mano vyriausybė | ekonomikos ir inovacijų ministerija · web viewpagal pramonės sektorius...

ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO PRAMONĖS ĮMONĖSE POTENCIALO IR PRIEMONIŲ, SKATINANČIŲ EFEKTYVIAI VARTOTI ĮVAIRIAS ENERGIJOS RŪŠIS, NUSTATYMAS

Užsakovas: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijaDokumentų rengėjas: UAB „Ekotermija“

Objektas:

TYRIMAS „ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO PRAMONĖS ĮMONĖSE POTENCIALO IR PRIEMONIŲ, SKATINANČIŲ EFEKTYVIAI VARTOTI ĮVAIRIAS ENERGIJOS RŪŠIS, NUSTATYMAS“

ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO PRAMONĖS ĮMONĖSE POTENCIALO IR PRIEMONIŲ,

SKATINANČIŲ EFEKTYVIAI VARTOTI ĮVAIRIAS ENERGIJOS RŪŠIS, NUSTATYMAS

Galutinė ataskaita

Darbo vadovas Šarūnas Prieskienis


Vilnius, 2015

Užsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijaRengėjas UAB „Ekotermija“, A. Goštauto g. 40 B, LT-03163 Vilnius

Sutarties objektas

Energijos vartojimo efektyvumo didinimo pramonės įmonėse potencialo ir priemonių, skatinančių efektyviai vartoti įvairias energijos rūšis, nustatymas

Dokumento tipas

Tyrimo galutinė ataskaitaDarbo

vadovasŠarūnas Prieskienis

Kalba Lietuvių k.Lapų skaičius 120 (be priedų)

Autoriai

Šarūnas PrieskienisDainius PupkevičiusDonatas JasasSolveiga AdomėnaitėNerijus Jasinskas

Patvirtinta:

UAB „Ekotermija“ direktorius Šarūnas Prieskienis

(parašas)

2


TURINYS

Įvadas .........................................................................................................12

1. Įmonių duomenų bazės ir klausimyno parengimas...............................14

2. Su EVE susijusių teisės aktų apžvalga..................................................18

3. Lietuvos pramonės konkurencingumas Europos Sąjungoje..................24

3.1. Lietuvos pramonės rodikliai..................................................................24

3.2. Pramonės konkurencingumo EVE požiūriu Lietuvoje ir ES palyginimas27

3.2.1. Energijos intensyvumas...................................................................27

3.2.2. Energijos sąnaudos tarpiniam vartojimui........................................29

3.2.3. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumas............................31

3.2.4. Energijos efektyvumo indeksas.......................................................33

3.3. Išvados ir rekomendacijos.....................................................................35

4. Esama energijos vartojimo efektyvumo situacija pramonės įmonėse...36

4.1. Perkamos ir pasigaminamos elektros, šilumos/garo šalčio balansas....36

4.2. Pramonės įmonių kuro struktūra energijos gamybai............................39

4.3. Pramonės įmonėse naudojami vietinės elektros generacijos ir šilumos/garo/šalčio įrenginiai ir jų kuro balansas.........................................40

4.4. Atliekinės šilumos panaudojimo lygmuo pramonės įmonėse................46

4.5. Kuro ir energijos taupymo priemonės, įgyvendintos pramonės įmonėse48

3


5. Energijos gamybos efektyvumo rodikliai, efektyvumo didinimo mastas ir sutaupymai....................................................................................................51

6. Pramonės įmonių energijos poreikių savitumas alternatyvių energijos išteklių atžvilgiu................................................................................................52

6.1. Saulės energiją šilumos ir elektros gamybai naudojančių įrenginių pramonės įmonėse panaudojimas..................................................................52

6.2. Vėjo (mechaninę) energiją naudojančių įrenginių pramonės įmonėse panaudojimas.................................................................................................55

6.3. Biomasę (medieną, šiaudus, durpes ir kt.) naudojančių įrenginių pramonės įmonėse panaudojimas..................................................................59

6.4. Biodujas ir/ar biometaną naudojančių įrenginių pramonės įmonėse panaudojimas.................................................................................................61

6.5. Geoterminę energiją naudojančių įrenginių pramonės įmonėse panaudojimas.................................................................................................62

7. EVE techninio ir ekonominio potencialo pramonėje įvertinimas 2014–2020 m. 66

7.1. Techninis energijos taupymo potencialas.............................................67

7.2. Ekonominis energijos taupymo potencialas..........................................68

8. Pramonės įmonėse pagamintos energijos integravimo į inžinerinius tinklus ir gamybos reguliavimo įvertinimas.....................................................72

8.1. Techninių, teisinių ir organizacinių priemonių poreikis, siekiant pramonės įmonėms parduoti atliekinę šilumą/garą į CŠT sistemas..............72

8.1.1. Teisinė NŠG veiklos analizė............................................................72

8.1.2. Techniniai reikalavimai NŠG parduodamai šilumos/garo energijai75

8.1.3. Organizaciniai reikalavimai NŠG šilumos panaudojimui................75

8.2. Teisinės bazės, siekiant pramonės įmonėms parduoti elektrą kitoms įmonėms nesinaudojant perdavimo ir skirstymo tinklo infrastruktūra, įvertinimas.....................................................................................................78

8.3. Biometano perdavimas pasinaudojant gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo tinklais...........................................................................................80

4


9. EVE didinimo pramonės įmonėse įtaka jų gaminamai produkcijai.......89

9.1. Pramonės įmonių indėlis EVE didinimo srityje vykdant ES ekonomikos augimo strategijos „Europa 2020“ ateinančiam dešimtmečiui tikslus..........89

9.2. EN ISO 50001 įgyvendinimo pramonės įmonėse situacija, poveikis EVE didinimui, įdiegto standarto techninis ir ekonominis efektas.......................92

9.3. EN ISO 14001 įgyvendinimo pramonės įmonėse situacija, poveikis EVE didinimui, įdiegto standarto techninis ir ekonominis efektas.......................93

10. Priemonių, paskatų bei jų įgyvendinimo mechanizmų poreikis............95

10.1. Skatinimo mechanizmai.....................................................................95

10.2. Paramos mechanizmų įtaka ekonominiam energijos taupymo potencialui...................................................................................................100

11. Pramonės įmonių poreikis skatinimo mechanizmams diegti...............105

12. Rekomenduojamų skatinimo mechanizmų įtaka EVE didinimui, pramonės konkurencingumau, LR ekonomikai, darbo vietų kūrimui.............107

13. Rekomendacijos teisės aktų projektams, skatinantiems EVE didinimą pramonės įmonėse ir direktyvoje 2012/12/EV nurodyta savarankiškų įpareigojimų sistema.......................................................................................109

Rekomendacijos ir pasiūlymai........................................................................110

Šaltinių sąrašas...............................................................................................117

Priedai 120

5


Lentelių sąrašas

1.1 lentelė...........................................................Įmonių skaičius ir elektros suvartojimas15

1.2 lentelė..............................................Įmonių skaičius ir gamtinių dujų suvartojimas16

4.1 lentelė..............................Duomenis pateikusių įmonių išmetami teršalų kiekiai44

4.2 lentelė........Tyrimui pateikusių įmonių duomenų suvestinė apie instaliuotus garo katilus.......................................................................................................45

4.3 lentelė........Tyrimui pateikusių įmonių duomenų suvestinė apie instaliuotus vandens šildymo katilus....................................................................................45

6.1 lentelė..............................Prognozuojamas vėjo greitis skirtinguose aukščiuose58

6


7.1 lentelė.........................Kumuliuoti energijos ir kuro sutaupymai 2014–2020 m.67

7.2 lentelė...........Kumuliuoti ekonomiškai pagrįsti energijos ir kuro sutaupymai 2014–2020 m.....................................................................................................69

7.3 lentelė......................Ekonomiškai pagrįstiems energijos ir kuro sutaupymams reikalingos investicijos.....................................................................................70

10.1 lentelė.............ES struktūrinių fondų finansinės priemonės pagal konkretų uždavinį „Sumažinti energijos vartojimo intensyvumą pramonės įmonėse“....96

10.2 lentelė......Ekonomiškai nepatrauklioms priemonėms reikalingas paramos intensyvumas..................................................................................................100

10.3 lentelė... . .Paramos priemonės Pramonės įmonių energetinis efektyvumas LT įtaka finansiniams rodikliams..........................................................................

102

10.4 lentelė.........................Paramos priemonės Kogeneracija pramonei LT+ įtaka finansiniams rodikliams..................................................................................102

10.5 lentelė...............Paramos priemonės RES pramonei LT+ įtaka finansiniams rodikliams103

Paveikslų sąrašas

7


2.1 pav. Susidaręs ŠESD (CO2, CH4, N2O) kiekis, proc. skirtinguose sektoriuose, 2012 m..........................................................................................22

3.1 pav. Lietuvos pramonėje suvartojamos energijos ir kuro struktūra, ktne, proc. (2013 m. LSD duomenys)............................................................................

25

3.2 pav. Energijos ir kuro vartojimo struktūra pagal pramonės šakas (2013 m. LSD duomenys).................................................................................................26

3.3 pav. Energijos intensyvumas Lietuvoje ir ES šalyse (pagal 2012 m. Eurostato duomenis).........................................................................................28

3.4 pav. Energijos sąnaudos tarpiniam vartojimui Lietuvoje ir ES šalyse (pagal 2012 m. Eurostato duomenis)....................................................................

30

3.5 pav. ŠESD intensyvumas Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse (pagal 2012 m. Eurostato duomenis)...............................................................................

32

3.6 pav. Energijos efektyvumo indekso kitimas Lietuvoje ir ES šalyse (pagal 2005 m., 2010–2013 m. Eurostato duomenis)..................................................34

4.1 pav. Elektros energijos balansas 2013–2014 m........................................36

4.2 pav. Elektros energijos sąnaudų išklotinė 2013 – 2014 m........................37

4.3 pav. Šilumos balansas 2013–2014 m.........................................................38

4.4 pav. Šilumos sąnaudos 2013–2014 m. pagal įmonių pateiktus duomenis.39

4.5 pav. Kuro sąnaudų dinamika 2013–2014 m...............................................40

4.6 pav. Šilumos ir garo gamybos įrenginių pasiskirstymas pagal instaliuotą šiluminę galią ir tipą.........................................................................................41

4.7 pav. Šilumos ir garo gamybos pajėgumai pagal naudojamą kuro rūšį......41

4.8 pav. Elektros energijos generacijos pajėgumų pasiskirstymas pagal tipą ir pagal naudojamą kuro rūšį...................................................................................

.........................................................................................................42

4.9 pav. Pramonės įmonių atliekinės šilumos rodikliai...................................46

4.10 pav. Įgyvendintų energijos taupymo priemonių pasiskirstymas.............488


4.11 pav. Investicijų ir sutaupytos energijos apimčių pasiskirstymas pagal energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones.......................................49

4.12 pav. Įdiegtų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių efektyvumo palyginimas...................................................................................49

6.1 pav. Vidutinė metinė saulės spindėjimo trukmė. Klimato norma, 1961-1990 m. 53

6.2 pav. Vidutinių metinių vėjo greičių pasiskirstymas Lietuvos teritorijoje 50 m aukštyje57

6.3 pav. Miško žemės ploto ir teritorijos miškingumo kaita 2002–2012 m.....59

6.4 pav. Geotermijos ištekliai Lietuvoje..........................................................63

7.1 pav. Kuro ir energijos sutaupymai kasmet 2014–2020 m.........................68

7.2 pav. Ekonomiškai pagrįsti kuro ir energijos sutaupymai kasmet 2014–2020 m. 69

7.3 pav. Techninis ir ekonominis taupymo potencialas 2014–2020 m............71

9.1 pav. Atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutiniame energijos suvartojime (2013 m. LSD bei Energetikos ministerijos duomenys)................91

9.2 pav. Galutinės energijos suvartojimo pasiskirstymas pagal sektorius Lietuvoje (2013 m. LSD duomenys)......................................................................

91

10.1 pav. Įmonių pageidaujamas paramos intensyvumas...............................98

10.2 pav. Įmonių galimų gauti kreditų kaina (palūkanų norma)....................98

10.3 pav. Įmonių pageidaujamų lengvatinių paskolų kaina (palūkanų norma)99

10.4 pav. Projektų įgyvendinimą įtakojančios kliūtys.....................................99

11.1 pav. Paramos mechanizmų vertinimas balais.......................................105

11.2 pav. Pramonės įmonių poreikis skatinimo mechanizmams...................106

9


Priedų sąrašas

Priedo Nr.

Priedo pavadinimas Lapų skaičius

1 priedas Pramonės įmonėms siunčiamo klausimyno forma 9 lapai2 priedas UAB „Ekotermija“ 2015 m. kovo 10 d. raštas „Dėl

energijos vartojimo efektyvumo didinimo pramonės įmonėse potencialo ir priemonių, skatinančių efektyviai vartoti įvairias energijos rūšis, nustatymas

1 lapas

3 priedas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento 2015 m. sausio 14 d. raštas „Patvirtinimas dėl atliekamo tyrimo“

2 lapai

4 priedas Lietuvos pramoninkų konfederacijos 2015 m. vasario 23 d. raštas „Dėl energijos efektyvumo didinimo pramonės įmonėse potencialo ir priemonių, skatinančių efektyviai vartoti įvairias energijos rūšis, nustatymo

1 lapas

5 priedas Pramonės įmonių, kurioms buvo siunčiamas klausimynas su lydimaisiais raštais, sąrašas

12 lapų

6 priedas Rodiklių skaičiavimo metodikos aprašas 3 lapai7 priedas Energijos intensyvumas pagal pramonės šakas

Lietuvoje ir Europos šalyse3 lapai

8 priedas Energijos sąnaudos tarpiniam vartojimui pagal 3 lapai

10


pramonės šakas Lietuvoje ir Europos šalyse9 priedas ŠESD intensyvumas pagal pramonės šakas

Lietuvoje ir Europos šalyse3 lapai

10 priedas Dujas ir anglį kūrenančių garo katilų keitimas naujais biokuro garo katilais galimybių analizė

1 lapas

11 priedas Šilumos gamybos su saulės kolektoriais galimybių analizė

1 lapas

12 priedas Elektros energijos gamybos su saulės elementais galimybių analizė

1 lapas

13 priedas Elektros energijos gamyba su vėjo elektrinėmis galimybių analizė

2 lapai

14 priedas Techninio ir ekonominio energijos ir kuro vartojimo mažinimo potencialo nustatymas.

8 lapai

15 priedas Šilumos tiekėjo palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų nustatymas

1 lapas

Sutrumpinimų sąrašas

ES – Europos Sąjunga

EK – Europos Komisija

BVP – bendrasis vidaus produktas

BPV – bendroji pridėtinė vertė

Europos Bendrijų statistikos tarnyba – Eurostatas

EVE – energijos vartojimo efektyvumas

PPP – perkamosios galios paritetas

TV – tarpinis vartojimas

ŠESD – šiltnamio efektą sukeliančios dujos11


Eurostatas – Europos Sąjungos statistikos tarnyba

Komisija – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

CŠT – centralizuotas šilumos tiekimas

NŠG – nepriklausomas šilumos gamintojas

TIPK – taršos integruota prevencija ir kontrolė

ŠESD – šiltnamio efektą sukeliančios dujos

EVEĮ – energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimai

2012/27/ES direktyva – 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB

Strategija 2012 – LR seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“

Veiksmų planas – LR energetikos ministro 2014 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. 1-149 „Dėl Energijos vartojimo efektyvumo veiksmų plano patvirtinimo“

Efektyvumo įstatymas – 2014 m. balandžio 3 d. LR energetikos ministerijos parengtas Lietuvos Respublikos energijos efektyvumo įstatymo projektas (projekto Nr. 14-3912)

LSD – Lietuvos statistikos departamentas

PVM – pridėtinės vertės mokestis

PSO – perdavimo sistemos operatorius

MVĮ – mažos, labai mažos ir vidutinės įmonės

VDV – vidaus degimo variklis

VIAP – viešuosius interesus atitinkančios paslaugos

VE – vėjo elektrinės

12


ĮVADAS

Šių dienų Europos politika energetikoje orientuota į energijos vartojimo efektyvumo didinimą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų mažinimą, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą. Europos Sąjungos šalyse pramonėje suvartojama 26 proc. nuo bendro galutinio energijos suvartojimo. Ne tik tai, bet ir klimato kaitos ir energijos efektyvumo didinimo politika, ilgalaikėje perspektyvoje kylančios kuro kainos verčia ieškoti būdų, kaip padidinti energijos vartojimo efektyvumą, tuo pačiu padidinant ir pačios pramonės konkurencingumą.

Europos ekonomikos augimo strategijoje „Europa 2020“ įvardinti tikslai: 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą ES, sumažinti šiltnamio

13


efektą sukeliančių dujų kiekį 20 proc., palyginus su 1990 m. lygiu, iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminti 20 proc. energijos. 2012 m. naujojoje pramonės politikos strategijoje, vadinamoje Europos reindustrializavimu, numatytas tikslas padidinti pramonės sukuriamą BVP padidinti iki 20 proc. Be to, Europos Komisija 2014 m. priėmė pasiūlymą naujam energijos ir klimato kaitos tikslui iki 2030 m. Nauji tikslai – iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimus 40 proc., palyginus su 1990 m. lygiu, padidinti AEI dalį galutiniame vartojime iki 27 proc. bei padidinti energijos vartojimo efektyvumą 30 proc. Siekiant anksčiau minėtų tikslų, reikalinga nustatyti, koks taupymo potencialas esti pramonėje.

Šiame tyrime pramonei identifikuoti naudojamas Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK 2 red.)1, patvirtintas Statistikos departamento direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymų Nr. DĮ-226. Pramonei priskiriamos EVRK 2 red. B ir C sekcijos. B sekcija apima kasybą ir karjerų eksploatavimą, C – apdirbamąją gamybą.

Siekiant nustatyti realų taupymo potencialą Lietuvos pramonės įmonėse, parengtas klausimynas su lydimaisiais dokumentais ir išsiųstas pildyti 500 pramonių įmonių, daugiausiai suvartojančių elektros ir gamtinių dujų bei turinčių atitinkamus TIPK leidimus. 200 daugiausiai elektros ir gamtinių dujų suvartojančių įmonių, kurioms buvo išsiųsti klausimynai, apie prašymą užpildyti klausimyną, atliekamo tyrimo aktualumą bei apie įmonių indėlį į tyrimo rezultatus buvo primenama skambučiais. Dėl vangaus užpildytų klausimynų pateikimo, buvo tiesiogiai kontaktuota telefonu su 50 daugiausiai elektros ir gamtinių dujų suvartojančių įmonių. Per klausimyno pildymo laikotarpį buvo atlikti vizitai 15-oje pramonės įmonių ir konsultuota klausimyno pildymo klausimais.

Iki prašyme nurodyto laiko (2015 m. kovo 24 d.) atsiųsti užpildytus klausimynus, atsakymus atsiuntė 13 įmonių, paskutinis klausimynas gautas 2015 m. balandžio 9 d. Iš viso užpildytus klausimynus atsiuntė 30 įmonių.

1 Ekonominės veiklos rūsių klasifikatorius yra susistemintas visuomeninių ir ekonominių veiklos rūšių, egzistuojančių šalies ūkyje, rinkinys, kurio klasifikavimo vienetas yra veiklos rūšis. EVRK vartojimas leidžia visus šalyje egzistuojančius ūkio subjektus suskirstyti į kategorijas bei rinkti gyventojų, produkcijos, užimtumo, žemės ūkio, pajamų ir kitus duomenis pagal veiklos rūšis. Šis klasifikatorius vartojamas lyginant šalies ir tarpvalstybinius statistikos duomenis.

14


1. ĮMONIŲ DUOMENŲ BAZĖS IR KLAUSIMYNO PARENGIMAS

Atliekamo tyrimo tikslas – įvertinti esamą energijos vartojimo efektyvumo (EVE) situaciją pramonės įmonėse, nustatyti EVE potencialą ir pasiūlyti

15


priemones bei jų įgyvendinimo mechanizmus, skatinančius efektyviai vartoti įvairias energijos rūšis šiose įmonėse. Valstybės institucijos, kurioms bus pateiktos rekomendacijos dėl pramonės įmonių EVE didinimo, galės numatyti valstybės politikos EVE srityje vystymosi gaires, pasiūlyti Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių EVE pramonės įmonėse, pakeitimus bei palyginti EVE tikslų, įvardintų 2030 m. ES klimato kaitos ir energetikos politikos strategijoje, įgyvendinimo priemonių efektyvumą. Tikslui pasiekti darbas atliekamas pagal Tyrimo paslaugų techninėje specifikacijoje nurodytas užduotis. Didelė dalis tyrimo apima faktinės situacijos pramonės įmonėse įvertinimą, susijusį su energijos vartojimu ir energijos vartojimo efektyvumu pramonės įmonėse. Siekiant įvertinti faktinę EVE situaciją Lietuvoje veikiančiose pramonės įmonėse, pirmieji darbo etapai susiję su pramonės įmonių identifikavimu ir klausimyno joms parengimu. Šiam tikslui pasiekti atlikta:

elektros ir gamtinių dujų tiekėjų analizė; taršos leidimus turinčių pramonės įmonių analizė; pramonės įmonių identifikavimas; pramonės įmonių suvestinės parengimas pagal faktinį elektros ir

gamtinių dujų vartojimą (identifikuotos daugiausiai elektros ir gamtinių dujų vartojančios įmonės);

klausimyno pramonės įmonėms parengimas.

Elektros ir gamtinių dujų tiekėjų analizė. Pirmojo tyrimo etapo tikslas – identifikuoti pramonės įmones, kurios bus nagrinėjamos EVE požiūriu. Pramonės įmonės ir faktiniai energijos (elektros ir gamtinių dujų) suvartojimai buvo identifikuoti pagal elektros ir gamtinių dujų tiekėjų pateiktus 2013 m. ir 2014 m. duomenis. Dėl pramonės įmonių sąrašo su kiekvienos kuro rūšies suvartojimu pateikimo buvo kreiptasi į Lietuvos statistikos departamentą, tačiau dėl konfidencialumo reikalavimų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos statistikos įstatyme, tokia informacija suteikta nebuvo.

Siekiant nustatyti elektros energijos vartotojus – pramonės įmones – išsiųsti paklausimai su prašymu pateikti energijos tiekėjų aptarnaujamų pramonės įmonių sąrašą su 2013 m. ir 2014 m. elektros ir gamtinių dujų vartojimu. Paklausimai išsiųsti Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriui AB „Litgrid“, skirstomųjų elektros tinklų operatoriui AB „Lesto“, gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriui AB „Amber Grid“, gamtinių dujų skirstomojo tinklo operatoriui AB „Lietuvos dujos“, gamtinių dujų tiekėjui UAB „Dujotekana“.

16


Duomenys su pramonės įmonių elektros ir gamtinių dujų vartojimu gauti iš AB „Litgrid“, AB „Lesto“ AB „Amber Grid“, AB „Lietuvos dujos“, UAB „Dujotekana“. Dėl konfidencialumo AB „Amber Grid“ gamtinių dujų kiekių nepateikė.

Kita dalis įmonių, t. y. identifikuojant vietiniu būdu gaminančias energiją įmones, tačiau nenustatant suvartojamo kuro kiekio, identifikuotos pagal turimus taršos leidimus (pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. D1-259 „Dėl taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“) bei taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus (pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. D1-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“).

Pramonės įmonių suvestinės parengimas. Surinkus duomenis apie pramonės įmones ir jų suvartojamos elektros ir gamtinių dujų kiekius, parengta pramonės įmonių duomenų suvestinė. Duomenų suvestinė apima įmonės pavadinimą, įmonės kodą, Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 2 red. (EVRK) kodą, 2013 m. ir 2014 m. elektros suvartojimo duomenis iš AB „Litgrid“ ir AB „Lesto“ bei gamtinių dujų suvartojimo duomenis pagal AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“. Pagal suminį elektros ir gamtinių dujų vartojimą įmonės išrikiuotos energijos vartojimo mažėjimo tvarka.

Duomenų suvestinės, apimančios elektros ir gamtinių dujų vartotojus, imtis 1246 pramonės įmonės. Pagal turimus duomenis šios įmonės suvartoja 77,60 proc. viso Lietuvos pramonėje suvartojamos elektros energijos ir 80,78 proc. gamtinių dujų kiekio (pagal 2013 m. Statistikos departamento duomenimis). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios 50 įmonių, daugiausiai suvartojančių energijos, suvartoja 58,12 proc. elektros (1.1 lentelė) ir 64,91 proc. gamtinių dujų (1.2 lentelė).

1.1 lentelė. Įmonių skaičius ir elektros suvartojimas

Įmonių skaičius

2013 m. elektros

suvartojimas, GWh

Dalis nuo elektros suvartojimo

visoje pramonėje, proc.

50 1672,50 58,12100 1885,69 65,53200 2053,85 71,37300 2133,80 74,15400 2177,23 75,66

17


500 2201,73 76,51600 2216,30 77,01700 2224,60 77,30800 2229,07 77,46900 2231,38 77,54

1000 2232,54 77,581100 2233,02 77,591200 2233,11 77,60

2013 m. elektros suvartojimas pramonėje*

2877,8 -

*Statistikos departamento duomenys. Nors pagal elektros ir gamtinių dujų tiekėjų pateiktus duomenis turimi 2014 m. suvartojimai, tačiau Statistikos departamento naujausi pateikiami elektros ir gamtinių dujų suvartojimai pateikiami už 2013 m.

1.2 lentelė. Įmonių skaičius ir gamtinių dujų suvartojimas

Įmonių skaičius

2013 m. gamtinių dujų suvartojimas,

mln. m3

Dalis nuo gamtinių dujų suvartojimo

visoje pramonėje, proc.

50 194,87 64,91100 221,00 73,62200 236,28 78,71300 240,18 80,01400 241,78 80,54500 242,31 80,72600 242,44 80,76700 242,46 80,77800 242,48 80,77900 242,49 80,78

1000 242,49 80,781100 242,49 80,781200 242,49 80,78

2013 m. gamtinių dujų suvartojimas pramonėje*

300,2 -

*Statistikos departamento duomenys

Iš lentelių matyti, kad didžioji dalis suvartojamos energijos pramonėje sutelkta santykinai nedideliame skaičiuje pramonės įmonių, atsižvelgiant į tai

18


numatoma, kad tyrimo metu bus apklausiamos 500 įmonių, suvartojančių daugiausiai elektros ir gamtinių dujų. Ši įmonių imtis apima 76,51 proc. elektros energijos nuo viso elektros suvartojimo pramonėje ir 80,72 proc. gamtinių dujų suvartojimo.

Duomenų bazė parengta MS Excel formate.

Klausimyno pramonės įmonėms parengimas. Siekiant įvertinti faktinę EVE situaciją pramonės įmonėse, parengtas klausimynas. Klausimynas apima šias dalis: bendrieji įmonės duomenys, energijos suvartojimas ir teršalų išmetimai, įmonėje instaliuoti veikiantys energijos gamybos šaltiniai, alternatyvios energijos gamybos ir atliekinės energijos potencialo nustatymas, energijos taupymo ir taršos mažinimo priemonės, teisinės kliūtys, su kuriomis susidurta įgyvendinant šias priemones, duomenų apie standartų EN ISO 50001 ir EN ISO 14001 įgyvendinimą surinkimas, skatinimo mechanizmų poreikis.

Klausimynas suderintas su Ūkio ministerija ir Užsienio reikalų ministerija.

Klausimynas išsiųstas 500 pramonių įmonių, pagal turimą sąrašą daugiausiai elektros ir gamtinių dujų suvartojančioms įmonėms ir taršos bei TIPK leidimus turinčioms įmonėms.

Atkreiptinas dėmesys, kad pramonės įmonių sąrašas parengtas remiantis ribotais duomenimis: AB „Litgrid“, AB „Lesto“, AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“ pateiktu įmonių sąrašu su suvartotais pramonės įmonių elektros ir gamtinių dujų kiekiais. Vietiniu būdu energiją gaminančios įmonės identifikuotos pagal turimus taršos ir TIPK leidimus. Tačiau pažymėtina, kad elektros ir gamtinių dujų tiekėjų pateikta pramonės įmonių imtis apima 76,51 proc. elektros energijos nuo viso elektros suvartojimo Lietuvos pramonėje ir 80,72 proc. gamtinių dujų suvartojimo. Dėl to darytina išvada, kad parengtas įmonių sąrašas apima didžiąją dalį Lietuvos pramonės įmonių, suvartojančių daugiausiai elektros energijos ir gamtinių dujų.

Kartu su klausimynu (klausimyno forma pateikiama 1 priede) pramonėms įmonėms buvo išsiųsti:

─ lydraštis, kuriame nurodyti atliekamo tyrimo tikslai ir aktualumas pačioms pramonėms įmonėms (2 priedas),

─ Užsienio reikalų ministerijos raštas, patvirtinantis tyrimo atlikimą (3 priedas);

19


─ Lietuvos pramonininkų konfederacijos raštas dėl atliekamo tyrimo aktualumo (4 priedas).

Įmonių, kurioms buvo išsiųstas klausimynas su lydimaisiais dokumentai, sąrašas, pateikiamas 5 priede.

Siekiant nustatyti realų taupymo potencialą Lietuvos pramonės įmonėse, parengtas klausimynas su lydimaisiais dokumentais ir išsiųstas pildyti 500 pramonių įmonių, daugiausiai suvartojančių elektros ir gamtinių dujų bei turinčių atitinkamus TIPK leidimus. 200 daugiausiai elektros ir gamtinių dujų suvartojančių įmonių, kurioms buvo išsiųsti klausimynai, apie prašymą užpildyti klausimyną, atliekamo tyrimo aktualumą bei apie įmonių indėlį į tyrimo rezultatus buvo primenama skambučiais. Dėl vangaus užpildytų klausimynų pateikimo, buvo tiesiogiai kontaktuota telefonu su 50 daugiausiai elektros ir gamtinių dujų suvartojančių įmonių. Per klausimyno pildymo laikotarpį buvo atlikti vizitai 15-oje pramonės įmonių ir konsultuota klausimyno pildymo klausimais.

Iki prašyme nurodyto laiko (2015 m. kovo 24 d.) atsiųsti užpildytus klausimynus, atsakymus atsiuntė 13 įmonių, paskutinis klausimynas gautas 2015 m. balandžio 9 d. Iš viso užpildytus klausimynus atsiuntė 30 įmonių.

2. SU EVE SUSIJUSIŲ TEISĖS AKTŲ APŽVALGA

Energijos efektyvumo didinimas yra prioritetinė Europos Sąjungos energetikos politikos sritis bei efektyviausias šiltnamio efektą sukeliančių dujų

20


(toliau – ŠESD) mažinimo būdas. Siekiant užtikrinti ūkio konkurencingumą, energijos tiekimo saugumą ir pasiekti klimato kaitos mažinimo tikslus, turi būti daug efektyviau vartojama energija visoje jos gamybos ir vartojimo grandinėje, atnaujinami elektros tinklai, pasenusios jėgainės pakeičiamos konkurencingomis ir ekologiškai švaresnėmis.

ES, įgyvendindama energijos efektyvumo didinimo politiką, patvirtino nemažai svarbių politinių dokumentų bei direktyvų, nustatančių energijos efektyvumo didinimo tikslus bei priemones jiems įgyvendinti. Pagal ES klimato ir energetikos paketą, kuris buvo patvirtintas 2007 m., ES iki 2020 m. nustatyti šie pagrindiniai tikslai:

• sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį ne mažiau kaip 20 %, palyginti su 1990 m. kiekiais (30 %, jei panašiai įsipareigotų ir kitos išsivysčiusios šalys);

• padidinti energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių (vėjo, saulės, biomasės ir t. t.) naudojimą taip, kad ji sudarytų 20 % viso pagaminamos energijos kiekio;

• sumažinti energijos vartojimą 20 %.

Vadovaujantis Tarpvalstybinės klimato kaitos grupės nuomone, kiek išsivysčiusios šalys (kaip grupė) turėtų sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį, kad klimatas neatšiltų daugiau kaip 2 °C, 2011 m. vasario mėn. Europos Taryba patvirtino ES tikslą – iki 2050 m. išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 80–95 %, palyginti su 1990 m.

2011 m. kovo 8 d. patvirtintas Konkurencingos mažo anglies dvideginio kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas, o 2011 m. gruodžio 15 d. Europos komisija (toliau – EK) pristatė Energetikos veiksmų planą iki 2050 m. Konkurencingos mažo anglies dvideginio kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas numato iki 2050 m. sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį 80–95 %, palyginti su 1990 m. (iki 2020 m. – 20 %, iki 2030 m. – 40 %, iki 2040 m. – 60 %), ir taip įgyvendinti ilgalaikį Europos įsipareigojimą prisidėti prie kovos su klimato kaita. Plane nurodyta, jog naujiems pastatams kuo skubiau pradėti taikyti arti nulinės CO2 emisijos standartus ir užsibrėžti plataus užmojo tikslą – padidinti esamų pastatų energinį naudingumą, o pramonės – padidinti efektyvų energijos vartojimą ir pereiti prie mažiau energijai imlių gamybos būdų. Žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje plėtoti efektyvų energijos vartojimą ir taikyti metodus, kurie padidintų dirbamos žemės pajėgumą sugerti ir kaupti anglies dioksidą.

21


ES visiems minėtiems tikslams pasiekti, t. y. energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių diegimui per artimiausius 40 metų kasmet reikės vidutiniškai 270 mlrd. EUR papildomų viešojo ir privačiojo sektorių investicijų. Tai sudaro 1,5 % ES BVP arba 8 % dabartinių investicijų.

Energijos vartojimo efektyvumo didinimas, šiuo metu įvairiose šalyse veikia kaip Baltųjų sertifikatų arba energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų (toliau – EVEĮ) schemos. Tokią praktiką (schemas) jau keletą metų taiko penkios ES šalys narės, dar dvi rengiasi jų įgyvendinimui. Šių šalių Vyriausybės nurodo, kad šios schemos pasiteisino. ES šalių patirtis rodo, kad gerai parengta EVEĮ schema gali padėti įveikti kliūtis, stabdančias energijos vartojimo efektyvumą didinančius projektus, ypač namų ūkiuose ir mažose įmonėse. Lietuvoje šiuo metu yra įgyvendinami savanoriški susitarimai su energetikos įmonėmis, kuriuose yra EVEĮ elementų, tačiau esami įpareigojimai nėra privalomi.

2012 m. birželio 26 d. LR Seimo nutarimu Nr. XI-2133 patvirtintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (toliau – Strategija 2012) Lietuva yra iškėlusi tikslą energetinio efektyvumo didinimo srityje iki 2020 metų siekti kiekvienais metais po 1,5 procento didinti energijos vartojimo efektyvumą ir pasiekti 740 tūkst. tne metinius energijos sutaupymus iki 2020 m. palyginti su 2009 m. (neįskaitant padidėsiančio energijos suvartojimo dėl BVP padidėjimo efekto) ir taip stiprinti energetinę nepriklausomybę, konkurencingumą ir darnią plėtrą. Be to, pagal direktyvos 2006/32/EB reikalavimus valstybės narės privalėjo nustatyti bendrą nacionalinį orientacinį 9 proc. energijos taupymo tikslą iki 2016 m. Lietuvos Respublikos nustatytas tikslas iki 2016 m. yra 3797 GWh (327 tūkst. tne)2. Be to, Nacionalinėje energetikos strategijoje įvardijamas tikslas toliau gerinti visų energijos rūšių vartojimo efektyvumą taip, kad 2025 m. lyginamosios energijos sąnaudos pastatuose, įvairiuose įrenginiuose ir prietaisuose, technologiniuose procesuose ir transporto sistemose būtų artimos išsivysčiusių ES valstybių rodikliams.

Paminėtina, kad didžioji senosios Efektyvumo direktyvos (2006/32/EB) nuostatų dalis yra perkelta į pagrindinius LR teisės aktus bei sukurta savanoriškų susitarimų schema ir kitos energijos efektyvumą skatinančios priemonės. Savanoriškais susitarimais su energetikos įmonėmis dėl galutinio energijos vartojimo efektyvumo didinimo siekiama paskatinti energetikos įmones mažinti energijos suvartojimą pas galutinius energijos vartotojus. 2 2014 m. LR energetikos ministro įsakymu Nr. 1-149 patvirtintas „Energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planas“

22


Energijos efektyvumo didinimo priemonės galutinio vartojimo sektoriuose numatytos Energijos efektyvumo veiksmų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 4-620.

