamasi dėl valstybės garantijos suteikimo be prašymų ir kitų reikalaujamų dokumentų turi būti pateikiama pati garantuojamos paskolos sutartis arba sutarties projektas.

Garantijos ir perskolintos paskolos nėra teikiamos:

JA, kurie yra skolingi valstybės biudžetui; JA, kurie yra skolingi SODROS biudžetui;

36

JA, kurie laiku nevykdo savo įsipareigojimų Finansų ministerijai, pagal jau turimas paskolintas paskolas ar paskolas su valstybės garantija;

JA, kurie kreipimosi dėl paskolos metu yra arba buvo pripažinti nemokiais; Jeigu prieš JA ar jos savininkus yra iškelta baudžiamoji byla.

Garantija yra suteikiama tik tuo atveju, jeigu asmuo įsipareigoja ne mažiau kaip 25% investicinio projekto, kuriam imama paskola, finansuoti savo lėšomis.

Socialiniai fondai gali kreiptis tik dėl perskolintos paskolos suteikimo. Dėl garantijos kreiptis negali.

Jeigu dėl perskolintos paskolos ar garantijos kreipiasi savivaldybė, ji turi numatyti savo biudžete lėšas, iš kurių bus gražinama paskola ar paskola su valstybės garantija.

Visi prašymai yra teikiami Finansų ministerijai, kuri išnagrinėjusi visus prašymus ir pateiktus dokumentus, teikia savo išvadą dėl perskolintos paskolos ar garantijos suteikimo Valstybinei paskolų komisijai. Jeigu Valstybinė paskolų komisija pritaria Finansų Ministerijos siūlymui suteikti perskolintą paskolą ar valstybės garantiją, Finansų Ministerija teikia atitinkamai Vyriausybės ar Seimo nutarimą. Nutarime, dėl valstybės garantijos suteikimo, būtinai yra nurodoma vienkartinės įmokos už valstybės garantiją suma (tokia suma gali siekti iki 3% garantuojamos paskolos sumos). Konkrečiu atveju dydį nustato Vyriausybė, Valstybinės paskolų komisijos siūlymu. Vienkartinė įmoka už valstybės garantiją nėra imama iš savivaldybių.

Jeigu skolininkas, už kurį garantuoja valstybė, nevykdo savo skolinių įsipareigojimų, tai tuos įsipareigojimus perima Valstybės garantijos vykdytojas (pas mus tai Finansų Ministerija). Skolininkas, už kurį garantavo valstybė, negalintis vykdyti savo skolinių įsipareigojimų, ne vėliau kaip likus mėnesiui iki savo skolinių įsipareigojimų termino privalo kreiptis į Finansų Ministerija, su prašymu kad ši už jį įvykdytų skolinius įsipareigojimus. Kartu su prašymu įvykdyti skolinius įsipareigojimus, skolininkas turi pateikti motyvuotu paaiškinimus, kodėl jis to negali padaryti pats. Finansų Ministerija, gavus prašymą ir atitinkamus dokumentus, išanalizuoja skolininko finansinę būklę ir priima išvadą dėl skolininko galimybių pačiam įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus. Jeigu Finansų Ministerija nutaria, kad skolininkas nėra pajėgus pats įvykdyti savo skolinių išsipareigojimų, tai ji priima sprendimą perimti valstybės garantuotus įsipareigojimus ir juos įvykdyti už skolininką. Jeigu priima išvada, kad skolininkas gali pats atsiskaityti su kreditoriais, tai apie tai pranešama skolininkui.

Priežiūra.

Valstybės skolininkai iki visiško savo turtinių įsipareigojimų įvykdymo, be raštiško Finansų Ministerijos leidimo ir suderinimo ne turi teisės atlikti tokių veiksmų. Jie neturi teisės:

reorganizuoti JA; mažinti savo įstatyminio kapitalo; parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip perleisti ilgalaikį turtą; laiduoti arba garantuoti savo turtu kitų ūkio subjektų prievolių vykdymo; teikti paskolas; investuoti savo turtą į kitus subjektus; prisiimti naujų turtinių įsipareigojimų, išplatindami naujus vertybinius popierius, sudarydami lizingo

sutartis ir pan.

Tokie apribojimai nėra taikomi kredito įstaigoms, savivaldybėms ir mokslo ir studijų įstatyme numatytiems asmenims (studentams, kurie gauna paskolas studijoms).

