LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

MIŠKŲ FAKULTETAS MIŠKOTVARKOS KATEDRA

GRAŽYNA BUCHOWSKA

MIŠKŲ URĖDIJŲ RYŠIŲ SU VISUOMENE ANALIZĖ

Magistro darbas

Akademija, 2005

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

Miškų fakultetas

Miškotvarkos katedra

Katedros vedėjas:

...................... doc. dr. J. Mažeika

2005 m. .....................mėn. ......d.

MIŠKŲ URĖDIJŲ RYŠIŲ SU VISUOMENE ANALIZĖ

Magistro darbas

Studijų kryptis: miškininkystė

Studijų programa: miškininkystė

Oponentas: doc., dr. Vadovas: doc., dr. (mokslinis laipsnis ir vardas) (mokslinis laipsnis ir vardas)

Janina Šepetienė Algirdas Rutkauskas (parašas, vardas ir pavardė) (parašas, vardas ir pavardė)

2005 m. 06.mėn. 06d. 2005 m. 05 mėn. 27 d.

Recenzentas: doc., dr. Magistrantas: (mokslinis laipsnis ir vardas)

Juozapas Mažeika Gražyna Buchowska (parašas, vardas ir pavardė) (vardas, pavardė)

2005 m. 05 mėn. 27 d. 2005 m. 05 mėn. 27 d.

2

Valstybinė kvalifikacinė komisija:

Pirmininkas: Prof. habil. dr. A. Vasiliauskas, Lietuvos žemės ūkio universitetas

Nariai:

1. Prof. habil. dr. R. Deltuvas, Lietuvos žemės ūkio universitetas

2. Prof. habil. dr. A. Juodvalkis, Lietuvos žemės ūkio universitetas

3. Doc. dr. E. Bartkevičius, Lietuvos žemės ūkio universitetas

4. Doc. dr. J. Mažeika, Lietuvos žemės ūkio universitetas

5. Prof. habil. dr. E. Riepšas, Lietuvos žemės ūkio universitetas

6. Urėdas, J. Jarmalavičius, Kauno miškų urėdija

3

TURINYS

Įvadas ............................................................................................................................................ 5

1. Situacijos analizė ...................................................................................................................... 6

1.1. Ryšių su visuomene apibrėžimai, esmė, santykis su panašiomis disciplinomis ............. 6

1.2. Ryšių su visuomene raida ................................................................................................ 8

1.3. Visuomenės dalyvavimas miškų ūkyje Europoje ir Šiaurės Amerikoje ........................ 10

1.4. Ryšiai su visuomene miškų ūkyje Lenkijos Valstybiniuose miškuose .......................... 13

1.5. Visuomenės dalyvavimas ir ryšiai su visuomene Lietuvos miškų ūkyje ....................... 17

2. Darbo tikslas, objektas, metodai .............................................................................................. 27

2.1. Tikslas, uždaviniai, objektas ........................................................................................... 27

2.2. Tyrimo metodika, organizacija ir duomenys .................................................................. 27

3. Tyrimų rezultatai ir jų aptarimas.............................................................................................. 32

3.1. Ryšių su visuomene priemonės............................................................................................. 32

3.1.1. Aplinkos grupės ir ryšių su visuomene priemonės ......................................................32

3.1.2. Ryšių su visuomene planavimas, finansavimas ...........................................................33

3.1.3. Rekreaciniai objektai, pažintiniai takai ....................................................................... 35

3.1.4. Visuomenės švietimas ................................................................................................ 36

3.1.5. Renginiai ..................................................................................................................... 37

3.1.6. Vidaus komunikacija .................................................................................................. 38

3.1.7. Informaciniai leidiniai ................................................................................................ 39

3.1.8. Žiniasklaida ................................................................................................................. 40

3.2. Darbuotojai atsakingi už ryšius su visuomene ..................................................................... 42

3.2.1. Atstovo ryšiams su visuomene vaidmuo organizacijoje ............................................. 42

3.2.2. Darbuotojų, atsakingų už ryšius su visuomene požiūrio į šią veiklą analizė ...............42

3.3. Informacija interneto svetainėse ........................................................................................... 45

3.4. Miškininkų ir miškų urėdijų įvaizdis žiniasklaidoje ............................................................. 50

3.5. Visuomenės nuomonė ........................................................................................................... 57

3.5.1. Visuomenės nuomonė .................................................................................................. 57

3.5.2. Visuomenės apklausos rezultatai ................................................................................. 58

Išvados .......................................................................................................................................... 66

Literatūros sąrašas ........................................................................................................................ 67

Priedai........................................................................................................................................... 69

4

ĮVADAS

Kasdieninėje veikloje vis dažniau susiduriame su terminais "ryšiai su visuomene", "atstovas

spaudai" ir pan. Nors tokiais žodžiais nusakomos veiklos amžius pasaulyje skaičiuojamas

dešimtmečiais, Lietuvoje šiais dalykais susidomėta tik pastaraisiais metais. Ryšiai su visuomene

turėtų būti neatsiejama kiekvienos organizacijos, norinčios turėti visuomenės palankumą, gerą vardą

gyvavimo sritimi.

Miškų ūkis yra specifinė veiklos sritimis, gerai pažystama tik miškininkams, dėl to jie patys

yra objektyviausias informacijos šaltinis apie miškus ir miškininkystę. Taip pat dėl specifinės

veiklos miškininkų darbai ir veikla ne visada yra suprantama visuomenei.

Svarbus vaidmuo šiandiena skiriamas žiniasklaidai, miškų urėdijos gebėjimui prisistatyti savo

darbą visuomenei. Miškininkus, kaip patikėto valstybės turto valdytojus stebi visuomenė. Jų darbus,

ūkininkavimą giriose vertima šalies žmonės. Nuo to, kaip bendraujama su visuomene, didele dalimi

priklauso požiūris į miškininkus.

Augant šalių ekonomikai didėja visuomenės ekologinis sąmoningumas, kaip ir atsakomybės

jausmas už miškus, prioritetas teikiamas ekologinei miško funkcijai. Tokia situacija sąlygoja

didėjantį visuomenės poreikį informacijai apie miškus, bei ne abejingą reakciją į vykstančius

procesus ar vykdomą veiklą miškų ūkyje.

Ryšiai su visuomene miškų urėdijoms suteikia galimybę pristatyti įvairioms visuomenės

grupėms savo veiklą, kurti teigiamą urėdijos įvaizdį, bei kelti miškininkų profesijos prestižą. Ši

veikla suteikia galimybę tiesiogiai ir netiesiogiai visuomenei dalyvauti miškų urėdijų veikloje.

Visuomenės dalyvavimas miškų ūkyje didina visuomenės supratimą apie miškus ir miškų ūkio

problemas, bei suteikia galimybes naudotis esamomis miško gėrybėmis, bei plėsti jų spektrą.

Miškų urėdijoms, valstybinių miškų valdytojoms, ryšiai su visuomene dėl daugelio

priežasčių yra nauja veiklos sritimi. Šis magistro darbas aktualus tuo, kad anksčiau nebuvo atlikti

tyrimai analizuojant miškų urėdijų interneto svetainėse pateikiama informacija, bei publikacijos

miškininkų, miškų urėdijų tema. Tik prieš kelis metus suaktyvėję miškų urėdijose ryšiai su

visuomene suaktyvėjo, bei analizuojami buvo tik Generalinės miškų urėdijos metinėse ataskaitose

nuo 2001 m. Siekiant tobulinti specifinius ryšius su visuomene miškų urėdijose aktualūs yra tyrimai

siekiantys išnagrinėti kokią informaciją pačios miškų urėdijos pateikia apie save interneto

svetainėse, bei kokiomis ryšių su visuomene priemonėmis pristato savo veiklą, kokį miškininkų

įvaizdį kuria žiniasklaida ir kaip miškininkus vertina visuomenė.

5

1. SITUACIJOS ANALIZĖ

1.1. Ryšių su visuomene apibrėžimai, esmė, santykis su panašiomis disciplinomis

Ryšiai su visuomene turi įtakos kiekvienam, kuris bendrauja su kitais žmonėmis.

Organizacijose tai yra kiekvienas pokalbis telefonu, kiekvienas parašytas ir išsiųstas raštas,

betarpiškas ar asmeninis susitikimas. Ši veikla – tai kelių disciplinų žinios, plačiai apimančios

filosofiją, lingvistiką, ekonomiką, bei psichologiją ir sociologiją. Tai kartu ir menas ir mokslas.

Vieningos ryšių su visuomene veiklos sąvokos nėra, todėl dauguma esančių definicijų – tai

aprašymai šios veiklos efektų arba esmės.

Siekiant sukurti vieningą ir universalų apibrėžimą ryšių su visuomene, buvo atlikti tyrimai

1975 metais, pagal užsakymą Fundacijos Tyrimų ir Švietimo apie Ryšius su Visuomene

(Foundation for Public Relations Research and Education). Tyrimuose dalyvavo 70 specialistų,

kurie išanalizavę 472 apibrėžimus, pasiūlė sekančią definiciją: „ Ryšiai su visuomene yra

savarankiška valdymo funkcija, kuri padeda įvesti ir palaikyti dvipusę organizacijos komunikaciją,

supratimą, akceptavimą ir bendradarbiavimą su ją supančia aplinka; padeda valdyti problemas;

padeda valdybai gauti informaciją susijusią su aplinkos nuomone ir reagavimu į ją; apibrėžia ir

suteikia svarbumo valdybos pareigai tarnauti vešiesiems interesams; padeda gauti valdybai

informaciją apie pokyčius ir jų panaudojimo galimybių veiksmingumą, kurie kaip išankstinio

įspėjimo sistema padeda numatyti tendencijas visuomenėje; bė to pagrindiniais įrankiais yra tyrimai

bei kruopščios ir etiškos komunikacijos technologijos.“ [21].

Kiti ryšių su visuomene apibrėžimai dažniau cituojami profesinėje literatūroje:

Ryšiai su visuomene – tai visuomeninis darbas, rūpinimasis kontaktais, pastangos įgyti visuomenės

pasitikėjimą. Organizacijos, susivienijimai, ne pelno siekiančios institucijos (pvz. Raudonasis

kryžius, bažnyčia, partijos ir valdžios organai: parlamentas, policija) rūpinamosios savo gerove turi

siekti piliečių ir visuomenės supratimo. Tam reikia informuoti ir pozityviai nuteikti nuomonių

lyderius (politikus, mokytojus, sportininkus) ir žiniasklaidą [32].

Ryšiai su visuomene yra valdymo funkcija, kuri įvertina visuomenės požiūrius, identifikuoja

individo ar institucijos politiką ir veiksmus iš visuomenės interesų pozicijos, planuoja ir vykdo

veiksmų programą, siekiant įgyvendinti visuomenės supratimą ir pritarimą (Tarptautinė ryšių su

visuomene asociacija, International Public Relations Association) [2].

Ryšiai su visuomene yra apgalvotos, planuojamos ir nuolatinės pastangos sukurti ir palaikyti

abipusį supratimą tarp organizacijos ir jos auditorijų (Britų ryšių su visuomene institutas) [2].

6

Ryšiai su visuomene yra valdymo funkcija, padedanti sukurti ir palaikyti valstybės ir visuomenės

abipusės komunikacijos, tarpusavio priėmimo bei bendradarbiavimo kanalus; nustatanti ir

pabrėžianti valstybės įsipareigojimus visuomenei; palaikanti grįžtamąjį ryšį; padedanti jausti ir

įvertinti permainas; ryšiai su visuomene yra planingos pastangos daryti įtaką viešai nuomonei gera

veikla ir įvaizdžiu, pagrįstos abiem pusėm priimtinu bendravimu [3].

Pagal minėtus apibrėžimus, galima išskirti ryšių su visuomene svarbiausius aspektus, tai

sąmoningumas, planingumas, visuomeninis interesas, dvipusė komunikacija, valdymo funkcija.

Sąmoningumas. Visos organizacijos funkcionuoja visuomenėje, todėl jų kiekvienas žingsnis

yra stebimas ir vertinamas supančios aplinkos. Ryšiai su visuomene kaip veiklos sritis yra

sąmoninga, kai pateikiama informacija, kuri daro įtaką, siekia supratimo ar kitaip palaiko ryšį su

visuomene.

Planingumas. Ryšiai su visuomene vykdomi planuotai, pradžioje numatant problemas,

vėliau ieškant jų sprendimų būdų ir apibrėžtame laiko tarpe vykdymas numatytas ryšių su

visuomene planas.

Visuomenės interesas. Organizacijos tikslai ir siekiai turi būti suderinti su visuomenės

interesais, atsižvelgiant į jos poreikius, teises. Ryšiai su visuomene siekia visuomenės supratimo ir

pritarimo organizacijos veiklai, tai yra vienas iš sėkmingo gyvavimo pagrindų.

Dvipusė komunikacija. Ryšiai su visuomene apima komunikaciją ne tik iš organizacijos į

visuomenę, bet ir iš visuomenės į organizaciją. Dvipusė komunikacija siekia abiejų pusių pozicijų

supratimo.

Valdymo funkcija. Ryšiai su visuomene valdant organizaciją padeda priimti teisingus

sprendimus. Pranešant organizacijos vadovams apie visuomenės nuomonę, numatomas tendencijas

organizacijos atžvilgiu ir dalyvauja priimant sprendimus apie organizacijos veiklos strategiją ir

taktiką [32].

Šiandiena, kai ryšiai su visuomene yra pakankamai nauja veiklos sritis, dažnai yra

sutapatinami su rinkodara, propaganda, reklama. Ryšių su visuomene pradininkas Prancūzijoje –

Lucien Marat esminius skirtumus tarp šių sričių išskyrė sekančius esminius skirtumus:

• reklama siekia padidinti pardavimus prekių ir paslaugų – tai paklausos strategija;

• propagandos tikslas – sukurti masinę jėgą, kurios tvirtinimai dažniausiai neturi tikro

pagrindo;

• ryšių su visuomene strategija yra paremta pasitikėjimu ir abipusiu supratimu.

Šie skirtumai paskelbti 1971m. yra vis dar aktualūs [15].

Propaganda, tai komunikacijos forma, kurios užduotimi yra sukurti judėjimą arba grupę

pasekėjų, kurių kūrėjas dažnai lieka nežinomas. Ryšių su visuomene tikslas – pasiekti abipusį

supratimą ir santaiką dėka dialogo, taip pat visada galima identifikuoti informacijos siuntėją.

7

Sekantys skirtumai tarp šių veiklų: propaganda dažniausiai yra įsakomojo pobūdžio ir vienpusė, kai

ryšiai su visuomene siekia dialogo ir abipusio supratimo dėka informacijos apsikeitimo,

argumentavimo ir diskusijos.

Reklamos tikslas padidinti pardavimus, paremti apibrėžtas idėjas ar projektus, už kuriuos

mokamas atitinkamas, piniginis ar kitokias, atlyginimas. Esminis skirtumas tarp reklamos ir ryšių su

visuomene yra tai, kad reklaminė veikla gali išpirkti vietą, dėka kurios turinys ir pristatymas

informacijos yra pilnai kontroliuojamas. Taip pat reklamos pasirodymo laikas ir jos dažnumas yra

kontroliuojami. Visuomenėje pasitikėjimas reklama yra mažesnis, nei ryšių su visuomene

pateikiamos informacijos.

Pagrindinis rinkodaros ir ryšių su visuomene skirtumas yra jų tikslas. Rinkodara pirmiausiai

siekia parduoti – skatinti vartotojus pirkti prekes ar paslaugas, tenkinti visuomenės poreikius. Tai

kyla iš ekonominių organizacijos tikslų. Ryšių su visuomene užduotis kurti teigiamą organizacijos

įvaizdį visuomenėje, kas sukuria palankią aplinką rinkodarai.

Praktiniai ryšių su visuomene veiksmai apima [25]:

• patarimus paremtus žmonių elgesio supratimu;

• analizė ateities tendencijų, ir jų pasekmių numatymas;

• tyrimai visuomenės nuomonės, požiūrio ir lūkesčių;

• kūrimas dvipusės komunikacijos ir jos palaikymas, kuri yra paremta tikra ir pilna informacija;

• konfliktų ir nesusipratimų išvengimas;

• palaikymas abipusės pagarbos ir visuomeninės atsakomybės;

• viešų ir privačių interesų sutaikymas;

• organizacijos įvaizdžio kūrimas ir pabrėžimas ne materialių aspektų vertės darbuotojams,

tiekėjams ir klientams;

• gerinimas santykių organizacijos viduje;

• pritraukimas gero personalo ir redukcija darbuotojų rotacijos;

• produktų ar paslaugų populiarinimas;

• bendras organizacijos tapatybės kūrimas.

1.2. Ryšių su visuomene raida

Oficialia ryšių su visuomene istorijos pradžia laikomas XIX a. vidurys. Kadangi ši sritis yra

jauna, jos svarba kasdiena auga, bei pati veikla kasdiena keičiasi. Ryšių su visuomene veiklos jėga

šiandiena remiasi žmonių pasiruošimu būti dalimi laisvos ir atviros demokratinės visuomenės. Pagal

8

Fraser P. Seitel [22] su ryšių su visuomene evoliucija yra susiję mažiausiai penkios tendencijos, tai

yra:

1. didelių organizacijų plėtra;

2. pokyčių, konfliktų ir konfrontacijų visuomenėje didėjantis lygis;

3. padidėjęs sąmoningumas ir skirtumai tarp žmonių pasaulyje, kas yra rezultatu techninių

pažangų komunikacijoje;

4. didesnės reikšmės teikimas visuomenės nuomonei XXI a. teigiamuose demokratiniuose

pokyčiuose, naudojamas taip pat ir tų, kurie nori persekioti kitus žmones;

5. interneto didžiulė plėtra, kai milijonai žmonių pasaulyje turi galimybes gauti neribotą kiekį

informacijos.

Šiuolaikinės visuomenės dydis turi didelę reikšmę ryšių su visuomene evoliucijoje.

Pasaulyje besikuriančios tarptautinės verslo, švietimo, finansinės organizacijos sureikšmino ryšius

su visuomene, dėka kurių jie gali pristatyti savo veiklą aplinkos grupėms.

Sekanti priežastis skatinti ryšių su visuomene evoliuciją augantys pokyčiai ir konfliktai

visuomenėje. Tai moterų teisių gynėjų judėjimai, homoseksualistų teisių, gyvūnų teisių, žaliųjų ir

kiti judėjimai vis dažniau ir aktyviau veikia ir pasireiškia visuomenėje.

Trečiasis veiksnys – padidėjęs žmonių sąmoningumas visame pasaulyje. Pirmuoju išradimu

buvo spausdinta spauda, vėliau antplūdis masinės žiniasklaidos: spaudos, radijo, televizijos,

interneto. Šiandiena karščiausi politikos, karų ir kiti įvykiai stebimi kiekvienoje pasaulio vietoje.

Visuomenės nuomonės svarbos padidėjimą lėmė demokratijos vystymasis Lotynų

Amerikoje, Rytų Europoje, buvusioje Sovietų Sąjungoje ir pietinėje Afrikoje. Ryšiai su visuomene

palengvinantys supratimą ir efektyvesnį valdymą, padidino savo reikšmę demokratinės revoliucijos

aplinkoje.

Didžiulė plėtra interneto tinklo lėmė tai, kad dėka komunikacijos visuomenė pasaulyje

jungiasi.

Dabartiniai ryšiai su visuomene yra XXI a. reiškiniu, tačiau šio mokslo šaknys glūdi XIX a.

viduryje. Šios veiklos ištakos yra JAV, o prasidėjo atsiradus masinei spaudai. Dėl augančios

masinės auditorijos suklestėjo daugybė atstovų spaudai, arba ryšių su visuomene agentų. Deja, šios

veiklos pradininkai – Amos Kendall ir Phineas T. Branum vertinami neigiamai. Jie naudodamiesi

rašytinėmis ir žodinėmis ryšių su visuomene technologijomis skleidė dezinformaciją, visuomenės

nuomonę nukreipdami savanaudiškiems tikslams pasiekti. Šis ryšių su visuomene etapas vadinamas

„visuomenės kvailinimo etapu“ [22].

Besiplečiant verslui, pramonės atstovams svarbesnis už visuomenės interesus ir gėrove buvo

pelno siekimas. Atstovai spaudai siekdami užtikrinti pramonininkų gerą įvaizdį siekdavo, kad į

spaudą nepatektų neigiama informacija, pvz. avarijos, ne laimingi atsitikimai darbe. Svarbu tai, kad

9

nors dauguma specialistų ryšiams su visuomene atstovavo klientų interesams, atsirado ir socialinių

klausimų kėlimas į viešumą, spaudoje skelbėsi vergijos panaikinimo šalininkai.

Palanki verslininkų situacija pasibaigė atsiradus verslą ribojantiems įstatymams, darbuotojų

profsąjungoms, bei susibūrus grupei žurnalistų, tuo metu vadinamų „mėšlo drabstytojais“. Pastarieji

išsiaiškindavo paviešindavo visuomenei neigiamus įvykius, korupciją ir kitus skandalus.

Efektyvų gynybos būdą sugalvojo Ivy Lee [22] – žymus specialistas ryšių su visuomene

istorijoje. Jo nuomone buvo, kad – „visuomenę reikia informuoti“, tokia sąlyga turi būti keliama,

kad įmonė būtų akceptuojama ir pripažinta visuomenės. Lee buvo įsitikinęs, kad , kad vienintelis

būdas, kuriuo įmonė gali pasipriešinti kritikai yra situacijos pristatymas iš savo požiūrio taško,

aiškiai, sąžiningai ir ryžtingai. Organizacija vietoje pataikauti visuomenei, turi siekti pasitikėjimo ir

geros reputacijos. Ivy Lee į ryšius su visuomene įvedė atvirumą ir informacijos tikrumą. Šią veiklos

sritį, kurią iki tol sudarė abejotinos vertybės, t.y. įvaizdžio kūrimas bet kokia kaina, suformulavo

kaip profesionalią discipliną, kurios užduotis buvo siekti pasitikėjimo, dėka bendravimo paremto

atvirumu ir tiesa.

JAV vadovai ryšiais su visuomene pasinaudojo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu.

Pirmojo pasaulinio karo metu JAV prezidentas Woodrow Vilsonas įkūrė Creel‘io komitetą, kurio

tikslas buvo mobilizuoti visuomenės nuomone, kuri paremtų karo veiksmus. Ryšiai su visuomene

turėjo labai didelę reikšmę šaliai kuriant tautinę dvasią ir užtikrinant paramą. Antrojo pasaulinio

karo metu ryšiai su visuomene tapo dar svarbesni. JAV įkurtas Karinės informacijos biuras (Office

of War Information), kuris informavo visuomenę apie Amerikos poziciją šalyje ir užsienyje.

Pirmoji ryšių su visuomene agentūra „Publicity Bureau“ buvo įkurta 1990m., JAV Bostone.