2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamentas ir Taryba patvirtinto direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB(OL 2012 L 315, p. 1) (toliau – 2012/27/ES direktyva). Šioje direktyvoje energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimai tampa viena iš pagrindinių energijos vartojimo efektyvumą skatinančių priemonių, o kiekviena šalis narė turi parengti EVEĮ schemą, kurios elementai turi atitikti 2012/27/ES direktyvoje įvardintus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į 2012/27/ES direktyvos 8 straipsnio 4 dalį, pagal kurią visos valstybės narės užtikrina, kad įmonės, kurios nėra MVĮ (aktualu didelėms pramonės įmonėms), privalėtų atlikti energijos vartojimo auditą, kurį ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 5 d. ir bent kas ketverius metus, skaičiuojant nuo ankstesnio energijos vartojimo audito, nepriklausomai ir ekonomiškai efektyviai atliktų kvalifikuoti ir (arba) akredituoti ekspertai arba pagal nacionalinės teisės aktus įgyvendintų ir prižiūrėtų nepriklausomos institucijos. Paminėtina, kad ši ir kitos 2012/27/ES direktyvos nuostatos, susijusios su energijos gamybos ir vartojimo efektyvumo didinimo energetikos sektoriuje, dar nėra perkeltos į nacionalinę teisę.

Įgyvendinant 2012/27/ES direktyvą taip pat atsižvelgiant į 2013 metų gegužės 22 d. EK įgyvendinimo sprendimą dėl nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planų formos nustatymo pagal direktyvą 2012/217/ES (pranešta dokumentu Nr. C(2013) 2882), 2014 m. gegužės 30 d. LR energetikos ministro įsakymu Nr. 1-149 yra patvirtintas „Energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planas“ (toliau – Veiksmų planas), kuriame aprašomos reikšmingos energijos vartojimo efektyvumo dindimo priemonės ir numatomas sutaupyti ir (arba) sutaupytas energijos kiekis, įskaitant energijos tiekimo, perdavimo ir skirstymo, taip pat energijos galutinio vartojimo priemones, kad būtų pasiekti nacionaliniai energijos vartojimo efektyvumo tikslai.

Veiksmų plane nurodoma, kad Nacionalinis orientacinis 2020 metų energijos vartojimo efektyvumo tikslas (Direktyvos 2012/27/ES 3 straipsnio 1 dalis) yra 740 ktne galutinės energijos. Šį kiekį šalis narė gali išdalinti periodu iki 2020 m. taip, kad bendras sutaupomas energijos kiekis nesikeistų. Siūloma, kad Lietuvoje įpareigojimų sistema būtų įgyvendinama 2015–2020 m. periodu, ir tokiu atveju Lietuvos įpareigotosios šalys 2015–2020 m. kasmet turi

23


sutaupyti 48 ktne naujo energijos kiekio ( buvo planuota, kad iki 2016 m. vien pramonės sektoriuje bus sutapyta iki 48 ktne galutinės energijos ) . Naujas energijos kiekis reiškia, kad kiekvienais metais turi būti investuojama į naujas energijos taupymo priemones.

Vadovaujantis Veiksmų planu, bendras Lietuvos galutinio energijos suvartojimo taupymo tikslas, pradedant 2015 metais, iki 2020 gruodžio 31 dienos yra 11,677 TWh (apskaičiuota suminiu metodu, bei atsižvelgiant į 7 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, į skaičiavimus nebuvo įtrauktas visas transporto sektoriuje suvartotas energijos kiekis). Šį tikslą tikimasi pasiekti įgyvendinant EVEĮ sistemą, ją derinant su Alternatyviomis priemonėmis. Pažymėtina, kad už šio tikslo įgyvendinimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Pirmasis Įpareigojimų sistemos etapas truks nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Antras etapas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Veiksmų plane numatyta, jog vadovaujantis 2012/27/ES direktyvos nuostatomis, įpareigotosiomis šalimis gali būti energijos skirstytojai ir/ar tiekėjai. Pirmajame Įpareigojimų sistemos etape įpareigotosiomis šalimis planuojama skirti: elektros skirstomųjų tinklų operatorių AB „Lesto“, gamtinių dujų skirstymo tinklų operatorių AB „Lietuvos dujos“ ir šilumos tiekimo įmones, kurių parduodamos šilumos kiekis viršija 90 GWh. Kiekvienai Įpareigotajai šaliai nustatomas konkretus energijos suvartojimo taupymo tikslas. Privalomo sutaupyti energijos kiekio paskirstymas tarp elektros, šilumos ir gamtinių dujų sektorių atliktas pagal istoriškai paskirstytus (patiektus) energijos kiekius, atitinkamai kasmetinis naujai sutaupomas energijos kiekis:

elektros sektoriuje turi būti 15,6 ktne; šilumos - 13,9 ktne, gamtinių dujų - 18,5 ktne.

Pagal kuriamą Įpareigojimų sistemos modelį pagrindiniai dalyviai ir jų pagrindinės funkcijos yra nustatytos pirminiame, 2014 m. balandžio 3 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos parengtame Lietuvos Respublikos energijos efektyvumo įstatymo projekte (projekto Nr. 14-3912) (toliau – Efektyvumo įstatymas):

Energetikos ministerija:

nustato įpareigotųjų šalių skyrimo ir joms nustatytų energijos suvartojimo taupymo tikslų bei energijos vartojimo efektyvumo

24


įpareigojimų sistemos, informacijos apie įpareigotųjų šalių sutaupytą energijos kiekį skelbimo tvarką;

tvirtina energijos standartinių vartojimo efektyvumo didinimo priemonių sąrašą;

nustato sutaupyto energijos kiekio matavimo, kontrolės ir tikrinimo tvarką.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija:

nustato įpareigotųjų šalių patiriamų sąnaudų už energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių diegimą įtraukiamo į valstybės reguliuojamas kainas ir tarifus tvarką ir sąlygas.

Efektyvumo įstatymu siekiama nustatyti energijos tiekimo ir vartojimo efektyvumo pagrindinius reikalavimus, tvarką ir sąlygas, kuriomis užtikrinami energijos tiekimo ir vartojimo efektyvumas ir pirminės energijos sutaupymo tikslai Lietuvos Respublikoje. Numatoma pasiekti suvartojamos energijos sutaupymus, atitinkančius Europos Sąjungos teisės aktais nustatytus tikslus, pašalinti energetikos sektoriuje kliūtis, kurios trukdo efektyviai tiekti ir vartoti energiją.

EVEĮ sistema orientuota į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių diegimą pastatų ir pramonės sektoriuose. Diegti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones įpareigotosios šalys gali pas visus galutinius vartotojus. Nors ir yra numatoma skatinti priemonių diegimą pramonės ir pastatų sektoriuose, nėra jokių apribojimų, kurie kliudytų įpareigotosioms šalims ieškoti optimalių energijos sutaupymų kitose srityse. Vadovaujantis veiksmų planu, Įpareigojimų sistemą LR energetikos ministerijos pavedimu turėtų administruoti paskirtoji institucija (tikėtina, tai bus Valstybės įmonė Energetikos agentūra), tačiau kol kas nėra patvirtintas nei naujas LR efektyvumo įstatymas, nei kiti, energetikos sektorių reglamentuojantys ir 2012/27/ES direktyvos nuostatas įteisiantys įstatymai (LR energetikos, šilumos, gamtinių dujų ir elektros energetikos), todėl nėra aiškus įgyvendinimo mechanizmas.

Pažymėtina, kad Veiksmų plane pateikta informacija apie šalyje jau įgyvendintas energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos ir kitos priemonės, kurios patvirtintos arba kurias planuojama patvirtinti svarbiausioms Direktyvos 2012/27/ES nuostatoms įgyvendinti, pateikti duomenys apie valstybės mastu įgyvendintas priemones ir gautus rezultatus.

25


Kaip jau buvo minėta, vienas teigiamų gretutinių efektų, didinant energijos vartojimo efektyvumą yra aplinkos taršos mažinimas. 2012 m. Lietuvoje3 viso susidarė 21,6 mln. t CO2 ekv. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Didžiausias ŠESD išmetimų šaltinis Lietuvoje yra energetikos sektorius, kuriame 2012 m. susidarė 55 proc. viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio (2.1 pav.). Iš šios veiklos srities į atmosferą pateko 79,8 proc. CO2, 14,6 proc. CH4 ir 2,5 proc. N2O.

Žemės ūkis – antrasis sektorius pagal ŠESD išmetamą kiekį – 23,4 proc. bendrų išmetimų. Pramonės sektoriuje susidarė 16,8 proc., o atliekų sektoriuje – 4,5 proc. bendro ŠESD išmetimo kiekio. Daugiausia CH4 į aplinką patenka iš žemės ūkio ir atliekų sektorių. 2012 m. juose atitinkamai išsiskyrė 55,4 proc. ir 29,2 proc. bendro CH4 kiekio. Azoto suboksido daugiausiai susidarė dėl žemės ūkio veiklos – 81,3 proc. bendro N2O kiekio.

2.1 pav. Susidaręs ŠESD (CO2, CH4, N2O) kiekis, proc. skirtinguose sektoriuose, 2012 m.4

3 Lietuvos energetikos instituto leidžiamas kasmetinis statistinis leidinys „Lietuvos energetika 2013“

4 Aplinkos apsaugos agentūros metinė ataskaita: http://klimatas.gamta.lt/files/SESD%20tendencijos%201990-2012_.pdf

26

http://klimatas.gamta.lt/files/SESD%20tendencijos%201990-2012_.pdf



Paminėtina, kad pramonės sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis yra išdalintas į du sektorius, t. y. energetikos (energijos gamybos metu) ir pramonės procesų, vadinasi suminė ŠESD kiekio dalis, kurią galima būtų priskirti tik pramonės sektoriui, būtų didesnė nei dabar skaičiuojamas kiekis nurodant tik pramonės procesų sektorių.

Darytina išvada, jog EVE priemonių diegimas pramonės sektoriuje ženkliai prisidėtų ir prie santykinės aplinkos taršos mažinimo, kadangi įdiegtos EVE priemonės leidžia ne tik efektyviau vartoti galutinę energiją, bet ir sumažinti pirminės energijos (naudojamo kuro) poreikį energijos gamybai.

Atkreiptinas dėmesys, kad apie 14 procentų 2014–2020 metų periodo ES struktūrinių fondų lėšų planuojama investuoti į energetinio efektyvumo bei atsinaujinančios energetikos sritis.

2014 m. rugsėjo 8 d. EK patvirtino 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą Nr. C(2014)6397, pagal kurią Lietuvos Respublikos ūkio ministerija numato teikti ES struktūrinių fondų subsidijas pramonės įmonėms pagal 2014–2020 metų periodo 4 Veiksmų programos prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių gamybos ir naudojimo skatinimas“ investicinio prioriteto „4.2. Energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos vartojimo įmonėse skatinimas“ uždavinį „4.2.1. uždavinys „Sumažinti energijos vartojimo intensyvumą pramonės įmonėse“.

Planuojamos remti veiklos:

• Atsinaujinančios energijos panaudojimas pramonės įmonėse. Pagal šią veiklą numatoma finansuoti atsinaujinančios energijos išteklius naudojančių energijos gamybos pajėgumų įrengimą, naujų atsinaujinančių energijos išteklių efektyvesnio panaudojimo technologijų kūrimą ir diegimą pramonės įmonėse, siekiant naudoti energiją vienos ar kelių pramonės įmonių vidiniams poreikiams tenkinti ir jos netiekiant į šalies energetinius tinklus.

• Kogeneracinių jėgainių įmonėse įrengimas. Pagal šią veiklą numatoma finansuoti kogeneracinių jėgainių įrengimą pramonės įmonėse, siekiant naudoti vienu metu generuojamą elektrą ir šilumos energiją vienos ar kelių pramonės įmonių vidiniams poreikiams tenkinti jos netiekiant į šalies energetinius tinklus.

• Įrangos ir technologijų (technologinių sprendimų), įgalinančių didinti energijos vartojimo efektyvumą didelėse pramonės įmonėse, diegimas.

27


• Energetinio audito įmonėse atlikimas. Paramą planuojama teikti „čekio“ principu, finansuojant energetinio audito atlikimą pramonės įmonėse. Audito metu identifikuojamos energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir anglies dioksido emisijos mažinimo galimybės bei numatomos atitinkamos priemonės siekiamam rezultatui pasiekti.

3. LIETUVOS PRAMONĖS KONKURENCINGUMAS EUROPOS SĄJUNGOJE

Pagrindinis kiekvienos valstybės ekonominis tikslas – užtikrinti pastovius ir aukštus ekonominės plėtros tempus, pakankamai aukštą bei kylantį savo šalies piliečių gyvenimo lygį. Svarbus uždavinys tai pasiekti – palaikyti aukštą šalies įmonių konkurencingumo lygį. Konkurencingumas yra vienas iš svarbiausių narystės Europos Sąjungoje kriterijų, kadangi Lietuvai teks atlaikyti konkurencijos spaudimą ir rinkos jėgas, veikiančias ES. Konkurencingumo atžvilgiu dažniausiai analizuojami makroekonominiai rodikliai (BVP, jo augimo tempai), finansų sektoriaus plėtros lygis (suteiktų kreditų apimtis, paskolų palūkanų normos, vertybinių popierių rinkos kapitalizacija), gyventojų raštingumo ir išsilavinimo rodikliai, energijos sunaudojimas5. Ilgalaikėje perspektyvoje augant energijos ir kuro kainoms, vis didesnę reikšmę įgauna energijos suvartojimas. Šiame skyriuje apžvelgiamas Lietuvos pramonės konkurencingumas energijos vartojimo atžvilgiu.

3.1. Lietuvos pramonės rodikliai

2015 m. metų pradžioje Lietuvoje veikė 7649 pramonės įmonių6. Palyginus su praeitų metų pradžia, skaičius išaugo 8 proc., o su 2013 m.

5 Bivainis, J.; Jasinskaitė, S.; Maciulevičiūtė, M. Lietuvos pramonės konkurencingumas. Lietuvos ūkio institutas.

6 Pagal EVRK 2 red. B ir C sektoriai28


pradžia – 10 proc. Daugiausiai pramonės įmonių veikė medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyboje (1290 įmonių), maisto produktų gamyboje (880 įmonių) ir baldų gamyboje (853 įmonių) (Statistikos departamento duomenys).

Pramonės sektoriaus šakų struktūra nustatoma pagal pramonės produkcijos vertę. Tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje vyrauja apdirbamoji gamyba: atitinkamai 98,91 proc. Lietuvos pramonės struktūroje ir 96,76 proc. ES (2013 m. Eurostato duomenys).

Lietuvoje didžiausią dalį pramonės struktūroje pagal 2013 m. duomenis sudarė tabako gaminių gamyba ir kokso ir rafinuotų naftos produktų gamyba – 32,25 proc.7, maisto produktų gamyba 17,21 proc., chemikalų ir chemijos produktų gamyba 9,96 proc., baldų gamyba 5,86 proc., medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba 4,62 proc. Bendrai šios šakos pramonės struktūroje sudaro 69,89 proc.

Europos Sąjungoje didžiausia dalis tenka maisto produktų gamybai – 13,12 proc., variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybai – 10,43 proc., kokso ir rafinuotų naftos produktų gamybai – 8,68 proc., niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamybai – 8,41 proc., chemikalų ir chemijos produktų gamybai – 7,64 proc., metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybai – 6,78 proc., pagrindinių metalų gamybai – 4,91 proc., guminių ir plastikinių gaminių gamybai – 4,03 proc. Bendrai šios šakos pramonės struktūroje sudaro 63,99 proc.

Lietuvos pramonės sektoriaus bendrosios pridėtinės vertės dalis 2013 m. sudarė 24,5 proc. (2012 m. – 24,1 proc., 2011 m. – 24,7 proc.). Didesnę dalį sudarė tik didmeninė ir mažmeninė prekyba kartu su transportu, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklomis (2013 m. – 33,2 proc.).

Energiniu požiūriu Lietuvos pramonė suvartoja apie 20 proc. galutinės Lietuvoje suvartojamos energijos (2013 m. tai sudarė 939,2 tūkst. tne). Daugiausiai suvartojama elektros energijos, gamtinių dujų ir šilumos (3.1 paveikslas).

7 Tabako gaminių gamybos bei kokso ir rafinuotų naftos produktų gamybos produkcijos vertė nėra pateikiama atskirai dėl konfidencialumo duomenų , dėl to galima nustatyti tik bendrą šių šakų struktūrą visoje pramonėje.

29


3.1 pav. Lietuvos pramonėje suvartojamos energijos ir kuro struktūra, ktne, proc. (2013 m. LSD duomenys)

Didžioji dalis pramonėje suvartojamų akmens anglių sunaudojama kitų nemetalo mineralinių produktų gamyboje (98,12 proc.). Malkų ir kurui skirtų medienos atliekų daugiausiai suvartojo medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba (60,64 proc.), kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba (13,37 proc.), baldų gamyba (11,88 proc.). 41,57 proc. pramonėje suvartotų gamtinių dujų sunaudota maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyboje, 26,70 proc. chemikalų ir chemijos produktų gamyboje, 9,4 proc. kitų nemetalo mineralinių produktų gamyboje. Skystojo kuro (mazuto) daugiausiai suvartota maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamyboje (65,38 proc.) ir kitų nemetalo mineralinių produktų gamyboje. Daugiausiai elektros energijos vartoja chemikalų ir chemijos (25,01 proc.) bei maisto, gėrimų ir tabako (22,83 proc.) gaminių gamyba, mažiau vartoja medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus (9,05 proc.), kitų nemetalo mineralinių produktų (8,61 proc.) gamyba ir kt. Daugiausiai šilumos suvartoja chemikalų ir chemijos produktų gamybos pramonė (85,11 proc.).

Pagal pramonės sektorius energijai imliausi yra chemikalų ir chemijos produktų gamyba (302,40 tūkst. tne – 32,20 proc. visos galutinės pramonėje

30


suvartojamos energijos), kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba (192,80 tūkst. tne – 20,53 proc.), maisto produktų, gėrimų bei tabako gamyba (190,30 tūkst. tne – 20,26 proc.), medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba (92,60 tūkst. tne – 9,86 proc.), popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba (33,20 tūkst. tne – 3,53 proc.), baldų gamyba (32,20 tūkst. tne – 3,43 proc.). Kiti pramonės sektoriai8 bendrai sunaudoja 95,70 tūkst. (10,19 proc.) galutinės pramonėje suvartojamos energijos, tačiau atskirai šios šakos suvartoja po mažiau nei 3 proc. (3.2 paveikslas).

3.2 pav. Energijos ir kuro vartojimo struktūra pagal pramonės šakas (2013 m. LSD duomenys)

8 Guminių ir plastikinių gaminių gamyba; tekstilės gaminių gamyba; metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba; drabužių siuvimas (gamyba); niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba; kita kasyba ir karjerų eksploatavimas; elektros įrangos gamyba; spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas; pagrindinių metalų gamyba; kompiuterių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba; variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba; pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba; kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba; odos ir odos dirbinių gamyba; kita gamyba

31


3.2. Pramonės konkurencingumo EVE požiūriu Lietuvoje ir ES palyginimas

Kylant ekonomikai ir pramonei, didėja ir energijos vartojimas, dėl to svarbu rasti efektyvių būdų, kaip suvartojimą sumažinti. Tokio sumažinimo tikslas – sumažinti tam pačiam procesui ar gaminiui reikalingos energijos kiekį, t. y. siekiama sukurti tiek pat ar daugiau mažesnėmis sąnaudomis, sumažintu energijos vartojimu neapribojant augimo perspektyvų. Pagrindiniai energijos vartojimo efektyvumą pramonėje nusakantys rodikliai:

energijos efektyvumo indeksas; energijos intensyvumas; energijos sąnaudos tarpiniam vartojimui; šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) intensyvumas.

3.2.1. Energijos intensyvumas

Energijos intensyvumas apibrėžiamas kaip energijos sąnaudos, tenkančios sukurtam BVP. Energijos intensyvumą skaičiuojant atskiroms pramonės šakoms, energijos intensyvumas skaičiuojamas kaip toje šakoje suvartotos energijos santykis su tos šakos sukurta pridėtine verte. Šalyje sukurta pridėtinė vertė turi būti išreikšta taip, kad būtų galima palyginti ją su kitomis šalimis. Tam tikslui yra naudojamas perkamosios galios pariteto rodiklis. Energijos intensyvumas apskaičiuojamas:

Energijos intensyvumo skaičiavimo aprašas pateikiamas 6 priede.

Energijos intensyvumo rodiklių palyginimas su kitomis Europos šalimis pateikiamas 3.3 paveiksle. Atskirai kiekvienos pramonės šakos intensyvumo rodikliai pateikiami 7 priede.

32

energijos intensyvuma

s

bendroji pridėtinė vertė

perkamosios galios paritetas

energijos suvartojimas


3.3 pav. Energijos intensyvumas Lietuvoje ir ES šalyse (pagal 2012 m. Eurostato duomenis)

99,0 proc. EU20 pramonėje suvartojamos energijos ir 95,7 proc. sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės tenka apdirbamajai gamybai, dėl to didžiausią įtaką energijos intensyvumui pramonės sektoriuje daro apdirbamoji gamyba. Lietuvos apdirbamosios gamybos sektoriaus energijos intensyvumas mažesnis nei ES20 28 proc. ir siekia 0,108 kgne/Eur BPV. Beveik visose apdirbamosios gamybos šakose Lietuvos energijos intensyvumas mažesnis nei EU20 (chemijos ir farmacinių preparatų gamyboje intensyvumas vienodas).

Labiausiai energijai imlūs Lietuvos pramonės sektoriai yra kitų metalo mineralinių produktų gamyba (energijos intensyvumas 0,504 kgne/Eur BPV), chemijos ir farmacinių preparatų gamyba (energijos intensyvumas 0,287 kgne/Eur BPV), medienos ir jos gaminių gamyba (energijos intensyvumas 0,154 kgne/Eur BPV).

33


Mažiausiai energijai imlūs transporto priemonių gamybos sektorius (energijos intensyvumas 0,012 kgne/Eur BPV), kasyba ir karjerų eksploatavimas (energijos intensyvumas 0,018 kgne/Eur BPV), metalo gaminių ir mašinų gamyba (energijos intensyvumas 0,022 kgne/Eur BPV), kita gamyba (energijos intensyvumas 0,034 kgne/Eur BPV).

Vidutiniškai energijai imlios maisto ir tabako gaminių gamyba (energijos intensyvumas 0,083 kgne/Eur BPV), popieriaus gaminių pramonė ir spausdinimas (energijos intensyvumas 0,074 kgne/Eur BPV), pagrindinių metalų gamyba (energijos intensyvumas 0,058 kgne/Eur BPV), tekstilės ir odos gaminių gamyba ir siuvimas (energijos intensyvumas 0,039 kgne/Eur BPV).

Visame pramonės sektoriuje Lietuvos energijos intensyvumas siekia 0,106 kgne/Eur BPV ir yra 27,5 proc. mažesnis nei ES20 vidurkis (0,145 kgne/Eur BPV).

3.2.2. Energijos sąnaudos tarpiniam vartojimui

Energijos sąnaudų dalis tarpiniam vartojimui rodo, kiek energijos reikia gaminio savikainos 1 Eur sukurti. Kuo šis rodiklis mažesnis, tuo energijos panaudojimas gamyboje efektyvesnis.

Energijos sąnaudų tarpiniam vartojimui skaičiavimo aprašas pateikiamas 6 priede

3.4 paveiksle pavaizduota energijos sąnaudos tarpiniam vartojimui Lietuvoje ir ES šalyse. Atskirai kiekvienos pramonės šakos sąnaudos tarpiniam vartojimui pateikiamos 8 priede.

34


3.4 pav. Energijos sąnaudos tarpiniam vartojimui Lietuvoje ir ES šalyse (pagal 2012 m. Eurostato duomenis)

Energijos sąnaudos tarpiniam vartojimui Lietuvos pramonės sektoriuje siekia 0,072 kgne/Eur TV ir yra 20 proc. didesnės nei ES20 vidurkis (0,060 kgne/Eur TV). Didesni Lietuvos energijos vartojimo rodikliai nei tarpiniam vartojimui ES20 šiose pramonės šakose:

─ maisto ir tabako gaminių gamyboje (Lietuvos rodiklis siekia 0,046 kgne/Eur TV ir yra 20 proc. didesnis nei ES20);

─ tekstilės ir odos gaminių gamyba ir siuvimas (Lietuvos rodiklis siekia 0,052 kgne/Eur TV ir yra dvigubai didesnis nei ES20);

─ medienos ir jos gaminių gamyba (Lietuvos rodiklis siekia 0,107 kgne/Eur TV ir yra 33,8 proc. didesnis nei ES20);

35


─ chemijos ir farmacinių preparatų gamyba (Lietuvos rodiklis siekia 0,122 kgne/Eur TV ir yra 4,3 proc. didesnis nei ES20);

─ kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba (Lietuvos rodiklis siekia 0,380 kgne/Eur TV ir yra 51,4 proc. didesnis nei ES20);

─ metalo gaminių ir mašinų gamyba (Lietuvos rodiklis siekia 0,019 kgne/Eur TV ir yra 11,8 proc. didesnis nei ES20);

─ transporto priemonių gamyba (Lietuvos rodiklis siekia 0,012 kgne/Eur TV ir yra 9,1 proc. didesnis nei ES20).

Mažesnės energijos sąnaudos tarpiniam vartojimui Lietuvoje nei ES20 yra šiose šakose:

─ kasyba ir karjerų eksploatavimas (Lietuvos rodiklis siekia 0,023 kgne/Eur TV ir yra 53,1 proc. mažesnis nei ES20);

─ popieriaus gaminių pramonė ir spausdinimas (Lietuvos rodiklis siekia 0,07 kgne/Eur TV ir yra 57,1 proc. mažesnis nei ES20);

─ pagrindinių metalų gamyba (Lietuvos rodiklis siekia 0,031 kgne/Eur TV ir yra 83,1 proc. mažesnis nei ES20);

─ kita gamyba (Lietuvos rodiklis siekia 0,028 kgne/Eur TV ir yra 26,3 proc. mažesnis nei ES20).

Kaip ir energijos intensyvumo, taip ir energijos sąnaudų tarpiniam vartojimui rezultatai parodė, kad labiausiai energijai imlūs Lietuvos pramonės sektoriai yra kitų metalo mineralinių produktų gamyba chemijos ir farmacinių preparatų gamyba, medienos ir jos gaminių gamyba.

Mažiausiai energijai imlus transporto priemonių gamybos sektorius, metalo gaminių ir mašinų gamyba, kasyba ir karjerų eksploatavimas, kita gamyba, pagrindinių metalų gamyba.

Vidutiniškai energijai imlios maisto ir tabako gaminių gamyba, tekstilės ir odos gaminių gamyba ir siuvimas, popieriaus gaminių pramonė ir spausdinimas.

Pastebėtina, kad energijos intensyvumas Lietuvos pramonėje, palyginti ES mastu yra santykinai mažas, tuo tarpu energijos sąnaudos tarpiniam vartojimui Lietuvoje yra santykinai didelės ir didesnės nei ES20 vidurkis. Apskaičiuotas energijos intensyvumas Lietuvos pramonėje rodo, kad energijos sąnaudų dalis, tenkanti sukurtai produkcijos bendrajai pridėtinei vertei, yra santykinai nedidelė ir mažesnė nei ES20 vidurkis. Tuo tarpu energijos sąnaudos tarpiniam vartojimui, Lietuvoje yra santykinai didelės ir didesnės nei ES20 vidurkis, kas rodo, jog tai pačiai produkcijos vertei pagaminti Lietuvoje

36


energijos suvartojama daugiau nei ES 20. Galimai tokie rezultatai gauti dėl to, jog Lietuvos pramonėje bendrosios pridėtinės vertės dalis produkcijos vertėje sudaro 39 proc., tuo tarpu ES20 – 29 proc. (2012 m. duomenys).

3.2.3. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumas

Analogiškas energijos intensyvumui, tik apibrėžiantis taršos intensyvumą, yra ŠESD intensyvumas. Tai ŠESD emisijos, tenkančios sukurtam BVP. ŠESD intensyvumą skaičiuojant atskiroms pramonės šakoms, jis skaičiuojamas kaip toje šakoje išsiskyrusių ŠESD santykis su tos šakos sukurta pridėtine verte. ŠESD intensyvumas apskaičiuojamas analogiškai energijos intensyvumui, vietoj energijos suvartojimų naudojant ŠESD išmetimus.

ŠESD intensyvumas pateikiamas 3.5 paveiksle. Atskirai kiekvienos pramonės šakos ŠESD intensyvumas pateikiamas 9 priede.

37


3.5 pav. ŠESD intensyvumas Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse (pagal 2012 m. Eurostato duomenis)

ŠESD intensyvumas Lietuvos pramonės sektoriuje siekia 0,519 tCO2ekv./1000Eur BPV ir yra 22,7 proc. didesnis nei ES20 vidurkis (0,423 tCO2ekv./1000Eur BPV). Prastesni Lietuvos ŠESD intensyvumo rodikliai nei ES20 šiose pramonės šakose:

─ medienos ir jos gaminių gamyboje (Lietuvos rodiklis siekia 0,239 tCO2ekv./1000Eur BPV ir yra 57,2 proc. didesnis nei ES20);

─ chemijos ir farmacinių preparatų gamyba (Lietuvos rodiklis siekia 2,617 tCO2ekv./1000Eur BPV ir yra 3 kartus didesnis nei ES20).

Mažesnis ŠESD intensyvumas Lietuvoje nei ES20 yra šiose šakose:

─ kasyba ir karjerų eksploatavimas (Lietuvos rodiklis siekia 0,146 tCO2ekv./1000Eur BPV ir yra 80,6 proc. mažesnis nei ES20);

─ maisto ir tabako gaminių gamyba (Lietuvos rodiklis siekia 0,139 tCO2ekv./1000Eur BPV ir yra 40,1 proc. mažesnis nei ES20);

─ tekstilės ir odos gaminių gamyba ir siuvimas (Lietuvos rodiklis siekia 0,046 tCO2ekv./1000Eur BPV ir yra 58,6 proc. mažesnis nei ES20);

─ popieriaus gaminių pramonė ir spausdinimas (Lietuvos rodiklis siekia 0,187 tCO2ekv./1000Eur BPV ir yra 60,0 proc. mažesnis nei ES20);

─ kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba (Lietuvos rodiklis siekia 2,35 tCO2ekv./1000Eur BPV ir yra 19,1 proc. mažesnis nei ES20);

─ pagrindinių metalų gamyba (Lietuvos rodiklis siekia 0,06 tCO2ekv./1000Eur BPV ir yra 42 kartus mažesnis nei ES20);

38


─ metalo gaminių ir mašinų gamyba (Lietuvos rodiklis siekia 0,034 tCO2ekv./1000Eur BPV ir yra 38,2 proc. mažesnis nei ES20);

─ transporto priemonių gamyba (Lietuvos rodiklis siekia 0,037 tCO2ekv./1000Eur BPV ir yra 31,5 proc. mažesnis nei ES20);

─ kita gamyba (Lietuvos rodiklis siekia 0,040 tCO2ekv./1000Eur BPV ir yra 52,9 proc. mažesnis nei ES20);

Labiausiai taršūs Lietuvos pramonės sektoriai yra chemijos ir farmacinių preparatų gamyba, kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba, medienos ir jos gaminių gamyba, popieriaus gaminių pramonė ir spausdinimas. Mažiausiai taršūs pagrindinių metalų gamyba, tekstilės ir odos gaminių gamyba ir siuvimas, kita gamyba, transporto priemonių gamybos sektorius, metalo gaminių ir mašinų gamyba. Vidutiniškai taršūs kasybos ir karjerų eksploatavimo sektorius bei maisto ir tabako gaminių gamyba.

3.2.4. Energijos efektyvumo indeksas

Energijos efektyvumo indeksas pateikia bendras sektoriaus ar ūkio šakos efektyvumo pokyčių tendencijas. Šie indeksai skaičiuojami kaip detalių šakų rodiklių svertinis vidurkis pagal galutinį vartojimą. Energijos efektyvumo indeksai ODEX pateikiami ODYSSEE9 duomenų bazėje. ODEX indekso ODYSSEE duomenų bazėje įvertinimas atliekamas 10 pramonės šakų: chemijos, plieno, kitų metalų, cemento, kitų nemetalo mineralinių produktų, popieriaus, maisto, mašinų, transporto įrangos ir tekstilės gaminių gamyba. ODEX yra tapatus santykiui tarp faktinio energijos suvartojimo pramonės šakoje metais t ir fiktyvaus suvartojimo nevertinant energijos sutaupymų. Energijos sutaupymai apskaičiuojami sumuojant sutaupymus 10 minėtų pramonės šakų, o kiekvienai šakai sutaupymai apskaičiuojami pagal specifinį energijos vartojimo mažėjimą.

Energijos efektyvumo indekso kitimas pavaizduotas 3.6 paveiksle.

9 ODYSSSE yra projektas, kuriame dalyvauja 28 ES šalys ir Norvegija. Jo tikslas yra stebėti energijos vartojimo efektyvumo tendencijas ir priemones, naudojant internetinę duomenų bazę, apimančią energijos efektyvumo ir CO2 rodiklius.

39


3.6 pav. Energijos efektyvumo indekso kitimas Lietuvoje ir ES šalyse (pagal 2005 m., 2010–2013 m. Eurostato duomenis)

Lietuvoje energijos efektyvumas 2013 m. pramonėje siekė 74,64 proc. (lyginant su 2005 m.). Tai reiškia, kad per 8 metus (nuo 2005 m. iki 2013 m.) energijos vartojimo efektyvumas pramonėje padidėjo 25,36 proc. ES13 per tą patį laikotarpį energijos vartojimo efektyvumas padidėjo šiek tiek mažiau – 21,74 proc. Lietuvoje labiausiai energijos efektyvumas padidėjo pagrindinių metalų gamybos pramonėje (82,5 proc.), metalo gaminių ir mašinų gamyboje (78,4 proc.), transporto priemonių gamyboje (62,1 proc.), tekstilės ir odos gaminių gamybos ir siuvimo pramonėje (57,1 proc.). Mažiau efektyvumas padidėjo kitos gamybos pramonėje (37,2 proc.), medienos ir jos gaminių gamybos pramonėje (29,2 proc.), popieriaus gaminių ir spausdinimo pramonėje (23,8 proc.) chemijos ir farmacinių preparatų gamybos pramonėje (23,5 proc.), kasybos ir karjerų eksploatavimo pramonėje (22,1 proc.). Mažiausiai energijos efektyvumas sumažėjo maisto ir tabako gaminių

40


pramonėje (13,5 proc.), o sumažėjo kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos pramonėje (-16,8 proc.).

3.3. Išvados ir rekomendacijos

Energijos sąnaudos gaminamai produkcijai įtakoja bendrą pramonės ir atskirų pramonės sektorių konkurencingumą globalioje rinkoje: jis mažėja didėjant energijos kainoms, tačiau gali būti sumažintas didinant energijos vartojimo efektyvumą. Energijos vartojimo efektyvumą pramonėje įvertina energijos intensyvumas, energijos sąnaudų dalis tarpiniam vartojimui ir energijos efektyvumo indeksas. Aplinkosauginę būklę atspinti ŠESD intensyvumas.

Lietuvos pramonės sektoriaus energijos intensyvumas siekia 0,108 kgne/Eur BPV ir yra 27 proc. mažesnis nei ES20 vidurkis (0,145 kgne/Eur BPV). Beveik visose pramonės šakose energijos intensyvumas Lietuvoje mažesnis nei ES20 (chemijos ir farmacinių preparatų gamyboje intensyvumas vienodas).

Lietuvos pramonės sektoriaus energijos sąnaudos tarpiniam vartojimui siekia 0,072 kgne/Eur TV ir yra 20 proc. didesnis nei ES20 vidurkis (0,060 kgne/Eur TV).

ŠESD intensyvumas Lietuvos pramonės sektoriuje siekia 0,519 tCO2ekv./1000Eur BPV ir yra 22,7 proc. didesnis nei ES20 vidurkis (0,423 tCO2ekv./1000Eur BPV).

