gerbiamieji, - elibrary.lt fileg, mykolo romerio universitetas laiko ratas vël apsisuko, visi...

2005 m. gruodis MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO MËNRAÐTIS Nr. 19(87)

Gerbiamieji,

baigiantis metams, mintys krypsta á praeinantá laikà. Susirenkame pabûti kartu,

pamàstyti apie þingsnius, kuriuos þengëme ðiais metais.

Brandþiai ir darbingai mûsø Universiteto bendruomenei 2005-ieji buvo sëkmingi.

Universitetas iðaugo, praturtëjo naujais fakultetais, ðiuolaikiðkomis studijø

programomis, tvirtais þingsniais tarptautinëje mokslo ir studijø erdvëje.

Dþiaugdamiesi laimëjimais, atsigræþkime á þmones, esanèius ðalia, su kuriais

praleidþiame didelæ savo gyvenimo dalá. Tarpusavio supratimas, geranoriðkumas ir

kolegiðkumas padeda áveikti sunkumus ir neðvaistyti energijos neigiamoms

emocijoms. Vertinkime ir tausokime vieni kitus.

Neiðvengiama, kad kai kam praëjusius metus primins skausmas. Dalijamës juo

su Jumis.

Stiprios sveikatos ir ramybës Jums ir Jûsø artimiesiems per Kalëdø ðventes,

geriausios kloties veikloje ir polëkio siekiuose ateinanèiaisiais.

Pagarbiai

Mykolo Romerio universiteto rektorius prof. Alvydas Pumputis

Mykolo Romerio universitetas 2005 m. gruodis, Nr. 19(87)2

Ðv. Kalëdos – tai susikaupimo, apmàstymø ir kartu viltingo laukimo me-tas. Galime pasidþiaugti, kad praeinantys metai buvo sëkmingi, mûsø Universi-tetas áþengë á naujà savo raidos tarpsná, atsinaujino ir sustiprëjo. Tai bûtø buvæneámanoma be bendrø visø mûsø – administracijos, dëstytojø, mokslininkø ir,þinoma, be studentø – pastangø, tai bûtø neámanoma be mûsø santarvës.

Tegul sëkmë ir pakili nuotaika lydi Jus per visus ateinanèius metus.Linksmø ðv. Kalëdø ir laimingø ateinanèiø Naujøjø metø!

Dr. Tadas Sudnickas,Viešojo administravimo fakulteto dekanas

Praëjusieji metai buvo kûrybingi ne tik visiems Universiteto þmonëms, bet irTeisës fakulteto dëstytojams bei studentams. Laimëjimai skatina toliau plëtoti savoveiklà ir pastangas moksle, studijose, dalyvaujant visuomeninëje veikloje, kuri yrasudëtinë universitetinio gyvenimo dalis.

Teisës fakulteto dëstytojams ir studentams linkiu ir toliau skleisti tauriasteisingumo, demokratijos idëjas, kurios yra Lietuvos kultûros, politikos, socialiniogyvenimo pagrindas. Teisë yra ta sritis, kurioje atsispindi þmoniø lûkesèiai gyventiteisingesnëje ir demokratiðkesnëje visuomenëje. Turime visapusiðkas galimybes daly-vauti stiprinant teisinës valstybës pagrindus, kuriant ðiuolaikiðkàjà Lietuvos teisæ,propaguojant amþinàsias teisinës kultûros vertybes.

Prof. dr. Juozas Þilys,Teisës fakulteto dekanas

Lai ateinantys metai neatima to, kà dovanojo 2005-ieji, kurie Strateginiovaldymo ir politikos fakultetui buvo sëkmingi ir turtingi – praturtëjome naujomisprogramomis, gerais darbuotojais, jaunais gabiais þmonëmis – studentais. Linkëèiau,kad ir kiti metai bûtø tokie: kad bûtø ðilti, paprasti, þmogiðki studentø ir dëstytojøsantykiai, kad akademinë bendruomenë neuþsisklæstø spræsdama savo reikalus, ir toliauaktyviai dalyvautø kurdama pilietinæ visuomenæ bei bûtø neabejinga mûsø valstybëjevykstantiems procesams. Að tikiu, kad 2006-aisiais toliau sëkmingai ir nepavargdamiþengsime keliu á Paþinimà.

Graþiø ðventø Kalëdø, prasmingø, dosniø ir sëkmingø Naujøjø metø!

Prof. Vygandas Kazimieras Paulikas,Strateginio valdymo ir politikos fakulteto dekanas

Mykolo Romerio universitetasg , ( )

Laiko ratas vël apsisuko, visi dþiugiai laukiame didþios atgimimo ðventës irNaujøjø metø.

Praëjæ metai fakulteto istorijoje buvo pradþios metai, kai fakultetas buvo ákur-tas, apsibrëþë savo tikslus, numatë kelius tikslams pasiekti, suformavo struktûrà. Atei-nantys metai irgi þada bûti kûrybingo ieðkojimo ir kruopðtaus darbo metai: fakultetasturi augti, tvirtëti, uþimti deramà padëtá ir pateisinti lûkesèius tø þmoniø, kuriems jistarnauja. Ðalia darbø yra ir ðventës, yra poilsis, yra daug to, kas padaro mus laimingus.Tegul praëjusiø metø rûpesèiai ir nemalonumai neuþgula mums peèiø, tegul patirtasdþiaugsmas lieka su mumis, tegul ateinanèiais metais pildosi mûsø svajonës, tegul musvisus aplanko laimë.

Kalëdø ir Naujøjø metø proga profesoriams, dëstytojams ir visiems darbuoto-jams linkiu sveikatos, kûrybos dþiaugsmo ir jëgø naujiems kûrybiniams siekiams ágyven-dinti. Studentams linkiu sëkmës mokantis, atakaklumo atskleidþiant mokslo paslaptis,darbðtumo ir stropumo studijose.

Visiems linkiu laimës, dþiaugsmo, ðventinio ðurmulio, smagios nuotaikos, dauglaimës akimirkø.

Prof. Vitalija Rudzkienë,Ekonomikos ir finansø valdymo fakulteto dekanë

Greitai bëganèio laiko tëkmëje stabtelkime pasidþiaugti nuveiktais darbais,susikaupkime naujoms mintims, kurdami ateities planus tikëkime, kad kiekviena ateinanèiømetø diena bus kupina ðviesiø spalvø.

Tegul ðv. Kalëdø naktá uþsidega Vilties, Tikëjimo ir Meilës lauþas,uþdegdamas artëjanèius Naujus metusgerumo, laimës ir sveikatos ugnimis,pripildydamas Jûsø ðirdis dvasios turtø...Tegul palieèia jis ir Jûsø artimuosius, ir draugus...

Prof. Leta Dromantienë,Socialinës politikos fakulteto dekanë

Praëjæ metai rengiant Lietuvai policijos ir valstybës sienos apsaugos tarnybospareigûnus – prasmingai praleistas laikas: tai ir sukaupta didelë pedagoginio darbo patirtis,ir atlikti ávairiausi darbai, ir iðleisti á gyvenimà atsakingam darbui jauni þmonës.

Nuoðirdþiai sveikinu dëstytojus, darbuotojus ir akademiná jaunimà ðventø Kalëdø irNaujøjø metø proga. Telydi Jus neblëstantis paþinimo ir naujos patirties troðkulys, testiprëjaJûsø dëmesys savo artimøjø, tautos ir valstybës rûpesèiams, tikëjimas ateitimi.

Antanas Butavièius,Kauno policijos fakulteto dekanas

4 2005 m. gruodis, Nr. 19(87)Mykolo Romerio universitetas

Laiko tëkmæ vël apgaubus ypatingai, ðventiðkai aurai, malonu

prisiminti visus prabëgusius metus mûsø Universitete – tas drauge

praleistas ðviesias, o kartais sudëtingas akimirkas. Ið visos ðirdies

dëkojame visiems, visà ðá laikà buvusiems kartu su Studentø moksline

draugija. Neiðsemiamo ákvëpimo, beribës energijos, dràsos þengiant

mokslo ir kûrybos keliu ir, svarbiausia, niekada nenustoti svajoti, stebëtis

pasauliu – juk taip atrandami nauji horizontai ir sukuriami maþyèiai, o

kartais ir dideli stebuklai.

Graþiø, nuotaikingø ðv. Kalëdø ir sëkmingø ateinanèiø Naujøjø!

Mykolo Romerio universiteto

Studentø mokslinës draugijos vardu

prezidentas Rytis Valûnas

Tegul ðventø Kalëdø stebuklas apdovanoja Jus dvasine

harmonija, dëkingumu uþ bûties dþiaugsmà, naujais optimistiniais

siekiais ir išsipildanèiais kasdienës laimës lûkesèiais.

Linkime Naujaisiais 2006 metais vaikšèioti tik gërio ir groþio

takais ir dþiaugtis brangiausiomis gyvenimo dovanomis: meile,

dþiaugsmu, ramybe, kantrybe, nuoširdumu, gailestingumu,

tikëjimu.

Nuostabiø, sëkmingø ir dosniø Naujøjø metø Jums linki

Mykolo Romerio universiteto Debatø klubo nariai.

STUDENTIÐKI LINKËJIMAI

Artëjant vienai ið graþiausiø metø ðvenèiø, ELSA

MRU (European Law Students’ Association) nori Jus

pasveikinti ðv. Kalëdø proga ir palinkëti kûrybinës

energijos, neiðblëstanèiø iniciatyvø bei naujø iððûkiø

ateinanèiais metais. Nepritrûkite ryþto siekti savo

uþsibrëþtø tikslø, nesustokite pusiaukelëje ir visa ðirdimi

tikëkite savo sëkme.

Pagarbiai

ELSA MRU

...Prabëgæ metai niekada negráþta atgal,

taèiau gerumas, atiduotas kitiems, visada gráþta.

Nepamirškime dalytis tuo, kas svarbiausia:

meile, nuoširdumu, darbais ir laimëjimais...

Nenustokime svajoti ir tobulëti,

kad ir kitais metais turëtume kuo pasidalyti su kitais...

Laimingø ðv. Kalëdø ir Naujøjø metø!...

ILSA Lietuva nariai

g , ( )

ELSA MRU Mykolo Romerio universiteto studentams ir visiemsnorintiesiems suteikë galimybæ bent maþyèiu indëliu prisidëti priekalëdinio gerumo ir paskelbë kalëdinæ akcijà vaikams. ELSA bendra-darbiauja su Jungtiniø Tautø Organizacija UNICEF, kuri siekia vie-nyti þmonijos pastangas apsaugoti vaikus ir iðsaugoti pasaulá ateinan-èioms kartoms. Lie-tuvos UNICEF na-cionalinis komitetasyra vienas ið 37 pasau-lyje UNICEF lëðaskaupianèiø komitetø.

Viena jo veikloskrypèiø yra atvirukø

ir suvenyrø pardavinëjimas. Kadaise 7 metø mergaitë ið buvusios Èekoslovakijosnutapë pieðinëlá – atvirukà, taip padëkodama uþ pagalbà jos kaimui, nukentëjusiamper Antràjá pasauliná karà. Pieðinukas virto idëja kaupti lëðas vaikø projektams plati-nant atvirukus. Pirkdami UNICEF atvirukus þmonës suteikia galimybæ viso pasau-lio vaikams gauti gelbstinèiø ir gyvenimà keièianèiø dovanø, tokiø kaip sveikatosprieþiûra, geresnë mityba, ðvarus vanduo, sanitarinës sàlygos ir pradinis iðsilavini-mas.

