Internetin stebjimo sistema Naudotojo vadovas

iame vadove apraoma internetin stebjimo tarnyba naudojama nuotoliniam siurblini stebjimui ir prieirai, ypa jeigu vienintel galimyb prisijungti yra mobili (GPRS).

Talinas, 2009

Turinys 1 anga............................................................................................................................................. 3

1.1 Paskirtis...................................................................................................................................... 3 1.2 Siloma paskirtis........................................................................................................................ 3 1.3 Naudojami terminai.................................................................................................................. 32 Trumpas sistemos paaikinimas ...................................................................................................... 4

2.1 Palyginimas su SCADA sistemomis....................................................................................... 4 2.2 Sistemos komponentai ir naudojimas........................................................................................ 6 2.3 Stebjimo konfigracija............................................................................................................. 73 Sistemos naudojimas......................................................................................................................... 8

3.1 emlapio apvalga ................................................................................................................ 8 3.2 Detalus lentels vaizdas........................................................................................................... 9 3.3 Schemos................................................................................................................................. 11 3.4 Nuotolinis konfigracijos keitimas.............................................................................................. 12 3.5 Pavojaus signalai per el. pat arba SMS............................................................................... 13 3.6 Praneimo kontroliavimas...................................................................................................... 13 3.7 urnalo vedimas...................................................................................................................... 164 Palaikymas ir mokymai................................................................................................................... 17

Schemos 1 schema. Duomen srautas SCADA sistemoje 2 schema. Duomen srautas ITvilla stebjimo sistemoje 3 schema. Programuojamas automatizavimo valdiklis Barix Barionet 4 schema. Internetins stebjimo sistemos pagrindinis puslapis 5 schema. Detalus lentels vaizdas 6 schema. Stebimos paslaugos pavyzdin schema 7 schema. Nuotolins konfigracijos puslapis 8 schema. Laikinas objekto nustatym pakeitimas 9 schema. Laikinas paslaugos nustatym pakeitimas 10 schema. raas sistemos urnale (viki).

1 anga

1.1 Paskirtis

Internetin stebjimo sistema yra skirta lengvam nuotoliniam atskir objekt stebjimui (ioje versijoje- siurblini), taip pat sudaro galimyb per atstum keisti nustatymus. Stebim objekt parametr (arba paslaug) sraas priklauso nuo objekto tipo ir privalo bti i anksto apibrtas paslaugos nustatymo etape.

1.2 Siloma paskirtis

ios stebjimo sistemos pobdis yra universalus, tai reikia, kad j galima naudoti su objektais, pasiekiamais per bet kok ryio tinkl, kuriuo galima perduoti duomen sraut. Sistemos pranaumai rykiausiai atsiskleidia per mobiliuosius tinklus- dl apsikeitimo duomenimis srauto optimizavimo. ios sistemos generuojamas duomen srautas yra imtus kart maesnis nei generuot tipin SCADA sistema, turinti pana skaii objekt ir paslaug. Be to, nereikia SCADA serverio. Funkcionalumas prieinamas kaip internetinis rankis u labai proting mnesin mokest.

1.3 Naudojami terminai

Kai kuriuos i toliau naudojam termin pirmiau reikia paaikinti, kad bt ivengta nesusipratim:

Paslauga stebimas objekto parametras, matuojamas viena arba dviem skaitinmis vertmis. Vienas i i skaii yra bsenos vert (0, 1 arba 2 atitinkamai normaliai, spjimo arba kritinei vertei), antroji gali pridti matavimo vert, kurios tikslumas yra iki 32 bit. Paslaugos pavyzdiu galima laikyti BatteryVoltage: paslaugos lentelje rodomas tikslus tampos dydis, o linijos spalva priklauso nuo esamos tampos palyginimo su normalios tampos intervalu (apibrianiu paslaugos bsen).

Objekto bsena vert, susidedanti i atskir paslaugos bsen veri, reikalinga paymti objekto bsen gebjimo veikti atvilgiu. Paslaugos bsenoms kombinuoti objekto bsen naudojamos logins operacijos, atsivelgiant dubliavim (panai, galini pakeisti viena kit paslaug skaii (pavyzdiui, siurbli arba maitinimo altini skaii)).

Pasyvus patikrinimas informacijos apie atskiras paslaugas gavimo metodas, kai informacij sistem perduoda objektai, be stebjimo serverio sikiimo.

Aktyvus patikrinimas- objekto bsenos kompiliavimo metodas, pagrstas individualiomis paslaug bsenomis, kur periodikai atlieka stebjimo serveris.

2 Trumpas sistemos paaikinimas

2.1 Palyginimas su SCADA sistemomis

Tradicinje SCADA sistemoje centrinis serveris reguliariai apklausia visus sistemos objektus (r. 1 pav.). Kaip atsak isistas uklausas objekt valdikliai isiunia informacijos blokus, kurie daniausiai sutampa su ankstesns apklausos metu isistu bloku. Objekt bsenos pokyiai turi bti aptikti palyginant gaut informacij su ankstesne informacija i to paties objekto. Toks apsikeitimo duomenimis bdas yra neefektyvus, kadangi dauguma vietos valdiklio perduodam duomen yra tik anksiau sist duomen pakartojimas.

