Nr. 19(358)

Krienai – jø ðaknø ir lapøkoðelës, sultys, uþpilai – liau-dies medicinoje naudojami nuoseno. Jais buvo gydoma podag-ra, reumatas, maþakraujystë,perðalimai, gripas. Smegenøveiklos stiprinimui, dirbantprotiná darbà, buvo rekomen-duojama vartoti krienø ðaknøuþpilus. Siekiant sustiprintigydomàjá poveiká, gaminantuþpilus, krienø ðaknys ir lapaibûdavo sumaiðomi su kitaisvaistiniais augalais, medumi irt.t.

Gydymui naudotas ir krienøðaknø aliejus, kuris bûdavo ga-minamas taip: ketvirtis stiklai-nio sutarkuotø krienø uþpila-

mas (iki pilnumo) saulëgràþøaliejumi, sandariai uþdengia-ma, 5 paras palaikoma saulësatokaitoje, o 6 parà perkoðia-ma.

Ðvieþiomis krienø sultimisbûdavo rekomenduojama átrin-ti galvà esant seborëjai. Jø bû-davo laðinama á ausis sergantotitu (10 laðø sulèiø á 1 arbati-ná ðaukðtelá vandens): po 3-4laðus 5-6 kartus per dienà.

Perðalus, sergant radikulitu,osteochondroze, skaudamosvietos bûdavo gydomos krienø

ir bulviø (1:1) masës aplikacijo-mis. Sutarkuotø krienø koðele te-pami padai.

Laikyta, kad krienø ir medauslygiø daliø miðinys efektyviaigydo dilgëlinæ, krienø ir rûgpie-nio – padeda gydyti cukriná dia-betà ir vidutinio sunkumo arte-rinæ hipertenzijà.

Perðalimus ir kepenø ligas,tarp jø ir hepatitus, cirozæ, liau-dies medicina rekomenduoja gy-dyti krienø lapø antpilu, kurisgaminamas taip: ðvarûs lapai,surinkti birþelio mënesá, smul-kiai supjaustomi, standþiai su-kemðami á stiklainá, uþpilami ikipilnumo etanolio tirpalu ir 7 die-nas palaikomi ðaldytuve, o po to

antpilas perkoðiamas, supilsto-mas á tamsaus stiklo butelius irlaikomas tamsioje vietoje kam-bario temperatûroje. Krienø la-pø antpilas padeda gydyti ir pro-statos adenomà. Rekomenduoja-ma já vartoti po 1 valgomàjáðaukðtà 3 kartus per dienà 30 mi-nuèiø prieð valgá. Be abejo, prieðtai pasikonsultavus su gydytojuir suþinojus, ar gydymui krienaisnëra jokiø kontraindikacijø (pir-miausiai ûminiø ir lëtiniø uþde-gimø virðkinimo sis temoje,skrandþio ar dvylikapirðtës þar-

nos opaligës). Gausiai vartojamikrienai dirgina gleivines, todëlgali sukelti kai kuriø ligø paû-mëjimus.

Ðvieþi krienai yra puiki prie-skoninë darþovë, þadinanti ape-tità, gerinanti ðlapimo skyrimà-si, valanti kraujà, padedanti gy-dyti perðalimo ir kirmëlines li-gas, kosulá, akmenligæ. Norint,kad krienai nedirgintø virðkina-mojo trakto gleivinës, reikiajuos valgyti po truputá, uþgeriantvandeniu, iðrûgomis arba sal-dþiomis sultimis.

Krienai ir ðiais laikais yra lai-komi efektyviu liaudiðku vais-tu. Pateikiame keletà naminiøpriemoniø ið krienø receptø.

Avitaminozë. 50 g sutarkuo-tø krienø, 120 g ðvieþiø gyslo-èiø lapø, 80 g svogûno, 50 gðvieþiø dilgëliø lapø, 1 kiauði-nis, 40 g grietinës. Kruopðèiainuplauti gysloèiø ir dilgëliø la-pai 1 minutæ pamirkomi verdan-èiame vandenyje, nuvarvinami,susmulkinami, sumaiðomi su ki-tais ingredientais ir valgomakaip labai vitaminingas salotas.

Alerginës ligos. 4 valgomiejiðaukðtai susmulkintø krienø la-pø, 3 valgomieji ðaukðtai petra-þoliø lapeliø, 2 stiklinës pieno.

Paruoðti lapai uþpilami pasteri-zuotu pienu ir virinama ant sil-pnos ugnies iki skystos koðelëskonsistencijos. Atvësinus nau-dojama alergijos paþeistos odosgydymui: 3 kartus per dienà pa-tepama ir trinama 5 minutes.Taip gydomasi 3 dienas.

Pûlingas bronchitas, bronchi-në astma. Dedami krienø kom-presai: sulankstyta skepeta su-vilgoma krienø sultimis, uþdeda-ma ant krûtinës virðutinës dalies,arèiau gerklës, uþklojama ir pa-laukiama 15 minuèiø.

4 dalys sutarkuotø krienø su-maiðoma su 5 dalimis medaus irvartojama po 1 valgomàjá ðaukð-tà 3-4 kartus per dienà.

Apetito pablogëjimas. 0,5 kgsutarkuotø krienø uþpilama 1,5l ðalto virinto vandens, po 1 sa-vaitës perkoðiama, ádedama 0,5g ðvieþio medaus, dar savaitæ pa-laikoma vësioje vietoje ir varto-jama po 1 valgomàjá ðaukðtà 3kartus per dienà prieð valgá.

Haimoritas. 3 stiklines sutar-kuotø krienø sumaiðoma su 2-3citrinø sultimis ir vartojama po0,5 arbatinio ðaukðtelio rytais,20-25 minutes po pusryèiø. Su-vartojus maþiausiai pusæ valan-dos nieko nevalgoma ir negeria-ma. Pirmomis dienomis ðis vais-tas sukelia stiprø aðarojimà irsekreto ið nosies skyrimàsi.

Arterinë hipertenzija. Sumai-ðoma po lygiai krienø bei morkøsulèiø, medaus ir 1 citrinos sul-tys; vartojama po 1 valgomàjáðaukðtà 3 kartus per dienà 1 va-landà prieð valgá. Kas 2 savaitespadaroma 1 savaitës pertrauka.

Galvos skausmas. Norint nu-malðinti galvos skausmà (ypaèperðalus), rekomenduojama uos-tyti krienus.

Galvos skausmas paprastai at-lëgsta uþdëjus ir palaikius sutar-kuotø krienø ant pakauðio sritiesarba ant kojø.

Danties skausmas, burnos ert-mës ligos. Skaudant nesveikamdanèiui, reikia á ëduonies kiau-rymæ ádëti sutarkuotø krienø.Ser-gant uþdegiminëmis burnos ert-mës arba gerklës ligomis, krie-nai naudojami skalavimams.Esant gerklø katarui, uþkimus,gabalëlis (lazdyno rieðuto didu-mo) krieno ðaknies smulkiai su-pjaustomas, uþpilamas treèdaliustiklinës verdanèio vandens, uþ-dengiama, 20 minuèiø palaukia-ma, gautas uþpilas truputá pasal-dinamas ir vartojamas (lëtai nu-ryjamas) po 1 arbatiná ðaukðtelákeletà kartø per dienà.

Organizmo valymas. 150 g su-tarkuotø krienø sumaiðoma su 2-3 citrinø sultimis ir vartojama po0,5 arbatinio ðaukðtelio 2 kartusper dienà nevalgius ir tarp val-gymø. Pirmomis dienomis galiaðaroti akys ir truputá svaigtigalva, taèiau dël to valymo ne-reikia nutraukti. Ðiems pojû-èiams iðnykus, kartu su krienaispradedama vartoti morkø bei ri-dikø sultis, kurios suðvelnina irpagerina valymo procesà, pade-da atsinaujinti gleivinëms.

Perðalimas. Perðalus ant blauz-dø ir padø dedamos krienø ko-ðelës aplikacijos. Be to, norintgreièiau pasveikti, gydomasi im-biero arbata su krienais: po 1 val-gomàjá ðaukðtà sutarkuotø krie-nø ir imbierø ðaknø uþpilama 1 lverdanèio vandens, 10 minuèiø

KRIENAS LIAUDIES MEDICINOJE

pavirinama ant silpnos ugnies,áberiama 2 valgomuosiusðaukðtus dþiovintø lapiniøgarstyèiø, uþdengiama, 1 va-landà palaukiama, perkoðiamair geriama po 200-250 ml kaskeletà valandø.