Gruodþio 15 d. uþ nedidelæ kainà kiekvienas galëjo ásigyti kokybiðkø bei origina-liø UNICEF kalëdiniø atvirukø ir padovanoti juos savo artimiesiems bei draugams,skleisdami gerà nuotaikà ir linkëjimus þiemos ðvenèiø proga.

Rodos, tik vienas akies mirksnis, o prabëgo metai. Mirksnis, á kurá telpa

pavasario þaluma, vasaros linksmybës, rugsëjo pirmoji bei rausvø klevo lapø

lietus.

Ne uþ kalnø Kalëdos. Lyg ið gausybës rago pasipils sveikinimai, linkëjimai.

Ir norisi jais tikëti, nes tikëjimas – tiesiausias kelias á norø iðsipildymà. Tad linkime

stiprybës – naujiems darbams, ramybës – tarpusavio santykiuose, iðminties –

savyje, svajoniø... Nes kartu su kiekviena svajone Jums suteikiama vidinë galia

jà ágyvendinti.

Linksmø ðv. Kalëdø ir laimingø Naujøjø metø!

Mykolo Romerio universiteto Studentø atstovybë

ELSA MRU IR UNICEF SURENGË KALËDINÆ AKCIJÀ VAIKAMS

Kalëdø ir Naujøjø metø ðventës – linksmiausi ir didþiausio dëmesio sulaukiantys metø ávykiai. Visi buriasi draugën ir stengiasipraleisti laikà kaip ámanoma linksmiau, taèiau ne visi gali pasidþiaugti net paprasèiausiais ðiø ðvenèiø malonumais. Siekdama,kad didþiosios metø ðventës bûtø ásimintinos visiems, gruodþio 20–21 d. Mykolo Romerio universiteto Studentø atstovybësurengë akcijà „Kalëdos – kiekvienam!“, kurios tikslas – surinkti lëðø socialiai remtinoms daugiavaikëms ðeimoms, kad ir josgalëtø linksmai ðvæsti didþiàsias metø ðventes.

ÐVENTINË MRU SA AKCIJA „KALËDOS – KIEKVIENAM!“


Gruodþio 13 d. Lietuvos teisinës

bendruomenës nariai pasitiko ypatin-

gà ðventæ – tà dienà buvo minimas pen-

kioliktasis Europos studentø teisinin-

kø asociacijos Lietuvos nacionalinës

grupës ELSA Lietuva gimtadienis (to-

liau – G-15).

Istorija ir raida1990 m. gruodþio mënesá ákurta

Lietuvos studentø teisininkø sàjunga(toliau – LSTS), kuri pirmoji ëmësiburti ir vienyti jaunimà, studijuojantáteisës mokslus. LSTS buvo pirmojiprofesiniu pagrindu susikûrusi ir nuo-lat veikianti teisës studentø organizacija. Daugelis jos buvusiønariø dabar yra þinomi teisininkai, dëstytojai.

1997 metais LSTS prisijungë prie tuo metu daugelyje Eu-ropos ðaliø veikusio Europos studentø teisininkø asociacijos(European Law Students’ Association, toliau – ELSA) tinkloir pakeitë savo pavadinimà á „Europos studentø teisininkø aso-ciacijos Lietuvos nacionalinë grupë ELSA Lietuva“. Ðis poky-tis nebuvo tik formalus – pasikeitë ir organizacijos struktûra, irjos veiklos sritys. Pradëta plëtoti akademinë veikla, plëtojamosseminarø, konferencijø ir studentø staþuoèiø mainø progra-mos.

ELSA Lietuva yra nepriklausoma, nepolitinë, ne pelno sie-kianti, studentø valdoma visuomeninë organizacija, viena ið 37ELSA International nacionaliniø grupiø, veikianèiø visoje Eu-ropoje, siekianti skatinti ir plëtoti Lietuvos studentø teisininkøir jaunøjø teisininkø tarptautinius ryðius bei gausinti akademi-nes þinias. Siekdama teisinës visuomenës ir kitø socialiniø gru-

Mykolo Romerio universiteto Debatø klu-

bo narius sëkmë lydëjo ir Stokholmo aukšto-

joje ekonomikos mokykloje gruodþio 2–4 d.

Rygoje vykusiame septintajame tarptautinia-

me parlamentiniø debatø turnyre „SSE Ryga

IV“. Tai vienas ið seniausiai vykstanèiø tokio

pobûdþio renginiø visoje Rytø ir Vidurio Eu-

ropoje.

Ðiais metais turnyras iðsiskyrë tuo, kadBaltijos debatø asociacijos sprendimu pa-skelbtas ir kaip antrasis Baltijos ðaliø de-batø èempionatas. Ði tradicija pradëta puo-selëti pernai Estijoje, Tartu mieste, vyku-siame turnyre. Èempionate, kuriame run-gësi 32 geriausios komandos ne tik ið Bal-tijos regiono, bet ir Vidurio bei VakarøEuropos ðaliø aukðtøjø mokyklø. Mykolo Romerio universitetuiatstovavo ðeði Debatø klubo nariai. Net trys klubà reprezentuojan-èios komandos, áveikusios stiprius varþovus preliminariame etape,pateko á turnyro ketvirtfinalá. Tai Àþuolas Èekanavièius ir SimonaSimniðkytë, Vilija Vëlyvytë ir Rûta Janavièiûtë (Vilniaus universite-to studentë) bei Agnë Sovaitë ir Audinga Besusparytë (taip pat iðVilniaus universiteto). Agnës ir Audingos komanda sugebëjo pa-siekti ir kulminaciná turnyro momentà – finalinæ kovà. Finaliniamdebatø raundui, kuriame taip pat varþësi Oksfordo (Didþioji Bri-tanija), Helsinkio (Suomija) ir Bremeno (Vokietija) universitetøstudentai, vadovavo Didþiosios Britanijos ambasadorius LatvijojeJanas Bondas (Ian Bond). Nors merginos neáveikë gerokai dides-næ debatavimo patirtá turinèiø savo kolegø, taèiau tapo Baltijos

debatø èempionëmis. Kiti klubo nariai pa-siþymëjo kaip geriausi konkurso oratoriai– Àþuolas Èekanavièius tapo ðeðtuoju, oSimona Simniðkytë – aðtuntàja ið visø ðe-ðiasdeðimt keturiø turnyro debatoriø. De-batø klubo prezidentë Agnë Sovaitë, grá-þusi ið Rygos su garbingu trofëjumi, kalbë-jo: „Debatavimas tarptautiniame turnyrevisada yra iððûkis sau, reikalaujantis atidu-mo ir dëmesio visoms aktualioms pasaulioproblemoms: nuo greito maisto daromosþalos þmogaus organizmui sumaþinimo ga-limybiø iki prekybos þmonëmis ar karo Ira-ke. Smagu, kai Europos ir JAV studentai,turintys skirtingà iðsilavinimà, kultûrinestradicijas ir patirtá, tokiuose renginiuose

turi galimybæ pateikti savo argumentuotà poþiûrá á jas, pasidalytipasiûlymais dël jø sprendimo“.

Debatø klubo nariai sako, kad laikas, kurá tenka praleisti prieknygø, rengiantis turnyrams, prasmingas. „Debatø turnyruose la-bai praverèia universitete iðugdytas teisinis màstymas, gebëjimas ákiekvienà temà paþiûrëti ið teisinës perspektyvos“, – sako Agnë. Jipasidþiaugë puikiais Mykolo Romerio universiteto Debatø klubonariø laimëjimais tarptautiniame renginyje ir iðreiðkë viltá, kad pa-vyks iðsaugoti Baltijos ðaliø èempionø titulà ir kitàmet. To tikimasi,nes 2006 m. Baltijos ðaliø debatø èempionatas planuojamas rengtiMykolo Romerio universitete kartu su penktuoju parlamentiniødebatø turnyru „Vilnius International Rotary 2006“.

Vaidas Jurkevièius

piø tarpusavio supratimo bei toleran-cijos, ELSA Lietuva ágyvendina savovizijà – teisingas pasaulis, kuriamegerbiamas þmogaus orumas ir kultû-rinis savitumas.

G-15 – nuo kibirkšties iki liepsnos...

ELSA Lietuva gimtadienis – gra-þi ir kasmetinë organizacijos tradici-ja. Norëdami prisiminti visà organi-zacijos istorijà ir apþvelgti svarbiau-sius momentus, mes gráþtame prieELSA Lietuva iðtakø – Lietuvos stu-dentø teisininkø sàjungos. G-15 bus

skirtas pagerbti abi organizacijas.Bûtent todël gimtadienio tema pasirinkome ugnies motyvà:

„Nuo kibirkðties iki liepsnos...“. Ugnis ákûnija gyvybæ, nuolatinæmetamorfozæ ir dinamiðkumà, ugnis turi savo gyvenimo kelià,kuris toks panaðus á kiekvieno ið mûsø. Ið pradþiø bûna idëja,kibirkðtis, kurià reikia saugoti ir puoselëti. Vëliau tie, kurie ápu-èia ugniai gyvybæ ir jëgà, rûpinasi jos kaitra, galop jos liepsnapakyla aukðtai, nuðviesdama viskà aplink. Bûtent taip mes ási-vaizduojame ðiø organizacijø gimimà ir veiklà, todël, pasirink-dami ðià temà, mes siekiame pagerbti visø þmoniø indëlá á ðiødviejø organizacijø veiklà, puoselëjamus tikslus bei idëjas.

ELSA Lietuva penkioliktasis gimtadienis – tai ugnies ir tem-peramento vieðpatija visus metus ten, kur neegzistuos laikas irerdvë. Tai pagarba visiems þmonëms, per ðiuos penkiolika me-tø prisidëjusiems prie dviejø teisës studentø organizacijø veik-los, tikslø bei siekiø. Tai pagarba liepsnai, kurià iðauginome iðmaþos kibirkðtëlës...

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO DEBATØ KLUBO NARIAI – BALTIJOS ÐALIØ ÈEMPIONAI

ELSA LIETUVA PASITIKO 15 METØ SUKAKTÁ

Mykolo Romerio universiteto Debatø klubo

prezidentë Agnë Sovaitë ir jos komandos draugë

Audinga Besusparytë ið VU

Nukelta á 7 psl.

Mykolo Romerio universitetas2005 m. gruodis, Nr. 19(87) 7

Gruodþio 16 d. Mykolo Ro-

merio universitete lankësi Ma-

roko karalystës nepaprastoji ir

ágaliotoji ambasadorë J. E. Ai-

cha El Kabbaj ir Maroko kara-

lystës ambasados patarëjas El

Houssaine Oustitane.

J. E. Aicha El Kabbaj, rezi-duojanti Danijoje, atvyko á Lie-tuvà áteikti skiriamuosius rað-tus Lietuvos prezidentui J. E.Valdui Adamkui. Susitikime suMykolo Romerio universiteto

rektorato nariais aptartos Maroko aukðtøjø mokyklø ir Mykolo Romerio universi-teto bendradarbiavimo galimybës studijø ir mokslo tyrimø srityje.

Daugiau nei 60 proc. Maroko gyventojø – jaunimas, todël ambasadorë itin domëjosi studentø mainø, turizmo bei kultûriniø ryðiøplëtojimo galimybëmis. Ji susipaþino su Mykolo Romerio universitetu ir puikiai ávertino studijø sàlygas. J. E. Aicha El Kabbaj pasiûlëMykolo Romerio universitetui uþmegzti ryðius su moderniausiais Rabato ir Al Alchavay universitetais, kuriuose sparèiai plëtojamiðiuolaikiniai mokslo tyrimai. Jos ðalies jaunimà labai domina socialiniø mokslø studijos. Mykolo Romerio universitetas yra parengæsper 200 studijø moduliø uþsienio kalbomis, todël uþsienio studentai turi visas galimybes atvykti studijuoti á Lietuvà.

