juodupönŲ ir aplinkiniŲ kaimŲ maŽoji architektŪra · 3 pratarmö jau nuo senų laikų...
TRANSCRIPT
KRETINGOS RAJONO SAVIVALDYBöS M. VALANČIAUS VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS
JUODUPöNŲ FILIALAS
JUODUPöNŲ IR APLINKINIŲ
KAIMŲ MAŽOJI ARCHITEKTŪRA
KOPLYČIOS, KRYŽIAI, KOPLYTSTULPIAI
Pareng÷ Kretingos rajono savivaldyb÷s M. Valančiaus viešosios bibliotekos Juodup÷nų filialo vyr. bibliotekinink÷ Viliojata Gembutien÷
Juodup÷nai
2007
2
TURINYS
PRATARMö.......................................................................................................................................... 3
JUODUPöNAI IR APLINKINIAI KAIMAI ........................................................................................ 5
KOPLYTöLöS, KOPLYTSTULPIAI, KRYŽIAI SENUJŲ JUODUPöNŲ IR APLINKINIŲ
KAIMŲ GYVENTOJŲ PRISIMINIMUOSE ....................................................................................... 7
KOPLYTöLöS ............................................................................................................................. 8
Koplyt÷l÷ Juodup÷nų kaime, pastatyta pavasarininkų organizacijos...................................... 8
Koplyt÷l÷ Juodup÷nų kaime, Staniaus sodyboje..................................................................... 11
Koplyt÷l÷ Jakštaičių kaime, maro kapeliuose ......................................................................... 13
Koplyt÷l÷ Narmantų kaime, buvusioje Prano Vasiliausko sodyboje...................................... 15
Koplyt÷l÷ Narmantų kaime, buvusioje Gedrimų sodyboje ..................................................... 17
Koplyt÷l÷ Narmantų kaime, Antano Kuprio žem÷je............................................................... 19
Koplyt÷l÷ Jakštaičių kaime, Jono Vaičekausko sodyboje....................................................... 21
Koplyt÷l÷ Jakštaičių kaime, K. Nomgaudžio žem÷je ............................................................. 23
Koplyt÷l÷ Jakštaičių kaime, Juozo Kuprio sodyboje .............................................................. 25
KOPLYTSTULPIAI ..................................................................................................................... 27
Koplytstulpis Juodup÷nų kaime šalia Sereckių sodybos......................................................... 27
Koplytstulpis Narmantų kaime ............................................................................................... 29
KRYŽIAI ...................................................................................................................................... 31
Kryžius Jakštaičių kaime ........................................................................................................ 31
Kryžius Jakštaičių kaime, Jono Vaičekausko sodyboje.......................................................... 33
Kryžius Jakštaičių kaime, buvusioje Antaninos Milien÷s sodyboje ....................................... 34
Kryžius Jakštaičių kaime (vietinių gyventojų vadinamas Varnakų kryžiumi) ....................... 35
KAIMO MAŽOJI ARCHITEKTŪRA MARO KAPELIUOSE................................................... 36
Narmantų kaimo maro kapeliai............................................................................................... 36
Jakštaičių kaimo maro kapeliai ............................................................................................... 38
Juodup÷nų kaimo maro kapeliai ............................................................................................. 40
NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI ........................................................................................ 43
3
PRATARMö
Jau nuo senų laikų neatskiriama Lietuvos kraštovaizdžio dalis buvo kryžiai, koplytstulpiai,
medin÷s ir mūrin÷s koplyčios, nedidel÷s prie medžių prikalamos koplyt÷l÷s. Šie statiniai vieni iš
įdomiausių liaudies dail÷s paminklų visoje Europoje.
Ypač jų daug buvo statoma Žemaitijoje: vieną kilometrą pravažiavus, pakel÷je buvo galima
pamatyti vidutiniškai tris tokius paminklus. O kiek dar stov÷jo sodybose, prie takų, vedančių į
namus, kaimus, – niekas negal÷jo suskaičiuoti.
Šie mažosios architektūros paminklai buvo statomi d÷l įvairių priežasčių:
• Nelaimingos mirties vietose, – kad nesivaidentų;
• Kad apsaugotų nuo perkūnijos;
• Kad nesirgtų gyvuliai;
• Kad sektųsi gyventi ir nebūtų gaisrų;
• Kad nemirtų naujagimiai;
• Kad gimtų berniukas(mergait÷) ir sveikas augtų;
• Kad s÷kmingai grąžintų skolą, pirktų žemę ir kt.
Lietuviai labai gerai mok÷jo parinkti vietas kryžiams, koplytstulpiams. Tai – ramios, jaukios
kelio ar tako vietos, upelio ar ežero krantas, kryžkel÷, pamišk÷, medžių gojelis ir kt.
Didesnius statinius – koplyt÷les statydavo šeimos, kaimynai ar visas kaimas. Statul÷l÷s
būdavo statomos taip, kad žiūr÷tų į sodybą – fundatorių. Dirbant šiuos paminklus, pasireikšdavo
begalinis meistrų kūrybiškumas, fantazija, talentas. Išpuošdavo vingriais ornamentais, g÷l÷mis,
žalčiukais, mediniais skambaliukais. Kalviai nukaldavo saulutes – viršūnes. Skulptūras darydavo
dievdirbiai.
