morkų auginimo technologija - darzoviuseklos.lt · morkų auginimo technologija aistra inovacijoms...

Morkų auginimo technologija

Aistra inovacijoms

1

MORKŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJA

Morka yra dvimetis augalas: pirmaisiais metais išauga skrotelė ir sultingas šakniavaisis, kuris vartojamas

maistui, o antrais metais iš pasodinto šakniavaisio išauga ţiedstiebiai, ţiedai ir sėklos.

Morkų sėklos smulkios ( 1 g – apie 800 sėklų ) ir negreitai sudygsta, kai

dirvos temperatūra 11 °C sudygsta per 16 dienų, o kai 8 °C – per 25 dienas.

Morkų daigeliai auga labai lėtai ir tiktai praėjus 20 – 25 dienoms po sėjos

pradeda augti pirmasis tikrasis lapelis. Kadangi pasėtos morkos ilgai

nesudygsta, kad jas nenustelbtų piktţolės, reikia laistyti, purenti tarpueilius,

naudoti herbicidus.

Morkos yra dirvų struktūrai jautriausias augalas. Jos gerai auga

sukultūrintose, puveningose, nešlapiose lengvo priemolio ir priesmėlio

dirvose. Sunkiose dirvose blogai sudygsta, būna šakotos, maţos, suskilusios,

nusmailėjusia viršūnėle, ypač sausesniais metais. Morkos mėgsta šviesą, todėl

blogai auga pavėsyje. Dirva turi didelę įtaką šaknų formai ir spalvai.

Morkos sėjamos po gausiai tręštu mėšlu ir anksti rudenį nuimtų kultūrų:

po ankstyvųjų kopūstų, ankstyvųjų bulvių, agurkų ir ţirnių. Į tą pačią

vietą morkos sėjamos ne anksčiau kaip po 4 – 5 metų.

Morkoms dirva pradedama ruošti tuojau nuėmus priešsėlį: skutimu,

kultivavimu ir akėjimu sunaikinus piktţoles, dirva prieš ţiemą suariama

25 cm gyliu. Pavasarį ji kultivuojama ir akėjama. Dirva turi būti puri,

smulkių trupinėlių struktūros ir neperdţiūvusi. Morkų negalima sėti į

švieţiu mėšlu tręštą dirvą, nes šakniavaisiai išauga šakoti, prasto skonio.

Be to, su mėšlu į dirvą patenka morkinės musės kokonų, ir iš jų išsiritusios

musės gali sunaikinti derlių.

Morkoms fosforo ir kalio trąšos išberiamos prieš rudeninį dirvų arimą, o lengvesnėse dirvose – pavasarį,

atsiţvelgiant į maisto medţiagų kiekį dirvoje: P2O5 – 90 – 120 kg/ha, K2O

– 160 – 200 kg/ha. Azoto ir boro ( 1 – 1,2 kg/ha ) trąšos išberiamos tik

pavasarį prieš paskutinį kultivavimą. Akėjant ir voluojant beriamas azotas

( 60 – 90 kg/ha ), tačiau reikia atsiţvelgti į mineralinio azoto kiekį dirvoje.

Vegetacijos pradţioje po antrojo tarpueilių purenimo, smėlio dirvose

morkos papildomai patręšiamos azoto trąšomis iki 30 kg/ha.

Morkos sėjamos įvairiu laiku, atsiţvelgiant į auginimo tikslą. Sėjos laikas

priklauso ir nuo morkų veislės – vėlyvosios veislės sėjamos šalpusniui

suţydėjus ar ţieminiams javams pradėjus augti ( balandţio 1 – 20 dienomis

Vėlyvas hibridas CHAMPION H

(„Syngenta seeds“)

Vėlyvas hibridas ANASTAZIJA H


Vėlyvas hibridas NATALIJA H



Aistra inovacijoms

2

). Vidutinio ankstyvumo morkų veislės sėjamos praţydėjus paprastajai

ievai ( balandţio 6 – 18 dienomis ), nes per anksti pasėjus blogai laikosi

ţiemą. Anksčiau pasėtos duoda didesnį derlių. Nepaisant kokiam tikslui

morkos bus auginamos, jas reikia pasėti iki darţelinio jazmino ţydėjimo

pradţios ( birţelio 7 – 8 dienos ), nes vėliau pasėtų derlius būna maţas.

