LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Violeta Mokrickaja

Šunų pilvo sienos išvarţos ir jų chirurginis

gydymas

Abdominal wall hernias and their surgical treatment

in canines

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Prof. habil. dr. Vidmantas Biţokas

KAUNAS 2016

2

DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ

GYVŪNŲ KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų pilvo sienos išvarţos ir jų

chirurginis gydymas”.

1. Yra atliktas mano pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe ir pateikiu visą

panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS

TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE

(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, (parašas) pavardė)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)

3

TURINYS

TURINYS ............................................................................................................................................ 3

SANTRAUKA .................................................................................................................................... 4

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 8

1. LITERATŪROS APŢVALGA .................................................................................................... 9

1.1. Pilvo sienos išvarţos ................................................................................................................. 9

1.2. Bambos išvarţa ....................................................................................................................... 11

1.3. Kirkšnies išvarţa ..................................................................................................................... 13

1.4. Kapšelio išvarţa ...................................................................................................................... 16

1.5. Šlaunies išvarţa ....................................................................................................................... 17

2. TYRIMO METODIKA .............................................................................................................. 20

2.1 Tyrimo vieta ir objektas ........................................................................................................... 20

2.2 Bendrieji tyrimai ...................................................................................................................... 20

2.3 Statistinė duomenų analizė ...................................................................................................... 21

3. TYRIMŲ REZULTATAI .......................................................................................................... 22

3.1. Tyrimų rezultatų statistinė analizė ......................................................................................... 22

3. 2. Chirurginis išvarţų gydymas ................................................................................................ 27

4. TYRIMŲ REZULTATŲ APTARIMAS ....................................................................................... 31

Išvados ............................................................................................................................................... 33

Literatūros sąrašas ............................................................................................................................. 34

Priedai ................................................................................................................................................ 37

4

SANTRAUKA

Šunų pilvo sienos išvarţos ir jų chirurginis gydymas

Violeta Mokrickaja

Magistro baigiamasis darbas

Tyrimai: atlikti Vilniaus mieste esančioje smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikoje X. Darbo

apimtis 38 psl. Jame yra 2 lentelės, 21 paveikslas, panaudoti 47 literatūros šaltiniai.

Tyrimų tikslas: išnagrinėti šunų tarpe pasitaikančias pilvo sienos išvarţas ir jų chirurginį

gydymą.

Tyrimų uţdaviniai:

1. Ištirti ir įvertinti pasitaikančias pilvo sienos išvarţas pagal jų vietą, taip pat šunų lytį, amţių,

veislę.

2. Įvertinti pasitaikančių priešoperacinių komplikacijų daţnumą, paţeidimų pobūdį.

3. Įvertinti pasitaikančių pooperacinių komplikacijų daţnumą, paţeidimų pobūdį.

4. Apţvelgti naudojamus chirurginio gydymo metodus.

Tyrimų metodika: šunys tyrimui buvo pasirenkami pagal surinktą anamnezę. Anamnezėje

buvo pateikiami duomenys apie gyvūno lytį, veislę, amţių, pirmųjų ligos poţymių pastebėjimo

laiką, gyvūno savijautą. Tyrimo metu buvo taikomi bendrieji tyrimo metodai. Bendruosius tyrimus

sudarė: apţiūra, palpacija, perkusija ir auskultacija. Gautų duomenų statistinė analizė atlikta

naudojant Microsoft Office Excel (2013) programa.

Rezultatai ir išvados:

1. Tyrimo metu fiksuotų atvejų santykis tarp patelių ir patinų panašus, to išvada, kad lytis

neturi įtakos išvarţos pasireiškimui. Bambos išvarţų atvejų 65,63 proc. sudarė šuys iki 1 m.

amţiaus. Kirkšnies išvarţų atvejų 33,33 proc. sudarė šunys iki 1 m. amţiaus, likę – vidutinio

ir vyresnio amţiaus. Daţniausiai išvarţos pasitaikė neveisliniuų šunų tarpe – 26 proc. Iš

veislinių šunų daţniausiai išvarţas turėjo pekinai, vokiečių aviganiai, prancūzų buldogai ir

Jorkšyro terjerai.

2. Daţniausiai pasitaikiusios priešoperacinės komplikacijos buvo inkarceruotos išvarţos ir

stipriai paţeisti aplink išvarţą esantys audiniai. Rečiausiai pasitaikė senyvas gyvūno amţius

bei vaikingumas.

3. Tyrimo metu nustatyta, kad daţniausiai pasitaikanti hernioplastikos pooperacinė

komplikacija yra ţaizdos infekcija, kuri galėjo būti įnešta prieš operaciją arba operacijos

metu. Vienodai daţnai pasireiškė ţaizdos atsinaujinimas ir išvarţos atsinaujinimas.

5

4. Lietuvoje naudojamas vienintelis chirurginio gydymo metodas – ţaizdos kraštų suartinimas.

Šio metodo privalumai yra, tai kad jis yra nesudėtingas, nereikalauja specialios įrangos ar

priemonių. Trūkumai – esant stipriai paţeistiems audiniams gali būti sudėtinga suartinti

ţaizdos kraštus nesukeliant per didelio spaudimo tiek audiniams, tiek pilvo ertmėje.

Raktaţodţiai: pilvo sienos išvarţa, bambos išvarţa, kirkšnies išvarţa, kapšelio išvarţa,

šlaunies išvarţa, etiologija, diagnostika, chirurginis gydymas.

6

SUMARRY

Abdominal wall hernias and their surgical treatment in canines

Violeta Mokrickaja

Master‘s thesis

Research: was carried in the small animal veterinary clinic X in Vilnius city. The paper

volume 38 pages, it contains 2 tables, 21 images, 47 references were used.

The research objective: examine the most often occurred abdominal wall hernias in canines

and review its surgical treatment.

Research tasks:

1. Examine and assess occurred abdominal wall hernias by its location, also canines‘

gender, age, breed.

2. Assess the frequency and nature of the infringement of complications which occurr

before a surgical treatment.

3. Assess the frequency and nature of the infringement of complications which occurr

after a surgical treatment.

4. Review the used methods of surgical treatment.

Research methodology: Canines‘ investigation was selected according to the collected medical

history. A history of the data on the animal's sex, breed, age, the first signs of the disease, the time

and appearance. The study was applied to the general methods. General methods consisted of:

inspection, palpation, percussion and auscultation. Statistical analysis was performed using

Microsoft Excel (2013) software.

Results and conclusions:

1. A slight correlation between genders was found, in conclusion the gender does not affect

occurence of abdominal wall hernias. 65,63% of umbilical hernias consisted of canines

under age of 1 year. 33,33% of inguinal hernias consisted of canines under age of 1 year.

26% of all occurred hernias was found in mixed breed dogs. The most often presented

dogs of Pekingese, german shepherd, french bulldog and Yorkshire terrier breeds.

2. The most often presented complications which occurred before a surgical treatment was

incarcerated hernias and strongly injured tissues around the area of herniation. The most

rarely occurred elderly age of patient and pregnancy.

7

3. The most often presented complication which occured after a surgical treatment was

infection of the wound, which might be brought in before or at the time of surgical

treatment. Equally frequent occurred renewal of the wound and renewal of the hernia.

4. The only used method of surgical treatment in Lithuania is convergence of the edges of

the wound. The advantages of this method are simplicity, it does not require special

equipment or measures. Disadvantages – it might be difficult to put edges of the wound

closer together because of strongly injured tissues around the area of herniation.

Key words: abdominal wall hernia, umbilical hernia, inguinal hernia, scrotum hernia, femoral

hernia, etiology, diagnostic, surgical treatment.

8

ĮVADAS

Pilvo sienos išvarţos (hernia abdominis externa) yra daţnai veterinarijos gydytojų praktikoje

pasitaikantys atvejai. Jos gali būti tiek įgimtos (h. congenita), tiek įgytos (h. acquisita). Pasitaiko

pas visų veislių šunis, nors tam tikros veislės turi predispoziciją atitinkamoms išvarţoms (1).

Gyvūno amţius neturi įtakos įgytos pilvo sienos išvarţos pasireiškimo galimybei.

Įgimtos bambos išvarţos (h. umbilicalis) yra pačios daţniausios (1). Retais atvejais šios

išvarţos gali būti komplikuotos dėl organų inkarceracijos, tačiau įprastai jos būna nekomplikuotos.

Bet kuriuo atveju, išvarţos diagnozavimas, hernioplastika ir prieţiūra yra būtini. Dauguma

savininkų patys jas pastebi ir kreipiasi pagalbos į veterinarijos gydytoją. Taip pat, jos gali būti

pastebėtos ir diagnozuotos vet. gydytojų, šeimininkams su augintiniais apsilankius profilaktiniam

sveikatos patikrinimui.

Kirkšnies išvarţos (h. inguinalis) daţniausiai pasitaiko pas pateles (2). Šių išvarţų

sudėtingumas priklauso nuo konkretaus atvejo. Galimi įvairūs stranguliacijų variantai, išvarţa gali

būti įstrigusi, inkarceruota (h. incarcerata) - tuomet išryškėja ūmūs klinikiniai poţymiai. Savininkai

kirkšnies išvarţą gali supainioti su riebaliniu audiniu.

Kapšelio (h. scrotalis) ir šlaunies (h. femoralis) išvarţos pasitaiko palyginus retai. Neretai

pasitaiko kartu su kitomis patologijomis, tokiomis kaip kriptorchizmas, poliorchidizmas (2).

