Kodėl kepurė neapsaugo nuo ausies uždegimo?

Ypatinga pavasarinė sloga – su čiauduliu ir ašaromis

Bronchito kosulys – didelis vargas mažam vaikui

Kaip saugiai išgydyti vaiko slogą?

Gydytojas K. VitkauskasŽindymas saugo nuo naujo nėštumo

Ką daryti su vaiko karpomis

Valgydinimas per prievartą – kodėl negerai?

RŪPINAMĖS

VAIKO

SVEIKATA

Sėkmingai Anglijoje įsikūrusią Astą į Lietuvą sugrąžino vaikai

2019

M. P

AVA

SAR

ISIS

SN 2

538-

9297

Viršelio nuotraukoje Asta Jagelo su dukrelėmis

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

2019 m. Nr. 1 (38) Nemokamas sveikatos žurnalas

Leidėjas MB „Mama ir vaikas“ info@mamairvaikas.lt

Leidinį parengė Dalia Petrutytė, Ieva Grabauskienė, Undinė Gilė

Maketavo Laima Petkevičienė

Reklamos skyriaus vadovė Ieva Tumėnaitė, tel. 8 659 59596 El. paštas ieva@mamairvaikas.lt

Projektas Mama ir vaikas vadovė Neringa Grabauskienė, tel. 8 659 58686 El. p. neringa@mamairvaikas.lt

Nuotraukos iš www.freepik.com

ISSN 2538-9297

Dėl vaistų vartojimo geriausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Už reklamos turinį ir kalbą neatsakome.

MAMŲ ISTORIJOS

Sėkmingai Anglijoje įsikūrusią Astą į Lietuvą sugrąžino vaikai 4

PAVASARIO PROBLEMOS

Kodėl kepurė neapsaugo nuo ausies uždegimo? 8

Ypatinga pavasarinė sloga – su čiauduliu ir ašaromis 10

Bronchito kosulys – vargas mažam vaikui 34VAISTINĖLĖ

Kaip saugiai išgydyti vaiko slogą? 12Ką daryti su vaiko karpomis 14

Eterinių aliejų aromatai namų vaistinėlėje – vietoj chemijos 18

KŪDIKIS

Tinkama odelės priežiūra – nuo vystyklų dermatito 20

8 būdai, kaip nuraminti verkiantį kūdikį 22MAMYTĖ

Gydytojas K. Vitkauskas Žindymas saugo nuo naujo nėštumo 24

KĄ VALGOME

Valgydinimas per prievartą – kodėl negerai? 28Mitybos specialistės patiekalų idėjos

vaiko vakarienei 30

NĖŠTUMAS

Pirmasis nėštumo trimestras: vitaminai sveikai pradžiai 32

TU

RIN

YS

Anglijoje Asta dirbo personalo atrankos kompanijos regiono vadove, taigi buvo susidū-rusi su verslo vystymo reikalais, o vyras vystė nekilnojamojo turto verslą, darbavosi ir Angli-joje, ir Lietuvoje. Taigi, apjungę jėgas ir mintis, abu kibo į darbus. Šiandien trejų Adoriana ir pusantrų metukų Graciana lanko mamos ir tėčio įkurtą vaikų darželį.

12 metų gyvenote Anglijoje, abiems su vyru puikiai sekėsi su darbais, jaukiai įsikūrėte, ar nebuvo gaila visko palikti? Kas paskatino grįžti į Lietuvą?

Į Lietuvą grįžome vedini noro, kad dukrytės augtų mūsų gimtinėje, dažnai matytųsi su se-neliais. Visada tikėjau, kad vaikams Lietuvoje augti gera. Gera buvo man, gera ir vyrui. Abu augome šeimose, kuriose vertybiniai įsitikini-mai buvo formuojami labai panašiai. Svarbiau-sia – šeima, sveikata, vidinė harmonija. Mums ir mūsų tėvams buvo svarbu mokslai, kasdienis akiračio plėtimas  – užklasinės, popamokinės veiklos, aukštasis išsilavinimas. 

Ir taip norėjosi, kad ir mūsų vaikai augdami galėtų rinktis: išbandyti muziką, baletą, pramo-ginius šokius, įvairų  sportą, o gyvendami ma-žesniame mieste Anglijoje, deja, nei muzikos mokyklos, nei plaukimo baseino neradome.

Kokio darželio savo dukroms norėjote ir neradote grįžusi į Lietuvą? Kokią viziją turėjote?

Mums anglų kalba  – tai vartai, atveriantys kelius į platųjį pasaulį. Labai daug su vyru ke-liavome iki mergyčių gimimo, ir būdami kartu visada ir visur jautėmės kaip namuose. Mums buvo įdomu pagyventi, pažinti tenykštę kultūrą ir Amerikoje, ir Ispanijoje, ir Anglijoje. O atosto-gaudavome Balyje, Tailande, Malaizijoje, Filipi-nuose, Dominykos Respublikoje, Kuboje, Jamai-koje, išmaišėme visą Europą. Kelionės mums buvo tikslas, dėl kurio dirbame. 

Keliaudami mes jautėmės visada gerai, nes visur bendravome anglų kalba. Norisi, kad šią

laisvę turėtų mūsų vaikai. Kad nuo mažumės formuotųsi jų požiūris galvoti apie perspekty-vą (angl.- thinking outside the box).  Galiausiai, gyvenimo aplinkybėms susiklosčius taip, kad mergytėms tektų lankyti mokyklą užsienyje, jos jaustųsi kaip namie ir galėtų laisvai bendrauti su bendraamžiais anglų kalba. 

Taigi, anglų kalba mums buvo prioritetas, renkantis darželį Adorianai, grįžus į Lietuvą. O tokius darželius prieš porą metų galima buvo suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Nemažiau svarbu ir savarankiška, gebanti susikoncentruo-ti, kūrybingai ugdoma asmenybė. O tam būti-na puikiai apgalvota ugdymo įstaigos lauko ir grupių edukacinė aplinka, kuri skatintų vaikus tyrinėti, būti veikliems, kūrybingiems.

Deja, aplankę daugiau nei du tuzinus vaikų darželių Vilniuje, idealios vietos neradome. Tie-sa, buvo vienas, kurio ugdymo metodika ir spe-cifika tiko, bet laukti, kol mus ten priims, būtų tekę dvejus metus. 

Besiruošdama antrosios dukrelės gimimui, išvystėte verslo idėją. Ar buvote susipažinusi su šia sritimi, apie ją galvojote anksčiau?

Vaikų ugdymas mane labai domino nuo stu-dijų laikų. Kai VDU studijavau socialinį darbą, mano specializacija buvo vaikai, jų poreikių ten-kinimas, darbas su šeima. Bet taip jau susiklos-tė aplinkybės, kad išvažiavusi į Angliją pradėjau dirbti su žmogiškaisiais ištekliais. Dirbau daug ir sunkiai, pakilau karjeros laipteliais iki regiono vadovės pozicijos. Esu maksimalistė, myliu tai, ką darau. Mane visada motyvavo savęs reali-zavimas darbe, be abejo, ir atitinkamos darbo sąlygos.

Sėkmingai Anglijoje įsikūrusią Astą į Lietuvą sugrąžino vaikaiBaigusi socialinio darbo studijas Vy-tauto Didžiojo universitete, išbandyti jėgas Asta Jagelo nusprendė Anglijoje. Surado ten ne tik mėgstamą darbą, bet ir kiekvienos moters išsvajotąją laimę, ir viską parsivežė į Lietuvą. Sugrįžo su visa šeima – vyru Janu, pirmagime du-krele Adoriana ir dar įsčiose augančia mažąja, kuri gimė jau gimtinėje (Adoria-

nos gimimą taip pat patikėjo Lietuvos gydytojams, nes pasitiki jų kompeten-cija). Parsivežė ir savo veiklos patirtį, žinias ir verslo idėjas, kurias abu su vyru įgyvendino Lietuvoje. Kad dukrelėms čia galėtų suteikti geriausią ikimokyklinį ugdymą, įkūrė privatų vaikų darželį „Ka-tino dienelės“. Tokį darželį, kuriame vai-kams būtų jauku, įdomu, miela ir sava.

4 54

MA

MŲ

ISTO

RIJO

S

MA

MŲ

ISTO

RIJO

S

Dažnai pagalvodavau, jei tektų dirbti sau, tikriau-siai dirbčiau 24 valandas 7 dienas per savaitę, nes sunku būtų prisiversti at-sitraukti nuo darbų. 

Jau besilaukdama pirmosios dukrytės, nu-sprendžiau keisti darbo specifiką, nes norėjau matyti, kaip mano vaikas auga, o savo buvusiame darbe daug keliaudavau, dažnai po kelias dienas išbūdavau kituose mies-tuose. Jeigu grįžčiau į vadovės poziciją, Adoria-ną tektų palikti darželyje visai dienai jau nuo 6-ojo jos gyvenimo mėnesio. O senelių, kurie padėtų au-ginti, Anglijoje mes netu-rėjome. Mintis, kad vaiką turėsiu palikti su svetimu žmogumi, neleido man ra-miai miegoti. Todėl veikla su mažaisiais labai organiškai atsirado ir mano profesinėse svajonėse. 

Bet pirmuosius Adorianos metus nuspren-dėme paskirti tik jai ir mūsų šeimai. Metams iš-vykome į Ispaniją – džiaugtis saule, jūra, puikiu oru ir dėmesiu šeimai. Ketinome grįžti į Angliją, kai Adorianai sukaks metukai, bet jau po pus-mečio pradėjome lauktis Gracianos. Kad susi-lauktume Adorianos, įdėjome daug pastangų, prireikė ir gydytojų pagalbos, o Graciana – buvo netikėta, bet labai maloni staigmena. Gal todėl ir mergyčių vardai labai gerai apgalvoti ir reikš-mingi mums (Adoria, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia „šlovė ir garbė“, vardas Graciana yra ki-lęs iš ispanų kalbos, jo reikšmė „Dievo malonė, ramybės ir švelnumo įsikūnijimas”).

Žinia, kad laukiamės antro vaikelio, mus su vyru privertė permąstyti savo tikslus, darbus, kaip įsivaizduojame savo šeimą ir kurioje pa-saulio šalyje. Susidėliojus prioritetus, visi keliai mums patiems nelabai tikėtai ėjo į Lietuvą!

Jūsų darželis – tarptautinis, kuo jis ypatingas, kokie jūsų ugdymo metodikos pagrindiniai bruožai?

Ugdymas vyksta lietuvių bei anglų kalbomis. Pagrindinis mūsų tikslas – anglų kalbos moky-masis, bendravimo, sensorinių, kognityvinių ir motorinių įgūdžių lavinimas, pasirengimas skaitymui, rašymui ir skaičiavimui. Mes aktyvi-nam vaikų vaizduotę, ugdom jų kūrybiškumą. Suteikiame tokią aplinką, kurioje vaikas jaustųsi saugus, laimingas, vertinamas, drąsinamas ir galėtų stipriai susikoncentruoti į savo darbus.

Anglų kalbos moky-mas vyksta teminiu pag-rindu, įvedant naują žo-dyną, susijusį su tam tikra tema,   įtvirtinant jį įvairių užsiėmimų metu.  Mūsų darželį lanko ir lietuvių, ir užsieniečių šeimų vaikai. 

Ko gero, ir personalui ypatingų reikalavimų keliate?

Pagrindinis reikala-vimas  – pedagogas iš pašaukimo, kitaip būtų labai sunku pas mus dirb-ti. Mūsų standartai labai aukšti ir atitikti juos gali toli gražu ne visi. Meilė ir pagarba vaikui, be savo lūkesčių jam, meilė dar-bui, noras tobulėti, augti, mokytis  – savybės, kurių mes ieškome rinkdamiesi kolektyvą.

Mažoji dukrelė Graciana drauge su jumis „Katino dienelėse“ atsidūrė vos trijų dienų. Motinystės atostogų veikiausiai sau nesuteikėte nė dienos? Kaip sekėsi suktis?

Po pirmojo gimdymo turėjau nuostabiausias motinystės atostogas Ispanijoje, kur išsiilsėjau į valias. Tik veiklos man trūko kaip oro, jaučiau, kad dūstu. Tad jau laukdamasi Gracianos kibau į darbus. Pamažu gimė darželio verslo planas, skaičiavau investicijas ir tikėtinas pajamas, daug laiko skyriau rinkodarai, personalo atran-kai, darželio įkūrimui. 

Gimus Gracianai, jau trečią dieną dirbome kartu. Pirmieji metai išties buvo sunkūs. Tada neturėjau laiko atsikvėpti, dirbdavau ir dienom, ir naktim. Dabar nė nežinau, iš kur tiek jėgų atsi-rado. Tiesa, turiu nuostabų vyrą, be kurio nieko nebūčiau pasiekusi. Jis dar ir puikus tėtis, kuris, buvo dienų, praleisdavo daugiau laiko su mer-gytėm nei aš. 

Jau turite du darželius, ar bus ir trečias?

Patalpų trečiajam dairomės jau apie pusme-tį, bet vis dar nesiryžau – bijojau, kad neaprėp-siu visko. Sausį Graciana pradėjo eiti į darželį, tad dabar ir rankos laisvesnės, ir mintys susi-gulės,– dar reikia išryškinti idėją. Vis daugiau minčių kyla apie pradinukų mokyklėlę, būtų šau-nu matyti „Katino dienelių“ idėjos tęstinumą ir tokioje mokyklėlėje.