Morkos pavasarį sėjamos anksti, kai tik galima įeiti į dirvą, lygioje

dirvoje darţovių sėjamosiomis. Sėjama eilutėmis 45 cm tarpueiliais. Į

hektarą reikia pasėti 1 – 1,3 mln. sėklų. Jei pasėtą plotą numatoma akėti,

sėklos norma 0,5 kg/ha padidinama. Sėklų įterpimo gylis lengvose dirvose

2 – 2,5 cm, o sunkesnėse – 1,5 – 2 cm. Skirtas laikymui geriausia sėti geguţės antroje dekadoje.

Jei po sėjos palijo ir dirvoje susidarė plutelė, ne vėliau kaip po 4 – 5 dienų akėjama tinklinėmis akėčiomis

skersai arba įstriţai eilučių, traktoriui vaţiuojant lėtąja eiga. Pradėjus morkoms dygti, kai tik matyti

eilutės, tarpueiliai pirmą kartą purenami su apsauginiais diskais. Per vegetaciją purenama 3 – 5 kartus ( 4

– 6 cm gyliu ), o po kiekvieno laistymo negiliai ( 4 – 6 cm gyliu ) supurenti

būtina. Purios ir nepiktţolėtos dirvos nepurenamos. Labai svarbu morkas

kruopščiai išretinti. Retinama 2 kartus. Pirmą kartą, kai daigeliai esti 3 – 4 cm

dydţio, tarp morkų paliekami 3 cm tarpai, kartu morkos išravimos.

Paaugusios morkos ( 1 – 1,5 cm storio ) retinamos antrą kartą ir apkaupiamos,

kad nepaţaliuotų galvutės. Joms retinti reikia daug rankų darbo, todėl

gamybiniuose plotuose sėtinos ( 3 – 4 kg/ha ) rečiau ir retinama skersai eilių

lengvosiomis akėčiomis. Piktţolės naikinamos atitinkamais herbicidais.

Pirmąjį auginimo mėnesį morkoms reikia daug drėgmės, todėl, jei dirva

sausa, pasėlis laistomas ( 100 – 150 m3/ha vandens ). Ankstyvos sėjos morkos

laistyti pradedamos birţelio pradţioje, vėlyvesnės – liepos pradţioje. Priesmėlio

dirvos laistomos iki 5 kartų, priemolio iki 4 kartų. Laikyti skirtos morkos baigiamos laistyti likus 25 – 30

dienų iki derliaus nuėmimo. Normalaus drėgnumo metais ir nelaistytuose plotuose galima gauti didelį

morkų derlių. Be to, po sausrų prasidėjus lietingam laikotarpiui dėl

drėgmės kiekio kitimo dirvoje, morkų šakniavaisiai pradeda

trūkinėti.

Morkų derlius imamas prieš didesnį atšalimą. Tačiau nereikia

morkų kasti anksti. Kasant vėliau, josią susikaupia daugiau

karotino. Maţuose plotuose morkos kasamos šakėmis. Didesniuose

plotuose iškeliamos paprastu plūgu be verstuvo. Dideliuose

plotuose morkos sėkmingai nuimamos šakniavaisių kasamąja. Nuo

išrautų morkų šakniavaisių nuvalomi lapai ir jos rūšiuojamos. Maţos,

Vidutiniškai ankstyvas hibridas DORDOGNE H


Ankstyva veislė FANCY


Ankstyvas hibridas ADIGE H



Aistra inovacijoms

3

sutrūkusios ir paţeistos atskiriamos greitam vartojimui, maistui ar pašarui. Visos kitos gabenamos į

sandėliavimo vietas. Jos gerai laikosi tik tokiuose sandėliuose, kuriuose galima palaikyti apie 0 °C

temperatūrą. Rūsiuose morkos laikomos susluoksniuotos su švariu smėliu, o kaupuose – su ţemėmis. Jei

ţemė sunkesnė, tai ir kaupuose sluoksniuojama su smėliu.

Herbicidai morkų pasėliams

Herbicidai Norma kg,

l/ha Jautrios piktţolės Purškimo laikas

Agil 100 EC

(Propakvizafopas 100 g/l) 1,0

Vienmetės miglės, dirvinės

smilguolės, tuščiosios aviţos,

dirvinės svidrės, šėrytės,

paprastieji varpūčiai, baltosios

smilgos, paprastosios rietmenės.