Kiekviena išvarţos redukcijos operacija reikalauja skirtingos atlikimo technikos ir nuo

gydytojo ţinių bei patirties priklauso didelė dalis sėkmingo gydymo.

Darbo tikslas: išnagrinėti pas šunis pasitaikančias pilvo sienos išvarţas ir jų chirurginį gydymą.

Darbo uţdaviniai:

1. Ištirti ir įvertinti pasitaikančias pilvo sienos išvarţas pagal jų vietą, taip pat šunų lytį, amţių,

veislę.

2. Įvertinti pasitaikančių priešoperacinių komplikacijų daţnumą, paţeidimų pobūdį.

3. Įvertinti pasitaikančių pooperacinių komplikacijų daţnumą, paţeidimų pobūdį.

4. Apţvelgti Lietuvoje naudojamus chirurginio gydymo metodus.

9

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Pilvo sienos išvarţos

Išorinės pilvo sienos išvarţos yra išvarţos susidariusios dėl išorinės pilvo sienos vientisumo

defektų, ko pasekmė vidaus organų ir audinių judėjimas iš savo taisyklingos anatominės padėties

(1). Vidinės pilvo sienos išvarţos (hernia abdominis interna) susidaro pilvo ar krūtinės ertmės

viduje, pvz.: diafragmos išvarţa (h. diaphragmatica). Galimos išorinės pilvo sienos išvarţos yra

bambos (h. umbilicalis), kirkšnies (h. inguinalis), šlaunies (h. femoralis), kapšelio (h. scrotalis).

Taip pat išvarţa gali atsirasti bet kurioje pilvo sienos vietoje kaip traumos ar operacijos padarinys

(2). Traumos atveju išvarţa atsiranda dėl didelio spaudimo pilvo ertmėje raumenų susitraukimo

metu (3).

Išvarţa susidaro iš išvarţos ţiedo (pilvo sienos defekto kraštai), išvarţos maišelio ir maišelio

turinio. Išvarţos ţiedas gali būti natūrali anga pilvo sienoje, tokios išvarţos vadinamos tikromis

išvarţomis, pvz.: bambos išvarţa. Arba jis gali atsirasti kaip traumos, operacijos pasekmė. Tokios

išvarţos vadinamos netikromis (4). Išvarţos maišelis yra pilvaplėvės dalis, tačiau traumų, operacijų

metu igytos išvarţos paprastai maišelio neturi. Ne maišelyje esantis turinys gali suaugti su šalia

atsidūrusiais organais ir audiniais, taip varţomas įstrigusių audinių ir organų paslankumas. Maišelio

turinys daţniausiai yra riebalinis audinys, taukinė, bet įkristi į maišelį gali ir ţarnos, skrandţio,

kepenų, bluţnies, gimdos ragų dalis. Tokiu atveju organai yra įkalinami, gali būti trikdoma jų

kraujotaka, funkcija (5).

1 pav. Inkarceruotos išvaržos grafinis pavaizdavimas, išvaržos maišelio turinio stranguliacija. (6)

10

Poodyje esantys audiniai, organai sukelia pilvo sienos kontūro asimetriją. Patinimas turi būti

atsargiai palpuojamas, lokalizuojama pilvo sienos paţeidimo vieta. Įprastai, maišelio turinį sudaro

riebalinis audinys. Tačiau jeigu palpacijos metu patinimas yra šiltas arba skausmingas, galima įtarti

vidaus organų stranguliaciją (1 pav.) (4).

2 pav. Pažymėtos kirkšnies, šlaunies ir kapšelio išvaržos lokalizacijos (9).

Išvarţos atitaisymo sėkmė priklauso ne tik nuo pilvo sienos vientisumo atkūrimo, tačiau ir

nuo išvarţos sukeltų padarinių tvarkymo. Išvarţos sukelti pato-fiziologiniai pokyčiai priklauso nuo

išvarţos atsiradimo prieţasties, vietos ir maišelio turinio (7). Svarbios, gyvybei pavojingos,

pasekmės priklauso nuo erdvę uţimančių efektų, įkalinimo, obstrukcijos, stranguliacijos. Įvertinant

gyvūno būklę ir nustatant prognozę taip pat reikia kreipti dėmesį į toliau nuo išvarţos esančių

organų, audinių būklę ir funkciją (1 priedas) (5).

Dėl organų padėties uţ pilvo ertmės ribų pilvo siena gali prisitaikyti prie sumaţėjusios

apimties, todėl operacijos metu galima susidurti su „vietos sumaţėjimu“. Turinio grąţinimas į savo

anatominę padėtį bei pilvo sienos kraštų suartinimas yra sudėtingas arba kartais neįmanomas. Tokiu

atveju, po operacijos turime didėlį spaudimą pilvo ertmėje, ko padarinys gali būti atsinaujinusi

išvarţa (8).

Esant maţam, neelastiniam išvarţos ţiedui, pvz.: kapšelio, šlaunies išvarţos atveju, audiniai

bei organai gali jame įstrigti (2 pav.). Priklausomai nuo turinio apimties ir spaudimo lygio

kraujotaka gali būti sutrikusi arba ne (4). Neatitaisomiems pokyčiams atsirasti uţtenka poros

valandų sutrikusios kraujotakos. Pasireiškiantys simptomai priklauso nuo uţstrigusio organo.

Pooperacinės komplikacijos pasireiškia daţniau esant uţstrigusiam išvarţos maišelio turiniui (10).

11

Išvarţos atstatymo metu pagrindiniai tikslai yra:

Uţtikrinti uţstrigusių audinių, organų gyvybingumą;

Atlaisvinti ir grąţinti turinį į taisyklingą anatominę padėtį pilvo ertmėje;

Pašalinti nereikalingą išvarţos maišelio dalį;

Atstatyti pilvo sienos vientisumą naudojant sveikus aplinkinius audinius (1).

Adekvatus chirurginis paţeistos vietos atidengimas ir priėjimas yra būtini išvarţos įvertinimui ir atkūrimui.

Daţniausiai pasitaikančios komplikacijos yra recidyvas ir infekcija (7).

1.2. Bambos išvarţa

Bambos išvarţos prieţastys yra retai ţinomos, tačiau daţniausiai jos yra paveldimos. Tarp

šunų veislių daţniausiai jos pasitaiko pas Veimaranerius, pekinus, basendţius, Erdelio terjerus,

Vakarų Škotijos baltuosius terjerus (3 pav.) (11). Paveldima etiologija yra įtariama, bet neįrodyta.

Didelė dalis šunų su įgimtomis bambos išvarţomis yra kriptorchai (12).

Įgimtos bambos išvarţos paprastai atsiranda dėl ydingos embriogenezės. Bambos

kraujagyslės ir alantojaus kotelis eina per vaisiaus bambos ţiedą, tačiau ši anga uţsiveria gimstant.

Išvarţa susidaro, jeigu anga neuţsiveria, yra per didelė arba netaisyklingos formos (13). Bambos

išvarţos atveju išvarţos ţiedas yra natūrali anga. Išvarţos maišelis yra pilvaplėvės dalis, todėl ši

išvarţa yra laikoma tikra išvarţa. Maišelio turinys daţniausiai yra riebalinis audinys, taukinė, bet

įkristi į maišelį gali ir ţarnos, skrandţio, kepenų, bluţnies dalis (4 pav.) (5,14). Ţarnos dalies

įkritimas ir stranguliacija galima, kai išvarţos ţiedo skersmuo yra lygus arba didesnis uţ ţarnos

skersmenį. Stranguliacija ir obstrukcija pasitaiko retai esant labai maţam ar labai dideliam ţiedo

skersmeniui (2).

Daugumai gyvūnų bambos išvarţos yra diagnozuojamos jauname amţiuje. Nedidelės

išvarţos gali likti nepastebėtos ilgesnį laiką ir būti atrastos pas veterinarijos gydytoją apţiūros metu.

Esant pilvo ertmės organų stranguliacijai gali atsirasti atitinkamų simptomų, priklausomai nuo

įstrigusio organo dalies, tokių kaip vėmimas, pilvo skausmai, anoreksija, depresija (13).

Patartina atlikti rentgenologinį tyrimą. Ventro-dorsalinė ir lateralinė rentgenogramos gali

parodyti susijusius pakitimus, pvz. diafragmos išvarţą, skysčių susikaupimą pilvo ertmėje. Taip pat,

rentgenografija naudojama nustatyti išvarţą, jeigu to negalima atlikti palpuojant dėl patinimo arba

skausmingumo. Nustatyti išvarţos maišelio turiniui galima atlikti echoskopiją (15).

12

3 pav. Įgimta bambos išvarža pas Erdelio terjero veislės šunį (11).

Esant įgimtai bambos išvarţai taipogi reikėtų apţiūrėti ir patikrinti gyvūną dėl galimo

kriptorchizmo, širdies skilvelių pertvaros defektų, perikardo-diafragmos išvarţos (17).

4 pav. Bambos išvaržos maišelio turinys – taukinės dalis (14).

Esant bambos išvarţai kraujo rodiklių įprastai pakitimų nebūna, tačiau jie gali atsirasti esant

vidaus organų stranguliacijai priklausomai nuo paţeisto organo bei paţeidimo laipsnio (18).

Dauguma išvarţų diagnozuojama remiantis klinikiniais poţymiais ir klinikine apţiūra.

Bambos išvarţą reikia skirti nuo absceso, hematomos, seromos, neoplazijos (6).

