maisto papildŲ vartojimo ypatumai esant ...sveika mityba prasideda nuo pat ankstyvos gyvenimo...
TRANSCRIPT
-
1
MAISTO PAPILDŲ VARTOJIMO YPATUMAI ESANT SKIRTINGIEMS MITYBOS
ĮPROČIAMS IR SVEIKATOS BŪKLEI
Magistrinis diplominis darbas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos fakultetas
Šeimos medicinos klinika
Justina Griškaitė
Mokslinis vadovas
Dr. Gediminas Raila
2016
Kaunas
-
2
TURINYS
TURINYS ........................................................................................................... 2
SANTRAUKA .................................................................................................... 4
SUMMARY ........................................................................................................ 5
INTERESŲ KONFLIKTAS ............................................................................... 6
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS .................................................................... 6
PADĖKA ............................................................................................................ 6
SANTRUMPOS ................................................................................................. 7
ĮVADAS .............................................................................................................. 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI .............................................................. 10
1 LITERATŪROS APŽVALGA ................................................................. 11
1.1 Sveika mityba ............................................................................................................11
1.2 Sveika mityba ir skirtingi mitybos įpročiai .............................................................11
1.3 Maisto papildų samprata ........................................................................................ 12
1.4 Maisto papildų rūšys ir sudėtis .............................................................................. 13
1.5 Maisto papildų vartojimo paplitimas ..................................................................... 15
1.6 Dažniausios maisto papildų vartojimo priežastys .................................................. 15
1.7 Maisto papildų vartojimo sąsajos su skirtingais mitybos įpročiais ........................ 16
1.8 Dažniausiai pasitaikančių ligų sąsaja su maisto papildų vartojimu ....................... 16
2 TYRIMO METODIKA ............................................................................ 19
2.1 Tyrimo objektas ....................................................................................................... 19
-
3
2.2 Tyrimo metodai ...................................................................................................... 19
2.3 Duomenų analizės metodai .................................................................................... 20
3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ........................................................ 21
3.1 Mitybos įpročiai ir maisto papildų vartojimas .......................................................... 21
3.2 Dažniausios maisto papildų vartojimo priežastys ir dažniausiai vartojamos
maisto papildų grupės ..................................................................................................... 21
3.3 Ligos ir maisto papildų vartojimas ........................................................................ 23
3.4 Jaučiamų simptomų sąsaja su maisto papildų vartojimu ....................................... 24
IŠVADOS ......................................................................................................... 27
LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................ 28
PRIEDAI........................................................................................................... 35
-
4
SANTRAUKA
Griškaitė, J., Maisto papildų vartojimo ypatumai esant skirtingiems mitybos
įpročiams ir sveikatos būklei. Magistrinis diplominis darbas, vadovas dr. G. Raila
Šeimos medicinos klinika, Lietuvos Sveikatos Mokslų universitetas, Kaunas 2016,
39 p.
Darbo tikslas - nustatyti maisto papildų vartojimo sąsajas su mitybos ypatumais ir
sveikatos būkle.
Darbo uždaviniai:
1) įvertinti maisto papildų vartojimo sąsajas su mitybos ypatumais.
2) įvertinti maisto papildų vartojimo sąsajas su labiausiai paplitusiomis ligomis ir
išreikštais simptomais.
Tyrimo metodika ir objektas: 2015 m. spalio – gruodžio mėnesiais buvo vykdoma
anoniminė anketinė apklausa, kurioje dalyvavo Lietuvos Respublikos gyventojai,
18 – 67 metų amžiaus. Buvo apklausti 1169 respondentai. Gauti statistiniai
duomenys buvo apdoroti, susisteminti bei vėliau analizuojami statistinės duomenų
analizės programos „SPSS 21.0 for Windows“ pagalba bei „MS
Office“ programinio paketo programa „Excel“.
Tyrimo rezultatai ir išvados:
1. Vegetarai savo mitybą maisto papildais papildo taip pat dažnai (58,7%) kaip ir
visavalgiai (59,9%). Svarbu paminėti tai, jog visavalgiai statistiškai patikimai
dažniau vartoja kai kurias maisto papildų grupes - papildus skirtus akims, svorio
korekcijai, besilaukiančioms ir maitinančioms moterims bei žuvų taukus, nei
vegetarai.
2. Sergantieji maisto papildus nurodo vartojantys dažniau nei nesergantys, tačiau
nerasta jokių statistiškai reikšmingų sąsajų tarp ligų ir maisto papildų grupių
vartojimo.
3. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, nustatyta statistiškai reikšminga
priklausomybė tarp simptomų ir maisto papildų grupių vartojimo, jaučiant kai
kuriuos simptomus, dažniau vartojamos tam tikros maisto papildų grupės,
vertinant šias sąsajas, galima daryti prielaidą, jog pacientai maisto papildus
renkasi ne pagal ligas, o pagal jaučiamus simptomus.
-
5
SUMMARY
Griskaite, J. Peculiarities of food supplements consumption under different
nutritional habits and health conditions. Department of Family medicine, Faculty of
Medicine of Lithuanian Health Sciences University. Kaunas; 2016, 39p.
Goal of the Final Master thesis: To establish connections between the
consumption of food supplements and nutritional habits and health condition.
Tasks of the Final Master thesis: 1. To evaluate connections between consumption
of food supplements and nutritional habits. 2. To evaluate connections between
consumption of food supplements and health condition.
Methods and participants of the study: The target group of the survey was
composed of the residents of the Republic of Lithuania which fell in the age group
of 18 and older. The total number of 1169 respondents were interviewed. During
the months of September- December, 2015 there was the anonymous universal
questionnaire survey being carried out. The main purpose of this survey was to
gather as much as possible appropriate information about the health condition and
nutritional habits of the population being surveyed. The data received was
statistically processed with the help of statistical data analysis program ‘‘SPSS 21.0
for Windows“ and the „MS Office“ software package instrument „Excel“.
Results and conclusions of the research:
1. It was ascertained that vegetarians (58.7 %) tend to complement their nutrition
with food supplements as often as people eating all sorts of food (59.9 %).
Nevertheless, it is important to emphasize that people eating all sorts of food were
statistically significantly found to consume more supplements for the eyes, weight
problems, pregnant and lactating women and fish oil, rather than vegetarians.
2. Respondents suffering from diseases indicated to be using food supplements
more often than healthy respondents, however, there were no statistically significant
links found between the diseases and the consumption of the food supplements
groups.
3. Based on the founding’s, it was identified statistically significant dependence
between the symptoms and the consumption of the food supplements groups, which
allowed to conclude that some types of food supplements are being used more often
if feeling some sort of symptoms. In the terms of these coherences, it can be
assumed that patients tend to choose food supplements based on the symptoms
being experienced rather than specific diseases.
-
6
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Tyrimui atlikti 2015 – 10 – 08 buvo suteiktas LSMU bioetikos centro
komisijos leidimas Nr. BEC – MF – 45, kuriame paaiškinta, kad įvertinus tiriamojo
darbo anotaciją, tiriamojo asmens informavimo formą ir anketą, kurie leidžia spręsti,
jog planuojamame tyrime neturėtų būti pažeistos tiriamojo teisės, todėl šiam
tyrimui pritariama.
PADĖKA
Noriu padėkoti savo magistrinio darbo vadovui gerb. dr. G. Railai už paramą
ir pagalbą rašant darbą.
-
7
SANTRUMPOS
ES – Europos Sąjunga
JAE – Jungtiniai Arabų Emyratai
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
KMI – Kūno masės indeksas
LNL – Lėtinės neinfekcinės ligos
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
-
8
ĮVADAS
Maisto papildų vartojimas yra plačiai mūsų visuomenėje paplitęs reiškinys.
1988-1994 m. 40% Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) suaugusių žmonių
populiacijos vartojo maisto papildus, tuo tarpu 2003-2006 m. maisto papildus
vartojo jau daugiau nei pusė tirtos populiacijos [1]. Dažniausiai maisto papildai
įtraukiami į kasdienę mitybą, kai ji nėra subalansuota arba yra tam tikros organinės
būklės, kurių metu negalimas pilnavertiškas organizmo aprūpinimas visomis
reikiamomis medžiagomis. Tai pat ryškėjančią minėtųjų papildų vartojimo
tendenciją galimai nulemia intensyvus gyvenimo ritmas, streso ir nuolatinės
įtampos paveikti mitybos įpročiai, platus lėtinių neinfekcinių ligų paplitimas, bei
gausėjantis skaičius vegetarizmo ir veganizmo šalininkų. [2, 3]
Pastarųjų skaičiai šį dešimtmetį ženkliai išaugo - net 5%, t.y. beveik 16 milijonų
JAV gyventojų yra pasirinkę vegetarinę mitybą, net pusė iš jų - veganinę. [9]
Pastebima, kad moterys labiau linkusios vartoti maisto papildus -
Nacionalinės mitybos apklausos duomenimis 2008-2012 metais 27 % Didžiosios
Britanijos moterų (nuo 16 iki 64 metų) bei 17 % vyrų vartojo maisto papildus.
