kofeino sĄsajos su akiŲ ligŲ pasireiŠkimu

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

AKIŲ LIGŲ KLINIKA

VITA MARČIULIONYTĖ

KOFEINO SĄSAJOS SU AKIŲ LIGŲ PASIREIŠKIMU

Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas

Darbo vadovė

Dr. Daiva Stanislovaitienė

Kaunas, 2020

2

TURINYS

SANTRAUKA .................................................................................................................................................................................. 3

SUMMARY ...................................................................................................................................................................................... 4

PADĖKA .......................................................................................................................................................................................... 5

INTERESŲ KONFLIKTAS ........................................................................................................................................................... 5

BIOETIKOS LEIDIMAS ............................................................................................................................................................... 5

SANTRUMPOS ............................................................................................................................................................................... 6

SĄVOKOS ....................................................................................................................................................................................... 7

ĮVADAS ............................................................................................................................................................................................ 8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ............................................................................................................................................ 9

LITERATŪROS APŽVALGA ........................................................................................................................................... 10

1.1 Kofeinas ....................................................................................................................................................................... 10

1.2 Dažniausi kofeino vartojimo būdai .............................................................................................................................. 10

1.2.1 Kava ................................................................................................................................................................... 10

1.2.2 Arbata ................................................................................................................................................................. 12

1.3 Katarakta...................................................................................................................................................................... 12

1.4 Glaukoma .................................................................................................................................................................... 13

1.5 Sausų akių liga ............................................................................................................................................................. 14

TYRIMO METODIKA ...................................................................................................................................................... 16

2.1 Tyrimo tipas ................................................................................................................................................................. 16

2.2 Paieškos metodai ......................................................................................................................................................... 16

2.3 Straipsnių įtraukimas ir atmetimas ............................................................................................................................... 16

2.4 Elektroninės duomenų paieškos strategija ................................................................................................................... 17

2.5 Straipsnių atrinkimo procesas ...................................................................................................................................... 17

REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ................................................................................................................................ 19

3.1 Kofeino poveikis kataraktai ......................................................................................................................................... 21

3.2 Kofeino poveikis glaukomos eigai bei kofeino ryšys su glaukomos rizika .................................................................. 22

3.3 Kofeino vartojimo sąsajos su sausų akių liga .............................................................................................................. 24

IŠVADOS ............................................................................................................................................................................. 25

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ................................................................................................................................ 25

LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................................................... 26

3

SANTRAUKA

Autorius: Vita Marčiulionytė

Pavadinimas: Kofeino sąsajos su akių ligų pasireiškimu

Tyrimo tikslas: Atrinkti ir išanalizuoti mokslinius straipsnius, kuriuose aprašomas kofeino poveikis

kataraktai, glaukomai bei sausų akių ligai.

Tyrimo uždaviniai: Nustatyti, ar kofeino antioksidacinės savybės gali apsaugoti nuo kataraktos

formavimosi (teoriniu aspektu). Išsiaiškinti kofeino poveikį glaukomos eigai bei kofeino ryšį su glaukomos

rizika. Įvertinti kofeino vartojimo ir sausų akių ligos sąsajas.

Tyrimo metodai: Ši sisteminė mokslinės literatūros apžvalga parašyta laikantis PRISMA (angl. Preferred

Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses: the PRISMA Statement) reikalavimų.

Mokslinių darbų paieška atlikta kompiuterinėje bibliografinėje mokslinių darbų bazėje „PubMed“

naudojant raktinius žodžius: (caffeine OR coffee OR coffee brew) AND (cataract OR lens opacities OR

glaucoma OR intraocular pressure OR dry eye OR cornea OR retina). Įtraukimo ir atmetimo kriterijai

nustatyti remiantis PRISMA rekomendacijomis, publikacijos vertintos pagal darbo uždavinius bei PICO

(populiacija, intervencijos, lyginamieji, rezultatai) sistemą. Atlikta įtrauktų publikacijų analizė.

Tyrimo rezultatai: Iš viso rastos 142 publikacijos pagal pasirinktus raktinius žodžius. Į apžvalgą įtraukta

14 mokslinių publikacijų. Iš jų keturiose buvo tiriamas kofeino poveikis kataraktos vystymuisi (trys tyrimai

su eksperimentiniais gyvūnais ir vienas, kuriame tirta katarakta sirgusių žmonių lęšiukų struktūra); du

tyrimai, kuriuose analizuota kofeino įtaka pirmine atviro kampo glaukoma sergantiems žmonėms; aštuoni

tyrimai, kuriuose tirti sveiki žmonės ir kofeino sukelti pokyčiai jų akyse ar vertinta rizika susirgti akių

ligomis (glaukoma, sausų akių liga).

Išvados: Kofeino vartojimas efektyviai mažina ultravioletinių spindulių, galaktozės, pirmo tipo cukrinio

diabeto sukeltą oksidacinį stresą bei didina antioksidacinių komponentų koncentraciją eksperimentinių

gyvūnų lęšiukuose. Žmonių lęšiukuose kofeino koncentracija reikšmingai padidėja suvartojus šio junginio

turinčio gėrimo per os, tačiau nepatvirtinta, jog to užtenka kataraktos prevencijai klinikinėje praktikoje.

Kofeinas siejamas su padidėjusia pseudoeksfoliacinės glaukomos rizika. Duomenys apie kofeino poveikį

akispūdžiui, priekinės kameros parametrų pokyčiams, akies perfuzijos slėgiui - prieštaringi, tačiau,

nežymiai padidėjusios šių rodiklių reikšmės suvartojus kofeino turinčių gėrimų gali būti susijusios su

neigiama įtaka glaukomos eigai. Nustatyta, jog kofeinas skatina ašarų sekreciją, tačiau sveikų žmonių

populiacijoje nepastebėta statistiškai reikšmingo ryšio tarp sausų akių ligos rizikos ir kavos vartojimo.

Praktinės rekomendacijos: Siekiant įvertinti prevencinį ir terapinį kofeino poveikį kataraktai, sausų akių

ligai bei įtaką glaukomos eigai reikalingi klinikiniai tyrimai.

4

SUMMARY Author: Vita Marčiulionytė

Title: Caffeine Associations with Manifestation of Ocular Diseases

Aim of the study: To analyse the effects of caffeine on cataract, glaucoma and dry eye disease in selected

scientific literature.

Objectives: To theoretically determine whether antioxidant properties of caffeine can prevent cataract

formation. To elucidate the effect of caffeine on the course of glaucoma and the relationship between

caffeine and the risk of glaucoma. To evaluate the links between caffeine consumption and dry eye disease.

Methods: This systematic literature review was written by following the requirements of PRISMA

(Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses: the PRISMA Statement). The

research was conducted on "PubMed" database, using following keywords: (caffeine OR coffee OR coffee

brew) AND (cataract OR lens opacities OR glaucoma OR intraocular pressure OR dry eye OR cornea OR

retina). Inclusion and exclusion criteria were determined based on PRISMA recommendations, publications

were evaluated according to objectives of this review and PICO (population, interventions, comparative,

results) system. An analysis of included publications was performed.

Results: A total of 142 publications were found using selected keywords. After excluding studies that did

not meet the criteria, 14 scientific publications were included in this review. In four of them the effect of

caffeine on development of cataracts was studied (three experiments on animals and one on human lens

structures); two studies were focused on effects of caffeine on people with primary open-angle glaucoma.

There were also eight studies on healthy participants, exploring changes that caffeine causes in eyes and

determining the risk of glaucoma and dry eye disease.

Conclusions: Caffeine consumption effectively reduces oxidative stress caused by ultraviolet rays,

galactose, type 1 diabetes, and increases the concentration of antioxidant components in lenses of

experimental animals. In human lenses, caffeine levels increase significantly after oral administration, but

it is not entirely clear whether this is enough for cataract prevention in clinical practice. Caffeine has been

associated with an increased risk of pseudoexfoliative glaucoma. Data on effects of caffeine on intraocular

pressure, anterior chamber parameters and ocular perfusion pressure are contradictory, but a slight increase

in values of these indicators after consuming caffeinated beverages may be related to a negative impact on

the course of glaucoma. Caffeine has been shown to promote tear secretion, but no statistically significant

association was observed between the risk of dry eye disease and coffee consumption in a healthy

population. Recommendations: Clinical trials are needed to evaluate the impact of caffeine to the course

of glaucoma, its preventive and therapeutic effects on cataract, dry eye disease.

5

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju šio darbo vadovei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Akių

ligų klinikos Suaugusiųjų akių ligų stacionaro skyriaus vadovei dr. Daivai Stanislovaitienei už skirtą laiką

ir pagalbą.

INTERESŲ KONFLIKTAS

Interesų konflikto nebuvo.

BIOETIKOS LEIDIMAS

Leidimą išdavė: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Bioetikos centras.

Leidimo numeris: BEC – MF – 341.

Išdavimo data: 2020 m. balandžio 21 d.

6

SANTRUMPOS

ACA Akies priekinės kameros kampas

(angl. Anterior chamber angle)

ACD Akies priekinės kameros gylis

(angl. Anterior chamber depth)

ACV Akies priekinės kameros tūris

(angl. Anterior chamber volume)

CAT Katalazė

(angl. Catalase)

CCT Centrinis ragenos storis

(angl. Corneal central thickness)

CYP1A2 Citochromo P450 izofermentas 1A2

(angl. Cytochrome P450 1A2)

GPx Glutationo peroksidazė

(angl. Glutathione peroxidase)

GSH Glutationas

(angl. Glutathione)

H2O2 Vandenilio peroksidas

LSMU Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

MDA Malondialdehidas

(angl. Malondialdehyde)

MikroRNR Nekoduojančios ribonukleorūgšties molekulės

n Tiriamųjų skaičius

NHANES JAV nacionalinė sveikatos ir mitybos tyrimų apklausa

(angl. National Health and Nutrition Examination Survey)

OKT Optinė koherentinė tomografija

p Reikšmingumo lygmuo

PAKG Pirminė atvirojo kampo glaukoma

PICO Akronimas

(angl. Population, Intervention, Comparison, Outcome)

PRISMA Pageidaujami sisteminių apžvalgų ir metaanalizių pranešimo elementai

(angl. Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses)

SAL Sausų akių liga

UV - B Ultravioletiniai B spinduliai

7

SĄVOKOS

MikroRNR – nekoduojančios, apytiksliai 22 nukleotidų ilgio ribonukleininės rūgšties molekulės, kurios

kontroliuoja tam tikrų genų funkcijas.

