naujagimiŲ meningito diagnostika ir gydymas - sam.lrv.lt · odos ar aplinkinių audinių infekcija...
TRANSCRIPT
METODIKA
NAUJAGIMIŲ MENINGITO DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS
METODIKOS DALYS
I. Metodikos aprašas
II. Metodikos procedūrų aprašas
III. Metodikos įdiegimo aprašas
IV. Metodikos audito aprašas
V. Informacija visuomenei
2
PARENGĖ
I. Aldakauskienė
R. Brinkis
N. Drazdienė
V. Drejerienė
R. Jasinauskas
R. Kregždienė
A. Kudrevičienė
L. Milašienė
J. Navikienė
Z. Petruškevičienė
Ž. Prapuolenienė
D. Stonienė
R. Šlepikienė
RECENZENTAI
B. Burnytė
N. Drazdienė
V. Drejerienė
A. Gelžinis
A. Kudrevičienė
J. Laurynaitienė
A. Liubšys
A. Mickienė
D. Stonienė
A. Vitkauskienė
R. Vankevičienė
2014 m.
Metodikai pritarė Neonatologijos asociacija
3
TURINYS
I. Metodikos aprašas ........................................................................................................... 5
Bendroji dalis ................................................................................................ 6
Priedai ........................................................................................................... 12
Literatūros sąrašas ......................................................................................... 18
II. Metodikos procedūrų aprašas ......................................................................................... 19
III. Metodikos įdiegimo aprašas .......................................................................................... 25
IV. Metodikos audito aprašas .............................................................................................. 35
V. Informacija visuomenei .................................................................................................. 41
4
5
METODIKA
NAUJAGIMIŲ MENINGITO DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS
I. METODIKOS APRAŠAS
6
1. BENDROJI DALIS.
Naujagimio meningitas – tai naujagimio galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas, kurį
sukelia bakterijos, virusai, grybeliai.
Šioje metodikoje aptariama naujagimių meningito diagnostika ir gydymas.
Santrumpos
AKS – arterinis kraujo spaudimas
BV – bevandenis laikotarpis
BGS – B grupės -hemolizinis streptokokas
CRB – C reaktyvusis baltymas
CPAP – pastovus teigiamas slėgis kvėpavimo takuose
DPV – dirbtinė plaučių ventiliacija
JP – juosmeninė punkcija
KPL – kapiliarų prisipildymo laikas
KT – kompiuterinė tomografija
BMR – branduolių magnetinis rezonansas
PGR– polimerazės grandininė reakcija
BKT- bendras kraujo tyrimas
RV – rizikos veiksniai
SN – standartinis nuokrypis
ŠSD – širdies susitraukimų dažnis
Naujagimio bakterinis meningitas – tai naujagimio galvos ir nugaros smegenų dangalų
uždegimas, kurį sukelia bakterijos, virusai, grybeliai. Naujagimių meningitas yra glaudžiai susijęs
su naujagimių sepsiu, apie 15 proc. naujagimių, sergančių sepsiu, būna ir meningitas.
Naujagimių sergamumas bakteriniu meningitu – 0,25–1,0 iš 1000 gyvų gimusių naujagimių,
mirštamumas apie 10 proc., pasveikus – didelė vėlesnių neurologinių pažeidimų rizika. Dažniausi
bakterinio naujagimių meningito sukėlėjai yra BGS, E.coli, gramneigiamos bakterijos, virusinio
meningito – enterovirusai ir Herpes simplex virusai, grybelinio – Candida šeimos grybeliai.
1. Diagnostika (žr. 3 priedą).
1.1. Anamnezė.
1.1.1. Įvertinti ankstyvojo ir vėlyvojo naujagimių sepsio rizikos veiksnius: (žr. Metodikas
,,Vėlyvosios naujagimių bakterinės infekcijos diagnostika ir gydymas” bei ,,Ankstyvosios
naujagimių bakterinės infekcijos diagnostika ir gydymas”).
1.1.2. Įvertinti kitos etiologijos (virusų) rizikos veiksnius (žr. Metodiką ,,Naujagimio TORCH
infekcijos diagnostika ir gydymas”).
1.1.3. Įvertinti naujagimių invazinės grybelinės infekcijos rizikos veiksnius:
mažesnis nei 32 sav. gestacinis amžius;
7
grybelių kolonizacija (ypač virškinimo trakto);
centriniai veniniai kateteriai;
5 dienas ir ilgiau trunkantis parenterinis maitinimas;
antibiotikų, ypač III kartos cefalosporinų ir karbapenemų, vartojimas ilgiau kaip 5–7 d. ir kt.
1.2. Klinikiniai bakterinio meningito požymiai.
Temperatūros nestabilumas, karščiavimas.
Maitinimo netoleravimas.
Neurologiniai požymiai: dirglumas, letargija, tremoras, trūkčiojimai, traukuliai.
Momenėlis lygus, išpūstas.
Sprando rigidiškumas (retai).
Kvėpavimo nepakankamumo požymiai, apnėja.
Gelta.
Viduriavimas (retai).
1.3. Tyrimai.
Bendrasis kraujo tyrimas ir leukograma.
CRB.
Gliukozės kiekio kraujyje.
Rūgščių ir šarmų pusiausvyros ir plazmos laktatų.
Kraujo pasėlio.
Smegenų skysčio.
Smegenų skysčio pasėlio.
Neurosonoskopija.
KT, BMR (jei yra pokyčių).
1.3.1. Juosmeninė punkcija.
Indikacijos.
1.3.1.1. Anktyvasis naujagimių sepsis (bakteriologiškai patvirtintas arba ne):
vyrauja neurologiniai simptomai;
teigiamas kraujo pasėlio tyrimo atsakymas;
padidėję uždegimo žymenys;
nepaisant gydymo negerėjanti naujagimio būklė .
1.3.1.2. Galimas vėlyvasis naujagimių sepsis:
juosmeninė punkcija atliekama visais atvejais prieš pradedant antibakterinį
gydymą;
svarbu neuždelsti antibakterinio gydymo, dėl neatliktos juosmeninės punkcijos.
1.3.1.3. Kitos indikacijos (žr. Metodikos procedūrų aprašą)
Kontraindikacijos.
Nestabili bendroji naujagimio būklė.
Odos ar aplinkinių audinių infekcija arti JP vietos.
Lumbosakralinė patologija.