37

Paskolų grąžinimą kontroliuoja Finansų Ministerija. Todėl skolininkai, arba asmenys gavę valstybės paskolą arba garantiją turi kiekvienais metais teikti Finansų Ministerijai ataskaitas, kaip paskolos buvo naudojamos, kaip buvo mokamos palūkanos, kaip buvo grąžinamos paskolos dalimis, taip pat pateikti visą turimą informaciją apie naujai atidaromas ar uždaromas sąskaitas. Be to, visi valstybės skolininkai privalo teikti audito išvadas apie savo finansinę būklę.

FM gali pritaikyti tokias priemones:

Gali pertvarkyti perskolintas paskolas arba paskolas su valstybės garantija, t. y. Finansų Ministerija gali skolininkui siūlyti susitarti dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo. Tai reiškia, gali siūlyti pakeisti palūkanų normų dydį, palūkanų mokėjimo grafikus, mokėjimo terminus ir pan.

Gali perleisti savo kreditorinį reikalavimą, .t. y. už atlyginimą Finansų Ministerija gali perleisti tretiesiems asmenims savo reikalavimą grąžinti paskolą ir vykdyti visus kitus skolinius įsipareigojimus.

Gali duoti sutikimą perkelti skolą. Tokį sutikimą Finansų Ministerija duos tik tuo atveju, jeigu turės pagrindo manyti, kad skolą perėmęs asmuo yra pajėgus vykdyti visus skolinius įsipareigojimus.

Gali kapitalizuoti skolą, t. y. Finansų Ministerija turi teisę įsigyti skolininko akcijas už jų emisijos kainą ir tuo padengti visą įsiskolinimo sumą.

Gali atleisti skolininkus nuo delspinigių mokėjimo ir valiutų kurso skirtumų mokėjimų.

Jeigu paskolas Finansų Ministerija yra perdavusi administruoti Turto bankui, tai šias visas priemones taiko Turto bankas. Turto bankas administruoja padidėjusios rizikos, didelės rizikos ir labai didelės rizikos paskolas.

Paskolos, skirtos valstybės turtui atnaujinti, skiriamos tik vienam subjektui – TURTO BANKUI. Tokios paskolos ne bet kokiam valstybės turtui atnaujinti, o tik tokiam, kuris yra įtrauktas į Vyriausybės sąrašą.

Atskirais atvejais yra leidžiama paskolas pripažinti BEVILTIŠKOMIS. Tai paskola ar jos dalis gali būti pripažinta beviltiška, jeigu jos neįmanoma arba nėra tikslinga išieškoti dėl šių priežasčių:

Mirus skolininkui ir nesant įpėdinių, kurie galėtų atsakyti už jo skolinius įsipareigojimus; Tuo atveju, kai su skolininku yra sudaroma taikos sutartis arba kai skolininko atžvilgiu yra baigta

restruktūrizavimo byla; Jeigu jos paskaičiavimu, atlygintinai perleidus savo kreditorinį reikalavimą gauta suma bus mažesnė

už pačią paskolą; Jeigu praėjus daugiau nei metams nuo privertino išieškojimo nėra randama skolininko, nėra

randama skolininko turto arba rastas turtas yra nelikvidus.

Tokiais atvejais paskola yra pripažįstama beviltiška ir nurašoma ir išbraukiama iš žiniaraščių.

8 PASKAITA (2014.05.06)

VERTBINIAI POPIERIAI

38

Lietuvos Vyriausybės vertybiniai popieriai yra platinami tiek vidau rinkoje, tiek užsienio rinkose. Vidaus rinkoje platinami Vyriausybės vertybiniai popieriai yra trijų rūšių:

1. Valstybės iždo vekseliai, t. y. Vyriausybės vertybiniai popieriai, kurių galiojimo trukmė jų išleidimo metu neviršija 1 metų.

2. Vyriausybės obligacijos, t. y. vyriausybės vertybiniai popieriai, kurių trukmė išleidimo metu viršija 1 metus.

3. Vyriausybės taupymo lakštai, .t. y Vyriausybės vertybiniai popieriai, kurie gali būti platinami tik mažmeniniu būdu.

Visus Vyriausybės vertybinius popierius į apyvartą išleidžia ir perka Finansų ministerija. Priimdama sprendimą dėl eilinės Vyriausybės vertybinių popierių emisijos FM nustato vertybinių popierių emisijų sąlygas:

FM nustato kokios rūšies vertybiniai popieriai bus išleidžiami Vertybinių popierių arba emisijos apimtį; Nustatoma vieno vertybinio popieriaus nominali vertė; Vertybinių popierių galiojimo laikas; Išpirkimo tvarka ir data; Nustatoma palūkanų norma; Kitos sąlygos.