Akies perfuzijos slėgis – skirtumas tarp arterinio kraujo spaudimo ir akies spaudimo.

Katalazė – fermentas, kuris katalizuoja vandenilio peroksido skilimą į vandenį ir deguonį.

Glutationo peroksidazė – tai seleno turintis fermentinis antioksidantas, kuris efektyviai redukuoja

vandenilio peroksidą ir lipidų peroksidus atitinkamai į vandenį ir lipidų alkoholius bei oksiduoja glutationą

į glutationo disulfidą.

Glutationas – daugelyje ląstelių randamas antioksidantas, veikia kaip reduktorius daugelyje biocheminių

reakcijų.

Malondialdehidas – organinis junginys, oksidacinio streso žymuo.

Superoksido dismutazė – fermentas, kuris katalizuoja superoksido radikalo padalijimą į įprastą molekulinį

deguonį arba vandenilio peroksidą.

8

ĮVADAS

Kofeinas - dažniausia pasaulyje vartojama stimuliuojanti medžiaga. Šis junginys dažnai

aptinkamas įvairiuose gėrimuose, vis dėlto kava ir arbata išlieka pagrindiniais šaltiniais, plačiausiai

vartojamais visuomenėje [1,2]. Šių produktų paplitimas toks didelis dėl to, jog padeda sumažinti nuovargį,

susikaupti ir atlikti kasdienes užduotis. Natūralu, jog taip plačiai vartojami gėrimai, turintys sudėtyje

biologiškai aktyvių medžiagų, turi didelę įtaką sveikatai. Vis dažniau pastebimas teigiamas kofeino poveikis

sveikatai - ne išimtis ir akių ligos [3].

Populiacijos senėjimas ir gyvenimo būdo pokyčiai lemia didėjantį žmonių, sergančių akių ligomis,

skaičių. Pasaulio sveikatos organizacijos 2019 metais išleistame pranešime apie regą teigiama, jog

mažiausiai 2,2 milijardai žmonių visame pasaulyje turi matymo sutrikimų, iš kurių milijardo buvo galima

išvengti. Didelės dalies akių ligų pagrindinis rizikos veiksnys yra vyresnis amžius. Ilgėjant žmonių

gyvenimo trukmei, svarbu tobulinti jų diagnostiką, gydymą ir ypatingą dėmesį skirti prevencijos

priemonėms [4].

Nors su amžiumi susijusių akių ligų etiologija yra sudėtinga ir ne iki galo išaiškinta, oksidacinis

stresas laikomas viena pagrindinių pažaidos priežasčių. Akis ypatingai jautri tokiam poveikiui dėl didelio

deguonies suvartojimo, polinesočiųjų riebalų rūgščių koncentracijos bei šviesos poveikio [5]. Tyrimuose su

gyvūnais pastebėta, jog kofeinas turi antioksidacinių savybių ir gali sulėtinti kataraktos vystymąsi ar

sumažinti drumsties intensyvumą, taip pat aktyvindamas simpatinę sistemą skatina ašarų gamybą [6–8].

Tuo tarpu duomenys apie kofeino poveikį akispūdžiui labai skirtingi: vienuose tyrimuose teigiama, jog

spaudimas didėja, kituose, jog poveikio nėra [9,10]. Šiame darbe apžvelgsime tyrimus, kuriuose analizuotos

kataraktos, glaukomos ir sausų akių ligos sąsajos su kofeino vartojimu.

9

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas:

Atrinkti ir išanalizuoti mokslinius straipsnius, kuriuose aprašomas kofeino poveikis kataraktai,

glaukomai bei sausų akių ligai.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti, ar kofeino antioksidacinės savybės gali apsaugoti nuo kataraktos formavimosi

(teoriniu aspektu).

2. Išsiaiškinti kofeino poveikį glaukomos eigai bei kofeino ryšį su glaukomos rizika.

3. Įvertinti kofeino vartojimo ir sausų akių ligos sąsajas.

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Kofeinas

Kofeinas yra plačiai vartojamas centrinę nervų sistemą veikiantis stimuliantas. Šis junginys

priklauso metilksantinų grupei ir dažniausiai aptinkamas kavos pupelėse, arbatos lapuose ir kakavos

pupelėse. Šis natūralus alkaloidas naudojamas medikamentų, skirtų gydyti galvos skausmą ar migreną,

sudėtyje [11]. Pagrindinis poveikis, dėl kurio taip plačiai vartojami kofeino turintys gėrimai, yra padidėjęs

budrumas, sumažėjęs nuovargis, vis dažniau pastebima didelė reikšmė visoms organų sistemoms.

Kofeinas (1,3,7-trimetilksantinas), suvartotas per os, pilnai patenka į organizmą per virškinamąjį

traktą [12]. Veikti pradeda praėjus 45 - 60 minučių, o poveikis trunka apie 4 valandas. Absorbcija gali

sulėtėti, jei kofeino turintis gėrimas vartojamas kartu su maistu. Kofeinas kepenyse metabolizuojamas į tris

aktyvius junginius: paraksantiną, teobrominą ir teofiliną. Pagrindinis fermentas šiame procese yra CYP1A2,

dėl jo polimorfizmo kofeino farmakokinetika kiekviename organizme skiriasi [13].

Pagrindinis kofeino veikimo mechanizmas yra antagonistinis adenozino receptoriams (A1, A2A,

A2b, A3), kurių galima rasti visame organizme. Dėl tokio veikimo stimuliuojamas katecholaminų išskyrimas

ir stiprėja sisteminis stimuliuojantis efektas. Šis poveikis pasireiškia širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo

sistemose, inkstuose: širdyje stebimas teigiamas inotropinis ir chronotropinis poveikis, dažnėja ir gilėja

kvėpavimas, sustiprėja inkstų perfuzija, greitėja glomerulų filtracija ir natrio išskyrimas didinantis diurezę

[14].

Nors kofeino kiekį vartojamuose maisto produktuose ir gėrimuose nustatyti sudėtinga, tyrimuose

nurodoma, jog vienkartinė saugi dozė suaugusiam žmogui yra 200 mg, paros dozė – 400 mg [15]. Viršijus

šią dozę galimi šalutiniai reiškiniai, tokie kaip nervingumas, nemiga, tachikardija [16].

1.2 Dažniausi kofeino vartojimo būdai

1.2.1 Kava

Kavos pavadinimas kilęs iš arabų kalbos žodžio qahwah, kurio originali reikšmė „tamsus vynas”

[17]. Manoma, kad aktyvinančios kavos savybės atrastos Etiopijoje, kuomet piemuo pastebėjo, jog jo

ganomi ožiai suvalgę ant krūmų augančias uogas tapo judresni. Nors ši istorija laikoma mitu, kavos pupeles

žmonės pirmiausiai pradėjo naudoti Etiopijoje, tiesa, tuomet ji buvo vartojama kaip tyrė iš kavos uogų.

Kultivuoti šias uogas pradėta Jemene, o XIV amžiuje atsirado ir skrudinimas, kurio dėka kavos gėrimas

11

išplito visame pasaulyje [18]. XII amžiaus antroje pusėje kava pasiekė ir Lietuvą, tačiau tuomet ji laikyta

prabangiu, retu gėrimu. Buvo manoma, jog šis gėrimas gali gydyti ligas.

Nors kavos vartojimas labiausiai siejamas su stimuliuojančiu kofeino poveikiu, šiame gėrime yra

ir daugybė kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Viena tokių, aptinkama žalioje, neskrudintoje kavos pupelėje,

yra chlorogeninė rūgštis. Nustatyta, jog šis fenolinis junginys turi antioksidacinių, priešuždegiminių

savybių: slopina uždegiminių mediatorių išsiskyrimą. Taip pat dėmesį atkreipė teigiamas poveikis gliukozės

ir lipidų metabolizmui, reguliuojant šiuose procesuose dalyvaujančių fermentų aktyvumą (α –

gliukozidazės, nuo gliukozės priklausomo insulinotropinio polipeptido, adenozino monofosfato

suaktyvintos baltymo kinazės ir kt.) [19]. Kavoje taip pat randama ir diterpenų: kafestolio ir kaveolio, kurie

turi dvejopą poveikį žmogaus organizmui. Šie du junginiai didina serumo lipidų koncentraciją, todėl didina

riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, tačiau reguliuoja uždegimo mediatorių išsiskyrimą, riboja

kancerogenų aktyvavimąsi [20]. Tiksliems veikimo mechanizmams ir galimoms indikacijoms nustatyti

reikalingi išsamesni tyrimai. Skrudinimo metu susidarantys melanoidinai, suteikiantys kavos pupelėms ir

gėrimui tamsią spalvą, taip pat pasižymi antioksidaciniu poveikiu: pašalina arba sumažina laisvųjų radikalų

aktyvumą [21].

Šiuo metu pasaulyje kultivuojamos dvi kavos augalo rūšys: „arabika“ (lot. Coffea arabica) ir

„robusta“ (lot. Coffea canephora). Šiuose augaluose subrendusios pupelės skiriasi ne tik savo skonio

savybėmis, bet ir aukščiau aprašytų biologiškai aktyvių medžiagų sudėtimi. Nustatyta, jog „robustos“

kavoje randama daugiau kofeino, chlorogeninės rūgšties, o „arabikos“ kavoje šių medžiagų yra mažiau [22].

Didelę reikšmę kavos savybėms turi ir skrudinimas: ilgai veikiant pupelę karščiu, vandenyje tirpių junginių

(trigonelino, nikotininės rūgšties, chlorogeninės rūgšties) kiekis mažėja, tuo pačiu mažėja ir ruoštos kavos

bioaktyvumas. Tuo tarpu kofeinas yra termostabilus, todėl jo kiekis keičiantis skrudinimo lygiui kinta labai

nežymiai [23].