8
Trombocitopenija su kraujavimo požymiais.
Padidėjęs intrakranialinis spaudimas (naujagimiams reta, dėl atvirų kaulinių siūlių). Jei
požymių yra, prieš JP turėtų būti atlikta neurosonograma ar BMR.
JP kartojama, jei:
yra teigiamas smegenų skysčio pasėlio tyrimo rezultatas, po 24-48 val., kartojama iki tol kol
smegenų skystis tampa sterilus;
išlieka ar vėl prasiseda karščiavimas;
blogėja klinikinė būklė;
atsiranda naujų klinikinių, ypač neurologinių, simptomų ir (ar) nemažėja uždegimo
žymenys.
JP nekartojama, kai :
gydoma antibiotikais pagal nustatytą mikroorganizmo jautrumą ir gerėja klinikinė
naujagimio būklė;
gera klinikinė būklė ir normalūs laboratorinių tyrimų atsakymai prieš baigiant gydymą
antibiotikais.
1.3.2. Smegenų skysčio tyrimas.
Tepinėlis.
Pasėlis.
Leukocitų skaičius.
Baltymo kiekis.
Gliukozės kiekis.
PGR Herpes simplex virusui nustatyti, jei įtariame, kad yra virusinis meningoencefalitas.
Smegenų skysčio pasėlis – grybeliams nustatyti.
1.3.3. Smegenų skysčio tyrimo vertinimas.
1.3.3.1. Jei leukocitų > 20 ląst./μl, reikia pradėti antibakterinį gydymą.
1.3.3.2. Jei leukocitų < 20 ląst./μl, vyrauja neutrofilai ir yra klinikinių požymių, būdingų
meningitui, reikėtų įtarti, kad yra meningitas ir pradėti antibakterinį gydymą.
1.3.3.3. Patologiniai smegenų skysčio pokyčiai.
Išnešiotas naujagimis Neišnešiotas naujagimis
Baltymo kiekis > 100 mg/dl;
> 1 g/l
> 150 mg/dl;
> 1,5 g/l
Gliukozės kiekis < 1,7
mmol/l
< 1,1 mmol/l
1.3.4. Laboratoriniai infekcijos nustatymo kriterijai.
1.3.4.1. Leukocitų skaičiaus pokyčiai:
leukocitozė > 34 x 109/l;
9
leukopenija < 5 x 109/l.
1.3.4.1. Nesubrendusių neutrofilų santykis su visais neutrofilais > 0,2.
1.3.4.2. Trombocitopenija (trombocitų < 100 000 x 109/l).
1.3.4.3. CRB > 10 mg/l.
1.4. Diferencinė diagnostika. Infekcinės ir neinfekcinės aseptinio meningito priežastys
(aseptinis meningitas – meningitas, kai nenustatomos bakterijos įprastais laboratoriniais metodais).
Priežastis Liga
Infekcijos sukėlėjas
Bakterijos Iš dalies gydytas meningitas
Smegenų ar epiduralinis abscesas
Tuberkuliozė
Virusai Herpes simplex meningoencefalitas
Citomegalo viruso infekcija
Enteroviruso infekcija
Raudonukė
Limfocitinis chorionmeningitas
Vėjaraupiai
Spirochetos Sifilis
Laimo liga
Parazitai Toksoplazmozė
Mikoplazmos Mycoplasma hominis infekcija
Mycoplasma urealyticum infekcija
Grybeliai Kandidamikozė
Kokcidiomikozė
Kriptomikozė
Neinfekcinės priežastys
Trauma Subarachnoidinė kraujosruva
Trauminė juosmeninė punkcija
Navikai Teratoma
Meduloblastoma
2. Gydymas (žr. 3 priedą).
2.1. Antibakterinis gydymas. Meningitui gydyti rekomenduojamos skiriamų antibiotikų
dozės nurodytos pirmame priede.
2.1.1. Empirinis antibakterinis ankstyvojo meningito gydymas: penicilinas, gentamicinas ir
cefotaksimas.
2.1.2. Empirinis antibakterinis vėlyvojo meningito gydymas.
2.1.2.1. Iš namų atvykę naujagimiai pradedami gydyti penicilinu arba ampicilinu ir
cefotaksimu.
10
2.1.2.2. Gydomi stacionare ar iš kitų stacionarų perkelti ligoniai pradedami gydyti
aminoglikozidu ir cefotaksimu.
2.1.2.3. Jei yra epidemiologinių tyrimų duomenų, naujagimis jau gydytas aukščiau
minėtais antibiotikais ar galima numanyti sepsio ir meningito sukėlėją, gali būti
skiriama ir kitokių antibiotikų ar jų derinių, pvz., meropenemo, vankomicino,
cefotaksimo ir aminoglikozido.
2.1.2.4. Komplikuotais atvejais gydymas gali būti pradėtas ir (ar) tęsiamas kitokiais
antibakteriniais vaistais. Tokiais atvejais sprendžia specialistų konsiliumas.
2.1.3. Meningito sukėlėjas gramteigiamas: geriausiai veikiantis antibiotikas (kursas – 14 dienų
nuo tada, kai likvoras tampa sterilus) ir aminoglikozidas (3 dienas nuo tada, kai likvoras
tampa sterilus).
2.1.4. Meningito sukėlėjas gramneigiamas: cefotaksimas ar kitas geriausiai veikiantis
antibiotikas (kursas - 21 diena nuo tada, kai likvoras tampa sterilus) ir aminoglikozidas (3
dienas nuo tada, kai likvoras tampa sterilus).
2.1.5. Patvirtintas bakterinio meningito sukėlėjas: geriausiai veikiantis antibiotikas pagal
antibiotikogramą.
2.2 Virusinio naujagimių meningito gydymas.
Jeigu įtariama ar yra patvirtintas HSV meningitas – acikloviro 20 mg/kg kūno svorio kas 8 val. 21
dieną.
2.3. Grybelių sukelto naujagimių meningito gydymas. Naujagimių sisteminei grybelinei
infekcijai gydyti rekomenduojamų priešgrybelinių vaistų dozės pateiktos antrame priede. Grybelių
sukelto naujagimių meningito gydymo kursas -21 diena.
2.4. Simptominis/sindrominis gydymas (kvėpuojamoji terapija, kraujotakos, normalaus skysčių ir
elektrolitų poreikio palaikymas ir kt.).