Labiausiai energijai imlūs ir taršūs Lietuvos pramonės sektoriai yra kitų metalo mineralinių produktų gamyba, chemijos ir farmacinių preparatų gamyba, medienos ir jos gaminių gamyba, popieriaus gaminių pramonė ir spausdinimas. ES20 energijai imliausios pramonės šakos yra pagrindinių metalų gamyba, kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba, popieriaus gaminių pramonė ir spausdinimas, chemijos ir farmacinių preparatų gamyba, medienos ir jos gaminių gamyba.

Palyginus su 2005 m. lygiu, energijos vartojimo efektyvumas 2013 m. padidėjo 25,36 proc. (ES13 – 21,74 proc.). Didžiausią energijos efektyvumą pasiekė pagrindinių metalų gamybos pramonė, metalo gaminių ir mašinų gamyba, transporto priemonių gamyba, tekstilės ir odos gaminių gamybos ir siuvimo pramonė. Minėtų labiausiai energijai imlių ir taršių Lietuvos pramonės šakų energijos vartojimo efektyvumas palyginti su kitomis šakomis

41


padidėjo nedaug: chemijos ir farmacinių preparatų gamyboje efektyvumas padidėjo 23,47 proc., medienos ir jos gaminių gamyboje – 29,17 proc., popieriaus gaminių gamybos ir spausdinimo pramonėje 23,76 proc., o kitų metalo mineralinių produktų gamyboje efektyvumas sumažėjo 16,81 proc.

Labiausiai energijai imlios pramonės šakos turėtų būti labiau akcentuojamos, nes palyginus su kitomis šakomis, jose per tą patį laiką pasiekti mažesni energijos sutaupymai, šiose šakose galima sutaupyti daugiau energijos. Dėl santykinai didelių energijos sąnaudų šios šakos mažiau konkurencingos ir labiau pažeidžiamos energijos sąnaudų (pvz. kainos), padidėjimui.

4. ESAMA ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO SITUACIJA PRAMONĖS ĮMONĖSE

4.1. Perkamos ir pasigaminamos elektros, šilumos/garo šalčio balansas

Pagal pramonės įmonių tyrimui pateiktus duomenis, bendros elektros energijos sąnaudos 2013 m. ir 2014 m. atitinkamai buvo apie 1,03 TWh ir 0,98 TWh. Didžioji (75 proc.) suvartotos elektros energijos kiekio dalis buvo perkama iš elektros energijos tiekėjo, apie 35 proc. įmonės pasigamino pačios, o 10 proc. buvo parduota (žr. 4.1 paveikslą).

42


4.1 pav. Elektros energijos balansas 2013–2014 m.

Paminėtina, kad santykinai nedidelė elektros energijos gamybos dalis yra sąlygota tuo, kad įmonės praktiškai visą elektros energijos kiekį pasigamino kogeneracinėse elektrinėse, t. y. bendra šilumos ir elektros energijos gamyba. Šis energijos gamybos būdas energetikoje yra vienas efektyviausių pirminio kuro naudojimo atžvilgiu, tačiau įmonėms sukelia papildomų sunkumų dėl pagamintos energijos naudingo panaudojimo.

Nėra pramonės įmonės, kurios metinės šilumos ir elektros energijos sąnaudos būtų vienodos, todėl kogeneracinėje elektrinėje visą pagamintą energiją (šilumą ir elektrą) sunaudoti naudingai yra sunku arba neįmanoma iš viso, t. y. dažniausiai lieka tam tikra dalis perteklinės šilumos kiekio. Įmonės, šalia kurių yra CŠT tinklai, šią perteklinę šilumą parduoda šilumos tiekėjams ir taip sprendžia perteklinės šilumos kiekio problemą, tačiau yra dalis įmonių, šalia kurių nėra CŠT tinklų, tad perteklinė šiluma yra išmetama į aplinką. Paminėtina ir tai, nedidelę elektros energijos generaciją įtakoja ir kiti veiksniai. Daugelis pramonės įmonių gamybinių pastatų stovi miestų teritorijose ir dėl to nėra galimybių plėsti gamybinių teritorijų ploto, kuriuose galėtų statyti energijos gamybos įrenginius, pvz. kogeneracines elektrines. Šis geografinis veiksnys apriboja ir kitų alternatyvių elektros energijos generacijos pajėgumų plėtrą iš atsinaujinančių energijos išteklių, ypač vėjo.

43


Tuo tarpu elektros energijos generacijos plėtra iš saulės fotoelementų nėra tiek apribota išorinių aplinkybių, tačiau dėl santykinai didelių investicijų ir elektros energijos generacijos nepastovumo bei poreikio turėti kuo didesnį laisvą nenaudojamą plotą (gamybinės teritorijos ar pastatų stogų) šis elektros energijos gamybos būdas naudojamas retai.

Vadovaujantis įmonių pateiktais duomenimis buvo įvertinta ir decentralizuotos (nuosavos) elektros energijos gamybos plėtra pramonės sektoriuje. Pagal pateiktus įmonių atsakymus tik 10 proc. (nuo viso atsakymus pateikusių įmonių kiekio) įmonių planuoja investuoti į nuosavus elektros energijos generacijos šaltinius, 50 proc. įmonių neplanuoja, o likusi įmonių dalis dar neapsisprendė arba neišreiškė jokio apsisprendimo dėl decentralizuotos elektros energijos plėtros. Paminėtina, kad įmonių, kurios planuoja investicijas į decentralizuotą elektros energijos gamybą, bendros metinės elektros energijos sąnaudos yra tik 1 proc. nuo viso tyrime dalyvaujančių įmonių elektros energijos sąnaudų kiekio.

Verta atkreipti dėmesį, kad praktiškai visas pramonės įmonėse suvartotas elektros energijos kiekis (apie 93 proc.) teko technologinėms reikmėms, likusios elektros energijos sąnaudos pasiskirstė maždaug po lygiai ir teko šalčio gamybai (1 proc.), šilumos ir garo gamybai (1 proc.), administracinėms reikmėms (1 proc.) ir kitoms reikmėms (4 proc.) (žr. 4.2 pav.).

4.2 pav. Elektros energijos sąnaudų išklotinė 2013 – 2014 m.

Analizuojant pramonės įmonių pateiktus duomenis apie šilumos ir garo sąnaudas bei jų gamybos proporcijas, matyti, kad šilumos ir garo gamybos

44


apimtys yra panašios, t.y. nuo bendro suminio įmonėse suvartoto šilumos ir garo kiekio (7,85 TWh), 52 proc. teko šilumai, o 48 proc. garui. Tuo tarpu apie 12 proc. šilumos buvo parduoda į CŠT tinklus (pvz. Kėdainių miestui šilumą tiekia AB „Lifosa“). Paminėtina, kad keletas pramonės įmonių šilumą ir garą perka iš CŠT tiekėjų, o nuo bendro suminio visose įmonėse suvartoto šilumos ir garo kiekio atitinkamai tai sudaro 0,1 ir 0,2 proc. (žr. 4.3 pav.).

4.3 pav. Šilumos balansas 2013–2014 m.

Pažymėtina, kad praktiškai visas (98–99 proc.) duomenis pateikusių įmonių suvartotas šilumos ir garo kiekis teko technologinėms reikmėms, likusi dalis pastatų šildymui ir administracinėms reikmėms. Tikėtina, kad toks neproporcingai didelis, technologinėms reikmėms skirtas šilumos ir garo kiekis teko todėl, kad įmonėse nėra papildomos apskaitos įvairioms reikmėms sunaudotai šilumai apskaityti, t. y. dauguma įmonių, neturėdamos galimybės objektyviai apskaičiuoti paskirstytus šilumos kiekius, pateikė visą bendrą (technologinėms, šildymui ir administracinėms reikmėms) suvartotos šilumos kiekį (žr. 4.4. pav.). Tačiau iš praktikos yra žinoma, kad ne mažiau kaip 20 proc. pramonės įmonėse suvartotos šilumos ir garo kiekio tenka pastatų šildymui ir administracinėms reikmėms, todėl darytina išvada, kad apie 1,50 TWh šilumos teko pastatų šildymui ir administracinėms reikmėms.

45


4.4 pav. Šilumos sąnaudos 2013–2014 m. pagal įmonių pateiktus duomenis

4.2. Pramonės įmonių kuro struktūra energijos gamybai

Pagal pramonės įmonių pateiktus duomenis, pagrindinis kuras naudojamas energijos gamybai, išlieka gamtinės dujos, bendrame energijos (šilumos ir elektros energijos kartu) gamybos kuro balanse 2013 m. ir 2014 m. iškastinis kuras sudarė atitinkamai 77 proc. ir 66 proc., likęs kuras (mazutas, anglis, biomasė) pasiskirstė gan lygiomis dalimis ir 2013 m. sudarė atitinkamai 8,9 proc., 9,6 proc. ir 11,3 proc., o 2014 m. likusio kuro dalių pasiskirstymas buvo atitinkamai 12,9 proc., 15,2 proc. ir 24,9 proc. (žr. 4.5 pav.)

46


4.5 pav. Kuro sąnaudų dinamika 2013–2014 m.

Iš pateikto grafiko matome, kad duomenis pateikusių įmonių energijos gamybos kuro balanse 2014 m. padidėjo biomasės dalis (nuo 8,7 proc. iki 16,3 proc.). Šį biomasės kiekio dalies padidėjimą energijos gamybai labiausiai įtakojo 2007–2013 m. periodo ES struktūrinė parama pramonės sektoriui. Jos dėka, įmonės vykdė kuro konversijos procesą ir vietoj gamtines dujas naudojančių šilumos ir (ar) garo katilų, statė biokurą naudojančius atitinkamus katilus.

Vadovaujantis statistikos departamento duomenimis, palyginimui verta paminėti, kad nuo viso 2013 m. pramonės sektoriuje energijos gamybai sunaudoto kuro (487 ktne), gamtinės dujos sudarė 51 proc., anglis – 25 proc., biomasė 17 proc., durpės – 4 proc. ir kitas kuras (mazutas) – 3 proc.

4.3. Pramonės įmonėse naudojami vietinės elektros generacijos ir šilumos/garo/šalčio įrenginiai ir jų kuro balansas

Pramonės įmonės pagal joms suformuotą klausimyną (anketą) pateikė techninius duomenis apie esamus vietinius elektros/šilumos/garo gamybos

47


šaltinius, naudojamą kurą, galią, įrenginio tipą, naudingo veiksmo koeficientą, išmetamų teršalų kiekius ir pan.

Pagal pateiktus įmonių duomenis, suminė instaliuota šilumos ir garo gamybos įrenginių galia siekia apie 2400 MW, kur 61 proc. pajėgumų (apie 1457 MW šiluminės galios) yra įrengti kogeneracinėse elektrinėse, o 29 proc. (693 MW) garo katiluose. Likusieji šilumos ir garo gamybos įrenginių tipai yra katilai utilizatoriai (7,6 proc. arba 183 MW) ir vandens šildymo katilai (1,4 proc. arba 33 MW) (žr. 4.6 pav.).

4.6 pav. Šilumos ir garo gamybos įrenginių pasiskirstymas pagal instaliuotą šiluminę galią ir tipą

Kaip jau buvo minėta ankstesniuose skyreliuose, pagrindinis pramonės įmonėse energijos gamybai naudojamas kuras – gamtinės dujos, tačiau pagal pateiktus įmonių duomenis apie instaliuotus energijos gamybos pajėgumus pagal galimą naudoti (naudojamą) kuro rūšį, matyti, kad beveik 60 proc. (1457 MW) instaliuotų šilumos ir garo gamybos įrenginių yra pritaikyti naudoti naftos produktus, 16 proc. (apie 379 MW) šilumą ir garą gamina panaudodami technologiniu metu išsiskyrusią dūmų ir naftos produktų šilumą, likę įrengimai naudoja anglį, biokurą ir dalį mazuto (žr. 4.7 pav.).

48


4.7 pav. Šilumos ir garo gamybos pajėgumai pagal naudojamą kuro rūšį

Analizuojant pramonės įmonių pateiktus duomenis apie jose instaliuotus elektros energijos gamybos pajėgumus matyti, kad praktiškai visa elektros energijos gamyba vykdoma kogeneracinėse elektrinėse (97,6 proc. arba 285 MW), likę instaliuoti elektros energijos įrenginiai yra traktuojami kaip elektros energiją naudojantys, tačiau didžiąją dalį šalčio energiją gaminantys įrenginiai (5,1 MW) (žr. 4.8. pav.).

Įrenginių pasiskirstymas pagal juose galimą naudoti (naudojamą) kuro rūšį, taip pat išsiskiria naftos produktus naudojantys instaliuotų įrenginių suminė galia, kuri siekia apie 242 MW arba 83 proc. nuo visos instaliuotos elektros galios. Likusieji įrengimai elektros energijos gamybai naudoja technologinių procesų metu išsiskyrusią šilumą, kurių elektrinė galia siekia apie 38 MW, gamtines dujas ir biomasę naudojančių įrenginių elektrinė suma atitinkami yra 3,5 MW ir 3,6 MW (žr. 4.8 pav.).

49


4.8 pav. Elektros energijos generacijos pajėgumų pasiskirstymas pagal tipą ir pagal naudojamą kuro rūšį

Pažymėtina, kad įmonių pateiktų duomenų suvestinės rezultatai (pagal naudojamą kurą) ženkliai skiriasi nuo statistikos departamento skelbiamų duomenų apie pramonės sektoriuje suvartojamus kuro kiekius energijos gamybai dėl to, kad suvestinės rezultatus labai įtakoja (iškreipia) nedidelis duomenis pateikusių įmonių skaičius, tarp kurių išsiskiria itin didelės ir labai specifinės Lietuvos mastu pramonės įmonės, pvz. AB „ORLEN Lietuva“ ar AB „Lifosa“.

Siekiant įvertinti pramonės įmonių šilumos ir garo gamybos įrenginių efektyvumo lygį buvo papildomai surinkta detali informacija ne tik apie jų instaliuotus pajėgumus, naudojamą kuro rūšį, įdiegimo datą, bet ir jų naudingo veiksmo koeficientus.

Praktikoje energijos gamybos įrenginiai prie nominalaus jų apkrovimo lygio paprastai nusidėvi per 15 metų, tada atliekama įrenginio techninės būklės analizė ir priimamas sprendimas keisti susidėvėjusį energijos gamybos įrenginį ar jį modernizuoti. Įmonių pateikti duomenys, šiuo atveju šilumos gamybos pajėgumai, buvo suskirstyti pagal jų tarnavimo laikotarpį (viršija/neviršija 15 metų darbo trukmę) ir naudingo veiksmo koeficiento pasirinktos ribos (80 proc.) viršijimą/neviršijimą. Praktikoje yra priimta, jog garo ar vandens šildymo katilas, kurio naudingo veiksmo koeficientas neviršija 80 proc. yra laikomas neefektyviu, todėl kiekvienu individualiu atveju būtina priimti tam tikrą technologinį sprendimą, kuris leistų padidinti katilo efektyvumo lygį. Iš pateiktos duomenų suvestinės darytina išvada, kad garo katilų, kurie atidirbo daugiau negu 15 metų, instaliuota šiluminė galia yra apie 2000 MW ir jie potencialiai galėtų būti modernizuojami arba keičiami naujais, tačiau įvertinus tai, kad jų naudingo veiksmo koeficientas viršija arba lygus 80 proc., investicijos jų modernizavimui ar net keitimui naujais, laikytinos ekonomiškai nepagrįstos. Garo katilas, kurio efektyvumo lygis yra žemesnis nei 80 proc. ir jis tenkina minėtą darbo laiko trukmę (senesnis nei 15 metų) yra tik vienas, o jo instaliuota šiluminė galia yra 5 MW. Pažymėtina, kad pastarasis garo katilas kūrenamas gamtinėmis dujomis.

Garo katilų, kurie nėra senesni nei 15 metų, o jų efektyvumas viršija 80 proc. ribą, instaliuota šiluminė galia yra apie 75 MW. Tuo tarpu garo katilų, kurių efektyvumas yra žemesnis nei 80 proc. ir jie neviršija 15 metų trukmės darbo laiko, yra instaliuota apie 3 MW. Visi pastarieji katilai yra kūrenami

50


iškastiniu kuru – anglimi. Duomenų suvestinės patektos lentelėse Nr. 4.2. ir Nr. 4.3.

Įvertinus tai, kad 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos paskirstymo laikotarpiu planuojama remti investicijas atsinaujinančių energijos išteklių gamybos ir naudojimo skatinimui pramonės sektoriuje, tikslinga būtų visus (viso apie 8 MW) anglimi ir gamtinėmis dujomis kūrenamus garo katilus keisti į naujus ir efektyvesnius biokurą naudojančius garo katilus. Tikėtina, kad pagal 2013 m. pramonės sektoriuje suvartotus gamtinių dujų ir anglies kiekius, instaliuoti šilumos/garo gamybos pajėgumai atitinkamai yra ne mažiau kaip 520 MW ir iki 430 MW. Atsižvelgiant į tai, kad duomenis pateikusių įmonių techninis, gamtines dujas ir anglį naudojančių garo katilų keitimo pajėgumų mastas yra atitinkamai 5 MW ir 3 MW arba 2 proc. ir 16 proc. nuo įmonių instaliuotų suminių, atitinkamą kurą naudojančių garo katilų pajėgumų kiekio, darytina prielaida, kad šalies mastu tikslinga pakeisti viso 10 MW gamtinės dujas ir apie 70 MW anglį naudojančius šiluminės galios garo katilus į naujus biokuro garo katilus. Suminė investicija, naujų biokuro garo katilų įdiegimų, siektų apie 28 mln. Eur, tačiau priklausomai nuo įmonės dydžio bus galima tikėtis šių investicijų dalies (nuo 45 iki 65 proc. tinkamų finansuoti išlaidų sumos) kompensavimo iš ES struktūrinės paramos. Metinė ekonominė, tokių investicijų nauda, labai priklausytų nuo naujai statomo įrenginio galingumo, t. y. kuo įrenginio šiluminė galia didesnė, tuo santykinės investicijos vieno megavato įrengimui yra mažesnės ir atvirkščiai. Metinė ekonominė nauda pakeitus minėtos galios gamtines dujas ir anglį naudojančius garo katilus į biokuro katilus, turėtų būtų atitinkamai 780 ir 2627 tūkst. Eur. Paprastas investicijų atsipirkimo laikotarpis siektų nuo 4 iki 9 metų, (žr. 10 priedą).

Paminėtina, kad jeigu tokios investicijos būtų atliktos iškarto, metiniame pramonės sektoriuje suvartojimo galutinės energijos kuro balanse atsinaujinančių energijos išteklių dalis padidėtų apie 2–3 procentinius punktus arba apie 20–25 ktne biokuro būtų naudojama daugiau nei 2013 metais, gamtinių dujų kiekio pokytis būtų minimalus, tuo tarpu anglies būtų sunaudojama iki 3 proc. mažiau.

Analogišku principu išanalizavus įmonių pateiktus duomenis apie vandens šildymo katilus matyti, kad techninio poreikio jų atnaujinimui šiai dienai nėra.

Tikslinga paminėti, kad pagal pramonės įmonių pateiktus duomenis, jų energijos gamybos įrenginių (vandens šildymo ir garo katilų) vidutinis išnaudojimo laipsnis siekia apie 45 proc., t. y. instaliuota šilumos ir garo

51


gamybos galia – apie 2400 MW, o maksimali pareikalauta įmonių šiluminė ir garo galia – apie 1090 MW. Vertinant tai, kad teorijoje efektyvus energijos gamybos įrenginio išnaudojimo laipsnis yra laikytinas 80 proc., tikėtina, kad duomenis pateikusiose įmonėse yra energijos gamybos įrenginių pajėgumų perteklius. Tačiau paminėtina, kad šis vidutinis įrenginių išnaudojimo laipsnis gali ženkliai skirstis kiekvienu individualiu pramonės įmonė atveju, kadangi skirtingi technologiniai gamybos procesų ypatumai gali sąlygoti ir skirtingus įrenginių išnaudojimo laipsnius.

Analizuojant įmonių pateiktus duomenis apie į aplinką išmetamus teršalų kiekius, paminėtina, kad daugiausia į aplinką išmetama anglies dvideginio (CO2), kurio dalis bendrame į aplinką išmetamų teršalų kiekio balanse sudaro beveik 99 proc., likusieji teršalai, kurie neigiamai įtakoja klimato kaitą, bendrame visų teršalų balanse neviršija 1 proc. (žr. lentelę Nr. 4.1.). Suminiai, šalies pramonėje išmetamų teršalų kiekiai ir jų analizė pateikta šio tyrimo 2 ir 3 skyriuose.

Santykinai didelis į aplinką patenkantis CO2 teršalų kiekis yra sąlygotas dėl pramonės sektoriuje vis dar plačiai naudojamo iškastinio kuro (gamtinių dujų, anglies, naftos produktų). Tikėtina, kad artimiausioje ateityje (bent iki 2020 m.) ši situacija turėtų ženkliai keistis, kadangi vis daugiau ES struktūrinės paramos yra nukreipiama į aplinkai draugiškų technologijų plėtrą įvairiuose sektoriuose, ne išimtis ir pramonės sektorius. Siekiant ne tik sumažinti santykinę aplinkos taršą, bet padidinti pramonės įmonių konkurencingumą, dalis 2014–2020 metų periodo ES struktūrinių fondų lėšų planuojama investuoti į energetinio efektyvumo bei atsinaujinančios energetikos sritis.

4.1 lentelė. Duomenis pateikusių įmonių išmetami teršalų kiekiai

Išmetami teršalai kiekis, t/metus Dalis nuo viso 2014 m. kiekio, proc.2013 2014

Kietos dalelės 250,6 208,8 0,01%CO2 1.856.546,4 1.688.199,5 98,81%CO 1.343,8 1.387,9 0,08%Nox 1.421,4 1.594,1 0,09%SO2 8.755,5 7.943,5 0,46%V2O5 8,1 5,3 0,00%CH 9.863,0 8.796,1 0,51%Kiti teršalai 355,7 337,9 0,02%

Viso 1.878.544,5 1.708.473,2

52


4.2 lentelė. Tyrimui pateikusių įmonių duomenų suvestinė apie instaliuotus garo katilus

Garo katilai pagal

naudojamą kuro rūšį

Suminė instaliuota garo katilų galia, MW

Instaliuotos galios procentin

ė dalis nuo

suminės šilumos/garo galios

pagal kuro rūšį

Katilų skaičius, kurių tarnavimo laikas ≥ 15 m.

Katilų skaičius, kurių tarnavimo laikas yra < 15 m

Katilų sk. kai NVK

≥ 80 proc., vnt.

Instaliuota garo galia, MW

Katilų sk. kai NVK < 80 proc., vnt.


Katilų sk. kai NVK

≥ 80 proc., vnt.




Gamtinės dujos 259 85% 21 216 1 5 5 38 0 0Anglis 3 19% 0 0 0 0 0 0 4 3Biokuras/biodujos 24 67% 0 0 0 0 4 24 0 0Mazutas 29 100% 2 15 0 0 1 13 0 0Dūmų ir naftos produktų šiluma 379 100% 1 379 0 0 0 0 0 0Naftos produktai 1450 100% 1 1450 0 0 0 0 0 0

Viso: 2144

4.3 lentelė. Tyrimui pateikusių įmonių duomenų suvestinė apie instaliuotus vandens šildymo katilus

Vandens šildymo katilai pagal

naudojamą kuro rūšį

Suminė instaliu

ota šilumin

ė galia, MW

Instaliuotos galios

procentinė dalis nuo suminės

šilumos/garo galios pagal

kuro rūšį

Katilų skaičius kurių tarnavimo laikas ≥ 15 m.

Katilų skaičius kurių tarnavimo laikas yra < 15 m

Katilų sk. kai NVK ≥ 80 proc., vnt.

Instaliuota šiluminė galia, MW



Katilų sk. kai NVK ≥ 80 proc., vnt.




Gamtinės dujos 24 8% 5 3 0 0 16 21 0 0


Anglis 0,1 1% 0 0 0 0 3 0,1 0 0Biokuras/biodujos 8 3% 1 0,6 0 0 6 7,4 0 0Mazutas 0,04 0% 0 0 0 0 1 0,04 0 0Naftos produktai 0,07 0% 1 0,07 0 0 0 0 0 0

Viso: 32,21

54


4.4. Atliekinės šilumos panaudojimo lygmuo pramonės įmonėse

Vertinant pramonės įmonių atliekinės šilumos panaudojimo (atgavimo) lygmenį buvo analizuojami šalinamos šilumos rodikliai iš įvairių jos susidarymo šaltinių:

degimo produktai (išmetami dūmai iš katilinių ir (ar) elektrinių); technologinio proceso šalinamas karštas oras; šalinamo vandens nuotekos.

Vadovaujantis įmonių pateiktais duomenimis, didžiausias atliekinės šilumos panaudojimo potencialias yra pramonės įmonių katilinių ir (ar) elektrinių išmetamuose dūmuose (žr. 4.9 pav.).

4.9 pav. Pramonės įmonių atliekinės šilumos rodikliai

Iš pateikto grafiko matome, kad pramonės įmonėse, kurios pateikė duomenis tyrimui, vidutinė svertinė išmetamų dūmų temperatūra siekia apie 165 °C, o suminis valandinis debitas apie 1,8 mln. m³. Nors kitų šaltinių šalinamą šilumą būtų įmanoma technologiškai panaudoti naudingai taip pat, tačiau dėl palyginti neaukštos šalinamos šilumos temperatūros tai pareikalautų nepagrįstai didelių investicijų, dėl ko investicijos būtų neatsiperkančios ir neracionalios.


Atsižvelgiant į tai, kad naujose ar modernizuotose pramonės įmonių katilinėse ir (ar) elektrinėse išmetamų dūmų temperatūra siekia tik 40–60 °C, tikslinga investuoti į atliekinės šilumos susigrąžinimo įrenginius ir taip sumažinti ne tik pirminio kuro sąnaudas energijos gamybai, bet ir santykinę aplinkos taršą. Tuo tikslu, praktikoje dažniausiai diegiami kondensaciniai ekonomaizeriai, kurių galia yra proporcinga įrengiamų vandens šildymo katilų galingumui. Kondensacinis ekonomaizeris atlieka dvi funkcijas – pirma, leidžia maksimaliai efektyviai panaudoti gaunamą šilumą ir nešvaistyti jos per kaminą, antra, maksimaliai išvalyti išeinančius dūmus, iš jų pašalinant lakiuosius pelenus ir kitas kietąsias daleles, išsiskiriančias deginant bet kokį kurą. Vadinasi, katilinėje įdiegtas kondensacinis ekonomaizeris papildomai sugrąžina 10–25% šilumos, kuri būtų be reikalo išskirta į aplinką. Ši technologija leidžia biokuro katilinės efektyvumą padidinti nuo įprastų 85–90% iki 100–110%, tuo būdu maksimaliai panaudojant iš kuro gaunamą šilumą.

Pažymėtina, kad kondensacinio ekonomaizerio efektyvumas labai priklauso nuo energijos gamybai naudojamos kuro rūšies ir jame esančios drėgmės kiekio. Tuo atveju, jei energijos gamybai naudojama kuro rūšis yra biokuras ar durpės (drėgmė siekia apie 30–50 proc.), kondensacinio ekonomaizerio dėka katilo efektyvumas gali būti padidintas 20–25 proc. ir 8–12 proc. jei kuras – gamtinės dujos.

Paminėtina, kad šiuo metu pramonės sektoriuje vyraujantis kuras energijos gamybai – gamtinės dujos (apie 50 proc.), todėl tikėtinas vidutinis katilų efektyvumo padidėjimas įdiegus kondensacinius ekonomaizerius siektų apie 12 proc., t. y. sutartinio kuro, sunaudojamo energijos gamybai poreikis sumažėtų iki 12 proc. arba 60 ktne (700 GWh) per metus, jei investicijos būtų atliktos iškarto.

Siekiant įvertinti tik tyrime dalyvaujančių pramonės įmonių energijos gamybos efektyvumo lygį, t. y. išmetamus atliekinės šilumos kiekius panaudoti buitinio karšto vandens ir/ar patalpų šildymo daliniams poreikiams tenkinti (ne technologinėms reikmėms), tikslinga apskaičiuoti teorinį kondensacinių ekonomaizerių įdiegimo poreikio mastą ir jų ekonominę naudą.

Vadovaujantis pramonės įmonių pateiktais ir išanalizuotais duomenimis apie išmetamų dūmų vidutinę svertinę temperatūrą (165 °C) ir valandinį debitą (1,8 mln. m³) bei kondensacinių ekonomaizerių

56


gamintojų rekomendacijomis ir diegimo praktiką šalies centralizuotame šilumos tiekimo sektoriuje, vien tyrime dalyvaujančiose įmonėse tikslinga įrengti apie 16,5 MW suminės galios kondensacinių ekonomaizerių. Kaip jau buvo minėta, jų paskirtis būtų tik buitinio karšto vandens bei patalpų šildymo daliniams poreikiams tenkinti. Suminė investicija tokių įrenginių įrengimui, siektų apie 2,9 mln. Eur. (vidutinės investicijos vieno MW galios kondensacinio ekonomaizerio įdiegimui siekia apie 170 tūkst. Eur. ), o suminė metinė ekonominė nauda vien dėl sutaupyto (nenaudoto) pirminio kuro (6 ktne arba 70 GWh), galėtų būti apie 2,3 mln. Eur.10 Vertinant analogiškai visos šalies pramonės sektoriaus metinę ekonominę naudą (sutaupymus), ji turėtų siekti apie 83 mln. litų arba apie 23 mln. Eur.

Pažymėtina, kad vien tik tyrime dalyvaujančioms pramonės įmonėms investicijos į kondensacinius ekonomaizerius turėtų atsipirkti per 12–16 mėnesių. Atkreiptinas dėmesys, kad kondensacinių ekonomaizerių diegimo kaštai ir jų atsiperkamumas gali ir neatitikti šio teorinio vertinimo, kadangi kiekvienu individualiu atveju yra papildomos, tik tai įmonei būdingos aplinkybės, kurios daugiau ar mažiau įtakoja minėtų investicijų ekonominį ir technologinį pagrįstumą.

4.5. Kuro ir energijos taupymo priemonės, įgyvendintos pramonės įmonėse

Pramonės įmonėms planuojant investicijas į EVE didinimo priemones ar alternatyvius energijos gamybos šaltinius, tikslinga šiek tiek paanalizuoti praktikoje jau atliktų tokių investicijų apimtis ir pasiektus rezultatus (gautus energijos sutaupymus).

Per pastaruosius 3 metus vien duomenis pateikusios įmonės į įvairias EVE didinimo priemones investavo apie 24 mln. Lt. arba 7 mln. Eur. Didžiausia šių investicijų dalis buvo nukreipta į pirminio kuro vartojimo mažinimo priemones (apie 6,1 mln. Eur. arba 21 mln. Lt.). Daugiau nei pusė (55 proc.), pirminio kuro vartojimo mažinimo priemonėje, atliktų investicijų buvo skirtos nuosavos energijos generacijos įrenginių, naudojančių biokurą, plėtrai ir jų modernizavimui.

10 2013 m. vidutinė svertinė pramonės sektoriuje naudoto kuro kaina buvo apie 1370 Lt/tne. www.regula.lt Žiūrėta 2015-04-15. Tyrime dalyvaujančios įmonės 2013 m. viso sunaudojo apie 51 ktne kuro, o galimas jo sutaupymas dėl ekonomaizerių naudos, siektų apie 6 ktne, t.y. 8,3 mln. litų arba 2,3 mln. Eur.

57

http://www.regula.lt/


Likusios suminės investicijos (3 mln. Lt.) buvo investuotos į šias priemones: „atliekinės šilumos panaudojimas“ (0,54 mln. Lt.); „elektros vartojimo sumažinimas“ (1,47 mln. Lt.) ir „šilumos vartojimo sumažinimas“ (0,95 mln. Lt).

Pagal įdiegtų EVE didinimo priemonių skaičių, daugiausiai jų buvo atlikta investuojant į priemonę „elektros vartojimo sumažinimas“, kurių bendras skaičius yra beveik pusė nuo viso įgyvendintų priemonių skaičiaus. Tikėtina, kad toks, santykinai didelis, šių priemonių įgyvendinimo skaičius yra sąlygotas dėl nedidelio poreikio investicijų vienos priemonės įdiegimui (žr. 4.10 pav.).

4.10 pav. Įgyvendintų energijos taupymo priemonių pasiskirstymas

Dėka šių investicijų pramonės įmonės jau sutaupė apie 8,2 ktne pirminio kuro arba 95 GWh pirminio kuro energetinės vertės. Didžiausias šios suminės sutaupytos energijos kiekis (apie 77 GWh) buvo sutaupytas investuojant į priemonę „pirminio kuro vartojimo sumažinimas“, likusieji 18 GWh sutaupytos energijos pasiskirstė tarp „šilumos vartojimo sumažinimo“, „elektros vartojimo sumažinimo“ ir „atliekinės šilumos panaudojimo“ priemonių, atitinkamai 7,8 GWh, 6,65 GWh ir 3,68 GWh. (žr. 4.11 pav.).

58


4.11 pav. Investicijų ir sutaupytos energijos apimčių pasiskirstymas pagal energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones

Iš 4.11 paveiksle pateikto grafiko galima daryti išvadą, kad didžiausi energijos sutaupymai yra toje priemonėje, kurioje santykinai daugiausia buvo investuota, tačiau siekiant įvertinti, kuri investicija yra efektyviausia, tikslinga visas investicijas ir sutaupytą energiją palyginti tarpusavyje, pagal sutaupytos vienos kilovatvalandės kainą. (žr. 4.12 pav.)

59


4.12 pav. Įdiegtų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių efektyvumo palyginimas

Atliekant atliktų investicijų efektyvumo vertinimo palyginimą teigtina, kad vienos sutaupytos energijos kaina bei vidutinis atliktų investicijų atsipirkimo laikas yra vienas mažiausių priemonėje „atliekinės šilumos panaudojimas“. Šioje priemonėje sutaupytos energijos kaina siekia apie 14,5 lietuviškų centų už kilovatvalandę, o vidutinė investicijų atsipirkimo trukmė siekia apie 1,2 metų. Nors priemonėje „šilumos vartojimo sumažinimas“ vienos sutaupytos energijos kaina yra pati mažiausia ir siekia apie 12,2 lietuviškų centų, tačiau šioje priemonėje atliktos investicijos vidutiniškai atsiperka per 8 ar daugiau metų. Paminėtina, kad pastaroje priemonėje buvo įvertintos investicijos, kurios atliktos gamybinių pastatų išorinių sienų gerinimui (pastatų renovacijai), kur vien tik šių investicijų atsipirkimo trukmė siekia daugiau nei 18 metų.

Atsižvelgiant į atliktų investicijų efektyvumo vertinimą darytina išvada, jog pramonės įmonės, planuodamos būsimas investicijas į EVE didinimo priemones, pirmiausiai išanalizuotų galimybes naudingai panaudoti atliekinę šilumą, o esant tokiai galimybei, investuoti į šių priemonių įdiegimą. Pažymėtina, kad preliminariais skaičiavimais (4.4. skyrelis) duomenis pateikusiose pramonės įmonėse galima įdiegti apie 16 MW suminės šiluminės galios kondensacinių ekonomaizerių, kurie ne tik padidina vandens šildymo ar garo katilų efektyvumo lygį, bet ir atsiperka per santykinai trumpą laiką.

60


5. ENERGIJOS GAMYBOS EFEKTYVUMO RODIKLIAI, EFEKTYVUMO DIDINIMO MASTAS IR SUTAUPYMAI

Detalus pramonės įmonėse veikiančių energijos gamybos įrenginių techninis vertinimas atliktas 4.3. skyrelyje. Pateiktas techninis naujų biokuro katilų plėtros potencialias duomenis pateikusiose įmonėse bei teorinis biokuro katilų plėtros mastas visame pramonės sektoriuje.

61


6. PRAMONĖS ĮMONIŲ ENERGIJOS POREIKIŲ SAVITUMAS ALTERNATYVIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ ATŽVILGIU

6.1. Saulės energiją šilumos ir elektros gamybai naudojančių įrenginių pramonės įmonėse panaudojimas

Daug atsinaujinančios energijos gaunama tiesiogiai ar netiesiogiai saulės dėka. Tai potencialiai galingiausias atsinaujinančios energijos šaltinis Žemėje, tačiau šiuolaikinės technologijos dar nėra pritaikytos efektyviai absorbuoti šią energiją. Visgi, šviesos ar saulės energija gali būti naudojama tiesiogiai namų ir kitų pastatų šildymo bei apšvietimo, elektros energijos ir vandens šildymo, aušinimo, ir įvairių komercinių bei pramonės reikmių tenkinimui.

