1

2

Nr. 6. 2015 m. balandisLietuvos socialdemokratų partijos

Vilniaus skyriaus naujienlaiškis

Vilniaussocialdemokratas

Pirmiausia, no-rėčiau visus pasvei-

kinti su atgimimo ir pavasario švente – Šv.

Velykomis. Tegul gam-tos prabudimas bus simbolinis ir kiekvienam iš mūsų, skatinantis pastoviai atsinaujinti, ieškoti naujų sprendimų bei pokyčių.

Prieš mėnesį baigėsi ilgas rinkiminis ma-ratonas. Gavome beveik keturiais tūkstančiais daugiau balsų, tačiau praradome vieną mandatą Vilniaus miesto savivaldybės taryboje. Apie re-zultatus ir priežastis surengėme atvirą diskusiją, kurioje kiekvienas bičiulis turėjo galimybę pasisa-

kyti. Nepaisant visko, manau, kad mūsų pasiek-tas rezultatas yra tikrai neblogas. Esu dėkingas kiekvienam, prisidėjusiam prie rinkiminės kampa-nijos vykdymo.

LSDP Vilniaus miesto skyriaus taryba suteikė mandatą mūsų frakcijai dalyvauti naujai formuo-jamoje miesto valdančiojoje daugumoje. Koa-licinė sutartis jau pasirašyta. Mums teko ypač svarbios ir jautrios atsakomybės sritys: socialinė politika, sveikatos apsauga ir viešasis saugumas. Į mero pavaduotojus deleguojame Gintautą Palucką, frakcijos seniūnu paskirtas Marius Skarupskas, Auksė Kontrimienė vadovaus svei-katos apsaugos komitetui, o Juozas Olekas dirbs

socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduoto-ju. Visi prisidėsime prie sėkmingo mūsų frakcijos narių darbo. O jo bus tikrai nemažai. Užsibrėžti ambicingi tikslai, kuriuos privalome pasiekti, norėdami atgauti vilniečių pasitikėjimą socialde-mokratais.

Bičiuliai,artėja ir balandžio 11 diena, kai vyks atas-

kaitinė rinkiminė LSDP Vilniaus miesto skyriaus konferencija. Jos metu rinksime skyriaus pirmi-ninką, pavaduotojus, tarybos narius, suformuosi-me atitinkamas komisijas. Esu visiems dėkingas už suteiktą pasitikėjimą ir paramą, kurią jaučiau

Mieli bičiuliai,

3

vadovaudamas skyriui šį neilgą laikotarpį. Nuo-širdžiai stengiausi įsiklausyti į kiekvieno bičiu-lio poreikius, skatinau atvirumą ir kultūringos diskusijos tradiciją, dirbdami išvien atsivėrėme visuomenei, rengdami viešas diskusijas įvai-riais klausimais, formavome politines pozicijas, suvienijome skyriaus narius ir nuveikėme dar daugelį darbų, apie kuriuos, labiau derėtų kalbėti ne man, bet skyriaus nariams.

Esu tvirtai apsisprendęs kandidatuoti nau-jai LSDP Vilniaus miesto skyriaus pirmininko kadencijai. Prašau ir visų Jūsų tolimesnio pa-laikymo. Naujojo mandato prioritetai aiškūs: skaidrios ir aiškios narių motyvacijos sistemos

įdiegimas; kiekvieno bičiulio įtraukimas į veiklas; ir, svarbiausia, naujosios politinės kairės alter-natyvos formavimas. Ypatingą dėmesį žadu skirti naujų politinių iššūkių išgryninimui ir mūsų, socialdemokratų, atsakui į kylančius iššūkius. Turime sugebėti laiku keistis, pasiūlyti naujus ir žmonėms patrauklius sprendimius. Tik tokiu būdu sugebėsime geriau pasirodyti jau netrukus vyksiančiuose rinkimuose į LR Seimą. Drauge esame tikra jėga. Tęskime pradėtus darbus.

Su geriausiais linkėjimais,Juras Požela

LSDP Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas

4

Vilniaus socialdemokratai dirbs valdančioje daugumoje

Kovo 30 dieną (pirmadienį) LSDP Vilniaus mies-to skyriaus taryba patvirtino LSDP frakcijos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje dalyvavimą valdan-čioje daugumoje, pritarė planuojamoms svarbiausių pokyčių kryptims ir darbams, kuruojamų funkcijų ir pareigų pasiskirstymui.

Realizuos partijos rinkimines nuostatas

Vilniaus miesto valdančiosios daugumos koali-cijoje dirbs penkių partijų (Liberalų sąjūdžio, Tė-vynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos socialdemokratų, Tvarkos ir teisingumo bei Lietuvos sąrašo) atstovai.

Į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą išrinkti keturi Lietuvos socialdemokratai: Gintautas Paluc-kas, Marius Skarupskas, Juozas Olekas ir Auksė Kontrimienė. Šie bičiuliai bus atsakingi už partijos rinkiminių nuostatų realizavimą.

G. Paluckas turi darbo patirties savivaldoje, nes 2007–2009 m. dirbo Vilniaus miesto savivaldy-bės administracijos direktoriumi, o dabar yra LSDP atsakingasis sekretorius, M. Skarupskas yra Ūkio viceministras, o A. Kontrimienė – Premjero patarėja. J. Olekas dirba Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje valstybiniu maisto produktų inspektoriumi.

„Iš karto po rinkimų buvome pakviesti ir pra-dėjome konsultacijas bei diskusijas dėl dalyvavimo Vilniaus miesto valdančiosios daugumos koalicijoje.

Ilgą laiką derinę svarbiausių darbų sąrašą, pasiekė-me, kad bus atsisakyta mums nepriimtinų ypatingai liberalių nuostatų, o LSDP rinkiminiai programiniai pasižadėjimai pilnai atsispindės programoje “, - sakė LSDP Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas Juras Požela.

J. Požela informavo apie susitarimą dėl kuravi-mo sričių ir postų. Socialdemokratai gauna viceme-ro, kuruojančio sveikatą, viešąją tvarką ir socialinius reikalus bei Sveikatos komiteto vadovo postus, taip vieną komiteto pavaduotojo pareigybę.

Į Vilniaus miesto mero pavaduotojo postą soci-aldemokratai deleguoja Gintautą Palucką, Sveikatos komitetui vadovaus Auksė Kontrimienė, Socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju dirbs Juo-

5

zas Olekas. LSDP frakcijos seniūnu Vilniaus miesto savivaldybės taryboje paskirtas Marius Skarupskas.

„Laukia rimtas ir intensyvus darbas. Teks dirbti komandoje, derinti nuomones, susitelkti aktyviam ir vieningam darbui, realizuoti mūsų partijos rinkimines nuostatas. Tikiu koalicija ir socialdemokratais, dir-bančiais joje, esu įsitikinęs, kad pavyks nuveikti daug gero“,- pabrėžė Juras Požela.

Numatytos svarbiausių pokyčių kryptys

Gintautas Paluckas pristatė 20 svarbiausių Vil-niaus miesto savivaldybės taryboje pokyčių krypčių, tikslus ir pagrindines užduotis.

„Mums koalicijos partneriai pasiūlė kuruoti svei-katą, viešąją tvarką ir socialinius reikalus. Nebijome iššūkių ir sunkumų. Turime patirties, žinome, ką

sakome, žinome, ką darome. Dirbdami šiose srityse mes iš naujo tapsime socialdemokratais, būsime arti žmonių, žinosime ir spręsime jų problemas“,-sakė Gintautas Paluckas.

Tarybos nariai susipažino ir pritarė pokyčių kryp-tims Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, skyriaus pirmininką Jurą Poželą įpareigojo pasirašyti koalici-jos sutartį. (Koalicijos sutartis pasirašyta kovo 31 d.).

Vilniaus socialdemokratų, kartu su koalicijos partneriais, laukia daug darbų. Atkurti seniūnijų tinklą, sukurti vieningą Vilniaus miesto sveikatos priežiūros įstaigų pacientų registravimo sistemą, palaikyti privačią iniciatyvą sveikatos sektoriuje, ma-žinti biurokratines kliūtis, reformuoti Saugaus eismo departamentą, užtikrinant, kad 75 procentai depar-tamento žmogiškųjų išteklių vykdytų nusižengimų prevencijos ir kontrolės funkcijas, peržiūrėti sociali-nio būsto skyrimo tvarką ir kt.

Tarybos posėdžio metu kalbėję bičiuliai Algirdas Sysas, Juozas Olekas, Eduardas Šablinskas, Saulius Povilaitis, Emilis Misiulis, Rimantas Vaitkus, Alfonsas Brazas, Vytautas Milėnas, Dionizas Mitkus, Algirdas Meškauskas, Algis Petkevičius ir kt. pateikė daug minčių ir pasiūlymų.

6

Vilija Blinkevičiūtė: „Keli klausimai dėl socialinio modelio“

Jau ne pirmą kartą įsiplieskia diskusijos dėl ketinimų liberalizuoti darbo kodekso nuostatas.

Siekis padaryti Lietuvą patrauklesnę investici-joms kaip visada konfrontuoja su norais išsaugoti darbuotojų turimas socialines garantijas. Tokie jau mes esame – norime turėti ir gerą darbą, ir solidų atlyginimą, ir tvirtas socialines garantijas. Ar dabar-tiniai siūlymai padės išsipildyti mūsų norui gyventi geriau?

Atsakymą į šį klausimą reikėtų bandyti rasti paviešintame Lietuvos socialinio modelio projekte, kuris apima ne tik darbo santykius, bet ir užimtu-mą, socialinį draudimą bei socialinę paramą. Toks požiūris yra suprantamas, kadangi visos socialinės politikos kryptys glaudžiai tarpusavyje susijusios. Žiniasklaidoje jau pradėti skaičiuoti pateiktų siūlymų

pliusus ir minusus.Prisipažinsiu, jog nesu karšta skubių radikalių

socialinių reformų šalininkė. Neatsakingi eksperi-mentai šioje srityje gali skaudžiai pažeisti daugelį žmonių ir paskatinti juos ieškoti geresnio gyvenimo svetur. Tokias reformas dažnai tenka vėl reformuoti.

Esu už nuoseklią socialinės politikos raidą, kuri nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės vyko žvelgiant į Europos Sąjungos patirtį ir teisę. Todėl, sveikinda-ma bandymą plačiai pažvelgti į socialinės politikos aktualijas ir pateikti atsakus į naujus laikmečio iššū-kius, siūlau atsakingai įvertinti teikiamus siūlymus ir realias jų įgyvendinimo galimybes.

Pritariu siekiams modernizuoti mūsų darbo teisę pritaikant ją prie darbo rinkos pokyčių. Apie darbo teisės modernizavimo būtinybę buvo prabilta

7

dar 2006 metais Europos Komisijos Žaliojoje knygo-je, kurioje teigiama, kad darbo santykių teisinis re-guliavimas neturi trukdyti įmonėms ir darbuotojams prisitaikyti prie sparčiai kintančių sąlygų ir padėti įgyvendinti užimtumo didinimo siekius.

Tačiau darbo santykių lankstumas turi būti derinamas su darbuotojų saugumu darbo rinkoje. Ar šis lankstumo ir saugumo balansas bus išlaikytas įgyvendinus socialinio modelio nuostatas? Manau, kad tai turėtų būti svarbiausia socialinių partnerių diskusijų tema.

Lankstumui padidinti siūloma palengvinti dar-buotojų atleidimą iš darbo, įteisinti didesnę darbo sutarčių įvairovę, sumažinti darbo laiko ribojimus bei įteisinti kitas liberalias nuostatas. Dalis šių naujovių yra palankios ir darbuotojui – padeda geriau prisitai-kyti prie darbo rinkos įvairovės bei derinti darbą su mokymusi ir įsipareigojimais šeimai. Beje, dėl darbo laiko liberalizavimo vyko ilgos diskusijos ES Ministrų taryboje svarstant Darbo laiko direktyvą. Tuomet Europos Parlamentas nepritarė projektui, motyvuo-damas tuo, kad naujos nuostatos sumažina saugos ir sveikatos darbe minimalias garantijas.

Darbo rinkos saugumui padidinti siūlomos už-imtumo ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonės

bei palankesnės sąlygos gauti nedarbo draudimo išmokas. Tikėtina, jog įdiegus naują socialinį modelį, pagerės investicinis klimatas ir atsiras naujų darbo vietų.

Tačiau ar turėsime pakankamai lėšų visą tai įgyvendinti? Juk jų reikės ir kitoms sritims. Eurostato duomenimis Lietuva darbo rinkos politikai 2012 m. skyrė 0,47 proc. BVP, Estija – 0.73 proc., o Danija – 3.68 proc. Todėl, kai mes pateikiame Daniją, kaip sektiną lankstumo ir saugumo (flexicurity) pavyz-dį, dažnai pamiršame įvardinti, kiek tai kainuoja. Darbuotojų atleidimas palengvės įsigaliojus naujoms darbo kodekso nuostatoms. O ar mūsų darbo rinka bus tinkamai pasirengusi priimti atleistus darbuoto-jus?

