HIGIENOS INSTITUTAS

KARŠČIO POVEIKIO PREVENCNĖS PRIEMONĖS DARBO VIETOJE

UŽDAROJE PATALPOJE IR LAUKE

Teorinė medžiaga

Vilnius, 2017

2

Parengė

Greta Rožėnaitė

Higienos instituto Profesinės sveikatos centras

Higienos institutas Didžioji g. 22, LT-01128 Vilnius Tel. +370 5 212 0861 Mob. tel.. +370 6 205 9899 El. p. greta.rozenaite@hi.lt

3

Turinys

Turinys ........................................................................................................................................ 3

Sąvokos ....................................................................................................................................... 4

Santrumpos ................................................................................................................................. 4

Įvadas .......................................................................................................................................... 5

Pagrindimas ......................................................................................................................... 5

Tyrimų apžvalga ................................................................................................................. 6

Karščio poveikio prevencija: 4 žingsnių planas .......................................................................... 9

1 žingsnis. Rizikos vertinimas ............................................................................................ 9

2 žingsnis. Prevencinių priemonių paruošimas darbo vietoje ........................................... 11

3 žingsnis. Prevencinių priemonių paruošimas darbuotojui ............................................. 11

4 žingsnis. Nuolatinė stebėsena ........................................................................................ 12

Karščio sukeltos ligos: simptomai ir pirmoji pagalba ............................................................... 13

Šilumos smūgis ................................................................................................................. 13

Išsekimas nuo karščio ....................................................................................................... 14

Karščio sukelti spazmai .................................................................................................... 14

Literatūros sąrašas ..................................................................................................................... 15

Papildoma literatūra .......................................................................................................... 15

Standartai .......................................................................................................................... 16

Priedai ....................................................................................................................................... 17

Priedas Nr. 1. Klausimynas karščio rizikai nustatyti (parengtas pagal Health and Safety

Executive kontrolinis sąrašas) ........................................................................................... 17

Priedas Nr. 2. Teisės aktų, susijusių su karščio problematika darbo vietoje, sąrašas ....... 19

Priedas Nr. 3. Atmintinė, kaip elgtis dirbant karštoje aplinkoje (parengta pagal

Occupational Safety and Health Agency mokomąją medžiagą) ....................................... 23

Karščio poveikio prevencija darbo vietoje uždaroje patalpoje ir lauke. Klausimynas ............. 24

4

Sąvokos

Asmeninė apsaugos priemonė (AAP) – bet kuri priemonė, skirta darbuotojui turėti ar dėvėti,

siekiant apsaugoti jį nuo rizikos veiksnių, galinčių kelti grėsmę darbuotojo saugai ir sveikatai,

bei kitas šiam tikslui skirtas priedas ar reikmuo.1

Darbo vieta - vieta, kurioje asmuo dirba darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka viešojo

administravimo funkcijas. Teorinėje medžiagoje skirstoma į: darbo vietą patalpoje ir darbo vietą

lauke.2

Kaitra - meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra 10 dienų iš eilės būna +30

°C arba aukštesnė.3

Karštis - meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra 1 –2 dienas iš eilės būna

+30 °C arba aukštesnė.

Metabolinė temperatūra – individo kūno temperatūra, atsižvelgiant į individualius sveikatos

rodiklius; norma, esant šiluminiam komfortui – +37 °C.

Oro temperatūra - lauko oro temperatūros vidutinis dydis, nustatytas pagal vietinės

meteorologinės tarnybos duomenis.4

Šiluminė aplinka (juntamoji temperatūra) – darbo aplinkos meteorologinės sąlygos, kurios

nustatomos pagal žmogaus organizmą veikiančius oro temperatūros, drėgmės ir oro judėjimo

greičio parametrų derinius bei technologinės įrangos, atitvarų paviršių temperatūrą ir šiluminį

spinduliavimą5

Šiluminis komfortas - šiluminės aplinkos parametrų deriniai, kurie ilgai ir sistemingai

veikdami darbuotoją užtikrina pasitenkinimo šilumine aplinka pojūtį, nesukeldami darbuotojo

kūno šilumą reguliuojančių sistemų įtampos.6

Santrumpos

AAP – asmeninė apsaugos priemonė

KSL – karščio sukelta liga

ES – Europos Sąjunga

JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos

1 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. A1-331 „Dėl

Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų patvirtinimo“ 2 Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 kovo 9 d. nutarimas Nr. „Dėl Ekstremaliųjų įvykių kriterijų

patvirtinimo“ 4 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakyme Nr. V-770 „Dėl Lietuvos

higienos normos HN 69:2003 "Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų

norminės vertės ir matavimo reikalavimai" patvirtinimo“ 5 Ten pat 6 Ten pat

5

Įvadas

Pagrindimas

Remiantis 2014 m. parengta 5-ąja Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos

ataskaita, vidutinė oro temperatūra paskutinius tris dešimtmečius buvo aukščiausia per visą

temperatūrų matavimo laikotarpį ir kiekvienas iš paskutinių trijų dešimtmečių buvo karštesnis

vienas už kitą. Lietuvoje per pastaruosius penkis dešimtmečius vidutinė oro temperatūra

padidėjo 0,7–1,0 °C. Dėl šios priežasties yra patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. V-1429 „Dėl Nacionalinės visuomenės

sveikatos ir karščio prevencijos 2016 – 2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“ Nacionalinis

karščio prevencijos veiksmų planas, kurios įgyvendinimo tikslas – apsaugoti gyventojų sveikatą

nuo karščio daromo poveikio bei didinti visuomenės informuotumą apie karščio pavojų siekiant

apsaugoti karščiui jautrius žmones. Kaip Veiksmų plane yra apibrėžiama, kad nors Lietuvos

klimatas yra pereinamojo pobūdžio, tarp švelnaus jūrinio Vakarų Europos ir žemyninio Rytų

Europos. Vidutinė metų oro temperatūra Lietuvoje yra 6,9 °C (įvairiose šalies vietose kinta nuo

6,1 °C iki 8,0 °C) prasidėjus klimato šiltėjimui, šaltasis metų laikotarpis atšilo labiau nei šiltasis.

Šiltesni tapo pavasario mėnesiai, gerokai šiltesnė liepa, dažnai stebima kaitra, o karštų dienų

skaičius išaugo 3 kartus. Dėl šios priežasties galima teigti, klimato kaita tiesiogiai veikia ir

dirbančius asmenis bei jų sveikatą.7 Karštis darbo vietose yra menkai akcentuojamas, bet

gyvybiškai aktualus rizikos veiksnys profesinei sveikatai, pasireiškiantis tiek dirbant lauko

sąlygomis, šviečiant (kaitinant) saulei, tiek dirbant patalpose, kai nėra pakankamai išvystytos

vėdinimui skirtos infrastruktūros. Nors fizinis darbas skatina išsiskirti kūno šilumą, atkreiptinas

dėmesys ir į oro temperatūros sukeltą šiluminę s įtampą lauke, kuris sukelia didžiausius pavojus

vasaros sezono metu, ir darbo patalpose, kuris pavojingas visus metus.