Radikulitas, sànariø ir rau-menø skausmai. Sumaiðoma polygiai tarkuotø krienø ir obuo-liø, uþtepama ant skaudamøvietø ir palaukiama 20 minu-èiø. Toks gydymas padeda ser-gant radikulitu, podagra, reu-matu, neuralgija, artritais, var-ginant raumenø skausmams.

Nugaros skausmams malðin-ti rekomenduojamas krienø te-palas, kuris pagaminamas su-maiðius krienø sultis lygiomisdalimis su bet kokiu kremu.Skaudamos vietos patepamosðiuo tepalu ir ðiltai apriðamos.

Sutarkuoti krienai sumaiðomisu bet kokiu augaliniu aliejumiir gauta mase átrinamos bei ma-saþuojamos skaudamos vietos.

Kamuojant stipriems radi-kulito skausmams, ant skauda-mø vietø uþdedama krienø la-pø ir apriðama storu vilnoniuðaliku. Lapai nenuimami ke-lias dienas.

5 g krienø uþpilama 200 mletanolio tirpalo, 3 dienas pa-laukiama, perkoðiama (galimaádëti 3 valgomuosius ðaukðtusmedaus, ápilti truputá ricinosaliejaus), gautu antpilu átrina-ma nugara ir apsivelkama sto-ru vilnoniu megztiniu.

Sumaiðoma 400 g sutarkuo-tø krienø ir 4 kg salierø, 100 gsutrintø èesnakø, 4 mësmalesumaltas citrinas, 10 dienø pa-laikoma tamsioje vietoje, per-koðiama ir nuspaudþiama permarlæ, ádedama 500 g medausir vartojama po 1 valgomàjáðaukðtà 2-3 kartus per dienà10-15 minuèiø prieð valgá.

Cukrinis diabetas. 1 dalissutarkuotø krienø sumaiðomasu 10 daliø rûgpienio ir varto-jama po 1 valgomàjá ðaukðtà 3kartus per dienà prieð valgá.

Stenokardija, iðemija. 1 arba-tiná ðaukðtelá sutarkuotø krienøsumaiðoma maþdaug su tokiupat kiekiu medaus ir suvartoja-ma 1 valandà prieð pusryèius.Gydymo kursas – ne ilgesnis,kaip 30 dienø. Po jo – 2-3 më-nesiø pertrauka. Pasireiðkus ne-maloniems pojûèiams, krienøkiekis laikinai sumaþinamas, opo to vël pamaþu didinamas iki1 arbatinio ðaukðtelio.

Jaunatviniai spuogai .Kruopðèiai nuplauta krienoðaknis sutarkuojama, uþpilamavyno actu, 10 dienø palaukia-ma, perkoðiama ir supilama ábutelá. Panaudotà krienø masægalima dar 2 kartus uþpilti vy-no actu, gaminant toká pat vais-tà. Spuoguotoji odos vieta pir-miausiai suvilgoma vandeniu,o po to patrinama krienø ant-pilu. Po 10 minuèiø nuplauna-ma ið pradþiø ðiltu, o po to ðal-tu vandeniu.

Sumuðimai. Krienø þievelësyra labai efektyvus vaistas nuosumuðimø.

Dantenø uþdegimas. 1 arba-tiná ðaukðtelá sutarkuoto krie-no uþpilama 1 stikline van-dens, po 4 valandø perkoðia-ma ir naudojama burnos skala-vimams kas 30 minuèiø.

2

Negailestinga medicinos sta-tistika byloja, kad ðirdies-krau-jagysliø sistemos ligos ðiuo me-tu yra labiausiai paplitusios pa-saulyje. Jos vargina praktiðkaikas treèià mûsø planetos gyven-tojà. Ir visiðkai nekeista, nes þmo-gaus ðirdis reaguoja á visas jo pa-tiriamas emocijas – geras ir blo-gas. Ji krûtinëje „plyðta“ ið skaus-mo, „spurda“ ið laimës, „gniau-þiasi“ ið pykèio, „ðokinëja“ iðdþiaugsmo, „stingsta“ ið sielvar-to“, „krûpèioja“ ið baimës, „dai-nuoja“ ið meilës... Panaðios me-taforos reiðkia, kad kiekvienaemocija ðirdþiai atitinkamai at-siliepia jos ritmo pokyèiais arbajo sutrikimais, kurie neigiamaiveikia ne tik jà paèià, bet ir visaskraujagysles. Dël to sutrinkakraujotaka, ásiskauda galva, kai-taliojasi arterinis spaudimas.

Medicinoje kalbant apie ðir-dies-kraujagysliø sistemos ligøprieþastis, paprastai pirmiausiaipaminima neteisingà mitybà, hi-podinamijà, nutukimà, rûkymà,cholesterolio pertekliø kraujyje.Galiausiai uþsimenama apie stre-sus. O tokiø prieþasèiø kaip neið-spræstos problemos, nesuregu-liuoti santykiai, nerimas dël at-eities daþniausiai visiðkai nepri-simenama. Taèiau ið tikrøjø bû-tent jos – ásisenëjusios problemos,vienatvës ir nereikalingumo jaus-mas, baimë dël ateities – yra svar-biausios ðirdies-kraujagysliø li-gø iðsivystymo prieþastys.

Kovojant su ðirdies-kraujagys-liø ligomis, be abejo, bûtinaskompleksinis gydymas. Taèiaunorint, kad jis bûtø sëkmingas, rei-këtø uþsiimti ir fitoterapija beimeditaciniais metodais, harmoni-zuojanèiais sielà ir sveikatinan-èiais psichikà. Pasidomëkite, kasjums galëtø geriausiai padëti.

GALVOS SKAUSMASGalvos skausmà sukelia jos

kraujagysliø ir smegenø dangalønerviniø galûniø sudirginimas.Galvà gali ásiskaudëti ir pervar-gus, pavargus akims, dël kaklo os-teochondrozës, migrenos. Laiko-ma, kad daþni galvos skausmaikamuoja apie 15 proc. þemës gy-ventojø. Taèiau negalima pamirð-ti, kad galvos skausmas galimasdël daugelio labai rimtø prieþas-èiø, todël ilgai arba stipriai skau-dant galvà, bûtina kreiptis á gy-dytojà dël tikslios diagnozës nu-statymo ir atitinkamo gydymo.

Þinant, kad galvà kartais skau-da dël paprasèiausio pervargimoar nervinës átampos, galima ban-dyti skausmà numalðinti vaisti-niais augalais, liaudiðkomis prie-monëmis ir savitaiga.

Fitoterapija:

��Priglauskite prie kaktos irsmilkiniø ðvieþiø mëtø arba ðal-pusniø (ðvelniàja puse) lapø.

��1 valgomàjá ðaukðtà dobiløþiedø uþpilkite 1 stikline verdan-èio vandens, po 30 minuèiø per-koðkite ir gerkite po 1/3 stikli-nës 3 kartus per dienà.

��1 valgomàjá ðaukðtà jona-þoliø þolës, valerijonø ðaknø, më-tø bei þemuogiø lapø ir ramunë-liø bei medetkø þiedø lygiø da-liø miðinio uþpilkite 1 l verdan-

NAMINËS, LIAUDIÐKOS IR NETRADICINËS PRIEMONËSNUO ÐIRDIES IR KRAUJAGYSLIØ LIGØ

èio vandens, 10 minuèiø pakaitin-kite ant silpnos ugnies, kai truputáatvës, perkoðkite ir gerkite po 1/4stiklinës 3 kartus per dienà prieðvalgá.

��Daþnai skaudant galvai, vaka-rais prieð miegà po pagalve pakiðki-te medþiaginá maiðelá su dþiovintaissmiltyninio ðlamuèio þiedais.

��Smarkiai ásiskaudëjus galvai,gerkite ðvieþias juodøjø serbentøsultis: po 1/4 stiklinës 3 kartus perdienà.