Kaip atsvarą liberalioms nuostatoms siūloma plėtoti ir stiprinti kolektyvinius darbo santykius bei darbuotojų dalyvavimą įmonių valdyme. Tačiau ar greitai vyks šie procesai? Nereikia pamiršti, kad Sta-tistikos departmento duomenimis Lietuvoje profsą-jungos jungia tik 8,3 proc. samdomų darbuotojų – ir šis skaičius nedidėja.

Tuo metu toje pačioje Danijoje net 67 proc. sam-domų darbuotojų priklauso profesinėms sąjungoms. Ten darbo santykiai efektyviai reguliuojami kolek-

tyvinėmis sutartimis, visuose lygmenyse puikiai funkcionuoja trišalės tarybos.

O mūsų socialiniams partneriams vis dar sunkiai sekasi sutarti nacionaliniu ar šakos lygiu. Nepateisino lūkesčių ir darbo tarybos, kurios darbo inspekcijos duomenimis įsikūrė tik 4,6 proc. įmonių. Todėl socialiniai partneriai turi atsakyti ir į klausimą – ar naujas socialinis modelis sudarys palankesnes sąlygas kolektyvinių darbo santykių plėtrai.

Darbo rinkos saugumui labai svarbus yra ir verslo socialinės atsakomybės lygis. Europos Par-lamente mes pritarėme ES 2014−2020 m. įmonių socialinės atsakomybės strategijai ir rekomenda-vome šalims ją įgyvendinti. Norėtųsi, kad socialiai atsakingo verslo kultūrą į Lietuvą neštų ne tik užsie-nio kapitalo įmonės, o tai taptų ir nacionalinio verslo norma. Tuomet ir darbo santykių srityje kiltų mažiau problemų, o Lietuvos darbo vietos taptų patraukles-nės svetur išvykusiems tautiečiams.

Neabejoju, jog prasidėjusioje diskusijoje dėl so-cialinio modelio teks atsakyti dar į daugelį klausimų. Tik turėdami tinkamus atsakymus galėsime priartėti prie politinių sprendimų priėmimo šioje socialiai jautrioje ir visiems gyvybiškai svarbioje srityje.

8

Baubas, vardu Stambulo konvencija

„Socdemių akademija“ kviečia į diskusiją apie Stambulo konvenciją. Svečiuose – Laima Vaigė, M. Romerio universiteto tarptautinės ir ES teisės institu-to lektorė, MRU ir Stokholmo universitetų doktorantė, VŠĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ bendrasteigėja, judėjimo „Naujoji kairė“ dalyvė.

Mūsų tautiečiai tikrai žino, kurios šalies sotinė yra Stambulas. Turkijos kurortus pamėgę lietuviai, tikėtina, yra atkreipę dėmesį į šios šalies pavadinimą.

Daugelis, ko gero, visgi nežino, kad 2011 m. ge-gužės 11 d. Europos Tarybos Ministrų taryba būtent Stambule priėmė Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo. 2013-2015 m. prie jos prisijungė penkiolika kitų šalių (Albanija, Andora, Austrija, Bosnija ir Hercegovina, Danija, Prancūzija, Italija, Malta, Monakas, Juodkal-nija, Portugalija, Serbija, Slovėnija, Ispanija, Švedija).

Konvencija įsigaliojo nuo 2014 m rugpjūčio 1 d.Mūsų šalis vis dar nesiryžta to padaryti, nes taip

vadinamoji Stambulo konvencija mūsų šalyje pavir-to… baubu. Žiniasklaidoje pasipylė gąsdinimai, neva šią konvenciją priėmusios net 15 valstybių įteisina transseksualizmą, t.y. lyties keitimo operacijas… Vie-toj diskusijos visuomenėje vėl kuriamos prielaidos naujoms violetinėms revoliucijoms?

Diskusiją moderuos dr. Margarita Jankauskaitė.

Diskusija vyks balandžio 1 d. 18.00-19.30 val. LSDP Vilnius skyriaus būstinėje, J. Basanavičiaus 16, Vilnius

Iki pasimatymo!

Auksė Kontrimienė, LSDMS pirmininkės pava-duotoja, tel. 865292009

9

Vytis Ledas: „Progresyvus mokestinis solidarumas – pamiršta socialdemokratų siekiamybė?“

Premjeras Algirdas Butkevičius, žadantis, kad jo vadovaujama Vyriausybė stengsis pažaboti emigraciją, sako, kad iš Lietuvos žmonės emigruoja ten, kur paja-mos apmokestinamos progresiniais mokesčiais.

„Bus kovojama su emigracija. Ir yra labai įdomus pastebėjimas – iš Lietuvos žmonės emigruoja ten, kur yra progresiniai mokesčiai, kaip nebūtų kleista. Didžiausia ten yra emigracija“, –Seime diskutuojant apie jo vadovaujamos Vyriausybės programą yra pareiškęs A. Butkevičius. Anksčiau jis yra sakęs, kad dėl mokesčių reformos apsispręs iki kitų metų liepos. Pasak A.Butkevičiaus, iki 2013 metų liepos turėjo būti peržiūrėta visa mokesčių sistema. (,,A. Butkevičius: iš Lietuvos emigruojama ten, kur progresiniai mokesčiai”, 2012.12.13, „Kauno diena”). Partijos lyderis ne kartą aiškiai ir viešai yra įvardijęs LSDP nuostatą progresinių mokesčių klausimu.

Prisiminkime, kad mūsų partijos programoje, patvir-tintoje LSDP suvažiavime, rašoma:

Socialdemokratai yra už tai, kad: progresiniai mokesčių tarifai ir lengvatos būtų tokie, jog mokesčių mokėtojų pajamos, investuotos naujoms darbo vietoms

kurti, būtų apmokestinamos daug mažiau;pagal europietišką patirtį įvedant progresinius mo-

kesčius, mokesčių našta turi būti perskirstyta taip, kad neturtingesnieji mokėtų mažiau, o sąlygos verslui neblo-gėtų; turtingieji mokėtų turto mokestį; visuotinis pajamų deklaravimas užtikrintų sąžiningą mokesčių mokėjimą;

prabangos ir prestižo prekės būtų apmokestinamos daugiau, negu paprastos ir masinio vartojimo”.

Savo ruožtu patvirtintoje šios Vyriausybės progra-moje sakoma: „Mokesčių sistemos pertvarka bus skirta socialinei atskirčiai mažinti, visuomenės solidarumui stiprinti, viešųjų šalies finansų plėtrai. Šios pertvarkos esmė: tolygesnis mokestinės naštos pasiskirstymas tarp darbo ir kapitalo, didesnis pajamų ir turto apmo-kestinimo progresyvumas, vien socialiai reikšmingų ir tikslingų mokestinių lengvatų taikymas.”

Aš gi samprotauju, ar gali taip būti, kad kurie nors atsakinguose postuose dirbantys partijos nariai nutarė nevykdyti partijos programos, nepaisyti aukščiausio partijos organo-suvažiavimo priimtų dokumentų bei pažadų rinkėjams? Ar tai apmaudus nesusipratimas, nepateisinamas aplaidumas, o galbūt pačių socialde-

10

mokratinių idėjų ignoravimas, ydingas LSDP identiteto menkinimas?

Susimąstykime. Ar toks atsakingų partijos asmenų požiūris nedaro neigiamos įtakos partijos ir kiekvieno jos nario įvaizdžiui, ar neprilips mums nenuplaunama pažadukų-politikierių etiketė? Turime užduoti sau pa-tiems aiškų, konkretų klausimą – ar mes ir toliau prieš kiekvienus rinkimus kabėsime apie GPM progresinius tarifus, o po rinkimų juos iškart nepateisinamai užmirši-me?

Po nepriklausomybės atkūrimo LSDP iš tiesų netu-rėjo išprususių ekonomistų, kurie, neįžvelgdami jokios GPM progresinių tarifų žalos Lietuvai, juos dvidešimt penkerius metus įvardindavo partijos programoje bei rinkiminiuose pažaduose? Kas tuomet rašė partijos programas? Galbūt diletantai ir neišmanėliai?

Kodėl gi ši kertinė GPM reforma nebuvo įgyvendin-ta? Prieš kokį dešimtį metų partijos lyderiai tai paaiškin-davo koalicijos partnerių pasipriešinimu tokiai reformai. Na, galbūt, kaip buvo, kaip nebuvo…

Tačiau dabar socialdemokratai yra valdančiosios koalicijos pagrindinė jėga, nebeliko koalicijos partnerių keliamų kliūčių GPM progresinių tarifų įvedimui, staiga atsiranda nuostata be suvažiavimo pritarimo savavališ-kai interpretuoti LSDP programą ir koreguoti priešrinki-minius pažadus.

Metus tebūdamas partijos nariu, matyt, nepakan-kamai gerai žinau jos statutą. Gal užėmęs kurį nors

ypač atsakingą postą, LSDP narys stabdo savo narystę partijoje ir jos suvažiavime priimti dokumentai tampa jam nebeprivalomi, o galbūt tokią nutarimų ignoravimo teisę kuriam nors bičiuliui gali suteikti partijos valdyba, prezidiumas ar pats partijos lyderis, neįžvelgdami grės-mės pačios partijos prestižui?

Mano supratimu, mūsų partija visuomenei pateikia save kaip yra socialdemokratinę, taigi partijos nuostatos visiems partijos nariams yra privalomos vykdyti, nepri-klausomai nuo užimamų pareigų, amžiaus, išsilavinimo, lyties ir pan. Partija tuo ir yra ypatinga, kad ji suvienija vienodų pažiūrų asmenybes. Kiekvienas mūsų pats apsisprendžia, kokios yra jo pažiūros ir kokioje politinėje organizacijoje jis geriausiai gali realizuoti savo nusista-tymus. Taigi mums nebereikia tapatintis su asmenimis, kurių pažiūros yra sietinos su patekimu partiškumo kontekste į svarbų postą/pareigas.

Diskutuotinas ir vieno mūsų partijos lyderių, Algirdo Syso, nuoseklios ir kryptingos pozicijos progresinių mokesčių klausimu ignoravimas, stebina negirdėjimas nuomonės net paties partijos Garbės pirmininko, ger-biamo Aloyzo Sakalo, nuolat primenančio šį netesėtą rinkiminį pažadą.

Yra kiekvienam akivaizdus mokestinės aplinkos disbalansas, vienareikšmiškai ne didžiosios visuome-nės dalies naudai, ir greta yra nesuvokiamas partinių strategų abejingumas. O gal socialinio solidarumo principą deklaruojančioje Socialdemokratų partijoje tik

pavadinimas socialdemokratinis tebeliko, nes peržiūrė-jus kandidatų į savivaldybes sąrašų pradžią, daugiausia milijonierius beužtiksi? Gal dažnam bičiuliui jau būtina priminti, kokios partijos nariu esąs? Galbūt vienam ar kitam reiktų įtaigiai patarti, kad socialinis solidarumas, t.t. ir mokestinėje srityje, yra viena pamatinių social-demokratinių vertybių, o gal jau mes patys baigiame “išbarstyti” partinius principus?

Prisiminkim lakonišką ir taiklią lietuvišką patarlę – „sotus alkano neatjaučia”. Pridurčiau. Ims atjausti, jei bus priverstas (įstatymo). Tad gal laikas partijos strate-gams pabusti, atsipeikėti, sukrusti? Gal visgi jau laikas parodyti Lietuvos visuomenei, kad yra partija, atsto-vaujanti interesus visuomenės daugumos, ne 1-3 proc. pasiturinčiųjų? Man rodos – senai laikas, kol partijos prestižo disbalansą dar galima bandyti suvaldyti.

Diskusija „įvesti ar neįvesti progresinius mokesčius” jau nebesavalaikė. Dabar belieka vienas klausimas – dėl mokesčių progresinių tarifų ir jų įteisinimo būdo. Kito kelio partijai nėra ir negali būti, nebent kai kurie mūsų “bičiuliai” sušauks neeilinį partijos suvažiavimą ir atitin-kamai pakeis partijos programą.

Tikiuosi, kad partijos nariams nedelsiant bus pateiktas išsamus paaiškinimas, kodėl taip nepateisina-mai ilgai nepradedamas LSDP suvažiavimo patvirtintos partijos programos kertinių nuostatų vykdymas, bei bus įvardintas aiškus neatidėliotino suvažiavime priimtų nutarimų vykdymo planas.

11

Antakalnio poskyriui vadovaus Mindaugas Janulionis

Vilniaus miesto skyriaus Antakalnio poskyrio narių visuotiniame susirinkime išklausyta poskyrio pirmi-ninko Marato Gafurovo ataskaita, patvirtinta naujos sudėties poskyrio taryba, išrinktas poskyrio pirminin-kas ir kt.

