komunikuoti kultūrą: institucijos, strategijos, auditorijos

KOMUNIKUOTI KULTR:

INSTITUCIJOS, STRATEGIJOS, AUDITORIJOS

Daiva Citvarien, Silvija iait-Rudokien, Rimgail Dikait, Linara Dovydaityt, Kristina Jurait,

Greta Klimaviit-Minktimien, Edgaras Klivis, Gintautas Maeikis, Vilt Migonyt, Agn Pinigien, Ina Pukelyt, Jurgita Stanikyt, Neringa Stokut,

Jrat Tutlyt

KOMUNIKUOTI KULTR: INSTITUCIJOS, STRATEGIJOS, AUDITORIJOS

Kolektyvin monografija

2015

Recenzentai:Dr. Skaidra Trilupaityt (Lietuvos kultros tyrim instituas)Prof. dr. Tomas Kaerauskas (Vilniaus Gedimino technikos universitetas)

Moksliniai redaktoriai: Prof. dr. Gintautas MaeikisProf. dr. Kristina Jurait

Monografija apsvarstyta ir rekomenduota leidybai Vytauto Didiojo universiteto Men fakulteto tarybos posdyje 2015 m. spalio 21 d. (protokolo Nr. 66) ir Politikos moksl ir diplomatijos fakulteto tarybos posdyje 2015 m. spalio 22 d. (protokolo Nr. 2015-01).

Monografija finansuojama Europos socialinio fondo lomis pagal projekt Kultros insti tu cij komunikacini kompetencij pltra ini ir krybos visuomens kontekste (VP1-3.1-MM-08-K-01-017) finansuotas i Europos socialinio fondo l.

Daiva Citvarien, Silvija iait-Rudokien, Rimgail Dikait, Linara Dovydaityt, Kristina Jurait, Greta Klimaviit-Minktimien, Edgaras Klivis, Gintautas Maeikis, Vilt Migonyt, Agn Pinigien, Ina Pukelyt, Jurgita Stanikyt, Neringa Stokut, Jrat Tutlyt

Kristina yit, Kristina Jurait, Mindaugas Kavaliauskas, Gintautas Maeikis, Agil Maonait, Donatas Stankeviius, Evaldas emiota, fotografijos

Vytauto Didiojo universitetas, 2015 Versus aureus leidykla, 2015

UDK 316.7Ko-173

ISBN 978-609-467-170-8 (spausdintas)ISBN 978-9955-34-591-6 (spausdintas)ISBN 978-609-467-171-5 (internetinis)ISBN 978-9955-34-592-3 (internetinis)

5

TURINYS

PRaTaRm 7

VaDaS Gintautas Maeikis, Kristina Jurait 9

1 KRYBIN KLaS IR INDUSTRIJOS KRITINS TEORIJOS POIRIU Gintautas Maeikis 25

2 aTVIROJO KODO KULTRa IR DaLYVaUJamaSIS POSKIS: IUOLaIKINS KULTROS KOmUNIKaCIJOS PROBLEmIN aNaLIZ Edgaras Klivis 85

3 KULTROS POLITIKa IR JOS GYVENDINImO PaTIRTYS Ina Pukelyt 133

4 KOmUNIKaCIJa KaIP aUDITORIJ PLTROS PRIEmON: LIETUVOS TEaTR PRaKTIKOS Jurgita Stanikyt 165

5 BTI mUZIEJaUS DaLImI: LIETUVOS mUZIEJ KOmUNIKaCIJa SU VISUOmENE Linara Dovydaityt 199

6 aUDITORIJ PLTRa mENO INSTITUCIJ LaUKE. LIETUVOS mENO GaLERIJ aTVEJaI Daiva Citvarien 241

7 KULTROS KOmUNIKaCIJOS DINamIKa: PROCESaI IR NaRaTYVaI Kristina Jurait, Rimgail Dikait, Agn Pinigien, Silvija iait-Rudokien 277

8 (Pa)NaUDOS LINK: LIETUVOS mENO IR KULTROS ORGaNIZaCIJ INTERNETO SVETaINI TYRImaS Jrat Tutlyt 309

9 KULTROS PaVELDO SKaITmENIZaCIJOS PROCESaI IR PaTIRTYS LIETUVOJE Vilt Migonyt 331

10 EDUKaCIJa LIETUVOS TEaTRUOSE IR mUZIEJUOSE Greta Klimaviit-Minktimien, Neringa Stokut 357

PaBaIGOS ODIS 385

LITERaTRa 387

SUmmaRY 399

aPIE aUTORIUS 419

7

i monografija kolektyvinio bendradarbiavimo rezultatas, apibend-rinantis trejus metus trukusi mokslo tyrim teorinius ir empirinius rezultatus. 20122015 m. Vytauto Didiojo universiteto mokslinink ir tyrj komanda gyvendino projekt Kultros institucij komunikaci-ni kompetencij pltra ini ir krybos visuomens kontekste (Nr. VP1-3.1-MM-08-K-01-017), kuriam param skyr Europos socialinis fondas. Projekto tikslas itirti kultros institucij (muziej, galerij, teatr) komunikacines praktikas ir kompetencijas (vidins ir iorins komuni-kacijos priemones, internetini medij komunikacij) ir numatyti bdus, efektyvinanius toki institucij veikl, pritaikant geriausias Lietuvos ir usienio krybini industrij komunikacines praktikas ir inaudojant naujj medij galimybes. Projektui skirtos los leido atlikti komplek-sin ir sistemin kultros komunikacini praktik tyrim, vertinti insti-tucinius, technologinius, politinius ir socialinius procesus, kurie skatina kultrin pliuralizm, krybini iniciatyv decentralizacij, dalyvavim kultroje, kultrini praktik skaitmenizacij ir t. t. Bet tai nra galutinius atsakymus ar patarimus teikianti knyga, veikiau ji atveria kritins diskusi-jos, nauj klausim ir tolesni tyrim duris.

Monografijos parengim ir ileidim utikrino gauta Europos socialinio fondo parama, u tai esame nuoirdiai dkingi. Taip pat norime padkoti

PRaTaRm

KOMUNIKUOTI KULTR: INSTITUCIJOS, STRATEGIJOS, AUDITORIJOS8

Vytauto Didiojo universiteto bibliotekos Leidybos skyriaus vedjai Bro-nislavai Rikienei, Renatai Endzelytei ir kitiems darbuotojams u profesi-onali pagalb ir nuoird rpest rengiant knyg spaudai. Esame dkingi ios monografijos recenzentams dr. Skaidrai Trilupaitytei ir prof.Tomui Kaerauskui, prisidjusiems vertingomis pastabomis. Ypatinga padka visoms kultros ir meno organizacijoms, j vadovams, darbuotojams ir diskusij dalyviams, kurie mumis pasitikjo ir suteik naudingos infor-macijos, reikming valg ir organizacin pagalb atliekant mokslo tyrimus. Nuoirdiai dkojame Kauno miesto muziejui (Redai ekienei, Giedrei Jankauskienei ir Brigitai Adomaviitei), Kauno okio teatrui Aura (Birutei Letukaitei, Gintarei Masteikaitei ir Editai Kiznienei), Kauno valstybiniam lli teatrui (Sigitui Klibaviiui, Kristinai Baguckaitei ir Danutei Krapikienei), Klaipdos Baroti galerijai (Andelikai Baroti), Klaipdos kultr komunikacij centrui (Ignui Kazakeviiui ir Valerijai Lebedevai), Klaipdos valstybiniam muzikiniam teatrui (Ramnui Kaub-riui, Vitai Petrauskienei, Sandrai Maulytei ir Jovitai Navickaitei), Lietuvos dailinink sjungos galerijai Meno parkas (Arvydui alpiui ir Airidai Rektytei), Lietuvos jr muziejui (Olgai alienei, Nikai Puteikienei, Renatai Budvytienei ir Andrai Lukoienei), Nacionaliniam M. K. iurlio-nio dails muziejui (Dainai Kamarauskienei, Eglei Komkaitei ir Renatai Mikalajnaitei), Nacionaliniam Kauno dramos teatrui (Egidijui Stancikui, Agnei Burovienei, Donatui Medzeviiui ir Laurai Udrienei), UAB Nai-si vasara (Ramnui Karbauskiui ir Viktorijai Pranckietytei), iauli Auros muziejui (Raimundui Balzai, Virginijai iukienei ir Deiman-tei Baiulei), iauli dails galerijai (Romualdai Atkoinienei ir Andriui Grigalaiiui), Tekstilinink ir dailinink gildijos galerijai Balta (Jolantai midtienei). Dkojame visiems kolegoms ir biiuliams, vienaip ar kitaip prisidjusiems prie monografijos atsiradimo, taip pat ios knygos skaityto-jams, vertintojams ir kritikams.

9

iuolaikin visuomen save ireikia, suvokia, kuria ir kontroliuoja vairiais bdais, tarp j vieni svarbiausi yra komunikacijos veiksmai. Daugialyp ir daugiakrypt j visuma formuoja tok pat vair komunikacin prot, kur pasitelkusios grups, klass, visuomen, valstyb sprendia egzisten-cines savo gyvenimo problemas. iuolaikines institucines komunikacines kultros praktikas veikia kultros ir vietimo ministerijos, tarybos, Euro-pos Komisijos direktyvos, komunikatai ir kiti dokumentai, bendros meno rinkos formavimas. Todl galima kalbti apie Europos komunikacins vie-umos ir jos bendr sprendim, samprotavim (proto) formavimsi ir raid.

Monografijoje vadovaujamasi prielaida, kad komunikacijos veiksmai yra vairios bendravimo, kooperacijos ir vadovavimosi praktikos, kurios lemia krybin, gamybin, paslaug ir kitas veiklas, slygoja gamybos ir vartojimo bdus, veikia krybines institucijas, auditorijas ir vartotojus. Todl vietoj Lietuvoje vis dar paplitusios dvasingumo ar pasaulir sampratos kalbame apie vairialypius komunikacijos santykius ir j proce-sus. Krybins ir kultros industrijos (toliau KKI) daro tak komunika-cijos veiksmams, juos kuria ir keiia, transformuoja viesias erdves, veikia bendr komunikacin prot. Todl ne tik kultros, bet ir smoningumo raida vis labiau priklauso nuo KKI poveikio intensyvumo ir tikslingumo.

VADAS

Gintautas Maeikis, Kristina Jurait


Kultros ir meno vystymsi taip pat smarkiai veikia vairios komunika-cins praktikos, pavyzdiui, daugiaplatformiai tarpininkavimo veiksmai, interaktyvus dalyvavimas j traukiant auditorijas, estetikumo ar jus-lumo paskirstymo technologijos, patirties ininerija ir reisra. tai kodl komunikacijos proces, susijusi su KKI, analiz ir kritika yra svarbi ji slygoja laisv bendruomeni raid ir piliei smoningum, komercini ir nekomercini men pltr, rinkos ir meninink bendradarbiavim.

Kultros institucij komunikacini kompetencij tyrimai ir j kritika Lietuvoje kol kas yra fragmentika, trksta sistemini KKI sektoriaus tyrim, j filosofins ir sociologins analizs, komunikacinio lauko ir naujj medij kultros kritikos. fragmentikum, kaip monografijoje pastebi Gintautas Maeikis, lemia daugybs prieasi, tarp j svarbus yra sovietinis kultrinis ir mstymo paveldas: kolektyvins vertybs, specifin inteligento samprata, meno ir ekonomikos atskirtis, valstybs domina-vimas kultros sektoriuje, meno rinkos kritikos stoka ir menka patirtis, krybini grupi ir krybins klass silpnas pilietinis angauotumas, Lie-tuvos vieojo komunikacinio lauko atskirtis nuo bendros Europos Sjun-gos (toliau ES) kultrins komunikacins sferos ir kt.

Skaitytojams ir tyrjams pristatoma monografija parayta remiantis Vytauto Didiojo universiteto 20122015 m. vykdytu mokslo tyrim pro-jektu Kultros institucij komunikacini kompetencij pltra ini ir krybos visuomens kontekste, kurio duomenys aprpia 20082013 m. Kauno, iauli, Klaipdos miestuose ir rajonuose veikianias kultros staigas1. Tyrim sudaro teorins studijos ir kritin j pltra, atvej analiz, kiekybiniai ir kokybiniai duomenys. Svarbus klausimas, kiek organizaci-jos buvo kritikos KKI komunikacijos procesams, pavyzdiui, kaip suvok kultros globalizacijos raid, kultros politik ir kiek joje dalyvavo, kaip aikino ar aikina naujas Europos ir Lietuvos Respublikos kultros minis-terijos dokument direktyvas, naujas populiarias koncepcijas ir idjas, kiek atsivelg europines kultros, kultros filosofijos ir teorijos, kriti-ns teorijos ir kitas svarbias studijas, kritikai nagrinjanias KKI raid

1 Tyrime dalyvavo 14 organizacij: Baroti galerija, Kauno miesto muziejus, Kauno okio teatras Aura, Kauno valstybinis lli teatras, Klaipdos kultr komunikacij centras, Klaipdos valstybinis muzikinis teatras, Lietuvos dailinink sjungos galerija Meno parkas, Lietuvos jr muziejus, Nacionalinis M.K.iurlionio muziejus, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Naisi vasaros teatras, iauli Auros muziejus, iauli dails galerija, Tekstilinink ir dailinink gildijos galerija Balta.