��Ákyriai skaudant galvai, 1 ar-batiná ðaukðtelá susmulkintø debe-sylo ðaknø uþpilkite 1 stikline ðaltovirinto vandens, po 10 valandø per-koðkite ir gerkite po 1/4 stiklinës perdienà, 30 minuèiø prieð valgá.

��1 valgomajá ðaukðtà dilgëliølapø termose uþpilkite á stiklineverdanèio vandens, po 2 valandøperkoðkite ir vartokite po 1 valgo-màjá ðaukðtà su trupuèiu medaus 3kartus per dienà.

Senovinës priemonës

�� Jeigu galvà ásiskaudëjo dëlstreso, keletà dienø vakarais suvar-tokite po 1 valgomàjá ðaukðtà cuk-raus, uþgerdami já 1 stikline van-dens.

��Daþnai skaudant galvai, pa-vartokite ðvieþiø bulviø sulèiø: po1/4 stiklinës 3 kartus per dienàprieð valgá.

��Didelá ðvieþià kopûsto lapàpamaigykite, suminkðtinkite ir pri-bintuokite prie kaktos bei smilki-niø.

��Pradëjus skaudëti galvai, pri-glauskite prie smilkiniø po citri-nos þievelæ (drëgnàja puse) ir pa-laukite, kol skausmas atlëgs (ið pra-dþiø gali truputá perðëti).

��Tarp menèiø arba sprando sri-tyje prilipinkite garstyèiø traukla-pá (galite tuo paèiu metu prilipintitrauklapius ir prie blauzdø).

Savitaiga:

��„Að visiðkai pasitikiu savimi“.��„Að pasikliauju savo ðirdimi

ir renkuosi tai, kas man geriausia“.��„Að pasikliauju savo intuici-

ja ir dràsiai þvelgiu á savo ateitá“.��„Að atsikratau visø baimiø ir

abejoniø“.��„Að ir visa mano ðeima yra

visada apsaugoti nuo bet kokiø bë-dø ir nelaimiø“.

ARTERINË HIPERTENZIJAHipertenzija yra nuolatinis stabi-

lus arterinio spaudimo padidëjimas,kurio gydymà turi rekomenduoti gy-dytojas. Jos iðsivystymui didþiulávaidmená gali turëti ir gyvensena,mityba, nervinë átampa, stresai.

Fitoterapija:

��Mandþûrinës aralijos spiriti-ná antpilà, pirktà vaistinëje, arbapagamintà savarankiðkai (5 g au-galo ðaknø uþpilama 50 ml etano-lio tirpalo, 2 savaites palaikomatamsioje vietoje ir perkoðiama),vartokite po 30-40 laðø 2-3 kartusper dienà 30 minuèiø prieð valgá.

��30 g raugerðkio ðaknø uþpil-kite 200 ml etanolio tirpalo, 3 sa-vaites palaikykite tamsioje vieto-je kambario temperatûroje, perkoð-kite ir vartokite po 1 valgomàjáðaukðtà, ið pradþiø (3 pirmàsias die-nas) tik 1 kartà per dienà, vëliau 3kartus per dienà.

��1 stiklinæ sukatþolës bei ba-linës katpëdës þolës ir gudobelësþiedø lygiø daliø miðinio termoseuþpilkite 1 l verdanèio vandens,po 4 valandø perkoðkite ir varto-kite po 1 valgomàjá ðaukðtà (gali-ma ir po 1/3 stiklinës) 3 kartus perdienà30 minuèiø prieð valgá. Gy-dymo kursas - 3-4 savaitës.

SENOVINËS PRIEMONËS��Vakare 1 valgomàjá ðaukðtà

kukurûzø miltø uþpilkite 1 stikli-ne karðto vandens, o ryte iðgerkitetik uþpilà, neiðmaiðæ tirðèiø.

��Sumaiðykite po 1 stiklinæ bu-rokëliø, morkø ir krienø sulèiø (krie-nai pirmiausiai sutarkuojami, uþpi-lami vandeniu ir palaukiama 36 va-landas), supilkite 1 citrinos sultis,ádëkite stiklinæ medaus, gerai iðmai-ðykite ir vartokite po 1 valgomàjáðaukðtà 2-3 kartus per dienà 1 va-landà prieð valgá arba 2-3 valandaspo jo. Gydymo kursas – 2 mënesiai.

��1 stiklinæ susmulkintø èesna-kø uþpilkite 0,5 l etanolio tirpalo,2 savaites palaikykite tamsioje ðil-toje vietoje ir vartokite po 1 arba-tiná ðaukðtelá 3 kartus per dienà.

Savitaiga:

��„Að ágaunu galingà jëgà, ku-rià man dovanoja Þemë, Saulë irþvaigþdës“.

�� „Að myliu save, savo arti-muosius ir visà pasaulá, linkiu vi-siems vien gera“.

��„Að atsikratau nepasitenkini-mo savimi, vienatvës jausmo, jau-èiuosi laisvas, ramus ir laimingas“.

HIPOTONIJAHipotonija pasireiðkia arterinio

spaudimo sumaþëjimu dël vidutiniøir smulkiøjø arterijø tonuso sumaþë-jimo, kuris gali bûti sàlygotas kokiosnors ligos (pvz., tuberkuliozës, opa-ligës, ðirdies nepakankamumo), betgali bûti ir ið prigimties. Ji pasireiðkiasilpnumu, vangumu, nuovargiu, gal-vos skausmais, dël kuriø reikia kreip-tis á gydytojà ir pildyti jo nurodymus.

Fitoterapija:

��10 g smiltyninio ðlamuèioþiedø uþpilkite 1 stikline verdan-èio vandens, palaukite, kol atvës,perkoðkite ir vartokite po 20-30 la-ðø 2 kartus per dienà: 30 minuèiøprieð pusryèius ir prieð pietus.

��Specialiai pagamintà roþinësrodiolës ekstraktà vartokite po 5-10 laðø 2-3 kartus per dienà 30 mi-nuèiø prieð valgá.

��1 valgomàjá ðaukðtà ðvieþiø su-smulkintø kiðkio kopûstø uþpilkite1 stikline verdanèio vandens, po 4valandø perkoðkite ir vartokite po1-2 valgomuosius ðaukðtus 3-4 kar-tus per dienà 30 minuèiø prieð valgá.

Senovinës priemonës

��Valgykite sëjamøjø salotø la-pus.

��Á 1 stiklinæ virinto vandens ápil-kite 1 arbatiná ðaukðtelá obuoliø ac-to (galite ádëti truputá medaus) ir ið-gerkite ryte, prieð pusryèius. Toká mi-ðiná galite gerti 3 kartus per dienà.

Savitaiga:

��„Að jauèiuosi stiprus ir ener-gingas“.

��„Að visiðkai pasitikiu savimi“.��„Myliu save, linkiu sau stiprios

sveikatos, dþiaugiuosi gyvenimu“.

ATEROSKLEROZËAterosklerozë pasireiðkia krauja-

gysliø spindþio susiaurëjimu dëlcholesterolio sankaupø ant jø siene-liø. Ði liga iðsivysto dël neteisingosgyvensenos ir mitybos, þalingø ápro-èiø, stresø ir t.t. Ji pasireiðkia skaus-mais uþ krûtinkaulio, ðirdies nepa-kankamumu, aritmija. Reikalingaskompleksinis gydymas.

Fitoterapija

��0,5 l talpos stiklainá pripildyki-te raudonøjø dobilø þiedø, uþpilkiteiki pilnumo etanolio tirpalu, 2 savai-tes palaikykite tamsioje vietoje, per-koðkite ir vartokite po 1 valgomàjáðaukðtà prieð miegà. Gydymo kursas– 3 mënesiai. Po 2 savaièiø pertrau-kos galite ðá gydymà pakartoti.

��2 arbatinius ðaukðtelius debe-sylo ðakniastiebiø uþpilkite 1 stik-line ðalto vandens, po 3 valandø pa-kaitinkite iki virimo ir 10 minuèiøpalaikykite ant silpnos ugnies, poto perkoðkite ir vartokite po 2 val-gomuosius ðaukðtus 3 kartus perdienà. Gydymo kursas – 1 mënuo.