Maratas Gafurovas, padėkojęs poskyrio bičiuliams už bendradarbiavimą, iniciatyvas ir nuveiktus darbus, informavo, kad kitai kadencijai į poskyrio pirmininko pareigas nekandidatuos, kvietė bičiulius atjauninti poskyrio vadovybę.

Naujuoju Antakalnio poskyrio pirmininku, (gerokai prieš tai paklausinėję apie puoselėjamas vertybes, planus ir nuostatas), bičiuliai vieningai išrinko jaunimie-tį Mindaugą Janulionį. Poskyrio pirmininko pavaduoto-jais išrinkti Maratas Gafurovas ir Jūratė Riaubiškienė.

Visuotiniame Antakalnio poskyrio narių susirin-

kime dalyvavęs Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas Juras Požela pabrėžė modernios politikos tvarumo ir naujos politinės kultūros svarbą.

„Per mažai skiriame dėmesio politinio turinio formavimui. Mūsų partija susiduria su ideologine krize. Negalime rinkėjams pasiūlyti aiškios kairiosios social-demokratinės krypties. Ta linkme turime daug, kartu, draugiškai ir nuoširdžiai dirbti. Svajoju apie visuotinius, nuolatinius ir gausius mūsų skyriaus bičiulių forumus, kuriuose išsigrynintų visų bičiulių mintys, patirtys ir nuostatos“,-sakė Juras Požela.

Skyriaus pirmininkas atsakė į klausimus, infor-mavo apie diskusijų rezultatus dėl galimo dalyvavimo Vilniaus miesto tarybos koalicijos darbe (spręs LSDP Vilniaus miesto skyriaus taryba), aktualiausius sky-riaus įvykius ir naujienas.

12

Sklandus „Tauro“ grupės susirinkimasKovo 26 d. (ketvirtadienį) LSDP Vilniaus skyriaus

„Tauro“ grupės ataskaitiniame – rinkiminiame susi-rinkime grupės pirmininkė Renė Jakubėnaitė pateikė grupės veiklos ataskaitą, pasidžiaugė dalies grupės narių aktyviu dalyvavimu partijos veikloje, neblogu nario mokesčio mokėjimu.

Pažymėtina, kad beveik 80 proc. grupės narių laiku moka nario mokestį. Tai vienas geriausių parti-jos Vilniaus skyriaus rodiklių. Paminėta, kad per visą ataskaitinį laikotarpį aktyviai partijos veikloje dalyvavo Janina Kartočienė, Antanas Valionis, Silva Rimšelis, Saulius Vosylius, Jurgis Mackevičius, Laima Ašakaitė.

Aptarti ir savivaldos rinkimų rezultatai. Net du grupės nariai – Renė Jakubėnaitė ir Antanas Valionis

– kandidatavo į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą ir surinko daugiau kaip 1000 pirmumo balsų.

Grupės veikla vienbalsiai įvertinta gerai, pritarta pirmininkės Renė Jakubėnaitės ataskaitai.

„Tauro“ grupės pirmininke jau penktai kadencijai vienbalsiai perrinkta Renė Jakubėnaitė. Pirmininkės pavaduotojais perrinkti bičiuliai Janina Kartočienė ir Saulius Vosylius.

„Tauro“ grupė taip pat svarstė kandidatus į par-tijos Vilniaus skyriaus pirmininko ir LSDP pirmininko pareigas. Nutarta siūlyti partijos Vilniaus skyriaus pirmininku Juro Poželos kandidatūrą, LSDP pirmininku – Algirdą Butkevičių.

13

Arūnas Dudėnas: „Lietuvos dalyvavimui „Expo 2015“ lipdytas purvas neprilipo“

Buvęs Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas svai-dėsi žiniasklaidai nepasvertomis melagingomis frazėmis, kad mūsų valstybėje įprasta ministerijų tarnautojams paslaugas pirkti iš giminių ar pažįs-tamų. O Lietuvos pasirengimą pasaulinei parodai jis įvardijo šiurkščiu pažeidimu, padarytu pažei-džiant Viešųjų pirkimų įstatymą.

Ž. Plytnikas pats neteko Viešųjų pirkimų tarnybos posto, supainiojęs viešus ir privačius in-teresus. Dabar aiškėja, kad neatsitiktinai. Kuo pats kvepėjo, tuo bandė tepti kitus.

Tokio rango pareigūno pareiškimai turi būti pagrįsti faktais ar tyrimų išvadomis. Dabar, kad nuplautų Ž. Plytniko desperatiškai mestus kaltini-mus, Generalinės prokuratūros įsikišimo pasiprašė

pats Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius. Dėmė mesta ir jam – pasak Ž. Plytniko,

neskaidrumą rodo tai, kad Lietuvos pasirengi-mo parodai techninio projekto konkursą laimėjo Premjero patarėjos sutuoktinio įmonė. Generalinė prokuratūra sprendimą priimti pavedė Specialiųjų tyrimų tarnybai.

Dabar aišku, kad tai buvo Ž. Plytniko „gulbės giesmė“ arba reklaminė akcija, bandant dalyvau-ti Seimo nario rinkimuose Žirmūnų apygardoje. Reklama nesuveikė. Ž. Plytnikas naujos viešos scenos negavo. Tačiau kai kurios institucijos, pa-reigūnai turėjo nemažai padirbėti, kad apkuopti šio „viešųjų akcijų meistro“ darbelius.

Specialiųjų tyrimų tarnyba, reaguodama į

Lietuvos pasirengimą pasaulinei parodai „Expo 2015“ Milane apkartino liūdnai pagarsėjusio Žydrūno Plytniko šmeižtas.

14

Ministro pirmininko kreipimąsi, aiškinosi, ar buvusio Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo teiginiai apie pasi-rengimą pasaulinei parodai turi pagrindo, ar iš tiesų viešuosiuose pirkimuose įžvelgiama korupcinės veiklos požymių.

STT pranešė negalintys pradėti ikiteisminio ty-rimo: „Tikslinant Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus kreipimesi nurodytas aplinkybes duomenų apie vals-tybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų galimą piktnaudžiavimą ar netinkamą pareigų atlikimą, dėl

ko būtų padaryta didelė žala valstybei, Europos Są-jungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, negauta ir nenustatyta.“

STT taip pat tvirtina neradę jokių konkrečių faktų apie konkrečias korupcinio pobūdžio nusikals-tamas veikas, Ž. Plytniko nurodytas žiniasklaidai. Tikslinant informaciją buvo lyginamos konkursų dalyvių pateikiamos kainos, apklausiami žmonės, susiję su parodų organizavimu. Išvada – ikiteisminis tyrimas negali būti pradėtas.

„Expo 2015“ Lietuva rengiasi skaidriai, tačiau kiek žmonių darbo, pastangų reikia panaudoti ne tik pasirengimui, bet ir saugojimuisi nuo šmeižikiškų pagalių kaišiotojų. Liūdna, kai jais tampa valstybės pareigūnai, nors dabar ir buvę.

Aišku šioje istorijoje tik viena – pareigūnai gali ir turi viešai kalbėti tik remdamiesi faktais.

Skelbiamos prielaidos akivaizdžiai tampa prie-laida prarasti reputaciją.

15

Evelina Butkutė-Lazdauskienė: „Kuo naudingas socialinis modelis darbuotojams, bedarbiams ir vaikus auginantiems tėvams?“Darbuotojai šiuo metu gąsdinami siūlomomis Darbo kodekso pataisomis, kurios dar nėra priimtos, dėl kurių vyksta ir vyks diskusijos, kurios dar bus koreguojamos. Bet svarbiausia, kad žmonėms trūksta informacijos, jog ir patys darbuotojai, ir darbdaviai, patvirtinus socialinį modelį, žinoma, su sutartomis korekcijomis, turėtų naudos.

Kitaip tariant, Socialinių reikalų ministerija pa-sakiusi A, nepasakė B. Ministerija dar turės padirbėti kartu su profsąjungomis, su darbdaviais, kad būtų rasti tinkamiausi sprendimai ir parengtas teisės aktų projektų paketas.

Dėl darbo laiko bus galima tartisGąsdinantys atleidimo iš darbo apribojimai ne-

bus palikti tik darbdavių rankose – jie bus perkeliami į nacionalines kolektyvines sutartis, tai reiškia, kad

darbuotojai ir darbdaviai turės galimybę susitarti dėl abiems pusėms naudingų darbo santykių. Atsirastų galimybė atsisakyti konkretaus darbo valandų per dieną nustatymo, paliekant, kaip šiuo metu yra, 40 valandų per savaitę darbo laiko normą. Tai reiškia, kad darbuotojas su darbdaviu sutartų dėl fiksuotų darbo valandų, o kitą laiką darbuotojas galėtų or-ganizuoti savo nuožiūra. Atlikęs darbą, darbuotojas galėtų anksčiau išeiti, arba vėliau ateiti į darbą, jei jam taip patogiau, ir yra sutarta su darbdaviu.

Daugiausia diskusijų viešojoje erdvėje sukėlęs pasiūlymas sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminą gali būti naudingas ne tik darbda-viams. Suprantama, jog darbdaviui šiuo metu sudė-tinga atleisti darbuotoją, jei šis neparodo reikiamų rezultatų. Bet pažiūrėkime iš kitos pusės. Žmogui, kuris šiuo metu darbo neturi, jo ieškosi, atsivertų daugiau galimybių – vyktų didesnė darbuotojų kaita. Pasiūlymas sumažinti išeitinę išmoką iki 1 mėnesio

16

palengvintų darbo kaštus darbdaviui, tačiau tokiu atveju bus užtikrinta, kad netekusiam darbo žmogui būtų mokama didesnė nedarbo išmoka, negu galioja dabar. Siūloma padilinti išmoką iki 50 proc. algos pirmus tris mėnesius. Vėliau ši išmoka mažėtų.

Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius ne kartą išsakė savo nuomonę Socialinių reikalų minis-terijai, kad būtina užtikrinti Aktyvios darbo rinkos priemonių veiksmingumą, kad nedarbas mažėtų. Taigi kaip socialinio modelio dalis, turėtų būti per-žiūrėtos ir darbo rinkos priemonės, kad užimtumas realiai didėtų.

Ką socialinio draudimo įmokų „lubos“ duotų žmogui?

Darbuotojui ir pensininkui naudinga linkme siūloma įvesti socialinio draudimo įmokų „lubas“, o išmokas su įmokomis susieti tampriau nei dabar. Be to, siūloma pagrindinės pensijos dalies finansavimą perkelti į biudžetą ir sumažinti darbdavio mokamą

socialinio draudimo įmoką.Šiandien darbuotojai pastebi, kad mokesčius

valstybei sumoka didelius, tačiau praradus darbą, nedarbo išmoka pasirodo esanti maža, neatitinkanti lūkesčių. Siekiama pakeisti šią situaciją. Jei moki didesnes įmokas – nedarbo atveju gausi didesnes išmokas.

Tokią naudą gautų ir būsimi pensininkai. Per-tvarkius pensijų sistemą, būtų lengviau apskaičiuoti išmokų dydžius, būtų įvestas pensijų indeksavimas, pensijos augtų automatiškai, augant šalies ekonomi-kai.

Pensijų sistemos pertvarka yra būtina. Visi matome šalies gyventojų senėjimo tendencijas, tad užtikrinti pensijų sistemos tvarumą būtina jau dabar.

Daugiau pajamų į socialinio draudimo biudžetą

Norint subalansuoti valstybinio socialinio drau-dimo biudžeto išlaidas ir pajamas būtina padidinti

socialinio draudimo įmokas mokančiųjų skaičių. Išplėtus darbo sutarčių rūšis, kartu numatant įteisin-ti įdarbinimą pagal išankstinio apmokėjimo kvitus, sudarant galimybes teikti namų ūkio paslaugas, padidėtų apdraustųjų socialiniu draudimu skaičius.

Bet tuo pačiu siūloma nedarbo išmoką mokėti žmonėms, kurie turi nebe 18 mėnesių darbo stažą per pastaruosius trejus metus, bet 12 mėnesių. Tai naudinga darbuotojui.

Vaikus auginantys mamos ir tėčiai nebus skriaudžiami

Iš pateiktų pasiūlymų laimėtų ir mamos bei tėčiai, išeinantys vaiko priežiūros atostogų, nes siū-lomi lankstesni reikalingo stažo reikalavimai. Jei as-muo turi bent 3 mėnesių bendrą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą iki prasidedant motinystės atostogoms, tai reikiamą visą stažą būtiną išmokai gauti būtų galima suskaičiuoti iš ilgesnio laikotarpio – net iki penkerių metų.