Šilumos energija, pagaminama saulės kolektoriuose, dažniausiai yra sunaudojama gamybos vietoje tenkinant savus poreikius. Tuo tarpu saulės fotovoltiniuose elementuose pagaminta elektros energija gali būti suvartojama ir savo poreikių tenkinimui, ir parduodama į bendrus elektros energijos tinklus.

Tyrimai rodo, kad per metus žemės paviršių Lietuvoje pasiekia apie 1000 kWh/m² saulės energijos (kai tuo metu Švedijoje – 800–1000 kWh/m², Čekijoje – 1055 kWh/m²). Skaičiuojama kad virš 80 proc. šios energijos yra išspinduliuojama per šešis mėnesius (nuo balandžio pradžios iki rugsėjo pabaigos). Birželio mėnesį per parą 1 m² horizontalaus paviršiaus pasiekia 5,8 kWh energijos kiekis, tačiau sausį tam pačiam plotui tenka vos 0,55 kWh energijos. Nors Lietuva nepasižymi didele teritorija, tačiau pastebima ir saulėtų dienų diferenciacija. Pavyzdžiui, 1840–1900 valandų per metus saulė šviečia pajūryje, o rytiniame šalies pakraštyje – tik 1700 valandų (žr. 6.1. pav.). Šie skaičiai kalba apie panašias galimybes saulės energetikai, lyginant net su šalimis lyderėmis: Čekijoje apie 1750 valandų, o Vokietijoje 1400–1700 valandų.

62


6.1 pav. Vidutinė metinė saulės spindėjimo trukmė. Klimato norma, 1961-1990 m.11

Kaip matome, bendras saulės energijos potencialas yra labai didelis, tačiau šio potencialo įsisavinimas yra apribotas teritoriniu aspektu, t. y. savivaldybių žemės vertė urbanistinės plėtros požiūriu yra aukšta, todėl saulės energijos transformavimo į šilumos ar elektros įrenginių įrengimas ant žemės yra mažai patrauklus. Tikslu išnaudoti turimą saulės energijos potencialą, saulės jėgainės ar elektrinės turėtų būti keliamos ant pastatų stogų arba įrengiamos tam tikrose teritorijose.

Saulės energija pastatuose gali būti naudojama pasyviuoju arba aktyviuoju būdu. Pasyvus saulės energijos panaudojimas reiškia, kad saulės energija yra panaudojama tiesiogiai dėl vykstančių fizikinių procesų, tam yra įgyvendinami specialūs architektūriniai pastatų sprendimai, tuo tarpu aktyvus saulės energijos panaudojimas reiškia, kad šilumos arba elektros energijos gamybai yra reikalinga speciali energijos transformavimo įranga. Toliau šiame tiriamajame darbe detaliau nagrinėjamas tik aktyvus saulės energijos panaudojimo būdas pramonės įmonių šilumos ir (ar) elektros energijos poreikiams tenkinti.

Pažymėtina, kad nors saulės energijos ištekliai yra neriboti, tačiau esminis šios energijos (vėjo energijos taip pat) gamybos būdo trūkumas yra nepastovumas, t. y. pagaminama arba per mažai, arba per daug

11 Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Nuoroda: http://www.meteo.lt/klim_lt_klimatas.php?tipas=saule (žiūrėta 2015-03-24).

63

http://www.meteo.lt/klim_lt_klimatas.php?tipas=saule



energijos. Siekiant sumažinti šį neigiamą efektą, atsiranda papildomos išlaidos energijos kaupimo ir transportavimo įrengimams, kad būtų galima suspėti pasisavinti, o po to išskirstyti susidariusią perteklinę energiją.

Įvertinus tai, kad 80 proc. saulės energijos yra išspinduliuojama per šešis mėnesius (nuo balandžio pradžios iki rugsėjo pabaigos), ekonomiškai pagrįsta iš saulės gaminti tik tą šilumos kiekį, kurį pramonės įmonės sunaudoja buitinio karšto vandens ruošimui ir jo cirkuliacijai palaikyti.

Praktikoje karšto vandens ruošimui yra naudojami saulės kolektoriai, kurių yra įvairių tipų, tačiau karšto vandens ruošimui naudojamos tik kelios rūšys – plokštieji ir vakuuminiai. Iš esmės veikimo principas yra tas pats – absorbuojama šiluma, tiesiogiai krentanti į absorbuojantį paviršių, o montuojami jie dažniausiai tik ant pastatų stogų.

Plokštieji saulės kolektoriai turi didesnius šilumos nuostolius nei vakuuminiai, todėl jie plačiau naudojami šiltesnio klimato juostose arba tik esant vartojimo sezoniškumui (šiltuoju periodu) ir kartu su šiltinimo sprendimais.

Vakuuminiai saulės kolektoriai absorberio šilumos izoliacijai naudojami dvisieniai stikliniai vamzdžiai-termosai, kurių naudingo veiksmo koeficientas siekia iki 98 proc., tuo tarpu plokščių kolektorių iki 80 proc. Įvairiuose šaltiniuose nurodoma, jog lyginant su plokščiais saulės kolektoriais, šilumos nuostoliai vakuuminiuose kolektoriuose yra mažesni net iki 2 kartų, tačiau investicijų poreikis pastarųjų įsirengimui yra kiek didesnis.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, toliau šiame skyrelyje bus skaičiuojamas iš saulės gaminamas šilumos kiekis, kuris galėtų patenkinti pramonės įmonių šilumos poreikį karšto vandens ruošimui, įvertinus administracinių pramonės įmonių pastatų laisvą stogų plotą. Šiam tikslui pasiekti skaičiavimuose bus naudojami plokščių kolektorių techniniai ir ekonominiai rodikliai.

Pagal pramonės įmonių pateiktus duomenis, suminis visų pastatų sutapdintas (plokščių) stogų plotas yra apie 370 tūkst. kv. m., o šlaitinių stogų plotas atitinkamai – apie 100 tūkst. kv. m. Įvertinus tai, jog kolektoriuose pagaminta šiluma bus naudojama tik karšto vandens

64


ruošimui ar jo cirkuliacijai palaikyti, priimama prielaida, jog administracinių pastatų stogų suminis neužstatytas plotas yra 40 proc. viso sutapdinto (plokščių) ir šlaitinių stogų ploto sumos, kur 30 proc. ploto būtų skirta kolektorių, o 10 proc. – saulės fotomodulių (elektros energijos gamybai) įrengimui. Skaičiuotinas sutapdintas (plokščių) stogų plotas būtų apie 111 tūkst. kv. m., o šlaitinių atitinkamai – apie 30 tūkst. kv. m. arba bendras suminis abiejų tipų stogų plotas kolektorių užstatymui būtų apie 141 tūkst. kv. m. Apskaičiuota (žr. 11 priedą), kad teoriškai saulės kolektoriuose iš minėto suminio stogų ploto kasmet galima pasigaminti apie 107 GWh šilumos ir panaudoti ją pastatų administracinės paskirties pastatų poreikiams tenkinti. Ši priemonė leistų įmonėms sutaupyti apie 9 ktne (apie 10–15 proc. nuo viso, duomenis pateikusių įmonių, suvartoto sutartinio kuro kiekio) sutartinio kuro kasmet, o investicijų suma saulės kolektorių įrengimui siektų apie 36,4 mln. Eur. (apie 126 mln. Lt.). Minėtų investicijų atsipirkimo laikas labai priklausytų nuo esamo karšto vandens ruošimo būdo, šiuo atveju palyginimas atliktas su elektriniais ir dujiniais karšto vandens šildymo prietaisais. Taikant šias ir papildomas prielaidas, kurios nurodytos skaičiavimuose, metinė finansinė nauda, palyginus su elektriniais karšto vandens šildymo prietaisais siektų apie 8,9 mln. Eur. ir apie 5,9 mln. Eur., jeigu karštas vanduo yra ruošiamas deginant gamtines dujas (dujinai karšto vandens šildytuvai). Investicijų atsipirkimo trukmė atitinkamai siektų nuo 4 iki 7 metų.

Suminis, visų pramonės įmonių galimas sutaupyti sutartinio kuro potencialias dėl saulės kolektorių plėtros gali siekti apie 10–15 proc. viso pramonės sektoriuje sunaudojamo sutartinio kuro, t. y. apie 61 ktne arba 710 GWh šilumos būtų pasigaminama iš saulės kolektorių, o metinė ekonominė nauda turėtų siekti apie 25 mln. Eur. Paminėtina, kad suminės investicijos kolektorių įrengimui siektų net 240 mln. Eur.

Elektros energijos gamybai (saulės fotomodulių įrengimui), suminis stogų užstatymo plotas, duomenis pateikusiose įmonėse, siekia apie 47–50 tūkst. kv. m. Tokio ploto saulės fotomodulių įrengimui reiktų investuoti apie 11 mln. Eur., o metinis generuojamas žalios elektros energijos kiekis būtų apie 8 GWh arba sutaupoma apie 0,7 ktne sutartinio kuro. Vertinant praktikoje atliktų tokių investicijų gautą metinę ekonominę naudą, metinis minėtos investicijos ekonominis

65


efektas turėtų būti apie 625 tūkst. Eur., o investicijos atsipirktų per 14 – 17 metų (žr. 12 priedą).

Šalies pramonės sektoriaus galimas žalios elektros energijos gamybos kiekis iš saulės, teoriniu vertinimu galėtų siekti apie 22 GWh12 ir dėl to būtų sutaupoma apie 2 ktne sutartinio kuro. Suminės investicijos turėtų būtų apie 30 mln. Eur. Tuo tarpu metinė ekonominė nauda siektų apie 1,7 mln. Eur.

6.2. Vėjo (mechaninę) energiją naudojančių įrenginių pramonės įmonėse panaudojimas

Vėjo energijos panaudojimas elektros energijos gamybai dažniausiai yra vystomas tose teritorijose kur sąlyginis vėjo greitis yra didelis. Viešai yra teigiama, kad 2020 metais pasaulyje vėjo jėgainės turėtų gaminti jau 12 procentų visos elektros energijos. Vėjo energijos privalumai – itin ekologiškas šaltinis, vidutinis generuojamos elektros energijos naudingumo koeficientas siekia 25 – 30 proc. (saulės baterijų naudingumo koeficientas siekia iki 20 proc.), autonominis, saugus ir vis pingantis energijos šaltinis.

Vėjo elektrinės (toliau – VE) būna dviejų tipų: vertikalios ir horizontalios ašies.

Horizontalios ašies VE dažniau naudojamos praktikoje, nes jos pasiekia kur kas didesnį galingumą ir sukuria daugiau energijos. Horizontaliosios vėjo elektrinės yra kur kas triukšmingesnės nei vertikaliosios, be to, aplink didžiulę horizontalią vėjo elektrinę 200 metrų spinduliu draudžiama vykdyti bet kokią ūkinę ar kitą veiklą, kadangi ši zona laikoma potencialiai pavojinga. Vertikaliosios vėjo elektrinės yra laikomos ekologiškesnėmis – jos nesukelia dirvožemio erozijos, skleidžia mažesnį triukšmą, aplink veiklos plotą nėra jokios vibracijos.

12 Duomenis pateikusių įmonių bendros metinės elektros energijos sąnaudos siekia apie 1,03 TWh, kur apskaičiuotas teorinis žalios elektros energijos kiekis iš saulės gali siekti apie 8 GWh arba 0,8 proc. Atsižvelgiant į tai, kad bendros metinės viso pramonės sektoriaus elektros energijos sąnaudos yra apie 2,88 TWh, priimama prielaida, kad 0,8 proc. arba apie 22 GWh šio kiekio būtų galima pagaminti iš saulės fotomodulių.

66


Siekiant efektyviai išnaudoti horizontalios ašies vėjo elektrinę labai svarbu, kad įrengimo metu ji būtų orientuojama atsižvelgiant į vietovėje vyraujančią vėjo kryptį.

Praktikoje, planuojant pavienes vėjo elektrines arba vėjo elektrinių parkus, susiduriama su gretimų gyvenamųjų teritorijų sklypų savininkų prieštaravimu tokiai planuojamai ūkinei veiklai. Labai dažnai pagrindiniais prieštaravimo motyvais yra vėjo elektrinių sukeliama akustinė tarša bei dėl šešėlių mirgėjimo. Triukšmo ribinius dydžius Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas, Lietuvos higienos normos HN 30:2009 „Infragarsas ir žemo dažnio garsai: ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose“, HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje”.

Paminėtina, kad remiantis Europos vėjo energetikos asociacijos atliktos skirtingų ekspertų vėjo elektrinių poveikio sveikatai tyrimų rezultatų apžvalga13, šiai dienai nėra įrodymų, kad vėjo elektrinės turi tiesioginį poveikį visuomenės sveikatai dėl sukeliamo akustinio triukšmo. Taip pat nėra moksliškai pagrįstų įrodymų, kad šešėlių mirgėjimas dėl vėjo jėgainės judančių dalių sukelia epilepsijos priepuolius.

13 Summary of main conclusions reached in 17 reviews of the research literature on wind farms and health. Prieiga internete: http://www.canwea.ca/pdf/WindHealthReviews.pdf (žiūrėta 2015-03-23)

67

http://www.canwea.ca/pdf/WindHealthReviews.pdf


6.2 pav. Vidutinių metinių vėjo greičių pasiskirstymas Lietuvos teritorijoje 50 m aukštyje14

Vadovaujantis vėjo energijos išteklių pasiskirstymo Lietuvoje žemėlapiu (6.2 pav.), kurį sudarė Lietuvos energetikos instituto mokslininkai, Lietuvoje didžiausias vėjo potencialas yra Kuršių Nerijos teritorijoje, kur vidutinis metinis vėjo greitis 50 m aukštyje nuo žemės paviršiaus siekia V 7 m/s, tačiau ši teritorija įeina į saugomų teritorijų sąrašą, kur VE statyti draudžiama. Kita didelio vėjo potencialo zona, tai artimas pajūrio ruožas (Klaipėdos regionas), kur V 6,5-7 m/s. Tačiau ir čia yra daug saugomų teritorijų, draustinių, rekreacijos zonų, kur VE draudžiama statyti. Kitos yra mažesnio vėjingumo zonos, tai Tauragės rajonas (V 6 m/s) ir Vidurio Lietuva (Šilalė, Raseiniai), kur vėjo greitis V 5 m/s.

Kaip matyti iš 6.2 paveikslo yra išskirtos šešios zonos, kur 2, 3, 4 ir 5 zonų vieta priklauso nuo orinių perdavimo linijų padėties, bei nuo elektros tinklų techninių galimybių priimti papildomas energijos galias. Šios zonos išdėstytos išilgai 110 kV perdavimo linijų, maksimalus ekonomiškai pagrįstas VE statybos vietos atstumas nuo elektros tinklo

14 http://www.lei.lt/_img/_up/File/atvir/Opet/Vejas/Priedas%203.jpg (žiūrėta 2015-03-23)68

http://www.lei.lt/_img/_up/File/atvir/Opet/Vejas/Priedas%203.jpg


priimtas iki 10 km. 1 ir 6 zonų elektros gamintojams paliekama teisė laisvai pasirinkti VE statybos vietą, kuri randasi už nurodytų zonų ribų. 1 zonoje VE jungiamos prie skirstomų tinklų (0,4 ir 10 kV), o 6 zonoje prie perdavimo linijų (110 kV).

Zonose 2, 3, 4 ir 5 50 m aukštyje nuo žemės paviršiaus vidutinis metinis vėjo greitis yra apie 6,5 m/s. Didesniuose aukščiuose vėjo greitis didėja. Prognozuojamas vėjo greičio kitimas pagal aukštį parodytas 6.1 lentelėje.

6.1 lentelė. Prognozuojamas vėjo greitis skirtinguose aukščiuose

Aukštis, m 50 60 70 80 90 100 110 120 130 140 150

Vėjo greitis, m/s

6,5 6,69 6,85 6,99 7,11 7,22 7,32 7,42 7,5 7,58 7,65

VE statybos šalyje zonų išdėstymo žemėlapyje (6.2 pav.) yra nurodytos teritorijos, kuriose draudžiama statyti VE, t. y. saugomos teritorijos, vandenvietės, kelių tinklas, naudingų išteklių telkiniai ir kita infrastruktūra.

Ekonominis VE statybos vertinimas atliekamas pagal vietovės vėjo energijos išteklių dydį, investicijų poreikį bei VE tipą, nes pagamintos energijos kiekis priklauso nuo pasirinktų technologijų efektyvumo. VE projekto atsipirkimo laikas labiausiai priklauso nuo metų vidutinio vėjo greičio (toliau – Vvid.). Remiantis įvairiais šaltiniais nustatyta, kad VE atsipirkimo laikas, kai Vvid. = 7 m/s yra 7,5–10 metų, kai Vvid. = 6,4 m/s – 11–14 metų. Bendra visų skaičiavimų ir įgyvendintų projektų (pastatytų VE) išvada – projektas atsiperka tik jeigu Vvid. yra didesnis už 5,0 m/s. Paminėtina, kad kuo vėjo greitis yra didesnis, tuo VE efektyvumas yra aukštesnis, t. y. kai vėjo greitis tesiekia 4 m/s, galima tikėtis vos 7 proc. efektyvumo, tuo tarpu vidutiniam vėjo greičiui padidėjus iki 8 m/s įrengimų efektyvumas jau siekia 39 proc. ir daugiau.

Pažymėtina, kad šio tyrimo (analizuojant energijos vartojimo efektyvumo didinimą pramonės įmonėse) apimtyje yra analizuojamos pramonės įmonės ir galimybė VE panaudoti savo elektros (ar tik dalį jos) energijos poreikių tenkinimui. Potencialus VE vertinimas skaičiuojamas

69


tik toms pramonės įmonėms, kurios yra Lietuvos teritorijose, kur vidutinis vėjo greitis yra didesnis nei 5 m/s bei nėra šalia draudžiamų zonų VE plėtrai.

Siekiant išvengti gretimų gyvenamųjų teritorijų sklypų savininkų ar gyventojų prieštaravimų dėl VE plėtros pramonės įmonių gamybinėse teritorijose, būtina priimti prielaidas, kurios leistų identifikuoti VE plėtrai tinkamas pramonės įmones. Vertinant galimą VE plėtros potencialą duomenis pateikusiose įmonėse, buvo priimtos šios pagrindinės prielaidos: įmonių gamybiniai pastatai turi būti užmiesčio (kaimo) teritorijose ir vyraujančių vėjų palankioje geografinėje zonoje, t. y. kur vidutinis vėjo greitis ≥ 5 m/s.

Atsižvelgiant į šias prielaidas, VE plėtrai yra tinkamos tik nedaugelis iš duomenis pateikusių įmonių, kurių bendros suminės metinės elektros energijos sąnaudos 2014 m. buvo apie 200 GWh arba 19 proc. visų duomenis patekusių įmonių elektros energijos sąnaudų kiekio. Įvertinus netolygų vėjo elektrinių generuojamos elektros energijos darbą, priimama papildoma prielaida, kad iki 30 proc. bendrų pramonės įmonių sunaudojamų elektros energijos sąnaudų tikslinga dengti iš vėjo elektrinių generuojamos elektros, t. y. skaičiuotina vėjų elektrinių plėtra turi generuoti apie 60 GWh metinį elektros energijos kiekį. Skaičiavimuose buvo priimta, kad statomos 250 kW galios vėjo elektrinės.

Pramonės įmonių teritorijose, kurios tinkamos VE plėtrai, vidutinis vėjo greitis yra 6,5 m/s. Apskaičiuota, kad prie šių sąlygų, viso reiktų įrengti apie 14,75 MW suminės galios vėjo elektrinių, kur investicijos jų įrengimui siektų iki 29 mln. Eur., o metinė ekonominė nauda – apie 4,8 mln. Eur. (žr. 13 priedą).

Priėmus prielaidą, kad 30 proc. (860 GWh) bendros pramonės sektoriuje suvartojamos elektros energijos sąnaudų kiekio būtų galima pasigaminti iš vėjo elektrinių, apskaičiuota, kad viso reiktų instaliuoti apie 262 MW galios vėjo elektrinių. Tokios galios vėjo elektrinių įrengimui prireiktų ne mažiau kaip 510 mln. Eur, o metinė ekonominė nauda siektu apie 67 mln. Eur. Pažymėtina, kad dėl tokio elektros energijos kiekio gamybos iš vėjo, būtų sutaupoma apie 74 ktne sutartinio kuro (žr. 13 priedą).

70


6.3. Biomasę (medieną, šiaudus, durpes ir kt.) naudojančių įrenginių pramonės įmonėse panaudojimas

Miško žemės plotas Lietuvoje kasmet didėja. 2012 m. sausio 1 d. miško žemės plotas buvo 2173 tūkst. ha ir užėmė 33,3 proc. šalies teritorijos.

6.3 pav. Miško žemės ploto ir teritorijos miškingumo kaita 2002–2012 m. 15

Nuo 2003 m. sausio 1 d. šis plotas padidėjo 128 tūkst. ha, o šalies miškingumas – 2,0 proc. Per tą patį laikotarpį miškų apaugusios žemės (medynų) plotas padidėjo 104 tūkst. ha – iki 2055 tūkst. ha. Vykdant Nacionalinę miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programą Lietuvoje numatoma dar 30 tūkst. ha padidinti šalies miškų plotus, veisiant mišką nenaudojamose ir žemės ūkiui netinkamose žemėse, taip pat finansiškai skatinant įveisti miškus privačioje ir valstybinėje žemėje. Esant dabartiniams miškingumo didėjimo tempams, tikėtina, kad 2020 m. gali būti viršytas nustatytas rodiklis.16

2013 metais Lietuvoje iš viso biokuro buvo panaudota per 1 mln. tne. Centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje naudojant daugiau biokuro prognozuojama, kad biokuro vartojimas augs ir 2015–2021 metais. Iki 2021 metų pagrįstas vietinis potencialas Lietuvoje gali siekti iki 1,8 mln.

15 Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2014-2021 metų programos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita: http://www.enmin.lt/lt/news/detail.php?ID=3976&sphrase_id=40475 Žiūrėta: 2015-04-02

16 Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2014-2021 metų programos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita: http://www.enmin.lt/lt/news/detail.php?ID=3976&sphrase_id=40475 (žiūrėta: 2015-04-02)

71

http://www.enmin.lt/lt/news/detail.php?ID=3976&sphrase_id=40475





tne. Šį potencialą sudaro apie 350 tūkst. tne malkinės medienos, 240 tūkst. tne kirtimo atliekos, 320 tūkst. tne medienos apdirbimo atliekos, 170 tūkst. tne medienos iš baltalksnynų kirtimų, 78 tūkst. tne – iš jaunuolyno ugdymo, 190 tūkst. tne – iš greitai augančių energetinių augalų ir 440 tūkst. tne šiaudų kuro.17

Biodujų energinis potencialas žemes ūkyje vertinamas apie 70 tūkst. tne. Pagrindiniai biodujų gamintojai yra žemes ūkio įmonės, pramonė, sąvartynai ir vandenvalos įmones. Biodujų įrenginiuose pagaminta elektra naudojama savo reikmėms arba tiekiama į tinklą, o pagaminta šiluma dažnai nepanaudojama dėl įrenginio techninių apribojimų arba šilumos vartojimo poreikio stokos.

Galimybės panaudoti biodujas centralizuoto šilumos tiekimo procese yra ribotos dėl brangaus biodujas naudojančių įrenginių prijungimo prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemų, nes įrenginiai nutolę nuo pagrindinių šilumos vartojimo vietovių. Išvalytos biodujos (biometanas) gali būti tiekiamos į gamtinių dujų tinklus ir suvartojamos gamtines dujas deginančiuose kogeneracinėse elektrinėse.

Durpės. Nors durpės yra biologinės kilmės, jos laikomos lėtai atsinaujinančiu biologinės kilmės kuru. Lietuvoje naudojamų durpynų ištekliai sudaro apie 16 mln. t., ir nuo 2004 metų šis dydis iš esmės nekinta. Dauguma stambiausių eksploatuojamų durpynų yra vakarinėje šalies dalyje – Klaipėdos, Tauragės, Šiaulių ir Marijampolės apskrityse. Tamsių kuro durpių, tinkamų energijai gaminti, ištekliai galėtų siekti 393 TWh, tačiau pasiekiami ištekliai sudaro tik 57 TWh (iš jų 50 TWh – naudojamuose durpynuose)18.

Vertinant biokuro panaudojimo potencialą pramonės sektoriuje, 4.3 skyrelyje apsikačiuota, kad racionalu pramonės sektoriuje investuoti apie 28 mln. Eur. (skaičiuojant be išorinės finansinės paramos) ir įdiegti apie 80 MW suminės šiluminės galios biokuro katilų. Paminėtina, kad jeigu tokios investicijos būtų atliktos iškarto, metiniame pramonės sektoriuje suvartojimo galutinės energijos kuro balanse atsinaujinančių

17 Nacionalinė šilumos ūkio plėtros 2014-2021 metų programa: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1019388&p_tr2=2 (žiūrėta: 2015-04-02)

18 Kauno technologijos universiteto 2013 metų mokslinis tiriamasis darbas „Durpių kuro panaudojimo energetikoje padidinimo galimybių pagrindimas naujos mokslinės, technologinės ir aplinkosauginės analizės rezultatais“ (žiūrėta: 2015-04-02)

72

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1019388&p_tr2=2


energijos išteklių dalis padidėtų apie 2–3 procentinius punktus arba apie 20–25 ktne biokuro daugiau nei 2013 metais.

6.4. Biodujas ir/ar biometaną naudojančių įrenginių pramonės įmonėse panaudojimas

2013 metais veikė apie 21 MW elektrinės galios biodujų įrenginių. 2012 metais šilumos energijai gaminti (centralizuotam šilumos tiekimui ir individualiai šildomiems nebuitiniams vartotojams) panaudota apie 4 tūkst. tne biodujų. Biodujų energinis potencialas žemės ūkyje vertinamas apie 70 tūkst. (814 GWh) tne.19 Pagrindiniai biodujų gamintojai yra žemės ūkio įmonės, pramonė, sąvartynai ir vandenvalos įmonės. Biodujas deginančiuose įrenginiuose (dažniausiai kogeneraciniuose) pagaminta elektra naudojama savo reikmėms arba tiekiama į tinklą, o pagaminta šiluma dažnai naudingai nepanaudojama dėl poreikio stokos. Galimybės panaudoti iš biodujų pagamintą atliekinę šilumą centralizuoto šilumos tiekimo procese yra ribotos dėl brangaus biodujas naudojančių įrenginių prijungimo prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemų, nes įrenginiai nutolę nuo pagrindinių šilumos vartojimo vietovių. Išvalytos biodujos (biometanas) gali būti tiekiamos į gamtinių dujų tinklus ir suvartojamos gamtines dujas deginančiose kogeneracinėse elektrinėse.

Įmonėse, kurios tyrimui pateikė duomenis, viso kasmet susidaro apie 4200 t biodegraduojančių atliekų, kurių 17 proc. (708 t) kiekio jau dabar panaudojama energijos gamybai, likusi biodegraduojančių atliekų dalis utilizuojama nepanaudojant naudingai. Kaip jau buvo minėta, technologiškai racionalu biodegraduojančias atliekas perdirbti, o pagamintas biodujas panaudoti bendros šilumos ir elektros energijos gamybai, deginant jas kogeneraciniuose, nedidelės šiluminės ir elektrinės galios, įrenginiuose. Vadovaujantis praktikoje veikiančių biodujų gamybos įmonių duomenimis, vidutinė biodujų išeiga iš vienos tonos biodegraduojančių atliekų yra apie 9,39 m³ biodujų, iš kurių galima pagaminti apie 56 kWh energijos. Pažymėtina, kad biodujų išeiga labai priklauso nuo biodegraduojančių atliekų sudėties ir sudėtinių dalių koncentracijos. Šiuo atveju potencialus galimas energijos generacijos kiekis iš likutinės biodegraduojančios (maisto produktų gamyboje) dalies kiekio (3490 t) yra apie 197 MWh energijos. Įvertinus

19 Nacionalinė šilumos ūkio plėtros 2014-2021 metų programa: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1019388&p_tr2=2 (Žiūrėta: 2015-04-29)

73



praktikoje veikiančių biokogeneracinių įrenginių suminį naudingo veiksmo koeficientą (elektros – 42 proc., o šilumos – 40 proc.), metinė suminė energijos generacija turėtų būti apie 162 MWh, kur tame skaičiuje 68 MWh sudarytų elektros energijos ir apie 65 MWh šilumos kiekis. Minėtos galios įrenginių įdiegimui prireiktų apie 50 tūkst. Eur., o metinis sutartinio kuro sutaupymas siektų apie 14 tne arba apie 6 tūkst. Eur, vertinant ekonomine išraiška.

Palyginimui, tikslinga paminėti, kad šiose pramonės įmonėse metinis bendros elektros energijos sąnaudų kiekis siekia apie 665 GWh, tuo tarpu iš biodujų pagamintos elektros energijos kiekio dalis sudarytų tik 0,01 proc. minėto suminio kiekio.

Paminėtina, kad pramonės sektoriuje, biodegraduojančios atliekos pagrinde susidaro tam tikroje pramonės šakoje, t. y. maisto produktų gamybos metu. Tačiau nesant tikslios statistinės informacijos apie elektros energijos sąnaudas tik šioje pramonės šakoje, priimama prielaida, kad 0,01 proc. elektros energijos kiekio nuo bendros pramonės sektoriuje sunaudojamos elektros energijos kiekio, būtų galima gaminti iš biodujų, tai sudarytų: 290 MWh elektros energijos ir iki 280 MWh šilumos. Teoriniu vertinimu viso investicijų prireiktų apie 200 tūkst. Eur., o metinė finansinė nauda siektų apie 20 tūkst. Eur. arba sutaupoma iki 50 tne sutartinio kuro kiekio.

Tikslinga atkreipti dėmesį, kad biodujų gamyba yra sudėtingas procesas, o pagamintų biodujų parametrai (kaloringumas, sudėtis ir pan.) bei finansiniai planuojamų projektų rezultatai gali ženkliai skirtis tarp skirtingų pramonės įmonių. Atsižvelgiant į tai, tikslinga kiekvienu individualiu atveju nagrinėti susidarančių biodegraduojančių atliekų kiekius, jų tipus ir tada spręsti ar racionalu investuoti į kogeneracijos statybą, ar utilizuoti atliekas kitais būdais.

6.5. Geoterminę energiją naudojančių įrenginių pramonės įmonėse panaudojimas

Geoterminė energija yra apibrėžiama kaip šilumos energija, susikaupusi žemiau žemės paviršiaus. Išgaunama geoterminė energija gali būti panaudojama šilumos arba elektros energijos gamybai. Pagal energijos išgavimo iš žemės galima išskirti sekliąją ir giluminę geoterminę energiją.

74


Seklioji geotermija – tai šilumos energija, kuri paimama iš palyginus nedidelio gylio, dažnai įrengiant vertikalius kolektorius, kurių gylis siekia iki 100 m, arba horizontalius kolektorius viršutiniame grunto sluoksnyje. Giluminės geotermijos atveju yra įrengiami virš 1 km gylio gręžiniai karšto geoterminio vandens, kuris panaudojamas energijos gamybai, išgavimui. yra pateikiamas Lietuvos geologinis pjūvis kryptimi vakarai–rytai. Mėlyna spalva parodyti pagrindiniai smėlingi vandeningi sluoksniai, kuriuos galima panaudoti giluminėms geoterminėms stotims (6.4 pav. a) dalis) 20.

a) Lietuvos geologinis pjūvis vakarai–rytai b) Vidurinio devono vandeningo horizonto temperatūrų žemėlapis

d) Kambro kolektoriaus geoterminės energijos eksploatacijos perspektyvumas

c) Apatinio devono vandeningo horizonto temperatūrų žemėlapis

20 S. Šliaupa. Gamtos tyrimų centras. Lietuvos geoterminis potencialas – geologinės prielaidos. Prieiga internete http://www3.lrs.lt/home/ivairus/AAK/sliaupa_2011_11_25.pdf (žiūrėta 2015-03-23)

75

http://www3.lrs.lt/home/ivairus/AAK/sliaupa_2011_11_25.pdf


6.4 pav. Geotermijos ištekliai Lietuvoje

Iš Lietuvos geologinio pjūvio matyti, kad labiausiai pasiekiamas giluminės energijos potencialas Lietuvos teritorijoje yra išsidėstęs Kambro vandeningame sluoksnyje (vidutinės temperatūros geoterminiai vandenys, kuriuos galima panaudoti karšto vandens ruošimui ar patalpų šildymui). Kambro vandeningo sluoksnio temperatūra kinta nuo 14 °C rytinėje Lietuvoje iki 96 °C vakarų Lietuvoje. Perspektyviu plotu laikomas plotas, kuriame temperatūra viršija 30 °C (6.4 pav. d) dalis). Ši izoterma praeina Marijampolės - Kauno - Kupiškio linija. Ypatingai geros geoterminės sąlygos yra centrinėje ir ypač pietinėje Vakarų Lietuvos dalyje, kur temperatūra viršija 80 °C. Tai Klaipėda, Gargždai, Šilutė, kiti smulkesni miestai.21

Kadangi gręžiniai yra viena brangiausių sudedamųjų dalių geoterminėje jėgainėje, geoterminė energija pradėta naudoti ten, kur ji yra arčiau žemės paviršiaus – Vakarų Lietuvos regione. Kituose rajonuose taip pat yra geoterminės energijos, tačiau ji yra žymiai giliau, reikalingi gilesni gręžiniai (esami Lietuvos geologijos tarnybos tyrimai siekia tik apie 2,5 km22) tyrimams.

Geoterminės elektros gamybos temperatūros riba yra aukštesnė nei šilumos gamybos. Dar prieš penkis metus ekonominė geoterminės elektros gamybos riba buvo siejama su 200 °C temperatūra. Dabar ši kartelė nuleista iki 120–150 °C. Ekonomiškai efektyvi 150 °C laipsnių temperatūra Lietuvoje sutinkama tik kristalinio pamato uolienose. Geoterminis modeliavimas rodo, kad mažiausias gylis yra pietinėje Vakarų Lietuvos dalyje ir pietiniame pajūryje, kur 150 °C izoterma yra 4,3–4,5 km gylyje. Kituose Vakarų Lietuvos rajonuose ši temperatūra yra giliau – nuo 5 km (pvz. Klaipėdoje) iki 6 km. Palyginimui – rytinėje Lietuvos dalyje jos gylis siekia 7–8 km23.

21 Taikomasis mokslinis tyrimas monitoringas „Vakarų Lietuvos regione esančių geoterminės energijos resursų potencialo išaiškinimas ir pagrindimas, bei galimybės jų panaudojimui energijos gamybai“. Geologijos ir geografijos institutas. Vilnius, 2008. Prieiga internete: http://www.enmin.lt/lt/activity/veiklos_kryptys/atsinaujantys_energijos_saltiniai/Geotermines_energijos_potencialas.pdf (žiūrėta 2015-03-23)22 Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė „Valstybinio audito ataskaita: Atsinaujinančių energijos išteklių potencialo naudojimas Lietuvoje”. 2010 m. sausio 15 d. Nr. VA-P-20-2-1, Vilnius. Nuoroda: www.vkontrole.lt/failas_senas.aspx?id=4007 (žiūrėta 2015-03-23)23 Saulius Šliaupa. „Geoterminė energetika Lietuvoje: dabartis ir perspektyvos”. Geologijos ir geografijos institutas, Vilniaus Universitetas. Nuoroda: http://geotermijosasociacija.lt/dokumentai/014_Mokslas_ir_gyvenimas.pdf (žiūrėta 2015-03-23)

76

http://geotermijosasociacija.lt/dokumentai/014_Mokslas_ir_gyvenimas.pdf

http://www.vkontrole.lt/failas_senas.aspx?id=4007

http://www.enmin.lt/lt/activity/veiklos_kryptys/atsinaujantys_energijos_saltiniai/Geotermines_energijos_potencialas.pdf



Sekliosios geotermijos atveju praktikoje dažniausiai yra naudojami elektra varomi šilumos siurbliai – įrenginiai, kurie leidžia žemo potencialo energiją paversti aukštesnio potencialo šilumine energija. Sekliosios geotermijos potencialas yra labai didelis, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad geoterminės energijos, kurią išgauna šilumos siurbliai, išeiga turi žymiai viršyti pradinės energijos sąnaudas, kad ji būtų laikoma atsinaujinančių išteklių energija pagal Direktyvos 2009/28/EB reikalavimus.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, geotermijos panaudojimo potencialias gali būti skaičiuojamas toms pramonės įmonėms, kurios yra palankiose šalies geografinėse zonose, t. y. ten kur vidurinio devono (gręžinio gylis iki 1 km) vandeningo horizonto temperatūra yra ne žemesnė kaip 30 °C laipsnių (6.4 pav. b) dalis). Šioje geografinėje zonoje yra šie miestai: Klaipėda, Palanga, Šilutė, Tauragė, Plungė, Rietavas. Pažymėtina, jog geotermijos panaudojimo potencialo skaičiavimą būtų galima išplėsti ir iki centrinės Lietuvos dalies, tačiau šioje šalies geografinėje zonoje, palanki temperatūra (> 30°C laipsnių) yra apatiniame devone, kuriam pasiekti gręžinio gylis turi būti gilesnis nei 1,2 km, dėl ko ženkliai didėja investicijos į geoterminės energijos gavybos įrenginius. Palyginimui verta paminėti, kad Klaipėdoje veikiančios geoterminės katilinės gręžinio gylis yra 1,135 km., o geoterminio vandens žemo potencialo šiluma siekia 38 °C laipsnius.