11VADAS

ir valstybs aparato veikl. Globalizacijos ir demokratizacijos, didjanio tikinjimo ir manipuliacijos, informacinio pasilinksminimo (infotain-mento) ir socialini tinkl pltros amiuje vairs krybos produktai ir j platinimas tampa ne asmeninio, o bendruomeninio veiksmo ir varto-jimo veiksniu, tiesiogiai daraniu tak bendravimo procesams ir bend-rja, rinkos, prasme, ir socialine, pilietine, rinkai oponuojania pras me. Nauj komunikacijos form vairov (socialiniai tinklai, tinklalapiai, tin-klaraiai, forumai ir kt.) KKI organizacij komunikacijai kelia iki ir suteikia nauj galimybi tapti naujomis medij laboratorijomis, eksperi-mentinmis krybos erdvmis ir kritiniais sjdiais, skirtingai angauo-tais meninei, rinkos ar socialinei veiklai.

KKI, bdamos krybins ekonomikos dalis, orientuotos tiksling, efektyv paslaug krim ir vartojim. Socialiniu ir politiniu poiriu jos ne visada yra atsakingos u savo veiksmus, ne visada remia profesionalius meno eksperimentus, o ilikimo ar naudos klausimus danai ikelia auk-iau nei visuomens vieuosius tikslus. Kita vertus, ir ekonomikos poiriu dalis KKI organizacij, toki kaip teatrai, muziejai, galerijos, nepakanka-mai veiksmingai pltoja savo paslaugas, menkai atitinka komercinius ar vieuosius KKI poreikius, neturi reikiam komunikacijos kompetencij, o pagrindines bendravimo pastangas sutelkia pokalb su vietos ar respubli-kos administracija.

Komunikacins kompetencijos ir praktikos suvokiamos kaip viena svar-biausi problem iklimo prielaid (komunikacinis protas ir veiksmas) ir kaip veiksmingas bendravimas su tikslinmis auditorijomis, tikslini produkt krimas ir vieinimas (komunikacinis laukas), pasinaudojant naujausiomis komunikacini technologij galimybmis. Monografijoje siekiama aikinti procesus, svokas, idjas ir prieastis, kodl tradicins ia sumintos Lietuvos kultros institucijos nepakankamai skmingai inau-doja KKI patirtis ir kompetencijas ir kaip bt galima efektyvinti toki kultros institucij veikl, pritaikant geriausias Lietuvos ir usienio KKI praktikas ir pasitelkiant naujj medij galimybes.

Monografijos autoriai kl iuos tikslus: atskleisti komunikacijos veiks mo ir KKI teorines ssajas, parodyti j prietaravimus ir konfliktus ir remiantis atliktu tyrimu kritikai apibdinti kultros institucij komu-nikacini kompetencij raid Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus.


Todl monografijoje siekiama aptarti komunikacijos veiksmo, komunika-cinio proto ir komunikacinio lauko santyk su modernia KKI raida; aikinti krybins klass formavimosi prietaravimus ir j santyk su organizacij komunikacija; nagrinti ir lyginti kultros institucij ir su jomis susijusi struktr komunikacijos ir vartojam reikmi bei simboli lauk poli-tiniu ir instituciniu poiriu; vertinti ir kritikai aptarti komunikacijos KKI organizacijose specifik, funkcijas, formas, turimas ir reikalingas kompetencijas komunikacijos poiriu; aprayti ir polemikai diskutuoti apie virtualios erdvs ir naujj medij inaudojimo aktyvum kultros institucij komunikacijos veikloje. Pasirinkta tyrimo strategija leido ne tik palyginti atvejus tarpusavyje, bet ir atsivelgti kiekvienos organizacijos veiklos pobd ir jos konteksto unikalum. Monografijoje naudojami eks-pert interviu ir grupini diskusij (angl. focus group) fragmentai rodo, kaip kultros sektoriaus darbuotojai ir auditorijos atstovai vertina komu-nikaciniame lauke vykstanius procesus ir pokyius2.

Monografijoje nevengiama polemikos ir kritikos, gyv atsiliepim apie vykstanius kultrinius procesus, remiamasi skirtingomis teorijomis ai-kinant KKI politik, ES ir Lietuvos dokumentus ar vykius. Pavyzdiui, Gintautas Maeikis ir Edgaras Klivis labiau remiasi kritine teorija, Frank-furto socialini tyrinjim mokykla ar jai artimais tyrintojais, o Ina Pukelyt atstovauja klasikiniam ES kultros politikos vilgsniui. Kituose skyriuose prieinamos grupi ir klass, auditorijos ir vartotoj, atsakin-gos diskusijos ir informacinio pasilinksminimo (infotainmento), vieumos ir visuomens savs spektaklizacijos ir kitos sampratos. Kaip ir projektas, monografija neaprp ir neaptar svarbios dabarties Lietuvai didij met festivali temos. ie festivaliai kasmet tampa vis gausesni ir labiau susieti su Lietuvos ir tarptautiniais projektais, danai yra subkultriki, j auditorijos siekia iki keliasdeimt tkstani moni, todl finansikai jie pasiteisina. Neabejotinai i tyrim trajektorija nusipelno paties didiausio dmesio ir kritikos. Maeikis, pltodamas kai kurias Walterio Benjamino,

2 Tiriant buvo apklausti 35 ekspertai tai tyrime dalyvavusi kultros staig vadovai, komunikacijos specialistai, projektins veiklos koordinatoriai ir kt. Interviu metu buvo siekiama vertinti, kaip kultros organizacijos suvokia savo tikslus, funkcijas, veiklos kryptis, kokiais bdais ir formomis bendradarbiauja su kitomis organizacijomis ir visuomens grupmis, kaip vertina organizacijos vykdom komunikacij ir jos perspektyvas. Antrame tyrimo etape kiekvienoje institucijoje organizuotos grupins diskusijos, skirtos auditorijos tikslini grupi atstov (lankytoj, partneri, savanori ir kt.) nuomonms, poiriams, vertinimams ir argumentams isiaikinti.

13VADAS

Maxo Horkheimerio, Theodoro Adorno, Jrgeno Habermaso, Jacqueso Ranciereo idjas, diskutuoja su KKI atstov teiginiais apie krybins klass ir krybins visuomens raid, lygina krybins klass politin smoningum su darbinink ir nomenklatros savimone ir komunika-cija. Maeikio kritika remiasi polivalentikais suprieinimais ir kritine dialektika. Daug dmesio jis skiria krybins klass raidos paralelms su sovietine inteligentija ir posovietiniais vieaisiais intelektualais, prieina neoliberal ir socialin KKI vizijas, kritikai kalba apie krybinio naiki-nimo, krybinio pertrkio (angl. disruption) idjas. Ypa kritikuojama krybin klas, kuri, skirtingai nei Richardo Floridos tekstuose, aikinama ne kaip paangi klas, o kaip atsakas kit klasi ir valstybs spaudimui; paangesniu procesu laikomas kultrini grupi daugialypumas ir j vai-rialyp raida bei kaita. Maeikis derina Europos Komisijos rekomenduot vizij analiz su posovietinio smoningumo analize, su dabartine juslumo paskirstymo, spektaklio visuomens platinimo, patirties ininerijos (angl. experience engineering), savs spektaklizacijos kritika. Jis analizuoja ES Baltosios, aliosios, Vaivoryktins knyg bei kultra grstos ekonomikos dokument idjas ir sieja jas su krybins klass smoningumo raikos problemomis, dmesingumo socialinei raidai stoka, remdamasis Frank-furto socialins kritikos mokyklos mintimis. Maeikis taip pat aptaria Kauno Fluxus ir iauli men fabriko pavyzdius, parodydamas j pro-blemas vieojo komunikacinio proto poiriu.

Maeikio mintis apie interaktyv naujojo kapitalizmo pobd, daly-vaujamojo kapitalo kaupim ir manipuliacij patiri reisra pratsia Klivis. Kalbdamas apie KKI dalyvaujamj paradigm ir susijusi atvi-rojo kodo kultr jis parodo j prietaringum priklausomo nuo rinkos ir nepriklausomo meno raidos poiriu. Solidarumas, kooperacija yra ne vien rezistencins kultros, bet ir svarbs iuolaikinio verslumo elemen-tai. Auditorij integravimas produkto krim, paskirstym ir bendr vartojim paplito kompiuteriniuose aidimuose, kino ir aisl pramonje. Verslo kuriama naujoji dalyvaujamoji kultra aprpia ne tik privataus var-tojimo, bet ir vieos politins komunikacijos ir pilietinio dalyvavimo sritis. Interaktyvi KKI komunikacija apima idjos krim, gamyb, platinim ir vartojim, taip paalindama Georgo Wilhelmo Friedricho Hegelio ir Karlo Marxo nusakyt susvetimjimo efekt, susiedama vartotoj su gaminama


produkcija. Klivis aptaria kino kompanijos Lucasfilm anons, 2014m. skelbus apie nauj vaigdi kar epopjos serij, kuri sudaro kino aistruoli silomi epizodai. Reikia pasakyti, kad panaias interaktyvias krimo ir platinimo priemones, traukiant veiklius ir gudusius vartoto-jus, iandien silo daugelis kompiuterini aidim bendrovi. Neregimu ar atviruoju bdu integruotas vartotojus keiiantis dalyvaujamasis varto-jimas ir krimas tampa specifine vartotojika-pilietine praktika, kuri kei-ia ideologin KKI kuriamo pasaulio turin. Klivis pastebi, kad Napster (1999), iPod (2001), BitTorrent (2001), Second Life (2003), MySpace (2003), Flickr (2004) ir Facebook (2004) buvo laipsnikos pakopos, auginusios piliei gebjimus dalytis, komentuoti, publikuoti ir remiksuoti skaitmenin informacij. Panas projektai i esms pakeit ne tik KKI raid, bet ir politin komunikacij globaliu poiriu. Vis dlto veikli KKI ideologija, integruota vis rinkos dalyvi komunikacij, monografijoje liko neaptarta, tik nuymta. Klivis, kaip Maeikis ir Jurgita Stanikyt, vardija toki svarstym prielaidas ir sieja juos su kritine teorija, Frank-furto socialini tyrim mokykla ir kritine hermeneutika. Klivis suprie-ina Hanso Georgo Gadamerio ir Benjamino meno krinio interpretacijas. Hermeneutikos, fenomenologijos ir kritins teorijos disputai iki iandien gaivina filosofijos, meno ir kultros kritikos pasaul ir yra produktyvs. Gadameris daug dmesio skiria meno krinio auros sklaidai, ontikai reikmingo supratimo aikinimui. Jis sieja prietarus, aidim, variacijas su mogaus bties raida. Frankfurto mokykla tok heidegerik-gadame-rik ir bt, ignoruojant klasi ir grupi konfliktus, inaudojim ir melaging sudaiktinim, kritikuoja. Benjaminas parodo, kad mechaninis meno krini reprodukavimas panaikina auros efekt ir sudaro prielai-das ne hermeneutinei, o socialinei kritinei tikrovs analizei, prasms, o ne kapitalizmo santyki studijoms. Auros ir masins reprodukcijos, kri-nio meninio turinio ir parduodamos vartojamos verts skirtis iandien yra ikis kiekvienam menininkui. Klivis teigia, kad mechanikai repro-dukuojam krini, pavyzdiui, serial, platinimas ir j vartojimas nra abstraktus, veikiau dalyvaujantis: Benjamino poiriu, meno krinio vartojimas niekada nra neutralus, paprastas ar buitinis, jis visada apima dalyvavim. Taip dalyvaujamasis kapitalizmas integruojamas varto-jimo proces, kaip ir vartotojas kapitalo cirkuliacij. Benjaminas ir jo

15VADAS

draugas Bertoltas Brechtas kalba apie dalyvaujamojo vartojimo revoliuci-onizavim, solidarumo ir rezistencijos implantavim valstybs aparato veikl. domus Klivio pltojamas Benjamino mechanins reprodukcijos kritikos ir Brechto valdios aparato analizs ir sistemos Umfunktionierung, funkcins transformacijos, t. y. revoliucinio keitimo, sugretinimas. Ben-jaminui aura yra visas kvazireliginis kulto, kurio skleidiama suvokjui iki galo neprieinama tiesa (pasak Jacqueso Derrida, transcendentinis signifi-kantas) kaip nuolat atidedamas sanctissimus turinys), rudimentas. Taiau ventum, kuris jau pats yra manipuliatyvus, radikaliai ir neivengiamai pakeit reprodukavimo technologij sigaljimas moderniajame pasaulyje. Galiausiai Klivis susieja Benjamino ir Brechto idjas su Umberto Eco atviro krinio idja, taip siekdamas apginti dalyvaujamj auditorijos komunika-cij nuo kapitalo ir valdios manipuliatyvumo. Atviro krinio idja paska-tino daugel internetini ir technologini rezistencini projekt: vairias viki ar atvirojo kodo programas, tinklaraius ir socialinius tinklus. Savo skyri Klivis baigia aptardamas atvirojo kodo kultrin raid ir techno-kultrinio anarchizmo bruous.