Koplyt÷lių ir koplytstulpių turinys labai įvairus, dažniausiai susijęs su fundatoriaus intencija.
Dievdirbiai vaizdavo tuos šventuosius, kuriuos aplinkiniai valstiečiai labiausiai myl÷jo,
gerb÷, iš kurių, kas be ko, lauk÷ ir praktiškos pagalbos užklupus ligai, badui ar potvyniui. Laukų
darbus pad÷jo dirbti Šv. Izidorius su s÷tuve rankose, dviem angelais ir jaučiais vagoje. Šaunusis
riteris Šv. Jurgis, nuo balto žirgo smeigiantis ietimi į besiraitantį po kanopomis slibiną, globojo
sodiečių gyvulius. Ypač savas valstiečiui ir neatskiriamas nuo jo gyvenimo buvo Rūpintoj÷lis.
Giliai susimąstęs žvelg÷ jis į žmones iš pakel÷s stogastulpių ir koplyt÷lių. Nuo maro epidemijų
saugojo piligrimas Šv. Rokas, nuo gaisro – nesiskiriantis su vandens kubil÷liu Šv. Florijonas.
Visos koplyt÷l÷s yra atidengtos, kad būtų matyti jose pastatytos statul÷l÷s. Jos dvelkia
paprastumu, rimtumu, kartu ir subtilumu.
4
Iš amžių gelm÷s at÷jęs lietuvių paprotys – savo gyvenimo džiaugsmą ir liūdesį pažym÷ti
koplytstulpio ar kryžiaus pastatymu – v÷l grįžta. Statomi kryžiai tremtiniams ir rezistentams, iš
kaimo iš÷jusių ir negrįžusių atminimui, buvusio kaimo vietoje.
Šis kraštotyros darbas skirtas Juodup÷nų bendruomenei ir visiems rajono gyventojams;
ateities kartoms. Dauguma Juodup÷nų ir aplinkinių kaimų koplyčių, kryžių ir koplytstulpių n÷ra
įamžinti ir pristatyti visuomenei. Dalis šio kultūros paveldo jau nyksta, tod÷l kuo skubiau jį buvo
būtina užfiksuoti nuotraukose, aprašyti, išsaugoti.
Šį projektą r÷m÷ Kretingos rajono savivaldyb÷.
Visi mažosios architektūros paminklai aprašyti remiantis senųjų kaimo gyventojų
pasakojimais 2007 metais. Darbe panaudoti kaimo gyventojų pasakojimai, užrašyti dar 1996 metais.
Juodup÷nų kaimo kapinių aprašymui naudota Juliaus Kanarsko surinkta medžiaga
„Juodup÷nų kaimo kapin÷s“ [1].
Visus objektus fotografavo ir pasakojimus užraš÷ V. Gembutien÷ 1996 ir 2007 metais.
5
JUODUPöNAI IR APLINKINIAI KAIMAI
Juodup÷nų kaimas yra pavažiavus 3 kilometrus į vakarus nuo plento Skuodas –Plung÷.
Juodup÷nų kaimo žem÷s ribojasi su Erl÷nų, Leliūnų, Žudgalio, Bargalio, Grūšlauk÷s, ir Skuodo
rajono Palšių kaimo žem÷mis. Artimiausias miestelis – Salantai – už 6 kilometrų.
Juodup÷nų kaime 2007 m. gyveno 342 žmon÷s, Jakštaičių kaime – 34, Narmantų kaime – 16
gyventojų.
Juodup÷nų kaime yra Kretingos rajono savivaldyb÷s M. Valančiaus viešosios bibliotekos
filialas, kuriame įsikūręs viešo interneto prieigos taškas, Kretingos rajono kultūros centro
Juodup÷nų filialas, Juodup÷nų medicinos punktas. Juodup÷nuose veikia šios verslo įmon÷s:
- N. Stanien÷s prekybos įmon÷;
- A.Turauskio prekybos įmon÷;
- UAB „Stanius ir Co“ (auto-motociklų variklių remontas, variklių galvučių
šlifavimas, stūmoklių gamyba, paskirstymo velen÷lių restauravimas, aliuminio
virinimas);
- Vidmanto Litvino akmens apdirbimo įmon÷;
- Pilelien÷s Zitos medžio apdirbimo įmon÷.
Jakštaičių kaime yra įsikūrusi individuali įmon÷ „KANEVA“ kuriai vadovauja V.
Sendrauskait÷.
Puiki Juodup÷nus supanti gamta. Miškai turtingi grybais ir uogomis, paukščiais ir žv÷rimis.
Nepakartojami reginiai atsiveria nuo Juodupio upelio šlaitų. Pakeles puošia mažosios architektūros
paminklai.
Juodup÷nų kaime išlikusios kelios XIX a. etnoarchitektūrin÷s sodybos.
Per kaimą teka Juodup÷s upelis, davęs pavadinimą ir kaimui. 1978 m. ties Juodup÷nais jis
užtvenktas. Įrengta vandens saugykla.
