sportininkams skirtų maisto papildų rinkos apžvalga ir

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Inga Štarolytė

Sportininkams skirtų maisto papildų rinkos apžvalga ir kokybės gerinimas

Food supplements for athletes market review and quality improvement in nutrition

Veterinarinės maisto saugos nuolatinių studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas:

Prof. dr. Dalia Sekmokienė

Kaunas, 2020

2

DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Sportininkams skirtų maisto

papildų rinkos apžvalga Lietuvoje ir kokybės gerinimas“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios

situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

Inga Štarolytė (data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS

TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.



Jolanta Patackaitė

(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO



Dalia Sekmokienė (data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE,

INSTITUTE)



Mindaugas Malakauskas (aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas)

vardas, pavardė)

3

Baigiamojo darbo recenzentas



(vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas: (data) (gynimo komisijos sekretoriaus (-ės) vardas, pavardė) (parašas)

4

TURINYS

TURINYS .................................................................................................................................. 4

SANTRAUKA ........................................................................................................................... 6

SUMMARY ............................................................................................................................... 8

SANTRUMPOS ....................................................................................................................... 10

ĮVADAS ................................................................................................................................... 11

1. LITERATŪROS APŽVALGA ..................................................................................... 13

1.1. Sportininkų mityba .................................................................................................... 13

1.1.1. Energijos poreikis .............................................................................................. 13

1.1.2. Riebalų poreikis ................................................................................................. 14

1.1.3. Angliavandenių poreikis .................................................................................... 14

1.1.4. Baltymų poreikis ................................................................................................ 15

1.1.5. Vitaminų, mineralinių medžiagų, antioksidantų bei skysčių poreikis ............... 15

1.2. Sportininkų mityboje naudojami maisto papildai ir jų veikliosios medžiagos .......... 17

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGOS ...................................................................... 19

2.1. Rinkos apžvalgos tyrimo metodai ............................................................................. 19

2.1.1. Tyrimo aplinka, objektas ir priemonės ............................................................. 19

2.2. Sportininkų apklausos tyrimo metodai ...................................................................... 19

2.2.1. Tyrimo aplinka ir metodai ...................................................................................... 20

2.3. Maisto papildų sportininkams juslinis vertinimas .................................................... 20

2.3.1. Produktų pasirinkimas ....................................................................................... 20

2.3.2. Mėginių paruošimas .......................................................................................... 22

2.3.3. Juslinis vertinimas ............................................................................................. 23

3. TYRIMO REZULTATAI .............................................................................................. 24

3.1. Rinkos apžvalgos tyrimo rezultatai ........................................................................... 24

3.2. Apklausos rezultatai .................................................................................................. 30

3.3. Juslinio vertinimo rezultatai ...................................................................................... 35

4. REZULTATŲ APTARIMAS ........................................................................................ 36

5

IŠVADOS ................................................................................................................................ 40

LITERATŪRA ......................................................................................................................... 41

PRIEDAI .................................................................................................................................. 44

6

SANTRAUKA Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Veterinarijos akademija

Maisto saugos ir kokybės katedra

Sportininkams skirtų maisto papildų rinkos apžvalga ir kokybės gerinimas

Magistro baigiamasis darbas

Baigiamojo darbo vadovė: Prof. dr. Dalia Sekmokienė

Darbo apimtis: 46 puslapiai, 10 lentelių, 8 paveikslai, 1 priedas.

Darbo tikslas: Išanalizuoti Lietuvoje parduodamus sportininkams skirtus papildus, išnagrinėti

dalies papildų etiketes bei atlikti sportuojančių žmonių apklausą Lietuvoje, norint sužinoti jų

nuomonę apie jų vartojamus papildus ir šalies rinką, taip pat sukomponuoti naują papildą iš jau

naudojamų veikliųjų dalių ir įvertinti jo juslinį priimtinumą.

Darbo metodika. Siekiant įvertinti maisto papildų, skirtų sportininkams, rinką Lietuvoje, buvo

atliktas analitinis rinkos tyrimas. Tyrimo metu buvo atlikta papildų rinkos analizė dviejose fizinėse

nespecializuotose parduotuvėse bei dviejose elektroninėse parduotuvėse. Buvo analizuojama, kokie

maisto papildai siūlomi Lietuvos rinkai, jie grupuojami bei apskaičiuojama, kokią rinkos dalį sudaro

kiekviena atskira grupė procentais. Tyrime pasirinkta gilintis į augalinės kilmės maisto produktus,

todėl buvo analizuojamos kelių augalinės kilmės maisto papildų sportininkams etiketės ir

ženklinimas.

Norint įvertinti sportuojančių žmonių nuomonę apie maisto papildus Lietuvos rinkoje sukurta

anoniminė anketa ir atliktas kiekybinis tyrimas. Apklausoje dalyvavo 103 asmenys.

Jusliniam vertinimui buvo pasirinkti augalinės kilmės papildai, supermaistas - kviečių

želmenų milteliai, chlorelių milteliai, kanapių sėklų baltymai bei išrūgų baltymų koncentratas. Taip

pat buvo panaudoti žaliosios arbatos milteliai „Matcha“ bei ciberžolės milteliai. Visi šie produktai

buvo maišomi įvairiomis kombinacijomis, buvo užkoduojami ir pateikiami vertinti. Devyni

vertintojai vertino bendrą produktų priimtinumą, kuris buvo vertinamas 9 balų hedoninėje skalėje,

kur 1 reiškia mažiausią priimtinumą, o 9 – didžiausią.

Rezultatai ir išvados. Iš rezultatų matoma, kad nespecializuotos maisto parduotuvės didesnį

dėmesį skiria plačiajai visuomenei, didžiąją dalį pasiūlos sudaro maistas ir užkandžiai (parduotuvė A

33 proc., parduotuvė B net 55 proc.). Mažiausiai siūloma skaidulinių medžiagų, kreatino, vitaminų

bei mineralinių medžiagų (1-2proc.). Specializuotose el. parduotuvėse labiau orientuojamasi į

profesionalius sportininkus. Daugiausiai stengiamasi pasiūlyti sportininkams papildų svoriui

reguliuoti (parduotuvė X - 25 proc., Y – 17 proc.), papildų treniruotėms ir po jų (parduotuvė Y net

37 proc.). Lietuvos rinkoje kol kas labai trūksta augalinių maisto papildų, jie sudaro tik nedidelę

7

pasiūlos dalį (parduotuvėje A sudarė 7 proc. pasiūlos, B ir X parduotuvėse po 5 proc., o parduotuvėje

Y tik 1 proc.).

Apklausoje dalyvavo 103 respondentai (39 vyrai ir 64 moterys). Didžioji dalis respondentų

priklausė 18-25 amžiaus grupei (58 proc.) bei gyveno didmiesčiuose (72 proc.). 96 proc. visų

respondentų yra sportuojantys žmonės, iš jų 78 proc. sportuoja savo noru, 14 proc. yra profesionalai

(p=0,01 < 0,05). Daugiau nei pusė (54 proc.) šių sportuojančių žmonių vartoja maisto papildus, tačiau

tik 49 proc. jų žino visų vartojamų papildų sudėtį (p=0,01 < 0,05). Sportininkai dažniausiai papildus

vartojo atsigavimui po treniruotės (22 proc.), mažiausiai respondentų vartojo papildus ištvermei ir

svoriui mažinti (po 10 proc.) (p=0,005 < 0,05). Papildus respondentai dažniausiai perka lietuviškose

el. parduotuvėse (38 proc.), tačiau net 22 proc. apklaustųjų papildus perka iš užsienio el. parduotuvių

ir tik 9 proc. renkasi fizines nespecializuotas parduotuves (p=0,01 < 0,05).

Atliekant juslinį vertinimą buvo sukombinuota 11 maisto papildų mėginių ir atliktas bendrojo

priimtinumo vertinimas. Visi mėginiai, išskyrus vieną, buvo įvertinti gana prastai, t.y., žemiau nei

6,0 balai. Mėginys A3 (išrūgų baltymai (5g) + ciberžolės milteliai (5g) + vanduo (100ml)) buvo

įvertintas gana aukštu balu, jam buvo skirta net 7,3 ± 0,8 balo 9 balų hedoninėje skalėje.

Raktažodžiai: sportininkai, maisto papildai, rinkos apžvalga, kokybė.

8

SUMMARY Lithuanian University of Health Sciences

Veterinary Academy

Department of food safety and quality

Food supplements for athletes market review and quality improvement in nutrition

Master‘s thesis

Supervisor: Prof. dr. Dalia Sekmokienė

Scope of the thesis: 46 pages, 10 tables, 8 pictures, 1 affix.

The aim of the thesis: to analyse food supplements for athletes sold in Lithuania, examine

labels of some supplements and conduct the survey for athletes in order to find out their opinion about

supplements they are using and food supplements market in Lithuania, also to compose a new

supplement from already existing active parts and evaluate its sensory acceptability.

Research methods and materials. Analytical market research was performed in order to

evaluate the market of food supplements for athletes in Lithuania. During the study, an analysis of

the supplements market was performed in two physical non-specialized stores and two e-stores.

Results about food supplements were grouped and the percentage of each group in the market was

calculated. Plant-based products were selected for study, so labels of several plant-based dietary

supplements for athletes were analysed.

In order to know the opinion of athletes about food supplements in the Lithuanian market, an

anonymous questionnaire was created and a quantitative study was performed. 103 people took part

in the survey.

Supplements of plant origin (superfood) were selected for sensory evaluation – wheatgrass

powder, chlorella powder, hemp seed powder. Also, whey protein concentrate, green tea powder

“Matcha” and turmeric powder were used in evaluation too. All these products were mixed in various

combinations, coded and submitted for evaluation. Nine evaluators rated general acceptability of the

products, which was rated on 9-point hedonic scale where 1 was representing the lowest acceptability

and 9 the highest.

Results and summary of research. The results show that non-specialized grocery stores pay

more attention to the general public, stores mostly offer food and snacks ( store A 33%, store B 55%

of the market). The least offered are fibers, creatine, vitamins and minerals (1-2%). Specialized e-

stores are more focused on professional athletes. Most efforts are made to offer supplements for

weight regulation (store X – 25%, store Y – 17%), also supplements for trainings (store Y – 37%).

Lithuanian market needs more plant-based food supplements (store A – 7%, store B – 5%, store X –

5%, store Y only 1% of the market).

9

103 respondents (39 men and 64 women) participated in the survey. The majority of

respondents belonged to the 18-25 age group (58%) and lived in big cities (72%). 96% of all

respondents are people who play sports, 78% are people who are working out voluntarily, 14% are

professional athletes (p=0,01 < 0,05). More than half (54%) of these athletes take food supplements,

but only 49% of them know the composition of supplements they take (p=0,01 < 0,05). Athletes

mostly used supplements for recovery after training (22%), smallest group of respondents used

supplements for endurance and weight loss (10% each) (p=0,005 < 0,05). In addition, respondents

usually buy food supplements in Lithuanian e-stores (38%), even 22% of respondents buy

supplements from abroad e-stores and only 9% choose physical non-specialized stores (p=0,01 <

0,05).