Inos Pukelyts samprotavimai apie vairius ES kultros politik irei-kianius ir realizuojanius dokumentus grina skaitytoj i filosofins-kritins perspektyvos, kuri pltojo Maeikis, pragmatikesn diskusij, kiek ie ES dokumentai suprantami Lietuvos kultros institucij ir kokia yra Lietuvos kultros politikos raida. Politikumas visoje monografijoje ir Pukelyts straipsnyje suvokiamas kaip atviro pokalbio ir vieos raciona-lizacijos galimyb. Prieingai, politikumo stoka, debat ir kritikos men-kumas rodo dominuojant tiesmuko administravimo ir kopijavimo stili. ES kultros politik paliko valstybms ES narms ir pati teikia tik reko-mendacijas bei i dalies proces reguliuoja pasitelkdama fondus. Todl kultros politikos versus administravimo buvimas vis dar kelia klausim daugeliui nauj ES nari. Pukelyt teigia, kad iais dokumentais siekta padaryti KKI naia ir didesn BVP gaminania sritimi, itaip utikrinant visuomens gerov ir kultros strategin svarb. Todl buvo pabriamas meno ir verslo integravimas, KKI verslo mokymasis, ES ali patirties per-klimas, ES ir jos ali nari kultros politikos derinimas ir kooperacija. Bendra kultros politika ES poiriu yra bendr tiksl derinimas kuriant strateginius dokumentus, komunikatus, gaires, statymus ir programas.


Taiau praktikoje is ES ir jos nari valstybi aparatas glaudiai suauga su privataus kapitalo pltra ir jo interesais siekiant didesnio KKI indlio BVP ir gerovs pltr. Pukelyt pastebi, kad iuolaikinei poindustrinei rinkai simbolini vertybi krimas yra vienas svarbiausi udavini: kuo labiau jomis tikima, tuo labiau visuomen konsoliduojama, tuo didesn vert materiali ir nemateriali ji geba sukurti. Tiesa, ji nenagrinja, kodl i konsolidacija su KKI kuriamomis simbolinmis vertybmis yra gris, pavyzdiui, kodl gerai yra gerbti vieno ar kito stiliaus kino, kompiuterini aidim ar tiesiog laisvosios KKI rinkos vertybes. Autor aptaria vairias KKI programas (dokumentus): pavyzdiui, Kaleidoskop (19961999; panaios buvo programos Ariadn (19971999) ir Rafae-lis (19972000)), Kultr 2000, Kultr 20072013, XXI amiaus kultros darbotvark, komunikatus (bendrus praneimus) ir rezoliuci-jas Dl Europos kultros darbotvarks ir kitus dokumentus, taip pat tyrimus, pavyzdiui, tyrim Autori teisi ir gretutini teisi ekono-minis indlis Lietuvos ekonomik. Ji sako, kad nauji ES dokumentai daugiau sia pabria gebjim (skaitymo, paveldo suvokimo), uimtumo, konkurencingumo, tarptautikumo skatinim. vairs dokumentai, tokie kaip Kultros poveikis krybikumui, Kultros takos vietos ir region vystymuisi studija, Kultros ir krybinio sektoriaus skatinimas ES augi-mui ir darbo vietoms, tapo specifine kultros rinkos ideologija. i ideolo-gija ikreiptu bdu (galima prisiminti melagingos smons ir ideologijos ssajas vadovaujantis kritine teorija) kuria ir propaguoja naujsias ES vertybes, ignoruodama taut raidos dramas, bet skatindama jas moder-nizuotis ES kontekste. Toks KKI ideologijos ir politins tautos skirtingas santykis ypa jauiamas stebint iuolaikin Graikijos men, iai aliai pati-riant finans ir ekonomikos kriz. Pukelyts teigimu, naujas finansavimo laikotarpis apima 20142020 m. ir nauj program, toki kaip Krybika Europa, Erasmus visiems, Horizontas 2020, COSME, svarb.

Europos biurokratai deklaruoja, kad kultros demokratikum lemia konkurs organizavimas ir menamai vienodos galimybs kultros veikjams gauti l programoms gyvendinti, inant, kad visi turi lygias galimybes rass, lyties, tautybs, o ne nuopeln, standartini CV ir gebjim sra poiriu. Pukelyts teigimu, kai kurie ES dokument kvietimai atsispindi ir lietuvikuose dokumentuose, pavyzdiui,

17VADAS

Lietuvos strateginiame dokumente Lietuva 2030. Autor kritikuoja mie-stus dl vangumo pltoti savivaldos skatinam kultros politik. Ji tei-gia, kad Lietuvoje silpniausiai pltojamas savivaldos kultros politikos diskursas. Tik vienas miestas Vilnius buvo parengs kultros strategij ir praktikai j naudojo projektui Vilnius Europos kultros sostin gyvendinti. i pastaba yra ikis kitiems miestams, kurie pagal savo igales vis dar menkai formuluoja naujas politikos galimybes. Pastaruoju metu isiskiria nebent Kaunas, siekiantis, kad tarpukario modernizmo architektra ir senamiestis bt pripainti Europos ir UNESCO kultros paveldu.

Jurgita Stanikyt aptaria komunikacij kaip auditorij pltros priemon ir tuo atliepia Maeikio samprotavimus apie interaktyvi patirties ininerij, Klivio dalyvaujamj KKI ekonomik bei atviros ir dalyvaujamosios rezi-stencijos galimybes. Komunikacins kompetencijos ugdymas aprpia audi-torijos segmentacij ir moni elges dalyvaujant meno procese. Tradiciniai auditorij tyrimai pagal ami, tautyb, isilavinim ar profesionalum (mgjikos ir paangios scenos gerbjai) maai k atskleidia aikinant iuolaikin meno proces. Pripainus, kad iuolaikinis menas ir KKI vis daugiau dmesio skiria komunikaciniam auditorijos dalyvavimui visose meno raidos pakopose, dmesys auditorijos raidai ir kismui tampa itin svarbus ir skatina mus ne tik pasitelkti tradicinius vartotoj tyrimus, bet ir diskutuoti apie vairiausi patirties pltr. Stanikyt nurodo, kad vieas, debatus ir diskusijas links teatras, kur irovai polemizuoja su aktori vaidmenimis ir teiginiais, buvo gyvas iki XIX a. pradios, vliau dl dauge-lio prieasi jis inyko atiduodamas duokl meistrikumui ir estetikumui. Kita vertus, auktasis teatras ugo dalyvaujamj piliei ugdym. Kaip valdia, elitas veik nebylisias mases, taip ir teatrai rod spektaklius tylioms auditorijoms. Autor teigia, kad Vsevolodas Mejercholdas, futuri-stai, Brechtas, Jerzy Grotowski ir kiti pasil daugyb aktyvaus irovo samprat: eksperiment su erdve ir ritualini ceremonij, kolektyvins krybos ir irov-aktori, nematomo ir partizaninio teatro praktik, kritinio mstymo pratyb ir situacij konstravimo. Vis dlto ie eksperi-mentai ne visada virto gerja praktika. Kaip Klivis ir Maeikis, ji kalba apie iuolaikinio teatro btinyb prieintis visuomens spektaklizacijai, kuri daugiausia gyvendina televizija, vienpusis ekraninis pasaulio pateikimas.


Dauguma teatr televizacijos procesus vertina kaip ik pasakojama-jam ir rodomajam anrui. tai kodl auditorij segmentavimas, j vard atvrimas, bendravimas, dialogas tapo ne tik komercins, bet ir pilietins reikms sprendimu. Taiau, remdamasi tyrimu ir interviu, autor pastebi, kad Lietuvoje is teatr oponavimas TV vaizd visuomenei nra toks greitas ir skvarbus, veikiau tai tik kelio pradia, kai mokomasi rasti savo irovus.

Remdamasi interviu su teatr aktoriais ir administratoriais duomeni-mis, taip pat ilgamete teatr diskusija ir kitais tyrimais, Stanikyt pastebi, kad teatrai renkasi ias auditorijos segmentavimo strategijas: edukacin, organizacin ir visuomens bendruomeni. vieiamasis teatro pobdis daugiausia atgrtas mokyklas, o ne suaugusij ugdym, ne vis gyve-nim trunkant lavinimsi; organizacin strategija remiasi bendradar-biavimu su monmis, o tai i dalies yra veiksmingiau negu abonement sistema, kuri straipsnio autor kritikuoja. Atsakymai dl bendruomeni nra itin isams, ir is subkultrizacijos, grupi identifikavimo veiksmas veikiausiai tik prasideda. Stanikyt pabria ir kit konceptual bendra-vimo su auditorija klausim. Tai tema, kurios neisprend XIX a. teatras, nusisuks nuo dialogo ir pasirinks profesionalum. iandienis teatras jau gali galvoti apie kompetenting komunikacij su auditorijomis. Tai didelis ikis teatrui imokti kalbtis ne su masmis, o su vardus turiniomis grupmis. Ji pastebi, kad kompetentinga komunikacija gali bti auditorij skmingos pltros priemon.

Linara Dovydaityt aptaria Lietuvos muziej komunikacij su visuo-mene. Ji remiasi naujosios muzeologijos banga, kuri skatina atminties staig bendruomeninim, vairov, bendradarbiavim, ne tik archyva-vim, tyrim ir edukacin demonstravim. tai kodl naujajai muzeolo-gijai ir praktikai yra svarbios interaktyvioji komunikacija, individualus ir grupinis dalyvavimas bei KKI. Vis dlto muziej retorika Lietuvoje vis dar ignoruoja verslumo sfer ir neaptaria nei dermi, nei konflikt su ja. Dovy-daityt mini daugyb nauj muziej: atvirj (angl. open museum), interak-tyvj (angl. interactive museum), sujungiant (angl. connective museum), visiems prieinam (angl. museum accesible to all), traukj (angl. inclu-sive museum), dalyvaujamj (angl. participatory museum) ir pan. Taiau, pasak jos, visos ios naujovs menkai paveik Lietuvos aplink, kuri gana abejinga komunikacinio muziejaus vizijoms, krybiniam interaktyvumui

19VADAS

ar vairioms atvirumo formoms. iandien nauji ES dokumentai skatina ir remia medij atvirum ir komunikacij. Dovydaityts teigimu, iuo atveju susiduriama su paradoksu: muziejus ir pats yra medija. O tai rodo, kad abu tarpininkavimo bdai (muziejus kaip fizin institucija ir kaip interaktyvus ryys) turt sutapti, taiau ne visada taip yra.

Svarbs autors svarstymai, suartinantys muziejaus diskusij su kri-tine teorija, apie muziej kaip nesutarim erdv, diskusij ar konflikt organizuot aren. Taip atsitinka, kai ikeliama nepatogaus paveldo idja, kai pateikiamos sunkiai priimtinos vyki aikinimo alternatyvos. Kita jos minima konflikt zona: popkultrinio ir profesionalaus muziejaus, pasilinksminimo ir studij konfliktai. Materializuotos atminties erdvs ilg laik buvo naudojamos auktuomens, elito statusui patvirtinti, o popkultrinimas rodo masi ir rinkos skverbimsi hierarchikai pama-tuotas sales. Kita vertus, danai muziejai reprezentuoja inaudotojikus, patriarchalinius, kolonijinius ar net imperinius santykius, juos populia-rina, virsta reakcijos ir nelygybs altiniais, ideologinmis struktromis. Kritikai velgdama muziejaus institucij, Dovydaityt aptaria dabar-tin Lietuvos muziej komunikacijos su visuomene situacij. Inagrinjusi pokalbius su iauli Auros, Kauno miesto, Lietuvos jr ir Nacionalinio M. K. iurlionio dails muziejaus darbuotojais bei auditorijos atstovais, ji pastebi, kad ios institucijos vis dar menkai inaudoja nauj komunikacijos priemoni interaktyvum, maai traukia lankytojus muziejaus veiklas, nedaug dmesio skiria auditorijoms painti ir diversifikuotai komunikaci-jai su naujomis ir vairesnmis auditorijomis. Visa tai apsunkina Lietuvos muziej tapsm dialogo ir bendradarbiavimo erdve. Dovydaityt, panaiai kaip ir Stanikyt, svarsto auditorij klausim. Taiau teatro diskusija apie auditorijos dalyvavimo formas gerokai lenkia abstrakt muziejaus pokalb apie lankytojus dl iose institucijose susiformavusi komunikacinio proto ir veiksmo skirtum.

Vis dlto tyrimo metu svarstymai apie auditorijas netapo diskusija dl vartotoj tipologijos, j gebjim ir skonio pltros bei j patirties inineri-jos. Galima tai pavadinti naiviu auditorijos suvokimu: yra paroda, ekspo-zicija ir j atitinkanti auditorija, nesidomint juslumo paskirstymo tvarka, priklausomybe nuo tautini, valstybini ar rinkos dominavimo bd. Juo labiau nebuvo kalbama apie ES vyravim ar globalizacij kaip apie didj


gr ar blog. Tai tik rodo, kad dauguma Lietuvos kultros institucij tik i dalies sitraukusios rink ir yra anapus kritins refleksijos apie j.