Pagal Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, su

didžiausia karščio rizika susiduria asmenys, dirbantys žemės ūkio sektoriuje, šiltnamių

darbuotojai, statybininkai, kelininkai, geležinkelininkai, karjerų darbininkai. Taip pat,

išskiriamos ir didesnio rizikingumo turinčios pramonės šakos, kurios veikia uždarose patalpose:

stiklo gaminių gamyklas; džiovinimo operacijas stiklo vatos gamyboje; garo ir suslėgto oro

tunelius; įprastines ir branduolines jėgaines; valymo ir techninės priežiūros darbus; geležies,

plieno, aliuminio ir kitų spalvotųjų metalų liejyklas bei lydymo operacijas; plytų ir keramikos

operacijas; gamyklas, gaminančias gumą ir guminius gaminius; elektrinius įrankius; kepyklas,

virtuves; skalbyklas ir lyginimo paslaugas, sausą valymą siūlančias parduotuves; maisto

konservavimo operacijas.8

7 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr. V-1429 „Dėl Nacionalinio

visuomenės sveikatos ir karščio prevencijos 2016-2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“ 8 Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Darbai karštyje“. 2012.

<https://www.vdi.lt/AtmUploads/DarbaiKarstyje.pdf>

6

Tyrimų apžvalga

Pav. 1. Šilumos perdavimas ir gamyba, M – metabolinė temperatūra9

Žmogus, norėdamas palaikyti įprastą vidinę kūno temperatūrą, kuri yra apytiksliai 37 ° C, turi

atsižvelgti į organizme pagamintą šilumos kiekį ir šilumos, perduotos iš išorės, kiekį bei

palaikyti tarp jų pusiausvyrą. Ši pusiausvyra jokiu būdu nėra pastovi, bet tokia pat dinamiška

kaip ir sąlygos, kuriomis organizmas veikia ir yra veikiamas. Yra išgryninta šilumos balanso

lygtis, kuri matematiškai pagrindžia karščio poveikio žmogaus kūnui koncepciją - aiškina, kaip

palaikoma 37 ° C vidinė kūno temperatūra. Kaip nurodyta, visos šilumos balanso lygybės turi

tuos pačius reiškinius apibrėžiančius rodiklius, kaip šilumos gamyba kūne, šilumos perdavimas,

šilumos saugojimas, kurie vizualiai pateikiami pav. 1.10 KSL gali atsirasti dėl šilumos balanso

nukrypimų: pakitus oro temperatūros, drėgmės, spinduliuojančio karščio ir metabolinio karščio,

atsirandančio nuo sunkaus fizinio darbo, rodikliams. Tokiu atveju organizmas patiria įtampą,

tampa priklausomas nuo aušinimo proceso ir dėl to yra jautrus viskam, kas riboja prakaitavimą,

pvz., didelei drėgmei, kelių sluoksnių drabužiams ir mažam oro judėjimui. Kai kūno

temperatūra pakyla, širdies ir kraujagyslių įtampa (angl. cardiovascular strain) padidėja, nes

daugiau kraujo perpumpuojama per kraujagysles, per odą išsiskiria papildomas prakaitas, kas

pagreitina dehidrataciją.11

Pirmiausia, fiziškai aktyvūs asmenys yra viena iš rizikos grupių, kuri gali patirti didelę įtampą

dirbant lauke, nes daugumai lauko darbų reikalingas bent minimalus darbo krūvis, o kartais ir

didelis krūvis, esant aukštai oro temperatūrai. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose

ištyrus visus sunkius KSL atvejus, buvo pastebėta, kad tokių atvejų skaičius gerokai padidėjo:

nuo 3192 atvejų iki 7452 atvejų per 1997-2006 m. (p = 0,002). Taip pat 1992-2006. m. dėl

karščio poveikio buvo nustatyti 423 mirties atvejai, iš kurių 40 % įvyko žemės ūkio,

miškininkystės, žvejybos ir medžioklės pramonėje. Esant intensyviam karščiui 2010 m. vasarą

Japonijoje dėl KSL 47 darbuotojai mirė, iš kurių 64% sudarė darbininkai, dirbantys statybų

9George Havenith, “ Heat Balance When Wearing Protective Clothing“. Annals of Occupational Hygiene, 43(5),

1999, 289-296 10 Damian Bethea and Ken Parsons,“The development of a practical heat stress assessment methodology for use in

UK industry”. 2002. <http://www.hse.gov.uk/research/rrpdf/rr008.pdf> 11 Diane M. Gubernot et al, “The Epidemiology of Occupational Heat-Related Morbidity and Mortality in the

United States: A Review of the Literature and Assessment of Research Needs in a Changing Climate“. Int J

Biometeorol, 2014, 58(8)

7

sektoriuje. Tyrimai, atlikti šiose pramonės šakose, rodo, kad karščio poveikis turi didžiausią

įtaką širdies ir kraujagyslių sistemos ligų sergamumui.12

Antra, nustatyta, kad Japonijoje net trumpalaikis miškų ūkio paslaugų teikimas buvo susijęs su

dažnais miškininkystės darbuotojų patirtais šilumos smūgiais, o Izraelio kariuomenėje esant

nepertraukiamam karščiui 50% šilumo smūgio atvejų įvyko per pirmuosius šešis tarnavimo

mėnesius. Nuolatinis ir fiziškai reiklus darbas, esant nepalankioms aplinkos sąlygoms taip pat

sukelia KSL, todėl būtina adaptuoti darbo sąlygas: veiksmingi ir reikalingi tampa fizinis

parengimas ir aklimatizacija,13 dažnos pertraukos tarp darbo valandų, palengvinti ar stabdyti

veiklą, kai aplinkos temperatūra viršija 34,8 ° C (sunkus darbas, didelis darbo krūvis, lemia

aukštesnį širdies susitraukimų dažnį) ir kai aplinkos temperatūra lygi 37,8 ° C ir santykinė oro

drėgmė viršija 85% reikšmingai pasunkina atlikti lengvą darbą, kurį galima įprastomis

sąlygomis įmanoma atlikti savarankiškai ir be jokios įtampos.14 Dėl to būtina pažymėti, kad

svarbu darbuotojus apmokyti, leisti tinkamai aklimatizuotis ir tikrinti, ar individas yra fiziškai

pasirengęs darbui.

Trečia, netinkamas AAP naudojimas padidina karščio riziką ir gali prisidėti prie KSL atsiradimo

– atsivelgiant į tai, kad įranga /drabužiai gali apsunkinti šilumos perdavimą iš organizmo ir

sukelti hipertermiją, būtina adekvačiai įvertinti aplinkos temperatūrą. Jungtinėse Amerikos

Valstijose atliktame tyrime nustatyta, kad vidutinė aplinkos temperatūra, kuri didino karščio

riziką, gaisrininkams buvo 25,9 ° C, kai kitų profesijų atstovai gali dirbti vidutinėje 31,4 ° C

aplinkos temepratūroje (p <0,001).

Ketvirta, traktuotina, kad moterys, kaip viena iš rizikos grupių, turi daugiau nuovargio požymių

ir nejaučia nuovargio taip, kaip vyrai, nes pasižymi mažesniu kūno svoriu, kuris turi įtakos jų

širdies susitraukimų dažniui. Kita vertus, darbuotojai, turintys antsvorio, priskiriami prie

didesnės rizikos, nes organizmas negali efektyviai išprakaituoti ir atitinkamai išlaikyti šilumos

pusiausvyrą.