In the sensory evaluation 11 samples of food supplements were combined and general

acceptability evaluation was performed. All samples, except one, were rated rather poorly, i.e., below

6.0 points. Sample A3 (Whey protein (5 g) + Turmeric powder (5 g) + Water (100 ml)) was rated

quite high, with a score 7.3 ± 0.8 on a 9-point hedonic scale.

Keywords: athletes, food supplements, market review, quality, nutrition.

10

SANTRUMPOS

± (angl. plus or minus value) - plius minus vertė;

proc. (angl. percent) – procentai;

el. parduotuvė (angl. e-store) – elektroninė parduotuvė;

p (angl. significance level) – reikšmingumo lygmuo arba statistinis patikimumas;

g (angl. grams) – gramai;

ml (angl. milliliters) – mililitrai;

MET (angl. metabolic equivalent) – metabolinis ekvivalentas;

kcal (angl. calories) – kilo kalorija;

PSO (angl. World Health Organisation) – Pasaulio Sveikatos organizacija;

g/kg (angl. grams per kilogram) – gramai viename kilograme;

PEP (angl.daily energy demand) – paros energijos poreikis;

LSMU (angl. Lithuanian University of Health Sciences) – Lietuvos sveikatos mokslų

universitetas;

N (angl. number) – skaičius;

SRR (angl. saturated fatty acids) – sočiosios riebalų rūgštys;

MRR (angl. monounsaturated fatty acids) – mononesočiosios riebalų rūgštys;

PRR (angl. polyunsaturated fatty acids)– polinesočiosios riebalų rūgštys;

RSV (angl. nutritional reference value) – referencinė maistinė vertė;

pav. (angl. picture) – paveikslas;

BCAA (angl. brached chain amino acids)– šakotos grandinės aminorūgštis;

JAV (angl. United States of America) – Jungtinės Amerikos Valstijos;

ES (angl. European Union)– Europos Sąjunga.

11

ĮVADAS

Šiomis dienomis sociumas pradeda vis labiau rūpintis savo sveikata. Žmonėms pradėjus

suprasti, jog fizinis aktyvumas ir sveika mityba yra neatsiejama nuo sveiko ir kokybiško gyvenimo

būdo, į savo mitybą jie įtraukia ir maisto papildus. Todėl maisto papildų paklausa pasaulyje labai

išaugo, net 85 proc. visų atletų į savo mitybos ir treniruočių rutiną įtraukia įvairius maisto papildus.

Tinkamai, pagal mitybos rekomendacijas, subalansuota mityba yra svarbi ne tik norint gerai jaustis,

bet ir padeda pasiekti geresnių sportinių rezultatų įvairiose sporto šakose (1).

Maisto papildų rinkai užsienio šalyse plečiantis, galima pastebėti didesnę jų pasiūlą ir

Lietuvoje. Į Lietuvos rinką tiekiami maisto papildai yra ženklinami remiantis nurodymais Lietuvos

higienos normose HN119:2014 „Maisto produktų ženklinimas“ ir HN 17:2010 „Maisto papildai“,

nurodant ir maisto papildų sudedamųjų dalių sąrašą lietuvių kalba (2). Žinoti sudedamąsias dalis

labai svarbu norint pasirinkti tinkamus maisto papildus, kad organizmas būtų aprūpintas būtinosiomis

maisto medžiagomis, energija, vitаminais, būtų pasirengęs fiziniam krūviui bei greitai atsistatytų

baigus treniruotes.

Sportininkai turi susiformuoti jų fiziologinius poreikius atitinkančius mitybos įpročius bei jų

laikytis, kartu derinant juos su griežtai parinktais maisto papildais, kuriuos turi vartoti tinkamais

kiekiais, neperdozuodami, taip būtų išvengta šalutinių efektų ir pasiekti geresni rezultatai (3). Vienas

svarbiausių etapų planuojant sportininko mitybą yra parinkti tinkamą maistą ir maisto papildus, kad

organizmas būtų aprūpintas energija. Priklausomai nuo sporto šakos, apskaičiuojamas

angliavandenių poreikis organizmui, kad jis būtų sukaupęs reikiamas glikogeno atsargas ir treniruotės

vyktų efektyviai. Nepritrūkus glikogeno treniruotės metu, organizmo atsigavimas bus daug

lengvesnis, o parinkus tinkamus baltymus greitai atsistatys ir raumenų ląstelės, padidės raumenų masė

(4).

Sportininkų mityba turi būti nuolat stebima ir atnaujinama pagal jų fizinius pokyčius, kad būtų

išvengta raumeninio audinio pažeidimų, atsirandančių dėl fizinės veiklos bei suprastėjusių

darbingumo rodiklių (5). Specialistai, kurie rūpinasi sportininkų mityba, turi nuolat domėtis

naujovėmis, atsirandančiomis maisto papildų rinkoje, kuri nuolat plečiasi, bei domėtis naujais

moksliniais tyrimais (6).

Darbo tikslas: Išanalizuoti Lietuvoje parduodamus sportininkams skirtus papildus, išnagrinėti

dalies papildų etiketes bei atlikti sportuojančių žmonių apklausą Lietuvoje, norint sužinoti jų nuomonę

apie jų vartojamus papildus ir šalies rinką, taip pat sukomponuoti naują papildą iš jau naudojamų veikliųjų

dalių ir įvertinti jo juslinį priimtinumą.

12

Darbo uždaviniai:

1. Sportininkų mitybai skirtų papildų rinkos apžvalga Lietuvoje bei etikečių vertinimas.

2. Atlikti sportuojančių žmonių apklausą, norint įvertinti jų nuomonę apie maisto papildų, skirtų

sportininkams, rinką Lietuvoje.

3. Atrinkti maisto papildus, kurių, vartotojų nuomone, trūksta Lietuvos rinkoje bei kurie galėtų

papildyti vienas kitą savo veikliosiomis savybėmis, sukurti naujas jų kompozicijas bei atlikti bendro

priimtinumo juslinį vertinimą.

13

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Sportininkų mityba

Mityba daro didelę įtaką sportininko fizinio darbingumo rodikliams, todėl jų mityba yra

specifinė, priklausanti nuo fizinio intensyvumo ir sporto veiklos rūšies. Siekiant aukščiausių rezultatų

ir gero fizinio pasirengimo sportininkų mityba yra stebima, koreguojama ir vertinama. Tik nuodugniai

įvertinus sportininko mitybos įpročius, galima apskaičiuoti organizmo aprūpinimą maisto

medžiagomis bei planuoti tolimesnės mitybos planą, kad sportininko organizmas ir raumenys būtų

pasirengę fiziniam darbui. Dėl šios priežasties sportininkų mityba yra keičiama iš įprastinės į sveiką

ir visavertę, kuri derinama su tinkamais maisto papildais ir fiziniu krūviu užtikrintų puikią sportininko

fizinę būklę (5, 7).

1.1.1. Energijos poreikis

Norint palaikyti normalią organizmo sistemų ir organų funkciją žmogui reikalinga energija.

Atlikdamas skirtingas veiklas organizmas sunaudoja skirtingus energijos kiekius, energija naudojama

ir ramybės būsenoje. Žmogaus organizmui reikalingos energijos kiekis priklauso nuo įvairių faktorių:

fizinio aktyvumo, amžiaus, lyties, ūgio, svorio (8).

Kalorijų kiekis maiste parodo, kiek produkte yra potencialios energijos. Esant energijos

trūkumui svoris krenta, o esant pertekliui riebalai yra kaupiami organizme ir svoris didėja.

Sportininkams reikia palaikyti organizmo energijos pusiausvyrą norint pasiekti optimaliausių

rezultatų, padidinti treniruočių efektyvumą, t.y. energijos, gautos su maistu, skysčiais bei maisto

papildais, suvartojimas yra lygus energijos išeikvojimui. Be to, gaunant nepakankamą kiekį energijos

yra didesnė traumų tikimybė, atsiranda nuovargis, mažėja raumenų masė bei kaulų tankis. Visavertė

mityba yra būtina sportininkams, nes esant maisto medžiagų trūkumui taip pat gali atsirasti įvairūs

metaboliniai sutrikimai (8, 9).

Norint parinkti tinkamą kalorijų kiekį sportininkui reikia žinoti, koks yra tikslus energijos

poreikis. Energijos suvartojimas yra skirtingas kiekvienai sporto šakai, taip pat įtakos turi ir kita

sportininko veikla, nesusijusi su sportu, pаvyzdžiui, vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu, joga, šokis,

laikas sėdint, stovint. Kai sportininkas labai aktyvus ne treniruočių metu, jų organizmas reikalauja

dar daugiau energijos, todėl norint sudaryti mitybos ir sporto planą, sportininkas yra apklausiamas ir

objektyviai įvertinamas. Vertinami ir šie faktoriai: kūno sudėjimas, raumenų kiekis, hormonų,

kontroliuojančių apetitą, kiekis, medžiagų apykaitos greitis poilsio metu, atliekama genetinė analizė.

14

Nustatant energijos poreikį sportininkams taip pat rekomenduojama apskaičiuoti metabolinį

ekvivalentą (MET). MET parodo, koks kiekis kalorijų per minutę sunaudojamas sportuojant (8, 9).

1.1.2. Riebalų poreikis

Riebalai organizme yra kaupiami fosfolipidų, trigliceridų bei cholesterolio pavidalu, kaip

koncentruotos energijos atsargos. Skylant 1 gramui riebalų gaunama 9,3 kcal. Energija, gauta iš

riebalų, naudojama neintensyviai veiklai atlikti, darant ištvermės pratimus, ilgai dirbant intensyvų

darbą. Sportininkams patartina naudoti kuo mažiau riebalų maiste ir nesilaikyti riebalų dietos, nes jie

kaupiasi organizme atsargų pavidalu, pagrindinis energijos šaltinis sportininkams turėtų būti

angliavandeniai (4, 10).

Pagrindinė riebalų funkcija žmogaus organizme yra organizmo ląstelių membranų sintezė.

Ne visos riebalų rūgštys yra sintetinamos organizme, dalį jų žmogus gauna su maistu, taip pat su

maistu gaunami ir steroidai, stearinai bei riebaluose tirpūs vitaminai A, D, E, K (10).

Suaugusiam žmogui su maistu reikėtų gauti 80-100 gramų riebalų, kurių vertė priklauso nuo

nepakeičiamų nesočiųjų riebalų rūgščių, polinesočiųjų (omega-3, omega-6) riebalų rūgščių kiekio

riebaluose. PSO nurodo, kad riebalai turi sudaryti iki 30 proc. maisto energinės vertės per parą. Tik

ilgai trunkančių bei jėgos reikаlaujančių sporto šakų atstovai gali vartoti riebalus kaip energijos

šaltinį, jie gali suvartoti net nuo 1,8 iki 2,2 g/kg kūno svorio (4, 10).

1.1.3. Angliavandenių poreikis

Pagrindinis energijos šaltinis smegenims efektyviai funkcionuoti bei raumenims sporto metu

yra angliavandeniai. Angliavandenių gausu produktuose, kuriuose daug krakmolo, grūdinėse

kultūrose, vaisiuose. Kadangi angliavandenių atsargos organizme yra mažos, o jie yra svarbūs

palaikant glikogeno kiekį raumenyse bei gliukozės kiekį kraujyje sporto ar kito fizinio darbo metu,

svarbu jas nuolat pildyti vartojant angliavandenių turintį maistą (11).