Dar viena svarbi detalė bioaktyvių medžiagų kiekiui kavoje yra paruošimo būdas. Pagrindiniai šiuo

metu taikomi metodai yra „espresso“ t.y. spaudimo veikiama kavos ekstrakcija ir filtriniai kavos ruošimo

būdai. Naudojant spaudimą kavoje esantys junginiai, atsakingi už antioksidacinį aktyvumą, išskiriami

pačioje gaminimo pradžioje, o vėliau praskiedžiami, tuo tarpu naudojant filtrą vanduo ilgiau kontaktuoja su

maltos kavos dalelėmis, todėl aktyvūs junginiai išsiskiria visos ekstrakcijos metu [24,25].

12

1.2.2 Arbata

Arbata kildinama iš Azijos šalių, šiuo metu tai yra antras dažniausiai vartojamas gėrimas pasaulyje.

1827 metais buvo nustatyta, jog jame, taip pat kaip ir kavoje galima rasti kofeino. Arbatoje gausu bioaktyvių

junginių: polifenolių, fermentų, flavonoidų, todėl vis dažniau atkreipiamas dėmesys į jos poveikį sveikatai.

Teigiamas poveikis labiausiai siejamas su polifenolių junginiais, kurie pasižymi antioksidacinėmis

savybėmis. Nustatyta, jog viename arbatos puodelyje yra 60 mg kofeino [26].

Didelio populiarumo sulaukė ir Japonijoje kilusi „Matcha“ arbata: žalioji arbata sutrinta į smulkią

pudrą ir užplikoma vandeniu. Paruoštoje arbatoje gausu polifenolių, flavonoidų, kofeino, vitamino C bei

katechinų. Atliktuose tyrimuose pastebėta, jog ši miltelių pavidalo arbata turi keletą kartų daugiau

bioaktyvių medžiagų savo sudėtyje nei paruošta iš žaliosios arbatos lapelių [27,28].

1.3 Katarakta

Katarakta vadinama akių liga, kuriai progresuojant lęšiukas praranda skaidrumą. Ligos vystymuisi

reikšmingą įtaką turi daugybė rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, medžiagų

apykaitos sutrikimai, gliukokortikoidų ir kitų medikamentų vartojimas bei šviesos ekspozicija [29].

Didžiausias dėmesys skiriamas oksidaciniam lęšiuko pažeidimui, kuris žmogui senstant sukelia

progresuojančius audinio pažeidimus. Dėl susiformavusių drumsčių pakinta šviesos sklidimas per šią

struktūrą ir prastėja rega.

Lęšiuke veikia antioksidacinė sistema, susidedanti iš ne fermentinių ir fermentinių kelių, kurie

palaiko audinio skaidrumą. Glutationas (GSH) atlieka svarbų vaidmenį keičiant lęšiuko skaidrumą

saugodamas membranų tiolių grupes, kurios yra būtinos katijonų transportui ir elektrolitų balanso

reguliavimui. Fermentinis antioksidantas - superoksido dismutazė - pašalina superoksidus per vieno

elektrono superoksido dismutacijos reakciją į vandenilio peroksidą (H2O2) ir deguonį. H2O2, susidaręs dėl

dismutacijos reakcijos, pašalinamas per katalazės (CAT) ir glutationo peroksidazės (GPx) sistemas [30].

Senatvinės, komplikuotos, metabolinės ir trauminės: tokie yra įgytų kataraktų tipai klasifikuojant

pagal jų etiologiją. Įgimtosios šiame darbe neanalizuojamos. Su amžiumi susijusi katarakta dar skirstoma į

morfologines grupes pagal tai, kurioje lęšiuko dalyje formuojasi drumstis. Tai yra užpakalinių pokapsulinių

sluoksnių katarakta, atsirandanti užpakaliniuose žieviniuose sluoksniuose, branduolinė katarakta,

pasireiškianti centrinės lęšiuko dalies kietėjimu, spalvos pasikeitimu ir skleroze ir žievinė katarakta, kuri

prasideda išoriniuose žieviniuose sluoksniuose ir plinta į vidų, pasireiškia abiejose akyse [31,32].

13

Liga vystosi nesukeldama skausmo, jos progresavimas labai individualus: įprastai pacientai savo

nusiskundimuose pamini, jog sunku vairuoti tamsoje dėl aplinkoje esančių šviesų išsisklaidymo, taip pat

darosi sudėtinga skaityti smulkiu raštu parašytą tekstą. Pastebima, jog tik prasidėjus pokyčiams lęšiuke prieš

atsirandant drumstims gali pasireikšti trumparegystė dėl padidėjusio gebėjimo laužti šviesos spindulius [31].

Progresuojant šiai patologijai regos aštrumas gali mažėti iki būklės, kuomet pacientas teskiria šviesą nuo

tamsos, išnyksta akies dugno refleksas. Dažniausiai kataraktos diagnostika pradedama vertinant paciento

nusiskundimus, taip pat atliekami ir patvirtinantys tyrimai, tokie kaip biomikroskopija ir oftalmoskopija

išplėtus vyzdį, kurių metu matomas lęšiuko drumstumas.

Šiuo metu ekstrakapsulinė kataraktos ekstrakcija implantuojant dirbtinį intraokulinį lęšį pripažinta

veiksmingiausiu metodu siekiant užkirsti kelią kataraktos sukeliamam aklumui. Nors ši procedūra retai

sukelia operacines ar pooperacines komplikacijas, bandoma rasti ir medikamentinio gydymo metodų.

Kataraktos progresavimui pristabdyti galima vartoti vitamino C ir E papildus. Taip pat atliekami tyrimai

vertinant kofeino efektyvumą slopinant kataraktos vystymąsi [33].

1.4 Glaukoma

Glaukomos yra progresuojančių optinių neuropatijų grupė, kurias charakterizuoja tinklainės

ganglinių ląstelių degeneracija, sukelianti regos nervo disko pokyčius. Ganglinių ląstelių praradimas yra

siejamas su akispūdžio lygiu [34], bet tam įtakos gali turėti ir kiti veiksniai: sisteminė hipertenzija, cukrinis

diabetas, trumparegystė [35–37] taip pat akies perfuzijos ar smegenų skysčio slėgis, kraujagyslių spazmas,

migrena, pigmentinės sklaidos sindromas, pseudoeksfoliacinis sindromas, obstrukcinė miego apnėja,

rūkymas. [38] Rizikos veiksniais gali būti ir vyresnis amžius, šeiminė glaukomos anamnezė, juodaodžių

rasė, sisteminių ar vietinių kortikosteroidų vartojimas [34].

Glaukoma susijusi su spaudimo pokyčiais akyje. Esant ilgalaikiam akies spaudimo padidėjimui yra

pažeidžiamos tinklainės nervinės skaidulos bei regos nervas, dėl to susiaurėja akiplotis, gali atsirasti regos

sutrikimas. Tokie pakitimai yra negrįžtami [39]. Glaukomos gali būti pirminės ar antrinės, jos

klasifikuojamos į dar dvi plačias kategorijas: atviro kampo glaukoma ir uždaro kampo glaukoma. Antrines

dažniausiai sukelia traumos, tam tikri medikamentai (kortikosteroidai), uždegiminės reakcijos, augliai,

pseudoeksfoliacinis ar pigmento dispersijos sindromas [34].

Dažniausiai šios ligos eiga yra lėta, todėl simptomų gali nebūti. Kartais gali būti jaučiamas

skausmas, atsirasti svetimkūnio jausmas akyje, padidėti ašarojimas, atsirasti protarpiniai matymo užtemimai

ar ratilai aplink šviesos šaltinį, atsirasti akių nuovargis ir kraujagyslių išsiplėtimas. Ilgai nekontroliuotas

14

akispūdis kenkia regos nervui, nervinės ląstelės degeneruoja. Tokie pokyčiai sukelia akipločio siaurėjimą,

silpnina matymą. Negydomi pakitimai progresuoja ir gali sukelti aklumą [34].

Rečiau glaukoma prasideda ūmiu priepuoliu. Tokiu atveju skausmas atsiranda ne tik akies srityje,

tačiau ir kaktos srityje, galvoje. Gali atsirasti uždegiminiai simptomai – pakilti temperatūra, taip pat staiga

pablogėja rega. Tokiu atveju tiesioginio ligos gydymo nėra, galima tik sustabdyti ligos progresavimą [34].

Ligos nustatymui vien akispūdžio matavimo neužtenka, nes daugeliui pacientų jis gali būti

normalus arba esant padidėjusiam spaudimui glaukoma neišsivysto. Vidinio akies spaudimo ar dugno

fotografijos jautrumas yra mažesnis nei 50%, o specifiškumas varijuoja apie 90%; tai priklauso nuo paciento

amžiaus, šeiminės anamnezės. Naujesni tyrimai, tokie kaip nervinės skaidulos storio matavimas, taip pat

nėra visiškai tikslūs. Kitas metodas – akipločio tyrimas – yra didesnio specifiškumo ir jautrumo, tačiau jam

atlikti reikalinga speciali įranga. Norint tiksliai diagnozuoti glaukomą, tyrimus reikia atlikti kartotinai

siekiant įvertinti nervinių skaidulų ir akipločio pokyčius dinamikoje [40].

Šiuo metu pagrindinis glaukomos terapijos tikslas yra sumažinti akispūdį, tačiau, žinant, jog

tinklainės ganglinių ląstelių žūtis sukelia negrįžtamą regėjimo praradimą, manoma, kad neuroprotekcija taip

pat gali būti veiksminga glaukomos gydymo strategija [41].

Glaukomos gydymui dažniausiai naudojami akių lašai. Sisteminės hipertenzijos ir akių spaudimo

mažinimui reikia kelių skirtingų grupių medikamentų: alfa-adrenerginių agonistų, beta blokatorių,

karboanhidrazės inhibitorių, kurie sumažina skysčio gamybą, taip pat cholinerginių preparatų ir

prostaglandinų analogų, kurie didina nutekėjimą. Pacientams, kuriems medikamentinio gydymo neužtenka

ir toliau stebimas regos prastėjimas bei tiems, kurie netoleruoja medikamentinio gydymo arba nesilaiko

gydymo režimo, atliekamos lazerinės ar chirurginės operacijos [41]. Taip pat svarbu, jog pacientai

koreguotų modifikuojamus rizikos veiksnius, pavyzdžiui nerūkytų, taip pat ribotų kofeino vartojimą, nes

manoma, jog jis didina akispūdį.

