1

2008 05 28 Nr.9ManoNr.9metodas

Informacinio leidinio „Ðvietimo naujienos“ Nr.10(265) priedas 2008 05 28

Devintàjá priedo „Mano metodas“ numerá parengëme kartu su VðÁ Neformalusis ðvietimo debatø centras. Siûlomeplaèiau susipaþinti su ðalies mokyklø debatø klubø veikla. Tokie klubai veikia 30-yje bendrojo lavinimo mokyklø.Debatai – ne tik proto mankðta, tai naujas mokymo ir mokymosi metodas. Didþiausia debatø vertybë yra gebëjimassuburti smalsius, aktyvius ir màstyti nebijanèius þmones. Debatø programa padeda mokiniams tapti aktyviais pilie-èiais, kuriems rûpi spræsti ávairias problemas.

Kaip sako Debatø centro direktorë Virginija Pakðienë, „debatai – gaivaus oro gûsis mûsø tradicinëje ðvietimosistemoje“.

Redakcija

Kas yra debatai?

Pagrindinës debatøtaisyklës

Debatø tradicijospasaulyje ir Lietuvoje

Metodas, atveriantispaþinimo vartus

Kartà pabuvæsprieðininku draugutampi visamgyvenimui

Bendravimo irbendradarbiavimomokykla

Informacijos srautas darosi vis sunkiau aprëpiamas. Tai,kas buvo aktualu vakar, ðiandien gali pasirodyti pasenæ irneádomu. Keièiasi ir þmonës. Jaunimas daug lengviau pri-sitaiko prie permainø, greièiau persitvarko pagal gyvenimoritmà. Mokiniai tikisi ið mokytojo naujoviø, paþangiø paþiû-rø, naujø darbo formø. Kaip suspëti? Daþnai svarstau ðiuosdalykus su kolegomis. Viena aiðku – senieji mokymo meto-dai nebëra tokie veiksmingi. Mokytojas nëra ir negali bûtivienintelis þiniø ðaltinis ir arbitras per pamokà. Pastaruojumetu daugiau dëmesio skiriama mokinio gebëjimui moky-tis, jo darbui su bendramoksliais, mokëjimui pasinaudoti

Kaip gaivausoro gûsis

mokytojo suteikiamomis galimybëmis plësti þinias bei tvir-tinti ágûdþius.

Debatø nauda tobulëjant itin svarbi. Dirbdami komandinádarbà, mokiniai ugdosi pasitikëjimà savimi ir vieni kitais,tampa organizuotesni, iðmoksta dalytis patirtimi ir þiniomis.Debatuojant kinta poþiûris á aplinkinius ir pasaulá, ugdomapakanta kitokiai nuomonei, pleèiasi akiratis, globaliau màs-toma. Pasaulis nustoja bûti vien juodas ar baltas, prasiple-èia suvokimo ribos.

Virginija PAKÐIENËTarptautinës kategorijos trenerë ir teisëja

Debatø centro projekto „Saugi mokykla“ konferencijoje dalyvavo irðalies Prezidentas Valdas Adamkus

2

metodasMano

Ið ðalies atrodo, kad tai – þaidimas, kurio metu dvi ko-mandos gvildena tà paèià temà ið savo pozicijø (vieni tei-gia, kiti juos neigia), bando argumentuotai átikinti treèiàjà –neutraliàjà – pusæ (teisëjus), kad jø pozicija stipresnë. Ta-èiau tai – rimtas intelektualinis darbas, reikalaujantis ir ið-ankstinio pasirengimo, ir bendro iðprusimo, atitinkamø þi-niø bagaþo.

Dabartinio JAV prezidento Dþordþo Buðo ir jo oponentoAlano Goro debatai yra puikus vienas prieð vienà debatøpavyzdys, kai bandoma savo teisumu átikinti þiûrovus. Kaiginèijasi brolis su seserimi dël to, kas sugadino televizoriø,ir kiekvienas ið jø bando átikinti mamà, kad tai padarë jisarba ji – tai taip pat debatai, tiesa, neformalûs. Panaðûs gin-èai vyksta kiekvienà dienà – tai mûsø gyvenimo dalis. Kaidvi komandos ginèijasi, ar mirties bausmë yra bûtinybë, arne, ir savo teisybæ bando árodyti teisëjams, kurie pasibai-gus debatams balsuoja uþ vienà ið komandø – tai yra vadi-namieji formalûs debatai. Jie skiriasi tuo, kad turi labai aið-kià struktûrà, konkretø kalbëtojams skirtà laikà, apibrëþtuskalbëtojø vaidmenis ir konkreèius vertinimo kriterijus.

Kasdieniame gyvenime vykstantys debatai yra neforma-lûs. Ið tikrøjø, kai du ar daugiau þmoniø turi prieðingà nuo-monæ, jie debatuoja. Neformalûs debatai vyksta kasdienkelis kartus neribotà laikà. Formalûs debatai turi specifinæstruktûrà bei taisykles. Formaliuose debatuose kiekvienasið jûsø per keletà minuèiø turite pateikti savo argumentus irárodyti, kad esate teisûs, o teisëjai nuspræs, kas laimëjo.Formalûs debatai turi konkreèià temà, trumpà ir paprastàteiginá, kuris nurodo, apie kà bus debatuojama ir dël ko abipusës (teigianèioji ir neigianèioji) ginèysis.

Svarbiausias dalykas per formalius debatus yra taisyk-lës. Svarbiausia ið jø – komandos privalo atremti viena ki-tos argumentus. Nepakanka sakomø kalbø, kiekviena ið jøturi paneigti prieðingos komandos argumentus, palyginti

Kas yra debatai?savo situacijà su prieðingos komandos pozicija ir nurodytiteisëjams svarià prieþastá, dël kurios jie turëtø balsuoti bû-tent uþ jø komandà.

Vienas ið bûdø mokyti debatuoti yra tai, kad debatuoja-ma pritariant debatø temai ar atvirkðèiai. Vienà kartà jûspritariate, kità – neigiate.

Kartà viena studentë pareiðkë norà debatuoti. Ji buvogabi oratorë ir màstytoja, o tai – puikûs sugebëjimai prade-danèiam debatuotojui. Kad ir kaip mergina domëjosi deba-tais, jai buvo sunku, nes debatuojant teigianèiøjø koman-dos pusëje turi bûtinai pritarti debatø temai, o bûdamasneigianèiøjø pusëje – jai prieðtarauti, nesvarbu kokia tavopaties nuomonë. Ðtai kà ji pasakë: „Að jauèiuosi kaip dvi-galvë pabaisa, kuri tiki viskuo ir niekuo“. Ðitoks jausmasyra suprantamas ir ið dalies pateisinamas. Taèiau deba-tuoti – tai nereiðkia veidmainiauti. Yra keletas prieþasèiø,kodël moksleiviai turi debatuoti „uþ“ ir „prieð“.

Tokia debatavimo forma yra naudojama teisinëje prakti-koje. Teismo salëje iðkeliamos dvi nuomonës, padedan-èios rasti teisingumà ir tiesà. Svarbiausia reikia prisiminti:

• kiekviename ginèe vyksta gynyba ir kaltinimas;• abi pusës turi bûti iðklausytos (tai yra labai svarbu).Debatuotojo pareiga yra ne primygtinai remti þalingà tei-

giná ar palaikyti blogas idëjas, o pripaþinti, kad ginèo ob-jektà verta detaliai apsvarstyti ir tam reikia rimtø argumen-tø. Paneigti, kad yra gerø argumentø prieð jûsø pasirinktàpozicijà, reiðkia panaikinti prieþastá debatuoti. Kam deba-tuoti, jei jûs laikotës tik vienos pozicijos.

Kita prieþastis, dël kurios reikia argumentø abiem pu-sëms, yra tokia: ugdomas intelektualinis áprotis, t.y. susilai-kymas nuo iðankstinio sprendimo, kol neiðklausyti visi ar-gumentai. Visiðkai kvaila pulti spræsti ginèà, neiðklausiusar neapsvarsèius abiejø pusiø.

Praktika padeda suprasti ir ávertinti debatø naudà.

Debatai – proto mankðta. Tuo ásitikinome dalyvaudamiðalies ir pasaulio debatø turnyruose, tarptautinëse stovyk-lose. Debatai visapusiðkai lavina mokinius. Jie ugdo:

• kritiná màstymà (komandos nariai nagrinëja, apibendri-na savo ir prieðininkø argumentus, daro iðvadas, geba at-skirti esminius teiginius nuo ne taip svarbiø, mokosi logið-kai ir nuosekliai dëstyti mintis, ginti savo nuomonæ);

• komandiná darbà (debatuojant iðmokstama pasitikëti ko-mandos partneriu, pasisemti vieniems ið kitø idëjø, paremtivieniems kitus);

• klausymosi ágûdþius (be jø ðiais laikais neámanoma:bûtina iðgirsti, kà sako draugai ar prieðininkai, mokëti á taireaguoti);

• organizacinius gebëjimus (áprantama dirbti greitai, tau-pant laikà, nesiblaðkant, nesikapstant smulkmenose, þai-biðkai reaguoti á pastabas, reikiamu momentu susikaupti irneblaðkyti dëmesio);

• naujas idëjas bei tolerancijà (suþinoma ir ásitikinama,kad yra skirtingø poþiûriø, kad bûtina pagarba prieðininkønuomonei);

Debatai, kaipmokymo metodas

• oratorinius gebëjimus (svarbu ne tik kà sakai, bet ir kaipsakai);

Debatai prapleèia regëjimo ir suvokimo ribas. Jie skaidri-na màstymà, padeda geriau suprasti aplinkà. Debatai vykstaávairiomis temomis (jø sàraðà galite rasti knygose „Deba-tai“ ir „Kaip rengti debatus“), todël tenka nemaþai skaityti,kalbinti ávairiø specialybiø atstovus ir ekspertus, o tai pade-da visapusiðkai tobulëti.

Debatus, kaip mokymo metodà, pasirinkome dar ir todël,kad rengdamiesi jø turnyrams su mokinais iðbandome ávai-riausius darbo su tekstu bei diskutavimo bûdus. Manome,kad visa tai puikiai tiktø dëstant ávairius dalykus.

Debatø programa turëtø padëti jaunajai Lietuvos kartaitapti aktyviais pilieèiais, kuriems rûpëtø spræsti svarbiau-sias ðalies bei pasaulio problemas. Ji skirta Lietuvos ben-drojo lavinimo mokykloms, naudojama aukðtosiose mokyk-lose, apima daug veiklos srièiø. Priklausomai nuo mokyk-los kategorijos, joje dëstomø dalykø lygio bei dirbanèiøspecialistø kvalifikacijos tos sritys gali bûti labai ávairios.Debatai gali bûti:

Mokymo priemonës

3

2008 05 28 Nr.9

1) átraukiami á programà kaip pasirenkamasis dalykas;2) taikomi kaip mokymo pagal projektus vadovas;3) pasitelkiami kaip dëstymo metodas per ávairiø dalykø

pamokas;4) naudojami popamokinei veiklai:a) debatø klube;b) per klasës valandëles.

1999 m. Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo minis-terija patvirtino debatø programà, o po metø rekomendavovadovëlá „Debatai“ (2001 m.) ir mokymo priemonæ visø da-lykø mokytojams „Kaip rengti debatus“ (2004 m.). Ir pro-gramà, ir vadovëlius iðleido debatø Lietuvoje pradininkësVirginija Pakðienë (debatø programos Lietuvoje koordina-torë, Neformaliojo ðvietimo debatø centro direktorë, angløkalbos mokytoja ekspertë), Alina Gutauskienë ir Alma Juo-zaitienë (debatø programos ekspertës, anglø kalbos mo-kytojos ekspertës).

1. Debatø programa Lietuvos bendrojo lavinimo mokyk-loms, patvirtinta Lietuvos Respublikos ðvietimo ir moksloministerijos. 1999 m. Parengë Alina Gutauskienë, Alma Juo-zaitienë, Virginija Pakðienë.

2. Debatai. Vadovëlio autorës Alina Gutauskienë, Virginija

Pakðienë. „Ðviesa“, Kaunas, 20013. Kaip rengti debatus. Alina Gutauskienë, Virginija Pa-

kðienë. „Ðviesa“, Kaunas, 2004Knygø autorës pateikia ádomià, ðiuolaikiðkà debatø ren-

gimo per ávairiø mokomøjø dalykø pamokas metodikà. Min-èiø lietûs, strategijos ir kitokie debatai, kalbëtojø vaidme-nys, teisëjavimas, kryþminë apklausa, minèiø schema, pa-stabos – tai sàvokos, be kuriø neiðsivers në vienas debatøorganizatorius. Autorës iðsamiai aptaria debatø rengimoetapus, pateikia konkreèiø debatø pavyzdþiø.

Ðios mokymo priemonës skirtos ir mokytojams, ir moks-leiviams, dalyvaujantiems debatø programos paþintiniuo-se seminaruose arba norintiems ásitraukti á debatø progra-mà. Èia yra teoriniø þiniø (pvz., debatø struktûra, pagrindi-nës debatø taisyklës) ir praktiniø patarimø (pvz., pratimøkritinio màstymo ugdymui, dilemø, þaidimø) bei patarimø,kaip pritaikyti debatø metodikà dëstomo dalyko pamokoje.Kûrybingai dirbant, ðias mokymo priemones gali naudoti iraukðtøjø mokyklø dëstytojai bei studentai.

