Shlomo Sharan ir Ivy Geok Chin Tan knygos „Mokyklų darbo organizavimas, siekiant užtikrinti

veiksmingą mokymąsi“pristatymas

Doc. dr. Jolanta UrbanovičMykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo docentėŠvietimo politiko ir vadybos magistrantūros programos vadovė

jolanta@mruni.eu

Seminaro eiga -

• autorių minčių pristatymas• vaizdo medžiaga• refleksija • diskusijos

Autoriai

Shlomo Sharan - Tel Avivo universiteto (Izraelis)

Pedagoginės mokyklos švietimo psichologijos garbės profesorius. Jis yra paskelbęs daug įvairių straipsnių ir tyrimų moksliniuose žurnaluose, kartu su bendraautoriais parašęs 16 knygų.

Ivy Geok Chin Tan – Nanyango (Singapūras) technologijų universiteto Nacionalinio švietimo instituto mokslininkė, įvairių tarptautinių ir nacionalinių švietimo organizacijų (IASCE, SEAGA, ERAS ir kt.) narė.

Pagrindinė problema -

VAIKAMS NUOBODU MOKYKLOJE !

Kodėl?

• Pamąstykite individualiai ir užsirašykite atsakymą• Padiskutuokite grupėje• Pasižymėkite sutampančias/ panašias idėjas

Knygos tikslas-

„Svarbiausias knygos tikslas – organizacinius ir mokomuosius mokyklos darbo

struktūros elementus susieti su mokinių mokymusi, kad visa tai būtų suvokiama kaip darni vientisa sistema.“

Ugdymo proceso svarba

“ Nors kai kurie autoriai ir pabrėžia, kad daugiau dėmesio derėtų skirti ugdymo rezultatams, o ne procesams, nieko iš esmės nepasieksime, jeigu tinkamai neįgyvendinsime kruopščiai apgalvotos mokymo tvarkos, nes mokymo(si) procesas yra dažniausiai tapatus rezultatams. Mes nenuvertiname rezultato, tačiau mokyklos visų pirma privalo sudominti mokinius, kad jie trokštų mokytis ir įgyti žinių, o ne tiesiog teisingai atsakyti į kontrolinio darbo klausimus”. (16 psl.)

Pagrindinės sritys, kurias knygos autoriai siūlo sutvarkyti, kad mokyklos galėtų tinkamai veikti:

1. mokytojų priskyrimas tam tikroms klasėms;

2. mokinių skirstymas į klases;

3. laiko pamokoms skyrimas;

4. mokomųjų dalykų nustatymas;

5. mokymo(si) metodų pasirinkimas;

6. mokinių mokymosi vertinimas.

Autorių kritikuojamas modelis – formulė “vienas kart vienas” - 1×1×1×1×1×1=1

• vienas mokytojas priskiriamas• vienai klasei, kuriai dėsto• vieną mokomąjį dalyką, per• vieną pamoką (paprastai trunkančią 45-50 min.);

vyrauja• vienas pagrindinis mokymo metodas (dažniausiai –

paskaita); išdėsčius medžiagą, mokiniai dažniausiai vertinami remiantis

• vienu būdu (dažniausiai tai būna testas).

“Vienas kart vienas” formulės taikymo pasekmės:

mokiniai mokomi atskirai vienas nuo kito

klasės menkai bendrauja tarpusavyje

mokytojai nebendradarbiauja – “solistai praktikai”

mokyklos struktūra suskaidyta į metodines grupes pagal mokomuosius dalykus

mokyklos nepalaiko ryšių su kitomis mokyklomis

REZULTATAS: “Sektoriuje, kuriame turėtų vyrauti rūpinimasis vienas kitu, savitarpio mainai, abipusė pagalba ir supratimas, pirmenybė teikiama individualizmui, anonimiškumui ir teritoriniam susiskaidymui” (21 psl.).

Autorių siūlomas modelis –formulė - 2×2×3×3×3×3=rezultats didesnis už vienetą

• du arba trys mokytojai dirba kartu kaip komanda, mokydami• dvi sujungtas klases (jei tai pagrįsta)• tris arba daugiau pamokų (pvz. gali trukti 150 minučių arba dar

ilgiau), o ugdymo turinys aprėpia nagrinėjamas problemas ir užduotis, priklausančias

• trims arba keliems tarpusavyje susijusiems mokomiesiems dalykams, kurie išdėstomi pasitelkiant

• tris arba dar daugiau mokymo metodų; mokinių mokymosi rezultatai vertinami taikant

• tris arba daugiau metodų.