Mykolo Romerio universitetas yra sudaræs daugiau kaip 200 sutarèiø su uþsienio universitetais ir kitomis mokslo ir studijøinstitucijomis. Praëjusi savaitë praturtino dar keletu svarbiø ir prasmingø ryðiø.

Savaitës pradþioje lankësi Tbilisio Ivane Javakhishvili valstybinio universiteto rektorë prof. Rusudan Lortkipanidzë ir Tarptauti-niø ryðiø skyriaus vedëjas dr. Erekle Astakhisvili. Pasiraðyta universitetø bendradarbiavimo sutartis, kurioje aptartos bendrø moksli-niø tyrimø, konferencijø, jungtiniø studijø programø, studentø ir dëstytojø mainø galimybës. „Jûsø universiteto patirtis mums labaisvarbi. Tikimës, kad turësime daug prasmingos bendros veiklos“, – kalbëjo profesorë Rusudan Lortkipanidzë.

PLEÈIASI BENDRADARBIAVIMO RYÐIAI

Rûta Þarnauskaitë apie ELSA LIETUVA

15 metø Lietuvos studentø teisininkø visuomeninei veik-lai – ilgas laiko tarpas. Ðiandieninis ELSA Lietuva ir jos pada-liniø gyvybingumas yra tikrasis 15 metø veiklos ávertinimomatas. Ðiandien buvusius organizacijos narius galima skai-èiuoti ðimtais. Kiekvieno jø galima bûtø paklausti, kaip daly-vavimas visuomeninëje veikloje lëmë jø saviugdà, pasirinki-mus bei galimybes.

Bûtø sunku nuvertinti ypatingà patirtá, kurià kiekvienasaktyvus organizacijos narys sukaupia dalyvaudamas ir, darsvarbiau, rengdamas konferencijas, seminarus, suvaþiavimusbei kitus akademinius ar valdymo projektus. Nuðviesdamaorganizacijos veiklos kelià, ELSA vizija „Teisingas pasaulis,kuriame gerbiamas þmogaus orumas ir kultûrinis savitumas“lydi kiekvienà ELSA nará atsakomybës ir pilietinio aktyvu-mo ugdymo link ir grûdina asmenybes. Jauni teisininkai ska-tinami puoselëti tarptautinius ryðius bendradarbiavimo dva-sia ir nuolatos plësti savo akiratá bei vengti abejingumo visuo-menëje vykstanèiø procesø atþvilgiu.

Kai pradëjome ELSA veiklà Mykolo Romerio universitete(tada – LTA), dar labai nedaug þinojome apie jaunimo NVOveiklà ir paèios ELSA International ypatybes. Taèiau buvomekupini entuziazmo viskà suþinoti ir iðmokti, tad netrukus jaudalyvavome tarptautinëse konferencijose, atstovavome Lietu-vai suvaþiavimuose, ir vos per porà metø uþsitarnavome pagar-bà ir pasitikëjimà tarptautiniu lygiu. Jau 2001 m. ir dvejus kitusmetus visuotinis ELSA suvaþiavimas iðrinko tarptautinës val-dybos nariais Lietuvos atstovus – rezultatas, kurio nedrásometikëtis bûdami naujais organizacijos nariais. Man asmeniðkaibuvo lemta bûti pirmàja Lietuvos atstove ELSA InternationalBriuselyje, be to, uþimti tikrai ypatingà europinës organizaci-jos prezidentës pozicijà. Taigi ELSA Lietuva vadovei, 21 metøstudentei ið Vilniaus, 2001 m. buvo patikëtas atstovavimas tarp-

Maroko karalystës nepaprastoji ir ágaliotoji

ambasadorë J. E. Aicha El KabbajBendradarbiavimo sutartá pasiraðë Tbilisio Ivane Javakhis-

hvili valstybinio universiteto rektorë prof. Rusudan

Lortkipanidzë ir Mykolo Romerio universiteto rektorius

prof. Alvydas Pumputis

ELSA MRU prezidentë Agnë Vaièekauskaitë

ir ELSA Lietuva prezidentas Vytautas Zabulis

tautinei Europosstudentø teisininkøbendruomenei.

ELSA Lietuvanariø iniciatyvaLietuvoje buvo ren-giama vis daugiausvarbiø tarptautiniøsuvaþiavimø (1999m. – Rytø ir Vidu-rio Europos suva-þiavimas; 2000 m. –tarptautinis ELSAnacionaliniø prezi-dentø suvaþiavi-mas; 2005 m. – tarp-tautinis ELSA na-cionaliniø valdybø suvaþiavimas – aukðèiausio lygio susirinki-mas) ir akademiniø renginiø (vienas áspûdingiausiø renginiøbus rengiamas kità pavasará – WTO Moot Court Competition

(PPO teisminio proceso inscenizavimas) Ðiaurës Europos re-gioninis turas.

Apie Rûtà Þarnauskaitæ

1999 m. – ELSA LTA steigëja, prezidentë; 2000–2001 m. –

ELSA Lietuva prezidentë; 2001–2002 m. – ELSA Internatio-

nal prezidentë; 2002–2003 m. – LTU Amerikos studijø centras;

2003–2004 m. – Teisës magistro laipsnis Mastrichto universite-

te, Olandijoje; 2004 m. rugpjûèio–gruodþio mën. – Europos vie-

ðojo administravimo institutas, Mastrichtas; 2005 m. sausio–

liepos mën. – teisininkë advokatø kontoroje Wilmer Cutler Pic-

kering Hale and Dorr, Briuselyje, tarptautinës prekybos prakti-

kos grupëje; 2005 m. spalio mën. iki dabar – staþuotë Europos

komisijoje, tarptautinës prekybos generaliniame direktorate.

Atkelta ið 6 psl.

y g , ( )

Lapkrièio 25 d. Mykolo Romerio universitete vyko Teisës fakulteto Tarptautinës

teisës katedros surengta apskritojo stalo diskusija „Atsakomybë uþ Baltijos ðaliø oku-

pacijà: pagrindai ir realizavimo problemos“.

Konferencijoje dalyvavo Europos Parlamento narys, Mykolo Romerio univer-siteto garbës daktaras prof. Vytautas Landsbergis, Lietuvos Respublikos uþsienioreikalø viceministras dr. Zenonas Petrauskas, Lietuvos gyventojø genocido ir re-zistencijos tyrimo centro generalinë direktorë Dalia Kuodytë ir kiti.

Baltijos valstybiø okupacijos klausimas yra vienas ið aktualiausiø Lietuvos, taippat kitø Baltijos valstybiø politikos ir teisës klausimø. Lietuvos Respublikos Sei-mas dar 2000 metais priëmë ástatymà dël TSRS okupacijos þalos atlyginimo. Ásta-tymas ápareigojo Vyriausybæ paskaièiuoti þalos mastà ir imtis veiksmø siekiantkompensacijos ið TSRS teisiø perëmëjos – Rusijos Federacijos.

Konferencijoje iðsamiai aptarti ðie klausimai: kaip apibrëþiama agresija tarp-tautinëje teisëje? Ar egzistuoja Rusijos pareiga atlyginti okupacijos padarytà þalà?Kada Lietuva su Rusija iðspræs okupacijos þalos atlyginimo klausimà? Kokie galë-tø bûti derybø su Rusija esminiai klausimai svarstant þalos atlyginimo problemà?

Gruodþio 8–9 d. vyko tarp-tautinë konferencija „Lietuvosmiðkai – jos ûkio ir aplinkos tur-tas. Perspektyvos ES kontekste“.8 d. organizuota demonstraci-në iðvyka, kurios metu supaþin-dinta su biokuro gamyba Vil-niaus apylinkës privaèiuosemiðkuose, 9 d. – pagrindinëkonferencijos diena (MykoloRomerio universitete). Sureng-ta konferencija yra viena ið prie-moniø, ágyvendintø siekiant pa-skatinti ES teisyno ágyvendini-mà ir skleisti paþangias kaimoplëtros idëjas naujosiose ES na-rëse valstybëse.

„Dël þmogaus veiklos eko-sistemose vyksta dramatiðki po-kyèiai. Kaip iðlaikyti stabiliasekosistemas, kaip pasiekti, kad þmogus savo veikla padëtø patssau ir ateities kartoms? – retoriðkai klausë Strateginio valdy-mo ir politikos fakulteto dekanas prof. Vygandas KazimierasPaulikas, pradëjæs tarptautinæ konferencijà.

Konferencijoje dalyvavo Europos þemës savininkø organi-zacijos (ELO) generalinis sekretorius Thierry de l‘Escaille, Eu-ropos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato atstovas Jo-ostas Van de Velde, Lietuvos miðko savininkø asociacijos(LMSA) pirmininkas dr. Algis Gaiþutis, Lietuvos Respubli-kos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Kazys Starkevi-

èius, Europos Parlamento narëdr. Laima Andrikienë, MykoloRomerio universiteto doc. dr.Imantas Lazdinis ir kiti.

Tarptautinëje konferencijojeišsamiai aptarta ES miðkø poli-tika, privati miðkininkystë kaimoplëtros kontekste. Mykolo Ro-merio universiteto prof. Vygan-das Kazimieras Paulikas aptarëtvaraus ûkininkavimo Lietuvoskaime tolesnæ eigà, doc. dr.Imantas Lazdinis – tvaraus mið-kø ûkio Lietuvoje aspektus prieðástojant ir ástojus á Europos Sà-jungà. Konferencijoje iðsamiaipristatytas ES miðkø veiksmøplanas 2006 m. Europos Komi-sijos atstovas Joostas Van de Vel-

de pabrëþë, kad kiekviena ðalis narë pati turi nuspræsti, kokiaturi bûti kiekvienos ðalies nacionalinë miðkø politika, taèiau jineturi prieðtarauti bendriems ES darnaus miðkø ûkio strategi-jos plëtros principams.

Europos Parlamento narë dr. Laima Andrikienë, sveikin-dama konferencijos dalyvius, taip pat pabrëþë, kad jai visadamalonu pabuvoti Universitete ir susitikti su buvusiais kolego-mis. Ji paragino visas ðalies institucijas aktyviau dalyvauti ávai-riose ES institucijose, o kartu ir siekti, kad bûtø priimami pa-lankûs sprendimai.

ATSAKOMYBË UÞ BALTIJOS ÐALIØ OKUPACIJÀ: PAGRINDAI IR REALIZAVIMO PROBLEMOS

LIETUVOS MIÐKAI – JOS ÛKIO IR APLINKOS TURTAS

Gruodþio 12 d. Mykolo Romerio universitetas ir Lietuvos prekybos ámoniø aso-ciacija pasiraðë bendradarbiavimo sutartá. Sutartis sudaryta siekiant rezultatyviai ben-dradarbiauti ugdant ir plëtojant visuomenës intelektiná kapitalà, skleidþiant ir tai-kant mokslo þinias prekybai ir ekonomikai plëtoti.

Lietuvos prekybos ámoniø asociacijos prezidentas Aidas Mackevièius pabrëþë:„Kuo toliau Lietuva þengia á prieká, tuo daugiau naujoviø reikia ir versle. Ðia sutarti-mi galësime pasiekti abipusiai naudingø dalykø“. Universitetas ir Asociacija sutarti-mi ásipareigojo bendradarbiauti studijø, mokslo tyrimø ir kitose srityse.