2.5. Komplikacijų gydymas.
3. Ligos - būklės eigos vertinimas ir gydymo taktika.
3.1. Svarbiausias naujagimių meningito gydymo efektyvumo kriterijus – klinikinės būklės
gerėjimas.
3.2. Pradėjus empirinį gydymą antibiotikais, po 24–48 val. reikia kartoti BKT su leukograma ir
CRB.
3.3. Gavus smegenų skysčio pasėlio tyrimo rezultatą, atliekami tolesni veiksmai:
3.3.1. Jei smegenų skysčio pasėlio tyrimas teigiamas (mikrobiologiškai patvirtintas
meningitas), gydymas antibiotikais koreguojamas atsižvelgus į mikroorganizmų jautrumą.
3.3.1.1. Smegenų skyčio pasėlio tyrimas kartojamas po 24-48 val., kol gaunamas
neigiamas smegenų skysčio pasėlio tyrimo rezultatas.
3.3.2. Jei smegenų skysčio pasėlio tyrimas neigiamas, gydymas tęsiamas anksčiau paskirtais
antibiotikais iki klinikinio pagerėjimo, kursas ne < 14 d.
3.4. Tuo atveju, kai per 48–72val. nuo gydymo pradžios naujagimio būklė negerėja ar blogėja ir
pakeitus gydymą, kartojami BKT, leukograma ir CRB. Jei dinamika neigiama, kartojami JP,
smegenų skysčio, kraujo pasėlio tyrimai, skiriama kitokio poveikio antibiotikų, svarstoma
priešgrybelinio gydymo būtinybė.
3.5. BKT, leukograma ir CRB turi būti kartojami ir prieš planuojamą gydymo antibiotikais pabaigą.
11
4. Pasveikimo kriterijai.
Normali klinikinė būklė.
Laboratorinių tyrimų duomenys atitinka fiziologines amžiaus normos ribos.
Likvoro tyrimo duomenys atitinka fiziologines amžiaus normos ribos.
12
2. PRIEDAI.
1 priedas. Naujagimiams skiriamų antibiotikų dozės ir vartojimo intervalai (pagal NeoFax 2011, 24 ed.)
2 priedas. Priešgrybeliniai vaistai, vartojami naujagimių sisteminei grybelinei infekcijai gydyti
3 priedas. Meningito diagnostikos ir gydymo algoritmas
Naujagimiams skiriamų antibiotikų dozės ir vartojimo intervalai (pagal NeoFax 2011, 24 ed.)
> 45 sav.
0–28 d. >28 d. 0–14 d. >14 d. 0–7 d. >7 d.
Į veną 30 min. Meningitas, 100.000 VV/kg kūno svorio
Į veną 15 min. Sepsis, 50.000 VV/kg kūno svorio
Į veną 30 min. BGS sepsis 100.000 VV/kg kūno svorio
Į veną 30 min. BGS meningitas, 125.000 VV/kg kūno svorio 6 6 6 6 6 6 6
2 AMPICILINAS Į veną lėtai 25–50 mg/kg kūno svorio 12 8 12 8 12 8 6
Į veną 10 min. 25 mg/kg kūno svorio
Į veną 10 min. Meningitas, 50 mg/kg kūno svorio
4PIPERACILINAS–
TAZOBAKTAMASĮ veną 30 min. 50–100 mg/kg kūno svorio 12 8 12 8 12 8 8
5 CEFAZOLINAS Į veną lėtai 25 mg/kg kūno svorio 12 8 12 8 12 8 6
6 CEFOTAKSIMAS Į veną 30 min. 50 mg/kg kūno svorio 12 8 12 8 12 8 6
7 CEFTAZIDIMAS Į veną 30 min. 30 mg/kg kūno svorio 12 8 12 8 12 8 8
Įsotinamoji dozė 15 mg/kg kūno svorio
Palaikomoji dozė 7,5 mg/kg kūno svorio
0–14 d. >14 d. 0–14 d. >14 d. 0–7 d. >7 d.Sepsis, 10 mg/kg kūno svorio
Meningitas, 15 mg/kg kūno svorio
0–14 d. >14 d. 0–7 d. >7 d. 0–7 d. >7 d.Įsotinamoji dozė 12–25 mg/kg kūno svorio
Palaikomoji dozė 6–12 mg/kg kūno svorio
0–14 d. >14 d. 0–7 d. >7 d. 0–7 d. >7 d.20 mg/kg kūno svorio 12 8 12 8 12 8 8
Pseudomonas meningitas ir infekcija 40 mg/kg kūno
svorio8 8 8 8 8 8 8
Į veną 30 min.
<32 sav.
11 MEROPENEMAS
≥ 32 sav.
9 VANKOMICINAS Į veną 60 min.
10 FLUKONAZOLISĮ veną 30 min./
per burną
8
48 24 24
18 12 12 8 12 8 6
48 24 48 24
12 8
8
METRONIDAZOLIS Į veną 60 min. 48 24 24 12 24
8 12 8 6
3 OKSACILINAS 12 8 12 12 8 6
PENICILINAS112 8 12
Eil.
Nr.Antibiotikas
Švirkštimo
greitisVienkartinė dozė*
Koreguotas amžius pagal nėštumo laiką
≤ 29 sav. 30–36 sav. 37–44 sav.
Amžius po gimimo
Švirkštimo intervalas (val.)
13
1 priedas.
Vienkartinė
dozė (mg/kg
kūno svorio)
Intervalas
(val.)
Vienkartinė
dozė (mg/kg
kūno svorio)
Intervalas
(val.)
Vienkartinė
dozė (mg/kg
kūno svorio)
Intervalas
(val.)
Vienkartinė
dozė (mg/kg
kūno svorio)
Intervalas
(val.)
Vienkartinė
dozė (mg/kg
kūno svorio)
Intervalas
(val.)
Vienkartinė
dozė (mg/kg
kūno svorio)
Intervalas
(val.)