Yra keli faktoriai, nuo kurių priklauso angliavandenių suvartojimo rekomendacijos

sportininkams: lytis, aplinkos sąlygos, paros energijos poreikis (PEP). Dažniausiai sportuojantiems

žmonėms siūloma suvartoti nuo 6 iki 10 gramų angliavandenių vienam kilogramui kūno svorio (4,

11).

Angliavandeniai yra energijos šaltinis intensyvių treniruočių metu, jie kaupiami glikogeno

pavidalu raumenyse bei kepenyse. Prieš ilgas, sunkias treniruotes sportininkams patartina suvartoti

maisto ar gėrimų turinčių angliavandenių, nes yra svarbu pradėti treniruotes organizmą aprūpinus

glikogeno atsargomis, kad treniruotė būtų lengvesnė, būtų pasiekti geriausi rezultatai. Jeigu

15

sportininko organizmas nėra aprūpintas reikiamu kiekiu glikogeno, treniruotės efektyvumas

sumažėja iki 50 proc., todėl intensyviai sportuojant labai svarbu laikytis tinkamos angliavandenių

dietos. Norėdami aprūpinti savo organizmą reikiamu glikogeno kiekiu, kad raumenys nenusilptų

treniruočių metu, sportininkai vartoja maisto papildus, turinčius angliavandenių, prieš, per bei po

treniruotės, kad organizmas atsistatytų glikogeno kiekį ir būtų ištvermingesnis esаnt dideliam krūviui

(4,11).

1.1.4. Baltymų poreikis

Baltymai yra organizmo atstatymo bei raumenų augimą skatinanti medžiaga. Be to, baltymai

gali būti ir energijos šaltinis sporto metu, kai angliavandenių kiekis yra nepakankamas aprūpinti

organizmui, bet tai gali sukelti raumens audinio irimą (8).

Pagrindiniai maisto produktai, kuriuose gausų baltymų: pieno produktai, mėsa, paukštiena,

žuvis, kai kurios daržovės, pupelės ir t. t. Sportininkams baltymų kiekis dažniausiai parenkamas

individualiai sudarant mitybos planą, jis priklauso nuo sporto šakos, treniruočių intensyvumo,

energijos poreikio. Rekomenduojamas baltymų kiekis ištvermės ir jėgos sportininkams nuo 1,2 iki

1,7 g/kg kūno masės, o trumpųjų nuotolių bėgikai baltymų vartoja dar daugiau (12).

Taip pat, sportininkai baltymų papildomai gauna vartodami maisto papildus, t.y.

aminorūgščių kompleksus, jie vartojimas padeda organizmui greičiau atsigauti po treniruočių.

Aminorūgštys yra sudedamoji baltymų dalis ir pagrindinis jų sintezės komponentas. Susijungus

įvairioms amino rūgščių molekulėms tarpusavyje susidaro grandininės struktūros peptidai, kurie

jungiasi toliau ir sudaro skirtingų rūšių baltymus (4, 13).

Papildomas baltymų vartojimas nėra reikalingas, jeigu riebalų bei angliavandenių

pasisavinimas organizme pakankamai aprūpina organizmą energija. Per didelis aminorūgščių

vartojimas nepаtartinas, nes apsunkina kepenų bei inkstų veiklą ir paaugliams, kurių veikla dar nėra

susiformavusi, bei pagyvenusiems žmonėms, kurių veikla yra sulėtėjusi, jis gali būti pavojingas.

Paaugliams labiau tiktų vartoti išrūgų baltymus (8, 12).

1.1.5. Vitaminų, mineralinių medžiagų, antioksidantų bei skysčių poreikis

Vitaminai ir mineralinės medžiagos yra būtinos sveikatai bei normaliam organizmo

funkcionavimui palaikyti, jos dalyvauja įvairiuose biocheminiuose procesuose, greitina metabolizmą

ir oksidacinius procesus, dalyvauja medžiagų sintezėje, energijos gamyboje. Nors šių biologiškai

aktyvių, organinių medžiagų kiekis, reikalingas organizmui, nėra didelis, tačiau net vieno elemento

trūkumas gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, sumažinti fizinį darbingumą. Šių medžiagų gausu

16

įvairiuose maisto produktuose, todėl subalansavus mitybą, vartojant visaverčius maisto produktus

organizmas jomis yra aprūpinamas. Sportininkai dažniausiai laikosi dietų ir riboja tam tikrų grupių

produktus, todėl atsiranda šių medžiagų trūkumas ir jiems reikia vartoti maisto papildus. Manoma,

kad esant dideliam fiziniam krūviui sportininkai turi suvartoti 2-3 kartus didesnį vitaminų bei

mineralų kiekį, nei rekomenduojama norma. Renkantis vitaminų ir mineralų papildus, atsižvelgiama

į sporto šaką, lytį, amžių, mitybos planą (9, 14).

Taip pat sportininkams labai svarbu vartoti antioksidantus po treniruočių, nes sportuojant

padidėja organizmo deguonies suvartojimas, kvėpuojant vyksta oksidavimosi procesas, jo metu

susidaro laisvieji radikalai – nestabilios molekulės. Kuo didesnis fizinis krūvis, tuo daugiau laisvųjų

radikalų susidaro. Šio proceso metu, jeigu jis nėra valdomas, nukenčia raumenų ląstelės, nes

organizmas nespėja kontroliuoti laisvųjų radikalų, tada sumažėja treniruočių efektyvumas, atsiranda

raumenų skausmai bei nuovargis. Vartojant antioksidantus, kaip antai vitaminas C, E, laisvųjų

radikalų kenksmingas poveikis yra sustabdomas (15).

Sportininkų mityboje, be įvairių maisto medžiagų, labai svarbus yra vandens ir kitų skysčių

vartojimas. Esant skysčių trūkumui negali vykti normali medžiagų apykaita ir jų įsisavinimas,

termoreguliaciniai procesai, nereikalingų medžiagų šalinimas per inkstus, sutrinka širdies, plaučių,

raumenų bei smegenų veikla. Atliekant intensyvias treniruotes prarandama daug vandens ir prakaito,

kyla organizmo temperatūra. Organizmas išskiria daugiau prakaito kūnui vėsinti, su kuriuo pasišalina

įvairūs mikroelementai, svarbūs širdies veiklai (K, Na, Mg, Ca, Cl). Todėl treniruočių metu ir po jų

sportininkai dažnai vartoja elektrolitų bei angliavandenių gėrimus (nes vanduo yra silpnas

elektrolitas) padedančius išvengti vandens ir elektrolitų disbalanso, atstatyti glikogeno keikis. Be to,

atnaujinant vandens atsargas organizme stabdomas dehidratacijos procesas, kuris taip pat gali

sumažinti treniruotės efektyvumą, sukelti mėšlungį (9).

Norint užtikrinti greitą organizmo atsistatymą po treniruočių, svarbu baigus fizinį darbą kuo

greičiau organizmą aprūpinti reikiamu kiekiu skysčių, elektrolitų, suderinti mitybą taip, kad po

treniruotės būtų gautas reikiamas kiekis angliavandenių ir baltymų raumenims atstatyti.

Rekomenduojama sportininkams svertis prieš ir po treniruotės, tokiu būdu bus matoma, kiek skysčių

organizmas prarado. Norėdamas tinkamai atstatyti skysčius, sportininkas turi išgerti vieną litrą

skysčio kiekvienam prarastam kilogramui kūno masės (9).

17

1.2. Sportininkų mityboje naudojami maisto papildai ir jų veikliosios

medžiagos

Didžioji dalis, net 85 proc. viso pasaulio atletų, kurie atstovauja įvairioms sporto šakoms,

vartoja sporto papildus (1). Tačiau šiuos maisto papildus vartoja ne tik didelio meistriškumo

sportininkai, bet ir savo noru sportuojantys žmonės, kurie nori tobulinti savo kūną bei būti sveikesni.

Sportininkai papildus vartoja dėl įvairių priežasčių, priklausomai nuo sporto šakos, išsikeltų tikslų,

kuriuos pasiekti gali ne tik fiziniu darbu, bet ir laikydamiesi griežtų mitybos planų bei vartodami

specialiai jiems parinktus papildus. Tinkama bei subalansuota mityba padeda aprūpinti organizmą

būtinomis maistinėmis medžiagomis, tačiau laikantis griežto plano į mitybą įraukti maisto papildai

aprūpina organizmą reikalingais mikroelementais, vitaminais, palaiko bendrą organizmo homeostazę,

padeda aprūpinti organizmą reikiamu energijos kiekiu. Taip pаt sportininkams labai svarbu tai, kad

vartojami maisto papildai palengvina raumenų bei kaulų skausmą, pagreitina organizmo atsigavimą

po treniruotės (16). Žmonės, kurie sportuoja savo noru, maisto papildus dažniau vartoja norėdami

koreguoti savo svorį, mažinti riebalinį audinį, didinti sąnarių lankstumą, didinti raumenų masę ir t.t.

(17).

Įstaigos, kurios rengia profesionalius sportininkus, skiria labai daug dėmesio sporto papildams

parinkti. Anksčiau maisto papildai sportininkams nebuvo tikrinami, į jų sudėtį buvo įtraukiama

hidroksicitrinė rūgštis, todėl pasitaikydavo nemažai apsinuodijimų, organų sutrikimų, netgi mirčių,

todėl juos vartoti buvo nesаugu. Šiuo metu papildai, skirti sportininkams, yra tikrinami, į rinką

pateikiami tik saugūs ir veiksmingi maisto papildai, kuriems atlikta rizikos ir naudos analizė (16, 17).

Dabar rinkoje galima rasti papildų kiekvienai sporto šakai ar norimiems tikslams pasiekti, jie

yra pateikiami įvairiomis formomis, pavyzdžiui:

• Maisto produktai, kurie yra papildyti funkcionaliaisiais priedais, t.y. maisto

medžiagomis ar komponentais (vitaminais, mineralais), kurie nėra būdingi produkto

sudėčiai (16);

• Patogios formos (gėrimai, geliai, skysti užkandžiai, batonėliai) sportinis maistas

papildytas maisto medžiagomis ir energija, skirtas bendrai mitybai palaikyti ar naudoti

treniruočių metu (16);

• Išgrynintos, koncentruotos formos maistinės medžiagos, komponentai ar žolelės (16);

• Multivitaminai, sudaryti iš įvairių ingredientų, kurie skirti naudoti sporto tikslams

pasiekti (16).

Vartodami maisto papildus sportininkai gali koreguoti savo mitybą, aprūpinti savo organizmą

trūkstamomis maisto medžiagomis, kurių nebuvimas galėtų pakenkti sportininko sveikatai, taip pat

vartojant tam tikrus maisto papildus fizinio darbo metu organizmas yra aprūpinamas energija, todėl

18

treniruotės tampa efektyvesnės, intensyvesnės bei gali trukti ilgiau, sportininkui lengviau siekti

nusistatytų tikslų, padidinti savo fizines galimybes. Be to, vartojant tinkamus papildus atsigavimas

po treniruočių tampa greitesnis, sumažinama traumų rizika (16, 18).

