Klaipedos universitetas

Lietuvos istorijos institutas

Vilniaus universitetas

• •

VILNIUS 2004

UDK 902/904 ( 474.5) Li-227

Redaktoriq kolegija: Algirdas Girininkas (ats. redaktorius ir sudmytojas) (Lietuvos istorijos instilutas)

Rimantas lankauskas (Vilniaus universiletas)

Vytautas KazakeviCius (Lietuvos istorijos institutas)

Mykolas Michelbertas (Vilniaus universitetas) -Evalds Mugurevics (Latvijos universiteto Latvijos istorijos institutas)

Vytautas UrbanaviCius (PiliLl tyrimo centras "Lietuvos pilys")

Gintautas Zabiela (Lietuvos istorijos institulas)

y

Vladas Zulkus (Klaipedos universitetas)

ISSN 0207-8694 ISBN 9986-23-118-3

© Licluvos iSlorijos inslilulas, 2004 © Straipsnil! aUloriai, 2004

,

,

L1ETUVOS ARCHEOLOGIJA . 2004. T. 26. p. 149- 160. ISSN 0207-869~

- . LIET OS PAJURIO APG END IN I S PROISTO JE:

GEOLOGINIO SUBST TO ITAKOS TYRIMAI NAUDOJANT GIS

INGRlDA BAGDANAVICIUTE, INGA MARMAITE, JURGIS VALIONAS

{VADAS

Nuo ankstyviausill1aikll - paleolito - isisavindami naujas teritorijas zmones buvo priklausomi nuo gam tines aplinkos. Didziausia supancio krastovaizdzio [taka buvo paleolito bei mezolito laikotarpiu. Laikui begant ir zmogui ivaldant naujas gamtonaudos formas, kuriant vis tobulesnes darbo priemones, ji vis mazejo. v

Zmogaus gyvenimo s'llygas, jo santyki su supancia aplinka veikia visi krastovaizdzio komponentai, tarp jll ir geologinis substratas. Geologinis substratas yra vienas svarbiausill krastovaizdzio elementll., kllris turi tiesiogines itakos dirvozemio tipui, 0 dirvozemio tipas -augalijos pobudziui.

Vienas is zmogaus gyvenimo aspektll., kurijau nuo paleolito veike geologines s'llygos, buvo apskritai teritorijos apgyvendinimo struktura ir konkrecill vietq gyvenvietems (stovyklavietems) ikurti parinkimas. Analizuodami archeologinius duomenis, tyrinetojai jau anksciau pastebejo tam tikrus sutapimus tarp teritorijos apgyvendinimo struktliros priesistoriniais laikais ir jos geologinill s'llygll (Motuza, Girininkas, 1989; Giri­ninkas, 1998, p. 179- 180; Rimantiene, 1996, p. 44, 100, 158).

Siuolaikines kompiuterines programos, tarp jll ir geografines informacines sistemos (GIS), leidzia analizuojant skirtingll mokslo sricill duomenis gauti ivairiapusiskesnius ir tikslesnius rezultatus, atsklei­dzianCius gamtinius ir kultlirinius teritorijos pletros desningumus. Jau daugiau nei desimtmeti pasaulyje GIS programine iranga taip pat sekmingai taikoma tiriant kulturinill (archeologiniLt) ir gamtinill (geolo­giniLt) krastovaizdzio komponentll s'lsajas (Fairclough, 2002, p. 279; Greene, 1996, p. 112).

MUSll atlikto tyrimo tikslas buvo naudojant GIS istirti, kaip priesistoriniais laikais apgyvendinimo struktlira bei zmogaus gyvenamosios vietos pasirin­kimas buvo susij« su litologine nuogulll sudetimi. Mapln/o programine iranga analizuodami Lietuvos pajurio regiono archeologinius ir geologinius duomenis bandeme issiaiskinti, kokiomis geologinemis savybe­

mis pasizyminciame krastovaizdyje vyko aktyviausia zmogaus veikla, koks buvo Lietuvos pajurio apgyven­dinimo modelis akmens amziuje, ankstyvajame metalll periode bei senajame gelezies amziuje. MUSll manymu, butent siuo laikotarpiu zmogaus priklausomybe nuo ji supusios gamtines aplinkos buvo didziausia.

1. TEO RINES PRIELAIDOS: ZMOGAUS • •

PRIKLAUSOMYBE NUO GAMTINES APLINKOS

Kol zmogus pasyviai reagavo i gamtinill s'llygll skirtumus ir jll kaitct, pagrindine prisitaikymo priemone buvo adaptacija, t.y. sav«s keitimas, siekiant optimaliai atitikti esamas gamtines s'llygas. Tik velesnese epochose zmogus pradejo keisti gamtin« aplinkct, j'l pritaikydamas prie savo poreikill. Ankstyvojoje zmogaus istorijoje materialine kultura ir socialine organizacija buvo neispletotos, jos negalejo kompen­suoti nepalankaus aplinkos poveikio - padejo tik prisitaikymas (adaptacija) populiacijos Iygmeniu ir t'l rodo organizmo morfologijos ir fiziologines savybes (AneKceesa, 1977, c. 6). Galima teigti, kad egzistuoja glaudus rysys tarp zmonill populiacijll morfologinil[ bei fiziologinill ypatybill ir aplinkos, sllsiformav«s skirtingais istorijos etapais ir pasireiskiantis geogra­finill (landsaftiniLt) zonll Iygmeniu. Kuo aukstesnio

150 INGRIDA SAGDANAVICIOTE, INGA MARMAITE. JURGIS VALlONAS

lygio socialine adaptacija (ukinis-kulturinis tipas), tuo mazesne biologines adaptacijos reiksme. Iki viduri­niojo paleolito svarbesne buvo biologine adaptacija, po to pereinama prie socialines adaptacijos (AneK­ceesa, 1977, c. 262).

Vienas is socialines (kulturines) adaptacijos ele­ment!{ yra s'lmoningas gyvenamosios vietos, geriausiai galincios patenkinti gyvybinius poreikius bei atitin­kancias kultlirines nuostatas, pasirinkimas. Literaturoje isskiriamos tokios gyvenamosios vietos pasirinkim'l nulemianci4. veiksni4. kategorijos (Whitley, 2002, p. 141; Lang, 2000, p. 315):

• krastovaizdzio ypatybes (topografija, dirvoze­mio charakteristikos, mikroklimatas, augalija, gyvun ija, vejo poveikis ir kt.);

• istekliai (maisto istekliai, vandens telkini4., akmens, titnago saltini4., dirbamos zemes, ganykl4. artumas);

• kulturiniai apribojimai (strategine vietoves pozicija, ivairus kulturiniai ir religiniai drau­dimai apsigyventi tam tikrose vietose ar, atvirksciai, siekis isikurti greta svent!{ vietlU;

• individual us pasirinkimas (daznai jiems itakos turejo individualus estetinis polinkis).