1 GENTAMICINAS** 30 min. 5 48 4 36 4 24 4,5 36 4 24 4 24
2 AMIKACINAS 30 min. 18 48 15 36 15 24 18 36 15 24 15 24
50 mg/kg
kūno
svorio
12
50 mg/kg
kūno
svorio
8–12
50 mg/kg
kūno
svorio
12
50 mg/kg
kūno
svorio
8–12
50 mg/kg
kūno
svorio
12
50 mg/kg
kūno
svorio
12
* VV veikimo vienetai
**Skiriant vartoti gentamiciną >48 val., nustatyti koncentraciją. Terapinės gentamicino koncentracijos kraujo serume:
maksimali (tiriama 30 min. po sušvirkštimo): 5 – 12 µg/ml (10,6–25,1 µmol/l);
minimali (tiriama prieš sušvirkščiant dozę): 0,5 – 1 µg/ml (1,05–2,1 µmol/l)
CEFUROKSIMAS3
15–28 d.
<1 g >2 kg
8–28 d.≤ 7 d.
1–2 kg
8–28 d.≤ 7 d.≤ 14 d.
Koreguotas amžius pagal nėštumo laiką
VisiŠvirkštimo
greitis
30 min.
AntibiotikasEil.
Nr.
≤ 29 sav. 30–34 sav. > 35 sav.
0–7 d. 8–28 d.
Amžius po gimimo
≥29 d. 0–7 d. ≥ 8 d.
14
15
2 priedas. Priešgrybeliniai vaistai, vartojami naujagimių sisteminei grybelinei infekcijai gydyti
Vaistas Skyrimo
būdas Dozė Komentarai
Amfotericino B
deoksicholatas*
į/v 0,5-1 mg/kg/parą
(maksimali dozė –
1,5 mg/kg/parą)
kas 24 val.
Infuzija 60 min.
Nefrotoksiškas, bet mažiau nei
suaugusiems. Gali sukelti
hipokalemiją. Prie meningito –
maksimali dozė.
Amfotericino B lipidų
kompleksas
į/v 3-5 mg/kg/parą
(maksimali dozė – 7
mg/kg/parą)
kas 24 val.
Infuzija 60 min.
Skiriamas, kai yra inkstų
nepakankamumas, įprasto
amfotericino B netoleravimas.
Nėra efektyvesnis, nei įpratas
amfotericinas B.
Liposominis
amfotericinas B
į/v 2-7 mg/kg/parą Infuzija 60 min.
Skiriamas, kai yra inkstų
nepakankamumas, įprasto
amfotericino B netoleravimas.
Nėra efektyvesnis, nei įpratas
amfotericinas B.
Flukonazolis** į/v, per os 12 mg/kg/parą
(pradinė dozė 25
mg/kg/parą)
Infuzija 30-60 min.
Veikia prieš daugelį Candida
šeimos grybelių, išskyrus C.
glabrata ir C. krusei.
Gerai patenka į smegenų skystį
(apie 80 % kraujo serumo
koncentracijos).
Vorikonazolis į/v, per os 8-12 mg/kg/parą
kas 12 val.
Infuzija 120 min.
Gerai veikia Candida grybelius,
Aspergillus, Cryptococcus.
Skiriant per os, apie 96 % patenka
į kraują (suaug.). Gerai patenka į
smegenų skystį.
5-Flucitozinas per os 50-150 mg/kg/parą
kas 6-12 val.
Gerai veikia Candida grybelius,
Aspergillus, Cryptococcus.
Kraujo serumo konc. 20-40 g/ml,
maksimali konc. 50-80 g/ml
Labai gerai patenka į smegenų
skystį, g.b. derinamas su
amfotericinu B ar flukonazoliu.
Mikafunginas į/v 10 mg/kg/parą
(maksimali dozė - 15
mg/kg/parą)
Infuzija 60 min.
Veikia prieš visas Candida
padermes, nelabai gerai patenka į
smegenų skystį, bet gerai
pasiskirsto audiniuose ir organuose
(plaučiuose, kepenyse, blužnyje,
inkstuose). G.b. pirmojo
pasirinkimo vaistas.
16
Kaspofunginas į/v 2 mg/kg/parą
kas 12 val.
Infuzija 60 min.
Panašios savybės, kaip
mikafungino.
Anidulafunginas į/v 1,5 mg/kg/parą
(pradinė dozė – 3
mg/kg/parą)
Infuzija 60 min.
Panašios savybės, kaip
mikafungino.
Veikia ne tik Candida šeimos
grybelius, bet ir Aspergillus.
* Amfotericinas B: pirmoji dozė – 0,5 mg/kg, po 12 val. – 1 mg/kg; pastaroji dozė skiriama kas 24 val.;
** Flukonazolis: ≤ 29 sav. gest., 0-14 dienų po gimimo skiriama kas 72 val.; ≤ 29 sav. gest., > 14 dienų po gimimo,
arba 30-36 sav. gest., 0-14 dienų po gimimo skiriama kas 48 val.; ≥ 30 sav. gest., > 14 dienų po gimimo, arba > 36 sav.
gest. skiriama kas 24 val.
Meningitų diagnostika ir gydymas
Pabaiga
Ar juosmeninės punkcijos rezultatai
rodo jog yra meningitas?
Ne
Diagnostika Diferencinė diagnostika Gydymas Užbaigimas
Koreguok gydymą atsižvelgdamas į pasėlio
tyrimo rezultatus
Taip
Diferencinė diagnostika Gydymas Užbaigimas
Tęsk gydymą 21 dieną nuo tada, kai likvoras tapo sterilus
Įvertink meningito rizikos veiksnius
Ar yra meningito rizikos veiksnių?
Ne
Taip
Spręsk, ar reikia atlikti juosmeninę
punkciją
Ar yra juosmeninės
punkcijos indikacijų?
Ne
Taip
Atlik juosmeninę punkciją
Vertink juosmeninės punkcijos rezultatus
Ar teigiamas likvoro pasėlio
tyrimo rezultatas?
Ne
Taip Ar yra meningitas?
Ne
Taip
Atlik pakartotinę punkciją po 24–48 val.
Ar sukėlėjas gram neigiamas?
Ne
Taip
Tęsk gydymą 14 d. nuo tada, kai likvoras tapo sterilus.
Užbaigimas Užbaigimas
3 priedas. Meningito diagnostikos ir gydymo algoritmas
17
18
3. LITERATŪROS SĄRAŠAS.
1. M.S.Edwards, C.J.Baker. Bacterial meningitis in the neonate: Clinical features and diagnosis.
www.uptodate.com ©2014UpToDate
2. M.S.Edwards, C.J.Baker. Bacterial meningitis in the neonate: Treatment and outcome.
www.uptodate.com ©2014UpToDate
3. L.Srinivasan, M.C. Harris, S.S. Shah. Lumbar Puncture in the Neonate: Challenges in Decision
Making and Interpretation . Seminars in Perinatology . 2012, Elsevier, P. 445-453.