Knygos pravers visiems norintiems iðmokti ginti savo nuo-monæ, rasti geriausià problemos sprendimo bûdà.

Virginija PAKÐIENË

Yra daugybë prieþasèiø, dël kuriø debatuojame. Pirmiau-sia, kad ágytumëte ágûdþiø, kuriø prireiks gyvenime. Deba-tai moko kritiðkai paþvelgti á viskà, kas jus supa, daryti prie-laidas, tyrinëti faktus, rasti racionaliø argumentø, padedan-èiø átikinti kitus jûsø teisumu. Jûs ne tik debatuojate, bet irbendraujate su publika. Reikia viskà apgalvoti ir pateiktisavo mintis aiðkiai, efektyviai ir átikinamai.

Kodël pasirinkome debatus kaip moksleiviø auklëjimo,mokymo ir tobulinimo bûdà? Atsakymas yra gana papras-tas – trokðtame rengti iðsilavinusius, sàþiningus, kritiðkaimàstanèius, atvirus pasikeitimams ir naujovëms þmones,kurie mokëtø dirbti ir gyventi demokratijos sàlygomis, pri-imtø racionalius sprendimus, bûtø gerai informuoti, turëtøtvirtà moraliná vertybiná pagrindà. Debatai – tik sàþiningos irgarbingos varþybos. Èia netoleruojamas faktø iðkraipymas,sarkazmas ar nekorektiðkumas oponento atþvilgiu. Deba-tai – tai garbinga komandø dvikova, kurioje nëra pralaimë-

Kodël debatuojame?

tojø. Tai situacija, kurioje laimi abi dalyvaujanèios pusës,kadangi abi mokosi, ágyja þiniø ir giliau paþásta pasaulá,aplinkà bei patys save. Mokslo plaèiàja prasme tikslas –iðmokyti màstyti. To paties siekiame debatuodami.

Debatai moko to, ko reikia pasauliui XXI amþiuje. Tam,kad sektøsi gerai mokytis, kad sëkmë lydëtø profesiniamegyvenime, turite mokëti efektyviai reikðti savo nuomonæir atsiliepti á argumentus tø, kurie nesutinka su jumis. De-mokratinës visuomenës pilieèiui debatai suteikia galimybæsuprasti ávairius politinius reiðkinius ir ginti tai, kuo tikite.Viso pasaulio moksleiviai daug iðmoksta debatuodami. Betjei paklaustumëte, kodël jie debatuoja, paprasèiausiai at-sakytø, kad tai malonu. Debatai suteikia galimybæ pake-liauti, susitikti su naujais þmonëmis, patyrinëti naujas kul-tûras. Galiausiai tas, kuris nors kartà buvo ásitraukæs á dis-kusijà, þino, kad yra smagu draugiðkai ginèytis bet kokiatema.

Ðvedijos ambasados iniciatyva organizuotas tarptautinis forumas Latvijoje

4

metodasMano

Debatø tikslas – átikinti treèiàjà, neutralià teisëjø grupæ,kad jûsø argumentai yra geresni uþ oponentø argumentus.Ðá, atrodo, paprastà tikslà galima pasiekti naudojant dau-gybæ sudëtingø technikø ir strategijø.

Debatus sudaro keletas daliø:1. Rezoliucija (tema). Tam, kad ávyktø bet kokia diskusi-

ja, reikia turëti, apie kà diskutuoti. Mokomuosiuose deba-tuose tai yra rezoliucija. Daþniausiai ji prasideda þodþiais„Teigiama, kad...“ Kiekviena mokomøjø debatø forma turiskirtingas rezoliucijas.

2. Teigianèioji pusë. Per mokomus debatus teigiantysisarba teigiantieji stengiasi átikinti teisëjà, kad rezoliucija vi-sada arba daþniausiai yra teisinga.

3. Neigianèioji pusë. Neigiantieji siekia árodyti teisëjui,kad rezoliucija yra klaidinga, arba kad teigiantieji klaidin-gai arba netinkamai jà interpretuoja.

4. Argumentai. Savo pozicijos teisingumà geriausia áro-dyti argumentais. Tai reiðkia, kad jûs suteikiate teisëjui pa-grindà tikëti jos teisingumu. Argumentai gali bûti silpni ar-ba stiprûs. Þinoma, jûs norësite suformuluoti paèius stip-riausius, labiausiai átikinanèius argumentus. Teisëjai, kuriødauguma yra buvæ debatuotojai, yra labai skeptiðki. Taigijie norës matyti, kad jûs labai gerai apgalvojote tiek savo,tiek galimus prieðininkø argumentus ir kad jûsø argumen-tai gali atlaikyti prieðininkø puolimus.

5. Árodymai. Kartu su argumentais privaloma pateikti irárodymus, kurie paremtø komandos iðvedþiojimus. Ðtai pa-vyzdys: jûs teisinatës savo mamai, kad pavëlavote á mo-kyklà, nes buvote sustojæs padëti pakeisti nuleistà padan-gà. Tai gera prieþastis pavëluoti. Ðá argumentà mamai (odebatuose – teisëjui) árodote suplëðytais dþinsais ir purvi-nomis rankomis. Árodymas paremia jûsø argumentà. Deba-tuose árodymai randami ieðkant ekspertø nuomonës apievienà ar kità argumentà.

6. Kryþminë apklausa. Daþniausiai, nors ne visada, mo-komuosiuose debatuose kiekvienam debatuotojui yra su-teikiama galimybë atsakyti á prieðininko klausimus. Klausi-mai gali padëti iðsiaiðkinti prieðininkø pozicijà, aptikti trû-kumus jø kalbose. Èia gautà informacijà jûsø partneris galipanaudoti savo kalboje.

7. Sprendimas. Iðklausæ debatø, abiejø komandø argu-mentø, teisëjai savo biuleteniuose paþymi, kuri komandageriau árodë savo pozicijà, t.y. kuri komanda laimëjo.

STRUKTÛRA

Debatuojant reikia laikytis tam tikros struktûros. Taireiðkia, kad kiekvienas þmogus turi galimybæ kalbëti,klausinëti ir paruoðti savo argumentus. Karlo Poppe-rio debatø programos struktûra yra tokia:

Kalbëtojas Laikas

Teig. 1 6 min.Neig. 3 ir Teig. 1 3 min. (kryþminë apklausa)Neig. 1 6 min.Teig. 3 ir Neig. 1 3 min. (kryþminë apklausa)Teig. 2 5 min.Neig. 1 ir Teig. 2 3 min. (kryþminë apklausa)Neig. 2 5 min.Teig. 1 ir Neig. 2 3 min. (kryþminë apklausa)Teig. 3 5 min.Neig. 3 5 min.

Pagrindinës debatø taisyklës

KALBËTOJØ VAIDMENYS

Debatø sëkmë priklauso nuo visos komandos darbo. Kaipir bet kurioje komandoje, kiekvienas narys turi savo vaid-mená. Ðtai kiekvieno komandos nario uþduotys:

T1 (1-asis teigiantysis kalbëtojas), per 6 min.:- pasveikina oponentus, teisëjus, auditorijà, pristato ko-

mandos narius (ypaè jei to nepadarë pirmininkaujantysis);- primena debatø temà, paaiðkina (apibrëþia) pagrindi-

nius temos þodþius ar jø junginius;- paaiðkina komandos nuostatà debatuojamos temos at-

þvilgiu, pasako, apie kà konkreèiai kalbës kiekvienas ko-mandos narys;

- pateikia savus argumentus, juos analizuoja. Baigia kal-bà sakydamas, kad yra pasirengæs kryþminei apklausai.

N3 (3-iasis neigiantysis kalbëtojas) 2min. klausinëja T1-àjá, stengdamasis pakenkti jo argumentams arba praðo pa-aiðkinti kai kuriuos kalbos momentus. T1 privalo á visusklausimus atsakyti. Jei T1 á klausimà atsako, kad „apie taikalbës 2-asis arba 3-asis kalbëtojas“, reikia pasirûpinti, kadjie tikrai apie tai kalbëtø. Kryþminë apklausa parodo, kaipatidþiai debatuotojai seka vieni kitø kalbas, kaip sugebapastebëti net ir maþiausià netikslumà prieðininko kalboje.Pavyzdþiui, jei kalbantysis sako, kad „labai maþai þmoniøtai þino…“, prieðininkas visuomet gali ávaryti já á kampà pra-ðydamas patikslinti, „kiek tai yra labai maþai“, ir t.t.

N1 (1-asis neigiantysis kalbëtojas), 6 min.:- kaip ir T1, pasveikina dalyvius, sutinka su temos apibrë-

þimu arba já atmeta ir pasiûlo savo alternatyvà. Patartinavengti apibrëþimø debatø;

- atmuða T1 argumentus;- pateikia savo komandos nuostatà debatuojamu klausi-

mu, paskirsto kalbëtojø vaidmenis;- pateikia savo argumentus ar argumentà. Kokià strategi-

jà debatuotojai pasirinkæ, t.y. ar pirma atmuðti prieðininkoargumentus, po to pristatyti savus, ar atvirkðèiai, priklausonuo jø paèiø. Svarbu, kad viskas vyktø logiðkai ir nuosek-liai.

- baigia kalbà, kaip ir T1, pasakydamas, kad jis pasiruo-ðæs kryþminei apklausai. Já 2 min. klausinëja T3.

T2 (2-asis teigiantysis kalbëtojas), 5 min.:- atremia N1 argumentus ir uþglaisto teigianèiøjø koman-

dai padarytà þalà;

„Sprendþiant ES ateities klausimus á jaunimo nuomonæ turëtø bûtiatsiþvelgta“, – mano Vilniaus M.Maþvydo vid. m-klos debatø komanda

5

2008 05 28 Nr.9

- iðsamiai aiðkina savo argumentus, paremia juos árody-mais;

- kiek ámanoma stengiasi atkreipti dëmesá á savo koman-dos pranaðumà prieð neigianèià komandà;

T2-àjá 2 minutes klausinëja N1.N2 (2-asis neigiantysis kalbëtojas), 5 min.:- atremia T2 argumentus ir bando atstatyti komandai pa-

darytà þalà;- toliau aiðkina savo argumentus, paremia juos árody-

mais;- kaip ir T2 bando atkreipti teisëjø ir auditorijos dëmesá á

neigianèiosios komandos pranaðumus prieð teigianèiàjà;N2-àjá 2 minutes klausinëja T1.T3 (3-iasis teigiantysis kalbëtojas), 5 min.:

- atremia neigianèiosios komandos argumentus ir jø áro-dymus;

- nauji argumentai draudþiami. Galima naudoti naujuspavyzdþius.

- Pabrëþdamas stipriàsias savo komandos ypatybes, pa-rodo galutiná kontrastà tarp abiejø bylø. Po ðios kalbos kryþ-minë apklausa nevyksta.

N3 (3-iasis neigiantysis kalbëtojas), 5 min.:- daro viskà tà patá kaip ir T3, akcentuodamas stipriau-

sius savo komandos punktus ir nepateikdamas naujø ar-gumentø.

Alina GUTAUSKIENËKauno jëzuitø g-jos debatø klubo vadovë,tarptautinës kategorijos trenerë ir teisëja

Þmonijos istorijoje þinomas ne vienas tiesos árodymo bû-das. Ávedus prisiekusiøjø teismus, dvikovos ir þiaurûs ið-mëginimai tapo nereikalingi. Þmonës sukûrë ástatymus, tai-sykles, nuorodas, kuriomis remiantis galima ávertinti vieno-ká ar kitoká elgesá ar pasisakymà.

Ásigalëjus demokratijai, pilieèiams atsivërë galimybës pa-tiems tvarkyti savo ðalies gyvenimà, atvirai svarstyti valsty-bës reikalus ir juos spræsti, ginti savo tiesà, teises ir intere-sus. Demokratija suteikë þmonëms þodþio laisvæ. Galimy-bë vieðai pasisakyti ir bûti iðgirstam yra be galo svarbi kiek-vienam pilieèiui. Taèiau vieðas kalbëjimas taip pat yra me-nas. Norint, kad tave suprastø, kad þodþiai bûtø átaigûs,reikia mokytis. Tai galima pasiekti debatuojant. Debatai –tai racionali diskusija, jø vaidmuo visuomenës demokrati-zavimo procese yra itin svarbus, nes:

• moko suvokti, kad nëra ir negali bûti vienos nuomonës;• moko argumentuotai bei logiðkai màstyti ir kalbëti, aið-

kinti ir pagrásti savo nuomonæ faktais, statistika, gyvenimið-kais pavyzdþiais;

• ugdo kritiná màstymà ir savarankiðkumà;

Debatø vaidmuo demokratinëjevisuomenëje

• skatina iðklausyti oponentà ir gerbti prieðingà nuomonæ;• moko kooperuotis, dirbti komandoje ir laikytis vienos

komandinës linijos;• ugdo greità reakcijà (mokëjimà persiorientuoti ið vienos

situacijos á kità);• ugdo kalbëjimo prieð auditorijà ágûdþius, padeda atsi-

kratyti scenos baimës, moko kalbos manierø;• lavina intelektà, skatina pasitikëjimà savimi ir koman-

dos draugais;• moko klausytis, iðgirsti ir atskirti esminius dalykus nuo

maþiau svarbiø.Ásisavinæ visus ðiuos debatø metu ágyjamus ágûdþius,

þmonës lengviau suvoks ðalyje vykstanèius socialinius,ekonominius ar politinius pasikeitimus, iðmoks argumen-tuotai reikðti savo nuomonæ ir iðklausyti oponentà, atsakin-giau spræs savo ir kitø problemas, taps tolerantiðkesni irlengviau integruosis á atvirà, demokratiðkà visuomenæ.