Maisto papildų vartojimas amžiaus grupėje virš 65 metų buvo dar didesnis – siekė
47% moterų bei 35 % vyrų. [4]
Apžvelgus minėtuosius duomenis iškyla hipotezė, kad žmonės
propaguojantys tradicinės mitybos alternatyvas turėtų būti linkę vartoti daugiau
maisto papildų. Įvairių atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, kad nuo 12% iki 94%
vegetarų gali kentėti dėl vitamino B-12 trūkumo. [5] Taip pat, manoma, kad
atsisakius mėsos organizmui gali pradėti trūkti kalcio, padidėti kaulų lūžių tikimybė.
Gyvulinės kilmės maisto trūkumas gali iššaukti ir geležies stygių, padidinti anemijų
riziką. [6].
Maisto papildus žmonės kartais sumaišo su vaistais, todėl sergantieji
įvairiomis ligomis arba jaučiantys kasdien įvairius simptomus, kurie trukdo
pilnavertei gyvenimo kokybei – dažnai vartoja maisto papildus, tam kad sumažintų
juntamus simptomus, sustabdytų ligų progresavimą. [25, 70]
Remiantis iki šiol Lietuvoje bei užsienyje atliktų tyrimų rezultatais bei jų
analize, buvo iškelta hipotezė, jog maisto papildų vartojimo dažnumas ir priežastys
siejasi su tam tikromis ligomis, jaučiamais simptomais bei priklauso nuo pasirinktų
mitybos įpročių, o tiriami kintamieji bei jų tarpusavio sąveikos yra ypač aktualūs
šiuolaikinei visuomenei, todėl vykdomas tyrimas yra reikšmingas bei naudingas
-
9
tiek akademinei, tiek bendrinei visuomenei. Pagrindinis šio tyrimo tikslas yra
išnagrinėti maisto papildų vartojimo ypatybes tarp Lietuvos gyventojų.
-
10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Maisto papildai yra populiarūs tiek tarp jaunesnio, tiek tarp vyresnio
amžiaus žmonių. Vieni juos vartoja, pagerinti sportiniams pasiekimams,
profilaktiškai, kiti norėdami išvengti tam tikrų ligų ir simptomų, kuriuos sukelia
vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumas organizme. Taip pat, populiarėja
tradicinės mitybos alternatyvos – vegetarizmas, veganizmas, žaliavalgystė, tai
sukelia daugybę diskusijų, apie mitybos racioną, organizmo aprūpinimą
pagrindiniais mikroelementais.
Norint išsiaiškinti, kokios yra maisto papildų vartojimo priežastys, papildų
vartojimo sąsajas su skirtingus mitybos įpročius propaguojančiais žmonėmis bei
kokios papildų grupės yra vartojamos dažniau prie tam tikrų ligų ar kasdien juntamų
simptomų, buvo sudaryta vienmomentinė anoniminė anketa.
Darbo tikslas - nustatyti maisto papildų vartojimo sąsajas su mitybos
ypatumais ir sveikatos būkle.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti maisto papildų vartojimo sąsajas su mitybos ypatumais.
2. Įvertinti maisto papildų vartojimo sąsajas su ligomis ir išreikštais
simptomais.
-
11
1 LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Sveika mityba
Pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) nesveika mityba yra vienas
iš pagrindinių rizikos veiksnių sirgti lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies ir
kraujagyslių ligos, vėžys, diabetas ir kitomis būklėmis susijusiomis su nutukimu.
Nustatytos konkrečios rekomendacijos apibrėžiančios sveiką mitybą: valgyti
daugiau vaisių, daržovių, riešutų ir grūdų, sumažinti cukraus, druskos ir riebalų
kiekį. Patariama rinktis nesočiąsias riebalų rūgštis, vietoje sočiųjų, pašalinti iš
mitybos raciono trans-riebalų rūgštis. [7] Sveika mityba prasideda nuo pat
ankstyvos gyvenimo pradžios – žindymas užtikrina sveiką augimą, gerina
pažintines funkcijas ir gali turėti ilgalaikį poveikį sveikatai, tokį kaip nutukimo
rizikos sumažinimas bei lėtinių neužkrečiamųjų ligų (toliau LNL) prevencija
ateityje. [8] Dar 1997 metais atliktų mokslinių tyrimų rezultatai teigia, kad 50
procentų mirčių nulemia nesveika mityba ir gyvensena. [9]
2013 metais Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, kuriame teigiama, kad tik
penktadalis (21,3%) suaugusių Lietuvos gyventojų rinkdamiesi maistą, galvoja apie
savo sveikatą, situacija yra palanki plisti lėtinėms ligoms ir nutukimui. Tik 40,4%
respondentų laikosi rekomendacijos kasdien valgyti daržovių, 36,9% suaugusių
Lietuvos gyventojų vaisius valgo 3-5 kartus per savaitę. [10]
Amerikos širdies asociacija rekomenduoja valgyti įvairų maistą, kurio
sudėtyje būtų mineralų, baltymų, neskaldytų grūdų ir kitų maistinių medžiagų,
subalansuoti gaunamų kalorijų kiekį, tai padėtų kontroliuoti svorį, cholesterolio
kiekį kraujyje bei kraujo spaudimą. [11] Deja, atliktų tyrimų duomenimis,
gyventojai neskiria pakankamai dėmesio savo mitybai, renkasi pigesnį ir mažesnę
maistinę vertę turintį maistą. [10]
1.2 Sveika mityba ir skirtingi mitybos įpročiai
PSO sveikos mitybos rekomendacijos apibrėžia, jog kasdien žmogus turėtų
suvalgyti bent 400 g daržovių ar vaisių. [9] Augalinių produktų vartojimu pagrįsta
-
12
mityba vis labiau pripažįstama kaip sveikesnė, negu mityba, kurioje įtraukta mėsa
[12], ji gali užkirsti kelią diabetui, aukštam kraujospūdžiui bei širdies ir
kraujagyslių ligoms. [13] Taip pat nustatyta, jog žmonės nevartojantys raudonos
mėsos turi mažesnį KMI, žemesnį kraujospūdį, bei mažesnį MTL kiekį kraujo
serume. [14]
Vegetarinė bei veganinė mityba dažnai pasirenkama dėl įvairių priežasčių -
ekologinių bei ekonominių veiksnių, religinių ar etninių įsitikinimų, siekiant
tobulinti fizinę ištvermę ir/ar sumažinti riziką susirgti tam tikromis ligomis, siekiant
kovoti su nutukimo problema [15], kuri tampa vis dažnesnė - 2014 m. daugiau nei
1,9 milijardo gyventojų turėjo antsvorio, iš jų daugiau nei 600 milijonų buvo nutukę.
[16]
Vegetarinė mityba skaidoma į dar smulkesnes rūšis:
Lakto vegetarai – valgo augalinį maistą ir pieno produktus.
Lakto – ovo vegetarai – valgo augalinį maistą, taip pat kiaušinius ir pieno
produktus.
Semivegetarai – pusiau vegetarai. Nevalgo raudonos mėsos, valgo baltą
mėsą ir žuvį, taip pat kiaušinius, pieno produktus.
Veganai – griežti vegetarai. Nevartoja jokių gyvūlinės kilmės produktų.
Žaliojo maisto vegetarai – žaliavalgiai. [17]
1.3 Maisto papildų samprata
Pastaruoju metu į Lietuvos rinką patenka vis daugiau įvairiausių maisto
papildų bei medicininės paskirties maisto produktų. Jie ne tik papildo mitybą, bet
ir pasižymi konkrečiu medicininiu poveikiu žmogaus organizmui, atskiriems
organams ar organizmo sistemoms. Vis daugiau jų gamybai naudojami natūralūs,
augaliniai komponentai, kurių teigiamas poveikis moksliškai patvirtintas. Visa tai
atsispindi produkto paskirties formuluotėje. [18]
Profesorius R. Stukas teigia, jog maisto papildas – yra maisto produktas,
skirtas papildyti įprastą maisto racioną, kurio sudėtyje yra maisto medžiagų,
turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį. [18] Amerikos Maisto ir Vaistų tarnyba
(US Food and Drug Administration – FDA ) 1994 metais priėmė Maisto papildų ir
sveikatos mokymo aktą (Dietary Supplement and Health Education Act ), kuriame
-
13
yra apibrėžta, jo maisto papildai savo sudėtyje gali turėti vitaminų, mineralų, žolelių,
aminorūgščių ir fermentų. [19]
Maisto papildai į rinką tiekiami dozuotomis formomis, dažniausiai turi
farmacinę formą. Maisto papildai yra tinkami specialiai mitybai, jei jų sudėtis ir
vitaminų, mineralų ar kitų maisto medžiagų kiekiai pakankami ir atitinka ypatingos
mitybos poreikius, atsirandančius dėl žmogaus fizinės ar fiziologinės būklės.