BENDRADARBIAVIMO SUTARTIS SU LIETUVOSPREKYBOS ÁMONIØ ASOCIACIJA

Ið kairës: Europos þemës savininkø organizacijos generalinis

sekretorius Thierry de l‘Escaille, Strateginio valdymo ir politikos

fakulteto dekanas prof. Vygandas Kazimieras Paulikas bei

Aplinkos politikos ir valdymo katedros vedëjas

doc. dr. Imantas Lazdinis

Mykolo Romerio universiteto garbës daktaras

prof. Vytautas Landsbergis ir Tarptautinës teisës

katedros vedëjas prof. Saulius Katuoka

Sausio 12 d. 15.00 val. 230 a. Darbo teisës ir sociali-nës saugos katedros doktorantas Tomas Bagdanskis vieðaigins socialiniø mokslø srities, teisës krypties (01 S) dakta-ro disertacijà „Materialinës atsakomybës problemos dar-bo teisiniuose santykiuose“.

Daktaro disertacijos gynimo taryba:

Tarybos pirmininkas – doc. dr. Juozas Þilys, Konstituci-nës teisës katedros profesorius (Mykolo Romerio universi-tetas, socialiniai mokslai, teisë, 01S).

Nariai:doc. dr. Armanas Abramavièius, Baudþiamosios tei-sës katedros docentas (Vilniaus universitetas, socia-liniai mokslai, teisë, 01 S);prof. habil. dr. Viktoras Justickis, Psichologijos ka-tedros profesorius (Mykolo Romerio universitetas,socialiniai mokslai, teisë, 01 S);prof. habil dr. Borisas Melnikas, Tarptautinës eko-nomikos ir vadybos katedros profesorius (VilniausGedimino technikos universitetas, socialiniai moks-lai, vadyba ir administravimas, 03 S);dr. Dalia Vasarienë, Finansø ir mokesèiø katedrosdocentë (Mykolo Romerio universitetas, socialiniaimokslai, teisë, 01 S).

Daktaro disertacijos gynimo oponentai: doc. dr. TomasDavulis, Darbo teisës katedros docentas (Vilniaus universi-tetas, socialiniai mokslai, teisë, 01 S); prof. habil. dr. Alfon-sas Vaiðvila, Teisës filosofijos katedros profesorius (MykoloRomerio universitetas, socialiniai mokslai, teisë, 01 S).

Sausio 20 d. 11.00 val. 230 a. Civilinio proceso kated-

ros doktorantas Marius Jonaitis vieðai gins socialiniø moksløsrities, teisës krypties (01 S) daktaro disertacijà „Romënøprivatinës teisës átaka ðiuolaikinei civilinei ir civilinio pro-ceso teisei“.


Tarybos pirmininkas – prof. dr. Toma Birmontienë, Kon-stitucinës teisës katedros profesorë (Mykolo Romerio uni-versitetas, socialiniai mokslai, teisë, 01 S).

Nariai:doc. dr. Armanas Abramavièius, Baudþiamosios tei-sës katedros docentas (Vilniaus universitetas, socia-liniai mokslai, teisë, 01 S);dr. Jonas Juðkevièius, Bioteisës katedros docentas(Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai,teisë, 01 S);prof. habil. dr. Valentinas Mikelënas, Civilinës tei-sës ir proceso katedros profesorius (Vilniaus univer-sitetas, socialiniai mokslai, teisë, 01 S);prof. habil. dr. Alfonsas Vaiðvila, Teisës filosofijoskatedros profesorius (Mykolo Romerio universitetas,socialiniai mokslai, teisë, 01 S).

Daktaro disertacijos gynimo oponentai: doc. habil. dr.Vytautas Nekroðius, Civilinës teisës ir proceso katedros do-centas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, teisë,01 S); prof. habil. dr. Viktoras Justickis, Psichologijos ka-tedros profesorius (Mykolo Romerio universitetas, sociali-niai mokslai, teisë, 01 S).

SVEIKINAME SËKMINGAI APGYNUSIUS DISERTACIJAS

IEVÀ TRUNCIENÆ, sëkmingai apgynusià socialiniø mokslø srities,teisës krypties (01 S) dartaro disertacijà

„Keliø transporto eismo saugumo ar transporto priemoniø eksploatavimo taisykliø paþeidimas ir jobaudþiamasis teisinis vertinimas“.

KÆSTUTÁ LAURINAVIÈIØ, sëkmingai apgynusá socialiniø mokslø srities, teisës krypties (01 S) daktaro disertacijà„Nematerialiøjø vertybiniø popieriø teisinë prigimtis ir jø panaudojimas prievoliø ávykdymo uþtikrinimui“.

Doc. dr. GEDIMINÀ MESONÁ (Teisës fakultetas, Konstitucinës teisës katedra), gruodþio 21 d. sëkmingai atlikusáhabilitacijos procedûrà socialiniø mokslø srityje, Teisës mokslo kryptyje (01S).

Sveikiname doc. dr. LINÀ JUÐKEVIÈIENÆ (Strateginio valdymo ir politikos fakultetas, Valdymo teorijos katedra),gruodþio 19 d. sëkmingai atlikusià habilitacijos procedûrà socialiniø mokslø srityje, vadybos ir administravimo

mokslo kryptyje (03S).

SVEIKINAME

Mykolo Romerio universitetas2005 m. gruodis, Nr. 19(87) 9

DISERTACIJOS � �� DISERTACIJOS DISERTACIJOS DISERTACIJOS DISERTACIJOS


Sausio 25 d. 13.00 val. 230 a. Penitencinës teisës irveiklos katedros doktorantas Tomas Mackevièius vieðai ginssocialiniø mokslø srities, teisës krypties (01 S) daktaro di-sertacijà „Alternatyvos laisvës atëmimo bausmei ir jø rea-lizacija“.


Tarybos pirmininkas – prof. dr. Genovaitë Babachinaitë,Kriminologijos katedros profesorë (Mykolo Romerio universi-tetas, socialiniai mokslai, teisë, 01 S).

Nariai:prof. habil. dr. Vanda Aramavièiûtë, Edukologijoskatedros profesorë (Vilniaus universitetas, socialiniaimokslai, edukologija, 07 S);doc. dr. Ryðardas Burda, Kriminalistikos katedros do-centas (Mykolo Romerio universitetas, socialiniaimokslai, teisë, 01 S);dr. Aurelijus Gutauskas, Baudþiamosios teisës ka-tedros docentas (Mykolo Romerio universitetas, so-cialiniai mokslai, teisë, 01 S);dr. Gintautas Sakalauskas, Baudþiamosios teisës ka-tedros asistentas (Vilniaus universitetas, socialiniaimokslai, teisë, 01 S).

Daktaro disertacijos gynimo oponentai: prof. habil. dr.Viktoras Justickis, Psichologijos katedros profesorius (My-kolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisë, 01S); dr. Ilona Michailoviè, Baudþiamosios teisës katedrosdocentë (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, teisë,01 S).

Gruodþio 28 d. 15.00 val. 230 a. Kriminalistikos kated-ros doktorantë Lina Novikovienë vieðai gins socialiniømokslø srities, teisës krypties (01 S) daktaro disertacijà„Ðiuolaikinës kriminalistinës profilaktikos koncepcijos for-mavimas ir taikymo tendencijos Lietuvoje“.


Tarybos pirmininkas – prof. dr. Hendryk Malevski, Krimi-nalistikos katedros profesorius (Mykolo Romerio universite-tas, socialiniai mokslai, teisë, 01 S).

Nariai:doc. dr. Armanas Abramavièius, Baudþiamosios tei-sës katedros docentas (Vilniaus universitetas, socia-liniai mokslai, teisë, 01 S);

ÁSTEIGTA JONO PRUNSKIO PREMIJASkelbiamas konkursas Jono Prunskio premijai gauti. Premija bus skiriama per Vytauto Landsbergio fondà Mykolo Romerio

universiteto studentams. Studentø darbai, kuriø bendra tema „Teisëjo asmenybës moralinis komponentas kaip teismø nepriklauso-mumo ir autoriteto visuomenëje pagrindas“ turëtø bûti pateikti fondui iki 2006 m. sausio mën. vidurio. Preliminarus stipendijosdydis – 400 litø per mënesá. Stipendija bus mokama vienerius metus.

prof. dr. Vidmantas Egidijus Kurapka, Kriminalisti-kos katedros profesorius (Mykolo Romerio universi-tetas, socialiniai mokslai, teisë, 01 S);prof. dr. Justinas Sigitas Peèkaitis, Baudþiamosiosteisës katedros profesorius (Mykolo Romerio univer-sitetas, socialiniai mokslai, teisë, 01 S);doc. dr. Jonas Prapiestis, Baudþiamosios teisës ka-tedros docentas (Vilniaus universitetas, socialiniaimokslai, teisë, 01 S).

Daktaro disertacijos gynimo oponentai: prof. habil. dr.Viktoras Justickis, Psichologijos katedros profesorius (My-kolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisë, 01S) ir doc. dr. Lionginas Radzevièius, Automatikos katedrosdocentas (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, tech-nologijos mokslai, elektronika, 01 T).

Sausio 27 d. 15.00 val. 230 a. Darbo teisës ir sociali-nës saugos katedros doktorantas Justinas Usonis vieðai ginssocialiniø mokslø srities, teisës krypties (01 S) daktaro di-sertacijà „Darbo teisiniø santykiø reglamentavimo ypatu-mai keliø transporte“.


Tarybos pirmininkas – prof. dr. Saulius Katuoka, Tarp-tautinës teisës katedros profesorius (Mykolo Romerio uni-versitetas, socialiniai mokslai, teisë, 01 S).

Nariai:prof. dr. Genovaitë Babachinaitë, Kriminologijos ka-tedros profesorë (Mykolo Romerio universitetas, so-cialiniai mokslai, teisë, 01 S);doc. dr. Tomas Davulis, Darbo teisës katedros do-centas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai,teisë, 01 S);prof. habil dr. Borisas Melnikas, Tarptautinës eko-nomikos ir vadybos katedros profesorius (VilniausGedimino technikos universitetas, socialiniai moks-lai, vadyba ir administravimas, 03 S);dr. Dalia Vasarienë, Finansø ir mokesèiø katedrosdocentë (Mykolo Romerio universitetas, socialiniaimokslai, teisë, 01 S).

Daktaro disertacijos gynimo oponentai: doc. habil. dr.Vytautas Nekroðius, Civilinës teisës ir proceso katedros do-centas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, teisë,01 S); doc. dr. Juozas Þilys, Konstitucinës teisës katedrosprofesorius (Mykolo Romerio universitetas, socialiniaimokslai, teisë, 01S).




yg , ( )

Lapkrièio 21–24 d. Mykolo Rome-

rio Studentø atstovybës nariai Saulius

Urbonavièius, Viktorija Klivetenko ir

Raminta Ðetikaitë kartu su kitø devy-

niø Lietuvos universitetø studentais

Europos Parlamento nario Rolando

Pavilionio iniciatyva buvo pakviesti á

Briuselá – vadinamàjà Europos Sàjun-

gos ðirdá ir sostinæ.

Vieðnagës, trukusios savaitæ, tiks-las buvo supaþindinti studentus suEuropos Sàjungos valdymo aparatostruktûra, veiklos mechanizmu, ska-tinti jaunimà domëtis eurointegraci-jos procesu. Pagal vizito programàsuorganizuota daug paþintiniø eks-kursijø, susitikta su ávairiø Europos Sàjungos institucijø at-stovais.

Europos Parlamente studentus pasitiko Lietuvos atsto-vai, kurie supaþindino su visais Europarlamento darbo maði-nà sukanèiais „sraigtais“. Susitikime su Jaunimo, kultûros,ðvietimo, þiniasklaidos ir sporto komiteto nare Liza Groner(Lissy Groner) vyko diskusijos apie opià lygiø teisiø proble-mà, jaunimo iniciatyvas ir Europos Sàjungos inicijuojamaskultûriniø ir studentø mainø programas.