Daiva Citvarien, kalbdama apie galerij komunikacij, iskiria fond skatinim rodyti pozityvaus poveikio rezultatus ir galerij praktik didinti patiri vairov. Pozityvaus poveikio tikslinms auditorijoms reikalavi-mas traukia galerijas tikslin socialin ininerij ir paveria jas paslaug teikimo institucijomis, taip sumenkindamas laisvo meno menui praktik. Panaiai iuolaikins rinkos aikina ir mokyklas ar bibliotekas. Patyrimo ininerija, apie kuri kalba Maeikis, ir dalyvavimo prietaringumas, kur apibdina Klivis, ireikiami patiri tipologizacija ir praktika. Citvarien, cituodama Neil G. Kotler, Philip Kotler, Wendy I. Kotler, iskiria poil-sio, socialumo, mokymosi, estetin, pagerbiani, problemas nukreipt patirt, o remdamasi Johnu Howardu Falku ir Lynn Dierking, interak-tyvi patirt. Skirtingai nei muziejai Lietuvoje, galerijos yra kur kas ira-dingesns komunikacijos ir dalyvavimo poiriu ir vis aikiau uima traukimo ir moderavimo, o ne mokymo ir agitavimo funkcijas. Citvarien sako: Lankytoj suvokiant ne kaip pasyv parodos inuts primj, o kaip aktyv reikmi krj, meno institucijos vaidmuo pasikeiia. Ji nebesiekia suteikti autoritetingos interpretacijos, o skatina skirtingas inter-pretacines veiklas, dialog ir diskusijas. Komunikacinis moderavimas atveria individual ir bendruomenin dalyvavimo bd, ir abu jie yra svar-bs KKI poiriu. Taiau interpretacini bendruomeni krimasis nra lengvas procesas, turint omenyje, kad jos, kaip ir bohema, yra jautrios bet kokiai netolerancijai, o kita vertus, paios pltoja grupin, alik vilgsn. Citvarien pastebi, kad interpretacinms bendruomenms ir individams svarbus prieinamumo fizinio, filosofinio ir menotyrinio klausimas, kuris kartu yra ir dialogo slyga. Prieinamumas laikomas patirties forma-vimosi slyga, be kurios paslaugos teikimo ir patiri vadybos (KKI tai vadina patiri ekonomika) ssaja neveikia. Pastebtina, kad paslaugos interaktyvios komunikacijos bendruomenins patirties formavimas nra asmeninio poirio reikalas ir gali remtis iuolaikiniais auditorij ir komunikacij tyrimais. Taiau Lietuvoje, kaip parodo Citvarien ir tyri-mas, daugumos meno galerij darbuotojai vis dar yra labiau link pasi-kliauti asmeninmis valgomis apie lankytoj poreikius, komunikacijos efektyvum ir t. t., t. y. dominuoja archetipiniai vienakrypiai subjektyvs

21VADAS

sprendimai, pasikliaujantys skoni hierarchija ir mitiniu meno vaizdu, o ne atviru pokalbiu ar bendradarbiavimu.

Kristinos Juraits, Rimgails Dikaits, Agns Pinigiens ir Silvijos iaits-Rudokiens skyriuje daugiau dmesio skiriama kultros komu-nikacijos transformacij procesams, kuriuos skatina interaktyvi medij pltra ir naujas poiris kultros institucij vaidmen visuomenje, taip pat krybik, interaktyv, dialogu grst bendravim su skirtingomis auditorijos grupmis. alia politini, ekonomini ir kit kultros sekto-ri tiesiogiai veikiani proces, autors aptaria naujj medij konstruo-jamus virtualios ir skaitmenins komunikacijos, kitaip dar vadinamos mediatizacijos, procesus ir j tak kultros institucijoms. Didjanti kul-trini patiri pasila ir auganti kultros veikj konkurencija skatina medijuotas kultrines praktikas, todl keiiasi kultros vartojimo mode-liai, kinta kultros organizacij statusas, funkcijos, santykis su visuomene ir bendruomenmis, jo neriboja erdvs ir laiko kategorijos. Struktrinio pobdio transformacijos, atsiradusios dl skaitmenini technologij daromos takos, plaiau nagrinjamos Zygmunto Baumano, Stigo Hjar-vardo, Andreaso Heppo darbuose.

Autors pastebi, kad skmingi kultros institucij komunikacijos pokyiai reikalauja kompleksinio ir sisteminio poirio komunikacij kaip tam tikr struktr, norm ir praktik, kurios formuojamos per ilg laik, visum. Logika, kad analitiniam tyrimo modeliui pasirinkta Anthonyo Giddenso struktracijos teorija, kur socialins praktikos apibriamos kaip socialins struktros, reflektyvaus proto ir subjekty-vaus veiksmo santykio rezultatas. Todl iame skyriuje kultros komu-nikacijos pokyiai suvokiami ne tik kaip nauj kompetencij poreikis, o pirmiausia kaip tam tikras organizacijoje vyraujantis kritinis diskursas (motyvai, tikslai, argumentai) apie komunikacini praktik pokyius ir juos skatinanius arba ribojanius veiksnius.

Lyginant tyrime dalyvavusi teatr, muziej ir galerij institucinius ir auditorij atstov svarstymus apie komunikacijos svarb, strategijas ir taktikas, prieinama ivada, kad kultros mediatizacijos ir komunika-cijos transformacij konktekste reikmingi struktriniai ir individuals veiksniai, tokie kaip per ilg laik susiformavusios ir nusistovjusios komunikacins praktikos ir tradicijos, egzistuojanios organizacins


struktros ir individuals bei kolektyviniai suvokimo modeliai, taip pat turimi mogikieji, finansiniai ar infrastruktriniai itekliai. Todl didelms ir ilg laik egzistuojanioms institucijoms, pavyzdiui, nacionalin status turintiems muziejams, teatrams, gyvendinti komuni-kacijos reformas yra gerokai sunkiau nei maoms ir k tik susikrusioms organizacijoms, turinioms gana lanksi ir adaptyvi struktr, kuri yra gerokai palankesn inovacijoms ir struktrinms reformoms. Nepaisant individuali, organizacini ar kontekstuali klii, dl kuri kultros institucij santykis su visuomene netenkina abiej pusi, vis dlto abi jos sutinka, kad iuolaikins technologijos kaip modus operandi daro tak kultros ir visuomens institucijoms, skatina jas veikti pagal naujus medij industrij principus ir bendrauti su tikslinmis auditorijos grupmis, atsi-velgiant kultrines j patirtis, komunikacijos gdius ir poreikius. Autors taip pat svarsto, koki komunikacijos pokyi kultros sektoriuje galt atneti krybikesnis skaitmenini medij taikymas.

Jrat Tutlyt kalba apie meno ir kultros organizacij tinklavie-tes. Organizacij, institucij interneto svetains tampa j kauke, veidu, antruoju vardu, kuris bna atviras ir udaras, blankus ir gyvas, agresyvus ir draugikas, besivystantis ir dljantis. Interaktyvus ir vairialypis dina-mikai besivystantis bendravimas Lietuvoje vis dar goiamas virtuali vizitini korteli gamybos ir informacins fotografijos. Organizacijos ne visada suvokia i virtualaus veido funkcij, laiko j antrine, palyginti su noru bti ir turti vaizduot, kas yra ta organizacija. Kitaip tariant, virtuali komunikacin praktika aikiai skiriama nuo kabinetins komunikacijos ir vadovavimo auditorijoms. Tutlyt iskiria tokias pagrindines organizacijos internetins komunikacijos funkcijas: informuoti, komunikuoti, ugdyti, traukti krybos proces ir turtinti kasdienyb. Autor sako, kad ne tik atvirumas, interaktyvumas, bet ir komunikacinis technologinis artumas bei atsinaujinimas yra organizacij problemos. Ji pastebi, kad sveika su tokiomis tinklavietmis kaip iTunes, YouTube, Flickr leido pasiekti naujus lankytojus ir auditorij, taiau iTunes, Flickr ar kitos medij platformos Lietuvoje vis dar vegetuoja, pasikliaujama konservatyvesniais ryiais, tokiais kaip Facebook ar Youtube.

Vilt Migonyt kritikai aptaria kultros paveldo skaitmenizacij. Ji pasitelkia Iraceo Fulvio mintis, kad skaitmenin komunikacija ne tik

23VADAS

demokratina aplink, bet ir stiprina umart, itrindama kitus gyvenimo vykius i ms patirties. ia prasme juo informacin visuomen didja, tuo didja umartis ir abejingumas, jei tik ios komunikacijos nepa-pildo gausi kita, knika, bendruomenin, politinio aktyvumo, egzisten-cin, patirtis. Kita vertus, aptardama paveld, autor mato ir informacin organizacij l: Suvokiant, kad iuolaikiniame paveldosaugos diskurse vyksta principiniai kultros paveldo sampratos liai nuo paveldo kaip muziejaus link paveldo kaip laboratorijos (interpretacij gamyklos), ino-vatyvios ir skaitmenins praktikos gali reikmingai prisidti prie skmin-gos io proceso raidos. Taiau Lietuvoje paveldo skaitmeninimo projektai eng banaliu, fragmentinio technologinio veiksmo keliu, ignoruodami abu pagrindinius prietaravimus: egzistencinio atminties vykio ir skait-menins umarties bei muziejaus ir laboratorijos. Technologins inovaci-jos buvo neutralios, savaimins, danai atsitiktins, jos paliko konfliktus ir gyvenim anapus. Migonyt pastebi: Dl ios prieasties, gyvendinus pirmj projektins veiklos etap, nunyko ne viena prasminga Lietuvos kultros paveldo skaitmeninimo iniciatyva.

Isamiau Migonyt aptaria LIMIS atvej integralios muziej infor-macins sistemos sukrim ir pritaikym Lietuvos muziejuose. Paveldo skaitmenizacija taip pat pakeit vietos ir reikms santyk, kai ivietintas paveldas ima funkcionuoti kaip turinys, neturintis vykio.

Greta Klimaviit-Minktimien ir Neringa Stokut kalba apie edu-kacini program inovacij ir KKI ssajas. Autors pradeda nuo intrigos iskiria menin ugdym neformaliojoje aplinkoje ir j sieja su visuomens spektakliu bei galimybe mokytis ir gyti skirtingas kaukes. Ironika, bet iame kauki ilaisvinimo kelyje teatras uima ypating edukacin vaid-men. Veikiausiai problema yra menamo Tikrojo A, Didiosios Realybs, Tikrojo Signifikato, Didiojo Geismo buvimo pervertinimas. Realybs, Didiojo Trokimo svajon yra atvejis, kai kiti veidai prilyginami kaukei ir visai neproduktyviai mstoma apie visuomens spektaklizacij. Autors gana skmingai ivengia ios problemos lengvai pasiduodamos visuome-ns spektaklio ir teatro metonimijai. Panaiai kaip ir kiti knygos autoriai, kalbdamos apie edukacij, jos iskiria formaliojo ir neformaliojo ugdymo, adresato auditorijos, prieinamumo ir atvirumo bei kitas problemas. Skaitant apie edukacines KKI programas ir prisimenant anksiau ms


svarstyt patirties ininerij ir patiri tipologizacij, galima suvokti patir-ties reisavimo ir edukacijos, pavyzdiui, teatrins, artum. Todl kritika, kuri adresuojame estetikumo paskirstymui (Ranciere), patirties ini-nerijai ir jos sukomercinimui, gali bti i dalies taikoma ir KKI eduka-cinms praktikoms, kurias svarbu matuoti ne tik efektyvumu, rodant j adekvatum ar skirtum, kai lyginama su formaliojo ir neformaliojo vie-timo tikslais bei su ideologiniu tikslu kurti, konstruoti tam tikrus veidus ir vardus. Kita vertus, prisimenant Didiosios Realybs kritik, laikant j mitu, negyvendinama siekiamybe ir pasirenkant tkstant tikrovi (Gil-les Deleuze ir Flixas Guattari tkstant ploktikalni), nra btinybs drastikai atmesti KKI mokymosi, patirties formavimo ir juslumo (este-tikumo) paskirstymo siekini. Tiesa, neformalisias ugdymo programas daugiausia pltoja valstybins arba nekomercins (V) KKI. inoma, komercinis mokymas taip pat yra galimas, bet komercins KKI turi ir kit aukljimo bd neregimj vietim, invisible curriculum, kai reklamos, film, spektakli metu keiiamas vartotojo ar dalyvio, diskutanto smo-ningumas.

Tikims, kad iame leidinyje silomos teorins idjos, konceptualio-sios schemos, metodologiniai modeliai ir vairi atvej pavyzdiai pakvies skaitytoj intelektualiai diskusijai apie struktrinius kultros ir visuome-ns pokyius, komunikacijos strategijas ir bendradarbiavimo praktikas, eksperimentavimo galimybes ir nauj sprendim paiekas.