Pirmuoju ryšių su visuomene dėstytoju ir pirmojo šios srities vadovėlio (Visuomenės nuomonės

kristalizacija) autoriu 1923m. tapo Edward L. Bernys. 1939m. JAV įkuriama Ryšių su visuomene

Taryba, 1948m. – Anglijoje pradeda veikti Ryšių su visuomene Institutas. 1955m. įkuriamas

Anglijoje, Londone Tarptautinė ryšių su visuomene asociacija (IPRA). Lietuvoje pirmąją ryšių su

visuomene agentūrą 1993m. įkūrė A. Ažubalis – buvęs LR Seimo spaudos tarnybos vadovas [38].

Kintant rinkos sąlygoms, keičiantis pačiai visuomenei, kyla poreikis plėsti ryšių su

visuomene veiklą, kreipiant dėmesį ne tik į ryšius su žiniasklaida, bet ir krizių valdymą, įvaizdžio

kūrimą, ryšius su bendruomene ir kitas sritis. Šiandiena ne tik įmonių vadovai, bet ir darbuotojai

suprasdami ryšių su visuomene svarbą dalyvauja apmokymuose, kuriuose įgyja žinias kaip

bendrauti su žiniasklaidos atstovais, kokiais būdais pateikti informaciją apie save, kaip pristatyti

save visuomenei.

1.3. Visuomenės dalyvavimas miškų ūkyje Europoje ir Šiaurės Amerikoje

10

Per paskutinius dešimtmečius visuomenės dalyvavimas miškų ūkyje didėja, kaip ir

suinteresuotumas veiklomis susijusiomis su miškais, taip pat intensyvėja visuomenės dalyvavimas

priimant sprendimus miškų ūkio klausimai. Svarbu apžvelgti kas turi įtakos visuomenės

dalyvavimui miškų ūkyje, tai yra pokyčiai demokratijoje, pokyčiai visuomenės interesų susijusių su

miškais, bei pokyčiai darnaus miškų ūkio valdyme [37].

Per pastaruosius 40 metų nauji socialiniai judėjimai atstovaujantys įvairiausias idėjas, mintis

ir vertes kelia reikalavimus visoms valdymo institucijoms. Dauguma Amerikos ir Europos

institucijų turi puikias galimybes tiesiogiai įtraukti piliečius į sprendimų priėmimo procesą bei tapti

mažiau griežtais teikiant galimybę visuomenei dalyvauti konkrečių aplinkosauginių klausimų

aptarime. Taip pat pastebimas didėjantis visuomenės poreikis ir reikalavimai konsultacijų,

skaidrumo ir atsakingumo iš miškų ūkį valdančių institucijų.

Pokyčiai ir tendencijos visuomenėje turi akivaizdžią įtaką socialiniam požiūriui į mišką.

Daugelyje pramoninių šalių santykinai mažėja ekonomikoje dalis medienos pramonės ir medienos

gaminių, tačiau auga svarba keliamų aplinkosauginių problemų, bei auga poreikis rekreacinių

veiklų, keičiasi miško funkcijų socialinės perspektyvos. Auganti įvairenybė socialinių poreikių

susijusių su mišku, bei didėjantis galimas konfliktas dėl skirtingų poreikių ir interesų, privertė

apsvarstyti naują miško resursų valdymo koncepciją.

Kaip atsakymas šiems socialinių vertybių pokyčiams, bendra darnaus miškų ūkio sąvoka

pamažu evoliucionavo iš tradicinių principų darnaus miškų ūkio pagrindo į sistemą, kurioje

aplinkosauginės ir socialinės ištakos kartu su ekonomine miško svarba užima didelę reikšmę.

Visuomenės dalyvavimas, tai savanoriškas procesas, kuriame žmonės individualiai ar

organizuotomis grupėmis gali pasikeisti informacija, išreikšti nuomonę ir savo interesus, bei turėti

galimybę įtakoti sprendimus ar spręsti problemą iš karto.

Tai viena iš daugelio visuomenės dalyvavimo definicijų, literatūroje jų galima surasti

daugiau. Siekiant tiksliau apibrėžti šį procesą miškų ūkyje yra išskirti sekantys pagrindiniai

visuomenės dalyvavimo principai, apibrėžiantys, kad visuomenės dalyvavimas yra:

• savanoriškas dėl dalyvavimo ir proceso inicijavimo, bei rezultatų įgyvendinimo;

• gali būti papildymu teisiškai nustatytų reikalavimų, bet negali konfliktuoti su teisėtai

veikiančiais reikalavimais, ypač su savininkų ir vartotojų teisėmis;

• yra teisingas ir skaidrus visiems dalyviams, bei yra laikomasi pagrindinių taisyklių;

• pagrindas – dalyvaujančių veikla paremta gerais norais;

• negarantuoja ir iš anksti nenulemia pasekmių.

Visuomenės dalyvavimo miškų ūkyje tikslai:

1) Padidinti supratimą apie miškų ūkio problemas ir bendrą interesų pripažinimą.

11

Žmonės aktyviai dalyvaudami procese turi galimybę išmokti, padidinti sąmoningumą

susijusį su specifinėmis miškų ūkio problemomis.

2) Rinkti informaciją ir paskleisti turimas žinias apie miškus ir jų naudojimą.

Visuomenės dalyvavimas siūlo galimybes kaupti ir keistis informacija bei žiniomis apie

problemas iš karto. Pasikeitimas informacija įtakoja padidėjimą sugebėjimų ir kompetencijos visų

proceso dalyvių, įvairiose visuomenės dalyvavimo dalyse. Tai yra svarbi priemonė padedanti

padidinti svarbą ir efektyvumą miškų ūkio politikos, programų, projektų ir veiksmų.

3) Tobulinti galimybes naudotis teikiamais miško produktais ir paslaugomis.

Didėjantis supratimas ir aktyvus dalyvavimas miškų ūkio problemų sprendime suteikia

galimybes geriau suprasti daugeriopą miško naudą ir vertę. Tai gali taip pat sustiprinti integraciją

šių privalumų su kitais ploto naudotojais ir kaimo plėtra.

4) Skatinti dalyvavimą sprendimų priėmime ar/ir įgyvendinimo procese.

Atskirai nuo sąmoningumo formavimo, dalijimosi informacija ir abipusio supratimo,

dalyvavimo procesas siekia pagerinti žmonių dalyvavimą miškų ūkio politikoje ar valdymo procese.

Kai žmonės aktyviai įsitraukę į sprendimų priėmimo procesą, pasekmės ir rezultatai pasiekti

bendradarbiaujant tikėtinai yra geriau reprezentuoti ir subalansuoti įvairūs interesai, bei plačiau

priimtini. Toki rezultatai gali taip pat padėti žmonėms įsipareigoti pilnai juos įgyvendinant.

5) Sustiprinti pritarimą miškų ūkio politikai, planams ir veiksmams.

Suteikiant žmonėms galimybę pristatyti savo poziciją ir įtakoti sprendimų priėmimą

susijusių su miškų ūkio problemomis, visuomenės dalyvavimo tikslai sustiprina pritarimą miškų

ūkio politikai, planams ir veiksmams.

6) Didinti priimamų sprendimų skaidrumą ir atsakingumą.

Demokratiškai priimamų sprendimų, kurie turi pripažinimą visuomenėje esminiai principai

yra skaidrumas ir atsakingumas. Visuomenės dalyvavimas pagerina atsakomybę teikiamų viešų

paslaugų ir padeda užtikrinti žmonių interesų ir teisių gynimą. Viešėjam finansavimui visuomenės

dalyvavimas padidina skaidrumą paskirstomų subsidijų skirtų miškų ūkiui ir atsakomybę įtrauktų

dalyvių, tokiu būdu padidinant efektyvumą ir paskirstymą viešų finansinių lėšų vešiesiems

interesams.

7) Identifikuoti ir valdyti konfliktus ir problemas bešališku ir teisingu būdu.

Vienas iš visuomenės dalyvavimo tikslų yra atpažinti ir spręsti konfliktus sprendimų

priėmimo procese arba jų įgyvendinimo ankstyvojoje stadijoje. Kartais tai gali būti ir jau

egzistuojančio konflikto valdymas. Visuomenės dalyvavimo atvejais spręsti konfliktus galima tik

teisingu ir sąžiningu būdu.

Visuomenės įtraukimo procesų tipai išskirti sekantys:

1) Miškų ūkio politika, programos ir planai.

12

Daugelyje šalių, kurios vaizduojamos lentelėje 1, visuomenės dalyvavimo procesas

kuriamas dažniausiai miškų ūkio politikoje, ir miškų ūkio planavimo kontekste, bei gana lygiai

balansuoja tarp trijų lygių: nacionalinio, regioninio ir vietinio.

Visuomenės įtraukimo dalyvauti procesas pradedamas ankstyvame sprendimų priėmimo

etape, kai iš anksto nustatomas konfliktas, o visuomenės dalyvavimas sustiprina vykdomos veiklos

skaidrumą, bei visuomenės pritarimą politikai, strategijoms ir planams. Už jų įgyvendinimą visada

atsakingos yra nacionalinio ir regioninio lygio miškų tarnybos, tačiau gali būti ir išimčių.

2) Skatinimas visuomenės dalyvauti specialiuose miškų ūkio projektuose.

Keletas pavyzdinių tikslų, kur siekiama skatinti ar sustiprinti tiesioginį visuomenės

įtraukimą į specifinius miškų ūkio projektus, visuomenės dalyvavimas juose vyksta dažniausiai

regioniniame ar/ir vietiniame lygyje. Atskiri pavyzdžiai: kūrimas žalių plotų – zonų miestuose

(Belgija), miško įveisimo projektai (Vengrija, Islandija, Airija, Slovakija, Anglija), miško gaisrų

prevencija (Portugalija). Panašių tipų visuomenės dalyvavimo procesai gali būti vadovaujami ar

rengiami regioninių ir vietinių miškų ūkio tarnybų arba kitų organizacijų, visuomenės grupių

veiklos rezultatais, pvz. savininkų, sąjungų, ne valstybinių organizacijų, ir/ar vietinės visuomenės.

3) Miškų ūkio projektų ir veiklos vieša kontrolė.

Visuomenės dalyvavimo procesas gali taip pat būti susijęs su oficialiomis procedūromis –

visuomenės konsultacijomis dėl specifinės veiklos ar projektų, tokių kaip aplinkosauginiai/

socialiniai poveikio įvertinimai, viešų dotacijų paskirstymas specifinėms miškų ūkio veikloms

(Islandija, Airija, Anglija) arba organizuojama piliečių komisija šiais klausimais (Anglija).

4) Konsultacinė taryba visuomeniniais klausimais ar konfliktų valdymui.

Konsultacinės tarybos aplinkosauginiais klausimais gali funkcionuoti įvairaus lygio

institucijose, tokios tarybos yra įkurtos Suomijoje, Danijoje, Prancūzijoje. Šios tarybos yra pastovių

forumų tipo, nariai dažniausiai iš skirtingų visuomenės grupių, turinčių skirtingus interesus,

įskaitant ne valstybines organizacijas ir vartotojų grupes. Šis visuomenės dalyvavimo tipas suteikia

galimybes plačiau informuoti visuomenę ir suteikti jai galimybę tiesiogiai susidurti su aktualiais

miškų ūkio klausimais, problemomis.

Visuomenės dalyvavimo miškų ūkyje procesas susiduria su sekančiomis problemomis:

1) Informacijos trūkumas.

2) Interesų trūkumas.

3) Nėra tikėjimo galimybe paveikti ar įtakoti visuomene.

4) Nėra priėjimo prie dalyvavimo proceso.

1.4. Ryšiai su visuomene miškų ūkyje Lenkijos Valstybiniuose miškuose

13

Ryšiai su visuomene nauja sritis miškininkams kaimyninėje šalyje Lenkijoje. Ši veikla

Lenkijos miškų ūkyje Valstybiniai miškai vystoma dešimtmetį, todėl svarbu apžvelgti dabartinę

situaciją, teisinius aktus bei įgytą patirtį.

Lenkijos Valstybinių miškų struktūrose ir miškininkų veikoje ryšių su visuomene sąvoka

yra žinoma nuo 1990 metų. Miškininkai valdydami valstybės turtą – miškus, turi pareigą tarnauti

valstybei ir visuomenei, ypač be visuomenės pritarimo ir paramos, miškininkams sunku realizuoti

miško ekonominį, ekologinį ir socialinį miškų funkcionavimą. Miškininkystėje darbą ryšių su

visuomene srityje taip pat skatinta tobulinti pati visuomenė, aktyviai besidomėdama supančia

gamta, turinti nuosavą nuomonę ir augant besilankančių ir poilsiautojų miške skaičiui. Lenkijos

miškininkų veikla šioje srityje per 15 metų dinamiškai besivystė, šiandiena ji yra planuota ir visi

veiksmai atliekami numatytiems tikslams pasiekti. Lenkijos valstybinių miškų vykdomoje ryšių su

visuomene veikloje galima išskirti kelias šios veiklos sritis, tai įkūrimas Populiarinančių Miško

Kompleksų (Leśne Kompleksy Promocyjne), profesionalūs ryšiai su visuomene Regioninėse

valstybinių miškų direkcijose ir Generalinėje valstybinių miškų direkcijoje, visuomenės švietimas

apie miškus atliekamas urėdijose ir Populiarinančiuose Miško Kompleksuose [33].

Populiarinant miškininkystę visuomenėje, Lenkijos valstybiniuose miškuose kiekvienas

valdymo struktūros lygis atlieka tam tikras funkcijas šios srities veikloje:

• Urėdijose geriausias būdas populiarinti miškininkystę yra vaikų ir jaunimo švietimas apie

miškus, bei aktyvus miškininkų dalyvavimas vietinės visuomenės gyvenime;

• Regioninių valstybinių miškų direkcijose aktyviai ryšių su visuomene specialistai;

• Generalinėje valstybinių miškų direkcijoje dirba generalinio valstybinių miškų direktoriaus

atstovas spaudai.

Didžiausias dėmesys skiriamas visuomenės švietimui apie miškus, bei siekis, kad jie būtų

prieinami visuomenei. 1994 metais generalinio valstybinių miškų direktoriaus įsakymu buvo įkurti

širmieji 7 Populiarinantys miško kompleksai, vėliau įkurta dar 11, šiandiena jų bendras plotas

941.897 ha. Jų tikslas pristatyti darnų miškų ūkį – suderinant ekonominę paskirtį su aktyvia

ekosistemų apsauga, bei tenkinant socialinius poreikius, taip pat populiarinant mokslinius tyrimus ir

technologijas palankias aplinkai. Kiekviename Populiarinančiame miško komplekse įkurta po kelis

pažintinius takus, dirba švietimo apie miškininkystę centrai ir muziejai. Šių kompleksų tikslas

pristatyti visuomenei darnaus miškų ūkio funkcionavimą.

2000 metais įkurtas Valstybinių miškų informacinis centras (Centrum Informacyjne Lasów

Państwowych), kuris populiarina miškininkystę atlikdamas profesionaliai ryšių su visuomene darbą

visos šalies mastu. Centras yra atsakingas už valstybinių miškų internetinį puslapį, leidžia tris

leidinius (Biuletyn Informacyjny Lasów Państwowych, Echa leśne, Głos lasu) bei ne periodinius

leidinius (knygas, brošiūras, ataskaitas). Dalyvauja taip pat informacinėje veikloje žiniasklaidoje,

14

televizijoje, radijuje bei organizuojant parodas, renginius ir konkursus visos šalies mastu.

Televizijoje yra rengiamos 4 laidos apie miškininkus, ty. „Miškai ir žmonės“ – TVP1; TV

POLONIA, „Kas miške girdėti“ – TVP3, „Miško aidai“ – Polsat 2, „Lenkijos miškai miškų

Sąjungoje“ – TVP3 [39].

Didžiausią įtaka miškininkų ryšiams su visuomene turėjo generalinio valstybinių miškų

direktoriaus įsakymas Nr. 57 (2003.05.09d.) įpareigojantis visas miškų urėdijas paruošti

„Visuomenės švietimo apie miškus programa urėdijoje“ ir jį įgyvendinti, bei apibrėžiantis

visuomenės švietimo apie miškus kryptis valstybiniuose miškuose.

Siekiant tobulinti visuomenės švietimą miškininkų veikloje Lenkijos Valstybinių miškų [11, 12,

13, 14, 16, 17, 18, 19, 20, 24, 26, 27, 28, 29, 30, 31].

Visuomenės švietimo apie miškus kryptis, kitaip apibrėžiant – strategija yra dokumentu

nusakančiu tikslus ir užduotis šios veiklos, taip pat strategija yra pagalbine priemone kuriant

urėdijose programa. Strategijoje galima išskirti devynias veiksmų sritis, kuriems yra skirti tikslai ir

uždaviniai leidžiantys pasiekti numatytą tikslą .

• Informacijos kaupimas ir perdavimas. Poreikis kurti Valstybiniuose miškuose informacinės

bazės, susijusios su ryšiais su visuomene, bei panaudojimas visų komunikacijos priemonių

populiarinimui darnaus miškų ūkio ir miškininkų vaidmens šiame procese. Pagrindinės

užduotys šioje srityje : kaupimas publikacijų šia tema išleistų šalyje ir užsienyje, rengimas

kasmetinės ataskaitos apie Valstybinių miškų ryšių su visuomene veiklą, rengimas priedų apie

visuomenės švietimą miškininkų leidiniuose bei kūrimas internetinio puslapio kuriame būtų

pateikiama informacija apie įvykius ryšių su visuomene srityje.

• Visuomenės informavimas ir auklėjimas. Dėmesys skiriamas visuomenės vertybių susijusių su

gamta, jos funkcijomis ir pavojais, ypač miškų, skalės formavime. Uždaviniai: skatinimas

įvairių veiksmingų komunikacijos formų miškininkų su visuomene, bei miškininkų

bendravimas su vaikų ir jaunimo auklėtojais.

• Paruošimas miškininku specialistų visuomeninės komunikacijos ir švietimo srityse. Tai būtų

įgyvendinama įvedant paskaitas komunikacijos ir švietimo į miškininkystės studijų programas

vidurinėse ir aukštosiose mokyklose.

• Miško ūkio specialistų kvalifikacijos tobulinimas. Miškininkai pastoviai turi atnaujinti ir

papildyti turimas žinias apie darnų miškų ūkį, miškų apsaugą. Visose valdymo struktūrose

specialistams turi būti prieinama naujausia literatūra, spauda, filmai su informacija apie

aktualiausias visuomenės švietimo programas miškininkystės vidurinėse ir aukštosiose mokymo

įstaigose.

15

• Programa, didaktiniai ir švietimo projektai. Šios veiklos tikslas kurti visuomenės pasitikėjimą

miškininkais, miškuose vykdančiais ūkinę ir aplinkosauginę veiklą. Pagrindinė užduotis

urėdijose paruošti visuomenės švietimo planą bei jį praktiškai įgyvendinti.

• Švietimo programų ir projektų įgyvendinimas. Siekiant kurti efektyviausias programas ir

projektus, būtinas pastovus jų vertinimas, išskirimas geriausių ir populiarinimas efektyviausių

sprendimų. Pasiekti tai galima įvedant įvertinimo kriterijus ir skatinant geriausius variantus,

pvz. apdovanojant.

• Vietinis, regioninis, valstybinis ir tarptautinis bendradarbiavimas. Tobulinant visuomenės

švietimą apie miškus būtina bendradarbiauti su panašiomis organizacijomis, taip pat toki

santykiai svarbūs siekiant gauti finansinę paramą šiai veiklai. Valstybiniai miškai turi bendrauti

su vyriausybinėmis administracijomis, švietimo įstaigomis, ne vyriausybinėmis

organizacijomis, švietimo įstaigomis, savivaldybėmis, bažnyčiomis, žiniasklaida ir kitomis.

• Švietimo bazė. Kuriant Valstybiniuose miškuose švietimo bazę yra būtina atsižvelgti į

racionalumą, susijusį su finansinėmis ir turimų specialistų galimybėmis.

• Tyrimai ir eksperimentai. Vykdant Valstybiniuose miškuose visuomenės švietimą, būtina

atlikinėti pedagoginius ir socialinius tyrimus, susijusius su miškininkų vykdoma visuomenės

švietimo apie mišką turiniu, metodais, priemonėmis ir efektyvumu. Užduotys šioje srityje

apima: atliktų tyrimų kaupimą ir jų naudojimą, bendradarbiavimą su mokslinėmis įstaigomis

kuriant švietimo programas, mokymo turinius, priemones, aktyvius metodus mokymo bei

veiksmingas švietimo ir komunikacijos formas.

Pagal strategiją toliau yra kuriama programa urėdijose. Sukurtos urėdijoms visuomenės

švietimo apie miškus programos (Programa) tikslai: padaryti urėdijų vykdomą ryšių su visuomenę

veiklą planuota ir tikslinga; suteikti atitinkama požiūrį ir svarbą šiam darbui, kuris turi būti

lygiavertis su kitais urėdijų darbais; atitinkamas dokumentavimas ir ataskaitų vedimas leis tinkamai

įvertinti urėdijų ryšius su visuomene. Programos struktūra yra universali ir ne sudėtingai

parengiama, taip suteikiant lygias galimybes visoms urėdijoms nepriklausomai nuo vietos,

specifinės veiklos ar kitų veiksnių.

Programa kuriama urėdijoje, jos kūrėjai ypatingą dėmesį turi sutelkti į sąvokas svarbias

Valstybinių miškų požiūriu. Švietimo pagrindas turi būti susijęs su miškais, miškininkyste, tuo ką

tik specialistai miškininkai įgytomis žiniomis studijų metu ir praktikoje, gali teisingai paaiškinti

visuomenei. Miškininkai atlikdami švietimo funkciją ne turi pavaduoti mokytojų ar kitų specialistų

užsiimančių pedagoginiu darbu. Urėdijoje kuriami pažintiniai takai ar kiti objektai turi būti susiję su

miškais.

Miškų urėdijos visuomenės švietimo programą ruošia urėdas, 10 – metų laikotarpiui, laikotarpis

turi sutapti su miškotvarkos projektu. Pradedant ruošti programą, urėdas sušaukia komisiją, kurios

16

tikslas pareikšti nuomonę ir patarti. Komisijos sudėtyje dažniausiai būna 2-3 miškininkai, bei

mažiausiai 3 vietinės visuomenės atstovai, kurie yra tiesiogiai susiję su švietimu, pvz. biologijos

mokytojai, Nacionalinių ar Regioninių parkų atstovai. Komisijos nariai susitinka mažiausiai du

kartus, programos ruošimo pradžioje, bei patvirtinant jo galutinį variantą. Paruoštą programą

tvirtina Regioninės valstybinių miškų direkcijos direktorius.