Atskiros maisto medžiagos ar jų derinio, kurie yra maisto papilde, tinkamumas turi
būti pagrįstas mokslo duomenimis. [18]
1.4 Maisto papildų rūšys ir sudėtis
Šiuo metu Lietuvoje yra notifikuota beveik 15000 tūkstančių maisto papildų
[20], todėl pasirinkimo galimybės labai plačios – nuo vitaminų ar mineralinių
preparatų iki daugiakomponenčių produktų, sudėtyje turinčių ir kitų įvairių
biologiškai aktyvių medžiagų – aminorūgščių, polinesočiųjų riebalų rūgščių, kitų
organinių rūgščių, bičių produktų, organizmą tonizuojančių augalinių komponentų
ir kt. [21]
2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/46/EB
dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, suderinimo išskiria dvi
pagrindines maisto papildų rūšis:
– papildai, kuriuose yra vitaminų ir mineralinių medžiagų;
– papildai, kuriuose yra kitų medžiagų nei vitaminai ir mineralinės
medžiagos. [22]
Maisto papildų sudėtyje gali būti vitaminų (A, B1 , B2 , B6 , B12, C, D, E,
K, nikotino, pantoteno, folio rūgšties, biotino), mineralų (kalcio, magnio, geležies,
vario, jodo, cinko, mangano, natrio, kalio, seleno, chromo, molibdeno, fluorido,
chlorido, fosforo), bioflavonoidų, baltymų, aminorūgščių, riebalų, riebalų rūgščių,
angliavandenių, skaidulinių medžiagų, valgomųjų vaisių, uogų, daržovių
koncentratų, taurino, kreatino, karnitino, inozitolio. Šios medžiagos gali būti vienos
arba jų deriniai. Jei priedai – ne vaistams priskiriamos medžiagos, toks produktas
priskiriamas medicininės paskirties maisto produktams. [18]
Lietuvoje parduodamų maisto papildų rūšis ir pagrindines jų sudedamąsias
dalis galima apžvelgti 1 lentelėje.
-
14
1 lentelė. Lietuvoje parduodamų maisto papildų rūšys ir pagrindinės jų
sudedamosios medžiagos.[23]
Maisto papildų rūšys: Pagrindinės sudedamosios dalys:
Atminčiai ir smegenų veiklai Ginkmedžių lapai, žuvų taukai, omega-3,
aminorūgštys, B grupės vitaminai, folio rūgštis.
Cholesterolio kiekiui mažinti Lecitinas, miramedžių ekstraktas, raudonųjų mielių
ryžių ekstraktas, augaliniai steroliai.
Energijai
Vitaminai A, B,C, D, E, folio rūgštis, pantoteno
rūgštis, žaliosios arbatos ekstraktas, ženšenio ekstraktas,
magnis, biotinas, selenas, cinkas.
Kaulams Kalcis, cinkas, magnis, vitaminas D.
Raumenims Magnis, B grupės vitaminai.
Sąnariams ir sausgyslėms Gliukozamino sulfatas, chondroitino sulfatas, žuvų
taukai, omega – 3, varis, vitaminai C, D.
Širdžiai ir kraujotakai
Kalis, magnis, antioksidantai, omega – 3, lecitinas,
selenas, vitaminai E, C, B , folio rūgštis, kofermentas Q10,
gudobelių ekstraktas.
Vitaminai akims
Liuteinas, beta karotenas, mėlynių ekstraktas,
vitaminas A, zeaksantinas, cinkas, varis, selenas, vitaminas
C.
Maisto papildų rūšys: Pagrindinės sudedamosios dalys:
Bičių produktai Bičių pienelyje yra 40 proc. baltymų, 22
aminorūgštys, gausu B grupės vitaminų, vitaminų C, PP.
Ežiuolių preparatai Rausvažiedžių ežiuolių šaknų ekstraktas, vitaminai
A, C, E.
Žuvų taukai ir omega - 3
Vitaminų ir mineralų
kompleksai moterims
Nakvišų aliejus, magnis, B grupės vitaminai,
biotinas, cinkas, chromas, kalcis, manganas, geležis, selenas,
varis, jodas, folio rūgštis, pantoteno rūgštis, niacinas.
Vitaminų ir mineralų
kompleksai vyrams
Cinkas, B grupės vitaminai, geležis, jodas, vitaminai
A, C, E, ženšenio ekstraktas, aminorūgštys, varis.
Besilaukiančioms ir
maitinančioms moterims
Folio rūgštis, B grupės vitaminai, magnis, kalcis,
vitaminas D.
Antioksidantai Vitaminai A, E, selenas, niacinas, cinkas.
Odai, plaukams ir nagams Biotinas, cinkas, selenas, vitaminai A, C, E, jodas,
keratinas, L – cisteinas, kolagenas, hialurono rūgštis, varis.
Svorio kontrolei Žaliosios arbatos ekstraktas, L – karnitinas, inulinas,
chromas, senos lapai.
-
15
1.5 Maisto papildų vartojimo paplitimas
2007 - 2008 metais atlikto tyrimo duomenimis teigiama, jog beveik pusė
JAV gyventojų, kurių amžius 20 – 69 metai, kasdien vartoja nors vieną maisto
papildą. 1988 - 1994 m. 40% JAV suaugusių žmonių populiacijos vartojo maisto
papildus, tuo tarpu 2003 - 2006 m. maisto papildus vartojo jau daugiau nei pusė
tirtos populiacijos. [7]
Lietuvos statistikos departamento 2005 m. atlikto Lietuvos gyventojų
sveikatos tyrimo duomenimis maisto papildus vartojo 35% 15 metų ir vyresnių
gyventojų. Maisto papildų vartojimas paplitęs tarp visų amžiaus grupių. [24] 2013
metais atlikus gyventojų maisto papildų vartojimo analizę, nustatyta, kad 6,0%
gyventojų vartoja juos po kelis mėnesius per metus. [10]
1.6 Dažniausios maisto papildų vartojimo priežastys
Išsamaus tyrimo metu buvo nustatytos dažniausios priežastys, kodėl
suaugusieji vartoja maisto papildus, tai yra ‘‘pagerinti bendrą sveikatą‘‘ (45,0%) ir
‘‘išsaugoti sveikatą“ (33,0%). Respondentai taip pat nurodė, kad pagerinti bendrai
sveikatai jie dažniausiai vartoja vitaminus D ir B 12, omega – 3 ir žuvų taukus,
energijai – vitaminus B6 ir B12, kai kurie papildai buvo nurodomi kaip specifiškai
vartojami pagerinti tam tikro organo ar organų sistemos būklę, pavyzdžiui kalcio
papildai – kaulams. [25]
Lietuvoje šia tema nėra atlikta daug tyrimų. 2006 m. atlikto tyrimo metu
buvo nustatytos dažniausios maisto papildų vartojimo priežastys studentų tarpe, tai
yra noras sustiprinti savo organizmą/imuninę sistemą, dėl nepilnavertės mitybos
atsiradusio vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumo kompensavimui. [26] Tarp
medicinos studentų atlikto tyrimo duomenys taip pat teigia, kad dažniausia
priežastis yra noras sustiprinti organizmą bei imuninę sistemą. [27]
-
16
1.7 Maisto papildų vartojimo sąsajos su skirtingais mitybos įpročiais
Amerikos Dietologų Asociacija teigia, kad gerai suplanuota bei
subalansuota vegetariška ar veganiška mityba yra tinkama visais gyvenimo
tarpsniais, tačiau taip pat pabrėžiama tai, jog maisto papildų vartojimas gali būti
naudingas, sekant mitybos rekomendacijas, ypač tiem, kurie yra visiškai atsisakę
gyvūninės kilmės produktų. [28] Naujausių tyrimų duomenimis, veganai neretai
susiduria su vitamino B12 [29, 30], vitamino D [31, 32, 33], jodo [34, 35], seleno
[36] ir omega – 3 – riebiųjų rūgščių trūkumu. [37,38] Pagrindinė to priežastis
vitaminų išgavimo kelias - daugelis vitaminų (pvz. B12) yra sintetinami tik
mikroorganizmų, o pagrindiniai jų šaltiniai yra būtent gyvūninės kilmės produktai
– mėsa, pieno produktai bei kiaušiniai. [28] Taigi veganams ir kai kuriems vegetarų
tipams rekomenduojama vartoti vitamino B12 papildus. [39]
2015 metais atlikto tyrimo metu buvo lyginama vegetarų, veganų ir
visavalgių mitybos ypatumai ir maisto papildų suvartojimas. Tyrimas išryškino opią
problemą - vegetarai ir veganai suvartoja per mažai maistinių medžiagų (vitamino
B12, jodo, galimai ir cinko bei seleno). Taip pat nustatyta, jog palyginus su kitomis
mitybos grupėmis veganai suvartoja daugiau vitamino B12, multivitaminų bei
mineralų kompleksų. 50,1% veganų ir 38,7% vegetarų naudoja bent vieną maisto
papildą, kuris yra vitamino B12 šaltinis. [40]
Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad maisto papildų vartotojai yra linkę
vartoti daugiau vitaminų A, C ir E, folio rūgšties, kalcio ir geležies. [41] Būtent
minėtųjų vitaminų bei mikroelementų neretai trūksta žmonėms, kurie propaguoja
tradicinės mitybos alternatyvas, tokias kaip: vegetarinė bei veganinė mityba,
kuomet vartojami daugiausia tik augaliniai maisto produktai – vaisiai, daržovės,
grūdai, sėklos bei riešutai.