Kaimo kryžkel÷je sueina Erl÷nų – Narmantų ir Aleliūnų – Juodup÷nų keliai.
Manoma, kad Juodup÷nų kaimas susiformavo XVI a. antrojoje pus÷je, po valakų reformos.
1846 metų duomenimis, Salantų parapijos Juodup÷nų kaime buvo 21 dūmas. 1870 metais 323
kaimo valstiečiai atlikin÷jo atodirbio prievolę už žemę grafui J. Tiškevičiui.
1923 metais kaime buvo 29 ūkiai ir 199 gyventojai. 1923 metais įsteigta pradžios mokykla.
Pokario metais kaimas buvo apylink÷s ir Kirovo kolūkio centru. Po reformų XX a.
aštuntame dešimtmetyje Juodup÷nų apylink÷ buvo prijungta prie Grūšlauk÷s, v÷liau prie Imbar÷s
apylink÷s. Kirovo kolūkis buvo prijungtas prie Alkos kolūkio. Pradin÷ mokykla 1953 metais
6
pertvarkyta į septynmetę. 1962 metais – į aštuonmetę. Nuo XX a. 9 dešimtmečio kaime liko tik
pradin÷ mokykla.
1959 ir 1970 metais kaime gyveno 284 žmon÷s. 1979 metais – 383, o 1985metais – 326
žmon÷s. [1].
Juodup÷nų ir aplinkinių kaimų mažosios architektūros objektų žem÷lapis [4]
7
KOPLYTöLöS, KOPLYTSTULPIAI, KRYŽIAI
SENUJŲ JUODUPöNŲ IR APLINKINIŲ KAIMŲ GYVENTOJŲ
PRISIMINIMUOSE
(pagal Juodup÷nų ir aplinkinių kaimų gyventojų pasakojimus)
Aš nor÷čiau prikelti bent vieną senelį
Iš kapų milžinų!
Ir išgirsti nors vieną, bet gyvą žodelį
Iš senov÷s laikų!
/Maironis/
8
KOPLYTöLöS
Koplyt÷l÷ Juodup÷nų kaime, pastatyta pavasarininkų organizacijos
„Ši koplyčia pastatyta Juodup÷nų kaime šalia kelio vedančio į Leliūnų kaimą. Šią koplyčią
pastat÷ pavasarininkų organizacijos nariai: Petras Giedra, Jurgis Pilelis, Juozas Stanius. Pad÷jo ir
Adomas Pabr÷ža – dav÷ arklius, nes reik÷jo užpilti prūdą. Lentos koplyčiai statyti buvo išpjautos
Juozo Staniaus lentpjūv÷je. Meistras buvo Petras Giedra. Šios koplyčios atsiradimo istorija tokia:
„Baltel÷s kaime netoli K. Rapalio ūkio buvo nugriuvusi sena koplyčia, tai pavasarininkai surinko
statul÷les, P. Giedra jas restauravo. Koplyčią pastat÷ mokyklos žem÷je. Kunigas pašventino
koplyčią ir ta proga vyko didžiausias balius, kurį ir dabar dar daugelis prisimena.“ (Papasakojo O
Stanien÷ (g. 1927 m.) ir O.Pilelien÷,( g. 1920m.). Užraš÷ V. Gembutien÷, 1996 m., Juodup÷nų
bibliotekos bibliotekinink÷).
„Kai koplyčią šventino buvau dar labai maža gal 6 metų prisimenu, kad švent÷s metu buvau
pasiklydusi, o sesę mama neš÷si ant rankų, dar nevaikščiojo, sesuo buvo gimusi 1933 metais sausio
15d.“ (Papasakojo Stefa Budrien÷ (g.1927 m.) Užraš÷ V. Gembutien÷, 1996 m., Juodup÷nų
bibliotekos bibliotekinink÷).
„1984 m. koplyčia buvo perstatyta. Petras Giedra v÷l restauravo statul÷les. Pilelis Jurgis iš
savo l÷šų perstatydino koplyčią. Pasamd÷ meistrą Juozą Venckų, gyvenantį Salantuose. Nuvež÷
medieną į Salantus ir parsivež÷ gatavą padarytą koplyčią. Kaimo vyrai pad÷jo iškelti iš mašinos ir
pad÷ti ant fundamento.“ (Papasakojo O Stanien÷ (g. 1927 m.). Užraš÷ V. Gembutien÷, 1996 m.,
Juodup÷nų bibliotekos bibliotekinink÷).
Geguž÷s m÷nesį prie šios koplyčios kaimo žmon÷s renkasi vakarais giedoti gegužinų maldų.
Koplyt÷l÷ medin÷ aštuoniakamp÷ vienų durelių. Atidengta iš trijų pusių. Stogelis apkaltas skarda.
Daug metų koplyčią ir jos aplinką tvark÷ Ona Pilelien÷. Dabar ją tvarko ir prižiūri Aldona
Stonkien÷.
9
Apie 1933 m. pavasarininkų organizacijos pastatyta koplyt÷l÷ Juodup÷nų kaime.
Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
10
Koplyt÷l÷s vidaus fragmentai. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
Žmon÷s renkasi giedoti „ Majaus“ – gegužinių pamaldų. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
11
Koplyt÷l÷ Juodup÷nų kaime, Staniaus sodyboje
Koplyčia ir kryžius pastatyti 1990 m. Juodup÷nų kaime prie Petro Staniaus sodybos, šalia
kelio sankryžos Leliūnai – Erl÷nai. Koplyčios ir kryžiaus meistras yra pats Petras Stanius. Statul÷les
restauravo Petras Giedra. Koplyčia ir kryžius yra naujai padaryti ir truputi perkelti į kitą vietą.
1986 m. platinant kelią, koplyčia ir kryžius atsidūr÷ kelio viduryje. Kadangi senoji koplyčia ir
kryžius jau buvo supuvę, tai visiškai tokius pat savo l÷šomis iš naujos medienos ir padar÷ pats
Petras Stanius. Kryžius padarytas iš ąžuolo. Kryžiaus viršūn÷je matosi baltas pelikanas, sparnais
apgl÷bęs savo vaikus. Šitas pelikanas simbolizuoja šeimos santarvę ir stiprybę. Pasakojama, kad
bado metu pelikanas snapu peš÷ iš savo kūno kraują ir maitino vaikus. Kiekvieną geguž÷s m÷nesį,
kas vakarą, kaimo žmon÷s renkasi prie šios koplyt÷l÷s giedoti „Majaus“. Susirinkę pakalba apie
darbus, sužino visas kaimo naujienas.
Apie senąją koplyčią pasakojama taip: „Koplyčia buvo pastatyta 1896 m. Ją pastat÷
S. J. Vičiai. Jau daug metų gyvendami kartu jie nesusilauk÷ vaikų. Prisi÷m÷ apžadus, gimus vaikui
pastatyti koplyčią. Vičiai susilauk÷ dukters Onut÷s, kuri v÷liau ištek÷jo už Vlado Valužio ir
susilauk÷ penkių dukterų. Senasis kryžius buvo pastatytas 1903 metais. Jį pastat÷ Juodup÷nų kaimo
vyrai. Iniciatorius šio kryžiaus statybai buvo Adomo Pabr÷žos brolis. Tais metais labai daug vyrų
sirgo raupais. Kad ši liga aplenktų kaimo gyventojus ir pastat÷ šį kryžių.“ (Stanien÷ Ona, g. 1927m.)
12
Koplyt÷l÷ su ornamentuotu kryželiu ir ornamentuotas kryžius Juodup÷nų kaime, P. Staniaus
sodyboje. Koplyt÷l÷ pastatyta 1896 m. (restauruota 1990 m.) Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007m.
Koplyt÷l÷s vidaus fragmentai. Prie koplyt÷l÷s kaimo žmon÷s gieda „Majų“.
Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
13
Koplyt÷l÷ Jakštaičių kaime, maro kapeliuose
„Koplyt÷lę pastat÷ 1939 m. Man tada buvo šešiolika metų. Ją pastat÷ pavasarininkų
organizacija. Kunigas pašventino. Buvo didel÷s iškilm÷s. Prie koplyčios statybos daug prisid÷jo
broliai Kazimieras ir Leonas Maksvyčiai, Gikarai, Gedrimai. Koplyt÷lę visą laiką prižiūr÷jo
Kazimieras ir Magdelena Maksvyčiai“. (Bron÷ Gedrimien÷, gim. 1922 m.).
Koplyt÷l÷ mūrin÷ su penkiais bokšteliais kurių viršūnes puošia metaliniai kryželiai.
Koplyt÷l÷ atidengta iš trijų pusių.
Koplyt÷l÷ Jakštaičių kaimo maro kapeliuose. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
14
Koplyt÷l÷s vidaus fragmentai. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
Koplyt÷l÷ atidengta iš trijų pusių. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
15
Koplyt÷l÷ Narmantų kaime, buvusioje Prano Vasiliausko sodyboje
„Kai melioracija nukeldino pastatus laukuose beliko tik viena koplyt÷l÷. Prieš kelis metus
atvažiavęs Vasiliauskų sūnus Pranis suremontavo, sutvark÷, aptv÷r÷ tvorele. Koplyt÷l÷ stovi
Vasiliauskų žem÷je. Dabar tą žemę išnuomoja ūkininkams“. (Rimkien÷ Elvyra, g. 1959 m.)
Koplyt÷l÷ atidengta iš vienos pus÷s, be durelių, langas – išimamas.
Koplyt÷l÷ Prano Vasiliausko žem÷je, Narmantų kaime. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
16
Koplyt÷l÷s vidaus fragmentai. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
Koplyt÷l÷ aptverta, kad neniokotų žv÷rys. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
17
Koplyt÷l÷ Narmatų kaime, buvusioje Gedrimų sodyboje
„Šioje vietoje koplyt÷l÷ stovi nuo pat XIX a. vidurio. Ją pastat÷ mano t÷vo (g. 1910 m.)
seneliai.
1968 metais t÷vas ją perstat÷. Mano sūnus Arūnas 1999 metais padar÷ naują koplyt÷lę ir
pastat÷ senojoje vietoje. Iš vienos sodybos pus÷s stov÷jo koplytstulpis iš kitos pus÷s koplyt÷l÷.