25

Kritin teorija, pirmiausia jos atstovai Walteris Benjaminas, Jrgenas Habermasas, Theodoras Adorno, Herbetas Marcuse, nuosekliai pltojo meno ir rinkos analiz ir tuo paskatino ne tik kritins teorijos sklaid, bet ir kultros studij radimsi. Kritins teorijos poiris populiarij kultr daniausiai buvo cinikai ironikas, radikaliai neigiamas ar net apokalipti-nis. Dl to ie autoriai sulauk daug kritikos. Umberto Eco juos kritikuoja u apokaliptikum, Dickas Hebdigeas u rezistencinio andergraundo ir subkultr ignoravim, Peteris Sloterdijkas u negebjim suvokti lengvum ir krybingai mstyti apie populiarij vairov. Kita vertus, plaija prasme kritinei teorijai priskirimas ir Hebdigeas, ir prancz kri-tins kairiosios filosofijos atstovai Michaelis Foucault, Jacquesas Derrida, Jacquesas Ranciereas ir kiti autoriai, rodantys kultros manipuliatyvum, ssajas su kapitalo ir nuomoni gamybos mainomis, jautrumo ir patir-ties eksperimentavimu, valdymu ir ininerija. Prieingai, kultros politi-kai ir administratoriai, nusiteik pozityviems darbams, daniausiai siekia pasitraukti i aktyvios kritins politikos lauko siaur administravimo srit, ivengdami strateginio valdymo atsakomybs ir nuolatini debat. Panai situacija susiklost ir Lietuvoje, kur, Skaidros Trilupaityts vilgs-niu, kritins diskusijos kultros politikos klausimais stoka yra su kaupu

KRYBIN KLaS IR INDUSTRIJOS KRITINS TEORIJOS POIRIU

Gintautas Maeikis


kompensuojama administraciniu darbu gyvendinant projektus ir atsilie-piant kvietimus3.

Maxas Horkheimeris ir Adorno, kritikuodami kultros industrijas pokario metais, odiu industrija siek apmstyti vaizd ir mstymo gamybos, banalizacijos ir melagingos individualizacijos procesus kaip iliuzinio vietimo dal. Taiau tuo metu kultros industrijos nebuvo smo-ningai pltojamos kaip naujas Europos ar JAV modernizavimo projektas, turintis globali reikm. Prieingai, iandien mes susiduriame su visai kito-kia kultros ir krybini industrij (toliau KKI) smoningumo pakopa: ininerija, paskirstymas, tinklai, kapitalo akumuliavimas, vartotoj geb-jim lavinimas tapo smoningai planuojamomis KKI veiklomis. Atitin-kamai pasikeit poiris kultros politik ir jos ideologijos kritik, kuri jau nebegali ir nebeturi savs teisinti kasdieniu uimtumu gyvendinant neinia kaip priimtus KKI tikslus, vizijas ir misijas. iuo atveju matome didel skirtum tarp praktini veikl postuluojant tikslus, gyvendinant projektus ir KKI kritikos, kuri pltoja filosofai, kultros studij teoreti-kai, sociologai ir kritins teorijos atstovai. Dar prie analizuodamas ios kritikos turin, turiu pasakyti, kad komunikacija dl KKI, susij komu-nikatai, knygos, rezoliucijos, kritins teorijos ir diskusija Lietuv pasiek vienu metu kaip dvi skirtingos tendencijos, kaip irgai, grasinantys ketvir-iuoti auk, jei i nepasirinks kurios nors puss. Taigi turime dvi istorijas: kritins teorijos, nukreiptos prie manipuliacij ir vaizd gamyb, ir KKI ideologijos bei susijusi program, kurios skatina iuos vaizdus gaminti. Kritin teorija siekia ilaisvinti patirtis, KKI pateikti paslaugas, kurti gerov.

KKI Lietuvoje pradtos plaiau aptarti, kai 2003 m. Margarita Starkevi-it sukritikavo valstybin kultros sektori ir paaikino dotacij alin-gum4. Tiesa, iki tol Kultros ministerija, tam tikros projektins grups jau buvo susipainusios su dokumentais: Kaleidoskopu (19961999; rm menin ir kultrin bendradarbiavim, skatino krybos iniciatyvas), Ariad ne (19971999; rm knyg populiarinim, skaitymo ir knyg

3 Trilupaityt, Skaidra. Kultros politikos tyrimai: tarp kultros kritikos ir skaii gamybos. In: Kultros barai, 2010, Nr. 7/8, p. 28.

4 Starkeviit, Margarita. Krybini ekonomini veikl indlio Lietuvos ekonomik vertinimas, Vilnius, 2003.

271 | KRYBIN KLAS IR INDUSTRIJOS KRITINS TEORIJOS POIRIU

diskusij renginius), Rafaeliu (19972000; skirtas paveldo projektams), Kultra 2000 (viena pirmj strateginio bendro pobdio program Europos Sjungoje (toliau ES)). ios programos neskatino kultros poli-tikos kritikos ar alternatyv. O tuo paiu metu Didiojoje Britanijoje jau pora deimtmei smoningai buvo pltojamos krybins industrijos kaip strateginis valstybs ekonomins politikos pasirinkimas, kur buvo svarbu suderinti ne tik su naujausiomis technologijomis ir paversti skminga rinka, bet ir sigalti kit ali rinkose.

Apie 20022005 m. Lietuvoje KKI pasirodo kaip politinis, pirmiau-sia Didiosios Britanijos universitet ir vyriausybs, projektas, siekian-tis teisinti KKI sektori Lietuvoje. Tam buvo stengiamasi sukomercinti valstybin ir apolitik, visikai neverslik kultros srit, maiau dmesio skiriant ar jo visai neskiriant socialiai orientacijai. Buvo mokomasi kry-bini industrij politins ekonomikos ir KKI politinio lobizmo, taiau neaptariama kritin teorija ir susij sociologijos ar kultros tyrinjimai. Buvo siekiama traukti kultros remiam projekt sra komercines menkai su kultra siejamas veiklas: reklam, kompiuterinius aidimus, programavim, prekyb antikvariniais daiktais, festivali organizavim. Ilgainiui pasirod ir ES projektai KKI remti, tarp j populiariausi buvo meno fabrik statybos, miesto klasteri organizavimas, KKI vyturi, gebani pritraukti auditorijas ir akumuliuoti simbolin kapital, iskyri-mas. Statybos buvo daugiausia siejamos su sen pastat miesto centrinse dalyse rekonstravimu (skmingiausiu projektu laikytas Men spaustuvs Vilniuje projektas), klasterio iskirtiniu pavyzdiu nurodomas alia Men spaustuvs esantis Vilniaus Uupis.

Lietuvoje KKI sektori daugiausia kritikavo filosofai, save siejantys su kritine teorija. J tekstus maai kas skait, todl i tyrj taka KKI ir kul-tros politikos raidai buvo itin menka. Viepatavo sivaizduojamos ir rea-lios KKI ir tik vietos politik vangumas bei statym stoka, atrodo, stabd j pltr. Todl reikmingu dalyku laikytinos ne tik pagyros apie skmingus ir verslius projektus televizijose ir didiosiose koncert arenose, bet ir vie-os diskusijos dl nevykusi KKI projekt. Kritin politin polemika prasi-djo dl vairi konfliktini precedent. Pirmiausia dl neskmingo Men fabriko iauliuose projekto: ekonomikai ir kultrikai smunkaniame mieste buvo ketinama renovuoti sudegus pastat chemikai utertoje


teritorijoje, buvusio bat fabriko Elnias vietoje. i polemika buvo svarbi politiniu poiriu, kuris apima ir kritin teorij, jos tyrinjimus, taip pat KKI praktik projektus ir fondus. Diskusija dar tak 2015 m. mero ir savivaldos rinkimams iauli mieste, kai laimjo ne partijos, bent kiek rmusios projekt, o visuomeninis komitetas, aktyviai projekt kriti-kavs. Daugelis visuomeninio komiteto nari yra susij arba dirba KKI fotografijos, televizijos, dails, skulptros ir t. t. sektoriuje. Antra, nauja ir visikai nelaukta aktualija tapo KKI ir propagandos ssaj tema, kuri, iki 2013 m. Maidano funkcionavusi tik kaip marginalija, gijo tarptautin pobd, prasidjus menamam informaciniam karui tarp Rusijos ir Vakar ali. Raau menamam, sivaizduojamam, plaiai gaminamam ir parduo-damam KKI, siekdamas parodyti informacinio, o ne fizinio karo didesn reikm, isiskirianio mirtimis ir prievarta, sudegintais miestais ir sunai-kinta infrastruktra. Informacinis karas kuria infrastruktr, didinda-mas melagingos informacijos pardavimo kiek. Pagaliau, treia, vidine ir svarbia politiniu poiriu KKI raidos tema tapo diskusijos apie KKI ir neoliberalizmo ssajas bei inaudojimo didinim. Jos skatino pradti kurti alternatyvius socialinius-krybinius projektus, kurie oponuoja meno komercializacijai ir nepritaria senajam kultros kaip valstybs ilaikyti-ns modeliui, kuris ignoruoja kasdienybs inovacijas ir pasaulio ikius. Dar viena kritins polemikos tema yra susijusi su KKI specialist kvietimu Lietuv ir statymais, vairiais statymo gyvendinamaisiais ministr sprendimais, aikinaniais, kaip reguliuoti KKI lauk, kas gali i usienio atvykti ir kokias privalo turti kvalifikacijas. KKI sektoriaus ir ministe-rij supratimas apie kvalifikacijas i esms skiriasi: KKI remiasi staig ir kompanij pripaintais specialistais, ministerijos oficialiais diplomais. Programavimo ir men srityse ie du dalykai labai skiriasi, o kompanij liudijimais ir utikrinimais dl realios kvalifikacijos nepasitikima. Taip Lietuvos statymai ir normos, praktikuojami valdiki sprendim bdai, kurie reglamentuoja ir valdo darbo rink ir KKI pltr, vis labiau prieta-rauja KKI iteritorinimo, tinklikumo, tarptautikimo, tolerancijos, kapi-talo judjimo principams. Mokyklins pagyros KKI svarbai virsta nauju biurokratins klass kalbjimo bdu, o ne KKI priemone formuoti naujus socialinius-politinius santykius ir santvark. Biurokratijos termin var-toju Maxo Weberio prasme: kaip racionalios valstybs tarnautoj grups


vard. Klase i grup paveria nuolatinis oponavimas iorinms jgoms, kurios kelia pavoj ios grups interesams: didiajam liberaliam ar neoli-beraliam verslui, autoritariniam valdymui ir autoritar savivalei, socialis-tinms proletariato pretenzijoms, karo mainai ir iandien atsirandaniai krybinei klasei. Todl biurokratinis kalbjimas apie KKI tikslus yra ne KKI grupi savimons ir saviraidos iraika, o valdymo ir kreipimo bdas. Todl konfliktin krybos grupi ir valdinink siekini komunikacija yra ne tiek valdymo kiek savivaldos ir politinio proceso klausimas.

Komisij ir biurokratinio aparato silomos aktualijos menkai atsispindi galerij, meno projekt, kultros skyri ir net universitet, kur dsto-mos krybins industrijos, veikloje ir dokumentuose. ios opozicijos dar ne sitrauk atvir komunikacij, jos ir toliau seka arba ioriniais biuro-kratins klass reglamentais, arba su valstybs procesais maai susijusiais meniniais ar komerciniais siekiniais. Tyli meno moni veikla visuomenei, jos politiniams aktyvistams danai lieka beveik nepastebima: pinigai vie-nur, socialin drama kitur, inaudojimas treiur. Kartais ios temos bent i dalies susikerta, pavyzdiui, jau mintame finansiniame-politiniame skandale dl Men fabriko iauliuose. Susigimas ir vieumos baim, krybini inovacij ir krybinio naikinimo, socialinio konflikto vengi-mas, nauj inaudojimo form slpimas apibdina lietuvikas KKI ir j bundani politin komunikacij. inoma, diskutuojant apie tarptautines ir lietuvikas KKI, politines ir viesias aktualijas, karo ikius ir proble-mas pravartu svarstyti ir iuolaikini filosof, sociolog, KKI ir kultros kritik tekstus, analizuoti Europos Komisijos (toliau EK) ar jos skyri, agentr paskelbtus orientacinius dokumentus ir gaires. Taiau analiz pati savaime ir duomen kritika nra pakankama opozicij, prietara-vim, politini ir kapitalo interes, mstymo kismui suvokti. Gal gale ji nepastebi t pai filosof simuliacij, konformizmo ir bandymo tikti galios sistemoms arba, prieingai, veiklaus ir revoliucinio, taiau pogrin-dinio aktyvumo ir tekstins diplomatijos. Pagaliau statistin biurokratin analiz neskatina socialinio-ekonominio ar kultrinio uolio, alternatyv produkavimo, ji nra jokia prieybi sintez ir j veika (vok. Aufheben), transgresija ar subversija.

veikos svoka aikina vystymosi dialektik ir kritikuoja regresyvius dialektinius reikinius. Transgresija apibdina leistin rib perengim,


naujumo atvrim, nesirpinant dvasios raida, o subversija esamos tvarkos transformacij ir perversm. ia prasme dialektin veika visados yra ir transgresija, ir subversija, tik vertikali, dvasios, taiau ne maiau reikmingais laikomi horizontals tvarkos paeidimai, krypsmai ir ino-vacijos. KKI ir socialin visuomen yra atgrta ir vertikalias, ir hori-zontalias metamorfozes bei sikitinimus. KKI krybingumas atgrtas technologij ir meno revoliucijas, taiau retai kada vertina, kad jos pri-klauso ir nuo egzistuojani socialini-politini santyki ir santvarkos, kurios nebeatitinka spariai augani KKI lkesi. Kita vertus, komer-cins KKI yra taip pat orientuotos pridtins verts nusavinim bei vartojimo, vadinasi, ir gamybos, skatinim, o tai jau senos kapitalizmo kategorijos, kurios apibdina galim inaudojim ir neokolonijinius san-tykius. Vis dlto ia reikia bti atsargiam: iurktus ir manichjikas (gris versus blogis) opozicij suprieinimas tik tarnauja tikrovs mitologizavi-mui ir jei ne imperiniam, tai nacionalistiniam ar komunistiniam, fais-tiniam KKI priklausomybi krimui, j prikaustymui prie propagandos main ir propagandos produkcijos vartotoj.