Galiausiai, tyrimai rodo, kad be auksčiau minėtų rizikos veiksnių, būtina atsižvelgti į: ar

darbuotojas pakankamai gerai miega naktį, jo mityba yra visavertė, nesiskundžia prasta

sveikata, ypatingai, karščiavimu, prakaitavimą skatinančiu sutrikimu, ar neturėjo anksčiau

insulto ar KSL diagnozės. Alkoholio ir tam tikrų vaistų, kurie gali pakenkti organizmo

termoreguliacijos (kūno temperatūros palaikymo) funkcijoms, vartojimas ir piktnaudžiavimas

narkotikais turi būti įtraukti analizuojant darbuotojo pasiruošimą dirbti.15

12 Seichi Horie, “Prevention of Heat Stress Disorders in the Workplace”. Japan Medical Association Journal, 2013,

56(3), 186-192. 13 Diane M. Gubernot et al, “The Epidemiology of Occupational Heat-Related Morbidity and Mortality in the

United States: A Review of the Literature and Assessment of Research Needs in a Changing Climate“. Int J

Biometeorol, 2014, 58(8) 14 Damian Bethea and Ken Parsons,“The development of a practical heat stress assessment methodology for use in

UK industry”. 2002. <http://www.hse.gov.uk/research/rrpdf/rr008.pdf> 15 Moumita Sett and Subhashis Sahu, “Effects of occupational heat exposure on female brick workers in West

Bengal, India“. Global Health Action, 2014, 7(1)

8

Pav. 2. Karščio poveikio pasekmės individo ir valstybės lygiu16

Be tiesioginio poveikio sveikatai, kaip pavaizduota pav. 2, kiti profesinės sveikatos tyrimai,

susiję su galimu klimato kaitos poveikiu, nagrinėja padidėjusios temperatūros poveikį žmogaus

darbingumui ir valstybės ekonomikai. Padidėjusi aplinkos temperatūra reikšmingai sumažina

darbuotojų gebėjimus atlikti jam paskirtas užduotis ir kartu mažina produktyvumą. Pavyzdžiui,

tyrimas apie Indijos ryžių rinkėjus parodė, kad 1,8 ° C aplinkos temperatūros padidėjimas gali

sumažinti darbo našumą maždaug 5%.17 18Tuo pačiu buvo nustatyta, kad pagal WBGT (angl.

wet bulb global temperature) indeksą19, esant 28 ° C ar aukštesnei temperatūrai, sumažėja

darbingumas.

Nors globaliniai klimato pokyčiai yra ypatingai skausmingi mažesnes pajamas gaunančioms

ekonomikoms, kuriose dominuoja žemės ūkis, tokios šalys kaip JAV ar ES narės taip pat jaučia

klimato kaitos įtaką - vis dar egzistuoja į konkurenciją orientuota darbo kultūra ir sistema,

susieta su darbuotojų sveikata, asmeninėmis pajamomis ir verslo produktyvumu.20 Dėl to svarbu

prisiminti, kad karščio poveikio prevencijos programų įdiegimas gali būti ekonomiškai

naudingas įvairiuose sektoriuose ir valstybės turėtų skatinti įmones kurti tokias programas. Be

to, svarbu sureguliuoti teisinę aplinką, kuri leistų kuo efektyviau įgyvendinti karščio poveikio

prevencijos priemones atsižvelgiant į darbo pobūdį lauke ar uždaroje patalpoje.

Apibendrinus karščio poveikio priežastis ir pasekmes nagrinėjusius tyrimus būtina atsižvelgti,

jog tiek aplinkos sąlygos, tiek individualios žmogaus savybės gali lemti KSL ir kitų ligų

atsiradimą, tad darbdavio įgalioto atstovo saugai ir sveikatai ir darbdavio atsakomybė atsižvelgti

į visapusišką prevencijos planavimą ir įgyvendinimą, atkreipiant dėmėsį į darbo sąlygų

skirtumus lauke ir uždaroje patalpoje. Be pavojaus žmogaus sveikatai, karščio poveikis daro

įtaką darbuotojo užduočių kokybei - skatina daryti klaidas, mažina produktyvumą ir operacijų

kokybę bei didina avarinių situacijų riziką.

16 NIOSH, Criteria for a Recommended Standard Occupational Exposure to Heat and Hot Environment. 2016. 17 Moumita Sett and Subhashis Sahu, “Effects of occupational heat exposure on female brick workers in West

Bengal, India“. Global Health Action, 2014, 7(1) 18 Subhashis Sahu et al, “Heat exposure, cardiovascular stress and work productivity in rice harvesters in India:

implications for a climate change future”. Industrial Health, 51(4), 2013, 424-31 19 Justas Kažys, Biometeorologijos praktikos darbai. Mokamoji knyga. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2011 20 Diane M. Gubernot et al, “The Epidemiology of Occupational Heat-Related Morbidity and Mortality in the

United States: A Review of the Literature and Assessment of Research Needs in a Changing Climate“. Int J

Biometeorol, 2014, 58(8)

9

Karščio poveikio prevencija: 4 žingsnių planas

1 žingsnis. Rizikos vertinimas

Norint pasiekti kuo geresnių karščio poveikio prevencijos rezultatų, būtina atsižvelgti, kokiomis

sąlygomis darbuotojas turi dirbti ir su kokia rizika susiduria darbo vietoje. Dėl to vertinimui

galima pasiūlyti kelis būdus, kaip apskaičiuoti riziką, atsižvelgiant į įmonės galimybes.

Bendrinis rizikos vertinimo procesas turi būti organizuojamas, vadovaujantis Lietuvos

Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ir sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d.

įsakymu Nr. A1-457/V-961 „Dėl Profesinės rizikos bendrųjų nuostatų patvirtinimo“. Kaip

pagalbinę priemonę siūloma taikyti Priede Nr. 1 pridėtą klausimyną, kuris skirtas pirminiam

rizikos vertinimui, ir Priede Nr. 2 teisės aktų, susijusių su karščiu, sąrašą.

Šiluminės aplinkos parametrai

Kadangi teorinė medžiaga parengtos atsižvelgiant į atitinkamus tarptautinius standartus, iš kurių

svarbiausias būtų LST EN 27243:2001 „Šiluminė aplinka: karščio sukelto streso darbuotojui

apskaičiavimas pagal WBGT indeksą“ (naujausias leidimas – 2017 m.), siūloma taikyti WBGT

indeksą, kuris traktuojamas, kaip paprastas šiluminės aplinkos monitoringo ir vertinimo rodiklis,

laikomas tinkamu ir patogiu naudoti visose pramonės ir paslaugų šakose, be to tinkamas naudoti

tiek lauke, tiek uždaroje patalpoje.

Pav. 3. Pavyzdiniai šiluminės aplinkos, taikant WBGT indeksą, matuokliai

WBGT indekso apskaičiavimui skirta lygtis saulės spinduliavimas ir vėjo poveikis, taip pat oro

temperatūra ir drėgmė. Žinoma, galima taikyti specialius prietaisus (Pav. 3), kurie,

atsižvelgdami visus reikalingus parametrus, pateikia iš karto WBGT indekso reikšmę.

Taip pat galima kreiptis į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos

(http://www.meteo.lt/lt/home), kuri teiktų informaciją apie juntamąją temperatūrą, sudarytą iš

10

oro temperatūros ir oro drėgnumo, ir tada, pasinaudojant lentele Nr. 1, išsiaiškinti, ar darbo

vietoje rizika yra priimtina.21

Lentelė Nr. 1. Oro temperatūra ir drėgnumu paremta karščio rizikos įvertinimo skalė

Bet kuriuo atveju būtina atsižvelgti, kad visuose esamuose šilumos rodikliuose, kaip ir WGTB

indekse, daroma prielaida, kad žmogus yra aklimatizuotas, tinkamai hidratuotas, nevartojantis

medicininių preparatų, fiziškai pasirengęs ir sveikas. Nors standartiniai asmens sveikatos

rodikliai padeda nustatyti saugias karščio sukeltos įtampos valdymo sistemos ribas, individualūs

skirtumai daro įtaką rodiklių ribinėms vertėms ir reikalauja specialisto lanksčiai atsižvelgti į

individualius poreikius. Tam tikslui uždaroms patalpoms gali padėti ir Higienos normoje Nr. 69

„Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės

vertės ir matavimo reikalavimai"“ pateiktos leistinos aplinkos sąlygos pagal darbo krūvį

(Lentelė Nr. 2).