Vis4. si4. veiksni4. visuma ir nuleme priesistorinio zmogaus gyvenamosios vietos pasirinkimq, kuris tiesiogiai priklause nuo bendruomenes praktikuotos ukio formoso

Archeologineje I iteraturoje neretai sutinkamos nuorodos i tai, kaip geologiniai istekliai ar geologines apl inkos ypatybes paveike Lietuvos teritorijos apgy­vendinimo struktur'l ar cia gyvenusi4. zmonilt mate­rialin~ kultur'l.

Vienas svarbi4. geologini4. veiksni4. - geologini4. istekl i4. pasiskirstymas ir gausa. Per vis'l istorijos tekm~ geologini4. istekli4. svarba kito. Pavyzdziui, akmens amziuje itin svarbus buvo titnago istekliai. Nemuno kulturos stovyklavieci4. gausa Nemuno baseino aukstupyje siejama su gausiai cia sutinkamais titnago istekliais (Gimbutiene, 1996, p. 97).

Jau neolito laikotarpiu isryskeja ypatinga gintaro svarba. Rutulini4. amfor4. kultliros gyvenvieci4. pagau­sejimas 3000 m. pr. Kr. pietrytiniame Baltijos juros krante (Narvos kultliros aplinkoje) veikiausiai siejamas su gintaro ieskojimu. Auksinis gil1taro atspalvis turejo simbolin~ reiksm~ siems saul~ garbinusiems zmonems. Sios kultliros atsiradimas yra ypatingos reiksmes ivykis

sios Europos dalies indoeuropizacijai, formuojant virvelines keramikos kultur'l (apie 2500 m. pr. Kr.) (Gimbutiene, 1996, p. 279). Sukines keramikos kultliros zmones apie 2500 m. pr. Kr. labiausiai veriesi i tas vietas, kur randama gintaro. Atejus jiems, labiau imta dometis gintaru ir pradeta gyvai prekiauti (Gimbutiene, 1985, p. 39). Jau bronzos amziuje is visq balt4. sricilt del gausi4. gintaro istekli4. Sambija buvo aiskiai pati turtingiausia (Norkunas, 1994, p. 38). Ir senajame gel dies amiiuje Sambija islieka turtingiausia balt4. gyventa sritis (Volkaite-Kulikauskiene ir kt., 1987, p. 104). Prekybiniai santykiai su Roma, kurviena pagrindinilt preki4. buvo gintaras, paspartino turtines nelygybes augim'l ir netiesiogiai prisidejo prie pinnykstes bendruomenines santvarkos irimo pasparti­nimo (Michelbertas (red.), 1972, p. 98). Zlugus Romos imperijai, gintaras tampa pageidaujamas Vakarq Europoje ir arab4. krastuose. Del sios prekybos VTI­IX a. turtingiausias tampa Nemuno zemupys ir pajiirio sritys (Tautavicius, 1996, p. 42).

Dar vienas svarbus geologinis isteklis, paveikf(s Lietuvos teritorijoje gyvenuSiLt zl11oni4. istorin(( raid~­gelezis. Baltai mus4. eros pradzioje ismoko is vietos bal4. rudos pasigaminti gelezies. Nuo I a. pabaigos­II a. pradzios pradejo naudoti plien'l. Gausesnis, geresnis maistas, siltesnis bustas leme mazesnf( priklausomyb~ nuo gamtos kapriz4. (Volkaite-Kuli­kauskiene ir kt., 1987, p. 101). Gelezini4. darbo irankiq naudojimas buityje ir ypac zemes ukyje buvo pagrin­dine pinnykstes giminines gentines santvarkos irimo pridastis (Volkaite-Kulikauskiene ir kt., 1987, p. 127).

Priesistorines gyvenvietes budavo ikuriamos tokiose vietose, kur budavo imanoma kuo optimaliau isnaudoti artimiausioje aplinkoje buvusius isteklius (Bintl iff, 1999, p. 508). Rytl/. ir S iaures Europoje mezo­lito stovyklos buvo kurtos mikrolandsaftuose, esan­ciuose skirtingo tipo landsaft4. sanduroje ir pasizymin­ciuose nuolatiniais gamtos istekliais: upi4. estuarijose, lagun4. pakrantese, negili4. def4. duburiuose, plaCiose lygum4. upi4. salpose. Tai uztikrindavo reikiamus isgyventi resursus, vis4. pirma maisto isteklius, istisus metus ()J,onyxalloB, 2000, C. 111).

Galimybei apsirupinti maistu itakos turejo iT geologinis substratas. Geologinis substratas, kaip minera, yra vienas svarbiausi4. krastovaizdzio ele­mentL!., tiesiogiai veikianci4. dirvozemio tip'b 0 sis­augalijos bei gyvUnijos ivairov~ (l pav.).

I

L1ETUVOS PAJORIO APGYVENDINIMAS PROISTORt:JE: GEOLOGINIO SUBSTRATO ITAKOS TYRIMAI NAUDOJANT GIS 151

Gy.iinija

\ \

\

-----,

l'lricmlu oms

\ \

\

\ \ \

.., n -e Nun~ul()s

-.., .to = .., .., .-c .-eo ~ -B

(,!)

Augal ija

I)lrv()1.cmls

Poicmlnis vunduo

.' lmOIlIl.

Hcljcfns

l'u.lrSl"lul vnndcnys

. . , ..

I pay. Geologinio substrato - krastovaizdzio s<\.vcikos konceptualus modclis. I - abiotiniai komponcntai, 2 biotiniai komponentai,3 antropogcniniai komponentai, 4 gcologinio substrato posistcmc, 5 - nccsminiai, silpni rysiai, 6 - stipriis rysiai, 7 - labai stipriis, esminiai rysiai. Au/oriLl brid. Fig. I. Geologic substratum - a conccptual modcl of thc land­scape interaction. I - abiotic componcnts, 2 - biotic compo­nents, 3 - anthropogcnic componcnts, 4 - geologic substratum subsystcm, 5 - unsubstantial, tcnuous links, 6 - strong links, 7 very strong csscntial links.

Mezolito laikotarpiu stovyklos dazniausiai kUlios ten, kur ribojosi sunkus ir lengvi dirvozemiai. Galines morenos buvo apaugusios tankiais misriaisiais 'lzuolynais, kuriuose buvo daug zveriq ir augalinio maisto, taciau jie netiko nei gyventi, nei keliauti. Tuo tarpu smelynai buvo apaug(( tinkamais keliauti pusynais, taciau juose buvo mazai zverill ir augalinio maisto. IStisiniai sunkill morenilliq priemolill ar smelynq plotai neatitiko akmens amziaus zmoniq gyvenimo budo. Buvo ieSkoma, kad pasiekiamose ri-

bose butll abiejq tipll grunto. Abiejll sill tiPll misktl ir dirvozemill sanduroje, neapsemiamuose paupiuose, zmones rinkosi vietas stovykloms (Rimantiene, 1996, p. 100, 158).