1.8 Dažniausiai pasitaikančių ligų sąsaja su maisto papildų vartojimu
Vis dažniau diskutuojant apie didėjančią tendenciją vartoti maisto papildus,
svarbu apžvelgti maisto papildų reikšmę ne tik bendrai žmogaus savijautai, bet ir
galimas sąsajas su rimtesnėmis sveikatos būklėmis. [42, 43] Svarbu pabrėžti, kad
-
17
teisiškai maisto papildai yra apibrėžti kaip preparatai papildantys kasdienę mitybą,
tačiau nepriskiriami vaistams, nėra skirti prevencijai, gydymui, ar ligų išvengimui.
Nepaisant to, 2013 m. JAV atliktas tyrimas, parodė, jog pagrindinė maisto papildų
vartojimo priežastis yra pagerinti arba bendrai palaikyti gerą sveikatos būklę, kuri
įtraukia ir ligų prevenciją. [25] Galimai būtent dėl šių priežasčių yra atliekama vis
daugiau tyrimų, siekiančių išsiaiškinti maisto papildų efektyvumą ir tikrąjį poveikį
sveikatos būklei.
Jungtiniuose Arabų Emyratuose (toliau – JAE) atlikti moksliniai tyrimai
parodė, kad sistemingai vartojant vitaminų ir mineralinių medžiagų papildus galima
sumažinti infekcinių ligų tikimybę [44], ypač vyresnio amžiaus bei nusilpusio
imuniteto žmonėms. [43,44] Tinkamas vitamino D kiekis organizme apsaugo nuo
kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų (raumenų silpnumas, kaulų lūžiai, kritimai),
infekcinių ligų, autoimuninių ligų, širdies ir kraujagyslių ligų, 1 ir 2 tipo cukrinio
diabeto, kai kurių vėžio rūšių, kognityvinių funkcijų sutrikimo ar psichinių ligų.
Būtent vitamino D trūkumas/nepakankamumas siejamas su padidėjusiu
mirtingumu nuo visų šių priežasčių. [45] Taip pat, PSO rekomenduoja adekvačias
vitamino D ir kalcio paros dozes bendrai sveikatos būklei palaikyti [46], kadangi
vitamino D trūkumas yra susijęs su bet kokios priežasties demencijos atsiradimu ir
Alzheimerio liga. [47] Daugiau negu 50 % vyresnio amžiaus vyrų, ir beveik 70 %
moterų JAV naudoja kalcio papildus, [48] siekdami pagerinti sąnarių būklę bei
artrito prevencijai. [25] Vengrijos mokslininkų atliktas tyrimas, teigia, kad norint
išvengti vaisiaus nervinio vamzdelio defektų reikalinga profilaktika folio rūgšties
papildais, keli mėnesiai prieš pastojant ir pirmojo trimestro metu. [49]
Vieningos nuomonės, jog maisto papildai tikrai yra sveiki ir gerinantys
sveikatos būklę nėra. [50] Atsiranda vis daugiau tyrimų, paneigiančių daugelį metų
gyvavusias nuomones. Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis
Europoje, daugiau negu 4 milijonai mirčių per metus, tai beveik pusė visų mirčių
Europoje. Padidėjęs, maisto papildų suvartojimas [42], natūraliai iškelia klausimą,
ar jie tikrai yra naudingi. 2013 m. atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad dauguma
žmonių vartoja omega – 3 riebiųjų rūgščių papildus, širdies ir kraujagyslių sistemai
bei cholesterolio lygiui sumažinti. [25] Tačiau, omega – 3 riebiųjų rūgščių
vartojimas, nėra susijęs su mažesne mirtingumo rizika nuo kardiologinių priežasčių,
staigios mirties, miokardo infarkto ar insulto [51], taip pat nerasta jokių ryšių tarp
vitamino B [52, 53, 54], vitamino D [55], vitamino E [56, 57, 58], beta karotino
[56], folio rūgšties [52, 53, 54, 59] ar seleno [60] naudojimo ir mažesnės širdies ir
-
18
kraujagyslių ligų rizikos. Taip pat yra atlikta daugybė tyrimų, norint nustatyti kalcio
papildų vartojimo įtaką širdies ir kraujagyslių sistemos ligų prevencijai, tačiau jokio
reikšmingumo nėra nustatyta. [61, 62, 63, 64] Nėra ir jokių statistiškai patikimų
duomenų, kad vitaminų ir mineralų papildai gali sumažinti vėžio riziką. [50, 65, 66]
Apžvelgus atliktų tyrimų rezultatus, negalima vienareikšmiškai teigti, kokį
poveikį sveikatai turi maisto papildų vartojimas. Dauguma tyrėjų rekomenduoja
atlikti išsamesnius tyrimus apie papildų poveikį sveikatos būklei ir ligų prevencijai,
kadangi šiuo metu turimi duomenys nėra pakankamai įrodymais pagrįsti.
-
19
2 TYRIMO METODIKA
2.1 Tyrimo objektas
Lietuvos Respublikos piliečiai, nuo 18 metų amžiaus, su skirtingais mitybos
įpročiais.
Tyrime dalyvavo iš viso 1169 respondentai, iš kurių 977 moterys (84%) ir
192 vyrai (16%). Respondentų amžiaus vidurkis 29,07 metai, standartinė paklaida
±9,64. Apklausoje dalyvavo asmenys nuo 18 iki 67 metų amžiaus. Buvo siekiama
išsiaiškinti, kokie mitybos įpročiai yra paplitę tarp apklaustųjų. 823 (70%) iš visų
respondentų nurodė esantys visavalgiai, 188 (16%) vegetarai, 135 (12%) veganai
ir 23 (2%) žaliavalgiai.
2.2 Tyrimo metodai
Atrankos būdas – respondentai buvo anketuojami vienmomentine
anonimine apklausa, paaiškinus tyrimo tikslą. Anketa buvo anoniminė, todėl
respondentų konfidencialumas užtikrintas. Anoniminė anketinė apklausa buvo
vykdoma 2015 metų spalio – gruodžio mėnesiais.
Tyrimo anketa ( žr. Priedas Nr. 1) buvo sudaryta atsižvelgiant į analizuotą
literatūrą.
Anketą iš viso sudarė 16 klausimų, apie demografinius duomenis (amžius,
lytis), sveikatos būklę (sveikatos būklės įvertinimas, ar serga kokiomis nors ligomis,
ar jaučia simptomus, ar tapo vegetaru/veganu/žaliavalgiu dėl sveikatos problemų,
mitybą (visavalgis, vegetaras, veganas ar žaliavalgis), rūkymą, alkoholio vartojimą,
maisto papildų vartojimą per paskutinius 6 mėnesius, vartojamų maisto papildų
grupes (buvo galima pasirinkti kelis variantus arba įrašyti savo variantą,
pasirinkimui pateikta 20 galimų variantų), priežastis dėl kurių vartoja maisto
papildus, buvo pateikta 10 galimų priežasčių, rinktis buvo galima ne vieną, taip pat
įrašyti savo variantą.
-
20
2.3 Duomenų analizės metodai
Atlikdami duomenų analizę, požymius grupavome, taip:
Analizuodami mitybos įpročius vegetarus, veganus ir žaliavalgius sujungėme į
vieną grupę „vegetarai“.
Buvo naudojamas kiekybinis tyrimo metodas. Duomenų statistinei analizei
ir rezultatų skaičiavimui naudota ,,MS Office” programinio paketo programa
„Excel” ir SPSS 21.0 for Windows. Požymių dažnumas vertintas procentais.
Kokybinių dydžių analizei naudotas chi – kvadrato (χ2) kriterijus su Bonferroni
korekcija patikimumui įvertinti naudotas tikslusis Fišerio kriterijus. Rezultatai
laikyti statistiškai reikšmingais, kai paklaidos tikimybė mažesnė nei 0,05 (p
-
21
3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1 Mitybos įpročiai ir maisto papildų vartojimas
60,0% respondentų per pastaruosius 6 mėnesius vartojo maisto papildus.