1.5 Sausų akių liga

Sausų akių liga (SAL) yra dažna akių paviršiaus liga visame pasaulyje. Tai daugiaveiksnės

etiologijos liga, sukelianti dirginimą, neryškų matymą, deginimą ir svetimkūnio pojūtį. Sukeliamas

diskomfortas turi įtakos pacientų darbui, kasdieninei veiklai, gyvenimo kokybei ir emocijoms. Pagrindinės

sausų akių sindromo atsiradimo priežastys yra sumažėjusi ašarų sekrecija ir padidėjęs ašarų garavimas [42].

Sausų akių ligos diagnozę patvirtinti galima remiantis anamneze ir pacientą ištyrus plyšine lempa.

Norint įvertinti epitelio erozijas naudojamas akių paviršiaus dažymas fluoresceinu. Taip pat šis dažas

15

naudojamas tikrinant ašarų plėvelės būklę – atliekant ašarų plėvelės suirimo laiko tyrimą: jei sulašinus dažo

greičiau nei per 10 sekundžių atsiranda sausų dėmių ant paviršiaus, nustatoma sausų akių liga. [43] Įprastai

ašarų gamybos efektyvumui įvertinti naudojami Širmerio testai (Širmerio juostelės įdedamos į smilkininės

pusės apatinį junginės maišelį ir sušlapusi juostelės dalis matuojama po 5 minučių, norma - 8 – 33 mm)

[44].

Oftalmologai skiria individualų gydymą atsižvelgdami į SAL išreikštumą ir reakciją į terapiją.

Dažniausiai naudojami dirbtiniai ašarų pakaitalai, pagerinantys akies tepimą ir sumažinantys ašarų

išgarinimą ir sukeliantys laikiną simptomų palengvėjimą [45]. Manoma, jog kofeino vartojimas gali didinti

ašarų susidarymą, atlikti tyrimai analizuojami šio darbo tyrime.

16

2. TYRIMO METODIKA

2.1 Tyrimo tipas

Šis tyrimas yra sisteminė literatūros apžvalga.

2.2 Paieškos metodai

Ši sisteminė mokslinės literatūros apžvalga parašyta laikantis PRISMA reikalavimų (angl.

Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses: The PRISMA Statement) [46].

Mokslinių darbų paieškai buvo naudojama kompiuterinė bibliografinė mokslinių darbų bazė „PubMed“

išplėstinės paieškos langelyje naudojant raktinius žodžius: (caffeine OR coffee OR coffee brew) AND

(cataract OR lens opacities OR glaucoma OR intraocular pressure OR dry eye OR cornea OR retina).

Paskutinė paieškos data: 2020 m. balandžio 10 d.

2.3 Straipsnių įtraukimas ir atmetimas

Publikacijos vertintos pagal darbo uždavinius bei PICO (populiacija, intervencijos, lyginamieji,

rezultatai) sistemą (1 lentelė). Iškelti trys pagrindiniai klausimai, kuriais naudojantis bus nagrinėjama

literatūra: „Kaip keičiasi akių parametrai sveikų žmonių akis veikiant kofeinu lyginant su tiriamaisiais

nevartojusiais kofeino?“ Ar kofeino vartojimas akių ligomis sergantiems žmonėms gali palengvinti ligos

eigą lyginant su kofeino nevartojančiais?“ „Kokių reikšmingų pokyčių atsirado dirbtinai sukeltų akių ligų

eigoje tyrimuose su gyvūnais, jiems skyrus kofeino ir lyginant su kofeino nevartojusiais tiriamaisiais?“

Publikacijų įtraukimo ir atmetimo kriterijai nustatyti remiantis PRISMA rekomendacijomis (2 lentelė).

1 lentelė. PICO kriterijai

Populiacija (P) Sveiki suaugusieji arba sergantys pasirinktomis akių ligomis suaugusieji arba

eksperimentiniai gyvūnai, kuriems dirbtinai sukelta akių liga

Intervencija (I) Kofeino vartojimas

Lyginamieji (C) Kofeino nevartojimas

Išeitys (O) Sveikų tiriamųjų pasikeitę akių parametrai arba sergančiųjų lengvesnė ligos

eiga arba eksperimentinių gyvūnų būklės pasikeitimas

17

2 lentelė. Įtraukimo ir atmetimo kriterijai

Įtraukimo kriterijai Atmetimo kriterijai

Mokslinės publikacijos parašytos anglų kalba Mokslinės publikacijos ne anglų kalba

Mokslinės publikacijos ne senesnės nei 10 metų Mokslinės publikacijos senesnės nei 10 metų

Tyrime naudojamas kofeinas Dublikatai

Tiriamas poveikis akių ligoms, akyje vykstantiems

procesams

Ekspertų straipsniai, apžvalginiai straipsniai ir

literatūros apžvalgos, atvejų analizės;

Aiškiai nurodyta tiriamųjų imtis, grupės Neaiški/nenurodyta imtis, tiriamųjų grupės

Tyrimas gali būti atliktas bet kokioje pasaulio šalyje Tyrime nenaudojamas kofeinas

Tiriamieji yra suaugusieji (vyresni nei 18 metų) arba

eksperimentiniai gyvūnai Tiriamas poveikis nesusijęs su akimis ar jų ligomis

Stebėjimo (kohortiniai, atvejo – kontrolės, skerspjūvio) ir

eksperimentiniai tyrimai

Tiriamieji yra naujagimiai, vaikai; tyrime

naudojamos ląstelių kultūros

Atvira prieiga prie publikacijos iš Lietuvos sveikatos

mokslų universiteto (LSMU) kompiuterių tinklo.

Negauta prieiga prie pilno teksto publikacijos iš

LSMU kompiuterių tinklo

2.4 Elektroninės duomenų paieškos strategija

Į kompiuterinę bibliografinę mokslinių darbų bazę „PubMed“ suvedus raktinius žodžius rasti 142

rezultatai. Publikacijų atranka vyko trimis etapais: pirmojo metu pritaikyti filtrai „10 years”, “English”,

“Full text” ir atmesti straipsniai, kurie jų neatitiko. Antrojo etapo metu buvo skaitomi publikacijų

pavadinimai ir santraukos ir atmesti tyrimai, kurie neatitiko pasirinktų kriterijų bei dublikatai. Trečiojo etapo

metu buvo skaitomos pilno teksto publikacijos, jos analizuotos ir atmestos, jeigu neatitiko nustatytų

kriterijų.

2.5 Straipsnių atrinkimo procesas

Kompiuterinėje bibliografinėje mokslinių darbų bazėje „PubMed“ atlikus paiešką naudojantis

aukščiau minėtais raktiniais žodžiais rasti 142 straipsniai. Pirmojo etapo metu, pritaikius filtrus atmesti 73

straipsniai, kurie yra senesni nei 10 metų, 5 straipsniai, kurie parašyti ne anglų kalba ir 1 straipsnis prie

kurio pilno teksto nebuvo gauta prieiga. Antrojo etapo metu buvo skaitomi straipsnių pavadinimai ir

santraukos: tyrimai, kurie nebuvo susiję su nagrinėjama tema buvo atmesti (37 publikacijos). Likę galimai

tinkami straipsniai buvo peržiūrėti individualiai. Buvo atmestos sisteminės literatūros apžvalgos,

publikacijos, kuriose tyrimas neatsakė išsikeltų sisteminės literatūros analizės klausimų, neatitiko kokybės

reikalavimų (12). Iš viso į šią sisteminę literatūros analizę įtraukta 14 straipsnių. Žemiau pateikiama

duomenų atrankos schema pagal PRISMA reikalavimus (1 pav.)

18

Pašalinti straipsniai (n = 79)

• Senesni nei 10 metų (n = 73)

• Parašyti ne anglų kalba (n = 5)

• Be pilno teksto prieigos (n = 1)

Įrašai, identifikuoti atlikus paiešką

duomenų bazėje „PubMed“.

n = 142

Atr

anka

Įtra

ukim

as

Tin

kam

um

as

Iden

tifi

kac

ija

Įrašai, atrinkti pritaikius filtrus „10 years”, „Full

text access“ , „English“

n = 63

Įrašai, atrinkti pagal pavadinimus

ir santraukas

n = 26

Po publikacijų pavadinimų ir santraukų

analizės pašalinti straipsniai (n = 37)

Antrinė paieška, atliekant

straipsnių pilno teksto analizę

n = 14

Pilno teksto atmetimas pagal kriterijus (n = 12):

• Neaiški/nenurodyta imtis (n = 1);

• Tyrimas neatsako į iškeltus klausimus

(n = 7);

• Apžvalgos (n = 3);

• Tyrimas atliktas in vitro (n = 1)

Į sisteminę literatūros apžvalgą

įtraukti straipsniai

n = 14

1 pav. Duomenų atrankos struktūrinė schema pagal PRISMA reikalavimus

Iš analizuotų tekstų buvo surinkta bendra informacija: pavadinimas, autoriai, publikacijos metai;

studijų charakteristika: tipas, studijų dalyvių charakteristikos: tiriamųjų tipas, tiriamųjų skaičius (3 lentelė).

19

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3 lentelė. Pagrindinės publikacijų charakteristikos

Tyrimas Tyrimo tipas Tiriamieji Tikslas Išvados

1. Varma ir kt. [47]

2013 m.

Eksperimentinis

tyrimas su gyvūnais

CD1 pelės (n = 7)

Ištirti ar kofeino apsauginis efektas susijęs su

mikroRNR, sukeliančių ląstelių apoptozę ar

mirtį genų nutildymo būdu, transkripcijos

susilpninimu.

Nustatyta, kad mikromoliniai vietinio vartojimo

kofeino kiekiai yra veiksmingi slopinant galaktozės

sukeltos kataraktos susidarymą ir tai rodo jo galimą

efektyvumą prieš diabetinę kataraktą.

2. Chandra ir kt. [48]

2011 m.

Klinikinis tyrimas Suaugusieji, kuriems diagnozuota

pirminė atviro kampo glaukoma/ akių

hipertenzija, n = 5

Nustatyti ar lašinant kofeino tirpalą į akis

keičiasi akispūdis sergant atviro kampo

glaukoma.