1911 metais, kai siaut÷jo šiltin÷, t÷vo sesuo septyniolikmet÷ Salom÷ja mir÷ nuo šiltin÷s. Po kelių
m÷nesių pats senelis Gedrimas susirgo šiltine. Tada visa šeima ÷jo keliais apie koplyt÷lę
melsdamiesi. Kai niekas beveik neišgydavo, senelis išgijo stebuklingai. Senoji koplyt÷l÷ buvo labai
apž÷lusi alyvomis, tai iškirtome, apval÷me aplinką prieš pastatant naująją koplyčią.“ (Joana
Benetien÷, g. 1939 m.).
Koplyt÷l÷ vienkamar÷, durel÷s įstiklintos.
Nauja koplyt÷l÷ senojoje vietoje. Meistras – Arūnas Benetis. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
18
Koplyt÷l÷ iš šono. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
Koplyt÷l÷s vidaus fragmentai. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
19
Koplyt÷l÷ Narmantų kaime, Antano Kuprio žem÷je
„Koplyčel÷ pastatyta Kopr÷ Ontuona žemie, anou pastat÷ mona vyra tieva. Vo int÷nc÷j÷
statyt÷ bova tuoki (aš papasakuojo tou kou mon bova pasakuoj÷s mona jau m÷r÷s vyrs). Anuo
tievams pradžiuo gyven÷ma d÷d÷le liob m÷rs vaka, tad, kad nem÷rtu, prisiem÷ tuokius apžadus ÷r
pastat÷ tou koplyčel÷. ö ka tik g÷m÷ Juonis, tai tas vaks ÷ v÷s÷ k÷t÷ po tuo nebm÷r÷. Jegu būtu
onksčiau ne÷šm÷r÷, būtų bov÷ 14 vakų, vo beožauga tik 9 vaka. Tou koplyčel÷ aptvier÷ mona
omž÷nat÷lsi vyrs. Bova ÷švuogtas statulel÷s, nup÷rkuom ÷ sodiejuom ÷š nauj÷. Meistros tuos
koplyčel÷s bova Petkos ÷š tuo pateis kaima. Tas Petkos bova pad÷rb÷s ÷ k÷ta koplyčel÷, katra dabar
stuov mona sūnaus suodybuo.“ (Kuprien÷ Justina, g. 1922m.)
Koplyt÷l÷ medin÷ keturių navų. Kiekvienoje navoje stovi statul÷l÷ arba šventas paveikslas.
Koplyt÷l÷ atidengta iš keturių pusių. Pastatyta 1938 metais.
Koplyt÷l÷ Narmantų kaime, Antano Kuprio žem÷je. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
20
Koplyt÷l÷s vidaus fragmentai, Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
Šv. Mergel÷s Marijos statul÷l÷. Šv. Teres÷l÷s statul÷l÷.
Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
21
Koplyt÷l÷ Jakštaičių kaime, Jono Vaičekausko sodyboje
Ši koplyt÷l÷ yra negyvenamoje Jono Vaičekausko sodyboje. Koplyt÷l÷ statyta XIX a.
Koplyt÷lę puošia ornamentuotas metalinis kryželis. Saugoma valstyb÷s. Šioje privačioje sodyboje
buvo pirmoji Jakštaičių pradin÷ mokykla.
Jakštaičių kaimo koplyt÷ J. Vaičekausko sodyboje, saugoma valstyb÷s. Fotografuota
V. Gembutien÷s, 2007 m.
22
Ornamentuotas metalinis koplyt÷l÷s kryželis. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
Koplyt÷l÷s vaizdas iš šono. Koplyt÷l÷s stogelis skardinis. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
23
Koplyt÷l÷ Jakštaičių kaime, K. Nomgaudžio žem÷je
Koplyt÷l÷ pastatyta Jakštaičių kaime, pačiame kaimo centre.
„Apie 1915 metus šią koplyčią pastat÷ K. Nomgaudis. Jeigu dievas būtų davęs sveikatos šis
žmogus nor÷jo pastatyti didelę koplyčią-bažnyčią, bet jis mir÷ 1940 metais. Kadangi jo statyta
koplyčia supuvo, tai toje pačioje vietoje, pasisamdęs meistrą Kniūkštą Juzupą, apie 1954 metus ją
perstačiau. 1995 metais Veronika Sendrauskait÷ perdaž÷ šią koplyčią.“ (Papasakojo Antanas
Kubilius, g. 1910 m. Pasakojimą užraš÷ V. Gembutien÷s, 1996 m.).
Koplyt÷l÷ medin÷ su vienomis įstiklintomis durel÷mis, kurias saugo medin÷s langin÷s.
Koplyt÷l÷ saugoma valstyb÷s.
24
Koplyt÷l÷ Jakštaičių kaime Perstatyta A. Kubiliaus. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
Koplyt÷l÷s vidaus fragmentai. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
25
Koplyt÷l÷ Jakštaičių kaime, Juozo Kuprio sodyboje
„Ši koplyt÷l÷ perkelta iš tolimiausio Narmantų kaimo kampelio. Ji stov÷jo Litvinien÷s
sodyboje. Vykstant melioracijai, Litvinien÷s sodyba buvo nugriauta. Litvinien÷ pasistat÷ namą
Jakštaičių kaime ir ten persik÷l÷ koplyt÷lę.