Ambivalentika KKI prigimtis yra politins krybins klass rai-dos, nauj darbo ir krybos bei vartojimo santyki kritikos prielaida. Karlo Marxo Kapitalas atvr plai erdv gamybini santyki analizei ir reformoms, bet rmsi jau ia vardytomis iurkiomis opozicijomis, nors ir band suteikti joms ne manichjik arba arba patos, o isto-rin dialektin raid. iuolaikin KKI kritika atveria nauj btinyb iuolaikini klasini santyki, vartojimo ir laisvalaikio form, preki enklo kolonializmo analizei ir veikai. Taiau ms nagrinjamu atveju reikt vengti manichjikos dialektikos ir kaip pasekms isto-rins apokaliptikos, bdingos marksizmui-leninizmui. Veikiau reikt kalbti apie daugyb mimikrijos, prieybi, hibridizacijos ar chimeri-kumo pavidal, apie k kalba iuolaikin pofrankfurtika kritin teorija. Preki enklo kolonializmas, nors ir yra naujo neokolonializmo simp-tomas, neturi nieko bendra su tiesmuku ukariaut teritorij valdymu. enklins priklausomybi dauginimo formos ada ir i dalies paad tesi: dovanoja modernizacij, sitraukdamos kompleksini monokul-tr gamyb, technologin standartizacij, utikrindamos tarpkult-rin vienov. Prieyb, atrodyt, yra namudins technologijos ir udaros


visuomens ideologija, neva visa pasigaminsime patys. enklins pri-klausomybs kuriamos leidiant sitraukti gaminti didij pasaulio korporacij technologij ar produkcijos elementus, tokius kaip Adidas, Nokia, Toyota, Microsoft, Apple ir t. t. Skmingo vardo ideologij ir paklusim skatina ir tarptautins EK direktyvos, ir iuolaikin vieoji diplomatija. Usienio KKI kompanija, turinti svar ir inom vard, gali perkelti dal gamybos ar net savo centr bet kuri kit al, taiau ir toliau gali pasisavinti didij dal pridtins verts.

KKI socialin ir politin raid galima aptarti kritins teorijos poiriu, taip daro, pavyzdiui, Homi K. Bhabha knygoje Kultros vieta, kur daug dmesio skiriama socialini santyki ir kognityvini sprendim, komu-nikacijos analizei5. Bhabha nurodo, kad svarbu, aikinant kultros ir KKI neokolonijin priklausomyb, remtis kritine teorija ir dialektikos kritika. Jis pastebi, kad valdia, priklausomybs, engimas egzistuoja reprodukuo-jant binarines struktras ir totalizuojant poir socialines subjektyvy-bes (grupes), neigiant j vairov. Taiau ios engianios struktros, kaip antai, valstybs aparatas, dominuojanti klas ar religija, didij korpo-racij kompleksas, anaiptol nra totals, tik tokie ketina bti, skelbiasi, simuliuoja. O skirtumai bet kuriuo atveju irykja dl klaiding krybi-ni interpretacij, revizij, mimikrijos, alternatyv gausos, prietaravim vairovs, tapatybi fragmentacijos ir kt. Todl pasiprieinimas preki en-kl kolonializmui ir j slygojamam kompleksiniam monokultrikumui vyksta ne atmetant didij korporacij vardus, o dauginant kultrinius hibridus, palaikant knik chimerizacij, mutacijas, alternatyvas, ir ia KKI indlis gali bti didiulis.

Kritinei teorijai reikminga daugiamat ir daugiakrypt, o ne mani-chjika ar linijin dialektika. Daugiakrypt dialektika i esms skiriasi nuo Georgo Hegelio ir Marxo linijins, vienmats raidos dialektikos. Dau-giamat dialektik pltojo Jeanas Paulis Sartreas Dialektinio proto kriti-koje ir atvirai Adorno Negatyviojoje dialektikoje, Bhabha Kultros vietoje. Sartreas marksistin dialektik kritikavo kaip paklusimo biai dok-trin ir filosofij, kuri svarbiausiu klausimu laik mstymo ir bties san-tyk, o gamybines jgas ir klasi kov svarbiausiais istorijos veiksniais.

5 Bhabha, Homi K. The location of culture, New York: Routledge, 1994.


Neneigdamas materijos ir gamybos svarbos, Sartreas kritikuoja visus determinizmus, prieastingum, kai kalbama apie moni visuomen ir ypa apie individus, j apsisprendimus ir krybingum. Dialektinis mate-rializmas ir su gamybos pirmumu susietas istorinis materializmas grind totalitarin prievart ir tam tikr klasi viepatavim, o ne aptar nauj galimybi ir vairovs pltr. Radikaliau dialektik pltojo Adorno. Jam buvo svarbu atskirti visum ir jos totalum nuo totalitarizmo, apie tai jis kalba Estetikoje6. Totalitarizmas inaudoja universalumo, totalumo, pil-naties idjas ir taip, gindamas visum suvokim ir patyrim, paneigia vairov. Todl kai kalbame apie skirtumus ir naikinim, anaiptol netu-rime omenyje visumos, totalumo atsisakymo. Kiekvienas meno krinys romanas, simfonija, pjes, kino filmas vertingi savo visuma, gebjimu sukurti sudting pilnaties vaizd. Taiau totalitarizmas kartu su mark-sizmo-leninizmo dialektika naikina totalum, tikrovi vairov, visus juos valdydamas vienos sistemos totalitarizmo idja.

Sartreas, kaip ir Adorno, siekia isaugoti unikali individualyb ir meno krinio totalum bei veikti totalitarizmo priespaud. Tai, k jie vadina totalitarizmo priespauda, a interpretuoju kaip priklausomyb nuo mono-kultrikumo. Toks vertimas btinas, kai kalbame apie reprodukuojamas hegemonines kultras, apie vieno preki enklo dominavim ir ypa kai reikia apibdinti kompleksinio monokultrikumo fenomen (kalbant Adorno terminais, kompleksinio kultrinio totalitarizmo). Sartreo dia-lektika atskleidia individo raidos keli, realizuoja idj ir mstymo vys-tymsi ir nepasikartojamum, t. y. kism, krypsm, subversij. Sartreas kaip raytojas, meno kritikas, filosofas kito kartu su aplinka, kurios vys-tymsi ir kait jis skatino. Jo pavyzdys rodo, kad dialektin kritika atlieka ne paalinimo, o vertikali ir horizontali trajektorij rodymo funkcij, atskleisdama mitus, melagingo mstymo formas, skatina originali prie-taravim sintez ir prietaravim dauginim bei j veik. ios Sartreo nuostatos yra patogios KKI skatinaniai dialektinei kritikai. Jo nuostata buvo raginti atsaking egzistencin asmens raid, remti moni santyki humanizavim, lygias galimybes, socialin pagalb ir kritik. Vis dlto i dialektika netapo populiariu menininkus ir kultros kritikus kvepianiu

6 Adorno, Theodor. sthetische Theorie, Suhrkamp, Frankfurt am Main, 1970.


kriniu. kvp Adorno samprotavimai, nors filosofins jo kalbos stilius buvo ikis savo nesibaigianiomis prietaravim ir cinikos ironijos arabeskomis, jis pasiymjo antimetodikumu ir antisistematikumu, eli-tarizmu ir apokaliptikumu, kai tik kalba pasisukdavo apie populiarij kultr, lengvuosius anrus. Adorno daug kuo tsia Sartreo filosofi-nes nuostatas, taiau jo beveik necituoja, su juo nediskutuoja, jis palaiko vokikj neohegelinink, Vakar marksizmo, Friedricho Nietzschees filosofijos tradicijas. Adorno kritikuoja Martin Heidegger, marksizm-leninizm ir ilieka nuoseklus antideterministas, o atmesdamas dialekti-nio materializmo teiginius, materialistas. Btis nelemia individo ar jo mstymo, veikiau ji pati yra santyki, kuri atvilgiu mogus gali bti ir revoliucingas, ir veiklus, vedinys. iuos santykius iandien pltoja KKI. Vienu metu jos reprodukuoja santykius, produktus, paklaus, vartojim ir vartotoj skon. Kaip galtume realizuoti binarini, represini opozicij krim (apie tai kalba Bhabha), kompleksini monokultr pltr, kaip galtume paskatinti mimikrij, alternatyv, skirting trajektorij raid? Vien toki pozityvi iuolaikins modernizacijos projekt, be Bhabhos, silo Habermasas ir jo komunikacinio veiksmo teorija7.

iuolaikin kritin teorija8 ne tik aprpia buvusi kultros filosofij, bet ir kritikai apvelgia pagrindinius santykius, kurie formuoja moni bt ir susijusias tampas. Taip btis suvokiama ne kaip kas nors vieninga, o kaip dauguma krypting santyki ir proces. Toks daugialypum prielaidavi-mas suteikia galimyb kalbti ne apie kurios nors klass galutin istorin pergal, o apie tam tikr grupi raid. KKI atveju tai yra krybin klas. Jos bt charakterizuoja ne tik krybos veiksnys, bet ir formuojami specifi-niai gamybiniai santykiai bei naujos socialumo ir politikumo formos. Bt taip pat veikia klasins, tautins, religins, rasins tampos, komunikacijos ir elgesio bdai. Krybins klass santykiai su biurokratija bna tempti. Biurokratij apibdinsime kaip meritokratini ir nomenklatrini sitiki-nim nej. Versls ir socials menininkai remiasi krybinio naikinimo ir krybinio trkio idjomis, jas fetiizuoja, paveria melagingais vaizdais,

7 Habermas, Jrgen. On the Pragmatics of Communication, Cambridge, MA: MIT Press; Habermas, Jrgen. The Theory of Communicative Action, Boston: Beacon Press, 1988.

8 Hohendahl, Peter Uwe. Critical Theory, Public Sphere and Culture. Jrgen Habermas and his Critics. Prieiga per internet: http://www.jstor.org/stable/487878 [r. 2013 10 10].


kuriuos ia pat kritikuoja ir paneigia. Meninink veikla pasireikia pre-ki enkl, simuliacij, vaigdi fenomenais, menins pakuots idjo-mis, politinmis inovacijomis, pavyzdiui, vieja diplomatija. Krybinei klasei, kaip vienai i bties slygotoj, bdinga ir pilietin kooperacija, ir savispektaklizacija, ir atviros vairovei visuomens krimas, ir nuolatinis demokratijos bei laisvs simuliavimas.

PRIEybI KONfLIKTAI KAIP KKI RAIDOS IR SSTINGIO PRIELAIDA

Krybin klas ir KKI kaip niekas kitas remiasi nekognityviniais prieta-ravimais ir alternatyvomis: oksimoronais, metaforomis, ironija ir ne tik kalbinio aidimo prasme, bet ir kaip vidini klass tarpusavio santyki forma. Tai, kad meno pasaulis naudojasi meno kritika kaip savo paties stimulu (trigeriu), yra unikalus dalykas, kuris krybin klas i esms atskiria nuo valstiei, darbinink, buruazijos (verslinink), luom, nomenklatros ir meritokratijos kaip klasi. Krybin klas yra vienin-tel, kuri nekelia sau vienybs, solidarumo, mobilizacijos tiksl, kuri neturi iskirtinio ir vadovaujanio elito, veikiau remiasi nuolatiniu ir labai intensyviu lenktyniavimu savo viduje, vienyb pakeisdama tinklikumu ir kintaniomis kooperacijomis. Vis dlto KKI individualizmas ir polin-kis transgresij susiduria su kit pair institucij formuluojamais ikiais ir biurokratinmis-meritokratinmis direktyvomis, daniausiai pasirodaniomis patraukliais spalvot knyg ar praneim pavadinimais: baltoji, mlynoji, raudonoji, alioji knyga9, Vaivorykts praneimas10 ir kt. Kiekviena j gali bti paskelbta panaiu pavadinimu ir kaip ES doku-mentas, ir kaip nacionalin knyga. Bet kuri i knyg arba apibendrina jau turimas krybins klass patirtis, arba jas inspiruoja, remdamasi vai-ri sociolog, meno kritik, filosof kriniais, statistiniais ekonomikos duomenimis ir politiniais ekonomikos apmstymais. Vis dlto politins

9 alioji knyga. Kultros ir krybos sektori potencialo ilaisvinimas, Briuselis: Europos Komisija, 2010. Prieiga per internet: http://bit.ly/bo4Aqy [r. 2013 10 10].

10 The Rainbow Paper. Platform for Intercultural Europe. Intercultural Dialogue: from Practice to Policy and Back/ed. Frank, S. 2008. Prieiga per internet: http://ec.europa.eu/culture/documents/rainbowpaper_en.pdf [r. 2013 10 10].


ekonomikos ir filosofijos jungtys, kurias skelbia EK, nra nekvestionuoti-nos. Ekonomik aikinsiu kaip ms gyvenimo sandar, kuri nebtinai yra politika. Politika ji tampa tada, kai kinis gyvenimas, jo struktra gyja kitas gyvenimo sferas lemiani reikm ir pretenduoja veikti viej srit, kultrin gyvenim, kryb, tarpasmeninius ir tarptautinius santy-kius. Politikumas, kalbant apie kio pretenzij veikti svarbiausias ms gyvenimo sferas, reikia vairovs ir prietaravim parodym ir ekono-minio dominavimo racional varym. KKI kaip kio dalis pretenduoja gali ir kit santyki reguliavim, todl politiniu poiriu gali bti ribo-jama ir kritikuojama.