Visos šios sąlygos yra skelbiamos viešai, išskyrus, vertybinių popierių emisijos apimtį.

Visi Vyriausybės vertybiniai popieriai yra platinami tokiais pagrindiniais būdais:

Aukciono, kuomet vertybiniai popieriai yra platinami per organizatorių. Sindikato būdu, kai vertybinius popierius FM platina per geriausią pasiūlymą pateikusį tarpininką. Dvišalių derybų būdu, kai FM parduoda vertybinius popierius vienam ar keliems tarpininkams, kurie

išperka visą emisiją. Mažmeniniu būdu, kai vertybiniai popieriai yra parduodami visiems subjektams, per FM parinktą

tarpininką.

IŽDO VEKSELIAI IR OBLIGACIJOS

Valstybės iždo vekseliai ir obligacijos pirminėje apyvartoje yra platinami per LT banko organizuojamus Vyriausybės vertybinių popierių aukcionus. LT aukcione gali dalyvauti ne bet kokie subjektai, o tik Finansų įstaigos ir bankai, kurie atitinka LT banko nustatytus kriterijus, kuriuos yra sudariusios su LT banku aukciono dalyvio sutartį ir kurio būtinai yra LT centrinio vertybinių popierių depozitoriumo nariai. Vienas aukciono dalyvis gali teikti pasiūlymus įsigyti ne daugiau kaip 35% aukcione platinamų vertybinių popierių emisijos sumos. → PIRMINĖ APYVARTA.

Antrinė apyvarta yra vykdoma vertybinių popierių biržose pagal CT reikalavimus. Paprastai į antrinę apyvartą Valstybės vertybiniai popieriai dažniausiai nepatenka.

Tokius vertybinius popierius vertybinėje popierių biržoje gali įsigyti pati FM priešlaikinio išpirkimo aukciono būdu. Jeigu vertybinių popierių biržoje vekselius ir obligacija išperka FM, tai jie iš naujo parduodami nebegali būti.

39

TAUPYMO LAKŠTAI.

Vyriausybės taupymai lakštai, skirtingai nuo vekselių ir obligacijų, pirminėje apyvartoje yra parduodami FA, individualioms įmonėms, ūkinėms bendrijoms, kooperatinėms bendrovėms, žemės ūkio bendrovėms, politinėms partijoms, sodininkų bendrijoms ir pan. – nustatytas subjektų ratas, kurie gali taupymo lakštus įsigyti. Antrinė apyvarta gali būti tik tarp tų pačių nustatytų subjektų.

Taupymo lakštai yra platinami pagal taupymo lakštų platinimo tarpininkus. Tokiais tarpininkais gali būti LT paštas, taip pat LT Bankai, LT veikiantys užsienio bankų filialai ir finansų maklerių įmonės.

Taupymo lakštu YPATUMAS – asmuo, įsigijęs vyriausybės taupymo lakštus, gali pateikti juos išpirkimui, ankščiau nei baigiasi lakštų galiojimo terminas, tačiau atitinkamai yra mažinama lakštų palūkanų norma.

Užsienyje leidžiami vertybiniai popieriai. Euro obligacijos Jas leidžia FM, o platina – užsienio bankas ar finansinė įmonė, pateikęs FM geriausią siūlymą dėl platinimo užsienyje.

Savivaldybės taip pat turi teisę skolintis, Jų limitus nustato Seimas tvirtindamas Valstybės Biudžetą. Savivaldybės skolinimosi formos – jos turi teisęs imti paskolas iš valstybės biudžeto, imti paskolas iš vidaus ir užsienio kreditorių, teikti garantijas už savivaldybės kontroliuojamų įmonių paimtas paskolas. SAVIVALDYBĖS NETURI TEISĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ.

9 TEMA. FINANSŲ RINKŲ PRIEŽIŪRA.

Finansų rinkos priežiūros institutas kaip viešųjų finansų institutas yra naujausias, nes atsirado ryšium su 2008 krize.

Plačiąja prasme finansų rinka yra tokia rinka, kurioje yra prekiaujama, mainomasi vertybiniais popieriais, t. y. gali būti prekiaujama ir mainomasi įmonių akcijomis arba Valstybių / Vyriausybių vertybiniais popieriais. Gali būti prekiaujama ir trumpalaikiais vertybiniais popieriais. Tokiais atvejai yra pinigų rinka. Kai prekiaujama užsienio valiuta, tada kalbama apie valiutų rinka. Taip pat prie finansų rinkos priklauso rinkos, kuriose prekiauja brangiaisiais metalais, brangakmeniais, nafta ir dujomis.