��Sumaiðykite po 10 g kmynøsëklø ir rûtø bei melisø þolës, 15 gvalerijonø ðaknø, po 20 g gudobe-lës þiedø, þiemës lapø bei erðkë-tuogiø ir 30 g baltojo amalo þolës;1 arbatiná ðaukðtelá miðinio uþpil-kite 1 stikline verdanèio vandens,po 1 valandos perkoðkite ir po tru-putá iðgerkite per dienà. Vartokitetoká uþpilà iðtisà mënesá.

��20 g gudobelës uogø uþpil-kite 1 stikline verdanèio vandens,po 2 valandø perkoðkite ir iðgerki-te kaip arbatà.

��3 valgomuosius ðaukðtus su-smulkintø kiaulpieniø ðaknø uþ-pilkite 2 stiklinëmis verdanèiovandens, 15 minuèiø pakaitinkiteant silpnos ugnies, perkoðkite irvartokite po 1 valgomàjá ðaukðtà 2kartus per dienà 30 minuèiø prieðvalgá. Gydymo kursas – 1 mënuo.

��Sumaiðykite 20 g èiobreliøþolës, 30 g rûtø þolës ir 40 g meli-sø lapø; 1 valgomàjá ðaukðtà miði-nio uþpilkite 1 stikline ðalto van-dens, po 3 valandø 5 minutes pa-virinkite ant silpnos ugnies, po 15minuèiø perkoðkite ir po truputá ið-gerkite per dienà. Vartokite tokáuþpilà maþiausiai 1 mënesá.

Senovinës priemonës

��Baltagûþiø kopûstø sultisgerkite po 0,5 stiklinës 15 minu-èiø prieð valgá (jos efektyviai ma-þina cholesterolio kieká kraujyje).

��Vartokite ridikø sultis su me-dumi.

��Kasdien suvartokite po 20 gaugalinio aliejaus ir suvalgykitepo 100 g neriebios varðkës.

��Kasdien suvalgykite po 3-4èesnako skilteles.

Savitaiga:

��„Að dþiaugiuosi savo gyve-nimu“.

��„Að pasitikiu savimi ir kitaisþmonëmis“.

��„Jauèiu harmonijà su visu pa-sauliu“.

ÐIRDIES NEPAKANKAMUMAS

Ðirdies nepakankamumas pasi-reiðkia kraujotakos sutrikimais, dëlkuriø sutrinka organizmo làsteliøaprûpinimas deguonimi bei mais-

tinëmis medþiagomis. Jis gali bûtisàlygojamas iðeminës ðirdies ligos,reumatiniø ligø, ðirdies ydos ar ki-tokio sveikatos sutrikimo. Pasireið-kia kvëpavimo padaþnëjimu, ko-suliu, ðirdies ritmo sutrikimu, odosblyðkumu, tinimais, silpnumu,nuovargiu. Ðirdies nepakankamu-mas reikalauja rimtos kvalifikuo-tos medicininës pagalbos.

Fitoterapija

��3 valgomuosius ðaukðtus jo-naþoliø þolës uþpilkite 2 stiklinë-mis verdanèio vandens, atvësin-kite, perkoðkite ir vartokite po 2valgomuosius ðaukðtus per dienà.

��1 arbatiná ðaukðtelá petra-þoliø sëklø uþpilkite 1 stiklinevandens, po 8 valandø perkoðki-te ir gerkite po 1/4 stiklinës 4 kar-tus per dienà.

��3 dalis apyniø spurgø sumai-ðykite su 4 dalimis gudobelës þie-dø ir 6 dalimis sukatþoliø þolës; 2arbatinius ðaukðtelius miðinio uþ-pilkite 1 stikline verdanèio van-dens, po 1 valandos perkoðkite irpo truputá iðgerkite per dienà.

Savitaiga:

��„Visatos ðviesios jëgos ma-ne saugo ir man padeda“.

��„Að visiðkai pasitikiu savi-mi ir kitais þmonëmis“.

��„Að stiprus, sveikas ir lai-mingas þmogus“.

STENOKARDIJAÐi liga pasireiðkia koronarinës

kraujotakos pablogëjimu, sukelian-èiu priepuoliø pobûdþio skausmusðirdies srityje, persiduodanèius ákairæ rankà, petá, kaklà, apatiná þan-dikaulá, ið pradþiø susijusius su fi-ziniu ir psichoemociniu krûviu, ovëliau ir praktiðkai savaiminius, rei-kalaujanèius rimto gydymo.

Fitoterapija

��Ðvieþias sukatþoliø sultisvartokite po 30-40 laðø su 2 val-gomaisiais ðaukðtais vandens 30minuèiø prieð valgá.

��1 valgomàjá ðaukðtà valerijo-no ðaknø bei ðakniastiebiø termoseuþpilkite 1 stikline verdanèio van-dens, po 8 valandø perkoðkite ir ger-kite po 1/3 stiklinës 3 kartus per die-nà 30 minuèiø prieð valgá. Gydy-mo kursas – 2-3 savaitës.

��Sumaiðykite po 2 dalis rûtøbei èiobreliø þolës ir 4 dalis me-lisø lapø; 1 valgomàjá ðaukðtà mi-ðinio uþpilkite 1 stikline ðaltovandens, 3 valandas palaukite, 5minutes pavirinkite ant silpnosugnies, po 15 minuèiø perkoðki-te ir po truputá iðgerkite per die-nà. Galima iðgerti po 1-2 stikli-nes.

��Sumaiðykite po 1 dalá bruk-niø lapø bei kraujaþoliø þolës, 2dalis þemuogiø lapø; 1 valgomà-já ðaukðtà miðinio uþpilkite 1 stik-line verdanèio vandens, po 1 va-landos perkoðkite ir gerkite po0,5 stiklinës 3 kartus per dienà.

��Sumaiðykite po 1 dalá vale-rijonø ðaknø bei ðakniastiebiø irdirviniø asiûkliø þolës, po 2 da-lis melisø þolës ir gudobelës vai-siø; 1 valgomàjá ðaukðtà miðiniouþpilkite 1 stikline verdanèiovandens, kai atvës, perkoðkite irgerkite po 1/3 stiklinës 3 kartusper dienà 30 minuèiø prieð valgá.

3Ðiais laikais sveika mityba

praktiðkai neásivaizduojama bevaisiø ir darþoviø sulèiø. Labaisvarbus yra ir mitybos reþimas,uþtikrinantis þmogaus organiz-mo skystosios terpës stabilumà.Sultys ðiuo aspektu yra tiesiognepakeièiamas maisto produktas– jos tiekia organizmo „gyvàjávandená“ ir daugybæ gyvybiðkaisvarbiø maistiniø medþiagø: vita-minø, mineralø, mikro- ir makroe-lementø. Áprastame maiste, kuráesame pratæ valgyti kiekvienà die-nà, kai kuriø medþiagø, kuriø tur-tingos sultys, visiðkai nëra. Jø, beabejo, yra vaisiuose ir darþovëse,taèiau gausiai valgomi, jie yrasunkiau virðkinami, be to, turidaug làstelienos, kuri gali sukeltividuriø pûtimà ir kitus nemaloniuspojûèius. Geriant sultis, su tokio-mis problemomis praktiðkai nesu-siduriama. Maþa to, reguliariai ge-riant sultis, padidëja organizmoatsparumas ligoms, pagraþëja fi-gûra ir odos iðvaizda, jauèiamasitarsi pajaunëjus.

Þmonës labiau mëgsta gertivaisiø sultis, nes jas lengviau ið-spausti (vaisiai turi daugiau sul-èiø uþ darþoves, iðskyrus pomi-dorus, agurkus), be to, jos skanes-nës. Taèiau, ið tikrøjø, reikia ger-ti ir darþoviø sultis, nes jos turidaugiau augalinës kilmës balty-mø ir mineraliniø druskø. Tiesa,organiniø rûgðèiø jose yra ma-þiau, negu vaisiø sultyse. Beje,ne maþiau naudingos ir uogø sul-tys, turinèios savyje naudingøjøir gydomøjø medþiagø ne maþiauuþ vaisiø ir darþoviø sultis.