4. Garges HP, Moody MA, Cotten CM, Smith PB, Tiffany KF, Lenfestey R, Li JS, Fowler VG
Jr, Benjamin DK Jr. Neonatal meningitis: what is the correlation among cerebrospinal fluid
cultures, blood cultures, and cerebrospinal fluid parameters? Pediatrics Vol. 117 No. 4 April 1,
2006 pp. 1094 -1100
5. Bacterial meningitis and meningococcal septicaemia (CG102) NICE 2010.
6. Atlas of Procedures in Neonatology Author(s): Mhairi G MacDonald MBChB, DCH, FRCPE,
FAAP, Jayashree Ramasethu MBBS, DCH, MD, FAAP , Khodayar Rais-Bahrami MD, Fifth
Edition, 2013
7. Richard A. Polin, MD and the COMMITTEE ON FETUS AND NEWBORN. Management of
Neonates With Suspected or Proven Early-Onset Bacterial Sepsis, Pediatrics Vol. 129 No. 5 May 1,
2012
pp. 1006 -1015 (doi: 10.1542/peds.2012-0541)
8. C. L. Byington, J.Kendrick, Xiaoming Sheng. Normative Cerebrospinal Fluid Profiles in Febrile
Infants. Portions of the data were presented at the Pediatric Academic Societies Annual Meeting,
May 15, 2005, Washington, DC.
9. A.Liubšys. Naujagimių sisteminė grybelinė infekcija. Lietuvos akušerija ir ginekologija. 2014
kovas, t.XVII, Nr.1. p.63-73.
19
METODIKA
NAUJAGIMIŲ MENINGITO DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS
II. METODIKOS PROCEDŪRŲ APRAŠAS
20
Juosmeninė punkcija
Procedūra skirta: gydytojams neonatologams, vaikų ligų gydytojams.
Indikacijos:
1. CNS infekcinių ligų (meningito, encefalito), taip pat įgimtos infekcijos (TORCH) diagnostika.
2. Metabolinių ligų diagnostika.
3. Antibakterinio CNS infekcinių ligų gydymo efektyvumo vertinimas.
4. Leukemijos diagnostika.
5. Cheminių preparatų švirkštimas.
Kontraindikacijos:
1. Padidėjęs intrakranialinis spaudimas (naujagimiams retai dėl atvirų kaulinių siūlių). Jei požymių
yra, turėtų būti atlikta KT ar BMR prieš JP.
2. Trombocitopenija su kraujavimu.
3. Odos ar aplinkinių audinių infekcija arti punkcijos vietos.
4. Lumbosakralinė patologija.
5. Bendrosios būklės nestabilumas.
Tėvų sutikimas (žr. 1 priedą)
Priemonės:
1. Veido kaukė, sterilios pirštinės.
2. Odos dezinfektantas.
3. Sterilūs vystyklai, tvarsčiai.
4. Punkcinės adatos su stiletu (dydis – 20;22;25).
5. 3 mėgintuvėliai.
Stebėsena. Gyvybinių funkcijų, deguonies saturacijos.
Deguonies tiekimas (preoksigenacija). Galimai hipoksemijai procedūros metu sumažinti
rekomenduojama padidinti papildomai tiekiamo deguonies koncentraciją.
Skausmo malšinimas. Naudojamos nemedikamentinės priemonės, vietinio poveikio anestetikų.
Pozicija. Asistentas laiko naujagimį gulimoje šoninėje arba sėdimoje pozicijoje, lenkdamas nugarą.
Svarbu nelenkti kaklo! Čiuopiama numatoma punkcijos vieta (L3-L4 ar L4-L5 tarpslanksteliniai
tarpai).
Procedūros eiga:
1. Nusiplauti rankas, užsidėti kaukę ir užsimauti sterilias pirštines.
2. Nuvalyti juosmeninės punkcijos vietą su antiseptiku 3 kartus. Leisti antiseptikui išdžiūti ir
užtiesti steriliais vystyklais, paliekant matomą punkcijos vietą.
3. Adata su stiletu duriama vidurio linijoje tarpslanksteliniame (L3-L4 ar L4-L5 ) tarpe stačiu
kampu bambos kryptimi. Adatos įkišimo gylis išnešiotam naujagimiui – 1–1,5 cm, mažiau –
neišnešiotam.
4. Kai stuburo kanalas pasiektas, reikia ištraukti stiletą iš adatos ir laukti, kol smegenų skystis
pradės lašėti. Neaspiruoti skysčio. Leisti smegenų skysčiui laisvai lašėti po 1 ml į kiekvieną
mėgintuvėlį.
5. Jei smegenų skysčio nėra, įkišus stiletą, koreaguojama adatos padėtis ir jei skysčio vėl nėra,
adata su stiletu ištraukiama ir punktuojama kitame tarpslanksteliniame tarpe (vienu aukščiau ar
žemiau).
21
6. Hidrocefalijai gydyti reikia nulašinti 10-15 ml/kg kūno svorio smegenų skysčio, ar lašinti tol, kol
nustos lašėti (iki 10 min.).
7. Įkišus stiletą į adatą, adata ištraukiama ir užklijuojamas tvarstis.
Galimos komplikacijos:
1. Hipoksemija dėl padėties.
2. Kvėpavimo ir (ar) širdies veiklos sutrikimas.
3. Kraujingas likvoras (trauminė punkcija).
4. Infekcija.
5. Dėl staigios dekompresijos – smegenų įstrigimas.
6. Kraujavimas: epiduralinė hematoma, spinalinė ar intrakranialinė subduralinė hematoma,
spinalinė ar intrakranialinė subarachnoidinė hematoma.
7. Epiduralinis smegenų skysčio susikaupimas.
8. Intraspinalinis epiderminis tumoras.
9. Ūminis spondilitas.
22
Sutikimas atlikti naujagimio juosmeninę punkciją
PATVIRTINTA
…….. Ligoninės direktoriaus ……..
SUTIKIMAS ATLIKTI NAUJAGIMIO JUOSMENINĘ PUNKCIJĄ
Ligonio vardas, pavardė.................................................................................................................
Gimimo data....................................