Pasaulyje didėjant maisto papildų sportininkams paklausai, atliekama vis daugiau tyrimų dėl

vartojamų medžiagų saugumo ir veiksmingumo. Pavydžiau, jau yra įrodytas, kad įvairiose sporto

šakose vartojant bikarbonatus, beta-alaminą, kofeiną, kreatininą, Nitratus pasiekiama geresnių

sportinių rezultatų. Tačiau patvirtinti daugelio kitų medžiagų veiksmingumą vis dar trūksta įrodymų

(16).

Nors maisto papildų vartojimas suteikia nemažai naudos sportininkams, tačiau jis turi būti griežtai

kontroliuojamas. Svarbu žinoti visą informaciją apie vartojamas medžiagas ir jų šalutinius poveikius

perdozavimo atveju, žalą organizmui. Perdozavus kofeino atsiranda nerimas, padidėja širdies dažnis,

gali atsirasti pykinimas ir nemiga, padauginus geležies preparatų atsiranda pilvo skausmai, vėmimas,

gali būti pažeidžiamos kepenys taip pat seleno, vitaminų A, D, B6 perteklius organizme neigiamai

veikia širdį, kraujotakos sistemą bei kepenis. Be to, profesionaliems sportininkams būtina gerai

išsiaiškinti papildų sudėtį, nes esant net mažai dozei 19-norandrosterono organizme parodomas

teigiamas dopingo testo rezultatas (16, 19).

19

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGOS

2.1. Rinkos apžvalgos tyrimo metodai

Siekiant įvertinti maisto papildų, skirtų sportininkams, rinką Lietuvoje, buvo atliktas analitinis

rinkos tyrimas, kurio objektas – maisto papildai sportininkams. Tyrimo metu buvo atlikta visų šių

papildų rinkos analizė fizinėse nespecializuotose parduotuvėse bei specializuotose el. parduotuvėse.

2.1.1. Tyrimo aplinka, objektas ir priemonės

Tyrimas atliktas 2019 m. gruodžio mėnesį Kauno mieste, dviejuose didžiuosiuose Lietuvos

prekybos centruose esančiose fizinėse nespecializuotose parduotuvėse, siekiant nešališkumo jų

pavadinimai užkoduoti raidėmis – parduotuvė A ir parduotuvė B. Taip pat buvo pasirinktos ir dvi

Lietuvoje populiarios specializuotos maisto papildų sportininkams el. parduotuvės internete –

parduotuvė X ir parduotuvė Y.

Tyrimo metu buvo analizuojama, kokie maisto papildai siūlomi Lietuvos rinkai, jie grupuojami

bei apskaičiuojama, kokia rinkos dalį sudaro kiekviena atskira grupė procentais. Šiame tyrime

pasirinkta gilintis į augalinės kilmės maisto produktus, todėl buvo analizuojamos kelių augalinės

kilmės maisto papildų sportininkams etiketės ir ženklinimas. Buvo pasirinkti 5 augalinės kilmės

produktai, kuriuos buvo galima rasti visose prekybos vietose, kuriose buvo vykdoma analizė. Visi

produktai buvo surašomi į iš anksto parengtą lentelę, kuria remiantis buvo pateikiami apibendrinti

duomenys ir išvados. Etiketės buvo analizuojamos remiantis Lietuvos higienos normomis HN

119:2014 „Maisto produktų ženklinimas“ bei HN 17:2016 „Maisto papildai“ ir kitais teisės aktais (2).

Tyrimo metu etiketės buvo fotografuojamos arba analizuojama informacija apie produktą

internetinėse parduotuvėse. Gauti duomenys buvo analizuojami naudojant MS Office Excel 2019

programą.

2.2. Sportininkų apklausos tyrimo metodai

Norint įvertinti sportuojančių žmonių nuomonę apie maisto papildus Lietuvos rinkoje, buvo

sukurta anoniminė anketa ir atliktas kiekybinis tyrimas, kurio objektas – Lietuvoje gyvenančių

sportuojančių žmonių nuomonė apie maisto papildų rinką Lietuvoje bei pasirinkimas, kur šiuos

produktus įsigyti. Tiriamoji visuma pasirinkta atsitiktinės atrankos ir savanoriškumo principu. Buvo

pasirinkta ir taikyta anketinė apklausa, pagal kurią vėliau atlikti statistiniai skaičiavimai bei išvados.

20

2.2.1. Tyrimo aplinka ir metodai

Tyrimas atliktas 2020 m. sausio – vasario mėnesiais. Tyrimo metu buvo apklausiami asmenys,

kurie sportuoja profesionaliai arba savo noru. Apklausos metu buvo naudojama anoniminė anketa,

kuri buvo sudaryta iš anksto. Anketa buvo pateikta interneto svetainėje www.apklausa.lt ir publikuota

viešai. Apklausoje dalyvavo 103 asmenys. Darbe pateikiamas respondentų pasiskirstymas pagal

amžių bei lytį.

Anketoje buvo pateikta 14 klausimų, didžioji dalis klausimų (11 klausimų) buvo uždari, kiti

atviri. Visas anketos pavyzdys pateikiamas skyriuje – priedai (1 PRIEDAS). Anketos rezultatai

analizuoti naudojant statistinį SPSS (25 versija) paketą ir MS Office Excel 2019 programą. Skirtumas

statistiškai reikšmingas, kai p< 0,05.

2.3. Maisto papildų sportininkams juslinis vertinimas

2.3.1. Produktų pasirinkimas

Atsižvelgus į rinkos analizės bei apklausos rezultatus ir pastebėjus, kad rinkoje trūksta

natūralesnių papildų, jusliniam vertinimui buvo pasirinkti augalinės kilmės papildai (supermaistas) -

kviečių želmenų milteliai, chlorelių milteliai, kanapių sėklų baltymai. Taip pat buvo panaudoti

žaliosios arbatos milteliai „Matcha“, ciberžolės milteliai bei išrūgų baltymų koncentratas. Visi

produktai yra miltelių formos, gerai tirpstantys tiek šiltame, tiek šaltame vandenyje.

Beveik visų šių produktų etiketės buvo išanalizuotos rinkos analizės metu. Siekiant

anonimiškumo produkto tikslus pavadinimas ir gamintojas neminimas. Šių produktų veikliąsias

medžiagas bei poveikį žmogaus organizmui galima matyti lentelėje (1 lentelė).

21

1 lentelė. Jusliniame vertinime naudojamų produktų veikliosios medžiagos bei poveikis žmogaus

organizmui

Produktas Veikliosios medžiagos, poveikis žmogaus organizmui

Kviečių želmenų milteliai Gausūs skaidulinių medžiagų (34 g / 100 g), kalio, kalcio, geležies, daugelio vitaminų ir retojo chlorofilo. Dažnai įtraukiami į detoksikacijos programas.

Chlorelių milteliai

Gausu baltymų, angliavandenių bei A, B grupės bei C vitaminų, įvairių mineralinių medžiagų, svarbus baltymų šaltinis: chloreloje randamos net 7 iš 8 galimų žmogaus organizmui labai svarbių amino rūgščių. Padeda kovoti su antsvoriu, palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, mažina gliukozės bei cholesterolio kiekį kraujyje, stabdo senėjimo procesus.

Kanapių sėklų baltymai

Turi itin daug baltymų, skaidulinių medžiagų, polinesočiųjų riebalų rūgščių Omega 3, įvairių vitaminų ir mineralų. Mažina širdies ir kraujagyslių ligų susirgimo riziką, naudingi odai, gerina virškinimo sistemos veiklą.

Išrūgų baltymų koncentratas

Aukšta biologinė vertė, baltymų šaltinis, sudėtyje turi didelį kiekį šakotųjų aminorūgščių. Padeda atsikratyti riebalų, mažina alkio jausmą, padeda auginti raumenų masę, didina jėgą.

Žaliosios arbatos milteliai

„Matcha“

Daug kofeino, tianino, chlorofilo ir antioksidantų. Didina imuniteto atsparumą ligoms, sumažina riziką sirgti vėžinėmis ligomis, suteikia energijos, skatina greitesnę medžiagų apykaitą, mažina stresą ir padeda susikaupti.

Ciberžolės milteliai Padidina antioksidantų kiekį, sumažina riziką susirgti įvairiomis ligomis.

22

2.3.2. Mėginių paruošimas

Buvo sukomponuota vienuolika naujų papildų mišinių mėginiai. Visi mėginiai buvo suskirstyti

į keturias grupes – A, B, C ir D ir užkoduoti. Visi A grupės mėginiai buvo su išrūgų baltymais, grupėje

buvo trys mėginiai. Visi B grupės mėginiai buvo gaminami su kanapių sėklų baltymais, grupėje buvo

trys mėginiai. Visi C grupės mėginiai buvo maišomi su chlorelių milteliais, šią grupę taip pat sudarė

trys mėginiai. Paskutinėje D grupėje buvo tik du mėginiai. Detalesnę informaciją apie mėginius

galima matyti lentelėje (2 lentelė).

2 lentelė. Mėginiai tirti juslinio vertinimo metu

Mėginių grupė

Mėginio kodas

Mėginio sudedamosios dalys ir kiekiai

A grupė

A1

Išrūgų baltymai (5g) + kviečių želmenų milteliai (5g) + vanduo (100ml)

A2

Išrūgų baltymai (5g) + žaliosios arbatos milteliai (5g) + vanduo (100ml)

A3 Išrūgų baltymai (5g) + ciberžolės milteliai (5g) + vanduo (100ml)

B grupė

B1

Kanapių sėklų baltymai (5g) + kviečių želmenų milteliai (5g) + vanduo (100ml)

B2 Kanapių sėklų baltymai (5g) + žaliosios arbatos milteliai (5g) +

vanduo (100ml)

B3 Kanapių sėklų baltymai (5g) ciberžolės milteliai (5g) + vanduo

(100ml)

C grupė

C1 Chlorelių milteliai (5g) + kviečių želmenų milteliai (5g) + vanduo

(100ml)

C2 Chlorelių milteliai (5g) + žaliosios arbatos milteliai (5g) + vanduo

(100ml)

C3 Chlorelių milteliai (5g) + ciberžolės milteliai (5g) + vanduo (100ml)

D grupė D1

Chlorelių milteliai (5g) + žaliosios arbatos milteliai (5g) + kviečių želmenų milteliai (5g) + vanduo (150ml)

D2 Išrūgų baltymai (5g) + kanapių sėklų baltymai (5g) + kviečių

želmenų milteliai (5g) + vanduo (150ml) *visi kiekiai mėginiams gaminti buvo pasirinkti naudojantis vartojimo instrukcijomis etiketėse.

23

2.3.3. Juslinis vertinimas

Devyni vertintojai (LSMU studentai, apmokyti atlikti juslinį maisto tyrimą) vertino maisto

papildų gėrimus LSMU Maisto Saugos ir Kokybės katedros juslinio vertinimo laboratorijoje.

Vertinimas buvo atliekamas 2020 metų vasario mėnesį. Gėrimai buvo pateikti atskiruose

permatomuose plastikiniuose indeliuose, mėginių pavadinimai užkoduoti. Prieš atliekant vertinimą

vertintojams buvo pristatytas produktas, paaiškinta, kaip bus atliekamas vertinimas, ir išdalintas

vanduo skalauti burnai bei vertinimo lapai, kuriuose vertintojai patys nusibraižė vertinimo skales.