Bet kokios ðvieþios sultyssveikatina organizmà, jos yra tin-kamos ligø profilaktikai ir gydy-mui. Jeigu suaugæs þmogus kas-dien iðgertø bent 100 ml (o dargeriau – 300 ml) sulèiø, tai jo or-ganizme visada bûtø optimalusfermentø, vitaminø ir mineraløbalansas, todël jis niekada nesto-kotø energijos bet kokiems dar-bams ir uþsiëmimams.

Sultys kartais geriau uþ vais-tus normalizuoja skrandþio irþarnyno veiklà, maþina choleste-rolio kieká kraujyje, ðalina ið or-ganizmo perteklinius skysèius,gerina apetità. Todël, dietologøteigimu, jos reikalingos kiekvie-nam þmogui.

Nors sultys sveikatina ir gydo,bet neteisingai vartojamos gali irpakenkti. Siekiant to iðvengti,svarbu nepamirðti, kad sultis rei-kia pradëti vartoti po truputá prieðvalgá, nuosekliai didinant jø por-cijas, kad sultimis negalima uþ-gerti maisto, negalima jø gertivalgant, nevalia jø maiðyti su mi-neraliniu vandeniu (gali rimtaisutrikdyti maisto pasisavinimoprocesus). Apskritai ðvieþias sul-tis geriausia gerti 30-40 minuèiøprieð valgá arba tarp valgymø.

Pripratus prie sulèiø, leistinosnet iðkrovos dienos, kuriomis ge-riamos vien ðvieþios sultys: vie-toje pusryèiø ir prieðpieèiø iðge-riama po didelæ stiklinæ vaisiøsulèiø, vietoje pietø – didelæ stik-linæ ávairiø darþoviø sulèiø (ið-gerti labai lëtai), o vietoje pava-kariø ir vakarienës – po stiklinævaisiø arba darþoviø sulèiø. Prieðmiegà galima suvalgyti saujelærazinø. Tokia trumpalaikë dietaleidþia pailsëti skrandþiui ir þar-

nynui, pasiðalinti ið organizmoskysèiø pertekliui, valo kraujà irlimfà. Svarbu iðspaustas sultis ið-gerti per 10 minuèiø, kuomet joseyra daugiausiai organizmui nau-dingø medþiagø. Laikant sultis ðal-dytuve, maþëja ne tik jø maistinë

vertë, bet ir gydomosios savybës.Neturint galimybës iðspausti

ðvieþiø sulèiø, galima gerti ir kon-servuotas (geriau negu visiðkai ne-gerti sulèiø), bet tokiose sultyse yragerokai maþiau naudingø medþia-gø, todël siekiant pagerinti jø mais-tinæ vertæ, reikia ápilti truputá ðvie-þiø apelsinø arba citrinø sulèiø.

PRIKLAUSOMAINUO SPALVOS

Pasikliaujant Japonijos medi-kais, sulèiø naudingosios savybëspriklauso nuo jø spalvos. Laiko-ma, kad:

��Raudonos spalvos sultys(pomidorø, treðniø, raudongûþiøkopûstø, raudonøjø pipirø, melio-nø, rugiø, kvieèiø) suaktyvina krau-jotakà, suteikia energijos, suðildorankas ir kojas.

��Oranþinës sultys (apelsinø,morkø, abrikosø, moliûgø, seza-mø) tonizuoja organizmà, gràþinadvasinæ pusiausvyrà, þvalina, ge-rina nuotaikà.

��Geltonos sultys (citrinø, ana-nasø, greipfrutø, obuoliø, persikø,bananø, papajø, mangø, geltonøjømoliûgø, kukurûzø) stimuliuoja ju-damàsias funkcijas, palankiai vei-kia nervø ir virðkinimo sistemas.Ypaè rekomenduojamos esant po-linkiui á viduriø uþkietëjimà.

��Þalios sultys (þalios spalvosvaisiø, lapiniø darþoviø, briuseli-niø kopûstø, avokadø, kvieèiø þa-liøjø daliø) valo kraujà, naikinabakterijas, ramina nervø sistemà.

��Mëlynos sultys (mëlyniø,slyvø, vynuogiø, pastarnokø, sa-lierø) slopina galvos skausmà, þva-lina, tonizuoja, palengvina proti-ná darbà.

SKONIS IR KOKYBËKokybiðkas sultis galima ið-

spausti tik ið kokybiðkos þaliavos,t.y. gerai natûraliai sunokusiø, svei-kø vaisiø, uogø ir darþoviø, geriau-sia vietiniø, priklausomai nuo se-zono. Atgabenti ið sveèiø ðaliø vai-siai ir darþovës gali bûti nuskintigerai nesunokæ ir sunokinti „pake-liui“ arba saugyklose, todël jø sul-tys anaiptol ne tokios kokybiðkos,kaip „tëvyniniø“. Taèiau kai kurielabai naudingi vaisiai, pavyzdþiui,citrusiniai, mûsø ðalyje neaugina-mi, todël reikia gebëti iðsirinktikokybiðkiausius.

��Spalva (kokybiðkiausiais irnaudingiausiais laikomi ryðkiø

spalvø vaisiai ir darþovës, bylo-jantys, kad jiems nokstant netrûkosaulës ðviesos ir maistiniø medþia-gø).

��Svoris (áprasta rinktis paèiusdidþiausius sunkius vaisius ir dar-þoves, tikintis, kad bûtent jie ska-

niausi, sultingiausi ir maistingiau-si, taèiau ið tikrøjø jie gali bût per-nokæ, apvytæ ir ne tokie vertingi,kaip maþiau sveriantys jø „gentai-niai“).

��Stangrumas (vaisius ar darþo-vë neturi bûti nei per daug minkð-tas, nei labai kietas, bet priklauso-mai ir nuo rûðies: pavyzdþiui, ge-rai sunokusios figos yra minkðtos).

��Aromatas (nesunokæ vaisiaiir darþovës praktiðkai bekvapiai,jeigu jie specialiai neapdoroti kva-piomis konservuojamomis me-dþiagomis, o natûraliai sunokæ ko-kybiðki skleidþia savità malonøaromatà).

Vaisiø ir darþoviø pasirinkimaspriklauso ne tik nuo jø prekinës ið-vaizdos, bet ir nuo pirkëjo skonio.Pavyzdþiui:

��Agurkø pavirðius gali bûti ly-gus arba groblëtas, bylojantis irapie ðiek tiek skirtingà jø skoná.Bet svarbiausia, kad nebûtø pagel-tæ, suvytæ ir pernelyg stambûs, nestai byloja apie ne patá geriausià ðiødarþoviø skoná ir kokybæ.

��Morkos turi bûti lygios ir kie-tos. Jø forma (o dalinai ir skonis)priklauso nuo rûðies. Kokybiðkiau-siomis laikomos oranþinës spalvosmorkos be geltonø ir þaliø intarpø.

��Burokëliai turi bûti kieti, pa-lei pagrindà „pasipuoðæ“ maþaisdaigeliais, bylojanèiais, kad ðiosdarþovës yra ðvieþios.

��Svogûnai turi bûti sausi, auk-so spalvos lukðtais. Perregimi þvy-neliai iðduoda, kad ðios darþovësyra perðaldytos, todël greitai ges -verèiau tokiø nepirkti.

��Kopûstø kotai turi bûti kieti,lapai neiðsisluoksniavæ, nepagel-tæ, palei pagrindà negleivëti.

��Kokybiðki avokadai yra minkð-toki, jø þievelës nepaþeistos, be juo-dø skyluèiø ir kitokiø defektø.

��Pomidorai – raudoni, stang-rûs (vasarà gali turëti gelsvà atspal-vá), jø þievelë lygi, vaiskotis nesu-dþiûvæs.

��Pipirai – geltoni, þali, oranþi-niai ar raudoni – pakankamai kie-ti, lygiais pavirðiais (raukðlëta þie-velë byloja, kad jie neðvieþi).

��Obuoliai ir kriauðës turi bûtikieti, nesukirmijæ, be dëmeliø, jøsëklos – rusvos arba rudos spalvos.

��Braðkës – gerai prisirpusios,sveikos, aromatingos.

��Bananai – geltonos spalvos,lygiais pavirðiais, stangrûs, bet neper minkðti; pernokæ bananai per-

pjauti greitai pajuoduoja, o nepri-nokæ – þalsvëja.