Lentelė Nr. 2. Darbo patalpų pakankamos šiluminės aplinkos oro temperatūros, oro

santykinio drėgnumo ir oro judėjimo greičio norminės vertės

21 Ken Parsons, “Heat stress standard ISO 7243 and its global application.“ Industrial Health, 2006, 44(3), 368-79.

11

Galiausiai, rekomenduojama matuoti aplinkos temperatūrą, drėgmę ir spinduliuojančią šilumą

bei oro greitį (lauke) du kartus per mėnesį darbo vietoje, kai temperatūra nuo 17 iki 28 ° C ir

drėgnumas nuo 40% iki 70%, kitais atvejais, kai aplinkos parametrai viršija šiluminiam

komfortui leistinus dydžius, būtinas nuolatinis stebėjimas.

Darbuotojų parengimas

Naudojantis LST EN ISO 7933:2006 „Šiluminės aplinkos ergonomika. Šiluminio streso

analizinis nustatymas ir interpretavimas, remiantis numatomos šiluminės apkrovos skaičiavimu“

ir LST EN ISO 9886:2006 „Ergonomika. Šiluminės įtampos įvertinimas pagal fiziologinius

matavimus“, rekomenduojama dėl darbuotojų sveikatos vertinimo naudoti metabolinį širdies

dažnį pagal širdies susitraukimų skaičių - šis metodas gali tiesiogiai koreliuoja su karščio

poveikiu. Šitas rodiklis patogus ir greitas pamatuoti, palengvinantis darbuotojų prevenciją nuo

KSL.22 Pakartojant atliktos tyrimų apžvalgos išvadas, rekomenduojama atsižvelgti į

individualius klinikinius ir biologinius veiksnius, kaip lytį, svorį, aklimatizacijos lygį, alkoholio

vartojimą, miego kokybę ir t.t., kurie prisideda prie darbuotojų karščio tolerancijos skirtumų.

Daugelyje galiojančių gairių individualūs sveikatos veiksniai yra neakcentuojami, vis dėlto

rizika gali būti sumažinta atliekant reguliarius sveikatos patikrinimus, ypatingą dėmesį skiriant

nustatytoms rizikingoms asmenų grupėms, gerinant asmenų informuotumą apie sveikatą ir

skatinant darbuotojų individualius gebėjimus atlikti savianalizę.23

2 žingsnis. Prevencinių priemonių paruošimas darbo vietoje

• Darbdaviai turi pasirūpinti, kad šalia karštyje dirbančių darbuotojų darbo vietų būtų

pakankamai šalto geriamo vandens. Darbuotojai turėtų gerti dažnai ir nedideliais kiekiais,

pvz., vieną puodelį kas 30 minučių. Netinka skysčiai, kuriuose yra kofeino arba mineralinių

druskų, nes jie padidina organizmo dehidrataciją.

• Turi būti įrengtos poilsio erdvės pavėsyje lauke (galima pasitelkti medžių pavėsį, kitu atveju

būtina įrengti palapines), arba atskiros poilsio patalpos. Jos turi būti įrengtos taip, kad

darbuotojai galėtų ilsėtis, esant šiluminiam komfortui: poilsis vėsesnėje aplinkoje gali padėti

išvengti karščio keliamos įtampos arba jį sumažinti. Svarbu atsižvelgti ir į inžinierinius

sprendimus, pavyzdžiui, ventiliacines sistemas, kurios turėtų sumažinti karščio poveikį

darbuotojui sveikatai.

• Darbuotojui reikėtų aprūpinti lengva, patogia, orui pralaidžia darbo apranga, pvz.,

medvilnine, kuri leistų laisvai judėti orui ir garuoti prakaitui.24 Taip pat, svarbu suteikti

darbuotojams ir tokias AAP, kaip nuo saulės šviesos apsaugojančią galvos apdangalą ar

apsauginį kremą nuo saulės.

• Įvertinus darbuotojų karštyje patiriamą fizinį krūvį, būtina pagal galimybes mechanizuoti

fizinį darbą, pvz., pritvirtinti prie čiaupo vandens žarną, kad kibirus būtų galima pripildyti

patogiame aukštyje, naudoti automatines krovinių kėlimo mašinas arba vežimėlius maišams

vežioti.25

3 žingsnis. Prevencinių priemonių paruošimas darbuotojui

Darbo laiko planavimas ir aklimitizacija

22 Steve Rowlinson and Yunyan Andrea Jis, “Application of the Predicted Heat Strain Model in Development of

Localized, Treshold-based Heat Stress Management Guidelines for the Construction Industry“. The Annals of

Occupational Hygiene, 2014, 58(3), 326–339 23 Steve Rowlinson et al., “Management of climatic heat stress risk in construction: A review of practices,

methodologies, and future research”. Accident Analysis and Prevention, 2014, 66, 187–198 24 EU-OSHA, „Darbas karštyje: viešbučių, restoranųir viešojo maitinimo įstaigų sektorius”.

<https://osha.europa.eu/lt/tools-and-publications/publications/e-facts/efact27> 25 Moumita Sett and Subhashis Sahu, “Effects of occupational heat exposure on female brick workers in West

Bengal, India“. Global Health Action, 2014, 7(1)

12

• Aklimatizacija gali sumažinti darbuotojų dėl karščio patiriamą įtampą. Darbuotojų, anksčiau

dirbusių tokiose darbo vietose, kuriose karštis buvo pakankamai didelis, galintis sukelti

įtampą, aklimatizacijos režimas gali būti toks: pirmą dieną – 50 % viso darbo karštyje laiko,

antrą d. – 60 %, trečią d.– 80 %, ketvirtą d. – 100 %. Naujų darbuotojų aklimatizacijos

režimas turėtų būti toks: pirmą dieną – 20 %, vėliau patiriamas karštis kasdien didinamas 20

%. Taip pat galima darbuotojo aklimatizacija ne mažinant buvimo karštoje darbo aplinkoje

laiką, o vienai arba dviem savaitėms sumažinant fizinį darbo krūvį.

• Kuo didesnis karštis, tuo dažnesnes ir ilgesnes pertraukas patartina daryti.

• Jeigu įmanoma, visus darbus patartina planuoti anksti rytais ir vakarais, kad būtų įmanoma

išvengti ekstremalių aplinkos sąlygų, ypatingai vasaros mėnesiais lauke. Reikėtų numatyti,

kad sunkūs, reikalaujantys didelio fizinio krūvio darbai, kaip reguliarios techninės priežiūros

ir remonto darbai, turėtų būti atliekami vėsesniu dienos metu.

• Viršvalandžiai turi būti taikomi pagal teisės aktų numatytą tvarką. Draudžiama tokių rizikos

grupių, kaip nepilnamečių ir nėščiųjų moterų, darbą ir, jeigu yra galimybių apriboti apskritai

darbuotojų darbo laiką karštoje aplinkoje.

• Jeigu dirbama karštyje rekomenduojama, kad suplanuotas darbų apimtis būtų sumažintas iki

adekvataus dydžio.

Darbuotojų švietimas ir „draugo sistema“

• Norint sumažinti su karščiu susijusius sveikatos sutrikimus reikia skirti pakankamus

resursus darbuotojų mokymui, kuris turi būti pagrįstas pavojaus ir rizikos išaiškinimu,

galima individo reakcija į pavojų ir saugos kultūra bei komunikacija.