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

w Hialurono rūgšties natūraliai yra odoje, ji yra jungiamojo audinio dalis, tačiau su metais jos mažėja. Hialurono rūgšties gamyba žmogaus organizme sulėtėja apie 28-uosius gyvenimo metus. Dėl to oda greičiau glemba, praranda jaunatviškumą, elastingumą, sausėja.

w Yra atliktas ne vienas klinikinis tyrimas ir moksliškai įrodyta, kad hialurono rūgštis yra efektyvi lyginant raukšleles. Todėl susiduriant su odos dehidratacija, siekiant odą ilgiau iš-laikyti jaunatvišką, rekomenduojama naudoti kosmetikos priemones su hialurono rūgštimi. Be to, hialurono rūgštis sustiprina ląsteles bei padeda joms apsiginti nuo bakterinių infekcijų.

w Odos dehidratacija būdinga visiems odos tipams. Tai odos drėgmės praradimas giliuo-siuose sluoksniuose, kuris sukelia diskomfor-tą, pasireiškiantį odos dirglumu, sausumu, šerpetojimu, papilkėjimu ir naujomis raukšlė-mis.

w Dėl gilaus drėkinimo hialurono rūgštimi oda tampa lygesnė, minkštesnė, įgauna „apim-ties“, prisipildo mažos raukšlelės. Be to, hia-lurono rūgštis sustiprina ląsteles bei padeda joms apsiginti nuo bakterinių infekcijų.

w MANILLA kosmetika sukūrė hialurono serumą su veiksminga hialurono rūgšties ir vitamino C koncentracija, papildytą ekolo-giškomis alavijo sultimis ir odą raminančiu vitaminu B5. Šis serumas tiks visiems odos tipams, greitai ir efektyviai, pastebimai gerins odos būklę. Šis produktas Lietuvoje įvertin-tas kaip vienas geriausių kosmetikos gaminių (parodoje „Rinkis prekę lietuvišką 2017”).

Hialurono rūgštis kosmetikoje – ar ji verta šlovės ir populiarumo?

15% nuolaida taikoma www.manilla.lt su kodu

mama_ir_vaikas

Patarimais ir faktais dalinasi gydytoja Rūta Merkytė-Elekšienė.

6

MA

MŲ

ISTO

RIJO

S

Drauge su vis šylančiu pavasario oru peršalimo ligų nemažėja, o daugeliui vaikų prie šių ligų prisijungia dar ir vi-durinės ausies uždegimas  – otitas. Ši liga ypatingai kamuoja dėl didelio ausų skausmo. Bent kartą per metus oti-tu suserga dauguma mažylių iki 3-jų metų, neaplenkia ji ir kūdikių. Ar įma-noma apsaugoti vaiką nuo ausies už-degimo?

Otitas – slogos komplikacijaVaiko neišleidžiate į lauką be kepurės, kuri

gerai paslepia ausytes nuo vėjo, saugotės skersvėjų namuose, bet jis vis suserga ausų už-degimu? Kai kurios mamos mažyliams ir namuo-se uždeda kepurę. Deja, apsisaugoti nėra taip paprasta – kepurė nepadeda, nes vidurinė ausis yra giliai ir vėjas jos nepasiekia. Ligą sukelian-tys mikrobai ar virusai į šią ausies dalį patenka ne iš išorės, o per kvėpavimo takus, susirgus jų infekcija.

Paprastai vidurinės ausies uždegimas yra ne atskira liga, o peršalimo ligų komplikacija. Vai-kams jis dažniausiai prasideda susirgus sloga. Vidurinė ausis klausomuoju vamzdžiu sujungta su nosiarykle, todėl infekcijai iš nosiaryklės čia patekti nesunku. Gleivės su užkratu iš nosies greitai nuteka į klausomąjį vamzdį, pavyzdžiui, kai vaikas pernelyg stipriai pučia nosytę, šnypš-čia nosį vienu metu pro abi landas, taip nutinka čiaudint, stipriai kosėjant ar ilgai verkiant.

Otitui palankios ir vaiko anatominės ypaty-bės. Mažo vaiko klausomasis vamzdis yra trum-pesnis, platesnis, todėl bakterijos lengviau ir greičiau patenka į ausį. Mažyliai dažniau serga peršalimo ligomis, be to, jie nemoka tinkamai išpūsti nosytės. Daugeliui mažesnių vaikų yra padidėję adenoidai, kurie spaudžia klausomąjį vamzdį.

Patekus užkratui, klausomojo vamzdžio glei-vinė paburksta, todėl padidėja slėgis už būgne-lio. Dėl didelio slėgio čia ima kauptis skysčiai, bakterijos ir virusai nepašalinami, dėl to prasi-deda uždegimas. Jeigu išsivysto pūlinis uždegi-mas, būgnelis išsipučia ir parausta, o didėjant spaudimui jis gali pratrūkti. Tada per būgnelyje atsiradusią angelę pūliai iš ausies išbėga. Lai-mei, vaikai retai serga pūliniu vidurinės ausies uždegimu.

Kodėl kepurė neapsaugo nuo ausies uždegimo?

Ką daryti įtarus otitą?Padidėjus spaudimui klausomajame vamzdy-

je, vaikas pajunta pagrindinį vidurinės ausies už-degimo požymį – didelį skausmą. Kartais sutrin-ka vaiko klausa, gali pakilti kūno temperatūra, varginti galvos svaigimas, ūžimas ausyse. Apie otitą byloja ir kiti požymiai: pykinimas, vėmimas, pusiausvyros sutrikimas.

Ausų skausmas, sergant otitu, yra tiesiog nepakeliamas, todėl pirmoji pagalba vaikui, ku-rią gali suteikti tėvai, numalšinti skausmą. Namų vaistinėlėje patariama turėti ausų skausmą mal-šinančių vaistų. Vaistinėje galima nusipirkti, pa-vyzdžiui, lašų, į kurių sudėtį įeina nesteroidinis vaistas nuo uždegimo fenazonas ir skausmą

slopinantis lidokainas. Vaistų buteliuką pirmiau-sia pašildykite tarp delnų, vaiką paguldykite ant sveikos ausytės šono, o įlašinus vaistukus jam reikėtų pagulėti dar keliolika minučių, kad vais-tai ilgiau neišbėgtų iš ausies. Mažą vaiką sunku nulaikyti gulintį, tad stenkitės bent kiek galite palaikyti ant rankų, panešioti.

Ausies skausmą padeda nuraminti ir šiluma. Skaudančią ausį galite šiltai aprišti arba aplink kaušelį uždėti šildomąjį kompresą ir jį palaikyti apie valandą.

Vidurinės ausies uždegimas dažniausiai nėra pavojingas. Jeigu vaikas stipriai nekarščiuoja, jo būklę 1–2 dienas galima stebėti namuose. Daž-niausiai vidurinės ausies uždegimas yra viduti-nio sunkumo, vienpusis ir liga praeina savaime per kelias dienas. Tada užtenka į ausytę lašinti vaistukus, duoti geriamųjų vaistų nuo skausmo ir uždegimo. Antibakterinio gydymo vaikams pri-reikia retesniais atvejais.

Kad išvengtumėte otito arba sumažintumėte jo simptomus, laiku pradėkite gydyti svarbiausią uždegimo priežastį – slogą. Sloguojančio mažy-lio nosytę reikia reguliariai išvalyti. Negalinčiam išpūsti nosytės mažyliui naudokite specialų siurbtuką. Paūgėjusį vaiką mokykite taisyklingai nusišnypšti nosį  – vieną šnervę po kitos, t. y. užspaudus vieną nosies landą šnypšti pro kitą. Taip gleivės iš nosies nepateks į ausį.

Kad vidurinėje ausyje susikaupęs sekretas galėtų natūraliai nutekėti per klausomąjį vamz-dį, į nosį lašinami kraujagysles sutraukiantys no-sies lašai. Tada sumažėja ir nosies gleivinės, ir klausomojo vamzdžio paburkimas. Sergantį slo-ga vaiką stenkitės guldyti aukščiau pakelta gal-va, nes tokioje padėtyje sekretui su mikrobais sunkiau nutekėti į vidurinę ausį.

Ligų išvengti padės grūdinimas ir tinkama aprangaMaži vaikai linkę pakartotinai sirgti ūminiu

vidurinės ausies uždegimu. Todėl ypač svarbios prevencinės priemonės.

Šaltas oras ir žvarbus šiaurys gali greitai susargdinti mažą vaiką, nes sušalus laikinai nu-silpsta imunitetas ir mikrobai bei virusai laisvai prasiskverbia į organizmą. Vaikas suserga ne tik dėl to, kad jis per plonai aprengtas. Sukaitus ir suprakaitavus taip pat greitai galima peršalti ir susirgti viršutinių kvėpavimo takų infekcija, prie kurios dažnai prisijungia otitas. Todėl svarbu pa-sirinkti tinkamą aprangą. Kepurė, žinoma, reika-linga, kad vaikas neperšaltų.

Pagrindinė apsaugos nuo kvėpavimo takų ligų priemonė – imuniteto stiprinimas, nes maži vaikai serga dažniau dėl dar silpno, nespėjusio susiformuoti imuniteto. Mažylį užgrūdins įvai-rios šalto vandens procedūros, grynas oras, fizinis aktyvumas, sportas, sustiprins visavertė mityba.

Jeigu vaikas vis dėlto susirgo peršalimo liga, išvengti ausų uždegimo padės laiku pradėtas tinkamas gydymas. Taip pat svarbu gydyti aler-gijas, lėtinį tonzilitą. Kartais, norint atsikratyti dažno vidurinės ausies uždegimo, tenka paša-linti adenoidus.

Parengė Dalia Petrutytė

OTIPAX 40 mg/10 mg/1 g ausų lašai (tirpalas)Nereceptinis vaistinis preparatas.Sudėtis. Veikliosios medžiagos yra fenazonas ir lidokaino hidrochloridas. 1 g ausų lašų yra 40 mg fenazono ir 10 mg lidokaino hidrochlorido. Farmacinė forma. Ausų lašai (tirpalas). Terapinės indikacijos. OTIPAX yra ausų lašai, skirti vietiniam simptominiam gydymui ir pasižymintys skausmą malšinančiu veikimu. Jie skir-ti: ūminiam neperforuotam (kai ausies būgnelis nėra įtrūkęs) vidurinės ausies uždegimo gydymui; pūslinio virusinio ausies uždegimo gydymui; slėgio pokyčių metu atsiradusios traumos sukelto ausies uždegimo gydy-mui. Dozavimas ir vartojimo metodas. Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Paprastai lašinama po 4 lašus 2 - 3 kartus per dieną į išorinę ausies landą. Vartojimo instrukcija. Nusukite kamštį nuo buteliuko; ant buteliuko užsukite lašintuvą; atsukite baltą dangtelį, esantį lašintuvo viršuje; buteliuką apverskite ir nestipriai spausdami viduri-niąją lašintuvo dalį, įlašinkite 4 lašus; po vartojimo vėl užsukite dangtelį ant lašintuvo. Kontraindikacijos. Jeigu yra ausies būgnelio įtrūkimas, atsiradęs dėl traumos ar infekcinių susirgimų; jeigu yra alergija fenazonui, lidokaino hidrochloridui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės. Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, prieš pradėdami vartoti OTIPAX. Prieš vartojant OTIPAX ausų lašus Jūsų gydytojas turi patikrinti, ar nėra pažeistas ausies būgnelis. Jei jis yra pažeistas, lašų į ausis vartoti negalima dėl galimo jų patekimo į vidurinę ausį ir galimos sąveikos su vidurinės ausies struktūromis. Įspėji-mas. Šio vaisto negalima nuryti ar įkvėpti. Saugokitės, kad vaisto nepatektų į akis ar ant gleivinių. Nuorodos. Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo bū-tina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jeigu įtariate, kad Jums pasireiškė šalutinis poveikis, apie jį praneškite savo gydytojui, vaistininkui ar Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsau-

ejėniatevs otenretni soj atydorun piak ,siadūb siatik abra tl.tkvv@RamajuadiegapeN utšap .le sojiretsinim sogwww.vvkt.lt. Vietinis registruotojo atstovas. Biocodex UAB, Savanorių pr. 345, LT-51480 Kaunas, Tel. +370 37 408681, El. paštas info@biocodex.lt. Peržiūros data: 2017-12-06.Reklamos teksto parengimo data: 2019-02-18

ID: 500104628

PAVA

SAR

IO P

ROBL

EMO

S

Ypatinga pavasarinė sloga – su čiauduliu ir ašaromis„Ir vėl peršalo“,  – pirma mintis, kuri šauna į galvą, kai tik vaikui ima tekėti nosis. Tada tėvai griebiasi nosies lašų, kurių bene visa-da lieka nuo praėjusio karto, bet šįkart nuo slogos jie gali ir nepadėti. Išskyros iš nosies atsiranda ne tik dėl peršalimo – jų priežas-tis gali būti alergija. Abiejų ligų požymiai panašūs, o atskirti jas svarbu, nes gydomos skirtingai, ir negaluojančiam vaikui reikia padėti tuojau pat. Be to, įtarę vaikui alergi-nį rinitą, būtinai turime nueiti pas gydytoją.

Kaip atskirti peršalimą nuo alergijos?Užgulta bei varvanti nosis yra ir paprastos

slogos, ir alerginio rinito požymis, bet kai kurios ypatybės skiriasi. Esant infekcinei slogai, nosies išskyros po kelių dienų tampa gelsvos arba žals-vos spalvos ir tirštos, o alerginiam susirgimui bū-dingos skystos ir skaidrios išskyros.