Moksleiviams ir studentams debatai yra malonumas. Kar-tu debatuodami, dalyvaudami turnyruose jauni þmonës tam-pa draugais, geriau paþásta ir pasitiki vieni kitais.

Debatai prasidëjo senovës Graikijoje. Èia pilieèiai gin-davo save teismuose ir debatuodavo turguose. Debatø të-vu laikomas Protagoras, kurio mokiniai diskutuodavo ávai-riais klausimais, pasisakydami uþ ir prieð. Neapsieita buvobe prieðtaravimø. Sofistai, mokydami debatavimo, pabrë-þë poveiká klausytojams. Tai buvo itin naudinga teismuose.Jø manymu, skirtumas tarp tiesos ir netiesos priklauso tiknuo þmogaus. Kitaip tariant, jie tvirtino, kad visuotinës tie-sos nëra, todël ir iðmintá traktavo kaip individo sugebëjimàprimesti prieðininkui savo nuomonæ, átikinti kità tuo, kà patslaiko tiesa. Jie manë, kad viskà galima árodyti ir viskà gali-ma paneigti. Aristotelis, logikos pagrindëjas, prieðtaravotokiai sofistø nuostatai. Vieðøjø ginèø metu já domino tiktiesa ir jos paþinimas. Aristotelis manë, kad tiesà galima

Debatø tradicijos pasaulyje ir Lietuvoje

atskleisti per reiðkiniø pagrindø paþinimà, ginèytinus klau-simus tiriant ið ávairiø perspektyvø. Aristotelio principais se-kë ir senovës romënai. Kvintilijanas, romënø ðvietëjas, rei-kalavo, kad jo mokiniai sakydami kalbas pateiktø argumen-tus uþ ir prieð.

Kitaip nei sofistai visuotinæ tiesà suprato Sokratas, nors irmanë, kad „vieta, kurioje skleidþiasi tiesa, yra þmogus“.Sokratas „iðmintingu vadino tik dievà, o ið þmoniø iðmintin-giausiu – tà, kuris þino, jog þmogiðkoji iðmintis, tiesà pasa-kius, tëra niekis“. Iki ðiø dienø þinomas ir naudojamas Sok-rato mokymo metodas, t.y. kai mokytojas, apsimesdamasmaþiau iðmananèiu, bando iðgauti tiesà ið savo mokinio,taip priversdamas já giliai màstyti ir rasti kiek ámanoma tei-singesná problemos ar klausimo sprendimà. Vienà ið svar-

6

metodasMano

biausiø debatø technikos elementø – argumentø atrëmi-mà – taip pat pradëjo propaguoti Sokratas.

Viduramþiais ir renesanso laikotarpiu vieðojo kalbëjimobei debatavimo menas taip pat buvo labai vertinamas. Taislaikais (XI–XVII a.) mokslas rëmësi gausybe disputø, kuriømetu mokslininkai pristatydavo bei gindavo savo idëjas irkritikuodavo oponentø mintis. Tokie ginèai vykdavo lotynøkalba, o kalbëjimo laikas nebuvo ribojamas.

Debatai ir oratorinis menas buvo populiaru XVII–XVIII a.Amerikoje. Èia jie vyko lotynø kalba pagal visas anglø de-batø tradicijas. XVIII a. viduryje pradëta debatuoti angliðkai.Vienas ið pirmøjø debatø turnyrø ávyko 1892 m. tarp Har-vardo ir Jeilio, vëliau susitikimai buvo rengiami tarp Mièi-gano ir Viskonsino universitetø, tarp Stanfordo ir Kaliforni-jos universitetø vakaruose.

Pirmieji debatai tarp kolegijø trukdavo 2 val. Komandassudarë trys kalbëtojai, kiekvienam buvo skirta po 20 min.kalbai pristatyti, paskui komandø lyderiai pasakydavo bai-giamàsias kalbas. Tam kiekvienas turëjo po 10 min. Daly-vaudavo publika ir teisëjas.

Jungtinëse Amerikos Valstijose debatø klubai kûrësi uni-versitetuose. Ðioje ðalyje jie tapo dar populiaresni po to,kai 1960 m. per prezidento rinkimø kampanijà ávyko televi-zijos debatai tarp Dþono F. Kenedþio ir Rièardo Niksono.

Debatai Australijoje vyksta jau daugiau kaip ðimtmetá, dau-giausia universitetuose bei vietinëse suaugusiøjø debatødraugijose. Beveik ðimtas metø kaip yra rengiami debatøturnyrai vidurinëse mokyklose. Dabar beveik kiekviena ða-lies mokykla dalyvauja turnyruose, kurie yra rengiami 12–18 metø moksleiviams. Tarpmokykliniuose turnyruose da-lyvaujanèiø komandø skaièius virðija 5000, o mokykliniuo-se – dar tûkstanèiai vietiniø komandø. Australijoje, ko gero,daugiausia moksleiviø debatuotojø (skaièiuojant nuo ben-dro moksleiviø skaièiaus) pasaulyje.

Debatavimo stilius Australijoje bûdingas tik ðiai ðaliai:trys debatuotojai prieð tris, be pastabø ir be atsakomøjøkalbø. Taèiau Australija, bûdama pasaulio moksleiviø de-batø èempionatø iniciatore, iðstudijavo skirtingus debatøstilius kitose pasaulio ðalyse ir nusprendë pakeisti savodebatavimo stiliø taip, kad jis atitiktø pasaulio èempionatøreikalavimus, t.y. jie vyktø su pastabomis bei atsakomosio-mis kalbomis. Australija inicijavo Pasaulio moksleiviø de-

batø èempionatà 1988 m. ir yra viena ið penkiø ðaliø, daly-vavusiø visuose pasaulio èempionatuose. Kasmet Austra-lijoje yra rengiamas nacionalinis moksleiviø debatø èem-pionatas. Kiekviena valstija ir teritorija siunèia á ðá èempio-natq po vienà komandà, pripaþintà geriausia savo regio-ne. Aðtuonios komandos dalyvauja turnyre, dvi ið kuriø pa-tenka á didájá finalà. Finalo nugalëtoja vyksta á pasaulio èem-pionatà atstovauti Australijai.

Universitetinio lygio Australijos debatai taip pat yra labaistiprûs. Praktiðkai kiekvienas universitetas turi debatø drau-gijà, kurioje yra siûlomi ávairûs debatø stiliai áskaitant tradi-ciná australietiðkà bei britø parlamentiná su keletu komandøkiekvienoje pusëje. Kasmet vyksta keletas nacionaliniø uni-versitetø debatø èempionatø. Australijos studentø koman-dos paprastai sudaro apie pusæ pasaulio universitetø èem-pionatø finaliniø debatø nariø.

Australijoje rengiami ir debatø èempionatai suaugusie-siems, kuriuose dalyvauja deðimtys komandø. Jie ypaè po-puliarûs Melburne.

Ðiuo metu debatai klesti pasaulio vidurinëse mokykloseir universitetuose. Dauguma Europos ðaliø turi savo deba-tø programas. Visai neseniai debatai iðpopuliarëjo Rytø Azi-joje. 1995 m. moksleiviø pasaulio debatø èempionate, vy-kusiame Velse, dalyvavo 30 ðaliø – nuo Ðkotijos iki Malaizi-jos – debatuojanèiø angliðkai. Ðiuo metu debatai verþiasijau á Rytø bei Vidurio Europà.

Debatø programa Lietuvoje savo veiklà pradëjo 1994 m.rugsëjo mënesá kaip programa, skirta viduriniø mokyklømoksleiviams.

Visa ko pradþia buvo stovykla Latvijos pajûryje (Bernaty-je). Amerikieèiai, Atviros visuomenës instituto Niujorke at-stovai, mokë grupelæ Lietuvos viduriniø mokyklø mokytojøir moksleiviø debatavimo gudrybiø. Jau 1995 m. sausiomënesá Lietuvos komanda rungësi Pasaulio moksleiviø de-batø èempionate Velse. Po to vyko Europos regioniniai tur-nyrai Vengrijoje, Èekijoje, Latvijoje ir Bulgarijoje bei pa-saulio èempionatai Bermuduose (1997), Izraelyje (1998),Didþiojoje Britanijoje (1999), JAV (2000), Pietø Afrikos Res-publikoje (2001), Singapûre (2002), Peru (2003), Vokietijo-je (2004), Kanadoje (2005), Velse (2006), Pietø Korëjoje(2007) ir kt. Lietuvos debatø komandos nuolat dalyvaujatarptautiniuose renginiuose: forumuose, konkursuose, èem-

pionatuose. Galime didþiuotis, kad irmûsø debatuotojai garsina Lietuvosvardà – Pasaulio èempionate Makedo-nijoje (2005 m.) Lietuvos komanda ta-po èempionais.

Programos sëkmë ir pasiekti rezul-tatai paskatino perkelti jà á universiteti-ná lygá. 1996 m. ákurta studentø debatøprograma. Universitetuose debatø klu-bø vis daugëja, jiems vadovauja stu-dentai, buvæ debatuotojai moksleiviai.1998 m. Atënuose vykusiame XVIII pa-saulio universitetø debatø èempionatedalyvavo ir komanda ið Lietuvos.

Debatø klubai sëkmingai veikia Drus-kininkuose, Këdainiuose, Kaune, Klai-pëdoje, Kybartuose, Lentvaryje, Maþei-kiuose, Panevëþyje, Palangoje, Ðiau-liuose, Tauragëje, Utenoje, Uþpaliuo-se ir Vilniuje. Kasmet vyksta þiemos irvasaros turnyrai, debatuojama lietuviø,anglø, rusø, lenkø ir prancûzø kalbo-mis.

Virginija PAKÐIENË2007 m. vasarà Ugandos ir Ruandos jaunimas sëmësi debatø patirties Lietuvoje

7

2008 05 28 Nr.9

Debatai...Debatai?Debatai!

Turi savo nuomonæ visais gyvenimo klausimais ir visuomet randi bent tris skir-tingus argumentus jai pagrásti? Tëvai ir mokytojai jau seniai suprato, kad su tavi-mi ginèytis beprasmiðka? Mëgsti gvildenti svarbias problemas ir siûlyti bûdus,kaip pakeisti pasaulá? Mëgaujiesi kalbëdama(s) prieð auditorijà ir bûdama(s)dëmesio centre?.. O galbût norëtum toks(-ia) tapti? Jei taip, ðis pasiûlymas tau!

Visi norintys debatuoti moksleiviai kvieèiami á pirmà Lietuvoje ðeðtadieninædebatø mokyklà! Èia jûsø lauks kassavaitiniai uþsiëmimai su Neformaliojo ðvie-timo debatø centro lektoriais – debatø ir vieðojo kalbëjimo Lietuvos ir pasaulioèempionatø dalyviais ir prizininkais, – kurie padës iðmokti argumentavimo meno,kritinio màstymo, vieðojo kalbëjimo paslapèiø. Turësite puikià galimybæ susipa-þinti su bendraminèiais, ginti savo pozicijà dirbdami komandose bei dalyvautimiesto ir ðalies debatø turnyruose.

Daugiau informacijos teikia Debatø centro direktorë Virginija Pakðienë, telefaks.(8 313) 52 380, mob. 8 699 13988, el.p. Virginija.paksiene@gmail.com

Ðeðtadieninë debatø mokykla

Tai naujas Debatø centro projektas, kurio tikslas – suteiktigalimybæ Vilniaus moksleiviams ásijungti á debatø progra-mà. Ðeðtadieninë debatø mokykla pradëjo veikti praëjusiømetø spalio mënesá. Jos uþsiëmimai vyksta kiekvienà ðeð-tadiená nuo 11 val. Lietuvos mokiniø informavimo ir techni-nës kûrybos centre (Þirmûnø g. 1B).