Panaši tendencija aptinkama ir kituose panašaus pobūdžio tyrimuose, pvz.
Visuomenės sveikatos instituto 2013 m. atlikto tyrimo duomenimis, maisto papildus
vartojo 64,0 % apklaustųjų Lietuvos gyventojų. [10] Tai leidžia manyti, kad maisto
papildų vartojimas yra paplitęs reiškinys tarp Lietuvos gyventojų.
Tyrimo metu taip pat rasta, jog maisto papildų vartojimas tarp apklaustųjų
vegetarų sudarė 58,7%, o tarp visavalgių - 59,9% - statistiškai reikšmingo
priežastinio ryšio tarp respondentų propaguojamų mitybos įpročių bei maisto
papildų vartojimo nerasta. 2016 m. Suomijoje atliktas tyrimas, jo metu buvo tirti
22 veganai ir 19 visavalgių, svarbu paminėti, jog šio ir mūsų tyrimo imtys skyrėsi.
Tyrimo metu nustatyta, kad 91,0% veganų bei 78,0% tirtų visavalgių vartoja maisto
papildus, nebuvo nustatyta ar šis skirtumas yra statistiškai reikšmingas. [67].
3.2 Dažniausios maisto papildų vartojimo priežastys ir dažniausiai
vartojamos maisto papildų grupės
Apklausos metu buvo siekiama išsiaiškinti, kokios yra dažniausios maisto
papildų vartojimo priežastys. Išskirtos penkios labiausiai paplitusios:
25,0% visų respondentų nurodė maisto papildus vartojantys profilaktiškai,
siekdami sustiprinti imunitetą.
19,0% apklaustųjų respondentų maisto papildus vartoja kompensuoti vitaminų ir
mineralų trūkumą organizme.
12,0% maisto papildus vartoja odos, nagų, plaukų būklės gerinimui.
10,0% respondentų teigė maisto papildus vartojantys energijos trūkumui
kompensuoti.
Raumenų masės didinimą, bei sportinių pasiekimų gerinimą kaip priežastis
lemiančias maisto papildų vartojimą nurodė 7,0% respondentų.
-
22
Panašūs maisto papildų vartojimo priežasčių rezultatai gauti ir kituose
apžvelgtuose tyrimuose: „Suaugusių žmonių maisto papildų vartojimo
ypatybės“ (2008 m.) tyrime rasta, kad dažniausiai maisto papildai buvo vartojami
dėl „sveikatos pagerinimo“ (74,1%) arba „imunitetui, organizmo atsparumui
stiprinti“ (32,1% ). [68]
Palyginus vegetarų ir visavalgių maisto papildų vartojimo priežastis, gauta,
jog visavalgiai statistiškai reikšmingai daugiau teigė vartojantys maisto papildus
skirtus pagerinti regėjimą ir kontroliuoti svorį.
Tiriant dažniausiai vartojamas maisto papildų grupes tarp skirtingus
mitybos įpročius pasirinkusių respondentų, nustatyta, jog visavalgiai statistiškai
reikšmingai daugiau nurodo vartojantys vitaminus akims (10,80% visavalgių ir
4,90% vegetarų), žuvų taukus (24,40% visavalgių ir 7,80% vegetarų), papildus
besilaukiančioms ir maitinančioms (5,10% visavalgių ir 1,20% vegetarų), maisto
papildus svorio korekcijai (6,20% visavalgių ir 2,30% vegetarų). (1 pav.)
*p
-
23
3.3 Ligos ir maisto papildų vartojimas
Tiriant respondentų nurodytas ligas ir jų sąsajas, kad 21% respondentų
nurodė tapę vegetarais dėl sveikatos problemų, 68% dėl kitų priežasčių, iš kurių
11% nurodė, jog jų apsisprendimą lėmė etinės/moralinės priežastys. Švedijoje
atlikto tyrimo metu, buvo nustatyta, jog žmonės tampa vegetarais dėl įvairių
priežasčių ir dažnesnės yra ideologinės (etinės, moralinės ir kt.) priežastys negu
sveikatos. [71]
Taip pat tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti respondentų sveikatos būklę.
28% respondentų įvardijo, jog serga kokiomis nors ligomis. Sergantys statistiškai
patikimai dažniau nurodė vartojantys maisto papildus nei nesergantys. Maisto
papildus nurodė vartojantys 71 % sergančių ir 55 % nesergančių. (2pav.) Svarbu
paminėti, jog nenustatyta statistiškai reikšmingų sąsajų tarp ligų ir maisto papildų
grupių vartojimo. Ieškojome sąsajų tarp opaligės, gastrito, kepenų ligų bei tulžies
pūslės ligų, taip pat artritų, stuburo ligų ir radikulito ir įvairių maisto papildų grupių.
*p
-
24
3.4 Jaučiamų simptomų sąsaja su maisto papildų vartojimu
33% respondentų nurodė vartojantys maisto papildus tam, kad sumažintų
juntamus simptomus, todėl bandėme išsiaiškinti simptomų ir vartojamų maisto
papildų sąsajas. Tyrimai rodo, jog žmonės jaučiantys tam tikrus simptomus vartoja
daugiau maisto papildų. 25,1% pacientų jaučiančių lėtinį skausmą (išskyrus artritą)
vartoja maisto papildus, simptomų išreikštumui sumažinti. Iš visų JAV atliktame
tyrime dalyvavusių respondentų 54,8% jaučiančių kokį nors simptomą vartoja
maisto papildus. [70]
Palyginome dvi respondentų grupes, jaučiančius simptomus ir vartojančius
maisto papildus, bei nejaučiančius simptomų, bet vartojančius tas pačias maisto
papildų grupes. Jaučiantys galvos skausmą statistiškai patikimai dažniau vartoja
maisto papildus skirtus atminčiai gerinti (19,60%) ir imunitetui stiprinti (29,70%),
nei nejaučiantys. JAV atlikto tyrimo metu, buvo nustatyta, jog 31,80% moterų ir
15,50% vyrų vartoja maisto papildus jaučiant galvos skausmą. [70]
Esant galvos svaigimui respondentai nurodo dažniau vartojantys maisto
papildus skirtus atminčiai ir smegenų veiklai gerinti (20,30%) bei imunitetui
stiprinti (33,10%), nei nejaučiantys galvos svaigimo. Jaučiantys bendrą silpnumą
statistiškai reikšmingai dažniau nurodo vartojantys maisto papildus skirtus
atminčiai ir smegenų veiklai gerinti (19,80%), imunitetui stiprinti (37,30%) bei
žuvų taukus (25,80%). (2 lentelė)
-
25
2 lentelė. Pacientų jaučiamų simptomų ir vartojamų maisto papildų grupių
sąsajos
Bendras silpnumas Galvos skausmas Galvos svaigimas
J+V¹ N+V² J+V¹ N+V² J+V¹ N+V²
Atminčiai
n=43*
(19,80%)
n=108 *
(11,30%)
n=41 *
(19,60%)
n=110 *
(11,50%)
n=24 *
(20,30%)
n=127*
(12,10%)
Imunitetui
n=81 *
(37,30%)
n=187 *
(19,60%)
n=62*
(29,70%)
n=206*
(21,50%)
n=39*
(33,10%)
n=229*
(21,80%)
Žuvų taukai
n=56*
(25,80%)
n=172*
(18,10%)
n=50
(23,90%)
n=178
(18,50%)
n=31
(26,30%)
n=197
(18,70%)
* p
-
26
Rasta, jog jaučiantys sąnarių skausmus dažniau nurodo vartojantys maisto
papildus skirtus kaulams (17,50%) bei sąnariams (32,50%), nei nejaučiantys
sąnarių skausmų. (Lentelė nr. 4)
Jaučiantys nugaros skausmus statistiškai patikimai dažniau nurodo
vartojantys maisto papildus skirtus sąnariams (12,80%) bei žuvų taukus (25,60%)
(Lentelė nr. 4)
4 lentelė. Pacientų jaučiamų simptomų ir vartojamų maisto papildų grupių
sąsajos
Sąnarių skausmas Nugaros skausmas
J+V¹ N+V² J+V¹ N+V²
Kaulams
n=22*
(17,50%)
n=86*
(8,20%)
n=28
(12,30%)
n=80
(8,50%)
Raumenims
n=23
(18,30%)
n=137
(13,10%)
n=30
(13,20%)
n=130
(13,80%)
Sąnariams
n=41*
(32,50%)
n=61*
(5,80%)
n=29*
(12,80%)
n=73*
(7,70%)
Žuvų taukai
n=30
(23,80%)
n=198
(19,00%)
n=58*
(25,60%)
n=170*
(18,00%)
*p
-
27
IŠVADOS
1. Remiantis tyrimo rezultatais galima daryti išvadą, kad tarp pasirinkimo
vartoti maisto papildus bei propaguojamų mitybos įpročių nėra statiškai patikimo
priežastinio ryšio. Vegetarai savo mitybą maisto papildais papildo taip pat dažnai
(58,7%) kaip ir visavalgiai (59,9%). Svarbu paminėti tai, jog visavalgiai statistiškai
patikimai dažniau vartoja kai kurias maisto papildų grupes - papildus skirtus akims,
svorio korekcijai, besilaukiančioms ir maitinančioms moterims bei žuvų taukus, nei
vegetarai.