Alergijos kamuojamo vaiko nosis paburkusi, niežti, dažnai kartojasi čiaudulys. Dar vienas aler-giniam rinitui būdingas požymis – sloga atsiranda drauge su akių uždegimu: akys parausta, peršti ir ašaroja. Sergant infekcine liga mažam vaikui daž-niau pakyla temperatūra, kamuoja perštinti gerklė ir kosulys. Peršalimo sloga trunka maždaug 7 die-nas, o alerginis rinitas gali tęstis ilgai.

Kodėl vaikas suserga alergine sloga?Šios ligos priežastis yra imuninės sistemos sutri-

kimai, dėl kurių ji jautriau reaguoja į organizmui ne-kenksmingas aplinkoje esančias medžiagas. Todėl į nosies gleivinę patekęs alergenas sukelia jos už-degimą. Labiausiai paplitę alergenai: namų dulkės, buitinės chemijos priemonėse esančios medžiagos, naminių gyvūnų epidermis, pelėsiai, dulkių erkutės. Tokie alergenai slogą gali sukelti ištisus metus.

Sezoninis alerginis rinitas užklumpa kasmet tuo pačiu laiku, kai pradeda žydėti augalai. Augalų žiedadulkių sukelta alergija dar vadinama šienlige. Pavasarinę alergiją atneša kovą – gegužį žydin-tys lazdynai, alksniai, ypatingai alergizuoja beržo žiedadulkės. Taigi, šiltojo sezono pradžią galima sutikti varvančia nosimi ir čiaudint.

Polinkį šiai ligai vaikas gali paveldėti iš tėvų. Greičiau suserga dažnai ir ilgai kvėpavimo takų li-gomis sergantys mažyliai, taip pat nuolat gydomi kraujagysles siaurinančiais nosies lašais, kurie pa-žeidžia gleivinę. Turi reikšmės ir aplinkoje esantys teršalai, per sausas ir per šiltas oras.

Negydomas alerginis rinitas gali pereiti į bronchinę astmąĮtarus alerginę ligą, būtina parodyti vaiką gy-

dytojui, nes svarbu nustatyti alergijos priežastį ir

iš karto pradėti tinkamą gydymą. Uždelsus alergi-nis rinitas gali komplikuotis į sinusitą, ausų užde-gimą ir bronchinę astmą.

Pasveikti padeda ne tik vaistai. Pirmiausia rei-kia pasirūpinti, kad vaikas nekontaktuotų su aler-genu. Todėl, jeigu mažyliui alergiją sukelia, pavyz-džiui, šuniuko ar katytės plaukai, veikiausiai teks atiduoti augintinį kitam šeimininkui.

Jeigu vaikas alergiškas namų dulkėms ar erku-tėms, reikės itin kruopščiai ir dažnai plauti kam-barius, siurbti kilimus, užuolaidas, kasdien drėgna šluoste valyti baldų paviršius ir spintas.

Patekti į namus augalų žiedadulkėms neleis ant langų pakabintos ir nuolat drėkinamos marli-nės užuolaidos. Žiedadulkių koncentracija priklau-so nuo oro: mažiausiai jų yra šaltą ir lietingą die-ną, daugiausiai – karštą, saulėtą ir vėjuotą, todėl tuomet geriausia būti namuose.

Sumažinti bet kurio alergeno koncentraciją aplinkoje padės oro drėkinimas ir dažnas kambarių vėdinimas vakarais, kai žiedadulkių lauke sumažėja.

Inhaliacijos – greitas būdas padėti vaikuiVisiškai išvengti alergeno pavyksta gana retai,

o ir jam nustatyti reikia laiko. Bet prastai besijau-čiantis vaikas laukti negali – jis pasidaro irzlus, ne-gailestingai trina akytes, nuolat šniurkščioja nosi-mi ir negali normaliai kvėpuoti. Net ir suaugusįjį tokia savijauta kaip reikiant nukamuoja.

Greičiau palengvinti nemalonius ligos požy-mius padeda inhaliacijos specialiu prietaisu, kuris gydytojo skirtus vaistus išpurškia aerozolio pavi-dalu. Kompresoriniai inhaliatoriai suskaido vaistą į smulkiausias daleles. Aerozolio debesėlis šias da-leles tolygiai paskleidžia kvėpavimo takų paviršiu-je ir preparatas pradeda veikti būtent uždegimo pažeistoje kvėpavimo takų vietoje. Su oro srove vaistai tiesiogiai pasiekia visas kvėpavimo takų dalis: nosies ertmę, ryklę, gerklas, bronchus ir vei-kia tuojau pat, skirtingai negu išgerti vaistai, kurie dar keliauja virškinimo sistema. Todėl gydant in-haliatoriumi užtenka mažesnių vaisto dozių.

Šiuo prietaisu galima išpurkšti skirtingo dydžio vaisto daleles, kurios gali pasiekti ne tik viršutinius kvėpavimo takus, bet ir smulkiuosius bronchus ar alveoles. Kompresoriniu inhaliatoriumi gydomi ir viršutinių, ir apatinių kvėpavimo takų ligomis ser-gantys vaikai bei suaugusieji. Toks inhaliatorius gali būti naudojamas nuo pirmųjų gyvenimo sa-vaičių, šios procedūros lengvai atliekamos, labai veiksmingos ir saugios bet kurio amžiaus vaikui.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

10

PAVA

SAR

IO P

ROBL

EMO

S

Vaiko sloga tėveliams gana įprasta bėda. Nors tai ir nėra sunki liga, pačiam mažyliui menka paguoda: sloguojančio vaiko savijau-ta itin suprastėja, užgulta nosis trukdo kvė-puoti, jis greičiau nuvargsta. Be to, sloga gali išprovokuoti rimtesnes komplikacijas, pavyz-džiui, sinusitą ar ausies uždegimą, ir pereiti į lėtinę ligą. Todėl gydytis reikia tik atsiradus pirmiesiems požymiams.

Vaikai slogą pakelia sunkiauSloga – vienas pirmųjų peršalimo požymių, o per-

šąla maži vaikai gana dažnai dėl silpno, dar besifor-muojančio imuniteto. Sloga galima ir užsikrėsti nuo sergančių namiškių, darželio ar mokyklos draugų.

Iš pradžių nosį užgula, paskui atsiranda išskyrų. Mažiems vaikams, ypač kūdikiams, ši liga sparčiai vystosi, nes jų nosies landos siauros, todėl grei-tai užsikemša net ir esant negausioms išskyroms. Sloga mažyliams yra sunkesnis negalavimas negu suaugusiesiems – jie nemoka išpūsti nosytės, nega-lintį pro nosį kvėpuoti mažylį itin erzina nemalonus jausmas. Nosies užgulimas vaikui gali sukelti nemi-gą, galvos skausmą, apetito praradimą.

Pirmiausia nosis išvalomaSloguojantį vaiką labiausiai vargina sutrikęs kvė-

pavimas pro nosį, todėl reikia kuo skubiau atverti užburkusias ertmes ir sumažinti nosies išskyrų. Pir-miausia nosį būtina išvalyti. Sloguojančiam kūdikiui nosis valoma kaskart, kai jis nebegali laisvai kvėpuo-ti – gali tekti tai daryti gana dažnai. Gerai išvalyti no-sytės nesugebės ir mažylis iki 2 metų. Jeigu per retai valysite nosį, vaikas gleivių įtrauks į ryklę ir pradės kosėti. Išvalius nosį šis kosulys praeina.

Vandeningas išskyras reikia išsiurbti su specialiu siurbtuku. Bet kai nosies išskyros sutirštėja, prieš siurbdami, jas turime suskystinti. Išvalyti nosytę ir suskystinti gleives galima įpurškus izotoninio jūros vandens tirpalo. Tirpalas ne tik skystina gleives, bet ir reguliuoja jų gamybą, palaiko normalią fiziologinę gleivinės būklę.

Jūros vandens tirpale esantys mikroelementai padidina nosies gleivinės epitelio blakstienėlių ak-tyvumą (jų funkcija yra išstumti į kvėpavimo takus patekusias dulkes, alergenus ir kitus teršalus). Kuo mažiau mikrobų nosies ertmėje ir kuo trumpiau jie ten užsibūna, tuo lengviau organizmas įveikia infek-ciją. Reguliariai praplaunant nosytę izotoniniu jūros vandens tirpalu sumažėja galimybė bakterijoms ar virusams patekti į jos gleivinę ir sinusus.

Slogai įveikti – hipertoninis jūros druskos tirpalas Prasidėjus slogai, nesuskubkite lašinti krauja-

gysles siaurinančių lašų. Nors jie ir greitai sumažina nosies gleivinės paburkimą bei palengvina kvėpavi-mą, atneša daugiau žalos negu naudos. Šių vaistų poveikis kaskart vis silpnėja ir jų reikia vis daugiau. Didžiausia blogybė, kad prie jų įprantama ir vaikas nebegali normaliai kvėpuoti be šių vaistų.

Žinoma, tėvams norisi greičiau padėti dėl užgu-lusios nosies sunkiai prakvėpuojančiam mažyliui. Kita vertus, jie gerai žino apie cheminių vaistų žalą ir rinkdamiesi pirmiausia ieško saugaus, nesuke-liančio alergijų ir kitų nepageidautinų reiškinių pre-parato. Tokie yra iš jūros vandens pagaminti nosies purškalai.

Užpuolus slogai vaiką patariama gydyti hiperto-niniu jūros druskos tirpalu, kuriame yra daug dides-nė druskų koncentracija. Jūros druska turi savybių, padedančių sumažinti nosies gleivinės paburkimą, todėl vaikas greitai galės lengviau atsikvėpti.

Hipertoninis jūros druskos tirpalas skystina gleives, minkština sukietėjusias luobeles nosies ertmėje ir išskyros lengviau pasišalina. Didelis jū-ros druskos purškiklių privalumas tas, kad prie jų neįprantama ir išvengiame šalutinio poveikio, kurį sukelia cheminiai vaistai. Jūros druskos purškiklius galima naudoti nuo pirmųjų gyvenimo dienų.

Sloguojančiam vaikui duokite daug skysčių ir reguliariai vėdinkite kambarius – ligoniukui reikalin-gas grynas oras. Kambarius svarbu vėdinti ir todėl, kad šildymo sezono metu oras juose itin sausas, o tvankuma palanki virusams ir bakterijoms daugin-tis. Gerai vėdinant palaikomas švarus oras, pašali-nami nemalonūs kvapai, dulkės, mikrobai bei viru-sai. Ligoniuko kambarį būtina plauti ir valyti dulkes drėgna šluoste, kad ore jų būtų kuo mažiau.

Slogos prevencijai – fiziologinis jūros vandens tirpalasRečiau sirgti sloga padės reguliari nosies ert-

mės higiena, o tai reiškia, kad nosytę derėtų plau-ti. Praplauti nosį fiziologiniu jūros vandens tirpalu, kaip natūralia fiziologine priemone, gydytojai reko-menduoja ne tik jau susirgus sloga, bet ir apsaugai nuo jos.

Jūros vandens tirpalas ne tik pašalina terša-lus, bet ir drėkina gleivinę. Nosies gleivinė neturi išsausėti, nes išdžiūvusioje gleivinėje atsiranda mi-kroįtrūkių, per kuriuos virusai ir bakterijos lengvai prasibrauna į organizmą.

Sveika ir švari nosis saugo vaiką nuo ligų, nes neleidžia prasiskverbti į kvėpavimo takus ligas su-keliantiems mikroorganizmams, sušildo į plaučius įkvepiamą orą. Užsikimšus nosytei ir atsiradus slo-gai, vaikas netenka šios apsaugos.

Parengė Undinė Gilė

Kaip saugiai išgydyti vaiko slogą?VA

IST

INĖL

Ė

12

Delmar nosies purškalas

viename akone 400 dozių

viename akone 800 dozių

(0,9 %), 100 mlDidelis kiekis už mažą kainą!

Vaikams nuo 6 mėn. ir suaugusiesiems. Purkšti po 1 dozę į kiekvieną nosies

landą kelis kartus per dieną.

*Kasdienei nosies ertmės higienai. Drėkina sausą nosies gleivinę, mažina viršutinių

kvėpavimo takų infekcijos riziką.

Delmar hipertoninis* jūros vandens tirpalas (3,7 %), 50 mlVaikams nuo 2 metų ir suaugusiesiems. Purkšti po 1 dozę į kiekvieną nosies landą kelis kartus per dieną.

Draugiški vaikams –

purškia lengva dulksnele!

Pajusk jūros dvelksmą! http://www.delmar.lt/

*Mažina slogą (infekcinės ar alerginės kilmės), nosies užgulimą peršalus, sergant gripu, taip pat sinusito atveju.

Reklaminė medžiaga parengta 2018 m. gegužės mėn. MYL-LT-18-21.www.endwarts.lt

Informacija sveikatos priežiūros specialistams. Medicinos priemonė.

Karpos  – viena dažniausių vaikystės problemų. Jų gali pridygti įvairiose kūno vietose  – kaip grybų po lietaus. Tėvams šie odos dariniai atrodo grės-mingi, bet iš tiesų taip nėra. Sveikatai karpos nėra pavojingos – tai gerybiniai odos augliai, kuriuos sukelia žmogaus papilomos virusas. Kodėl karpos nusė-ja vaiko keliukus, rankytes, padukus ir kaip jų atsikratyti?

Ką daryti su vaiko karpomis?Tačiau papilomos virusas pavojingas ne

kiekvienam vaikui. Karpoms atsirasti turi įtakos nusilpęs imunitetas. Todėl jos dažnai apninka persirgus kokia nors liga. Svarbus ir genetiškai paveldėtas polinkis į šią ligą.