Vertintojai vertino bendrą produkto priimtinumą. Bendras produkto priimtinumas buvo vertinamas 9

balų hedoninėje skalėje, kurioje 1 reiškia mažiausią priimtinumą, o 9 – didžiausią. Visi vertintojų

rezultatai buvo suvesti į bendras lenteles bei išvesti vidurkiai, naudojant MS Office Excel 2019

programą. Kaip atrodė mėginiai, galima pamatyti paveiksle (1 pav.).

1 pav. Mėginiai, paruošti jusliniam vertinimui

24

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Rinkos apžvalgos tyrimo rezultatai

Lentelėje (3 lentelė) matome, kad parduotuvėje A iš viso buvo rasti 298 produktai skirti

sportininkams. Fizinėje nespecializuotoje maisto parduotuvėje buvo įrengtas atskiras skyrius šiems

produktams. Be maisto ir užkandžių, kurie sudarė net 33 proc. visų siūlomų produktų, didžiausią dalį

sudarė įvairūs proteino padidinto baltymų kiekio proteino produktai, kaip antai proteino kokteiliai,

batonėliai ir panašiai, jų buvo 24 proc. (72 produktai). Kita didelė dalis buvo angliavandeniai

produktai, tai yra produktai, skirti energijai gauti (batonėliai, gėrimai, kokteiliai), jų buvo 15 proc.

(46 produktai). Be specifinių produktų grupių, kaip antai vitaminai, skaidulos, kreatinas, papildai

svorio reguliuoti ir treniruotėms (nuo 2 proc. pasiūlos iki 6 proc), mažiausią dalį sudarė natūralūs

produktai – augaliniai papildai, jų buvo tik 7 proc. ( 21 produktas).

3 lentelė. Parduotuvėje A rastos maisto papildų kategorijos

Produkto kategorija Gaminių kiekis (N) Procentai, %

Proteinas 72 24

Aminorūgštys 11 4

Kreatinas 3 1

Papildai svoriui reguliuoti 17 6

Papildai prieš/per/po treniruotės 18 6

Angliavandeniai 46 15

Vitaminai ir mineralai 5 2

Skaidulos 7 2

Augaliniai papildai 21 7

Maistas ir užkandžiai 98 33

Iš viso: 298 100

25

Kitoje nespecializuotoje maisto prekių parduotuvėje – parduotuvė B – buvo rasta tik 232

produktai, skirti sportuojantiems žmonėms. Iš lentelės (4 lentelė) matyti, kad didžiausią dalį taip pat

sudarė maistas ir užkandžiai, net 55 proc. (127 produktai), o specializuotų maisto papildų buvo tik

105 produktai. Didesnę dalį vėlgi sudarė proteinų (14 proc., 32 produktai) ir angliavandenių (12 proc.,

28 produktai) grupės. Šioje parduotuvėje iš viso nebuvo kreatino produktų bei mineralų ir vitaminų.

Mažiausią procentą sudarė specifinių produktų grupės skaiduliniai produktai, aminorūgštys, papildai

treniruotėms ir svoriui reguliuoti (2-5 proc.). Augaliniai papildai priklausė mažiausiai produktų

turinčiai grupei, ją sudarė tik 12 produktų, 5 proc.

4 lentelė. Parduotuvėje B rastos maisto papildų kategorijos


Proteinas 32 14

Aminorūgštys 8 3

Kreatinas 0 0





Skaidulos 4 2



Iš viso: 232 100

26

Pirmoje elektroninėje specializuotoje maisto papildų parduotuvėje - parduotuvėje X, kurios

duomenis matome lentelėje (5 lentelė), pasiūla buvo kur kas didesnė, iš viso buvo rasti 494 produktai.

Skirtingai nei pirmose parduotuvėse, didžiausią dalį čia sudarė papildai svoriui reguliuoti, jų buvo

net 124, tai sudarė 25 proc. visų produktų. Kitaip nei fizinėse maisto parduotuvėse, čia galima rasti

nemažai vitaminų ir mineralų, jie sudarė 17 proc. (82 produktai), aminorūgštys – 11 proc. (53

produktai). Mažiausiai rasta kreatino, skaidulinių ir produktų su būtinaisiais riebalais (1-2 proc.).

Augalinių papildų kategorijoje buvo rasti 23 produktai, 5 proc.

5 lentelė. Parduotuvėje X rastos maisto papildų kategorijos


Proteinas 41 8

Aminorūgštys 53 11

Kreatinas 7 1





Skaidulos 8 2


Būtinieji riebalai 9 2


Iš viso: 494 100

27

Lentelėje (6 lentelė) matome parduotuvės Y rinkos analizės rezultatus. Šioje specializuotoje

elektroninėje parduotuvėje buvo didžiausia produktų pasiūla, buvo rasta 560 produktų, skirtų

sportininkams. Skirtingai nei kitose prekybos vietose, didžiausia produktų kategorija buvo papildai,

skirti naudoti prieš/per/po treniruotės, šioje kategorijoje buvo net 207 produktai, kurie sudarė 37 proc.

visos pasiūlos. Kitos didesnės grupės buvo papildai svoriui reguliuoti (96 produktai, 17 proc.) bei

aminorūgštys (70 produktai, 13 proc.). Mažiausios produktų kategorijos, kurios sudarė tik po 1proc.

visos pasiūlos, buvo augaliniai papildai ir būtinieji riebalai (omega riebalų rūgštys).

6 lentelė. Parduotuvėje Y rastos maisto papildų kategorijos


Proteinas 39 7

Aminorūgštys 70 13

Kreatinas 26 5





Skaidulos 9 2


Būtinieji riebalai 4 1


Iš viso: 560 100

Atlikus kiekybinį maisto papildų rinkos pasiūlos vertinimą keturiose parduotuvėse Lietuvoje,

buvo analizuojamos vienos mažiausios papildų kategorijos, tai augalinių papildų, produktų etiketės.

Buvo pasirinkti penki augaliniai papildai sportininkams, rezultatai pateikti tolimesnėse lentelėje (7

lentelė, 8 lentelė).

28

7 lentelė. Augalinių papildų etikečių analizė (pirma dalis), vertės nurodytos 100g produkto

*SRR – sočiosios riebalų rūgštys; MRR – mononesočiosios riebalų rūgštys; PRR – polinesočiosios riebalų rūgštys

Kaip jau buvo minėta, etiketės buvo vertinamos remiantis galiojančiais teisės aktais. Visos analizuojamos etiketės atitiko reikalavimus, duomenys

pateikti lietuvių kalba, aiškiai matomi. Etiketėse pateiktos sudedamosios dalys, alergenai ir grynasis kiekis. Visi šie penki maisto papildai yra miltelių

formos, juos galima naudoti su vandeniu ar kitais gėrimais. Lentelėje (7 lentelė) nurodyta, kad etiketėse pateikta energinė vertė bei maistingumas. Visų

papildų maistinė vertė gana panaši, išskyrus kviečių želmenų miltelius, jų energinė vertė mažiausia - tik 171kcal. Riebalų kiekis didžiausias kanapių

sėklų milteliuose - 11g, mažiausias - žaliajame gėrime, tik 0,5g. Angliavandenių kiekis didžiausias žaliajame gėrime - 50g, mažiausias – kviečių želmenų

milteliuose, tik 2,3g, kuriuose nėra cukraus. Didžiausias skaidulinių medžiagų kiekis rastas kviečių želmenų milteliuose, net 36g, mažiausias chlorelių

Eil.

numeris Produktas

Energinė

vertė, kcal Riebalų kiekis, g

Angliavandenių

kiekis, g

Skaidulinių

medžiagų kiekis,

g

Baltymų

kiekis, g

Druskos

kiekis, g

1 Kviečių želmenų milteliai 171 1,4 (iš kurių SRR*

0,22g) 2,3 (iš kurių cukrų 0g) 36 14,7 0,08

2 Chlorelių milteliai 380 8 20 (iš kurių cukrų 0g) 4 57 0

3 Kanapių sėklų baltymai 347 11 (iš kurių SRR 1g,

MRR* 1g, PRR* 9,1g) 4 ( iš kurių cukrų 4g) 18 49 0

4 Žaliasis gėrimas 365 0,5 (iš kurių SRR 0,5g) 50 (iš kurių cukrų

6,4g) Nenurodyta 31 0,8

5 Vinrūgės (spirulinos)

milteliai 366 1 (iš kurių SRR 0,5g)

13,01(iš kurių cukrų

<0,5g) 5,1 65,9 0,9

29

milteliuose, o žaliajame gėrime skaidulų kiekis nenurodytas. Akivaizdu, kad baltymų didžiausias kiekis, 65,9g, buvo vinrūgės miteliuose, kuriuose buvo

ir didžiausias druskos kiekis – 0,9g.

8 lentelė. Augalinių papildų etikečių analizė (antra dalis)

Eil.

numeris Produktas

Mineralinės medžiagos ir

vitaminai

Ekologinis

ženklinimas

Laikymo ir

naudojimo sąlygos

Galiojimo

laikas Kilmės šalis

1 Kviečių želmenų milteliai K (2,3mg), Mg(110mg),

Fe (27mg) Nurodyta Nurodyta Nurodyta EU

2 Chlorelių milteliai Fe (130mg) Nurodyta Nurodyta Nurodyta Indija

3 Kanapių sėklų baltymai

Vitaminai B1, B2, B3, B6,

B9, Fe, Ca, P, Mg, Zn, Cu,

Mn, K

Ne ekologinis

produktas Nurodyta Nurodyta Lietuva

4 Žaliasis gėrimas Mn (3,55g), Vitamino C

(250mg) Nurodyta Nurodyta Nurodyta EU

5 Vinrūgės (spirulinos) milteliai Ca (333mg), Fe (6,6mg),

Mg(300mg) Nurodyta Nurodyta Nurodyta ne EU

Lentelėje (8 lentelė) matome, kokių mineralinių medžiagų ir vitaminų buvo rasta augaliniuose papilduose. Didžiausia gausa šių medžiagų

pasižymėjo kanapių sėklų baltymai. Šiuose maisto papilduose, vadovaujantis HN 17:2016 „Maisto papildai“ 19 punktu, nurodyti medžiagų, turinčių

mitybinį ir fiziologinį poveikį, kiekiai ir paros norma bei referencinės maistinės vertės (RSV) procentai.

Ekologiniai ženklinimai ant pakuočių atitiko visus ES aktų reikalavimus, šio ženklinimo nebuvo tik ant kanapių baltymų sėklų, šis produktas nėra

ekologinis. Taip pat ant visų etikečių buvo pažymėta kilmės šalis, gamintojas, platintojas, laikymo bei naudojimo sąlygos ir galiojimo laikas.

30

3.2. Apklausos rezultatai

Tyrimo metu buvo apklausti 103 žmonės, 39 vyrai ir 64 moterys. Daugiausiai respondentų, net

57,3 proc., buvo 18-25 metų grupėje, mažiausiai – daugiau kaip 35 metų amžiaus grupėje. Daugiausia

respondentų, 72 proc., gyvena didmiesčiuose (Kaunas, Vilnius), mažiausia kaimuose bei rajonuose –

4 proc. Respondentų lytis, amžius bei gyvenamoji vieta pateikta lentelėje (9 lentelė).