Toks santykis su aplinka buvo budingesnis medziotojams- rankiotojams, kllrill rysys su krasto­vaizdziu pasyvesnis, adaptacinio pobudzio. Buvo ieskoma optimalill gamtiniq s'l.lygl[ ir prisitaikoma prie jl[, minimaliai keiciant krastovaizdi. Tuo tarpu perejusios prie gamybinio ukio bendruomenes tampa teritoriskesnes, pradeda keisti gamtin~ aplink<\. (Brad­ley, 1991, p. 135; Bruck, Goodman, 1999, p. 13). Sa­koma, jog medziotojai- rankiotojai priklauso gamtai, o zemdirbiai j'l isnaudoja (Tilley, 1995, p. 41) .

• Zemdirbiams pradejus eksploatuoti traukiam<]j<l

gyvulilljeg'L naudoti gelezinius darbo irankius, buvo galima idirbti sunkias dirvas bei brtu padidinti dcr­liaus nasum'l.. Vyraujant primityviam zemes dirbimo budui - kaplinei ar ankstyvajai lydiminei zemdirbystei -buvo pasirenkamos lengvos dirvos: smelingos Upill slenil[, ledo tirpsmo, ledyninill ezen[nuogulos, 0 veliau arimo technikos taikymas leido isisavinti derlingesncs, ant moreniniq nuogulll esanCias dirvas. Atlikus tyrimlls Vakarll Lietuvoje nustatyta, kad scnkapiai ir pilia­kalniai grupuojasi derlingll dirvozemil[ plotuose (Genys, 1989, p. 130).

Priklausomai nuo bendruomenes praktikllotos ukio formos, skiriasi ir aplink gyvenvict~ isnau­dojamos teritorijos dydis. Nustatyta,jog medziotojai­rankiotojai naudodavo iki 10 km spinduliu aplink jll stovyklaviet~ esanci'l. teritorij'l, tuo tarpu gyvul it[ augintojai - apie 7,5 km, 0 zemdirbiai, pagal ivairius duomenis, - nuo 5 km (Bintliff, 1999, p. 506; Ren­frew, Ba11l1, 1991, p. 224) iki 10 km (Me;lBe,'lCB, 1996, c. 14). Tobulejant zemdirbystes technologijoms, is nedidelio krastovaizdzio ploto buvo isgaunamas vis didesnis derlius.

TaCiau aktyviausia zmogaus veikla isnaudojant bei keiciant aplink ji buvusi krastovaizdi pasireiske artimiausioje gyvenvietes aplinkoje. Misko deginimo zemdirbystes tikslais poveikis pasireiskia padidejusia dirvll erozija. Ji fiksuojama nedidelio smelio sluoks­nelio susiformavimu artimiausillose vandens telki­niuose. Pavyzdziui, toks smelio sluoksnelis, aptiktas Grudos ezero nuosedq pjuvyje, susidare prics 8300 metll, kai greta gyveno mezolito epochos zmones (Akmens amzius Pietll Lietuvoje, 2001, p. 219).

152 INGRIDA BAGDANAVICIOTE. INGA MARMAITE. JURGISo VALIONAS

MLisll tyrimai kol kas apsiribojo tik vienu is viSll minetl!. veiksni4. - geologinio substrato itakos tyrimu. Geologinjll isteklill (titnago, gintaro, akmens, molio, geleiies ir kt.) itaka apgyvendinimo struktLirai nebuvo

• •

tmama.

2. METODIKA

2.1. Archeologiniai duomenys

Tyrimll metu buvo surinkta visa imanoma archeo­logine informacija apie pajLirio region<\. - ismetyta publikuotuose ir dar neskelbtuose darbuose, ataskai­tose, muziejll fonduose. Duomenll bazeje buvo sukaupti ir aprasyti 234 archeologiniai paminklai bei radiniai nuo paleo lito iki IVa. po Kr. Surinkti duome­nys apie tokias paminklll grupes, kaip ivairaus laikotarpio gyvenvietes, ankstyvajame ir senajame gelezies amziuje naudoti piliakalniai, velyvojo neolito kapai ir ankstyvojo metalll periodo pilkapynai, senojo gelezies amziaus kapinynai, akmenll krLisnys, akmenys su duobutemis bei pavieniai radiniai (bronziniai ir geleZiniai dirbiniai, akmeniniai kapliai ir kirviai, titnaginiai bei gintariniai radiniai). Deja, del menko radimviecill skaiciaus musll modelis patikimai neatspindi paleolito, mezolito bei pirmosios neolito puses situacijos.

Archeologiniai paminklai ir radiniai buvo paiymeti 1:1 00 000 mastelio popieriniuose zemelapiuose. Visi jie buvo iskaitmeninti, lokalizuojant jll viet<\. pagal 1 :50000 mastelio geoinformacint( duomenll bazt( LTDBK50000, nes tiksli jll vieta (koordinates) buvo nenurodyta. Sis iskaitmeninimas nebuvo visiskai tikslus, todel galimos neiymios paklaidos, taciau dideles reiksmes rezultatams jos neturi. Archeolo­giniams paminklams ir radiniams tirti buvo sukurta duomenll baze, kurioje buvo nW'odytas Paminklll ir radinill tipas, pavadinimas, amzius, koordinates bei kita papildoma reiksminga informacija (2 pav.).

Kaip mineta, duomenll bazeje buvo sukaupti ir aprasyti 234 archeologiniai paminklai ir radiniai, is kurill datuoti ir pagal laikotarpius susisteminti buvo 198. Gyvenviecill aplinkos litologinio substrato analizei buvo atrinkti tik tie paminklai, kurie susijt( su zmogaus stovyklavietemis ir gyvenvietemis ir kurill tiksliai zinoma lokalizacija, tai yra gyvenvietes, kapinynai, piliakalniai ir pilkapiai. Tokie archeolo-

giniai radiniai, kaip akmeniniai kirviai, kapliai, atsitiktiniai radiniai, kurill buvo 91, i analizt( neitraukti. lie gali bLiti tiesiogiai nesusijt( su gyvenvietemis, 0

atsitiktinai pamesti ar toliau nuo gyvenvieCi4. persi­kraustymo metu palikti zmonill. Akmenll krLisni4. ir akmen4. su duobutemis lokalizacija gyvenvieciLt poziLiriu taip pat nera iki galo aiski.

Pagal tuo metu vyravusio ukio specifik<\. ir chrono­logij<\. atrinkti archeologiniai paminklai buvo suskirs­tyti i dvi grupes:

• priklausantys akmens bei kai kurie dar ir anksty­vajam bronzos amziui (33 paminklai: 30 gyven­viecill., 1 kapinynas, 1 piliakalnis, J pilkapis);

• ankstyvojo metalll periodo bei senojo gelezies amziaus paminklai (55 paminklai: J 1 gyvell­viecill., 20 kapinynll., 6 piliakalniai, 18 pilkapiLt).