13

Dauguma pilvo sienos išvarţų yra tvarkomos susiuvant išvarţos ţiedo kraštus. Esant

stranguliacijai chirurginis gydymas taikomas kuo greičiau. Jeigu išvarţos maišelio turinį sudaro tik

riebalinis audinys, operacijos laikas numatomas atsiţvelgiant į gyvūno būklę (18). Dehidratacija ir

elektrolitų disbalansas turi būti atstatomi prieš operaciją. Anestezijos protokolas parenkamas

remiantis individualiomis gyvūno savybėmis, gyvūno būkle, ligos istorija (7).

Bambos išvarţos tvarkymo operacija pradedama nuo išvarţos ţiedo palpacijos. Išvarţos

maišelio turinys nustumiamas į pilvo ertmę kiek įmanoma, daromas pjūvis virš išvarţos ţiedo. Jeigu

išvarţos maišelio turinį sudaro tik riebalinis audinys ir jis nėra suaugęs su išvarţos ţiedo kraštais,

turinys išverčiamas į pilvo ertmę arba dedama ligatūra ir nereikalingas audinys pašalinamas (19).

Išvarţos ţiedo platinti nereikia. Jeigu maišelio turinys yra suaugęs su kraštais, atsargiai daromas

pjūvis palei liniją tarp išvarţos maišelio ir ţiedo, nepaţeidţiant maišelio turinio. Tuomet, maišelis

prapjaunamas ir įkritę audiniai, organai graţinami į pilvo ertmę (20). Esant stranguliacijai arba

audinių, organų priaugimui, išvarţos ţiedas platinamas. Suaugę gyvybingi audiniai atskiriami ir

graţinami į pilvo ertmę. Nekrozavę audiniai turi būti pašalinami. Prieš uţsiuvant reikia apţiūrėti

pilvo ertmę, joje esančius audinius ir organus, ir įsitikinti ar visi audiniai yra gyvybingi (2).

Išvarţos ţiedo kraštai gali būti uţsiuvami tempimą maţinančiomis siūlėmis. Siuvimui

rekomenduojami monofilamentiniai, sintetiniai, absorbuojami siūlai (13).

Pooperacinė prieţiūra esant nekomplikuotoms išvarţoms yra minimali. Ţaizda yra reguliariai

apţiūrima, gyvūno judėjimas ribojamas (7).

Paprastai prognozė yra puiki. Recidyvas gali įvykti keletos dienų bėgyje, bet tai pasitaiko itin

retai. Komplikuotų išvarţų atveju prognozė svyruoja nuo abejotinos iki puikios priklausomai nuo

gyvūno būklės. Esant vėmimui, karščiavimui, leukocitozei galime įtarti peritonitą (21).

1.3. Kirkšnies išvarţa

Kirkšnies išvarţos retesnės nei bambos išvarţos. Įgimtos išvarţos yra kirkšnies ţiedo defekto

pasekmė. Įgimtos kirkšnies išvarţos yra retos ir daţnai pasitaiko kartu su bambos arba

perianalinėmis išvarţomis, kriptorchizmu (22). Jos daţniausiai pasitaiko pas Pekinų, Basendţių,

basethaundų, pudelių, Kernterjerų, spanielių, Kavalieriaus Karaliaus Karolio, kokerspanielių,

Čihuahua, Maltos bišonų, Pomeranų ir Vakarų Škotijos baltųjų terjerų veislių šunis (23). Tiek

įgimtos, tiek trauminės kilmės išvarţos gali būti vienos pusės, daţniausiai kairės, arba abiejų pusių

(5 pav.) (25,26)

Kirkšnies išvarţų patogenezė kol kas lieka neaiški. Ją sukeliančias prieţastis galima

suskirstyti į tris grupes: anatomija, hormonai, metabolizmas. Pas pateles gali būti predispozicija

kirkšnies išvarţai, nes kirkšnies kanalas yra trumpesnis ir yra platesnio diametro. Pas patinus

14

išvarţą predisponuoja vėlyvas sėklidţių nusileidimas, ko pasekmė yra kirkšnies kanalo susiaurėjimo

uţdelsimas (25).

Tyrimais nustatyta, kad lytiniai hormonai turi įtaką kirkšnies išvarţų formavimuisi.

Daţniausiai šios išvarţos pas pateles formuojasi estruso periodu arba vaikingumo metu. Taip pat,

lytiniai hormonai gali keisti jungiamųjų audinių stiprumą, taip stiprindami arba silpnindami

krikšnies ţiedus (27).

5 pav. Kairės pusės kirkšnies išvarža čihuahua veislės patelei (26).

Dėl suprastėjusios metabolinės veiklos pilvo siena gali susilpnėti. Nutukimas didina

spaudimą pilvo ertmėje, taip spausdamas pilvo ertmėje esantį jungiamąjį audinį pro kirkšnies ţiedą

(28). Taipogi, riebalinio audinio kaupimasis aplink apvalųjį gimdos raištį gali sąlygoti makšties

kanalo ir kirkšnies ţiedo plėtimąsį (23). Įgimtas skeleto raumenų silpnumas arba kirkšnies ţiedo

anomalijos predisponuoja kirkšnies ţiedo išvarţos atsiradimą traumos atveju (29).

Netrauminė kirkšnies išvarţa daţniausiai nustatoma nekastruotoms, vidutinio amţiaus

patelėms arba jauniems, iki 2 metų amţiaus, patinams (30). Diagnozė nustatoma remiantis

gyvenimo ir ligos anamneze bei klinikiniais poţymiais. Atliekama paţeistos vietos palpacija,

bandoma sugraţinti išvarţos maišelio turinį į pilvo ertmę ir apčiuopti išvarţos ţiedą.

Rekomenduojama palpuoti abi kirkšnies puses, kadangi ši išvarţa gali būti bilaterali (25). Maţa

kirkšnies išvarţa gali būti nepastebima plika akimi ir likti negydoma iki atsiras komplikacijos.

Atlikti palpaciją galima paguldţius gyvūną ant nugaros, taip maţinant pilvo sienos spaudimą (5).

Esant vėmimui, pilvo skausmui, depresijai, galime įtarti uţstrigusią ţarnos dalį. Išvarţos maišelio

15

turinį gali sudaryti taukinė, riebalinis audinys, gimdos ragas, kiaušidė, plonosios ţarnos dalis,

gaubtinės ţarnos dalis, šlapimo puslė arba bluţnis (6pav.) (1,27). Diagnozės patvirtinimui galima

atlikti rentgenogramą arba echoskopiją (32).

6 pav. Dešinės pusės kirkšnies išvaržos hernioplastika (27).

Kirkšnies išvarţą reikia skirti nuo pieno liaukų auglių, absceso, lipomų, pieno liaukų cistų,

hematomų (20). Tai atliekama bandant sugraţinti dislokavusius audinius, organus į jų taisyklingą

anatominę padėtį bei uţčiuopiant išvarţos ţiedą. Tai gali būti sudėtinga atlikti, jeigu audiniai,

organai yra įstrigę (13).

Geriausia operuoti kirkšnies išvarţas kuo greičiau vos jas diagnozavus. Operacijos

atidėliojimas gali apsunkinti jos atlikimą ir didina komplikacijų riziką (29). Prieš operaciją paciento

būklė stabilizuojama. Jeigu įtariama stranguliacija, antibiotikai skiriama prieš operaciją. Anestezijos

protokolas parenkamas remiantis individualiomis gyvūno savybėmis, gyvūno būkle, ligos istorija

(21).

Pjūvis atliekamas pilvo sienos kaudalinėje dalyje. Pjūvis gilinamas kol pasiekiamas

raumeninis pilvo sienos audinys ir atpreparuojant jungiamuosius audinius pasiekiamas išvarţos

maišelis (2). Maišelio turinys graţinamas į pilvo ertmę. Jeigu tai nepavyksta, galima prapjauti

išvarţos maišelį ir praplatinti išvarţos ţiedą pjaunant jį kranio-medialine kryptimi. Tuomet

nereikalinga išvarţos maišelio dalis pašalinama, jo kraštai susiuvami. Taip pat, susiuvami išvarţos

ţiedo kraštai (30). Rekomenduojama taikyti mazgines siūles, naudoti sintetinius, absorbuojamus

16

siūlus (2). Operacijos metu reikia neuţgauti išorinių gaktos kraujagyslių ir šlaunies nervo, kurie

eina per kaudo-medialinę kirkšnies ţiedo dalį (35).

Pooperacinė prieţiūra susideda iš pastovaus ţaizdos stebėjimo ir judėjimo apribojimo.

Daţniausios komplikacijos pasitaikančios po kirkšnies išvarţos chirurginio gydymo yra hematomos

ar seromos susidarymas. Stebima ar ţaizda netinsta, nėra išskyrų. Rekomenduojama keletą savaičių

po chirurginio gydymo šunį vedţioti tik su pavadėliu (33).

Esant nekomplikuotiems atvejams galimos prognozės yra nuo geros iki puikios.

Komplikacijos pasitaiko retai, tai priklauso nuo atvejo bei veterinarijos gydytojo patirties (5).

1.4. Kapšelio išvarţa

Kapšelio išvarţa yra makšties ţiedo defekto pasekmė. Šios išvarţos pasitaiko retai,

daţniausiai pas jaunus patinus (36). Šunų veislės linkusios turėti kapšelio išvarţą yra didesnio

svorio veislės nei tos, kurios linkusios turėti kirkšnies ţiedo išvarţą (37). Išvarţos maišelio turinio

stranguliacija pasitaiko daţniau kapšelio nei kirkšnies išvarţose. Nėra ţinoma ar kapšelio išvarţa

yra paveldima (10).