17

Mamoms ir tėčiams, išėjusiems vaiko priežiū-ros atostogų, iškilo klausimas dėl išmokų. Siekiant paskatinti vaiko priežiūros atostogas paėmusius tėvus po vaiko gimimo neprarasti darbinių įgūdžių ir greičiau grįžti į darbo rinką siūloma dirbantiems asmenims antraisiais vaiko gyvenimo metais mokėti išmoką tik esant prarastoms pajamoms (uždirbant mažiau nei iki vaiko gimimo) ir tik dalį prarastų pa-jamų (40 proc.). Tai daroma tam, kad žmogus būtų skatinamas greičiau grįžti į darbo rinką, bet kartu būtų sprendžiamas vaiko priežiūros klausimas. Pa-vyzdžiui, būtų ieškoma galimybių, kaip apmokėti už darželį, kad mama ar tėtis galėtų dirbti.

Bendra apimtimi priimti pasiūlymai duotų didelį

rezultatą - didėtų konkurencingumas, darbo vietų skaičius, mažėtų socialinė atskirtis. Šie siūlymai jau pateikti Trišalei tarybai, socialinių partnerių diskusi-jai. Kaip pažymėjo profesinių sąjungų atstovė Graži-na Gruzdienė, pateikti pasiūlymai profesinių sąjungų bus svarstomi, neketinama jų vetuoti.

Tačiau reikia suprasti, kad mokslininkų pateiktas socialinis modelis nėra galutinis produktas – būtent galutiniam produktui reikia diskusijų, pasiūlymų, susitarimo. Šalies Vadovė pripažino, kad pateikta-me modelyje yra gerų idėjų, prie jų įgyvendinimo ir koregavimo dar teks padirbėti Socialinių reikalų ministerijai.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pra-deda atviras diskusijas su visuomene dėl galimo naujo šalies socialinio modelio.

Kovo 24 d., Seimo LSDP frakcija surengė Seime naujojo socialinio modelio, parengto pa-sitelkiant mokslininkus ir ekspertus bei sudaryto iš keturių pagrindinių dalių (užimtumo didinimo, socialinio draudimo, darbo santykių reguliavimo ir kovos su skurdu), pristatymą, kuriame dalyva-vo socialinių reikalų ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, socialinių mokslų daktarai, profe-soriai – Romas Lazutka ir Teodoras Medaiskis – bei AB „Švyturys“ profesinės sąjungos vadovas Raimondas Tamašauskas ir kt.

Socialdemokratai laikosi pozicijos, kad būsimas Lietuvos socialinis modelis ir atitinkami įstatymai (Darbo kodeksas, Socialinio draudimo

įstatymas ir kt.) turi tenkinti ir darbuotojus, ir vers-lininkus, užtikrindamas naujų darbo vietų kūrimą, darbo santykių lankstumą ir saugumą, kuris būtų naudingas ir darbuotojams, ir darbdaviams, profesinių sąjungų veiklos galimybes, šeimos ir profesinio gyvenimo derinimą, mokymosi visą gyvenimą garantijas, lygių galimybių politiką darbo vietoje ir kt.

Lietuvos socialdemokratai nesirenka revo-liucinio socialinių reformų kelio ir atitinkamoms naktinėms reformoms. Todėl jų siūloma sociali-nio modelio pertvarka bus aptarta su visuome-ne, įskaitant socialinius partnerius, verslininkus, nevyriausybines organizacijas ir piliečius, ir, tik radus sutarimą, virs įstatymais ir teisės aktais. Socialdemokratai kviečia Lietuvos visuomenę konstruktyviai diskusijai.

Socialdemokratai pradeda diskusijas su visuomene dėl Lietuvos socialinio modelio

19

Sostinės taryboje dirbs keturi Vilniaus socialdemokratai

Sostinės taryboje dirbs keturi Vilniaus socialdemokratai

Rinkimų maratonas baigėsi. Rinkėjai Vilniuje iš-reiškė pilietinę valią, į sostinės tarybą deleguodami keturis Vilniaus socialdemokratus: LSDP atsakingąjį sekretorių Gintautą Palucką, Lietuvos Respublikos ūkio viceministrą Marių Skarupską, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiąjį specia-listą-valstybinį maisto produktų inspektorių Juozą Oleką ir Ministro Pirmininko patarėją Auksę Kontri-mienę.

Merai šiais metais pirmąkart Lietuvoje buvo renkami tiesiogiai. Kovoje dėl Vilniaus miesto mero posto dalyvavo 12 kandidatų. Kandidatas į sostinės merus Gintautas Paluckas garbingai atstovavo soci-

Rinkimų maratonas baigėsi. Rinkėjai Vilniuje išreiškė pilietinę valią, į sostinės tarybą deleguodami keturis Vilniaus socialdemokratus: LSDP atsakingąjį sekretorių Gintautą Palucką, Lietuvos Respublikos ūkio vicemi-nistrą Marių Skarupską, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vy-riausiąjį specialistą-valstybinį maisto produktų inspektorių Juozą Oleką ir Ministro Pirmininko patarėją Auksę Kontrimienę.

aldemokratus ir surinko 8250 vilniečių balsų (3,73% nuo dalyvavusių rinkėjų skaičiaus).

Kovo 1 dieną, kartu su savivaldos rinkimais, Žir-mūnų vienmandatinėje apygardoje vyko 2015 m. rin-kimai į Lietuvos Respublikos Seimą. Šioje apygardoje dėl LR Seimo nario mandato varžėsi 12 kandidatų. Vilniaus socialdemokratas Algirdas Raslanas surinko 2181 balsų (9,68% nuo dalyvavusių rinkėjų skaičiaus).

LSDP Vilniaus miesto skyrius dėkoja kandida-tams, bičiuliams, rėmėjams už aktyvų ir nuoširdų darbą rinkimų metu, visiems geros valios žmonėms, balsavusiems už socialdemokratus ir išreiškusiems pasitikėjimą LSDP. Šis pasitikėjimas sustiprins Vil-niaus socialdemokratų ryžtą tęsti darbus Vilniaus ir vilniečių gerovei.

20

Vilniaus socialdemokratų diskusija: pasitikėjimo vaisiai bręsta ne per vienus rinkimus

LSDP Vilniaus miesto skyriaus vadovybė, siekda-ma išsamiai supažindinti vilniečius su 2015 metų rin-kimų į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą rezultatais, ketvirtadienį (kovo 12 d.) suorganizavo atvirą diskusiją. Pokalbiui apie sostinėje vykdomą Vilniaus socialde-mokratų politiką, galimybes ir rezultatus savivaldos rinkimuose bei apskritai apie socialdemokratų požiūrį į politiką, organizatoriai pakvietė ne tik partijos kole-gas, bet ir sostinės gyventojus. Atvirą diskusiją, (kurią moderavo LSDP Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas Juras Požela), surengti paskatino aktyvus susidomė-jimas rinkimų rezultatais Vilniaus mieste, patarimai, rekomendacijos bei įvairios (geranoriškos ir skeptiš-kos) įžvalgos dėl praėjusių savivaldos rinkimų bei jų rezultatų.

Diskusiją sudarė dvi dalys. Pirmoji – Lietuvos po-litologo, socialinių mokslų daktaro, profesoriaus Lauro Bielinio pranešimas bei LSDP Vilniaus miesto skyriaus rinkimų štabo vadovo Mariaus Skarupsko savivaldos rinkimų Vilniaus mieste analizė ir išvados, antroji – pokalbiai, pasisakymai ir atsakymai į susirinkusiųjų klausimus, kurių, beje, būta įvairiausių.

Pasitikėjimo vaisiai bręsta ne per vienus rinkimus

Profesorius Lauras Bielinis išsakė savo nepri-klausomą nuomonę apie 2015 m. tiesioginius merų ir savivaldos rinkimus Vilniaus mieste, pateikė įžvalgas ir rekomendacijas.

„Viskas gerai. Vilniaus socialdemokratai laimėjo ke-turis mandatus Vilniaus miesto savivaldybės taryboje. Rezultatas adekvatus įdėtam darbui. Tai dar nepralai-mėjimas. Tai pirmas realus jaunos ir veržlios komandos rezultatas“, -sakė profesorius.

Lauras Bielinis pažymėjo, kad į savivaldos rinki-mus ėjo jauna ir energinga Vilniaus socialdemokratų komanda. Komanda nespėjo laiku pradėti rinkimų kampanijos, prisistatyti rinkėjams. Konkurentai sosti-nėje buvo agresyvūs, susitelkę, todėl reikėjo stipresnio visų partiečių indėlio, daugiau visų partiečių energijos. Pasak L. Bielinio, Vilniaus socialdemokratai turi atrasti vienas kitą ir suderinti veiksmus.

„Pozityvu, kad priešakyje jauna komanda. Vilniaus skyrius stiprus, jūsų daug. Tačiau energiją turi demons-

21

truoti visi, o ne tik lyderių grupelė. Turite dirbti visi, rinkimų metu turi įvykti socialdemokratiškos energijos pliūpsnis. Pasitikėjimas ateina ne per vienus metus, ne per vienus rinkimus. Siūlau neieškoti kaltų, o jau šian-dien susitelkti LR Seimo rinkimams“,- kalbėjo profeso-rius Lauras Bielinis.

Pranešimo pabaigoje Lauras Bielinis atsakė į klausimus, patarė Vilniaus socialdemokratams akty-viau transliuoti visuomenei apie save ir savo darbus, galbūt, laikytis neutralios politikos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje (nei pozicijoje, nei opozicijoje).

LSDP Vilniaus miesto skyriaus rinkimų štabo vadovas Marius Skarupskas pristatė rinkimų kampa-nijos organizavimo principus ir pagrindines tris kryptis (viešieji ryšiai, marketingas, partiečių įtraukimas), pateikė rinkėjų politinę elgseną atspindinčių rodiklių. Pasak štabo vadovo, socialdemokratų partijos rinkimų kampanija Vilniuje buvo matoma, veržli, turėjo realią rinkimų programą, pasiekta pažanga viešųjų ryšių srityje ir t.t. Pasak M. Skarupsko, Vilniaus socialdemo-kratai nebuvo užsibrėžę fantastinių, neįgyvendinamų planų. Tikėtasi 7 mandatų Vilniaus miesto savivaldy-bėje. Reikėtų pasakyti, kad tokios prognozės rėmėsi ganėtinai objektyviomis politinėmis ir ekonominėmis aplinkybėmis bei įžvalgomis. Pažymėtina, kad Vilniaus socialdemokratai pelnė 28 procentais daugiau balsų nei per praėjusiais savivaldos rinkimus 2011 m.

Tačiau Marius Skarupskas pažymėjo nepakan-kamą poskyrių ir grupių aktyvumą rinkiminės kam-

panijos metu. Padėkojęs štabo nariams, Naujininkų poskyriui, jaunimiečiams už aktyvų ir nuoširdų darbą, LSDP Vilniaus miesto skyriaus rinkimų štabo vadovas išreiškė viltį, kad gerai pasirengus, susitelkus ir tik visų partiečių nuoširdžiu darbu galima bus pelnyti vilniečių pasitikėjimą.

O kas toliau?2015 metų tiesioginiai merų ir savivaldos rinkimai

parodė, kad Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) išlieka lydere savivaldybių tarybose. LSDP gavo dau-giausia rinkėjų balsų – per 19 procentų partijos narių užims vietas miestų ir rajonų tarybose. Už socialdemo-kratus balsavo daugiau kaip 200 tūkstančių rinkėjų.

Vilniaus miesto savivaldybės taryboje dirbs keturi socialdemokratai: Gintautas Paluckas, Marius Skarupskas, Juozas Olekas, Auksė Kontrimienė. Ar jų veikla bus matoma? Kokioje tarybos sudėtyje jie dirbs (koalicijoje ar opozicijoje)? Kodėl tiek daug mandatų Vilniuje laimėjo Liberalų sąjūdžio atstovai? Ar priimtina jų partijos programa socialdemokratams? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieškota diskusijos metu.

Buvusios kadencijos LSDP frakcijos Vilniaus miesto taryboje nariai Sigita Burbienė, Rimantas Vaitkus akcentavo nepriimtinas socialdemokratams Liberalų sąjūdžio programos nuostatas švietimo, socialinės ir kt. politikos srityse, kvietė rimtai svarstyti socialdemokratų poziciją ir būsimą vykdomą politiką

sostinės taryboje.Buvęs kandidatas į LR Seimo narius (Žirmūnų

apygardoje) Algirdas Raslanas pabrėžė rinkiminės kampanijos naujumą, inovatyvumą, novatoriškumą, tačiau apgailestavo dėl nesukurtos partijos sinergijos, nepakankamo susitelkimo.

Beje, susitelkimo, partinės sinergijos, nepakanka-mo aktyvumo, solidarumo bei svarbias kartų proble-mas akcentavo ir kiti diskusijos dalyviai: Juozas Olekas (LR Seimo narys, Krašto apsaugos ministras), Giedrė Purvaneckienė (LR Seimo narė), Jolanta Bielskienė (LSDP informacijos centro vadovė), Saulius Povilaitis (Lazdynų poskyrio pirmininkas) ir kt., bičiulis Vytis Ledas visiems pateikė savo paruoštą lyginamąją savivaldos rinkimų didžiuosiuose miestuose analizę, pastabas ir pasiūlymus.