Studentus itin ðiltai priëmë Europos Komisijos atstovai –Odete Aguiar da Silva ir Europos Komisijos atstovas uþsie-nio reikalams Ralfas von Ameln, kuris supaþindino su Euro-pos Komisijos misija ir vieta, uþimama Europos Sàjungosinstitucijø kolektyve. Po ðio susitikimo Informacijos ir ben-dradarbiavimo direktorius bei vyriausiasis ðvietimo ir kultû-ros direktorius Johnas Macdonaldas papasakojo apie Euro-poje veikianèias ðvietimo ir kultûros programas.

Vieðëdama Laisvajame Briuselio universitete (Vrije uni-versiteit Brussel), Lietuvos studentø delegacija turëjo gali-mybæ pasiþiûrëti, kaip studijuoja mûsø bendraamþiai, kokiossàlygos ir perspektyvos jiems sudarytos Briuselyje.

Studentus pasveikino Tarptau-tiniø santykiø ir mobilumo plëto-jimo akademinës valdybos pirmi-ninkas Patrickas Stouthuysenas,Tarptautiniø santykiø ir mobilu-mo departamento atstovë supaþin-dino su ðio universiteto struktûra,studijø programomis, projektais,studijø galimybëmis ir perspekty-vomis. Po susitikimø ir diskusijøstudentai susipaþino su sporto in-frastruktûra, sporto kompleksobaze, jos plëtote bei privilegijomisstudentams. Susitikime su studen-tø atstovais kalbëta apie studijavi-mo ir studentavimo Laisvajame

Briuselio universitete pranaðumus , trûkumus, studentø ini-ciatyvas, jø organizuojamus projektus ir tarptautines progra-mas.

Kokie gi áspûdþiai? Neuþtenka papasakoti apie tà milþi-niðkà ir vis dar besipleèiantá Europos Parlamento apskritimà(pastatà, kuriame atsiranda reikðmingiausi mums ir visai mûsøeuropinei erdvei idëjos bei sprendimai), negana perteikti min-tis ir atsiliepimus ið susitikimø su Europos Sàjungos institu-cijomis, reflektuoti áspûdþius ið turiningos ekskursijos po tur-tingà savo istorija ir praeitimi Briuselio miestà – matytusTeisingumo rûmus, maþàjá Belgijos berniukà (Maneke Pis-saire), grandioziðkumu remianèias prie þemës Briuselio ka-pines, tviskanèià Rotuðæ, modernius ir kartu senovinæ archi-tektûrà bei dvasià iðlaikiusius briuselieèiø namus… Po visaisðiais þodþiais slypi kur kas daugiau þavesio ir pagarbos Briu-seliui. O kiek naujø idëjø, pojûèiø, atrastø nepaþintø vietø irobjektø, surastø naujø draugø ir paþástamø, uþmegztø ryðiøsu kitomis organizacijomis! Be viso to, ið arti ir tiesiogiaisusipaþinta su Europos Sàjunga.

Raminta Setikaitë,

MRU SA

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO STUDENTAI

EUROPOS PARLAMENTE

Mykolo Romerio universiteto atstovai prie

Lietuvos vëliavos Europos parlamente

Europos parlamentas Prie Briuselio universiteto


Gruodþio 7 d. Mykolo Romeriouniversitetas ir Lenkø institutas Vilniu-je surengë diskusijø forumà „KokiosEuropos norime?“ Diskusijos forumedalyvavo dienraðèio „Rzeczpospolita“þurnalistas Jædrzejus Bieleckis, istori-kas, publicistas Piotras Semka, „Vei-do“ þurnalistas Audrius Baèiulis, My-kolo Romerio universiteto doc. dr. An-tanas Kulakauskas. Renginyje taip patdalyvavo Lenkijos ambasadorius J. E.Januszas Skolimowskis. Forume pri-statyta Lenkijoje ir Lietuvoje vykstantidiskusija apie Europos ateitá, gilintasi áeuropietiško identiteto klausimus, Europos idëjinius pamatus,politinæ sandarà ir vaidmená pasaulyje.

Prieð diskusijà dienraðèio „Rzeczpospolita“ þurnalistas Jædr-zejus Bieleckis ir istorikas Piotras Semka skaitë paskaità apiepolitinæ padëtá Lenkijoje po paskutiniø Seimo ir prezidentorinkimø. Kalbëta apie tai, kad á valdþià atëjo Lenkijos deðinio-sios jëgos, ir koalicinëje vyriausybëje yra partijø, kurios skeptið-kai þiûri á Europos Sàjungà. Bandyta numatyti, kokià pozicijàLenkija uþims Europos Sàjungos tolesnës plëtros ir dabartinëskrizës poþiûriu, nes jau ðiandien Lenkija laikosi grieþtesnës po-litikos keldama savus reikalavimus.

Diskusijoje „Kokios Europos norime?“ iðkeltas klausimas,ar dabartinë Europos Sàjunga iðgyvena krizæ.

Þurnalisto Audriaus Baèiulio nuomone, niekas ið esmës

nepasikeitë, o nesutarimø bûta iki ðiol,ir tai yra áprasta. Kitø diskusijoje daly-vavusiø politikø poþiûriu, dabartinë si-tuacija yra ypatinga, nes pagaliau priei-ta prie ribos, kai Europos Sàjunga galibûti daugiau negu valstybiø sàjunga irágyti federacijos elementø. Pagaliau ga-lima kalbëti apie Europos Sàjungà, tu-rinèià savas institucijas, kurios kalbaEuropos Sàjungos, o ne atskirø valsty-biø nariø vardu.

Kaip þinoma, nepritarus Prancûzi-jos ir Olandijos pilieèiams, ástrigo su-tartis dël Konstitucijos Europai. Kol kas

neaiðku, kokiu keliu bus mëginama iðeiti ið susidariusios padë-ties: ar bus apsispræsta ir toliau gyventi pagal Nicos sutartá, armëginama gaivinti ir koreguoti Konstitucinæ sutartá.

Diskusijos dalyviai svarstë ir naujausià Europos Sàjungosaktualijà: valstybiø nesutarimus dël ES biudþeto iki 2013 metø.

Forume taip pat diskutuota ir apie ES tolesnës plëtros per-spektyvas. Oficiali Lietuvos pozicija ðiuo klausimu – atvirosES durys tolesnei plëtrai, taèiau daugelio ðaliø pilieèiai vis la-biau linksta pristabdyti ES plëtrà, ir politikai su tuo negali ne-siskaityti.

Tad, nors dël ES perspektyvø klausimø yra daugiau nei at-sakymø, taèiau diskusijos dalyviai buvo linkæ manyti, kad anks-èiau arba vëliau atsakymai bus rasti…

KOKIOS EUROPOS NORIME?

Lapkrièio 23 d. MykoloRomerio universitete ávykoneeilinis renginys – „Panel

Discussion“. Panel Discussion– tai diskusijos forma, kuriaivadovauja vakaro vedëjas, okompetentingi specialistai netik diskutuoja teisine tema, betir bendrauja su auditorijasulaukæ klausimø. Ði diskusi-ja patraukli ne tik aktualia vi-suomenei problema, bet ir pa-sirinkta diskusijø forma. Pir-majai tokiai diskusijai pasi-rinkta tema – „Moterø teisës:

diskriminacija ar diferenciacija?“Ðiandien lyèiø lygybë Lietuvoje suprantama kaip vienas ið

pagrindiniø demokratijos principø. Jis deklaratyviai grindþia-mas lyèiø lygiomis teisëmis, atsakomybe, vienodomis galimy-bëmis visose gyvenimo srityse. Pabrëþiama, kad lygios galimy-bës vyrams ir moterims – visavertiðkai, be kliûèiø dalyvautiekonominiame, politiniame ir socialiniame gyvenime. Forma-liai lyèiø lygybës politikos siekiama átakos pasidalijimu ekono-mikoje, visuomeniniame gyvenime ir sprendimø priëmimø pro-cesuose. Taip pat vieðai deklaruojama, kad vyro ir moters fizio-loginiai skirtumai neturi turëti neigiamos átakos moterø ir vyrøgyvenimo sàlygoms ir skatinama á juos neatsiþvelgti, teigiama,kad prioritetø teikimas vienai arba kitai lyèiai yra diskrimina-cija. Kas gali nubrëþti ribà tarp moterø teisës diskriminacijos ir

diferencia-cijos? Ne-jaugi vyrainet pro du-ris einan-èioms mo-terims ne-besuteiksp i rmeny-bës?

Disku-sijoje daly-vavo NijolëOþelytë ir jos oponentai: Mykolo Romerio universiteto civili-nës ir komercinës teisës katedros dëstytojas, advokatas doc. dr.Leonas Virginijus Papirtis bei dramaturgas, raðytojas SauliusÐaltenis. Dalyviai analizavo ðias problemas: ar tikrai yra „mote-riðkos“ ir „vyriðkos“ gyvenimo ir darbo sritys? ar universiteti-nis iðsilavinimas moteriai neuþtikrina kilimo karjeros laiptaisir vadoviø postø, kuriø dauguma dabar priklauso vyrams? arþiniasklaida ir groþio industrija tikrai kuria nuolankios ir savofiziniais duomenimis manipuliuojanèios moters stereotipà? arteisinga bûtø ávesti numatomas kvotas partijø sàraðuose? ar tiks-linga ðitaip grieþtai pabrëþti proporcingà lyèiø atstovavimà?

Diskusijà organizavo Europos studentø teisininkø asociaci-jos Lietuvos nacionalinës grupës padalinys Mykolo Romeriouniversitete (ELSA MRU). Diskusijos vedëjas – Justinas Stan-kus.

DISKRIMINACIJA AR DIFERENCIACIJA?

Lenkijos ambasadorius J. E. Januszas Skolimowskis

Moterø teises gynë Nijolë Oþelytë

Susirinkæ studentai aktyviai dalyvavo surengtoje

diskusijoje

yg , ( )

SEMINARAS UÞSIENIO KALBØ DËSTYTOJAMSLapkrièio 22 d. vieðnia ið JAV Neðvilio valstybinio universiteto dr. Debra S. Lee Uþsienio kalbø katedroje dëstytojams surengë

metodiná seminarà, kuriame didelæ patirtá turinti amerikieèiø teisininkë ir lingvistë supaþindino su teisinës anglø kalbos dëstymometodais, paaiðkino kai kuriuos Amerikos teisës dalykus, atsakë á dëstytojams aktualius klausimus, paliko daug naudingos metodinësmedþiagos, kurià bus galima naudoti per pratybas. Dëstytojai taip pat naudojasi Dr. Debros S. Lee vadovëliu studentams teisininkamsAmerican Legal English.

Dr. Debra S. Lee koordinuoja aðtuoniø Vidurio ir Rytø Europos ðaliø teisinës anglø kalbos dëstytojø ir teisininkø multimedijosprojektà Language4Law, kuris skirtas parengti teisinës anglø kalbos kompiuteriná kursà. Sveèias domëjosi mûsø Universitetoporeikiø analize dëstant teisinæ anglø kalbà. Uþsienio kalbø katedros lektorës A. Liuolienë ir R. Metiûnienë jau dalyvauja ðiameprojekte. Pasibaigus ðiam projektui, mûsø Universiteto studentai ir dëstytojai, norëdami patobulinti teisinës anglø kalbos þinias,galës nemokamai naudotis sukurtu kompiuteriniu kursu.