��Citrusiniai vaisiai turi bûtisveiki, jø þievelës ne per storos (taiiðduotø, kad jie prisodrinti nitra-tø), nesusiraukðlëjusios, nedëmë-tos.

��Gerai sunokusios vynuogëslengvai atsiskiria nuo ðakeliø,stangrios, blizganèios, be balkðvøapnaðø.

PRIVALUMAI IRTRÛKUMAI

Natûralios vaisiø, darþoviø ir uo-gø sultys turi praktiðkai visø þmo-gaus organizmui reikalingø vita-minø ir kitø maistiniø medþiagø,todël yra tinkamos ávairiø ligø pro-filaktikai ir gydymui. Sulèiø dëkaorganizmas sustiprëja, tampa atspa-resnis ligø sukëlëjams, stresams, fi-ziniams ir protiniams krûviams. Ka-dangi sultyse gausu organiniørûgðèiø, tai jos labai palankiai vei-kia skrandþio-þarnyno traktà, nor-malizuoja medþiagø apykaità. Ne-stokoja sultys ir mineralø, ypaè ka-lio, kalcio, geleþies, vario, magnio,fosforo, mangano, jodo, molibde-no. Natûralios sultys turtingos làs-telienos, pektinø ir enzimø.

Dauguma þmoniø labiau mëgs-ta vaisiø sultis, o darþoviø – igno-ruoja. Bet ið tikrøjø organizmui rei-kalingos visos sultys, nes laikoma,kad vaisiø ir uogø sultys já valo, odarþoviø – padeda atsinaujinti. Ákasdiená racionà bûtina átraukti irdarþoviø sultis, nes jos:

��skanios ir gerai malðina troð-kulá;

��turi daug chlorofilo, kuris de-toksikuoja ir stiprina visà organiz-mà, gerina kepenø veiklà, maþinapiktybiniø ligø iðsivystymo tiki-mybæ;

��padeda organizmui atsikratytitoksinø;

��turi savyje gamtiniø hormo-nø ir gydomøjø medþiagø, tarp jøir antibiotikø, labai reikalingøþmogaus organizmui;

�� turi lengvai pasisavinamokalcio, kalio ir silicio, padedanèiøorganizmui apsisaugoti nuo dau-gelio ligø.

Sultis (vaisiø, uogø ar darþoviø)pagaminti nesudëtinga, bet naudosið jø gaunama labai daug: jø dëkagalima reguliuoti kraujospûdá, ap-rûpinti organizmà vitaminais ir ki-tomis gyvybiðkai svarbiomis me-dþiagomis, normalizuoti medþiagøapykaità, sustiprinti imunitetà ir t.t.Sultys ypaè naudingos perðalus,sergant skrandþio-þarnyno trakto,ðirdies-kraujagysliø sistemos, odosir kitomis ligomis, nutukus, padi-dëjus cholesterolio kiekiui kraujy-je, pablogëjus apetitui. Jomis nuoseno gydomos ávairios ligos. Netðiuolaikiniai medikai neprieðtarau-ja, kad sultimis galima gydyti ið-eminæ ðirdies ligà, cukriná diabetà,opaligæ, jos naudingos sergant pik-tybinëmis ligomis. Gydymas sul-timis gana efektyvus ir praktiðkainepavojingas. Bet, specialistø tei-gimu, vis dëlto tenka pripaþinti,kad sulèiø terapija turi ne tik pri-valumø, bet ir trûkumø, á kuriuosbûtina atsiþvelgti.

Sulèiø terapijos privalumaipraktiðkai jau paminëti, todël be-lieka paminëti trûkumus:

��kai kurios sultys gana kalo-ringos, todël turint antsvorio rei-kia jas gerti saikingai;

��skaidriose sultyse maþai làs-telienos, todël jos negali visið-kai pakeisti vaisiø ir darþoviø ra-cione;

��sultys greitai praranda sa-vo maistinæ vertæ, todël jas rei-kia gerti kà tik iðspaudus, o taine visada ámanoma;

�� kai kuriose sultyse yradaug cukraus;

��iðgërus sulèiø, alkis pajun-tamas greièiau, negu suvalgiusvaisiø ar darþoviø;

�� sultyse esanèios rûgðtyskenkia dantims, padidina ëduo-nies vystymosi tikimybæ, be to,gali pakenkti ir jautriam skran-dþiui.

NAMINËS AR PIRKTINËS?Ið tikrøjø naudingos yra tik vi-

siðkai (100 proc.) natûralios sul-tys. Tokiø sulèiø nesunku pasi-gaminti savarankiðkai, taèiau nu-sipirkti parduotuvëse beveik ne-ámanoma. Pirmiausiai, todël, kadkonservuotos sultys yra praradu-sios nemaþai jose esanèiø nau-dingø medþiagø. Be to, jos daþ-niausiai yra atskiestos vandeniu,pasaldintos cukrumi, specialiaipadaþytos, aromatizuotos ir, beabejo, turi konservantø. Daþnaigeriant tokias sultis, galima su-sirgti cukriniu diabetu, priaugtiantsvorio. Nors, kaip minëta, ver-èiau gerti „pirktines“ sultis negunegerti jokiø, bet piktnaudþiau-ti tokiomis sultimis neverta. Tuotarpu natûralias, kà tik iðspaus-tas sultis, pripratus galima gertipraktiðkai be jokiø apribojimø.Amerikoje buvo atliktas tyrimassiekiant ávertinti pirktiniø sulèiøgausaus vartojimo rizikà. Tyri-mas, kuriame dalyvavo 2200þmoniø, truko dvejus metus. Jorezultatai parodë, kad gausiai ge-riant konservuotas sultis, didëjatikimybë susirgti kai kuriomis li-gomis. Beje, gausiai – reiðkiadaugiau, negu 3 stiklines konser-vuotø sulèiø per dienà (daugiau,negu 0,5-1 l). Tai nereiðkia, kadtokiø sulèiø reikia visiðkai atsi-sakyti. Ið tikrøjø, dël to labiau-siai kaltos ne paèios sultys, o jo-se esantys cukrûs. Þaliavos ap-dorojimo ir konservavimo proce-sai irgi nepagerina sulèiø maisti-nës vertës – atvirkðèiai, jà gero-kai pablogina. Tokiose sultysebeveik nebëra vitaminø ir mik-roelementø, tarp jø ir vitamino Cbei kitø antioksidantø, maþinan-èiø piktybiniø ir kai kuriø kitøligø vystymosi tikimybæ. Todëlgerti jas reguliariai, tikintis ap-rûpinti savo organizmà jam gy-vybiðkai svarbiomis maistinëmismedþiagomis, yra naivu. To sie-kiant, geriausia ásigyti sulèiaspau-dæ, apsirûpinti kokybiðkais ðvie-þiais vaisiais bei darþovëmis ir sa-varankiðkai spausti sultis, o ið-spaudus jas tuoj pat iðgerti. Netu-rint galimybës daþnai spausti, ga-lima iðspaustas sultis laikyti ðal-dytuve +5OC temperatûroje ne il-giau, kaip 2 dienas, taèiau ir taippalaikytos sultys nebëra tokiosnaudingos, kaip kà tik iðspaustos.Konservuoti sultis namuose ma-nant, kad jos apsaugos nuo avita-minozës, kai parduotuvëse pri-stigs ðvieþiø vietiniø vaisiø, uo-gø ir darþoviø, irgi neverta, nesbet koks konservavimas labai su-maþina sulèiø maistinæ vertæ.

ÐVIEÞIOS SULTYS – SVEIKATOS ÐALTINIS

4

PASAULËÞIÛRA YRA PATSSVARBIAUSIAS ÞMOGAUS

ASMENYBËS RAKTASNuo to, kaip vertinate save, la-

bai priklauso ir aplinkiniø nuo-monë apie jus. Jeigu pasitikite sa-vimi, esate nusiteikæ dþiaugsmin-gai, pozityviai, tai esate patrauk-lus visiems savo bièiuliams, ko-legoms, giminaièiams. O jei ne-pasitikite savimi, jauèiatës nelai-mingas, negatyviai nusiteikæs,nuolat skundþiatës, tai aplinki-niai jûsø vengia. Net jeigu kar-tais nesijauèiate laimingas, vistiek stenkitës nusiteikti pozity-viai, kuo daþniau ðypsotis, ir ne-trukus tarsi savaime pasijusite lai-mingesni, tapsite patrauklesni,ásigysite daugiau bièiuliø.