Lietuvoje finansų rinka pradėjo formuoti ne taip jau seniai (1990 m.) ir tai rinkai prižiūrėti buvo įsteigtos specialios institucijos. Iki 2011 m. Lietuvoje buvo trys institucijos, atsakingos už finansų rinkos priežiūra:

1. LT Bankas, kuris prižiūrėjo bankininkystės sektorių;2. Draudimo priežiūros komisija, kuri prižiūrėjo draudimo sektorių;3. Vertybinių popierių komisija, kuri buvo atsakinga už investavimo sektorių.

Nuo 2008 m. krizės LT pradėtas svartyti klausimas dėl finansų rinkos konsolidavimo ir 2011 m. buvo priimtas Finansų rinkų priežiūros pertvarkos įstatymas, kuriuo buvo įtvirtinta, kad finansų rinkos priežiūra pilnai pereina į LT Banko kompetencija. Dabar priežiūrą vykdo tik LT bankas!!!!!!!! Jis perėmė anksčiau minėtas sritis, taip pat mokėjimo sektorių, kuriam priklauso LT paštas.

Lietuvos Bankas:

40

I. LT bankas prižiūri Lietuvoje veikiančius bankus (jų yra 7). II. LT Bankas prižiūri kredito unijas. (Šiuo metu yra 75 ir viena centrinė);

III. LT Bankas prižiūri užsienio bankų kontroliuojamas finansų įstaigas, kurios veikia Lietuvoje, neįsisteigusios filialų. (Yra 3);

IV. LT Bankas prižiūri Vartojimo kreditų davėjus ir tarpininkus (Šiuo metu yra 146);V. LT Bankas prižiūri elektroninių pinigų įstaigas (šiuo metu yra 1);

VI. LT bankas prižiūri Mokėjimo įstaigas (yra 20); tai yra įstaigos, per kurias galima atlikti mokėjimus.

BANKŲ SEKTORIUS.

Lietuvoje kreditavimu gali užsiimti tokie subjektai:

Bankai, t. y. Lt įsteigto kredito įstaigos, kurios turi licencija verstis ir verčiasi indėlių bei kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių bei tokių lėšų skolinimu. Pagal teisinę forma Bankai LT gali būti tik AB ir UAB. (SWEDBANK, DNB ir pan. yra Lt bankai, nes įkurti Lt ir pagal LT įstatymus).

Specializuoti Bankai, t. y. Lietuvoje įsteigtos kredito įstaigos, kurios turi licenciją teikti elektroninių pinigų išleidimo ir jų tvarkymo paslaugą. Lietuvoje tokio banko nėra.

Užsienio bankai, t. y užsienio valstybėse įsteigtos kredito įstaigos, kurios turi užsienio valstybės licenciją verstis indėlių priėmimu ir paskolų suteikimu. Užsienio bankai pagal Lt įstatymus yra dvejopi: vieni gali veikti neįsteigia filialų, kiti gali veikti tik įsteigę filialus. Be filialų Lt gali veikti tik ES valstybių bankai ir Europos ekonominės erdvės valstybių bankai.

Kredito unijos, t. y. kredito įstaigos, kurios turi licenciją verstis indėlių priėmimu ir skolinimu bei paskolų teikimu. Skirtumas nuo Banko – kredito unija, kaip ir kiekvienas bankas gali priimti indėlius iš bet kokio neprofesionalaus subjekto, tačiau lėšas skolinti kredito unija gali tik savo nariams.

Vartojimo kreditų davėjai ir tarpininkai, t. y. tik JA, kurie užsiima vartojimo kreditų teikimu ir yra įtraukti į LT Banko vartojimo kredito davėjų sąrašą. Jie turi gauti LT Banko Valdybos leidimą užsiimti tokia veikla.

LT BANKAS irgi užsiima kreditine veikla, t. y. užsiima paskolų teikimu. Tai reiškia, kad LT Bankas turi teisę priimti indėlius, tačiau indėlius LT Banke gali laikyti tik LT įregistruotos kredito įstaigos. LT Bankas priima indėlius iš profesionalių rinkos dalyvių. LT Bankas teikia paskolas likvidumo problemų turintiems bankams. LT Bankas gali suteikti paskolas kitiems bankams esant tokioms aplinkybėms:

Jeigu bankų klientai praranda pasitikėjimą nacionaline valiuta ir bankais ir pradeda masiškai atsiiminėti indėlius iš bankų;

Jeigu toks bankas dėl objektyvių veiksnių turi likvidumo problemų, nors yra mokus. Jeigu banko aktyvai ir pasyvai yra subalansuoti, tačiau banko klientai pradeda atsiiminėti indėlius iš

banko.