Šią koplyt÷lę nusipirkome kartu su namu. Tačiau iš koplyt÷l÷s vagys jau buvo išnešę visas
skulptūr÷les. Nupirkau Šv. M. Marijos skulptūr÷lę, keletą paveikslų ir sutvarkiau koplyt÷lę“. (Nijol÷
Kuprien÷, g.1965 m.)
Koplyt÷l÷ keturių kamar÷lių, kiekvienoje paveikslas arba skulptūr÷l÷.
Atidengta iš keturių pusių išimamais langeliais. Stogelis – skardinis. Viršuje – metalinis
kryželis.
Koplyt÷l÷ Juozo Kuprio sodyboje Jakštaičių kaime. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
26
Šv. Jurgio paveikslas. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
Šv. Mergel÷s Marijos statul÷l÷. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
27
KOPLYTSTULPIAI
Koplytstulpis Juodup÷nų kaime šalia Sereckių sodybos
„Koplytstulpis atstatytas 1999 m. Netoli šios vietos ir seniau stov÷jo koplytstulpis. Kolūkio
laikais jis buvo nugriautas. Visa Sereckių gimin÷ susid÷jom ir atstat÷m šį koplytstulpį. Dabartinio
koplytstulpio meistrai – Regina Sereckyt÷ - Jonušien÷ ir Justinas Jonušas, gimę 1926 m. Taip pat jų
padarytos ir statul÷l÷s esančios koplytstulpyje. Riteris Šv. Jurgis, ant balto žirgo smeigiantis ietimi į
slibiną, s÷j÷jas šv. Izidorius, amžinatilsį t÷vų Emilijos ir Kastontino Sereckių skulptur÷l÷s“.
(Magdelena Sereckien÷, g. 1934 m.)
Ornamentuotas koplytstulpis Juodup÷nų kaime. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
28
Emilijos ir Kastontino darytos skulptūr÷l÷s. Šv. Jurgio skulptur÷l÷. Fotografuota V. Gembutien÷s,
2007 m.
29
Koplytstulpis Narmantų kaime
Koplytstulpis stovi šalia kelio sankryžos Narmantai – Grūšlauk÷ – Žalgiriai.
„Stovi jis čia nuo pat XIX a. vidurio. Jį stat÷, prižiūr÷jo ir v÷l iš naujo atstat÷ mano seneliai,
t÷vai. Dabar jį naują v÷l padar÷ mano sūnus Arūnas. Mano seneliai net neprisimin÷ kada jis buvo
pastatytas. Žmon÷s, eidami į Grūšlauk÷s bažnyčią, nusikeldavo kepurę. Vaikai susidom÷ję
žiūr÷davo kaip šaunusis riteris Šv. Jurgis nuo balto žirgo smeigia ietimi į besiraitantį po kanopomis
slibiną. Šv. Jurgis globojo sodiečių gyvulius. S÷j÷jas – Šv. Izidorius su s÷tuve. Šv. Florijonas su
vandens kubil÷liu saugo nuo gaisro. Yra ir Šv. Mergel÷s Marijos statul÷l÷. Visas šias statul÷les
padar÷ Edvardas Merkininkas, Narmantų kaimo gyventojas, iš prigimties gabus dailei, kaimo
vyras“. (Janina Benetien÷, g. 1939 m.)
Koplytstulpis aukštas, tad pavogti skulptūr÷les gana sunku. Stogelis skardinis su penkiais
kryželiais. Atidengtas iš keturių pusių.
Koplytstulpis Narmantų kaime. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
30
Matosi s÷j÷jas Šv. Izidorius. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
Matosi Šv. Jurgio ir Šv. Florijono statul÷l÷s. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
31
KRYŽIAI
Kryžius Jakštaičių kaime
„Kryžius stovi Vičiulio žem÷je prieš Zitos Medutien÷s sodybą, čia buvo Vičiulių žem÷
r÷žiais . Jis buvo pastatytas 1937 metais (dar gerai prisimenu buvo Vičiulio t÷vo metin÷s buvo ir
kunigas tai po metinių ir pašventino tą kryžių). Neseniai Vičiulio sūnus Antanas atvažiavęs
atnaujino tą kryžių: sutrumpino, nupjov÷ supuvusią apačią, nudaž÷ ir v÷l įkas÷ į žemę. Užd÷jo naują
medinę Dievo skulptūr÷lę ir stogelį virš jos. Tod÷l kryžius paliko kiek žemesnis negu įprasta.“
(Barbora Bertauskien÷, g. 1929 m.).
Kryžius Jakštaičių kaime. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
32
Kryžiaus Jakštaičiuose fragmentai. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
33
Kryžius Jakštaičių kaime, Jono Vaičekausko sodyboje
Kryžius pastatytas 1901 metais. Stovi Jono Vaičekausko sodyboje tarp medžių. Vasaros
metu beveik nesimato.