Visuomenės švietimo programos turinys apima sekančius punktus: 1.Programos teisinis

pagrindas., 1A.Praeito laikotarpio miškų urėdijos visuomenės švietimo veiklos ataskaita.,

2.Komisijos posėdžių metu priimti nutarimai., 4.Miškų urėdijos švietimo apie miškus objektai.,

5.Kitų subjektų gamtosaugos švietimo objektai esantys miškų urėdijos teritorijoje., 6.Visuomenės

švietimo apie miškus partneriai., 7.Šviečiamieji leidiniai apie urėdiją., 8.Metiniai švietimo veiklos

planai., 9. Švietimo veiklos metinės ataskaitos., 10.Švietimo veiklos per 10-metį ataskaita.

Svarbiausia programos dalis yra švietimo veiklos planas, kuris ruošiamas vieneriems metams.

Apžvelgiant Lenkijos Valstybinių miškų ryšių su visuomenę veiklos pasiekimus, neabejotinai

labiausiai yra vertinama tai, kad ši veikla vykdoma planuotai ir yra nukreiptai į visuomenę, taip pat

paruošimas strateginio dokumento Švietimo apie miškus Valstybiniuose miškuose krypčių plėtra, bei

nuorodos dėl Visuomenės švietimo apie miškus programos urėdijoje. Problemos su kuriomis

miškininkai susiduria ryšių su visuomene srityje yra didelių miestų visuomenės švietimas, dėl

darbuotojų trūkumo ir didelio poreikio iš visuomenės pusės. Sekanti problema susijusi su šios

veiklos finansavimu. Pagal Miškų įstatymą Valstybiniuose miškuose šią veikla gali būti

finansuojama valstybės biudžeto. 2003m. iš valstybės biudžeto visuomenės švietimui apie miškus

buvo skirta 900 tūkst. zlotų, 2004m. apie 2 mln. zlotų. Tačiau didžiausia dalis finansų skiria pačios

miškų urėdijos, iš gaunamų pajamų už parduotą medieną.

1.5. Visuomenės dalyvavimas ir ryšiai su visuomene Lietuvos miškų ūkyje

Visuomenės dalyvavimo proceso evoliucija Lietuvoje yra apžvelgiama Subalansuotos

plėtros įgyvendinimo nacionalinėje ataskaitoje [35].

Per pastaruosius daugiau nei dešimt metų Lietuvoje sparčiai vykstant visuomenės

demokratėjimo procesams, buvo vis stipriau įtvirtinamos visuomenės teisės gauti informaciją,

dalyvauti priimant sprendimus bei ginti savo teises nepriklausomose ir bešališkose institucijose.

Šių teisių stiprinimui šalyje ypač didelę įtaką turėjo tarptautiniu mastu vykstantys procesai,

vienas iš jų – Rio de Žaneiro deklaracija, kurios teiginiai tiesiogiai susiję su piliečių dalyvavimu ir

informacijos viešumu. Lietuva, kartu su kitomis 35 valstybėmis, 1998 metais pasirašė Orhuso

konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės

kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais. Atsižvelgiant į Orhuso konvencijos bei ET direktyvos

Dėl prieinamumo prie informacijos apie aplinką nuostatas, buvo parengta Informacijos apie aplinką

17

Lietuvos Respublikoje teikimo visuomenei tvarka (1999). Patikima ir reikiamu laiku teikiama

informacija sudaro galimybę visuomenei dalyvauti priimant sprendimus, galinčius turėti poveikį

aplinkai ir žmonių sveikatai.

Visuomenės informavimą ir dalyvavimą priimant sprendimus dėl konkrečios veiklos,

galinčios turėti įtakos aplinkai, be jau minėtų įstatymų, reglamentuoja ir kiti Lietuvos teisės aktai –

Aplinkos apsaugos įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas (1995), Teritorijų planavimo

dokumentų svarstymo su visuomene nuostatų (1996), Regioninės plėtros įstatymas (2000).

Tačiau, teisės aktai sudaro tik aktyvaus visuomenės dalyvavimo prielaidas. Realus

dalyvavimas priklauso nuo pačios pilietinės visuomenės brandos lygio. Lietuvoje, kaip ir daugelyje

posovietinių šalių, nėra visuomenės dalyvavimo valstybės valdyme tradicijų ir plačiąja prasme

visuomenės aktyvumas nėra pakankamas.

Visuomenės dalyvavimo politiniame šalies gyvenime bendrai ir aplinkosaugos procesuose

svarbiausią vaidmenį atliko Lietuvos Sąjūdis ir Lietuvos žaliųjų judėjimas. Skirtingai nuo Vakarų

šalių 1970-aisiais, Žaliųjų judėjimo nuostatoms ir siekiams Lietuvoje, kaip ir kitose buvusio

sovietinio bloko šalyse, pritarė ypač platūs visuomenės sluoksniai. Šis platus pritarimas ir

visuomenės konsolidacija ypač būdinga tautinės savimonės prabudimo bei brendimo vadinamuoju

Atgimimo laikotarpiu (1988-90 m.).

Lietuva yra vienas ryškiausių pavyzdžių, kai tautos prisikėlimas buvo glaudžiai persipynęs

su ekologine buvusios santvarkos kritika, o ekologinio protesto akcijos – su visuomeniniu

nacionalinio išsivadavimo judėjimu.

Ekologinio sąmoningumo formavimas Lietuvos visuomenėje – bene svarbiausias Žaliųjų

judėjimo nuopelnas. Greta ekologijos ir ūkio raidos supriešinimo, kontraversiško požiūrio ir įvairių

socialinių grupių ir organizacijų tarpusavio santykių, Lietuvos visuomenėje vis labiau girdimi

argumentai, kuriais siekiama ekologinio, ekonominio ir socialinio raidos subalansuotumo.

Lietuvos ūkio nuosmukio laikotarpyje 1991-1995 m. buvo rengiamos masinės akcijos dėl

miškų kirtimo privatizuotose valdose, dėl saugomų teritorijų, dėl ūkinės veiklos plėtojimo

pažeidžiant ekologinio ir socialinio subalansuotumo principus.

Aktyvesnis visuomenės dalyvavimas sprendžiant aplinkos problemas labai priklauso nuo

aplinkosauginio švietimo. Visuomenės aplinkosauginio švietimo tikslai ir uždaviniai nustatyti

Lietuvos Respublikos visuomenės aplinkosauginio švietimo strategijoje ir veiksmų programoje,

kurią 1998 m. patvirtino Lietuvos Vyriausybė. Miškų ūkio klausimais joje yra numatyta: gerinti

miškų struktūrą, organizuoti specialius kursus miškų savininkams, išleisti leidinį “Lietuvos miškų

ekosistemos”, išleisti plakatus apie Lietuvos saugomas miškų vertybes, parengti studijų vadovą

“Lietuvos miškai”, išleisti Lietuvos miškų žemėlapį (M 1:300000). Visuomenės dalyvavimo

18

Lietuvos miškų ūkyje kryptis geriausiai atspindi Lietuvos miškų ūkio politika ir jos įgyvendinimo

strategija (2002 m.).

Visuomenės dalyvavimą, miškų ūkio politinius procesus vykusius 1994-1998 m. atspindimi

Alberto Vasiliausko 1999 m. išleistoje knygoje „Neramios miško dienos“ [10]. Knygoje pristatomi

interviu, pasisakymai ir pamąstymai apie Lietuvos miškus, pristatomos tuo laikotarpiu

sprendžiamos visuomenei aktualios ir opios problemos , tai miškų privatizavimas, medienos

eksportas, kirtimai privačiuose miškuose, saugomų teritorijų valdymą. Šiame laikotarpyje

miškininkai dažnai visuomenės, žiniasklaidos buvo kaltinami miškų kirtimu, medienos grobstymu,

ne retai privačių miško savininkų nusikaltimai buvo „prisiuvami“ miškininkams.

Didėjant visuomenės susidomėjimui ją supančia aplinka, visos organizacijos stengiasi

pristatyti savo veiklą kuo aiškiau, siekiant supratimo ir pritarimo savo darbui. Nors miškininkų

darbo vieta – miškas, toli nuo žiniasklaidos karštųjų temų, miškininkystės temos joje pasirodo vis

dažniau. Didėjant visuomenės ekologiniam sąmoningumui, norui sveikai gyventi, ilsėtis gamtoje,

miškininkams svarbu pristatyti save, savo darbus ir problemas žmonėms taip, kad šie teisingai jas

suprastų. Veiklos pristatymas ir informavimas apie ją visuomenės ir yra ryšiai su visuomene.

Ryšių su visuomene miškų ūkyje nacionaliniame lygyje geriausiai atvaizduoja 2002m.

rugsėjo 17d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 484 buvo patvirtinta Lietuvos

miškų ūkio politika ir jos įgyvendinimo strategija. Miškas nepriklausomai nuo nuosavybės formos

yra nacionalinis turtas ir tik suformuota ilgalaikė miškų ūkio politika gali užtikrinti miškų išlikimą

ateities kartoms, bei tenkini įvairių visuomenės grupių ekonomines, ekologines ir socialines reikmes

[4].

Vieni iš miškų ūkio politikos instrumentų taikomų miškų ūkio politikos įgyvendinimui yra:

švietimas ir mokymas, miškų ūkio informacijos valdymas, ryšiai su visuomene.

Apžvelgiant miškų ūkio politikos kryptis, pagal kurias formuojama ir įgyvendinama miškų

ūkio politika, visuomenė yra paminėta dviejose kryptyse, tai bendroji ir socialinė miškų ūkio

politikos kryptys.

Miškų ūkio politikos bendroje kryptyje, tai: visuomenės dalyvavimas svarbiausių miškų

ūkio klausimų sprendime ir visuomenės informavimas apie šalies miškus, jų būklę ir tvarkymą.

Miškų ūkio politikos socialinėje kryptyje: visuomenės bendrųjų su miškais susijusių reikmių

tenkinimas, valstybinio ir privataus miškų ūkio plėtra bendrosios kaimo plėtros kontekste.

Miškų ūkio plėtros strateginiai tikslai, kuriuose atsižvelgiama į ryšius su visuomene yra du,

tai visuomenės dalyvavimas svarbiausių miškų ūkio klausimų sprendime ir visuomenės

informavimas apie šalies miškus, jų būklę ir tvarkymą.

Visuomenės dalyvavimas svarbiausių miškų ūkio klausimų sprendime, šio miškų ūkio

plėtros strateginio tikslo įgyvendinimui numatytos priemonės [5]:

19

1. Visuomenės apklausų svarbiausiais miškų ūkio klausimais organizavimas bei respondentų

nuomonių analizė, numatytas įgyvendinimo laikotarpis 2003-2006 m., atsakingi vykdytojai:

Aplinkos ministerija, Generalinė miškų urėdija.

2. Visuomenės, miško savininkų ir specialistų diskusijų miškų ūkio klausimais organizavimas

žiniasklaidoje, numatytas įgyvendinimo laikotarpis 2003-2006 m., atsakingi vykdytojai: Aplinkos

ministerija, Generalinė miškų urėdija.

3. Darbo grupės iš miškų ūkio specialistų ir suinteresuotų visuomenės grupių atstovų sudarymas

svarbiausioms miškų ūkio problemoms spręsti, numatytas įgyvendinimo laikotarpis 2003 m.,

atsakingi vykdytojai: Aplinkos ministerija, Generalinė miškų urėdija.

Visuomenės informavimas apie šalies miškus, jų būklę ir tvarkymą, tikslo įgyvendinimui

numatytos priemonės, įgyvendinimo laikotarpis ir vykdytojai [6]:

1. Nepertraukiamos ir periodinės miško išteklių ir jų būklės monitoringo sistemos tobulinimas ir

miškų ūkio sektoriaus statistikos gerinimas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos priimtus kriterijus ir

rodiklius, numatytas įgyvendinimo laikotarpis 2004 m., atsakingas vykdytojas Valstybinė

miškotvarkos tarnyba.

2. Vieningos miškų ūkio informacinio aprūpinimo sistemos parengimas, sujungiant atskirose

institucijose egzistuojančias duomenų bazes į vieningą sistemą ir sukuriant trūkstamas duomenų

bazes, numatant keitimąsi informacija tiek miškų ūkio sektoriaus viduje, tiek su išoriniais

informacijos vartotojais, įgyvendinimo laikotarpis 2003-2006 m., atsakingas vykdytojas Valstybinė

miškotvarkos tarnyba.

3. Sistemingas informacijos apie valstybinių ir privačių miškų būklę ir miškų ūkį pateikimas

oficialiuose periodiniuose leidiniuose ir kitose žiniasklaidos priemonėse, taip pat leidžiant

specialius statistinius leidinius, įgyvendinimo laikotarpis 2003-2006 m., atsakingas vykdytojas

Aplinkos ministerija.

4. Miškų mokslo ir mokymo veiklos populiarinimas šalies visuomenėje, kuris apima specialios

švietėjiškos ir mokymo literatūros apie miškus ir jų tvarkymą visuomenei ir privačių miškų

savininkams leidimas bei platinimas, įgyvendinimo laikotarpis 2003-2006 m., atsakingas

vykdytojas Aplinkos ministerija.

Visuomenės dalyvavimą ir ryšius su visuomene miškų ūkyje regioniniame lygyje vykdo

miškų urėdijos, kurių Lietuvoje yra 42. Ryšiai su visuomene miškų urėdijose ypač suaktyvėjo

2001m. [8], priežastis galima išskirti kelias, tai miškų sertifikavimas atliekamas miškų urėdijose,

nuo 2001m. visose urėdijose paskirti darbuotojai atsakingi už ryšius su visuomene, taip pat

rengiami jiems apmokymai šioje srityje. Ruošiamose Generalinės miškų urėdijos metinėse

ataskaitose nuo 2001 m. apžvelgiama ir miškų urėdijų ryšių su visuomene veikla.

20

Miškų ūkio sertifikavimas pagal Miškų Valdymo Tarybos (FSC) sistemą – objektyvus

trečios šalies vykdomas vertinimo procesas. Sertifikavimas atliekamas siekiant įvertinti

ūkininkavimo miškuose kokybę ir užtikrinti, kad vykdoma veikla atitinka nustatytus standartus.

Valstybinių miškų sertifikavimo procesas Lietuvoje pradėtas 2001 metais, kai buvo sertifikuotos

Biržų ir Panevėžio miškų urėdijos, 2003 m. sertifikuota 16 miškų urėdijų ir 2004 m. likusios – 24.

Sertifikuojant miškų urėdijų veikla turi atitikti dešimt keliamų kriterijų, vienas iš svarbesnių

yra ryšiai su visuomene, t.y. santykiai su bendruomenėmis ir darbuotojų teisės, pagal kurį miškų

ūkis turi išsaugoti arba gerinti miško darbuotojų ir vietos bendruomenių ilgalaikę socialinę ir

ekonominę gerovę [40].

Vienoje iš pirmųjų sertifikuotų miškų urėdijų - Biržų miškų urėdijoje miškų sertifikavimo kasmetinio patikrinimo metu nustatytuose neatitikimuose vienas iš neatitikimų buvo konsultavimas

(ryšiai su visuomene). Nustatyti sekantys trūkumai: ne pilnas suinteresuotų organizacijų sąrašas, dar

silpnas visuomenės konsultavimas girininkijų lygmenyje, nepakankamai dokumentuojamos

svarbios diskusijos ar įvykiai, kad ir bendraujant su suinteresuotomis šalimis. Priemonės

neatitikimui pašalinti paminėtos miškų sertifikavimo kasmetinio patikrinimo metu nustatytų

taisytinų neatitikimų (CAR) pašalinimo plane:

• Patikslinti suinteresuotų organizacijų sąrašą, įtraukiant jį į Lietuvos gamtos fondą,

Ekologijos institutą, žaliųjų judėjimą ir užmegzti kontaktus su šiomis organizacijomis.

• Betarpiškai fiksuoti svarbias diskusijas girininkijose ir urėdijoje užvestuose pokalbių

žurnaluose. Dokumentuoti svarbiausius įvykius protokolų, straipsnių ar kt. forma.

• Nustatyti ir paskelbti spaudoje gyventojų konsultavimo girininkijose ir urėdijoje valandas

bei atsakingus už tai darbuotojus. Užtikrinti paskirtų darbuotojų budėjimą girininkijose

minėtomis valandomis.

• Sudaryti ryšių su visuomene planą 2003m., skirti pakankamas lėšas šio plano visapusiškam

įgyvendinimui.

• Organizuoti susitikimus, bendrus su visuomene renginius, kurių metu gyventojai būtų

supažindinami su urėdijos veiklos planais, vykstančiais pokyčiais, aktualiais

gamtosauginiais klausimais, miškotvarkos planu ir kt.

• Reguliariai pateikti visuomenei įvairaus pobūdžio (pažintinius, šviečiamuosius,

informacinius, aktualiomis temomis) straipsnius vietinėje ir kt. populiarioje.

Paminėti netikslumai Biržų miškų urėdijoje nustatyti 2002 m. Sertifikuotos miškų urėdijos

įspareigojo laikytis nustatytų sertifikavimo kriterijų, kur vienas iš jų yra ryšiai su visuomene, kas ir

lemia didesnį dėmesį į šią veiklos sritį.

21

Miškų urėdijų ryšius su visuomene informatyviausiai atvaizduoja ruošiamos Generalinės

miškų urėdijos metinės ataskaitos. Ryšių su visuomene veiklos apžvalga ruošiama nuo 2001m., tais

pačiais metais paskirti miškų urėdijose darbuotojai atsakingi už ryšius su visuomene [7, 34].

Ataskaitose apžvelgiami generalinės miškų urėdijos ir atskirai miškų urėdijų nuveikti darbai

ryšių su visuomene srityje, tačiau tai yra tik dalinis įvertinimas, kadangi pristatomo tik šios veiklos

priemonės, kuriomis naudojamasi siekiant pristatyti savo veiklą visuomenei .

Ataskaitų turinį galima suskirstyti į dalis, pagal kurias apžvelgiami ryšiai su visuomene, tai:

• Konferencijos, seminarai ryšių su visuomene tema;

• Spauda;

• Radijas ir televizija;

• Renginiai;

• Leidybinė veikla (leidiniai, knygos, videofilmai, videoklipai).

Apžvelgiant surengtas konferencijas ir seminarus, 2001 m. buvo suorganizuotos 2 spaudos

konferencijos aktualiais valstybinio miškų ūkio klausimais, 2002 m. – 3, 2003 m. – 2, kurių metu

buvo diskutuojama įvairių miško pažaidų tema. 2003 m. spalio 17-18d. pravestas seminaras –

diskusija tema „ Žurnalistų pozicija sprendžiant aktualias gamtosaugos problemas, formuojant

visuomenės atsakomybę už žaliojo žemės rūbo ateitį“. 2004 m. surengta spaudos konferencija, bei

žurnalistinio rašinio miškų tematika konkursas, taip pat surenti miškų urėdijų darbuotojų atsakingų

už ryšius su visuomene apmokymai „Ryšiai su visuomene. Bendravimas su žiniasklaida“.

Didėjant visuomenės ekologiniam sąmoningumui ir poreikiui informacijos apie gamta,

miškus auga publikacijų skaičius spaudoje, nors dažnai jų pasirodymo iniciatoriais yra patys

miškininkai. Ataskaitoje minimas straipsnių skaičius, kurių pasirodymą spaudoje inicijavo

Generalinė miškų urėdija ir miškų urėdijos.

Žiniasklaidoje pasirodžiusių publikacijų pasiskirstymą pagal metus vaizduoja 1 paveikslas.

22

0

500

1000

1500

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m.

Publikacijų sk. spaudoje 2001-2004 m.

1 pav. Publikacijų skaičius pasirodęs spaudoje apie miškininkus ir miškų urėdijas 2001-2004 m.

Spaudoje Generalinės miškų urėdijos ir miškų urėdijų inicijatyva 2001 m. pasirodė 400

publikacijų, 2002 m. – 676, 2003 m. – 1150, 2004 m. – 1417.

Publikacijų tematika analizuojama nuo 2002 m., tais metais daugiausia spaudoje buvo

straipsnių priskirtų grupei, kurie informavo apie miškasodį, daigynus medelynus, darbą su

moksleiviais, Jaunaisiais miško bičiuliais – 24% (138 publikacijos) ir apie miškų tvarkymą ir miškų

apsaugą - 22% (127 publikacijos). 2003 m. šios temos spaudoje taip pat buvo aktualiausios. 2004

m. pasikeitus publikacijų grupavimui pagal pateikiamos informacijos tematiką, daugiausiai dėmesio

spaudoje skirta miškų urėdijų prisistatymui – 168 (12%) publikacijos, Europo miško sodinimui –

129 (9%) publikacijos.

Miškų urėdijų publikacijų spaudoje 2004 m. daugiausiai pasirodė iniciatyva: Rietavo -114,

Dubravos eksperimentinė mokomoji – 95, Švenčionėlių -80, Ukmergės – 73; 2003 m.: Dubravos

eksperimentinė mokomoji – 105, Ukmergės – 55, Panevėžio 53, Veisėjų – 49.

Generalinės miškų urėdijos ir miškų urėdijų pasirodymų televizijoje ir dalyvavimų radijo

laidose skaičių 2002-2004 m. vaizduoja 2 paveikslas.

23

130

36

80

2036

21

0

50

100

150

2004 m. 2003 m. 2002 m.

Miškininkų dalyvavimų televizijos ir radijo laidose skaičius 2002-2004 m.

TelevizijaRadijas

2 pav. Generalinės miškų urėdijos ir miškų urėdijų pasirodymų televizijoje ir dalyvavimų radijo

laidose skaičius 2002-2004 m.

2003 m. apie miškų urėdijas buvo sukurti 6 videofilmai ir 6 videoklipai miškų tvarkymo ir

apsaugos tema, 2004 m. sukurta dar 14 videofilmų ir 11 reklaminių filmukų ir miškų urėdijų

pristatymų.

Apžvelgiant miškų urėdijų leidybinę veiklą, dėmesys kreipiamas į išleistus leidinius su

logotipais ir reklaminius suvenyrinius gaminius, konkretūs duomenys pateikiami 2003 m. ir 2004

m. ataskaitose. Miškų urėdijos 2004 m. išleido 105 leidinius su miškų urėdijų logotipais, bei 111

reklaminių suvenyrinių gaminių. Leidiniai apima informacinius stendus, miškų urėdijas

pristatančius informacinius leidinius, reklaminių bukletų bei lankstinukų, sieninius kalendorius,

plakatus, informacinius žemėlapius, knygas, įvairiuose leidiniuose išspausdinti reklaminiai

puslapiai. Reklaminiai suvenyriniai gaminiai su miškų urėdijų logotipais paruošti 2004 m.: rašikliai,

užrašų knygelės, bloknotai, sąsiuviniai, darbo knygos, kalendoriai, skrajutės, JMB ir miškų urėdijų

kepuraitės, suvenyriniai indai, kalendoriukai, marškinėliai, mediniai suvenyrai, logotipai, firminiai

ženkleliai, automobilių ženklinimai, dokumentų segtuvai, aplankai, padėkų raštai, atvirukai,

moliniai medaliai, rankinės, maišeliai.