Uþsienio kalbø katedros vedëja Ligija Kaminskienë

Gruodþio 2 d. Mykolo Romerio universite-te vieðëjo tarptautinë ekspertë, Vidurio Angli-jos universiteto Verslumo ir inovacijø vadybosdepartamento direktorë, Europos Sàjungos irNATO ekspertë inovacijø srityje dr. Lynn Mar-tin (Jungtinë Karalystë).

Mykolo Romerio universitete vykdomas Europos socialinio fondo paramos projektas ,,Inovacijøplëtra Mykolo Romerio universiteto magistrantûros ir doktorantûros studijose“. Dr. Lynn Martin Uni-versiteto doktorantûros studentams ir akademinei bendruomenei skaitë paskaità tema „Inovacijø plëtraEuropos Sàjungoje“. Prieð paskaità vieðnia susitiko su Universiteto vadovybe: prorektoriais, dekanais,Tarptautiniø ryðiø ir studijø bei Mokslo direkcijos atstovais. Susitikime aptartas tolesnis bendradarbiavi-mas mokslo ir studijø srityse.

Lapkrièio 24 d. Mykolo Romerio universitete lankësi KatovicøKarolio Adamieckio ekonomikos universiteto delegacija,vadovaujama rektoriaus prof. habil. dr. Floriano Kuzniko.Delegacijos nariai: Finansø fakulteto dekanas prof. habil. dr. JanasVojtyla ir Tarptautiniø ryðiø departamento direktorë BarbaraCentkowska.

Sveèiai susitiko su Universiteto vadovybe, Ekonomikos ir finansøvaldymo fakulteto dëstytojais bei tarptautiniø ryðiø ir studijø direkcijosdarbuotojais. Katovicø Karolio Adamieckio vardo universitetas yravienintelis Lenkijos universitetas, kuris specializuojasi ekonomikosir verslo studijose. Èia studijuoja apie 13 tûkst. studentø.

Susitikime pasidþiaugta sëkmingai vykstanèiais studentø mainaispagal Socrates Erasmus programà ir aptartos aktyvesnio dëstytojøbendradarbiavimo galimybës organizuojant teminius paskaitø ciklusabiejuose universitetuose apie Lietuvos ir Lenkijos verslo plëtrà,problemas ir jø sprendimo bûdus.

KAROLIO ADAMIECKIO EKONOMIKOS UNIVERSITETO DELEGACIJA

PASKAITAS SKAITË SVEÈIAI IÐ ÐVEICARIJOS

Lapkrièio 24–26 d. Mykolo Romerio universitete advokatë prof. dr.Madeleine Simonek ir advokatas dr. Michaelis Nordinas skaitë paskaitø kursàanglø kalba International Tax Law of Switzerland. Gruodþio 8–10 d. prof. dr.Martina Caroni ið Liucernos universiteto (Ðveicarija) skaitë paskaitø kursà„Dabartiniai iððûkiai tarptautinës vieðosios ir tarptautinës humanitarinës teisëssrityse“. Klausyti paskaitø susirinko ne tik Mykolo Romerio universitetostudentai, bet ir kitø Vilniaus miesto institucijø darbuotojai.

Prof. dr. iur Martina Caroni Prof. dr. Madeleine Simonek

INOVACIJØ PLËTRA EUROPOS SÀJUNGOJE

Dr. Lynn Martin

ÐVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA MYKOLO ROMERIOUNIVERSITETAS

EUROPOS SÀJUNGAEuropos socialinis fondas

KURKIME ATEITÁ DRAUGE!

Gruodþio 7 d. Mykolo Romerio universitete vyko seminaras

„Iðkalbos svarba teisininko karjeroje“ (ið ciklo „Teisininko iðkalbos

paslaptys“). Apie kûno kalbà, iðkalbos ypatybes, jos naudà

praktikuojanèiam teisininkui ir svarbà ieðkant darbo, taip pat apie

bûdus iðkalbai lavinti kalbëjo þinomi teisininkai – advokatas Albertas

Bandþius ir Vilniaus apygardos teismo teisëjas Vladas Nikitinas.

Aiškiai formuluoti problemà, sudominti tema, atskleisti bylosesmæ, nerodyti savo tendencingumo, galvoti apie dikcijà – visa taipabrëþë abu teisininkai. Advokatas Albertas Bandþius plaèiaukalbëjo apie tai, kokie yra keturi kalbos bûdai, kaip reikëtø lavintikalbà, kiek reikðmës paèiai kûno kalbai turi kûno kalba. Seminare aptarta ir tai, kas itin aktualu kiekvienamstudentui – kaip tinkamai pasirengti einant á pokalbá dël darbo.

Seminarà, skirtà teisininko darbu besidomintiems studentams, organizavo Europos studentø teisininkøasociacijos nacionalinës grupës ELSA Lietuva skyrius Mykolo Romerio universitete (ELSA MRU).

Lapkrièio 22 d. Mykolo Romeriouniversitete vyko Karjeros centro or-ganizuotas seminaras dviem temo-mis: „Karjeros planavimas“ ir „Kar-jeros kuratorius“. Pasidalyti savomintimis ir patirtimi atvyko Ekono-mikos ir finansø valdymo fakultetoTarybos pirmininkas prof. RimvydasJasinavièius.

„Svarbiausia profesija, kuriosreikia kiekvienam, yra savæs valdy-

mas. Iðmokti save valdyti – taip pritaikyti savo gebëjimus, kad kitiems reikalingas produktas bûtø kuriamas geriau uþ kitus irpelningai parduodamas“, – teigë profesorius. Seminare kalbëta apie tai, kaip sudaryti finansiná planà ir planuoti savo karjerà. Pasakprof. Rimvydo Jasinavièiaus, norint pasiekti „karjeros aukðtumø“ ir „finansinës laisvës“, reikia turëti toká tikslà, taèiau ðio tiksloágyvendinimas be karjeros ir finansinio plano primena kelionæ automobiliu ið vieno miesto á kità be þemëlapio ir neþinant kelio.

Seminarø organizavimas – vienas ið Karjeros centro veiklos tikslø, ágyvendintø siekiant Mykolo Romerio universiteto studentamsir absolventams suteikti ávairios informacijos karjeros klausimais. Apsilankæ Karjeros centre studentai gali suþinoti apie padëtá darborinkoje, darbo vietø pasiûlà, gauti atsakymus á ávairius klausimus, susijusius su ásidarbinimu.

Vos prieð keletà metø pareigos valstybës tarnyboje buvo presti-

þinës. Keièiasi laikai, keièiasi ir þmoniø paþiûros: neseniai atlik-

ta apklausa parodo vis maþëjantá pilieèiø pasitikëjimà valstybës

institucijomis. Net septyniasdeðimt keturi procentai mano, kad

jos tik ðvaisto lëðas, ir tik ðeðiolika tvirtina, kad valstybës institu-

cijos yra neðaliðkos. Vos keturiolikos procentø apklaustøjø nuo-

mone, valstybës tarnautojai yra sàþiningi. Nors konkurencija pre-

tenduojant á pareigas valstybës tarnyboje vis maþëja, taèiau rei-

kalavimai bûsimiems darbuotojams tik kyla. Anksèiau valstybës

tarnautojo mokama viena uþsienio kalba buvo pranaðumas, da-

bar tai tapo bûtinybe. Bûtent apie tai, kokie reikalavimai keliami

bûsimiems tarnautojams ir kaip vyksta ádarbinimas valstybës

institucijose, kalbëta Karjeros centro organizuotame seminare

„Ásidarbinimo valstybës institucijose reikalavimai ir ypatumai“,

kuris vyko gruodþio 6 d.

Seminaro prelegentas – Valstybës tarnybos departamentoMokymo ir vertinimo skyriaus vedëjas Aleksas Kvietkus, Kar-jeros centro direktoriaus Edmundo Sakalausko pristatytas kaip„vienas kompetentingiausiø ðios srities þinovø“. A. Kvietkusiðsamiai papasakojo apie valstybës tarnautojø darbà ir mielaiatsakë á visus kilusius klausimus. Renginyje taip pat malonubuvo matyti ir Strateginio valdymo ir politikos fakulteto de-kanà prof. Vygandà K. Paulikà.

ÁSIDARBINIMO VALSTYBËS INSTITUCIJOSE REIKALAVIMAI IR YPATUMAISeminaro dalyviai suþinojo, kad ðiuo metu valstybës tarny-

boje dirba per dvideðimt ðeðis tûkstanèius tarnautojø, prade-dant savivaldybëmis, baigiant teismais. A. Kvietkus ragino stu-dentus bûti aktyvius ir stengtis ateityje pretenduoti á laisvasdarbo vietas valstybës tarnyboje, kuriø ðiuo metu yra daugiaukaip penki tûkstanèiai. A. Kvietkus taip pat iðsamiai paaiðki-no visà kelià, kurá turi nueiti kiekvienas, norintis dirbti valsty-bës tarnyboje.

Daugelá susirinkusiø domino, ar daug vis dëlto uþdirbavalstybës tarnautojai. A. Kvietkaus atsakymas buvo labai aið-kus: „Nuo pareigybës ir kategorijos priklauso ir uþmokestis.Þinoma, yra ávairiausiø priedø ir priemokø“.

Lygindamas kitø ðaliø ir Lietuvos valstybës tarnybø darbà,A. Kvietkus pabrëþë ástatymo trûkumà Lietuvos teisinëje siste-moje – valstybës tarnautojams nëra bandomojo laikotarpio.Jo nuomone, Lietuvoje konkurencija norint uþimti pareigasvalstybës tarnyboje maþëja bûtent dël dviejø prieþasèiø: Lie-tuvos valstybës tarnyboje dirbantiems asmenims teikiamosmaþesnës garantijos nei Europos Sàjungos ðalyse, Lietuvojeegzistuoja silpnos profsàjungos. Nepaisant visø trûkumø, A.Kvietkaus nuomone, darbo organizacija Lietuvos valstybës tar-nyboje daugeliu atvejø yra daug geresnë nei daugelyje Europosðaliø. Rûta Kukarskaitë

SEMINARAS APIE KARJERÀ

IŠKALBOS SVARBA TEISININKO KARJEROJE

Mykolo Romerio universitetas 2005 m. gruodis, Nr. 19(87)

Vilniaus apygardos teismo

teisëjas Vladas Nikitinas

14

Lapkrièio 24 d. á Mykolo Romerio universitetà atvyko Prancûzijos poli-

tologø ir politikos mokslø institutø konsorciumo atstovø delegacija, vado-

vaujama Prancûzijos ambasados Lietuvoje kultûros ir bendradarbiavimo pa-

tarëjos Sylvie Lemasson. Delegacijos nariai: Paryþiaus politikos mokslø ins-

tituto profesorius, Prancûzijos ir Vokietijos santykiø specialistas, garsus po-

litologas Gilbertas CASASUS; Liono politikos mokslø instituto profeso-

rius, Tarptautiniø ryðiø centro direktorius, atstovas Vokietijai, Skandinavi-

jos ir Rytø Europos ðalims Jeanas-Claude’as BIBOLLET; Grenoblio politi-

kos mokslø instituto profesorius, Tarptautiniø ryðiø centro direktorius, Pran-

cûzijos Nacionalinio mokslo tyrimø centro ekspertas, Turkijos klausimø spe-

cialistas Jeanas-Paulis BURDY. Susitikime su Universiteto atstovais aptar-

tas ðaliø bendradarbiavimas ir galimybë kartu rengti bendrà studijø modulá

prancûzø kalba, taip pat tarptautines konferencijas bei seminarus.