Kofeino lašų akims vartojimas neturėjo jokio poveikio

akispūdžiui, jis išliko nepakitęs. Kumuliacinio efekto

taip pat nepastebėta.

3. Jivani ir kt. [49]

2012 m.

Perspektyvusis,

dvigubai aklas,

randomizuotas

kryžminis tyrimas

Suaugusieji (n = 106) tiriamieji:

sergantieji pirmine atviro kampo

glaukoma (PAKG, n = 22), normalaus

akispūdžio PAKG (n = 18), akių

hipertenzija (n = 20), įtariama PAKG

(n = 21) ir sveiki dalyviai (n = 25)

Ištirti kavos vartojimo įtaką akispūdžiui, akies

perfuzijos slėgiui žmonėms sergantiems ar

turintiems riziką susirgti pirmine atviro kampo

glaukoma.

Tarp apsilankymų su kofeinu ir be kofeino reikšmingų

skirtumų tarp akispūdžio ir akies perfuzijos slėgio

nebuvo.

4. Pasquale ir kt. [50]

2012 m.

Perpektyvusis

kohortinis tyrimas

Suaugusieji (n = 360) tiriamieji: 300

moterų ir 60 vyrų

Ištirti kofeino ir gėrimų su kofeinu vartojimo

ryšį su susirgimu pseudoeksfoliacine

glaukoma ar glaukomos įtarimu.

Nustatytas teigiamas ryšys tarp didesnių dozių kavos

suvartojimo ir rizikos susirgti pseudoeksfoliacine

glaukoma.

5. Kronschläger ir

kt. [51] 2013 m.

Eksperimentinis


Sprague-Dawley žiurkės:

pirmame eksperimente 40 gyvūnų,

antrame eksperimente – 40 gyvūnų,

trečiame eksperimente – 6 gyvūnai

Nustatyti, ar kofeino akių lašų apsauginis

poveikis turi įtaką in vivo UV-B spinduliuotės

sukeltam oksidaciniam stresui lęšiuke.

Nustatyti akių lašų su kofeinu apsaugos lygį in

vivo UV-B sukeltai kataraktai. Išsiaiškinti, ar

kofeinas veikia kaspazės-3 aktyvacijos sukeltą

oksidacinį stresą.

Vietiškai vartojamas kofeinas apsaugo nuo UV-B

sukelto lęšiuko drumstumo. Kofeino akių lašai yra

perspektyvus junginys, sumažinantis ultravioletinių

spindulių sukeltos kataraktos pasireiškimą.

6. Osei ir kt. [52]

2014 m.

Kryžminis, placebo

kontroliuojamas,

dvigubai aklas

eksperimentinis

tyrimas

Suaugusieji tiriamieji (n = 41):

atsitiktine tvarka paskirstyti į A ir B

grupes; A grupė poveikio, B grupė

kontrolinė

Ištirti per os suvartoto kofeino įtaką ašarų

sekrecijai.

Per os suvartotas kofeinas stimuliuoja ašarų sekreciją

asmenims, nesergantiems sausų akių liga.

7. Dervişoğulları ir

kt. [53] 2016 m.

Perspektyvusis,

atsitiktinių imčių,

dvigubai aklas,

placebo

kontroliuojamas

stebėjimo tyrimas


poveikio grupėje sveiki asmenys, n =

17 (5 moterys, 12 vyrų), skirtas

kofeinas;

kontrolinėje grupėje n = 17 (6

moterys, 11 vyrų), skirtas placebo

Įvertinti ūminį kavos poveikį sveiko asmens

akies kraujagyslinio sluoksnio perfuzijai,

matuojant jo storį optinės koherentinės

tomografijos (OKT) tyrimu.

Išgėrus 200 mg kofeino, reikšmingų akispūdžio ir

akies perfuzijos slėgio pokyčių nerasta, o

kraujagyslinio akies sluoksnio storis reikšmingai

sumažėjo, mažiausiai 4 valandoms.

20

Tyrimas Tyrimo tipas Tiriamieji Tikslas Išvados

8. Kronschläger ir

kt. [54] 2018 m.

Perspektyvusis

atsitiktinių imčių,

kontroliuojamas,

dvigubai aklas

pilotinis tyrimas


pacientai, sergantys katarakta,

užregistruoti operacijai

Nustatyti peroraliai vartojamo kofeino

farmakokinetiką priekinėje lęšiuko kapsulėje.

Peroralinis kavos vartojimas reikšmingai padidino

kofeino koncentraciją lęšiuko kapsulėje proporcingai

didėjant dozei.

9. Wu ir kt. [55]

2018 m.

Retrospektyvusis

skerspjūvio tyrimas

Sveiki suaugusieji (n = 1678),

dalyvavę 2005-2006 metų

Nacionalinės sveiktos ir mitybos

tyrimų apklausoje (NHANES)

Įvertinti 2005-2006 metų Nacionalinės

sveiktos ir mitybos tyrimų apklausos

(NHANES) dalyvių sąsają tarp glaukomos ir

kavos, arbatos ir/ar gaiviųjų gėrimų vartojimo.

NHANES dalyviai, kasdien vartoję karštą arbatą,

glaukoma sirgo rečiau nei tie, kurie negėrė karštos

arbatos. Nebuvo rasta jokių ryšių tarp kavos, šaltos

arbatos, arbatos be kofeino ir gaiviųjų gėrimų

vartojimo bei glaukomos rizikos.

10. Jeong ir kt. [56]

2018 m.

Anketinė apklausa Suaugusieji tiriamieji (n = 9,752) Nustatyti sausų akių sindromo išsivystymo

riziką ir ryšį tarp sausų akių sindromo bei

dažno kavos vartojimo.

Nustatyta, kad nėra statistiškai reikšmingo ryšio tarp

sausų akių ligos ir kavos vartojimo dažnio Korėjos

suaugusiesiems.

11. Kaczmarczyk-

Sedlak ir kt. [57]

2019 m.

Eksperimentinis


Wistar žiurkės (n =24):

kontrolinė grupė (nesergančios CD),

n=9

sergančios CD, n=7

sergančios CD ir gaunančios kofeino

per os, n=8

Ištirti kofeino įtaką oksidacinio streso

biomarkeriams tiriamųjų žiurkių lęšiukuose,

sukėlus joms pirmo tipo CD palyginus su

kontroline sveikų individų grupe.

Kofeino skyrimas žiurkėms, sergančioms CD,

padidino antioksidacinių junginių koncentraciją ir

sumažino antioksidacinių fermentų aktyvumą lęšiuke.

Sumažėjo oksidacijos produktų koncentracija.

12. Vera ir kt. [58]

2019 m.

Placebu

kontroliuojamas,

dvigubai aklas,

subalansuotas

kryžminis tyrimas


vartojantys ≤ 1 puodelį per dieną (n =

21); ≥ 2 puodelius per dieną (n = 19)

Palyginti trumpalaikį kofeino poveikį

akispūdžiui ir akių perfuzijos slėgiui tarp

mažo (≤1 puodelis per dieną) ir didelio (≥2

puodeliai per dieną) kofeino vartojimo.

Suvartoto kofeino (4 mg/kg) ūmus poveikis

akispūdžiui priklauso nuo įprasto kofeino vartojimo

sveikiems asmenims; mažas dozes įprastai vartojantys

žmonės, patiria staigesnį akispūdžio padidėjimą,

palyginti su tiriamaisiais, kurie vartoja dideles dozes.

13. Redondo ir kt.

[59] 2020 m.

Placebo

kontroliuojamas,

dvigubai aklas

klinikinis tyrimas


vartojantys ≤ 1 puodelį per dieną

Nustatyti ragenos ir priekinės kameros

struktūrinius pokyčius, susijusius su mažos

dozės kofeino vartojimu (≤1 puodelis per

dieną).

Su kofeino vartojimu susijusį akispūdžio padidėjimą

gali sukelti susiaurėjantis priekinės kameros kampas,

kuris gali padidinti atsparumą vandeninio skysčio

nutekėjimui.

14. Vera ir kt. [60]

2020 m.

Placebo

kontroliuojamas,

dvigubai aklas,

subalansuotas

kryžminis tyrimas

Sveiki fiziškai aktyvūs tiriamieji (n =

18): viena grupė prieš treniruotę

vartojusi kofeino, o kita ne

Įvertinti kofeino vartojimo prieš fizinį krūvį

įtaką akispūdžiui mažo intensyvumo

treniruotės metu.

Mažo intensyvumo fizinis krūvis mažina akispūdį,

tačiau prieš treniruotę suvartojus kofeino, skatinamas

priešingas poveikis.

21

Iš viso šiai apžvalgai buvo atrinkta 14 mokslinių publikacijų. Iš jų keturiose buvo tiriamas poveikis

kataraktos vystymuisi (trys tyrimai su eksperimentiniais gyvūnais ir vienas, kuriame tirta katarakta sirgusių

žmonių lęšiukų struktūra); du tyrimai, kuriuose analizuota kofeino įtaką pirmine atviro kampo glaukoma

sergantiems žmonėms; aštuoni tyrimai, kuriuose tirti sveiki žmonės ir kofeino sukelti pokyčiai jų akyse ar

vertinta rizika susirgti akių ligomis (glaukoma, sausų akių liga).

3.1 Kofeino poveikis kataraktai

Mokslinėje literatūroje daugėja įrodymų, jog kofeino vartojimas įvairiomis formomis, gali

apsaugoti lęšiuką nuo oksidacinio streso sukelto pažeidimo. Vis dėlto, dauguma iki šiol atliktų tyrimų yra

eksperimentai su pelėmis ar žiurkėmis ir klinikinės reikšmės kol kas nenurodė. Trijuose atliktuose tyrimuose

gyvūnams buvo skirtingais metodais dirbtinai sukelta katarakta ir stebėta, ar kofeino vartojimas gali

sumažinti lęšiuko drumstumą ir sukeltą pažaidą pašalinti ar sumažinti.