Vadovaujantis pramonės įmonių pateiktais duomenimis, geotermijos potencialas vertinamas tik kelėtai įmonių, kurios išsidėsčiusios geografiškai palankiose geotermijos panaudojimo zonose. Šių įmonių metinis suvartotas šilumos ir garo kiekis 2014 m. buvo apie 33 GWh. Laikytina, kad iki 20–25 proc. arba 6,5–8,2 GWh šio kiekio tenka pastatų šildymui ir administracinėms pastatų reikmėms tenkinti. Suminės investicijos minėto šilumos kiekio generacijai iš geoterminės jėgainės siektų apie 2,5 mln. Eur., o preliminari metinė finansinė nauda – iki 0,15 mln. Eur. ir sutaupoma apie 560 tne sutartinio kuro kiekio. Pažymėtina, kad šie skaičiavimai pateikti vienai geoterminei jėgainei. Tuo tarpu, skaičiuotinas šilumos kiekis yra susumuotas kelių įmonių, todėl geoterminės jėgainės turėtų būti statomos prie kiekvienos pramonės įmonės atskirai, ko pasėkoje investicijos dėl gręžinių kiekio vienai įrengtai šiluminei galiai būtų reikšmingai didesnės. Įvertinus geoterminių jėgainių 1 km gylio vieno gręžinio (gręžinių reiktų dviejų)

77


kainą, kuri yra apie 1 mln. Eur, ekonominė tokios technologijos plėtra dėl ilgo atsipirkimo laiko yra netikslinga. Dėl šių ir kitų priežasčių (pvz. įmonių teritorijos geografinės aplinkybės ir pan.) praktikoje geoterminės jėgainės dažniausiai įrengiamos dideliems energijos poreikiams tenkinti (pvz. CŠT sistemose), todėl Lietuvos atveju geotermijos (statant geotermines jėgaines) panaudojimo plėtra pramonės įmonėse nėra tikslinga nei ekonomiškai, nei technologiškai.

7. EVE TECHNINIO IR EKONOMINIO POTENCIALO PRAMONĖJE ĮVERTINIMAS 2014–2020 M.

Pramonės įmonių energijos gamybos ir vartojimo įrenginiai naudoja šilumos, elektros energiją ir kurą. Vertinama, kad kuras, kuris įmonėse suvartojamas tiesiogiai energetinėms reikmėms, yra galutinis ir priskiriamas prie galutinio kuro suvartojimo. Vertinamas tik kuras, suvartojamas energetinėms reikmėms, t. y. jei kuras vartojamas kaip gamybos žaliava, jis į kuro balansą neįeina. Energijos sutaupymams nustatyti vertinamos šios sistemos:

78


1) elektros suvartojimo sistemos;2) kuro suvartojimo sistemos.

Pramonės įmonėse iš CŠT suvartojamos šilumos taupymo galimybės nevertinamos, kadangi iš CŠT tiekiama šiluma įmonėse daugiausiai suvartojama pastatų šildymui, o šiame darbe vertinamos tik su specifiniu energijos suvartojimu pramonėje susijusios energijos sąnaudos.

Elektros vartojimo sistemos.

Apšvietimas. Sutaupymai per apšvietimo sistemą pasiekiami keičiant senas neefektyvias lempas į LED šviestuvus.

Suspausto oro sistema. Suspausto oro sistemos efektyvumas priklauso nuo kompresorių efektyvumo ir sistemos sandarumo. Nuotėkiai sudaro 25–30 proc. pagaminamo suspausto oro, dėl to yra didelis potencialas sistemų sandarinimui. Elektros poreikis gali būti sumažintas naudojant efektyvius kompresorius, dažnio keitiklius ir kt.

Aušinimo sistema. Aušinimo sistemos vertinamos pagal atskiras efektyvinimo priemones: efektyvesnė kompresoriaus kontrolė, aktyvus atitirpdinimo valdymas, sureguliuoti įsiurbimo slėgio taškai, garintuvo ir kondensatoriaus ventiliatorių dažnių keitiklių įrengimas, kondensato peršaldymas.

Varikliai (siurbliai, ventiliatoriai ir kiti varikliai). Elektros sutaupymai pasiekiami keičiant senus variklius efektyvesniais, pritaikant variklio galią (variklių pajėgumas neturėtų viršyti 25 proc. jų pilnos apkrovos), įrengiant kintamo greičio pavaras, įtampos, galios reguliatorius ir kt.

Kuro vartojimo sistemos.

Kogeneracijos diegimas. Galutinio kuro sutaupymai dėl kogeneracijos diegimo nustatomi kaip kuro poreikio skirtumas tarp kuro kiekio, suvartoto įmonėse gaminti šilumai ir kuro kiekio, suvartoto šilumos gamybai įdiegus kogeneraciją.

Kuro suvartojimo mažinimas šilumos/garo generavimo sistemose įmonėse. Galutinio kuro sutaupymai pramonės įmonėse pasiekiami izoliuojant vamzdynus, sklendes, jungiamąsias vamzdynų detales, reguliuojant oro degimui padavimą, įrengiant naujus efektyvesnius degiklius, keičiant pačius katilus ir kt.

79


Atliekinės šilumos panaudojimo potencialas aprašytas 4.1 skyriuje.

AEI potencialas aprašytas 6 skyriuje.

7.1. Techninis energijos taupymo potencialas

Techninio kuro ir energijos taupymo potencialo skaičiavimo aprašas pateikiamas 14 priede. Skaičiuojant sutaupymus 2014–20220 m. yra vertinama, kad taupymo priemonės bus įdiegiamos ne iš karto vienu metu, o tolygiai per visą vertinamą laikotarpį (7 metus), t. y. kiekvienais metais bus sutaupoma 14,29 proc. naujų sutaupymų. Energijos ir kuro kumuliuoti sutaupymai iki 2020 m. pagal atskiras sistemas pateikiami 7.1 lentelėje.

7.1 lentelė. Kumuliuoti energijos ir kuro sutaupymai 2014–2020 m.

Eil. Nr. Sistema

Sutaupymai, ktne

Sutaupymai, GWh

1. Elektros suvartojimo mažinimas 298,98 3.477,111.1. Apšvietimas 20,48 238,151.2. Suspausto oro sistema 40,24 467,991.3. Aušinimo sistemos 22,05 256,401.4. Siurbliai 44,95 522,741.5. Ventiliatoriai 41,86 486,831.6. Kiti varikliai 129,41 1.504,992. Kuro vartojimo mažinimas 618,48 7.192,92

2.1. Kogeneracijos diegimas 42,28 491,72

2.2. Šilumos/garo gamybos efektyvinimas 336,20 3.910,01

2.3. Atliekinės šilumos panaudojimas 240,00 2.791,203. AEI diegimas 548,00 6.373,24

3.1. Saulės kolektorių diegimas 244,00 2.837,723.2. Saulės elementų diegimas 8,00 93,043.3. Vėjo jėgainių diegimas 296,00 3.442,48

4. Iš viso 1.465,46 17.043,27

Energijos ir kuro sutaupymų išsidėstymas laike pavaizduotas 7.1 paveiksle.

80


7.1 pav. Kuro ir energijos sutaupymai kasmet 2014–2020 m.

Techniniai energijos ir kuro kumuliuoti sutaupymai 2014–2020 m. sudaro 1.465,46 ktne, kasmet sutaupoma 52,34 ktne naujų sutaupymų Elektros taupymo potencialas efektyvinant elektrą vartojančias sistemas sudaro 298,98 ktne. Tiesiogiai kurą vartojančiose sistemose galima sutaupyti 618,48 ktne. Diegiant AEI sistemas galima sutaupyti 548,0 ktne energijos. Daugiausiai sutaupyti galima didinant esamų šilumos/garo gamybos įrenginių efektyvumą, diegiant AEI, naudingai panaudojant atliekinę šilumą, efektyvinant kitų variklių, naudojamų pramonėje, sistemas.

7.2. Ekonominis energijos taupymo potencialas

Atliekant ekonominį taupymo potencialo skaičiavimą vertinama, kad tai yra techninio potencialo dalis, užtikrinanti taupymo priemonių atsipirkimą iki 3 metų. Paprastasis atsipirkimo laikas 3 metai pasirinktas atsižvelgiant į apklausoje dalyvavusių pramonės įmonių nurodytą pageidaujamą atsipirkimo laiką (64 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių priimtinas paprastasis atsipirkimo laikas yra mažiau nei 3 metai) ir panašiuose skaičiavimuos atliekamus vertinimus24,25.

24 World Energy Council. Energy Efficiency Technologies. Annex I. Energy Efficiency Potentials and Barriers for Realization in the Industry Sector. 2013. 30 p.

25 Institute for European Environmental Policy. Review of Costs and Benefits of Energy Savings. 2013. 28 p.

81


Ekonominio kuro ir energijos taupymo potencialo skaičiavimo aprašas pateikiamas 14 priede. Kumuliuoti energijos ir kuro ekonomiškai pagrįsti sutaupymai pateikti 7.2 lentelėje.

7.2 lentelė. Kumuliuoti ekonomiškai pagrįsti energijos ir kuro sutaupymai 2014–2020 m.

Eil. Nr. Sistema

Sutaupymai, ktne

Sutaupymai, GWh

1. Elektros suvartojimo mažinimas 139,57 1.623,22

1.1. Apšvietimas 16,18 188,141.2. Suspausto oro sistema 21,52 250,321.3. Aušinimo sistemos 6,78 78,891.4. Siurbliai 18,51 215,241.5. Ventiliatoriai 22,09 256,941.6. Kiti varikliai 54,49 633,682. Kuro vartojimo mažinimas 340,86 3.964,20

2.1. Kogeneracijos diegimas 0,0 0,0

2.2. Šilumos/garo gamybos efektyvinimas 100,86 1.173,00

2.3. Atliekinės šilumos panaudojimas 240,00 2.791,20

3. AEI diegimas 0,0 0,03.1. Saulės kolektorių diegimas 0,0 0,03.2. Saulės elementų diegimas 0,0 0,03.3. Vėjo jėgainių diegimas 0,0 0,04. Iš viso 480,43 5.587,42

Kuro ir energijos sutaupymai kasmet pavaizduoti 7.2 paveiksle.

82


7.2 pav. Ekonomiškai pagrįsti kuro ir energijos sutaupymai kasmet 2014–2020 m.

Ekonominiai energijos ir kuro kumuliuoti sutaupymai 2014–2020 m. sudaro 480,43 ktne, t. y. 32,8 proc. nuo techninio taupymo potencialo. Kasmet pasiekiama 17,16 ktne naujų sutaupymų. Elektros taupymo potencialas efektyvinant elektrą vartojančias sistemas sudaro 139,57 ktne. Tiesiogiai kurą vartojančiose sistemose galima sutaupyti 340,86 ktne. AEI diegimas ekonomiškai nėra efektyvus, t. y. atsipirkimo laikas ilgesnis nei 3 metai.

Energijos ir kuro sutaupymai pinigine išraiška ir investicijos pateikti 7.3 lentelėje.

7.3 lentelė. Ekonomiškai pagrįstiems energijos ir kuro sutaupymams reikalingos investicijos

Eil. Nr. Sistema

Metinis investicijų poreikis, tūkst.

Eur

Metiniai nauji

sutaupymai, tūkst.

Eur

Investicijų poreikis

2014–2020 m., tūkst.

Eur1. Elektros suvartojimo

mažinimas 13.965,50 4.655,17 97.758,52

1.1. Apšvietimas 1.618,69 539,56 11.330,851.2. Suspausto oro sistema 2.153,67 717,89 15.075,681.3. Aušinimo sistemos 678,76 226,25 4.751,30

83


1.4. Siurbliai 1.851,87 617,29 12.963,101.5. Ventiliatoriai 2.210,59 736,86 15.474,141.6. Kiti varikliai 5.451,92 1.817,31 38.163,46

2. Kuro vartojimo mažinimas 14.363,43 6.649,72 100.544,02

2.1. Šilumos/garo gamybos efektyvinimas 10.092,00 3.364,00 70.644,02

2.2. Atliekinės šilumos panaudojimas 4.271,43 3.285,71 29.900,00

3. Iš viso 28.328,93 11.304,88 198.302,54

Ekonominiam potencialui pasiekti reikalinga 28,3 mln. Eur investicijų per metus, arba 198,3 Eur 2014–2020 m. Įgyvendinus šiuos energijos ir kuro taupymo projektus kasmet galima sutaupyti 11,3 mln. Eur naujų sutaupymų.

Techninis ir ekonominis energijos taupymo potencialas palyginimui pateikiamas 7.3 paveiksle.

7.3 pav. Techninis ir ekonominis taupymo potencialas 2014–2020 m.

Skyriaus apibendrinimas. Energijos ir kuro taupymo potencialas pramonėje apskaičiuotas apimant elektros ir tiesiogiai pramonėje

84


suvartojamo kuro sistemas. Techninis energijos ir kuro potencialas 2014–2020 m. sudaro 1.465,46 ktne. Daugiausiai galima sutaupyti pramonės įmonėse įrengtuose šilumos/garo gamybos įrenginiuose (22,94 proc. viso techninio potencialo), įrengiant vėjo jėgaines (20,20 proc.), saulės kolektorius (16,65 proc.), panaudojant atliekinės šilumos šaltinius (16,38 proc.), efektyvinant tiesiogiai elektrą naudojančias sistemas (siurblius, ventiliatorius ir kt.) sutaupymai sudaro 20,40 proc. nuo visų sutaupymų.

Ekonominis sutaupymų potencialas apskaičiuotas kaip techninio potencialo dalis, kai įdiegtų taupymo priemonių paprastasis atsipirkimo laikas ne ilgesnis nei 3 metai. Ekonominis potencialas sudaro 480,43 ktne, t. y. 32,78 proc. nuo techninio potencialo. Daugiausiai ekonomiškai efektyvių sutaupymų galima pasiekti naudingai panaudojant atliekinės šilumos šaltinius (49,96 proc. nuo viso ekonominio taupymo potencialo), didinat įmonėse įdiegtų elektrą vartojančių sistemų (siurblių, ventiliatorių, apšvietimo ir kt.) efektyvumą (29,05 proc.) bei pramonės įmonėse įrengtuose šilumos/garo gamybos įrenginiuose (20,99 proc.). Ekonominiam potencialui pasiekti 2014–2020 m. reikėtų investuoti 198,30 mln. Eur, kasmet būtų sutaupoma 11,30 mln. Eur naujų sutaupymų.

Norint pasiekti minėtą techninį sutaupymų potencialą, kasmet reikėtų pasiekti 52,34 ktne naujų sutaupymų, o ekonominį – 17,16 ktne naujų sutaupymų kasmet.

8. PRAMONĖS ĮMONĖSE PAGAMINTOS ENERGIJOS INTEGRAVIMO Į INŽINERINIUS TINKLUS IR GAMYBOS REGULIAVIMO ĮVERTINIMAS

Skyriuje apžvelgiami techniniai, teisiniai ir organizaciniai aspektai, pramonės įmonėms siekiant tiekti atliekinę šilumą/garą į CŠT sistemas, parduoti elektrą kitoms pramonės įmonėms nesinaudojant elektros perdavimo ir skirstymo tinklo infrastruktūra, perduoti įmonėse ruošiamą biometaną gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo tinklais.

85


8.1. Techninių, teisinių ir organizacinių priemonių poreikis, siekiant pramonės įmonėms parduoti atliekinę šilumą/garą į CŠT sistemas

Asmuo, parduodantis šilumą į CŠT sistemą, vadinamas nepriklausomu šilumos gamintoju. NŠG veikla reglamentuojama Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2011, Nr. 123-5816). Šilumos ūkio įstatyme apibrėžiama, kad NŠG – tai asmuo, gaminantis ir parduodantis šilumą ir (ar) karštą vandenį šilumos tiekėjui arba, turėdamas šilumos tiekimo licenciją, – vartotojui.

8.1.1.Teisinė NŠG veiklos analizė

Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnis nustato ir reglamentuoja galimybes šilumos ūkyje veikti nepriklausomiems šilumos gamintojams:

10 straipsnio 1 punktas: Šilumos tiekėjai superka iš nepriklausomų šilumos gamintojų šilumą, pagamintą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, deginant atliekas, iš iškastinio kuro, atitinkančią kokybės, tiekimo patikimumo ir aplinkosaugos reikalavimus. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas bei tvirtina standartines šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygas, privalomas šilumos tiekėjams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams, įskaitant asmenis, ketinančius plėtoti šilumos energijos gamybą ir prisijungti prie šilumos perdavimo tinklų. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas, privalo atsižvelgti į veiksmingos konkurencijos šilumos gamyboje užtikrinimo, atliekinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo šilumai gaminti skatinimo principus bei šilumos vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis. Visais atvejais šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, negali būti brangesnė negu šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

10 straipsnio 2 punktas: Jeigu šilumos tiekėjas atsisako supirkti nepriklausomo šilumos gamintojo pasiūlytą nustatytus reikalavimus atitinkančią šilumą, gamintojas turi teisę apskųsti tiekėjo

86


sprendimą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Nepriklausomo šilumos gamintojo ar šilumos tiekėjo skundus ikiteismine tvarka nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

10 straipsnio 3 punktas: Nepriklausomiems šilumos gamintojams yra privaloma šilumos gamybos kainodara šio įstatymo nustatyta tvarka kaip ir kitiems šilumos tiekėjams, jeigu nepriklausomo šilumos gamintojo nuosavybės ar kitu pagrindu valdomo šilumos gamybos arba bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracinio) įrenginio statybai ar modernizavimui finansuoti yra pasinaudota ar naudojamasi Europos Sąjungos finansine parama, nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos finansavimo šaltiniais, valstybės ar savivaldybės dotacija ar subsidija arba elektros energijos gamybai termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse patvirtintomis viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis ir (ar) remtinos elektros energijos gamybos apimčių priemonėmis ar atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui skatinti taikomomis fiksuoto tarifo priemonėmis arba jeigu nepriklausomas šilumos gamintojas ar nepriklausomų šilumos gamintojų, susijusių kontrolės ar priklausomybės santykiais, grupė vienoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje gamina daugiau kaip 1/3 metinio šilumos kiekio.

10 straipsnio 4 punktas: Esant pagrįstam nepriklausomo šilumos gamintojo, kuris vienoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje gamina šilumos kiekį, sudarantį daugiau kaip 1/3 metinio šilumos kiekio, prašymui, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę priimti motyvuotą sprendimą jam netaikyti privalomos šilumos gamybos kainodaros, jeigu nepriklausomas šilumos gamintojas ar nepriklausomų šilumos gamintojų, susijusių kontrolės ar priklausomybės santykiais, grupė vienoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje gamina šilumos kiekį, nedarantį reikšmingos įtakos galutinei tos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos kainai, lyginant su padėtimi, jeigu nepriklausomam šilumos gamintojui būtų taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara.

Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio nuostatų įgyvendinimas vykdomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos

87


patvirtintais minėto įstatymo lydimaisiais teisės aktais: Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašu, patvirtintu Komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202 (Žin., 2010, Nr. 122-6254; 2013, Nr. 25-1250) (toliau – Supirkimo tvarka) ir Nepriklausomų šilumos gamintojų pripažinimo nereguliuojamais tvarkos aprašu, patvirtintu Komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-201 (Žin., 2010, Nr. 122-6523; 2013, Nr. 108-5354) (toliau – Pripažinimo tvarka).

Supirkimo tvarkoje reglamentuojamas iš NŠG superkamos šilumos kainos nustatymas. NŠG taiko, o šilumos tiekėjas superka NŠG pagamintą šilumą pagal tokią kainą:

─ nustatytą laisvai, nepriklausomo šilumos gamintojo nuožiūra, jei Komisija, vadovaudamasi Nepriklausomų šilumos gamintojų pripažinimo nereguliuojamais tvarkos aprašu, yra priėmusi motyvuotą sprendimą netaikyti privalomojo reguliavimo šilumos gamybos kainodaros srityje konkretaus nepriklausomo šilumos gamintojo atžvilgiu. Jeigu nepriklausomo šilumos gamintojo pagaminta šiluma atitinka Supirkimo tvarkos 5.1 punkte nurodytus reikalavimus ir parduodama ne didesne kaina, negu atitinkamo šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, šilumos tiekėjas privalo supirkti šilumą iš nepriklausomo šilumos gamintojo už nepriklausomo šilumos gamintojo nustatytą kainą;

─ ne didesnę, nei nustatyta, vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodika, jei Komisija, vadovaudamasi Nepriklausomų šilumos gamintojų pripažinimo nereguliuojamais tvarka, nėra priėmusi motyvuoto sprendimo netaikyti privalomojo reguliavimo šilumos gamybos kainodaros srityje konkretaus nepriklausomo šilumos gamintojo atžvilgiu. Kai šiame Supirkimo tvarkos punkte nurodytas nepriklausomas šilumos gamintojas parduoda šilumos tiekėjui rezervinės galios užtikrinimo paslaugą ir už ją šilumos tiekėjas atsiskaito Šilumos kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuota šios paslaugos kaina (Lt/mėn./kW), toks nepriklausomas šilumos gamintojas taiko ne didesnę, nei vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodika nustatyta šilumos gamybos vienanarė kaina (ct/kWh). Šiuo atveju nepriklausomas

88


šilumos gamintojas gali parduoti šilumą už mažesnę nei pagal nustatytas dedamąsias apskaičiuotą šilumos gamybos kainą;

─ nustatytą tarpusavio susitarimu tarp šilumos tiekėjo ir asmens, prisijungusio prie šilumos perdavimo tinklų ir atliekančio bandomąją eksploataciją (paleidimo – derinimo darbus). Ši kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, nustatytos pagal Supirkimo tvarkos 10 punktą.

Visais atvejais NŠG negali taikyti kainų, didesnių nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, nustatytos pagal Supirkimo tvarkos 10 punktą (15 priedas).

Šilumos tiekėjo valdomų šilumos gamybos įrenginių galia, apskaičiuojant palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas pagal Supirkimo tvarkos 10.1 ir 10.2 punktus, nustatoma kiekvienam mėnesiui. Taip pat apskaičiuojant šilumos tiekėjo palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas pagal Supirkimo tvarkos 10.1 ir 10.2 punktus, taikoma šilumos tiekėjo šilumos gamybos atitinkamo mėnesio kuro struktūra ir atitinkamo mėnesio faktinės lyginamosios kuro sąnaudos (kg/MWh).

Šilumos gamybos kintamąsias ir pastoviąsias sąnaudas detalizuoja Šilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3-73 (Žin., 2013, Nr. 25-1249) (toliau – Metodika).

Jeigu du ar daugiau nepriklausomi šilumos gamintojai tiekia šilumos energiją tą pačią aprūpinimo šiluma sistemą, šilumos tiekėjas privalo supirkti NŠG šilumą, teikdamas prioritetą mažiausiai kainai. Jeigu nepriklausomi šilumos gamintojai taiko vienodą šilumos kainą, šilumos tiekėjas privalo supirkti NŠG šilumą laikydamasis šios prioritetų eilės:

1. iš bendrų elektros ir šilumos energijos gamybos įrenginių, naudojančių atsinaujinančiuosius energijos išteklius arba deginančių atliekas;

2. pagamintą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių arba atliekų;3. atliekinę – iš pramonės įmonių;4. iš didelio efektyvumo kogeneracijos įrenginių;5. iš iškastinio kuro katilinių.

89


Esant kitoms vienodoms sąlygoms prioritetas teikiamas NŠG, užtikrinančiam ilgesnį šilumos gamybos (pardavimo) laikotarpį.

8.1.2.Techniniai reikalavimai NŠG parduodamai šilumos/garo energijai

Pagrindinės techninės sąlygos, nuo kurių priklauso atliekinės šilumos/garo panaudojimas, t. y. pardavimas į CŠT, yra:

─ atstumas tarp atliekinės šilumos/garo šaltinio (pramonės įmonės ) ir CŠT tinklo;

─ atliekinės šilumos/garo parametrai: temperatūra, slėgis, srautas ir kt.;

─ atliekinės šilumos/garo gamybos pastovumas.

Kad atliekinę šilumos/garo energiją būtų ekonomiškai tikslinga parduoti į CŠT tinklą, atliekinės šilumos/garo šaltinis (šiuo atveju, pramonės įmonė), turi būti sąlyginai arti CŠT tinklo. Kadangi NŠG šilumos gamybos įrenginių prijungimo išlaidas padengia pats nepriklausomas šilumos gamintojas, tai kuo atliekinės šilumos/garo šaltinis bus toliau nuo CŠT sistemos, tuo bus didesnės investicijos šilumos trasai iki prisijungimo vietos. NŠG šilumos įrenginiai prijungiami per tarpinį šilumokaitį, atskiriantį cirkuliuojančius šilumnešius perdavimo tinkle ir nepriklausomo šilumos gamintojo įrenginiuose, arba tiesiogiai.

NŠG į CŠT tinklą parduodama šiluma privalo atitikti šilumos tiekėjo nustatytus ir viešai paskelbtus techninius reikalavimus – šilumnešio kokybę pagal aprūpinimo šiluma sistemoje naudojamus standartus ir techninius parametrus (temperatūros grafiką, slėgį, šilumnešio srautą, termofikacinio vandens kokybę ir pan.). NŠG taip pat turi užtikrinti reikiamą šilumos gamybos galią ir nenutrūkstamą šilumos tiekimą ties šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytos galios riba ne trumpiau kaip vieną šildymo sezoną. Šilumos tiekėjas ir nepriklausomas šilumos gamintojas šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje gali numatyti kitą (ilgesnį) laikotarpį.

NŠG taip pat privalo padengti šilumos tiekėjo patirtas šilumos balansavimo tinkle faktines išlaidas tuo atveju, jei NŠG į šilumos

90


perdavimo tinklą ties šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytos galios riba atitinkamu laikotarpiu nepatiekia numatyto šilumos kiekio, arba patiekia daugiau nei numatyta, nesuderinęs to su šilumos tiekėju, arba patiekta šiluma neatitinka nurodytų kokybės reikalavimų.

8.1.3.Organizaciniai reikalavimai NŠG šilumos panaudojimui

NŠG, pageidaujantis į CŠT sistemą tiekti ir parduoti šilumą, pateikia šilumos tiekėjui, valdančiam atitinkamą sistemą, prašymą. Šilumos tiekėjas, gavęs nepriklausomo šilumos gamintojo ar kito ūkio subjekto, ketinančio gaminti ir parduoti šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas (potencialaus nepriklausomo šilumos gamintojo), rašytinį prašymą, per 15 dienų privalo pateikti išsamią informaciją apie prisijungimo prie šilumos perdavimo sistemos technines galimybes ir reikalavimus: šilumos perdavimo tinklo pralaidumą ir šilumnešio techninius parametrus (slėgius, temperatūras ir srautą).

NŠG šilumos gamybos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklo sąlygas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 32-188), parengia, viešai paskelbia ir išduoda perdavimo tinklų teisėtas valdytojas. Nepriklausomas šilumos gamintojas ir šilumos tiekėjas, vykdydami objektų prijungimą ir eksploatuodami sujungtus objektus, privalo laikytis suderintų techninių sąlygų ir reikalavimų.

Šilumos tiekėjas su ūkio subjektu, ketinančiu gaminti ir parduoti šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas (potencialiu nepriklausomu šilumos gamintoju), sudaro preliminarią šilumos pirkimo-pardavimo sutartį. Preliminarioje šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje aptariamos esminės sąlygos: sutarties šalių duomenys ir rekvizitai, santykių reglamentavimas, įsipareigojimai, atsakomybė, planuojama nepriklausomo šilumos gamintojo objektų prijungimo prie šilumos tiekėjo šilumos perdavimo tinklų data, šilumos supirkimo kainos nustatymo būdas ir atsiskaitymo tvarka, pagrindinės šilumos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sąlygos, pakeitimo bei nutraukimo sąlygos, ginčų nagrinėjimo tvarka bei kitos reikšmingos aplinkybės.

91


Šilumos tiekėjas privalo visais atvejais prijungti NŠG šilumos gamybos įrenginius prie šilumos perdavimo tinklų, išskyrus tuos atvejus, kai:

─ NŠG nepateikia Valstybinės energetikos inspekcijos išvadų dėl nepriklausomo šilumos gamintojo šilumos gamybos įrenginių techninės būklės ir eksploatavimo atitikties galiojantiems reikalavimams;

─ NŠG neužtikrina techninių prisijungimo sąlygų įvykdymo; ─ NŠG atsisako padengti prijungimo išlaidas; ─ Valstybinės energetikos inspekcijos išvadose nurodyti šiurkštūs

šilumos gamybos įrenginių eksploatavimo pažeidimai, galintys daryti įtaką šilumos tiekimo saugumui ir patikimumui.

Šilumos tiekėjas superka NŠG pagamintą šilumą, neviršydamas centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemos vartotojų šilumos poreikio, laikydamasis šių reikalavimų:

─ iš NŠG superkamos šilumos prognozuojamas kiekis ir šilumos kaina nustatoma kartą per mėnesį visam ateinančiam mėnesiui. NŠG šilumą superkančiam šilumos tiekėjui užantspauduotame voke teikia pranešimą, kuriame nurodo ateinančio kalendorinio mėnesio šilumos kainą ir šilumos kiekį, kurį nepriklausomas šilumos gamintojas patieks į tinklą per ateinantį kalendorinį mėnesį, ne vėliau kaip 20 einamojo kalendorinio mėnesio dieną;

─ kitą dieną po pranešimų pateikimo šilumos tiekėjo sudaryta komisija atplėšia vokus, surašydama atitinkamą protokolą. Vokų atplėšimo posėdis yra viešas. Apie minėto posėdžio laiką šilumos tiekėjas informuoja viešai;

─ šilumos teikėjas privalo viešai (savo tinklalapyje) paskelbti gautus pranešimus, nepriklausomų šilumos gamintojų sąrašą ir iš kiekvieno nepriklausomo šilumos gamintojo ateinantį kalendorinį mėnesį superkamą šilumos kiekį ne vėliau kaip 25 einamojo kalendorinio mėnesio dieną;

─ jeigu bendras šilumos kiekis, apie kurį ateinančiam kalendoriniam mėnesiui pranešė nepriklausomi šilumos gamintojai, viršija bendrą centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemos vartotojų šilumos poreikį, šilumos tiekėjas šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų

92


superka, vadovaudamasis šios Supirkimo tvarkoje nurodytais prioritetais. Šiuo atveju šilumos tiekėjas privalo nedelsdamas individualiai informuoti Šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta forma tuos nepriklausomus šilumos gamintojus, iš kurių superkamos šilumos kiekis bus sumažintas arba šiluma nebus superkama;

─ jeigu bendras šilumos kiekis, apie kurį ateinančiam kalendoriniam mėnesiui pranešė nepriklausomi šilumos gamintojai, viršija bendrą centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemos vartotojų šilumos poreikį, o nepriklausomi šilumos gamintojai savo pranešimuose nurodo vienodas kainas ir atitinka vienodus Supirkimo tvarkoje nurodytus prioritetus, šilumos tiekėjas per dvi dienas nuo pranešimų gavimo dienos viešai (savo tinklalapyje) paskelbia tokių NŠG gautus pranešimus. NŠG turi teisę per vieną dieną teikti naujus pranešimus užantspauduotuose vokuose, kurie atplėšiami kitą dieną. Tokiu atveju reikiamas šilumos kiekis superkamas iš NŠG, pasiūliusio mažiausią kainą. Jei nepriklausomas šilumos gamintojas, pakartotiniame pranešime pasiūlęs mažiausią kainą, neužtikrina viso šilumos vartojimo poreikio, likęs reikiamas šilumos kiekis superkamas iš kito nepriklausomo šilumos gamintojo, naujuoju pranešimu nurodžiusio mažiausią kainą. Jei nei vienas nepriklausomas šilumos gamintojas nepateikia naujo pranešimo, laikoma, kad nepriklausomi šilumos gamintojai palaiko iki einamojo mėnesio 20 dienos paskelbtuose pranešimuose nurodytus siūlymus. Šiuo atveju superkamas šilumos kiekis iš kiekvieno nepriklausomo šilumos gamintojo nustatomas proporcingai pagal šilumos kiekį, kurį nepriklausomas šilumos gamintojas nurodė pranešimuose, kaip galimą patiekti į tinklą per ateinantį kalendorinį mėnesį.

Apibendrinimas. Šuo metu Lietuvoje galiojanti teisinė bazė sudaro pakankamai aiškias nepriklausomo šilumos gamintojo konkuravimo šilumos gamybos srityje sąlygas. Nepriklausomi šilumos gamintojai gali būti reguliuojami ir nereguliuojami. Iš nereguliuojamo šilumos gamintojo superkamos šilumos kaina gali būti nustatoma laisvai, o jei nepriklausomo šilumos gamintojo veikla pripažįstama reguliuojama, iš jo superkamos šilumos kaina nustatoma vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodika. Bet kokiu atveju nepriklausomo šilumos gamintojo

93


parduodamos šilumos kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Pagrindiniai pramonės įmonių atliekinės šilumos/garo pardavimo į CŠT tinklą ribojantys veiksniai yra atstumas nuo atliekinės šilumos šaltinio iki CŠT tinklo, atliekinės šilumos parametrai (temperatūra, srautas, slėgis ir kt.) ir atliekinės šilumos susidarymo pastovumas.

8.2. Teisinės bazės, siekiant pramonės įmonėms parduoti elektrą kitoms įmonėms nesinaudojant perdavimo ir skirstymo tinklo infrastruktūra, įvertinimas

Juridiniam asmeniui, pvz., pramonės įmonei siekiant parduoti elektros energiją vartotojui (pvz., kitai pramonės įmonei), nesinaudojant elektros perdavimo ir skirstymo tinklo infrastruktūra, reikalinga nutiesti tiesioginę liniją.

Tiesioginė linija – elektros linija, jungianti elektros energijos gamybos ir vartojimo vietas, neprijungtas prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų, arba elektros energijos linija, jungianti elektros energijos gamintojo ir jo padalinių bei dukterinių įmonių ar vartotojų, kurių elektros įrenginiai yra prijungti prie gamintojo lokaliųjų elektros tinklų, objektus.

Su tiesioginė linija susijęs teisinis reglamentavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1984; 2014, Nr. 17-752). Tiesioginės linijos tiesimui yra būtini leidimai, kuriuos išduoda, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, keičia, tikslina, išduoda leidimų dublikatus ir leidimais reguliuojamą veiklą kontroliuoja Energetikos ministerija.

Leidimai tiesti tiesioginę liniją išduodami fiziniams asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje. Elektros energetikos įstatyme reglamentuojamos sąlygos elektros persiuntimui tiesiogine linija.

Elektros energetikos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad elektros energija gali būti persiunčiama vartotojo objektams tiesiogine linija, jungiančia gamintojo ir vartotojo objektus, šiais atvejais:

94


1) kai tiesioginė linija jungia elektros energijos gamybos ir vartojimo vietas, neprijungtas prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų;

2) kai tiesioginė linija jungia gamintojo ir jo padalinių bei dukterinių įmonių objektus;

3) kai tiesioginė linija jungia gamintojo ir vartotojo, kurio elektros įrenginiai yra prijungti prie gamintojo lokaliųjų elektros tinklų, objektus.