2. Sergantieji (71,0%) maisto papildus nurodo vartojantys statistiškai
patikimai dažniau nei nesergantys (55,1%). Iš mūsų apklaustų respondentų 28%
nurodė sergantys, 71% jų – vartoja maisto papildus, tačiau nerasta jokių statistiškai
reikšmingų sąsajų tarp tam tikrų ligų, kuriomis serga apklaustieji ir vartojamų
maisto papildų grupių.
3. Atlikus tyrimą nustatyta, kad maisto papildų vartojimas yra tikslingas
pasirinkimas, kuriuo net 33% apklaustųjų siekia sumažinti juntamus sveikatos
simptomus, o maisto papildų grupės pasirinkimas dažnai priklauso nuo juntamų
simptomų. Respondentai jaučiantys sąnarių skausmus statistiškai patikimai
dažniau nei sveikieji nurodo vartojantys maisto papildus skirtus kaulams bei
sąnariams, o kenčiantys nuo nugaros skausmų - papildus sąnariams ir žuvų taukus.
Jaučiantys galvos skausmą ir galvos svaigimą statistiškai patikimai dažniau vartoja
maisto papildus skirtus atminčiai gerinti bei papildus skirtus imunitetui stiprinti, o
besiskundžiantys bendruoju silpnumu renkasi dažniau ne tik atminčiai ir smegenų
veiklai gerinti skirtus papildus, bet ir imunitetui stiprinti, bei žuvų taukus. Pacientai
nurodę jaučiantys širdies plakimą bei krūtinės skausmą statistiškai reikšmingai
dažniau renkasi maisto papildus skirtus širdies ir kraujagyslių sistemai, bei žuvų
taukus, nei nesiskundžiantys šiais simptomais, o jaučiantys galūnių šalimą/tirpimą
dažniau renkasi širdies ir kraujagyslių sistemai skirtus papildus. Vertinant ligų ir
simptomų sąsajas su maisto papildų vartojimu, galima būtų daryti prielaidą, jog
pacientai maisto papildus renkasi ne pagal ligas, o pagal jaučiamus simptomus.
-
28
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. J, K.-S., Wright, RB, E. and PMC, E. (1999) ‘Wright JD’, Vital and health
statistics. Series 11, Data from the national health survey, (244), pp. 1–14.
2. HM Government (2008) National diet and nutrition survey: Results from years
1-4 (combined) of the rolling Programme/12) executive summary. Available
at:
https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/
file/310997/NDNS_Y1_to_4_UK_report_Executive_summary.pdf
(Accessed: 3 March 2016)
3. The VRG blog Editor (2011) How many adults are Vegan in the U.S.?. Available
at: http://www.vrg.org/blog/2011/12/05/how-many-adults-are-vegan-in-
the-u-s/ (Accessed: 3 March 2016).
4. Bates, B., Lennox, A., Prentice, A., Bates, C., Page, P., Nicholson, S. and Swan,
G. (2015) National diet and nutrition survey rolling Programme (NDNS) -
results from years 2-5 (combined) for wales (2009/10-2012/13). Available
at: http://gov.wales/docs/caecd/research/2015/151209-national-diet-
nutrition-survey-rolling-programme-years-2-5-en.pdf (Accessed: 3 March
2016).
5. Pawlak, R. (2012) ‘Vitamin B12 in vegetarian diets RD resources for
professionals’
6. by VN DPG and Norris, J. (2013) ‘Iron in vegetarian diets RD resources for
consumers’
7. WHO | Diet [Internet]. Who.int. 2016 [cited 7 March 2016]. Available from:
http://www.who.int/topics/diet/en/
8. Healthy diet [Internet]. World Health Organization. 2016 [cited 7 March 2016].
Available from: http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs394/en/
9. Food, nutrition and the prevention of cancer: a global perspective.- Washington
DC: American Institute for Cancer Research, 1997
10. Stukas R, Dobrovolskij V. LIETUVOS GYVENTOJŲ MITYBOS ĮPROČIAI
2013 METAIS [Internet]. Sm-hs.eu. 2016 [cited 7 March 2016]. Available
from: http://sm-hs.eu/index.php/smhs/article/viewFile/sm-hs.2013.089/805
11. The American Heart Association's Diet and Lifestyle Recommendations
[Internet]. Heart.org. 2016 [cited 7 March 2016]. Available from:
http://www.who.int/topics/diet/en/http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs394/en/http://sm-hs.eu/index.php/smhs/article/viewFile/sm-hs.2013.089/805
-
29
http://www.heart.org/HEARTORG/HealthyLiving/HealthyEating/Nutrition
/The-American-Heart-Associations-Diet-and-Lifestyle-
Recommendations_UCM_305855_Article.jsp#.VqII23iLTIU
12. Tuso, P., Stoll, S.R. and Li, W.W. (2015) ‘A plant-based diet, Atherogenesis, and
coronary artery disease prevention’, 19(1), pp. 62 – 67.
13. Nutritional update for physicians: plant-based diets.Tuso PJ, Ismail MH, Ha BP,
Bartolotto CPerm J. 2013 Spring; 17(2):61-6.
14. Relationship of carotid intima-media thickness and duration of vegetarian diet
in Chinese male vegetarians.Yang SY, Zhang HJ, Sun SY, Wang LY, Yan B,
Liu CQ, Zhang W, Li XJ Nutr Metab (Lond). 2011 Sep 19; 8(1):63
15. Kaushik, N.K., Aggarwal, A., Singh, M., Deswal, S. and Kaushik, P. (2015)
‘Vegetarian diets: Health benefits and associated risks’
16. Obesity and overweight [Internet]. World Health Organization. 2016 [cited 7
March 2016]. Available from:
http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs311/en/
17. Vegetarian Diets [Internet]. Heart.org. 2016 [cited 7 March 2016]. Available
from:
http://www.heart.org/HEARTORG/HealthyLiving/HealthyEating/Vegetari
an-Diets_UCM_306032_Article.jsp#
18. Stukas R. Maisto papildai ir medicininës paskirties maisto produktai: panašumai
ir skirtumai. Farmacija ir laikas. 2005;6:10-12.
19. Dietary Supplements: What You Need to Know [Internet]. Fda.gov. 2016 [cited
7 March 2016]. Available from:
http://www.fda.gov/Food/ResourcesForYou/Consumers/ucm109760.htm
20. Maisto papildų sąraše – per 15 tūkstančių produktų (2016) Available at:
http://www.nmvrvi.lt/lt/naujienos/648/ (Accessed: 3 March 2016).
21. Stukas R. Daugiakomponenčiai maisto papildai – puiki sveikatos formulė.
Farmacija ir laikas 2006, 8, 36-39.
22. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/46/EB dėl valstybių narių
įstatymų, susijusių su maisto papildais, 2002 m. birželio 10 d.
23. Vitaminai ir mineralai | Vitaminai moterims, vyrams, vaikams [Internet].
http://www.eurovaistine.lt/. 2016 [cited 12 March 2016]. Available from:
http://www.eurovaistine.lt/vitaminai-ir-mineralai/
24. 2005 m. Lietuvos gyventojų sveikatos tyrimo rezultatai. Lietuvos Statistikos
Departamentas, -Vilnius, 2006
http://www.heart.org/HEARTORG/HealthyLiving/HealthyEating/Nutrition/The-American-Heart-Associations-Diet-and-Lifestyle-Recommendations_UCM_305855_Article.jsp#.VqII23iLTIUhttp://www.heart.org/HEARTORG/HealthyLiving/HealthyEating/Nutrition/The-American-Heart-Associations-Diet-and-Lifestyle-Recommendations_UCM_305855_Article.jsp#.VqII23iLTIUhttp://www.heart.org/HEARTORG/HealthyLiving/HealthyEating/Nutrition/The-American-Heart-Associations-Diet-and-Lifestyle-Recommendations_UCM_305855_Article.jsp#.VqII23iLTIUhttp://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs311/en/http://www.heart.org/HEARTORG/HealthyLiving/HealthyEating/Vegetarian-Diets_UCM_306032_Article.jsphttp://www.heart.org/HEARTORG/HealthyLiving/HealthyEating/Vegetarian-Diets_UCM_306032_Article.jsphttp://www.fda.gov/Food/ResourcesForYou/Consumers/ucm109760.htmhttp://www.eurovaistine.lt/vitaminai-ir-mineralai/
-
30
25. Bailey R, Gahche J, Miller P, Thomas P, Dwyer J. Why US Adults Use Dietary
Supplements. JAMA Internal Medicine. 2013;173(5):355.