2008 m. EK Vaivorykts praneimas tsia 2006 m. pradt Pilie-tins visuomens tarpkultrinio dialogo platform ir kalba apie komu-nikacijos, dialogo princip tarpkultrinje Europoje. Taiau dokumente komunikacijos samprata neturi aikaus turinio, nra adresuota kuriai nors komunikacijos teorijos paradigmai. Todl KKI komunikacijos aspekt galima interpretuoti labai plaiai ir laisvai: kaip vienmatikumo ir homo-genikumo skatinim, kvietim tinklikumui, kaip dialogikum ir komu-nikacinio veiksmo filosofij. Kitaip tariant, dokumentas vienodai atveria galimybes preki enklo kolonijizmui, standartizacijai ir monokultri-zacijai, nes Visa tai remiasi tarptautiniu supratimu ir bendrais standar-tais. Taiau lygiai taip pat dokument galima interpretuoti Bhabhos, o dar geriau kritine Adorno dvasia. Vis dlto, inant ES madas, galima manyti, kad dokumentas turi omenyje Habermaso komunikacijos veiksmo teorij, kuri tam tikru bdu taiko KKI pltrai aikinti.

Konceptualioji komunikacija suteikia dalyviams lygias galimybes pltoti svarbiausi svok ir idj turin, pamatyti io turinio rykius prietara-vimus ir taip atverti suvokimo galimybes. Pavyzdiui, prietaringos idjos yra krybos miestas, krybos ekonomika ir krybos visuomen. Predika-tyvus odio kryba vartojimas tinka bet kam, jei tik to neriboja ms sveiko proto sitikinimai. Vis dlto predikatyvus krybingumo aikini-mas slepia krybos sau ir savyje11 turin, todl skatina vairias institucijas,

11 Sau ir savyje aikinu Hegelio prasme An-und-fr-sich. Svoka savyje, kaip mstymas ar daiktas savyje, yra tai, ko mogus negali reflektuoti, taiau kas turi tam tikr potencial, ribot imanencij. Svoka sau, atitinkamai daiktas ar dvasia, btis sau, reikia, kiek tai yra refleksyviai patiriama. Svoka sau nenurodo jokio kritikumo ir yra kupina, vadovaujantis Slavoju ieku, iliuzij. Tik btis kitam iskleidia platesnes objektyvios imanencijos galimybes ir paskatina dialektin virsm.


pavyzdiui, kio, manipuliuoti ir keisti krybingum, manant, kad ji neturi savaimingos esms. Kadangi krybinis veiksmas suvokiamas kaip nesava-rankikas, bandoma j valdyti, juo manipuliuoti, aikinti ne kaip esmi-kai egzistencin veiksm, kaip priklausom nuo ekonomikai nauding objektyvacij, rinkos valdomo sudaiktinimo (Gyrgyo Lukcso Verding-lichung). KKI yra objektyvacij ir sudaiktinimo, prekinio fetiizmo mai-nos, o ssajos su preki enklo kolonijizmu prekinio fetiizmo reikin dar labiau sustiprina. Taiau neskubkime jo atmesti, turdami omenyje, kaip pastebi Hegelis, Marxas, Lukcsas, sudaiktinimo procesas yra btina proto, dvasios raidos, be kurios mogus likt subjektyvi tamsybi sl-niuo se, dalis.

KKI, siekdamos pateisinti savo vaizduot ir viltis objektyvuojani ir sudaiktinani veikl, nuolat kuria utopijas. Pavyzdiui, viena toki yra krybos miesto idja, ja papuoiamas modernios laisvosios rinkos kuria-mos gerovs paadas. i fantazija, viltis apie krybos miest leidia usi-mirti ir atleisti dl prievartos, kuri apiuopiame gamindami paklaus ir patirtis, paskirstydami ir platindami jautrum ir skon. Taiau net ir toks atlaidus vilgsnis krybos miesto idj, kurios apstu ES dokumentuose, konfliktuoja su socialins gerovs miestu, nes dauguma darbinink ir tar-nautoj nepriklauso KKI. Kita vertus, utopija krybos miestas pasirodo reklaminiu pavidalu ir nereikia nieko daugiau, kaip kurios nors progra-mos lobizm arba yra tiesiog viej ryi melas, skatinantis trumpalaik vilt, taiau negebantis sukurti religijos. Norint dalykikai aptarti utopij krybos miestas, svarbu j iskleisti kit gamybini, valdymo ir savi-valdos santyki atvilgiu ir parodyti, koki klasin, ideologin, gamybin tamp jos gyvendinimas galt sukelti. Utopija ir modernybs vizija yra glaudiai susij dalykai, taiau utopijos virtimas modernybs projektu numano plai santyki ir gali analiz, prietaravim iskleidim.

Tomas Kaerauskas rao ir kalba apie egzistencin krybos prigimt, jos ssaj su KKI, apie krybos visuomen, todl nusipelno iskirtinio dmesio ms nagrinjamu klausimu. Jis plaiai aptaria krybos visuo-mens idj, laiko j krybins klass ir susijusios ekonomikos vediniu. Vadovaudamasis krybos miesto kaip utopijos kritika pltoju Ernsto Blocho krybins utopijos idj, aprayt jo trij tom veikale Vilties


principas12. Utopija kaip vilties principas nra vien tik iliuzija ir manipuli-acija, tai drauge vaizduots ir susitarimo bdas, religija, tikjimas ir mobi-lizacija, kuri gali bti naudojama pratingiems socialiniams projektams ir iuolaikinei isivysiusiai visuomenei kurti. Kaerausko knyga Krybos visuomen atskleidia kaip tik tokio pobdio vilt ir pagrindia j kry-bos kaip amino jau pirmosioms monijos civilizacijoms bdingo esminio fenomeno analize. Knygoje Tikrov ir kryba. Kultros fenomenologijos metmenys13 kryb jis apiuopia kaip pamatin egzistencijos dmen ir vliau j totalizuoja visose mogaus veiklos mokslo, meno, kno srityse ir kitose tikrovs srangose. Krybos esm suvokiama kaip duotyb, todl ji netenka priklausomybs nuo prietaring istorijos virsm, santvark kaitos, klasi ir grupi kovos. Toks idjos totalizavimas praranda istorin ir kultrin vairov, nepriklauso nuo sudaiktinimo slyg, smons raidos ir jos melaging form dramos, socialini ir ekonomini santvark konkurencijos.

Kaerausko analizuojama krybingumo samprata iskleidiama remiantis heidegerikomis mitinmis opozicijomis: judumo ir sslumo, atverties ir uverties, kultros ir natros. Taiau binarikumas, kur kritikuoja Bhabha, anaiptol nereikia vairovs dialektikos, apie kuri mgina kalbti Bhabha ar Adorno. Heideggeris istorij suvokia ne kaip kintani mogaus santyki ir j sudaiktinimo refleksij, o kaip slepiamos ir tik kartais atveriamos bties patyrim. Todl krybos atvrimas gali bti aikinamas kaip egzistencikai svarbi imanencijos pltra. Tai ir yra tas paadas, viltis, kuri ada krybingas mogus ir visuomen.

Kaerauskas parodo, kad i imanentiko (pasauliui ir mogui) krybin-gumo sklaida yra puikiai suderinama su modernybs, valstybs (vadinasi, korporacij, preki enkl, KKI) projektu ir jo ymmis: krybingumo koeficientais ir indeksais. Jie ymi tobulumo, atvirumo, gebjim, toleran-cijos raid, o tai padeda suderinti heidegerik analiz su Richardo Flo-ridos sociologiniais tyrinjimais. Indeksus ir standartus nagrinju ne tik kaip paang, bet ir kaip grsm, kuri mainama rezistencijos standarti-zacijai priemonmis. Atitinkamai Kaerauskas pasirenka polemikai kitus

12 Bloch, Ernst. Werkausgabe, Band 5: Das Prinzip Hoffnung, Suhrkamp, Frankfurt am Main, 1985.13 Kaerauskas, Tomas. Tikrov ir kryba. Kultros fenomenologijos metmenys, Vilnius: Technika, 2008.


predikatyvius apibrimus: ini, postmoderni, postindustrin, medijuota visuomen, kuri jis prieina krybos visuomenei. Taiau jis nekalba apie falsifikuot krybingumo supratim, melaging indoktrinuot smon, neanalizuoja naujos ekonomikos dominavimo ir dl to galbt kylani grupi ir klasi antagonizm. Eliminuojant politin klasi buvimo ik ir j kuriamus prietaravimus paliekama daug vietos rpestingam imanen-tiniam krybingumo aikinimui, ekologinei jo interpretacijai: Krybos ekologijos rpestis antiinstitucinis neleisti sunykti iems prigimtiniams likuiams, kultrai istmus natr medijuotoje visuomenje.14

is antiinstitucinis veiksmas neturt klaidinti. Tai yra ne radikaliai politinis, veikiau kritinis priminimas: institucijos nevaldo mogaus ir gamtos ekologijos. Institucin vilgsn Kaerauskas kritikuoja ne kritins teorijos, o savitai aikinamos bties (Frankfurto mokykla bt aikina visai kitaip), egzistencijos vilgsniu. Jo kvietimai kurti krybing visuomen yra heidegeriki, fenomenologiki, suderinti su KKI tema, tik menkai ireikiantys kritin teorij, nesusieti su politine ekonomika, dalyvaujamojo vartojimo ir patirties ininerijos kritika. io autoriaus knygos suteikia mums pagrind kritikai velgti ES ir Lietuvos platinamus su KKI susijusius dokumentus, taiau tai ne ta kritika, kuria a remiuosi. Pagaliau tas klasinis vilgsnis, kur minjau ir kurio alininkas buvo Lukcsas, yra kritikuojamas Frankfurto mokyklos ir jo sekj. Lukcsas, kaip ir marksistai-leninistai bei, paradoksalu, Florida, gina klasin vilgsn, o a kritikuoju j kaip iurki, nors daniausiai ir neivengiam, btin mobilizacij.

Vaivoryktinio praneimo ir pleiamos tarpkultrinio dialogo plat-formos tikslas buvo veikti direktyvum, nesusikalbjim ir spragas, kurios liko paskelbus baltj (joje dstomos pagrindins ES raidos gairs, siekiniai) ir alij (nurodomi vietimo ir kultros siekiniai) knygas. Ide-ologijos, virtusios strategija, vizija ir misija, koregavimas yra priimtinas krybins klass mobilizavimui dalykas, taiau, atrodo, kaita ir pasi-lym vairov turt bti daug didesn. Tarpkultrinio dialogo tikslas yra iugdyti ir skatinti vietos balsus, veikli kultrin ir socialin kooperacij, t.y. utikrinti svarstomj demokratij ir kompetenting komunikacijos

14 Kaerauskas, Tomas. Krybos visuomen, Vilnius: Technika, 2014, p. 172.


veiksm. Vis dlto praneimas laikytinas platesns platformos krimo deklaracija, kuri buvo realizuojama aibs tyrintoj15. J dokumentai taip ir liko elito skaitiniais ir meritokrat biblioteka.

KRybINS KLASS IR J SANTyKIS SU SOVIET INTELIGENTAIS IR VIEAISIAIS INTELEKTUALAIS

Gali pasirodyti, kad posovietinse alyse krybin klas atsirado i inte-ligencijos, klasinio tarpsluoksnio. is tik menka dalimi empirikai patvirtinamas teiginys turi tiksl prijaukinti krybin klas, o ne suvokti jos kilm ir siekinius. Socialin klas apibdinu kritins teorijos poi-riu: kaip panaaus mstymo ir vertybi moni reprodukcij, kuri atlieka apibrta gamyba, platinimas ir vartojimas. Tam, kad gamybos ir varto-jimo bdai sukurt klas moni, btinas didelis pasikartojimas, tikra, o ne menama standartizacija, tam tikras bendras sudaiktinimo procesas ir didelis mastas. Skiriu socialines-kultrines grupes ir klas pirmiausia kie-kybiniu ir tstinumo poiriu. Subkultros (hipiai, pankai, metalistai ir kt.) yra maos, greitai kintanios grups, jos ireikia vairovs raid, o ne klas. Prieingai, didieji fabrikai, prekybos centrai, didiosios korporacijos ir j produkcijos vartotojai kuria vienod moni tipus, apklausia ir regu-liuoja j elges, pasirinkim ir sprendimus ir taip formuoja klas. Klass buvimo faktas rodo, kad visuomen ima stokoti alternatyv, skirtum, prieybi ir virsta vienmate ploktuma. Arkli jga apdirbamas ems kis ir feodalinis grybi paskirstymas sukr klasikin valstieio tip, kur tik i dalies keit mechanizuotas kolkietis. Stakli galia sukurta pra-mon ir laisvai samdoma darbo jga reprodukavo darbinink klas, kuri tik nedaug keiia automatizacija ir vartotojika visuomen. Biurokratinio aparato funkcijas permusios seninijos, savivaldybs, ministerijos, partij administracijos skyriai ir j palydovai sukr biurokratijos arba nomen-klatros, vliau meritokratijos klas, kuri smoningai gina savo gerov ir pretenzijas kurdama vairius reglamentus ir procedras. Krybin klas

15 Anderson, Joel; Kaur-Stubs, Sukhvinder. Intercultural Dialogue. Enabling free, full and equal participation. Platformfor intercultural Europe. London, 2010. Prieiga per internet: http://www.intercultural-europe.org/docs/201103-pie-discussionpapers-1-2.pdf [r. 2013 10 10].


atsirado ne todl, kad yra meninink, viej intelektual ir j produkcijos pardavj, o todl, kad veikia industrijos, korporacijos, suvienodinanios ir standartizuojanios gamyb. Ko gero, menininkai labiausiai prieinosi tipizavimui, taiau tokie monstrai kaip Holivudas, Google, Microsoft, Kalifornijos Silicio slnis ir kiti maesni monokultr daugintojai pasi-steng, sugund ir sukr krybin klas. Taigi klass buvim aikinu ne kaip gr, o kaip modernizacijos kuriam prievartin tipologizacij. Mano postuluojamas tikslas yra krybin klas skatinti bti toki smoning, kad ji pati save dekonstruot. Kita vertus, galima krybins klass kry-bin savinaika paradoksaliai negali vykti, kai nra konsolidacijos skirtu-mams, kvietimo bti nepanaiems, vietintj noro bti iteritorintiems.