Grupuojant duomenis pasiekti kuo daugiau tiks­lumo trukde dideles dalies turima tik fragmentiska paminklll medziaga bei duomenll apie atitinkamo laikotarpio ukio pobLidi stoka.

Savo tyrimuose lUziniu pokycio bendruomeniLt ekonomikoje periodu laikeme ankstyvcUi bronzos amzill. Akmens ir ankstyvajame bronzos amziuje dominavo ukis, priklausantis nuo medziokles, ivejybos ir rinkimo. Velyvajame bronzos ir senajame gelezies amziuje prasideda zemdirbystes faze. Siuo suskirstymu buvo siekiama atskirti rib<\., nuo kurios keitesi zmogaus ukininkavimo pobLidis pereinant nuo medziokles prie zemdirbystes. Kai kurie paminklai pateko ir i vien<\., ir i kit<\. laikotarpi., nes tos gyvenvietes buvo apgyvell­dintos nuo velyvojo neolito iki ankstyvojo gelezies

v' amZlaus.

2.2. Geoinformacines duomenq bazes

Siekiant issiaiskinti, kiek krastovaizdis, tiksliau, geologinis substratas, veike zmonill gyvenamosios vietos pasirinkim<\., buvo panaudotas skaitmeninis kvartero geologinis zemelapis. Buvo palyginti 1:50000 ir J :200 000 mastelill kvartero geologiniai zemelapiai. Kai kurie nuogulll tipai, matomi 1 :50000 mastelio zemelapyje, perejus prie smulkesnio mastelio buvo nebevaizduojami. Taciau atlikti skaiciavimai parode, kad skirtingo mastelio zemelapiai dideles itakos rezultatams neturi, atsiranda 2-3% rezultat4. skirtumas, kuris nekeicia bendros tendencijos. Tyrimui buvo naudojamas 1 :200 000 mastelio

LlETUVOS PAJORJO APGYVENDINIMAS PROISTOREJE: GEOLOGINIO SUBSTRATO ITAKOS TYRJMAI NAUDOJANT GIS 153

?

~

11 11 Atll1

11 NR. 41

Al!. TIPAS ?~enviete

At. ~

A PAVADINIMAS Zibininkai I

~ 11t. t:;. [; a M tl

~ [;

11 i 11 N t:P it,

11 A I> A ~ VN 11 11

A t. Ifi. IJ. 11

AB yra ~ iA t,,'b.

A

VB La 9 ~

11 11 t. 11 AGA 411> A

A t. SGA ifH:,. 11 Il.

• A ~ AMZlUS t;,

X 322457.38 A t;, I!.

Y 6206062.77 t.~ I> t;,1>

I/rA t;, PASTABOS titnagai, bruksniuotoji

A L! &

keramika

J;. A

t;, f [;

t.1D.

2 pay. Areheologijos paminklq geoinformaeine duomenq baze: objektai ir struktLira. M - mezolitas, N - neolitas, VN - vidurinysis neolitas, i\B - ankstyvasis bronzos amzius, VB - velyvasis bronzos amzius, i\GA - ankstyvasis gelezies amzius, SGA - senasis geleZies amzius. A uloriL( brei. Fig. 2. Geologic information database of archaeological sites: objects and structure. M Mesolithic, N - Neolithic - the Middle Neolithic, EB - the Early Bronze i\gc, LB - the Late Bronze Age, Eli\ the Early Iron Age, orA - the Old Iron Age.

kvartero geologinis zemelapis (3 pav.), nes 1 :50000 mastelio turimas kvartero geologinis zemelapis neapeme viso tirto ploto.

Skaitmeniniame kvartero geologiniame zemel a­pyje isskirta 18 genetinitt kvartero nuogul4. tip4. bei 19 litologiniLL tiptt. Taciau, siekiant supaprastinti rezultat4. informatyvum~ ir isryskinti geologines aplinkos itakos pasirenkant vietas gyvenvietems kurti tendencijas, visa teritorija, naudojant Maplnfo, buvo skirstoma i raj onus, grupuojant nuogul4. plotus i stambesnes grupes. Analizuojant archeologinitt paminkl4. lokalizacij<t, buvo isskirti trys genetiniai nuogul4. tipai. Vien<t grup~ sudare up itt slenitt (aliuvines) nuogulos, antr<ti<t - morenines (ledynines) nuogulos, 0

treci<ti<t - 1edyntt tirpsmo vanden4., ezerines beijurines nuogulos. Toks skirstymas leidzia ne tik netiesiogiai

ivertinti nuogul4. litologini tipfL bet ir charakterizuoja paminklo lokalizacij<t upi4. sleni4. poziuriu. Anali­zuojant gyvenvieci4. aplinkos litologini substratq, visi nuogulLtlitologiniai tipai buvo sujungti i tris stambias grupes: durpingos, smelingos ir molingos nuogulos, nes siuo atveju buvo svarbiau istirti nuogulLt ivairov~ gyvenvieciLt aplinkoje, 0 ne geomorfologines lokalizacijos ypatybes. DurpingLt nuogu1tt grupeje sujungtos zemapelkitt ir aukstapelkitt durpes, sapropel is. SmelingLt nuogultt grup~ sudaro ivairaus ntpumo smelis, smelis su Zvirgzdu, zvirgzdingas smelis ir durpingas smelis. Molingtt nuogulLt grupe -moreninis priemolis, priesmelis, ivairus molingas smelis, priesmelis, molis, molingas smelis, aleuritingas mol is, aleuritas, aleuritingas smelis, smelingas aleuritas.

I I ,

I

154 INGRIDA BAGDANAVICIOTE. INGA MARMAITE. JURGIS VALIONAS

--------~

3 pay. Kvartero geologinio zemclapio fragmentas (trikalllpiai - areheologiniai paminklai). Fig. 3. Fragment of QuatemalY geologiealmap (triangles archaeological sites) .

3. PAJURlO REGIONO KRASTOVArZDZIO GEOLOGINE IR ARCHEOLOGINE

CHARAKTERlSTIKA

Kaip mineta, tyrim4. objektll pasirinktas Lietllvos

pajurio regionas. Pasklltinio apledejimo pabaigoje

Lietuvos pajuri denge Vakar4. zemaiciLl ledynine

plastaka. Jai tirpstant pajurio regiono siallrineje dalyje

sllsiformavo tokie morfogenetiniai reljefo tipai (einant

is rytlJ. i vakarlls): 1) galiniLl moren4. ruozas, nlltis«s palei Erlos- Salanto- Minijos sIeni; 2) dugnines

morenos lyguma; 3) Sventosios- Kulses- Tenzes

senslenis; 4) RudaiCi4.- Lazdinink4.- Laukzemes galiniLl

morellLlgubrys; 5) Baltijos pajurio Iyguma, susidedanti is Litorinos juros, Baltijos ledyninio ezero ir vietinio

ledyninio ezero teras4. (Gudelis, 1998, p. 285).