9 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį, amžių bei gyvenamąją vietą

Respondentų pasiskirstymas pagal: Respondentų skaičius (N) Procentai

Lytis* Vyrai 39 37,9 Moterys 64 62,1

Amžius*

iki 18 metų 18 17,5 18-25 59 57,3 25-35 21 20,4 Daugiau nei 35 metai 5 4,9

Gyvenamoji vieta*

Didmiestis 74 72 Miestas 7 7 Miestelis 18 17 Kaimas/rajonas 4 4

* p=0,010 < 0,05

Į klausimą, ar sportuojate, 96,1 proc. (n=99) respondentų atsake - taip, tik 3,9 proc. (n=4)

respondentų atsakė – ne (p=0,01 < 0,05).

Sportuojantys respondentai dažniausiai sportuoja savo noru, net 77,7proc. (n=80), mažiausia

respondentų sportuoja dėl sveiktos problemų, 3,9 proc. (n=4) (p=0,01 < 0,05). Tarp respondentų

buvo 14 profesionalių sportininkų. Respondentų pasiskirstymas pagal sporto priežastį jų gyvenime

pateiktas paveiksle (2 pav.).

31

2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal sporto priežastį

Tarp profesionalių sportininkų buvo:

• Krepšinio žaidėjų;

• Sportinės aerobikos gimnastų;

• Tinklinio žaidėjų;

• Kūno rengybos specialistų

• Mišriojo sporto kovotojų;

• Jėgos trikovės sportininkų.

3-4 paveiksluose matome, kad 54,4 proc. respondentų vartoja papildus, skirtus sportuojantiems

žmonėms, ir tik 48,5 proc. respondentų žino, kokie sporto papildai jiems tinkamiausi (p=0,01 < 0,05).

3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal papildų sportininkams vartojimą

13,6%

77,7%

3,9% 4,9%0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

Profesionalussportininkas

Sportuojate savonoru

Sportuojate dėlsveikatosproblemų

Kita

Res

ponden

tų s

kai

čius

(N)

N=56, 54%

N=47, 46%

Varoja Nevartoja

32

4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar jie žino, kokie papildai yra tinkami

Didžioji dalis, 46,6 proc. (n=48), respondentų visada žino papildų sudėtį, 24,3 proc. (n=25)

tikslios sudėties nežino, o net 29,1 proc. (n=30) maisto papildų sudėties iš viso nežino. Daugiausia

respondentų, 32 proc. (n=33), vartoja mišrius papildus, t.y. kombinuoja įvairių rūšių papildus,

priklausomai nuo poreikio. 21 proc. (n=22) respondentų vartoja vitaminų papildus. Mažiausia dalis,

tik 3 proc. (n=3), respondentų vartoja maistinių žolių papildus. Maisto papildų grupes, kurias vartoja

respondentai, galima matyti paveiksle (p=0,01 < 0,05) (5 pav.).

5 pav. Maisto papildų sportininkams, kuriuos vartoja respondentai, grupės

N=50,49%

N=53, 51%

Žinau, kokie papildai man tinkamiausiNežinau, kokie papildai man tinkamiausi

19%

3%

21%

32%

16%

9%

0

5

10

15

20

25

30

35

Baltym

ų papild

ai

Maistin

ių žolių

papild

ai

Vitaminų pap

ildai

Mišrūs

Angliav

anden

iųKita

Res

ponden

tų s

kai

čius

(N)

33

Paveiksle (6 pav.) pateiktos papildų, kuriuos vartoja respondentai, grupės pagal paskirtį.

Dažniausiai, 22 proc. (n=41), respondentai vartojo papildus atsigavimui po sporto, o daug rečiau (10

proc.) ištvermei ir lieknėjimui (p=0,005 < 0,05).

6 pav. Respondentų vartojamų papildų grupės pagal paskirtį

Toliau matome (7 pav.) šaltinius, kur respondentai įsigyja maisto papildų, dažniausiai, 38

proc. (n=42) respondentų jų įsigyja lietuviškose el. parduotuvėse, o rečiausiai, 9 proc. (n=10), fizinėse

nespecializuotose parduotuvėse. El. parduotuvėse, užsienio rinkose papildus įsigyja 22 proc. (n=24)

respondentų (p=0,01 < 0,05).

17%

22%

16%

10% 10%

21%

4%

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

Raumen

ų mase

i

Atsiga

vimui

Energija

i

Ištver

mei

Lieknėji

mui

Sveikati

nimui

Kita

Res

ponden

tų s

kai

čius

(N)

34

7 pav. Maisto papildų įsigijimo šaltiniai

Net 34 proc. (n=35) respondentų atsakė, kad neranda norimų maisto papildų sportininkams

Lietuvos rinkoje. Kokių produktų Lietuvoje pasigenda respondentai, yra pateikta lentelėje (p=0,01 <

0,05) (10 lentelė). Respondentų nuomone, Lietuvoje trūksta natūralesnių produktų, taip pat

veganiškos sudėties papildų, įvairių rūšių baltymų, efektyvesnių papildų prieš treniruotę. Taip pat

respondentai pastebi, kad dažniau užsienio rinkose randa papildų mažesnėmis kainomis, taip pat

respondentai užsienio parduotuvėse randa geresnių papildų pagal sudėties, kokybės bei kainos

santykį.

10 lentelė. Produktai, kurių respondentai pasigenda Lietuvos rinkoje

Produktai, kurių respondentai pasigenda Lietuvos rinkoje

Įvairių rūšių baltymai

Veganiškos sudėties produktai

Natūralesni produktai

Efektyvesni papildų prieš treniruotę

Geresni papildai pagal sudėtį, kokybės ir kainos santykį

Augalinės kilmės baltyminiai batonėliai

Pigesni produktai

38%

31%

9%

22%

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

Lietuviškose el. parduotuvėse internete

Fizinėse specializuotose parduotuvėse

Fizinėse nespecializuotose parduotuvėse

El. parduotuvėse internete užsieniorinkose

Respondentų skaičius (N)

35

3.3. Juslinio vertinimo rezultatai

Sukūrėme vienuolika naujų papildų mišinių, kurių tiksli kompozicija nurodyta skyriuje

„Tyrimo metodika ir medžiagos“. Juslinės analizės metu vertintojai įvertino maisto papildų mišinių

bendrą priimtinumą. Rezultatus galima matyti paveiksle (8 pav.). Visi mėginiai, išskyrus vieną, buvo

įvertinti gana prastai, t.y., žemiau nei 6,0 balai. Geriausiai buvo įvertintas ir priimtiniausias pasirodė

mėginys A3 (Išrūgų baltymai (5g) + ciberžolės milteliai (5g) + vanduo (100ml)), jam buvo skirta net

7,3 ± 0,8 balo. Blogiausiai įvertintas mėginys A2 (Išrūgų baltymai (5g) + žaliosios arbatos milteliai

(5g) + vanduo (100ml)), šiam mėginiui skirta tik 0,7 ± 0,4 balo. Kitų mėginių vertinimas svyravo nuo

0,8 balo iki 5,2 balo.

8 pav. Maisto papildų bendro priimtinumo vertinimas

1,6

0,7

7,9

5,2

2,21,6

2,5 2,5 2,4

0,8

5

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

A1 A2 A3 B1 B2 B3 C1 C2 C3 D1 D2

Priim

tinum

as, b

alai

s

Mėginio kodas

36

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Sporto mityba yra nuolat kintanti ir tobulėjanti sritis, vien tik 2017 metais su raktažodžiu sporto

mityba buvo publikuoti 2082 straipsniai. Šiomis dienomis vis daugiau žmonių pasirenka sveiką

gyvenimo būdą, sportas tampa vis populiaresnis tarp jaunų žmonių, todėl mokslininkai yra

suinteresuoti kurti naujus maisto pаpildus sportininkams bei analizuoti jau esamų papildų

veiksmingumą, šalutinius efektus (20).

Pagal rinkos apžvalgą, atliktą Europos Komisijos, dauguma maisto papildų, skirtų sportininkams,

vartotojų yra „pramogų vartotojai“, kurių rinkos dalis auga greičiau nei kultūristų ir profesionalių

sportininkų. Manoma, kad pati ES rinka verta milijardų eurų ir toliau greitai auga (21).

JAV įstatymas apibrėžia maisto papildą kaip produktą, skirtą dietai papildyti, kuriame yra

dietinis ingredientas. Iš esmės dietiniai ingredientai šiuose produktuose gali būti vitaminai, mineralai,

žolelės ir kiti botaniniai produktai, aminorūgštys ir tokios medžiagos kaip fermentai, organų audiniai

ir liaukų ekstraktai (22). ES sportinė mitybą apimą platų produktų asortimentą, pavyzdžiui: miltelius,

skirtus svoriui priaugti, kreatiną, nepakeičiamas aminorūgštis, šakotos grandinės aminorūgštis

(BCAA), glutaminą, nepakeičiamas riebalų rūgštis, testosterono išsiskyrimą skatinančius papildus

raumenims stiprinti, kofeiną, žaliosios arbatos ekstraktą, L-karnitiną svoriui mesti, taip pat sportinius

gėrimus treniruotės efektyvumui didinti, neminint įprastų medžiagų, kaip antai vitaminai ir mineralai

(21).

Atlikus kiekybinę analizę apie maisto papildus, skirtus sportininkams, parduodamus Lietuvos

rinkoje, buvo rasta daugelis iš ankščiau išvardintų maisto papildų, nors pasiūla Lietuvoje dar kol kas

mažesnė nei kai kuriose užsienio šalyse. Apžvelgus dvi didžiąsias nespecializuotas parduotuves ir

dvi populiаrias specializuotas el. parduotuves, matoma, kad specializuotose el. parduotuvėse pasiūla

yra dvigubai didesnė, parduotuvėje A rasti 298 produktai, parduotuvėje B – 232, o elektroninėje

parduotuvėje X iš viso rasti 494 produktai, parduotuvėje Y – 560. Iš rezultatų taip pat matoma, kad

nespecializuotos maisto parduotuvės didesnį dėmesį skiria plačiajai visuomenei, didžiąją dalį

pasiūlos sudaro maistas ir užkandžiai (parduotuvė A 33 proc., parduotuvė B net 55 proc.), taip pat

didesnę dalį sudaro proteinas bei angliavandeniai, skirti energijai, raumenims. Mažiau, vos kelis

procentus pasiūlos, sudaro papildai svoriui reguliuoti, aminorūgštys, papildai, skirti naudoti

prieš/per/po treniruotės. Mažiausiai siūloma skaidulinių medžiagų, kreatino, vitaminų bei mineralinių

medžiagų (1-2 proc.). Būtinųjų riebalų nespecializuotose fizinėse parduotuvėse nebuvo rasta.

Analizuojant specializuotų elektroninių parduotuvių rezultatus, galima teigti, kad jos labiau

orientuojasi į profesionalius sportininkus, maistas ir užkandžiai parduotuvėje X sudaro 18 proc.

pasiūlos, o parduotuvėje Y tik 9 proc. Daugiausiai stengiamasi pasiūlyti sportininkams papildų

37

svoriui reguliuoti (parduotuvė X 25 proc., Y – 17 proc.), papildų treniruotėms ir po jų (parduotuvė

Y net 37 proc.), aminorūgščių, galima rasti nemažai vitaminų bei mineralų, taip pat čia galima įsigyti

ir būtinųjų riebalų.