• Siekiant išvengti per didelės įtampos, kurį gali sukelti karštis, svarbiausia suteikti žinių

darbuotojus apie darbo karštyje pavojus ir tinkamų kontrolės priemonių bei deramos darbo

praktikos teikiamą naudą. Darbuotojai turi žinoti, kad dehidratacija (skysčių trūkumas),

išsekimas, alpimas, spazmai, išsekimas nuo karščio ir šilumos smūgis yra karščio sukelti

sveikatos sutrikimai; gebėti atpažinti veiksnius, nuo kurių priklauso žmogaus jautrumas

karščiui, pvz., amžių, kūno svorį ir vartojamus vaistus; asmens atsakomybę už apsaugos nuo

karščio keliamos įtampos naudojimą; darbuotojų savalaikį skysčių naudojimą.

• Visi darbuotojai turėtų būti mokomi atpažinti ir teikti pirmąją pagalbą dėl sveikatos

sutrikimų, susijusių su karščio keliama įtampa.26

• Aptariant saugos kultūrą ir komunikaciją, svarbu, kad darbuotojai jaustų, kad gali laisvai

šnekėtis apie savo savijautą ir susitarti su darbdaviu dėl galimų darbo laiko pakeitimų.

• Darbuotojams galėtų būti padalyti informaciniai lankstinukai, kurio pavyzdys įdėtas į Priedą

Nr. 3.

• Galiausiai, svarbu, kad būtų išvystyta „draugo sistema“, kurios esmė, jei įmanoma, darbus

planuoti poromis, mokyti gebėjimus atpažinti pirmuosius KSL simptomus ir iškilus pavojui

tikslingai suteikti pirmąją pagalbą.

4 žingsnis. Nuolatinė stebėsena

Kadangi šiluminės aplinkos sąlygos yra dinamiškos, svarbiausia yra ne tik įvertinti riziką ir

parengti priemones darbo vietoje ir darbuotojui, bet kartu nuolatos stebėti darbo procesą ir

26 EU-OSHA, „Darbas karštyje: viešbučių, restoranųir viešojo maitinimo įstaigų sektorius”.

<https://osha.europa.eu/lt/tools-and-publications/publications/e-facts/efact27>

13

reaguoti į pasikeitusius šiluminės aplinkos parametrus. Dėl to aplinkos veiksnių matavimai turi

būti reguliariai vykdomi ir gavus naujus duomenis atitinkamai tobulinamos prevencines

priemones.

Taip pat, pridėtinę vertę gali suteikti patys darbuotojų veiksmai, kurie lemia tam tikrų

sprendimų priėmimą ir kartu atitinkamų priemonių efektyvumas ir galimybes juos tobulinti.

Skatinkite savo darbuotojus išsakyti apie savo savijautą ir atsižvelkite į jų poreikius!

Karščio sukeltos ligos: simptomai ir pirmoji pagalba

Pav. 4. Karščio poveikis organizmui ir karščio sukeltų ligų atsiradimas27

Būtina suprasti, kad karščio poveikis darbuotojo sveikatai gali būti dvilypis: tiek netiesioginis,

kuris pavaizduotas Pav. 4, tiek tiesioginis, kuris toliau aprašomas detaliau, kartu su pirmosios

pagalbos suteikimu. Aprašymas parengtas pagal EU OSHA pateiktas gaires.28

Šilumos smūgis

Sunkiausi karščio sukeliami susirgimai yra šilumos smūgis ir hiperpireksija (pakilusi kūno

temperatūra). Šilumos smūgis ištinka tada, kai sutrinka organizmo temperatūros reguliavimo

sistema, žmogus nepakankamai prakaituoja ir kūno temperatūra tampa pavojingai aukšta. Jis

ištinka sutrikus organizmo gebėjimui šalinti šilumos perteklių, žmogui, kuriam gresia šilumos

smūgis, nejaučiant, kad jo būklė tampa pavojinga.

Simptomai

Vienas šilumos smūgio simptomų – sausa, įkaitusi arba dėmėta (dėl sutrikusio prakaitavimo)

oda. Kūno temperatūra paprastai yra 41°C arba aukštesnė, sutrinka nukentėjusiojo gebėjimas

suvokti aplinką, jis pradeda kliedėti ir visiškai arba iš dalies praranda sąmonę. Karščio sukeltos

hiperpireksijos simptomai panašūs, tačiau pastaruoju atveju oda išlieka drėgna. Jei kūno

temperatūra tampa per aukšta, žmogus miršta.

Pirmoji pagalba

Jeigu nukentėjusysis nebus skubiai ir tinkamai gydomas, jis gali mirti. Žmogų, kuriam

pasireiškė šilumos smūgio simptomai, būtina nedelsiant gabenti į ligoninę. Nukentėjusiajam

27 Seichi Horie, “Prevention of Heat Stress Disorders in the Workplace”. Japan Medical Association Journal, 2013,

56(3), 186-192. 28 EU-OSHA https://osha.europa.eu/lt/tools-and-publications/publications/e-facts/efact27

14

reikia skubiai suteikti pirmąją pagalbą: jį reikia perkelti į pavėsį ir nuvilkti viršutinius drabužius;

reikia sudrėkinti nukentėjusio darbuotojo odą ir padidinti oro cirkuliaciją aplink jį, kad kūnas

geriau vėstų garuojant vandeniui; reikia kuo greičiau atstatyti prarastus organizmo skysčius;

nukentėjusiajam duodama mažais gurkšneliais gerti vėsaus vandens, bet tik tada, jei jis turi

sąmonę. Vienintelis būdas išvengti neišgydomo smegenų pažeidimo arba mirties yra anksti

atpažinti šilumos smūgį ir jį gydyti. Patyrę šilumos smūgį ir sėkmingai išgydyti žmonės

pirmuosius kelis mėnesius po šio susirgimo gali būti jautresni karščiui, tačiau ilgalaikių

sveikatos sutrikimų nepatiria.

Išsekimas nuo karščio

Išsekimą nuo karščio sukelia didelių skysčių kiekių netekimas prakaituojant, kai kada

organizmas kartu su skysčiais netenka daug druskos.

Simptomai

Išsekimą nuo karščio galima atpažinti iš kelių klinikinių simptomų, kurie gali būti panašūs į

ankstyvuosius šilumos smūgio simptomus: gausus prakaitavimas, silpnumas, galvos svaigimas,

sutrikęs regėjimas, stiprus troškulys, pykinimas, galvos skausmas, vėmimas, viduriavimas,

raumenų spazmai, dusimas, padažnėjęs širdies plakimas, rankų ir kojų dilgčiojimas bei tirpimas.

Kūno temperatūra yra normali arba šiek tiek aukštesnė.

Pirmoji pagalba

Nesunkų išsekimą nuo karščio patyrę nukentėjusieji paprastai greitai atsigauna, perkėlus juos iš

karštos į normalią aplinką ir davus atsigerti, kad atsistatytų organizmo skysčiai (jei įmanoma,

gėrime turėtų būti druskos). Ilgalaikių tokio išsekimo padarinių sveikatai nežinoma. Išsekimo

nuo karščio nereikėtų vertinti lengvabūdiškai, nes jo simptomai yra panašūs į šilumos smūgio

simptomus, o ištikus pastarajam būtina skubi medicininė pagalba.

Karščio sukelti spazmai

Karščio sukelti spazmai yra skausmingi raumenų spazmai, kurie gali prasidėti savaime arba

kartu su kitu sveikatos sutrikimu dėl karščio sukeltos įtampos. Manoma, kad šiuos spazmus

sukelia elektrolitų disbalansas gausiai prakaituojant. Spazmai dažniausiai prasideda tada, kai

sunkų fizinį darbą karštyje dirbantys žmonės geria daug vandens, bet nepapildo organizmo

druskos (elektrolitų) atsargų.