„Visi vis dar esame senose vienvietėse valtelėse, chaotiškai plaukdami. Laikas persėsti į akademinę valtį, su kurią pasiektume naują pagreitį. Vietos pakaks kie-kvienam”, - reziumuodamas diskusiją teigė J. Požela.

Diskusija buvo ilga bei karšta. Atrodo, kad supras-tos ir draugiškai identifikuotos problemos. Tačiau jas įveikti galima tik kartu, vieningai ir draugiškai dirbant. Ar pavyks, ar įvyks tas lauktasis socialdemokratiškos energijos pliūpsnis, apie kurį diskusijos metu kalbėjo profesorius Lauras Bielinis, parodys laikas.

Aldona Jeleniauskienė

22

Rinkėjai balsavo už gerai dirbančius socdemus2015 metų tiesioginiai merų ir savi-valdos rinkimai parodė, kad Lietu-vos socialdemokratų partija (LSDP) išlieka lydere savivaldybių tarybose. LSDP gavo daugiausia rinkėjų balsų – per 19 procentų partijos narių už-ims vietas miestų ir rajonų tarybose. Už socialdemokratus balsavo dau-giau kaip 200 tūkstančių rinkėjų.

Anot LSDP pirmininko Algirdo Butkevičiaus, „rin-kimų rezultatai pateisino lūkesčius“. Kai kuriose savi-valdybėse rinkėjai suteikė socialdemokratams visišką pasitikėjimą savo balsais paremdami absoliučią jų daugumą tarybose. Druskininkų savivaldybės tarybo-je socialdemokratai gavo 17 vietų, Jonavos ir Kauno rajone po 14 vietų, Marijampolėje – 13, Mažeikiuose 11, Birštone - gavo 9 mandatus. Į šias tarybas socialdemo-kratai pateko ne atsitiktinai, o savo darbais užsitikrinę gyventojų pasitikėjimą.

23

„Pasitikėjimas mūsų partija yra didelis, nepaisant to, kad abejota tam tikromis reformomis, kurios daliai žmonių buvo nepriimtinos. Paminėčiau euro įvedimą, juk kai kuriuose kaimeliuose politikai bandė aiškinti, kad tai atsilieps neigiamai, bet taip nenutiko, tauta į tai pažiūrėjo atsakingai“, – rinkimų rezultatus įvertino premjeras Algirdas Butkevičius.

Prognozuotus lūkesčius atitiko ir kandidatų į merus pasiekimai. Pirmajame ture jau buvo išrinkti 8 LSDP merai. Dar 22 varžysis antrame ture. VRK duo-menimis socialdemokratų kandidatai į merus pirmauja iš viso 20-yje savivaldybių. Tai atitinka ikirinkimines partijos ir viešai išsakytas socialdemokratų pirmininko A. Butkevičiaus prognozes – per 2015 m. savivaldos rinkimus laimėti 18-20 merų postų.

Ypač gerai pasirodė tie merai, kurie savo darbu sa-

vivaldoje užkariavo rinkėjų pasitikėjimą ir buvo išrinkti labai didele balsų persvara. Už Birštono merę Nijolę Dirginčienę balsavo 75 procentai rinkėjų, už Jonavos rajono merą Mindaugą Sinkevičių – 72 procentai, Drus-kininkų meras Ričardas Malinauskas gavo 71 procento gyventojų palaikymą, nors patyrė didelį oponentų spaudimą ir puolimą.

Sveikiname laimėtojus ir, žinoma, laukiame 2 turo rezultatų palaikydami į jį išėjusius partiečius. „Tai parodo, kad tuos merus, kurie dirbo, parodė rezulta-tus, žmonės pastebi“, - teigė socialdemokratų partijos pirmininkas.

Praradimai taip pat buvo prognozuojami. Pasak A. Butkevičiaus, „Mūsų partija yra viena iš didžiųjų partijų, esančių valdžioje. Tokiais atvejais dauguma partijų pralaimėdavo, bet mums taip neatsitiko“. Nedidelė, bet

atsinaujinusi socialdemokratų komanda, patekusi į Vilniaus miesto tarybą, pasirengusi ateinantiems rinki-mams ir darbui sostinėje.

Šie rinkimai ypatingi. Būtent socialdemokratų pastangomis jie tapo demokratiškesni, įteisinus tiesio-ginius merų rinkimus. Dėl to irgi buvo nemažai nerimo, bet rinkėjų aktyvumas parodė, kad jie patikėjo tokių rinkimų prasmingumu ir teisingumu.

„Jei rinkimai nebūtų tiesiogi-niai, veikiausiai būtų atėję mažiau rinkėjų. Dabar visuomenė balsavo, išsirinko ir merų atsakomybė atsi-skaitant prieš rinkėjus nuveiktais darbais didės“, – sakė A. Butkevičius.

24

M. Petrauskienė. Tiesiogiai išrinktas meras: atsakomybė didėja, o atlyginimas?

2015 metais kovo 1-ąją pirmą kartą Lietuvoje me-rai buvo renkami tiesiogiai. Tai, galima sakyti, istorinis įvykis, kuris pateisino žmonių lūkesčius: buvo daug didesnis rinkėjų aktyvumas, rinkiminė kampanija tapo įdomesnė, politikoje atsirado naujų veidų. Gyventojų susidomėjimą ir aktyvumą paskatino ir tai, kad jie patys turėjo galimybę nuspręsti kas vertas būti meru – miesto ar rajono savivaldybės vadovu. Net 19 merų išsirinkta pirmajame rinkimų ture, likusieji varžysis kovo 15-ąją. Tai demokratijos požymis.

Naujai išrinktų merų laukia ne tik didesni įgalio-jimai, bet kartu ir didžiuliai iššūkiai. Turint gyventojų pasitikėjimą, reikės dirbti ir priiminėti sprendimus su skirtingų politinių partijų ar visuomeninių rinkimų ko-mitetų deleguotais savivaldybių tarybų nariais, suburti juos bendram darbui. Todėl būtina užtikrinti, kad merų – savivaldybių vadovų darbo užmokestis būtų adekva-

tus jų vykdomiems darbams ir atsakomybei. Šiuo metu savivaldybių merų ir jų pavaduotojų

darbo užmokestis yra kur kas mažesnis lyginant su kitų šalių politikų ir šalies pareigūnų darbo užmokesčiu. Nežiūrint didėjančios darbų apimties ir atsakomybės, savivaldybių vadovų pareiginės algos koeficientas nuo 2004 metų (daugiau kaip 10 metų!) nebuvo peržiūrėtas, kai tuo tarpu kitų valstybės politikų darbo užmokestis didėjo. Ir tai sąlygojo didelį atotrūkį tarp valstybės ir vietos lygmens politikų darbo užmokesčio dydžių.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo priede nustatyti kriterijai, kurių pagrindu savivaldybės skirstomos į 2 grupes – savivaldybes, kuriose gyvena per 100 tūkstančių gyventojų ir savivaldybes, kuriose gyvena iki 100 tūkstančių gyventojų. Nuo to priklau-so ne tik merų ir merų pavaduotojų atlyginimai, bet ir savivaldybės administracijos darbuotojų atlyginimai bei

merijos darbuotojų skaičius. Palyginimui pateiksiu skaičius, kaip keitėsi valstybės

politikų – Seimo narių ir savivaldybių merų atlyginimai. 2000 metais eilinių Seimo narių atlyginimų koefici-

entas siekė 9,5. Didžiųjų miestų merų – jeigu gyventojų skaičius viršijo 500 tūkstančių – atlyginimų koeficien-tas buvo 12, savivaldybių, kuriose gyventojų skaičius viršijo 100 tūkstančių gyventojų – koeficientas siekė 11, savivaldybių, kurių gyventojų skaičius mažesnis nei 100 tūkstančių gyventojų – 10 ir savivaldybių, kuriose gyven-tojų skaičius buvo mažesnis nei 50 tūkstančių gyventojų - mero algos koeficientas siekė 8,5. Kitaip tariant, merų atlyginimai (išskyrus mažiau kaip 50 tūkstančių gyvento-jų turinčias savivaldybes) buvo didesni, nei Seimo narių.

Dabartiniu metu eilinio Seimo nario darbo užmo-kesčio koeficientas 19,4, didžiųjų savivaldybių, kuriose gyvena daugiau kaip 100 tūkstančių gyventojų – merų

25

darbo užmokesčio koeficientas siekia 12,2, merų pava-duotojų – 10,5. Visų likusių savivaldybių merų atlygini-mų koeficientas – 10,5, merų pavaduotojų – 8,8. Kaip matome, savivaldybių merų atlyginimai vos ne perpus mažesni nei Seimo narių.

Lietuvos savivaldybės savo dydžiu ir gyventojų skaičiumi yra vienos didžiausių Europoje, tačiau merų atlyginimai žymiai atsilieka nuo kitų ES šalių merų atly-ginimų. Pavyzdžiui, Lietuvos merų algos perpus mažes-nės nei Lenkijoje, Rygos mero atlyginimas siekia 2494 eurus (8604 Lt.), Talino – 3272 eurus (11287 Lt.), kai tuo tarpu Vilniaus mero atlyginimas vidutiniškai siekia per 1800 eurų (5900 Lt.).

Savivaldybėse susiklostė paradoksali situacija, kai savivaldybių vadovų gaunamas darbo užmokestis yra mažesnis už daugelio savivaldybių teritorijose veikiančių ir savivaldybėms atskaitingų įstaigų vadovų, administra-cijos direktorių ir pavaduotojų darbo užmokestį.

Mūsų šalies gerovė didžiąja dalimi priklauso nuo

savivaldybių darbo, nuo savivaldybėse įgyvendinamos įvairių sričių politikos rezultatų. Todėl savivaldybių vado-vų, kaip vietos lyderių kompetencija ir profesionalumas yra vieni svarbiausių sėkmės veiksnių. Stiprios savival-dybės – stipri valstybė!

Siekiant vieningos, logiškos sistemos tarp skirtingų grandžių politikų darbo apmokėjimo, tikslinga peržiūrėti ir vietos lygmens politikų atlygį. Praėjusių metų gruo-džio mėnesį Seime po pateikimo pritarta merų atlygini-mo didinimui. Įstatymo projekte siūloma savivaldybių, kuriose gyvena per 100 tūkstančių gyventojų, merams nustatyti pareiginės algos koeficientą 15-20, merų pava-duotojams – 13-17, savivaldybių, kuriose gyvena iki 100 tūkstančių gyventojų, merams pareiginės algos koefici-entą nustatyti 13-19, merų pavaduotojams – 11-16.

Kitaip tariant, siūlomos „žirklės“ ir atlyginimą me-rams ir jų pavaduotojams tose ribose nustatytų savival-dybių tarybos, pasirinkdamos konkretų koeficiento dydį iš įstatymo nustatyto šio koeficiento reikšmių intervalo.

Tokia praktika yra kai kuriose ES valstybėse. Tačiau, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamen-to pastabas, galėtų būti priimtas ir kitoks sprendimas – savivaldybių merams, merų pavaduotojams, kaip ir kitiems valstybės politikams, nustatyti pastovų darbo užmokesčio koeficientą, kuris būtų šiek tiek mažesnis negu Seimo nario.

Ir vienu ir kitu atveju, didinant merų ir jų pavaduo-tojų atlyginimus, papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikėtų. Tam būtų panaudotos savivaldybių biudžeto pajamos, skirtos savarankiškoms funkcijoms vykdyti.

Manau, kad Seimo pavasario sesijos metu mums užteks politinės valios išspręsti šią jautrią ir įsisenėjusią problemą.

Milda Petrauskienė, Vilniaus socialdemokratė, LR Seimo narė

26

Vytis Ledas: Porinkiminės įžvalgos

Partinė drausmė ir atsakomybė. „Nėra namų be dūmų ir nėra dūmų be ugnies” - nėra mirtina nuodėmė partijai, jei kuris nors jos narys suklysta: prisišneka, prisigeria, apsivagia ar pan. Akivaizdi žala patiriama tuomet, kai ypač operatyviai turintys reaguoti partinės drausmės ir etikos kontrolės organai keistai delsia, prasižengusiajam duodama erdvė dar smarkiau susikompromituoti - tuo pakenkiant visai partijai – ėmus interpretuoti, išradinėti nebūtus dalykus ir pan., klimpdamas dar giliau. Tad kilus dūmams, reikia imtis ne juos sklaidyti, o ugnį gesinti – reaguoti žaibiškai, nedelsiant sušaukiant Etikos ir procedūrų komisiją ir išklausius prasižengusiojo gyvai ar telefonu ar interne-tu, priimti adekvatų sprendimą, nes švelnus pabarimas “papeikimo” lygyje yra visiems žalingas. Atskira tema – kandidatų sąraše esančių bičiulių pareigingumas ir partinė drausmė: jei skyriaus nariai pasitikėjo tavimi, būk mielas, gerbiamas bičiuli, deramai susitvarkyti visus formalumus VRK ir dalyvauti bendrame reikale iki pat rinkimų pabaigos, jei to nesugebi, nenori, pritingi ar pan. – teks apsilankyti skyriaus EPK.