Supaþindinsime su Ðeðtadieninës debatø mokyklos da-lyviø mintimis:

„Ðeðtadieninë debatø mokykla – tai projektas, kuris ið pir-mo þvilgsnio gali sukelti nuostabà: kas savo noru iðkeistøsaldø savaitgalio miegà á intensyvaus protinio darbo reika-laujanèius debatø uþsiëmimus? Taèiau gausus bûrys gabiøir ðauniø Vilniaus miesto moksleiviø nebeásivaizduoja kito-kiø ðeðtadieniø. Ið ávairiausiø mokyklø susirinkæ jaunuoliaièia mokosi vieni ið kitø („Kaip suspëti viskà pasakyti per 5minutes?“), ruoðiasi turnyrams („Mûsø planas pagerins tau-tiniø maþumø padëtá Europos Sàjungoje!“), su dideliu azartuir trupuèiu jaudulio juose dalyvauja („Buvo baisu, bet labaiádomu!“), siekia pergaliø („Laimëjome pirmàjà vietà Vilniausmiesto turnyre!“) ir toliau mokosi („Labai padëjo teisëjø ko-mentarai, per paskutiniuosius debatus pavyko þymiai geriaunei ið pradþiø.“). Dirbti su motyvuotais ir norinèiais debatuo-ti vaikais – stebëti jø debatus, girti ir kritikuoti, padëti taisytibylas – tikras malonumas. Gera matyti net ir menkiausius jøpasiekimus, naujus sau keliamus tikslus, ryþtà anksèiau ar

vëliau viskà pasiekti – ir ne maþiau smagu savo patarimaisprisidëti prie naujos debatininkø kartos ugdymo. Apie mo-kyklos ateitá në nekalbame – juk ir taip aiðku: kol bûsime, toldebatuosime!“

Aistë DUMBRYTËÐeðtadieninës debatø mokyklos lektorë,

VU Teisës fakulteto II kurso studentë

„Pirmà kartà apie debatus iðgirdau dar bûdamas pagrindi-nës mokyklos moksleivis, taèiau á ðià intelektualià veiklà ási-traukiau gerokai vëliau – pradëjæs lankyti vienuoliktà klasæ.Pradëti debatuoti niekada nevëlu, kadangi debatuotojas vi-sø pirma turi bûti eruditas – gyvenimiðka patirtis ir þinios yraágyjamos tik laikui bëgant ir yra kaupiamos visà gyvenimà.Debatuodamas að iðmokau ne tik kritiðkai màstyti, aiðkiai irargumentuotai kalbëti, bet ir ágijau pasitikëjimo savimi – ne-bijau prisiimti atsakomybës ir imtis lyderio vaidmens.

Susidomëjusiems ir norintiems patiems iðbandyti deba-tus, taèiau neturintiems kur, yra atidaryta Ðeðtadieninë de-batø mokykla, kurioje renkasi moksleiviai ið Vilniaus ir joapylinkiø. Bûtent dël to ðioje mokykloje atsidûriau ir að –kadangi mano mokykloje taip pat nëra debatø klubo, pradë-jau ieðkoti alternatyvø. Bûtent tokiems kaip að Neformaliojoðvietimo debatø centro direktorë V. Pakðienë inicijavo Ðeð-tadieninæ debatø mokyklà. Man iðties dþiugu, kad mums dës-to tikros ðios srities ekspertës – Pasaulinio debatø turnyro

èempionë Aistë Dumbrytë, tarptautiniø turnyrø lau-reatës Eugenija Golubova ir dvynës Inga bei JurgaKieviðaitës. Kiekvienà kartà að iðgirstu kà nors nau-jo ir sulaukiu vertingø patarimø.

Galiu pasidþiaugti, jog, nors Ðeðtadieninëje mo-kykloje susirenka atstovai ið konkuruojanèiø ko-mandø, mes visi esame kaip viena ðeima – darbasgrupëse yra esminis dalykas. Mes ne tik draugediskutuojame, bandome iðklausyti ir suprasti vienikitus, bet, svarbiausia, bendraujame ir uþ Ðeðta-dieninës mokyklos ribø.

Tikrai nesigailiu dël to, kad savo laisvalaiká auko-ju debatams – ði intelektuali veikla ið esmës pakei-të mano poþiûrá á gyvenimà, iðmokau màstyti, ágijauoratoriniø ágûdþiø. Visa tai man padeda ne tik sëk-mingai debatuoti, bet ir sëkmingai planuoti savogyvenimà.“

Saulius KOLESINSKASVilniaus Mykolo Birþiðkos g-jos moksleivis,

ðeðtadieninës debatø mokyklos narysDebatai – gyvenimo bûdas.Vilniaus M.Maþvydo vid. m-klos debatø klubas

8

metodasMano

Ðalies debatø programoje dalyvauju nuo 1996 m. Manougdytiniai kasmet dalyvauja miesto ir ðalies turnyruose lie-tuviø, anglø ir rusø kalbomis. Tai vertinga patirtis formuo-jant komandinio darbo ágûdþius ir supratimà apie sàþinin-gà konkurencijà. Be to, debatai itin svarbûs kaip vienas iðmokymo(si) bûdø.

Vertybiø ir etikos normø mokymas(is) ugdymo procesedaugiau ar maþiau susijæs su visais mokomaisiais daly-kais. Literatûros pamokose moksleiviai svarsto moralinesproblemas, su kuriomis susiduria skaitytø kûriniø veikëjai;per istorijos pamokas mokoma(si) vertinti istorinius ávykiusmoralës ir etikos aspektu; tiksliøjø ir gamtos mokslø pamo-kose moksliniai atradimai ir procesai vertinami moraliniupoþiûriu. Ir anglø kalbos, ir kitø uþsienio kalbø mokytojamsatsiveria puikios galimybës mokymo(si) procese naudotidebatø metodà. Savaime suprantama, nes pasirenkamoskalbëjimo temos yra aktualios, diskutuotinos. Moralës klau-simai – patys svarbiausi.

Átaigus mokymo irmokymosi metodas

Debatø metodas padeda mokiniams suprasti, kad gali-ma ir kitokia nei jø nuomonë, kurià bûtina iðklausyti ir gerb-ti. Gindami savo nuomonæ mokiniai ima suprasti, kas yrapagarba, tolerancija, kompromisas. Be to, diskutuojant for-muojasi komunikaciniai gebëjimai, reikalingi gyvenant lais-voje visuomenëje.

Tam tikri debatø, kaip kritinio màstymo metodo, elemen-tai padeda moksleiviams kasdieniame gyvenime. Tai ska-tina jø mokymosi motyvacijà, apie kurià pastaruoju metudaug kalbama, ieðkoma bûdø jà didinti. Debatai pamokàdaro ádomià, gyvà ir neáprastà. Debatai, kaip mokymo me-todas, atitinka moksleiviø poreikius, jø „patinka“ – „nepa-tinka“. Ðio metodo tikslas – suteikti mokiniui galimybæ iðsa-kyti savo nuomonæ, pasinaudoti turima patirtimi. Be to, yraugdomas teisingumo, atsakomybës ne tik uþ save, bet ir uþkomandà jausmas.

Irina ROVDAVilniaus „Santaros“ vid. m-klos

anglø kalbos mokytoja metodininkë

Ásitraukus á debatus pasikeitë mano poþiûris á mokymàsiir mokymà, á þmoniø bendravimà, á pasaulio ávykius, á tiesàir moralæ. Debatai tapo mano kasdienybe, suteikë man drau-gø ir apibrëþë mano gyvenimo kelià.

Baigdama vienuoliktà klasæ kartu su klasës drauge ir an-glø kalbos mokytoja turëjau galimybæ iðvaþiuoti á anglø kal-bos stovyklà Latvijoje. Stovykloje ne tik mokëmës angløkalbos, bet ir dalyvavome debatuose anglø kalba. Per de-ðimt dienø ðioje stovykloje mes iðmokome retorikos meno,supratome, kaip svarbu pasitikëti savo màstymo galia. Ið-mokæ suformuluoti patys ir kritiðkai analizuoti kitø argumen-tus mes supratome, kad absoliuèios tiesos nëra. Tai buvoypaè ádomi patirtis. Debatai vyko aiðkia tema – ar mirtiesbausmë yra pateisinama. Á stovyklà susirinkome turëdamilabai tvirtà nuomonæ uþ arba prieð. Mokymø metu dëstyto-jai per interaktyvius uþsiëmimus leido mums patiems ana-lizuoti literatûrà, þmoniø pasakojimus, teisëjø pasisakymusbei nusikaltëliø istorijas, kurios privertë giliau susimàstytiapie ðá klausimà ir suabejoti anksèiau susidaryta tvirta nuo-mone. Bûtent ðioje stovykloje man patiko debatø teikiamasadrenalinas, galios jausmas, kurá ágydavau nugalëjusi bai-mæ kalbëti prieð auditorijà, bei pati debatø filosofija, skati-nanti klausti, abejoti, argumentuoti ir kritiðkai màstyti.

Vëliau dalyvavau daugybëje Lietuvos ir tarptautiniø turny-rø bei mokymø, kuriuose vis labiau domëjausi ðia veikla. Pra-dëjusi kaip debatø dalyvë pamaþu ëmiau mokyti kitus de-batø, pradëjau treniruoti debatø klubà mokykloje. 2001 m.tapau debatø dëstytoja tarptautinëje debatø stovykloje. Ðiuometu dirbu tarptautinës debatø asociacijos IDEA direktore.

Bendravimo ir bendradarbiavimomokykla

Sunku iðvardyti, kà man davë debatø veikla. Po pirmo-sios debatø stovyklos labai pasikeitë mano gyvenimas. At-sirado pasitikëjimo savimi. Per debatus ëmiau geriau pa-þinti save, savo reakcijà á stresà, baimæ, bendrauti su nepa-þástamais þmonëmis, nugalëjau baimæ kalbëti prieð audi-torijà. Pradëjau maþiau bijoti pasikeitimø, iðmokau geriauprisitaikyti besikeièianèiame gyvenime. Dalyvaudami ávai-riuose turnyruose mes, kaip komanda, turëjome iðmokti kar-tu formuluoti argumentus, debatuoti, kovoti su stresu. Ko-mandinis darbas suteikë man bendravimo patirties, kuriàvëliau pritaikiau studijose, darbe, net ðeimyniniame gyve-nime. Maþa to, debatø veikla suteikë man galimybæ susi-paþinti su daugybe þmoniø ávairiausiose pasaulio ðalyse.Tarpkultûrinis bendravimas vadovaujantis tolerancijos prin-cipais (dar viena debatø pamoka) praplëtë mano akiratá irsupratimà apie pasaulá ir þmones. Bûtent dël to að pasiry-þau iðvaþiuoti á Kanadà tæsti universitetiniø studijø.

Turbût didþiausià naudà debatai davë profesinëje srity-je. Ið debatø dëstytojø iðmokau naudoti interaktyvius moky-mo metodus dëstant anglø kalbà arba literatûrà. Labiausiaivertinu tai, kad Lietuvos debatø dëstytojos bei organizato-rës iðmokë mane gerbti mokinius, klausytojus ir kolegas,su kuriais dirbu. Mokytojø Virginijos Pakðienës, Zojos Ru-dak, Almos Juozaitienës, Alinos Gutauskienës ir kitø tikëji-mas jaunø þmoniø sugebëjimais, planais ir ágûdþiais skati-na toliau dirbti jaunimo ðvietimo srityje.

Jûratë MOTËJÛNAITËTarptautinës debatø asociacijos IDEA direktorë

9

2008 05 28 Nr.9

Pradëkime nuo paprasto pavyzdþio. Turbût kiekvienojemokykloje rasime mokiná, kuris nenori mokytis, kuriam nie-kas neádomu. Toks mokinys nemato tikslo, negali realizuotisavæs kaip asmenybës, nes nieko nesiekia. Nëra ugdymo-si motyvacijos. O ji ugdymo procese – vienas ið kertiniø ak-menø. Motyvacija, iniciatyva, geranoriðkas bendravimas –trys veiksniai, nulemiantys sëkmingà ugdymo procesà. Mo-kinys turi pozityviai màstyti, norëti, siekti, bûti aktyvus ir tei-giamai nusiteikæs. Tada ima vertis paþinimo vartai.

NATO, Jungtiniø Tautø Organizacija ir jos veikla, ES plët-ra, tarpkultûrinis bendravimas, pilietiðkumo samprata – te-mos ir sàvokos, verèianèios suklusti ne vienà eiliná mokiná.Tereikia pakalbinti á debatø veiklà ásitraukusá mokiná, ir jisatsakys þinàs, skaitæs, apie tai jau vykæ debatai. Taip yra netodël, kad kaþkas viskà puikiai pateikë, beliko suprasti irásiminti. Taip yra todël, kad mokinys pats domëjosi, ieðkojo,klausë, sprendë, analizavo, kalbëjo. Jam reikëjo. Jis ëmësiiniciatyvos. Juk reikia kalbëti, o kai kalbi vieðai, kai nuotavo þodþiø priklauso komandos sëkmë, tampi atsakingas.

Kaip pasiekti tokios motyvacijos? Kuo debatai taip þavijaunimà? Daþnai juokaujama, kad debatai – kaip virusas,uþsikrësi ir apims tave visà. Turnyrai, susitikimai, stovyklos –tai veikla, pritraukianti aktyvø jaunimà arba padedanti tapti

Metodas, atveriantispaþinimo vartus...

aktyviu. O tada jau tarsi ágijus pagreitá atsiranda nenumal-domas noras bendrauti, siekti, dalyvauti, bûti pripaþintam.Taèiau ne tik specifinëje veikloje galima naudoti ðá metodà,nereikëtø jo palikti tik debatø klubø ar Debatø centro orga-nizuojamiems renginiams. Tai puikus metodas daugeliodalykø pamokoms, klasës valandëlëms, susirinkimams. Taimetodas puikiausiai atliepiantis socializacijos principus beiðiuolaikinio ðvietimo nuostatà, jog mokykla turi rengti gyve-nimui. Juk gyvenime reikia iðdrásti kalbëti vieðai, reikia kal-bëti taip, kad tave suprastø ir tavim patikëtø, svarbu nuo-sekliai iðreikðti savo mintis, nuomonæ, sugebëti argumen-tuotai paprieðtarauti, átikinti. Neþinau geresnio metodoðiems tikslams pasiekti kaip debatai.