Karpos vaikui paprastai atsiranda apie penk-tuosius gyvenimo metus. Šiuo amžiaus tarpsniu mažylis tampa itin smalsus ir save jau laiko sa-varankišku. Penkiamečio rankos ir kojos nuolat išmargintos įbrėžimų, sumušimų, žaizdelių, per kurias virusas lengvai patenka į kraują. Tokio amžiaus vaikai pradeda dažnai keistis žaislais, aktyviai bendrauti vaikų darželiuose ir žaidimų

Karpos – užkrečiama ligaKarpų gali atsirasti bet kurio amžiaus žmo-

gui  – itin dažnai papilomos virusas pažeidžia vaikų odą. Šie odos dariniai išdygsta traumų dažniausiai žalojamose vietose  – ant kelių, al-kūnių, rankų, t. y. ten, kur virusas gali lengvai prasiskverbti per odos įtrūkius, įbrėžimus ir žaizdeles. Karpoms palanki šerpetojanti oda, jos greičiau plinta, jeigu vaikas turi įprotį graužti nagus. Papilomos virusu užsikrečiama nuo kito žmogaus tiesiogiai arba per bendrai naudoja-mus daiktus, pavyzdžiui, rankšluosčius, žaislus, taip pat – durų rankenas. Lengvai gali užkrėsti karpų turintys namiškiai.

Užkratas sparčiai plinta drėgmėje, todėl ant padų tokių odos darinių gali atsirasti po užsiė-mimų sporto salėje ar maudynių baseine. Šiai infekcijai ypatingai neatspari išmirkusi vandeny-je oda. Virusui palanki terpė gausiai prakaituo-jančios, taip pat – nuolat traumuojamos kojos, kai vaikas avi ankštą avalynę. Užsikrėsti galima vaikščiojant basomis.

aikštelėse, todėl jų pažeidžiamumas įvairiomis bakterijomis šiuo gyvenimo laikotarpiu padidėja kelis kartus.

Mokyklinio amžiaus vaikai papilomos virusu neretai užsikrečia vasaros stovyklose, nes ten įprasta keistis avalyne, drabužiais, naudoti tas pačias higienos priemones.

Karpos nevienodos Papilomos virusas turi apie 150 tipų, kai ku-

rie jų sukelia skirtingų rūšių karpas. Užsikrėtus, karpos užauga ir tampa matomos tik po keleto mėnesių.

Dažniausiai pasitaikanti rūšis vaikams – pa-prastosios karpos. Jos iškyla ant plaštakų ir pėdų, bet gali pasirodyti bet kurioje kūno vie-toje. Pavieniui ar grupėmis jos apninka vaiko pirštus, kelius ar alkūnes. Šie dariniai atrodo kaip apvalios formos 3–7 mm skersmens odos kauburėliai. Paprastųjų karpų paviršius yra gru-blėtas, spalva šiek tiek skiriasi nuo sveiko epi-

VAIS

TIN

ĖLĖ

14

VAIS

TIN

ĖLĖ

16

dermio – yra tamsesnio pilkšvo atspalvio. Plokščiųjų karpų paviršius yra lygus, jų pa-

prastai atsiranda nemažai  – dažniau ant plaš-takų ar veido. Tokių darinių forma apvali arba daugiakampė, jie yra 3 mm skersmens, šiek tiek iškilę virš odos, rausvos arba rusvos spalvos. Plokščiosios karpos gali atsirasti bet kurio am-žiaus žmogui.

Pėdų karpos dažniausiai išsidėsto grupėmis ant padų. Čia esančios karpos gali skaudėti vaikščiojant, nuolat spaudžiamos jos įauga į odą, o pažeistos kraujuoja. Vaikui nepatogu – atrodo, lyg į batą būtų įkritęs akmenukas.

Pėdų karpas lengva supainioti su nuospau-domis. Atskirti šiuos darinius galite pamirkę kojas karštame vandenyje – tuomet ant odos iškilimo aiškiai matosi juodi taškeliai. Tai uža-kę kapiliarai karpos paviršiuje, aprūpinantys ją krauju.

Rečiausiai pasitaiko siūlinės karpos, tai plo-nos, kelių milimetrų ilgio odos ataugos, atrodo lyg nelygaus pa-viršiaus speneliai, jų spalva tokia pat kaip ir odos. Šios karpos grei-tai auga, dažniausiai atsiranda vei-de, kakle, pažastyse.

Ar gydyti karpas reikia skubėti?Vaikams karpos gali iš-

nykti taip pat netikėtai, kaip ir atsirado  – per kelis mėnesius arba metus. To-dėl jeigu šie dariniai nekelia diskomforto, galima palauk-ti. Į gydytoją būtina kreiptis tuomet, kai karpos pasida-ro skausmingos arba labai sparčiai dauginasi, jeigu pa-kinta jų spalva, forma, dydis.

Nors karpos ir nėra pavojingos, bet jos suke-lia nepatogumų. Pavyzdžiui, ant rankų esančios karpos, trukdo kasdienei veiklai. Be to, negydo-mos gali išplisti, nes vaikas bando jas nukrapš-tyti kasydamasis ir šie dariniai pasklinda kitose kūno vietose. Itin nemalonios yra po nagais iš-augusios karpos, kuriomis vaikas gali apsikrės-ti krapštydamas kitose kūno vietose esančias karpas. Panagėse esantys dariniai trukdo augti nagams ir yra skausmingi.

Nieko stebėtino, kad kai kurie vaikai gėdijasi karpų. Dar ir dėl to tėvai stengiasi jas išnaikinti. Bet prieš imantis savarankiškai gydytis, derėtų pasitarti su gydytoju ir įsitikinti, kad ant vaiko odos išaugo tikrai karpos, o ne kitoks darinys. Patys niekada nebandykite naikinti ant veido, lūpų ar akių vokų išdygusių karpų, nes pašalinus gali likti randų.

Kokį gydymo būdą rinktis?Gydytojai įspėja, kad visam laikui karpų ne-

atsikratysite jokiomis priemonėmis, nes virusas nesunaikinamas ir karpos gali bet kada ataugti. Žinoma, jeigu šie dariniai trukdo, kelia estetinių problemų, juos prireikia šalinti. Dermatologai pataria naikinti karpas, pavyzdžiui, ant vaiko padų. Brangiausių vaiko karpų gydymo metodų gydytojai siūlyti neskuba, juo labiau kad yra di-delė tikimybė, jog jos išnyks savaime.

Karpas galima šalinti lazeriu, elektrokoagu-liacija, šaldyti azotu (krioterapija). Šios procedū-ros nepigios, atliekamos nuskausminus ir vaikui gali sukelti nemažą stresą. Be to, jos taip pat nenaikina viruso ir gali likti randų. Vaikams šias procedūras gydytojai rekomenduoja tik išskirti-niais atvejais.

Pradėti gydymą dermatologai pataria nuo vietinio poveikio preparatų. Toks gydymas sau-gesnis, veiksmingas ir nebrangus. Viena tokių

medicininių priemonių grupė – iš rūgš-čių pagaminti nereceptiniai preparatai. Kaip ir kitos karpų gydymo priemonės, jie naikina patį darinį, bet neveikia vi-ruso. Tokiuose preparatuose dažnai naudojama skruzdžių rūgštis, kuri įsi-

skverbia į karpos audinį iki pat šaknų, suardo jos struktūrą, džiovina  – kol darinys išnyks-ta. Vaistinėse galite įsigyti tokį preparatą, tinkantį ir mažiems vaikams. Priemonės, paga-mintos naudojant rūgštis, pa-togios vartoti, ypač tos, kurių tereikia tepti tik kartą per sa-vaitę. Be to, šiuolaikiniai vieti-nio poveikio preparatai praktiš-kai nesukelia šalutinio poveikio.

Kaip apsiginti nuo papilomos viruso?Pagrindinė viruso prasiskverbimo priežas-

tis – asmeninės higienos stoka. Išmokykite vaiką plauti rankas kiekvieną kartą apsilankius parduo-tuvėje, kavinėje ar grįžus iš lauko. Vaikai turi ži-noti, kad reikia naudotis tik savo rankšluosčiu – ir namuose, ir darželyje. Kojas visada reikia gerai nusausinti, kad nesukurtume papilomos virusui palankios drėgnos aplinkos. Baseine ar viešaja-me duše vaikas turi avėti gumines šlepetes.

Grūdinkite vaiką, nes tai stiprina imunitetą, kuris neleidžia išsivystyti daugeliui infekcijų. Vi-sas smulkias žaizdeles dezinfekuokite antisep-tiniais tirpalais  – taip virusui užversite kelius į organizmą.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Sunku papasakoti jausmą, kai netikėtai Jus aplanko Ankstukas - gležnas nelauktas stebuklas, visam laikui pakeisiantis visos šeimos gyvenimą. Prisidėkite skirdami 2% GPM bei internetu - www.ankstukai.lt

Eterinių aliejų aromatai namų vaistinėlėje – vietoj chemijosŠiuolaikiniams tėvams neramu dėl dau-gybės vaistų, kuriuos tenka duoti vai-kams nuo mažumės. Dar mamos įsčiose, paskui kūdikystėje mažylis susipažįsta su įvairiausiais cheminiais preparatais. Žino-ma, kai kuriais atvejais be jų neišsiversi-me, bet tada, kai įmanoma, verčiau rink-tis natūralias priemones. Puikus gamtos produktas, galintis padėti nuo įvairių ne-galavimų, yra iš augalų išgaunami eteri-niai aliejai. Kai kuriuos jų galima naudoti ir mažiems vaikams. Kokie aliejai tinka-miausi mažyliams ir kaip juos naudoti?

Kaip veikia eteriniai aliejai?Eteriniai aliejai į organizmą patenka dviem bū-

dais – įkvepiant ir per odą. Jų molekulės tokios mažos, kad ištirpusios nosies gleivinėje greitai nukeliauja į plaučius, po to į kraują, ir išnešioja-mos po visą organizmą. Pastebėta, kad pėdų odą gausiai įtrynus česnakų eteriniu aliejumi, jau po 10–20 minučių iš burnos pasijunta česnako kvapas. Tai įrodymas, kad ant odos patekusios eterinio aliejaus medžiagos apkeliauja visą orga-nizmą. Labai gerai absorbuoja eterinius aliejus pėdų oda.

Eteriniai aliejai gali stimuliuoti, taip pat – ra-minti ir atpalaiduoti. Jie naudojami kosmetikoje, masažams, vonioms, inhaliacijoms, aromatinė-se lempose. Darganotą vakarą pasilepinę karš-toje vonioje su keletu lašelių mėgstamo eterinio aliejaus ar jų mišinio, atsipalaiduosime ir greičiau užmigsime. Maloniai nuteikia natūralūs kvapai, sklindantys aromatinėje lempoje šylant mėgsta-mo eterinio aliejaus lašeliams.

Dauguma šių aliejų turi savybių, kuriomis ga-lime pasinaudoti gelbėdamiesi nuo įvairių nega-lavimų ne tik patys, bet ir padėti vaikui.

Nuo pavasarinio peršalimoPeršalusį vaiką kamuojant slogai, naudingos

inhaliacijos su levandų, eukaliptų, arbatmedžių, pušų eteriniais aliejais. Jos padeda išvalyti už-sikimšusius nosies kanalus, nuraminti gleivinę ir susidoroti su bakterijomis.

Tikrųjų levandų aliejus  – pagrindinis namų vaistinėlėje, tai idealus antiseptikas vaikui, jis padeda sumažinti karščiavimą, dirglumą, skaus-mą, ramina. Vienas labiausiai ištirtų, mažiems

Levandų eterinis aliejus – nuo dantukų dygimo bėdų

Vienas sunkiausių kūdikio gyvenimo momen-tų – dantukų dygimas. Patinusias ir paraudusias dantenas pamėginkite nuraminti levandų eteri-niu aliejumi. Į pilną arbatinį šaukštelį augalinio aliejaus (~5 ml) įlašinkite 1–2 lašelius šio eterinio aliejaus ir švelniai pamasažuokite kūdikio skruos-tą. Prieš miegą 1 lašelį levandų eterinio aliejaus galite užlašinti ant mažylio marškinėlių ar pagal-vės vidinės pusės. Tai padės vaikui nurimti ir jis greičiau užmigs.

Dantenų skausmą ir tinimą dygstant dantu-kams padės numalšinti sezamų eterinis aliejus, nuo seno naudojamas dėl antibakterinių, antivi-rusinių, skausmą ir uždegimą mažinančių savy-bių. Taip pat tinka ramunėlių eterinis aliejus. Šių aliejų mišiniu tepkite skruostukus žandikaulio srityje 2–3 kartus per dieną.

Vaikams naudokite itin atsargiaiVaikų oda gerokai jautresnė, todėl eterinius

aliejus naudokite atsargiai. Saugokite, kad jų ne-pakliūtų į akis ar burną. Lašindami į vonią vaikui, būtinai skieskite, nes patekus šio aliejaus ant rankyčių, mažylis gali pasitrinti akis arba įsikišti į burną pirštukus.

Jei vaiko oda jautri, pirmą kartą naudodami eterinį aliejų, įsitikinkite, kad mažylis nėra jam alergiškas. Praskiesto eterinio aliejaus užtepkite ant vidinės alkūnės pusės ir palaukite 10 minu-čių. Jei oda neparaudo, nesudirgo, jis tinkamas.

Masažams ar įtrynimams nenaudokite grynų eterinių aliejų, juos būtina skiesti augaliniu alieju-mi (abrikosų kauliukų, makadamijų, sezamų, sal-džiųjų migdolų ir kt.). Mažiems vaikams ir kūdi-kiams, nėščioms moterims ruošiami 1,5% ar 1% mišiniai. 1,5% mišinys ruošiamas taip: į 10 ml aliejaus įlašinami 3 lašeliai eterinio aliejaus. 1% mišiniui į 10 ml aliejaus įlašinkite 2 lašelius ete-rinio aliejaus.