Tà paèià dienà politologas Gilbertas Casasusas skaitë paskaità „Europa

ðiandien: tarp ekonominës konkurencijos ir politinio solidarumo“. Paskaita

sulaukë didelio ne tik mûsø Universiteto frankofonø dëmesio. Klausytojai

aktyviai dalyvavo paskaitos pabaigoje vykusioje diskusijoje apie Europos

Sàjungos ðaliø nariø bendradarbiavimà ir Lietuvos vaidmená Europos Sà-

jungos plëtroje.

Lapkrièio 28–30 d. Mykolo Romerio universitete skaitytas antrojo pran-

cûziðko studijø modulio „Europos Sàjungos teisinë sistema“ paskaitø cik-

las, kurá pristatë Bratislavos Komenijaus universiteto (Slovakija) dëstytojas

Michaelis Simanas.

Paskaitø temos: „Europos Sàjungos teisës taikymas ðalyse narëse“ ir „Lais-

vas prekiø ir paslaugø judëjimas Europos Sàjungoje“.

Gruodþio 1 d. Mykolo Romerio universitete paskaità tema „Tautiniø

maþumø padëtis Estijoje“ skaitë Prancûzijos judëjimo uþ maþumø teises

pirmininkas, garsus Baltijos ðaliø ekspertas Yvesas PLASSERAUD, publi-

kavæs daug leidiniø apie Lietuvà ir jos kaimynes politologine ir sociologine

tematika.

Gruodþio 7–8 d. Mykolo Romerio universitete vieðëjo Prancûzijos Na-

cionalinio mokslo tyrimø centro (CNRS) mokslo skyriaus direktorius, vie-

ðosios politikos analizës specialistas Philippe’as WARINAS. Sveèias pran-

cûzø kalba skaitë paskaitas „Galimybë pasinaudoti socialinëmis teisëmis Eu-

ropoje“ ir „Prancûzijos vieðosios politikos analizës pradþia“. Susitikime su

mokslo prorektoriumi prof. Vidmantu Egidijumi Kurapka ir Mokslo centroatstovais buvo aptartos mokslo programos ir projektai, kuriuose galetubendradarbiauti Grenoblio politikos mokslø instituto ir Mykolo Romeriouniversiteto mokslininkai.

FRANKOFONIÐKØ ÐALIØ STUDIJØ CENTRO VEIKLOS KRONIKA

Mykolo ome io unive sitetas2005 m. gruodis, Nr. 19(87)

Paskaità skaito politologas prof. Gilbertas Casasus

Prof. Gilbertas Casasus

Michaelis Simanas

Yvesas Plasseraud

Prof. Philippe’as Warinas

15


Trylika Mykolo Romerio uni-

versiteto III–IV kurso pagrindi-

niø dieniniø studijø studentø ið

trijø fakultetø (Strateginio valdy-

mo ir politikos fakulteto, Vieðojo

administravimo fakulteto ir Tei-

sës fakulteto) dalyvavo Leonardo

Da Vinci projekte „Vieðøjø pa-

slaugø teikimo kokybës kultûra“.

Projekto tikslas – tobulinti stu-

dentø, bûsimøjø Lietuvos vieðojo

administravimo ástaigø ir orga-

nizacijø darbuotojø, praktines þi-

nias ir gebëjimus vieðøjø paslaugø teikimo srityje.

Rugsëjo 1 d. – lapkrièio 30 d. studentai atliko praktikà He-seno þemës parlamente, Altenos, Enger, Löhne miestø savival-dybëse, Haddeby, Kroppo seniûnijose (Vokietija), Diþono me-rijoje (Prancûzija) ir advokatø kontoroje „Simonfay&Salburg“(Austrija) – ástaigose, glaudþiai susijusiose su pasirinkta studi-jø kryptimi.

Pasidalyti savo áspûdþiais mielai sutiko Mykolo Ro-merio universiteto Teisës fakulteto IV kurso studentë RenataTamoðiûnaitë, studijuojanti teisæ, bei Strateginio valdymo irpolitikos fakulteto teisës ir valdymo studijø programos IV kur-so studentë Rûta Pavolaitë. Abi merginos dþiaugiasi, kad turë-jo galimybæ iðvykti pagal Leonardo Da Vinci projektà. Neákai-nojama patirtis, naujos ir ádomios paþintys, nauji draugai, gali-mybë tobulëti profesiðkai ir daugybë áspûdþiø – tai pabrëþiaabi Mykolo Romerio universiteto studentës. O kur dar aplan-kyti miestai! Kiolnas, Osnabriukas, Bielefeldas, Detmoldas,Miunsteris, Maincas, Gysenas, Löhnas (Vokietija), Amsterda-mas (Olandija)… Ir visa tai per tris mënesius.

„Patirtis, kurià ágijau, yra neákainojama. Teko tiek daug pa-matyti ir tiek daug suþinoti! Puiki galimybë tobulëti profesinë-je srityje, daug naudingo asmeniškai man… Teko susipaþinti sudaug ádomiø þmoniø. Manau, kad visada, prireikus pagalbos,galësiu á juos kreiptis“, – teigia Renata Tamoðiûnaitë. Kupinaáspûdþiø gráþo ir Rûta Pavolaitë: „Per tris mënesius patyriau irsuþinojau tiek, kad Lietuvoje, manau, bûtø prireikæ bene visømetø. Laikas bëgo taip greitai, kad nespëjæ atsigauti nuo vienøáspûdþiø, jau patirdavome kitus!“

Studentë Renata Tamoðiûnaitë staþuotæ atliko VokietijosHeseno þemës parlamente, esanèiame Wiesbadeno mieste. Pa-gal iðsamià sudarytà programà mergina apsilankë ir privaèio-se, ir valstybës ástaigose, susitikosu visø frakcijø Heseno þemësparlamente atstovais (krikðèioniødemokratø, liberalø, socialdemok-ratø, þaliøjø partija), susipaþino suvisa parlamento administracija.

Paklausta, kur teko dalyvautiir kà ádomaus pamatyti, merginaturëjo iðties labai daug kà papasa-koti: „Buvome aukðtojoje polici-jos mokykloje. Ádomu stebëti, kaipstudentai vykdo ávairias uþduotis.Vienoje salëje árengta gatvë su ban-kais, kavinëmis, vieðbuèiais, tenstudentai mokosi, pavyzdþiui, su-imti nusikaltëlá, padëti suþeistie-

siems. Viskas árengta labai tikro-viðkai, su garso efektais ir pan.Taip pat apsilankëme jaunimo iki21 metø pataisos namuose, – tæ-sia pasakojimà Renata Tamoðiû-naitë. – Matëme kaliniø kameras,areðtinæ, karcerá, taip pat sportosalæ, valgyklà, darbo vietas, kurkaliniai gali uþsidirbti pinigø, irpan. Tiesà pasakius, áspûdis bu-vo toks, kad ten ne kalëjimas, otiesiog bendrabutis, nes kaliniaitam tikru laiku gali vaikðèioti ið

vienos kameros á kità, lauke gali þaisti krepðiná, futbolà. Buvo-me ir aukðèiausio apsaugos lygio suaugusiøjø kalëjime, kurisitin modernus. Jame yra labai didelis, puikiai árengtas baseinas(beje, tai pats ðvariausias Vokietijos baseinas) ir kaliniai tamtikru laiku gali juo naudotis. Visos kitos patalpos taip pat labaigerai árengtos. Ðá kalëjimà galima bûtø palyginti su vieðbuèiu“,– pastebi Renata Tamoðiûnaitë.

Wiesbadeno miesto administraciniame teisme Renata Ta-moðiûnaitë plaèiau susipaþino su prieglobsèio teise: „Stebëjometeismo procesà, kuriame buvo svarstoma dël pakistanieèiø prie-globsèio Vokietijoje. Tàkart ieðkovai (vaikinas ir mergina) ið Pa-kistano, kurie buvo kitokios musulmoniðkos religijos pakraipos,pasakojo, kaip 2002–2003 m. savo miesteliuose buvo muðami,persekiojami, apmëtomi akmenims ir t. t. Áspûdá jø pasakojimaimums paliko neiðdildomà. Tiesa, prieglobstis jiems buvo suteik-tas, – priduria paðnekovë ir toliau tæsia pasakojimà. – Dalyvavo-me peticijø komiteto posëdyje. Pilieèiai turi teisæ kreiptis á parla-mentà, jei jauèia, kad jø teisës yra paþeistos. Posëdyje stebëjome,kaip svarstomos peticijos. Ádomu tai, kad per metus gaunamaapie 3000 peticijø, bet didþiausia dalis atmetama, – pabrëþiaRenata Tamoðiûnaitë. – Taip pat teko dalyvauti Bundestago rin-kimø pobûvyje. Laukëme rinkimø rezultatø. Buvo susirinkæ visøpartijø atstovai, daug þurnalistø, apie 600 sveèiø. Keista, bet ne-buvo dideliø emocijø ir visi gana greitai iðsiskirstë, suþinojæ tar-pinius rezultatus, bet nesulaukæ galutiniø“.

Ádomûs studentës áspûdþiai ið vykusio plenarinio posëdþio:„Plenarinis posëdis vyko tris dienas ið eilës, todël buvo labaiádomu stebëti ið þiûrovø tribûnos, kas vyksta posëdþiø salëje irgalima bûtø teigti, kad ten vyksta tikras „ðou“. Pavyzdþiui, kaikalba valdanèiosios frakcijos atstovai, tai parlamentarai, kuriepriklauso opozicijai, akivaizdþiai nesiklauso (skaito laikrað-

èius, kalba mobiliaisiais telefonais),tuo tarpu pozicija ovacijomis palai-ko savo atstovà ir pan.“

Ryðkius prisiminimus merginaipaliko Kiolno Domas (baþnyèia –aut. past.) ir aukðèiausias Frankfur-to pastatas: „Á Domo virðûnæ kopë-me siaurais laipteliais, kuriø buvoapie 600. Kol pasiekëme baþnyèiosbokðtà, uþtrukome pusvalandá… Uþ-lipus atsivërë neapsakomas vaizdas,– tæsia pasakojimà Renata Tamoðiû-naitë. – Taip pat lankëmës ant aukð-èiausio – 200 metrø aukðèio –Frankfurto pastato. Jame net 56 aukð-

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO STUDENTAI DALYVAUJALEONARDO DA VINCI PROJEKTE

Rûta Pavolaitë su finansø ir mokesèiø tarnybos darbuotojais Nukelta á 17 psl.

yg , ( )

Gruodþio 7 d. Mykolo Romerio univer-

sitete vyko Administracinës teisës ir proce-so SMD sekcijos organizuota viktorina,

kurios tikslas – patobulinti administra-

cinës teisës þinias. Vertinimo komisijà su-darë Administracinës teisës ir proceso ka-

tedros vedëjas doc. dr. A. Urmonas,

lektoriai G. Kuncevièius ir V. Kurpuvesas.Áþanginá þodá taræs doc. dr. A. Ur-

monas pasidþiaugë antràja SMD Admi-nistracinës teisës ir proceso sekcijosviktorina, kuri sulaukë ðeðiø komandøsusidomëjimo. Þodis buvo suteiktas irpirmosios viktorinos organizatoriui, sekcijos nariui lektoriuiG. Kuncevièiui.

Viktorina vyko dviem etapais. Pirmajame viktorinos etapedalyviai atsakinëjo á uþduodamus klausimus. Daugiausia tað-kø surinkusi komanda perëjo á antràjá etapà. Pasitarusi vertini-mo komisija komandai pateikë dar tris klausimus. Pasiruoð-imui skirta 10 minuèiø.

tai, 1090 laipteliø... Vis dëlto nutarëme kilti liftu, – ðypsosistudentë. – Pakilæ matëme visà Frankfurtà ir aplinkinius regio-nus“.