Ðiø dienø visuomenei reikalingi dràsûs ir aktyvûs pilie-èiai, suvokiantys padëtá, galintys ir norintys jà tobulinti irkeisti. Tokiu pilieèiu tegali tapti iniciatyvus, guvus, ieðkantismokinys, kuriam ne tas pats, kaip gyvename, kas vykstaaplinkui. Tokius paauglius matome debatø klubuose, nesdebatai – tai metodas, atveriantis paþinimo vartus...

Giedrë ÐIRINSKIENËTrakø r. Lentvario M. Ðimelionio vid. m-klos

lietuviø kalbos mokytoja, debatø klubo vadovë

Debatai labai ðiuolaikiðkas metodas, kurá Uþpaliø gim-nazistams pademonstravo atvykæ Utenos A. Ðapokos gim-nazijos debatø klubo nariai (vad. D. Dudënienë). Mokiniussuþavëjo debatuotojø gebëjimas analizuoti temà: pateiktiargumentus, juos árodyti, atremti prieðininko pateiktus ar-gumentus.

Nutarëme patys pabandyti. 2006 m. rudená Uþpaliø gim-nazijoje ákûrëme debatø klubà. Á jo veiklà ásijungë penkioli-ka 1–2 gimnazijos klasiø mokiniø. Bendradarbiaujame suUtenos A. Ðapokos gimnazijos debatø klubu, ásijungëme áLietuvos debatø centro veiklà. Dalyvavome naujokø deba-tø respublikiniame turnyre Vilniuje, Martyno Maþvydo vidu-rinëje mokykloje. Respublikiniame turnyre iðbandëme sa-vo, kaip debatuotojø, jëgas, pasisëmëme patirties ið Vil-niaus, Kauno, Panevëþio, Klaipëdos mokyklø debatuotojø.Pamatëme parodomuosius debatus tema: „Mokykla turidaugiau rûpintis pilietiðkumo ugdymu“. Susitikome su pui-kiais þmonëmis, kurie skatina ir organizuoja debatø veiklàLietuvoje: Debatø centro vadove V. Pakðiene, M. Maþvydovidurinës mokyklos debatø klubo trenere Zoja Rudak ir kt.

Pirmieji debatø klubo metai buvo sunkûs, taèiau kupinimaloniø dalykø ir mokymosi. Visi uoliai skaitëme ir nagri-nëjome V. Pakðienës ir A. Gutauskienës mokymosi priemo-næ „Debatai“, organizavome vidaus komandø debatus, mo-këmës rinkti informacijà, atrinkti svarbiausius argumentus,ieðkojome bûdø juos pagrásti. Taip dirbdami rengëme, da-lijome ir apibendrinome anketas, ëmëme interviu, nagrinë-

Laikas praleistas prasmingai

jome ávairius straipsnius. Glaudþiai bendradarbiavome suA. ir M. Miðkiniø vieðosios bibliotekos Uþpaliø filialo vyr.bibliotekininke V. Juðkiene. Lankëmës Civito klubo organi-zuojamuose renginiuose Utenoje. Bendradarbiavome sulietuviø kalbos mokytoja R. Gavëniene, kuri mokë mus tai-syklingai kalbëti, aiðkiai formuoti mintis.

Temos, kuriomis debatuojame, ávairios: mokyklos vidausproblemos, aktualios pilietiðkumo ir ES institucijø pasiûly-tos temos.

Uþpaliø gimnazijoje vyko parodomieji debatai kaimo ben-druomeniø konferencijos dalyviams „Esi lietuvis, privalaibûti Lietuvos patriotas“, Vasario 16-osios proga vyko deba-tai „Að Lietuvoje neturiu ateities...“

Iðdrásome pakviesti debatuoti mokytojus, kurie sudarë sa-vo komandà, susipaþino su Karlo Popperio debatø taisyk-lëmis. Debatai vyko tema „Knygø skaitymas – laiko gaiði-mas“.

Organizavome mini turnyrà tarp Uþpaliø ir A. Ðapokosgimnazijø debatø klubø tema „Bûtina kreipti didesná dëme-sá á jaunimo nuomonæ, planuojant ES ateitá“, Nacionaliniovertinimo agentûros pasiûlyta tema „Vertinimo sistema pa-lanki moksleiviui“.

Aptardami nuveiktus Debatø klubo darbus, visi draugepripaþinome, kad laikas nenuëjo veltui, daug ko iðmoko-me, ágijome naujø darbo ágûdþiø, praplëtëme akiratá, pagi-linome þinias, nes pasiruoðimas debatams reikalauja per-skaityti daug informacijos, jà kritiðkai ávertinti, atsirinkti, kas

10

metodasMano

reikalinga. Iðmokome dirbti komanda, labiau pasitikëti sa-vimi, kultûringai bendrauti tarpusavyje.

Debatininkai nuoðirdþiai palaiko komandos draugus, ne-gaili patarimø, kritiðkai vertina savo ir draugø pasirengimà.

Manome, kad gimnazija gali mumis dþiaugtis, nes iðug-dytas pilietiðkø, aktyviø mokiniø kolektyvas, kuris geba at-stovauti mokyklai LMS renginiuose: „Debatø akademijo-je“, Rudens ir þiemos forumuose, respublikiniuose debatøturnyruose, stovyklose. Ir patys organizuojame renginius:parodomuosius debatus, fotografijø parodas, iðvykas ir kt.

Debatø klubo nariai reprezentuoja ne tik klubà, bet ir gim-nazijà, visà Uþpaliø kraðtà. Debatuodami nesprendþiameproblemø, taèiau nagrinëjame jas ið skirtingø pozicijø, taipgimsta idëjos problemoms iðspræsti.

Ðiais mokslo metais Debatø klubà papildë nauji nariai.Ðia proga Uþpaliø gimnazijos bibliotekoje vyko renginys.Debatø klubo kapitonë A. Stukaitë su kitais klubo senbu-viais naujiems nariams pristatë 2006/2007 m. m. klubo veik-là. Naujokams buvo skirtos uþduotys, su kuriomis susido-roti turi kiekvienas debatininkas. Renginio metu koncerta-

vo vaikø kûrybinës muzikos ansamblis „Harmonija“. Ðisrenginys patvirtino nuostatà, kad debatai – ne tik mankðtaprotui ir atminties lavinimas, bet ir intelektuali pramoga.

3-iosios gimnazijos klasës moksleivës I. Laurinënaitë irE. Staponaitë parengë mokomøjø skaidriø rinkiná „Moki-niams apie debatus“. Naudojantis ðia medþiaga mokytisnaujokams ar norintiems susipaþinti su debatais yra pa-prasèiau. Gimnazijoje yra mokiniø, kurie nelanko klubo,taèiau visada ateina paklausyti debatø, vykstanèiø kiekvie-nà antradiená istorijos kabinete arba bibliotekoje.

Ðiuo metu mokykloje vyksta vidaus turnyras geriausiaikomandai ir debatuotojui iðaiðkinti. Kovo mënesá Uþpaliøgimnazijoje vyks Uþpaliø ir A. Ðapokos gimnazijø debatøturnyras temomis „Partizanø kova pokaryje nebuvo bepras-më“ ir „Tarpkultûrinio dialogo pamatai turi bûti padëti mo-kykloje“. Ir toliau gilinsime savo þinias, lavinsime debatavi-mo ágûdþius.

Nijolë BRAUKYLIENËUtenos r. Uþpaliø g-jos debatø klubo trenerë,

istorijos mokytoja metodininkë

2007 m. gruodþio 1 d. Vilniaus M. Maþvydo vidurinëjemokykloje ávyko ðalies moksleiviø debatø turnyras, kuria-me dalyvavo 28 komandos (84 moksleiviai) ið Vilniaus, Kau-no, Ðiauliø, Panevëþio, Maþeikiø, Tauragës, Palangos, Ute-nos, Lentvario, Uþpaliø ir Juodðiliø.

TURNYRO APÞVALGA

Teigianèiøjø argumentai• Pagrindinës problemos, egzistuojanèios dabartinëje

Lietuvos visuomenëje, yra þmoniø pasyvumas – nenorasdalyvauti valstybës gyvenime, patiems spræsti iðkylanèiøproblemø, taip pat tolerancijos trûkumas, ásiðaknijæ stereo-tipai apie tautines, religines, seksualines ir kitokias maþu-mas, jø atstovø diskriminacija. Visa tai rodo, kad pilietinëvisuomenë Lietuvoje nëra tokia, kokia turëtø bûti, todël si-tuacijà reikia keisti.

• Mokyklos paskirtis – suteikti jaunam þmogui gyvenimopamatus, padëti suformuoti vertybiø sistemà. Nenuvertinantðeimos ir draugø átakos moksleiviui, reikia sutikti, kad mo-kykloje praleidþiamas laikas, ágyjamos þinios ir ágûdþiai yravienas ið lemiamø jaunuolio asmenybæ formuojanèiø veiks-niø. Tikëtina, kad jaunystëje suvokæs, kaip svarbu bûti ak-tyviu, veikliu, tolerantiðku pilieèiu, asmuo toks bus ir visàgyvenimà.

• Yra daugybë bûdø, kaip mokykla gali aktyviau ugdytipilietinæ visuomenæ. Vienas ið jø – specialios pilietiðkumopamokos, kuriose moksleiviai nuodugniau susipaþintø suLietuvos istorija ir politine sistema, nevyriausybiniø organi-zacijø veikla, savo galimybëmis keisti situacijà ðalyje irspræsti aktualias problemas. Be to, galima organizuoti ávai-rià popamokinæ veiklà – susitikimus su nevyriausybiniø or-ganizacijø ar rasiniø, seksualiniø maþumø atstovais, susi-paþinti su jø veikla ar netgi dalyvauti joje. Patys moksleiviaigalëtø rengti pilietiðkumo paskaitas jaunesniems moki-

„Mokykla turëtø aktyviau ugdytipilietinæ visuomenæ“

niams, kitiems visuomenës nariams. Svarbu nepamirðti irmeninës veiklos – liaudies dainø, ðokiø, þaidimø.

• Aktyvesnis mokyklos vaidmuo ugdant pilietiðkumà pa-dëtø Lietuvai greièiau suformuoti visuomenæ, kuri turëtø sa-vo pilietinæ pozicijà, aktyviai dalyvautø vieðajame gyveni-me, bûtø pajëgi uþtikrinti tinkamà ir skaidrià valdþios insti-tucijø veiklà. Be to, pilietinëje visuomenëje bûtø daugiautolerancijos ir tarpusavio supratimo, maþiau aklø stereoti-pø ir niekuo neparemtos antipatijos kitokiems asmenims.Turëdami galimybæ per pamokas ar papildomàjà veiklà ben-drauti su socialiai paþeidþiamø grupiø atstovais ar perduo-dami savo ágytas pilietiðkumo pagrindø þinias kitiems moks-leiviai ne tik gilintø savo suvokimà apie pilietinæ visuome-næ, bet ir stiprintø bendravimà tarp skirtingø visuomenësgrupiø, skatintø visø visuomenës nariø vienybæ. Taip Lietu-voje ilgainiui bûtø iðugdyta aktyvi pilietinë visuomenë.

Neigianèiøjø argumentai• Kiekvienoje visuomenëje yra nepilietiðkø, pasyviø, ne-

tolerantiðkø þmoniø. Yra tokiø ir Lietuvoje. Tokios paþiûroslabiau bûdingos vyresniems, okupacinëje sistemoje uþau-gusiems þmonëms. Ðiuolaikinis jaunimas yra pastebimaiaktyvesnis ir tolerantiðkesnis. Gausu jaunimo organizaci-jø, kurios stengiasi aktyviai ginti ávairiø socialiniø grupiøinteresus, rengiami ávairûs vieði renginiai, seminarai, mo-kymai.

• Net jei tam tikrose srityse ir trûksta pilietiðkumo, nerei-këtø skubëti dël to kaltinti mokyklos. Nors jaunuoliai ten irpraleidþia daug laiko bei ágyja nemaþa þiniø, mokykla pa-prastai nëra autoritetas paaugliams formuojant savo pa-þiûras. Ankstyvoje jaunystëje didelæ átakà jiems daro tëvai,vëliau pagrindiniu autoritetu tampa bendraamþiai, tad perpamokas bandomas ádiegti „teisingas“ poþiûris gali sukeltiprieðingà efektà – skatinti maiðtingus paauglius atmesti pi-lietiðkumo idëjà ir elgtis prieðingai. Dabartinis mokyklosvaidmuo yra visiðkai pakankamas: moksleiviai gauna neut-

11

2008 05 28 Nr.9

Debatai uþsienio kalbø pedagogams atveria plaèias per-spektyvas, todël Prancûzø kultûros centras Vilniuje ákûrëdebatø klubà prancûzø kalba, kuris gyvuoja jau antri metai.Tai pirmasis toks klubas Europoje, kuris atsirado Neforma-liojo ðvietimo debatø centro lektorës Zojos Rudak iniciaty-va. Beveik metus vaikai, susirinkæ ið Vilniaus mokyklø, ku-riose dëstoma prancûzø kalba, mokësi debatø gudrybiø.2007 m. vasarà debatø klubo prancûzø kalba komandapirmà kartà oficialiai dalyvavo turnyre. Ir sëkmingai. Ko-mandos merginos laimëjo nacionaliná debatø turnyrà Drus-

Debatai Prancûzø kultûros centre

kininkuose. Joms rengtis padëjo studentë Aistë Dumbrytë –buvusi mokiniø nacionaliniø ir tarptautiniø debatø turnyrønugalëtoja, pasaulio debatø 2005 m. èempionë, studentødebatø turnyrø nugalëtoja.