Pareigingumas. Išrinktieji į savivaldybės tarybą nariai turėtų iškart nepamiršti, kad už savąsias galimy-bes turi būti dėkingi partijai, ir, skirtingai nuo ankstesnių tarybų narių, sistemingai domėtis partiečiams aktua-liais klausimais, kas savaitę pakaitomis priimant bičiu-lius skyriaus būstinėje. Deja, bet kai kurie mūsų bičiuliai ir bičiulės, klestelėję į minkštą atsakingo posto kėdę, akimirksniu praranda norą bendrauti su juos rėmusiais eiliniais nariais.

Asmenybės. Rinkimų rezultatai, kuomet visuose didžiuosiuose miestuose už kandidatą į merus balsavo gerokai mažiau rinkėjų, nei už partijos sąrašą, įvardija aiškų trūkumą ir būtinybę jį spręsti – partijoje nestebi-me ryškių, charizmatiškų, ryžtingų, originalių, veržlių, išvaizdžių, lengvai komunikuojančių asmenybių. Dvejų metų narystės partijoje barjeras užkerta galimybę į rinkiminio sąrašo pradžią prisikviesti ryškių ekono-mistų, kultūros veikėjų, mokslininkų, visuomenininkų, neabejotinai padidinsiančių sąrašą parėmusių rinkėjų skaičių. Sąrašo lyderiui(-ei) nepakanka būti pvz. jaunam ir vežliam ar pvz. partijos senbuviu, būtina turėti pakan-

kamai profesinės patirties ir gyvenimiškosios brandos bei mokėti jas perteikti. Na ir vizualiai jis neturėtų bent neatrodyti nepatraukliai.

Būtina prisiminti neginčijamą tiesą „nepakeičiamų nėra ir neturi būti”, todėl neturėtų būti toleruojamas ar skatinamas vieno ar kito bičiulio(-ės) noras iki gyve-nimo galo ‘prisiregistruoti’ savivaldybės taryboje ar kurioje nors valstybės institucijoje – tuomet rinkėjai, dešimtmetį matydami tuos pačius veidus, pradeda abejoti partijos žmogiškaisiais resursais bei jos gebėji-mu pasiūlyti rinkėjams naujus veidus, ir vertina tai kaip partijos silpnumą.

27

Demokratiniai principai. Socialdemokratų partijai nedera toleruoti (ir jau tuo labiau – vadovautis) teisiškai nekorektiškomis, autoritarinio-improvizacinio pobūdžio “rekomendacijomis” dėl kandidatų į savivaldy-bę sąrašo korekcijų, nes nei prezidiumas, nei taryba ne-gali keisti konferencijoje priimtų sprendimų – dauguma bičiulių reitingavo kandidatų sąrašą, išreiškė pritarimą konkretiems asmenims ir ta jų galutinė nuomonė turi būti neliečiama, o bet koks jos koregavimas – net jei ir tokios korekcijos pasėkoje būtų pasiektas sąlyginai pozityvus rezultatas – nėra leistinas. Koregavimo atve-ju yra demotyvuojami tiek kandidatų sąraše esantys ir nepagrįstai jame ‘pažeminti’ bičiuliai, tiek ir visi sky-riaus nariai, išreiškę savo valią vadovaudamiesi aiškia reitingavimo tvarka. Negali būti kalbos apie panašių “rekomendacijų” taikymą ateity, nes jos akivaizdžiai yra apraiška teisinio nihilizmo, nepagarbos bičiulių valiai bei demokratiniams principams, kelianti abejones dėl partinio skaidrumo.

Pažadų tesėjimas. Partijos rinkėjai/rėmėjai yra: ūkininkai (ne žemvaldžiai), smulkusis ir vidutinis naci-onalinis verslas, samdomi darbuotojai bei tarnautojai, socialiniai pažeidžiami asmenys, studentai, pensininkai.

Rinkiminėje programoje nepakanka aiškiai išvardinti būsimus darbus, juos reikia ir nuveikti, nepamirštant dešimtį kartų pakartoti kas, kada ir kam gero padaryta – tai funkcija veiksmingų, išradingų ir veržlių viešųjų ryšių, kuriais partija, deja, kol kas negali pasigirti. Pa-žangiose šalyse plačiai taikomas socialinio solidarumo instrumentas – progresinių mokesčių mechanizmas – yra vienas pagrindinių partijos rinkiminių pažadų ir todėl jo netesėjimas darbo partijai ženklią žalą, rimtus politikus paversdamas pažadukų lygio politikieriais. Laiko atidėlioti šį nepaprastą, tačiau būtiną žingsnį nebeturime, jei nebenorime partijos neveiklumą kaip svarų kozirį įteikti politiniams oponentams, būtina dar ir būti moraliems patiems prieš save ir nebeapgaudinėti savųjų rinkėjų.

Tas pats pasakytina apie miesto problemų vargina-mus vilniečius, išreiškusiais aiškų nusivylimą dabartine miesto tarybos koalicija, kuomet tik atėjus priešrinkimi-niam laikotarpiui prisimenamas ir darželių trūkumas, ir duobėtos gatvės, ir transporto grūstys, lyg visa tai būtų atsiradę tik vakar – dirbti reikia nuolatos, protingai ir racionaliai, pirmenybę teikiant ne pasibraidymo zonoms, o saugumo, transporto, aktyvaus laisvalaikio ir t.t. reika-

lams. Didžiuosiuose šalies miestuose gyvena >42 proc. gyventojų, tad reiktų ir rinkiminę strategiją diferencijuoti, jei neketiname tapti regionine (t.y. periferine) partija, o ir porinkiminė pergalinga panegirika šįkart vargu ar prasminga.

Tautinės bendrijos. Didelė dalis tautinių bendrijų nepritaria jų tarpe veikiančioms pusiau nacionalistinėms politinėms organizacijoms, - būtina atgaivinti ir realizuoti idėją LSDP Lenkų ir rusų sandraugos (sąjungos), kurios diskusiniai, kultūriniai ir kiti renginiai vyktų ir nacionalinė-mis kalbomis. Rinkiminio kandidatų į Seimą sąrašo pir-majame dešimtuke mažiausiai dvi pozicijas būtina skirti sandraugos (sąjungos) atstovams. Tikėtis, kad didžioji tautinių bendrijų dalis palinks į partijos pusę, galima tik po kelerių metų planingo, išradingo ir atkaklaus darbo. Tačiau informaciją skyriaus bei partijos tinklapiuose skelbti ir lenkų bei rusų kalbomis reikia pradėti jau dabar.

Tenka pasidžiaugti, kad bent Vilniuje partija jau šiek tiek kilstelėjo galvą - iki oraus išsitiesimo visu ūgiu toloka, bet jis tikrai bus – pateikiu gana iškalbingą balsavimo rezultatų miestuose statistiką, nepretenduojančią į aksiomą.

28

Lyginamoji statistika 2015 m. rinkimų į savivaldybių tarybasir mero postą didžiuosiuose Lietuvos miestuose

Narių skaičius miesto taryboje

LSDP narių skaičius taryboje

2011 m. / 2015 m.

LSDP narių %

2015 m. taryboje

Narių skaičiaus sumažėjimas %

2011-2015 m.

Visų mandatų sk. 2011-2015 m.

Vieta taryboje 2015 pagal mandatų sk.

Balsavo rinkėjų % už LSDP sąrašą

Daugiausia gavusios partijos mandatų skaičius

LSDP meras 2011 m. / 2015 m.

LSDP kandidato gautas balsų %

Pirmaujančio kandidato balsų %

LSDP kandidato į merus vieta galutiniame sąraše

24

8 / 4

16,7

50,0

2-a (iš 6-ų)

11,68

12 (VRK “Alytaus piliečiai”)

Taip / Ne

9,0

66,0

2 (iš 10)

Ne / Ne

3,8

36,9

6 (iš 15)

Ne / Ne

5,1

42,0

6 (iš 12)

Ne / Ne

7,0

22,0

6 (iš 11)

Taip / Ne

14,7

16,6

3 (iš 11)

Ne / Ne

3,8

34,0

7 (iš 12)

3-4 (iš 5)

8,1

16 (VRK “Vienin-gas Kaunas”)

5 (iš 8)

8,1

11 (Liberalai)

3-4 (iš 8-ų)

10,8

7 (VRK “Povilas Urbšys…”)

1 (iš 9)

17,8

6 (LSDP)

5-6 (iš 7)

7,9

15 (Liberalai)

40

6 / 4

10

33,0

30

3 / 3

10

0

30

7 / 4

13,3

42,9

30

10 / 6

20

40,0

50

5 / 4

8

20,0

LSDP kandidatas į Vilniaus mero postą gavo mažiausiai balsų tarp mandatus gavusių partijų kandidatų.

35 (2011 m.), 25 (2015 m.), sumažėjimas 10 arba 28,6%

Rinkėjų sk. Vilniuje: 2011 m.192.405 (galiojančių biuletenių 186.204), 2015 m.~221 tūkst.(~215 tūkst.)

Apytikslis rinkėjų bendro skaičiaus ir galiojančių biuletenių pokytis Vilniuje 2011 m. / 2015 m. +15%

Alytus Kaunas Klaipėda Panevėžys Šiauliai Vilnius

29

Balsų skaičius už LSDP sąrašą 2011

Balsų skaičius už LSDP sąrašą 2015

Balsų sk. pokytis

2011 m. / 2015 m.

Balsų skaičius už LSDP kandidatą į merus

Mažiau balsų už kandidatą į merus, nei už LSDP sąrašą

Balsavo mažiau % už LSDP kandidatą į merus, nei už LSDP sąrašą

Mandatų skirstymo kvota: 2011 m. - 2.824 balsai, 2015 m. - 3.918 balsų Statistiką parengė

Vytis Ledas 2015-03-12

Bendras balsų pokytis visuose 6 miestuose: 49.517 (2011 m.) - 44.075 (2015 m.) = 5.442 (-11%)

4.997

2.943

-2.054

(-41,1%)

2.282

661

22,5

12.519

9.739

-2.780

(-22,2%)

4.537

5.202

53,4

4.383

4.017

-366

(-8,35%)

2.563

1.454

36,2

5.367

3.473

-1.894

(-35,3%)

2.230

1.243

35,8

8.635

6.460

-2.175

(-25,2%)

5.331

1.129

17,5

13.616

17.443

+3.827

(+28,1%)

8.250

9.193

52,7

30

Socialdemokratai žengė dar vieną žingsnį šešėlinės ekonomikos mažinimo link

Pasak projektą pristačiusio Finansų ministro socialdemokrato Rimanto Šadžiaus, šis įstatymas ypač pasitarnautų tam tikruose sektoriuose, kur šešėlinės ekonomikos tikimybė didesnė. Tarp tokių sričių jis pami-nėjo maisto pramonės ir žemės produktų perdirbimo, medienos supirkimo, prekybos naudotais automobiliais sritis. „Taip pat nekilnojamojo turto operacijos, kur turime dažnai neatitikimą tarp skaičiaus, kuris įrašomas į nota-rinę sumą, ir to, kas yra iš tiesų perduodama iš rankos į ranką“, - sako R. Šadžius.

Siūloma riboti atsiskaitymus grynaisiais, kurie viršija 5 tūkst. eurų arba tokią pačią sumą užsienio valiuta, kai tarpusavyje atsiskaito fiziniai asmenys. 3 tūkst. eurų ri-bojimas galiotų, kai bent viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine komercine veikla, arba įmonė.

Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas pagal projektą negaliotų atsiskaitant už darbo santykius.

Projekte numatoma ir administracinė atsakomybė nesilaikantiems ribojimų. Atsiskaitantiems grynaisiais

didesnėmis negu numatytos sumos grės baudos nuo 300 iki 900 eurų, o mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo 600-1500 eurų.

Ministro R.Šadžiaus teigimu, įvedus eurą problemų su grynaisiais pinigais jau sumažėjo. Atsiskaitymai gry-naisiais pinigais yra ribojami daugumoje Europos Sąjun-gos valstybių. Jei Seimo nariai priims minėtą įstatymo projektą, jis įsigalios šių metų liepos 1 d.

Seime pateiktas svarstymui Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo projektas. Taip socialdemokratų iniciatyva žengtas dar vienas žingsnis šešėlinės ekonomikos prevencijai.

31

Atgimusios Lietuvos šventėje

Kovo 11-oji yra atgimusios Lietuvos šventė, jos garbės ir orumo atkūrimo diena, kuri kiekvieno lietuvio širdyje yra ne tik istorinė data, bet ir ateities šauklys. Šiais metais šventėme Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 25-metį. Šią svarbią ir iškilią datą, kar-tu su visais Lietuvos žmonėmis, minėjo bei įvairiuose renginiuose dalyvavo ir šventė gausus Vilniaus social-demokratų būrys.