Purškiama, kai piktţolės

turi 3 – 5 lapelius (10 –

15 cm aukščio).

Focus Ultra

(Cikloksidimas 100 g/l)

1,5 – 2,0

+ 0,5 – 1,0

Dash HC

Tuščiosios aviţos, paprastosios

rietmenės, dirvinės smilguolės,

šėrytės, paprastieji varpūčiai.

Atsparios piktţolės: vienmetės

miglės.

Purškiama, kai piktţolės

turi 3 – 5 lapelius (10 –

15 cm aukščio).

Fuisilade forte 150 EC

(Fluazifop – p – butilas

150 g/l)

1,5 – 2,0

Tuščiosios aviţos, paprastosios

rietmenės, dirvinės smilguolės,

šėrytės, svidrės, paprastieji

varpūčiai, dirsės, baltosios

smilguolės.

Atsparios piktţolės: vienmetės

miglės.

Purškiama, kai

vienmetės vienskiltės

piktţolės turi 2 – 4

lapelius (0,75 – 1,0 l/ha)

Purškiama, kai

daugiametės vienskiltės

piktţolės išaugina 4 – 6

lapelius (1,5 – 2,0 l/ha)

Stomp

(Pendimetalimas 330 g/l) 4,0

Dirvinės smilguolės, rietmenės

miglės, šėrytės, baltosios

balandos, aklės, notrelės, darţinės

ţliugės, dirvinės čiuţūtės,

veronikos, našlaitės, dirvinės

nemiršėlės, trikertės ţvaginės.

Atsparesnės piktţolės: vaistinės

ţvirbliarūtės, kibieji lipikai,

ramūnės, paprastosios gaivos.

Purškiama prieš morkų

sudygimą.

Fenix 600 SC

(Akeonifenas 600 g/l) 2,5

Burnočiai, plačiosios balandūnės,

trikertės ţvaginės, baltosios

balanos, kibieji lipikai, notrelės,

raudonţiedţiai progailiai, aguonos

birulės, dirviniai ridikai, dirviniai

garstukai, smulkiaţiedis

galinsogos, paprastosios gaivos,

dirvinės neuţmirštuolės, dėmėtieji

rūgčiai, rūgčiai takaţolės,

trumpamakščiai rūgčiai,

plaukuotieji rūgčiai, raudonţiedis

notrelės, dirvinės usnys,

naktiţiedės, garstukai, dirvinės

pienės, darţinės pienės, notros,

dirvinės čiuţutės, dirvinės

Purškiama vieną kartą

prieš sudygstant

pasėliams 1,5 l/ha, antrą

kartą purškiama sudygus

darţovių pasėliams, kai

darţovės turi 2 tikruosius

lapelius, o piktţolės yra

skilčialapių augimo

tarpsnyje 1 l/ha.


Aistra inovacijoms

4

veronikos, persinės veronikos,

gailiosios dilgėlės, našlaitės,

ramūnės, vaistinės ţvirbliarūtės.

Insekticidai morkų pasėliams

Insekticidai

Norma,

kg/ha

l/ha

Kenkėjai

Purškimo laikas

Decis mega

(Deltametrinas 50 g/l) 0,15 Morkinės musės

Purškiama vegetacijos

metu 2 kartus.

Mavrik 2F

(Tau-fluvalinatas 240 g/l) 0,1 Morkinės blakutės


metu 2 kartus.

Fungicidai morkų pasėliams

Fungicidai

Norma,

kg/ha

l/ha

Ligos Purškimo laikas

Amistar

(Azoksistrobinas 250 g/l) 0,8 Alternariozė

Purškiama pasirodţius

pirmiesiems ligoms

poţymiams 2 kartus.

Ataka NT

(Mankocebas 750 g/kg) 2,0 Alternariozė (juodoji dėmėtligė)


metu 2 kartus.

Dithane NT

(Mankocebas 750 g/kg) 2,0 Alternariozė (juodoji dėmėtligė)


metu 2 kartus.

Folicur

(Terbukonazolas 250 g/l) 1,0 Alternariozė


metu 2 kartus.