„Visa tai yra tik pagal vykdytà programà“, – ðypteli MykoloRomerio universiteto studentë Renata Tamoðiûnaitë, leisdamasuprasti, kad patirtø, bet nepasakotø áspûdþiø dar liko daug.

Rûta Pavolaitë staþuotæ atliko Vokietijos Löhne miesto sa-vivaldybëje. Nuvykusià á Löhne, merginà pasitiko ir pasveikinomiesto meras Kurtas Quernheimas. „Merui, skyriø vadovamsir darbuotojams su iliustracijomis pristaèiau Lietuvà, jos savi-valdos sistemà, Mykolo Romerio universitetà. Skyriø vadovaidomëjosi apie Lietuvos ekonomikà, ðvietimo sistemà ir turiz-mà. Dþiugu, kad kai kurie ið jø nutarë bûtinai aplankyti mûsøðalá“, – teigia Rûta.

Studentë gyveno P. Dannerio ðeimoje. Peteris Danneris yraVokietijos Löhne miesto savivaldybës teisës ir aplinkos sky-riaus vadovas. Kartu su P. Dannerio ðeima studentë daþnai va-þiuodavo á ávairius partijos suvaþiavimus ar renginius, stebëjorinkimines agitacijas. „Ði ðeima mane priëmë kaip dukrà… Vë-liau net taip ir vadindavo. Ðauniai susibendravau su ðeimininkøvaikais. Jau ðià vasarà jie atvaþiuos pas mane á Vilniø“, – dþiau-giasi mergina.

Kas dvi savaites staþuotæ studentë tæsdavo vis skirtinguose

miesto savivaldybës skyriuose (aplinkos ir teisës skyriuje, mo-kesèiø, tvarkos skyriuje, statybos tarnyboje, nekilnojamojo turtoskyriuje ir kt.). Mergina domëjosi, kokie ástatymai ir kiti teisësaktai taikomi kiekviename skyriuje, kokios reformos ávykdy-tos per pastaruosius metus, darbuotojams padëjo tvarkyti by-las, iðsiøsti ataskaitas.

Rûtai Pavolaitei teko dalyvauti teismo procese. Pasak stu-dentës, proceso eiga tokia pati, kaip ir Lietuvoje, taèiau nërateismo sekretoriaus. Teisëjas apibendrintas tezes pasako gar-siai (áraðinëdamas á diktofonà), vëliau ði informacija, nuosp-rendis, kopijos, bylos medþiaga ðalims iðsiunèiama raðtu. „Taippat dalyvavau namo iðieðkojimo kratoje. Kartu su savivaldy-bës atstovu buvome liudininkai, kad krata vykdoma tvarkin-gai ir kiekvienas veiksmas yra protokoluojamas. Krata buvoatliekama 5 val. ryto. Tokios operacijos specialiai organizuo-jamos taip anksti, kad átariamasis nieko neátartø apie ruoðia-mà operacijà ir negalëtø tam pasirengti“, – prisimena studen-të.

„Jei tik vël pasitaikytø galimybë atlikti staþuotæ Vokietijosmiesto savivaldybëje, nedvejodama tai padaryèiau darkart! Netnegalëjau ásivaizduoti, kad tiek visko patirsiu! Be to, man, kaipteisæ studijuojanèiai studentei, ði staþuotë buvo labai naudinga– ágijau profesiniø þiniø, patirties, átvirtinau specifines teisëssàvokas“, – baigia pokalbá Rûta ir nuskuba á netrukus prasidë-sianèià paskaità toliau semtis þiniø.

Viktorinoje dalyvavo II–IV kursostudentai. Komandà (kiekviena ið jø tu-rëjo savo pavadinimà, pvz.: BIM-BAM,Geleþinis vilkas, Kolegos, Koviniai irpan.) sudarë po tris þmones. Á antràjáetapà pateko Komandos „BIM BAM“nariai (Skaistë Bystriakovienë, JûratëSadulaitë, Emilë Kazlauskaitë) ir mið-ri „Koviniø“ komanda (Lina Ðumskai-të, Rûta Merkevièiutë, Vytautas Ðena-vièius). Komisijai ávertinus pasirody-mus, màstymà ir þinias, laimëjo „BIMBAM“ komanda. Kaip ir buvo þadëta,

nugalëtojams prie egzamino ávertinimo bus pridëtas procenti-nis balas. Taip pat áteikti viktorinos rëmëjø (Mykolo Romeriouniversiteto ir Studentø mokslinës draugijos) ásteigti prizai –teisininkø kalendoriai bei raðikliai.

Loreta Pivoriûnaitë,

viktorinos organizatorë

Mykolo Romerio universiteto Karjeros centras kartu su Lietu-vos teisininkø draugijos Jaunøjø teisininkø skyriumi vykdo teisinioðvietimo ir profesinio orientavimo akcijà Akmenës rajone.

Gruodþio mënesá ágyvendinamas Mykolo Romerio universite-to Karjeros centro ir Lietuvos teisininkø draugijos Jaunøjø teisi-ninkø skyriaus bendras projektas, kurio tikslas – jaunø þmoniøteisinis ðvietimas bei profesinis orientavimas. Ðiam tikslui ágyven-dinti numatytas paskaitø ciklas, skirtas Akmenës rajono gimnazi-jø, viduriniø mokyklø abiturientams.

Pirmasis susitikimas su abiturientais ávyko gruodþio 2 d. Akme-nës gimnazijoje. Teisei „atstovavo“ Akmenës rajono apylinkës

prokuroras Sigitas Bruþas (MRU absolventas), o diskusijà su abitu-rientais palaikë Lietuvos teisininkø draugijos Jaunøjø teisininkø sky-riaus vicepirmininkas Mantas Gerdauskis. Pirmojo seminaro metupristatyta Lietuvos Respublikos prokuratûros sistema, prokuroroprofesija, kalbëta profesinio orientavimo klausimais, plëtota disku-sija teisininko karjeros tema, taip pat jaunimo mëgstama viktorina.Projekto organizatoriai pristatë priëmimo á Mykolo Romerio uni-versitetà taisykles, studijø programas, studijø ir gyvenimo sàlygasStudentø namuose (bendrabutyje – aut. past.). Kituose trijuose su-sitikimuose, organizuotuose Akmenës rajono gimnazijose ir viduri-nëse mokyklose, dalyvavo advokatas Albertas Kruminas.

ADMINISTRACINËS TEISËS VIKTORINA

Atkelta ið 16 psl.

TEISINIO ŠVIETIMO IR PROFESINIO ORIENTAVIMO AKCIJA

Mënraðèio steigëjas ir leidëjas – Mykolo Romerio universitetas. Redakcijos adresas: Ateities g. 20, LT–08303 Vilnius, tel. (8~5) 271 45 34.Redaktorë Lina Mackevièiûtë. Korektûrà skaitë Jurgita Marija Bagdonavièienë. Maketavo Auðrinë Ilekytë. Nuotraukos Vidûno Gelumbausko.

Tiraþas 600 egz. Uþsakymas 542 . Parengë ir iðleido Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, Ateities g. 20, LT–08303 Vilnius.Mënraðtá galite skaityti ir internete adresu http://www.mruni.lt/studentai.html


Lapkrièio 24 d. Mykolo Romerio universitete vyko Sostinës vario kvinteto koncertas

„Kad bûtø linksma...“. Vario kvintetas – tiesiog ðauniø ir linksmø vyrø kompanija,

kuriø nuoðirdus draugiðkumas ir aukðèiausio profesinio lygio muzikavimas nuostabiai

dera. Tokiomis vertybëmis apdovanoti ðie muzikantai randa kelià á kiekvieno klausytojo

ðirdá.

Visi ansamblio muzikantai kartu dirba G. Rinkevièiaus vadovaujamame Lietuvos

valstybiniame simfoniniame orkestre. Per ðeðetà kûrybinio gyvavimo metø sëkmingai

surengta beveik 200 koncertø Lietuvos ir uþsieno klausytojams. „Sostinës vario

kvintetas“ – nuolatinis didþiausiø Lietuvos kultûros renginiø (Didþiojo muzikø parado,

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro kamerinës muzikos vakarø, Alma Mater

Musicalis, Klaipëdos variniø puèiamøjø instrumentø festivaliø ir kt.) dalyvis.

SOSTINËS VARIO KVINTETO KONCERTAS

Gruodþio 22 d. Mykolo Romerio universitete vyko Kalëdinis koncertas.Koncertavo Lietuvos nusipelniusi artistë prof. I. Milkevièiûtë, Èiurlionio kvartetas ir Mykolo

Romerio universiteto miðrus choras.Nacionalinio operos ir baleto teatro solistë prof. I. Milkevièiûtë atliko Turandot arijà iš G. Pucinni operos

„Turandot“ II veiksmo, kartu su Èiurlionio kvartetu ir Universiteto choru – Pie Jesu iš L. Wëberio „Requem“, F.Gruber-G. Mignemi „Tyli naktis“. Koncerte taip pat skambëjo W. A. Mozarto „Nakties muzika“ (atliko Èiurlioniokvartetas), kiti kûriniai.

K A L Ë D I N I S KK A L Ë D I N I S KK A L Ë D I N I S KK A L Ë D I N I S KK A L Ë D I N I S K O N C E R TO N C E R TO N C E R TO N C E R TO N C E R TASASASASAS

SAMBO IMTYNIØ ÈEMPIONATAS

Lapkrièio 26 d. Kaune vyko 5-asis Lietuvos aukðtøjømokyklø sambo imtyniø èempionatas, kuriame 5-à kartà iðeilës MRU merginø sambo rinktinë iðkovojo I komandinævietà. Vyrai komandinëje áskaitoje ið 11 dalyvavusiø Lietuvosaukðtøjø mokyklø komandø buvo penkti. Asmeninëjeáskaitoje geriausiai pasirodë TF magistrantûros I kursostudentas Artemijus Sitenkovas, kuris svorio kategorijoje iki62 kg iðkovojo I vietà.

Sveikiname Universiteto imtynininkus, pasiekusiuspuikiø rezultatø!

Gruodþio 14 d. ávyko ðventë geriausiems2004–2005 m. Universiteto studentams sporti-ninkams pagerbti. Ðventëje dalyvavo Mykolo Ro-merio universiteto studijø prorektorius prof. Jus-tinas Sigitas Peèkaitis, sveèiai ið Lietuvos samboimtyniø federacijos, geriausi Universiteto studen-tai sportininkai, geriausi Kauno policijos fakul-teto studentai sportininkai, SFRK, KNK dësty-tojai, sveèius dþiugino ir studentus sveikino Uni-versiteto meno kolektyvai.

Šventës metu Universiteto studentams, dës-tytojams ir komandø treneriams skirtos Myko-lo Romerio universiteto rektoriaus prof. Alvy-do Pumpuèio padëkos, áteikti medaliai, atmi-nimo þvaigþdës ir plaketës.

PAGERBTI SPORTININKAI

Apdovanojimus áteikia Mykolo Romerio

universiteto studijø prorektorius

prof. Justinas Sigitas Peèkaitis

LIETUVOS SAMBO KOMANDINËSTAURËS VARÞYBOS

Gruodþio 16 d. Ukmergëje vyko Lietuvos sambokomandinës taurës varþybos, kuriose Mykolo Romeriouniversiteto komanda iðkovojo I-àjà vietà.

Sveikiname imtynininkus!

gerbiamieji, - elibrary.lt fileg, mykolo romerio universitetas laiko ratas vël apsisuko, visi...

Documents