Stiprinant ryšius su visuomene svarbus vaidmuo atitenka renginiams, susitikimams su

bendruomenėmis ir suinteresuotom visuomenės grupėmis. Generalinės miškų urėdijos ir miškų

urėdijų iniciatyva 2001 m. buvo suorganizuoti 83 renginiai, 2002 m. – 140, 2003 m. – 300, 2004 m.

– 530 renginiai. Renginių skaičių 2001-2004 m. vaizduoja 3 paveikslas.

24

0100200300400500600

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m.

Generalinės miškų urėdijos ir miškų urėdijų suorganizuotų renginių skaičius 2001-2004 m.

3 pav. Generalinės miškų urėdijos ir miškų urėdijų suorganizuotų renginių skaičius 2001-2004 m.

2004 metais Generalinė miškų urėdija ir miškų urėdijos surengė ir dalyvavo apie 530

renginių - susitikimus su kaimų ir miestų bendruomenėmis, valdžios institucijų atstovais (55),

miškotvarkos projektų aptarimus, pokalbius ir konsultacijas privataus miško savininkams (10),

bendras šventes (31), Europos miško sodinimo talkas (75). Miškininkai kartu su vietos gyventojais,

moksleiviais tvarkė miškus, piliakalnius, upių, ežerų pakrantes (25), organizavo Miškininko (23) ,

Žemės ir paukščių dienoms (51) paminėti skirtas šventes, rudeninių kalėdinių puokščių (8), piešinių

konkursus, įvairius Jauniesiems miško bičiuliams, sunkiai auklėjamiems vaikams ir moksleivijai

skirtus renginius (100), ekskursijas (15), krepšinio varžybas, susitikimus su neįgalimaisiais.

Ryšių su visuomene efektyvumą atspindi visuomenės apklausos, kurios naudojamos

analizuojant šios veiklos rezultatus - padarinius. Tačiau taip pat jos gali būti panaudotos siekiant

nustatyti, ar konkretus renginys, informavimo kampanija, pristatymas pasiekė tikslinę auditoriją,

koks buvo poveikis. Taip pat vertinama, ar pranešimai kaip nors pakeitė nuomonę, požiūrį ar elgesį.

Visuomenės apklausa buvo atlikta 2001 m. rugsėjo – spalio mėn., tyrimus atliko „Baltijos tyrimai“,

tai buvo Biržų ir Panevėžio miškų urėdijų miškų ūkio veiklos socialinio poveikio analizės projektas,

apklausa atlikta pagal Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos

užsakymą [9]. Lietuvos visuomenės nuomonės apklausa atlikta 2003 m., tyrimus atliko „Baltijos

tyrimai“ pagal Miškų departamento prie Aplinkos ministerijos užsakymą [1].

2003 m. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje įsteigtas Miškininkystės

informacinis centras, kurį sudaro trys sektoriai: miško ūkio specialistų kvalifikacijos tobulinimo;

privačių miškų savininkų mokymo; visuomenės švietimo. Centro paskirtis – propaguoti

miškininkystės mokslo naujoves, diegti gamyboje modernias technologijas, kelti miško ūkio

25

specialistų bei privačių miškų savininkų kvalifikaciją ir plėtoti visuomenės švietimą miškininkystės

ir aplinkosaugos klausimais.

Miškininkystės informacinio centro programoje numatytos sekančios priemonės

visuomenės švietimo miškų ūkio ir aplinkosaugos klausimais srityje: Organizuoti respublikinius

Jaunųjų miško bičiulių būrelių renginius, taip pat rengti seminarus ir konferencijas.

Miškų urėdijos valdo ir prižiūri joms patikėtą valstybės turtą – miškus, taip pat yra

įpareigotos konsultuoti ir paremti privačius miško savininkus. Valstybiniai miškai priklauso

visuomenei, kuri vis dažniau leidžia laisvalaikį ir poilsiauja miškuose, taip pat besidomi juose

vykstančiais miškų ūkio darbais. Dėl šių priežasčių miškininkai, kad nekiltų konfliktai su

visuomene atstovaujančiomis įvairiomis grupėmis, turi mokėti pristatyti ir paaiškinti savo veiklą.

Dažnai miškininkų darbai – savaime suprantami patiems miškininkams, atitinkantys miškininkystės

tikslus, visuomenei lieka nesuprantami ir neigiamai vertinami.

Demokratinėje visuomenėje visi turi teisę reikšti savo nuomonę, kovoti dėl savo teisių.

Šiandiena, visuomenė visoje Europoje mažiau vertina miško funkciją, kaip žaliavos šaltinį, kai

prioritetai teikiami ekologinei, rekreacinei funkcijoms, kas lemia neigiamą požiūrį į kai kuriuos

miškininkų darbus, ypatingai į kirtimus. Dažnai toki „nesusipratimai“ tarp miškininkų ir

visuomenės interesų tampa konfliktais. Jautriausia tema yra kirtimai, nors būna kertamas brandus ir

ūkinės paskirties medynas, grupei visuomenės tai gali būti suprantama kaip būdas finansiškai

pasipelnyti. Visuomenė yra susikūrusi nuomonę, kad miškų plotai mažėja, tam įtakos gali turėti net

žiniasklaidoje pasirodanti informacija apie tropinių miškų nykimo. Taip pat nors šiandiena

visuomenė akcentuoja ekologinę miško funkciją, miškininkų paliekamos biržės savaiminiam

atžėlimui – dažnai vertinamos kaip apsileidimas, ypač kai prieš tai miškininkai iškirto medyną,

„užsidirbo ir neatsodino“.

Miškų ūkis turi patenkinti visus visuomenės poreikius, dažnai vienas kitam

prieštaraujančius ir nesuderinamus interesus, siekiant priimti optimaliausią sprendimą būtinas

dialogas su visuomenės grupėmis. Taip pat interesai bus atstovaujami optimaliai tik tada, kai visi

turės objektyvią informaciją. Miškų urėdijoms ryšiai su visuomene tampa vis reikšmingesni, nes tik

patys miškininkai gali pristatyti visuomenei savo veiklą, jos tikslus, problemas. Miškininkai privalo

informuoti visuomenę apie planuojamus, vykdomus darbus miške. Suprantami miškininkavimo

darbai dažnai suvokiami visuomenei. Svarbu yra taip pat išgirsti visuomenės nuomonę.

26

2. DARBO TIKSLAS, OBJEKTAS, METODAI

2.1. Tikslas, uždaviniai, objektas

Tyrimų tikslas: Išnagrinėti miškų urėdijų ryšių su visuomene veiklą, bei miškininkų įvaizdį

žiniasklaidoje ir visuomenėje.

Tyrimų uždaviniai:

1. Išnagrinėti miškų urėdijų ryšių su visuomene priemones.

2. Ištirti miškų urėdijų darbuotojų atsakingų už ryšius su visuomene požiūrį į šią veiklą.

3. Analizė miškų urėdijų pateikiamos informacijos apie save interneto svetainėse.

4. Analizė žiniasklaidos kuriamo miškininkų ir miškų urėdijų įvaizdžio.

5. Analizė visuomenės nuomonės apie miškininkus ir miškų urėdijas.

Tyrimų objektas – Lietuvos VĮ miškų urėdijos.

2.2. Tyrimo metodika, organizacija ir duomenys

Tyrimų metodai: apklausa; dokumentų analizė.

Tyrimų metodika, organizacija ir duomenys.

Analizė ryšių su visuomene priemonių. Siekiant išnagrinėti miškų urėdijų ryšių su

visuomene veiklą, buvo naudojamas anketinės apklausos metodas. Apklausos tikslas surinkti

duomenis apie miškų urėdijų vykdymą šią veiklą. Kriterijai, pagal kuriuos ši veikla buvo vertinama

yra ryšių su visuomene priemonės, kurios buvo išskirtos pagal literatūrą, bei atitinkantys miškų

urėdijas, tai: bendravimas žiniasklaida (televizija, radijas, spauda); paruošta informacinė medžiaga

(lankstinukai, filmai); visuomenės švietimas (Jaunųjų miško bičiulių būreliai, švietimo programos);

rekreacija (pažintiniai takai, poilsinės); renginiai, konkursai, “atvirų durų” dienos; vidinė

komunikacija. Išvardintos ryšių su visuomene priemonės suteikia miškų urėdijoms galimybes

prisistatyti visuomenei ir pasiekti optimaliausius efektus. Vertinamas dar buvo ryšių su visuomene

planavimas, ataskaitų ruošimas, finansinės lėšos skiriamos šiai veiklai.

Apklausai parengta anketa (1 priedas), kurią sudarė 16 aprašomųjų klausimų. Apklausos

anketa elektroniniu paštu buvo išsiusta visoms 42 Lietuvos miškų urėdijoms, atsakymai gauti iš 12,

t.y. Biržų miškų urėdija; Druskininkų miškų urėdija; Dubravos mokomoji eksperimentinė miškų

27

urėdija; Jurbarko miškų urėdija; Kauno miškų urėdija; Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija;

Kretingos miškų urėdija; Kaišiadorių miškų urėdija; Kupiškio miškų urėdija; Tauragės miškų

urėdija; Telšių miškų urėdija; Švenčionėlių miškų urėdija. Apklausos anketa miškų urėdijoms buvo

išsiusta 2004m. rugsėjo mėnesį.

Darbuotojų atsakingų už ryšius su visuomene apklausa. Siekiant ištirti miškų urėdijų

darbuotojų atsakingų už ryšius su visuomene požiūrį į šią veiklą.2004m. lapkričio 23-26d.

Palangoje, Kretingos miškų urėdijos mokymų centre vyko „Ryšiai su visuomene. Bendravimas su

žiniasklaida“ mokymo kursai, kuriuos suorganizavo Generalinė miškų urėdija, vedė ryšių su

visuomene agentūra „PR service“. Mokymai buvo skirti urėdijų darbuotojams, atsakingiems už

ryšius su visuomene. Apmokymų metu buvo nagrinėjamos šios temos:

• Bendravimo psichologiniai užkulisiai

• Asmens pristatymas: kaip patikti.

• Ryšiai ir visuomene: mitai ir realybė.

• Kaip paruošti informaciją apie save.

• Organizacija ir visuomenė: ką ir kaip skelbti.

• Žiniasklaidos rūšys, ypatumai

• Žurnalisto profesija.

• Kaip bendrauti su žurnalistais, pranešimų spaudai rengimas.

• Organizacijų savigyna prieš žiniasklaidą.

• Praktiniai bendravimo su žiniasklaida užsiėmimai.

• Miškai ir visuomenė.

Teorinius ir praktinius užsiėmimus vedė ryšių su visuomene specialistai – Linas Kontrimas,

Aurelijus Katkevičius, psichologas – Dainius Blažys, žurnalistė – Rūta Grinevičiūtė, Lietuvos

žemės ūkio universiteto, Miškų fakulteto studentė Gražina Bukauskaitė.

Įvertinimui vykusių ryšių su visuomene apmokymų kursų, bei dalyvių nuomonės apie šią

veiklą buvo atlikta anketinė apklausa. Anketą (priedas 2) sudarė uždari, atviri ir kombinuoti

klausimai. Kadangi miškų urėdijų darbuotojai atsakingi už ryšius su visuomene buvo suskirstyti į

dvi grupes, antroji grupė į anketos klausimus atsakė kursų metu, pirmajai grupei anketa buvo

išsiusta elektroniniu paštu ir tokiu pat keliu gauti atsakymai. Į apklausą iš 42 urėdijų atstovų atsakė

35.

Interneto svetainėse pateikiamos informacijos analizė. Interneto svetainių analizės tikslas –

įvertinti kaip ir kokią informaciją miškų urėdijos pateikia apie savo vykdomą veiklą.

Interneto puslapiai buvo atrinkti Google paieškoje, tokiu būdu 2004 m. spalio 15 d. buvo

atrinktos 23 miškų urėdijų interneto svetaines. Miškų urėdijų ir jų internetinių puslapių sąrašas

pristatytas priede nr. 3.

28

Internete pateikiamos informacijos turinio kategorijos buvo nenustatomos, tik surenkama

visa informacija pateikiama miškų urėdijų. Informacija surenkama pagal jos temą, pavadinimą.

Pagal informacijos temą visa informacija buvo suskirstyta į keturias grupes:

1. Pagrindinė pristatomoji informacija.

2. Papildoma pristatomoji informacija.

3. Miškų urėdijų, miškininkų veiklą pristatanti informacija.

4. Aplinkosauginė informacija.

Kiekybinei charakteristikai pasirinkta viena informacijos tema, kaip skaičiavimo vienetas.

Žiniasklaidos analizė. Žiniasklaidos kuriamo miškininkų ir miškų urėdijų įvaizdžio, bei

pateikiamos informacijos apie miškus analizei pasirinktas tyrimo metodas – dokumentų analizė.

Analizei pasirinkti didžiausi Lietuvos 2004 m. išleisti dienraščiai „Lietuvos rytas“ ir „Respublika“.

Analizei pasirinkti respublikiniai dienraščiai turintys didžiausią tiražą, dėl šios priežasties

pasiekiantys daugiausiai žmonių.

Atrenkant straipsnius analizei, jiems buvo iškelti sekantys reikalavimai: turinyje paminėti

miškininkai arba girininkas, eigulys, urėdas ar kitas miškų urėdijos darbuotojas, arba miškų

pareigūnas; straipsnyje pateikiama informacija susijusi su miškininkyste, miškais, juose

vykstančiais darbais, veikla. Straipsnis turėjo atitikti bent vieną reikalavimą, jų išrinkta buvo 70, iš

„Lietuvos ryto“ – 34 publikacijos (priedas 3) ir iš „Respublikos“ – 36 (priedas 4). Atrenkant

straipsnius nebuvo analizuojami: skelbimai, publikacijos skirtos vaikams, „Lietuvos ryto“ priedai

„Laikinoji sostinė“, „Sostinė“, „Stilius“.

Tyrime išskirtos sekančios straipsnių turinio kategorijos:

Pagrindinė tema yra miškininkai, miškai, miškininkystė, miškų urėdijos.

Miškininkai buvo tik vieni iš dalyvių arba tik paminėti.

Straipsniai buvo analizuoti pagal dvi kategorijų grupes, pirmoji grupė, kai turinio

informacija apžvelgiama pagal išskirtas kategorijas aktualesnes žurnalistų požiūriu, antra grupė –

miškininkystės požiūriu. Visi straipsniai buvo analizuoti pagal abiejų grupių išskirtas kategorijas.

Publikacijose pateikiamos informacijos kategorijos, kurios yra aktualesnės žurnalistų

požiūriu:

Konfliktai, problemos – publikacijoje pristatomos dvi ar daugiau skirtingas nuomones turinčios

pusės, arba nagrinėjama problema.

Nuomonės – skaitytojų laiškai, kitų asmenų pasisakymai tam tikra tema, klausimu.

Įvykiai – aprašomi renginiai.

Asmenybės – publikacijos pagrindinė tema - vienas asmuo.

Aktuali informacija – naujiena, aktualus klausimas, žinios.

Rezultatai, pristatymai – veiklos apibendrinimas.

29

Publikacijose pateikiamos informacijos kategorijos, kurios yra aktualesnės miškininkų

požiūriu:

Miškininkų darbai, veikla; miško vagystės; bendra urėdijų situacija; šviečiamoji informacija;

informacija apie rekreaciją; aplinkosauginė informacija; medžioklė; kita – į ankstesnes informacijos

kategorijas nepatekusi publikacija pagal savo turinį.

Kiekybinių charakteristikų skaičiavimui analizuojama buvo tyrimo pradžioje išskirtų

straipsnių pasirodymų dažnumas pagal mėnesius, taip pat suskaičiuota kurios miškų urėdijos ir kiek

kartų buvo juose paminėtos. Analizuojant straipsniai buvo skirstomi tik pagal išskirtas kategorijas,

neatsižvelgiant ir nevertinant kuris dienraštis kokia informaciją publikuoja atskirai „Lietuvos rytas“

ir „Respublika“.

Visuomenės apklausa. Visuomenės nuomonė apie miškininkus, miškininkystę ir miškų

urėdijas analizė. Šiam tyrimui naudojamas anketinės apklausos metodas. Apklausai parengta

apklausos anketa ( 6 priedas). Respondentų imties dydis nustatytas pagal formulę (Kardelis, 1997):

n = (z² * s²) / Δ² =(1.96² * 50²)/6² = 266,77 (1)

čia:

n – atvejų skaičius atrankinėje grupėje;

z – koeficientas iš Studento paskirstymo lentelių, pasirenkamas pagal tai, kokį patikimumą norime

gauti. Šiuo atveju patikimumas – 95 proc. (p = 0.05), t =2;

s – imties vidutinis kvadratinis nuokrypis, kur procentas bandomojo tyrimo metu nustatytas

kokybinis rodiklis;

Δ – leistinas netikslumas, kuris yra laisvai pasirenkamas, priklausomai nuo norimo gauti duomenų

tikslumo.

Bandomojo tyrimo metu buvo apklausta 20 žmonių, pagal gautus atsakymus buvo

pakoreguota apklausos anketa.

Respondentai buvo apklausiami 2004 m. spalio-gruodžio mėn. Apklausa buvo vykdoma

Kauno raj. Siekiant, kad apklausa pavaizduotų Lietuvos visuomenės požiūrį, buvo apklausti

Lietuvos žemės ūkio universiteto studentai (išskyrus Miškų fakulteto studentus) atvykę studijuoti į

Akademiją iš visų Lietuvos rajonų. Apklausos metu apklausti 281 respondentai.

Vidutinis respondento amžius 24,6 metai.

Respondentų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą:

Alytaus apskritis – 34;

Kauno apskritis – 62;

Klaipėdos apskritis – 34;

Marijampolės apskritis – 31;

Panevėžio apskritis – 34;

30

Šiaulių apskritis – 11;

Tauragės apskritis – 24;

Telšių apskritis – 7;

Utenos apskritis – 24;

Vilniaus apskritis – 20.

Duomenys apdorojami matematinės statistikos metodais, naudojant kompiuterines

programą Excel. Duomenys grupuojami, paskaičiuojami vidurkiai.

31

3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. RYŠIŲ SU VISUOMENE PRIEMONĖS

3.1.1. Aplinkos grupės ir ryšių su visuomene priemonės

Ryšiai su visuomene tai dvipusė komunikacija, siekiant abipusio supratimo. Miškų urėdijos

gali norėti bendrauti su daugeliu žmonių, visuomenės grupių atstovais. Tačiau duotu momentu yra

turi pasirinkti kas yra svarbesnis, taip pat skirtinga informacija yra perduodama ar domina skirtingas

aplinkos grupes.

Vykdant konkrečią ryšių su visuomene programa būtina išskirti aplinkos grupes, su

kuriomis įvairiomis priemonėmis bus dirbama. Miškų urėdijos aplinkos grupes vaizduoja schema

nr.1.

1 schema. Miškų urėdijų aplinkos grupės.

Miškų urėdija

Visuomenė Klientai

Valdžios institucijos

Žiniasklaida Nuomonių lyderiai Vietinė visuomenė

Interesų grupės

Darbuotojai

Kiekvienos aplinkos grupės sąlyginė reikšmė skirsis priklausomai nuo to, kas vyksta ar

numatoma miškų urėdijoje, ir nuo to kokį tai poveikį turės aplinkos grupėms. Labai svarbu yra

žinoti savo grupes, ir kiekvienoje konkrečių ryšių su visuomene programoje, išskyrus pagrindines

grupes, sugebėti jas pasiekti ir paveikti. Miškų urėdijos turi atsižvelgti į kiekvienos aplinkos grupės

interesus.

Svarbia aplinkos grupe miškų urėdijai yra interesų grupės, tai yra miško lankytojai,

medžiotojai, Jaunieji miško bičiuliai, privačių miškų savininkai, taip pat žmonės turintys pomėgius

susijusius su mišku, t.y. ornitologai, išgyvenimo stovyklų organizatoriai.

32

Pagal išskirtas ryšių su visuomene priemonės analizuota ši veikla miškų urėdijose:

• Žiniasklaida (televizija, radijas, spauda)

• Informacinė medžiaga (lankstinukai, filmai)

• Visuomenės švietimas (Jaunųjų miško bičiulių būreliai, švietimo programos)

• Rekreacija (pažintiniai takai, poilsinės)

• Renginiai, konkursai, “atvirų durų” dienos

• Vidinė komunikacija

3.1.2. Ryšių su visuomene planavimas, finansavimas

Vienas iš ryšių su visuomene aspektų, kuris užtikrina efektyvumą ir iškeltų tikslų pasiekimą

yra planingumas. Šiandiena miškų urėdijose ši veikla vykdoma spontaniškai ir neplanuotai, kas gali

lemti tik trumpalaikius efektus.

Ryšių su visuomene planas padeda suderinti šią veiklą su bendra organizacijos strategija,

taip pat leidžia koordinuoti įvairius ryšių su visuomene metodus bei priemones. Planas sudaro

galimybes nustatyti ryšių su visuomene efektyvumą, trūkumus, pagrįsti veiksmus, koreguoti tolesnę

veiklą, taip pat numato šiai veiklai reikalinga biudžetą, išlaidas.

Rengiant ryšių su visuomene plano sudedamosios dalys:

• situacija;

• tikslai;

• auditorijos;

• strategija;

• taktika: programa, kalendorinis planas;

• biudžetas;

• numatomo efektyvumo įvertinimas.

Ryšių su visuomene pradinis taškas – problema, situacija bei organizacijos tikslai. Ryšių su

visuomene plano pradžia yra tyrimas ar duomenų analizė, kuri patikslina, aiškiau apibrėžia

situaciją, padeda nustatyti konkrečias problemas, tikslines auditorijas ir ryšių su visuomene veiklos

tikslus. Ryšių su visuomene tikslai turi būti suderinti su organizacijos tikslais, tikslinėmis

auditorijomis bei informacijos kanalų tikslais. Plane nustatomos konkretiems organizacijos tikslams

svarbiausios tikslinės auditorijos. Strategijoje trumpai pristatoma, kaip turėtų būti pasiekti tikslai.

Taktika, tai smulkus planas, kuriame numatytos visos priemonės, pranešimai, kanalai, veiksmai, jų

datos, atsakingi vykdytojai. Ryšių su visuomene veiksmų kalendorių būtina suderinti su kitais

organizacijos veiksmais, visuomenėje vykstančiais renginiais, sezoniškumu, žiniasklaidos

33

ypatybėmis ir pan. Plane turi būti pateikta bent apytikslė sąmata. Plane būtina numatyti veiklos

pasiektų rezultatų įvertinimą, numatant vertinimo kriterijus, metodus, tikėtinus rezultatus.