“Aš par÷jau gyventi į Jakštaičius, – jis jau stov÷jo. Išsik÷liau iš Jakštaičių į Juodup÷nus
gyventi 1990 metais – jis dar tebestovi toks pat.“ (Bronislava Anužien÷, g.1932 m.).
Kryžius Jakštaičių kaime, Jono Vaičekausko sodyboje. Vasaros metu kryžiaus beveik nesimato.
Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
Kryžius pastatytas 1901 m. Čia buvo ir pirmoji Jakštaičių kaimo pradžios mokykla.
Fotografuota V. Gembutien÷s, 1996 m.
34
Kryžius Jakštaičių kaime, buvusioje Antaninos Milien÷s sodyboje
Kryžius stovi Jakštaičių kaime antroje kelio
pus÷je prieš Juozo Kuprio sodybą. Kryžiaus apačioje prie
pat žem÷s matosi kryžiaus pastatymo data – 1891 metai.
Kryžius ornamentuotas ąžuolo lapais.
Melioracijai nukeldinus A. Milien÷s sodybą, liko
stov÷ti vienišas kryžius. Toks jis stovi nuo pat 1975 m.,
tik v÷jas ir lietus jį po truputį naikina.
Kryžius buvusioje A. Milien÷s sodyboje ornamentuotas ąžuolo lapais. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
Kryžius buvusioje A. Milien÷s sodyboje. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
35
Kryžius Jakštaičių kaime (vietinių gyventojų vadinamas Varnakų kryžiumi)
Vietiniai gyventojai vietovę, esančią apie 2 km į šiaurę nuo Jakštaičių, kur buvo kryžius, o
dabar pastatytas paminklinis akmuo Varnakų kaimui atminti, tebevadina Varnakais.
„Varnakų kaimo kryžius buvo pastatytas 1993 metais
Varnakų kaimo atminimui. Varnakų kaime buvo 6 ūkiai.
Ramonai, Galdikai, Lapinskai, Žvinkliai – Česnauskai -
Vaurai, Venckai, Tarvydai.
1975 metais melioruojant laukus, kaimas buvo
galutinai sugriautas. Šio kryžiaus meistras Valteris Vaclovas,
gimęs Varnakų kaime (jau miręs). Pastatyti pad÷jo du broliai
Lapinskai. Iniciator÷ šio renginio yra Barbut÷ Galdikait÷ –
Fontain÷.“ (R. Lapinskien÷, g. 1932 m. ir R. Bertašien÷, g.
1961 m.).
Po kelerių metų kryžius buvo nupjautas piktadarių,
pasakojama, jog iš gretimo Palšių kaimo.
Tada vietoje kryžiaus tie patys organizatoriai pastat÷
paminklinį akmenį. „Varnakų kaimui atminti“
Kryžius Varnakų kaime, pastatytas Varnakų kaimo atminimui. Fotografuota V. Gembutien÷s, 1996 m.
Vietoje nupjauto kryžiaus, pastatytas paminklinis akmuo. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
36
KAIMO MAŽOJI ARCHITEKTŪRA MARO KAPELIUOSE
Narmantų kaimo maro kapeliai
Narmantų maro kapeliai yra važiuojant nuo Juodup÷nų 6 kilometrus Žalgirių kaimo link,
prie pat Peldin÷s miško.
“Kapeliai randasi Stanislovo Tarvydo žem÷je. Akmenų tvorel÷ išsilaikiusi tik rytin÷je
kapelių dalyje. Vienas kryžius nuvirtęs o kitas statytas 1926 metais vos, vos dar laikosi. Iš
koplyt÷l÷s tik dugnas belikęs ir skardos gabalas. Pagal senų žmonių pasakojimus kapeliai išlikę iš tų
laikų, kai siaut÷jo maro epidemija. Kapeliuose auga du ąžuolai, berželiai, alyvos.
Kadangi n÷ra tvoros, kapelius niokoja laukiniai žv÷rys. Usūriniai šunys yra iškasę daug gilių
urvų.
Kapeliams labai reikalinga žmonių pagalba.“ ( Jonas Gedrimas, g.1942m.).
Narmantų kaimo maro kapeliai. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
37
Koplyt÷l÷s liekanos Narmantų kaimo maro kapeliuose. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
1926 metais statytas kryžius vos besilaiko. Šalia jo ant žem÷s guli kitas kryžius. Fotografuota
V. Gembutien÷s, 2007 m.
38
Jakštaičių kaimo maro kapeliai
Jakštaičių kaimo maro kapeliai yra pavažiavus 3 kilometrus nuo Juodup÷nų Narmantų
kaimo link.
Pavažiavus palei K. Daukšait÷s sodybą palei kanalą į šiaurę. Kapeliai gerai išsilaikę.
Tvarkinga akmenų tvorel÷. Juose pastatytas paminklas rezistentui Adomui Skersiui, slapyvardžiu
„Ąžuolas“, nužudytam 1947 metais. Jis čia ir palaidotas. Paminklas pastatytas 2003metais.