Inhaliacijoms į karštą, bet ne verdantį, van-denį įlašinkite 3–4 lašelius eterinio aliejaus. Ap-gaubkite galvą rankšluosčiu ir tegu vaikas 3–5 minutes giliai pakvėpuoja. Tokias procedūras galima kartoti 2–3 kartus per dieną.

Vaiko maudynėms į vonią užtenka įlašinti 2–3 lašelius eterinio aliejaus ar jų mišinio, o maudant kūdikį reikia tik vieno lašelio. Kadangi eterinis aliejus vandenyje netirpsta, jį lašinkite ant jūros ar valgomosios druskos, į šaukštą pieno, me-daus arba augalinio aliejaus. Vonios su eteriniais aliejais naudingos visam organizmui.

Rinkitės tik kokybiškus eterinius aliejus, tada būsite tikri, kad sulauksite jiems būdingo povei-kio ir ne visada reikės griebtis cheminių vaistų.

Parengė Undinė Gilė

vaikams tinkančių eterinių aliejų – arbatmedžių. Itin vertinamas jo antigrybelinis, labai plataus spektro antibakterinis, antivirusinis poveikis.

Sloguojančiam ir kosėjančiam vaikui galite naudoti spindulinių eukaliptų eterinį aliejų, kuris tinka kojų vonelėms, įtrynimams, inhaliacijoms, taip pat – namų oro valymui ir gryninimui. Kosė-jančiam mažyliui padės inhaliacijos ir su levandų eteriniu aliejumi. Šiuos aliejus naudinga garinti ir aromatinėse lempose. Garinamas antivirusinis bei antibakterinis mirtų aliejus pagerins atsiko-sėjimą, palengvins karščiavimą.

Sergantį vaiką nuramins vakare atliekamos inhaliacijos su levandų eteriniu aliejumi. Išprakai-tuoti ir atsipalaiduoti padės vidutinio karštumo vonios su arbatmedžių, levandų ir eukaliptų ete-riniais aliejais (juos galima naudoti po vieną ar maišant).

Eteriniai aliejai ne tik padeda susidoroti su virusais ir bakterijomis, bet ir stiprina imunitetą. Tai viena iš natūralių organizmo apsaugos sti-prinimo priemonių. Imunitetui naudingi eukalip-tų, arbatmedžių, levandų eteriniai aliejai. Juos nuolat naudojant vonioje, kosmetikoje, garinant namuose, organizmas geriau kovoja su ligomis ir vaikas greičiau pasveiksta.

dygstantiemsdantukams

Eteriniai aliejaivisai šeimai

varvančiomsnosytėms

varvančiomsvarvančiomsnosytėms

Elektroninė prekyba www.biocos.lt

Mūsų firminės parduotuvės:Vilniuje: Vytauto g. 6 bei PC „Outlet Park” (parduotuvė iš lauko pusės)Kaune: Mosėdžio g. 7

Partnerių parduotuvėsvisoje Lietuvoje:www.biocos.lt/lt/stores

levandų

VAIS

TIN

ĖLĖ

18

Tinkama odelės priežiūra – nuo vystyklų dermatitoGležną kūdikio odelę gali sudirginti ir karš-tis, ir drėgmė, ir įvairios cheminės medžia-gos. Labiausiai nukenčia su sauskelnėmis besiliečiančios kūno vietos: sėdmenų, lytinių organų sritys, apatinė pilvo dalis, vidinis šlaunų paviršius. Čia greitai atsi-randa bėrimų ir gali išsivystyti viena iš daž-niausių kūdikių odos problemų  – vystyklų dermatitas. Tinkamai prižiūrint kūdikio odelę, šio bėrimo galima išvengti arba pa-dėti greičiau sugyti jau pažeistai odelei.

Gelbėkite odelę tuojau patSuaugusio žmogaus odą nuo žalingų veiksnių

saugo hidrolipidinė plėvelė, kuri yra rūgštinė. Kū-dikio oda plonesnė, jos rūgštingumas mažesnis, todėl ir apsauga silpnesnė. Ypatingai jautri yra alergiškų vaikų oda, todėl jie dažniau serga vysty-klų dermatitu, ši liga kamuoja linkusius viduriuoti mažylius.

Vystyklų dermatitas  – tai odos uždegimas, kuriam didelės įtakos turi dirginančios medžia-gos: išmatose esantys virškinimo fermentai, o šlapime yra amoniako, kuris ardo dar silpną rūgštinį barjerą. Vystyklų dermatitas gali atsi-rasti ėmus maitinti dirbtiniais mišiniais, pradė-jus primaitinti, nes tuomet pakinta šlapimo bei išmatų sudėtis, ligą paskatina antibiotikai.

Iš pradžių pasirodo smulkus rausvas susilie-jantis bėrimas, liečiant oda atrodo įkaitusi. Vys-tyklų dermatitas gali būti sunkesnio ir lengvesnio laipsnio. Paprasčiausias  – tai odos paraudimai, kurie gali išplisti. Esant antrojo laipsnio vystyklų dermatitui, atsiranda erozijų ir įtrūkių. Dar sun-kesnis – trečiojo laipsnio negalavimas, kai parau-dimai apima didesnį plotą, oda pradeda šlapiuoti, padaugėja erozijų, atsiranda mazgelių. Tai sukelia mažyliui skausmą ir niežulį, jis tampa neramus, irzlus, prastai miega.

Kol dar vystyklų dermatitas neišplito, įveikti ligą lengviau, todėl susirūpinkite iš karto  – pa-stebėjusios paraudimus. Tada išbertai odelei galime padėti gana paprastai, svarbiausia – tin-kamos sauskelnės, kruopšti higiena ir specialios odos priežiūros priemonės. Laiku nepasistengus padidėja infekcinių komplikacijų tikimybė – ypač grybelinės infekcijos. Rūpesčių bus mažiau, jeigu vaiko užpakaliuku pradėsite rūpintis iš anksto, kol dar nėra bėrimų.

Dažniau keiskite sauskelnesPagrindinės vystyklų dermatito priežastys  –

šiluma ir drėgmė, taip pat – odelės trynimasis į sauskelnes bei dirginančios išskyros. Todėl ode-lės būklė labai priklauso ir nuo sauskelnių koky-

bės. Vystyklų dermatitas dažniau atsiranda pras-tesnes sauskelnes vilkintiems kūdikiams, nes jos greitai sudrėksta, trina odelę, nepraleidžia oro ir net gali sukelti alergiją.

Dažniau išberia kūdikius, kuriems per retai keičiamos sauskelnės. Pirmus tris gyvenimo mė-nesius jas patariama keisti prieš kiekvieną maiti-nimą bei po jo, taip pat – kūdikiui pasituštinus. Vėliau užtenka tai daryti 6–7 kartus per parą.

Atgaivina švara ir oro voniosVilkėdamas kokybiškas sauskelnes kūdikis jau-

čiasi sausas, nes jos gerai sugeria skystį, bet ne visada apsaugo nuo amoniaką gaminančių bak-terijų. Todėl pakeitus sauskelnes, nors kūdikis tik pasišlapino, jį būtina apiplauti šiltu vandeniu.

Po maudynių arba apipraususios užpakaliuką, odelę atsargiai nusausinkite, ypač – jos raukšles, neskubėkite vėl apmauti sauskelnes. Atsigauti odai labai padeda oro vonios – tai puiki bėrimų prevencija.

Odelę gali sudirginti ir skalbikliuose esan-čios cheminės medžiagos. Mažylio drabužėlių ir rankšluosčių skalbimui nenaudokite miltelių ir skalbiklių su sintetiniais kvapikliais. Drabužėlius ir rankšluosčius gerai išskalaukite, kad audinyje nebebūtų skalbimo priemonės likučių.

Padeda specialūs tepalai ir kremaiNepamirškite, kad odą taip pat dirgina ne-

tinkamai parinktas prausiklis ar kremas. Kad iš-vengtumėte vystyklų dermatito ar padėtumėte jau išbertai odelei, naudokite švelnias priežiūros priemones.

Kūdikių oda jautresnė aplinkos poveikiui – į ją daug greičiau prasiskverbia įvairios medžiagos negu į suaugusiųjų odą. Nepamirškite to rinkda-miesi prausiklį, tepalą ar kremą. Kūdikiams ne visa-da tinka net tos priemonės, kurių etiketėje parašy-ta, kad yra natūralios ar ekologiškos. Gali sudirginti net augalinės medžiagos, todėl kūdikių priežiūros priemonėms keliami išskirtiniai reikalavimai.

Išbertoms vietoms valyti netinka jokios drė-gnosios servetėlės, nes jos gali dar labiau sudir-ginti. Nepatariama naudoti vaikiškos pudros, kuri sukietėjusi, mažyliui judant, braižys odelę. Kas-kart, keisdamos sauskelnes, švarią ir nusausintą odą tepkite kūdikiams skirtu tepalu ar kremu, sti-prinančiu ir palaikančiu odos barjerinę funkciją. Jis sumažins drėgmės ir kitų dirgiklių poveikį. Taip pat tokios priemonės sudėtyje turi būti išbertai odelei sugyti padedančių medžiagų. Rinkitės tepalą ar kremą, pagamintą be konservantų, parabenų ir kvapiųjų medžiagų, kurios taip pat gali sudirginti.

Parengė Dalia Petrutytė

KŪ

DIK

IS

20

8 būdai, kaip nuraminti verkiantį kūdikįKone kasdien mamai tenka nelengva užduotis  – nuraminti verkiantį kūdikį. Kūdikiai verkia po kelias valandas per dieną dėl įvairių priežasčių: kai yra al-kani, pavargę, sukaitę, šlapi, išsigan-dę, kai jiems nuobodu, jaučiasi vieniši. Mažylius kamuoja įvairūs negalavimai, pavyzdžiui, dažnai pirmaisiais gyve-nimo mėnesiais atakuojantys pilvuko diegliai. Kūdikiai neverkia šiaip sau, o tėveliai turėtų pasistengti suprasti, kas nutiko. Kūdikio verksmas  – tai jo kalba, kuria jis išreiškia nepasitenkini-mą, tai pagalbos šauksmas, ir mažylis neturi ištisai raudoti ir kamuotis. Kele-tas patarimų padės numalšinti mažylio nerimą, baimę bei kitus erzinančius ne-malonumus.

6. Sudominkite kuo nors, kad nukreiptumėte dėmesįKūdikis gali verkti ir dėl paprasčiausios prie-

žasties, kad jam liūdna. Ypač nuobodu, jeigu jo erdvė apsiriboja lovelės šonais. Pritvirtinkite prie vaiko lovelės karuselę, kurią kartkartėmis įjungsite, pakabinkite virš kūdikio žaisliukų, ro-dykite jam įvairius daiktus ir leiskite juos paimti į delnukus. Pasukite mažylio lovelę taip, kad jis matytų jus arba jam naują daiktą. Nustebinki-te mažylį kokia nors įdomybe, parodykite per langą, pavyzdžiui, šuniuką arba paukštį ant medžio šakos. Nepamirškite kalbėti su kūdikiu. Maloniu balsu pasakokite, ką šiuo metu darote, skaitykite eilėraštukus, dainuokite.

7. Padarykite masažąPrisilietimai, apkabinimai, bučiniai labai

svarbūs kūdikiui, jais pasakote, kaip stipriai jį mylite. Prisilietimai suteikia daug gerų emocijų, nuramina įsiaudrinusį ir verkiantį pypliuką, o pa-syvų vaiką paskatina. Greičiau nurimti padeda netikėti pojūčiai: galima pakutenti kojų pirštu-kus, paglostyti galvytę, pakeisti kūno padėtį.

Masažas sukamaisiais judesiais padeda nuslopinti pilvuko dieglius, kuriuos galite atpa-žinti, kai kūdikis riečiasi į kamuoliuką, paraudo-

nuoja ir spardosi. Ritmiški mamos judesiai su-mažina įtampą, atpalaiduoja raumenis, padeda užmigti. Kūdikiui patinka, kai mama glosto pil-vuką, nugarytę.

8. Nurimkite patiNaujagimiai ir kūdikiai jaučia jiems artimiau-

sio žmogaus – mamos nuotaiką. Jeigu mama dėl ko nors kremtasi ar pyksta, mažyliui darosi neramu ir jis pravirksta. Eidama prie verkiančio kūdikio išlikite rami, nesvarbu, kad jo įnirtingas riksmas jus tiesiog veda iš kantrybės, nurimti padeda tik teigiamos emocijos, švelnus ma-mos balsas. Mažylis gerai supranta mamos gestus, mimiką, balso intonacijas.

Kiekviena mama turi savo metodų, kurie pa-deda nuraminti kūdikį ir paskatina jį nusišyp-soti. Ieškodamos ir bandydamos atrasite ir jūs. Pediatrų ir psichologų nuomone, pir-maisiais gyvenimo metais palikti verkiančio vaiko arba nereaguoti į jo verksmą negali-ma. Pastebėta, kad kūdikiai, į kurių verksmą tėvai nekreipia dėmesio arba delsia padėti, verkia ilgiau negu tie, kurie pagalbos sulau-kia tuojau pat.

Parengė Undinė Gilė

metodas veiksmingas ir pas gydytoją  – išsi-gandusiam vaikui po neįprastų ar skausmin-gų procedūrų. Priglaudusi mažylį panešiokite, paglostykite jo pilvelį, paguoskite. Nešiokite ar laikykite ant kelių kūdikį taip, kad jis jaustų šilumą, girdėtų raminantį jūsų širdies plakimą.