Gerbiamieji tėveliai, Jūsų naujagimiui reikia atlikti juosmeninę punkciją. Juosmeninė
punkcija yra procedūra, kurios metu gydytojas tarp stuburo slankstelių įduria adatą į apatinę stuburo
kanalo dalį, siekdamas paimti smegenų skysčio. Procedūra yra būtina tuo atveju, kai reikia ištirti
smegenų skystį (likvorą) dėl galimos infekcijos (meningito ar encefalito) arba kai smegenų skystį
reikia išleisti dėl per didelio jo kiekio ir (arba) smegenų slėgio padidėjimo. Minėtais atvejais
juosmeninė punkcija yra patikimas tyrimo ar gydymo būdas.
Procedūra atliekama vaikui ramiai gulint ant šono arba sėdint, prieš tai jį tinkamai
nuraminus ir sukėlus nejautrą. Prieš procedūrą naujagimiui gali būti skiriama raminamųjų ir
skausmą malšinančių vaistų, kurie padaro pačią procedūrą neskausmingą, tačiau po procedūros dar
kurį laiką gali sukelti kūdikio mieguistumą, todėl po juosmeninės punkcijos reikia stebėti, kol jis
visiškai pabus. Kartais po procedūros naujagimis dar kurį laiką gali būti neramus (jam gali skaudėti
galvą ar dūrio vietą, todėl gali tekti skirti vaistų nuo skausmo (dažniausiai – paracetamolio žvakutę).
Juosmeninė punkcija paprastai nėra naujagimio sveikatai ar gyvybei pavojinga procedūra,
komplikacijų, susijusių su juosmenine punkcija (kraujavimo ar likvoro tekėjimo iš dūrio vietos,
nervo pažeidimo, infekcijos) tikimybė yra labai maža. Po procedūros ant dūrio vietos uždedamas
sausas sterilus tvarstis, kurį kitą dieną galima nuimti. Juosmeninę punkciją kaip papildomą
diagnostikos ar gydymo priemonę, gali tekti pakartoti. Apie tai spręs jūsų kūdikį gydantis
gydytojas, kuris Jus apie tai informuos.
Aš,......................................................................................................................................................
(paciento atstovo vardas, pavardė, parašas, data)
perskaičiau ir supratau išdėstytą tekstą, man buvo suteikta visa informacija ir atsakyta į visus
klausimus, todėl sutinku, kad mano naujagimiui būtų atlikta juosmeninė punkcija, o procedūros
metu atsiradus nenumatytų aplinkybių būtų imtasi visų priemonių, kurios toje situacijoje yra
būtinos.
Juosmeninę punkciją atliks gydytojas....................................................................................................
(vardas, pavardė, parašas)
23
Literatūros sąrašas.
1. M.S.Edwards, C.J.Baker. Bacterial meningitis in the neonate: Clinical features and diagnosis.
www.uptodate.com ©2014UpToDate
2. M.S.Edwards, C.J.Baker. Bacterial meningitis in the neonate: Treatment and outcome.
www.uptodate.com ©2014UpToDate
3. L.Srinivasan, M.C. Harris, S.S. Shah. Lumbar Puncture in the Neonate: Challenges in Decision
Making and Interpretation . Seminars in Perinatology . 2012, Elsevier, P. 445-453.
4. Garges HP, Moody MA, Cotten CM, Smith PB, Tiffany KF, Lenfestey R, Li JS, Fowler VG Jr,
Benjamin DK Jr. Neonatal meningitis: what is the correlation among cerebrospinal fluid cultures,
blood cultures, and cerebrospinal fluid parameters? Pediatrics Vol. 117 No. 4 April 1, 2006 pp.
1094 -1100
5. Bacterial meningitis and meningococcal septicaemia (CG102) NICE 2010.
6. Atlas of Procedures in Neonatology Author(s): Mhairi G MacDonald MBChB, DCH, FRCPE,
FAAP, Jayashree Ramasethu MBBS, DCH, MD, FAAP , Khodayar Rais-Bahrami MD, Fifth
Edition, 2013
7. Richard A. Polin, MD and the COMMITTEE ON FETUS AND NEWBORN. Management of
Neonates With Suspected or Proven Early-Onset Bacterial Sepsis, Pediatrics Vol. 129 No. 5 May 1,
2012pp. 1006 -1015 (doi:10.1542/peds.2012-0541)
8. C. L. Byington, J.Kendrick, Xiaoming Sheng. Normative Cerebrospinal Fluid Profiles in Febrile
Infants. Portions of the data were presented at the Pediatric Academic Societies Annual Meeting,
May 15, 2005, Washington, DC.
24
25
METODIKA
NAUJAGIMIŲ MENINGITO DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS
III. METODIKOS ĮDIEGIMO APRAŠAS
26
1. Būtinų resursų (medicininės įrangos, žmogiškųjų ir kt.) aprašymas.
1.1. Nurodyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-04-30 įsakyme Nr. V-302
,,Dėl bendrųjų neonatologijos stacionarinių antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų
patvirtinimo”.
1.2. Nurodyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013-09-23 įsakyme Nr. V-900
,,Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo”.
2. Būtini dokumentai.
ASPĮ direktoriaus įsakymas, leidžiantis naudotis metodika ,,Naujagimių meningito diagnostika ir
gydymas”.
Glaustas metodikos
pristatymas
27
Metodikos
,, NAUJAGIMIŲ MENINGITO DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS”
svarbiausi teoriniai aspektai
❑Parengtos metodinės rekomendacijos tikslas – taikyti
šiuolaikinius naujagimių meningito diagnostikos ir gydymo
metodus, siekiant sumažinti naujagimiams meningito
sukeliamų komplikacijų dažnį.
28
Metodikos
,, NAUJAGIMIŲ MENINGITO DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS”
svarbiausi teoriniai aspektai
❑ Naujagimio meningitas - tai naujagimio galvos ir nugaros smegenų dangalų
uždegimas, kurį sukelia bakterijos, virusai, grybeliai. Dažniausi sukėlėjai:
❑ BGS, E.coli;
❑ enterovirusai ir Herpes simplex virusai;
❑ Candida šeimos grybeliai.
❑ Naujagimių meningitas yra glaudžiai susijęs su naujagimių sepsiu, apie 15 proc.
naujagimių, sergančių sepsiu, būna ir meningitas.