Akivaizdu, kad pokalbis apie krybins klass politin smoningum Lietuvoje jau pribrendo, kad ir kokie vangs yra mokytojai ir dstytojai, urnalistai ar reklamos agentr darbuotojai, programuotojai ir meni-ninkai, KKI fabrik vadybininkai formuluodami ir atstovaudami savo pasaulio suvokimui, gindami politinius savo idealus ir paversdami juos teisinmis praktikomis. Net jei idja krybin klas vis dar atrodo sve-timknis, neprigijs implantas, vis dlto modernizacijos operacija jau atlikta, didiosios KKI mainos (Microsoft, Facebook, Google ir kt.) daro savo mobilizacin, monokultrizacijos darb ir intensyviai kuria bei reprodukuoja nauj klas, kuri jau formuluoja politinius reikalavimus heterogenikai visuomenei ir ie valdios ir galios reikalavimai yra hege-moniki.

I dalies Lietuvoje ir kitose Baltijos alyse klasinis, pilietinis, politinis, komunikacinis pavirutinikumas ir mstymo siaurumas yra smarkiai susijs su sovietijos siaknijimu inteligent savimonje ir ilgaame tar-nysts patirtimi, sigaljusiu baims ir servelizmo sindromu. Reikalas tas, kad, kaip pastebi Lukcsas, pati klas negali susiformuoti tol, kol jai i io-rs nra skiepijama ideologija, kol ji neimoksta savo ypatybi ir tiksl. iuo klausimu jis sek Rusijos revoliucionieriais, Vladimiru Leninu, kurie man, kad patys darbininkai yra nepajgs sukurti dialektins, istorins socializmo teorijos. Lukcsas teigia, kad tik partija, skiepydama ideolo-gij darbinink masei, j laipsnikai mobilizuoja, paveria solidaria, revo-liucinga klase. Tiesa, abu autoriai nesirpina tuo, ar klasin visuomens sandara apskritai yra civilizacijos gris, modernizacijos neivengiamyb, o


grupi dinamika negalt pakeisti tipologizacijos prievartos. Vadovaujan-tis Lukcsu, galima teigti, kad versls menininkai, KKI darbuotojai virsta klase ne tik tada, kai juos kaip vieno tipo mones reprodukuoja industrijos, bet kai jiems skiepijama klass, jos vienybs ir poreiki, socialini ir poli-tini galimybi idja. Tada ir atsiranda jos pastangos privilegijuoti savo gamybos bd ir gamybos priemones, laimti kapitalo konkurencijoje.

Inteligentai ir intelektualai yra tie, kas bando primesti, skiepyti krybi-nei klasei juos tipologizuojani ideologin funkcij. Vis dlto inteligent poveikis veikiau yra negatyvus ir kenksmingas krybinei klasei. Kiek tsis is inteligent leifas, i nesibaigianti trauma, tiek krybini industrij atstovai bus pasireng meninei provokacijai ar svetim idj gynimui. 1990-j pradioje, tik griuvus Soviet Sjungai, buvo aipomasi i moky-toj ir dstytoj, negebani turguje udirbti duonos eimai, nemokani skraidyti usakomaisiais reisais po pasaul ir spekuliuoti. Galiausiai dau-guma inteligent nedalyvavo nei steigiant pirmuosius kooperatyvus, nei skmingai prichvatizuojant mones, nei kuriant bankus. Sovietmetis, nuo pat jo pradios, 1917 m. Spalio revoliucijos, kalbjo apie inteligento esmik, btik nepakankamum: jis yra ne klas, o tarpklasinis sluoksnis, maia-las. Inteligentais buvo laikomi mokytojai, ininieriai, universitet profe-soriai, raytojai ir t. t. Tikrosios klass buvo darbininkai ir valstieiai, taip pat tikra buvo ir prieika buruazija stambieji ir smulkieji verslininkai. Klasin proto esm buvo matuojama darbo biografija ir smoningumu atstovaujant stambiosios, stakli ir main, pramons interesams. Tiesa, gana greitai socializmo kritikai, pradedant vlyvuoju Levu Trockiu, Josipo Broz-Tito padjju Milovanu ilu, atrado naujj klas, kuriai Michailo Voslenskio ir kit analitik silymu buvo suteiktas nomenklatros var-das. Nomenklatra neregimu, diskursyviu, norm ir standart bdu darbinink klas padar visikai priklausom. Buruazija, valstieiai ir proletariatas didiavosi revoliucine savo kilme ir svarst apie save kaip apie istorijos lokomotyvus. Nomenklatros likimas buvo kitoks: ji slp save kaip neregim, pilk organizacij, kuri, pradedant XIXa. pabaiga, vis dau-giau valdo valstybes. Tik iandien nomenklatra gyja meritokratin pasi-tikjim: garbing tarnautoj karjer ir nuopeln portfelius. Visa i skms istorija aplenkia inteligentus, kurie, bdami ironijos objektas sovietmeiu, tapo pajuokos taikiniu griuvus Soviet Sjungai ir augant naujai rinkai.


Prieingai, tradicin klas atgimstanti buruazija, verslininkai rod savo raumenis ir energij, gebjim keisti pasaul pagal save. Kitos klass darbininkai ir valstieiai prarado menamai turt, simuliuot orum. O nomenklatra tik sustiprjo ir, kaip jau minta, apsivilko naujus vals-tybs tarnautojo ir meritokrato drabuius. J interesai vienaip ar kitaip buvo geriausiai atstovaujami nauj politini sistem. Inteligentai ir tuo metu, ir vliau dar ilg laik buvo maiausiai visuomens vertinama grup. Paguoda buvo tik Sjdio istorija. Jos siela tapo inteligentai filosofai, raytojai, poetai, dstytojai, muzikantai. J pasiaukojimu buvo laisvinama Lietuva, jie sdjo politiniuose kaljimuose, prie juos buvo nukreipta gula-gin ir pogulagin represij maina. Rusiko ir lietuviko inteligento vie-nintel laisvos politins veiklos forma buvo pasiaukojimas, rytas u savo idjas eiti Sibir, tremt ir kaljimus, aukoti sveikat ir gyvyb liaudiai ar tautai. Disidentinis sjdis ir naujasis vieasis intelektualas, atkeliavs i Vakar, keit inteligento savimon. Disidentas ir vieasis intelektualas turjo padti inteligentui veikti baim bti vieu, pilietikai ir politikai aktyviu mogumi, idrsti formuluoti politines alternatyvas, bti vieoje opozicijoje, reikalauti pakeisti pasiaukojanios rezistencijos idj civili-zuotu ir ne tokiu destruktyviu oponavimu. Daug iame kelyje nuveik jau dabar pasitrauk i ms gyvenimo Sjdio iniciatoriai inteligentai poe-tas Justinas Marcinkeviius, ininierius, raytojas, kultros filosofas Algir-das Patackas, filosofas ir istorikas Romualdas Ozolas, taip pat ir iandien aktyvs filosofai Bronislovas Genzelis, Arvydas Juozaitis ir Vytautas Rad-vilas. Ne menkesni raytojo Riardo Gavelio, poets ir raytojos Jurgos Ivanauskaits, filosofo Arvydo liogerio nuopelnai. Daugelio j biografija rodo laipsnik virsm i inteligento, kurio priederm ginti liaud ar taut, savimons vieojo intelektualo, kuris atstovauja bendramogikoms ver-tybms ir politinms laisvms, mstym. Toki transformacij matome, pavyzdiui, Genzelio kryboje, jos nra Ozolo, taip ir likusio inteligentu, aukianiu ir ginaniu taut, samprotavimuose.

Inteligentas yra prietaringas ir nuolat svyruoja tarp kultros stiliaus ir liaudies bei tautos ideal, kurie vieni kitiems oponuoja. Kultringas elge-sys prielaidavo tam tikr apsiskaitym, drabui ir elgesio stili ir kon-formizm. Liaudies gynimas buvo menkai kritikai apibrta romantin kairij idja, kvieianti inteligentus eiti mones ir juos viesti, vesti i


tamsos. Toks buvo Jonas Bilinas. Inteligentai liaudininkai atstovavo kriti-niam realizmui, taiau jie aikiai neskirdavo valstiei ir darbinink, da-niausiai juos buvo galima atpainti vienu vargo moni vardu. klasin kritinio realizmo atstov neiprusim ir nepartin humanizm vliau smarkiai kritikavo marksistai, nusiteik prie prievartin klasin konstruk-tyvizm. Inteligentai ne tiek gelbjo nuskriaustuosius, kiek ragino pratur-tjusius padti ir remti savo tautos atstovus ir taip prisidti prie tautins valstybs krimo. Juozaitis ir Ozolas galiausiai pasirinko keli. Toks kelias akivaizdiai prietaravo marksizmui-leninizmui, visai soviet ideo-logijai, taiau, kita vertus, jis neskatino kultr vairovs. Zigmas Vaivila iki pabaigos iliko io pasirinkimo auklys, jis grietai kritikavo Europos integracij. ios integracijos ir jos alinink kritika tapo naujj viej intelektual, kuriems nei liaudies, nei tautos poymiai nebuvo svarbs, ir senj Sjdio inteligent takoskyra. Vytautas Landsbergis iuo poi-riu yra iskirtin figra, puikiai pritapusi prie Sjdio inteligent liau-dinink (Genzelis), tautinink (Ozolas) ir virtusi vieuoju deiniuoju Europos intelektualu. i tautinink inteligent, Sjdio atstov, ir vie-j Europos intelektual skirtis buvo nusakyta Ozolo pareikimu: Lie-tuva tikrai nujo ne tuo keliu, kuris buvo projektuotas Sjdio metais ir pirmaisiais Nepriklausomybs mnesiais.16 Sjdio filosofai atvr daug keli ir gyn vairias galimas trajektorijas. Tik todl, kad nra vieno to kelio, yra didiulis laisvs pasiekimas.

Inteligentai, daugiausia prorusikos ir soviet kilms, ilgainiui virto vie-aisiais intelektualais visuomens tribnais, atvirais kritikais, opozicio-nieriais, taiau j kelias buvo prietaringas. Vieni j, pavyzdiui, Ozolas, liko tautos vienybs ir nepriklausomybs krjais, kiti, tarkime, Leonidas Donskis, vairovs ir idj iteritorinimo aukliais. N vienas j nekr KKI ideologijos, neatstovavo krybinei klasei ir j kritikavo kaip toki. Taiau j abiej kritika, visikai prieinga, neanalizavo iuolaikini KKI idj, gamybini j santyki, nesvarst savs pai kaip potenciali kry-bins klass atstov. J vartojama vieojo intelektualo svoka negaljo ir neaprp visos krybins klass, kurios daugeliui atstov rpjo menin, humanitarin, mokslin saviraika. Vis dlto ir i krybins klass idja,

16 Jackeviius, Mindaugas. R.Ozolas: Lietuva nujo ne tuo keliu. Prieiga per internet: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/rozolas-lietuva-nuejo-ne-tuo-keliu.d?id=42971943 [r. 2011 03 10].

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/rozolas-lietuva-nuejo-ne-tuo-keliu.d?id=42971943http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/rozolas-lietuva-nuejo-ne-tuo-keliu.d?id=42971943


kaip inteligencijos ir viej intelektual, nebuvo sugalvota Lietuvoje, ji importuota i svetim patyrim ir kit taut gyvenimo.

Krybins klass vardas atkeliauja i ypa toli: JAV Kalifornijos, Holi-vudo ir Silicio slnio savimoni miinio, i Floridos tyrinjim ir knyg. Jis rao: Skiriamoji krybins klass savyb ta, kad ios klass nariai usi-ima darbais, kuri funkcija yra kurti reikmingas naujas formas17.

Nors cituoja Marx, prieina krybin klas meritokratijai ir rodo jos skirtumus, palyginti su darbinin

komunikuoti kultūrą: institucijos, strategijos, auditorijos

Documents