Tačiau elektros energetikos įstatyme taip pat įtvirtinta, kad leidimas tiesti tiesioginę liniją išduodamas tik tuo atveju, kai tinklų operatoriai atsisako leisti naudotis perdavimo ar skirstomaisiais tinklais arba šiame įstatyme nustatyta tvarka pradedama ginčo sprendimo procedūra pagal gamintojo ar vartotojo skundą dėl tinklų operatoriaus veiksmų ar neveikimo priimant sprendimą dėl prieigos prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų.

Leidimas tiesti tiesioginę liniją išduodamas tik suderinus su tinklų operatoriumi, prie kurio valdomų elektros tinklų prijungti gamintojo ir (ar) vartotojo elektros įrenginiai, tiesioginės linijos techninės konstrukcijos ir eksploatavimo reikalavimus, siekiant užtikrinti elektros energetikos sistemos suderinamumą ir vientisumą. Tinklų operatoriaus keliami reikalavimai tiesioginės linijos techninei konstrukcijai ir eksploatavimui turi būti technologiškai pagrįsti ir nediskriminuojantys.

Leidimų tiesti tiesioginę liniją išdavimo kriterijai nustatomi Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 1-212.

Komisija gali atsisakyti išduoti leidimą tiesti tiesioginę liniją, jeigu jį išdavus būtų pažeidžiami Elektros energetikos įstatymo 4 straipsnyje nustatyti elektros energetikos sektoriaus veiklos reguliavimo bendrieji principai. Komisija privalo pateikti tinkamai pagrįstas tokio atsisakymo priežastis.

Asmenys, gaunantys elektros energiją tiesiogine linija, turi apmokėti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. Perdavimo sistemos operatorius šiems vartotojams galios ir energijos rezervavimo funkcijos neatlieka. Vartotojų, gaunančių elektros energiją tiesioginėmis linijomis, mokamą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

95


Galimybė persiųsti elektros energiją naudojant tiesioginę liniją nedraudžia vartotojui sudaryti elektros energijos tiekimo sutarčių su nepriklausomu tiekėju.

Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nurodomi dokumentai, privalomi pateikti siekiant gauti leidimą tiesti tiesioginę liniją:

─ prašymas gauti leidimą tiesti tiesioginę liniją;─ pareiškėjo rašytinis paaiškinimas dėl planuojamo elektros energijos

tiesioginės linijos tiesimo;─ dokumentą (teritorijų planavimo dokumentą, topografinę nuotrauką

ar teritorijos žemėlapį), kuriame grafiškai pateikiama informacija dėl ketinamos tiesti tiesioginės linijos, elektros energijos gamybos įrenginių ir numatomų prijungti pareiškėjo padalinio, dukterinės įmonės ir (ar) vartotojų elektros įrenginių geografinės padėties, taip pat šių energetikos objektų padėtis artimiausių elektros perdavimo ir skirstomųjų tinklų atžvilgiu bei nuosavybės ribos;

─ planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo dokumentai;

─ dokumentai, patvirtinantys žemės naudojimo ir statybos vietos planuojamiems elektros energijos gamybos įrenginiams ir su jais susijusiai įrangai parinkimo reikalavimus;

─ sutartis su vartotoju, pageidaujančiu pirkti elektros energiją iš pareiškėjo ir gauti ją per planuojamą tiesioginę liniją po nustatytos trukmės statybos laikotarpio, nurodyto sutartyje, kai prie ketinamos tiesti tiesioginės linijos bus prijungiami vartotojų elektros įrenginiai;

─ dokumentai, patvirtinantys, kad tinklų operatoriai atsisakė leisti naudotis perdavimo ar skirstomaisiais tinklais.

Leidimas tiesti tiesioginę liniją išduodamas 36 mėn. laikotarpiui.

Tiesioginės linijos tiesimas ir naudojimamsis ja suteikia galimybę sukurti ir naudotis alternatyvia elektros energijos infrastruktūra. Tačiau apžvelgus tiesioginės linijos reglamentavimą Elektros energetikos įstatyme, tokia galimybė susiduria su ne viena kliūtimi. Tiesioginėms linijoms reikalingas leidimas, kurį išduoda valdžios institucijos ir tik tada, kai esančios elektros energijos infrastruktūros valdytojas atsisako leisti prijungti prie savo perdavimo ar skirstymo sistemos vartotojo

96


įrenginius. Tokia įstatyminė nuostata tiesioginę liniją iš esmės traktuoja kaip išmintį.

Taip pat Elektros energetikos įstatyme įtvirtintas VIAP mokestis net ir tiems asmenims, gaunantiems elektros energiją tiesiogine linija, neprisijungusiems prie elektros perdavimo ar skirstomojo tinklo. Toks VIAP mokesčio taikymas izoliuotoms elektros energijos linijoms mažina tiesioginių linijų įrengimo galimybes ir konkurencingumą.

Apibendrinimas. Teisinėje bazėje tiesioginė linija iš esmės traktuojama kaip išimtis, o ne galimybė tiekti elektros energiją perdavimo ir skirstymo tinklo infrastruktūra. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pramonės įmonės parduoti elektros energiją kitoms pramonės įmonėms nesinaudojant esama elektros tinklų infrastruktūra galėtų tik tokiu atveju, jeigu esančios elektros energijos infrastruktūros valdytojas atsisakytų leisti prijungti prie savo perdavimo ar skirstymo sistemos vartotojo (pramonės įmonės) įrenginius. Šiuo metu išduotų galiojančių leidimų tiesti tiesioginę liniją nėra.

8.3. Biometano perdavimas pasinaudojant gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo tinklais

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme (Žin., 2001, Nr. 62-2936) apibrėžiama, kad biodujos – tai iš biomasės pagamintos dujos. Biomasė – biologiškai skaidžios biologinės kilmės žemės ūkio, miškų ūkio ir susijusių pramonės šakų, įskaitant žuvininkystę ir akvakultūrą, žaliavos, atliekos ir liekanos, įskaitant augalines ir gyvūnines medžiagas, taip pat biologiškai skaidžios pramoninės ir komunalinės atliekos.

Biometanas yra pagrindinė biodujų sudedamoji dalis. Jo biodujose būna nuo 55 iki 70 proc., likusią dalį sudaro anglies dvideginis (30–45 proc.) ir kitos medžiagos (iki 4 %). Biodujų kokybė (energetinė vertė) priklauso nuo metano kiekio jose. Į gamtinių dujų tinklą tiekiamos biodujos turi atitikti gamtinių dujų reikalavimus, patvirtintus LR energetikos ministro 2013 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-194 „Dėl Gamtinių dujų kokybės reikalavimų patvirtinimo“. Tiekiamose į dujų perdavimo ir (ar) skirstymo sistemas dujose turi būti ne mažiau nei 90 proc. metano.

97


Dujų sistemų operatoriai privalo sudaryti sąlygas biodujoms tiekti į dujų sistemas. Biodujų gamybos įrenginiai privalo būti prijungti prie dujų sistemų, jeigu biodujų gamintojas laikosi visų nustatytų techninių, kokybės ir kitų reikalavimų. Šiuos reikalavimus nustato Biodujų gamybos įrenginių konstrukcijų įrengimo ir eksploatavimo techninės taisyklės, patvirtintos LR energetikos ministro 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1-273.

Dujų sistemų operatorius kiekvienam naujam biodujų gamintojui, planuojančiam prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų, per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų pateikimo dienos pateikia išsamią ir reikalingą informaciją, įskaitant:

1) prijungimo techninius reikalavimus;

2) išsamią su prijungimu susijusių sąnaudų sąmatą;

3) pagrįstą ir tikslų prijungimo prie dujų sistemų prašymų pateikimo ir nagrinėjimo grafiką;

4) pagrįstą orientacinį siūlomų prijungimų prie dujų sistemų grafiką.

Biodujų gamybos įrenginiai prijungiami prie dujų sistemų vadovaujantis Naujų gamtinių dujų sistemų, tiesioginių vamzdynų ir biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie veikiančių gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo sistemų tvarkos ir sąlygų aprašu, patvirtintu LR energetikos ministro 2012 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 1-115 (Žin., 2012, Nr. 69-3561). Šiame apraše numatyta, kad prie perdavimo ar skirstymo sistemos draudžiama prijungti biodujų gamybos įrenginius, kuriuose biodujos gaminamos naudojant šiuos išteklius ar technologinius procesus:

1) gaunamos iš sąvartynų;2) gaunamos iš biomasės, nuotekų valymo įrenginių ir kitokių išteklių

vykstant terminiams procesams;3) pirolizės metodu iš buitinių ir pramoninių atliekų.

Prijungimo (prisijungimo) sąlygas naujų dujų įmonių objektams prijungti Naujų gamtinių dujų sistemų, tiesioginių vamzdynų ir biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie veikiančių gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo sistemų tvarkos ir sąlygų aprašo nustatyta tvarka išduoda

98


operatorius, prie kurio valdomos perdavimo ar skirstymo sistemos jungiami naujų dujų įmonių objektai.

Operatorius ir nauja dujų įmonė bendradarbiauja ieškant optimalaus techninio sprendimo naujos dujų įmonės objektams prijungti. Operatorius turi teisę tikslinti išduotas prijungimo sąlygas, jei šioms prijungimo sąlygoms vykdyti neišduotas statybą leidžiantis dokumentas, kai toks patikslinimas yra būtinas nustatant objektyviai pagrįstus ir nediskriminuojančius techninius sprendimus naujos dujų įmonės objektams prijungti. Naujai dujų įmonei gavus statybą leidžiantį dokumentą, galiojančios prijungimo sąlygos gali būti tikslinamos tik abipusiu operatoriaus ir naujos dujų įmonės sutarimu.

Kai dujų perdavimas vykdomas į operatoriaus sistemą, dujų apskaitos sistemas (matavimo priemones) savo lėšomis įrengia ir eksploatuoja SGD sistemas, saugyklas valdančios naujos dujų įmonės ar biodujų gamybos įmonės, jeigu prijungimo sutartyje nenumatyta kitaip, atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo nuostatas.

Naujų dujų įmonių objektai prie veikiančių perdavimo ar skirstymo sistemų prijungiami naujų dujų įmonių prašymu. Prašymo formą ir baigtinį sąrašą dokumentų bei duomenų, kurie yra pagrįstai reikalingi naujos dujų įmonės objekto prijungimui įvertinti ir kuriuos kartu su prašymu turi pateikti nauja dujų įmonė, nustato operatoriai, suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Naujos dujų įmonės, prašančios prijungti biodujų gamybos įrenginį prie dujų perdavimo ar skirstymo sistemų, kartu su prašymu turi pateikti dokumentą (ataskaitą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą ar jos ištrauką ir kt.), patvirtinantį, kokiu technologinio proceso būdu bus gaminamos biodujos ir kad biodujų gamyboje netaikomi technologiniai procesai, kuriuos naudojant draudžiama prijungti biodujų gamybos įrenginius.

Operatorius ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo naujos dujų įmonės prašymo prijungti jos objektą prie veikiančios perdavimo ar skirstymo sistemos ir reikalingų dokumentų ir (ar) duomenų, gavimo dienos parengia ir pateikia naujai dujų įmonei preliminarias prijungimo sąlygas. Jei pateiktas prašymas tikslinamas, pateikiami papildomi dokumentai ir (ar) duomenys, terminas skaičiuojamas nuo tokių papildymų registravimo operatoriuje dienos. Jei nauja dujų įmonė kartu

99


su prašymu pateikia ne visus reikalingus dokumentus ir (ar) duomenis, operatorius turi teisę pareikalauti iš naujos dujų įmonės papildomų dokumentų ir (ar) duomenų, kurių pagrįstai reikia sprendimui priimti, ir nustatyti terminą iki 30 kalendorinių dienų papildomiems dokumentams ir (ar) duomenims pateikti. Jei nauja dujų įmonė nepateikia per operatoriaus nustatytą terminą papildomų dokumentų ir (ar) duomenų, operatorius motyvuotu sprendimu gali nutraukti prašymo nagrinėjimą.

Operatorius pateikia preliminarias prijungimo sąlygas, kuriose nurodoma:

1) naujos dujų įmonės objekto prijungimo techniniai reikalavimai:─ galimos prijungimo vietos;─ dujotiekių, prie kurių jungiamasi, skersmuo;─ maksimalus ir minimalus dujų slėgis prijungimo taške (ar

taškuose);─ maksimali dujų transportavimo galia, kuria galės naudotis nauja

dujų įmonė (m3/val. ir m3/parą), maksimalios transportavimo galios apribojimo atvejai, minimalus per valandą apskaičiuojamų dujų kiekis (m3/val.);

2) orientacinis veikiančios perdavimo ar skirstymo sistemos, prie kurios jungiamas naujos dujų įmonės objektas, plėtros poreikis ir terminai, taip pat galimas naujos dujų įmonės objekto prijungimo prie veikiančios perdavimo ar skirstymo projekto vykdymo terminas;

3) naujos dujų įmonės objekto prijungimo paslaugos sąnaudų preliminari sąmata:

─ preliminarus prijungimo įmokos dydis pagal ekonomiškai optimaliausią prijungimo vietą;

─ prijungimo įmokos mokėjimo tvarka;4) pagrįstas ir tikslus galutinio prašymo pateikimo ir jo nagrinėjimo

(prijungimo sąlygų suderinimo) grafikas.

Naujai dujų įmonei ir operatoriui suderinus preliminarias prijungimo sąlygas laikoma, kad yra nustatytos galutinės prijungimo sąlygos ir jos yra pagrindas sudaryti prijungimo paslaugos sutartį. Operatorius parengia ir pateikia naujai dujų įmonei prijungimo paslaugos sutarties projektą ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo galutinio prašymo registravimo operatoriuje dienos. Jei pateiktas galutinis prašymas tikslinamas, pateikiami papildomi dokumentai ir (ar) duomenys ir dėl to iš esmės keičiasi jau suderintos preliminarios prijungimo sąlygos, jos turi būti derinamos iš naujo.

100


Operatorius, prie kurio valdomos veikiančios perdavimo ar skirstymo sistemos jungiamas naujos dujų įmonės objektas, padengia ekonomiškai pagrįstas veikiančios perdavimo ar skirstymo sistemos plėtros ir naujos dujų įmonės objekto prijungimo išlaidas. Nauja dujų įmonė padengia ekonomiškai pagrįstas prijungimo išlaidas viršijančias išlaidas. Nustatant biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie veikiančios perdavimo ar skirstymo sistemos prijungimo kainą turi būti atsižvelgta į Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 32 straipsnio 4 ir 5 dalių nustatytus reikalavimus:

„4. Biodujų gamybos įrenginiai prijungiami prie dujų sistemų teisės aktų nustatyta tvarka. Biodujų gamybos įrenginių prijungimo kaina yra lygi rangovo, laimėjusio dujų sistemų operatoriaus paskelbtą viešąjį pirkimą dėl įrenginių prijungimo prie dujų sistemų, atliktų darbų kainai, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka taikant 40 procentų prijungimo kainos nuolaidą.

5. Išlaidos, susijusios su biodujų gamybos įrenginių prijungimu prie dujų sistemų, paskirstomos dujų sistemų operatoriui ir gamintojui. Dujų sistemų operatorius gamintojui kompensuoja šio straipsnio 4 dalyje nurodyto dydžio prijungimo kainos nuolaidą. Likusias su prijungimu prie dujų sistemų susijusias išlaidas apmoka gamintojas.“

Pasinaudojimas gamtinių dujų sistema reglamentuojamas Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 89-2743). 49 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir sistemų operatoriai užtikrina galimybę asmenims naudotis perdavimo ir skirstymo sistema ir suskystintų gamtinių dujų įrenginiais paskelbtomis ir taikomomis visiems vartotojams kainomis, įskaitant tiekimo įmones, ir objektyvų šios sistemos taikymą nediskriminuojant sistemos naudotojų. Sistemų operatoriai užtikrina, kad šios kainos ir jų apskaičiavimo metodai būtų paremti Komisijos metodika. Ši metodika teisės aktų nustatyta tvarka paskelbiama iki jos įsigaliojimo.

Sistemų operatoriai vartotojams, gamtinių dujų įmonėms ir asmenims, transportuojantiems gamtines dujas tranzitu, suteikia teisę pagal sutartis naudotis sistema.

Sistemų operatoriai, vadovaudamiesi Komisijos paskelbtais reikalavimais, patvirtina naudojimosi sistema taisykles. Ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki naudojimosi sistema taisyklių įsigaliojimo

101


momento šias taisykles ir jų pakeitimus savo interneto svetainėje paskelbia Komisija ir sistemų operatoriai. Teisė naudotis sistemomis turi būti suteikiama objektyviai, nediskriminuojant sistemos naudotojų.

Pasinaudojimas gamtinių dujų perdavimo sistema reglamentuojamas Naudojimo AB „Amber Grid“ gamtinių dujų perdavimo sistema taisyklėse, suderintose Komisijos 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. O3-913.

Potencialus perdavimo sistemos naudotojas, siekdamas įgyti teisę naudotis AB „Amber Grid“ valdoma perdavimo sistema ir naudotis dujų perdavimo paslaugomis, privalo sudaryti perdavimo sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi (toliau – PSO). Sudarius perdavimo sutartį, prašymo teikėjas tampa sistemos naudotoju ir įgyja teisę užsakyti pajėgumus, transportuoti dujas perdavimo sistema ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su naudojimusi perdavimo sistemos operatoriaus teikiamomis paslaugomis. Potencialus perdavimo sistemos naudotojas, norėdamas sudaryti perdavimo sutartį, turi pateikti prašymą sudaryti perdavimo sutartį, nurodant būtinus duomenis ir dokumentus.

Teikiant prašymą sudaryti perdavimo sutartį turi būti nurodomi šie duomenys ir pateikiami šie dokumentai:

─ prašymo teikiančio subjekto adresai ir rekvizitai (pavadinimas, įmonės kodas, PVM mokėtojo kodas, adresas, tel. nr., faksas, el. pašto adresas, interneto svetainės adresas, banko rekvizitai);

─ subjekto atstovo (-ų), turinčio (-ių) teisę priimti įsipareigojimus subjekto vardu, kontaktiniai duomenys (įskaitant vardą, pavardę, pareigas, tel. nr., faksą, el. pašto adresą), ir tokį įgaliojimą patvirtinantys dokumentai, jei perdavimo sutartį sudaro ne įmonės vadovas;

─ kontaktiniai duomenys (el. pašto adresas ir tel. nr.), kuriais PSO turi teisę susisiekti dėl klausimų, susijusių su perdavimo paslaugų teikimu, 24 val. per parą.

PSO turi teisę atsisakyti suteikti teisę naudotis perdavimo sistema dėl šių priežasčių:

1) prašyme pateikta ne visa reikalinga informacija arba paaiškėja, kad ji yra klaidinga;

2) praleistas nustatytas prašymų pateikimo galutinis terminas;3) nėra techninių galimybių suteikti perdavimo paslaugą;

102


4) asmuo, pateikęs prašymą, nėra sumokėjęs už anksčiau suteiktas perdavimo

paslaugas, jei jos jam buvo teikiamos;5) prie perdavimo sistemos prijungta vartotojo dujų sistema

neatitinka teisės aktuosenustatytų techninių reikalavimų;6) kitais teisės aktuose nustatytais atvejais.

Sistemos naudotojas kas ketvirtį viso perdavimo sutarties galiojimo metu privalo nurodyti (deklaruoti) planuojamus kiekvieną mėnesį į perdavimo sistemą patiekti ir (arba) iš perdavimo sistemos išimti dujų kiekius kiekvienai priėmimo ir pristatymo vietai, keturiems artimiausiems ketvirčiams į priekį ar trumpesniam laikotarpiui, jei sistemos naudotojas planuoja perdavimo sistema naudotis trumpesnį nei vieneri metai laikotarpį. PSO prašymu sistemos naudotojas privalo pateikti planuojamus į perdavimo sistemą patiekti ir (arba) iš perdavimo sistemos išimti dujų kiekius ir kitam PSO pageidaujamam laikotarpiui.

Už perdavimo paslaugas sistemos naudotojams taikomos PSO nustatytos ir su Komisija suderintos dujų perdavimo kainos. Dujų perdavimo kainos nustatomos už pajėgumus – įleidimo ir išleidimo taškuose ir už perduotą dujų kiekį – išleidimo taškuose.

Dujų sudėtis ir kokybės parametrai įleidimo ir išleidimo taškuose turi atitikti Gamtinių dujų kokybės reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-194 „Dėl Gamtinių dujų kokybės reikalavimų patvirtinimo“, ir kituose teisės aktuose nustatytus dujų kokybės reikalavimus.

Pasinaudojimas gamtinių dujų skirstymo sistema priklausomai nuo sistemos, kuria norima pasinaudoti, reglamentuojamas Naudojimosi AB „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų skirstymo sistema taisyklėse, suderintose Komisijos 2013 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. O3-723, Naudojimosi AB agrofirma „Josvainiai“ gamtinių dujų skirstymo sistema taisyklėse, suderintos Kontrolės komisijos 2013 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. O3-218, Naudojimosi AB „Achema“ gamtinių dujų skirstymo sistema taisyklėse, suderintose Komisijos 2013 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. O3-219, Naudojimosi UAB „Fortum Heat Lietuva“ gamtinių dujų skirstymo sistema taisyklėse, suderintose Komisijos 2013 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. O3-277, Naudojimosi UAB „Intergas“ gamtinių dujų skirstymo

103


sistema taisyklėse, suderintose Komisijos 2015 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. O3-13.

Toliau apžvelgiamos Naudojimosi skirstymo sistemos operatoriaus AB „Lietuvos dujos“ (toliau – SSO) gamtinių dujų skirstymo sistema taisyklės. Taisyklėse nurodoma, kad sistemos naudotojai gali pasinaudoti skirstymo sistema esant šioms techninėms sąlygoms:

1) vartotojo sistema ar kita skirstymo sistema yra prijungta prie skirstymo sistemos;

3) dujų kiekio apskaitai yra įrengtos dujų kiekio matavimo priemonės;

4) dujų, kurias skirstyti prašo sistemos naudotojas, kokybė atitinka gamtinių dujų kokybės reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-194 „Dėl Gamtinių dujų kokybės reikalavimų patvirtinimo“;

5) dujų slėgis, kurio prašo sistemos naudotojas pristatymo vietoje, atitinka pristatymo vietos techninius parametrus.

Sistemos naudotojai, kurie naudojasi skirstymo sistema, pristato dujas į skirstymo sistemos įėjimo taškus ir gauna dujas skirstymo sistemos pristatymo vietose.

Skirstymo sistemos naudotojais gali būti su SSO sudarę skirstymo sutartis asmenys:

─ tiekimo įmonės;─ vartotojai;─ prie skirstymo sistemos prijungtos kitos skirstymo įmonės.

Asmenys, norintys pasinaudoti skirstymo sistema, turi pateikti nustatytos formos prašymą SSO. Prašyme turi būti nurodyta:

1) prašymą pateikusio asmens rekvizitai (sistemos naudotojo pavadinimas, buveinės adresas, kodas, kontaktinė informacija);

2) prašymo tikslas;3) prašomas skirstymo sutarties galiojimo laikotarpis;4) atsakingi asmenys;5) objektų ir vartotojų, kuriems prašoma skirstyti dujas sąrašas;6) dujų tiekimo patikimumo, dujų tiekimo nutraukimo (ribojimo)

grupė, pagal Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių

104


aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 163;

7) dujų vartojimo paskirtis;8) didžiausias ir mažiausias prašomas dujų srautas Qmax, Qmin

(m3/h);9) numatomi skirstyti dujų kiekiai (m3/kWh);10) kita informacija, reikalinga Operatoriaus funkcijoms vykdyti.

Prie prašymo pridedami dokumentai:

1) sistemos naudotojo dujų perdavimo paslaugų sutarties kopija ar dokumentas, patvirtinantis perdavimo paslaugų sutarties sudarymą. Ši sutarties kopija gali būti pateikiama vėliau, bet ne vėliau kaip 3 kalendorinės dienos iki dujų skirstymo pradžios. Vietoje dujų perdavimo paslaugų sutarties kopijos gali būti pateikiamas perdavimo sistemos operatoriaus patvirtinimas apie su sistemos naudotoju sudarytą perdavimo sutartį;

2) nenutrūkstamo gamtinių dujų tiekimo sutarties kopija, jeigu dujas vartotojams numatoma tiekti nenutrūkstamu režimu pagal Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 163;

3) vartotojo dujų sistemos ar dujofikuoto objekto teisėtą valdymą patvirtinantys dokumentai (Valstybės įmonės Registrų centro pažymėjimas apie nekilnojamo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre arba vartotojo dujų sistemos teisėto valdymo teisę patvirtinančios sutarties kopija). Šiuos dokumentus pateikia sistemos naudotojas – vartotojas;

4) asmens įgaliojimas, jei skirstymo sutartį numato pasirašyti ne įmonės vadovas ar ne vartotojo sistemos savininkas;

5) veiklos licencijos kopija (tiekimo įmonėms ir energijos gamybos įmonėms, jei licencija ar leidimas veiklai yra nustatyti teisės aktais);

6) pranešimas (pagal Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimus) apie tiekimo įmonės pakeitimą (tuo atveju, kai sistemos naudotojas prašo sudaryti skirstymo sutartį dėl vartotojų, kurie keičia tiekimo įmonę).

SSO išnagrinėja prašymus, įvertina galimybes suteikti paslaugas ir apie tai informuoja prašymą pateikusius asmenis.

SSO turi teisę atmesti prašymą, kai:

105


1) prašyme pateikta ne visa reikalinga informacija arba ji yra klaidinga;

2) praleistas prašymo pateikimo terminas prašomai skirstymo paslaugos pradžiai;

3) nėra techninių galimybių suteikti skirstymo paslaugą;4) asmuo, pateikęs prašymą, nėra sumokėjęs už anksčiau suteiktas

skirstymo paslaugas;5) jeigu yra nustatyta, kad prie skirstymo sistemos prijungta

vartotojo sistema neatitinka teisės aktų reikalavimų;6) dėl dujų skirstymo buitiniam vartotojui jau yra sudaryta

skirstymo sutartis (išskyrus atvejį, kai vartotojas keičia tiekimo įmonę);7) jeigu prašymą reikia tikslinti, o sistemos naudotojas

reikalaujamos informacijos ir/ar dokumentų po SSO prašymo patikslinti prašymą per 3 kalendorines dienas nepateikia;

8) vartotojas (sistemos naudotojas), pateikęs prašymą, nėra teisėtas objekto, į kurį prašoma skirstyti dujas, savininkas ar valdytojas;

9) pateikti ne visi reikalingi dokumentai, priedai pridedami prie prašymo ar prašymas nepasirašytas atsakingo asmens;

10) jeigu ne mažiau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki prašomo skirstymo paslaugų suteikimo laikotarpio pradžios sistemos naudotojas nesudaro skirstymo sutarties;

11) kitais teisės aktų nustatytais atvejais.

Sistemos naudotojas pirmą kartą sudarant skirstymo sutartį raštu prašymo prieduose turi nurodyti užsakomus dujų kiekius į kiekvieną dujų pristatymo vietą konkrečiam nebuitiniam vartotojui (objektui) ir konkrečios skirstymo kainų grupės buitinių vartotojų skaičių ir kiekį atskirose skirstymo sistemose keturiems artimiausiems ketvirčiams pamėnesiui. Sistemos naudotojas po skirstymo sutarties sudarymo privalo nurodyti (deklaruoti) užsakomus dujų kiekius į kiekvieną dujų pristatymo vietą konkrečiam nebuitiniam vartotojui (objektui) bei konkrečios skirstymo kainų grupės buitinių vartotojų skaičių ir kiekį atskirose skirstymo sistemose keturiems artimiausiems ketvirčiams pamėnesiui, laikantis pastovaus 4 ketvirčių tęstinumo principo.

Po skirstymo sutarties sudarymo prašomi skirstyti dujų kiekiai, dujų kiekių pakeitimai turi būti pateikiami ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki kiekvieno ketvirčio pradžios, pateikiant juos elektronine sistema arba ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki kiekvieno ketvirčio pradžios, pateikiant juos raštu.

106


Atsiskaitymui už skirstymo paslaugas taikomos SSO nustatytos ir su Komisija suderintos dujų skirstymo kainos. Dujų skirstymo kainos yra vienanarės ir taikomos už paskirstytą dujų kiekį per metus. Buitiniams vartotojams paskirstytas dujų kiekis per metus nustatomas pagal paskirstytų gamtinių dujų kiekių apskaičiavimo metodiką.

Apibendrinimas. Pasinaudojimas gamtinių dujų sistema reglamentuojamas gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo operatorių naudojimosi sistemomis taisyklėse, suderintose su Komisija. Tam, kad pramonės įmonė galėtų tiekti pagamintą biometaną į gamtinių dujų perdavimo ir (ar) skirstymo tinklą, biometanas turi atitikti Gamtinių dujų kokybės reikalavimus, patvirtintus LR energetikos ministro 2013 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-194 „Dėl Gamtinių dujų kokybės reikalavimų patvirtinimo“. Siekiant pasinaudoti gamtinių dujų sistema taisyklėse nustatyta tvarka turi būti teikiami prašymai, o atsisakymas išduoti leidimus gali būti grindžiamas techninėmis (nėra techninių galimybių suteikti perdavimo/skirstymo paslaugas, vartotojų dujų sistema neatitinka techninių reikalavimų ir kt.) ir ne techninėmis (pateikti ne visi dokumentai, asmuo, teikiantis prašymą nėra sumokėjęs už anksčiau suteiktas paslaugas ir kt.) priežastimis.

Už perdavimo ir skirstymo paslaugas taikomos perdavimo ir skirstymo operatorių nustatytos ir su Komisija suderintos perdavimo ir skirstymo kainos.

Pagrindinė problema, su kuria susiduriama siekiant į tinklą patiekti biodujas – jų kokybė. Pagamintose biodujose metano būna apie 65 proc., toks kuras iš esmės laikomas kokybišku ir gali būti naudojamas kuro deginimo įrenginiuose. Tuo tarpu norint patiekti biodujas į gamtinių dujų sistemą reikalinga dujas išvalyti taip, kad metano kiekis jose nebūtų mažesnis nei 90 proc. Aukštos kokybės biodujas išvalantys įrengimai, taip pat atitinkama tiekiamų į tinklą dujų kokybės nuskaitymo sistema sudaro papildomas investicijas norint tiekti biodujas į gamtinių dujų sistemą.

Kita svarbi problema norint tiekti biodujas į skirstymo tinklą – gamtinių dujų vartojimo netolygumas. Jeigu biodujos tiekiamos į vieną gamtinių dujų skirstymo sistemą, o suvartojamos kitoje, gali nebūti techninių galimybių priimti tokias dujas į tinklą, nes susidarytų atvejis, kai tos sistemos, į kurią tiekiamos biodujos, gamtinių dujų poreikis būtų mažesnis nei patiekiamas biodujų kiekis.

107


Minėtos problemos būtų galima išvengti pasinaudojant perdavimo tinklu. Tačiau investicija prisijungti prie perdavimo tinklo santykinai didelė ir svarstytina esant dideliam biodujų gamybos pajėgumui, kadangi į perdavimo tinklą reikia patiekti aukšto slėgio (55 bar) dujas.

9. EVE DIDINIMO PRAMONĖS ĮMONĖSE ĮTAKA JŲ GAMINAMAI PRODUKCIJAI

9.1. Pramonės įmonių indėlis EVE didinimo srityje vykdant ES ekonomikos augimo strategijos „Europa 2020“ ateinančiam dešimtmečiui tikslus

2009 m. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Direktyvą 2009/28/EB „Dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją“, kurioje visos ES šalys įsipareigojo plėsti atsinaujinančių energijos išteklių dalį bendrame galutiniame energijos suvartojime. Lietuvai šioje direktyvoje nustatytas teisiškai privalomas tikslas, kad 2020 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis sudarytų ne mažiau kaip 23 procentus šalies bendro galutinio energijos suvartojimo.

Europos vadovų Taryba, siekdama paspartinti ne tik atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą energijos gamyboje, bet ir kuo efektyviau vartoti ją, 2010 m. kovo 3 d. patvirtinto strategiją „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“. Tai vienas esminių ES politikos dokumentų, Lisabonos strategijos tiesioginė tąsa, kuriame numatomos pagrindinės konkurencijos skatinimo, energetinės nepriklausomybės, klimato kaitos valdymo kryptys, kurias numatoma

108


įgyvendinti siekiant didinti energetinį efektyvumą, stiprinti vartotojų teisių apsaugą ir pasiekti aukštą energijos tiekimo saugumo ir patikimumo lygį. Šiame dokumente numatomos priemonės, skirtos įgyvendinti strateginį tikslą – iki 2020 metų 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, 20 proc. padidinti naudojamų atsinaujinančių energijos išteklių dalį bei 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą. Siekiant didinti bendrą valstybės energijos vartojimo efektyvumo rodiklį yra numatoma didinti pastatų ir transporto, pramonės sektorių, energijos tiekimo ir gamybos sistemų energetinį efektyvumą, sukurti energijos suvartojimo efektyvinimo veiksmų planų įgyvendinimo ir priežiūros mechanizmus nacionaliniu lygmeniu.

Aukščiau minėtiems tikslams įgyvendinti Lietuvoje buvo patvirtinti šie pagrindiniai teisės aktai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 789 „Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategija“; 2012 m. birželio 26 d. LR Seimo nutarimas Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 12 d. priimtas „Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas“ Nr. XI-1375, kuriuose įtvirtinti šie pagrindiniai siektini tikslai iki 2020 m.:

elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, padidinti ne mažiau kaip iki 20 procentų;

centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šilumos energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki 60 procentų, o namų ūkiuose atsinaujinančių energijos išteklių dalį šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse padidinti ne mažiau kaip iki 80 procentų.

2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo numato bendrą energijos efektyvumo skatinimo mechanizmą, kuriuo siekiama užtikrinti 20 proc. energijos vartojimo efektyvumo tikslą ir sudaryti sąlygas toliau didinti energijos vartojimo efektyvumą. Minėtoje direktyvoje didelio naudingumo kogeneracija yra išskiriama kaip priemonė, turinti pirminės energijos taupymo potencialo.

Pažymėtina, kad strateginiuose dokumentuose užsibrėžtų tikslų sėkmingas įgyvendinimas tiesiogiai priklauso ir nuo atsinaujinančius

109


energijos išteklius naudojančių energijos gamybos įrenginių bei jos efektyvų vartojimą skatinančių priemonių plėtros pramonės sektoriuje. Siekiant paskatinti pastarųjų investicijų plėtrą bei padidinti konkurenciją pramonės sektoriuose, ES šalims narėms yra numatyti įvairūs paramos mechanizmai. 2014 m. rugsėjo 8 d. EK patvirtinto 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą Nr. C(2014)6397, pagal kurią Lietuvos Respublikos ūkio ministerija numato teikti ES struktūrinių fondų subsidijas pramonės įmonėms pagal 2014 – 2020 metų periodo 4 Veiksmų programos prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių gamybos ir naudojimo skatinimas“ investicinio prioriteto „4.2. Energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos vartojimo įmonėse skatinimas“ uždavinį „4.2.1. uždavinys „Sumažinti energijos vartojimo intensyvumą pramonės įmonėse“.

Planuojamos remti veiklos:

• Atsinaujinančios energijos panaudojimas pramonės įmonėse. • Biokogeneracinių elektrinių įmonėse įrengimas. • Įrangos ir technologijų (technologinių sprendimų), įgalinančių

didinti energijos vartojimo efektyvumą didelėse pramonės įmonėse, diegimas.

• Energetinio audito įmonėse atlikimas (tik mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms).

Paminėtina, jog Lietuva jau artimiausiu metu turėtų pasiekti teisiškai įsipareigotą tikslą, t. y. atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame galutiniame energijos suvartojimo balanse pasieks 23 proc. Vadovaujantis LR energetikos ministerijos 2014 m. lapkričio mėn. išplatintu pranešimu spaudai26, atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame galutiniame energijos suvartojimo balanse siekė 22,95 proc. 2013 m., o pramonės sektoriuje atsinaujinančių energijos išteklių dalis siekia apie 9 proc. (žr. 9.1 pav.)