❑ Naujagimių sergamumas bakteriniu meningitu - 0,25-1,0 iš 1000 gyvų gimusių
naujagimių, mirštamumas apie 10 proc., pasveikus - didelė vėlesnių neurologinių
pažeidimų rizika.
29
Metodikos ,,NAUJAGIMIŲ MENINGITO DIAGNOSTIKA IR
GYDYMAS” svarbiausi praktiniai aspektai
❑Juosmeninės punkcijos procedūros įsisavinimas;
❑Juosmeninės punkcijos indikacijų ir kontraindikacijų
nustatymas;
❑Tėvų sutikimo atlikti juosmeninės punkciją gavimas;
❑Juosmeninės punkcijos atlikimas.
30
Būtinos metodikos ,,NAUJAGIMIŲ MENINGITO
DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS” įdiegimo priemonės
❑ ASPĮ direktoriaus įsakymas, įpareigojantis naudotis metodika
,, NAUJAGIMIŲ MENINGITO DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS”
❑ Būtinų resursų (medicininės įrangos, žmogiškųjų ir kt.) aprašymas:
❑ Nurodyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-04-30
įsakyme Nr. V-302 ,,Dėl bendrųjų neonatologijos stacionarinių antrinio ir
tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų patvirtinimo”.
❑ Nurodyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013-09-23
įsakyme Nr. V-900 ,,Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos
priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo”.
❑ Taikyti privalo mokėti gydytojai, teikiantys stacionarines sveikatos priežiūros
paslaugas naujagimiams. 31
Metodikos ,,NAUJAGIMIŲ MENINGITO DIAGNOSTIKA IR
GYDYMAS”
Personalo mokymo planas (1)
❑Teorinė informacija ir procedūros įsisavinimo bei praktinio
taikymo aspektai (žr. Metodikos aprašą ir Metodikos procedūrų
aprašą).
❑Rekomenduojama gydytojams, teikiantiems stacionarines
sveikatos priežiūros paslaugas naujagimiams, įsisavinti
savarankiškai, po to aptarti bendro susirinkimo (skyriuose ar
ligoninės padalinyje, dalyvaujant ir slaugytojams) metu.
❑Numatomos teorinio aptarimo ir pratybų datos.
32
Metodikos ,,NAUJAGIMIŲ MENINGITO DIAGNOSTIKA IR
GYDYMAS”
Personalo mokymo planas (2)
❑Svarbiausių metodikos įdiegimo įgūdžių įsisavinimas:
❑Juosmeninės punkcijos procedūra.
33
Metodikos ,, NAUJAGIMIŲ MENINGITO DIAGNOSTIKA IR
GYDYMAS”
įdiegimo auditas
❑Tikslas – užtikrinti savalaikę meningito diagnostiką ir tinkamą
antimikrobinę terapiją.
❑Tvarka:
❑ Asmens, atsakingo už metodikos įdiegimo auditą (gydytojo neonatologo ar
vaikų ligų gydytojo), paskyrimas;
❑ Auditas atliekamas pagal pateiktus kriterijus kartą per 6 mėnesius tretinio ir
antrinio lygio neonatologijos paslaugas teikiančiuose stacionaruose;
❑ Audito rezultatų aptarimas su bendradarbiais;
❑ Sprendimų priėmimas ir suderinimas su administracija.
34
35
METODIKA
NAUJAGIMIŲ MENINGITO DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS
IV. METODIKOS AUDITO APRAŠAS
36
1. Išsamus įdiegtos metodikos efekto ligoninėje audito aprašas.
1.1. Kartą per 6 mėnesius tretinio ir antrinio lygio akušerines ir neonatologines paslaugas
teikiančiuose stacionaruose atliekamas įdiegtos metodikos efekto ligoninėje auditas. 1.2. Auditas vykdomas naujagimių skyriuose, kuriuose gydomi sergantys ir neišnešioti
naujagimiai. 1.3. Audito metu tikrinama, kaip gydomi naujagimiai, kuriems skirta antibiotikų, įtarus, kad yra
meningitas. 1.4. Audito metu pildoma duomenų anketa kiekvienam naujagimiui. Pacientus identifikuojanti
informacija niekada neturi būti paviešinta.
2. Išsamus auditorių funkcijų aprašymas.
2.1. Auditą turėtų atlikti šališki ir nešališki suinteresuoti asmenys: akušeriai, mikrobiologai,
gydytojai akušeriai-ginekologai, gydytojai neonatologai, farmacininkai, vaikų ligų gydytojai,
bendrosios praktikos gydytojai bei klinikinio audito personalas.
2.2. Audito metu turi būti tikrinama, kokia atliekama diagnostika ir kaip gydomi naujagimiai,
kuriems skirta antibiotikų, įtarus, kad naujagimis gali sirgti meningitu. 2.3. Turi būti užpildyta kiekvienos tikrintos naujagimių ligos istorijos audito anketa. 2.4. Užpildytos anketos analizuojamos, rezultatai aptariami su skyriaus ar ligoninės administracija.
3. Svarbiausių kriterijų, kuriuos įtraukus į informacinę sistemą būtų galima daryti įdiegtos
metodikos efektyvumo analizę nacionaliniu mastu, sąrašas.
Empirinis naujagimių menigito gydymas antibiotikais; Antibiotikų vartojimo trukmė;
Kraujo pasėlio tyrimo rezultatai, antibiotikograma;
Likvoro pasėlio tyrimo rezultatai, antibiotikograma.
4. Priedai.
1 priedas. Audito metu vertinami kriterijai
2 priedas. Audito išvados
37
1 priedas. Audito metu vertinami kriterijai
Klausimas Taip Ne Pažymėti, kokie veiksmai
atlikti, įvertinti
Tyrimai
1. Ar įvertintos juosmeninės punkcijos
indikacijos, įtarus, kad yra akstyvasis naujagimių
meningitas?
⇬ vyrauja neurologiniai
simptomai ⇬ teigiamas kraujo pasėlis ⇬ labai dideli su uždegimu susiję
pokyčiai ⇬ nepaisant gydymo negerėjanti
naujagimio būklė
2. Ar įvertintos juosmeninės punkcijos
indikacijos, įtarus, kad yra vėlyvasis naujagimių
meningitas?