Tai geriau negu duoti jam čiulptuką, nors ir ritmiški čiulpimo judesiai nuramina, bet niekada nepakeis tėvų šilumos. Čiulptukas duodamas tik tada, kai nepadeda kitos priemonės.

3. Pasūpuokite mažylįIš tikrųjų, švelnus sūpavimas kūdikį aprami-

na, bet jeigu tai nepadeda ir jis vis dar verkia, nedidinkite judesių amplitudės ir nekratykite. Dėl to gali ištikti trauma – sukrėsto vaiko sin-dromas, kuris pavojingas vaiko smegenims. Mažylis gali imti dusti, vemti, springti, net ne-tekti sąmonės.

Kūdikis greitai priauga svorio ir jį vis sunkiau nulaikyti ant rankų. Daugiau sveriantį kūdikį lengviau sūpuoti atsisėdus.

4. Mažiau triukšmo ir nemalonių netikėtumųKartais mažyliui užtenka ramiai pagulėti

tyloje ir jis nurimsta. Jeigu vaikas paverks mi-nutę, nieko bloga nenutiks, bet tai nereiškia, kad reikia palikti jį išsiverkti. Kūdikį gali slėgti triukšmas.

Televizoriaus garsai, tranki muzika, ryški šviesa, tėvų barnis ne tik suerzina mažylį, bet ir išgąsdina. Todėl saugokite namų ramybę  – venkite bet kokio triukšmo ir kitokių dirgiklių. Kūdikį gali suerzinti šaltų rankų prisilietimas, garsus juokas, staigus ėmimas ant rankų arba padėties keitimas.

5. PralinksminkitePasistenkite, kad sunerimęs mažylis nu-

sišypsotų. Pabučiuokite pilvuką, po to, neati-traukusi lūpų, stipriau papūskite – kūdikis ne-liks abejingas lengvam kutenimui. Atsigulkite ant nugaros, kojas sulenkite per kelius, ant jų paguldykite mažylį ir pasupkite kaip sūpynėse. Jis greičiausiai pradės garsiai juoktis.

Šypsenėlę gali sukelti cypiantis žaisliukas, ant mamos galvos susuktas rankšluostis, plo-jimas rankomis, suradus dingusį daiktą. Links-mu žaidimu galite paversti krentančio žaisliuko gaudymą. Daug kas priklauso nuo jūsų reakci-jos ir nuotaikos.

1. Paimkite ant rankųPirmaisiais mėnesiais kūdikiui labiausiai rei-

kia saugumo jausmo. Jam gali būti baisu dide-lėje erdvėje, kurioje jis nesijaučia saugus ir apie tai tėveliams pasako verksmu. Paguosti mažylį mama gali paėmusi ant rankų – tai jį nuramins. Nieko nuostabaus, jog saugiausiai kūdikis jau-čiasi būdamas arti mamos – jos glėbyje. Kad ga-lėtumėte ramiai užsiimti namų darbais, nusipir-kite nešioklę – daugiau laiko praleisite drauge.

2. Glauskite prie krūtinėsTai gana veiksmingas būdas nuraminti kū-

dikį. Apgaubtas mamos šilumos mažylis atsi-palaiduoja, sumažėja stresas. Šis nuraminimo

KŪ

DIK

IS

KŪ

DIK

IS

22 23

Antrasis prolaktino darbasKūdikiui žindant krūtį yra dirginamas spe-

nelis ir nerviniai impulsai perduodami į moti-nos smegenis. Tuomet posmegeninė liauka hipofizis į kraują išskiria hormonus prolaktiną ir oksitociną. Krūtyse prolaktinas skatina pieno gamybą, o oksitocinas verčia pieną tekėti link spenelio. Be to, šie hormonai atlieka ir kitus darbus. Oksitocinas padeda gimdai susitraukti po gimdymo, o prolaktino antroji užduotis  – stabdyti folikulo brendimą ir neleisti kiaušinėliui

Žindymas saugo nuo naujo nėštumoJau senovėje žinota, jog žindymas nu-tolina moters galimybę vėl pastoti. Tačiau dvidešimtajame amžiuje dau-guma gydytojų tai pavadino „bobučių prasimanymais“, o šimtai patyrusių moterų ir dabar yra pasiryžusios liudy-ti net teisme, jog žindymas nuo nėš-tumo neapsaugo. Trumpiausias atsa-kymas būtų toks: žindymas žindymui nelygu.

Vaisingumo esmėMėnesinių ciklų metu moters kiaušidėse,

pakaitomis vienoje ir kitoje, bręsta po vieną fo-likulą, kuriame vystosi kiaušinėlis – moteriškoji lytinė ląstelė. Subrendęs folikulas plyšta ir iš jo išsilaisvina kiaušinėlis. Tai vadinama ovuliacija. Kiaušinėlis patenka į kiaušintakį ir juo slenka į gimdą. Jeigu tos kelionės metu kiaušinėlį pa-sitinka vyriškosios lytinės ląstelės spermato-zoidai, gali įvykti apvaisinimas. Gimda jau iš anksto ruošiasi priglausti naują gyvybę, „pa-kloja patalėlį“: jos sienelė sustorėja, o gleivinė pasidaro minkšta ir puri. Taigi kiaušinėlio išsis-kyrimas yra būtinas apvaisinimui, o tinkamas gimdos pasiruošimas būtinas naujai gyvybei išlikti ir vystytis. Žinoma, jeigu kiaušinėlis ne-apvaisinamas, tai ir „patalėlis“ nereikalingas – tuomet įvyksta menstruacijos: gimdos sienelės gleivinė pasišalina su krauju. Visus šiuos proce-sus valdo hormonai.

Folikulų augimą kiaušidėse skatina hipofizio hormonai gonadotropinai, o iš plyšusio foliku-lo kiaušidėje susiformavęs geltonkūnis gamina hormoną progesteroną, paruošiantį gimdos gleivinę apvaisintam kiaušinėliui priimti. Proges-teronas taip pat slopina gonadotropinų gamybą hipofizyje, tuo būdu stabdydamas naujų foliku-lų brendimą kiaušidėse. Jeigu moteris pastoja, tada vaisiaus audiniai gamina geltonkūnį nuo sunykimo apsaugančias medžiagas, o gelton-kūnis toliau produkuoja hormonus, slopinančius gonadotropinų sekreciją hipofizyje, ir mėnesinių ciklai laikinai sustoja. Ši pertrauka tęsiasi per visą nėštumą ir dar kurį laiką po gimdymo. O kiek ilgai ji užtruks, gali priklausyti nuo daugelio aplinkybių, bet labiausiai nuo kūdikio žindymo.

ištrūkti į kiaušintakį. Tačiau tai prolaktinui pa-vyksta tik tuo atveju, jeigu motinos kraujyje jo yra užtektinai. Taip būna, kai žindoma dažnai (1pav.), kaip paprastai ir nori pagal savo porei-kį maitinami kūdikiai. O jeigu žindymo epizodai yra reti, tik kas keturias valandas ir dar su ne-trumpesne kaip 6 valandų nakties pertrauka (taip daryti liepė kūdikių maitinimo instrukcijos tada, kai šiandienos „patyrusios“ močiutės dar pačios buvo jaunos mamos), prolaktino kon-centracija tarp žindymų gali sumažėti tiek, jog

MA

MY

TĖ

MA

MY

TĖ

24 25

nedaug skirsis nuo nežindančių moterų prolak-tino koncentracijos kraujo plazmoje (2 pav.). Tuomet, aišku, folikulų brendimas kiaušidėse nebus pakankamai slopinamas ir moteris galės vėl pastoti.

Trys sąlygosMaksimalus nuo nėštumo saugantis po-

veikis būna, jeigu motina kūdikį maitina tik iš krūties, neduoda jam jokio kito maisto ar gė-rimo ir žindo dažnai. Ilgiausia pertrauka tarp žindymų naktį neturėtų viršyti šešių valandų, o dieną  – keturių. Palanki aplinkybė yra kūdikio migdymas kartu, arba bent jau lovelėje šalia, pasiekiamą ranka. Prisilaikant šių patarimų ir, jeigu dar nebuvo pirmųjų mėnesinių, apsaugos nuo nepageidaujamo pastojimo iki 6 mėnesių po gimdymo statistinė tikimybė yra ne mažes-nė kaip 98 procentai.

Mėnesinių atsinaujinimas gali būti grįžtan-čio vaisingumo požymis. Tačiau jis nebūtinai reiškia, jog moteris jau pastotų, nes pirmieji (neretai net keli) mėnesinių ciklai, jei motina žindo kūdikį toliau, dar būna be ovuliacijų, o ir joms atsinaujinus dar gali nepakakti hormonų, subrandinančių gimdą apvaisinto kiaušinėlio iš-saugojimui. Šešių mėnesių laikotarpis minimas todėl, kad maždaug nuo tokio amžiaus kūdi-kiams pradedamas duoti papildomas tirštas maistas ir dėl to retėja ir trumpėja žindymai bei ilgėja intervalai tarp jų. Tačiau jeigu papildomas maistas kūdikiui duodamas nedidelėmis porci-jomis ir tik po žindymo, motinos vaisingumo slopinimas gali užtrukti dar gana ilgai.

Kam to reikia?Gamtai rūpi viena – gyvybės Žemėje išsau-

gojimas. Ilgesnės pertraukos tarp gimdymų leidžia motinos organizmui pailsėti, atkurti savo jėgas ir geležies atsargas (kol nėra mėne-sinių, moteris nekraujuoja). Visa tai labai svar-

bu kiekvieno būsimo vaisiaus vystymuisi, bet pirmiausia turi išgyventi šis, jau gimęs, kūdikis. Kol motina vaikui besąlygiškai reikalinga, nau-jas nėštumas atitolinamas. Tas reikalingumas „pareiškiamas“ žindymu.

Pagal Kazimiero Vitkausko knygą „Kūdikio žindymas“

Ši knyga būtų puiki dovana kiekvienai vaikelio gi-mimo laukiančiai mamai ir šeimai. Joje rasite naujau-sių mokslo žinių apie naujagimio ir kūdikio maitinimą bei daug naudingų patarimų mamai ir šeimai. Verčiau mokėti, negu spėlioti. Juk žindyti pradedama vos pa-gimdžius!

Daugiau apie knygą ir autorių www.zindyk.lt

MA

MY

TĖ

26

„Šaukštelį už mamytę, šaukštelį už tė-velį“, o dar yra sesutė ar broliukas, se-neliai, dėdės ir tetos, už kuriuos taip pat reikia pavalgyti. Jeigu šis metodas neveikia, galima prisiminti visokius draudimus: „nesuvalgysi visko, neisi į kiemą“ arba „nevažiuosi su tėveliais į miestą“. Ar susimąstėte apie tai, kaip derėtų maitinti vaiką? Užaugęs vaikas valgys taip pat, kaip įprato vaikystėje, o dažno suaugusiojo antsvorio proble-mos – atkeliavę būtent iš tų laikų.

Vargšelis alkanas mažylisPerdėtai vaikus globoja daugelis tėvų, o

ypač toks elgesys būdingas rūpestingosioms močiutėms. Kažkodėl atrodo, kad perkrautas skrandis susijęs su sveikata, o sotus vaikas bū-tinai bus laimingas. Ar jūs taip nesielgiate? Auk-so vidurio taisyklė šiuolaikiniame gyvenime vis dar aktuali, o nuolatiniai persivalgymai ne ma-žiau žalingi negu prastas ir vienarūšis maistas. Dauguma dietologų tikina, kad persivalgymas padaro didesnės žalos negu neprivalgymas.

Kodėl vaikai nevalgo?Savaime suprantama, kad alkanas žmogus

maisto neatsisakys. Be to, kiekvienas gydy-tojas patvirtins, kad mūsų biologiniai ritmai individualūs. Todėl natūralu, jeigu vakar vaiko apetitas buvo puikus, šiandien jis mažesnis arba visiškai prastas. Be to, organizmas pats reguliuoja savo poreikius, kad nepriaugtume papildomo svorio ir su maistu gautume tiek ka-lorijų, kiek reikia gerai savijautai ir veiklai.

Todėl, pavyzdžiui, sirgdamas, vaikas suval-go daug mažiau negu būdamas sveikas. Mat jis mažai juda ir jam nereikia daugiau energijos, o pediatras patars nesistengti trūks plyš pa-maitinti ligoniuką. Kitas pavyzdys – smulkutis vaikas, kuris kategoriškai atsisako suapvalėti pradžiugindamas tėvelius ir senelius putliais žandukais. Jis ištisą dieną nenuvargdamas laksto namuose ir lauke, žaidžia. Neatrodo nei nusilpęs, nei liūdnas, nei vangus  – tiesiog jo organizmas visas maisto medžiagas paverčia energija ir nėra prasmės nereikalingas kalori-jas kaupti juodai dienai riebaliukuose ant pilvo arba užsiauginus antrą smakrą. Toks vaikas vi-

siškai sveikas. Todėl nekiškite jam maisto – kai išalks, jis pats paprašys.

Maistas  – natūralus organizmo poreikis, o alkis ir troškulys – dar ir savisaugos instinktai. Užmirškite pamaitinti kūdikį – jis apie alkį pra-neš garsiu riksmu ir nenurims, kol negaus mais-to. Vaikas pats jaučia, kada ir kiek jam reikia valgyti.