Pagal gautus apklausos atsakymus iš 12 miškų urėdijų planus ruošia 4, tai: Biržų miškų

urėdija, Jurbarko miškų urėdija, Kazlų Rūdos miškų urėdija, Švenčionėlių miškų urėdija, planus

projektus ruošia urėdijų darbuotojai atsakingi už šia veiklą. Galima pastebėti, kad iš šių keturių

urėdijų trijose yra atskiras etatas atstovui ryšiams su visuomene, tik Švenčionėlių miškų urėdijoje už

ryšius su visuomene atsakinga yra ekologė inspektorė. Biržų miškų urėdijoje ryšių su visuomene

planas ruošiamas metų pradžioje, Jurbarko miškų urėdijoje ši veikla planuojama vienu – dviem

mėnesiais į ateitį, paskiriant atsakingus darbuotojus, administraciją, Švenčionėlių miškų urėdijoje

ryšių su visuomene planas ruošiamas bendradarbiaujant su jaunųjų miško bičiulių būrelių vadovai,

kartu numatomi renginiai ir jų datos.

Objektyviai įvertinti ir apibrėžti kiek šiandiena miškų urėdijos skiria finansinių lėšų ryšiams

su visuomene neįmanoma. Buhalterinėje apskaitoje ši veiklos sritis neišskiriama, taip pat nėra

apibrėžta konkrečiai ką apima ryšiai su visuomene. Dėl šių priežasčių apklausos gauti atsakymai yra

skirtingi. Pagal gautus atsakymus iš 12 miškų urėdijų, tik 8 pateikė duomenis apie skirtą lėšų sumą

ryšiams su visuomene, paskaičiavus vidurkį – viena miškų urėdija vidutiniškai skiria šiai veiklai

19.625 lt.

Duomenys apie miškų urėdijų išlaidas skirtas ryšiams su visuomene 2004m.:

Biržų miškų urėdija – 15.000 lt;

Druskininkų miškų urėdija – 4.000 lt;

Dubravos mokomoji eksperimentinė miškų urėdija – 7.000 lt;

Jurbarko miškų urėdija – 74.000 lt;

Kauno miškų urėdija – 10.000 lt;

Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija – duomenys nepateikti;

Kretingos miškų urėdija – 5.000 lt;

Kaišiadorių miškų urėdija – duomenys nepateikti;

Kupiškio miškų urėdija – duomenys nepateikti;

Tauragės miškų urėdija – 32.000 lt;

Telšių miškų urėdija – 10.000 lt;

Švenčionėlių miškų urėdija – duomenys nepateikti.

Pagal gautus apklausos atsakymus galima teigti, kad miškų urėdijos nerengia ryšių su

visuomene veiklos ataskaitų. Į anketos klausimus pateikiami labai apytiksliai atsakymai, pvz. Kazlų

Rūdos miškų urėdija bendradarbiauja su visomis savivaldybėje esančiomis mokyklomis, konkrečiai

nėra apibrėžia su kokiomis; nėra duomenų kiek organizuojamuose renginiuose buvo dalyvių ir pan.

34

Miškų urėdijoms būtina skirti daugiau dėmesio ryšių su visuomene veiklos

dokumentavimui, ataskaitų ruošimui, kas leistų efektyviau įvertinti šią veiklą, bei darbuotojus kurie

šioje veikloje daugiausiai pasižymi. Kadangi ryšiai su visuomene miškų urėdijoms vis dar nauja

sritis, ataskaitose pavaizduoti pasiekti tikslai, efektai ir darbai leistų miškų urėdijoms dalintis

informacija bei patirtimi, taip tobulinant ryšius su visuomene specifinėje veikloje miškininkystėje.

3.1.3. Rekreaciniai objektai, pažintiniai takai

Valstybinių miškų valdytojai miškininkai visuomenei suteikia galimybę laisvai, be

apribojimų judėti miškuose, bei naudotis visomis miško teikiamomis socialinėmis vertybėmis.

Dažnai visuomene nuomonę apie miškų būklę, miškininkų veiklą susidaro besilankant

miškuose, taip pat vis populiaresnis tampa poilsis gamtoje, miškuose. Padidėję lankytojų srautai

miškuose miškininkams kelia rūpestį dėl tokių problemų kaip šiukšlinimas, gaisrų pavojus. Įkurtos

specialiai poilsiui skirtos vietos formuoja miško lankytojų kultūrą, įrengtos laužavietės sumažina

gaisrų kilimo pavojų, taip pat mažėja tikimybė gamtos niokojimo. Dėka įkurtų rekreacinių objektų

galima reguliuoti lankytojų judėjimą miškuose, kai pasirenkama specialiai poilsiui skirta vieta, o ne

atsitiktinai pasirinkta vieta.

Miškininkų įrengti poilsiniai bei pažintiniai takai visuomenei leidžia aktyvia ir patrauklia

forma susipažinti su gamta, miškininkyste. Ne įgaliesiems pritaikyti takai sukuria galimybę dar

platesnei visuomenei poilsiauti, pažinti gamtą, bei naudotis visomis miško teikiama nauda.

Apžvelgiant apklausos rezultatus 12 miškų urėdijų yra įkūrusios 484 rekreacinius objektus,

paskaičiavus vidurkį – viena miškų urėdija yra įrengusi 40, iš jų pritaikytų ne įgaliesiems 5,6%.

Dvylikoje apklaustų miškų urėdijų yra įkurti 25 takai, kurių paskirtis yra pažintinė - mokomoji,

poilsinė – rekreacinė, sveikatingumo.

1 lentelė. Miškų urėdijų įkurti rekreaciniai objektai ir takai.

Rekreacinių objektų skaičius

Takai Miškų urėdija

Viso: Iš jų pritaikytų ne įgaliesiems

Pažintiniai mokomieji

Poilsiniai Rekreacini

ai

Sveikatingumo

Biržų miškų urėdija 3 1 - - - Druskininkų miškų urėdija

130 - - 1 -

Dubravos mokomoji eksperimentinė miškų urėdija

42 5 3 2 -

Jurbarko miškų urėdija 51 2 2 1 - Kauno miškų urėdija 31 - - 1 -

35

Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija

92 8 1 1 -

Kretingos miškų urėdija 6 1 3 2 - Kaišiadorių miškų urėdija

11 1 - - -

Kupiškio miškų urėdija 10 4 1 - - Tauragės miškų urėdija 45 3 1 1 - Telšių miškų urėdija 13 - 2 - 1 Švenčionėlių miškų urėdija

50 2 1 1 -

Viso: 484 27 13 10 1

Muziejus, kur visuomenė galėtų susipažinti su miškais, miškininkyste turi įkūrusi Kazlų

Rūdos miškų urėdija, kur per metus apsilanko apie 3500 žmonių, Druskininkų miškų urėdijoje yra

garsiausias Lietuvos miškininkų muziejus – „Girios aidas“. Mažiau lankomi muziejai yra Kupiškio

miškų urėdijoje memorialinis Povilo Matulionio muziejus, bei Kretingos miškų urėdijoje,

Mikoliškių girininkijoje girininko iniciatyva įkurta ekspozicija miško tematika. Likusiose miškų

urėdijose įkurtų miško muziejų nėra.

3.1.4. Visuomenės švietimas

Švietimas miškų tematika yra pigiausia ir laiko perspektyvoje efektyviausiais būdas

užtikrinantis visuomenės pritarimą ir paramą miškininkų veiklai. Šviečiamoji veikla informuoja, bei

įtikina kai kurias visuomenės grupes apie miškų svarbą šalies ūkiui, aplinkosaugai, bei užtikrina

visuomenei atitinkamas gyvenimo ir poilsio sąlygas. Taip pat mobilizuoja vaikus ir jaunimą imtis

konkrečių iniciatyvių veiksmų aplinkosauginėje srityje.

Švietimo miškų tematika tikslas – pastovus visuomenės ekologinio sąmoningumo lygio

kėlimas, bei formavimas teigiamo požiūrio į miškininkystę, gamtos ir aplinkos apsaugą. Ši veikla

turi įtakos visuomenės požiūrio formavime į aktyvų dalyvavimą aplinkosaugoje, bei sąmoningą ir

racionalų miškų naudojimą.

Šioje srityje pasiekti efektyviausius ir ilgalaikius rezultatus galima tik tada, kad veiksmai

yra kompleksiški, planuoti ir ilgalaikiai. Trumpalaikiai, populistiniai ir spontaniški veiksmai dažnai

neužtikrina laukiamo rezultato.

Pagal apklausos gautus rezultatus viena miškų urėdija vidutiniškai bendrauja su 8

mokyklom, bei globoja 9 Jaunųjų miško bičiulių būrelius.

36

2 lentelė. Miškų urėdijų bendradarbiavimas su mokyklomis, Jaunųjų miško bičiulių būreliais.

Mokyklų sk. su kuriomis bendradarbiaujama

Miškų urėdija Darželis, lopšelis

Pradinės, pagrindinės

Vidurinės Viso Globojamų Jaunųjų

miško bičiulių būrelių sk.

Biržų miškų urėdija 1 1 3 5 6 Druskininkų miškų urėdija

- - - 3 -

Dubravos mokomoji eksperimentinė miškų urėdija

- 2 6 8 6

Jurbarko miškų urėdija - 6 2 8 10 Kauno miškų urėdija - 3 3 6 6 Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija*

- - - - 13

Kretingos miškų urėdija - - - 7 3 Kaišiadorių miškų urėdija 1 - - 9 9 Kupiškio miškų urėdija - - - 13 13 Tauragės miškų urėdija - 3 3 6 12 Telšių miškų urėdija - - - 17 17 Švenčionėlių miškų urėdija

- - - 7 7

Viso: 2 15 17 89 102

* Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija pateikė atsakymą, kad bendradarbiauja su visomis

mokyklomis esančiomis Kazlų Rūdos savivaldybėje, ne patikslindama konkrečiai skaičiumi.

3.1.5. Renginiai

Vienas iš efektyviausių būdų visuomenei pristatyti savo veiklą, organizacijos tikslus yra

renginiai. Renginių – prezentacijų gamtoje dalyviais gali būti įvairios visuomenės grupės –

jaunimas, žurnalistai, aplinkosauginių organizacijų atstovai, savivaldybių atstovai ir kt. Renginiai

vienas iš efektyviausių būdų, nes žmonės daugiausiai prisimena (net 90%) ir įsidėmi tai, ką patys

daro.

2004m. viena miškų urėdija vidutiniškai organizavo 7 renginius.

Apklaustos miškų urėdijos rengė renginius sekančia tematika:

Miško, parkų sodinimo šventės – 18 renginių,

Susitikimai su visuomene siekiant priimti bendrą sprendimą – 5 renginiai,

Miškininkų diena – 5 renginiai,

Urėdijos jubiliejus, susitikimai su kolegomis miškininkais – 4 renginiai,

Renginiai skirti privačių miškų savininkams – 3 renginiai,

37

Kiti – 8 renginiai,

Renginiai skirti Jaunųjų miško bičiulių būreliams – 11; iš jų:

Žemės diena, Gyvūnų globos diena – 3 renginiai,

Inkilų kėlimo šventė – 1 renginys,

Paukščių sutikimo šventė – 3 renginiai,

Žvėrių šėrimas miške žiemą – 4 renginiai.

Duomenys apie atskirų miškų urėdijų suorganizuotų renginių skaičių 2004 metais: Biržų

miškų urėdija – 7; Druskininkų miškų urėdija –10; Dubravos mokomoji eksperimentinė miškų

urėdija –8; Jurbarko miškų urėdija –7; Kauno miškų urėdija –5; Kazlų Rūdos mokomoji miškų

urėdija – 14* (nenurodyta tematika); Kretingos miškų urėdija –5; Kaišiadorių miškų urėdija –12;

Kupiškio miškų urėdija – 5; Tauragės miškų urėdija –3; Telšių miškų urėdija –5; Švenčionėlių

miškų urėdija –4.

Populiariausiose miško ar parko sodinimo šventėse – 7 renginiuose bendrai dalyvavo 1430

žmonių, viename renginyje vidutiniškai – 204 žmonės. Dubdavos eksperimentinės mokomosios

miškų urėdijos miško dviejose sodinimo talkose dalyvavo po 39 ir 90 asmenų, Telšių miškų

urėdijoje – 341, Tauragės miškų urėdija suorganizavo dvi sodinimo šventes, kur dalyvavo po 100 ir

600 žmonių, Jurbarko miškų urėdijoje dalyvavo – 200 žmonių, Švenčionėlių miškų urėdijoje – 60

žmonių.

Daugiausiai suorganizavo renginių Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija ir Kaišiadorių

miškų urėdija, abiejose yra atskiras etatas atstovui ryšiams su visuomene.

3.1.6. Vidaus komunikacija

Viena iš miškų urėdijas supančių visuomenės grupių yra patys darbuotojai, nuo kurių taip

pat priklauso organizacijos įvaizdis visuomenėje. Geri santykiai darbovietėje užtikrina sėkmingą

organizacijos veiklą, išvengia darbuotojų kaitos, pritraukia gerus specialistus.

Ryšių su visuomene specialistas Sam Black išskyrė septynias sąlygas, kurios yra svarbios

darbuotojams darbovietėje, tai:

1. Pilnos ir patikimos informacijos judėjimas visomis kryptimis.

2. Tarpusavio pasitikėjimas tarp vadovaujančios ir darbuotojų grandies.

3. Saugios darbo sąlygos.

4. Pastovus ir ne konfliktiškas darbas.

5. Atitinkamas atlyginimas.

6. Pasitenkinimas darbu.

7. Pasitikėjimas organizacija ir optimistiškas jos ateities vertinimas.

38

Viena iš vidinės komunikacijos priemonių yra renginiai, kurių metu susitinka darbuotojai ir

gali užmegzti artimesnius santykius. Miškų urėdijoms tokio pobūdžio susitikimai yra svarbūs, nes

gali susitikti darbuotojai dirbantys atskiruose padaliniuose – girininkijose.

Miškų urėdijos dažniausiai organizuojami renginiai skirti kolektyvui tai profesinė

miškininko diena ir Senųjų metų palydėtuvės. Rečiau organizuojami urėdijų jubiliejai, darbuotojų

jubiliejai, ekskursijos, miško sodinimo šventės, vasaros sporto šventės, išvykos į koncertus,

spektaklius.

Per 11 miškų urėdijų (Kupiškio miškų urėdija ne pateikė duomenų) kolektyvui skirtų

renginių buvo suorganizuota 34, iš jų 9 – Senųjų metų palydėtuvės, 8- renginiai susiję su profesine

miškininko diena, 7 – išvykos, ekskursijos, 2 – vasaros – sporto šventės, 4 – jubiliejai organizacijos

arba darbuotojų, 2 – miškasodžiai, 2 - kiti renginiai.

Daugiausiai renginių organizavo Kretingos miškų urėdija (6), Tauragės miškų urėdija (5),

Kaišiadorių miškų urėdija (4).

3.1.7. Informaciniai leidiniai

Miškų urėdijos siekiant informuoti visuomenę įvairiais klausimais yra išleidusi leidinius,

daugiausiai – lankstinukų (32), knygų, leidinių (20), mažiau plakatų ir stendų (8).

Pagal gautus apklausos atsakymus 12 miškų urėdijų yra išleidusios 60 informacinių leidinių,

stendų. Daugiausiai informacinės medžiagos paruošė Dubravos mokomoji eksperimentinė miškų

urėdija (12) ir Jurbarko miškų urėdija (12), taip pat Druskininkų miškų urėdija (8) ir Tauragės

miškų urėdija (8).

3 lentelė. Miškų urėdijų informacinė medžiaga.

Miškų urėdija

Lankstinuka

skaičius

Knygos, leidiniai

skaičius

Plakatai, stendai

skaičius

Biržų miškų urėdija 2 1 0

Druskininkų miškų urėdija 5 3 0

Dubravos eksperimentinė

mokomoji miškų urėdija 5 7 0

Jurbarko miškų urėdija 5 3 4

Kauno miškų urėdija

0

1

0

39

Kazlų Rūdos mokomoji

miškų urėdija

2

1

0

Kretingos miškų urėdija 1 1 0

Kaišiadorių miškų urėdija 1 0 0

Kupiškio miškų urėdija 2 1 0

Tauragės miškų urėdija 4 0 4

Telšių miškų urėdija 1 1 0

Švenčionėlių miškų urėdija 4 1 0

Viso: 32 20 8

Informacinių leidinių pasiskirstymas pagal tematika yra sekantis:

Bendra informacija apie miškų urėdijos veiklą - 54%

Rekreacija, lankytinos vietos - 10%

Informacija apie mišką, gamtą, gyvūnus - 10%

Informacija skirta miško lankytojams - 8%

Renginiai - 4%

Informacija privataus miško savininkams - 2%

Gaisrai, šiukšlinimo miške problemos - 4%

Medelynas - 6%

Jaunųjų miško bičiulių būreliai - 2%

Sertifikavimas - 2%

Informacinius leidinius apie savo veikla yra išleidusios visos (12) miškų urėdijų, apie

rekreaciją, poilsį miškuose savo leidiniuose informuoja Jurbarko miškų urėdija, Dubdavos

eksperimentinė mokomoji miškų urėdija, Kupiškio miškų urėdija ir Telšių miškų urėdija. Apie

miško lankytojų kultūrą, būtiną žinoti informaciją besilankantiems miške informuoja Jurbarko

miškų urėdija, Švenčionėlių miškų urėdija ir Tauragės miškų urėdija. Informacinė medžiagą

privačių miškų savininkams yra paruošusi Jurbarko miškų urėdija, apie Jaunuosius miško bičiulius

– Biržų miškų urėdija.

3.1.8. Žiniasklaida

Žiniasklaida yra viena iš įtakingiausių visuomenės grupių susijusių su kiekviena

organizacija, be turinti didžiulę įtaką visuomenei. Žiniasklaidos kanalais perduodama informacija

formuoja visuomenės nuomonę, požiūrį į miškininkus, miškininkystę.

40

Pagal apklausos rezultatus, informaciją apie bendradarbiavimą su žiniasklaida pateikė 7 iš

12 miškų urėdijos. Dažniausiai miškų urėdijų veikla pristatoma laidoje “Tauro ragas” TV4, kurios

pagrindinė tematika yra medžioklė. Šioje laidoje dalyvavo sekančių miškų urėdijų darbuotojai:

Jurbarko miškų urėdijos, Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos, Dubdavos eksperimentinė

mokomoji miškų urėdija, Telšių miškų urėdija ir Kaišiadorių miškų urėdija. Regioninėje televizijoje

yra parodyti reportažai apie Kauno miškų urėdiją, Telšių miškų urėdiją, Kupiškio miškų urėdiją.

Respublikinės televizijos kanalų LNK, LRT, TV3 laidose buvo pristatytas Telšių miškų urėdijos

įkurtas „Žvėrinčius“, per LRT rodoma Kaišiadorių miškų urėdija.

41

3.2. MIŠKŲ URĖDIJŲ DARBUOTOJAI ATSAKINGI UŽ RYŠIUS SU

VISUOMENE

3.2.1. Atstovo ryšiams su visuomene vaidmuo organizacijoje

Atstovo ryšiams su visuomene veiklos sritys organizacijoje:

• Bendradarbiavimo su žiniasklaida koordinavimas;

• Dalyvavimas priimant esminius sprendimus;

• Leidybinė veikla;

• Internetas;

• Bendravimas su visuomene;

• Kontaktai su klientais;

• Apklausos ir visuomenės nuomonės analizė;

• Krizių valdymas;

• Vidaus komunikacija;

• Bendradarbiavimas su specialistų grupėmis.

3.2.2. Miškų urėdijų darbuotojų, atsakingų už ryšius su visuomene požiūrio į šią veiklą

analizė

2004m. lapkričio 23-26d. Palangoje, Kretingos miškų urėdijos mokymų centre vyko „Ryšiai

su visuomene. Bendravimas su žiniasklaida“ mokymo kursai, kuriuos suorganizavo Generalinė

miškų urėdija, vedė ryšių su visuomene agentūra „PR service“. Mokymai buvo skirti urėdijų

darbuotojams, atsakingiems už ryšius su visuomene. Apmokymų metu buvo nagrinėjamos šios

temos:

• Bendravimo psichologiniai užkulisiai

• Asmens pristatymas: kaip patikti.

• Ryšiai ir visuomene: mitai ir realybė.

• Kaip paruošti informaciją apie save.

• Organizacija ir visuomenė: ką ir kaip skelbti.

• Žiniasklaidos rūšys, ypatumai

• Žurnalisto profesija.

• Kaip bendrauti su žurnalistais, pranešimų spaudai rengimas.

• Organizacijų savigyna prieš žiniasklaidą.

42

• Praktiniai bendravimo su žiniasklaida užsiėmimai.

• Miškai ir visuomenė.

Įvertinimui vykusių ryšių su visuomene apmokymų kursų, bei dalyvių nuomonės apie šią

veiklą buvo atlikta anketinė apklausa.

Pagal dalyvių sąrašą, šiandiena urėdijose už ryšius su visuomene atsakingi yra įvairias

pareigas užimantys specialistai (1 pav.). Urėdijose už šios srities kuravimą dažniausiai atsakingi

urėdo pavaduotojai miškininkystei (13 asmenų), inžinieriai (12), ryšių su visuomene specialistai

(10), personalo inspektoriai (2), bei kitas pareigas užimantys 5 darbuotojai. Detaliau analizuojant,

kitas pareigas užimantys asmenys yra: girininkas (1), medelyno vedėja (1), Informacinio centro

vadovas (1), ekologas (1), vidaus auditorius (1). Inžinieriai yra sekančių sričių : miško naudojimo,

miško atkūrimo (4), miško naudojimo ir miškotvarkos (2), miško naudojimo ir apsaugos, miško

apsaugos, miško želdinimo ir apsaugos, miško ekologijos ir rekreacijos, bei ryšių su visuomene

inž., miško apsaugos ir ryšių su visuomene inž. Už ryšius su visuomene atsakingų yra 17 moterų ir

25 vyrai.

Atskiri etatai atstovui ryšiams su visuomene įkurti šiose urėdijose: Biržū miškų urėdijoje,

Jurbarko miškų urėdijoje, Kaišiadorių miškų urėdijoje, Kazlų Rūdos miškų urėdijoje, Kėdainių

miškų urėdijoje, Panevežio miškų urėdijoje, Prienų miškų urėdijoje, Rietavo miškų urėdijoje,

Šiaulių miškų urėdijoje ir Vilniaus miškų urėdijoje. Šias pareigas užima 6 moterys ir 4 vyrai.

Personaloinspektorius

5%

Kiti12%

Inžinierius29%

Ryšių su visuomene specialistas

24%

Urėdo pavaduotojas miškininkystei

30%

4 pav. Miškų urėdijų darbuotojų atsakingų už ryšius su visuomene pareigos.

Apklausos dalyviai, dėl atskiro etato atstovo ryšiams su visuomene mano, kad:

• atskiras etatas ryšių su visuomene specialistui urėdijoje yra būtinas - 88%,

• atskiras etatas ryšių su visuomene specialistui urėdijoje yra ne būtinas - 12%.

43

Apmokymų dalyviai ryšių su visuomene aktualumą įvertino:

• 86 % tema aktuali,

• 14 % - kita,

• 0 % ne aktuali; neturi nuomonės.