Vis dažniau parduotuvių lentynose galime išvysti augаlinių papildų, šių produktų paklausa

išaugo tik neseniai, kai žmonės pradėjo daugiau domėtis alternatyviomis mitybos galimybėmis,

atsirado daugiau tyrimų apie įvairių augalų naudą organizmui. Lietuvos rinkoje kol kas šie papildai

sudaro tik nedidelę dalį (augaliniai papildai parduotuvėje A sudarė 7 proc. pasiūlos, B ir X

parduotuvėse po 5 proc., o parduotuvėje Y tik 1 proc.). Dažniausiai galima rasti koncentruotus,

sudarytus tik iš vieno augalo, papildus, mažai galima rasti kompleksinių papildų. Tyrimo metu buvo

įvertintos ir penkių augalinių papildų etiketės, jos buvo analizuojamos remiantis Lietuvos higienos

normomis HN 119:2014 „Maisto produktų ženklinimas“ bei HN 17:2016 „Maisto papildai“ ir kitais

teisės aktais, jokių neatitikimų nebuvo rasta (2).

Antras tyrimo etapas buvo išsiaiškinti sportuojančių žmonių nuomonę apie maisto papildų,

skirtų sportininkams, rinką Lietuvoje bei sužinoti, kokius papildus jie patys renkasi. Dėl to buvo

suformuota anoniminė apklausa, kurioje dalyvavo net 103 žmonės (39 vyrai ir 64 moterys). Visi gauti

atsakymai statistiškai reikšmingi (p<0,05). Didžioji dalis respondentų priklausė 18-25 amžiaus grupei

(58 proc.) bei gyveno didmiesčiuose (72 proc.). Ši žmonių grupė yra pagrindinė, į kurią orientuojasi

papildų gamintojai. 96 proc. visų respondentų yra sportuojantys žmonės, iš jų 78 proc. sportuoja savo

noru, 14 proc. yra profesionalai, o 4 proc. sportuoja dėl sveikatos problemų (p=0,01 < 0,05). Daugiau

nei pusė (54 proc.) šių sportuojančių žmonių vartoja maisto papildus, tačiau tik 49 proc. jų žino visų

vartojamų pаpildų sudėtį, tai parodo, kad žmones šiuo klausimu reikia labiau šviesti. Respondentai

dažniausiai vartojo įvairius mišrius, kombinuotus papildus (32 proc.), vitaminus (21 proc.), baltymus

(19 proc.), angliavandenių papildus (16 proc.) ir tik 3 proc. respondentų vartojo maistinių žolių

papildus (p=0,01 < 0,05). Papildus sportininkai dažniausiai vartojo atsigavimui po treniruotės (22

proc.) bei sveikatai gerinti (21 proc.), šiek tiek mažiau - raumenų masei didinti (17 proc.) ir energijai

gauti (16 proc.), o ištvermei didinti ir svoriui mažinti papildus respondentai vartojo rečiausiai (po 10

proc.) (p=0,005 < 0,05). Paklausti, kur dažniausiai perka maisto papildus, didžiausia respondentų

dalis atsakė, jog lietuviškose el. parduotuvėse (38 proc.) arba fizinėse specializuotose parduotuvėse

(31 proc.), 22 proc. apklaustųjų neranda norimų maisto papildų lietuviškose parduotuvėse, todėl juo

perka iš el. parduotuvių užsienyje ir tik 9 proc. renkasi fizines nespecializuotas parduotuves (p=0,01

< 0,05).

Respondentų nuomone, Lietuvoje trūksta natūralesnių produktų, pavyzdžiui, augalinės kilmės

baltymų batonėlių, taip pat veganiškos sudėties papildų, įvairių rūšių baltymų, efektyvesnių papildų

prieš treniruotę. Taip pat respondentai pastebi, kad dažniau užsienio rinkose randa papildų

38

mažesnėmis kainomis, taip pat respondentai užsienio parduotuvėse randa geresnių papildų pagal

sudėties, kokybės bei kainos santykį.

Kalbant apie maisto papildų saugumą, ne visos medžiagos yra saugios žmonėms vartoti. Tam

tikros populiarios medžiagos, pavydžiui, efedrai, prohormonai, „raumenų stiprinimo“ papildai, buvo

pripažintos nesaugiomis, todėl nacionalinės valdžios institucijos ir sporto asociacijos uždraudė jas

vartoti. Akivaizdu, kad jei papildas yra uždraustas, sporto mitybos specialistas turėtų jų vengti. Net

įprastos medžiagos, pavyzdžiui, vitaminai ir mineralai, kelia potencialą riziką. Iš tikrųjų

susirūpinimas dėl neigiamo šių medžiagų poveikio atsispindi ES teisės aktuose. Medžiagos paprastai

vadinamos saugiomis, jei vartojamos sveiko asmens tinkamomis dozėmis nesukelia rizikos sveikatai.

Pavyzdžiui, vartojant kreatiną netinkamomis dozėmis taip pat gali kilti pavojus sveikatai, o padidinto

baltymų vartojimo poveikis žmonėms vis dar nėra moksliškai įrodytas. Tačiau šias ir kitas maistines

medžiagas gаlima lengvai įsigyti sporto salėse, sporto inventoriaus parduotuvėse, maisto papildų

parduotuvėse, vaistinėse, prekybos centruose ir, žinoma, internetu (20,21, 23, 24).

Žmonės, kurie planuoja vartoti papildus, turėtų gerai išanalizuoti galimą šalutinį poveikį, kad

galėtų priimti pagrįstą sprendimą, ar vartoti papildą. Be to, jie turėtų pasitarti su kvalifikuotu

gydytoju, kad išsiaiškintų, ar nėra kokių nors medicininių problemų, kurios gali neleisti vartoti

papildų. Vertinant papildo saugą, siūloma išsiaiškinti, ar mokslinėje bei medicininėje literatūroje

nepastebėta jokio šalutinio poveikio. Deja, daugeliui galimų papildų nebuvo atlikti pagrindiniai

saugumo tyrimai, kurie parodytų tinkamą papildo vartojimo laiką ir dozes (20).

Išanalizavus literatūrą, atlikus Lietuvos rinkos analizę bei sportuojančių žmonių apklausą, buvo

išsiaiškinta, kad Lietuvoje yra maža augalinių maisto papildų pasiūla, o ypač kombinuotų kelių

augalų ar augalų ir kitų veikliųjų medžiagų. Taip pat vartotojų nuomone jiems rinkoje trūksta

natūralesnių, veganiškų maisto papildų. Dėl šių priežasčių paskutinei tyrimo daliai naujų papildų

komponavimui buvo pasirinkti augalinės kilmės papildai, supermaistas - kviečių želmenų milteliai,

chlorelių milteliai, kanapių sėklų baltymai. Taip pat buvo panaudota žaliosios arbatos milteliai

„Matcha“, ciberžolės milteliai bei išrūgų baltymų koncentratas.

Visi šie produktai buvo maišomi įvairiomis kombinacijomis, užkoduojami ir pateikiami

jusliniam vertinimui. Buvo sukombinuota 11 naujų maisto papildų mėginių ir atliktas vertinimas.

Juslinės analizės metu vertintojai įvertino maisto papildų mišinių bendrą priimtinumą. Visi mėginiai,

išskyrus vieną, buvo įvertinti gana prastai, t.y., žemiau nei 6,0 balai. Vertintojų teigimu, šie pаpildai

buvo jiems nepriimtino kvapo, skonio bei konsistencijos. Yra žinoma, kad koncentruoti augalų

milteliai yra specifinio skonio, kuris yra priimtinas ne visiems, todėl dauguma žmonių atsisako juos

vartoti, net jeigu nauda organizmui yra didelė. Tačiau mėginys A3 (išrūgų baltymai (5g) + ciberžolės

milteliai (5g) + vanduo (100ml)) buvo įvertintas aukštu balu, jam buvo skirta net 7,3 ± 0,8 balo 9 balų

hedoninėje skalėje. Mėginys B1 (kanapių sėklų baltymai (5g) + kviečių želmenų milteliai (5g) +

39

vanduo (100ml)) ir D2 (išrūgų baltymai (5g) + kanapių sėklų baltymai (5g) + kviečių želmenų

milteliai (5g) + vanduo (150ml)), taip pat buvo įvertinti gana gerai, 5 balais. Su geriausiai įvertintais

mėginiais galima atlikti tolimesnius bandymus, pavyzdžiui, maišyti juos su jogurtu ar medumi, kad

juslinės savybės būtų dar labiau pagerintos.

Šiuo metu kai kurios vaistažolės yra naudojamos raumenų jėgai ir kūno masei didinti. Atsiranda

vis daugiau įrodymų, kad augalų nauda sveikatai yra priskiriama jų bioaktyviems junginiams, kaip

antai polifenoliai, terpenoidai ir alkaloidai. Žolinių papildų poveikis atsiranda dėl centrinės nervų

sistemos aktyvumo, stimuliuojant katecholaminus. Yra tyrimų, kad ženšenis gali būti naudojamas

kaip ištvermės gerinimo priemonė, o alkaloidų papildai vieno tyrimo metu pagerino sprinto ir dviračių

sporto pasiekimus. Kai kurie kiti alkaloidai, pavyzdžiui, žaliosios arbatos ekstraktai, buvo vartojami

siekiant pаgerinti sportininkų masę ir kūno kompoziciją. Kitos žolelės gali palengvinti raumenų ir

sąnarių skausmus, tačiau trūksta rezultatų apie jų poveikį pratimams atlikti (25).

Tokie vertinimai parodo, kad augaliniai maisto papildai yra perspektyvi sritis maisto papildų

gamintojams, tai yra puiki galimybė tobulėti ir kurti naujas inovatyvias idėjas. Augaliniai papildai

yra naudingi žmonių organizmui, Lietuvoje yra galimybė juos auginti ir gaminti, todėl atlikus daugiau

tyrimų bei sugalvojus, kaip pagerinti šių papildų juslines savybes bei skonį, pridėjus kitų medžiagų,

šie papildai taptų populiarūs ne tik tarp sportininkų Lietuvoje, bet ir užsienyje.

40

IŠVADOS

1. Sportininkų mitybai skirtų papildų rinkos apžvalga buvo atlikta dviejose nespecializuotose

parduotuvėse Lietuvoje ir dviejose specializuotose el. parduotuvėse. Nespecializuotose

maisto parduotuvėse didesnis dėmesys skiriamas plačiajai visuomenei, didžiąją dalį

pasiūlos sudaro maistas ir užkandžiai (parduotuvė A 33 proc., parduotuvė B net 55 proc.),

o specializuotose el. parduotuvėse labiau orientuojamasi į profesionalius sportininkus,

daugiausia stengiamasi pasiūlyti sportininkams papildų svoriui reguliuoti (parduotuvė X -

25 proc., Y – 17 proc.), papildų treniruotėms ir po jų (parduotuvė Y net 37 proc.). Be to,

Lietuvos rinkoje kol kas labai trūksta augalinių maisto papildų, jie sudaro tik nedidelę

pasiūlos dalį (parduotuvėje A sudarė 7 proc. pasiūlos, B ir X parduotuvėse po 5 proc., o

parduotuvėje Y tik 1 proc.). Tyrimo metu įvertinus 5 augalinių papildų etiketės, remiantis

teisės aktais, jokių neatitikimų nebuvo rasta.