1 schema. Duomen srautas SCADA sistemoje

ITvilla internetinje stebjimo sistemoje (r. 2 schem) duomen perdavimas yra inicijuojamas objekto valdiklio. Tokiu bdu duomen siuntimas manomas tik jeigu tam yra prasm pavyzdiui, praneti serveriui apie kok nors paslaugos pokyt. is metodas utikrina imtus kart maesn duomen sraut ir maesnius naudotoj darbinius katus. prastinis perdavimo reimas su i anksto nustatytu perdavimo intervalu yra pradedamas tik tuo atveju, kai nra pokyi, apie kuriuose reikt praneti serveriui. Kitas didelis skirtumas nuo SCADA sistem yra susijs su apsikeitimo duomenimis sesij atidarymu. Tam, kad vietos valdikliai bt pasiekiami i SCADA serverio, j IP adresai turi bti statiniai. Tai padidina katus ir saugos rizik. Bandymas naudoti VPN (virtual privat tinkl) veikti iai rizikai yra neefektyvus dl paties VPN generuojamo papildomo duomen srauto. Tai i esms ukerta keli GPRS naudojimui ir veria naudoti 3G prisijungim.

Prieingai SCADA sistemai, ITvilla stebjimo sistemos duomen apsikeitimo sesijas inicijuoja vietos valdikliai. Dl to nra jokio poreikio naudoti statinius IP adresus arba didinti duomen sraut su VPN, o pats pigiausias galimas tinklas, gebantis palaikyti duomen sraut, yra pakankamai geras sujungti objektus tinkl.

2 schema. Duomen srautas ITvilla stebjimo sistemoje Naudojant ITvilla stebjimo sistem galima pristatyti praneimus (komandas arba nustatym pakeitimus) i centrinio serverio vietos valdikliui. Taiau jie pristatomi kaip atsakymai praneimus, gaunamus i vietos. Praneimo pristatymas truput pailgja, kadangi vietos valdiklis pirmiau privalo susisiekti su serveriu, kad gaut laukimo praneim. is maksimalus udelsimas yra konfigruojamas ir paprastai netrunka ilgiau nei kelios minuts. Kadangi pagrindin duomen pristatymo i serverio objekto (vietos) valdikl paskirtis yra atlikti vietos rangos nustatym pakeitimus, tas keli minui pristatymo i serverio vietos valdikl ulaikymas visai nesudaro problemos.

2.2 Sistemos komponentai ir naudojimas

2.2.1 Vietos ranga

Suderinami su aprayta stebjimo sistema programuojami automatizavimo valdikliai (PAC), kurie gali komunikuoti pagal TCP/IP protokol (naudojami tiek UPD, tiek TCP paketai). Patariama turti taisytj internetin server ir internetin nustatym ssaj. Kaip stebjimo sistemos pltoja ir palaikytoja ITvilla pataria naudoti Barix AG gaminamus Barionet valdiklius. Galima naudoti vien valdikl tiek vietos, tiek nuotolin stebjim orientuotoms uduotims, taiau kai kuriais atvejais papildomo valdiklio pridjimas nuotoliniam stebjimui yra pats ekonomikiausias bdas atnaujinti esam rangos konfigracij.

3 schema. Programuojamas automatizavimo valdiklis Barix Barionet

2.2.2 Centrinis serveris kaip paslauga

Kiekvienai rimtai stebjimo sistemai reikia centrinio serverio, skirto surinkti ir apdoroti informacijai i nuotolini valdikli. ITvilla stebjimo sistemos atveju, nereikia serverio su brangia programine ranga kiekvienam klientui. Centrinio serverio paslaugas galima nuomoti u nedidel mnesin mokest. Naudotojo vardas ir slaptaodis yra prisijungimo duomenys, kuri reikia prieigai prie sistemos i bet kurio prie interneto prijungto kompiuterio. Naudojant interneto narykl galima gauti toki bazin informacij: emlapio vaizd su spalvomis ukoduotais punktais emlapyje, atspindiniais objekto bsenas; apvalg lentelje, kurioje vienam objektui skirta viena spalva ukoduota eilut, ir isams vaizdai kaip lentels, kuriose kiekvienam stebimam parametrui arba paslaugai skiriama viena spalva ukoduota eilut. Kiekvienai paslaugai galimos laiko diagramos (tendencijos), visai technins prieiros ir problem sprendimo veiklai registruoti skirta viki tarnyba. Objektuose esani valdikli nustatymus galima keisti nuotoliniu bdu, jeigu tik naudotojas turi atitinkamus leidimus. Taiau, nereikia nuolat stebti internetinio puslapio. Sukonfigravus, dmesys spjimus ir kritines bsenas atkreipiamas el. patu ir SMS inutmis. Galima sukonfigruoti, kurie naudotojai gauna kokius praneimus.

2.2.3 Ryys tarp serverio ir valdikli

Kaip taisyk