Dalis turi nuomonę, kad šie kursai aktualūs tik etatiniams šios srities darbuotojams; taip pat

yra pakankamai aktualūs ir naudingi bendrąja prasme, dėl analizuojamų psichologinių bendravimo

aspektų.

Daugiau nei pusei dalyvių (57 %), po apmokymų požiūris į ryšių su visuomene atstovo

funkcijas urėdijoje pasikeitė, nes konkrečiau sužinojo, kokias funkcijas jis turi atlikti organizacijoje.

Pateiktą informaciją apie šios srities specialisto pareigas 20 % dalyvių žinojo anksčiau, 23 %

pateikė atsakymą kita. Kiti atsakymai: nuomonė apie svarbą sustiprėjo; prasiplėtė požiūris;

urėdijose vis dar nepakankamai įvertinama ryšių su visuomene svarba; įgytų žinių nėra galimybių

realizuoti dėl užimtumo tiesioginėse pareigose.

Apmokymų metu gautos informacijos dalyviai savo veikloje žada panaudoti 46 %

(atsakymų vidurkis).

Kursų metu daug dėmesio buvo skirta bendravimui su žiniasklaidos atstovais, dažnai

pakankamai nepasiruošus ar nesupratus vienas kito, pasiekiami atvirkštiniai rezultatai, nei buvo

siekiama. Po paskaitų 29 % miškininkų požiūris į bendravimą su žurnalistais pasikeitė, 54 % iš

dalies pasikeitė, 17 % nepasikeitė. Nepasikeitė daugiausiai tų asmenų, kurių ir prieš tai požiūris į

žurnalistų darbą buvo teigiamas.

Miškų urėdijų atstovai ryšiams su visuomene teigiamai vertino šiuose apmokymuose:

• Galimybę pasikeisti patirtimi su kitais šios srities atstovais, kolegomis (15 asmenys).

• Praktinius užsiėmimus (4 atsakymai).

• Lektorių darbą su publika, įvairios medžiagos (pvz. – kokie su miškais susiję klausimai

domina visuomenę) pateikimą

• Profesionaliems žiniasklaidos darbuotojams įprastų, mums nežinomų bendravimo su

žurnalistais, informacijos pateikimo, kai kurių egzistuojančių dėsningumų pateikimas.

Miškų urėdijų atstovai ryšiams su visuomene neigiamai vertino šiuose apmokymuose:

• Lektoriai buvo per mažai susipažinę su miškininkų sistema ir jiems būdingais ryšių su

visuomene klausimais ir problemomis. Dėstomi dalykai pernelyg bendri, mažai priderinti

prie urėdijų specifikos.

• Dalis apmokymų dalyvių ryšius su visuomene laiko tik primestinėmis pareigomis, dėl to

trūksta tinkamo požiūrio į šią veiklos sritį.

• Vienašališką žiniasklaidos – žurnalistų pabrėžtinumą.

44

3.3. INFORMACIJA INTERNETO SVETAINĖSE

Viena pažangiausių XXI a. komunikacijos priemonių yra internetas, dėka kurio informacija

yra greitai pasiekiama iš bet kurios pasaulio šalies. Interneto vartojimo tikslai šiandien labai įvairūs:

ne tik mokymasis, pirkimas, darbas, bet ir laisvalaikis.

Dėl didelio ir vis augančio vartotojų skaičiaus, greito priėjimo prie informacijos ir kitų

privalumų internetas yra svarbi ryšių su visuomene priemonė. Interneto svarba šiai veiklos sričiai

reikšminga dėl kelių priežasčių. Pirmoji iš priežasčių, tai informacijos poreikis. Visuomenė tampa

labiau išsilavinusi, sąmoningumas didėja, bei reikalaujama išsamios, aiškios ir pilnos informacijos

įvairiais klausimais. Taip pat internetas suteikia galimybe labai greitai pateikti aktualiausią

informaciją, tai leidžia organizacijai greitai reaguoti krizinėse situacijose. Šiandiena vartotojai ieško

individualizuotų ir betarpiškų kontaktų bei informacijos, organizacijos internete gali pateikti

informaciją skirtą mažesnėms visuomenės grupėms.

Apžvelgiant miškų urėdijų interneto puslapius 2004 m. spalio 15d. juos buvo įkūrusios 23

miškų urėdijos iš 42. Interneto puslapių adresai pristatyti priede nr.4, juose pateikiamos

informacijos sąrašas – priede nr. 5. Miškų urėdijų interneto puslapiuose pateikiama apie 40

skirtingos tematikos informacijos.

Miškų urėdijų pateikiamą informaciją savo interneto puslapiuose, kuri pristato bendrai

organizaciją galima suskirstyti į dvi dalis – pagrindinę (12 temų) ir papildomą (7 temų). Pagrindinę

pristatomąją informaciją sudaro informaciją sekančia tematika:

• Bendra informacija – ją pateikia 23 iš 23 miškų urėdijų;

• Informacija apie miškus – 5 iš 23 miškų urėdijų;

• Kontaktai – 21 iš 23 miškų urėdijų;

• Valdymo struktūra - 2 iš 23 miškų urėdijų;

• Darbuotojai – 2 iš 23 miškų urėdijų;

• Girininkijos – 11 iš 23 miškų urėdijų;

• Miškų urėdijos istorija – 6 iš 23 miškų urėdijų;

• Veiklos ataskaita – 2 iš 23 miškų urėdijų;

• Naujienos – 7 iš 23 miškų urėdijų;

• Teisinė bazė – 2 iš 23 miškų urėdijų;

• Sertifikavimas – 14 iš 23 miškų urėdijų;

• Miškotvarkos projektas – 11 iš 23 miškų urėdijų.

45

Pasiskirstymą pagal tai kiek miškų urėdijų pateikia duotą informaciją (pagrindinę

pristatomąja) vaizduoja 5 paveikslas.

0 20 40 60 80 100

Darbuotojai

Veiklos atsakaita

Valdymo struktūra

Teisinė bazė

Informacija apie miškus

Urėdijos istorija

Naujienos

Miškotvarkos projektas

Girininkijos

Sertifikavimas

Kontaktai

Bendra informacija

5 pav. Pagrindinės pristatomoji informacija pateikiama miškų urėdijų interneto puslapiuose

Papildomai pristatomajai miškų urėdiją informacijai priskirta buvo sekanti informacija, bei

kiek miškų urėdijų ją pristato savo interneto puslapiuose:

• Skelbimai – 7 iš 23 miškų urėdijų;

• Žemėlapiai – 3 iš 23 miškų urėdijų;

• Nuotraukos – 2 iš 23 miškų urėdijų;

• Nuorodos – 7 iš 23 miškų urėdijų;

• Komentarai – 1 iš 23 miškų urėdijų;

• Informacija anglų kalba – 11 iš 23 miškų urėdijų;

• Informacija vokiečių kalba – 2 iš 23 miškų urėdijų.

Pasiskirstymą pagal tai kiek miškų urėdijų pateikia duotą informaciją (papildomą

pristatomąja) vaizduoja paveikslas.

46

0 2 4 6 8 10 12

Komentarai

Nuotraukos

Informacija vokiečių kalba

Žemėlapiai

Skelbimai

Nuorodos

Informacija anglų kalba

6 pav. Papildoma pristatomoji informacija pateikiama miškų urėdijų interneto puslapiuose

Sekanti informacijos grupe – miškų urėdijų ir miškininkų veiklą pristatanti informacija, jai

priskirta informacija šia tematika:

• Miškų atkūrimas – 13 iš 23 miškų urėdijų;

• Miškų ugdymas – 1 iš 23 miškų urėdijų;

• Miškų apsauga – 12 iš 23 miškų urėdijų;

• Medienos ruoša – 13 iš 23 miškų urėdijų;

• Specifinė veikla – 4 iš 23 miškų urėdijų;

• Rekreacija – 9 iš 23 miškų urėdijų;

• Selekcija, sėklininkystė – 3 iš 23 miškų urėdijų;

• Keliai – 2 iš 23 miškų urėdijų;

• Ryšiai su visuomene – 4 iš 23 miškų urėdijų;

• Medelynas – 7 iš 23 miškų urėdijų;

• Medžioklė – 9 iš 23 miškų urėdijų;

• Prekyba mediena – 17 iš 23 miškų urėdijų;

• Medienos kainos – 6 iš 23 miškų urėdijų;

• Jaunieji miško bičiuliai – 2 iš 23 miškų urėdijų;

• Darbuotojų mokymai, kursai – 2 iš 23 miškų urėdijų;

• Teikiamos paslaugos – 5 iš 23 miškų urėdijų;

• Informacija privatiems miško savininkams – 3 iš 23 miškų urėdijų;

47

Pasiskirstymą pagal tai kiek miškų urėdijų pateikia duotą informaciją priskirtą informacijos

grupei – miškininkų veikla vaizduoja 7 paveikslas.

0 10 20 30 40 50 60 70 80

Medynų ugdymas

Keliai

Mokymai

JMB

Selekcja, sėklininkystė

Inf. privačių miškų savininkams

Ryšiai su visuomene

Specifinė veikla

Teikiamos paslaugos

Medienos kainos

Medelynas

Rekreacija

Medžioklė

Miško apsauga

Miškų atkūrimas

Medienos ruoša

Prekyba mediena

7 pav. Informacija apie miškininkų veiklą pateikiama miškų urėdijų interneto puslapiuose.

Paskutinė pateikiamos informacijos grupė yra aplinkosauginė informacija, kur miškų urėdijos

informuoja apie:

Kertines buveines – 4 iš 23 miškų urėdijų;

48

Saugomos teritorijos – 8 iš 23 miškų urėdijų;

Miško pažaidos – 2 iš 23 miškų urėdijų;

Gaisringumas – 2 iš 23 miškų urėdijų.

Pasiskirstymą vaizduoja 8 paveikslas.

0 5 10 15 20 25 30 35

Miško pažaidos

Gaisringumas

Saugomos teritorijos

Kertinės buveinės

8 pav. Aplinkosauginė informacija pateikiama miškų urėdijų interneto puslapiuose.

Apžvelgiant pagal kiekybiškai miškų urėdijų pateikiamą informaciją pagal tai kiek

įvairiomis temomis yra informacijos interneto svetainėje apskaičiavus vidurkį – 12 temų.

Skaičiuojant atskirai daugiausiai informacijos pateikia Kretingos ir Trakų miškų urėdijos – 25

temos; po 19 temų – Panevėžio, Raseinių ir Vilniaus miškų urėdijos; 17 temų – Ukmergės miškų

urėdija; 14 temų – Anykščių miškų urėdija; 13 temų – Rietavo miškų urėdija; 14 temų – Šilutės ir

Tytuvėnų miškų urėdijos; 11 temų – Biržų ir Nemenčinės miškų urėdijos; po 10 temų –

Druskininkų, Telšių, Veisėjų ir Zarasų miškų urėdijos; 9 temos – Ignalinos miškų urėdija; 8 temos –

Varėnos miškų urėdija; 7 temos – Jurbarko ir Rokiškio miškų urėdijos; 5 temos – Kaišiadorių miškų

urėdija; 4 temos – Kauno miškų urėdija; 3 temos – Dubdavos miškų urėdija.

Miškų urėdijoms būtina daugiau kreipti dėmesio į kuriamas ir turimas miškų urėdijas dėl

galimybės pateikti subjektyvią ir patikimą informaciją, galimybės bendrauti su įvairiomis

visuomenės grupėmis, bei galimybės pristatyti savo veiklą.

49

3.4. MIŠKININKŲ IR MIŠKŲ URĖDIJŲ ĮVAIZDIS ŽINIASKLAIDOJE

Šiandiena matomas ženklus visuomenes aktyvumas iš esmės yra nulemtas informacijos ir

komunikacijos įtakos visuomeniniam gyvenimui. Pastovus informacijos srautas yra tapęs šių dienų

kasdienybe. Viena iš informacijos ir komunikacijos priemonių yra žiniasklaida: jos įtakos

visuomenės nuomonei ir daromiems sprendimams negalima nuneigti. Gaunama informacija, kad ir

kokia ji būtų, vienaip ar kitaip daro įtaką nuomonės formavimuisi, oficialiam ar ne oficialiam

žmonių pasidalijimui į atskiras grupes pagal disponuojamą informacijos kiekį ir kokybę.

Informacija, skleidžiama žiniasklaidos priemonėmis, yra bene pagrindinis informacijos

kanalas tarp visuomenės ir įvairių organizacijų, institucijų. Todėl ne nuostabu, kad visuomenėje

atsiranda vis daugiau ta pačia informacija disponuojančių žmonių, panašią nuomonę susiformavusių

grupių.

Žiniasklaida šiuolaikinėje visuomenėje tampa vienu pagrindiniu informacijos skleidėju ir

komunikacijos kanalu. Tačiau dažniausiai ji yra tik priemonė tam tikrai nuomonei pateikti,

atitinkamai informacijai paskleisti.

Nors miškininkai niekada nebuvo žiniasklaidos dėmesio centre, informacija apie juos, jų

darbus, problemas vis dažniau pasirodo. Keičiasi miškininkų įvaizdis, vis dažniau jie pristatomi

kaip profesionalūs miškų valdytojai ir tvarkytojai. Taip pat didėjantis visuomenės ekologinis

sąmoningumas lemia tai, kad vis paklausesnė tampa informacija apie miškų būkle, miškininkystę,

aplinkosauga.

Analizuojant straipsnius, publikuotus 2004m. didžiausiuose Lietuvos dienraščiuose

„Lietuvos ryte“ ir „Respublikoje“, buvo išskirta 70 publikacijų, iš kurių 44 straipsniai, kurių

pagrindinė tema buvo miškininkai, miškai, miškininkystė, bei 26 kuriuose miškininkai buvo tik

vieni iš dalyvių arba tik paminėti.

Daugiausia straipsnių pasirodė balandžio mėnesį – 14 publikacijų, taip pat gruodį -9, gegužę

– 8, bei spalį -7, mažiausiai publikuota – rugpjūtį (2 straipsniai) ir liepą (3 straipsniai). Straipsnių

pasiskirstymas pagal mėnesius pavaizduotas 1 paveiksle.

50

0

5

10

15

20

25

saus

is

vasa

ris

kova

s

bala

ndis

gegu

žė

birž

elis

liepa

rugp

jūtis

rugsėj

is

spal

is

lapk

ritis

gruo

dis

9 pav. Lietuvos dienraščiuose „Lietuvos ryte“ ir „Respublikoje“ 2004m publikuoti straipsniai susiję

su miškininkais, miškų urėdijomis, miškais ir miškininkyste (procentais).

Pasirodžiusiose 2004m. publikacijose buvo paminėtos 27 miškų urėdijos. Dažniausiai

minima Kretingos miškų urėdija – 8 kartus, jos vadovas – urėdas Antanas Baranauskas pasisakė 5

kartus; taip pat Telšių miškų urėdija buvo paminėta 5 kartus. Miškų urėdijų paminėjimų skaičių

spaudoje vaizduoja lentelė 2.

4 lentelė. Lietuvos dienraščiuose „Lietuvos ryte“ ir „Respublikoje“ 2004m. publikuotų straipsnių

skaičius, kuriuose paminėtos miškų urėdijos.

Publikacijose paminėtos miškų urėdijos

Publikacijų skaičius

Druskininkų, Jonavos, Jurbarko, Marijampolės, Mažeikių,

Pakruojo, Rietavo, Trakų, Tytuvenų, Utenos, Zarasų 1

Kauno, Kazlų Rūdos mokomoji, Kėdainių, Kupiškio, Raseinių,

Šakių, Šalčininkų, Valkininkų, Vilniaus 2

Alytaus, Anykščių, Panevežio, Ukmergės 3

Kaišiadorių miškų urėdija 4

Telšių miškų urėdija 5

Kretingos miškų urėdija 8

51

Apžvelgiant straipsnius pagal nustatytą informacijos kategoriją, bei atsižvelgiant į tai, ar

miškininkai, miškai, miškininkystė, miškų urėdijos yra pagrindinė ar ne pagrindinė publikacijos

tema, gauti rezultatai pavaizduoti lentelėje 3.

5 lentelė. „Lietuvos ryte“ ir „Respublikoje“ 2004m. pasirodę straipsniai pagal publikacijos

kategoriją ir atsižvelgiant į tai, ar miškininkai, miškai, miškininkystė, miškų urėdijos yra pagrindinė

ar ne pagrindinė publikacijos tema.

Publikacijos

informacijos

kategorija

Pagrindinė tema yra miškininkai,

miškai, miškininkystė, miškų urėdijos

(%)

Miškininkai buvo tik

vieni iš dalyvių arba

tik paminėti (%)

Konfliktai, problemos 17 31

Nuomonės 2 0

Įvykiai 30 46

Asmenybės 7 4

Aktuali informacija 26 19

Rezultatai, pristatymai 13 0

Analizuojant pagal paminėtus kriterijus, daugiausiai straipsnių, kurių pagrindinė tema yra

miškininkai, miškai, miškininkystė, miškų urėdijos, yra apie įvykius – 30 % ir pateikiantys aktualią

informaciją – 26 %, mažiausiai publikacijų priklausančių kategorijai – nuomonės (2 %) bei

asmenybės (7 %).

Straipsniuose, kurių pagrindinė tema yra miškininkai, miškai, miškininkystė, miškų urėdijos

bei buvo aprašomi įvykiai, detaliau vertinant žiniasklaidai įdomiausi pasirodė šie įvykiai:

- miško sodinimo talkos (5 straipsniai);

- miškų urėdijų organizuoti renginiai (Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos organizuotas

Auksinių kankorėžių apdovanojimų renginys, miškininkų fotografijų parodos atidarymas

„Girios aide“ ir kt.) (3 straipsniai);

- kriminaliniai įvykiai miškų urėdijose (2 straipsniai);

- susitikimas su ne įgaliaisiais (1 straipsnis);

- medžioklė (1 straipsnis);

- miško gaisrai (1 straipsnis);

- miškininkai miesto centre rinko medžių sėklas (1 straipsnis).

52

Straipsniuose, kurių pagrindinė tema yra miškininkai, miškai, miškininkystė, miškų

urėdijos, bei priskirti pagal informaciją kategorijai - aktuali informacija, detaliau išanalizavus

publikacijos buvo apie:

- įrengtus miškininkų rekreacinius objektus miškuose (3 straipsniai);

- gyvūnai (2 straipsniai);

- medžioklė (1 straipsnis);

- miškininkų veiklą (2 straipsniai);

- informaciją apie Europos Sąjungos paramą įveisiant mišką žemės ūkio paskirties plotuose (1

straipsnis);

- pranešimas apie išleistą teisės vadovą skirtą miškų pareigūnams (1 straipsnis);

- miškininkų prekyba kalėdinėmis eglutėmis (1 straipsnis);

- bendra informacija apie miškus, miškininkus (1 straipsnis).

Straipsniuose, kurių pagrindinė tema yra miškininkai, miškai, miškininkystė, miškų

urėdijos, bei priskirti pagal informaciją kategorijai – konfliktai, problemos, detaliau išanalizavus

publikacijos temos yra sekančios:

- ne legalūs kirtimai (4 straipsniai);

- konfliktas tarp miškininkų ir medienos pirkėjų (1 straipsnis);

- ne legalūs kalėdinių eglučių kirtimai (1 straipsnis);

- miško niokojimai (2 straipsniai);

- sodinukų vagystė (1 straipsnis).

Straipsniuose, kurių pagrindinė tema yra miškininkai, miškai, miškininkystė, miškų

urėdijos, bei priskirti pagal informaciją kategorijai – rezultatai, pristatymas, detaliau išanalizavus

publikacijos yra apie:

- Ukmergės miškų urėdijos pristatymas (1 straipsnis);

- Interviu su generaliniu miškų urėdu Benjaminu Sakalausku (3 straipsniai);

- Miško sodinimų talkų vykusių Lietuvoje bendra apžvalga (1 straipsnis);

- Miškininkų šventė (1 straipsnis);

- Kova su ne legaliais kirtimais – rezultatų apžvalga (1 straipsnis).

Straipsniai kurių kategorija yra asmenybės, buvo aprašyti trys miškininkai, tai Šakių miškų

urėdijoje dirbantis eiguliu Antanas Aleknonis, kuris bandė pėsčiomis apeiti Europą; Platelių

girininkijos girininkas Jonas Šečkus – medžiotojas; Grūto girininkijos girininkas Augustas Akstinas

– įdomiai įrengęs savo sodybą.

2004m. „Lietuvos ryte“ pasirodė tik vienas straipsnis, kuriame buvo išreikšta nuomonė dėl

Lietuvos miškų, publikacijos autorius pareiškė susirūpinimą dėl miškų išnykimo, teigiant, kad

šalyje per daug kertama ir yra iškilęs miškų išnykimo pavojus. „Respublikoje“ tais pačiais metais

53

straipsnių išreiškiančių nuomonę, bei susijusių su miškininkais, miškais, miškų urėdijomis,

miškininkyste nebuvo.

Vertinant straipsnius pagal kriterijus aktualesnius miškų urėdijoms, publikacijos ne buvo

skirstomos pagal, tai ar miškininkai, miškai, miškų urėdijos ar miškininkystė yra pagrindinė tema ar

ne pagrindinė, apžvelgta buvo 70 straipsnių, išskirtų darbo pradžioje. Straipsnių pasiskirstymas

procentais pavaizduotas 10 paveiksle.

0

5

10

15

20

25

30

35 Kita

Miškininkų darbai, veikla

Miško vagystės

Bendra urėdijų situacija

Šviečiamoji informacija

Informacija apierekreacijąMedžioklė

Aplinkosauginėinformacija

10 pav. Dienraščiuose „Lietuvos ryte“ ir „Respublikoje“ 2004m publikuoti straipsniai pagal

nustatytas kategorijas aktualias miškų urėdijoms.

Analizuojant straipsnius pagal nustatytus kriterijus: miškininkų darbai, veikla; bendra

urėdijų veikla, veiklos rezultatai; šviečiamoji informacija apie gyvūnus, augalus; informacija apie

rekreaciją; medžioklė; aplinkosauginė informacija; miško vagystės; kita informacija, daugiausiai

straipsnių pagal pateikiamos informacijos temą priklauso kategorijai kiti – 29% ir publikacijos,

kurių pagrindinė tema yra miškininkų darbai, veikla – 26%. Kitų straipsniai pagal procentus

pasiskirsto sekančiai: miško vagystės 13%, bendra urėdijų situaciją - 11%, lygiai po - 7%

šviečiamoji informacija apie gyvūnus, augalus gamtą ir informacija apie rekreaciją, poilsį miškuose,

4% - informacijos apie medžioklę, mažiausiai 3% publikacijų kurių tema yra aplinkosauginė

informacija.