26. Karpenko J. Maisto papildų vartojimo ir požiūrio į maisto papildus tarp
Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų tyrimas [magistrantė]. Vilniaus
universiteto medicinos fakulteto visuomenės sveikatos instituta; 2006.
27. Stukas R, Voicechovskaja I. Maisto papildų vartojimas tarp studentų medikų ir
jų požiūris į maisto papildus. Visuomenės sveikata. 2006;48(1):67-74.
28. Position of the American Dietetic Association and Dieticians of
Canada.Vegetarian diets. J Am Diet Assoc 2003;103:748–65.
29. Elmadfa I, Singer I. Vitamin B12 and homocysteine status among vegetarians:
a global perspective. Am J Clin Nutr 2009; 89(suppl):1693S–8S. doi:
10.3945/ajcn.2009.26736y
30. Obersby D, Chappell DC, Dunnett A, Tsiami AA. Plasma total homocysteine
status of vegetarians compared with omnivores: a systematic review and
meta-analysis. Br J Nutr 2013; 109:785–94. doi:
10.1017/S000711451200520X. pmid:23298782
31. Chan J, Jaceldo-Siegl K, Fraser GE. Serum 25-hydroxyvitamin D status of
vegetarians, partial vegetarians, and nonvegetarians: the Adventist health
study-2. Am J Clin Nutr 2009; 89(suppl):1686S–92S. doi:
10.3945/ajcn.2009.26736x
32. Crowe FL, Steur M, Allen NE, Appleby PN, Travis RC, Key TJ. Plasma
concentrations of 25-hydroxyvitamin D in meat eaters, fish eaters,
vegetarians and vegans: results from the EPIC–Oxford study. Public Health
Nutr 2010; 14:340–6. doi: 10.1017/S1368980010002454. pmid:20854716
33. Ho-Pham LT, Vu BQ, Lai TQ, Nguyen ND, Nguyen TV. Vegetarianism, bone
loss, fracture and vitamin D: a longitudinal study in Asian vegans and non-
vegans. Eur J Clin Nutr 2012; 66:75–82. doi: 10.1038/ejcn.2011.131.
pmid:21811293
34. Krajčovičová-Kudláčková M, Bučková K, Klimeš I, Šeboková E. Iodine
deficiency in vegetarians and vegans. Ann Nutr Metab 2003; 47:183–5.
pmid:12748410
35. Leung AM, LaMar A, He X, Braverman LE, Pearce EN. Iodine status and
thyroid function of Boston-area vegetarians and vegans. J Clin Endocrinol
Metab 2011; 96:E1303–E7. doi: 10.1210/jc.2011-0256. pmid:21613354
-
31
36. Kadrabova J, Madaric A, Kovacikova Z, Ginter E. Selenium status, plasma zinc,
copper, and magnesium in vegetarians. Biol Trace Elem Res 1995;
50(1):13–24. pmid:8546880 doi: 10.1007/bf02789145
37. Kornsteiner M, Singer I, Elmadfa I. Very low n-3 long-chain polyunsaturated
fatty acid status in Austrian vegetarians and vegans. Ann Nutr Metab 2008;
52:37–47. doi: 10.1159/000118629. pmid:18305382
38. Sanders TA. DHA status of vegetarians. Prostaglandins Leukot Essent Fatty
Acids 2009; 81(2–3):137–4. doi: 10.1016/j.plefa.2009.05.013.
pmid:19500961
39. Mayo clinic, mayo clinic health solutions. Vitamins and Minerals What You
Should Know About Essential Nutrients [Internet]. Rochester, USA: MAYO
CLINIC; 2009 p. 1-8. Available from:
http://www.mayoclinic.org/documents/mc5129-0709-sp-rpt-pdf/doc-
20079085
40. Sobiecki J, Appleby P, Bradbury K, Key T. High compliance with dietary
recommendations in a cohort of meat-eaters, fish-eaters, vegetarians and
vegans: results from the EPIC-Oxford study. Nutrition Research [Internet].
2016 [cited 3 March 2016];0(0). Available from:
http://www.nrjournal.com/article/S0271-5317(16)00002-6/fulltext
41. Kennedy, E.T., Luo, H. and Houser, R.F. (2013) ‘Dietary supplement use pattern
of U.S. Adult population in the 2007–2008 national health and nutrition
examination survey (NHANES)’, Ecology of Food and Nutrition, 52(1), pp.
76–84. doi: 10.1080/03670244.2012.706000
42. Gahche J, Bailey R, Burt V, et al. Dietary supplement use among US adults
has increased since NHANES III (1988-1994). NCHS Data Brief.
2011;(61):1-8
43. Radimer K, Binewald B, Hughes J, Erwin B, Swanson C, Picianno MF. Dietary
supplement use by US adults: data from the National Health and Nutrition
Examination Survey, 1999-2000. Am J Epidemiol. 2004, 160(4), 339-49.
44. Gariballa S, Afandi B, Haltem M, Yassin J, Alessa A. Effect of Antioxidants and
B-Group Vitamins on Risk of Infections in Patients with Type 2 Diabetes
Mellitus. Nutrients. 2013;5(3):711-724.
45. Pludowski P, Holick M, Pilz S, Wagner C, Hollis B, Grant W et al. Vitamin D
effects on musculoskeletal health, immunity, autoimmunity, cardiovascular
http://www.mayoclinic.org/documents/mc5129-0709-sp-rpt-pdf/doc-20079085http://www.mayoclinic.org/documents/mc5129-0709-sp-rpt-pdf/doc-20079085http://www.nrjournal.com/article/S0271-5317(16)00002-6/fulltext
-
32
disease, cancer, fertility, pregnancy, dementia and mortality—A review of
recent evidence. Autoimmunity Reviews. 2013;12(10):976-989.
46. World Health Organization and Food and Agriculture Organization of the
United Nations. Vitamin and Mineral Requirements in Human Nutrition.
2nd ed. Geneva, Switzerland: World Health Organization; 2004. Accessed
atwww.who.int/nutrition/publications/micronutrients/9241546123/en/inde
x.html on 03 March 2016
47. Littlejohns T, Henley W, Lang I, Annweiler C, Beauchet O, Chaves P et al.
Vitamin D and the risk of dementia and Alzheimer disease. Neurology.
2014;83(10):920-928.
48. Bailey RL, Dodd KW, Goldman JA, et al. Estimation of total usual calcium
and vitamin D intakes in the United States. J Nutr. 2010;140(4):817-822
49. Czeizel A, Dudás I, Vereczkey A, Bánhidy F. Folate Deficiency and Folic Acid
Supplementation: The Prevention of Neural-Tube Defects and Congenital
Heart Defects. Nutrients. 2013;5(11):4760-4775.
50. Martinez M, Jacobs E, Baron J, Marshall J, Byers T. Dietary Supplements and
Cancer Prevention: Balancing Potential Benefits Against Proven Harms.
JNCI Journal of the National Cancer Institute. 2012;104(10):732-739.
51. Rizos E, Ntzani E, Bika E, Kostapanos M, Elisaf M. Association Between
Omega-3 Fatty Acid Supplementation and Risk of Major Cardiovascular
Disease Events. JAMA. 2012;308(10):1024.
52. Lee M, Hong KS, Chang SC, Saver JL. Efficacy of homocysteine-lowering
therapy with folic acid in stroke prevention: a meta-analysis.
Stroke2010;41:1205-12.
53. Clarke R, Halsey J, Lewington S, Lonn E, Armitage J, Manson JE, et al. Effects
of lowering homocysteine levels with B vitamins on cardiovascular disease,
cancer, and cause-specific mortality: meta-analysis of 8 randomised trials
involving 37 485 individuals. Arch Intern Med2010;170:1622-31.
54. Mei W, Rong Y, Jinming L, Yongjun L, Hui Z. Effect of homocysteine
interventions on the risk of cardiocerebrovascular events: a meta-analysis of
randomised controlled trials. Int J Clin Pract2010;64:208-15
55. Elamin MB, Abu Elnour NO, Elamin KB, Fatourechi MM, Alkatib AA,
Almandoz JP, et al. Vitamin D and cardiovascular outcomes: a systematic
review and meta-analysis. J Clin Endocrinol Metab2011;96:1931-42
-
33
56. Vivekananthan DP, Penn MS, Sapp SK, Hsu A, Topol EJ. Use of antioxidant
vitamins for the prevention of cardiovascular disease: meta-analysis of
randomised trials. Lancet2003;361:2017-23.
57. Eidelman RS, Hollar D, Hebert PR, Lamas GA, Hennekens CH. Randomised
trials of vitamin E in the treatment and prevention of cardiovascular disease.