Regiono pietineje dalyje isskiriami tokie

morfogenetiniai reljefo tipai: 1) kalvoti moreniniai

gubriai (galincs mOl·enos) ir morenines Iygumos; 2)

prieledynini4. basein4. pakranci4. bangllot4. lyglll11q reljefas; 3) Baltijos ledyninio eZero kranto dariniai;

4) Litorinos juros terasa; 5) aukstapelkes ir zema­

pelkes; 6) eolines reljefo formos (Gudelis, 1998,

p. 305). Kaip matome, ledynai sllfom1avo labai ivairlJ.

reljefq ir geologini sllbstratq, sllteikdami placias

pasirinkimo galimybes si q teritorijq apgyvendinu-• • v' •• ... •

sIems pneslston11lams zmonems.

Sukartografavus visus turimus duomenis, isryskejo

pajurio apgyvendinimo struktura, daugiausiai paremta

vclyvojo ncolito, ankstyvojo metalLlperiodo bei senojo

gelezies amziaus paminklais. Pasirodo, jog to meta

Lietuvos pajurio apgyvendinimo strukrura pasizymejo isilgai pagrindiniq regiono upi4. susikoncentravusiomis

gyvenvietemis ir tarp j4. plytinciomis tusciomis

teritorijomis. Tokia situacija isryskeja jau velyvojo

neolito laikotarpiu ir tik siek tiek kinta velesniais

periodais. IS esmes iii situacija atitinka gelezies amziaus

antrojoje puseje susidariusiLl kursi4. zemi4. teritorijas.

Archeologini4. paminkl4. gausq Akmenos ir Danes, v

Tenzes, Sventosios, Minijos, Salanto UpiLl slenillose

nu\eme j4. geologines ir geomorfologines ypatybes. Sie marginaliniai sleniai pakankamai platus, gillis, pilni

LIETUVOS PAJORIO APGYVENDINIMAS PROISTOREJE: GEOLOGINIO SUBSTRATO ITAKOS TYRIMAI NAUDOJANT GIS 155

terasl!, padengti lengvomis aliuvinemis nuogulomis, pasizymintys gausia biologine ivairove.

ISsiaiskinti, kodel pasirinktos butent tos, 0 ne kitos vietoves palei t'l. pati vandens saltini, gali padeti archeologini4. paminkl4. aplinkos geologinilt s'l.lyg4. tyrimas. Kartografuojant Lietuvos pajurio paminklus pastebeta didele j4. priklausomybe nuo galinilt moreI1lt plotL/., nedideliais ruozais ir salelemis issiskirianci4. tarp vyraujanci4. dugnini4. morenll srici4..

NatUralu,jog visais laikais isikuriant palei pagrin­dines regiono upes buvo siekiama pasirinkti aukstesnio reljefo vietoves. Aiskiai matyti, jog tankiausiai apgy­vendintos minetos morenines kalvos. Tokie galini4. moren4. dariniai pajurio regione yra nuo 8- 12 m (Erlos- Salanto- Minijos slenis) iki 3- 5 m aukscio (tarp Akmenos ir Tenzes senslenilt esantis gubrys). Sios morenines kalvos pavirsiuje suklostytos is perplauto moreninio priemolio ar priesmelio, 0 j4. branduoliai -is zvirgzdo, smelio ir aleurito (Gudelis, 1998, p. 289). Tokios morenines dirvos paprastai yra siek tiek lengvesnes nei dugnines morenos ir gali buti efektyviau isisavinamos uzsiiminejant primityviqja zemdirbyste. Molingos lygWll0S su perslapusiomis sunkiomis dirvo­mis buvo pradetos dirbti veliau uz kitus zemevaizdzius (Basalykas, 1977, p. 156). Ariami plotai pimliausia pletesi moling4. lygum4. pakrasciuose nuo anksciau dirbam4. kalvot4. morenini4. aukstum4. puses, nuo paupi4. ir slenil!, kur dirvos sausesnes.

-4. REZULTATAI: LIETUVOS PAJURIO GYVENVIETES IKI PIRMl)Jl) AMZIl)

POKRlSTAUS

4.1. Gamtincs gyvenvieciq aplinkos ir likio santykis

Pajuryje pasisavinamasis verslas buvo daug ivairesnis, nes pakrantes zonoje kirtosi daugelio gyvunll, pauksci4. ir ZUV4. rusiq paplitimo arealai. Akmens amziaus zmones, naudodamiesi siuo "pakran­ciq ekologiniu efektu", galejo lengvai prasimaitinti nedideleje teritorijoje ir palyginti sesliai gyventi (Kriiska, 2000, p. 161). T'l. puikiai iliustruoja Sven­tosios gyvenvietes bei kiti pavieniai radiniai, liudijan­tys apie pakankamai aktyv4. gyvenim'l. pajurio ruoze neolito 1aikotarpiu.

Sventosios gyvenvieci4. duomenys leidzia manyti, jog velyvuoju neolitu zeme dirbta nekeiCiant gyven­vietes vietos - aplink tas pacias zvej4.- medziotoj4.

• gyvenvletes. Rysys tarp gamtos aplinkos ir zmogaus is esmes

pakito bronzos amziaus pradzioje, zemdirbystei pradejus sparciai intensyveti (Raukas, 1992, p. 30). Iki velyvojo bronzos amziaus pradzios juros isteklilt vaidmuo sumazejo ir zmones pradejo trauktis i zemyno gilumq, pasirinkdami labiau zemdirbystei tinkancias vietas. Tokia situacija pastebima tiek Latvijos (Vasks, Kalnina, Ritums, 1999, p. 300), Estijos (Raukas, 1992, p. 31), tiek Lietuvos pajuryje. Manome, jog Lietuvos

, pajurio siaurine dalis (ypac Sventosios apylinkes) taip pat buvo apleista ne vien del to, jog uzpelkejo laglll1a, bet ir del netinkamos zemdirbystei padeties. Sio mikroregiono nepopuliarumas bronzos ir gelezies amziais galejo buti nulemtas ir zemdirbystei tinkam4. dirv4. stokos. Nuo Sventosios apylinkilt iki aIiimiauSilt moreninilt nuogul4. ruozo yra apie 3,2 km atstumas. Tuo tarpu ankstyvuoju metal4. periodu bei veliau gyvenvieci4. islieka Palangoje, kurios apylinkes tiesiogiai ribojasi su moling4. nuogullt sritimis.