Pagal 2004 metų „Lietuvos ryto“ ir „Respublikos“ straipsnius, kurių tematika susijusi su

miškininkais galima išskirti miškininkų veiklos sritis, kuris parodo žiniasklaidos kuriama

miškininkų įvaizdį. Analizei parinkti 37 straipsniai, 18 straipsnių kurie anksčiau buvo priskirti

54

kategorijai miškininkų veikla, informacija apie rekreacija – 4, medžioklė – 5, aplinkosauginė

informacija – 5 publikacijos. Miškininkų darbų ir veiklos pasiskirstymą pagal informaciją pateiktą

straipsniuose vaizduoja 11 paveikslas.

0

5

10

15

20

25MedžiojaSodina miškąAplinkosauginė veiklaĮrengia rekreacinius obj.Šviečia visuomenePrekiaujaRenka šiukšles miškeGesina miškusKerta miškusTvirtina kopas

11 pav. Miškininkų veikla ir darbai pagal 2004m. „Lietuvos ryto“ ir „Respublikos“ straipsnius.

Pagal gautus rezultatus miškininkai dažniausiai minimi kaip medžiotojai (7 straipsniai), taip

pat spaudoje aprašomos miško sodinimo talkos, taip pat miškininkai vaizduojami kaip iniciatoriai

įkuriant parkus (6 straipsniai) bei dažnai pasisako aplinkosaugos klausimais (5 straipsniai). Po

lygiai yra straipsnių – 4, kuriuose aprašomi miškininkų įrengti rekreaciniai objektai, vietos kur gali

ilsėtis ne įgalieji, pristatomas valstybinių miškų privalumas – tai galimybės ilsėtis miške visiems,

miškininkai taip pat užsiima visuomenės švietimu, organizuoja renginius, parodas. Spaudoje

miškininkai, kaip medienos pardavėjai, tiekėjai pristatomi 3 straipsniuose, viename iš jų aprašoma

prekyba kalėdinėmis eglutėmis. Po lygiai ir mažiausiai pristatoma veikla tokia kaip: gaisrų

gesinimas, miškų valymą nuo šiukšlių, kirtimai miškų, bei kopų tvirtinimas – po 2 straipsnius.

Gauti rezultatai pavaizduoti 11 paveiksle.

Analizuoti 2004 metų „Lietuvos ryto“ ir „Respublikos“ straipsniai, kurių buvo išskirta 70,

vertinami buvo pagal miškininkų įvertinimo kategorijas : teigiami, neigiami ir neutralūs. Teigiamų

straipsnių išskirta – 45, kas sudaro 64% analizuotų publikacijų, neutralių – 19 (27%) ir neigiamai

pristatančių miškininkus – 6 straipsniai (9%).

Neigiamai miškininkus pristatančiuose straipsniuose buvo aprašomos šios situacijos:

- konfliktai susiję su privataus miško savininkais, kaltinamos miškų urėdijos dėl ne teisingo

požiūrio į problemas (2 straipsniai);

55

- konfrontacijos, miškininkai privalo saugoti miškus, tačiau didžioji jų dalis yra medžiotojai,

dėl to yra iškilęs pavojus išnykti vilkams (2 straipsniai);

- dėl miškų išnykimo, miškininkai kerta miškus ir yra iškilęs pavojus, kad ateityje neliks

miškų (1 straipsnis);

- konfliktas su medienos pirkėjais dėl medienos tiekimo, miškų urėdijos nesilaiko pasirašytų

sutarčių, bei keldamos medienos kainas, daro blogą įtaką Lietuvos medienos pramonės

ekonominei situacijai (1 straipsnis).

56

3.5. VISUOMENĖS NUOMONĖ

3.5.1. Visuomenės nuomonė

Visuomenės nuomonė – svarbus reiškinys kiekvienoje demokratinėje valstybėje. Tačiau

dėl jo sudėtingumo visi šio reiškinio tyrinėtojai pateikia skirtingus apibrėžimus. Dažniausiai yra

vartojamas B.Hennessy suformuluotas visuomenės nuomonės apibrėžimas, kuriame ji suvokiama

kaip žymios žmonių dalies išreikštas preferencijų kompleksas apie visiems bendrai svarbi‘

problemą ar situaciją.

Nuomonė, tai išreikštas požiūris tam tikru klausimu. Sustiprėjęs požiūris išsireiškia

nuomone, kuri pasireiškiant veda į tam tikrus veiksmus. Visuomenės nuomonę sudaro pavieni

požiūriai, kurie pasireiškia tam tikru elgesiu, mąstymu. Daryti įtaka pavieniams individams yra

ryšių su visuomene dalis.

Požiūrio formavimąsi įtakoja daugelis veiksnių, tai yra:

1. Asmeniniai – fiziniai ir emociniai, toki kaip amžius, padėtis visuomenėje.

2. Kultūriniai – aplinka ir gyvenimo būdas duotoje šalyje arba geografiniame rajone.

3. Edukaciniai – lygis ir kokybė įgyto išsilavinimo.

4. Šeima – žmonių šaknys, tai požiūris, papročiai, įsitikinimai ir kitos savybės įgyjamos šeimoje.

5. Religija.

6. Veiksniai susiję su padėtimi visuomenėje.

7. Rasiniai veiksniai susiję su etnine kilme.

Daug lengviau yra atlikti visuomenės nuomonės tyrimą, nei ją įtakoti. Tačiau apgalvotas

ryšių su visuomene planas gali suformuoti požiūrį, sustiprinti įsitikinimus ir kartais pakeisti

visuomenės nuomonę. Pradžioje reikia identifikuoti ir suprasti nuomones, kurios turi būti pakeistos

arba modifikuotos. Sekantis darbas – aiškiai apibrėžti tikslines visuomenes grupes. Trečias svarbus

veiksnys, reikia atsižvelgti į tai, kas formuoja bendra nuomonę.

Visuomenės apklausos rezultatai liudija apie organizacijos, su kuria susiję apklausos

klausimai, ryšius su visuomene, jos įvaizdį visuomenėje. Visuomenė nuomonę susidaro pagal

gaunamą informaciją. Neigiamai vertinama yra kai įmonė vykdo neteisėtą arba blogą poveikį

turinčią veiklą, arba kai visuomenė negauna pakankamai informacijos, to pasėkoje dėl nesupratimo

arba klaidingo supratimo veikla būna neįvertinama, arba vertinama neigiamai.

57

3.5.2. Visuomenės apklausos rezultatai

Darnaus ir subalansuoto miškų ūkio kriterijus – miško funkcijų: ekonominės, rekreacinės

(socialinės) ir ekologinės lygiavertiškumas. Pagal tvarios ir subalansuotos miškų plėtros apibrėžimą

miškų tvarkymas turi užtikrinti „biologinės įvairovės išsaugojimą, išlaikant miškų produktyvumą

bei atsikūrimo galimybes, jų gyvybingumą ir potencialą dabar ir ateityje atlikti ekologines,

ekonomines ir socialines funkcijas vietiniame, nacionaliniame ir visuotiniame lygyje, nedarant žalos

kitoms ekosistemoms“. Dalis apibrėžimo siūlo išlaikyti miškų potencialą patenkinti atitinkamas

socialines, ekonomines ir ekologines funkcijas. Šis funkcijų patenkinimas reiškia, kad turėtų būti

kiek įmanoma labiau atsižvelgiama į visų mišku suinteresuotų pusių poreikius ir interesus. Viena iš

suinteresuotų grupių yra visuomenė, kuri vis aktyviau vertina supančią aplinką, miškus ir juos

tvarkančius miškininkus. Siekiant sėkmingai valdyti ir tvarkyti miškų ūkį, miškininkai turi siekti

visuomenės pritarimo ir suprati vykdomiems darbams miškuose.

Visuomenės apklausos rezultatai (1 pav.) rodo, kad svarbiausia miško funkcija yra

ekologinė, tokios nuomonės yra 47% apklaustųjų, panašiai vertinama ir rekreacinė miško funkcija -

37% žmonių. Mažiausiai visuomenė įvertino, tik 16% apklaustųjų, ekonominę miško teikiamą

naudą.

Lyginant Lietuvos ir Prancūzijos visuomenės nuomones (E. Rametsteiner F. Kraxner

Europeans and Their Forests. Ministerial conference on the protection of forests in Europe // Vienna

2003) apie miško funkcijas, abiejose šalyse apklaustiesiems visuomenei svarbiausia miško funkcija

yra ekologinė. Prancūzijoje ekologinė miško funkcija bėgant laikui visuomenei tampa vis

svarbesnė, 1991m. šią miško funkciją svarbiausia įvertino 55% visuomenės, 1992m. - 62%, 1998 -

72%. Nors miško ekologinė funkcija yra svarbiausia visuomenei abiejose šalyse, 1991m. 8%

daugiau prancūzų buvo tokios nuomonės, lyginant su lietuviais 2004m., o 1998m. net 25%.

Rekreacinės miško funkcijos svarba visuomenėms yra panaši, 1991m. Prancūzijoje ji buvo svarbi

32% apklaustųjų, 1992m. - 27%, 1998m. - 25%, Lietuvoje – 37%. Mažiausiai visuomenei svarbi

yra ekonominė funkcija, Lietuvoje ji svarbi 16% žmonių, o Prancūzijoje 1998m. – 3%.

Ekologinė miško funkcija šiandiena labiausiai akcentuojama visuomenėje. Dažnai

žiniasklaidoje pasirodanti informacija apie nykstančius miškus, ypač tropikų miškus, kelia

visuomenei susirūpinimą dėl miškų išlikimo, dėl to susidaro toks vienpusiškas požiūris.

58

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Prancūzija1991

Prancūzija1992

Prancūzija1998

Lietuva2004

Ekologinė Rekreacinė Ekonominė

12 pav. Miško funkcijos pagal svarba visuomenei, Lietuvoje ir Prancūzijoje.

Šiandiena Lietuvoje miškai užima 31,7% žemės ploto, ty. 2069,1 tūkst.ha. Miškingumas

nuo 1983m. padidėjo 3,8%. Iš apklausoje dalyvavusių žmonių, kas penktas žino, koks yra mūsų

šalies miškingumas pagal procentus. Paskaičiavus pateiktų atsakymų vidurkį išeitų, jog Lietuvoje

miškai užima 40,79% teritorijos, t.y. 9,09% daugiau nei iš tikrųjų.

Nors visuomenė mano, kad mūsų šalis yra labai miškinga, apklausos rezultatai (2 pav.)

rodo, kad 48% apklaustųjų, miškų būklę vertina patenkinamai, 32% žmonių tvirtina, kad miškų

būklė yra gera, 16% - kad bloga, ir mažiausiai, tik 4% žmonių, kad labai gera.

4%32%

16%

48%

Labai gera Gera Patenkinama Bloga

13 pav. Lietuvos miškų būklės visuomenės įvertinimas.

59

Visuomenės dalis (16%) Lietuvos miškų būklę įvertinusi bloga, savo atsakymus pagrindė

nuomone, kad miškai yra kertami ir jų pastoviai mažėja (80%), bei miškai yra neprižiūrimi (20%).

Taip pat jų nuomone Lietuvos miškingumas yra 33,8% (pagal atsakymų vidurkį).

Pagal tai, kaip europiečiai vertina savo šalies miškus (3 pav.), tik Austrijoje yra dvigubai

daugiau patenkintų piliečių savo miškais, nei nepatenkintų. Kitose šalyse situacija yra atvirkštinė.

Nepatenkintų žmonių savo miškais daugiausiai yra Ispanijoje (81%), Italijoje (71%), Šveicarijoje

(68%), Čekijoje ir Vokietijoje (60%). Patenkintų savo miškų esama būkle, kaip anksčiau minėta,

daugiausiai yra Austrijoje (63%), Prancūzijoje (37%), Anglijoje (35%), Slovėnijoje (32%) ir

Šveicarijoje (31%). Iš įvardintų šalių didžiausias miškingumas – 57,8 % yra Slovėnijoje, mažiausias

Anglijoje tik 10,3 %.

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Ispanija

Slovenija

Čekija

Švaicarija

Austrija

Anglija

Italija

Prancūzija

Vokietija

Nepatenkinti Patenkinti

14 pav. Europos šalių gyventojų teigiama ir neigiama nuomonės apie savo krašto esamą miškų

būklę.

Miškininkų darbus ir veiklą visuomenė Lietuvoje vertina (4 pav.) : teigiamai – 44%,

patenkinamai – 36%, neigiamai – 15%, 5% apklaustųjų tvirtina, jog miškas užauga ir be

miškininkų. Daugeliui įvertinti miškininkus sunku, nes jie nesusipažinę su jų darbais, problemomis.

Dauguma susikūrusi nuomonę, kad miškininkai kerta miškus, siekdami tik finansinės naudos,

nesirūpina atsodinimu. Taip pat priekaištaujama, kad per daug leidžia savivaliauti privatiems miško

savininkams. Mažesnė dalis džiaugiasi, kad miškininkai rūpinasi miškais, stengiasi, kad jie

neišnyktų. Lietuvoje neigiamą miškininkų įvaizdį dažnai kuria privatūs miško savininkai, dėl kurių

klaidų tvarkant savo valdas kaltinami miškininkai.

60

44%

15%5%

36%

Teigiamai Patenkinamai Neigiamai Miškas užauga ir bė miškininkų

16 pav. Lietuvos visuomenės miškininkų veiklos, darbo įvertinimas.

Visuomenės dalis (44%), kuri miškininkų veiklą vertina teigiamai, mano, kad Lietuvos

miškingumas yra 39,6%. Taip pat Lietuvos miškų būklę vertina, kad yra:

• Labai gera - 10%,

• Gera - 36%,

• Patenkinama - 44%,

• Bloga - 10%.

Visuomenės dalis (16%) kuri mano, kad Lietuvos miškų būklė yra bloga, miškininkų veiklą ir

darbus vertina:

• Teigiamai - 27%,

• Patenkinamai - 46%,

• Neigiamai - 27%,

• Miškas užauga ir be miškininkų - 0%.

Kaip miškininkystę savo šalyje vertina Čekijos, Norvegijos ir Švedijos visuomenės

vaizduoja 5 paveikslas. Skandinavijos šalių gyventojų nuomonė apie savo šalies miškus, bei

miškininkystę yra daug geresnė, nei Čekijos gyventojų įvertinimas savo miškų ir miškininkystės.

11% švedų ir 8% norvegų miškininkystę savo šalyje vertina labai gerai, ir tik 1% čekų yra tos

pačios nuomonės apie savo šalies miškininkystę. Patenkinamai gerai miškininkystę vertina: 11%

čekų, 75% norvegų ir 68% Švedijos gyventojų. Pakankamai blogai miškininkystė vertinama

panašiai visose šalyse, t.y. 9% čekų, 10% norvegų, 14% švedų. Labai blogai miškininkystę savo

šalyje vertina 48% čekų, 3% švedų ir tik 1% norvegų. Nuomonės apie miškus ir miškininkystę savo

šalyje neturi 11% Čekijos gyventojų, 6% Norvegijos ir 4% Švedijos. Čekų ne palanki nuomonė gali

būti sąlygojama tuo, kad ankstesniais metais daug miškų išnyko besivystant pramonei.

61

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Švedija1999

Norvegija1999

Čekija1999

Labai gerai Pakankamai gerai Nežino Pakankamai blogai Labai blogai

17 pav. Visuomenės miškų ūkio įvertinimas savo šalyje.

Apklausos rezultatai apie informacijos šaltiniu iš kurių visuomenė sužino apie miškus,

miškininkus pavaizduoti 5 paveiksle. Lietuvoje apie miškus ir miškininkus, apklaustieji daugiausiai

sužino iš televizijos (32%) ir respublikonės spaudos (19%). Sekantys informacijos šaltiniai tai

anketoje pažymėtas atsakymu: kiti (14%), bei pažystami miškininkai, iš kurių 12% visuomenės

susidaro bendrą nuomonę apie miškus ir pačius miškininkus. Kitais informacijos šaltiniais

apklausos dalyviai įvardindavo: tai, ką mato besilankydami miške; savo aplinkoje; pamokas,

paskaitas; taip pat privatūs miško savininkai bei medžiotojai. Mažiau informacijos visuomenė gauna

šiais kanalais: radijo laidos (9%), internetas (7%) ir rajoninė spauda (6%).

Patogiausi informacijos šaltiniai, iš kurių apklaustieji norėtų daugiau sužinoti apie miškus,

bei miškininkus yra televizijos laidos (40%) ir internetas (18%), toliau seka respublikinė spauda

(15%), radijo laidos (10%), rajoninė spauda (6%) ir tik 3% visuomenės tokia informacija visiškai

nedomina.

Dalis apklausos dalyvių pastebėjo, kad geromis priemonėmis informuoti visuomenę apie

miškus ir miškininkus būtų: stendai prie poilsiaviečių, renginiai, reklaminiai leidiniai, bei

informacija iš pačių miškininkų.

62

05

1015202530354045

Tv laidos Respublikinėspauda

Rajoninėspauda

Radijolaidos

Internetas Pažystamimiškininkai

Kiti Nedomina

Dabartinė būklė Pageidautina

18 pav. Informacijos šaltiniai, iš kurių visuomenė sužino apie miškus, miškininkus Lietuvoje.

Visuomenės dalis (16%), kuri mano, kad Lietuvos miškų būklė yra bloga, informacijos

šaltiniais, iš kurių sužino apie miškus, miškininkystę nurodė:

• TV laidas - 31%,

• Respublikinė spauda - 21%,

• Kiti informacijos šaltiniai - 17%,

• Pažįstami miškininkai - 14%,

• Radijo laidos - 10%,

• Rajoninė spauda - 5%,

• Internetas - 1%.

Apklaustieji, kurie miškininkų veiklą vertina teigiamai, jų yra 44%, daugiausiai apie

miškus ir miškininkus informacijos gauna iš šių informacijos šaltinių:

• TV laidos - 34%,

• Respublikinė spauda - 17%,

• Pažįstami miškininkai - 16%,

• Kiti informacijos šaltiniai - 11%,

• Radijo laidos - 8%,

• Internetas - 8%,

• Rajoninė spauda - 6%.

Apklaustieji, kurie miškininkų veiklą vertina neigiamai, jų yra 15%, daugiausiai apie

miškus ir miškininkus informacijos gauna iš šių informacijos šaltinių:

63

• TV laidos - 42%,

• Kiti informacijos šaltiniai - 23%,

• Respublikinė spauda - 19%,

• Radijo laidos - 10%,

• Internetas - 3%,

• Pažįstami miškininkai - 3%.

Paveikslas Nr. 6 parodo kokia informacija, apie urėdijų veiklą Lietuvoje, visuomenę

domintų ir kokios ji pageidauja. Paklausiausia informacija yra apie rekreaciją, lankytinas vietas, ji

domintų 45% apklaustųjų, toliau šviečiamoji informacija apie gyvūnus, medžius, gamtą (35%).

Aplinkosauginė informacija domina 26% visuomenės, 22% gyventojų domina miškininkų darbai,

pvz. želdinimas, kirtimai. Bendra urėdijų situacija, pvz. finansiniai rodikliai įdomūs 14%

visuomenės, informacija apie medžioklę - 13%, miško vagystės - 10%, kita informacija - 2%, visai

nedomintų 3% visuomenės.

0 10 20 30 40 50

Visai nedomina

Kita

Miško vagystės

Medžioklė

Informacija apie rekreaciją

Aplinkosauginė informacija

Šviečiamoji informacija

Bendra urėdijų situacija

Miškininkų darbai %

19 pav. Urėdijų veikla dominanti visuomenę Lietuvoje.

Lietuvos visuomenė miškininkų bendravimą su vaikais vertina teigiamai (96%), tik 6%

apklaustųjų įvertino neigiamai, savo atsakymą pagrįsdami tuo, kad miškininkai tokios veiklos

nevykdo. Nemažai apklaustųjų nėra girdėję apie Jaunųjų miško bičiulių būrelius.

64

Urėdijų organizuojamose miško sodinimuose, šventėse ir kituose renginiuose dalyvautų

49% apklaustųjų, nedalyvautų - 51%. Nenorą dalyvauti renginiuose pagrindė 66% apklaustųjų,

priežastys dėl kurių jie nedalyvautų yra:

• Nežino kur toki renginiai vyksta, niekas nekviečia - 48%,

• Trūksta laiko - 32%,

• Nedomina, nepatinka - 17%,

• Dar nedalyvavo, bet dalyvautų - 3%.

Apklaustieji, kurie dalyvautų miškų urėdijų renginiuose, savo atsakymus pagrindė 52%. Atsakymai

yra sekantys, dalyvautų, nes:

• Įdomu, patinka - 61%,

• Paskatintų saugoti ir puoselėti miškus ir gamtą - 27%,

• Jau dalyvavau ir patiko - 8%,

• Įdomu, nes turiu nuosavo miško - 4%.

Lietuvoje 57 % apklaustųjų atsakė, kad miške lankosi dažnai, 41% - retai ir tik 2% visai

nesilanko.

65

IŠVADOS

1. Planingi ryšiai su visuomene miškų urėdijoms svarbūs dėl galimybę informuoti visuomenę

apie savo veiklą, jos tikslus bei įtraukti visuomene į sprendimų priėmimo procesą. Šiuo metu

miškų urėdijos įvairiu intensyvumu naudoja visas ryšių su visuomene priemones: žiniasklaida,

informacinė medžiaga, visuomenės švietimas, rekreacija, renginiai, vidinė komunikacija.

2. Ryšių su visuomene plačiai veiklai organizuoti ir koordinuoti miškų urėdijose būtinas atskiras

etatas atstovo ryšiams su visuomene, šiuo metu tokius etatus įkūrusios 10 miškų urėdijų. Yra

poreikis rengti susitikimus, kuriuose būtų galimybė tobulinti specifinius ryšius su visuomene

miškų ūkyje.

3. Interneto svetainėse savo veiklą pristato 23 miškų urėdijos (2004.10.15). Pagrindinė

informacija, kuria miškų urėdijos pateikia savo interneto svetainėse yra miškininkų veiklą

(42,5 %), pagrindinė ir papildoma pristatomoji informacija bei aplinkosauginė.

4. Lietuvos dienraščiuose „Lietuvos rytas“ ir „Respublika“ 2004 m. publikuota 70 straipsnių

susijusių su miškininkai ir miškų urėdijomis. Didžioji dalis iš jų (64 %) kuria teigiamą

miškininkų ir miškų urėdijų įvaizdį, mažiausiai yra neigiamų publikacijų (9 %), likusių

publikacijų turinys yra neutralus (27 %).

5. Visuomenė miškininkų veiklą vertina teigiamai (44 %), patenkinamai 36 %, neigiamai 15 %,

likusi dalis visuomenės mano, kad miškas užauga ir be miškininkų 5 %.

66

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Dudutis D., Kupstaitis N. Ar lietuviams reikalingi miškai? // Baltijos miškai ir mediena.- 2004,

Nr. 3

2. Glosienė A. Ryšių su visuomene ABC bibliotekininkams. - Vilnius, 1999, P. 51.

3. Gudauskas R. Valstybės informacijos strategijos Lietuvos įvaizdžio kūrimo srityje metmenys//

Informacijos mokslai. - 1997, Nr. 6 (1)., P.62.