Varma ir kt. 2013 m. [47] šiam tikslui į pelių dietą įterpė 24% galaktozės, o kitoje grupėje pridėjo

ir 1% kofeino tirpalo. Eksperimente buvo ieškoma mikroRNR - nukleorūgščių molekulių, kontroliuojančių

tam tikrų genų funkcijas. Šios medžiagos turi didelę įtaką kataraktos formavimuisi, nes gali „nutildyti“

genus, kurie atsakingi už antioksidacinių baltymų sintezę. Šio tyrimo metu, taikant galaktozės dietą,

lęšiukuose nustatyta 19 tokių mikroRNR rūšių. Papildžius dietą kofeinu, pastebėta, jog šių nukleino rūgščių

ekspresija reikšmingai sumažėjo. Remiantis rezultatai padaryta išvada, jog kofeinas slopina galaktozės

sukeltą toksiškų mikroRNR transkripciją, tuo pačiu slopindamas ląstelių apoptozę ir kataraktos

formavimąsi. Nors šis tyrimas atliktas sukėlus ryškią galaktozemiją, tyrėjų manymu, kofeinas gali turėti

panašų poveikį ir esant didelei gliukozės koncentracijai kraujyje diabeto atveju. Kaczmarczyk-Sedlak ir

bendraautorių [57] publikacijoje aprašytas eksperimentas, kuriame pirmo tipo cukrinio diabeto požymiai

(hiperglikemija, hipoinsulinemija) eksperimentiniams gyvūnams sukelti naudojant streptozocino injekciją.

Šiame eksperimente kofeino poveikis buvo vertinamas jį suvartojus peroraliai, o oksidaciniam stresui

nustatyti pasirinkti pagrindiniai fermentiniai ir nefermentiniai antioksidacinės sistemos komponentai bei

oksidacijos ir peroksidacijos produktai. Rezultatuose matyti, jog kofeinas sumažino CAT, GPx, t.y.

fermentinių antioksidantų, aktyvumą, taip pat sumažėjo ir baltymų oksidacijos produktų bei lipidų

peroksidacijos produktų (pavyzdžiui, malondialdehido (MDA)) koncentracijos, padidino GSH, t.y.

nefermentinio komponento, koncentraciją žiurkių lęšiukuose. Vis dėlto, statistiškai reikšmingi skirtumai

nustatyti tik tiriant MDA. Tokie pastebėjimai gali būti reikšmingi siekiant pritaikyti kofeiną kataraktos

prevencijai cukriniu diabetu sergantiems žmonėms, tačiau reikalingi tolimesni išsamūs tyrimai.

22

Kronschläger ir kitų autorių tyrime su gyvūnais [51] katarakta buvo sukelta ultravioletiniais B

spinduliais (UV – B), o apsauginį poveikį siekta išgauti naudojant kofeino akių lašus. Objektyviai vertintas

lęšiukų drumstumas, šviesos išsklaidymas, GSH koncentracija, bei kaspazės-3 aktyvumas. Katarakta

išsivystė visuose UV – B paveiktuose lęšiukuose, tuo tarpu akyse, kuriose naudoti kofeino lašai, lęšiukai

buvo skaidresni, šviesos išsklaidymas reikšmingai mažesnis, kaspazės-3 aktyvacija sustabdyta. Šie

rezultatai parodė, jog vietiškai vartojamas kofeinas gali efektyviai sumažinti UV – B sukeltą oksidacinį

lęšiuko pažeidimą ir sustabdyti drumsčių formavimąsi.

Analizuotas ir Kronschläger su bendraautoriais [54] atliktas tyrimas su žmonėmis: jie ištyrė

kataraktos operacijos metu pašalintų lęšiukų kapsules siekdami nustatyti peroraliai prieš intervenciją

suvartoto kofeino farmakokinetiką šiose stuktūrose. Kofeino vartojimas statistiškai reikšmingai padidino

kofeino koncentraciją lęšiuko kapsulėje (p < 0.05), šis poveikis tiesiogiai priklausė nuo suvartotos dozės

dydžio. Išgėrus gėrimo, kuriame buvo 180 mg kofeino, lęšiuke buvo nustatytas 3,68 ng/ kapsulėje

koncentracijos vidurkis. Kol kas nepatvirtinta, ar tai pakankamas kiekis antioksidaciniam poveikiui

pasireikšti, tačiau rezultatai perspektyvūs. Atskleidus, jog kofeinas nesunkiai patenka į akies struktūras, dar

kartą įrodyta, jog būtina atlikti tyrimus su žmonėmis, siekiant nustatyti galimą šio plačiai vartojamo junginio

naudą kataraktos prevencijai ar gydymui.

3.2 Kofeino poveikis glaukomos eigai bei kofeino ryšys su glaukomos rizika

Remiantis apibendrintais įvairių tyrimų duomenimis, kofeino įtaka akispūdžiui grindžiama dviem

veikimo mechanizmais: kaip fosfodiesterazės inhibitoriaus, didinančio ciklinio AMP kiekį ląstelės viduje ir

taip aktyvinančio akies skysčio gamybą arba per antagonistinį poveikį adenozino receptoriams, kuris slopina

skysčio nutekėjimą pro trabekulių tinklą [49]. Žemiau aprašytos sisteminėje analizėje atrinktos publikacijos,

kuriose eksperimentais norėta nustatyti ar toks poveikis yra kliniškai reikšmingas glaukoma sergantiems

pacientams.

Chandra ir kitų [48] atliktame klinikiniame tyrime siekta nustatyti ar lašinant kofeino lašus į akis

atviro kampo glaukoma ar akių hipertenzija sergantiems pacientams kinta akispūdis. Į akis lašinti 1%

kofeino akių lašai (100 mg kofeino 10 ml dirbtinių ašarų tirpale). Pirminis akispūdis pamatuotas tonometru

prieš įlašinant kofeino lašus, tuomet tirpalas lašintas po 4 valandų ir po 10 valandų. Po kiekvieno lašinimo

praėjus pusvalandžiui vėl pamatuotas akispūdis. Kitas šešias dienas lašai buvo lašinami tris kartus per dieną

tuo pačiu metu (10, 14, 20 valandomis) ir septintąją dieną buvo pakartota pirmos dienos tyrimo eiga. Šio

23

eksperimento metu nustatyta, jog kofeino lašai akispūdžio reikšmingai nekeičia, taip pat atlikus matavimus

po savaitės nepastebėtas ir ilgalaikis kavos poveikis.

Jiwani ir bendraautorių [49] tyrime norėta išsiaiškinti kavos vartojimo įtaką akispūdžiui ir akies

perfuzijos slėgiui žmonėms sergantiems ar turintiems riziką susirgti pirmine atviro kampo glaukoma.

Pacientai atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į grupes po 10 asmenų ir turėjo išgerti 237 ml kavos su kofeinu

arba tokį patį kiekį kavos be kofeino. Palyginus abi grupes, nustatyti 60 ir 90 minutėmis po kofeino

suvartojimo padidėję rodikliai: akispūdis padidėjo apie 1 mmHg, akies perfuzijos slėgis apie 1,25 – 1,50

mmHg. Vis dėlto mažai tikėtina, jog tokie trumpi, vienkartiniai ir galimai praeinantys pokyčiai gali turėti

įtakos glaukomos eigai. Nepaisant to, minimalus rodiklių padidėjimas buvo užfiksuotas, todėl neigiamo

kofeino poveikio atmesti negalima.

Šešiuose atrinktuose straipsniuose buvo aiškinamasi, ar kofeinas yra glaukomos rizikos veiksnys.

Du iš jų buvo stebėjimo tyrimai. Wu ir kt. [55] vertino 2005-2006 metų Nacionalinės sveiktos ir mitybos

tyrimų apklausos (NHANES) dalyvių sąsają tarp glaukomos ir kavos, arbatos ir/ar gaiviųjų gėrimų

vartojimo: statistiškai reikšmingo ryšio nepastebėta. Pasquale ir kt. [50] perspektyviajame kohortiniame

tyrime nustatyta, jog asmenims, vartojantiems daugiau nei 3 puodelius kavos su kofeinu,

pseudoeksfoliacinės glaukomos rizika padidėjo 1,66 karto, palyginus su tais, kurie kavos nevartojo. Kitų

kofeino turinčių gėrimų vartojimas tokio poveikio neturėjo. Likusieji keturi tyrimai buvo eksperimentiniai,

du iš jų dėmesį atkreipė į akies perfuzijos pakitimus vartojant kofeiną. Dervişoğulları ir kt. [61] vertino

ūminį kavos poveikį sveiko asmens kraujagyslinio sluoksnio perfuzijai, matuojant jo storį padidinto gylio

optinės koherentinės tomografijos (OKT) tyrimu. Per os suvartojus 200 mg kofeino kapsulę, nustatytas

kraujagyslinio sluoksnio storio sumažėjimas po 1h ir 4h (p < 0,05), tuo tarpu akispūdis nepasikeitė palyginus

su pradine verte. Vera ir kiti [58] įrodė, jog kofeino poveikis akies perfuzijai ir spaudimui priklauso nuo

tolerancijos išsivystymo: mažai kofeino (≤1 puodelis per dieną) vartojantiems tiriamiesiems buvo pastebėtas

staigesnis akispūdžio padidėjimas palyginus su asmenimis, vartojusiais daugiau kofeino (≥ 2 puodeliai per

dieną). Didžiausias kofeino poveikis akispūdžiui pasireiškė praėjus 90 min. po jo suvartojimo. Akies

perfuzijos slėgiui poveikio taip pat nepastebėta. Kitame tyrime Vera ir kt. [60] vertino akispūdžio

pasikeitimus kiek kitomis sąlygomis: buvo iškelta hipotezė, jog kofeinas gali panaikinti akispūdį mažinantį

mažo intensyvumo fizinio aktyvumo poveikį sveikiems asmenims. Šie spėjimai pasitvirtino: didesnės

akispūdžio reikšmės 12, 18, 24 ir 30 dviračio mynimo minutėmis stebėtos kofeiną vartojusių žmonių grupėje

lyginant su placebo grupe. Taip pat viename tyrime buvo aprašyti kofeino sukelti priekinės kameros gylio

(ACD), priekinės kameros tūrio (ACV), priekinės kameros kampo (ACA) ir ragenos centrinio storio (CCT)

bei akispūdžio pokyčiai, kurie labai reikšmingi glaukomos patogenezėje. Redondo ir bendraautoriai [59]

24

nustatė, jog dėl kofeino vartojimo padidėjo akispūdis (p = 0,005, η2 = 0,403) ir sumažėjo ACA (p = 0,028,

η2 = 0,266). Duomenys neparodė jokio poveikio CCT, ACD ir ACV po kofeino vartojimo (atitinkamai p =

0,798, p = 0,346, p = 0,175). Teigiama, jog būtent dėl susiaurėjusio priekinės kameros kampo asmenims,

vartojantiems kofeiną, gali didėti akispūdis. Šių publikacijų rezultatai prieštaringi: nors daugelyje tyrimų

kliniškai ar statistiškai reikšmingo kofeino poveikio akispūdžiui, akies perfuzijos slėgiui bei priekinės

kameros parametrams nenustatyta, kai kuriose publikacijose pastebimi minimalūs šių rodiklių pakitimai.