Kapeliuose yra 1938 metais pavasarininkų pastatyta mūrin÷ koplyčia. Kapelius prižiūr÷jo
arčiausiai gyvenantys Juozapas ir Magdelena Maksvyčiai. Jie ir sau čia 1980 metais pasistat÷
paminklą. Tik÷josi šiuose kapeliuose pasilaidoti. Tačiau v÷liau – persigalvojo. Abu jau mirę ir
palaidoti Grūšlauk÷s kapin÷se. Šiuo metu kapelius prižiūri Maksvyčių sūnus Pranas. Kapeliuose
auga ąžuolai, beržai ir kelios eglait÷s.
Jakštaičių kaimo maro kapeliai. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
39
Paminklas Adomui Skersiui Jakštaičių kaimo maro kapeliuose.
Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
1938 metais Pavasarininkų pastatyta mūrin÷ koplyčia Jakštaičių kaimo maro kapeliuose.
Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
40
Juodup÷nų kaimo maro kapeliai
Kaimo žemių šiaurin÷je dalyje prie pat Juodupio upelio, 400 metrų į šiaurę nuo kelio
sankryžos centrin÷je gyvenviet÷je, yra Juodup÷nų kaimo maro kapeliai. Senieji kaimo gyventojai
pasakoja, kad jie yra išlikę nuo siaut÷jusios maro epidemijos laikų. Kapinait÷se yra pavasarininkų
organizacijos 1939 m. pastatytas kryžius maro aukoms atminti „Dieve laimink mūsų šalį“.
Anksčiau, apie 1968 metus, stov÷jo ir koplyt÷l÷, kuri supuvo ir nugriuvo. Jos vietoje palangiškis
Petras Giedra pastat÷ du metalinius kryželius. Kryželiai pastatyti 1996 metais. Ant vieno yra toks
užrašas „ Gerbkime bočių atminimą“. Kapelių tvoros rytin÷je dalyje yra akmuo su data 1846 m.
Kapeliuose auga labai gražios pušys, berželiai. Kapelius prižiūri puikios sielos moteris Jadvyga
Alonderien÷. Anksčiau juos prižiūr÷jo jos anyta Barbora Alonderien÷. Kiekvienais metais geguž÷s
m÷nesį, kapelius aplanko ir juose gieda giesmes kaimo tikintieji.
„Istorinių žinių apie kapinaites neturime. Vietiniai gyventojai jas vadina Senkapiais,
Markapiais. Pasakojama, kad daug juodup÷niškių jose buvę palaidota XVIII amžiaus pradžioje
maro epidemijos metu. Nuo XIX amžiaus kapin÷se laidoti savižudžiai, nekrikštyti mirę ir negyvi
gimę nesantuokiniai kūdikiai. Kapin÷s buvusios apjuostos akmenų pylimu, kurio aukštis vakarų
pus÷je siekia 0,8 metro, o plotis 1,10 metro. Jose nuo seno stov÷jo keli aukšti ąžuoliniai kryžiai,
kurių paskutinysis nugriuvo XX amžiaus 8 dešimtmetyje. Kapinių vakarin÷je pus÷je ties viduriu
buvo 1,5 metro pločio vartai. Kapinait÷s datuojamos XVI – XX a. pr. Žemaičių vyskupyst÷s
vadovybei uždraudus laidoti kaimų kapinait÷se, nuo XIX a. pradžios Juodup÷nų kaimo gyventojai
mirusius savo artimuosius ir gimines veždavo laidoti į Gargždel÷s kaime esančias Salantų parapijos
kapines.“ [1].
41
Juodup÷nų kaimo maro kapeliai. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
1939 m. Juodup÷nų maro kapeliuose pastatytas kryžius. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
42
1996 m. Juodup÷nų maro kapeliuos pastatyti du metaliniai kryželiai. Ant vieno užrašas „Gerbkime
bočių kapines“. Kryželių autorius – Petras Giedra. Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
Kas gegužę, vieną kartą metuose, ateina kaimo žmon÷s pasimelsti prie kryžiaus.
Fotografuota V. Gembutien÷s, 2007 m.
43
NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
1. KANARSKAS, Julius. Juodup÷nų kaimo kapin÷s (Imbar÷s apyl., Kretingos raj.). Kretinga,
1993. Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, f. 4. b.196.
2. Kretingos rajono kultūros paveldas. Klaip÷da: Libra Memelensis, 2005, 96 p. ISBN 9955-
544-45-7.
3. LOVČIK, Klemensas. Mažoji architektūra. Iš Liaudies kultūra, 1998, Nr. 4.
4. Turistiniai maršrutai po Kretingos rajoną. Klaip÷da: Libra Memelensis, 2005, 8 p., iliustr.,
žml. ISBN 9955-544-39-2. 9955-544-38-2 klaidingas.
44
JUODUPöNŲ IR APLINKINIŲ KAIMŲ MAŽOJI ARCHITEKTŪRA
KOPLYČIOS, KRYŽIAI, KOPLYTSTULPIAI
Projektą finansavo Kretingos rajono savivaldyb÷
Projektą reng÷ ir medžiagą rinko Kretingos rajono savivaldyb÷s M.Valančiaus viešosios bibliotekos
Juodup÷nų filialo vyr. bibliotekinink÷ Viliojata Gembutien÷
Nuotraukos V. Gembutien÷s