4. Lazdinis M. Lietuvos miškai ir mediena tvarios ir subalansuotos plėtros kontekste // Baltijos

miškai ir mediena.- 2003, Nr. 1., P. 4-6.

5. Lietuvos miškų ūkio politika ir jos įgyvendinimo strategija.- Vilnius, 2003, P. 31.

6. Lietuvos miškų ūkio politikos ir jos įgyvendinimo strategijos veiksmų ir priemonių planas

2003-2006m. // Mūsų girios. – 2003, Nr. 1, P. 3-5.

7. Lietuvos valstybiniai miškai.-Vilnius, 2002, P. 32.

8. Šalkauskienė I. Ryšių su visuomene suaktyvėjimo metai // Mūsų girios. – 2003, Nr. 1., P. 10-11.

9. Trepėnaitis V. Miškų ūkio veiklos socialinio poveikio tyrimas // Mūsų girios. – 2002, Nr. 1.,

P.14-15.

10. Vasiliauskas A. Neramios miško dienos.- Kaunas, „Aušra“, 1999, P.285.

11. Antczak A. Tworzymy ścieżkę edukacyjną w nadleśnictwie.- Warszawa, Centrum Informacyjne

Lasów Państwowych, 2003

12. Becmer K. Las ma wiele funkcji. Zadania i materiały metodyczne.- Warszawa, Centrum

Informacyjne Lasów Państwowych, 2003

13. Becmer K. Praca leśnika. Zadania i materiały metodyczne.- Warszawa, Centrum Informacyjne

Lasów Państwowych, 2003

14. Będkowska H. Jak prowadzić lekcję w lesie? .- Warszawa, Centrum Informacyjne Lasów

Państwowych, 2003

15. Black S. Public relations.- Kraków, Oficyna Ekonomiczna, 2003

16. Chrzanowski T. Edukacja leśna pracy leśniczego.- Warszawa, Centrum Informacyjne Lasów

Państwowych, 2003

17. Chrzanowski T. Wytyczne do tworzenia programu edukacji leśnej społeczeństwa w

nadleśnictwie.- Warszawa, Centrum Informacyjne Lasów Państwowych, 2003

18. Członik B. Edukacja leśna różnych grup wiekowych. Wskazówki psychologiczne,

merytoryczne i metodyczne.- Warszawa, Centrum Informacyjne Lasów Państwowych, 2004

67

19. Członik B. Wartości i kompetencje w edukacji leśnej.- Warszawa, Centrum Informacyjne

Lasów Państwowych,- 2004

20. Członik B. Zarys strategii rozwoju edukacji społeczeństwa w lasach państwowych.- Warszawa,

Centrum Informacyjne Lasów Państwowych, 2003

21. Das kleine Marketing Lexikon // hrsg. Richard Geml/H.G. Geisbüsch, Hermann Lauer. -

Düsseldorf: Wirtschaft und Finanzen Verlag, 1999. - P. 406 -407.

22. Fraser P. Seitel Public relations w praktyce.- Warszawa, Wydawnictwo Felberg SJA, 2003

23. Gil-Śleboda J. Język tablic informacyjnych. Zachęcać, czy odstraszać? .- Warszawa, Centrum

Informacyjne Lasów Państwowych, 2003

24. Kapuściński R. Edukacja leśna stan obecny i perspektywy.- Warszawa, Centrum Informacyjne

Lasów Państwowych, 2003

25. Moi A. Marketing i public relations w małej firmie. – Gliowice, Helion, 2005. – S. 471.

26. Mrowińska I., Mrowiński P. Metody edukacji leśnej .- Warszawa, Centrum Informacyjne

Lasów Państwowych, 2004

27. Mrowińska I., Mrowiński P. Treść edukacji leśnej oraz ich realizacja .- Warszawa, Centrum

Informacyjne Lasów Państwowych, 2003

28. Poręba-Konopczyńska A. Współpraca leśnika i nauczyciela w edukacji leśnej.- Warszawa,

Centrum Informacyjne Lasów Państwowych, 2004

29. Skrętowicz L. Edukacja przyrodnicza osób niepełnosprawnych.- Warszawa, Centrum

Informacyjne Lasów Państwowych, 2003

30. Trzaskowski S. Poradnik promocji. - Warszawa, Centrum Informacyjne Lasów Państwowych,

2003

31. Zawadzka D. Edukacja leśna w praktyce.- Warszawa, Centrum Informacyjne Lasów

Państwowych, 2002

32. Wilcox D.L., et al. Public relations. Strategies and tactics. 3rd ed. 1992.

33. Chrzanowski T.: Sukcesy i porażki edukacji leśnej prowadzonej przez Państwowe

Gospodarstwo Leśne „Lasy Państwowe”. -

<http://www.lp.gov.pl/Members/Artur/aktualnosci/edukacj_referaty/TChrzanowski%20ref_chrz

anowski.pdf> (2005 03 01)

34. GMU 2004 m. Veiklos ataskaita http://www.gmu.lt/?pid=181 (2005.05.01.)

35. Subalansuotosios plėtros įgyvendinimo nacionalinė ataskaita

http://www.am.lt/LSP/files/SUB-PLET-NAC-AT.pdf (2005 05 10)

36. Ewald Rametsteiner, Florian Kraxner: Europeans and Their Forests. What Do Europeans Think

About Forests and Sustainable Forest Management?. -

68

<http://www.unece.org/trade/timber/pr/publist/doc%20to%20upload/Europeans%20and%20thei

r%20forests.pdf> (2005 02 28)

37. JOINT FAO/ECE/ILO COMMITTEE ON FOREST TECHNOLOGY, MANAGEMENT AND

TRAINING: PUBLIC PARTICIPATION IN FORESTRY IN EUROPE AND NORTH

AMERICAReport of the Team of Specialists on Participation in Forestry.- <

http://www.unece.org/trade/timber/joint-committee/participation/report.pdf > (2005 02 28)

38. http://www.marketing.lt/index.php?1910277017 (2005.05.16)

39. http://www.lp.gov.pl/groups/cilp/cilp_dzialania

40. http://www.gmu.lt/?pid=25

41. http://kmaik.lm.lt/index.php?lg=lt&con=2

69

PRIEDAI

70

PRIEDAS NR. 1

1.Kas urėdijoje yra atsakingas už ryšius su visuomene? Įrašykite kontaktinius duomenis, užimamas pareigas bei specialybę (miškininkas, žurnalistas). 2. Ar urėdija parengusi ryšių su visuomene planą-projektą? Jeigu taip, kas jį paruošė (reklamos agentūra, urėdijos darbuotojas, kt.)? 3. Kiek urėdijoje yra rekreacinių objektų? Kada jie buvo įrengti? Kas juose dažniausiai lankosi (šeimos, moksleiviai, kt.)? Ar yra pritaikytų lankytinų vietų ne įgaliesiems? 4. Ar urėdija bendradarbiauja su mokyklomis? Kokiomis? Kas pirmi ėmėsi iniciatyvos pradedant bendrauti? 5. Kokius renginius organizavo urėdija 2003m.? Kiek juose apytiksliai dalyvavo žmonių? 6. Kokie renginiai buvo suorganizuoti 2003m. urėdijos kolektyvui? 7. Ar urėdijos miškininkai vadovauja Jaunųjų miško bičiulių būreliams? Jeigu taip, kiek yra globojamų būrelių? 8. Ar urėdija yra išleidusi knygas ar kitus leidinius, lankstinukus? Jeigu taip, kokia tematika, kiek, kada buvo išleisti? 9. Ar yra urėdijos įrengti pažintiniai takai? Jeigu taip, kokia tematika? Koks jų ilgis km? Kam jie skirti (mokiniams, suaugusiems, visiems)? 10. Apie kurią urėdijos veiklą daugiausiai informuojate visuomenę žiniasklaidoje? 11. Ar urėdijos darbuotojai dalyvavo TV laidose, radijo laidose? Jeigu taip, parašykite kokiose laidose. Įrašykite kokia tematika vyko pokalbiai, kas juose dalyvavo? Kieno iniciatyva jie įvyko? 12. Ar urėdija turi įsteigusi muziejų? Jeigu taip, kiek apsilanko žmonių per metus? 13. Kokias dovanėles urėdija yra išleidusi su urėdijos logotipu? 14. Ar darbuotojai yra skatinami tobulėti profesinėje srityje? Kokiu būdu? 15. Kokia suma lėšų buvo skiriama ryšiams su visuomene 2003m.? 16. Jūsų pastabos apie miškų urėdijų ryšius su visuomene

71

PRIEDAS NR. 2 1. Kaip vertinate ryšių su visuomene kursų aktualumą ?

Aktuali Ne aktuali Neturiu nuomonės Kita____________________________

2. Ar pasikeitė Jūsų požiūris į atstovo ryšiams su visuomene pareigas ?

Taip, nes sužinojau konkrečiau, kokias funkcijas jis turi atlikti Ne, nes pateiktą informaciją žinojau ir anksčiau Kita, ______________________________________________

3. Kokią dalį gautos informacijos panaudosite savo veikloje ( % ) ? ________________________ 4. Ar pasikeitė Jūsų požiūris į bendravimą su žiniasklaidos atstovais ?

Taip Iš dalies Ne

5. Ar urėdijose reikalingas atstovo ryšiams su visuomene etatas ?

Taip Ne

6. Ar ryšių su visuomene kursų programa pateisino Jūsų lūkesčius ?

Taip, sužinojau daugiau nei tikėjausi Iš dalies, gavau daug naujos informacijos, bet tikėjausi sužinoti daugiau Ne, nes per mažai informacijos buvo pateikta apie šią sritį

7. Ką ryšių su visuomene kursuose vertinate teigiamai ?

8. Ką ryšių su visuomene kursuose vertinate neigiamai ?

72

PRIEDAS NR. 3

Nr. Miškų urėdija Internetinio puslapio adresas

1 Ankyščių miškų urėdija http://www.lvmi.lt/Anyksciai/

2 Biržų miškų urėdija http://www.birzu-miskai.lt/

3 Druskininkų miškų urėdija http://www.dmu.lt

4 Dubdavos miškų urėdija http://www.lvmi.lt/lmis/uredijos/Dubrava/default.htm

5 Ignalinos miškų urėdija http://www.ignalinos-miskai.lt/

6 Jurbarko miškų urėdija http://www.lvmi.lt/lmis/uredijos/jurbarkas/index.htm

7 Kaišiadorių miškų urėdija http://www.medis.lt/kmu/

8 Kauno miškų urėdija http://www.is.lt/kaunomu/home.html

9 Kretingos miškų urėdija http://www.kretingosmu.lt

10 Nemenčinės miškų urėdija http://www.nmu.lt/

11 Panevėžio miškų urėdija http://www.panuredija.lt/

12 Raseinių miškų urėdija http://www.rasuredija.lt

13 Rietavo miškų urėdija http://www.rietavouredija.lt/

14 Rokiškio miškų urėdija http://www.medis.lt/rmu/rep.cfm

15 Šilutės miškų urėdija http://www.smu.lt/

16 Telšių miškų urėdija http://www.telsiuuredija.lt/

17 Tytuvėnų miškų urėdija http://www.tytuvenuuredija.lt/

18 Trakų miškų urėdija http://www.tmu.lt/

19 Ukmergės miškų urėdija http://www.ukmuredija.lt/

20 Varėnos miškų urėdija http://www.varenosuredija.lt/

21 Veisėjų miškų urėdija http://www.veisiejumu.lt/

22 Vilniaus miškų urėdija http://www.miskai.lt/

23 Zarasų miškų urėdija http://www.is.lt/zarasu.uredija/

73

PRIEDAS Nr. 4

Analizuotų 23 miškų urėdijų interneto svetainėse pateikiamos informacijos temų sąrašas.

1. Bendra informacija 2. Darbuotojai 3. Gaisringumas 4. Gamtos turtai (saugomos teritorijos) 5. Girininkijos 6. Informacija anglų kalba 7. Informacija apie miškus 8. Informacija apie teikiamas paslaugas 9. Informacija privačių miškų savininkams 10. Informacija vokiečių kalba 11. Jaunųjų miško bičiulių būreliai 12. Keliai 13. Kertinės buveinės 14. Komentarai 15. Kontaktai 16. Medelynas 17. Medienos kainos 18. Medienos ruoša 19. Medynų ugdymas 20. Medžioklė 21. Miško apsauga 22. Miško pažaidos 23. Miškotvarkos projektas 24. Miškų atkūrimas 25. Mokymai 26. Naujienos 27. Nuorodos 28. Nuotraukos 29. Prekyba mediena 30. Rekreacija 31. Ryšiai su visuomene 32. Selekcija, sėklininkystė 33. Sertifikavimas 34. Skelbimai 35. Specifinė veikla 36. Teisinė bazė 37. Urėdijos istorija 38. Valdymo struktūra 39. Veiklos ataskaita 40. Žemėlapiai

74

PRIEDAS Nr. 5 „Lietuvos rytas“ 2004 metai Eil. Nr. Data Straipsnio pavadinimas, autorius 1 5 2004-01-08d. Už eglučių kirtimą skirtos baudos // BNS ir Lietuvos ryto inf. 2 16 2004-01-21d. Skandinavai medžiojo Žemaitijos miškuose // A. Ziabkus 3 34 2004-01-11d. Miškų niokotojų ne gąsdina baudos // Eltos ir Lietuvos ryto inf. 4 66 2004-03-22d. Audra vėl smogė Baltijos pajūriui // A. Ziabkus 5 75 2004-04-01d. Eiguliai užklupo miško niokotojus // E. Baronaitė 6 78 2004-04-05d. Atsinaujinęs „Girios aidas“ vėl atvėrė duris // G. Rafanavičienė 7 85 2004-04-14d. Miškininkai ragina kovoti su kormoranais // A. Pilaitienė 8 86 2004-04-15d. Šimonių girioje išgrįstas pažintinis takas // V. Juškienė 9 90 2004-04-20d. Kareiviai kuopė šiukšles iš miškų prie Alytaus // A. Jankauskienė 10 95 2004-04-26d. Politikai ir sodino mišką, ir žaide futbolą // Lietuvos ryto inf. 11 99 2004-04-30d. Ranka nesudrebėjo prieš 80-metes pušis // A. Ziabkus 12 102 2004-05-05d. Vagišiaus grobis – 320 kalnapušių sodinukų // G. Pilaitis 13 102 2004-05-05d. Kirtėjai be atodairos išguldė pusamžį mišką // G. Rafanavičienė 14 104 2004-05-07d. Mišką gesino dešimtys ugniagesių ir karių // K. Stankevičė 15 104 2004-05-07d. Gražūs ragai šildo trofėjų meistro rankas // E. Sabalytė 16 125 2004-06-01d. Druskininkuose – sezono pradžios šventė // G. Rafanavičienė 17 126 2004-06-02d. Šiukšlių deginimas virto didžiuliu gaisru // G. Šiuparys 18 139 2004-06-17d. Pajūrio ievas ir žolynus siaubia kirmėlės // A. Pilaitienė 19 150 2004-07-01d. Lietuvos girias dar galima išgelbėti nuo iškirtimo // J. Kenstavičius 20 212 2004-09-13d. Miškininkas akmenis į sodybą vilko ir iš kaimiečių laukų // A.

Jankauskienė 21 213 2004-09-14d. Grybai ne betelpa į krepšius // G. Rafanavičienė 22 216 2004-09-17d. Statūs Nemuno šlaitai atstos bėgikams kalnus // G. Rafanavičienė 23 220 2004-09-22d. Miškininkai dalijo Auksinius kankorėžius // A. Vaškevičius 24 231 2004-10-05d. Lietuvos medkirčiai turi ir ko pasimokyti // A. Pocienė 25 234 2004-10-08d. Vilkų kaukimas – vaistai nelaimintos meilės kankinimams // E.

Sabalytė 26 237 2004-10-12d. Mieste užderėjo sėklos klevų girioms veisti // T. Kontrimavičius 27 248 2004-10-25d. Į mišką – rinkti butelių ir kitų šiukšlių // A. Vaškevičius 28 255 2004-11-03d. Medelyno sargas naktį tapo nusikaltėlių auka // K. Stankevičė 29 273 2004-11-24d. Samanės gamintojai girdo ir žmones, ir žvėris // A. Lekavičius 30 275 2004-11-26d. Medžioklės ragų melodijas išstumia mobilieji telefonai // F. Žemulis 31 287 2004-12-10d. Išretėję miškai verčia žvėris keisti įgimtus įpročius // E. Baronaitė 32 298 2004-12-23d. Žentas įtariamas savavališkai iškirtęs uošvio mišką // A. Ziaubkus 33 298 2004-12-23d. Paaugliai pakliuvo po miškavežio ratais // R. Čergelienė 34 300 2004-12-27d. Kulkomis suvarpyti medžiai įžiebė aistras // A. Ziaubkus

75

PRIEDAS Nr. 6 „Respublika“ 2004 metai Eil. Nr. Data Straipsnio pavadinimas, autorius 1 13 2004-01-14d. Miškininkai augina kopas // A. Puišienė 2 14 2004-01-15d. Miškas pakvietė neįgalimuosius // A. Kvedarienė 3 26 2004-02-02d. Sunkus miškavagių kelias iki areštinės // A. Kvedarienė 4 29 2004-02-05d. Telšių rajone – šernų ūkis // D. Staškevičiūtė 5 41 2004-02-20d. Alytuje baigia iškirsti areštuota mišką // D. Paulauskaitė 6 48 2004-02-28d. Įveisi mišką dabar – gausi didžiules išmokas // R. Karnackaitė 7 53 2004-03-10d. Ukmergės miškai auginami žmogui // I. Galkauskienė 8 57 2004-03-13d. Kas kirs Lietuvos miškus? // V. Danilevičiūtė 9 67 2004-03-23d. Miškų pareigūnai turės teisės vadovą // A. Kvedarienė 10 77 2004-04-03d. Kur miškai žaliuoja 11 82 2004-04-09d. Kasdieniniai miško vaizdai – fotografijose // A. Kvedarienė 12 87 2004-04-16d. Šiauliai švarino Alytaus miškus // A. Jakulis 13 91 2004-04-21d. Šalies urėdijose – miškasodžio talkos // E. Mačieža, G. Sivickienė 14 93 2004-04-23d. Paverdemės miške – tūkstantis ąžuolų / A. Padora 15 95 2004-04-26d. Europos miškas rudenį virs trispalve // K. Kučinskaitė 16 97 2004-04-28d. Miškasodis – pagarba miškui // E. Matulaitytė 17 102 2004-05-05d. Gaivinamas miškas virto aukso gysla vagims // D. Čižauskas 18 108 2004-05-12d. Lietuvoje sodinami Europos miškai // A. Lapinskas 19 114 2004-05-19d. Brangstančios malkos tampa deficitu // D. Silickienė 20 123 2004-05-29d. Ne įgalieji gali džiaugtis miško grožybėmis // A. Lapinskas 21 141 2004-06-19d. Eigulys pėsčiomis norėjo apkeliauti Europą // M. Kniežaitė 22 163 2004-07-17d. Miškininkų veiklos sritis – visuomenės švietimas // A. Lapinskas 23 172 2004-07-28d. Lietuvos miškai - patys gražiausi // A. Lapinskas 24 188 2004-08-16d. Lietuva gali likti be miško sanitarų // G. Rosis 25 195 2004-08-24d. Išaugusi paklausa šokdina medienos kainas 26 217 2004-09-18d. Miškininkų šventė – gyvosios gamtos šventė // A. Lapinskas 27 222 2004-09-24d. Specialistai slepia tikrąjį Lietuvos žvėrių skaičių // G. Rosis 28 232 2004-10-06d. Ar gūdu miškuose abipus magistralės? // E. Navys 29 241 2004-10-16d. Žmogus neteks sklypo dėl eglyno, kurio nėra // A. Arlauskienė 30 241 2004-10-16d. Pamiškėje – kraupus radinys // S. Adomaitis 31 254 2004-11-02d. Ir poilsiautojams gerai, iš miškuose švaru // G. Rosis 32 295 2004-12-20d. Kirsti ar nekirsti: ko mes tikimės iš savo miškų? // Dr. M. Lazdinis 33 298 2004-12-23d. Miškininkai vis anksčiau kerta eglutes // R. Vaičiulytė 34 301 2004-12-28d. Lietuvos miškų plotai kasmet plečiasi // A. Miltakauskas 35 301 2004-12-28d. Kasmet veiksmingiau kovojama su neteisėtais medynų kirtimai //

Generalinės miškų urėdijos inf. 36 302 2004-12-29d. Miškininkams – sėkmingiausi dešimtmečio metai // G. Rosis

76

PRIEDAS NR. 7 (1 dalis) 1. Kuri miško funkcija jums svarbiausia?

Ekonominė (malkos, mediena) Rekreacinė (poilsis miške) Ekologinė, aplinkosauginė

2. Kaip vertinate Lietuvos miškų būklę?

Labai gera, nes ____________________ Gera , nes

_________________________

Patenkinama, nes ___________________ Bloga, nes ________________________

3. Koks Lietuvos miškingumas __________% 4. Kaip vertinate miškininkų darbą, veiklą?

Teigiamai, miškai yra gerai tvarkomi Patenkinamai, nes__________________________________________________________ Neigiamai, nes_____________________________________________________________ Miškas pats užauga ir be miškininkų

5. Iš kokių informacijos šaltinių daugiausiai sužinote apie Lietuvos miškų būklę, miškininkų veiklą?

TV laidų Respublikinės spaudos Rajoninės spaudos Radijo laidų

Interneto Pažystamų miškininkų Kitų, ____________________________

_________________________________ 6. Iš kokio informacijos šaltinio jums būtų geriausiai sužinoti apie Lietuvos miškus, miškininkų veiklą?

TV laidų Respublikinės spaudos Rajoninės spaudos Radijo laidų

Interneto Nedomintų visai Kitų, ____________________________

_____________________________________

7. Kuri miškų urėdijos veikla domintų Jus labiausiai? Miškininkų darbai, pvz. želdinimas, kirtimai Bendra urėdijų situacija, pvz. kiek yra kertama, finansiniai rodikliai Šviečiamoji informacija apie miškus, medžius, gyvūnus, augalus it. Aplinkosauginė informacija Rekreacija, informacija apie lankytinas, poilsio vietas Medžioklė Miško vagystės Kita, _____________________________________________________________________ Manęs visai nedomintų

8. Kaip vertinate miškininkų bendravimą su vaikais, jaunimu pvz. Jaunųjų miško bičiulių būreliai, švietimas mokyklose?

Teigiamai Neigiamai,

nes_______________________________________________________________

77

PRIEDAS NR. 7 (2 dalis)

9. Ar dalyvautute miškininkų organizuojamuose renginiuose, pvz. medžių sodinimo šventėje ?

Taip, nes ___________________________________________________________________

Ne, nes_____________________________________________________________________

10. Ar dažnai lankotės miške?

Dažnai Retai Visai nesilankau

Jūsų amžius _______________ Gyvenamoji vieta ___________________________

78