⇬ įtariama, kad yra vėlyvasis
naujagimių sepsis
3. Ar atlikta juosmeninė punkcija prieš pradedant
gydyti antibiotikais, įtarus, kad yra vėlyvasis
naujagimių sepsis?
⇬ nepavyko atlikti
⇬ naujagimio būklė per sunki
4. Ar atlikta kontrolinė juosmeninė punkcija po
24-48 val., jei likvoro pasėlio tyrimo atsakymas
teigiamas?
⇬ nepavyko atlikti ⇬ naujagimio būklė per sunki
Gydymas
5. Ar pradėtas empirinis vėlyvojo sepsio
gydymas?
6. Ar koreguotas gydymas, jei likvoro ar kraujo
pasėlio tyrimo atsakymas teigiamas?
● Kartotinis auditas sudaro pagrindinę klinikinio audito dalį, reikalingą rezultatams parodyti.
● Rekomenduojama, kad audito kriterijai atitiktų metodikos kriterijus 100 proc. Jei šis tikslas
nepasiekiamas, gali būti nustatomas mažesnis preliminarus kriterijus, tačiau 100 proc. turėtų
išlikti pagrindinis siektinas tikslas. ● Audito metu tikrinama, ar jei yra indikacijų atlikta juosmeninė punkcija, ar pradėtas
gydymas ir kokiais antibiotikais, ar koreguotas gydymas atsižvelgiant į pasėlių tyrimo
rezultatus.
38
2 priedas. Audito išvados
Veiksmams vadovauja
Vardas,
pavardė
Kontaktai
Skiltyje „Reikiami veiksmai“ tiksliai pateikti reikiamus veiksmus rekomendacijai įgyvendinti.
Visa veiksmo plano atnaujinimo informacija įrašoma skiltyje „Komentarai“.
Rekomendacija Reikiami
veiksmai (Jei nėra
reikiamų
veiksmų –
rašyti
„Nėra“)
Veiksmų
data Atsakingas
asmuo Komentarai, veiksmų būklė (Pateikti
vykstančių procesų pavyzdžius, veiklos
pakeitimus, problemas, su kuriomis
susidurta įgyvendinant pokyčius,
priežastis, kodėl rekomendacija
neįvykdyta, ir kita)
Pokyčių
būklė (žr.
išvadas)
Išvados:
1. Rekomendacija pradėta vykdyti, bet dar neįvykdyta.
2. Procesas vyksta. 3. Visiškai įgyvendinta.
4. Neįgyvendinta (nurodyti priežastis). 5. Kita (pateikti paaiškinimą).
39
5. Literatūros sąrašas.
1. M.S.Edwards, C.J.Baker. Bacterial meningitis in the neonate: Clinical features and diagnosis.
www.uptodate.com ©2014UpToDate
2. M.S.Edwards, C.J.Baker. Bacterial meningitis in the neonate: Treatment and outcome.
www.uptodate.com ©2014UpToDate
3. L.Srinivasan, M.C. Harris, S.S. Shah. Lumbar Puncture in the Neonate: Challenges in Decision
Making and Interpretation . Seminars in Perinatology . 2012, Elsevier, P. 445-453.
4. Garges HP, Moody MA, Cotten CM, Smith PB, Tiffany KF, Lenfestey R, Li JS, Fowler VG
Jr, Benjamin DK Jr. Neonatal meningitis: what is the correlation among cerebrospinal fluid
cultures, blood cultures, and cerebrospinal fluid parameters? Pediatrics Vol. 117 No. 4 April 1,
2006 pp. 1094 -1100
5. Bacterial meningitis and meningococcal septicaemia (CG102) NICE 2010.
6. Atlas of Procedures in Neonatology Author(s): Mhairi G MacDonald MBChB, DCH, FRCPE,
FAAP, Jayashree Ramasethu MBBS, DCH, MD, FAAP , Khodayar Rais-Bahrami MD, Fifth
Edition, 2013
7. Richard A. Polin, MD and the COMMITTEE ON FETUS AND NEWBORN. Management of
Neonates With Suspected or Proven Early-Onset Bacterial Sepsis, Pediatrics Vol. 129 No. 5 May 1,
2012 pp. 1006 -1015 (doi: 10.1542/peds.2012-0541)
8. C. L. Byington, J.Kendrick, Xiaoming Sheng. Normative Cerebrospinal Fluid Profiles in Febrile
Infants. Portions of the data were presented at the Pediatric Academic Societies Annual Meeting,
May 15, 2005, Washington, DC.
40
41
METODIKA
NAUJAGIMIŲ MENINGITO DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS
V. INFORMACIJA VISUOMENEI
42
Informacija tėvams
Meningitas - tai galvos ir nugaros smegenų dangalų (audinių, kurie dengia smegenis)
uždegimas, kurį dažniausiai sukelia bakterijos, virusai ir grybeliai. Infekcija į vaiko organizmą gali
patekti iki gimimo, gimimo metu ir po jo. Infekcija į smegenų skystį patenka per kraują.
Naujagimių meningitas gali prasidėti bendraisiais simptomais: karščiavimu ar temperatūros
nestabilumu, maitinimo netoleravimu – atpylinėjimu, atsisakymu valgyti, taip pat kvėpavimo
sustojimais, padidėjusiu dirglumu, traukuliais ar mieguistumu. Tai labai sunki liga, kurią reikia
pradėti gydyti nedelsiant.
Įtarus, kad yra meningitas, be kitų klinikinių ir laboratorinių tyrimų, būtina atlikti
juosmeninę punkciją ir ištirti smegenų skystį. Juosmeninės punkcijos metu adata tarp dviejų stuburo
slankstelių įkišama į stuburo kanalą ir nulašinama smegenų skysčio tyrimui.
Priklausomai nuo to, kokie mikroorganizmai sukėlė meningitą (bakterijos, virusai ar
grybeliai), skiriamas gydymas, kurio trukmė priklauso nuo meningitą sukėlusio mikrorganizmo ir
naujagimio būklės. Jeigu ji sunki, naujagimis gydomas naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje.
Sunkios ir komplikuotos meningito eigos atveju, naujagimis gali mirti. Dauguma naujagimių
pasveiksta ir auga sveiki, daliai naujagimių lieka lengvų arba sunkių liekamųjų reiškinių (gali
atsirast smegenų vandenė, klausos, raidos, elgesio sutrikimų ir kt.), todėl vėliau meningitu sirgusius
naujagimius būtina stebėti.