Klinikiniai poţymiai pasireiškia priklausomai nuo įkritusių audinių, organų. Kapšelio išvarţa

daţniausiai būna vienpusė, kairės ir dešinės pusės išvarţos pasitaiko vienodai daţnai. Yra uţfiksuoti

bilateralių išvarţų atvejai (15).

Išvarţos maišelio turinį gali sudaryti riebalinis audinys, taukinė, ţarnos dalis. Išvarţos

vaizdas priklauso nuo įkritusių audinių, organų ir kraujotakos sutrikimų (4). Itin retai pasitaikantis

šunų poliorchidizmas ir kapšelio išvarţos gali sąlygoti nevaisingumą (37).

7 pav. Operacinio pjūvio vieta atliekant kapšelio išvaržos hernioplastiką (34).

17

Kaip ir visos pilvo sienos išvarţos, kapšelio išvarţa nustatoma lokalizuojant išvarţos ţiedą ir

bandant atstatyti įkritusius audinius, organus į jų taisyklingą anatominę padėtį. Nors neretai šios

išvarţos atveju tai nepavyksta (20). Tokiu atveju rekomenduojama atlikti rentgenogramą arba

echoskopijos tyrimą (32). Kapšelio išvarţą reikia skirti nuo kapšelio uţdegimo, orchito, sėklidţių ir

kapšelio auglių (39).

Chirurginis gydymas atliekamas kaip įmanoma greičiau, kadangi yra didelė stranguliacijos

rizika (1). Operacijos metu galima kastruoti patiną, nors tai nėra būtina. Tačiau yra didesnė

recidyvo rizika, jei kastracija neatliekama (36). Taip pat galima chirurgiškai gydyti kriptorchizmą

(41). Pjūvis daromas virš arba lateraliai išvarţos ţiedo (7 pav.) (34). Pasiekus išvarţos maišelį,

maišelio turinys yra graţinamas į taisyklingą anatominę padėtį. Esant būtinybei, išvarţos maišelis

prapjaunamas. Kastracijos atveju, dedama ligatūra ant sėklinių virţelių ir sėklidės pašalinamos.

Išvarţos maišelis (parietalinė pilvaplėvės dalis) uţsiuvama ties išvarţos ţiedo kraštais (23). Jeigu

kastracija nėra atliekama, atidarius maišelį įvertinamas audinių, organų gyvybingumas ir, tuomet,

dedamos kelios siūlės ant išvarţos maišelio kraštų, taip maţinant išvarţos ţiedo dydį. Išvarţos

ţiedas siuvamas mazginėmis siūlėmis, naudojant sintetinius, absorbuojamus siūlus (20).

Daţniausiai pasitaikančios komplikacijos yra hematoma ir kapšelio dermatitas. Hematoma

praeina savaime. Dermatito atveju galima vietiškai naudoti priešuţdegiminius tepalus. Antibiotikų

terapija skiriama tik esant infekcijai. Ţaizdos prieţiūra ir fizinio aktyvumo apribojimas sudaro

pooperacinės prieţiūros pagrindą (35).

Prognozė priklauso nuo paciento būklės prieš hernioplastiką ir audinių, organų paţeidimo

laipsnio. Jeigu išvarţos maišelio turinys lengvai grįţo į vietą, nebuvo stranguliacijos, prognozė

svyruoja nuo geros iki puikios. Sudėtingais atvejais prognozė svyruoja nuo blogos iki atsargios.

Ankstyvas diagnozavimas ir teisinga technika operacijos metu maţina komplikacijų tikimybę ir

gerina rezultatus (37).

1.5. Šlaunies išvarţa

Šlaunies išvarţos pas šunis pasitaiko itin retai. Jos atsiranda kai pilvo ertmės vidaus organai

pro šlaunies kanalą, kaudo-medialiai šlaunies kraujagyslių, patenka į poodį medialinėje uţpakalinės

kojos pusėje (8 pav.) (42). Gali būti supainiotos su kirkšnies išvarţa. Šlaunies išvarţa gali atsirasti

plyšus kranialiniam gaktos raiščiui traumos metu. Veislės ir lyties predispozicijos nėra (6).

Daţniausiai gyvūnai pas gydytoją patenka dėl šeimininkų pastebėto neskausmingo patinimo

medialinėje šlaunies pusėje arba dėl vėmimo, apatijos esant stranguliacijai (4). Patinimas atsiranda

kaudaliai nuo kirkšnies raiščio ir ventro-lateraliai nuo dubens kraštų. Palpacijos metu bandoma

grąţinti išslydusius organus, audinius į pilvo ertmę ir apčiuopti išvarţos ţiedą. Tačiau apčiuopti

ţiedą ne visada būna paprasta. Palengvinti paiešką galima pastačius gyvūną ant uţpakalinių kojų.

18

(13) Rentgenografija ir echoskopija padeda identifikuoti įstrigusius audinius, organus. Morfologinių

kraujo tyrimų pokyčiai reti ir atsiranda tik esant obstrukcijai (7).

Šlaunies išvarţą sunku atskirti nuo kirkšnies išvarţos. Taipogi, jas reikia skirti nuo abscesų,

neoplazijų, limfadenopatijų (1).

8 pav. Šlaunies srities anatomija. Rodyklė nurodo išvaržos kelią (42).

Prieš operaciją paciento būklė stabilizuojama. Jeigu įtariama stranguliacija, antibiotikai

skiriami prieš operaciją. Anestezijos protokolas parenkamas remiantis individualiomis gyvūno

savybėmis, gyvūno būkle, ligos istorija (43). Pjūvis daroma paraleliai kirkšnies raiščiui. Išvarţos

maišelio turinys apţiūrimas, pašalinami nekrozuoti audiniai, gyvybingi audiniai grąţinami į pilvo

ertmę. Išvarţos maišelį reikia ligatūruoti kiek įmanoma aukščiau šlaunies kanale (44). Jeigu

kirkšnies raištis yra sveikas, uţdaryti šlaunies kanalą reikia dedant siūles tarp kirkšnies raiščio ir

skiauterinės fascijos. Svarbu nepaţeisti nervų ir kraujagyslių einančių per šlaunies kanalą (45).

Susiuvamas poodinis audinys ir oda. Operacijos metu naudojami sintetiniai tirpūs ir netirpūs siūlai,

galimos mazginės ir vientisosios siūlės, priklausomai nuo asmeninės gydytojo patirties ir to, kam

gydytojas teikia pirmenybę (31).

Pooperacinė prieţiūra susideda iš operacinės ţaizdos stebėjimo ir fizinio aktyvumo

apribojimo iki audiniai pilnai sugis. Drenavimas nėra rekomenduojamas, tačiau ţaizdą būtina

stebėti dėl galimų hematomų ir seromų (7). Sėklidţių tynis atsiradęs po operacijos nurodo, kad yra

paţeisti limfinis ir/arba kraujagyslinis drenaţas (46). Sensorinis-motorinis deficitas arba aštrus

19

skausmas nurodo šlauninio nervo paţeidimą operacijos metu. Tokiu atveju, būtina pakartotinė

operacija (43).

Prognozė paprastai yra puiki. Komplikacijos pasitaiko itin retai, mirtingumo atvejai nėra

uţfiksuoti (31).

20

2. TYRIMO METODIKA

2.1 Tyrimo vieta ir objektas

Analizuotos šunų ligų istorijos su pasitaikiusiomis pilvo sienos įgimtomis ir įgytomis

išvarţomis. Duomenys buvo renkami nuo 2014 m. spalio 1d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus

mieste esančioje klinikoje X. Surinkta 50 atvejų su įgimtomis arba įgytomis pilvo sienos

išvarţomis.

Visi tyrimai ir operacijos atliktos laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir

naudojimo įstatymo, poįstatyminių aktų bei veterinarinių reikalavimų. Iš pasitaikiusių 50 atvejų 34

gyvūnams taikytas chirurginis gydymas. Likę gyvūnai šeimininkų sprendimu buvo negydomi arba

eutanazuojami.

2.2 Bendrieji tyrimai

Duomenys surinkti ir analizuojami pagal šunų anamnezę. Anamnezėje nurodyta gyvūno

veislė, lytis, amţius. Šeimininkai atsakė į klausimus apie pirmųjų išvarţos poţymių pastebėjimo

laiką, išvarţos dydţio ir formos pakitimus, gyvūno bendrą savijautą. Šie duomenys reikalingi tam,

kad galėtume įvertinti ar išvarţa yra įgimta ar įgyta, ar audiniai yra inkarceruoti, ar reikalingas

skubus operacinis gydymas.

Gyvūno apţiūros metu veterinarijos gydytojas įvertindavo išvarţos vietą, dydį, palpuodavo

išvarţos ţiedą ir maišelio turinį, taip pat įvertindavo gyvūno sveikatos būklę ir kitus galimus

sveikatos sutrikimus. Su šeimininku buvo aptariamos galimos gydymo schemos. Jei šuns būklė

stabili, išvarţa įgimta, buvo pateikiamos dvi galimos gydymo schemos:

Šuns savijautos bei išvarţos nuolatinis stebėjimas ir profilaktiniai apsilankymai pas

veterinarijos gydytoją. Pastebėjus gyvūno sveikatos pablogėjimą ir/ar išvarţos dydţio

pakitimus skubus apsilankymas pas vet. gydytoją ir išvarţos gydymas chirurginiu būdu.

Išvarţos chirurginis gydymas nieko nelaukiant ir paskiriant planinę operaciją.