Simptomai

Skausmingi rankų, kojų arba skrandžio spazmai, staiga prasidedantys dirbant arba poilsio metu.

Minėti raumenys paprastai yra neatspariausi spazmams. Spazmus gali sukelti ir druskos

trūkumas, ir jos perteklius.

Pirmoji pagalba

Karščio sukeltus spazmus būtina skirti nuo įprastų spazmų, patiriamų dirbant sunkų fizinį darbą.

Įprasti spazmai gydomi poilsiu ir masažu, o karščio sukeltus spazmus įmanoma išgydyti tik

atstačius prarastą druskos kiekį organizme: geriamas pasūdytas vanduo arba specialiai

organizmo skysčiams atstatyti skirti gėrimai.29

29 EU-OSHA, „Darbas karštyje: viešbučių, restoranųir viešojo maitinimo įstaigų sektorius”.

<https://osha.europa.eu/lt/tools-and-publications/publications/e-facts/efact27>

15

Literatūros sąrašas

1. Bethea, Damian and Ken Parsons,“The development of a practical heat stress assessment

methodology for use in UK industry”. 2002.

<http://www.hse.gov.uk/research/rrpdf/rr008.pdf>

2. EU-OSHA, „Darbas karštyje: viešbučių, restoranųir viešojo maitinimo įstaigų

sektorius”. <https://osha.europa.eu/lt/tools-and-publications/publications/e-

facts/efact27>

3. Gubernot, Diane M. et al, “The Epidemiology of Occupational Heat-Related Morbidity

and Mortality in the United States: A Review of the Literature and Assessment of

Research Needs in a Changing Climate“. Int J Biometeorol, 2014, 58(8)

4. Havenith, George, “ Heat Balance When Wearing Protective Clothing“. Annals of

Occupational Hygiene, 43(5), 1999, 289-296

5. Horie, Seichi, “Prevention of Heat Stress Disorders in the Workplace”. Japan Medical

Association Journal, 2013, 56(3), 186-192.

6. Kažys, Justas, Biometeorologijos praktikos darbai. Mokamoji knyga. Vilnius: Vilniaus

universitetas, 2011

7. NIOSH, Criteria for a Recommended Standard Occupational Exposure to Heat and Hot

Environment. 2016.

8. OHSCO, Heat Stress Awareness Guide. Ontario: WSIB, 2009

9. Parsons, Ken,“Heat stress standard ISO 7243 and its global application.“ Industrial

Health, 2006, 44(3), 368-79.

10. Rowlinson, Steve, and Yunyan Andrea Jis, “Application of the Predicted Heat Strain

Model in Development of Localized, Treshold-based Heat Stress Management

Guidelines for the Construction Industry“. The Annals of Occupational Hygiene, 2014,

58(3), 326–339

11. Rowlinson, Steve, et al., “Management of climatic heat stress risk in construction: A

review of practices, methodologies, and future research”. Accident Analysis and

Prevention, 2014, 66, 187–198.

12. Sahu, Subhashis et al, “Heat exposure, cardiovascular stress and work productivity in

rice harvesters in India: implications for a climate change future”. Industrial Health,

51(4), 2013, 424-31

13. Sett, Moumita and Subhashis Sahu, “Effects of occupational heat exposure on female

brick workers in West Bengal, India“. Global Health Action, 2014, 7(1)

14. Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Darbai

karštyje“. https://www.vdi.lt/AtmUploads/DarbaiKarstyje.pdf

15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr.

V-1429 „Dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos ir karščio prevencijos 2016-2020 metų

veiksmų plano patvirtinimo“

Papildoma literatūra

1. Akintoye Adelakun, “Occupational Heat Exposure, Applied Occupational and

Environmental Hygiene“, 14(3), 1999, 153-154

2. Berry, Helen Luise et al., “Climate change and mentl health: a casual pathways

framework“. International Journal of Public Health, 55(2), 2010, 123-132

3. Budd, Grahame M., “Wet-bulb globe temperature (WBGT)—its history and its

limitations“. Journal of Science and Medicine in Sport, 11(1), 2008, 20-32

4. Daniel Oudin Åström et al, “High Summer Temperatures and Mortality in Estonia“.

PLOS ONE, 2016

5. Dash, S. K. and T. Kjellstrom, “Workplace heat stress in the context of rising

temperature in India“. Current Science, 101 (4), 2011

16

6. Garzon-Villalba, Ximena P., et al, “Exertional Heat Ilness and Acute Injury Related to

Ambient Wet Bulb Globe Temperature“. American Journal of Industiral Medicine, 59,

2016, 1169-1176

7. Gun R. T., and Grahame M. Budd, “ Effects of thermal, personal and behavioural

factors on the physiological strain, thermal comfort and productivity of Australian

shearers in hot weather“. Ergonomics, 38 (7), 1995

8. Hyatt, Olivia M. et al, ”Regional maps of occupational heat exposure: past, present, ant

potential future”. Global Health Action, 10(3), 2010

9. J. Malchaire et al, “Strategy For Evaluation And Prevention Of Risk Due To Work In

Thermal Environments“. The Annals of Occupational Hygiene, 43(5), 367–376, 1999

10. Jianjun Xiang et al, “Health Impacts of Workplace Heat Exposure: An Epidemiological

Review”. Indusrial Health, 52, 2014, 91-101

11. Karin Lundgren et al, “Effects of Health Stress on Working Populations when Facing

Climate Change“. Industrial Health, 51, 2013, 3-15

12. Kjellstrom, Tord et al, “The ‘Hothaps’ programme for assessing climate change

impacts on occupational health and productivity: an invitation to carry out field studies“.

Global Health Action, 2(1), 2009

13. Kjellstrom, Tord et al, Workplace heat stress, health and productivity – an increasing

challenge for low and middle-income countries during climate change“. Global Health

Action, 2(1), 2009

14. Krzysztof Blazejczyk et al, “Comparison of UTCI to selected thermal indices“.

International Journal of Biometeorology, 56, 2012, 515-535

15. Lucas, Rebecah A. I. et al, “Excessive occupational heat exposure: a significant

ergonomic challenge and health risk for current and future worker“. Extreme Physiology

and Medicine, 14(3), 2014

16. Raškevičienė, Rita (sud.), Darbo medicina.vilnius: UAB Pozicija, 2007

17. Roger Christian Jensen, “ WITHDRAWN: Reprint of “Effects of Workplace Thermal

Conditions On Safe Work Behavior”. Journal of Safety Research, 14, 105-114, 1983

18. Saud Ghani et al, “Thermal comfort investigation of an outdoor air-conditioned area in

a hot and arid environment“. Science and Technology for the Built Environment, 0,

2017, 1-19

19. Urbelis, Algimantas et al, Profesinė sveikata : [vadovėlis]. Vilnius: UAB "Vaistų

žinios"; UAB "Petro ofsetas", 2008

Standartai

1. LST EN 27243:2001 „Karštosios aplinkos. Darbuotojo šiluminio įtempio įvertinimas

pagal drėkinamojo termometro rutuliuko temperatūrą“ (ISO 7243 (1989) (ED 2) Hot

environments–Estimation of the heat stress on working man, based on the WBGT-index

(wet bulb globe temperature). (Geneva, Switzerland: International Standards Organisation)).