LT Bankas suteikia paskolas tik tam tikromis sąlygomis:

Šiuo metu LT Bankas suteikia paskolas tik nacionaline valiuta – litais.

Už LT Banko suteiktą paskola imamos atitinkamo dydžio palūkanos, didesnės negu nustatytas ES centrinio banko norma;

41

LT Banko suteiktų paskolų grąžinimas yra nustatytas tam tikromis priemonėmis:

o Vyriausybės vertybiniai popieriai;o Lt banko vertybiniai popieriai;o Užsienio valiuta;o Tauriaisiais metalais;o Valstybės garantija;o Kitos kredito įstaigos garantijao Vertybiniais popieriais ir nekilnojamuoju turtu, kurie atitinka LT Banko nustatytus kriterijus;

LT Bankas gali teikti paskolas užsienio bankams, tarptautinėms finansų įstaigoms.

LT Bankas gali suteikti paskolas banko darbuotojams.

LT bankas negali skolinti:

o LT Vyriausybei;o ES institucijoms ir organams;o Kitų ES šalių Vyriausybėms;o LT ir ES regioninėms ir vietos valdžios institucijoms;o Viešosioms įstaigoms;o Valstybės ir savivaldybių įmonėms.

LT bankas gali teikti Vienos dienos paskolas Eurais. Esmė – kai bankas dėl tam tikrų aplinkybių negali vykdyto dienos įsipareigojimų. Ypatumas – jei neįvykdysi, kitą kartą negausi.

LT Bankas, teikdamas paskolas, negali viršyti užsienio valiutos rezervo.

BANKŲ STEIGIMAS.

Pagal įstatymus, Bankas gali būti steigiamas tik neribotam laikui. Bendra tvarka, Banką steigti gali ne mažiau kaip 10 steigėju. Šis reikalavimas netaikomas tuo atveju, jeigu vienas banko steigėjų yra LT ar užsienio finansų įstaiga arba draudimo įmonė ir ji valdo daugiau kaip 2/3 steigiamo banko balsavimo teisę suteikiančių akcijų. Be to, kiekvienas iš steigėjų turi įsigyti ne mažiau kaip 3% balsavimo teisę suteikiančių akcijų. Ne kiekvienas asmuo gali būti banko steigėju. Banko steigėjais negali būti FA, teisti už labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, už nusikaltimus finansams, ūkininkavimo tvarkai ir nuosavybei, taip pat už kitu nusikaltimus, jeigu jiems nėra išnykęs teistumas. Taip pat steigėju negali būti asmenys, kurie negali įrodyti lėšų naudotų banko akcijoms įsigyti teisėtumo. Steigiamo Banko minimalus kapitalas turi būti ne mažiau kaip 5 mln. eurų. Norėdamas pardėti savo veiklą, steigiamas bankas turi gauti LT Banko leidimą. Tuo tikslu banko steigėjai pateikia LT Bankui banko steigimo sutartį, banko įstatus, dokumentus, patvirtinančius, banko steigimui panaudoti kapitalo teisėtumą, taip pat pateikiamas steigiamojo susirinkimo dalyvių sąrašas. Visi dokumentai turi būti išnagrinėti per 3 mėn. nuo prašymo išgarinėjimo dienos. Jeigu LT bankas pareikalauja papildomų dokumentų, tai terminas skaičiuojamas nuo visų dokumentų padavimo dienos. LT Bankas gali atsisakyti išduoti leidimą steigti banką tokiais atvejais:

Jei nepateikti visi reikiami dokumentai; Jeigu pateiktuose dokumentuose nurodomi neteisingi duomenys; Jeigu banko įstatai neužtikrina patikimos ir stabilios banko veiklos; Jeigu steigiamo banko teisinė forma, minimalus kapitalas, numatomi vadovai neatitinka nustatytų

reikalavimų;

42

Iki visiško banko įsteigimo, LT bankas pasilieka teisę atšaukti leidimą įsteigti banką, jeigu:

Leidimas išduotas apgaulės būdu; Leidimas gautas pažeidžiant įstatymus; Jeigu steigiamo banko įstatai per 12 mėnesių nuo jų pasirašymo dienos nebuvo pateikti JA registrui.

Gavęs leidimą steigtis bankas turi pateikti savo įstatus registruoti JA registrui. Kai pateikiami duomenys registrui, tai reikia kreiptis į LT Banką, kad gauti kredito veiklos licenciją.

Biudžeto sandaros įstatymas

Valstybės skolos įstatymas

Banko įstatymas

LICENCIJOS.