Jeigu išvarţa yra įgimta arba įgyta, tačiau šuns savijauta bloga, yra įtariama, kad išvarţa

inkarceruota, siūloma taikyti chirurginį gydymą kuo skubiau. Prieš operaciją būtina kiek įmanoma

stabilizuoti paciento būklę: lašinant infuzinius tirpalus atstatyti skysčių, elektrolitų, rūgščių-šarmų

balansą.

Operacijų metu buvo stebimi ir fiksuojami gretutiniai išvarţų pasekoje atsiradę paţeidimai,

operacijos metu naudojama hernioplastikos metodika ir komplikacijos pasitaikiusios prieš operaciją,

operacijos metu ir po jos.

21

2.3 Statistinė duomenų analizė

Gautų duomenų statistinė analizė atlikta naudojant Microsoft Office Excel (2013) programa.

Buvo apskaičiuoti gautų duomenų imties dydţiai, chi kvadratas, patikimumas. Duomenys yra

laikomi patikimi, kai p<0,05. Duomenys grafiškai pateikti naudojant Microsoft Office Excel (2013)

programą.

22

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1. Tyrimų rezultatų statistinė analizė

Vilniaus mieste esančioje smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikoje X buvo ištirta 50 (n=50)

šunų, kuriems pasitaikė pilvo sienos išvarţos. Iš visų atvejų pasitaikė įgimtos bambos išvarţos, bei

įgimtos arba igytos kirkšnies išvarţos.

Tyrimo metu nustatyta, kad iš pasitaikiusių bambos išvarţos atvejų (n=32) visos išvarţos

buvo įgimtos. Iš bendro skaičiaus kirkšnies išvarţos atvejų (n=18), didesnė dalis buvo įgimtos

(n=13), likusios kirkšnies išvarţos (n=5) – įgytos. Pasitaikiusių bambos išvarţų buvo 1,78 kartų

daugiau nei kirkšnies išvarţų. Rezultatai nėra statistiškai patikimi (1 lentelė).

1 lentelė. Pasitaikiusių išvaržų procentinė išraiška.

Bambos išvarţa, proc. Kirkšnies išvarţa, proc

Igimta 64,00 26,00

Igyta 0,00 10,00

Iš pasitaikiusių atvejų bambos išvarţos pasitaikė n=18 patelių ir n=14 patinų, kirkšnies

išvarţos pasitaikė n=10 patelių ir n=8 patinams. Tyrimo metu nustatyta, kad lytis nedaro įtakos

išvarţos pasitaikymo galimybei, kaip ir yra aprašoma literatūroje. Rezultatai nėra statistiškai

patikimi (9 pav.).

9 pav. Skirtingų lyčių išvaržų pasitaikymo palyginimas.

23

Tyrimo metu buvo tiriama pilvo sienos išvarţų pasitaikymo daţnis priklausomai nuo

amţiaus. Pilvo sienos išvarţos daţniausiai pasitaikydavo ir buvo diagnozuotos pas šunis iki 1 m.

amţiaus (n=27), jie sudarė 54 proc. atvejų. Amţiui didėjant pasitaikiusių atvejų daţnis tolygiai

maţėja (p<0,001) (10 pav.).

10 pav. Pasitaikiusių atvejų atvaizdavimas pagal amžių.

Bambos išvarţos daţniausiai buvo diagnozuojamos šunims iki 1 m. amţiaus. Jos sudaro

65,63 proc. visų bambos išvarţų atvejų. Tai susiję su tuo, kad visos tyrimo metu pasitaikiusios

išvarţos buvo įgimtos ir būdavo pastebėtos pačių šeimininkų ankstyvame amţiuje arba atveţus

gyvūną pas vet. gydytoją pirminei profilaktinei apţiūrai. Toliau bambos išvarţų pasitaikymo daţnis

maţėja (p<0,01) (11 pav.).

11 pav. Pasitaikiusių bambos išvaržų atvaizdavimas pagal amžių.

24

Išanalizavus pasitaikiusių įgimtų ir įgytų kirkšnies išvarţų atvejus (n=18), nustatyta, kad

33,33 proc. atvejų pasitaikė šunims iki 1 m. amţiaus (n=6). Visos šios išvarţos buvo įgimtos, tai

paaiškina tokį ankstyvą jų diagnozavimą. Likusi išvarţų dalis (n=12) (66,67 proc.) buvo įgytos arba

vyresniame amţiuje diagnozuotos įgimtos išvarţos (p<0,001) (12 pav.).

12 pav. Pasitaikiusių kirkšnies išvaržų atvaizdavimas pagal amžių.

Analizuojant visas pasitaikiusias išvarţas (n=50) priklausomai nuo šuns veislės, nustatyta kad

daţniausiai jos pasitaiko pas neveislinius šunis (n=13), toliau seka vokiečių aviganiai (n=6) ir

pekinai (n=6), prancūzų buldogai (n=5) ir Jorkšyro terjerai (n=5). Taip pat pasitaikė Maltos bišonų

(n=4), anglų buldogų (n=2) ir Labradoro retriverių (n=2). Likusius 7 atvejus sudarė nykštukinis

pinčeris, mopsas, rusų tojterjeras, trumpaplaukis taksas, sibiro haskis, dobermanas ir auksaspalvis

retriveris (p<0,001) (13 pav.).

13 pav. Skirtingų veislių su pasitaikiusiomis pilvo sienos išvaržomis palyginimas.

25

Tyrimo metu pasitaikė atvejų kuomet pilvo sienos išvarţos buvo komplikuotos. Iš

pasitaikiusių priešoperacinių komplikacijų daţniausios buvo inkarceruoti audiniai išvarţos

maišelyje (n=4) ir stipriai paţeisti aplink išvarţą esantys audiniai (n=4). Daţna komplikacija yra

atvira ţaizda susisiekianti su išvarţa (n=3), taip gali atsitikti traumos metu įgytoms išvarţoms, jos

paprastai būna infekuotos. Likę 2 sudėtingi atvejai pasitaikę tyrimo metu buvo senyvas gyvūno

amţius (n=1) ir nėštumas (n=1) (14 pav.).

14 pav. Pasitaikiusių priešoperacinių komplikacijų tarpusavio palyginimas.

Iš pasitaikiusių 50 atvejų 34 šunų buvo taikytas chirurginis gydymas (n=34). Likusiems 16

šunų (n=16) gydymas nebuvo taikomas, taip nusprendus šeimininkams dėl didelio gyvūno amţiaus

ar kitokių prieţaščių. Bambos išvarţų atvejais gydymas buvo taikomas 21 atvejų, kirkšnies išvarţų

atvejais – 13 atvejų (15 pav.) (p<0,05).

15 pav. Pritaikytų ir nepritaikytų chirurginio gydymo atvejų palyginimas.

26

Tyrimo metu iš visų atliktų operacijų (n=34), daţniausiai pooperacinių komplikacijų

nepasitaikydavo (82,35 proc.). Bambos išvarţų redukcijų metu komplikacijos pasitaikė 3,2 karto

rečiau nei kirkšnies išvarţų redukcijų metu. Tam turėjo įtakos faktas, kad visos bambos išvarţos

hernioplastikos buvo planinės operacijos. Tarp kirkšnies išvarţų hernioplastikos pasitaikė atvejai,

kuomet buvo tvarkomos traumų pasekoje įgytos išvarţos. Jos buvo infekuotos, aplinkiniai audiniai

stipriai paţeisti.

2 lentelė. Chirurginio gydymo baigčių tarpusavio palyginimas.

Bendras

skaičius,

vnt.

Bendras

skaičius,

proc.

Bambos

išvarţos,

vnt.

Bambos

išvarţos,

proc.

Kirkšnies

išvarţos,

vnt.

Kirkšnis

išvarţos,

proc.

Be

komplikacijų 28 82,35 19 90,48 9 69,23

Komplikacijos

pasitaikė 6 17,65 2 9,52 4 30,77

Tyrimo metu nustatyta, kad iš visų pasitaikiusių hernioplastikos pooperacinių komplikacijų

(n=6), daţniausiai pasitaikė ţaizdos infekcija (66,67 proc.), kuri galėjo būti įnešta prieš operaciją

arba operacijos metu. Vienodai daţnai pasireiškė ţaizdos atsinaujinimas (16,67 proc.) ir išvarţos

atsinaujinimas (16,67 proc.) (16 pav.).

16 pav. Pasitaikiusių pooperacinių komplikacijų tarpusavio palyginimas.

27

3. 2. Chirurginis išvarţų gydymas

Kiekvienam pacientui prieš operaciją buvo atliekama klinikinė apţiūra: apţiūrimos gleivinės,

matuojama kūno temperatūra, auskultuojama krūtinės ląsta, skaičiuojamas širdies darbas ir

kvėpavimas, palpuojama pilvo ertmė ir pilvo sienoje esanti išvarţa (17 pav.). Esant būtinybei, buvo

atliekami papildomi specialieji tyrimai: kraujo morfologinis ir biocheminis tyrimai, rentgenologinis

tyrimas, echoskopija. Jeigu prieš operaciją pasitaikydavo komplikacijų, jos buvo kiek įmanoma

šalinamos. Atviros ţaizdos buvo valomos, plaunamos fiziologiniu tirpalu. Skysčių, elektrolitų,

rūgščių-šarmų balansas buvo atstatomas į veną lašinant infuzinius tirpalus: „Ringer acetate

Frezenius“, „Metabolase“, „Sodium chloride Fresenius 0,9%“ ir kt.