UÞUOT BANDÞIUS KONTROLIUOTI KITØ

ÞMONIØ ELGESÁ, VERÈIAUKONTROLIUOTI SAVO

REAKCIJAS Á JÁNiekas negali sukelti jums ne-

gatyviø jausmø – baimës, pykèio,nusivylimo ir t.t. – be jûsø paèiøsutikimo. Aplinkui netrûkstaþmoniø, kurie tyèia arba netyèiagali suerzinti, jeigu tik jûs leisitesau negatyviai reaguoti á jø elge-sá. Kai tenka bendrauti su tokiaisþmonëmis, stenkitës nuo pat pra-dþiø ásiteigti sau, kad neverta re-aguoti á jø elgesá, kuris bylojaapie jø paèiø problemas. Kà jiesakytø ar darytø, mintyse tarkitesau: „Manæs tai nelieèia. Að ne-suteiksiu jam malonumo áskau-dinti (supykdyti, nuliûdinti ir t.t.)mane“.

SVARBU VISADAPASTEBËTI ÞMONIØ

GERUOSIUSCHARAKTERIO BRUOÞUS

Þmogus pratæs kituose þmonë-se matyti tai, kà nori matyti. Arbayra linkæs kritikuoti jø charakte-rio trûkumus. Bet ið tikrøjø, svar-biausia yra atkreipti dëmesá á ap-linkiniø geruosius bruoþus. Savopaèiø labui, nes tai leidþia tobu-lëti asmenybei. Kitø trûkumus pa-stebëti labai lengva, bet ieðkotijø privalumø yra gerokai sunkiau.Tad pasistenkite. Gerai vertinda-mi kitus þmones, bûsite jiems pa-trauklesni, malonesni, uþmegsi-te geresnius santykius.

SAVO DARBÀ VISADÀREIKIA ATLIKTI LAIKU,NEDEMONSTRUOJANT

NEPASITENKINIMOIR NEIEÐKANTPASITEISINIMØ

Siekdami karjeros ir tobulëda-mi stenkitës entuziastingai atlik-ti bet kokià duotà arba paèiø pri-siimtà uþduotá, tarsi ji bûtø patsmaloniausias uþsiëmimas. Taipelgiasi praktiðkai visi þmonës,daug pasiekæ savo gyvenime. Netir labai talentingi. Beje, ir vado-vybë labiau vertina entuziastin-

JEIGU NORITE BÛTI SVEIKI IR LAIMINGI

Sakoma, jog „kaip þmogus þiûri á pasaulá, taip ir pasaulisþiûri á já“. Toks posakis yra labai teisingas, deja, gana daþ-nai pamirðtamas. Todël blogëja gyvenimo kokybë ir svei-kata. Galbût keletas èia pateiktø teiginiø ir rekomendacijøpadës jums pakeisti poþiûrá á aplinkiná pasaulá savo paèiølabui. Jais vadovaudamiesi geriau paþinsite save, tobulësi-te, labiau dþiaugsitës gyvenimu ir, þinoma, bûsite sveikes-ni, laimingesni.

gus darbuotojus, o ne nuolatos vë-luojanèius ir besiteisinanèius arnuolatos nepatenkintus tinginius.

TEISINGAI VERTINANTSAVE, LENGVIAU TEISINGAI

ÁVERTINTI IR KITUSGebëjimas objektyviai vertinti

save ir savo veiklà yra labai svar-bus siekiant uþmegzti gerus santy-kius su kitais þmonëmis ir sëkmin-gai darbuotis. Pirmiausiai pagalvo-kite, koks jûs esate ir kuo uþsiima-te, po to – koks norëtumëte bûti irkà veikti, o tuomet imkitës ágyven-dinti savo sieká nuosekliai keisda-miesi patys ir keisdami savo veik-là. Siekdami kuo didesnio objek-tyvumo, vertinkite save neðaliðkai,tarsi paðalinis stebëtojas. Sàþinin-gas savæs vertinimas yra pirmasþingsnis tobulëjimo, vedanèio ásëkmæ, link.

LAIKO STOKA KENKIAGYVENIMO KOKYBEI IR

SVEIKATAIJeigu esate pratæ skøstis, kad

jums nuolatos trûksta laiko sau irsavo ðeimai, jei dël tariamos laikostokos deramai nepailsite, per ma-þai judate, neiðsimiegate, tai anks-èiau ar vëliau pradësite gailëtis dëlpaðlijusiø santykiø ir sveikatosproblemø. Ið tikrøjø, laiko jûs turi-te pakankamai, bet nesugebate de-ramai organizuoti savo veiklos,kad jo nestigtø. Yra daug bûdø tau-pyti laikà. Vienas ið svarbiausiø –gyventi pagal ið anksto numatytàdienotvarkæ, kurioje turi bûti skir-ta pakankamai laiko ne tik dar-bams, bet ir bendravimui su ðeima,poilsiui, miegui.

NORINT JAUSTISLAIMINGAM, REIKIA

DALINTIS LAIME SU KITAISKuo daugiau laimës dovanoja-

te kitiems þmonëms, tuo laimin-gesni jauèiatës patys! Þmogaus lai-më nepriklauso nuo jo sukauptøturtø. Ji visada susijusi su morali-niu pasitenkinimu, kuris jauèiamaspadedant kitiems. Tad, norëdamijaustis laimingi, stenkitës kuo ge-riau aptarnauti savo klientus, kuomaloniau bendrauti su interesan-tais, pavaldiniais ir savo ðeimos na-riais, draugais, artimaisiais, suteiktikuo daugiau dþiaugsmo aplinki-niams.

NUOÐIRDI ÐYPSENAPALENGVINA BENDRAVIMÀ

Niûriai nusiteikæs þmogus sa-vaime atrodo nemalonus ir agresy-vus. O besiðypsantis, atvirkðèiai, at-rodo mielas ir geras – su juo norisibendrauti. Todël stenkitës ðypso-tis. Bet ne prisiversdami, o nuoðir-dþiai, nes tik nuoðirdi ðypsena su-teikia þmogui patrauklumo ir pa-lengvina jo bendravimà su aplin-kiniais.

Jeigu nesate pratæ ðypsotis, iðpradþiø pasitreniruokite prieð veid-rodá, kol jûsø ðypsena taps natûra-

lia reakcija á aplinkinius. Kaskartnusiðypsokite taip, kaip ðypsotësjausdamiesi ið tikrøjø laimingi, pa-vyzdþiui, netikëtai sutikæ ðirdþiaimielà þmogø, gavæ trokðtamà do-vanà, iðsipildþius slapèiausiai sva-jonei. Ne tik aplinkiniø malonu-mui, bet ir savo paèiø labui. Spe-cialistai yra nustatæ, kad þmoguiðypsantis pozityvesni darosi visi jo

organizme vykstantys cheminiaiprocesai, todël jis pasijunta laimin-gesnis. O aplinkiniai, reaguodamiá jo ðypsenà, mieliau bendrauja irnuoðirdþiai atsiveria. Beje, netgibendraudami telefonu, ir tik ið pa-ðnekovo balso nujausdami, jog jisðypsosi. Jeigu jums kol kas sunkusave nuolatos kontroliuoti, padë-kite ðalia savo telefono veidrodëláir, kalbëdami su þmonëmis, jamestebëkite savo ðypsenà.

NUOÐIRDUS JUOKASGERINA SAVIJAUTÀ,

GYDO IR PADEDA PAMIRÐTIVISUS RÛPESÈIUS

Nuoðirdus juokas padëjo pa-sveikti ne vienam þmogui. Sunkiaisusirgus, kamuojant stipriemsskausmams linksmai bendraujantsu palatos draugais, nuoðirdþiaijuokiantis, skausmai susilpnëja.Optimistiðkai nuteikia ir anekdo-tø rinkinys, nuotaikinga knyga, ki-no komedijos, humoro laidos irbendravimas su ðmaikðèiais þmo-nëmis – tai tam tikra juoko terapi-ja. Kuo daugiau mes juokiamës,tuo geriau jauèiamës, o galiausiaiir visai pasveikstame.