Kredito įstaiga, gavusi Lietuvos Banko leidimą, pateikia savo dokumentus ir kreipiasi į registrų centrą dėl licencijos išdavimo. Dokumentai (pateikiami su prašymu): banko įstatų registracijos pažymėjimas; įregistruoti banko įstatai; dokumentai, patvirtinantys minimalaus banko kapitalo turėjimą; banko akcininkų sąrašas, banko vadovų sąrašas ir veiklos planas 1-3 metams. Priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo Lietuvos Bankas privalo per 3 mėn. nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu LT Bankas pareikalauja papildomų dokumentų, sprendimas turi būti priimtas per 3 mėn. nuo visų dokumentų gavimo. Bet kuriuo atveju sprendimas dėl licencijos išdavimo turi būti priimtas per 12 mėn. nuo prašymo davimo dienos. Jeigu yra gautas nurodymas iš Europos Komisijos LT Bankas gali sustabdyti prašymo nagrinėjimą.

LT Bankas gali atsisakyti išduoti licencija, jei:

Pateikti ne visi reikalaujami dokumentai; Pateiktuose dokumentuose yra nurodyti neteisingi duomenys; Jeigu bankas nėra sukaupęs pakankamai minimalaus kapitalo; Jeigu bankas neatitinka reikalavimų, kuriu reikia banko steigimo leidimui arba licencijai gauti.

LT bankas, išdavęs licencija kreditinei veiklai, turi teisę ją atšaukti, jei licencija gauta:

Neteisėtu būdu; Pažeidžiant įstatymus; Jeigu bankas nepasinaudoja išduota licencija per 12 mėn. nuo išdavimo dienos; Jeigu bankas neatitinka reikalavimų, reikalingų licencijai gauti; Jeigu bankas yra likviduojamas arba reorganizuojamas.

Bankas, negali verstis veikla, jeigu tai nenurodyta licencijoje

Bankai savo veikloje turi laikytis įstatymų arba LT Banko nustatytų sąlygų:

1) Pagal įstatymą, bankas savo veikloje turi laikytis minimalaus banko kapitalo reikalavimo, t. y. visos veiklos metu minimalus banko kapitalas negali būti mažesnis nei 5mln. eurų. Jeigu yra nustatoma,

43

kad banko kapitalas yra mažesnis, negu nustatytas reikalavimas, bankas privalo nedelsiant sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir priimti sprendimą dėl priemonių minimalaus kapitalo atstatymui.

2) Bankas turi laikytis įstatymu nustatytų reikalavimų akcininkams ir vadovams. Kiekvienas bankas turi turėti ne mažiau nei 10 akcininkų. Šis reikalavimas, nėra taikomas jeigu vienas iš banko akcininkų yra finansų įstaiga arba draudimo įmonė ir ji valdo ne mažiau kaip 2/3 balsavimo teisę suteikiančių akcijų. Taip pat akcijų skaičiaus reikalavimas netaikomas tuo atveju, jeigu banką savo žinion perima valstybė. Banko akcininku negali būti biudžetinės įstaigos, asmenys, kurie nepateikia LT Bankui duomenų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę, finansinę būklę, taip pat kurie neįrodo lėšų teisėtumo. Taip pat akcininkais negali tapti FA, kurie atsisako LT bankui pateikti duomenis, reikalingus leidimams ir licencijos išduoti. Taip pat jei nepateikia duomenų apie sveikatos būklę. VADOVAI. Banko vadovams priklauso: banko stebėtojų nariai, banko valdybos nariai, banko administracijos vadovai, banko vidaus audito vadovas, banko filialų ir atstovybių vadovai, taip pat kiti banko darbuotojai, kurie turi teisę priimti savarankiškus sprendimus banko vardu. Turi būti nepriekaištingos reputacijos, turi turėti patirties ir tam tikros kvalifikacijos lygmenį, vienas iš banko vadovų turi mokėti lietuvių kalbą ir nuolat gyventi Lietuvoje. Vadovui turi būti duotas LT Banko pritarimas.

3) Banko investicijų į kitus JA ribojimas. Bankas negali turėti dalies kitame JA, jeigu tokios dalies vertė viršija 15% banko kapitalo. Bendra investicijų suma į kitus JA, negali viršyti 60% banko kapitalo. Tokie apribojimai netaikomi tokiais atvejai, kai bankas investuoja į draudimo įmones, finansų įstaigas, bei kitus JA, betarpiškai reikalingus banko funkcijoms įgyvendinti.