Anestezijos protokolas buvo pasirenkamas atsiţvelgiant į gyvūno amţių, savijautą, operacijos

pobūdį, turimus vaistinius preparatus ir vet. gydytojo asmeninę patirtį. Premedikacijai kartais buvo

naudojamas diazepamas (0,1-0,25 mg/kg i.v.) norint išvengti konvulsijų. Sedacijai buvo naudojami

šie preparatų junginiai:

Medetomidinas (0.002-0.040 mg/kg) ir butarfanolis (0.10-0.40 mg/kg);

Medetomidinas (0.02-0.04 mg/kg) ir ketaminas (0.15-0.40 mg/kg);

Ksilazinas (1 mg/kg) ir ketaminas (0.15-0.40 mg/kg);

Propofolis (4-6 mg/kg), tęsiant sedaciją sevofluranu (47).

17 pav. Įgimta dviejų pusių kirkšnies išvarža pas neveislinį šunį. Gyvūnas kastruotas. Aut. nuotr.

28

Operacijos metu buvo reguliariai (kas 10 min) tikrinami gleivinės spalva, kapiliarų

prisipildymo laikas, širdies darbas, kvėpavimas, palpebralinis refleksas, apatinio ţandikaulio

refleksas, giliojo skausmo tyrimas.

Operacinio lauko ruošimas prasidėdavo vet. gydytojo apţiūros kabinete, kuriame gyvūno

kailis būdavo nuskutamas ir nuvalomas. Tuomet gyvūnas keliaudavo į operacinę, kur operacinis

plotas buvo dezinfekuojamas spiritu (18 pav.). Ant operacinio stalo gyvūnas buvo guldomas ant

nugaros, kojos ištiestos, fiksuojamas.

Operacijos metu naudojami įrankiai: skalpelis, ţirklės, chirurginiai pincetai, Peano

hemostatiniai pincetai, Matjes arba Hegaro adatlaikiai. Papildomos priemonės: įvairūs siūlai,

marliniai tamponai, fiziologinis tirpalas ţaizdos praplovimui.

Siūlai buvo pasirenkami atsiţvelgiant į gyvūno dydį, ţaizdos dydį ir vietą, aplinkinių audinių

būklę, turimus siūlus ir vet. gydytojo asmeninį patirtį. Iš absorbuojamų siūlų vidinėms siūlėms

daţniausiai buvo naudojami sintetiniai absorbuojami siūlai: poligliko rūgšties (PGA), poliglaktino

910 (PGLA), polidioksanono (PDX) siūlai. Odos siūlėms buvo naudojami neabsorbuojami

nailoniniai siūlai.

18 pav. Įgimta bambos išvarža pas Basenji veislės patelę. Operacijai paruoštas operacinis laukas.

Aut. nuotr.

29

Išvarţų chirurginiam gydymui buvo naudojamas metodas kuomet išvarţa pašalinama

naudojant savus gyvūno audinius, suartinant išvarţos kraštus. Nepriklausomai nuo išvarţos vietos,

operacinis pjūvis daromas virš išvarţos ţiedo. Retais atvejais, kai tai yra nepatogu, chirurgas savo

nuoţiūra gali daryti pjūvį lateraliai išvarţos ţiedui. Audiniai pjaunami ir atskiriami iki kol

pasiekiamas išvarţos maišelis, jis prapjaunamas (19, 20 pav.). Jeigu išvarţos maišelio turinys yra

sveikas, ji apţiūrėjus, sukamaisiais judesiais reikia atsargiai graţinti jį į pilvo ertmę. Jeigu ţiedas

yra per maţas ir audiniai negali grįţti, galima išvarţos ţiedą praplatinti atsargiai prapjaunant.

Paţeistus, nekrozavusius audinius pašaliname. Išvarţos maišelį pašaliname kirpdami kuo arčiau

ţiedo. Suartiname išvarţos ţiedo kraštus dedami mazgines tempimą maţinančias siūles, tokias kaip:

paprastoji mazginė, kilpinės, mazgines kryţmines siūlės (21 pav.). Jeigu audiniai stipriai paţeisti ar

nekrozavę, reikia pašalinti paţeistas dalis. Riebalinis audinys susiuvamas ištisinėmis arba

mazginėmis siūlėmis. Oda susiuvama tempimą maţinančiomis mazginėmis arba ištisinėmis

siūlėmis.

19 pav. Bambos išvaržos maišelio turinys – taukinės dalis. Aut. nuotr.

30

20 pav. Kirkšnies išvaržos maišelio turinys – taukinės dalis. Aut. nuotr.

Po operacijos privalu skirti nesteroidinių vaistų nuo uţdegimo (NVNU), pvz.: karprofenas (4

mg/kg) (47). Esant planinei operacijai rekomenduojama profilaktiškai skirti amoksiciliną (8,75

mg/kg) arba kito plataus veikimo spektro antibiotiką (47). Traumų metu įgytų išvarţų atveju,

antibiotikai privalomi. Esant kitiems sveikatos sutrikimams, juos reikėtų stebėti ir kontroliuoti.

Pooperacinė prieţiūra susideda iš nuolatinio ţaizdos stebėjimo ir fizinio aktyvumo ribojimo

iki kol audiniai pilnai sugis. Planinių operacijų metu pooperacinės komplikacijos pasitaiko itin retai.

21 pav. Išvaržos žiedo kraštai susiūti paprastomis mazginėmis siūlėmis. Aut. nuotr.

31

4. TYRIMŲ REZULTATŲ APTARIMAS

Vilniaus mieste esančioje smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikoje X atlikto tyrimo metu

buvo ištirta 50 šunų su pilvo sienos išvarţomis. 32 atvejus sudarė įgimtos bambos išvarţos (64

proc.), likusios 18 buvo įgimtos (26 proc.) arba įgytos (10 proc.) kirkšnies išvarţos. Įgytos kirkšnies

išvarţos atsirado traumų atvejais. Bambos išvarţos pasitaikė 1,78 karto daţniau nei kirkšnies

išvarţos. Išvarţos diagnozuotos surinktos anamnezės ir vet. gydytojo apţiūros pagrindu.

Literatūroje aprašoma, kad lytis neturi įtakos bambos ir kirkšnies išvarţų pasireiškimui (46).

Patelių predispoziciją kirkšnies išvarţai sudaro jų trumpas ir plataus diametro kirkšnies kanalas.

Patinų predispoziciją kirkšnies išvarţai sudaro vėlyvas sėklidţių nusileidimas, ko pasekmė yra

vėlyvas kirkšnies kanalo susiaurėjimas (25). Tačiau yra prielaidų, kad daţnai šios dvi išvarţos gali

pasireikšti kartu (22). Tyrimo metu bambos išvarţos pasireiškė 56,25 proc. patelių ir 43,75 proc.

patinų. Kirkšnies išvarţos pasireiškė 55,56 proc. patelių ir 44,44 proc. patinų.

Įgimtos pilvo sienos išvarţos daţniausiai buvo pastebimos šeimininkų arba vet. gydytojo

jauname amţiuje. Bambos išvarţos, kurios buvo diagnozuotos iki vienerių metų amţiaus sudaro

65,63 proc. visų bambos išvarţų atvejų. Amţiui didėjant pasitaikiusių atvejų daţnis tolygiai maţėja

(p<0,01). Įgimtų kirkšnies išvarţų atvejai iki 1 m. amţiaus sudaro 33,33 proc., įgytų kirkšnies

išvarţų iki 1 m. amţiaus nepasitaikė. Tarp likusių 66,67 proc. kirkšnies išvarţų pasitaikė tiek

vėlesniame amţiuje diagnozuotų įgimtų išvarţų, tiek traumų metu įgytų išvarţų (p<0,001).

Literatūroje aprašytų tyrimų duomenimis turėti bambos išvarţą turi predispoziciją pekinų,

basendţių, veimaranerių, Vakarų Škotijos baltųjų terjerų ir čihuahua veislių šunys (12,46). Turėti

kirkšnies išvarţą yra linkusios taip pat pekinų, basendţių, pudelių, spanielių, čihuahua ir Maltos

bišonų veislių šunys. Tyrimo metu daugiausia išvarţų pasitaikė pas neveislinius šunis (26 proc.).

Mano manymu, tai paaiškinama tuo, kad neveisliniai šunys sudaro didelę populiacijos dalį

Lietuvoje auginamų šunų. Iš veislinių šunų daţniausiai pasitaikė vokiečių aviganiai ir pekinai (po

12 proc.), prancūzų buldogai ir Jorkšyro terjerai (po 10 proc.) (p<0,001). Šios veislės yra

populiarios tarp šalies šunų augintojų.

Tyrimo metu priešoperacinių komplikacijų pasitaikė atvykus pacientams, kurie patyrė traumą

ir traumos metu įgijo pilvo sienos išvarţą (n=4). Tokiais atvejais, įprastai komplikacijos buvo

atviros ţaizdos susisiekiančios su išvarţa, inkarceruoti ir mechaniškai paţeisti organai, uţterštos ir

infekuotos ţaizdos. Gyvūnai buvo šoko būsenoje, elgėsi neadekvačiai. Planinių operacijų atveju

teko susidurti su atvejais, kai buvo operuojamas vyresnio nei 7 m. šuo, bei vaikinga patelė. Tyrimo

metu nustatyta daţniausiai pasitaikanti priešoperacinė komplikacija yra inkarceruoti audiniai ir

stipriai paţeisti aplink išvarţą esantys audiniai (po 30,77 proc.), toliau seka atvira ţaizda

susisiekianti su išvarţa (23,08 proc.), senyvas amţius ir vaikingumas (po 7,69 proc.).