2. LST EN ISO 7933:2006 „Šiluminės aplinkos ergonomika. Šiluminio streso analizinis

nustatymas ir interpretavimas, remiantis numatomos šiluminės apkrovos skaičiavimu“ (ISO

7933 (2004) Ergonomics of the thermal environment – Analytical determination and

interpretation of heat stress using calculation of the predicted heat strain. (Geneva,

Switzerland: International Standards Organisation)).

3. LST EN ISO 9886:2006 „Ergonomika. Šiluminės įtampos įvertinimas pagal

fiziologinius matavimus“ (ISO 9886 (2004) Ergonomics of the thermal environment –

Evaluation of thermal strain by physiological measurements (Geneva, Switzerland:

International Standards Organisation))

17

Priedai

Priedas Nr. 1. Klausimynas karščio rizikai nustatyti (parengtas pagal Health and Safety

Executive kontrolinis sąrašas)30

Svarbu atsižvelgti į kiekvieno darbuotojo darbo sąlygas atskirai, naudojant šį klausimyną.

Vertintojas

Vertinimo data

Vertinama darbo vieta

Vertinamas darbuotojas

Asmeniniai darbuotojo duomenys

Darbuotojo amžius Lytis

Ar yra aklimatizavęsis....? Taip / Ne Jei taip, smulkiau:

Ar darbuotojas turi darbo patirties? Taip / Ne

Ar darbuotojas yra dirbęs karštyje? Taip / Ne

Ar darbuotojas yra apmokytas dirbti karštyje? Taip/ Ne Kiek laiko (min.) įprastai trunka darbas? a) Iki pertraukos:

b) Įprastinėje pamainoje (be

pertraukų):

Kiek dažnai trunka darbas karštyje? Kiekvieną dieną / Nereguliariai

Ar darbdavys vykdo pakartotinius mokymus? Taip / Ne

Jei TAIP, kaip dažnai?

Asmeniniai rizikos veiksniai

Tai nėra medicininės patikros pakaitalas. Jei turite neaiškumų, būtinai kreipkitės į profesinės

sveikatos specialistą ar šeimos gydytoją.

Ar darbuotojas praėjo sveikatos patikrinimą prieš dirbant karštyje? Taip / Ne

Jei TAIP: Ar yra jam leista dirbti karštomis aplinkos sąlygomis? Taip / Ne

Jei NE Kreipkitės į specialistą

Kada paskutinis sveikatos patikinimas atliktas?

Kada bus numatytas sveikatos patikrinimas?

Kada paskutinį kartą pildėte šį klausimyną?

Pabraukite tinkamus rizikos veiksnius, susijusius su darbuotoju

Dehidratacija Nutukimas Bloga fizinė būklė Ankstesnė KSL diagnozė Karščiavimas Prasta

mityba Nepakankamas miegas naktimis Alkoholio vartojimas Prakaitavimą skatinantis

sutrikimas Insultas Piktnaudžiavimas narkotikais Vaistų, kurie gali pakenkti organizmo

termoreguliacijos (kūno temperatūros palaikymo) funkcijoms, vartojimas

30 http://www.hse.gov.uk/temperature/assets/docs/heat-stress-checklist.pdf

18

Pradinis rizikos vertinimas darbo vietoje

Pažymėkite rizikos veiksnius, su kuriais susiduriama darbo vietoje. Jei pažymėjote nors vieną

teiginį, reikėtų išnagrinėti atvejį detaliau.

Veiksnys Aprašymas Žymėti

čia

Oro temperatūra Ar jaučiate, kad oras šiltas/karštas?

Aplinkos temperatūra

Ar darbo vietoje yra įrengta džiovykla, orkaitė,

krosnis ar krosnių siena, karšti paviršiai, metalų

lydykla ir t .t.

Ar darbo vieta susiduria su saulės spinduliuotė?

Drėgnumas Ar įranga išskiria garus??

Ar darbo vieta yra veikiama oro temperatūros, oro

judėjimo?

Ar darbuotojo dėvima AAP trukdo prakaitavimą?

Ar darbuotojas skundžiasi, kad oras yra drėgnas?

Oro judėjimas

Ar šiltas/karštas oras pučia į darbuotoją? (atstumas iki

šilumos šaltinio)

Medžiagų apykaita Ar darbo krūvis yra normalus/intensyvus?

AAP

Ar dėvimas AAP apsaugo nuo cheminių medžiagų,

asbesto, ugnies, ekstremalaus karščio ir t .t.?

Ar yra dėvima respiratorinė apsauga?

Darbuotojo nuomonė Ar darbuotojas mano, kad karštis yra problema?

r darbuotojas jaučia šilumą/karštį?

Kita

19

Priedas Nr. 2. Teisės aktų, susijusių su karščio problematika darbo vietoje, sąrašas

Teisės akto pavadinimas Reglamentuojančių nuostatų santrauka

Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2012 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. A1-

457/V-961 „Dėl Profesinės rizikos

vertinimo bendrųjų nuostatų

patvirtinimo

Karštis įvardijimas, kaip fizikinis veiksnys,

kurio pagrindą sudaro fizikinių substancijų

kitimai aplinkoje. įmonėje rizikos

vertinimą organizuoja darbdavys, jam

atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas

asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai.

Rizikos vertinimui atlikti įmonėje

tvarkomuoju dokumentu paskiriamas

kompetentingas asmuo (asmenys). Jei

kompetentingam asmeniui (asmenims)

trūksta žinių ar įgūdžių, darbdavys, jam

atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas

asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai

organizuoja šio asmens (asmenų) mokymą

rizikos vertinimo klausimais. Jei įmonėje

nėra ar trūksta kompetentingų asmenų, su

paslaugas teikiančiu išorės kompetentingu

asmeniu (asmenimis) sudaroma sutartis dėl

rizikos vertinimo atlikimo. Nors fizikinių

rizikos veiksnių kiekybinius matavimus

atlieka įmonės laboratorija ar rizikos

veiksnių tyrimo įstaiga, šiluminės aplinkos

darbo vietose tyrimus taip pat gali atlikti

kompetentingi asmenys, turintys

metrologijos reikalavimus atitinkančius

prietaisus.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakyme

Nr. V-770 „Dėl Lietuvos higienos

normos HN 69:2003 "Šiluminis

komfortas ir pakankama šiluminė

aplinka darbo patalpose. Parametrų

norminės vertės ir matavimo

reikalavimai" patvirtinimo“

Nurodomi leistini dydžiai šiluminiam

komfortui sudaryti. Šiluminio komforto

aplinkos sąlygos turi būti užtikrintos

projektuojant, steigiant naujas ir naudojant

darbo vietas. Galioja juridiniams ir

fiziniams asmenims, projektuojantys,

statantys ir eksploatuojantys pastatus,

kuriuose yra darbo patalpos,

konstruojantys, gaminantys ir naudojantys

naujas technologijas, technologinius ir

inžinerinius įrenginius, kurie gali daryti

įtaką šiluminei aplinkai, steigiantys ir

naudojantys darbo vietas; stebintys ir

kontroliuojantys darbo patalpų šiluminę

aplinką ir jos poveikį darbuotojų sveikatai.

20

Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministro

1998 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr.

85/233 „Dėl Darboviečių įrengimo

bendrųjų nuostatų patvirtinimo“

Reglamentuoja darboviečių įrengimą

atsižvelgiant į darbo veiklos pobūdį ir

darbuotojų fizinę įtampą, tačiau tik

uždarose darbovietėse, kur turi būti

pakankamai grynas oras, atitinkantis

normatyvinius dokumentus. Jei įrengta

dirbtinė vėdinimo sistema, prireikus ji turi

veikti bet kuriuo metu, o kur tai svarbu

darbuotojų sveikatai, turi turėti kontrolės

sistemą, nurodančią bet kokį vėdinimo

įrangos gedimą. Darbo patalpose darbo

metu temperatūra, atsižvelgiant į darbo

veiklos pobūdį ir darbuotojų fizinę įtampą,

turi atitikti šiluminės aplinkos

normatyvinius dokumentus.

Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2008 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. A1-

22/D1-34 „Dėl Darboviečių įrengimo

statybvietėse nuostatų patvirtinimo“

Įpareigoja statinio projektavimo saugos ir

sveikatos darbe koordinatoriui parengti

arba pavesti parengti darbuotojų saugos ir

sveikatos reikalavimus statybvietei, kurie

būtų nustatyti statinio techniniame

projekte, ir konkrečias priemones,

užtikrinančias darbuotojų saugą ir sveikatą

statinio statybos metu, kurios būtų

nustatytos statybos darbų technologijos

projekte. Rengiant šiuos projektus, turi būti

atsižvelgiama ir į statybvietėje vykdomą

gamybinę veiklą bei numatomos specialios

nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių

ligų prevencijos priemonės, įskaitant

patalpų vėdinimą ir temperatūrą darbo

aplikoje. Tačiau šie nuostatai netaikomi

transporto priemonėse, naudojamose už

įmonės ir (arba) ūkio ribų, arba

darbovietėse, esančiose transporto

priemonėse, laikinose ir kilnojamose darbo

vietose, kasybos pramonės darbovietėse,

žvejybos laivuose, laukuose, miškuose ir

kituose žemės plotuose, kurie priklauso

žemės arba miškų ūkio įmonėms ir yra už

jų užstatytų teritorijų ribų.

21

Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro 2007 m.

lapkričio 26 d. įsakymas Nr. A1-331 „Dėl

Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis

apsaugos priemonėmis nuostatų

patvirtinimo“

Darbdavys privalo aprūpinti darbuotoją,

kurį vienu metu veikia daugiau kaip vienas

rizikos veiksnys, visomis reikiamomis

asmeninėmis apsaugos priemonėmis,

kurios būtų tarpusavyje suderintos ir

garantuotų apsaugą nuo rizikos veiksnio ar

veiksnių ir nepradėti dirbti be asmeninių

apsaugos priemonių, kai to reikalauja

darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai

teisės aktai, tarp jų įmonės vietiniai

(lokaliniai) norminiai teisės aktai, ir

naudoti jas viso darbo proceso metu

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymą

Nr. V-69 „Dėl Privalomųjų pirmosios

pagalbos, higienos įgūdžių, alkoholio,

narkotinių ir psichotropinių ar kitų

psichiką veikiančių medžiagų vartojimo

poveikio žmogaus sveikatai mokymų ir

atestavimo tvarkos aprašo ir asmenų,

kuriems privalomas sveikatos ir (ar)

pirmosios pagalbos mokymas, profesijų

ir veiklos sričių sąrašo, mokymo

programų kodų ir mokymo

periodiškumo patvirtinimo“

Darbdavys privalo suorganizuoti

darbuotojams, dirbantiems kenksmingų

veiksnių aplinkoje ir pavojingu darbus,

geležinkelio, oro, ir vandens transporto,

ryšių objektų, kelių priežiūros

darbuotojams, darbo saugos ir sveikatos

tarnybų specialistams mokymus apie

gyvybės požymius, gaivinimo pagrindus ir

techniką, nukentėjusiojo būklės įvertinimą,

pradinį gaivinimą, kūno perkaitimo

požymius, pirmosios pagalbos teikimo

tvarką.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017

m. birželio 27 d. nutarimas Nr. 496 „Dėl

Lietuvos Respublikos darbo kodekso

įgyvendinimo“

Specialios pertraukos suteikiamos, kai

darbuotojai dirba profesinės rizikos

sąlygomis, taip pat dirba sunkų fizinį ar

didelės protinės įtampos reikalaujantį

darbą, arba jeigu pagal profesinės rizikos

vertinimo, atlikto vadovaujantis socialinės

apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos

apsaugos ministro patvirtintais Profesinės

rizikos vertinimo bendraisiais nuostatais,

rezultatus darbuotoją veikia bent vienas

profesinės rizikos veiksnys, kurio dydis

viršija nustatytąjį darbuotojų saugos ir

sveikatos norminiuose teisės aktuose, ir

todėl profesinė rizika įvertinta kaip

22

toleruotina. Specialios pertraukos turi būti

suteikiamos tokios trukmės ir tokiu

dažnumu, kad veiksmingai prisidėtų prie

darbuotojų sveikatos ir darbingumo

išsaugojimo, atsižvelgiant į profesinės

rizikos vertinimo dokumentuose,

nurodytuose socialinės apsaugos ir darbo

ministro ir sveikatos apsaugos ministro

tvirtinamuose Profesinės rizikos vertinimo

bendruosiuose nuostatuose, nustatytos

profesinės rizikos dydį ir pobūdį, bet ne

rečiau kaip kas pusantros valandos.

23

Priedas Nr. 3. Atmintinė, kaip elgtis dirbant karštoje aplinkoje (parengta pagal

Occupational Safety and Health Agency mokomąją medžiagą)31

31 OSHA https://www.osha.gov/SLTC/heatillness/3431_wksiteposter_en.pdf

24

Karščio poveikio prevencija darbo vietoje

uždaroje patalpoje ir lauke. Klausimynas

Maloniai prašome atsakyti į pateiktus klausimus, kurių atsakymai padės Jums įtvirtinti

profesinės rizikos vertinimo įgūdžius bei atsižvelgti į konkretų rizikos veiksnio vertinimą

ir galimus sprendimo būdus.

1. Kaip Jūsų įmonėje vykdomas profesinės rizikos vertinimas?

________________________________________________________________________

________________________________________________________________________

________________________________________________________________________

______________________________

2. Kokias priemones taikote norėdami sumažinti profesinę riziką?

________________________________________________________________________

________________________________________________________________________

________________________________________________________________________

______________________________

3.Ar Jūsų įmonėje susiduriate su karščio poveikio rizika? Kaip ją nustatote?

________________________________________________________________________

________________________________________________________________________

________________________________________________________________________

______________________________

4.Kokias priemones taikote norėdami sumažinti karščio poveikį?

________________________________________________________________________

________________________________________________________________________

________________________________________________________________________

______________________________

5.Kaip įtraukiate darbuotojus į profesinės rizikos mažinimą darbo vietoje?

________________________________________________________________________

________________________________________________________________________

________________________________________________________________________

______________________________

6.Kaip įtraukiate darbuotojus į karščio poveikio mažinimą darbo vietoje?

________________________________________________________________________

________________________________________________________________________

25

________________________________________________________________________

______________________________

7. Ar iš teorinės medžiagos gautos žinios leis lengviau atpažinti karščio poveikį darbo

vietoje?

________________________________________________________________________

________________________________________________________________________

________________________________________________________________________

______________________________

8. Kaip teorinėje medžiagoje pateikti siūlymai gali būti pritaikyti Jūsų įmonėje?

________________________________________________________________________

________________________________________________________________________

________________________________________________________________________

______________________________

9. Ar teorinėje medžiagoje pateiktos pagalbinės priemonės – priedai, Jūsų nuomone, yra

vertingos? Kaip žadate jas pritaikyti?

________________________________________________________________________

________________________________________________________________________

________________________________________________________________________

______________________________

10. Kokie klausimai Jums liko neatsakyti susipažinus su teorine medžiaga?

________________________________________________________________________

________________________________________________________________________

________________________________________________________________________

______________________________