Signum

(Boskalidas +

pirakeostrobinas 267 + 67

g/kg)

0,75 – 1,0 Juodoji dėmėtligė, sklerotinis

puvinys.


metu 2 kartus.

Morkų ligos ir kenkėjai

Paprastosios rauplės (Streptomyces scabies)

Požymiai. Paţeistų šakniavaisių paviršius pasidengia ruduojančiomis rauplių dėmėmis. Daugiau

sergančių pasitaiko ten, kur jos auginamos monokultūroje po kaupiamųjų augalų,

neutralios ir šarminės reakcijos dirvose, kai nuolat stinga drėgmės.

Prevencija:

Teisingai parinkti dirvas, kurių pH nebūtų aukštas.

Uţtikrinti reikiamą drėgmės kiekį darţovių augimo metu.

Auginti atsparius Syngenta seeds hibridus. Išsamesnė informacija telefonu 8-

347-55262.


Aistra inovacijoms

5

Šiaurinis gumbinis nematodas (Meloidogyne hapla)

Požymiai. Paţeisti augalai lėtai auga, skursta, silpnai dera, vysta. Nematodų lervos, besiskverbdamos į

šaknis, išskiria fermentus, kurie erzina augalų ląsteles, ir šios pradeda nenormaliai daugintis – susidaro

gumbai, šakniavaisiai deformuojasi, išauga daug šoninių šaknelių (pasidaro „barzdoti―), ant kurių matyti

kelių milimetrų dydţio gumbeliai. Dėl to, kad šakniavaisiai pernelyg šakoti ir apţėlę, juos sunku išrauti.

Jei infekcija ankstyva, daigai gali visai sunykti. Daugeliu atvejų nematodai pasėlyje kenkia ţidiniais

(lokaliai). Kenkėjai plinta per uţkrėstą ţemę, su įrankiais, padargais.

Prevencija:

Būtina laikytis sėjomainos: morkų, petraţolių neauginti po augalų, kurie gali būti nematodų

maitintojai.

Aptikus kenkėjais uţkrėstą lauką, maţiausiai 5 metus neauginti augalų, kuriuos gali paţeisti

kenkėjas.

Morkas auginti lengvose dirvose, geriausia po javų; neauginti po ţirnių, pupelių, petraţolių,

pomidorų, bulvių.

Auginti atsparius Syngenta seeds hibridus. Išsamesnė informacija telefonu 8-347-55262.

Gumbinis nematodas 1 Gumbinis nematodas 2 Gumbinis nematodas 3

Morkų kekerinis puvinys (Botrytis cinerea)

Požymiai. Vegetacijos metu kekerinis puvinys daţniausiai paţeidţia nusilpusias ar laiku nenuimtas

morkas. Daugiausia ţalos padaro ţiemą. Ant šakniavaisių atsiranda apskritų arba netaisyklingų rudų

puvinio dėmių. Jos greitai plinta ir susiliejusios apima visą morką. Pūvanti morka esti aptraukta puriomis

pilkomis, pelenų atspalvio dulkingomis apnašomis. Jų viršūnė beveik bespalvė, pagrindas rusvas,

viršūnėlės išsišakojusios. Pilkasis kekeras į šakniavaisio vidų gali patekti tik per mechaniškai suţalotas ir

vabzdţių arba kitų grybų paţeistas vietas. Ypač intensyviai kekerinis puvinys plinta drėgnoje aplinkoje.

Prevencija:

Ţiemai palikti tik perrinktas, nesuţalotas, sveikas morkas.

Pūvančius šakniavaisius tuoj pat pašalinti.



Aistra inovacijoms

6

Kekerinis puvinys 1 Kekerinis puvinys 2 Kekerinis puvinys 3

Morkų sklerotinis (baltasis) puvinys (Sclerotinia sclerotiorum)

Požymiai. Tai labai daţna morkų liga. Ypač daug ţalos ji padaro laikymo metu, apsikrėtusios morkos

sandėlyje greitai pūva. Jeigu morkos uţsikrečia vegetacijos metu, virš dirvos esanti šakniavaisio dalis

suminkštėja ir apsitraukia balta, į vatą panašia grybiena. Grybienos paviršiuje išsiskiria skaidraus skysčio

lašeliai. Netrukus susidaro šviesūs netaisyklingos formos, vėliau pajuoduojantys ţirnio sėklos dydţio

kūneliai - skleročiai, kurie gali išlikti gyvybingi keletą metų ir vėl uţkrėsti sveikus augalus.