Arch Intern Med2004;164:1552-6.
58. Shekelle PG, Morton SC, Jungvig LK, Udani J, Spar M, Tu W, et al. Effect of
supplemental vitamin E for the prevention and treatment of cardiovascular
disease. J Gen Intern Med2004;19:380-9
59. Zhou YH, Tang JY, Wu MJ, Lu J, Wei X, Qin YY, et al. Effect of folic acid
supplementation on cardiovascular outcomes: a systematic review and
meta-analysis. PLoS One2011;6:e25142.
60. Flores-Mateo G, Navas-Acien A, Pastor-Barriuso R, Guallar E. Selenium and
coronary heart disease: a meta-analysis. Am J Clin Nutr2006;84:762-73.
61. Reid I. Cardiovascular Effects of Calcium Supplements. Nutrients.
2013;5(7):2522-2529.
62. Reid I, Bolland M. Calcium supplements: bad for the heart?. Heart.
2012;98(12):895-896.
63. Heaney R, Kopecky S, Maki K, Hathcock J, MacKay D, Wallace T. A Review
of Calcium Supplements and Cardiovascular Disease Risk. Advances in
Nutrition: An International Review Journal. 2012;3(6):763-771.
64. Cauley J, Chlebowski R, Wactawski-Wende J, Robbins J, Rodabough R, Chen
Z et al. Calcium Plus Vitamin D Supplementation and Health Outcomes
Five Years After Active Intervention Ended: The Women's Health Initiative.
Journal of Women's Health. 2013;22(11):915-929.
65. Fortmann S, Burda B, Senger C, Lin J, Whitlock E. Vitamin and Mineral
Supplements in the Primary Prevention of Cardiovascular Disease and
Cancer: An Updated Systematic Evidence Review for the U.S. Preventive
Services Task Force. Annals of Internal Medicine. 2013;159(12):824-834.
66. Moyer V. Vitamin, Mineral, and Multivitamin Supplements for the Primary
Prevention of Cardiovascular Disease and Cancer: U.S. Preventive Services
Task Force Recommendation Statement. Annals of Internal Medicine.
2014;160(8):558.
-
34
67. Elorinne A, Alfthan G, Erlund I, Kivimäki H, Paju A, Salminen I et al. Food and
Nutrient Intake and Nutritional Status of Finnish Vegans and Non-
Vegetarians. PLOS ONE. 2016;11(2):e0148235.
68. Kochanskienė I, Petkevičienė J, Šumskas L, Kregždytė R. Suaugusių žmonių
maisto papildų vartojimo ypatybės. Lietuvos bendrosios praktikos
gydytojas. 2008;XII(7-8):487-493.
69. Miller MF, Bellizzi KM, Sufian M, Ambs AH, Goldstein MS, Ballard-Barbash
R: Dietary supplement use in individuals living with cancer and other
chronic conditions: a population-based study. J Am Diet Assoc
2008,108(3):483–494.)
70. Satia-Abouta J, Kristal A, Patterson R, Littman A, Stratton K, White E. Dietary
supplement use and medical conditions. American Journal of Preventive
Medicine. 2003;24(1):43
71. Larsson CL, Johansson GK. Dietary intake and nutritional status of young
vegans and omnivores in Sweden. Am J Clin Nutr 2002; 76:100–6. pmid:12081822
-
35
PRIEDAI
Priedas 1. Anketa maisto papildų vartojimo ypatumai
Dėkoju, kad sutikote dalyvauti anketinėje apklausoje. Jos tikslas – daugiau sužinoti
apie maisto papildų vartojimą esant skirtingiems mitybos įpročiams bei sveikatos
būklei.
Maisto papildais vadinamos maistinės medžiagos, skirtos papildyti kasdieniniam
maisto racionui. Tai yra koncentruotų maistinių medžiagų, turinčių fiziologinį
poveikį, šaltinis (vitaminai; mineralai; žoliniai/augaliniai preparatai; amino rūgštys;
maistinės medžiagos, didinančios maisto ingredientų suvartojimą ir kt.).
Atidžiai perskaitykite klausimą ir pasistenkite jį kuo tiksliau atsakyti.
Ši anketa yra anoniminė ir jos atsakymai bus analizuojami apibendrintai.
1. Jūsų lytis?
Vyras
Moteris
2. Jūsų amžius (įrašykite):
........... m.
3. Kaip vertinate dabartinę savo sveikatos būklę?
Labai gera
Vidutiniška
Bloga
4. Jūs esate:
Žaliavalgis
Vegetaras
Veganas
Visavalgis
5. Ar tapote žaliavalgiu/vegetaru/veganu dėl sveikatos problemų?
Taip
Ne
-
36
6. Ar rūkote?
Nerūkau
Reguliariai rūkau
7. Ar vartojate alkoholį?
Nevartoju
Vartoju
8. Ar vartojate maisto papildus?
Vartoju
Nevartoju (pereikite prie 12 klausimo)
9. Kokius maisto papildus vartojate/vartojote per paskutinius 6 mėn.? (įrašykite)
..................................................................................
10. Kokias dažniausiai vartojate maisto papildų rūšis? (galimi keli atsakymų variantai)
Atminčiai ir smegenų veiklai
Cholesterolio kiekiui mažinti
Energijai
Kaulams
Raumenims
Sąnariams ir sausgyslėms
Širdžiai ir kraujotakai
Vitaminus akims
Virškinimui
Kepenims
Imunitetui ir organizmui stiprinti
Odai, plaukams ir nagams
Antioksidantus
Sportuojantiems
Svorio kontolei
Besilaukiančioms ir maitinančioms
Moterims
Vyrams
Probiotikus
-
37
Žuvų taukus
Vitaminų kompleksus
Kita (įrašykite).....................................................................................
11. Jei vartojate, dėl kokių priežasčių? (galimi keli atsakymų variantai)
Profilaktiškai, sustiprinti imunitetą
Vitaminų/mineralų trūkumui maiste kompensuoti
Odai/nagams/plaukams
Energijos trūkumui kompensuoti
Raumenų masės didinimui, sportiniams pasiekimams gerinti
Atminčiai gerinti
Regėjimui gerinti
Stresui malšinti
Kūno svoriui reguliuoti
Virškinimo/kepenų veiklai gerinti
Kita (įrašykite): ...................................................................................
12. Ar sergate kokiomis nors ligomis?
Taip
Ne (pereikite prie 14 klausimo)
13. Pažymėkite, kokiomis ligomis sergate:
Liga Pažymėti, jei
sergate Liga
Pažymėti, jei
sergate
Širdies ir kraujagyslių
a) Padidėjęs kraujo
spaudimas (hipertenzija)
Nervų
a) Alzhaimerio liga
b) Parkinsono liga
b) Insultas c) Radikulitas
c) infarktas d) Kita (įrašyti)……………….
d) Kita (įrašyti)…………
Virškinimo trakto
a) Opaligė Šlapinimosi sistema
a) Uždegimas
b) Lėtinis gastritas b) Akmenligė
-
38
c) Kepenų ligos c) Šlapimo pūslės ligos
d) Tulžies pūslės ligos d) Prostatos ligos
e) Kita (įrašyti)…………. e) Kita (įrašyti)………….
Raumenų, kaulų,
jungiamojo audinio
a) Sąnarių uždegimai
(artritai)
Kvėpavimo takų
a) Lėtinis bronchitas
b) stuburo ligos b) Astma
c) kaulų retėjimas
(osteoporozė)
c) Kita (įrašyti)………………..
d) Kita (įrašyti)………..
Endokrininė sistema
a) Cukrinis diabetes Akių ligos
a) Glaukoma
b) Skydliaukės ligos b) Lęšiuko drumstėjimas
(Katarakta)
c) Kita (įrašyti)…………. c) Kita (įrašyti)………………….
Onkologiniai susirgimai
Psichikos ligos
a)Depresija
b)Valgymo sutrikimai (anoreksija,
bulimija)
c) Generalizuotas nerimo
sutrikimas
d)Kita (įrašyti)............
Ausų ligos
14. Kokie nusiskundimai jus vargina ir kiek stipriai?
Nusiskundimai Pažymėti,
kurie
vargina
Kiek nusiskundimai trukdo kasdieniniame
gyvenime?
Visai
netrukdo
Nedaug
trukdo
Vidutiniška
i trukdo
Stipriai
trukdo
Skausmas:
a) sąnarių
b) galvos
c) nugaros
d) krūtinės
e) pilvo
f) (įrašyti)..................
...
-
39
Bendras silpnumas
Galvos svaigimas
Ūžesys galvoje
Širdies plakimas
Ritmo sutrikimai
Galūnių šalimas/tirpimas
Dusulys
Susilpnėjusi rega
Susilpnėjusi klausa
Nemiga
Kita (įrašyti)
15. Ar vartojate maisto papildu simptomams sumažinti?
Taip
Ne