32

Premjeras džiaugėsi aktyviu moterų vaidmeniu viešajame gyvenime

Tarptautinės moters dienos proga Ministras Pirminin-kas Algirdas Butkevičius darbo pusryčių pakvietė Lietuvos moterų nevyriausybinių organizacijų atstoves. Susitiki-mo metu kalbėtasi apie vyrų ir moterų lygias galimybes, pasidžiaugta, jog moterys vis labiau įsitraukia į politiką ir aktyviai dalyvauja viešajame valstybės gyvenime.

„Mielos moterys, sveikindamas Jus su Kovo 8-ąja, noriu pasidžiaugti ir kartu padėkoti, kad Lietuvos moterų nevyriausybinės organizacijos aktyviai prisideda spren-džiant moterų ir vyrų nelygybės problemas ir taip stiprina lyčių lygybės principą visuomenėje“, – sakė Ministras Pirmininkas.

Premjeras A. Butkevičius atkreipė dėmesį į tai,

jog Vyriausybė pratęsė Valstybinę moterų ir vyrų lygių galimybių programą – ji veiks iki 2021 metų. „Tai labai svarbus institucinis instrumentas, suteikiantis galimybę spręsti vis dar aštrias lyčių nelygybės problemas visuo-menėje“, – pažymėjo Vyriausybės vadovas. Premjero teigimu, būtina užtikinti, jog moterų teises ginantys įstaty-mai egzistuotų ne tik de jure, bet ir de facto.

Susitikime atkreiptas dėmesys, jog vis daugiau moterų įsitraukia į politiką – 2015 metų savivaldos tarybų rezultatai atskleidė, jog moterų mandatų skaičius padi-dėjo iki 25 procentų, lyginant su 2011 metais. „Tikiuosi, jog moterų įsitraukimas į politiką ir toliau didės“, – sakė Ministras Pirmininkas.

33

Margarita Jankauskaitė: moterims reikia ne gležnų gėlių, o solidžių įstatymų

Lietuvoje vidutiniškai kartą per savaitę nusižudo paauglys, o kartą per mėnesį šeimoje nužudoma mote-ris. Kas devintas skambutis policijai – pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Lygių galimybių plėtros cen-tras (LGPC) ragina politikus sudaryti sąlygas Lietuvoje veiksmingiau kovoti su smurtu prieš moteris neatidėlioti-nai ratifikuojant Europos tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo, rašoma LGPC pranešime.

„Kai kovo 8-osios proga moterims skubama įteikti gėlių, norisi paklausti, kas daroma, kad likusias 364 dienas metuose šios gėlės nenuklotų kapų? Stebint bendras tendencijas tampa akivaizdu, kad joms reikalin-gos ne gležnos gėlės, o solidūs, tarptautinius standartus

atitinkantys įstatymai“ – teigia LGPC ekspertė Margarita Jankauskaitė.

Pažanga užtikrinant moterų teises yra nepateisina-mai lėta. Viena didžiausių problemų – nepakankamai veiksminga kova su smurtu prieš moteris.

Minint Tarptautinę moterų solidarumo dieną LGPC ragina LR Seimo narius neatidėliotinai ratifikuoti Europos tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo (Stambulo konvencijos).

Šia proga visiems Seimo nariams įteikti atvirukai, primenantys, kad Lietuva jau 20 metų yra prisijungusi prie Jungtinių Tautų visų diskriminacijos formų moterims panaikinimo konvencijos, tačiau pažanga užtikrinant

34

moterų teises yra nepateisinamai lėta. Viena didžiausių problemų – nepakankamai veiksminga kova su smurtu prieš moteris.

„Stambulo konvencija yra pažangiausias tarptauti-nis teisinis instrumentas, numatantis kompleksines po-veikio, prevencijos ir pagalbos nukentėjusiems priemo-nes. Ją ratifikavo 16 pasaulio valstybių, tačiau Lietuvos jų tarpe, deja, nėra. Mūsų Seimo nariai neskuba užti-krinti savo piliečiams teisės į gyvenimą be prievartos ir smurto, nors tokių garantijų suteikimas būtų didžiausia dovana ne tik moterims, bet ir visai visuomenei“ – mano LGPC vadovė Virginija Aleksejūnė.

Įsigaliojo 2014 metaisEuropos Tarybos konvencija dėl smurto prieš mo-

teris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo

(dar vadinama Stambulo konvencija) buvo pateikta pasi-rašymui 2011 m. gegužės 11 d. Stambule, Turkijoje.

Konvencija siekiama užtikrinti smurto prevenciją, nukentėjusiųjų apsaugą ir užkirsti kelią nusikaltėlių nebaudžiamumui.

2012 kovo 12 d. Turkija tapo pirmąja, Konvenciją ratifikavusia šalimi.

2013-2015 m. prie jos prisijungė penkiolika kitų šalių (Albanija, Andora, Austrija, Bosnija ir Hercegovina, Danija, Prancūzija, Italija, Malta, Monakas, Juodkalnija, Portugalija, Serbija, Slovėnija, Ispanija, Švedija). Konven-cija įsigaliojo nuo 2014 m rugpjūčio 1 d.

15min.lt

35

Žurnalistų grupės naujienos

Kovo 17 d. (antradienį) vykusiame LSDP Vilniaus miesto skyriaus Žurnalistų grupės ataskaitiniame susi-rinkime išklausyta grupės pirmininko Romualdo Moc-kaus ataskaita, aptarti būsimi darbai, prisiminti Anapilin išėję bendražygiai, pasveikinti jubiliejinius gimtadienius švenčiantys bičiuliai, išrinkti delegatai į Vilniaus miesto skyriaus konferenciją, poskyrio tarybą ir kt.

Posėdžio pradžioje Žurnalistų grupės pirmininkas Romualdas Mockus pakvietė prisiminti Anapilin išėju-sius artimus bendražygius: Vaclovą Paulauską, Andą Pečiulienę ir Joną Arvasevičių, jų gražius darbus, kartu praleistas malonias ir brangias akimirkas.

Laikas - visagalis, o gyvenimo tėkmė - tarsi tekanti upė. Gyvenimas teka, su savimi nešdamas ir džiaugs-

mą, ir skausmą….Gyvenimas palieka savo pėdsakus, tarsi upė apnašas ant akmenų. Kasdienybės upėje, kas kartą patyrę džiaugsmą, juo dalinamės su kitais, šalia esančiais draugais, nes gyvenimas mus skalauja, nuolat įnešdamas vis naujų emocijų, kartais rūpesčių, kartais džiaugsmų, o kartais - švenčių...

Tą dieną būta ir šventės. Pasveikinti gražius jubi-liejinius gimtadienius švenčiantys bičiuliai: Vladimiras Gulevičius ir Aldona Jeleniauskienė. Gėlių, šypsenų ir daug gražių žodžių jiems skyrė LSDP Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas Juras Požela, atsakingoji sekretorė Lijana Kairienė bei darni ir graži sekretoriato darbuotojų komanda. Jubiliatams įteikti LSDP pirmininko Algirdo Butkevičiaus sveikinimai.

36

Vėliau Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas Juras Požela atsakė į grupės narių klausimus dėl valdančios koalicijos Vilniaus miesto taryboje sudėties, Vilniaus socialdemokratų pozicijos, rinkimų rezultatų.

„Šiandien (kovo 17 d.), kartu su Gintautu Palucku dalyvavome Liberalų sąjūdžio partijos inicijuotame susi-tikime, į kurį pakviesti penkių partijų (Liberalų sąjūdis, Lietuvos socialdemokratų partija, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, Tvarkos ir teisingumo partija, „Lietuvos sąrašas“), kviečiamų į valdančiąją koaliciją, atstovai. Džiaugiuosi įvykusiu konstruktyviu,

atviru dialogu. Tarėmės dėl naujosios Vilniaus miesto daugumos prioritetinių darbų, kalbėjome apie kuruoja-mas sritis bei galimybę Vilniaus socialdemokratų atsto-vui Gintautui Paluckui užimti vicemero postą. Dialogą tęsime “,- sakė LSDP Vilniaus miesto skyriaus pirminin-kas Juras Požela.

Vėliau pereita prie Žurnalistų grupės posėdžio darbotvarkės klausimų. Nustatyta tvarka naujai kaden-cijai buvo renkamas grupės pirmininkas, pavaduotojas, iždininkas. Grupės pirmininku jau kelintą kartą vieningai išrinktas visada geros nuotaikos, optimistiškai nusitei-

kęs, kupinas naujų idėjų ir jėgų Romualdas Mockus, pir-mininko pavaduotoja - Aldona Jeleniauskienė, iždininke - Daiva Šatienė.

Žurnalistų grupė šiuo metu jungia 23 žurnalistinės profesijos bičiulius (žurnalistus, fotoreporterius, redak-torius ir kt.), dirbusius ar dabar dirbančius leidyklose, įvairiose redakcijose, radijuje.

Žurnalistų grupės informacija

37

Naujininkų poskyrio naujienosNaujininkų poskyrio bičiuliai - aktyvūs, išra-dingi, nuolat pilni idėjų ir veiklų žmonės. Darbai veja darbus, įvykiai seka vienas po kito.

Vasario 9 dieną įvyko Naujininkų poskyrio grupių susirinkimas, kuriame kalbėtasi rinkimų strategijos klausimais, sulaukta ir svečių. Susirinkime mintimis ir įžvalgomis dalijosi Algis Šatas, kandidatuojantis į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narius, Marius Skarupskas - Vilniaus miesto skyriaus rinkimų štabo vadovas, Juras Požela - Vilniaus miesto skyriaus pir-mininkas, Algirdas Raslanas – kandidatas į LR Seimo narius vienmandatėje Žirmūnų apygardoje, kandidatai į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius: Algirdas Pieniuta (sąraše Nr.13), Algirdas Markevičius (sąrašo Nr.16), Vida Martišienė ( Nr14).

Vasario 13 dieną Naujininkų poskyrio kandidatai į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, kartu juos palai-kančia komanda, dalyvavo akcijoje, kurios metu teikė simbolines širdutes Naujininkų rajono gyventojams ir

svečiams, linkėdami, kad kiekvienas, išaušus šešta-dienio (Valentino dienos) rytui, turėtų šią simboliką ir padovanotų savo artimam žmogui.

Vasario 21-ąją dieną Naujininkų bičiuliai paminėjo Tarptautinės gimtosios kalbos dieną. Nuo pat skirtingų kalbų paplitimo, žmonės siekė rasti bendrą kalbą, kuria būtų galima susikalbėti atsidūrus bet kuriame pasaulio krašte. Tam buvo du būdai: paskelbti pasauline kalba, kurią nors vieną iš jau egzistuojančių kalbų, arba sukurti visiškai naują, dirbtinę. Pirmuoju atveju po pa-saulį plačiau paplito anglų kalba, tačiau daugybė tautų nepareiškė noro bendrauti svetima kalba. Bandyta sukurti dirbtinę kalbą – esperanto. Tačiau ji, nepaisant to, kad lengvai išmokstama, nelabai paplito. Bendromis dirbtinėmis kalbomis galima laikyti simbolines kalbas: mimikos, tam tikrų gestų, kelio ženklų ir pan.

Naujininkų poskyrio bičiuliai mano, kad šypsena-visiems suprantama ir priimtina kalba. Todėl savaitgalį (vasario 21-22 d.) Vilniuje, Naujininkų mikrorajone gyventojams dalino šypsenas ir simbolinę jos išraišką - lipdukus. Vyko pokalbiai rinkimų tema, daug žmonių dar nėra apsisprendę už kokią partiją balsuos, todėl bičiuliai turėjo galimybę pristatyti ir papasakoti apie LSDP programos tikslus bei konkrečiai nuveiktus dar-bus. Problemų Naujininkų mikrorajone yra nemažai, todėl, kad būtų išgirstas kiekvienas ar bent jau daugu-ma gyventojų, nutarta paruošti ir išplatinti apklausos anketas, kurios padės išsiaiškinti labiausiai rūpimus klausimus.

Naujininkų poskyrio informacija

38

Socialdemokratų stendas Knygų mugėje buvo aktyviai lankomas

Ketvirtadienio (vasario 19 d.) rytą atidaryta 16-oji Vilniaus knygų mugė tęsėsi iki sekmadienio (vasario 22 d.) vakaro.

„Mūsų knygos - tai mūsų kalba. Mūsų kalba - tai mūsų galimybė tęsti lietuvišką gyvenimą. Lenkiuosi visiems, kurių ranka tiesiasi į knygą, visiems, kurie palinkę prie knygos, - Knygų mugės atidarymo metu sakė Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas V. Sventickas.