2. Buvo suformuota anoniminė apklausa, kurios tikslas išsiaiškinti sportuojančių žmonių

nuomonę apie maisto papildų rinką Lietuvoje, apklausti 103 respondentai (39 vyrai ir 64

moterys). 96 proc. visų respondentų yra sportuojantys žmonės, iš jų 78 proc. sportuoja savo

noru, 14 proc. yra profesionalai (p=0,010 < 0,05). Tik 49 proc. sportininkų žino vartojamų

papildų sudėtį, tai parodo didelę žinių apie maisto papildus stoką. Sportininkai dažniausiai

papildus vartojo atsigavimui po treniruotės (22 proc.), o rečiausiai - ištvermei didinti ir

svoriui mažinti (po 10 proc.) (p=0,005 < 0,05). Papildus respondentai dažniausiai perka

lietuviškose el. parduotuvėse (38 proc.), tačiau net 22 proc. apklaustųjų papildus perka iš

užsienio el. parduotuvių (p=0,010 < 0,05). Respondentų nuomone, Lietuvoje trūksta

natūralesnių, veganiškos sudėties produktų. Be to, respondentai užsienio rinkose randa

papildų mažesnėmis kainomis bei geresnių papildų pagal sudėties, kokybės bei kainos

santykį.

3. Jusliniam berndrojo priimtunumo vertinimui atlikti buvo sukombinuota 11 naujų maisto

papildų mėginių. Mėginys A3 (išrūgų baltymai (5g) + ciberžolės milteliai (5g) + vanduo

(100ml)) buvo įvertintas gana aukštu balu, jam buvo skirta net 7,3 ± 0,8 balo 9 balų

hedoninėje skalėje. Mėginys B1 (kanapių sėklų baltymai (5g) + kviečių želmenų milteliai

(5g) + vanduo (100ml)) ir D2 (išrūgų baltymai (5g) + kanapių sėklų baltymai (5g) + kviečių

želmenų milteliai (5g) + vanduo (150ml)), taip pat buvo įvertinti gana gerai, 5 balais. Tokie

vertinimai parodo, kad augaliniai maisto papildai yra perspektyvi sritis maisto papildų

gamintojams. Tęsiant tyrimus bei patobulinant šių papildų juslines savybes ir pagerinus

skonį, juos pradėtų naudoti kur kas daugiau sportininkų.

41

LITERATŪRA

1. Louise M. Burke. Practical Issues in Evidence-Bаsed Use of Performance Supplements:

Supplement Interactions, Repeated Use and Individual Responses. Sports Med (2017) 47

2017 Published online: 22 March 2017;47:(Suppl 1):S79–S100.

2. VMVT oficiali svetainė. Maisto papildų ženklinimo atmintinė (2019). [Elektroninis išteklius]

[žiūrėtа 2020 vasario 17 d.]. Prieiga per internet:

https://vmvt.lt/sites/default/files/maisto_papildu_zenklinimo_atmintine_2019-10-28.pdf

3. Baranauskas, M., Stukas, R., Jablonskienė, V., Abaravičius, J. A., Paškevičienė, D., Tubelis,

L., & Švedas, E. (2018). Lietuvos didelio meistriškumo sportininkų mitybos įpročiai. Sporto

mokslas, 2018, nr. 3-4, p. 79-86.

4. Rodriguez NR., DiMаrco, NM., Langley, S., et al. Nutrition and Athletic Performance.

Medicine and Science in Sports and Exercise 2009:41(3);709-731.

5. Stukas, R., Baranauskas, M., Švedas, E, & Tubelis, L. (2011). Perspektyvinio rengimo

olimpinės pamainos sportininkų mitybos ypatumai. Sveikatos mokslai, 1(73), 3.

6. Knapik, J. J., Steelman, R. A., Hoedebecke, S. S., Austin, K. G., Farina, E. K., & Lieberman,

H. R. (2016). Prevalence of dietary supplement use by athletes: systematic review and meta-

analysis. Sports Medicine, 46(1), 103-123.

7. Baranauskas, M., Stukas, R., Jablonskienė, V., Abaravičius, J. A., Paškevičienė, D., Tubelis,

L., & Švedas, E. (2018). Lietuvos didelio meistriškumo sportininkų mitybos įpročiai. Sporto

mokslas, 2018, nr. 3-4, p. 79-86.

8. Manore, M. M. (2015). Weight management for athletes and active individuals: a brief

review. Sports Medicine, 45(1), 83-92.

9. Mielgo-Ayuso, J., Maroto-Sánchez, B., Luzardo-Socorro, R., Pаlacios, G., Gil-Antuñano, N.

P., González-Gross, M., & EXERNET Study Group. (2015). Evaluation of nutritional status

and energy expenditure in athletes. Nutricion hospitalaria, 31(3), 227-236.

10. Stukas R., Pečiukonienė M., Kemerytė – Riaubienė E., Baškienė A. Kai kurie riebalu

apykaitos sportininkų organizme ypatumai. Sporto mokslas 2009:2(56);44-48.

11. Spriet, L.L. (2019). Performance nutrition for Athletes. Sports Medicine, 49(1), 1-2.

12. Baranauskas M. Baltymų ir aminorūgščių svarba sportininkų mityboje. Treneris 2007:3;11-

15.

13. Close, G. L., Kasper, A. M., & Morton, J. P. (2019). From paper to podium: quantifying the

translational potential of performance nutrition research. Sports Medicine, 49(1), 25-37.

42

14. Heikkinen, A., Alaranta, A., Helenius, I., & Vasankari, T. (2011). Use of dietary supplements

in Olympic athletes is decreasing: a follow-up study between 2002 and 2009. Journal of the

International Society of Sports Nutrition, 8(1), 1.

15. Braakhuis, A. J., & Hopkins, W. G. (2015). Impact of dietary antioxidants on sport

performance: a review. Sports Medicine, 45(7), 939-955.

16. Ronаld J Maughan, Louise M Burke, Jiri Dvorak et all. IOC consensus statement: dietary

supplements and the high-performance athlete. Br J Sports Med 2018 2018 originally

published online March 14;52:439-455.

17. Bishop, D. (2010). Dietary supplements and team-sport performance. Sports

medicine, 40(12), 995-1017.

18. Suzic Lazic, J., Dikic, N., Radivojevic, N., Mazic, S., Radovanovic, D., Mitrovic, N., ... &

Suzic, S. (2011). Dietary supplements and medications in elite sport–polypharmacy or real

need?. Scandinavian journal of medicine & science in sports, 21(2), 260-267.

19. Zovko Koncic, M., & Tomczyk, M. (2013). New insights into dietary supplements used in

sport: active substances, pharmacological and side effects. Current drug targets, 14(9), 1079-

1092.

20. Kerksick, C. M., Wilborn, C. D., Roberts, M. D., Smith-Ryan, A., Kleiner, S. M., Jäger, R.,

... & Greenwood, M. (2018). ISSN exercise & sports nutrition review update: research &

recommendations. Journal of the International Society of Sports Nutrition, 15(1), 38.

21. Varvaštian, S. (2015). A Review of EU Regulation of Sports Nutrition: Same Game, Different

Rules. German Law Journal, 16(5), 1293-1315.

22. Kerksick, C. M., Wilborn, C. D., Roberts, M. D., Smith-Ryan, A., Kleiner, S. M., Jäger, R.,

... & Greenwood, M. (2018). ISSN exercise & sports nutrition review update: research &

recommendations. Journal of the International Society of Sports Nutrition, 15(1), 38.

23. Kreider RB, Kalman DS, Antonio J, Ziegenfuss TN, Wildman R, Collins R, Candow DG,

Kleiner SM, Almada AL, Lopez HL. International society of sports nutrition position stand:

safety and efficacy of creаtine supplementation in exercise, sport, and medicine. J Int Soc

Sports Nutr. 2017;14:18.

24. Jager R, Kerksick CM, Campbell BI, Cribb PJ, Wells SD, Skwiat TM, Purpura M, Ziegenfuss

TN, Ferrando AA, Arent SM, Smith-Ryan AE, Stout JR, Arciero PJ, Ormsbee MJ, Taylor

LW, Wilborn CD, Kalman DS, Kreider RB, Willoughby DS, Hoffman JR, Krzykowski JL,

Antonio J. Internаtional society of sports nutrition position stand: protein and exercise. J Int

Soc Sports Nutr. 2017;14:20.

43

25. Sellami, M., Slimeni, O., Pokrywka, A., Kuvаčić, G., Hayes, L. D., Milic, M., & Padulo, J.

(2018). Herbal medicine for sports: a review. Journal of the International Society of Sports

Nutrition, 15(1), 14.

44

PRIEDAI 1 PRIEDAS

APKLAUSA

Esu Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Veterinarinės maisto saugos programos

magistrantė. Savo baigiamajame darbe noriu ištirti maisto papildų, skirtų sportininkams, rinką

Lietuvoje. Viena iš tyrimo dalių yra apklausa, noriu išsiaiškinti, ką mano Lietuvos gyventojai –

sportuojantys žmonės – apie šių papildų pasiūlą Lietuvoje. Anketa yra anoniminė ir visa gauta

informacija bus panaudota tik mokslo tikslais. Dėkoju Jums už pagalbą dalyvaujant apklausoje!

1. Jūsų amžius:

� Iki 18 metų

� 18-25

� 25-35

� Daugiau nei 35 metai

2. Jūsų lytis:

� Moteris

� Vyras

3. Gyvenamoji vieta:

� Didmiestis

� Miestas

� Miestelis

� Kaimas/Miesto rajonas

4. Ar sportuojate:

� Taip

� Ne

5. Esate:

� Profesionalus sportininkas

� Sportuojate savo noru

45

� Sportuojate dėl sveikatos problemų

� Kita (įrašykite)

6. Jei esate profesionalus sportininkas, įrašykite, kokios sporto šakos sportininkas esate:

7. Ar vartojate maisto papildus, skirtus sportuojantiems žmonėms:

� Taip

� Ne

8. Ar žinote, kokie papildai Jums tinkamiausi?

� Taip

� Ne

9. Ar visada žinote papildų sudėtį?

� Taip

� Ne

� Tikslios sudėties nežinau

10. Jei atsakėte taip, nurodykite:

� Vartoju baltymų papildus;

� Maistinių žolių papildus;

� Vitaminų papildus;

� Mišrius.

� Kita

11. Papildus vartojate (galimi keli variantai):

� Raumenų masei

� Atsigavimui

� Energijai

� Ištvermei

� Lieknėjimui

� Sveikatai gerinti

� Kita (įrašykite)

46

12. Papildus perkate(galimi keli variantai):

� Lietuviškose el. parduotuvėse internetu

� Fizinėse specializuotose parduotuvėse

� Fizinėse nespecializuotose parduotuvėse

� El. parduotuvėse internetu užsienio rinkose.

13. Ar Lietuvos rinkoje randate visus norimus produktus:

� Taip

� Ne

14. Jeigu ne, kokių produktų pasigendate (įrašykite):

sportininkams skirtų maisto papildų rinkos apžvalga ir

Documents