Menkas neolito paminkl4. skaicius bei regiono geologine specifika (del margos landsaft4. ir j4. geolo­gini4. s'l.lyg4. ivairoves tol iau nuo pakranci4. pasirinktos teritorijos buvo tinkamos gyventi tiek priklausant nuo medziokles, ivejybos, tiek primityviosios ar intensyve­jancios zemdirbystes s'l.lygomis) kol kas patikimai neatspindi gyvenvieci4. vietos pasikeitimo perejus prie gamybinio llkio. Turimi duomenys tik leidzia konsta­tuoti nuo velyvojo neolito didejanci'l. ant morenini4. nuogul4. esanci4. teritorij4. pasirinkimo tendencij'l..

Tiriant geologintt situacij'l. ir remiantis rastais atskirais archeologiniais paminklais, teritorija buvo suskirstyta i tris grupes pagal nuogul4. kilmtt ir litologij'l.: upi4. sleni4. (aliuvines) nuogulos (ivairaus rupumo smelis), morenines (ledynines) nuogulos (priemolis, priesmelis) bei ledyno tirpsmo vandens nuogulos (ivairaus rupumo smelis, kartais turintis daugiau ar maziau zvirgzdo bei gargzdo), ledyninilt eier4. ir jurines nuogulos (smulkus smelis, aleuritas, molis). Su MapJnJo pagalba analizuojant atskint archeologini4.radimvieci4. geologines charakteristikas, perejim'l. nuo smelet4. prie sunkesni4. moreninilt dirv4. rodo laidojimo paminkll!.> gyvenviecil!, piliakalniq bei pavieni4. radiniq, issidesciusi4. ant morenini4. nuogulq,

156 ING RIDA BAGDANAVICIOTE, INGA MARMAITE. JURGIS VALIUNAS

100%-/

19 6 4

~

31

1 • '6

1--_ '1--1 '

1 . : J- +-

2 lokalizuojama sunkiose, ant moren4, esanciose dirvose; ne vieno sios grupes paminkJo nera upi4. sleniuose;

5 11

• akmenys su duobutemis (anot suo­mill. bei estLt tyrinetoj4. (Tvauri, 1997, p. 42; Pellinen, 1999, p. 36), sie anksty­vuoju metaltt periodu datuotini mitolo­giniai akmenys zymi buvusi4. priesisto­rini4. dirbamttlauk4. vietas) - j4, taip pat 80% yra ant moreninitt nuogul4. ir ne vieno upi4. sIeniuose.

• • _ 17

18 12

- 37

13 --

'" .- .-.- .- Ol .", '" ~ Ol '" '" '" - .- .-O' .- .- O' O' O' - ::l '" Ol - .- >. < >. -'" '"

.- .-Ol .- Ol > - C- O' - - - 0 .- .- -'" - oN O' '" 1: C- Ol .--..:< - '" E Ol -'" (J') 0. Ol - -'" Ol .-< - > .- --'" -'" >. -'" .- -'" .-< 0... 0... OIl

::l '" .- '" .-Ol .- >= ::r '" .- Ol '" O' >. -O' .- >. .", .- O' '" O' - -N .- - ::l - '" O' -'" '" -'" O' '2 0 ~ >= 0

..:< .- - < "" ~ '0 "" ::l co < '0

Morenines Fhuvioglacialincs. lil11lloglacialines o nuogul os 0 nuogul os

Aliuvines o nuogul os

4 pay. Archeologinill. paminklll. pasiskirstymas pagal nuogulll. genez«. Au/oriL[ brei .

Paaiskejo, jog paciuose upiLL sle­niuose buvo issidestt( tik vidutiniskai 20- 25% vistt paminkltt - daugiausia tai pavieniai akmeniniai dirbiniai, laido­jimo paminklai bei gyvenvietes. Aiski tendencija, kad isikuriama up itt sleniuo­se, taciau Gkine veikla dazniausiai, ypac nuo veIyvojo bronzos amiiaus, uzsi­imama uz slenio ribtt.

Fig. 4. Distribution of archaeological sites according to the genesis of sediment.

skaiciaus gausejimas. Nustacius nuogultt, ant kuritt rasta konkreci4. archeologini4. paminkltt, kilmt(, gauti tokie rezultatai (4 pav.):

• akmens amziaus gyvenvietes - jos aiskiai koncentruojasi smeiingose teritorijose (75%); visais tirtais periodais apie 20% gyvenvieci4. ar piliakalni4. issidestt( upi4. sleniuose;

• akmeniniai kirviai ir kapliai - palyginti su velyvojo neolito ir ankstyvojo bronzos amziaus kirviais, velyvuoju bronzos ir ankstyvuoju gele­zies amziumi datuotini akmeniniai kirviai bei kapliai labiau paplitt( sunkesnese dirvose (atitin­kamai nuo 44 iki 57%), taCiau j4. prikJausomybe nuo smeletLt dirYll vis dar akivaizdi; apie 25% sitt akmenini4. dirbinilL rasta upi4. sleniuose;

• piliaka\niai - absoliuti dauguma yra ant moreninitt kalvLt;

• pavieniai bronziniai dirbiniai - 70% j4. paplitt( ant morenines kilmes nuogultt, likt( - smelingose lygumose ar kalvose;

• \aidojimo paminklai - 55% bronzos ir anksty­vojo gelezies amziaus pilkapyntt bei 60% senojo gelezies amziaus kapinyn4. issidestt( ant more­nini4. nuogultt, esancitt uz upes slenio ribtt, per 20% - sleniuose;

• akmenq krusnys (priesistoriniai laikai) - 80% j4.

4.2. Gamtines gyvenvieci4 aplinkos Iito\oginio substrato analize

Tiriant erdvinius apgyvendinimo strukturos des­ningumus bei jos rysi su litologiniu krastovaizdzio substratu, litoioginiu poziGriu nuogulos buvo suskirsty­tos i tris grupes: molingos, smelingos ir durpingos. Pinnajame darbo etape buvo suskaiciuota viso tiriamo ploto litologini4. nuogu1tt tiPlL procentine sudetis. Cia molingos nuogulos sudare 64%, smeIingos 31 %, 0

durpingos 5% (5 pav.).

1l101ingos 64%

durpcs 5%

smclillgos 31 %

5 pay. Tiriamo ploto litologine nuogulll. sudetis. ALIIOriL[ brei, Fig. 5. Lithological composition of sediment in the area explored.

LlETUVOS PAJORIO APGYVENDINIMAS PROISTOREJE: GEOLOGINIO SUBSTRATO ITAKOS TYRIMAI NAUDOJANT GIS

5km'"

3 km-....::

lkm--~~

0,5 km

0,3 km

6 pay. Buferinit!. zont!. nustatymas. Autoriz( brei. Fig. 6. Establishmcnt of buffcr zones.