4) Ribojami banko investicijos į nekilnojamąjį turtą ir žemę. Bendra tvarka banko investicijos į žemę ir nekilnojamąjį turtą negali viršyti 5% banko kapitalo. Tačiau toks ribojimas netaikomas, jeigu žemė ir kitas kapitalas yra įsigytas tiesioginei banko veiklai vykdyti, lizingo paslaugoms teikti ir jei tokį turtą bankas perima kaip savo skolininkų kreditavimo priemonių įvykdymo užtikrinimą.

5) Yra ribojimas skolinimas su banku susijusiems asmenims.

Apribojimus nustato Banko valdyba. Valdyba nustato su banko rizika ribojančius normatyvus. Šių normatyvų paskirtis – užtikrinti banko mokumą ir likvidumą. Tokie 4 normatyvai, kurie nustatomi visiems bankams:

I. Kapitalo pakankamumo normatyvas.II. Banko likvidumo normatyvas,

III. Maksimalios paskolos vienam skolininkui normatyvas;IV. Maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais normatyvas.

Šiuos normatyvus nustato LT Banko valdyba. Šiaip jie yra visi vienodi visiems bankams, tačiau LT Bankas gali nustatyti individualius tam tikram bankui. LT Bankas gali nustatyti ir kitus normatyvus, t. y. normatyvų sąrašas nėra baigtinis.

Normatyvų ir kitų sąlygų laikymąsi prižiūri LT Bankas. Jis prižiūri ne tik Lietuvoje įsteigtus bankus, bet ir užsienio valstybių bankus, kurie veikia Lietuvoje be filialų (tiesiogiai).

LT BANKAS.

Jeigu LT bankas, vykdydamas priežiūra, nustato tam tikrus pažeidimus, tai jis gali taikyti šias poveikio priemones:

Kreiptis į teismą, reikalaudamas, kad banko akcijos, kurios priklauso asmeniui, neatitinkančiam įstatymų nustatytų reikalavimų ar savo veikla darančiam neigiamą poveikį banko veiklai, priverstinio pardavimo LT bankui nurodytam asmeniui. Šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas,

44

kad akcijos turi būti parduotos to paties banko akcininkams. Jeigu bankas nesiima priemonių, tam kad būtų atstatytas banko minimalus kapitalas, LT bankas gali kreiptis į teismą, kad priverstinai būtų parduotos visos banko akcijos (LT banko nurodytam asmeniui ar asmenims).

Jeigu galintis įvykti draudiminis įvykis gali turėti neigiamos įtakos indėlių draudimo įmonės veiklai ir indėlių draudimo išmokėjimui, banko akcijos gali būti paimtos visuomenės poreikiams. Šiuo atveju bakui turi būti teisėtai atlyginama. Tai daroma Investicijų indėlių įmonės sprendimu.

Įspėjimas; Baudų skyrimas; Laikinas vieno iš banko vadovybės organo narių ar viso banko vadovybės organo nušalinimas; Laikinai uždrausti vienos ar kelių finansinių paslaugų teikimą; Laikinai ar visam laikui uždrausti filialo ar filialų veiklą; Banko veiklos apribojimas; Licencijos atšaukimas.

EUSROPOS BANKAI IR FILIALAI LIETUVOJE. Jų atveju poveikio priemonės yra ribotos:

įspėjimas apie veiklos trūkumus; Laikinas apribojimas teise disponuoti lėšomis LT Banke; Esant ES valstybės prašymu laikinai arba visam laikui uždrausti veiklą Lietuvoje.

Poveikio priemonių skyrimas. Poveikio priemonė bankui gali būti skiriama jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo padarymo dienos. Pagrindinės priemonės:

Baudos, kurios skiriamos bankui pagal Bankų įstatymą. Jeigu bankas nepateikia LT Banko reikalaujamos informacijos, jis gaus baudą kurios dydis siekia 0,5% metinių banko pajamų. Jeigu bankas nevykdo, LT Banko nurodymų, bauda gali siekti 1% banko metinių pajamų. O jeigu bankas vykdys veiklą, kuria jam vykdyti draudžia įstatymas, tai gaus baudą kuri siekia 2% metinių pajamų. Jeigu bankas nepateikia duomenų apie rizikos duomenų laikymąsi, tai visada yra skiriama BAUDA.