Darnaus mokymosi politika

Mokytojų komandos

Sujungtos klasės

Pailgintos pamokos

Integruotas ugdymo turinys

Įvairūs mokymo metodai

Alternatyvūs vertinimo būdai

Bendruomeninės mokyklos darbo principai (32 psl.):

Mokyklų mokytojai dirba kaip 6-8 mokytojų komandos nariai.

Kiekviena komanda moko po tris grupes, kurias sudaro 27 – 30 mokinių.

Kiekviena mokytojų komanda yra atsakinga už bendrąjį mokinių ugdymą, o ne vien už savo dėstomų dalykų žinių perteikimą.

Mokytojų komandos ir jų mokiniai dirba kartu kelerius metus.

Mokytojų komandos priima visus sprendimus, susijusius su jų mokinių mokymu.

Mokiniai skatinami ne konkuruoti tarpusavyje, o bendradarbiauti ir dirbti grupėje.

Bendruomeninės mokyklos darbo principai :

• Mokykla privalo pažinti savo mokytojus ir mokinius:– Kas jie tokie? Ar mokyklos mokytojai pažįsta savo

bendradarbius, o mokiniai bendraamžius, bendraklasius ar paralelinių klasių mokinius?

“Nei mokytojai, nei mokiniai net ir negali turėti stiprios motyvacijos dirbti tokioje aplinkoje, kurioje jaučiasi svetimi, nes niekas su jais nebendrauja ir niekas jais nesirūpina”. (42 psl.)

Mokytojo ir mokinių santykis• Mokytojais turėtų pažinotų savo mokinius ir skirtų jiems dėmesio kaip

asmenybėms.• „[...] jei mokiniai mano, kad mokytojai yra jiems abejingi, vargu ar jiems

atrodys patrauklūs šių pedagogų dėstomi dalykai“ (55 psl.)• Formuojant temų sąrašą svarbu pasiteirauti mokinių nuomonės.• “Sudaryti sąlygas pasirinkti užduotis – ugdomas savarankiškumas ir

sąmoningumas [....]” (58 psl.)• „Produktyvus mokymasis yra glaudžiai susijęs su produktyviuoju mokymu

plačiąja šios sąvokos prasme, kai mokytojai sugeba puoselėti palaikančius santykius ir malonią socialinę aplinką tiek sau, tiek mokiniams ir padeda jiems mokytis. Tačiau mokytojai gali padėti mokiniams ir juos vertinti tik tada, kai patys jaučiasi prisirišę prie mokyklos, o bendradarbiai ir administracija jais nuoširdžiai rūpinasi“ (58 psl.)

Mokyklos, kaip bendruomenės tikslai:

• „Pramoninis ir ekonominis požiūris į ugdymo esmę paverčia ugdymą paprasčiausiu įrankiu, kuriuo naudodamasis kiekvienas mokinys, tapęs suaugusiu, galės varžytis su kitais, kad gautų kuo geresnių vartojimo reikmenų. Pasiekimų testų rezultatai leidžia kovoti būtent dėl šio tikslo, tačiau šis požiūris trukdo puoselėti bendrus tikslus su bendraklasiais, bendradarbiais, visa tauta ar net visuomene. Vartotojiškai ugdomi mokiniai nesidomi diskusijomis su bendraamžiais, nesistengia tyrinėti savo kultūros, nesiveržia pažinti pasaulio ir įvairių jo aspektų.“ (43-44 psl.)

• “Šiuolaikinė mokykla dažniausiai yra kur kas panašesnė į įmonę, negu į bendruomenę.” (44 psl.)

Bendruomenės ir demokratija

• Reikalingos taisyklės ir normos bei priemonės, užtikrinančios taisyklių laikymąsi – tik tada mokyklos bendruomenė bus gyvybinga ir saugi;

• Pedagogai turėtų patvirtinti tam tikras nediskutuotinas taisykles;

• Demokratinių mokinių ir mokytojų santykių puoselėjimas bei pagarba mokytojui

Mokykla bendruomenėjeBendruomenė – palanki terpė mokytis

• Užduočių atlikimas/ tyrimai/ eksperimentai bendruomenės organizacijose (už mokyklos ribų)

• Būtina tėvų pagalba• “Mokymasis konkrečioje bendruomenės

organizacijoje suteikia puikią progą įgyvendinti žymųjį J. Dewey`io posakį, kad “mokykla – tai ne pasirengimas gyventi, tai pats gyvenimas””. (53 psl.)