70 --_ .. ------------------------------60

50

40

30

20

10

o 0.3

A

0,5 I

km

--smclingos --molingos

3 5

durpcs

70 r ' -- -.-. ---

60

50

40

30

20

10

o 0,3 0,5 I 3

km

--smclingos --rrolingos

B

•

durpcs

157

I

I

•

I

5

I I

7 pay. Nuogu1t!.litologinc charakteristika pagal pasirinktq buferincs zonos spinduli. A - akmcns ir ankstyvasis bronzos alllzius, B - vclyvasis bronzos ir senasis gclczies amzius. Autoril( brei. Fig. 7. Lithological characterisation of scdiment according to the choscn radius of a buffer zone. A - The Stone Agc and Early Bronzc Age; B - The Late Bronze Age and the Old Iron Age.

158 INGRIDA BAGDANAVICIUTE. INGA MARMAITE. JURGIS VAUONAS

Yeliau buvo tiriama abiejt.t pasirinktt.tlaikotarpit.t

gyvenviecit.t aplinkos nuogult.t litologine charakte­

ristika. Tam buvo panaudotas vienas geografines

analizes metodas - buferit.t analizes metodas. Nau­

dojant Maplnfo programin(( irangct, tyrimo metu buvo

apibreztos kiekvieno archeologinio pam ink I 0 buferines

zonos ir tiriamos tos nuogulos, kurios pateko i buferin((

ZOl1C\: Norint nustatyti, kokiu atstumu nuo gyvenvietes

krastovaizdis labiausiai veike gyvenvietes pasirinkimq

arba pasizymi skirtingomis nuo supancio krasto­

vaizdzio charakteristikomis, buvo parinkti ivairit.t

dydzilt buferinit.t zont.t spinduliai (5, 3, 1,0,5,0,3 km)

(6 pav.).

IS pradzit.t buferines zonos spindulys buvo nustaty­

tas 5 km, taciau apskaiciuota litologinit.t nuogult.t tipt.t

procentine sudetis parode, kadji beveik nesiskiria nuo

bendros regiono charakteristikos. Toliau tyrinejant

buferines zonos spindulys buvo pamazu mazinamas

iki 0,3 km.

Nustatyta, kad mazejant buferio spinduliui

smelingt.t nuogu1t.t kiekis dideja, molingt.t mazeja, 0

durpit.t lieka beveik nepakit((s, t. y. dideja nuogult.t

ivairove. Ryskesne tendencija pastebima akmens ir

ankstyvajame bronzos amziuje, kai mazejant buferio

spinduliui nuo 5 km iki 0,3 km molingt.t nuogult.t kiekis

kinta nuo 60% iki 31 %, smeIingt.t - nuo 34% iki 52%,

o velyvajame bronzos ir senajame gelezies amziuje si

tendencija tampa ne tokia ryski ir molingt.t nuogult.t

kiekis kinta nuo 64% iki 55%, smelingt.t nuogult.t -

atitinkamai nuo 32% iki 43 % (7 pav.).

Sie rezultatai leidzia daryti prielaidct, kad didziau­

sia litologinit.t nuogullt ivairove stebima artimiausioje

aplink gyvenvietes buvusioje aplinkoje. Tai leme

didel(( krastovaizdzio ivairov(( ir kartu galimyb(( paten­

kinti ivairius poreikius: patogias sqlygas gyventi,

apsirupinti maistu ir pan. Tai buvo svarbiau anksty­

vuoju periodu, akmens ir ankstyvajame bronzos

amziuje. Veliau, velyvajame bronzos ir senajame

geleZies amziuje, isisavinant naujas zemdirbystes

formas, tiesiogine priklausomybe nuo supancio

krastovaizdzio mazeja, gyvenvietei kurti pasirenkamos

litologines, kartu ir krastovaizdzio charakteristikos

tampa artimesnes regioninems, t. y. reiksmingesni

tampa regioniniai, 0 ne lokalus krastovaizdzio

ypatumai.

ISYADOS

Menkas neolito paminklt.t skaicius bei regiol1o

geologine specifika (del margos landsaftt.t ir jtt

geologinit.t sqlygt.t ivairoves toliau nuo pakrancitt

pasirinktos teritorijos buvo tinkamos gyventi tiek

priklausant nuo medziokles, zvejybos, tiek primity­

viosios ar intensyvejancios zemdirbystes sqlygomis)

kol kas patikimai neatspindi gyvenviecit.t vietos

pasikeitimo perejus prie gamybinio ukio. Turimi

duomenys tik leidzia konstatuoti nuo velyvojo neolito

didejanci q ant moreninit.t nuogult.t esancit.t teritorijtt

pasirinkimo tendencijct, zyminciq buvus sudetingesl1l(

zemdirbystes technikq.

Atlikta gyvenviecilt issidestymo analize pagal

litologini nuogull[ tipq patvirtina prielaidct, kad pries­

istoriniais laikais zmones vietas gyvenvietems

rinkdavosi atsizvelgdami i gamtos sqlygas, supanti

krastovaizdi, kuris savo ruoztu dazniausiai buvo

nulemtas geologinio substrato. Nustatyta, kad

litologine nuogult.t sudetis artimiausiose gyvenvieCitt

apylinkese gerokai skiriasi nuo bendros regiono v

charakteristikos. Zymiausi litologines sudeties

skirtumai nustatyti 0,3 ir 0,5 km spinduliu aplink • v • • • • •• • •

gyvenvletes, t. y. pac lOse gyvenvletese Ir artlll11aUslOJe

jlt aplinkoje. 3- 5 km spindulio plote aplink gyven­

vietes nuogult.t litologines charakteristikos artimos . '. reglOn1l1ems.

Sie rezultatai leidzia daryti prielaidct, kad di­

dziausia I itologinilt nuogult.t ivairove stebima artimiau­

sioje gyvenviecilt aplinkoje. Tai Ieme didel(( krasto­

vaizdzio ivairov(( ir kartu galimyb(( patenkinti ivairius

poreikius: patogias sqlygas gyventi, apsirupinti maistu

ir pan. Tai buvo svarbiau ankstyvuoju periodu, akmens

L1ETUVOS PAJ ORIO APGYVENDINIMAS PROISTOREJE: GEOLOGINIO SUBSTRATO ITAKOS TYRIMAI NAUDOJANT GIS [59

ir ankstyvajame bronzos amziuje. Veliau, velyvajame

bronzos ir senajame gelezies amziuje, isisavinant

naujas zemdirbystes fom1as, tiesiogine priklausomybe

nuo supancio krastovaizdzio mazeja, gyvenvietei kurti

pasirenkamos litologines, kartu ir krastovaizdzio

charakteristikos tampa artimesnes regioninems, t. y.

reiksmingesni tampa regioniniai, 0 ne lokaliis

krastovaizdzio ypatumai.