Skirkite atvejus, kada tikrai verta susirūpinti vaiko apetitu ir sveikata.

wVaiko apetitas staiga labai sumažėjo arba jis visiškai nevalgo ir greitai krenta svoris.wMažylis išblyško, mažai juda, nuolat mie-

guistas ir greitai nuvargsta.wGriežtai atsisako anksčiau mėgstamo mais-

to bei gardumynų.

wPastebite, kad vaikas atrodo išsekęs.

Kada iš storuliuko belieka vieni kauliukaiKai nuolat tėvelių ir senelių permaitinamas

storuliukas paūgėja ir išeina į mokyklą, naujiems draugams jo apkūnumas anaiptol neatrodo mielas. Atvirkščiai – toks vaikas patiria psicho-loginį spaudimą, jis tampa pajuokos objektu, iš jo tyčiojamasi. Taigi tarp bendraklasių jis jaučia-si balta varna. Tada maistas jam tampa blogiu, nes tai – didelis svoris, kuris asocijuojasi su ne-laimingu gyvenimu. Todėl jis stengiasi nutraukti begalinių persivalgymų grandinę, deja, dažnai patirdamas šeimos narių pasipriešinimą. Anks-čiau ar vėliau jam tai pavyksta, bet košmariška persotintos ir riebios vaikystės patirtis išlieka visam gyvenimui.

Baimė, kad vaikas bus alkanasDaugumai tėvelių neramu, kad neraginamas

vaikas visiškai nevalgys ir liks visą dieną alka-nas. Žinoma, anksčiau nuolat verčiamas valgy-ti vaikas, pagaliau nustojus raginti, iš pradžių mėgausis laisve ir demonstratyviai atstums lėkštę. Bet savisaugos instinktas nugalės am-bicijas ir jis bus natūraliai priverstas pavalgyti. Tik svarbu, kad mažylio akiratyje nesipuikuotų sausainiai, saldainiai ir kiti saldumynai – antraip jis maitinsis tik šiais skanėstais.

Valgydinimas per prievartą – kodėl negerai?

Kur slypi aukso vidurys?Patarimas leisti vaikui apsispręsti dėl mais-

to kiekio nereiškia, kad nereikia visiškai rūpin-tis jo mityba. Mažylis turi gauti visas būtinas naudingąsias medžiagas, vitaminus, taip pat kalorijas, kurių reikia jo veiklai ir augimui. Bet subalansuota mityba nereiškia, kad reikia persi-valgyti. Tėvai turi objektyviai kontroliuoti situa-ciją ir nesistengti prikimšti vaiko skrandžio tiek, kad jam sunkiai seksis net pajudėti.

Jeigu vaikas išrankus ir nemėgsta jūsų siū-lomų patiekalų, pagaminkite jam kitokių. Net iš tokio paprasto produkto kaip grikių kruopos galima pagaminti įvairiausių patiekalų, o kai kurie būtinai patiks jūsų vaikui. Tiesiog ekspe-rimentuokite ir bandykite. Pasitelkite fantaziją ir sudominkite vaiką išradingai patiektu patie-kalu. Specialistų nuomone, vaikams didelės reikšmės turi maisto spalva, konsistencija, sko-nis, temperatūra, taip pat –vakarienės ir pietų atmosfera. Bet neverskite ištuštinti lėkštę  – palikite vaikui teisę spręsti, kiek suvalgyti. Juk jis geriau žino, kiek maisto jam telpa į skrandį.

Patarimai ir keletas gudrybių tėveliamswNenorinčio valgyti vaiko nevalia nei versti,

nei raginti.

wJeigu vaikas nemėgsta daržovių ar vaisių, siūlykite juos, kai jis gerokai išalko.wAptarkite su vaiku meniu, taip pat įtraukite

jį į patiekalo ruošimą. Jam bus įdomu para-gauti, ką pats pagamino.wVaiko nemėgstamus maisto produktus su-

maišykite su mėgstamais.wDažnai keiskite patiekalų receptus ir kūrybiš-

kai apipavidalinkite.wValgymas – būtinybė. Todėl neturi būti pa-

skatinimo dovanų sąlyga.wValgykite drauge – gera kompanija ir nuotai-

ka skatina apetitą.

„Dar vienas šaukštelis už mamą“ – kodėl blogai?Specialistų nuomone, įkalbinėjimai gali būti

veiksmingi, bet vaikui naudos neatneša. Pa-klusnūs vaikai dėl to kamuojami antsvorio. Vaikų nutukimas – dažna nūdienos problema, todėl tėveliai nuo vaikystės turėtų ugdyti tin-kamus mitybos įpročius. Taip pat svarbu neslo-pinti vaiko instinktų, siunčiančių signalą, kuris kąsnelis nebereikalingas. Specialistų nuomone, verčiamo valgyti vaiko sotumo jausmas nu-silpsta ir jis nebegali kontroliuoti maisto kiekio.

Parengė Undinė Gilė

KĄ

VA

LGO

ME?

KĄ

VA

LGO

ME?

28 29

Dažnas vaikas, grįžęs iš darželio, pasi-junta išalkęs. Pavakarius ar vakarienę darželyje mažylis valgo apie 16 val., taigi, kol tėvai parsiveža jį namo, pra-eina kelios valandos ir vaikas spėja iš-alkti. Be to, darželyje jis ne visada su-valgo visą porciją, tad valgio paprašo jau namuose.

Mitybos specialistės Ramintos Bogušienės nuomone, sveikas vaikas, grįžęs iš darželio, dar gali pavalgyti du kartus. „Iš viso vaikai turėtų valgyti 5–6 kartus per dieną, ne rečiau kaip kas 3,5 valandas. Vaiko apetitas grįžus namo pri-klauso nuo darželyje suvalgyto maisto ir alkio. Jeigu jis nesijaučia alkanas, vakarienės jam pri-mygtinai nesiūlykite“, – sako R. Bogušienė.

Mokyklinukams, specialistės nuomone, soti vakarienė būtina, nes nei vakarienės, nei pava-karių mokykloje jie paprastai negauna. Ką paga-minti vaikui namuose?

Vakarienei – šiltas ir šviežias maistasVakarienei vaikui duokite šiltą, šviežiai pa-

gamintą maistą. Tinka pieno produktų patie-kalai, ankštinės daržovės ar bulvės, grūdų valgiai. Užuot greitai išvirusios šaldytų koldūnų, dešrelių ar pakepinusios žuvies pirštelių pagaminkite vaikui naudingą varškės patiekalą, iškepkite omletą ar kiaušinienę, paruoškite troškinį.

„Nepamirškite sezoninių daržovių, vaikui galite duoti ir raugintų agurkų, kopūstų, burokėlių salotų“,  – pataria R. Bogušienė. Anot mitybos specialis-tės, daržovės turėtų sudaryti apie treč-

dalį vakarienės porcijos. Šaltuoju metų laiku vaikui derėtų daugiau valgyti raugintų, šakninių ar tinkamai paruoštų šaldytų daržovių.

Sausainukus bei kitus organizmui nenaudin-gus užkandžius keiskite į vaisius ar uogas. Nėra sveikos ir daug cukraus turinčios uogienės. Jas puikiai pakeis šaldytos uogos, tyrelės, vaisių ar uogų kokteiliai.

„Žiemą skanumynus vaikams ruoškite iš obuolių, bananų, mandarinų, kivių. Bet jų ne-siūlykite iš karto po sočios vakarienės – verčiau palikite naktipiečiams, nors geriausia šiuos ska-numynus valgyti pirmoje dienos pusėje“, – sako mitybos specialistė. Varškės apkepą ji pataria pagardinti šaldytų uogų tyre, padažui tinka grai-kiškas jogurtas.

Svarbiausia valgyti tuo pačiu laiku„Kad virškinimas būtų sklandus ir organizmas

įsisavintų naudingąsias maisto medžiagas, pus-ryčius, pietus ir vakarienę reikia valgyti kasdien tuo pačiu metu“, – sako mitybos specialistė.

Antraip organizmas nebus pasirengęs ap-doroti maisto ir didžiąją dalį energijos skirs virškinimui. Todėl energijos pritrūks, kaitalio-sis mieguistumo ir aktyvumo bangos, atsi-ras virškinimo problemų, suprastės miegas. „Svarbu ir porcijų dydis. Vakarienė turi sudary-ti 20–25 proc. kasdienės kalorijų normos“, – sako R. Bogušienė.

Rekomenduojama dienos kalorijų norma pagal vaiko amžių: w 1–3 metų vaikams 240–315 kcal,w 4–6 metų – iki 394 kcal, w 7–10 metų – iki 440 kcal, w vyresniems kaip 11 metų – iki 735 kcal.

R. Bogušienė pateikia keletą vaiko vakarienei tinkamų receptų.

Orkaitėje keptas omletas su daržovėmis ir kietuoju sūriu

Jums reikės:w11 kiaušinių,w140 g žaliosios cukinijos,w140 g morkų,wpusės svogūno,w2 v. š. aliejaus, w130 ml pieno (2,5%),w50 g kietojo fermentinio sūrio (45%),wmaltų juodųjų pipirų, wdruskos.

Kiaušinius išplakite su pienu, įmaišykite pi-pirus ir druską. Cukinijas sutarkuokite, apibars-tykite druska, palaukite, kol nubėgs susidaręs skystis. Morkas nuskuskite, dar sykį nuplaukite ir sutarkuokite, nuluptus ir nuplautus svogūnus supjaustykite smulkiais kubeliais. Morkas ir svo-gūnus pakepinkite keptuvėje įkaitintame aliejuje. Kepintas ir smulkintas daržoves sumaišykite su išplaktais kiaušiniais, šią masę supilkite į aliejumi išteptą skardą ir kepkite iki 180°C temperatūros įkaitintoje orkaitėje 25–30 min. Iškepusį omletą apibarstykite tarkuotu kietuoju sūriu. Skanu su raugintomis, šviežiomis ar garuose ruoštomis daržovėmis.

Varškės apkepas

Jums reikės:

w480 g varškės (9%),w6 kiaušinių,w175 g kukurūzų kruopų,w115 ml pieno (2,5%),w5 a. š. nerafinuoto cukraus,

wdruskos, aliejaus (aptepimui).

Varškę pertrinkite ir sumaišykite su kiauši-niais. Kukurūzų kruopas užpilkite pienu ir palikite brinkti 10–15 min. Į pertrintos varškės masę su-berkite brinkintas kruopas, cukrų, druską ir viską gerai išmaišykite. Šią masę paskleiskite aliejumi pateptoje skardoje ir 25–30 min. kepkite įkaitin-toje konvekcinėje krosnyje arba orkaitėje 180ºC temperatūroje, kol apkepo vidus įkais ne mažiau kaip iki 85ºC ir paviršius tolygiai apskrus. Apke-pas neturi suirti ir sutrūkinėti. Skanu su graikišku jogurtu ir uogų tyre.

Virti speltų varškėčiai

Jums reikės:

w535 g varškės (9%),w2 kiaušinių,w225 g šviesių speltų miltų,w5 a. š. nerafinuoto cukraus,wdruskos.

Varškę pertrinkite ir sumaišykite su miltais, kiaušiniais, cukrumi ir druska. Tada iškočiokite volelius ir supjaustykite 2–3 cm ilgio gabalėliais. Juos atsargiai suleiskite į puodą su verdančiu vandeniu ir virkite 5–7 min. Varškėčiai neturi su-irti ir prarasti formą. Skanu su cinamonu, uogo-mis ir graikišku jogurtu.

Mitybos specialistės patiekalų idėjos vaiko vakarienei

KĄ

VA

LGO

ME?

KĄ

VA

LGO

ME?

30 31

Nėštumo pradžioje vaisius sparčiai vys-tosi, todėl pirmasis trimestras yra itin svarbus ir mamai, ir būsimam vaike-liui. Pirmosiomis nėštumo savaitėmis formuojasi pagrindiniai organai ir sis-temos, būtent tada klojami vaiko svei-katos pamatai. Bet moteris šiuo metu apie nėštumą nė nenutuokia. Daugeliui tai būna staigmena, kuri išaiškėja po mėnesio ar dar vėliau. Todėl pradėti rū-pintis vaiko sveikata gydytojai pataria ne tik jau sužinojus apie nėštumą, bet ir jį planuojant. Vienas svarbiausių daly-kų, lemiančių ir būsimos mamos, ir vai-kelio sveikatą yra mityba.

Svarbiausi vitaminai besivystančiam vaikui, kurių turi užtekti nuo pat pradžiųNors energijos poreikis pirmąjį nėštumo tri-

mestrą padidėja nedaug, svarbių vitaminų ir mi-neralų reikšmė labai didelė jau nuo pirmųjų sa-vaičių. Pirmame trimestre ypatingai svarbūs tie vitaminai ir mineralai, nuo kurių priklauso norma-lus vaisiaus organų ir jų sistemų formavimasis. Kai kurie mikroelementai apsaugo vaisių nuo ap-sigimimų, taip pat – nėštumo komplikacijų.

Folio rūgštis (vitaminas B9) vadinama nėščių-jų vitaminu. Ji būtina vaisiaus vidaus organams formuotis, apsaugo nuo įgimtų širdies ydų. B9 trūkumas gali sukelti persileidimą ir apsigimimus. Pirmosiomis nėštumo savaitėmis formuojasi ner-vinis vamzdelis, iš kurio vėliau vystosi nugaros ir galvos smegenys. Vienas iš folio rūgšties stokos sukeltų nervinio vamzdelio defektų yra įskilas stuburas. Todėl gydytojai pataria folio rūgštį vartoti bent tris mėnesius prieš pastojant, kad užsimezgusiam vaisiui užtektų mamos organiz-me sukauptų šio vitamino atsargų. Folio rūgštis ypatingai svarbi visą pirmąjį nėštumo trimestrą.