26 http://www.enmin.lt/lt/news/detail.php?ID=3788 (Žiūrėta 2015-03-31)110

http://www.enmin.lt/lt/news/detail.php?ID=3788


9.1 pav. Atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutiniame energijos suvartojime (2013 m. LSD bei Energetikos ministerijos duomenys)

Tikėtina, kad dėka ES finansinės paramos, kuri numatyta pramonės sektoriui 2014–2020 m. laikotarpiui, atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame pramonės energijos suvartojimo balanse iki 2020 m. viršys 10 proc., dėl ko pagerės ir nacionalinis atsinaujinančių energijos išteklių rodiklis bendrame galutiniame energijos suvartojimo balanse.

Galutinės energijos vartojimo požiūriu, Lietuvos pramonės sektorius jos suvartoja apie 20 proc. nuo visos šalyje suvartotos energijos kiekio ir tai yra vienas iš daugiausiai energijos šalyje suvartojantis sektorius. Daugiausiai galutinės energijos suvartojama transporte ir namų ūkiuose, atitinkamai 33 proc. ir 31 proc. (žr. 9.2 pav.).

9.2 pav. Galutinės energijos suvartojimo pasiskirstymas pagal sektorius Lietuvoje (2013 m. LSD duomenys)

111


Lietuvos statistikos departamento 2012 m. duomenimis, didžiausias ŠESD išmetimų šaltinis Lietuvoje buvo energetikos sektorius, kuriame 2012 m. susidarė 55 proc. viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Iš šios veiklos srities į atmosferą pateko 79,8 proc. CO2, 14,6 proc. CH4 ir 2,5 proc. N2O. Žemės ūkis – antrasis sektorius pagal ŠESD išmetamą kiekį – 23,4 proc. bendrų išmetimų. Pramonės sektoriuje susidarė 16,8 proc., o atliekų sektoriuje – 4,5 proc. bendro ŠESD išmetimo kiekio.

Paminėtina, kad pramonės sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis yra išdalintas į du sektorius, t. y. energetikos (energijos gamybos metus) ir pramonės procesų, vadinasi suminė į aplinką išmetama ŠESD kiekio dalis, kurią galima būtų priskirti tik pramonės sektoriui, būtų didesnė nei dabar skaičiuojamas kiekis nurodant tik pramonės procesų sektorių.

Atsižvelgiant į Lietuvos pramonės sektoriaus galutinės energijos poreikio dydį, darytina išvada, kad pastarojo sektoriaus modernizavimas diegiant jame energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones bei skatinant kuro konversijos procesą (keičiant iškastinį ir taršų kurą į vietinius atsinaujinančius energijos išteklius), ženkliai prisidėti prie aplinkosauginės šalies būklės gerinimo.

Atsižvelgiant į Veiksmų plane įtvirtintą siektiną tikslą iki 2020 m. gruodžio 31 d. bendrame Lietuvos galutinio energijos suvartojimo balanse sutaupyti 11,677 TWh galutinės energijos, ekonominiu vertinimu beveik pusę šio kiekio (apie 48 proc. arba 5,587 TWh) galima pasiekti pramonės sektoriuje diegiant įvairias EVE didinimo priemones. EVE didinimo priemonių plėtra pramonės sektoriuje ženkliai įtakotų ir kitus nacionalinius rodiklius. Jeigu galutinės energijos pramonės sektoriuje būtų sutaupoma iki 48 proc. viso užsibrėžto nacionalinio tikslo ir priėmus prielaidą, kad 30 proc. šio sutaupyto sutartinio kuro kiekio (apie 1,676 TWh) bus tiesiogiai sutaupoma pramonės įmonėse naudojamo pirminio kuro kiekio, vien CO2 emisija, palyginus su 2013 m. tarša sumažėtų 338 tūkst. tonų arba 29 proc.

9.2. EN ISO 50001 įgyvendinimo pramonės įmonėse situacija, poveikis EVE didinimui, įdiegto standarto techninis ir ekonominis efektas

Šiame tarptautiniame standarte apibrėžiami energijos naudojimo vadybos sistemos, kurios tikslas – įgalinti organizaciją laikytis sisteminio

112


požiūrio siekiant nuolat gerinti energinį efektyvumą, įskaitant energinį našumą, energijos naudojimą ir sąnaudas, sukūrimo, įgyvendinimo, priežiūros ir gerinimo reikalavimai. Šiame tarptautiniame standarte apibrėžiami reikalavimai, taikomi energijos naudojimui ir sąnaudoms, įskaitant matavimą, dokumentus ir rezultatų pateikimą, įrenginių, sistemų, procesų projektavimą bei pirkimą ir personalą, kuris turi įtakos energiniam efektyvumui. Šis tarptautinis standartas taikomas visiems kintamiems dydžiams, lemiantiems energinį efektyvumą, kuriuos organizacija gali kontroliuoti ir paveikti. Šiame tarptautiniame standarte neapibrėžiami konkretūs energinio efektyvumo rodikliai. Šis tarptautinis standartas sudarytas taip, kad jį būtų galima taikyti nepriklausomai, bet jis gali būti derinamas arba integruojamas su kitomis vadybos sistemomis. Šį tarptautinį standartą gali taikyti bet kuri organizacija, siekianti užtikrinti, kad ji atitinka vykdomą energijos naudojimo politiką, ir norinti pademonstruoti kitiems, kad šis atitikimas patvirtintas įsivertinimo arba savideklaravimo priemonėmis, arba išorinės organizacijos energijos naudojimo vadybos sistemos sertifikavimu. Šio tarptautinio standarto A priede taip pat pateikiami informatyvūs nurodymai dėl jo naudojimo.

Nei viena duomenis pateikusi įmonė nėra pilnai įsidiegusi šio standarto, t. y. neatitinka standarto reikalavimų, tačiau viena iš įmonių nurodė, kad siekiant jau artimiausioje ateityje atitikti standarto reikalavimus, investuoja į energijos vadybos sistemos tobulinimą. Tikėtina, kad pasyvus pastarojo standarto diegimas įmonėse yra dėl to, kad iki jo 2011 m. patvirtinimo, energijos valdymas buvo vienas iš aplinkos apsaugos vadybos sistemos (ISO 14001) elementų, kurį dauguma įmonių jau dabar yra įsidiegusios.

Nors ISO 50001 standartas skirtas visoms įmonėms, nepriklausomai nuo jų dydžio, tačiau be abejo, didžiausią naudą absoliutine išraiška suteiks įmonėms, naudojančioms daug energijos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šalies didžiosios pramonės įmonės, įvertinusios kitų šalių pramonės įmonių pasiektus rezultatus dėka įdiegto standarto, taip pat investuos į šios energijos vadybos sistemos tobulinimą.

113


9.3. EN ISO 14001 įgyvendinimo pramonės įmonėse situacija, poveikis EVE didinimui, įdiegto standarto techninis ir ekonominis efektas

Šiame tarptautiniame standarte apibrėžiami reikalavimai, keliami aplinkos apsaugos vadybos sistemai ir leidžiantys organizacijai sukurti ir įgyvendinti politiką ir tikslus, kuriuose atsižvelgiama į teisinius ir kitus reikalavimus, kuriuos organizacija prisiima, ir informaciją apie reikšmingus aspektus. Jis taikomas tiems aplinkos apsaugos aspektams, kuriuos organizacija gali valdyti ir kuriems ji gali daryti įtaką.

Šis tarptautinis standartas taikomas visoms organizacijoms, kurios nori: a) sukurti, įgyvendinti, prižiūrėti ir gerinti aplinkos apsaugos vadybos

sistemą, b) garantuoti, kad atitinka savo suformuluotą aplinkos apsaugos politiką, c) įrodyti, kad atitinka šį tarptautinį standartą 1) pačiai priimant

sprendimą ir paskelbiant pareiškimą arba 2) siekiant šalių, suinteresuotų organizacija, pvz., užsakovų, atitikties jam patvirtinimo, arba 3) siekiant, kad organizacijos paskelbtą pareiškimą patvirtintų nepriklausoma nuo jos šalis, arba 4) siekiant, kad nepriklausoma organizacija sertifikuotų (arba registruotų) jos aplinkos apsaugos vadybos sistemą. Yra numatyta, kad visi šio tarptautinio standarto reikalavimai būtų įtraukti į kiekvieną aplinkos apsaugos vadybos sistemą. Taikymo mastas priklauso nuo tokių faktorių: organizacijos aplinkos apsaugos politikos, jos veiklų, produktų ir paslaugų pobūdžio, vietos ir sąlygų. Šio tarptautinio standarto A priede pateikiama informatyvių patarimų, kaip standartu naudotis.

Aplinkos apsaugos vadybos sistema organizacijai padeda: Gerinti aplinkos apsaugos veiksmingumą; Taupyti gamtinius ir energetinius išteklius Mažinti valdymo kaštus; Užtikrinti teisinių reikalavimų vykdymą; Patenkinti klientų reikalavimus plečiant rinką; Palaikyti gerus santykius su visuomene; Sukurti saugias darbo sąlygas darbuotojams; Gauti investicijas verslo plėtrai; Gerinti organizacijos įvaizdį; Sertifikuoti aplinkos apsaugos vadybos sistemą.

114


Sertifikuota aplinkos apsaugos vadybos sistema – tai daugiau nei standarto reikalavimų vykdymo užtikrinimas.

Kaip jau buvo minėta, ISO 140001 standartą yra įsidiegusios daugiau nei pusė (55 proc.) duomenis pateikusių įmonių. Pažymėtina, kad standartas įmonėms suteikia teisę laisvai pasirinkti aplinkos oro taršos stebėsenos vertinimo rodiklius ir analizuoti jų pokyti, todėl vienos įmonės stebi tik vienos rūšies teršalų pokytį laike, kitos apima žymiai platesnį nagrinėjamų skirtingų teršalų kiekį. Tai pagrindinis veiksnys kuris neleidžia objektyviai palyginti įmones pagal pasiektus rezultatus mažinant santykinę aplinkos taršą, tačiau vien dėl įdiegto standarto įmonės bendrai sutaupė 36 GWh pirminio kuro energijos arba tai sudaro apie 3,1 ktne pirminio kuro. Suminė ekonominė nauda dėl sutaupytos pirminio kuro energijos siekia apie 1,2 mln. Eur.

Likusios įmonės, kurios iki šiol nėra įsidiegusios šio standarto (neatitinka reikalavimų) nurodė, kad artimiausiu metu neplanuoja atitikti standarto reikalavimų, tačiau darytina išvada, kad įvertinus standartą įsidiegusių įmonių pasiektus teigiamus rezultatus, tikėtina, kad tai bus papildoma paskata joms investuoti į standarto reikalavimų atitikimą. Standarto reikalavimų atitikimas leistų ne tik sumažinti šalies santykinę aplinkos apsaugos taršą, bet ir padidintų įmonių konkurencingumą.

115


10. PRIEMONIŲ, PASKATŲ BEI JŲ ĮGYVENDINIMO MECHANIZMŲ POREIKIS

Pagrindinė pramonės įmonių, kaip ūkio subjektų, veikla sutelkta į produkcijos gamybą, o ne EVE įmonėje didinimą. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl viena pramonė be išorinės pagalbos nesugebės pasiekti aukštų EVE rodiklių. Didėjant energijos kainoms pramonės įmonės siekia tuos pačius gamybos procesus atlikti mažiausiomis energijos sąnaudomis, dėl ko atsiranda tam tikros iniciatyvos iš pramonės įmonių didinti EVE. Bet vien kainų įtaka nesukurs sistemingo pramonės įmonių požiūrio dėl EVE didinimo. Dėl to yra reikalingi EVE priemonių įgyvendinimo skatinimo mechanizmai.

Paprastai skatinimo priemonės parenkamos atsižvelgiant į pagrindines kliūtis, trukdančias įgyvendinti EVE priemones be paramos: pačių pramonės subjektų elgsena ir susiformavęs požiūris, valstybės politika, informacijos ir žinių trūkumas, finansinių išteklių trūkumas. Dažniausiai praktikoje sutinkamos paramos priemonės pramonės įmonėms:

─ įvairios dotacijos ir subsidijos, padengiančios įvairias su projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas, ypač su išankstine projekto rengimo veikla (pvz., remiamas audito atlikimas);

─ mokesčių lengvatos (pvz., PVM, pelno ir kt.);─ lengvatinės paskolos;─ rizikos pasidalinimas (pvz., paskolos garantijos teikimas).

10.1. Skatinimo mechanizmai

ES struktūrinių fondų subsidijos. 2014-2020 metais pramonės įmonėms numatyta ES finansinė parama pagal prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ konkretaus uždavinio „Sumažinti energijos vartojimo intensyvumą pramonės įmonėse“ finansines priemones:

─ Auditas pramonei LT;─ RES pramonei LT+;─ Kogeneracija pramonei LT;─ Pramonės įmonių energetinis efektyvumas LT.

116


Trumpas priemonių aprašas pateikiamas 10.1 lentelėje.

117


10.1 lentelė. ES struktūrinių fondų finansinės priemonės pagal konkretų uždavinį „Sumažinti energijos vartojimo intensyvumą pramonės įmonėse“

Eil. Nr. Priemonė Trumpas aprašas

1. RES PRAMONEI LT+

Priemonės biudžetas – 10,14 mln. EurFinansuotinos veiklos – investicinė pagalba atsinaujinančių išteklių energijos gamybai skatinti (tik naujiems įrenginiams)Intensyvumas – iki 60 proc. didelėms įmonėms, iki 70 proc. vidutinėms, iki 80 proc. mažoms ir labai mažomsParamos dydis – iki 0,87 mln. EurPareiškėjai – MVĮ ir didelės pramonės įmonės

2. Kogeneracija PRAMONEI LT+

Priemonės biudžetas – 3,47 mln. EurFinansuotinos veiklos – investicinė pagalba didelio naudingumo kogeneracijai (papildomos įrangos, kurios reikia, kad būtų padidintas kogeneracinės jėgainės energetinis naudingumas, kai esamas įrenginys jau atitinka didelio naudingumo ribą, diegimas)Intensyvumas – 45 proc. didelėms įmonėms, 55 proc. vidutinėms, 65 proc. mažoms ir labai mažomsParamos dydis – iki 0,29 mln. EurPareiškėjai – MVĮ ir didelės pramonės įmonės

3.Pramonės įmonių energetinis efektyvumas LT

Priemonės biudžetas – 4,34 mln. EurFinansuotinos veiklos – garantuotų ir negarantuotų paskolų, skirtų įrangos ir technologijų (technologinių sprendimų), įgalinančių didinti įmonių energijos vartojimo efektyvumą, diegimui, palūkanų kompensavimas pramonės įmonėms; palūkanų, mokamų pagal garantuotų ir negarantuotų finansinės nuomos (lizingo) sutartis, skirtų įrangos ir technologijų (technologinių sprendimų), įgalinančių didinti įmonių energijos vartojimo efektyvumą, diegimui, palūkanų kompensavimas pramonės įmonėms.Intensyvumas – 100 proc.Paramos dydis – iki 199.838 EurPareiškėjai –pramonės įmonės

4. Auditas PRAMONEI LT+

Priemonės biudžetas – 7,24 mln. EurFinansuotinos veiklos – energetinio audito atlikimas pramonės įmonėseIntensyvumas – iki 50 proc. didelėms įmonėms, iki 60 proc. vidutinėms, iki 70 proc. mažoms ir labai mažoms


Paramos dydis – iki 30.000 EurPareiškėjai – MVĮ pramonės įmonės ir didelės pramonės įmonės, jeigu energijos vartojimo auditas atliekamas papildomai su energijos vartojimo auditu, privalomu pagal Direktyvą 2012/27/ES

119


Iki šiol nei vienai finansavimo priemonei finansavimo sąlygų aprašai nepatvirtinti ir kvietimai nepaskelbti.

EVE priemonėms įgyvendinti taip pat galima pretenduoti į ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto „Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas“, investicinio prioriteto „MVĮ gebėjimų dalyvauti ekonomikos augimo ir inovacijų diegimo procesuose rėmimas“ 3.3.2. konkretaus uždavinio „Padidinti MVĮ investicijas į eko-inovacijas ir kitas, efektyviai išteklius naudojančias, technologijas“ priemonę ECO-INOVACIJOS LT+. Priemonės biudžetas 86,89 mln. Eur. Finansuojamos investicijos į materialųjį turtą (įrenginius), kurį įdiegus mažėja neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai, skatinama pramoninė simbiozė ir užtikrinamas tęstinis aplinkos apsaugos efektas, t. y. investicijos į švaresnės gamybos inovacijas (ir jų įdiegimą), kuriose taikomi tokie racionalių išteklių naudojimo ir taršos prevencijos metodai. Tinkamos išlaidos, susijusios su EVE didinimu pramonėje, būtų: atliekamos šilumos panaudojimas (rekuperavimas, regeneravimas), apšvietimas, šiluminės energijos gamyba ir tiekimas, ventiliacija, kondicionavimas, drėkinimas, šaldymo energijos gamyba ir tiekimas; vandens, nuotekų valymas, kt., taip pat išlaidos, susijusios su technologijų, reikalingų energetinę vertę turinčių atliekų (pavyzdžiui, pakuočių, biologiškai skaidžių atliekų, kt.), naudojamų energijai gauti, diegimui įmonėse, kai šias atliekas deginant atskirai ar kartu su kitomis atliekomis ar kuru, gaunama energija būtų naudojama įmonių vidaus poreikiams tenkinti (jos netiekiant į šalies energetinius tinklus). Paramos intensyvumas iki 25 proc. vidutinėms įmonėms (iki 35 proc., jei vidutinės įmonės veiklą vykdo regionuose, nurodytuose nacionaliniame teisės akte), iki 35 proc. mažoms ir labai mažoms. Galimi pareiškėjai – MVĮ. Atsižvelgiant į tai, kad priemonės tikslas yra sumažinti neigiamas klimato kaitos ir šiltnamio efekto pasekmes, o ne tiesiogiai padidinti EVE įmonėse, šios priemonės ekonominis efektas nevertinimas.

Kaip aprašyta 11 skyriuje, įmonėms labiausiai aktuali skatinimo priemonė yra ES struktūrinių ir kitų finansinių iniciatyvų subsidijos. Dalies atliekamų investicijų kompensavimas daro didžiausią teigiamą įtaką projekto finansiniams rodikliams.

Didžiajai daliai apklausoje dalyvavusių įmonių (45 proc.) priimtinas pramos intensyvumas 40–50 proc. (10.1 paveikslas).


10.1 pav. Įmonių pageidaujamas paramos intensyvumas

Paramos priemonė Auditas pramonei LT+ tiesioginės įtakos EVE projektų ekonominiams rodikliams neturi.

Finansų inžinerinės priemonės – lengvatinės paskolos. Lengvatinės paskolos atitinka ES struktūrinių fondų finansinę priemonę Pramonės įmonių energetinis efektyvumas LT. Pagal įmonių apklausos rezultatus didžiausią prioritetą iš skatinimo priemonių lengvatinei paskolai skyrė tik 8 proc. įmonių, kaip vidutinio svarbumo 52 proc., kaip mažiausiai svarbią – 40 proc. įmonių.

Apklausoje dalyvavusios įmonės taip pat nurodė palūkanų normą, už kurią gali pasiskolinti iš kredito institucijų (10.2 paveikslas).

121


10.2 pav.Įmonių galimų gauti kreditų kaina (palūkanų norma)

Dalis klausimyną užpildžiusių įmonių nesiskolina visai, o didžioji įmonių dalis iš kredito institucijų gali pasiskolinti už 3 proc. neviršijančią palūkanų normą. Didžioji dalis įmonių pageidautų, kad lengvatinės paskolos palūkanų norma neviršytų 1 proc. (10.3 paveikslas).

10.3 pav.Įmonių pageidaujamų lengvatinių paskolų kaina (palūkanų norma)

Pagal paramos priemonę Pramonės įmonių energetinis efektyvumas LT finansuojama 100 proc. palūkanų per nustatytą laikotarpį, tačiau jos negali viršyti 199,8 tūkst. Eur per 3 metus.

Kliūčių projektų įgyvendinimui panaikinimas. Kliūčių projektų įgyvendinimui identifikavimas ir jų svarbos nustatymas atliktas vadovaujantis apklausoje dalyvavusių įmonių duomenimis. Įmonių prašyta įvertinti kliūtis ir jų svarbą suteikiant joms balus nuo 1 iki 5, kur 5 – labiausiai projekto įgyvendinimą įtakojanti kliūtis, 1 – mažiausiai įtakojanti kliūtis. Pagal apklausos duomenis, labiausiai projektams įgyvendinti trukdanti kliūtis yra nepakankami projektų ekonominiai (atsipirkimo) rodikliai.

122


10.4 pav.Projektų įgyvendinimą įtakojančios kliūtys

Pagal balų skaičių didžiąją dalį kliūčių sudaro ekonominiai motyvai (nepakankami projektų ekonominiai rodikliai, paramos subsidijos forma trūkumas, nėra lėšų, reikalingų bendrafinansavimui, skolinimosi galimybės, nuosavų lėšų trūkumas projektams įgyvendinti). Šios kliūtys surinko daugiausiai balų (71 proc.). Technologinės kliūtys sudaro 15 proc. visų surinktų balų, o mažiausiai projektus įtakoja teisinės kliūtys (14 proc.).

Apibendrinimas. Didžiajai daliai apklausoje dalyvavusių įmonių priimtiniausias skatinimo mechanizmas yra ES struktūrinių fondų ir kitų finansinių iniciatyvų subsidijos. 39 proc. apklaustų įmonių pageidautų, kad paramos intensyvumas siektų 40–50 proc., 30 proc. norėtų 60–70 proc. intensyvumo, 17 proc. 50–60 proc. intensyvumo ir 13 proc. daugiau nei 70 proc. intensyvumo. Atsižvelgiant į tai, kad dalis įmonių nesiskolina visai (22 proc.), o tų, kurios skolinasi, palūkanos santykinai žemos (50 proc. įmonių gali pasiskolinti iki 3 proc. palūkanų, 28 proc. už ne daugiau nei 6 proc.), pramonės įmonėms palūkanų kompensavimas nėra itin patraukli paramos priemonė. Pagal apklausos duomenis, labiausiai projektams įgyvendinti trukdanti kliūtis yra nepakankami projektų ekonominiai (atsipirkimo) rodikliai, mažiausiai – teisinės kliūtys ir skolinimo galimybių trūkumas.

123


10.2. Paramos mechanizmų įtaka ekonominiam energijos taupymo potencialui

Labiausiai apklausoje dalyvavusias įmones domina ES struktūrinių fondų ir kitų finansinių iniciatyvų subsidijos. Subsidijos tiesiogiai veikia projektų patrauklumą: sumažina investicijas ir pagerina projektų finansinius rodiklius. Įmonių pageidaujamas EVE priemonių paprastasis atsipirkimo laikas ne daugiau nei 3 metai, tai yra sąlyginai trumpas laikas ir tokiam atsiperkamumo rodikliui EVE priemonėms pasiekti reikalinga parama. Pagal apskaičiuotą techninį ir ekonominį potencialą nustatytos reikalingos subsidijos, kad visų techninio potencialo priemonių PAL būtų ne ilgesnis nei 3 metai. Rezultatai pateikiami 10.2 lentelėje.

10.2 lentelė. Ekonomiškai nepatrauklioms priemonėms reikalingas paramos intensyvumas

Eil.

Nr.

Sistema

Energijos taupymo

potencialas, kurio PAL > 3

metai, ktne

Reikalingas paramos

intensyvumas, proc.

Parama, tūkst.

Eur/metus

Parama 2014–

2020 m., tūkst. Eur

1. Elektros suvartojimo mažinimas 159,41 - 25.454,6

4178.182,4

91. Apšvietimas 4,30 40,00 286,86 2.008,00

1.2. Suspausto oro sistema 18,72 64,71 3.433,38 24.033,69

1.3. Aušinimo sistemos 15,26 65,38 2.884,72 20.193,01

1.4. Siurbliai 26,44 60,53 4.056,48 28.395,35

1.5. Ventiliatoriai 19,77 58,20 2.753,54 19.274,80

1.6. Kiti varikliai 74,92 61,63 12.039,66 84.277,63

2. Kuro vartojimo mažinimas 277,62 - 54168,34 379178,3

82.1.

Kogeneracijos diegimas 42,28 83,84 12.678,99 88.752,95

2.2.

Šilumos/garo gamybos efektyvinimas 235,34 63,79 41.489,35 290.425,44

2.3.

Atliekinės šilumos panaudojimas 0,0 0,0 0,0 0,0

3. AEI diegimas 548,00 - 71.145,71

498.020,00

3.1.

Saulės kolektorių diegimas 244,00 68,75 23.571,43 165.000,00

3.2 Saulės elementų 8,00 82,95 3.545,71 24.820,00

124


Eil.

Nr.

Sistema

Energijos taupymo

potencialas, kurio PAL > 3

metai, ktne

Reikalingas paramos

intensyvumas, proc.

Parama, tūkst.

Eur/metus

Parama 2014–

2020 m., tūkst. Eur

. diegimas3.3. Vėjo jėgainių diegimas 296,00 60,53 44.028,57 308.200,00

4. Iš viso 985,03 - 150.768,70

1.055.380,87

Kad visas energijos ir kuro taupymo potencialas, kurio atsipirkimo laikas ilgesnis nei 3 metai (985,03 ktne), atsipirktų per 3 metus, 2014–2020 m. reikalinga 1.055,38 mln. Eur paramos.

Iš viso pagal finansinės paramos priemones, skatinančias EVE didinimą pramonės įmonėse, 2014–2020 m. periodui skiriama 17,95 mln. Eur (61,98 mln. Lt): RES pramonei LT+ – 10,14 mln. Eur, Kogeneracija pramonei LT+ – 3,47 mln. Eur, Pramonės įmonių energetinis efektyvumas LT – 4,34 mln. Eur.

Pramonės įmonių energetinis efektyvumas LT. Dalinis palūkanų kompensavimas. Atsižvelgiant į tai, kad parama atskirai skiriama atsinaujinantiems energijos ištekliams ir kogeneracijai skatinti, palūkanų kompensavimas numatomas elektros taupymo priemonėms ir šilumos/garo gamybos įrenginių efektyvinimui. Atliekant vertinimą priimamos prielaidos:

1) paskolos grąžinimo terminas 3 metai (pagal priemonės aprašymą projekto trukmė ne ilgiau kaip 36 mėnesiai);

2) paskolos dydis – 70 proc. investicijos (Komisijos skelbiama optimali kapitalo struktūra);

3) palūkanų norma 3 proc. (pagal įmonių apklausos duomenis, 10.2 paveikslas).

Paramos priemonės Pramonės įmonių energetinis efektyvumas LT įtaka finansiniams rodikliams pateikiama 10.3 lentelėje.

125


10.3 lentelė. Paramos priemonės Pramonės įmonių energetinis efektyvumas LT įtaka finansiniams rodikliams

Eil.

Nr.

Sistema

Energijos taupymo

potencialas, kurio PAL > 3 metai, ktne

Reikalinga kompensuo

ti palūkanų, tūkst. Eur

Subsidijos vertė,

koreguota, tūkst.

Eur

Neatsiperkančių priemonių

PAL su parama, metai

1. Elektros suvartojimo mažinimas 159,41 17.717,17 1.689,88 -

1.1. Apšvietimas 4,30 306,87 29,27 4,97

1.2. Suspausto oro sistema 18,72 2.270,51 216,56 8,45

1.3. Aušinimo sistemos 15,26 1.887,87 180,07 8,62

1.4. Siurbliai 26,44 2.867,80 273,53 7,56

1.5. Ventiliatoriai 19,77 2.024,59 193,11 7,13

1.6. Kiti varikliai 74,92 8.359,52 797,34 7,77

2. Kuro suvartojimo mažinimas 235,34 27.829,63 2.654,42 -

2.1.

Šilumos/garo gamybos efektyvinimas 235,34 27.829,63 2.654,42 7,78

3. Iš viso 394,75 45.546,80 4.344,30 -

Norint kompensuoti visas 10.3 lentelėje pateiktų priemonių palūkanas 100 proc. 2014–2020 m., reikėtų 45.546,80 tūkst. Eur paramos, tuo tarpu pagal priemonę Pramonės įmonių energetinis efektyvumas LT numatyta 4,34 mln. Eur (15 mln. Lt) paramos. Atitinkamai sumažinus subsidijas visoms priemonėms proporcingai, būtų kompensuojama 10 proc. palūkanų. Nei vienai priemonei numatoma parama nepadeda pagerinti atsiperkamumo iki 3 metų. Tačiau visų priemonių atsipirkimas neviršija 10 metų.

Kogeneracinių elektrinių diegimui skatinti numatoma paramos priemonė Kogeneracija pramonei LT+. Skaičiuojant paramos dydį dujinėms elektrinėms su VDV ir biokuro elektrinėms, parama paskirstyta proporcingai techniniam potencialui. Rezultatai pateikiami 10.4 lentelėje.

126


10.4 lentelė. Paramos priemonės Kogeneracija pramonei LT+ įtaka finansiniams rodikliams

Eil. Nr.

Darbo valandos per metus

PAL, įvertinus subsidiją metai

1. Kogeneracinės jėgainės su VDV, subsidija 2,29 mln. Eur

1.1. 3000 neatsiperka1.2. 6000 neatsiperka1.3. 8000 21,4

2. Biokuro kogeneracinės jėgainės, subsidija 1,18 mln. Eur

2.1. 3000 neatsiperka2.2. 6000 17,92.3. 8000 13,4

Kai kogeneracinės jėgainės dirba 3000 val. per metus, ir jėgainės su VDV 6000 val. finansiniai rodikliai nepagerėja, elektrinės neatsiperka per visą jų gyvavimo laikotarpį. Elektrinės, kurios atsipirko per jų gyvavimo laikotarpį be paramos, atsipirkimo laikas nežymiai sutrumpėja. Priemonės biudžetas santykinai nedidelis (3,47 mln. Eur), ir sudaro tik 3,3 proc. visų reikalingų investicijų kogeneracijos potencialui įdiegti.

AEI pramonėje skatinti numatoma paramos priemonė RES pramonei LT+. Skaičiavimai atlikti priimant mažiausią paramos intensyvumą 30 proc. ir didžiausią 80 proc. nuo investicijos. Skaičiavimo rezultatai pateikti 10.5 lentelėje.

10.5 lentelė. Paramos priemonės RES pramonei LT+ įtaka finansiniams rodikliams

Eil.

Nr.Priemonė

Energijos

taupymo potencialas, kurio PAL > 3 metai, ktne

Subsidijos vertė, kai paramos

intensyvumas 30 proc.,

tūkst. Eur

Subsidijos vertė,

kai paramos intensyvumas 80

proc., tūkst. Eur

Subsidijos

vertė, koregu

ota, tūkst. Eur

Neatsiperkančių

priemonių PAL su

parama, metai

PAL be param

os priemo

nių, metai

1.Saulės kolektorių diegimas

244,00 72.000,00 192.000,00

3.122,51 9,5 9,6

2.Saulės elementų diegimas

8,00 8.976,00 23.936,00 389,27 17,4 17,6

127


3. Vėjo jėgainių diegimas 296,00 152.760,00 407.360,0

06.624,9

2 7,5 7,6

4. Iš viso 548,00 233.736,00 623.296,00

10.136,70 - -

Norint visoms siūlomoms priemonėms 2014–2020 m. gauti paramą bent 30 proc., reikėtų 233,74 mln. Eur. Pagal priemonę numatytas skirti finansavimas siekia 10,14 mln. Eur (35 mln. Lt). Atitinkamai pakoregavus visų priemonių subsidijos vertes, apskaičiuotas priemonių PAL. Iš lentelės matyti, kad priemonių ekonominiai rodikliai praktiškai nepasikeičia.

Apibendrinimas. Kad visas energijos ir kuro taupymo potencialas, kurio atsipirkimo laikas ilgesnis nei 3 metai (985,03 ktne), atsipirktų per 3 metus, 2014–2020 m. reikalinga 1.055,38 mln. Eur paramos. Iš viso pagal finansinės paramos priemones, skatinančias EVE didinimą pramonės įmonėse, 2014–2020 m. periodui skiriama 17,95 mln. Eur.

Elektros energijos vartojimo sistemų ir šilumos/garo gamybos įrenginių efektyvumo didinimui vertinta paramos priemonė Pramonės įmonių energetinis efektyvumas LT. Norint kompensuoti šioms priemonėms įgyvendinti reikalingas palūkanas 2014–2020 m. 100 proc., reikėtų 45.546,80 tūkst. Eur paramos, tuo tarpu pagal priemonę Pramonės įmonių energetinis efektyvumas LT numatyta 4,34 mln. Eur (15 mln. Lt) paramos. Įvertinus šį paramos dydį, jis didesnės įtakos projektų finansiniams rodikliams nedaro.

Parama kogeneracinėms elektrinėms santykinai nedidelė, ir kompensuotų vos 3 proc. reikalingų investicijų techniniam potencialui įdiegti. Parama projekto finansiniams rodikliams įtakos praktiškai nedaro.

Norint visoms siūlomoms AEI priemonėms 2014–2020 m. gauti paramą bent 30 proc., reikėtų 233,74 mln. Eur. Pagal priemonę numatytas skirti finansavimas siekia 10,14 mln. Eur (35 mln. Lt). Įvertinus numatytą finansavimą, jis projektų finansiniams rodikliams matomos įtakos praktiškai nedaro.

128


11. PRAMONĖS ĮMONIŲ POREIKIS SKATINIMO MECHANIZMAMS DIEGTI

Pramonės įmonių poreikis skatinimo mechanizmams diegti nustatytas vadovaujantis įmonių atsakymais į klausimyno klausimus, susijusius su paramos mechanizmais. Įmonių buvo prašoma įvertinti šiuos pramos mechanizmus:

1) ES struktūrinių fondų subsidija;2) kitų finansinių iniciatyvų subsidija;3) lengvatinė paskola;4) teisinių kliūčių projektų įgyvendinimui panaikinimas;5) garantijos paskolos grąžinimui;6) pelno mokesčio lengvata.

129


Kiekvieną skatinimo mechanizmą buvo prašoma įvertinti balų skaičiumi nuo 1 iki 5, kur 5 – paramos mechanizmui skiriamas aukščiausias prioritetas, 1 – žemiausias. Kiekvienos priemonės surinktų balų skaičius pateiktas 11.1 paveiksle.

11.1 pav. Paramos mechanizmų vertinimas balais

Įmonėms svarbiausi skatinimo mechanizmai buvo ES struktūrinių fondų subsidija (5 balus skyrė 13 apklaustų įmonių) ir kitų finansinių iniciatyvų subsidijai (5 balus skyrė 6 įmonės). Mažiausiai patrauklūs įmonėms pasirodė lengvatinė paskola (1 balą skyrė 6 įmonės), garantijos paskolos grąžinimui (1 balą taip pat skyrė 6 įmonės) ir pelno mokesčio lengvata (1 balą skyrė 5 įmonės).

Apibendrinti apklausos rezultatai pateikiami 11.2 paveiksle.

130


11.2 pav. Pramonės įmonių poreikis skatinimo mechanizmams

Pagal balų skaičių didžiausias poreikis išreikštas ES struktūrinių fondų subsidijoms (97 balai arba 22 proc.) ir kitų finansinių iniciatyvų subsidijoms (91 balas arba 20 proc.). Iš viso subsidijoms tenka beveik pusė visų atiduotų balų (42 proc.). Lengvatinei paskolai tenka 16 proc. visų balų, pelno mokesčio lengvatai – 15 proc., teisinių kliūčių projektų įgyvendinimui panaikinimui – 14 proc., garantijos paskolos grąžinimui – 13 proc. visų balų.

Apibendrinimas. Pramonės įmonėms labiausiai aktualus skatinimo mechanizmas yra ES struktūrinių fondų ir kitų finansinių iniciatyvų subsidijos (atiduota 42 proc. balų), kitos skatinimo priemonės (pelno mokesčio lengvata, lengvatinė paskola, garantijos paskolos grąžinimui, teisinių kliūčių projektų įgyvendinimui panaikinimas) įmonėms turi panašią svarbą (šioms priemonėms atiduota po 16–14 proc. balų).

131


12. REKOMENDUOJAMŲ SKATINIMO MECHANIZMŲ ĮTAKA EVE DIDINIMUI, PRAMONĖS KONKURENCINGUMAU, LR EKONOMIKAI, DARBO VIETŲ KŪRIMUI

10 ir 11 skyriuose buvo apžvelgti skatinimo mechanizmai, įmonių poreikis skatinimo mechanizmams diegti. Įmonėms labiausiai priimtinas skatinimo mechanizmas yra finansinės skatinimo priemonės, t. y. ES struktūrinių ar kitų finansinių iniciatyvų subsidijos. Subsidijos padengia dalį investicijų į EVE priemonių bei AEI diegimą, pagal numatomas 2014–2020 m. priemones paramos intensyvumas siekia nuo 30 iki 80 proc. Tiesioginės investicijų subsidijos, kaip finansinės paramos priemonės, daro didžiausią teigiamą įtaką diegiamų projektų finansiniams rodikliams.