Siekiant patvirtinti silt prielaid'l. turettt biiti atlikti

analogiski tyrimai rytineje arba pietrytineje Lietuvos

dalyje, kur vyrauja smelingos nuogulos. Jei si prielaida

teisinga, gyvenviecitt aplinkoje turettt biiti nustatytas

litologinitt tiptt ivai roves didejimas, palyginti su

regioninemis charakteristikomis, t. y. regione vyrau jant

smelingoms nuoguloms, gyvenviecitt apylinkese turettt

dideti molingtt nuogu1tt dalis.

Atliekant tolesllius tyrimus tikslillga pasitelkti GIS

technologijas. Sitt teclmologijtt taikymas siame darbe

parode, kad jos labai gerai tinka allalizuojant skirtillgtt

mokslo sricitt erdvinius duomenis, nustatant jtt

tarpusavio rysl, pagrindziant prielaidas objektyvia

skaicitt kalba.

L1TERATUROS SARASAS

Akmens amzius Pietq Lietuvoje, 200 I - Vilnius, 200 1.

Basalykas A., 1977 - Lietuvos TSR krastovaizdis. Vilnius, 1977.

Bintliff J., 1999 - Settlement and territory II Compa­nion Encyclopedia of Archaeology. London and New York, 1999. Vol. 1, p. 505-546.

Bradley R., 1991 - Monuments and Places II Sacred and Profane. Proceedings of a Conference on Archaeo­logy, Ritual and Religion. Oxford, 1991, p. 135-139.

Bruck J., Goodman M., 1999 - Introduction: themes for a critical archaeology of prehistoric settlement II Pre­historic World. Themes in Settlement Archaeology. Lon­don, 1999, p. 5- 16.

Fairclough G., 2002 - Cultural landscape, computers and characterisation: GIS-based Historic Landscape Characterisation as a tool for archaeological resource management in England II Archaeological Informatics:

Pushing the Envelope CAA :W01. BAR International Series 1016. Oxford, 2002, p. 277- '294.

Genys J., 1989 - Miesttt kurimosi vakartt Lietuvoje klausimu II Vakartt balttt archeologija ir istorija. Klaipeda, 1989, p. 128- 137.

Gimbutiene M., 1985 - Baltai priesistoriniais laikais: etnogeneze, materialine kultura ir mitologija. Vilnius, 1985.

Gimbutiene R, 1996 - Senoji Europa. Vilnius, 1996.

Girininkas A., 1998 - The Influence of the Natural Environment on the Inhabitants of the Shores around Lake Kretuonas during the Holocene II Environmental History and Quaternary Stratigraphy of Lithuania. PACT. Rixensart, 1998. No. 54, p. 170-18'2.

Greene K., 1996 - Archaeology. An Introduction. London, 1996.

Gudelis v., [998 - Lietuvos UCu;s ir p<tiili;s. Vilnius, 1998.

Kriiska A., 2000 - Settlements of Coastal Estonia and Maritime Hunter-Gatherer Economy II Lietuvos archeologija. Vilnius, 2000. T. 19, p. 153- 166.

Lang V., '2000 - Keskusest aaremaaks. Tallinn, 2000.

Michelbertas M. (red.), 1972 - Lietuvos gyventojtt prekybiniai rysiai I- XlII a. Vilnius, 1972.

Motuza G., Girininkas A., 1989 - Lietuvos geolo­gine sandara ir etnogeneze II Vakartt balttt archeologija ir istorija. Klaipeda, 1989, p. 3- 13.

Norkiinas A., 1994 - Aisciai. Vilnius, 1994.

Pellinen II., 1999 - Soikeiden tuluskivien konteksti II Muinaistutkija 1. Helsinki, 1999.

Raukas A., 1992 - Late-and Postglacial Geological Development and Human Impact in Estonia II Estonia: Nature, Man and Cultural Heritage. PACT. Rixensart, 199'2. No. 37, p. 23- 34.

Renfrew c., Bahn P., 199[ - Archaeology. Themes, Methods and Practice. New York, 1991.

Rimantiene R, 1996 - Akmens amzius Lietuvoje. Vilnius, 1996.

Tautavicius A., 1996 - Vidurinis gelezies al11zius Lietuvoje (V-IX a.). Vilnius, [996.

Tvauri A., 1997 - Eesti lohukivid II Tartu Glikooli archeoloogia kabineti toimetised 9 Archeoloogilisi uuri­l11usi 1. Tartu, 1997.

Vasks A., Kalnina L., Ritums R., [999 - The In­troduction and Pre-Christian History of Farming in Latvia II Enviromental and Cultural History of the Eastern Baltic Region, PACT. Rixensart, 1999. No. 57, p. '291-304.

160 INGRIDA BAGDANAVICIOTE. INGA MARMAITE. JURGIS VALIONAS

Volkaite-Kulikauskiene R. ir kt., 1987 - Lietuvill etnogeneze. Vilnius, 1987.

Whitley T., 2001 - Model i ng Archaeological and Historical Cognitive Landscapes in the greater Yellowstone region Using Geographic Information Systems II Archaeo­logical Informatics: Pushing the Envelope CAA 200 1. BAR International Series 10 16. Oxford, 2002, p. 139-148.

AJleKceeBa T. II., 1977 - reorpacpl14eCKa51 cpena Ii 6110JlOntH 4eJlOBeKa. MocKBa, 1977.

JJ:oJlyxaHoB fl. M., 2000 - l1cToKl1 3THoca. CaHKT­TIeTep6ypr, 2000.

MenBeAeB A. M., 1996 - oenapyccKoe nOlleMaHe B paHHeM )f(eJle3110M BeKe. MI1HCK, 1996.

Ingrida Bagdanaviciutc Gcologijos ir gcografijos institutas. Kvartcro tyrilllli skyrius. T. Scvccnkos g. 13,03223, Vilnius. cl. pastas: ingrida@geo.1t

I nga Malina i te Vilniaus univcrsitctas. Istorijos fakultctas. Archcologijos katcdra, Univcrsitcto g. 7, 01513. Vilnius. cl. pastas: ingamallnaitc@yahoo.com

Dr. Jurgis Valiunas Gcologijos ir gcografijos institutas. Kvartcro tyrim4. skyrius. T. Scvccnkos g. 13,03223. Vilnius. tcl. 2104699. cI. paStas: valiunas@geo.1t

SETTLEMENT AT THE LITHUANIAN SEASIDE IN PREHISTORIC TIMES:

EXPLORATION OF THE INFLUENCE OF THE GEOLOGIC SUBSTRATUM

USING GIS

ReikSmil1iai zodziai - keywords: krastovaizdis­landscape, istekliai - resources, geoinfonnaciniai duo­

menys - geological information data, geologija - geolo­

gy, archeologija - archaeology, Lietuvos pajuris -

Lithuanian seaside, litologija - lithology.

•

Gauta 2003 05 09