Niekada nepraleiskite progøpasijuokti. O kai, regis, nëra ið kojuoktis, pasiðaipykite bent ið savæs,siekdami sau gero.

ÞMONIØ PALANKUMASPELNOMAS

GERANORIÐKUMUÞmogus, kuris nieko nemyli

(netgi savæs) ir niekam nelinki ge-ra, nëra patrauklus aplinkiniams.Tuo tarpu geranoriðkas þmogustarsi savaime pelno visø palanku-mà. Þmonës, kurie jums patinka,kuriais jûs þavitës, praktiðkai ne-gali jûsø nemylëti. Netgi nusitei-kusius prieðiðkai jûsø atþvilgiu ga-lite lengvai „nuginkluoti“ de-monstruodami savo geranoriðkumàir susiþavëjimà jais. Tai yra pats pa-prasèiausias bûdas pelnyti þmoniøsimpatijas. Þinoma, jeigu gerano-

riðkumas ir þavëjimasis yra nuoðir-dûs, o ne apsimestiniai.

GEROS SAVIJAUTOS IRSVEIKATOS PAGRINDAS –

TEISINGA MITYBADaugumos mitybos specialistø

nuomone, þmogui reikia valgytidaþnai (maþiausiai 4 kartus per die-nà), bet negausiai, kiekvieno val-gymo metu suvartojant maþdaugvienodà kalorijø kieká. Ypaè rei-kia riboti riebalø ir cukraus kiekásavo racione. Tuo tarpu grûdiniøproduktø, vaisiø ir darþoviø reko-menduojama valgyti daugiau, nesjø dëka maistas geriau pasisavina-mas. Be to, nepiktnaudþiaujant sal-dumynais, kraujyje yra stabilesniscukraus kiekis, nekamuoja alkis irnesikaupia pertekliniai riebalai.Teisingai maitinantis paprastai ne-stinga energijos ir nesiskundþiamabloga nuotaika.

SVEIKATA GERIAUSIAPASIRÛPINTI DAR

NESUSIRGUSVienas ið senovës filosofø yra

pasakæs, kad „Ligà reikia pradëtigydyti dar jai nepasireiðkus, o netuomet, kai ji jau baigia nuvaryti ákapus“. Tai reiðkia, kad labai svar-bu nuolatos rûpintis sveikata irskirti pakankamai dëmesio ligøprofilaktikai. Ypaè reikia saugotisðirdies-kraujagysliø sistemos ligø,kuriø iðsivystymas labai priklausonuo paties þmogaus gyvensenos,mitybos ir elgsenos.

Siekdami iðsaugoti gerà sveika-tà, neápraskite rûkyti, nepiktnau-dþiaukite alkoholiu, nepersivalgy-kite ir nepriaukite antsvorio, pakan-kamai judëkite, stenkitës visadabûti pozityviai nusiteikæ, iðmoki-te greitai neutralizuoti stresus.

POZITYVI MÀSTYSENASAUGO FIZINÆ SVEIKATÀÞmogui bûdinga daþniau galvo-

ti apie blogus dalykus negu apiegerus. Bet norint bûti sveikam, rei-kia stengtis iðguiti negatyvias min-tis ir stengtis galvoti pozityviai. Neveltui sakoma, kad kaip galvoja-ma, taip ir atsitinka. Tad jei nuola-tos nuogàstausite, nerimausite, kadgali atsitikti kas nors bloga, tai ga-li ir atsitikti. O jei manysite, kadviskas bus gerai, tai ir ið tikrøjø busgerai. Þmogaus smegenys – nuo-stabus mechanizmas, turintis labaidaug átakos jo fizinei sveikatai.

RENKANTIS MAISTÀ,GERIAUSIA PASIKLIAUTI

SAVO NUOMONEÐiais laikais daþniau nei kitados

pasitaiko nenuoðirdumo atvejø irapgavysèiø. Þmogui daþnai sten-giamasi primesti svetimas idëjas,siekiant ið to iðpeðti naudos. Ypaèrenkantis maisto produktus.

Siekdami apsaugoti savo svei-katà, labiau pasikliaukite savonuomone ir patirtimi. Bûkite ið-rankesni, atidþiau skaitykite eti-ketes, rinkitës daugiausiai natûra-lius produktus, valgykite daugiauðvieþiø vaisiø ir darþoviø, kuriene tik naudingi, bet ir praktiðkaineleidþia persivalgyti. Ðie maistoproduktai greitai uþpildo skrandá,turi labai maþai riebalø ir yra la-bai lengvai pasisavinami, todëljuose esanèios maistinës medþia-gos greitai virsta organizmui rei-kalinga energija.

UÞUOT GYDÞIUS LIGÀ,GALI UÞTEKTI TIKPAÐALINTI LIGOS

PRIEÞASTISDabar daugelis þmoniø yra lin-

kæ uþsiiminëti savigyda – vos pa-blogëjus sveikatai, griebiasi vais-tø ir gydosi savo nuoþiûra. Juo-lab, kad vaistinëse netrûksta vais-tø, kuriø galima nusipirkti nepa-teikus gydytojo recepto. Galvosskausmas, virðkinimo pablogëji-mas, raumenø gëla gali bûti tiksignalas, kad reikia keisti gyven-senà. Tai padarius ðie simptomaigali iðnykti tarsi savaime. Todëlpablogëjus savijautai, pirmiausiaipagalvokite apie jos pablogëjimoprieþastis ir pasistenkite jas paða-linti. O jeigu to neuþtenka, kreip-kitës á gydytojà. Apskritai sten-kitës gyventi taip, kad nekenktu-mëte savo sveikatai.

EMOCINISATSIPALAIDAVIMAS

RAMINA NERVUSIR PALANKIAI VEIKIA

FIZINÆ SVEIKATÀNe veltui sakoma, kad „visos

ligos – nuo nervø“. Nuolatinëemocinë átampa ir patiriami stre-sai kenkia ne tik nervø sistemai,bet ir viso organizmo sveikatai.Dël jø gali pablogëti virðkini-mas, sutrikti þarnyno veikla, ið-sivystyti skrandþio opaligë, ka-muoti ávairûs skausmai ir t.t. To-kiais atvejais netgi vaistai nepa-deda, nes visø sutrikimø prieþas-tis – psichoemocinë perkrova.

Siekdami iðvengti tokiø pa-sekmiø, ápraskite reguliariai at-sipalaiduoti, pailsëti, pagalvotiapie malonius dalykus, pasvajo-ti, pafantazuoti. Tokios nerûpes-tingo poilsio valandëlës ne tiknuramina, bet ir padeda susigrà-þinti prarastà energijà, susikaup-ti, sëkmingiau darbuotis, o svar-biausia – iðsaugoti sveikatà.

NETGI PATYRUSNESËKMÆ, NEVERTA

NUSIMINTIÞmogaus gyvenimas – nely-

ginant þaidimas: tai sekasi, tainesiseka. Todël ir vertinti já rei-kia kaip þaidimà. Kai sekasi – ne-pamirðkite pasidþiaugti, o kai ne-pasiseka – numokite ranka irmintyse palinkëkite sau sëkmës,uþuot nusivylæ, liûdëjæ ir kenkæsau.

SVARBU DERAMAIREAGUOTI Á SAVO

ORGANIZMO POREIKIUSÞmogaus organizmas yra la-

bai protingas mechanizmas, pui-kiai iðmanantis, ko jam reikia, irgebantis save saugoti. Svarbu tikjam nekenkti ir atitinkamai rea-guoti á jo poreikius arba siunèia-mus „pavojaus signalus“. Skirki-te deramà dëmesá savijautai. Ne-valgykite maisto produktø, kuriøjûsø organizmas netoleruoja. Ne-persivalgykite, nepervarkite,nepersitreniruokite. Laikykitësdarbo ir poilsio reþimo, gerai iðsi-miegokite, bûkite pozityvûs. Ne-numokite ranka á pasireiðkusiusnegalavimus, skausmus, nepa-grástà nuovargá – taip jûsø orga-nizmas gali stengtis „praneðti“apie besivystanèià ligà, kurià bû-tina kuo anksèiau pradëti gydyti,norint susigràþinti sveikatà.