32

Tyrimo metu 68 proc. gyvūnų buvo taikytas chirurginis gydymas, likusiems – ne. Bambos

išvarţų atvejais gydymas buvo pritaikytas 65,63 proc. atvejų, kirkšnies išvarţų atvejais – 72,22 proc

(p<0,05). Gydymas nebuvo taikomas taip nusprendus šeimininkams. Viduriniame ir vėlyvame

amţiuje diagnozuotų įgytų išvarţų atvejais savininkai nenorėjo rizikuoti ir ryţtis operacijoms, taip

pat abejoju jų būtinumu. Dalis savininkų, kurių augintinių įgimtos išvarţos buvo diagnozuotas labai

ankstyvame amţiuje (2-3 mėn.), nusprendė laukti ir stebėti išvarţą. Vienu atveju, traumos pasekmė

buvo įgyta kirkšnies išvarţa, dubens kaulų lūţiai. Gyvūnas buvo senyvo amţiaus, todėl savininkai

nusprendė jį eutanazuoti.

Literatūroje aprašyta, kad pooperacinės hernioplastikos komplikacijos pasitaiko itin retai.

Galimos komplikacijos yra recidyvas, peritonitas, hematomos, seromos (5,32). Atlikto tyrimo metu,

iš visų atliktų operacijų (n=34), pooperacinės komplikacijos pasitaikė 17,65 proc. atvejų. Bambos

išvarţų metu komplikacijos pasitaikė 3,2 karto rečiau nei kirkšnies išvarţų redukcijų metu. Mano

manymu, tam turėjo įtakos faktas, kad visos bambos išvarţos redukcijos operacijos buvo planinės.

Tarp kirkšnies išvarţų pasitaikė atvejai, kurie atsirado traumų pasekoje. Ţaizdos buvo infekuotos,

aplinkiniai audiniai stipriai paţeisti. Tyrimo metu daţniausiai pasitaikiusi pooperacinė komplikacija

buvo infekcija, papuolusi prieš arba operacijos metu (66,67 proc.). Taip pat pasitaikė ţaizdos

atsinaujinimas ir išvarţos atsinaujinimas (po 16,67 proc.). Turiu prielaidą, kad vet. gydytojas ir

gyvūno savininkas nesugebėjo tinkamai priţiūrėti šuns pooperaciniu laikotarpiu, ko pasekoje jis

„išsilaiţė“ keletą odos siulių ir ţaizda atsinaujino. Atsinaujinusi bambos išvarţa atsirado pas 5 m.

patelę vaikingumo metu ir buvo pastebėta po atsivedimo. Šeimininkų teigimu, šuniui esant jaunam

(~1 m. amţiaus) įgimtos bambos išvarţos redukcija buvo atlikta. Literatūroje aprašyta, kad bambos

arba kirkšnies išvarţos gali atsirasti pas pateles vaikingumo metu (27).

Lietuvoje naudojamas vienintelis chirurginio gydymo metodas – ţaizdos kraštų suartinimas.

Chirurginio gydymo metu yra panaudojami tik paties gyvūno šalia išvarţos esantys audiniai. Jis

buvo pritaikytas visiems gyvūnams atlikto tyrimo metu, kuriems buvo atliktas chirurinis gydymas.

Šio metodo privalumai yra tokie, kad jis yra nesudėtingas, nereikalauja specialios įrangos ar

priemonių. Trūkumai – esant stipriai paţeistiems audiniams gali būti sudėtinga suartinti ţaizdos

kraštus nesukeliant per didelio spaudimo tiek audiniams, tiek pilvo ertmėje. Operacijos laikas

numatomas atsiţvelgiant į gyvūno savijautą, paţeidimų pobūdį, amţių.

33

Išvados

1. Tyrimo metu buvo ištirta 50 šunų su pilvo sienos išvarţomis. 32 atvejus sudarė įgimtos

bambos išvarţos, likusios 18 buvo įgimtos arba įgyto kirkšnies išvarţos. Tyrimo metu

fiksuotų atvejų santykis tarp patelių ir patinų panašus, to išvada, kad lytis neturi įtakos

išvarţos pasireiškimui. Visų išvarţų 54 proc. sudarė šunys iki 1 m. amţiaus. Bambos išvarţų

atvejais 65,63 proc. sudarė šuys iki 1 m. amţiaus. Tai lėmė tas faktas, kad visos

pasitaikiusios bambos išvarţos buvo įgimtos. Kirkšnies išvarţų atvejais 33,33 proc. sudarė

šunys iki 1 m. amţiaus, likę – vidutinio ir vyresnio amţiaus. Daţniausiai išvarţos pasitaikė

pas neveislinius šunis – 26 proc. Iš veislinių šunų daţniausiai pasitaikė pekinai ir vokiečių

aviganiai (po 12 proc.), bei prancūzų buldogai ir Jorkšyro terjerai (po 10 proc.).

2. Daţniausiai pasitaikiusios priešoperacinės komplikacijos buvo inkarceruoti audiniai ir

stipriai paţeisti aplink išvarţą esantys audiniai (po 30,77 proc.). Toliau sekė atvira ţaizda

susisiekianti su išvarţa, ši komplikacija sudarė 23,08 proc. visų išvarţų. Rečiausiai pasitaikė

senyvas gyvūno amţius bei vaikingumas (po 7,69 proc.).

3. Tyrimo metu nustatyta, kad daţniausiai pasitaikanti hernioplastikos pooperacinė

komplikacija yra ţaizdos infekcija (66,67 proc.), kuri galėjo būti įnešta prieš operaciją arba

operacijos metu. Vienodai daţnai pasireiškė ţaizdos atsinaujinimas (16,67 proc.) ir išvarţos

atsinaujinimas (16,67 proc.).

4. Lietuvoje naudojamas vienintelis chirurginio gydymo metodas – ţaizdos kraštų suartinimas.

Chirurginio gydymo metu yra panaudojami tik paties gyvūno šalia išvarţos esantys audiniai.

Šio metodo privalumai yra tai, kad jis yra nesudėtingas, nereikalauja specialios įrangos ar

priemonių. Trūkumai – esant stipriai paţeistiems audiniams gali būti sudėtinga suartinti

ţaizdos kraštus nesukeliant per didelio spaudimo tiek audiniams, tiek pilvo ertmėje.

34

Literatūros sąrašas

1. R. Bendavid. The unified theory of hernia formation. Hernia. 2004 (8): 171-176.

2. G. Maxie. Jubb, Kennedy & Palmer's Pathology of Domestic Animals, 6th volume. Missouri:

Elsevier; 2015. P.: 451-459.

3. Zhou, T. C., Yang, B., Zhang, Y. C., Zhang, L., Chen, S. Study on intra-abdominal pressure

in indirect inguinal hernia patients. Zhonghua wai ke za zhi. 2007 (45(21)): 1455-1457.

4. T. W. Fossum. Small animal surgery, 4th edition. Missouri: Elsevier Mosby; 2012: 364-373,

384-385.

5. K. M. Tobias, S. A. Johnson. Veterinary surgery: small animal. London: Saunders; 2011:

1353-1375, 1366, 1369.

6. http://www.americananimalcare.com/pethealth/hernia_surgery_dogs_cats_umbilical_diaphra

gmatic_inguinal.html, ţiūrėta 2016-02-15.

7. S. Islam. Clinical care outcomes in abdominal wall defects. Current Opinion in Pediatrics

2008 (20): 305–310.

8. W. S. Cobb, K. W. Kercher, B. T. Heniford. The Argument for Lightweight Polypropylene

Mesh in Hernia Repair. Surgical Innovation 2005 (12): 63–69.

9. http://www.memorize.com/small-animal-sx-hernias-general/drraythe, ţiūrėta 2016-02-15.

10. Jansen, P. Lynen, U. Klinge, P. R. Mertens. Hernia disease and collagen gene regulation: are

there clues for intervention? Hernia 2006 (10): 486-491.

11. http://www.prodoggroomingsupplies.com/dog-forums/showthread.php?t=54372, ţiūrėta

2016-12-14.

12. Wang Y., Barthold J., Kanetsky P.A., Casalunovo T., Pearson E., Manson J. Allelic variants

in HOX genes in cryptorchidism. Birth Defects Res. Part A Clin. Mol. Teratol. 2007 (79):

269–275.

13. http://www.merckvetmanual.com/mvm/digestive_system/congenital_and_inherited_anomali

es_of_the_digestive_system/hernias.html; ţiūrėta 2016-02-15.

14. http://www.dogforum.com/new-additions/my-dog-boy-girl-257361/, ţiūrėta 2016-12-14.

15. C. J. Brouwer, M. Rose, K. Ham. What Is Your Diagnosis? JAVMA, 2015 (244): 413-415.

16. D. Penninck, M.-A. d'Anjou. Atlas of Small Animal Ultrasonography, 2nd Edition. New

Jersey: Wiley-Blackwell; 2015. P.: 423-425.

17. R. D. Clugston, W. Zhang, J. J. Greer. Gene expression in the developing diaphragm:

significance for congenital diaphragmatic hernia. American Journal of Physiology-Lung

Cellular and Molecular Physiology. 2008 (294.4): 665-675.

35

18. G. H. Tse, A. C. de Beaux. Laparoscopic Hernia Repair. Scottish medical journal. 2008 (53):

34-37.

19. K. Pratschke. Management of hernias and ruptures in small animals. In practise. 2002

(24.10): 570-581.