Banko veiklos apribojimas arba moratoriumas. Banko veiklos moratoriumas yra banko veiklos laikinas dalinis apribojimas. Moratoriumą bankui galima skelbti esant bet kokiam pažeidimui, taip pat tuo atveju jeigu bankas per 5 darbo dienas negali įvykdyti bet vieno pagrįsto kreditorinio reikalavimo arba yra pagrindas manyti, kad to jis negalės padaryti ateityje. Moratoriumą visada skelbia LT Bankas. LT bankas, priimdamas sprendimą paskelbti bankui moratoriumą, skiria bankui vadovauti laikinąjį administratorių. Šiuo asmeniu gali būti paskirtas bet kuris FA arba JA, išskyrus LT banko darbuotojus. Veiklos apribojimo terminas negali būti ilgesnis nei 6 mėn. tačiau pasiūlius laikinajam banko administratoriui, moratoriumo terminas gali būti pratęstas iki 6mėn laikotarpiui (max. terminas 12 mėn.). Pasekmės: 1) Nuo sprendimo, paskelbti moratoriumą ir paskirti laikinąjį administratorių, yra sustabdoma visų vadovų veikla ir tokių banko organų priimti sprendimai, priimti po moratoriumo paskelbimo, yra negaliojantys ir neturi būti vykdomi. 2) paskyrus laikinąjį administratorių, banko akcininkų susirinkimo sprendimai įsigalioja tik juo susiderinus su laikinuoju administratoriumi ir LT Banku; 3) nuo laikinojo administratoriaus paskelbimo, bankui yra draudžiama perleisti savo turtą ir vykdyti kitus skolinius įsipareigojimus; 4) paskelbus moratoriumą yra sustabdomas visų bylų nagrinėjimas teisme. REIKŠMĖ - REALIAI MRTATORIUMAS YRA BANKO BANKRUTAVIMAS. Pasibaigus moratoriumo terminui, laikinasis administratorius pateikia išvadą apie galimybes tęsti banko veiklą LT Bankui, kuris sprendžia arba bankui leisti toliau vykdyti veiklą ar pereiti prie banko bankroto procedūros. Pradėjus bankroto procedūra, banko vadovavimą perima banko administratorius, kurį skiria teismas.

45

Bet kurios valstybės pinigų sistema yra įstatymais reguliuojama pinigų apyvartos organizavimo tvarka, kuri susideda iš tokių elementų:

1. Lietuvos oficialaus piniginio vieneto nustatymas. Pagal pinigų įstatymą, LT piniginis vienetas yra LITAS. Kartais su nacionalinės valiutos nustatymu yra siejamas piniginio vieneto nustatytas tauriųjų metalų atžvilgiu. Litų turinys su auksu nėra siejamas, tai reiškia, kad apyvartoje esantys litai nėra padengti aukso atsargomis. Tai reiškia, kad litas yra vienintelė, teisėta mokėjimo priemonė Lietuvoje, t. y. užsienio valiuta mokėjimams gali būti naudojama tik šalių susitarimu ir tik atsiskaitymams negrynais pinigais. ES valiuta (eurais) galima atsikaityti ir grynais pinigais ir šalių susitarimu. Lietuvoje visa buhalterinė apskaita vykdoma litais. Atsiskaitymas užsienio valiuta: taip galima atsikaityti laivuose ir lėktuvuose su LT vėliava.

2. Valstybės piniginių ženklų kaip mokėjimo priemonės rūšių nustatymas. LT ženklai: litų banknotai, metalinės litų ir centų monetos. Monetos ir centai yra niekinės, todėl kad ant jų nėra parašyta, kad tai yra LT banko skolinis įsipareigojimas. Svarbūs yra tik banknotai. Piniginių ženklų dizainą atlieka LT Bankas.

3. Piniginių ženklų emisija. Lietuvoje išimtinę pinigų emisijos teisę turi LT bankas ir išleisdamas pinigus, LT Bankas turi laikytis lito patikimumo įstatymu. Į apyvartą išleistų litų kiekis negali viršyti užsienio valiutos rezervo. Jeigu LT Bankas nori išleisti daugiau litų, jis turi didinti užsienio valiutos rezervą. Šis rezervas gali būti laikomas visomis valiutomis, tačiau tam tikras procentas jų turi būti sudaromas iš eurų. Ankščiau litų kiekis turėjo būti užtikrintas ir aukso atsargomis, tačiau dabar to NEBĖRA.

4. Nacionalinės valiutos oficialaus kurso nustatymas. Lietuvoje yra taikomas valiutų valdybos modelis, kuris reiškia, kad litas yra siejamas su bazine valiuta, o šią valiutą parenka LT Bankas, suderinęs su Vyriausybe. Parinkdamas bazinę valiutą, LT Bankas nustato ir valiutos kursą kitų valiutų atžvilgiu.

5. Grynųjų ir negrynųjų pinigų apyvarta.

46