Autorių pasvarstymai:

• Gal “2×2×3” formulės taikymas trukdys visuomenei pasiekti pagrindinį tikslą – ugdyti piliečius, pasirengusius imtis konkretaus vaidmens standartinėje griežtai organizuotoje socialinėje hierarchijoje?..

• Jeigu nereikalausime, kad mokiniai vykdytų valdžios institucijų nustatytus pasiekimų normatyvus, galbūt išugdysime savo silpnybėms nuolaidžiaujančius nevykėlius arba netgi visiškai infantilią kartą, besirūpinančią vien savo interesais ir nekreipiančią dėmesio į visos visuomenės gerovę?..

“Mūsų nuomone, tiek tradicinis, tiek alternatyvus požiūriai į mokyklinį ugdymą priklauso skirtingiems lygmenims ir tarp jų nėra tikros priešpriešos, nes jie taikomi skirtingiems švietimo sistemos procesų, metodų ir tikslų aspektams.” (28 psl.)

Mano pašnekovai:

• 2000 – 2004 m., 2008 m. - Lietuvos švietimo ir mokslo ministras• nuo 2010 m. - MRU Politikos ir vadybos fakulteto dekanas

Doc. dr. Algirdas Monkevičius

• Širvintų rajono Bartkuškio pagrindinės mokyklos kolektyvas

• mokyklos direktorė – Inga Fedčuk

Mokyklos direktorė ir mokytojai

•Vilniaus Pilaitės gimnazijos, Molėtų rajono Alantos gimnazijos, Marijampolės Sūduvos gimnazijos, Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos, Plungės Senamiesčio vidurinės mokyklos, Biržų „Saulės“ gimnazijos abiturientai

Studentai –Greta, Lukas, Erminija,

Skirmantė, Darius, Deimantė, Skirmantas,

Viktorija

Laikas refleksijai/ diskusijai

• Kurios paminėtos idėjos labiausiai vertingos?• Kurias idėjas norėtumėte/ galėtumėte adaptuoti savo

aplinkoje?

• Pamąstykite individualiai ir užsirašykite• Padiskutuokite grupėje• Pasižymėkite sutampančias/ panašias idėjas

Mokinių susidomėjimas mokomaisiais dalykais:

• su elgesiu susijęs susidomėjimas pagrįstas dalyvavimo idėja;

• emocinis susidomėjimas apima mokinių pažiūras, interesus ir vertybes;

• pažintinis susidomėjimas sietinas su motyvuojančiais tikslais ir mokymosi savikontrole

Mokinių požiūris į mokymąsi

• mokiniams, besimokantiems kokybiškai arba konstruktyviai, rūpės suprasti mokomojo dalyko esmę, todėl naują medžiagą jie mėgins susieti su anksčiau įgytomis žiniomis

• mokiniai, besimokantys kiekybiškai ir reproduktyviai, mokymąsi sieja tik su informacijos kaupimu: kuo daugiau turi žinių ir kuo daugiau testo klausimų sugebi įveikti, tuo geresnis esi mokinys

Mokytojų taikomi mokymo metodai ir vertinimo būdai veikia mokinių požiūrį į mokymąsi ir nulemia tai, ar mokinys mokysis kokybiškai ir kiekybiškai.

Mokomųjų temų aktualumo problema

• pirmiausiai pedagogai turėtų atsakyti į klausimą, kuo dėstoma tema yra aktuali konkrečiai klasėje susirinkusių mokinių grupei ir kaip būtų galima išnagrinėti tą aktualumą, kad jis taptų akivaizdus ir mokiniams.

• “Rengiant ugdymo turinį, privalu remtis vertybėmis, o ne vien pasirinkti patraukliausias temas. Pedagogų pareiga – ugdyti socialinį ir istorinį mokinių sąmoningumą [...]”. Taigi būtina atsižvelgti ir į temų patrauklumą, ir į jų svarbą ir abu šiuos aspektus rūpestingai integruoti į ugdymo turinį.

Ugdymo turinio integravimas

Autoriai siūlo išskirti keturias mokykloje dėstomų žinių sritis:1. Gamtos mokslai ir biologija,2. Humanitariniai mokslai (istorija, literatūra, geografija,

filosofija, psichologija, sociologija)3. Menas (muzika, šokis, tapyba, skulptūra, architektūra)4. Kalbos

! planuojant ir mokant rekomenduojama pasitelkti mokytojų komandas

! reikalinga profesionalių konsultantų pagalba

Produktyvaus mokymos dėsnis -

Tai “ko” mokoma yra glaudžiai susiję su tuo, “kaip” dėstoma mokomoji medžiaga.