Prancûzø kultûros centro debatø klubas yra atviras visiems.Jis ieðko galimybiø steigti naujas debatø „prancûziðkas“komandas mokyklose ir universitetuose bei ketina ateityjeorganizuoti turnyrus prancûzø kalba.

Andrius BAÈKISPrancûzø kultûros centro dëstytojas,

debatø klubo vadovas

raliai pateiktas istorijos ir politologijos þinias, susipaþástasu liaudies menais, todël mokykla jau pakankamai aktyviaistengiasi ugdyti pilietiðkus þmones. Bandymas suaktyvintimokykliná ugdymà ðioje srityje atneðtø prieðingø rezultatø.

• Priemonës, kuriomis bandoma ugdyti pilietiðkesnæ jau-nàjà kartà, neretai nepasiteisina. Pavyzdþiui, pilietinio ug-dymo pamokos moksleiviø nëra laikomos rimtu dalyku, norsir vertinamos paþymiais. Daþniausiai ðioms pamokoms jieiðmoksta keletà vadovëlio puslapiø, nesistengdami perdaug ásigilinti á informacijos esmæ. Popamokinë veikla kaikuriø moksleiviø visai nedomina, kà jau kalbëti apie pilieti-nio pobûdþio renginius, kurie jaunuoliams atrodo nuobo-dûs. Be to, daugeliui moksleiviø, norinèiø imtis tam tikrospapildomos veiklos, labai svarbu, kad jø veiksmai turëtørealià átakà platesniu mastu. Deja, daugeliu atveju (pvz.,moksleiviø savivaldos) jie turi tik patariamojo balso reikð-mæ, o tai moksleiviø neskatina veikti. Dël to dauguma prie-

moniø, kurias gali pasiûlyti mokykla, nëra tinkamos moks-leiviams patraukti ir jø pilietiðkumo suvokimui stiprinti.

• Nors pilietinës visuomenës ugdymas yra kilnus tikslas,svarbu, ar tuo uþsiimant nebus sukelta þalos. Stengiantissudominti maiðtingus paauglius, labai lengva persistengti,tada bet koks bandymas pasiûlyti jiems tam tikrà poþiûrásulauks jø pasiprieðinimo ir net visiðkai prieðingo elgesio.Be to, mokykla visø pirma turi suteikti jauniems þmonëmsreikalingø þiniø – ðiø þiniø jiems daugiau niekas nesuteiks,tuo tarpu pilietiðkumo mokytis jie gali visose gyvenimo sfe-rose ir bet kokiame amþiuje. Todël svarbu, kad siekis betkokia kaina iðugdyti kuo pilietiðkesnæ visuomenæ nesukliu-dytø ugdyti tinkamai iðsilavinusios visuomenës.

Zoja RUDAKVilniaus M. Maþvydo vid. m-klos mokytoja ekspertë,

debatø klubo vadovë

Debatai Utenos Adolfo Ðapokos gimnazijoje organizuo-jami nuo pat mokyklos ákûrimo, 1996 m. Debatø programosplitimà rajone inicijavo gimnazijos mokytoja Alvyda Amb-raðkienë. Debatuojama anglø ir lietuviø kalbomis. Debati-ninkus gimnazijoje rengia mokytojos Daiva Dûdënienë irZita Kezienë. Debatai naudojami projektinëje veikloje, kaipinteraktyvaus darbo metodas per anglø kalbos, istorijos,pilietinio ugdymo pamokas, popamokinëje veikloje, klasësvalandëliø metu, organizuojant progines (ðventines) pa-mokas, kaip parodomieji debatai. Gimnazijos debatininkairaðo projektus ir stengiasi aktyviai dalyvauti projektø raðy-mo konkursuose.

Uteniðkiai sëkmingai ávykdë projektà „Paþinkime politi-niø partijø veiklà Utenoje“. Ðio projekto metu buvo organi-zuoti susitikimai su valdanèiøjø politiniø partijø atstovais,parengtas lankstinukas, supaþindinantis su politiniø parti-jø veikla, ir pan. Vykdant projektà buvo surengti parodo-mieji debatai tema „Politinës partijos remia jaunimà“, á ku-riuos buvo pakviesti sveèiai ið miesto jaunimo organizaci-jø, kitø gimnazijø. Apie projekto eigà visuomenë informuo-jama rajono spaudoje. Silvija Slapðytë ir kiti Utenos deba-tininkai parengë tarptautiná projektà „Kaimynai, paþinkimevieni kitus“.

...Utenos Adolfo Ðapokos gimnazijoje

Gimnazijoje labai populiarios ir proginës pamokos, perkurias organizuojami parodomieji debatai. Vasario 16-osiosproga debatuota tema „Lietuviai per daug ðvenèia“, Euro-pos dienai skirti „Lietuvos narystë ES – naudinga“ ir t.t. Peristorijos ir pilietinio ugdymo pamokas debatuota temomis„Partizanø kovos buvo prasmingos“, „Holokausto atgar-siai netyla ir ðiandien“, „Holokaustas – XX a. siaubas“ ir t.t.

Utenos debatø klubo veiklà remia rajono savivaldybë.Kasmet skelbiami projektø raðymo konkursai, kuriuose ga-li dalyvauti ávairios nevyriausybinës organizacijos ar netatskiros jaunimo grupës, turinèios gerø idëjø aktyviai veikti.Debatininkus remia pats Utenos rajono meras A. Katinas.Pernai jis parëmë debatininkø stovyklavimà Druskininkuo-se. Savivaldybës administracijos direktorius V. Valinèius2007 m. parëmë paþintinæ ekskursijà po Maþàjà Lietuvà(Kaliningrado srityje). Turima ir kitø rëmëjø. Utenos debati-ninkai taip pat dalyvauja projektuose, kuriuos vykdo istori-jos mokytojai ir teikia projektus Litvakø fondui. 2001 m. jiedalyvavo projektø konkurse „Mokyklos ávairovë – mokyklapo pamokø“ ir gavo Ðvietimo kaitos fondo finansavimà pro-jektui „Mûsø miesteliai“.

Daiva DÛDËNIENËUtenos A.Ðapokos g-jos debatø klubo vadovë

12

metodasMano

Panevëþio 5-osios vidurinës mokyklos ben-druomenë gausiai rinkosi á mokyklos Aktøsalæ pasiklausyti vieðøjø debatø „Tapusi ESnare, Lietuva turëtø teikti paramà besivystan-èioms ðalims“.

Skeptikø gretos buvo gana gausios: „Ko-kia nesàmonë! Kaip ir kuo mes galime padë-ti, patys stovëdami Europos tarpduryje su ið-tiesta ranka?“ Optimistai, kuriø buvo maþu-ma, jau regëjo mûsø ðalá greta tokiø valstybiøkaip Vokietija ir Didþioji Britanija. Visi nekan-triai laukë pasirodant debatuotojø – deðimto-kø ir vienuoliktokø komandø.

Teigianèioji komanda bandë árodyti, kad Lie-tuvos finansinë padëtis yra ganëtinai gera,jog turime didelá humanitariná potencialà pa-dëti treèiosioms ðalims. Lietuva turi remti be-sivystanèias ðalis, nes taip yra ásipareigojusi tarptautinëmsorganizacijoms (ES, JT), kurioms ji priklauso. Pozicija pa-teikë sutarèiø ir ásipareigojimø pavyzdþiø ir árodinëjo, kadLietuva negali nesilaikyti ðiø ásipareigojimø bet kokiu atve-ju. Antruoju argumentu jie teigë, jog Lietuvai prisidedantprie treèiojo pasaulio vystymosi smarkiai pakiltø ðalies au-toritetas, kuris dabar yra nusmukæs dël politiniø skandalø.Treèiasis argumentas – Lietuvai nebûtina teikti tik didelæfinansinæ pagalbà, juk mes turime puikiø specialistø, þmo-niø, galinèiø suteikti humanitarinæ paramà.

Opozicijos poþiûriu dabartinë Lietuvos padëtis labai pras-ta, kaip ðalies, jokiu bûdu nepajëgios remti besivystanèiasðalis. Pirmuoju argumentu teigdama, kad Lietuva neturëtøremti treèiojo pasaulio, nes paèios ðalies viduje yra daugy-bë neiðspræstø problemø, neigianèioji komanda pateikë dau-gybë pavyzdþiø ir bandë árodyti, jog tokiai situacijai esantLietuva negali remti besivystanèiø ðaliø, nes taip nuskriaustøsave. Jie pateikë þiniø, kad buvo atvejø, kai þmonës ir hu-manitarinë pagalba, iðsiøsta á besivystanèias ðalis, buvo

„Ar gali Lietuva tapti paramàteikianèia ðalimi?“

Debatai mûsø gimnazijoje yra gana populiarûs. Daugiau-sia debatuojame angliðkai per pamokas arba debatø klube.

Moksleiviai mëgsta debatuoti temomis, kurios ypaè su-sijusios su jø kasdieniu gyvenimu („Visi mokomieji dalykaiturëtø bûti pasirenkami“, „Gimnazijos moksleiviai turëtø vil-këti uniformas“), bûtinybe kà nors keisti („Moksleiviams tu-rëtø bûti suteikta teisë rinktis mokytojus“), daþnai debatuo-jame apie kurià nors ið moraliniø vertybiø („Abortai Lietu-voje turëtø bûti uþdrausti“, „Mirties bausmë turëtø bûti grà-þinta“, „Dopingà vartojantys sportininkai turëtø bûti diskva-lifikuoti visam gyvenimui“) ir kt. Rezoliucijas renkamëspagal mokomàjà temà, kalbëjimo laikà trumpiname(5+4+4 min., 6min. pasirengimui), kad uþtektø pamokoslaiko. Esame vedæ mokiniø ir mokytojø debatus, planuoja-me átraukti tëvus.

Moksleiviai debatuoja ne vien per anglø, bet ir per istori-

...Palangos senojoje gimnazijoje

jos, etikos, biologijos pamokas. Áprasta, kad moksleiviai pa-tys formuluoja temà, pasiskirsto á komandas, nors að patimëgstu kaitalioti komandø sudëtá, kad debatininkai iðmok-tø dirbti su ávairiais þmonëmis, padëtø vienas kitam, pamo-kytø, patartø. Þodþiu, noriu, kad jie bûtø lankstûs, supratin-gi, tolerantiðki, atviri naujoms idëjoms ir poþiûriams. Visa-da skatinu iðsakyti savo nuomonæ ir jà apginti. Mûsø klubomoto: „Tu esi teisus, kol oponentas neárodë prieðingai.“

Dþiugu, kad debatø klubo nariai aktyviai dalyvauja gim-nazijos savivaldoje, yra mokyklos ir uþklasiniø renginiø or-ganizatoriai bei vedëjai, nebijo iðsakyti savo poþiûrio, drás-ta pristatyti bei ginti savo nuomonæ, teikti pasiûlymus, nu-matyti pokyèius ir jø naudà.

Genë PEÈIUKEVIÈIENËPalangos senosios g-jos debatø klubo trenerë,

anglø k. mokytoja ekspertë

sunaikinta. Taigi Lietuva neturëtø remti besivystanèiø ðaliø,nes pagalba ne visada pasiekia adresatà.

Debatams teisëjavo gana patyræ dvyliktokai Rytis Masi-liûnas, Marija Andraðiûnaitë, Osvaldas Putkis ir visi þiûro-vai, kurie labai sàþiningai sekë debatus ir aktyviai iðreiðkënuomonæ jiems pasibaigus.

Teisëjø sprendimà apibendrino Rytis. Iðsamiai pakomen-tavæs debatø eigà, pergalæ atidavë teigianèiajai komandai.

Þiûrovø sprendimas parodë, jog ðiandieninë Lietuvos po-litinë ir ekonominë situacija daugumai yra tikras galvosskausmas. Teigianèioji komanda gavo balsø persvarà, ta-èiau neþymià (67:61). Verta dþiaugtis – mokyklos bendruo-menë nëra apolitiðka. Jaunimas domisi Lietuvos ateitimi irðalies vieta pasaulyje. Mums rûpi, kaip gyvensime ateityjeir kaip bendradarbiausime su kitomis tautomis.

Alma JUOZAITIENËPanevëþio 5-osios vid. m-klos direktoriaus pavaduotoja,

anglø kalbos mokytoja ekspertë, debatø klubo vadovë

Debatø akimirka

13

2008 05 28 Nr.9

Neformaliojo ðvietimo debatø centras kartu su Estijos irSlovënijos partneriais vykdë projektà „Jaunimas uþ akty-vià pilietinæ veiklà ir ES integracijà“. Projekto idëja yra pa-remta moderniø ðvietimo metodø naudojimu, jaunimo ini-ciatyva ir bendradarbiavimu. Vienas ið projekto tikslø – glo-bos namø auklëtiniø integracijos á visuomenæ skatinimas,suteikiant jiems modernias neformalaus ðvietimo galimy-bes bei ugdant svarbiausius socialinius ágûdþius. Siekia-ma supaþindinti vaikus su ávairiø valdþios institucijø veikla,mokyti bendravimo, ugdyti kritiná, analitiná màstymà bei me-ninius ágûdþius. Projektas numato ir tiesioginá globos na-mø bei internatø auklëtiniø bendravimà su bendrojo lavini-mo mokyklø moksleiviais, kuris padëtø formuotis kritinio iranalitinio màstymo ágûdþiams. Ta svarbi saviraiðkos prie-monë leis jiems pasinaudoti demokratijos galimybëmis, taippat pagerinti savo socialines sàlygas.