20. C. S. Hedlund. Surgery of the integumentary system. Small Animal Surgery. 3rd ed. St.

Louis: Mosby; 2007. 219–220.

21. F. J. Sanchez-Manuel, J. Lozano-García, J. L. Seco-Gil. Antibiotic prophylaxis for hernia

repair. The Cochrane Collaboration. 2012 (2).

22. Rosch R., Klinge U., Si Z., Junge K., Klosterhalfen B., Schumpelick V. A role for the

collagen I/III and MMP-1/-13 genes in primary inguinal hernia? BMC Medical Genetics.

2002 (3,2): 2-6.

23. M. Vestergaard, P. Frost, M. Bay-Nielsen, S. Wulff Svendsen. Impact of occupational

mechanical exposures on risk of lateral and medial inguinal hernia requiring surgical repair.

Occup Environ Med. 2012; (69): 802–809.

24. A. R. Jahromi, S. D. Nazhvani, M. J. Gandmani, S. Mehrshad. Concurrent bilateral inguinal

and umbilical hernias in a bitch - a case report. Veterinarski Arhiv. 2009 (79(5)): 517-522.

25. M.A. Memon. Common causes of male dog infertility. Theriogenology. 2007 (68): 322–328.

26. http://marinduquevet.ph/?p=1957, ţiūrėta 2016-12-14.

27. http://www.nigerianjsurg.com/article.asp?issn=111ą-

6806;year=2012;volume=18;issue=1;spage=34;epage=36;aulast=Malhotra, ţiūrėta 2016-12-

14.

28. J. Beck, K. Bornemann-Kolatzki, C. Knorr, H. Taeubert, B. Brenig. Molecular

characterization and exclusion of porcine GUSB as a candidate gene for congenital hernia

inguinalis/scrotalis. BMC Veterinary Research. 2006 (2): 14-23.

29. C. J. Rodrigues, J. H. Yoo, A. J. Rodrigues Jr.. Elastin (ELN) gene point mutation in

patients with inguinal hernia. Genet Mol Biol. 2006 (1): 45-46.

30. Y. Shahin, G. Sahota, A. Hotouras, A. Agarwal, G. Tierney. Small bowel perforation due to

blunt trauma to an inguinal hernia: a case report and literature review. Hernia. 2012 (16):

349–350.

31. S. B. Gower, C. W. Weisse, D. C. Brown. Major abdominal evisceration injuries in dogs and

cats: 12 cases (1998–2008). JAVMA. 2009 (234): 1566-1572.

32. J. K. Kealy, H. McAllister, J. P. Graham. Diagnostic Radiology and Ultrasonography of the

Dog and Cat, 5th Edition. Missouri: Elsevier. 2010: 23-28.

36

33. C. Kaoutzanis, S. W. Leichtle, N. J. Mouawad, K. B. Welch, R. M. Lampman, W. L. Wahl,

R. K. Cleary. Risk factors for postoperative wound infections and prolonged hospitalization

after ventral/incisional hernia repair. Hernia. 2015, (19): 113–123.

34. http://www.cram.com/flashcards/tobias-84-hernias-abdominal-wall-recon-2618186, ţiūrėta

2016-02-15.

35. E. Monnet, A. M. Simpson, J. C. Doherty, R. W. Bailey. Complications of abdominal wall

surgery and hernia repair. Complications in surgery and trauma. 2007: 77–85.

36. Z. Q. Du, X. Zhao, N. Vukasinovic, F. Rodriguez, A. C. Clutter, M. F. Rothschild.

Association and haplotype analyses of positional candidate genes in five genomic regions

linked to scrotal hernia in commercial pig lines. Plos One. 2009 (4.3): 4837.

37. S. R. Shaw, E. A. Rozanski, J. E. Rush. Traumatic body wall herniation in 36 dogs and

cats. Journal of American Animal Hospitals Association. 2003 (39): 35–46.

38. X. Zhao. A candidate gene association study of cryptorchidism and scrotal hernia using

canine and porcine models. Disertacija. 2009. Iowa State University.

39. T. M. Tamminen, M. R. Leinonen, H. Käck, M. Andersson. A Polyorchid Dog. Reproduction

in Domestic Animals. 2011 (47): 26-28.

40. W. L Snella, R. J Orshera, M. P. Larenza-Menziesb, C. A. Popovitcha. Comparison of caudal

and pre-scrotal castration for management of perineal hernia in dogs between 2004 and 2014.

New Zealand Veterinary Journal. 2015 (53): 14-17.

41. X. Zhao, Z.-Q. Du, M. F. Rothschild. An association study of 20 candidate genes with

cryptorchidism in Siberian Husky dogs. Journal of Animal Breeding and Genetics. 2010

(127): 327-331.

42. D. H. Slatter. Tectbook of Small Animal Surgery, ed. 3. Philadelphia: Saunders/Elsevier;

2003.

43. M. R. Beittenmiller, F. A. Mann, G. M. Constantinescu. Clinical anatomy and surgical repair

of prepubic hernia in dogs and cats. Journal of American Animal Hospital Association. 2009

(45): 284.

44. G. M. Constantinescu, M. R. Beittenmiller, F. A. Mann. Clinical anatomy of the prepubic

tendon in the dog and a comparison with the cat. J Exper & Med Surg Res. 2007 (14(2)): 79-

83.

45. Romagnoli S. Two common causes of infertility in the male dog. Proc World Small Anim

Vet Assoc. 2006 (687): 90.

46. C. R. Bellenger. Inguinal and scrotal herniation in 61 dogs. Australian Veterinary

Practitioner. 1996 (26): 58.

47. I. Ramsay. Small Animal Formulary. Gloucester: BSAVA; 2007. P: 44, 51, 91, 93, 178, 291.

37

Priedai

1 priedas. Pilvo sienos išvarţos chirurginio gydymo laiko sprendimas. (5)

38

2 priedas. Ligos istorija

Informacija apie pacientą: šuo, lytis patinas, 3 m. amţiaus, vokiečių aviganio mišrūnas, svoris

27,5 kg. Reguliariai atliekamos vakcinacija ir dehelmintizacija. Lėtinių susirgimų neturi,

nekastruotas.

Anamnezė: 2016 m. spalio 3 d. vakare vedţiojimo metu buvo partrenktas automobilio. Pabėgo,

šeimininkams nepavyko surasti augintinio. Spalio 4 d. rytą grįţo namo, tuomet su šeimininkais

iškart atvyko į veterinarijos kliniką.

Bendras tyrimas: temperatūra 39,9 °C, pulsas 100 k/min, kvėpavimo daţnis 34 k/min, gleivinės

paraudusios, kapiliarų prisipildymo laikas 1 s. Matoma hematoma kairės kojos vidinėje pusėje

nueinanti link pilvo. Kirkšnies srityje čiuopiamas skausmingas patinimas.

Specialieji tyrimai: atliktas echoskopijos tyrimas, kurio metu nustatyta, jog yra susiformavusi

kairės pusės kirkšnies išvarţa, taip pat yra inkarceruota ţarnos dalis.

Nuspręsta nedelsiant atlikti hernioplastikos operaciją.

Gyvūnui paskirtas NaCl 0,9% tirpalas lašinti 1 lašas/s i. v. greičiu, viso sulašinti – 1000 ml.

Sedacijai paskirta: Cepetor 1 mg/ml inj. tirp. (medetomidino hidrochloridas) - 0,6 ml i.m.;

Butomidor 10 mg/ml inj. tirp. (butorfanolis) - 0,7 ml i.m.

Sedavus gyvūną, paruoštas operacinis laukas ir pradėta operacija. Operacinis pjūvis atliktas virš

kirkšnies išvaros ţiedo. Prapjauta oda, poodiniai audiniai, pasiektas ir prapjautas išvarţos maišelis.

Išvarţos maišelyje aptikta įstrigusi plonosios ţarnos dalis buvo nekrozavusi. Atlikta nekrozavusios

ţarnos dalies rezekcija, ţarnos galai suartinti ir susiūti, pirma, ištisine Šmideno siūle, poto – ištisine

Plachotino-Sadovskio siūle. Buvo panaudotas sintetinis absorbuojamas siūlas polidioksanono

(PDX), 3/0 storio (pagal USP skirstymą). Prieš graţinant įstrigusius audinius į pilvo ertmę, jie buvo

išplauti fiziologiniu NaCl 0,9% inj. tirpalu. Išvarţos maišelis susiūtas naudojant ištisinę paprastąją

siūlę ir sintetinį absorbuojąmą siūlą polidioksanono (PDX), 3/0 storio (pagal USP skirstymą).

Išvarţos ţiedo kraštai suartinti naudojant mazginę kilpinę horizontaliąją siūlę bei sintetinį

absorbuojąmą siūlą polidioksanono (PDX), 0 storio (pagal USP skirstymą). Poodiniai audiniai

suartinti identiškai – naudojant ta pačią siūlę ir tą patį siūlą. Oda susiūta neabsorbuojamais

nailoniniais siūlais, 2/0 storio (pagal USP skirstymą), naudojant mazginę kilpinę horizontaliąją ir

mazginę paprastąją siūles.

Po operacijos paskirti vaistai: Rimadyl inj. tirp. (karprofenas) – 2,2 ml s.c.,

Synulox RTU inj. tirp. (amoksicilinas, klavulano rūgštis) – 1,4 ml s.c.

Gyvūnas buvo atveţamas į kliniką ir apţiūrimas 4 d. po operacijos, kas dieną. Ţaizda gijo graţiai,

infekcija nepateko. Praėjus 14 d. po operacijos visos odos siūlės buvo išimtos.