Šio vitamino yra žaliose lapinėse daržovėse (petražolėse, špinatuose, brokoliuose, salotų la-puose), ankštinėse daržovėse, avokaduose, turi jo citrusiniai vaisiai, kepenys, kiaušiniai.

B grupės vitaminai būtini normaliam vaisiaus vystymuisi, skatina ląstelių augimą ir dalijimąsi, o tai labai svarbu pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Šių vitaminų stoka padidina apsigimimų riziką. Vitaminas B12 būtinas geram folio rūgšties pasisavinimui ir padeda išvengti anemijos. Vita-

minas B6 svarbus kūdikio nervų sistemai, be to, būsimai mamai padeda išvengti pykinimo ir vė-mimo, dažnai kamuojančio ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Vitamino B6 yra kopūstuose, broko-liuose, špinatuose, pomidoruose, kiaušiniuose, veršienoje, žuvyje, riešutuose

Būsimai mamai ir vaisiui ypač svarbi geležis, nes jos trūkstant organizmas negali pagaminti užtektinai hemoglobino, kuris aprūpina deguo-nimi visus audinius. Nėštumo metu geležies turi užtekti, kad pasigamintų daugiau eritrocitų, kurie būtini vaisiaus ir placentos formavimuisi.

Taip pat geležies reikia skydliaukės hormonų gamybai, o nuo jų priklauso vaisiaus smegenų vystymasis. Šio mikroelemento stoka gali ypač pakenkti pirmąjį nėštumo trimestrą, kol vaisius pats dar neturi skydliaukės. Geležies, vitamino B12 bei folio rūgšties trūkumo anemija yra gana dažna problema nėštumo metu.

Cinkas dalyvauja ląstelių dalijimosi proce-se, baltymų, DNR sintezėje, todėl jis ypatingai svarbus vaisiui ankstyvuoju nėštumo periodu. Trūkstant cinko, vaikas gali gimti mažo svorio. Todėl nėščiosioms rekomenduojami vitaminų ir mineralų kompleksai su cinku, kuris dar ir padeda stiprinti moters imunitetą. Cinko yra kepenyse, inkstuose, jautienoje, kiaulienoje, žuvyje.

Magnis kartu su kalciu ir vitaminu D būtinas vaikelio kaulams ir dantims, reikalingas norma-liam gimdos raumenų tonusui, apsaugo nuo persileidimo. Daugiausia jo riešutuose, razinose, jūros gėrybėse, grūduose, pupose, žaliuosiuose žirniuose.

Kalcis reikalingas ne tik vaiko kaulams bei dantims formuotis, jis dalyvauja daugelyje orga-nizmo biocheminių procesų. Jeigu su maistu gau-namo kalcio per mažai, būsimai mamai pradeda gesti dantys, padidėja osteoporozės ir kitų kaulų ligų rizika, gali išsivystyti arterinė hipertenzija. Pa-grindiniai kalcio šaltiniai pienas ir pieno produktai.

Vitaminas A (retinolis) svarbus nėštumo pra-džioje, nes yra reikalingas embriono vystymuisi, be šio vitamino neįmanomas normalus regėji-mas. Bet reikia būti atsargioms, nes jo perteklius taip pat nepageidautinas kaip ir stygius. Dau-giausiai vitamino A gauname su žuvų kepenė-lėmis, pieno produktais, morkomis, pomidorais, špinatais, rūgštynėmis.

Kodėl reikia maisto papildų?Nėštumo pradžioje neretai sutrinka virškini-

mas, užkietėja viduriai, pučia pilvą. Dažniausias nusiskundimas pirmąjį nėštumo trimestrą yra

Pirmasis nėštumo trimestras: vitaminai sveikai pradžiai

nėščiųjų pykinimas (ypač rytais), kai kurios būsi-mos mamos kamuojasi dar labiau, nes vemia.

Nuolat jausdama šleikštulį moteris praranda apetitą, todėl gali pritrūkti svarbių vitaminų bei mineralinių medžiagų. O vieno iš jų – vitamino B6 stoka dar labiau skatina pykinimą.

Pirmaisiais nėštumo mėnesiais keičiasi mo-ters skonis. Paprastai atsiranda didelis tam tik-ro maisto poreikis, pavyzdžiui, sūraus, rūgštaus. Vienas netikėtai pradeda traukti anksčiau neken-čiami greitojo maisto patiekalai, tokie kaip picos, mėsainiai, kurie nieko gero organizmui nesuteikia. Kitoms labai norisi sūraus, rūgštaus maisto.

Taigi, ne visi naujai nėščiosios pamėgti mais-to produktai turi užtektinai naudingųjų medžia-gų, taip pat – vitaminų ir mineralų. Patenkinti jų poreikius retai pavyksta ir tinkamai maitinantis. Vitaminų ir mineralų prarandama gaminant mais-tą, jų pritrūksta sergant kai kuriomis ligomis, kai suprastėja maistinių medžiagų pasisavinimas. Todėl patariama vartoti nėščiosioms skirtą vita-minų ir mineralų maisto papildą, kurio sudėtyje būsimoms mamoms reikalingas mikroelementų kompleksas, o jų kiekiai parinkti pagal specialistų rekomenduojamas paros normas. Tokį maisto pa-pildą galima pradėti vartoti dar prieš nėštumą – tuomet moteris bus rami, kad pastojus nepritrūks tokių svarbių šiuo laikotarpiu medžiagų.

Svarbiausia – įvairūs ir sveiki maisto produktai Būsimos mamos mityba ir prieš nėštumą, ir

jau pastojus turi būti visavertė, vadovaujantis sveikos mitybos piramidės principais. Svarbiau-sias maistas yra daržovės ir grūdų produktai,

kurių suvartojama daugiausiai. Patariama suval-gyti bent 400 gramų daržovių per dieną. Visos naudingosios medžiagos išlieka tik viso grūdo dalių produktuose. Todėl rinkitės visagrūdę duo-ną, kruopas ar miltus. Grūdai ne tik energijos, bet ir virškinimą gerinančių maistinių skaidulų šaltinis, kaip ir daržovės. Šie produktai padės įveikti vidu-rių užkietėjimą, dėl kurio daugelis būsimų mamų kenčia pirmąjį nėštumo trimestrą.

Naudingi maisto produktai ankštiniai augalai, vaisiai ir uogos. Svarbi mitybos dalis – mėsa, žu-vis, pieno produktai, kiaušiniai. Reikia ir šiek tiek riebalų, kurių turi avokadai, nerafinuoti aliejai, rie-šutai, sėklos, sviestas.

Nėštumo metu padidėja baltymų poreikis, nes jų reikia vaisiaus audiniams bei organams formuotis. Pagrindiniai baltymų šaltiniai mėsa ir žuvis, yra jų ankštinėse daržovėse, kiaušiniuose ir pieno produktuose.

Nėščiajai patariama atsisakyti bet kokio sun-kaus ir riebaus, gerokai apkepto maisto, verčiau rinktis lengviau virškinamus patiekalus. Nereko-menduojami aštrūs, sūrūs valgiai, rūkyti ir vytinti produktai. Toks maistas gali dar labiau sustiprinti pykinimą bei rėmenį. Nepageidautini ir paprastie-ji angliavandeniai: baltų miltų kepiniai, dribsniai, desertai.

Valgykite dažniau ir nedidelėmis porcijomis, gerkite pakankamai skysčių, geriausia – paprasto vandens. Arbatos ar kavos galima sau leisti tik vieną puodelį per dieną, o saldžių gazuotų gėri-mų teks atsisakyti.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

NĖŠ

TU

MA

S

NĖŠ

TU

MA

S

32 33

Sušalęs arba sukaitęs pavasarinio vėjo perpūstas vaikas gali susirgti bronchi-tu. Šia kvėpavimo takų liga dažniausiai serga maži vaikai, nes jų imunitetas dar nėra stiprus ir negali apsiginti nuo aplin-koje tykančių virusų. Komplikuojasi į bronchitą ir paprastas vaiko peršalimas, kai infekcija iš nosiaryklės nukeliauja že-myn – į bronchus.

Svarbu laiku gydytisVaikams ligą dažniausiai sukelia virusai, retes-

nė bronchito priežastis yra bakterijos. Dažniausiai bronchitu vaikai suserga šaltuoju metų periodu, kai padidėja virusų aktyvumas. Ūminį bronchitą gali sukelti apie 200 įvairių virusų tipų: gripo, paragripo virusai, adenovirusai, rinovirusai ir kiti.

Patekęs į bronchų gleivinę virusas sukelia jos uždegimą. Gleivinė paburksta, todėl orui pasidaro sunkiau patekti į plaučius ir pasunkėja kvėpavimas. Mažų vaikų kvėpavimo takai siauri, dėl to net ir nedidelis bronchų uždegimas gali labai pablogin-ti kvėpavimą. Tada bronchų gleivinė ima gaminti daugiau sekreto. Normaliomis sąlygomis su šiuo sekretu iš organizmo pašalinami į bronchus iš iš-orės patekę teršalai. Esant uždegimui, bronchų funkcijos sutrinka ir sekretas sunkiai pasišalina.

Gleivės ima kauptis bronchuose ir darosi tirš-tos bei tąsios. Skrepliai yra gera maistinė terpė bakterijoms daugintis ir infekcijai plisti. Dėl jų są-stovio bronchuose gali išsivystyti antrinė – bakte-rinė komplikacija, tokia kaip pūlingas bronchitas ar pneumonija. Todėl gydant bronchitą labai svarbu greičiau kovoti su uždegimu, taip pat  – skatinti skreplių pasišalinimą iš bronchų.

Mažiems vaikams bronchitas sunkesnisPagrindinis bronchito požymis yra kosulys. Iš

pradžių vaiką vargina sausas kosulys, kuris po kelių dienų pasidaro drėgnas ir vaikas pradeda atkosėti gleivingų skreplių. Vaikų kvėpavimo takai gamina daugiau gleivių nei suaugusiųjų, o atkosėti skreplius kūdikiams ir mažiems vaikams daug sunkiau. Skre-plių pasišalinimą apsunkina siauras mažylių bronchų spindis, kurį dar labiau sumažina paburkusi gleivinė.

Be kosulio vaikui gali pakilti temperatūra (ūmi-niu bronchitu sergantys vaikai paprastai karščiuo-ja nestipriai), suprastėja bendra būklė, atsiranda silpnumas. Gali atsirasti bronchų sienelės lygiųjų raumenų spazmų.

Mažesnis vaikas negali pasakyti, kas jam nege-

rai, o uždelstas, kaip ir netinkamas, bronchito gydy-mas gali sukelti komplikacijas, liga gali užsitęsti arba pereiti į lėtinę formą. Todėl, įtarę bronchitą, nelauki-te, kol liga praeis savaime, o kreipkitės į pediatrą.

Kas padeda bronchitu sergančiam mažyliui?Norint išgydyti bronchitą, ligoniukui būtinos tin-

kamos sąlygos, padedančios greičiau pasveikti ir gydytojo paskirti vaistai.

Ūminiu bronchitu sergantis vaikas turi gerti daug šiltų skysčių, nes jie skystina skreplius ir ge-rina atsikosėjimą. Tinka vaikiškos vaistažolių, taip pat – aviečių arbatos. Kelis kartus per dieną galite duoti vaikui karštoko vištienos sultinio. Ligoniuko maiste turėtų būti pakankamai baltymų ir vitaminų.

Mažylis geriau jausis ramioje aplinkoje. Oras kambaryje turi būti ne tik šiltas, bet ir grynas, todėl kelis kartus per dieną patalpą reikia vėdinti. O vė-dindami vaiką išveskite iš kambario. Oras neturėtų būti per sausas, tai ypač aktualu šildymo periodu. Norėdami išlaikyti optimalią oro drėgmę, galite įsi-gyti specialų drėkinimo prietaisą arba panaudoti namuose esančias priemones, pavyzdžiui, talpą su vandeniu, kurią padėsite netoli radiatoriaus, ant jo galite pakabinti drėgną rankšluostį.

Svarbiausia – gydyti kosulįDažniausiai bronchito gydymas yra pagrindinio

ligos simptomo – kosulio gydymas. Susirgus ūmi-niu bronchitu, svarbu palengvinti ligoniuko kosulį ir padėti greičiau pasišalinti skrepliams. Kai atkosėja-mi skrepliai, iš kvėpavimo takų pašalinami ligos su-kėlėjai, taigi organizmas valosi. Kadangi mažiems vaikams sunku atkosėti skreplius, jiems ypatingai svarbu iš karto pradėti vartoti skreplius skystinantį ir atsikosėjimą gerinantį preparatą, padedantį išva-lyti bronchus. Dauguma tokių preparatų yra augali-nės kilmės, kai kurie jų mažina uždegimą, pasižymi antivirusiniu ir antibakteriniu poveikiu.

Vaikams tinkamiausi preparatai, kurių pag-rindas yra natūralūs ingredientai, daugelis tokių gaminami iš vaistažolių ir jų ekstraktų. Augaliniai preparatai yra efektyvūs gydant ūminę infekciją: atpalaiduoja bronchų spazmus, dezinfekuoja kvė-pavimo takus, suskystina tirštas gleives ir taip ska-tina jų pašalinimą iš kvėpavimo takų.

Bronchitu ir kitomis kvėpavimo takų ligomis rečiau serga nuolat grūdinami, ilgai gryname ore būnantys vaikai. Jeigu įmanoma, į darželį vaiką ge-riausia vesti nuo 3 metų, kai kiek sustiprėja imuni-nė sistema.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Bronchito kosulys – didelis vargas mažam vaikui

34

PAVA

SAR

IO P

ROBL

EMO

S