Mugės erdvėje įsikūrė ir Lietuvos socialdemo-kratų stendas, pakvietęs lankytojus susipažindinti su bičiulių knygų kolekcija ir kita autorinė kūryba. Soci-aldemokratų stende apsilankė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, LR Seimo nariai Algirdas Sysas, Juras Požela, Artūras Skardžius ir kt., gausus kultūros ir visuomenės veikėjų, knygos mylėtojų būrys.

39

Geros iniciatyvos – išsipildo

LSDP Vilniaus miesto skyriaus Jeruzalės grupės iniciatyvių bičiulių dėka, bendru darbu ir pastangomis, buvo siekiama, kad po kelių dešimtmečių pertraukos, naujai Vilniaus mieste būtų pastatytas naujas vaikų lop-šelis darželis ne bet kur, bet ten kur jo labiausiai reikėjo – tai Santariškių mikrokvartalas. Jeruzalė, Santariškės, Balsiai, Riešė – vieni labiausiai plėtojamų ir pageidauja-mų jaunų šeimų gyvenamųjų vietų Vilniuje. Daug naujų statybų, daug naujų šeimų. Tuo tarpu, labai reikalinga gyventojų pagrindinius poreikius ir ekonominę naujų gyvenamųjų plotų plėtrą skatinanti infrastruktūra nėra pakankamai plėtojama ir užtikrinama.

Jeruzalės grupės pirmininkės Linos Kujalytės bei Jeruzalės grupės bičiulių darbu, bendromis gyventojų

pastangomis surinkinėjant parašus, krei-piantis į atitinkamas institucijas ir siekiant tikslo, kad naujas darželis „išdygtų“ būtent Santariškėse, buvo pasiektas. 2015 metų pradžioje Vilniaus miesto savivaldybė baigė ambicingą projektą Santariškėse ir pastatė bei įrengė vaikų lopšelį-darželį.

Šiuo puikiu įvykiu š.m. vasario 19-ąją dieną pa-sidžiaugė ir Lina Kujalytė (nuotr. kairėje) bei kiti inici-atyvinės grupės nariai. Buvo malonu matyti džiugius tėvelių, nesitikėjusius, kad jų vaikai apskritai gali patekti į darželį bei vedančių vaikus į naujai pastatytą darželį, veidus.

Jeruzalės grupės informacija

40

Iniciatyva „Tu numegzk man… kelią…“ pasiekė Vilniaus vaikų globos namus

Šiandien, kai prieš akis pradardėjo rinkimų ma-ratono vežimas, pritilo net traškėdamos veikusios užsuktos reklaminės rinkiminės kampanijos mašinos, visuomenei primygtinai siūliusios vaišintis politikų su-plaktu dideliu kalnu saldžios grietinėlės: meile pasauliui, Tėvynei ir sunkiai gyvenantiems, galime toliau ramiai tęsti pradėtus darbus.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse bičiuliai susitiko eiliniam gražiam apsilankymui vienuo-se iš Vilniaus vaikų globos namų. Kaip ir visada su sa-vimi pasiėmė tai, ką sugebėjo surinkti iš gerų žmonių: keletą dėžių žaislų, vaikų taip mėgstamų saldumynų ir įteikė pačią brangiausią dovaną – globos namuose gyvenančių senelių beglobiams vaikams megztus drabužėlius. Dar vasarą pradėtas vykdyti projektas „Tu numegzk man… kelią…“ įgavęs pagreitį, sustojęs keliose gerumo stotelėse, kovo 10 dieną subrandino pirmuo-sius vaisius – dovanojo vaikams į drabužėlius įmegztą meilę.

Vykdomo projekto esmė – suvesti vienišus, vaikų ir anūkų išsiilgusius senelius ir vaikus, iš kurių gyve-

41

nimas atėmė tėvų ir senelių rūpestį ir meilę. Tai taip paprasta ir taip sudėtinga. Į vaikų namus visgi nereikia eiti pagurkšnoti kavos su globos namų direktoriumi ar sukrimsti nuo vaikų nugvelbtą skanesnį kąsnį, o atvirkščiai – pabūti su vaikais, susikibus už rankų pasivaikščioti, leisti prisiglausti, dovanoti saugumo, pasitikėjimo suaugusiais jausmą. Tiesiog reikia jiems dovanoti patį brangiausią – savo laiką.

A. Zuokienė pabrėžė, kad vaiko akys neturi matyti akivaizdaus skirtumo tarp vaikų globos namų teritori-jos ir to, kaip Vilnius atrodo už įstaigos sienų. Vaikai ne-turi būti atskirti, izoliuoti – jie yra lygiaverčiai vilniečiai, tokie kaip ir mes. Tai turėtų suvokti ir miesto valdžia. Vaikams šiandieną ypatingai trūksta ne daiktų, ne žaislų, ne drabužių, o artimo žmogaus – tėvo, motinos, senelio…

Tokiais gali būti kiekvienas iš mūsų. Tik reikia noro ir laiko. Projekto „Tu numegzk man kelią“ iniciatorių

misija – gerumo keliu papildyti Lietuvos žemėlapį. Kol kas keliaujama tik po pietryčių Lietuvą, bet gerumo skraiste planuojama užkloti visus regionus, todėl visi geros valios žmonės, socialiai atsakingos įmonės yra kviečiami prisijungti prie šių žmonių ir keliauti kartu. Beglobiams vaikams reikia dovanoti ne tai, kas lieka ir ką esame pasiruošę išmesti, o tai, kas be galo brangu mums. Vaikai ne šiukšlių dėžė ir ne tokią kartą mes tu-rime auginti Lietuvai. Jei gebame duoti tik tiek, neverta stebėtis, kodėl dažnas jaunuolis atsisako ginti Tėvynę, neverta stebėtis, kodėl šiandien perpildyti senelių na-mai. Vaikai – mūsų didžiausia investicija. Lietuvoje tiek daug įstaigų, kuriose gyvena, rodos, niekam nereikalin-gi, užmiršti žmonės ir tiek daug žmonių, kurie užsiėmę pačiais savimi. Būtent tada, savo geriems darbams vis pritrūkstant žmonių, kilo mintis tuos nepelnytai visuo-menės ir artimųjų pamirštus šių įstaigų gyventojus suvesti draugėn. Seneliams reikia anūkų, vaikams –

senelių. Viskas paprasta ir elementaru. „Mums smagu dalyvauti šeimos kūrimo procese“, – juokavo Agnė ir pridūrė, kad ji savo darbe vadovaujasi tautos šauklio J. Marcinkevičiaus žodžiais: „Visa ko pradžia, man atrodo, yra ten, toli vaikystėje, kur žmogus pirmą kartą supran-ta, kad pasaulyje jis gyvena ne vienas, kad jo rankos, ir širdis privalo ką nors pridengti nuo skausmo, prievar-tos, melo, kad jis privalo būti žmogumi. Tai aukščiausia ir sunkiausia pareiga.“

Taip, Lietuvoje vaikų namų neliks ne tada, kai bus sukurta vaikų globos namų naikinimo strategija arba kitas protingas planas. Vaikų namų Lietuvoje neliks tada, kai mes visi kartu užauginsime šiuos vaikus, kurie Lietuvoje neleis klestėti ir kurtis vaikų prieglaudoms.

Vidmantas Striška

42

„Palangos stintoje 2015“ svečiavosi ir Vilniaus socialdemokratai

Kasmetinėje „Palangos stintos“ šventėje aktyviai dalyvavo ir LSDP Vilniaus skyriaus bičiuliai. Uostė agur-kais kvepiančias stintas, rungėsi įvairiose varžybose, pirko tradicinių magaryčių, klausėsi žvejiškų melodijų, draugavo ir šnekučiavosi su Palangos skyriaus bičiu-liais...Kas nebuvo, tegul gailisi ir į kitų metų „Palangos stintą“ ruošiasi...

43

Policija apdovanojo V. Andriukaitį už kovą su korupcija

Europos Komisijos nariui Vyteniui Andriukaičiui įteiktas pirmojo laipsnio Lietuvos policijos pasižymėjimo ženklas „Angelas Sargas" už bendradarbiavimą ir paramą stiprinant teisėtvarką.

Apdovanojimas komisarui skirtas už jo kovą su korupcija, kai jis užėmė Lietuvos sveikatos ministro pareigas.

V. Andriukaitis tuomet ėmėsi veiksmų prieš kyšinin-kavimą teikiant medicinos paslaugas, gydytojų piktnau-

džiavimą užimamomis pareigomis, neskaidrų viešųjų pirkimų procesą, medicininių išlaidų kompensavimo mechanizmus, o taip pat sukčiavimą ir vaistų bei medici-nos prietaisų grobstymą.

Sveikatos priežiūros sektorius Lietuvoje laikomas viena iš labiausiai korumpuotų sričių. Tai įtakoja sunkiai sureguliuojami paslaugų tiekėjų ir gavėjų santykiai, dis-kretiškumas tarp gydytojo ir paciento, sudėtingos vaistų ir medicininių prietaisų kainodaros.

44

Prezidentė Lietuvos problemas mato, o Vyriausybė sprendžia

Socialdemokratai nustebinti, kad tik išvykusi į Briuselį Prezidentė Dalia Grybauskaitė pamatė krizės metais užaugintas socialinio saugumo problemas, kurias iš esmės pradėjo spręsti dabartinė Vyriausybė. Šiandien Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakyta kritika Vyriausybei nėra pelnyta. Visų pirma, nereikėtų pamiršti, kad Algirdo Butkevičiaus vadovauja-mas kabinetas perėmė problemų naštą, kurios anks-tesnė konservatorių ir liberalų Vyriausybė neskubėjo spręsti, žinodama ypatingą socialinių klausimų jau-trumą. Ar ne ji turėtų prisiimti atsakomybę už ilgalaikį įstatyminį nihilizmą, dėl kurio dirbantys žmonės bei profsąjungos jaučiasi stumiamos į kampą, dalis visuo-menės verčiau renkasi pašalpas, nei darbą, o tuo pačiu nesukuria palankių sąlygų investicijų pritraukimui? Socialinė sistema Lietuvoje jau seniai primena Augėjo tvartus, kuriuos kuopti tenka socialdemokratų vadovau-jamai Vyriausybei.

Socialinis modelis dar tik skinasi kelia į dienos švie-

są, mokslininkų grupė pateikė savo projektą, prasideda aptarimai ir diskusija su visuomene, svarsto Trišalė taryba. Socialdemokratai puikiai suvokia, kad kompli-kuotos, socialiai labai jautrios problemos sprendimas įkaitins daug aistrų visuomenėje. Tačiau nebijo atsako-mybės ir tikisi nugludinti daug aštrių kampų ir surasti konsensusą ir su profesinėmis sąjungomis, ir darbda-viais. Atrodo, kad Prezidentė nesupranta problemos jautrumo, o siekia ją užaštrinti ir taip kiršinti visuomenę.

Socialinis modelis – tai sisteminė giluminė per-tvarka, apimanti ir pensijų reformą, lankstesnius darbo santykius ir darbuotojų socialinį saugumą. Tam buvo sutelktos didelės mokslininkų ir ekspertų pajėgos, tačiau svarbiausia – užtikrinamas rengiamo projekto skaidrumas ir vieša diskusija su visuomene.

Socialdemokratai jau ne kartą kartojo, kad nesirin-ko ir nesirinks revoliucinio kelio, nepritarė ir nepritars naktinei reformai, todėl jų siūloma pertvarka bus aptar-ta su visuomene ir tik radus sutarimą, virs įstatymu.

45

KAIP SKIRTI 1 PROCENTĄ SAVO GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO PARTIJAI?

Reikia pateikti prašymo FR0512 formą Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

Tai galite padaryti iki gegužės 1 dienos:1. El. būdu deklaruodami pajamas.2. Įteikti tiesiogiai Valstybinei mokesčių inspekcijai.3. Nusiųsti Valstybinei mokesčių inspekcijai paštu.

Jei FR0512 formą pildote ranka:Forma turi būti pildoma juodu arba tamsiai mėlynu

rašikliu (rašalu).Pildyti didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis.Raidės ir skaičiai turi būti įrašyti tiksliai į jiems

skirtas vietas.Brūkšneliai tarp raidžių ar skaičių turi būti įrašyti

atskiruose langeliuose.Nepildomuose laukeliuose nieko nerašykite.

Naujienlaiškį rengia :

Aldona JeleniauskienėSergejus Tichomirovas

Mums svarbi Jūsų nuomonė, todėl savo pasiūlymus dėl naujienlaiškio turinio galite

pateikti elektroniniu paštu info@lsdpvilnius.lt arba telefonu (8 5) 265 23 11

Jeigu savo pajamas deklaruojate internetu:

FR0512 formos užpildymas yra itin paprastas – tereikia suvesti Lietuvos socialdemokratų partijos kodą (191362889). Tai galite padaryti prisijungę prie elektro-ninio deklaravimo sistemos (EDS) per savo elektroninę bankininkystę.