Tokie duomenys rodo, jog kofeino vartojimas gali turėti neigiamą poveikį glaukomos eigai, tačiau reikalingi

tolesni tyrimai.

3.3 Kofeino vartojimo sąsajos su sausų akių liga

Dviejose iš atrinktų publikacijų buvo nagrinėjama kofeino sąsaja su SAL pasireiškimu. Osei ir kt.

[52] šiam tikslui pasitelkė Širmerio mėginį, kuris naudojamas ir klinikinėje praktikoje. Sveikiems

tiriamiesiems buvo skirta 5 mg/kg kūno svorio kofeino ištirpinto 200 ml vandens per os. Tyrimas

kontroliuotas placebo, šiuo atveju tai buvo vanduo. Išgėrus tirpalo mėginys atliktas po 45, 90, 135 ir 180

minučių. Nustatyta, jog peroraliai suvartotas kofeinas sveikiems asmenims stimuliuoja ašarų sekreciją.

Sekrecijos padidėjimas statistiškai reikšmingas po 45 ir 90 minučių po kofeino suvartojimo (p < 0,05).

Korėjoje Jeong ir kt. [56] atliktoje anketinėje apklausoje buvo atskleisti panašūs rezultatai: įvertinus kofeino

vartojimo įpročius ir SAL išsivystymo dažnį tirtoje populiacijoje didėjant kavos vartojimui nuo mažiau nei

vieno puodelio per dieną iki 1 – 2 puodelių per dieną ar daugiau nei 3 puodelių per dieną, SAL pasireiškimas

mažėjo atitinkamai 9,2%, 8,8% ir 6,3%. Vis dėlto statistiškai reikšmingo ryšio tarp SAL rizikos ir kavos

vartojimo dažnio nenustatyta. Remiantis šia publikacija, kofeinas mažina sausų akių ligos riziką, tačiau

reikalingi tolesni tyrimai.

25

4. IŠVADOS

1. Kofeino vartojimas efektyviai mažina ultravioletinių spindulių, galaktozės, pirmo tipo cukrinio

diabeto sukeltą oksidacinį stresą bei didiną antioksidacinių komponentų koncentraciją eksperimentinių

gyvūnų lęšiukuose. Žmonių lęšiukuose kofeino koncentracija reikšmingai padidėja suvartojus šio junginio

turinčio gėrimo per os, tačiau nepatvirtinta, jog to užtenka kataraktos prevencijai klinikinėje praktikoje.

2. Kofeinas siejamas su padidėjusia pseudoeksfoliacinės glaukomos rizika. Duomenys apie kofeino

poveikį akispūdžiui, priekinės kameros parametrų pokyčiams, akies perfuzijos slėgiui prieštaringi, tačiau,

nežymiai padidėjusios šių rodiklių reikšmės suvartojus kofeino turinčių gėrimų gali būti susijusios su

neigiama įtaka glaukomos eigai.

3. Nustatyta, jog kofeinas skatina ašarų sekrecija, tačiau sveikų žmonių populiacijoje nepastebėta

statistiškai reikšmingo ryšio tarp sausų akių ligos rizikos ir kavos vartojimo.

5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Per paskutinius 10 metų dėmesys kofeino poveikiui akių ligoms žymiai išaugo, tačiau konkrečių

duomenų apie jo vartojimo naudą ar žalą oftalmologijoje trūksta. Šiame darbe analizuotose publikacijose

aprašyti eksperimentiniai tyrimai su žiurkėmis parodė, jog kofeino vartojimas vietiškai ar peroraliai gali

efektyviai sumažinti oksidacinį stresą lęšiuke ir taip sulėtinti kataraktos išsivystymą. Nors šie rezultatai kol

kas neturi didelės klinikinės reikšmės, jie indikuoja, jog reikalingi eksperimentiniai, klinikiniai stebėjimo

tyrimai siekiant įvertinti prevencinį ir terapinį kofeino poveikį kataraktai. Aukščiau aprašytose publikacijose

taip pat nagrinėta kofeino įtaka akispūdžiui ir glaukomos eigai, tačiau dėl prieštaringų rezultatų klinikinė

reikšmė lieka neaiški. Vis dėl to, pacientams, sergantiems ar turintiems riziką susirgti glaukoma,

rekomenduojama rinktis mažiau kofeino turinčius gėrimus ar kitus produktus siekiant palengvinti

akispūdžio kontrolę. Atlikus literatūros analizę taip pat pastebėta, jog kofeinas skatina ašarų gamybą

sveikiems žmonėms, todėl manoma, jog galėtų būti vartojamas sausų akių ligai gydyti. Tikslioms

indikacijoms nustatyti būtina atlikti išsamesnius klinikinius tyrimus ir patikslinti šio junginio terapinį

poveikį pacientams, kuriems jau diagnozuota patologija.

26

6. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Favrod-Coune T, Broers B. The Health Effect of Psychostimulants: A Literature Review.

Pharmaceuticals [Internet]. 2010 Jul 22;3(7):2333–61. Available from: http://www.mdpi.com/1424-

8247/3/7/2333

2. Stukas R, Dobrovolskij V. Visuomenės sveikatos institutas; kofeino turinčių produktų vartojimas

Lietuvoje. 2014;(1):41–2. Available from: http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes

sveikata/2014.priedas1/VS 2014 Priedas Nr1 ORIG Kofeino produktai.pdf

3. de Melo Pereira G V., de Carvalho Neto DP, Magalhães Júnior AI, do Prado FG, Pagnoncelli MGB,

Karp SG, et al. Chemical composition and health properties of coffee and coffee by-products

[Internet]. 1st ed. Vol. 91, Advances in Food and Nutrition Research. Elsevier Inc.; 2020. 65–96 p.

Available from: http://dx.doi.org/10.1016/bs.afnr.2019.10.002

4. World Health Organisation. World report on vision. Vol. 214, World health Organisation. 2019. 180–

235 p.

5. Lawrenson JG, Downie LE. Nutrition and Eye health. Nutrients. 2019;11(9):11–4.

6. Nakazawa Y, Ishimori N, Oguchi J, Nagai N, Kimura M, Funakoshi-Tago M, et al. Coffee brew

intake can prevent the reduction of lens glutathione and ascorbic acid levels in hfd-fed animals. Exp

Ther Med. 2019;17(2):1420–5.

7. Varma SD. Effect of coffee (Caffeine) against human cataract blindness. Clin Ophthalmol.

2016;10:213–20.

8. Arita R, Yanagi Y, Honda N, Maeda S, Maeda K, Kuchiba A, et al. Caffeine increases tear volume

depending on polymorphisms within the adenosine A2a receptor gene and cytochrome P450 1A2.

Ophthalmology [Internet]. 2012;119(5):972–8. Available from:

http://dx.doi.org/10.1016/j.ophtha.2011.11.033

9. Yoon JJ, Danesh-Meyer H V. Caffeine and the eye. Surv Ophthalmol. 2019;64(3):334–44.

10. Li M, Wang M, Guo W, Wang J, Sun X. The effect of caffeine on intraocular pressure: A systematic

review and meta-analysis. Graefe’s Arch Clin Exp Ophthalmol. 2011;249(3):435–42.

11. Lipton RB, Diener H-C, Robbins MS, Garas SY, Patel K. Caffeine in the management of patients

with headache. J Headache Pain [Internet]. 2017 Dec 24;18(1):107. Available from:

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/29067618

12. Blanchard J, Sawers SJA. The absolute bioavailability of caffeine in man. Eur J Clin Pharmacol.

1983 Jan;24(1):93–8.

27

13. Nehlig A. Interindividual Differences in Caffeine Metabolism and Factors Driving Caffeine

Consumption. Alexander SPH, editor. Pharmacol Rev [Internet]. 2018 Apr;70(2):384–411. Available

from: http://pharmrev.aspetjournals.org/lookup/doi/10.1124/pr.117.014407

14. Caffeine - StatPearls - NCBI Bookshelf [Internet]. Available from: https://www-ncbi-nlm-nih-

gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/books/NBK519490/

15. Panel E, Nda A. Scientific Opinion on the safety of caffeine. EFSA J [Internet]. 2015 May;13(5).

Available from: http://doi.wiley.com/10.2903/j.efsa.2015.4102

16. Cappelletti S, Daria P, Sani G, Aromatario M. Caffeine: Cognitive and Physical Performance

Enhancer or Psychoactive Drug. Curr Neuropharmacol [Internet]. 2015 Apr 13;13(1):71–88.

Available from: http://www.eurekaselect.com/openurl/content.php?genre=article&issn=1570-

159X&volume=13&issue=1&spage=71

17. Kaye AS. The Etymology of “Coffee”: The Dark Brew. J Am Orient Soc [Internet]. 1986

Jul;106(3):557. Available from: https://www.jstor.org/stable/602112

18. Fredholm BB. Notes on the history of caffeine use. Vol. 200, Handbook of Experimental

Pharmacology. 2011. p. 1–9.

19. Tajik N, Tajik M, Mack I, Enck P. The potential effects of chlorogenic acid, the main phenolic

components in coffee, on health: a comprehensive review of the literature. Eur J Nutr.

2017;56(7):2215–44.

20. Ren Y, Wang C, Xu J, Wang S. Cafestol and kahweol: A review on their bioactivities and

pharmacological properties. Int J Mol Sci. 2019;20(17).