Rugsëjá Druskininkuose vyko vaikø globos namø auklëti-niø 3 dienø edukacinë-kûrybinë stovykla „Mano pagrindi-

Esu viena ið nedaugelio debatø treneriø, ásitraukusiø áðià veiklà nuo pat pirmøjø renginiø. Kai 1994 m. Debatøcentro direktorë Virginija Pakðienë pasiûlë ákurti debatø klu-bà Druskininkuose, labai apsidþiaugiau, nes supratau, kadtai ádomi ir naudinga veikla, apie kurià Lietuvoje dar labaimaþai kas þinojo. Ir neklydau. Man teko laimë dirbti su ta-lentingais ir darbðèiais vaikais ið visø Druskininkø miestomokyklø. Mûsø bendravimo debatø klube netgi darbu ne-galëèiau pavadinti, tai labiau priminë bendraminèiø susi-bûrimus, kuriø metu angliðkai diskutuodavome tais laikaisnovatoriðkomis temomis, tokiomis kaip gamtos uþterðtumasar globalizacija.

Kai 2000 m. pradëjau dirbti Juodðiliø „Ðilo“ vidurinëjemokykloje, debatø klubo ákûrimas – man buvo didelis iððû-kis. Apie tokià veiklà èia niekas nebuvo girdëjæs, o per-spektyva vieðai kalbëti ir ginti savo nuomonæ nieko nevilio-jo. Taèiau vaikinø komanda, respublikiniame debatø turny-re uþëmusi aukðtà 6-àjà vietà, pralauþë ledus ir árodë, kadir maþoje mokykloje yra talentingø vaikø, sugebanèiø áveiktinet gimnazijø atstovus.

Juodðiliø „Ðilo“ vidurinës mokyklos klubas yra pasiekæsneblogø rezultatø: respublikiniame debatø turnyre antiko-rupcine tema patekome á finalà ir uþëmëme antrà vietà,laimëjome IDEA (International Debate Education Associa-tion) finansinæ paramà organizuoti diskusijas apie JAV áta-kà pasauliniam saugumui, parengëme chartijà „Jaunimasprieð korupcijà“, organizavome vieðuosius debatus Juod-ðiliø seniûnijoje ir diskusijas, kuriose dalyvavo Rieðës irPagiriø mokyklø mokiniai bei mokytojai. Dabar dalyvauja-me visuose Neformaliojo ðvietimo debatø centro renginiuo-se, projektuose.

Mûsø mokyklos mokiniai, debatø klubo nariai, vertina gali-

Kartà pabuvæs prieðininkudraugu tampi visam gyvenimui

mybæ iðreikðti savo pilietiðkumà ir aktyviai ásitraukti á veiklà,svarbià jiems patiems ir jø draugams. Jiems debatø klubas –ne tik galimybë dalyvauti turnyruose, bet ir puiki pilietiðku-mo mokykla. Jie þino, kad klube gali diskutuoti bet kokiatema, svarbu, kad diskusija ar ginèas bûtø konstruktyvûs.

Kolegos mokytojai juokais priekaiðtauja, kad jiems sun-ku ginèytis su debatininkais, nes jie visada turi kuo atremtimokytojo argumentà. Að tai suprantu kaip komplimentà.Toks ir yra debatø tikslas – iðmokyti vieðai kalbëti taip, kadtave suprastø, kad tavimi patikëtø. Sunku ásivaizduoti ðiuo-laikines pamokas, kuriose nebûtø naudojama debatø me-todika, ypaè kai reikia rengtis kalbëjimo ar raðto uþduotims.Taèiau debatai svarbûs ne tik kaip mokymo ar problemøsprendimo priemonë. Tai puiki bendravimo mokykla, kurio-je gali ásigyti draugø ið Lietuvos ir netgi ið uþsienio. Visibuvæ debatininkai sako pasiilgstantys linksmø vakarø, kaivisi debatø stovyklos dalyviai kalbëdavosi, ðokdavo, pra-tæsdavo dienos diskusijas... Nors tik kelias dienas turëda-vo paþinti vienas kità ir galbût daugelis vëliau nesusitikda-vo, taèiau kai kurie debatininkai bendrauja ir dabar, norsjau praëjo ne vieneri metai, kai baigë mokyklà. Buvæs vie-nas aktyviausiø mûsø mokyklos debatø klubo nariø, dabarstudijuojantis Vilniaus universitete ekonomikà, ÐarûnasEiroðius taip apibûdino debatus: „Kartà pabuvæs prieðinin-ku, draugu tampi visam gyvenimui.“

Að dþiaugiuosi, kad paþinau debatus, kurie man dova-nojo draugø ir tarp kolegø, ir tarp jaunøjø debatininkø. Bû-kite aktyvûs, iðradingi ir dalyvaukite debatø programoje,nes tai naudinga ir smagu.

Auðra STOROÞENKIENËVilniaus r. Juodðiliø „Ðilo“ vid. m-klos anglø kalbos

mokytoja metodininkë, debatø trenerë ekspertë

Mes reikalingi jiems ar jie – mums?

nës teisës Europos Sàjungoje“.Sunerimæ laukëme atvyksianèiø á Debatø centro organi-

zuojamà stovyklà globos namø auklëtiniø. Ar pajëgsimeátraukti tuos vaikus á stovyklos veiklà, ar pakankamai tampasiruoðæ, ar padës sociologø ir psichologø patarimai, kaipelgtis su neturinèiais ðeimos ðilumos, tëvø paliktais vai-kais, kokios bus pirmos susitikimo minutës?.. O jos buvolabai sudëtingos: vaikai tylëjo, sunkiai bendravo, kai kurienenorëjo net þaisti kartu. (Nepamirðiu pirmo pokalbio. Vie-nas vaikas ið Alytaus globos namø, kurá raginau eiti á þai-dþianèiø bûrá, paklausë manæs: „O tau to reikia?“ „Taip, –sakau, – tikrai reikia.“ „Na, tai dël tavæs nueisiu.“) Ðypsenàgalima buvo pamatyti tik tø globos namø vaikø veiduose,kurie lanko bendrojo lavinimo mokyklas. Visi domëjosi: „Artai bus vienkartinis renginys, po kurio jûs tuoj pat mus pa-mirðite?“ Panaðu, kad tokià patirtá jie jau turi... Vaikø akyssuðilo ne ið karto. Tik stovyklai baigiantis, pagaliau pasigir-do juokas, pasipylë klausimai. Tai buvo didþiausiø pastan-

14

metodasMano

Kiekvienam de-batininkui turbûtsunkiausia kalbëtiapie save, nes de-batuose esamepripratæ palikti sa-vo nuomonæ ir as-

meniðkumus uþ durø ir visu kûnu bei siela pasinerti á argu-mentø pasaulá. Taèiau ðá kartà paþeisiu ðià grieþtà debatøtaisyklæ ir bandysiu árodyti, kad prieð dvylika metø pakliu-væs á debatø pinkles, nesuklydau.

Nors, tiesà pasakius, pirmieji mano debatai Panevëþio5-ojoje vidurinëje mokykloje tema „Ar egzistuoja meilë iðpirmo þvilgsnio?“ labiau panaðëjo á neapykantà ið pirmojoþvilgsnio. Pylë prakaitas, dþiûvo gerklë, drebëjo rankos ir ápublikà lëkë padrikos ir net man paèiam sunkiai supranta-mos mintys...

Taèiau po keleriø metø debatinës avantiûros ir sunkiø,iðbandymø kupinø bei nepakartojamø patirèiø Lietuvos, Eu-ropos ir pasaulio debatø scenose visi vëlesni akademiniaiir profesiniai iððûkiai buvo lengvai áveikiami ir sunkiai paly-ginami su debatuose iðgyventa baime, stresu ir begalinepalaima, kai gráþdavau á suolà pasakæs savo baigiamàjàkalbà.

Kaip debatai aukðtyn kojomisapvertë mano gyvenimà

Mintimis dalijasi debatininkai

Paragavus debatø duonos, tapo ákandami tiek tarptauti-niø santykiø mokslai Amerikoje, tiek ir magistro studijosParyþiaus politikos mokslø institute. Buvo nebaisios be-miegës naktys raðant mokslinius darbus ir straipsnius þi-niasklaidai, nebekëlë baimës rimti praneðimai ir karðtosdiskusijos su garsiais profesoriais ir bièiuliais studentais iðviso pasaulio. Rankos nebedrebëjo vedant savaitinæ tele-vizijos laidà apie pasaulio ávykius ar sakant kalbas didþiu-lëms tarptautinëms auditorijoms. Gerklë nebedþiûvo ben-draujant su átakingais þmonëmis per staþuotes JAV Sena-te, „Laisvosios Europos“ radijuje ar UNESCO...

Debatø apvaizda mane lydëjo ir jau pabaigus studijasbei áþengus á profesiná pasaulá. Argumentacijos ir átikinimomenas buvo kasdienis mano palydovas dirbant Preziden-to Valdo Adamkaus komandoje. Su ðiais kritinio màstymoárankiais niekuomet nesiskiriu ir Europos Parlamente, kurkiekvienà dienà, raðant rezoliucijas, bendrus pareiðkimusar Parlamento vadovo kalbas, reikia pasverti visus argu-mentus, o susitinkant su uþsienio ðaliø delegacijomis irvykstant á tolimas misijas daþnai tenka ginti Europos Sà-jungos pozicijas.

Tad debatams esu iðties daug skolingas. Ir be galo dë-kingas. Ypaè mokytojoms Virginijai Pakðienei ir Almai Juo-zaitienei, mane átraukusioms á ðià fantastiðkà avantiûrà, ku-

gø rezultatas, nuoðirdaus studentø – projekto koordinato-riø – ir Druskininkø Senamiesèio vidurinës mokyklos dailësmokytojo Andriaus Mosëjaus darbo dëka. Vaikai pajuto jøtikrà pagarbà ir atsiliepë, atsivërë. Bûtent patyrusi tvirta mo-kytojo ranka padëjo daugeliui jø susitvarkyti su nepaklus-niu teptuku ar pieðtuku ir perkelti mintá á pieðiná. Tai buvo pa-grindinis stovyklos akcentas. Teisës fakulteto studentø pa-dedami vaikai iðstudijavo Þmogaus teisiø chartijà ir kità die-nà iliustravo pasirinktà teisæ. Kokie ðaunûs iðëjo pieðiniai!

Po renginio buvo skambuèiai, SMS þinutës, elektroniniailaiðkai, kurie paprastai baigdavosi tuo paèiu klausimu: „Ardar susitiksime?..“ Jie patikëjo mumis. Ir tai tik stiprino atsa-komybës pojûtá. Mes tiesiog neturëjome teisës jø nuvilti.

Padedant Didþiosios Britanijos ambasadai ir Tarptauti-nio bendradarbiavimo agentûrai 2006 m. iðleistas ðiø vai-kø pieðiniais iliustruotas kalendorius „Mano pagrindinësteisës Europos Sàjungoje“. Lapkrièio 18-àjà Nacionalinë-je M. Maþvydo bibliotekoje surengta tø paèiø globos namøauklëtiniø pieðiniø paroda. Jø pieðiniais iliustruotà 2006 m.kalendoriø ðiandien pristato visuomenei studentai, koordi-nuojantys projektà. Su kokiu sunkiai slepiamu dþiaugsmuir pasididþiavimu jie ëmë á rankas kalendoriø – JØ kalendo-riø. Ðiltai pasveikino susitikimo dalyvius projekto vykdyto-jai: Vilniaus M.Maþvydo vidurinës mokyklos mergaièiø an-samblis, Panevëþio 5-osios vidurinës teatro studija. Dau-gelis vaikø pirmà kartà gyvenime pamatë tikrà kompozito-riø – ðalia jø buvo, jiems savo dainas skyrë ir atliko Kompo-zitoriø sàjungos narys bardas Alvydas Jegelevièius.

Nuoðirdþiais plojimais sutiko vaikai Lietuvos ðvietimo ir

mokslo ministerijos vyresniàjà specialistæ Stasæ Skapienæ,besirûpinanèià Debatø centro renginiais, bei Vaiko teisiøapsaugos kontrolieræ Rimantæ Ðalaðevièiûtæ. Ðventë pa-vyko.

Vaikai laukë kitø susitikimø. Ir jie buvo. Gruodþio pradþio-je vaikai ið globos namø buvo pakviesti á ðalies debatøturnyrà. Jie áteikë savo kalendorius turnyro nugalëtojams.Norintys iðbandyti jëgas debatuojant Vilniaus antrøjø glo-bos namø auklëtiniai pradëjo lankytis M.Maþvydo viduri-nës mokyklos debatø klube.