Skatinimo mechanizmų įtaka EVE didinimui. Paramos teikimas priemonėms, skirtoms didinti pramonės EVE, tiesiogiai veikia energijos vartojimą, t. y. jį mažina. Atsiradus paramos mechanizmams dalis investicinių projektų, kurių paskirtis – mažinti energijos vartojimą, ir kurie nebuvo planuoti įgyvendinti dėl pramonės įmonei nepriimtinų finansinių rodiklių, bus įgyvendinti dėl sumažėjusių investicijų pasinaudojant subsidija.

2014–2020 m. subsidija investicijoms yra skiriama pagal priemones RES pramonei LT+ ir Kogeneracija pramonei LT+. Priemonių biudžetas 13,61 mln. Eur. Jeigu priimtume, kad paramos intensyvumas siekia 50 proc. investicijų vertės, tai pasinaudojant parama galima būtų įgyvendinti projektų, kurių vertė siektų 27,22 mln. Eur. Įvertinus preliminariai, įgyvendinus šias investicijas 2014–2020 m. būtų galima sutaupyti 35,82 ktne energijos.

Skatinimo mechanizmų įtaka pramonės konkurencingumui. 2014 m. Europos konkurencingumo ataskaitoje „Pagalba įmonėms augti“27 pabrėžiama, kad pramonės konkurencingumą, be kita ko, įtakoja viešasis administravimas, inovacijos ir energijos sąnaudos. Ataskaitoje nurodoma, kad elektros ir gamtinių dujų kainos ES yra didesnės nei kitų pasaulio ekonomikų ir tai neigiamai veikia pramonės konkurencingumą. Viena iš priemonių, galinčių neutralizuoti neigiamą kainų ir jų augimo įtaką yra EVE didinimas. Nors energijos sąnaudų sumažėjimas teigiamai veikia pramonės konkurencingumą, įmonės dažnu atveju turėtų investuoti į technologijas, kurių atsipirkimo laikas santykinai ilgas, kas trumpuoju laikotarpiu įmones darytų mažiau

27 European Commission. European Competitiveness Report 2014. Helping firms grow. 230 p.132


konkurencingas. Atsižvelgiant į tai, ES parama EVE didinančioms priemonėms yra reikalinga ir tiesiogiai įtakojanti pramonės konkurencingumą.

Kaip minėta anksčiau, paramos dėka yra įgyvendinami EVE projektai, kurie be paramos dėl įmonėms nepriimtinų priemonės finansinių rodiklių įgyvendinti nebūtų. Diegiant energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones, konkurencingumui daroma teigiama įtaka:

─ sumažėja energijos poreikis tam pačiam produkcijos kiekiui pagaminti, t. y. sumažėja sąnaudos energetinėms reikmėms, dėl ko sumažėja produkcijos savikaina ir atitinkamai išauga įmonių konkurencingumas;

─ sumažėjus energijos poreikiui, pramonės įmonės, išleisdamos tiek pat lėšų energijai, gali pagaminti daugiau produkcijos už mažesnę savikainą;

─ mažėjant energijos vartojimui, didėja energetinė nepriklausomybė šalies mastu, mažiau importuojama energetinių išteklių.

Skatinimo mechanizmų įtaka Lietuvos ekonomikai. Šalies ekonomiką ES struktūrinių fondų parama veikia per paklausos ir pasiūlos pusės efektus. Paklausos pusės efektai yra trumpalaikiai, daugiausiai susiję su investicijomis arba kitaip tariant tiesioginiu paramos lėšų „įsiliejimu“ į ekonomiką, ir pasireiškia tik programos įgyvendinimo metu. Pasibaigus projektų įgyvendinimui tiesioginis finansinės paramos poveikis ūkiui jaučiamas per sukurtus pasiūlos pusės rodiklius, dažniausiai susijusius su pasiekta technologine pažanga ir sustiprintais žmogiškaisiais ištekliais.28 Kiekybiškai įvertinti ES paramos naudą labai sudėtinga, o kai kurių autorių teigimu – beveik neįmanoma dėl duomenų (pvz., migracijos) ir jų patikimumo stokos29. Bendruoju atveju paramos įtaka ekonomikai yra teigiama ir tiesiogiai nukreipta į BVP augimą.

28 ES struktūrinių fondų poveikio šalies ekonomikai vertinimas, ekonomikos augimo prognozės iki 2020 m. Santrauka. Prieiga per internetą: http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/fm/failai/Vertinimas_ESSP_Neringos/Poveikio_ekonomikai_modeliavimas2012_santrauka_LT.pdf

29 Jakaitienė, A.; Klyvienė, V. 2007. Europos Sąjungos finansinės paramos poveikis Lietuvos ekonominei raidai. 23 p.

133

http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/fm/failai/Vertinimas_ESSP_Neringos/Poveikio_ekonomikai_modeliavimas2012_santrauka_LT.pdf



Skatinimo mechanizmų įtaka darbo vietų kūrimui. ES parama reikšmingai prisideda sprendžiant nedarbo problemą, tačiau kartu ir teigiama30, kad dauguma ES paramos sukuriamų darbo vietų yra laikinos.

Galima įvardinti pagrindines sritis, kuriose tiesiogiai išauga darbo vietų skaičius dėl ES paramos pramonės EVE didinimo:

─ pačioje pramonėje dėl naujos įrangos gamybos;─ paslaugų sektoriuje atliekant EVE auditus, projektavimo,

konsultavimo ir kitus darbus, susijusius su EVE didinančiomis priemonėmis;

─ su projekto įgyvendinimu, priežiūra ir įrengtų įrenginių tolesne priežiūra per visą jų gyvavimo laikotarpį susijusios darbo vietos.

13. REKOMENDACIJOS TEISĖS AKTŲ PROJEKTAMS, SKATINANTIEMS EVE DIDINIMĄ PRAMONĖS ĮMONĖSE IR DIREKTYVOJE 2012/12/EV NURODYTA SAVARANKIŠKŲ ĮPAREIGOJIMŲ SISTEMA

Šiuo metu LR energetikos ministerija ruošia naują Lietuvos Respublikos energijos efektyvumo įstatymo projektą bei kitų įstatymų Energijos, Elektros energijos, Šilumos ūkio, Gamtinių dujų pakeitimo projektus, kuriuose turės būti perkeltos daugelis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES „Dėl energijos vartojimo efektyvumo“ nuostatų, reglamentuojančių energijos vartojimo efektyvumo didinimą. Atsižvelgiant į tai, tikslinga sulaukti galutinės versijos minėtų teisės aktų projektų ir atlikus jų teisinį vertinimą, pagal poreikį pateikti rekomendacijas jų tobulinimui.

30 UAB „BGI Consulting“. ES struktūrinių fondų poveikio bendrajam vidaus produktui vertinimas. Galutinė ataskaita. 2009. 150 p.

134


REKOMENDACIJOS IR PASIŪLYMAI

1. 2012 m. birželio 26 d. LR Seimo nutarimu Nr. XI-2133 patvirtintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje Lietuva yra iškėlusi tikslą energetinio efektyvumo didinimo srityje iki 2020 metų siekti kiekvienais metais po 1,5 procento didinti energijos vartojimo efektyvumą ir pasiekti 740 tūkst. tne metinius energijos sutaupymus iki 2020 m. palyginti su 2009 m. (neįskaitant padidėsiančio energijos suvartojimo dėl BVP padidėjimo efekto) ir taip stiprinti energetinę nepriklausomybę, konkurencingumą ir darnią plėtrą.

2. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamentas ir Taryba patvirtinto direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB(OL 2012 L 315, p. 1) (toliau – 2012/27/ES direktyva). Šioje direktyvoje energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimai tampa viena iš pagrindinių energijos vartojimo efektyvumą skatinančių priemonių, o kiekviena šalis narė turi parengti EVEĮ schemą, kurios elementai turi atitikti 2012/27/ES direktyvoje įvardintus reikalavimus. Atkreiptinas

135


dėmesys į 2012/27/ES direktyvos 8 straipsnio 4 dalį, pagal kurią visos valstybės narės užtikrina, kad įmonės, kurios nėra MVĮ (aktualu didelėms pramonės įmonėms), privalėtų atlikti energijos vartojimo auditą, kurį ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 5 d. ir bent kas ketverius metus, skaičiuojant nuo ankstesnio energijos vartojimo audito, nepriklausomai ir ekonomiškai efektyviai atliktų kvalifikuoti ir (arba) akredituoti ekspertai arba pagal nacionalinės teisės aktus įgyvendintų ir prižiūrėtų nepriklausomos institucijos. Paminėtina, kad ši ir kitos 2012/27/ES direktyvos nuostatos, susijusios su energijos gamybos ir vartojimo efektyvumo didinimo energetikos sektoriuje, dar nėra perkeltos į nacionalinę teisę.

3. Lietuvos galutinio energijos suvartojimo taupymo tikslas, pradedant 2015 metais, iki 2020 gruodžio 31 dienos yra 11,677 TWh (apskaičiuota suminiu metodu, bei atsižvelgiant į 7 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, į skaičiavimus nebuvo įtrauktas visas transporto sektoriuje suvartotas energijos kiekis). Šį tikslą tikimasi pasiekti įgyvendinant EVEĮ sistemą, ją derinant su Alternatyviomis priemonėmis. Pažymėtina, kad už šio tikslo įgyvendinimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Pirmasis Įpareigojimų sistemos etapas truks nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Antras etapas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

4. Lietuvos pramonės sektoriaus energijos intensyvumas siekia 0,108 kgne/Eur BPV ir yra 27 proc. mažesnis nei ES20 vidurkis (0,145 kgne/Eur BPV). Beveik visose pramonės šakose energijos intensyvumas Lietuvoje mažesnis nei ES20 (chemijos ir farmacinių preparatų gamyboje intensyvumas vienodas). Energijos sąnaudos tarpiniam vartojimui siekia 0,072 kgne/Eur TV ir yra 20 proc. didesnis nei ES20 vidurkis (0,060 kgne/Eur TV). ŠESD intensyvumas Lietuvos pramonės sektoriuje siekia 0,519 tCO2ekv./1000Eur BPV ir yra 22,7 proc. didesnis nei ES20 vidurkis (0,423 tCO2ekv./1000Eur BPV).

5. Labiausiai energijai imlūs ir taršūs Lietuvos pramonės sektoriai yra kitų metalo mineralinių produktų gamyba, chemijos ir farmacinių preparatų gamyba, medienos ir jos gaminių gamyba, popieriaus gaminių pramonė ir spausdinimas. ES20 energijai imliausios pramonės šakos yra pagrindinių metalų gamyba, kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba, popieriaus gaminių pramonė ir spausdinimas, chemijos ir farmacinių preparatų gamyba, medienos ir jos gaminių gamyba.

136


6. Palyginus su 2005 m. lygiu, energijos vartojimo efektyvumas 2013 m. Lietuvos pramonėje padidėjo 25,36 proc. (ES13 – 21,74 proc.). Didžiausią energijos efektyvumą pasiekė pagrindinių metalų gamybos pramonė, metalo gaminių ir mašinų gamyba, transporto priemonių gamyba, tekstilės ir odos gaminių gamybos ir siuvimo pramonė. Minėtų labiausiai energijai imlių ir taršių Lietuvos pramonės šakų energijos vartojimo efektyvumas palyginti su kitomis šakomis padidėjo nedaug: chemijos ir farmacinių preparatų gamyboje efektyvumas padidėjo 23,47 proc., medienos ir jos gaminių gamyboje – 29,17 proc., popieriaus gaminių gamybos ir spausdinimo pramonėje 23,76 proc., o kitų metalo mineralinių produktų gamyboje efektyvumas sumažėjo 16,81 proc.

7. Elektros energijos sąnaudos duomenis pateikusių įmonių 2013 m. ir 2014 m. atitinkamai buvo apie 1,03 TWh ir 0,98 TWh. Didžioji (75 proc.) suvartotos elektros energijos kiekio dalis buvo perkama iš elektros energijos tiekėjo, apie 35 proc. įmonės pasigamino pačios, o 10 proc. buvo parduota. Apie 93 proc. įmonėse suvartoto elektros energijos kiekio teko technologinėms reikmėms, likusios elektros energijos sąnaudos pasiskirstė taip: šalčio gamybai (1 proc.), šilumos ir garo gamybai (1 proc.), administracinėms reikmėms (1 proc.) ir kitoms reikmėms (4 proc.).

8. Tik 10 proc. (nuo viso atsakymus pateikusių įmonių kiekio) įmonių planuoja investuoti į nuosavus elektros energijos generacijos šaltinius, 50 proc. įmonių neplanuoja, o likusi įmonių dalis dar neapsisprendė arba neišreiškė jokio apsisprendimo dėl decentralizuotos elektros energijos plėtros.

9. Suminis įmonėse, kurios pateikė duomenis suvartotas šilumos ir garo kiekis 2013 m. ir 2014 m. buvo atitinkamai 7,85 TWh ir 7,42 TWh, 52 proc. teko šilumai, o 48 proc. garui. Tuo tarpu apie 12 proc. šilumos buvo parduoda į CŠT tinklus. Pagal surinktus duomenis, 98–99 proc. įmonėse suvartotas šilumos ir garo kiekis teko technologinėms reikmėms, likusi dalis pastatų šildymui ir administracinėms reikmėms.

10. Pagrindinis kuras, kuris naudojamas energijos gamybai duomenis pateikusiose įmonėse, išlieka gamtinės dujos. Bendrame energijos (šilumos ir elektros energijos kartu) gamybos kuro balanse 2013 m. ir 2014 m. iškastinis kuras sudarė atitinkamai 77 proc. ir 66 proc., likęs kuras (mazutas, anglis, biomasė) pasiskirstė gan lygiomis dalimis ir 2013 m. sudarė atitinkamai 8,9

137


proc., 9,6 proc. ir 11,3 proc., o 2014 m. likusio kuro dalių pasiskirstymas buvo atitinkamai 12,9 proc., 15,2 proc. ir 24,9 proc.

11. Pramonės įmonėse, kurios pateikė duomenis tyrimui, suminė instaliuota šilumos ir garo gamybos įrenginių galia siekia apie 2400 MW, kur 61 proc. pajėgumų (apie 1457 MW šiluminės galios) yra įrengti kogeneracinėse elektrinėse, o 29 proc. (693 MW) garo katiluose. Likusieji šilumos ir garo gamybos įrenginių tipai yra katilai utilizatoriai (7,6 proc. arba 183 MW) ir vandens šildymo katilai (1,4 proc. arba 33 MW).

12. Pramonės įmonių energijos gamybos įrenginių (vandens šildymo ir garo katilų) vidutinis išnaudojimo laipsnis siekia apie 45 proc., t. y. instaliuota šilumos ir garo gamybos galia – apie 2400 MW, o maksimali pareikalauta įmonių šiluminė ir garo galia – apie 1090 MW. Vertinant tai, kad teorijoje efektyvus energijos gamybos įrenginio išnaudojimo laipsnis yra laikytinas 80 proc., tikėtina, kad duomenis pateikusiose įmonėse yra energijos gamybos įrenginių pajėgumų perteklius.

13. Duomenis pateikusių įmonių techninis, gamtines dujas ir anglį naudojančių garo katilų keitimo pajėgumų mastas yra atitinkamai 5 MW ir 3 MW arba 2 proc. ir 16 proc. nuo įmonių instaliuotų suminių, atitinkamą kurą naudojančių garo katilų pajėgumų kiekio, darytina prielaida, kad šalies mastu tikslinga pakeisti viso 10 MW gamtinės dujas ir apie 70 MW anglį naudojančius šiluminės galios garo katilus į naujus biokuro garo katilus.

14. Tyrime dalyvaujančiose įmonėse tikslinga įrengti apie 16,5 MW suminės galios kondensacinių ekonomaizerių.

15. Per pastaruosius 3 metus vien duomenis pateikusios įmonės į įvairias EVE didinimo priemones investavo apie 24 mln. Lt. arba 7 mln. Eur. Didžiausia šių investicijų dalis buvo nukreipta į pirminio kuro vartojimo mažinimo priemones (apie 6,1 mln. Eur. arba 21 mln. Lt.). Daugiau nei pusė (55 proc.), pirminio kuro vartojimo mažinimo priemonėje, atliktų investicijų buvo skirtos nuosavos energijos generacijos įrenginių, naudojančių biokurą, plėtrai ir jų modernizavimui. Likusios suminės investicijos (3 mln. Lt.) buvo investuotos į šias priemones: „atliekinės šilumos panaudojimas“ (0,54 mln. Lt.); „elektros vartojimo sumažinimas“ (1,47 mln. Lt.) ir „šilumos vartojimo sumažinimas“ (0,95 mln. Lt).

138


16. Dėl įdiegtų EVE priemonių, pramonės įmonės, kurios pateikė užpildytas anketas, jau sutaupė apie 8,2 ktne pirminio kuro arba 95 GWh pirminio kuro energetinės vertės. Didžiausias šios suminės sutaupytos energijos kiekis (apie 77 GWh) buvo sutaupytas investuojant į priemonę „pirminio kuro vartojimo sumažinimas“, likusieji 18 GWh sutaupytos energijos pasiskirstė tarp „šilumos vartojimo sumažinimo“, „elektros vartojimo sumažinimo“ ir „atliekinės šilumos panaudojimo“ priemonių, atitinkamai 7,8 GWh, 6,65 GWh ir 3,68 GWh.

17. Investicijų efektyvumo vertinimo palyginimas parodė, kad vienos sutaupytos energijos kaina bei vidutinis atliktų investicijų atsipirkimo laikas yra vienas mažiausių priemonėje „atliekinės šilumos panaudojimas“. Šioje priemonėje sutaupytos energijos kaina siekia apie 14,5 lietuviškų centų už kilovatvalandę, o vidutinė investicijų atsipirkimo trukmė siekia apie 1,2 metų.

18. Saulės kolektoriuose iš suminio stogų ploto kasmet galima pasigaminti apie 107 GWh šilumos ir panaudoti ją pastatų administracinės paskirties pastatų poreikiams tenkinti. Ši priemonė leistų įmonėms sutaupyti apie 9 ktne (apie 10–15 proc. nuo viso, duomenis pateikusių įmonių, suvartoto sutartinio kuro kiekio) sutartinio kuro kasmet, o investicijų suma saulės kolektorių įrengimui siektų apie 36,4 mln. Eur. (apie 126 mln. Lt.). Suminis, visų pramonės įmonių galimas sutaupyti sutartinio kuro potencialias dėl saulės kolektorių plėtros gali siekti apie 10–15 proc. viso pramonės sektoriuje sunaudojamo sutartinio kuro, t. y. apie 61 ktne arba 710 GWh šilumos bus pasigaminama iš saulės kolektorių.

19. Elektros energijos gamybai (saulės fotomodulių įrengimui), suminis stogų užstatymo plotas, duomenis pateikusiose įmonėse, siekia apie 47–50 tūkst. kv. m. Tokio ploto saulės fotomodulių įrengimui reiktų investuoti apie 11 mln. Eur., o metinis generuojamas žalios elektros energijos kiekis būtų apie 8 GWh arba sutaupoma apie 0,7 ktne sutartinio kuro. Šalies pramonės sektoriaus galimas žalios elektros energijos gamybos kiekis iš saulės, teoriniu vertinimu galėtų siekti apie 22 GWh ir dėl to būtų sutaupoma apie 2 ktne sutartinio kuro. Suminės investicijos turėtų būtų apie 30 mln. Eur. Tuo tarpu metinė ekonominė nauda siektų apie 1,7 mln. Eur.

20. Pramonės įmonių teritorijose, kurios tinkamos VE plėtrai, viso reiktų įrengti apie 14,75 MW suminės galios vėjo elektrinių, kur investicijos jų

139


įrengimui siektų iki 29 mln. Eur., o metinė ekonominė nauda – apie 4,8 mln. Eur. Viso pramonės sektoriuje būtų galima reiktų instaliuoti apie 262 MW galios vėjo elektrinių. Tokios galios vėjo elektrinių įrengimui prireiktų ne mažiau kaip 510 mln. Eur, o metinė ekonominė nauda siektu apie 67 mln. Eur. Dėl to būtų sutaupoma apie 74 ktne sutartinio kuro.

21. Kasmet iš biodujų teoriškai būtų galima generuoti apie 290 MWh elektros energijos ir iki 280 MWh šilumos. Teoriniu vertinimu viso investicijų prireiktų apie 200 tūkst. Eur., o metinė finansinė nauda siektų apie 20 tūkst. Eur. arba sutaupoma iki 50 tne sutartinio kuro kiekio.

22. Dėl didelių investicijų poreikio bei kitų priežasčių (pvz. įmonių teritorijos geografinės aplinkybės ir pan.) Lietuvoje, geotermijos (statant geotermines jėgaines) panaudojimo plėtra pramonės įmonėse nėra tikslinga.

23. Techninis energijos ir kuro potencialas 2014–2020 m. sudaro 1.465,46 ktne. Daugiausiai galima sutaupyti pramonės įmonėse įrengtuose šilumos/garo gamybos įrenginiuose (22,94 proc. viso techninio potencialo), įrengiant vėjo jėgaines (20,20 proc.), saulės kolektorius (16,65 proc.), panaudojant atliekinės šilumos šaltinius (16,38 proc.), efektyvinant tiesiogiai elektrą naudojančias sistemas (siurblius, ventiliatorius ir kt.) sutaupymai sudaro 20,40 proc. nuo visų sutaupymų.

24. Ekonominis sutaupymų potencialas apskaičiuotas kaip techninio potencialo dalis, kai įdiegtų taupymo priemonių paprastasis atsipirkimo laikas ne didesnis nei 3 metai. Ekonominis potencialas sudaro 480,43 ktne, t. y. 32,78 proc. nuo techninio potencialo. Daugiausiai ekonomiškai efektyvių sutaupymų galima pasiekti naudingai panaudojant atliekinės šilumos šaltinius (49,96 proc. nuo viso ekonominio taupymo potencialo), didinat įmonėse įdiegtų elektrą vartojančių sistemų (siurblių, ventiliatorių, apšvietimo ir kt.) efektyvumą (29,05 proc.) bei pramonės įmonėse įrengtuose šilumos/garo gamybos įrenginiuose (20,99 proc.). Ekonominiam potencialui pasiekti 2014–2020 m. reikėtų investuoti 198,30 mln. Eur, kasmet būtų sutaupoma 11,30 mln. Eur naujų sutaupymų.

25. Šuo metu Lietuvoje galiojanti teisinė bazė sudaro pakankamai aiškias nepriklausomo šilumos gamintojo (pramonės įmonės, tiekiančios šilumą į CŠT) konkuravimo šilumos gamybos srityje sąlygas. Pagrindiniai pramonės įmonių atliekinės šilumos/garo pardavimo į CŠT tinklą ribojantys veiksniai yra

140


atstumas nuo atliekinės šilumos šaltinio iki CŠT tinklo, atliekinės šilumos parametrai (temperatūra, srautas, slėgis ir kt.) ir atliekinės šilumos susidarymo pastovumas.

26. Teisinėje bazėje tiesioginė linija iš esmės traktuojama kaip išimtis, o ne galimybė tiekti elektros energiją perdavimo ir skirstymo tinklo infrastruktūra. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pramonės įmonės parduoti elektros energiją kitoms pramonės įmonėms nesinaudojant esama elektros tinklų infrastruktūra galėtų tik tokiu atveju, jeigu esančios elektros energijos infrastruktūros valdytojas atsisakytų leisti prijungti prie savo perdavimo ar skirstymo sistemos vartotojo (pramonės įmonės) įrenginius. Šiuo metu išduotų galiojančių leidimų tiesti tiesioginę liniją nėra.

27. Pagrindinė problema, su kuria susiduriama siekiant į tinklą patiekti biodujas – jų kokybė. Pagamintose biodujose metano būna apie 65 proc., toks kuras iš esmės laikomas kokybišku ir gali būti naudojamas kuro deginimo įrenginiuose. Tuo tarpu norint patiekti biodujas į gamtinių dujų sistemą reikalinga dujas išvalyti tai, kad metano kiekis jose nebūtų mažesnis nei 90 proc. Kita svarbi problema norint tiekti biodujas į skirstymo tinklą – gamtinių dujų vartojimo netolygumas.

28. Atsižvelgiant į Veiksmų plane įtvirtintą siektiną tikslą iki 2020 m. gruodžio 31 d. bendrame Lietuvos galutinio energijos suvartojimo balanse sutaupyti 11,677 TWh galutinės energijos, ekonominiu vertinimu beveik pusę šio kiekio (apie 48 proc. arba 5,587 TWh) galima pasiekti pramonės sektoriuje diegiant įvairias EVE didinimo priemones. EVE didinimo priemonių plėtra pramonės sektoriuje ženkliai įtakotų ir kitus nacionalinius rodiklius. Jeigu galutinės energijos pramonės sektoriuje būtų sutaupoma iki 48 proc. viso užsibrėžto nacionalinio tikslo ir priėmus prielaidą, kad 30 proc. šio sutaupyto sutartinio kuro kiekio (apie 1,676 TWh) bus tiesiogiai sutaupoma pramonės įmonėse naudojamo pirminio kuro kiekio, vien CO2 emisija, palyginus su 2013 m. tarša sumažėtų 338 tūkst. tonų arba 29 proc.

29. Nei viena duomenis pateikusi įmonė neatitinka EN ISO 50001 standarto. Toks pasyvus pastarojo standarto diegimas įmonėse yra dėl to, kad iki jo 2011 m. patvirtinimo, energijos valdymas buvo vienas iš aplinkos apsaugos vadybos sistemos (ISO 14001) elementų, kurį dauguma įmonių jau dabar yra įsidiegusios. Tikėtina, kad didžiosios pramonės įmonės, įvertinusios

141


kitų šalių pramonės įmonių pasiektus rezultatus dėka įdiegto standarto, taip pat investuos į šios energijos vadybos sistemos tobulinimą.

30. ISO 140001 standartą yra įsidiegusios daugiau nei pusė (55 proc.) duomenis pateikusių įmonių. Vien dėl įdiegto standarto įmonės bendrai sutaupė 36 GWh pirminio kuro energijos arba tai sudaro apie 3,1 ktne pirminio kuro. Suminė ekonominė nauda dėl sutaupytos pirminio kuro energijos siekia apie 1,2 mln. Eur Likusios įmonės, kurios iki šiol nėra įsidiegusios šio standarto (neatitinka reikalavimų) nurodė, kad artimiausiu metu neplanuoja atitikti standarto reikalavimų, tačiau darytina išvada, kad įvertinus standartą įsidiegusių įmonių pasiektus teigiamus rezultatus, tikėtina, kad tai bus papildoma paskata joms investuoti į standarto reikalavimų atitikimą.

31. Skaičiavimais nustatyta, kad visas energijos ir kuro taupymo potencialas, kurio atsipirkimo laikas ilgesnis nei 3 metai (985,03 ktne), atsipirktų per 3 metus, 2014–2020 m. reikalinga 1.055,38 mln. Eur paramos. Iš viso pagal finansinės paramos priemones, skatinančias EVE didinimą pramonės įmonėse, 2014–2020 m. periodui skiriama 17,95 mln. Eur.

32. Elektros energijos vartojimo sistemų ir šilumos/garo gamybos įrenginių efektyvumo didinimui vertinta paramos priemonė Pramonės įmonių energetinis efektyvumas LT. Norint kompensuoti šioms priemonėms įgyvendinti reikalingas palūkanas 2014–2020 m. 100 proc., reikėtų 45.546,80 tūkst. Eur paramos, tuo tarpu pagal priemonę Pramonės įmonių energetinis efektyvumas LT numatyta 4,34 mln. Eur (15 mln. Lt) paramos. Įvertinus šį paramos dydį, jis didesnės įtakos projektų finansiniams rodikliams nedaro.

33. Parama kogeneracinėms elektrinėms santykinai nedidelė, ir kompensuotų vos 3 proc. reikalingų investicijų techniniam potencialui įdiegti. Parama projekto finansiniams rodikliams įtakos praktiškai nedaro.

34. Norint visoms siūlomoms AEI priemonėms 2014–2020 m. gauti paramą bent 30 proc., reikėtų 233,74 mln. Eur. Pagal priemonę numatytas skirti finansavimas siekia 10,14 mln. Eur (35 mln. Lt). Įvertinus numatytą finansavimą, jis projektų finansiniams rodikliams matomos įtakos praktiškai nedaro.

142


35. Pramonės įmonėms labiausiai aktualus skatinimo mechanizmas yra ES struktūrinių fondų ir kitų finansinių iniciatyvų subsidijos (atiduota 42 proc. balų), kitos skatinimo priemonės (pelno mokesčio lengvata, lengvatinė paskola, garantijos paskolos grąžinimui, teisinių kliūčių projektų įgyvendinimui panaikinimas) įmonėms turi panašią svarbą (šioms priemonėms atiduota po 16–14 proc. balų).

36. 39 proc. apklaustų įmonių pageidautų, kad paramos intensyvumas siektų 40–50 proc., 30 proc. norėtų 60–70 proc. intensyvumo, 17 proc. 50–60 proc. intensyvumo ir 13 proc. daugiau nei 70 proc. intensyvumo. Atsižvelgiant į tai, kad dalis įmonių nesiskolina visai (22 proc.), o tų, kurios skolinasi, palūkanos santykinai žemos (50 proc. įmonių gali pasiskolinti iki 3 proc. palūkanų, 28 proc. už ne daugiau nei 6 proc.), pramonės įmonėms palūkanų kompensavimas nėra itin patraukli paramos priemonė.

37. Pagal įmonių apklausos duomenis nustatyta, kad labiausiai projektams įgyvendinti trukdanti kliūtis yra nepakankami projektų ekonominiai (atsipirkimo) rodikliai, mažiausiai – teisinės kliūtys ir skolinimo galimybių trūkumas.

38. Preliminariai nustatyta, kad pasinaudojus parama, skirta finansuoti dalį investicijų, 2014–2020 m būtų įgyvendinti projektų, kurių vertė siektų 27,22 mln. Eur ir būtų galima sutaupyti apie 35,82 ktne energijos.

39. Paramos priemonės EVE didinančių ir AEI vartojimą skatinančių projektų diegimui mažina pramonės įmonių patiriamas sąnaudas energijai ir kurui, mažina gaminių savikainą, didina pramonės konkurencingumą, skatina naujų darbo vietų kūrimą.

143


ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. Lietuvos statistikos departamento duomenų bazė2. Eurostato duomenų bazė3. ODYSSEE duomenų bazė4. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 metų veiklos

ataskaita (priedas „Energetikos sektoriaus plėtros apžvalga“5. 2014 m. gegužės 30 d. LR energetikos ministro įsakymu Nr. 1-149

patvirtintas „Energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planas“6. 2012 m. birželio 26 d. LR Seimo nutarimu Nr. XI-2133 patvirtinta

“Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija”7. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos patvirtinta

direktyva 2012/27/ES “Dėl energijos vartojimo efektyvumo”8. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/28/EB „Dėl skatinimo

naudoti atsinaujinančių išteklių energiją“9. Lietuvos energetikos instituto leidžiamas kasmetinis statistinis leidinys

„Lietuvos energetika 2013“10. Aplinkos apsaugos agentūros metinė ataskaita,


144



11. Bivainis, J.; Jasinskaitė, S.; Maciulevičiūtė, M. Lietuvos pramonės konkurencingumas. Lietuvos ūkio institutas.

12. UAB „COWI Baltic”. (2013). Taikomasis mokslinis darbas (Studija) „Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos, 2012/27/ES direktyvos kontekste, sudarymas“

13. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, http://www.meteo.lt/klim_lt_klimatas.php?tipas=saule

14. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas15. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas16. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas17. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas18. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas19. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas20. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas21. LR energetikos ministro 2013 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. 1-194 „Dėl

Gamtinių dujų kokybės reikalavimų patvirtinimo“22. LR energetikos ministro 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. 1-273

„Biodujų gamybos įrenginių konstrukcijų įrengimo ir eksploatavimo techninės taisyklės“

23. LR energetikos ministro 2012 m. birželio 18 d. įsakymas Nr. 1-115 „Gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo sistemų tvarkos ir sąlygų aprašas“

24. Lietuvos higienos normos HN 30:2009 „Infragarsas ir žemo dažnio garsai: ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose“

25. Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje”

26. Europos vėjo energetikos asociacijos atliktos skirtingų ekspertų vėjo elektrinių poveikio sveikatai tyrimų rezultatų apžvalga: Summary of main conclusions reached in 17 reviews of the research literature on wind farms and health, http://www.canwea.ca/pdf/WindHealthReviews.pdf

27. Vėjo elektrinių statybos Lietuvoje zonavimo žemėlapis sudarytas Lietuvos energetikos instituto, http://www.lei.lt/_img/_up/File/atvir/Opet/Vejas/Priedas%203.jpg

145

http://www.lei.lt/_img/_up/File/atvir/Opet/Vejas/Priedas%203.jpg

http://www.canwea.ca/pdf/WindHealthReviews.pdf



28. Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2014-2021 metų programos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita, http://www.enmin.lt/lt/news/detail.php?ID=3976&sphrase_id=40475

29. Nacionalinė šilumos ūkio plėtros 2014-2021 metų programa, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1019388&p_tr2=2

30. Kauno technologijos universiteto 2013 metų mokslinis tiriamasis darbas „Durpių kuro panaudojimo energetikoje padidinimo galimybių pagrindimas naujos mokslinės, technologinės ir aplinkosauginės analizės rezultatais“

31. S. Šliaupa. Gamtos tyrimų centras. Lietuvos geoterminis potencialas – geologinės prielaidos, http://www3.lrs.lt/home/ivairus/AAK/sliaupa_2011_11_25.pdf

32. Taikomasis mokslinis tyrimas monitoringas „Vakarų Lietuvos regione esančių geoterminės energijos resursų potencialo išaiškinimas ir pagrindimas, bei galimybės jų panaudojimui energijos gamybai“. Geologijos ir geografijos institutas. Vilnius, 2008, : http://www.enmin.lt/lt/activity/veiklos_kryptys/atsinaujantys_energijos_saltiniai/Geotermines_energijos_potencialas.pdf

33. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė „Valstybinio audito ataskaita: Atsinaujinančių energijos išteklių potencialo naudojimas Lietuvoje”. 2010 m. sausio 15 d. Nr. VA-P-20-2-1, Vilnius, www.vkontrole.lt/failas_senas.aspx?id=4007

34. Saulius Šliaupa. „Geoterminė energetika Lietuvoje: dabartis ir perspektyvos”. Geologijos ir geografijos institutas, Vilniaus Universitetas, http://geotermijosasociacija.lt/dokumentai/014_Mokslas_ir_gyvenimas.pdf

35. World Energy Council. Energy Efficiency Technologies. Annex I. Energy Efficiency Potentials and Barriers for Realization in the Industry Sector. 2013. 30 p.

36. Institute for European Environmental Policy. Review of Costs and Benefits of Energy Savings. 2013. 28 p.

37. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimas Nr. O3-202 „Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašas“

146



http://www.vkontrole.lt/failas_senas.aspx?id=4007



http://www3.lrs.lt/home/ivairus/AAK/sliaupa_2011_11_25.pdf





38. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimas Nr. O3-201 “Nepriklausomų šilumos gamintojų pripažinimo nereguliuojamais tvarkos aprašas”

39. European Commission. European Competitiveness Report 2014. Helping firms grow. 230 p.

40. ES struktūrinių fondų poveikio šalies ekonomikai vertinimas, ekonomikos augimo prognozės iki 2020 m., http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/fm/failai/Vertinimas_ESSP_Neringos/Poveikio_ekonomikai_modeliavimas2012_santrauka_LT.pdf

41. Jakaitienė, A.; Klyvienė, V. 2007. Europos Sąjungos finansinės paramos poveikis Lietuvos ekonominei raidai. 23 p.

42. UAB „BGI Consulting“. ES struktūrinių fondų poveikio bendrajam vidaus produktui vertinimas. Galutinė ataskaita. 2009. 150 p.

147





PRIEDAI

148

mano vyriausybė | ekonomikos ir inovacijų ministerija · web viewpagal pramonės sektorius...

Documents