21. Hu GL, Wang X, Zhang L, Qiu MH. The sources and mechanisms of bioactive ingredients in coffee.

Food Funct. 2019;10(6):3113–26.

22. Dias R, Benassi M. Discrimination between Arabica and Robusta Coffees Using Hydrosoluble

Compounds: Is the Efficiency of the Parameters Dependent on the Roast Degree? Beverages.

2015;1(3):127–39.

23. Vignoli JA, Viegas MC, Bassoli DG, Benassi M de T. Roasting process affects differently the

bioactive compounds and the antioxidant activity of arabica and robusta coffees. Food Res Int

[Internet]. 2014;61:279–85. Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.foodres.2013.06.006

24. Ludwig IA, Sanchez L, Caemmerer B, Kroh LW, De Peña MP, Cid C. Extraction of coffee

antioxidants: Impact of brewing time and method. Food Res Int [Internet]. 2012;48(1):57–64.

Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.foodres.2012.02.023

25. Caprioli G, Cortese M, Sagratini G, Vittori S. The influence of different types of preparation

28

(espresso and brew) on coffee aroma and main bioactive constituents. Int J Food Sci Nutr [Internet].

2015;66(5):505–13. Available from: http://dx.doi.org/10.3109/09637486.2015.1064871

26. Mullaicharam A, El-Khider M, Amaresh N. Chemistry and pharmacology of caffeine in different

types of tea leaves. Int J Nutr Pharmacol Neurol Dis. 2011;1(2):110.

27. Jakubczyk K, Kochman J, Kwiatkowska A, Kałdunska J, Dec K, Kawczuga D, et al. Antioxidant

properties and nutritional composition of matcha green tea. Foods. 2020;9(4):1–10.

28. Weiss DJ, Anderton CR. Determination of catechins in matcha green tea by micellar electrokinetic

chromatography. J Chromatogr A. 2003 Sep;1011(1–2):173–80.

29. Seddon J, Fong D, West SK, Valmadrid CT. Epidemiology of risk factors for age-related cataract.

Surv Ophthalmol. 1995 Jan 1;39(4):323–34.

30. Heruye SH, Nkenyi LNM, Singh NU, Yalzadeh D, Ngele KK, Njie-Mbye YF, et al. Current trends

in the pharmacotherapy of cataracts. Vol. 13, Pharmaceuticals. MDPI AG; 2020. p. 15.

31. Thompson J, Lakhani N. Cataracts. Prim Care Clin Off Pract [Internet]. 2015 Sep 1;42(3):409–23.

Available from: https://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii/S0095454315000457

32. Díez Ajenjo MA, García Domene MC, Peris Martínez C. Refractive changes in nuclear, cortical and

posterior subcapsular cataracts. Effect of the type and grade. J Optom. 2015 Apr 1;8(2):86–92.

33. Prokofyeva E, Wegener A, Zrenner E. Cataract prevalence and prevention in Europe: a literature

review. Acta Ophthalmol [Internet]. 2013 Aug;91(5):395–405. Available from:

http://doi.wiley.com/10.1111/j.1755-3768.2012.02444.x

34. Weinreb RN, Aung T, Medeiros FA. The Pathophysiology and Treatment of Glaucoma. JAMA

[Internet]. 2014 May 14;311(18):1901. Available from:

http://jama.jamanetwork.com/article.aspx?doi=10.1001/jama.2014.3192

35. Chopra V, Varma R, Francis BA, Wu J, Torres M, Azen SP. Type 2 Diabetes Mellitus and the Risk

of Open-angle Glaucoma. The Los Angeles Latino Eye Study. Ophthalmology. 2008;115(2).

36. Marcus MW, De Vries MM, Junoy Montolio FG, Jansonius NM. Myopia as a risk factor for open-

angle glaucoma: A systematic review and meta-analysis. Ophthalmology. 2011;118(10):1989-

1994.e2.

37. Memarzadeh F, Ying-Lai M, Chung J, Azen SP, Varma R. Blood pressure, perfusion pressure, and

open-angle glaucoma: The Los Angeles Latino eye study. Investig Ophthalmol Vis Sci. 2010

Jun;51(6):2872–7.

38. McMonnies CW. Glaucoma history and risk factors. J Optom [Internet]. 2017 Apr 1;10(2):71–8.

Available from: https://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii/S1888429616000212

29

39. Nickells RW, Howell GR, Soto I, John SWM. Under Pressure: Cellular and Molecular Responses

During Glaucoma, a Common Neurodegeneration with Axonopathy. Annu Rev Neurosci [Internet].

2012 Jul 21;35(1):153–79. Available from:

http://www.annualreviews.org/doi/10.1146/annurev.neuro.051508.135728

40. Gupta D, Chen PP. Glaucoma. Am Fam Physician. 2016;93(8):668–74.

41. Kimura A, Namekata K, Guo X, Noro T, Harada C, Harada T. Targeting Oxidative Stress for

Treatment of Glaucoma and Optic Neuritis. Oxid Med Cell Longev [Internet]. 2017;2017:1–8.

Available from: https://www.hindawi.com/journals/omcl/2017/2817252/

42. Liang C-Y, Cheang W-M, Wang C-Y, Lin K-H, Wei L-C, Chen Y-Y, et al. The association of dry

eye syndrome and psychiatric disorders: a nationwide population-based cohort study. Available from:

https://doi.org/10.1186/s12886-020-01395-z

43. Golden MI, Patel BC. Dry Eye Syndrome. 2019 Dec 21;

44. Zeev MS Ben, Miller DD, Latkany R. Diagnosis of dry eye disease and emerging technologies. Vol.

8, Clinical Ophthalmology. Dove Medical Press; 2014. p. 581–90.

45. Marshall LL, Roach JM. Treatment of dry eye disease. Vol. 31, Consultant Pharmacist. American

Society of Consultant Pharmacists; 2016. p. 96–106.

46. Moher D, Liberati A, Tetzlaff J, Altman DG, Altman D, Antes G, et al. Preferred reporting items for

systematic reviews and meta-analyses: The PRISMA statement. PLoS Med. 2009;6(7).

47. Varma SD, Kovtun S. Protective effect of caffeine against high sugar-induced transcription of

microRNAs and consequent gene silencing: A study using lenses of galactosemic mice. Mol Vis.

2013;19(November 2012):493–500.

48. Chandra P, Gaur A, Varma S. Effect of caffeine on the intraocular pressure in patients with primary

open angle glaucoma. Clin Ophthalmol. 2011;5(1):1623–9.

49. Jiwani AZ, Rhee DJ, Brauner SC, Gardiner MF, Chen TC, Shen LQ, et al. Effects of caffeinated

coffee consumption on intraocular pressure, ocular perfusion pressure, and ocular pulse amplitude:

A randomized controlled trial. Eye. 2012;26(8):1122–30.

50. Pasquale LR, Wiggs JL, Willett WC, Kang JH. The relationship between caffeine and coffee

consumption and exfoliation glaucoma or glaucoma suspect: A prospective study in two cohorts.

Investig Ophthalmol Vis Sci. 2012;53(10):6427–33.

51. Kronschläger M, Löfgren S, Yu Z, Talebizadeh N, Varma SD, Söderberg P. Caffeine eye drops

protect against UV-B cataract. Exp Eye Res [Internet]. 2013 Aug;113(1):26–31. Available from:

https://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii/S0014483513001036

30

52. Osei KA, Ovenseri-Ogbomo G, Kyei S, Ntodie M. The effect of caffeine on tear secretion. Optom

Vis Sci. 2014;91(2):171–7.

53. Dervişoğulları MS, Totan Y, Yüce A, Kulak AE. Acute effects of caffeine on choroidal thickness

and ocular pulse amplitude. Cutan Ocul Toxicol. 2016 Oct 1;35(4):281–6.

54. Kronschläger M, Stimpfl T, Ruiß M, Hirnschall N, Leisser C, Findl O. Pharmacokinetics of caffeine

in the lens capsule/ epithelium after peroral intake: A pilot randomized controlled study. Investig

Ophthalmol Vis Sci. 2018;59(5):1855–60.

55. Wu CM, Wu AM, Tseng VL, Yu F, Coleman AL. Frequency of a diagnosis of glaucoma in

individuals who consume coffee, tea and/or soft drinks. Br J Ophthalmol. 2018;102(8):1127–33.

56. Jeong KJ, Choi JG, Park EJ, Kim HE, Yoo SM, Park SG. Relationship between dry eye syndrome

and frequency of coffee consumption in Korean adults: Korea national health and Nutrition

Examination Survey V, 2010-2012. Korean J Fam Med. 2018;39(5):290–4.

57. Kaczmarczyk-Sedlak I, Folwarczna J, Sedlak L, Zych M, Wojnar W, Szumińska I, et al. Effect of

caffeine on biomarkers of oxidative stress in lenses of rats with streptozotocin-induced diabetes. Arch

Med Sci. 2019;15(4):1073–80.

58. Vera J, Redondo B, Molina R, Bermúdez J, Jiménez R. Effects of caffeine on intraocular pressure

are subject to tolerance: a comparative study between low and high caffeine consumers.

Psychopharmacology (Berl). 2019;236(2):811–9.

59. Redondo B, Vera J, Molina R, Jiménez R. Short-term effects of caffeine intake on anterior chamber

angle and intraocular pressure in low caffeine consumers. Graefe’s Arch Clin Exp Ophthalmol.

2020;258(3):613–9.

60. Vera J, Redondo B, Bardón A, Pérez-Castilla A, García-Ramos A, Jiménez R. Effects of caffeine

consumption on intraocular pressure during low-intensity endurance exercise: A placebo-controlled,

double-blind, balanced crossover study. Clin Experiment Ophthalmol [Internet]. 2020 Apr 3;

Available from: http://doi.wiley.com/10.1111/ceo.13755

61. Dervişoğulları MS, Totan Y, Yüce A, Kulak AE. Acute effects of caffeine on choroidal thickness

and ocular pulse amplitude. Cutan Ocul Toxicol [Internet]. 2016 Oct 10;35(4):281–6. Available from:

https://www.tandfonline.com/doi/full/10.3109/15569527.2015.1104330

kofeino sĄsajos su akiŲ ligŲ pasireiŠkimu

Documents