Vaikai ið globos namø apsilankë Didþiosios Britanijos am-basadoje Vilniuje, kur susitiko su ambasadoriumi, dalyva-vo jos darbuotojø surengtoje viktorinoje, pristatë savo ka-lendoriø. Vëliau buvo vizitas á Prezidentûrà. Studentai lydivaikus á ávairius renginius. Jie lydëjo ir á kalëdiná projektà„Bûkime drauge!“, kuris vyko Panevëþio 5-ojoje vidurinëjemokykloje, padëjo organizuoti jaunos dailininkës MildosPeèiûlytës ið Vilniaus 2-øjø globos namø politikø draugiðkøðarþø parodà Seime.

Vasarà ðie vaikai vël atvyko á Druskininkus, bet ðá kartà átarptautiná jaunimo forumà „Kà man reiðkia bûti Europospilieèiu?“ Tarptautinëje stovykloje dalyvavo ir vaikai ið Slo-vënijos, Bulgarijos. Dabar jau mûsø vaikams teko atsto-vauti Lietuvai. Ir jie garbingai susitvarkë su uþduotimi.

Susitikæ su ðiais vaikais, iðaugusiais be tëvø meilës, greitaipajutome, kad ne tik mes jiems reikalingi, bet ir jie mums.Tai abipusës pamokos, bendravimo, þmogiðkumo, gerumoir tolerancijos, sàþinës pamokos.

Zoja RUDAK

15

2008 05 28 Nr.9

rios vienà kartà paragavæs tiesiog nebegali sustoti.Taèiau bene didþiausia debatø dovana – turnyruose su-

tikti nuostabûs draugai, su kuriais iki ðiol smagu kiekvienàvasarà leistis á baidariø þygá Lietuvos upëmis ir eþerais,keliauti po Europos sostines ir kartu sutikti Naujuosius Me-tus!..

Mus vienija ne tik draugystë, bet ir tikëjimas þodþio irminties galia. Gebëjimas kritiðkai màstyti, mokëjimas ið-reikðti save ir bûtinybë gerbti kitø nuomones – ðie debatø

ágûdþiai gyvenime bene svarbiausi. Manau, kad norimeprasmingai bei sëkmingai veikti ðiandienos pasaulyje mumsvisiems labai svarbus atkaklumas, entuziazmas, kûrybið-kumas bei originalumas. Be abejonës, ir mokëjimas dirbtikomandoje bei sugebëjimas ákvëpti aplinkinius.

Kitaip tariant, norint keisti pasaulá tereikia prisiminti, koiðmokome debatø tribûnoje.

Arnoldas PRANCKEVIÈIUSEuropos Parlamentas, Briuselis

Puikiai pamenu savo pir-muosius debatus 2004 m. bir-þelio mënesá. Visas virpëjau iðbaimës, prakaitavo delnai. Lie-þuvis pynësi, o penkios kalbosminutës iðtáso á kone penkiasvalandas. Bet per trejø metø

debatø karjerà að smarkiai pasikeièiau ir nemaþai nuvei-kiau. Laimëtas 2005 m. nacionalinis vasaros turnyras, pir-ma vieta komandinëje ir individualioje áskaitoje 2006 m.vasaros nacionaliniame turnyre, pirma vieta individualiojeir antra vieta komandinëje áskaitoje 2007 m. ðalies turnyre.Be to, atstovavau Lietuvai pasaulio debatø èempionatuoseKipre (2005 m.) ir JAV (2006 m.). 2005 m. Makedonijoje

Pirmiejidebatai

laimëtas Karlo Popperio debatø pasaulio èempionatas irtreèio geriausio kalbëtojo apdovanojimas Karlo Popperiomiðriø komandø turnyre. 2006 m. Rumunijoje laimëtas Kar-lo Popperio miðriø komandø turnyras ir antrojo geriausiojoto turnyro kalbëtojo apdovanojimas. 2007 m. Taline laimë-ta antra vieta komandinëje áskaitoje ir pirmojo geriausiojokalbëtojo apdovanojimas.

Uþ visus ðiuos pasiekimus svarbiau tai, kad debatai pali-ko neiðdildomà atspaudà mano asmenybei: palengvinoidëjø raiðkà, dideliø informacijos kiekiø apdorojimà, kritinámàstymà, pavertë anglø kalbà beveik gimtàja ir netgi pa-dëjo susidoroti su scenos baime bei drovumu. Ðie ágûdþiaiman praverèia kasdien. Jei ne jie, mokslo metai vienojegeriausiø Èikagos mokyklø bûtø buvæ nepakenèiamai sun-kûs ir dabar tikrai nestudijuoèiau viename seniausiø ir pres-tiþiðkiausiø JAV Prinstono universitete.

Augustas BALIULISPrinstono universiteto studentas

Davë daug kà.Kur reikia – davë,Kur reikia – paskatino,Kur reikia – privertë.Davë visà filosofijà.Davë metodà ir sistemà. Iðmokë planuoti.Suteikë pasitikëjimo.Privertë bûti kantriam ir neskubëti.Iðmokë nebijoti pralaimëti.Net bûdamas silpnesniojo vietoje, nesi silpnas.Sieki nugalëti, bet galvoji ne tik apie pergalæ.Net tai, kas yra kova ir konfliktas, yra dialogas.Net jei laimi karà ir konfliktà, tas, prieð kurá laimi, gali

jaustis nepralaimëjæs.Turëtum to siekti.Laimi, kai tas, kurá nugalëjai, gerbia tavo pergalæ.Yra tavo, kito ir kitø asmenø nuomonë. Tai, kas skiria, net

jei skiria, nëra neáveikiama.Bandai pasiekti tai, kà manai ir kuo esi ásitikinæs. Sieki to.Nebûtinai sieki konsensuso, nebûtinai sieki sutarti.Tikslas – áveikti.Gebëjimai tau duoti, kai kurie atsirado tavo paties dëka.Bet sustoti negali. Turi juos nuolat ugdyti.Pergalë mûðyje, gali bûti tik pergalë mûðyje. Kare daug

mûðiø.Bet vëlgi, mûðis tai nëra mûðis, tai yra ir dialogas.Metodas ir sistema.Idëja viena, taèiau gebëjimas jà pateikti, áteikti ir áteigti –

Kà man davë debatai? kita. Net jei esi silpnesnis ar tavo pozicija silpnesnë,turëdamas gebëjimø, juos puoselëdamas, turëdamasásitikinimà, gali pasiekti daug.

Gali pasiekti, kad bûdamas silpnesnis taptum stipresnis.Debatai davë daug. Davë pradþià.Jie nedavë visko, taèiau dël to nereikia jø nuvertinti.Dabar atrandu daug neatrasto. Ilgai maniau, kad debatai

man suteikë tà ir tà, bet jie suteikë kaþkà dar svarbesnio.Jie davë filosofijà, metodà ir sistemà. Supratai, kad reikia

visada gerbti kità. Taip.Bet jie suteikë ir dar kaþkà svarbesnio, ko tuo metu gal

dar negavai.Jie suteikia patá svarbiausià dalykà visur ir visada. Jie

suteikia tai, kas kitu atveju labai nuskriaustø þmogø, – jiesuteikia akstinà ieðkoti. O paskui jie suteikia didþiausiàdþiaugsmà, kuris tik gali bûti, – jie suteikia galimybæ atrasti(paþinimo dþiaugsmas).

Dabar tai kasdienybë. Diplomatija yra diplomatija, tad irdebatai, kaip ir akstinas ieðkoti, yra kasdienybë.

Diplomatija yra gyvenimo bûdas, tad debatai yrakasdienybë ir po darbo.

Kartu ta kasdienybë dabar yra daugiau nei tik debatai.Èia skirtumas tarp pergalës ir pralaimëjimo gali bûti labai

didelis.Bet kartais laimëdamas, gali daugiau pralaimëti.Diplomatija yra diplomatija.Dialogas, ne karas ar mûðis.Aèiû uþ progà ir galimybæ.

Mindaugas ÞIÈKUSBuvæs Panevëþio 5-osios vid. m-klos debatø klubo narys,Lietuvos Respublikos nuolatinës atstovybës prie Ðiaurës

Atlanto sutarties organizacijos (NATO) BriuselyjePolitikos skyriaus treèiasis sekretorius

16

metodasMano

informacinio leidinio „Ðvietimo naujienos“ vyr. redaktorë Zina Rimgailienë,korespondentë Elvyra Mataèiûnienë, stilistë Ona Banadienë, tekstø tvarkytojos Vida Platûkienëir Algita Taraseviè, maketuotoja Eglë Lesniauskienë.

Priedà metodasMano

Tel. (8 5) 264 9455, faks. 264 9468, el. p. zina.rimgailiene@sac.smm.lt

parengë:

„Kvieèiame kolegas kuo daþniau pasitelkti debatus per pamokas ir ne klasës veikloje,norint iðsamiau iðgvildenti rûpimus klausimus. Tikime, kad nenusivilsite“, –

sako debatø vadovø komanda.

Kovo 29 d. Vilniaus Vladimiro Sirokomlës vidurinëje mo-kykloje vyko Lietuvos debatø turnyras anglø kalba. Turnyrotema – „Tarpkultûrinio bendravimo pamatai turi bûti pade-dami mokykloje“. Jame dalyvavo net 32 debatuotojø ko-mandos ið visos Lietuvos. Pergalæ ðventë Kauno debatuo-tojai: Gedminë Bubnytë, Giedrë Pesenkaitë ir Justina Mo-tiejûnaitë ið Kauno Jono Jablonskio gimnazijos finale nu-galëjo Kauno technologijos universiteto gimnazijos treèià-jà komandà.

Po turnyro kovo 30 d. vyko atranka á Pasaulio mokyklødebatø turnyrà, rugsëjo 7–17 d. vyksiantá Vaðingtone (JAV).Jame teisæ atstovauti Lietuvai iðkovojo Dovilë Venskutony-të, Justas Jaruðevièius ir Kotryna Kanapytë. Dar trys deba-tuotojai – Ada Þiemytë, Rokas Atkoèiûnas ir Rimas Andri-jauskas – laimëjo galimybæ atstovauti Lietuvai IDEA jauni-mo forume, liepos 23 – rugpjûèio 5 d. vyksianèiame Smo-liane, Bulgarijoje.

Birþelio 12–14 d. Vilniaus Martyno Maþvydo vidurinei mo-kyklai vykdant miesto projektà „Debatai – pilietinio ugdymoakademija“ vyks edukacinë dieninë debatø stovykla Vil-

Ið Debatø centro kronikosniaus miesto mokyklø mokiniams, norintiems ásijungti á pro-gramà. Debatø gudrybiø juos mokys patyræ debatuotojai –studentai, tarptautiniø èempionatø laureatai. Pasiteirauti dëldalyvavimo sàlygø bei registruotis galima el. p.: andrius.aver-janovas@gmail.com ir zojarudak@yahoo.com. Registraci-ja vyks iki birþelio 5 d. Dalyviø kiekis ribotas.

Ðalies mokyklø mokiniai galës ásijungti á programà, daly-vaudami naujokø debatø stovykloje Druskininkuose birþe-lio 21–23 d. Pasiteirauti bei registruotis galima el. p. virgini-ja.paksiene@gmail.com (Debatø centro direktorë VirginijaPakðienë).

Birþelio 23–29 d. Druskininkuose vyks eilinis ðalies de-batø forumas lietuviø ir anglø kalbomis.

Liepos 1–6 d. Druskininkuose ðurmuliuos Debatø centroorganizuojamas tarptautinis jaunimo forumas. Dalyvaus Bal-tijos ðaliø jaunimas. Lietuvai atstovaus 15 aktyviø jaunimolyderiø.

Andrius AVERJANOVASVilniaus M. Maþvydo vid. m-klos debatø klubo vadovas,

VU Psichologijos fakulteto I kurso studentas

Kas yra debatai? Tai viena ðauniausiø veiklø.Tiesa, ið pradþiø bûna baisu. Neþinai, kà ir kaippasakyti. O kartais turi minèiø, bet negali jø ið-reikðti garsiai. Bet taip tik ið pradþiø. Ðià bûsenàturbût paþásta kiekvienas debatuotojas. O pas-kui... Paskui ateina dþiaugsmas, kad þinai dau-giau nei anksèiau, kad pasakei gerà kalbà, kadnugalëjai. Nugalëjai save. Iðdrásai. Tai dar svar-biau, nei nugalëti oponentus. Oponentus, kurievëliau tampa draugai. Susitinki kur nors kitamrenginy, forume ar stovykloj ir puoli apsikabinti –juk kartu debatavome!

Tai kas gi tie debatai? Tai þinios, draugai, per-galës dþiaugsmas. Tai puikiai praleistas laisva-laikis, nauja patirtis ir noras siekti daugiau. Mo-këti, þinoti, galëti daugiau. Daugiau nei vakar,daugiau nei ðiandien ir net daugiau nei rytoj. Nes tai ëjimas á prieká.

Kartais savæs klausiame, kas patinka, kuo bûti, ko siekti. Ieðkome naujø keliø ir patyrimø, svajojame apie ateitá, kuriameplanus. Að dar neþinau, kokià specialybæ pasirinksiu, net neþinau, kà norëèiau studijuoti, kai baigsiu mokyklà. TaèiauAÐ ÞINAU – NORIU DEBATUOTI!!!

Miglë ÐIRINSKAITËVilniaus Vytauto Didþiojo g-ja

Viena ðauniausiøveiklø

Debatai Lentvario M. Ðimelionio vid. m-kloje tema „Mokiniams turëtø bûtisuteikta daugiau galimybiø dalyvaujant mokyklos valdyme“