Nuolatinis ginčas:

• ar mokyti intensyviai ir paviršutiniškai?

• ar nuodugniai gilintis į mokomąsias temas?

“Šiuolaikinėms mokykloms rekomenduojame vaikus mokyti intensyviai [taikant tiriamąjį mokymąsi], rūpestingai atrenkant tik pagrindinius faktus ir idėjas, kurie padėtų geriau perprasti tyrinėjamos temos esmę”. (84 psl.)

Kas yra didelė klasė?

• Vakarų šalyse – 25-30 mokinių;• Kinijoje – dabar – 50, anksčiau – 150;• Izraelyje – 42;• JAV paprastai mokosi ne daugiau kaip 35 mokiniai.

– apibrėžiant klasės dydį svarbu net tik mokinių skaičius, bet ir klasės dydis (plotas) bei mokytojų skaičius.

- kai kuriose JAV mokyklose, Atvirojoje britų mokykloje – vienoje didelėje erdvėje su pertvaromis susirenka įvairios klasės, gali būti daugiau kaip 45-50 mokinių, dirba keli mokytojai. Mokiniai turi daug vietos, gali laisvai vaikščioti, dirba grupelėse vieni kitiems netrukdydami.

Klasės “tankis”

• Singapūre – klasėje 40-45 mokiniai – klasė 90 kvadratinių metrų dydžio;

• Suomijoje – klasėje iki 20-25 mokinių - 64-70 kvadratiniai metrai;

• Izraelyje – klasėje paprastai apie 42 mokinius – 52 kvadratiniai metrai.

Didelių ir mažų klasių privalumai

Mažos klasės (ne daugiau kaip 20 mokinių):

• teigiamas poveikis mokymuisi ir pasiekimams

• su mažesnėmis klasėmis dirbantys mokytojai yra geresnės nuotaikos ir labiau mėgsta savo darbą

Didelės klasės:• tyrimai rodo, kad agresyvūs

bendraklasių tarpusavio santykiai labiau būdingi mažoms nei didelėms klasėms

• didelės klasės, kuriose dirba keli mokytojai, skatina mokinius bendradarbiauti, dirbti kartu kaip viena komanda

TAČIAU - „[...] didelių klasių mokiniai, mokomi taikant mokymosi bendradarbiaujant metodus, pasieks kur kas geresnius rezultatus negu didelių arba mažų klasių mokiniai, kuriems dėstoma, remiantis tiesioginiu [tradiciniu] mokymo metodu“. (63 psl.)

Optimalus mokyklos dydis• JAV yra mokyklų, turinčių apie 10 000 mokinių.

• Tyrimų duomenys nepatvirtina, kad didelės mokyklos gali pasiūlyti įvairesnį ugdymo turinį bei suteikti mokiniams daugiau galimybių mokiniams mokytis jų poreikius atitinkančių dalykų.

• Tyrimų duomenys nepatvirtina, kad didelės mokyklos dirba ekonomiškai naudingiau negu mažos.

• “Elgesio problemos didelėse mokyklose yra gerokai didesnės”

• Autorių teigimu, idealaus dydžio pradinėje mokykloje gali mokytis apie 350 mokinių, o vidurinėse mokyklose neturėtų mokytis daugiau kaip 600 mokinių. Jeigu galimybių sumažinti mokyklos nėra, siūloma kurti „mokyklą mokykloje“.

Mokyklos dydis

• „Šiuolaikinės mokyklinio ugdymo įstaigos pamažu turi pratintis prie minties, kad galima pasidalinti į mažesnius vienetus [apie 250 mokinių], turinčius atskirus vadovus ir ugdymo politikos procesus“, (68 psl.) nes tai leis labiau prisitaikyti prie mokinių poreikių.

• pastebėtina, kad šalyse, iš kurių yra kilę knygos autoriai, vidurinės mokyklos vis dar auga.

Laikas refleksijai/ diskusijai

• Kurios paminėtos idėjos labiausiai vertingos? • Kurias idėjas norėtumėte/ galėtumėte adaptuoti savo

aplinkoje?• Kokios sąlygos tam reikalingos?

• Pamąstykite individualiai ir užsirašykite• Padiskutuokite grupėje• Pasižymėkite sutampančias/ panašias idėjas• Pristatykite auditorijai