Ši liga ypač intensyviai plinta drėgnoje aplinkoje. Temperatūros optimumas + 24 °C, nors grybas vystosi

0—28 °C temperatūroje. Sklerotinis puvinys daugiau ţalos padaro rūgščiose sunkiose šlapiose dirvose.

Prevencija

Laikymui atrinkti sveikus, neapvytusius, mechaniškai nesuţalotus šakniavaisius.

Saugyklose palaikyti tinkamą temperatūrą ( 1 – 4 °C ) ir drėgmę ( 90 – 95 % ).

Sandėliuojamas morkas pabarstyti kreida ( 150 – 200 g/10 kg morkų ).

Pastebėjus ligą, reikia pašalinti uţkrėstas morkas, bei pakeisti smėlį apie jas.


Sklerotinis puvinys 1 Sklerotinis puvinys 2 Sklerotinis puvinys 3

Morkų rizoktoniozė (Rhizoctonia violacea)

Požymiai. Morkų rizoktoniozė plinta lauke ir laikymo vietose. Vasaros pabaigoje ant morkų šakniavaisių

galvutės, rečiau kitose vietose, susidaro švininės, vėliau rausvos spalvos dėmės. Jų paviršius kiek įdumba

ir apauga iš pradţių bespalve, vėliau tamsiai violetine valktimi. Vėliau valktis sunyksta, ir susiformuoja

tamsiai violetiniai iki 5 mm skersmens grybo skleročiai, kurie gali ilgą laiką išlikti gyvybingi ir uţkrėsti


Aistra inovacijoms

7

sveikus augalus. Sergantys morkų šakniavaisiai vysta, sutrūkinėja, kartais pūva. Tokių augalų lapai gelsta

ir dţiūsta. Lauke rizoktoniozė plinta ţidiniais. Ypač ţalinga ji gali būti rūgščiose drėgnose dirvose. Ypač

greit supūva paviršiniai ţievės audiniai. Be to, rizoktoniozės paţeisti šakniavaisiai lengviau prieinami

kitiems puvinių sukėlėjams.

Prevencija:

Laikytis morkų auginimo agrotechnikos reikalavimų.


Rizoktoniozė 1 Rizoktoniozė 2 Rizoktoniozė 3

Morkų stemifiliozė (juoduliai) (Stemphylium botryosum)

Požymiai. Daţnai sunyksta daigai. Ant morkų lapų atsiranda tamsiai rudų, kartais koncentriškai rievėtų

dėmių su juodomis apnašomis. Ant lapkočių, stiebų ir ţiedynų taip pat gali būti juodų netaisyklingos

formos dėmių arba paţeistos morkų dalys apnašomis būna padengtos ištisai. Ligoti lapai dţiūsta,

uţsimezga menkos, nelabai daigios sėklos.

Prevencija:

Sėklas imti tik iš sveikų augalų ir prieš sėją beicuoti.

Sergančius sėklojus purkšti vienu iš nurodytų fungicidų.


Stemifiliozė 1 Stemifiliozė 2 Stemifiliozė 3


Aistra inovacijoms

8

Morkų fomozė (Phoma rostrupii)

Požymiai. Fomozė gali paţeisti visas morkų dalis: morkas vegetacijos metu, šakniavaisius — laikymo

vietose, o sėklojus — antraisiais auginimo metais. Daugiausia nuo fomozės nukenčia

sėklojai. Pirmų metų morkų pasėliai pradeda sirgti antroje vasaros pusėje. Ant lapkočių ir

lapų gyslų susidaro balzganos, gelsvos, vėliau pilkos dėmės, nubertos smulkiais juodais

taškeliais. Susidaro įdubusios, baltu pelėsiu aptrauktos dėmės. Pasodinus fomoze sergančius

šakniavaisius į dirvą, nemaţai jų supūva iki ţiedynų susidarymo. Jeigu jie maţiau paţeisti,

išauga sergantys sėklojai ir sėklos. Ant apatinės stiebų dalies, lapų prisisegimo vietose ir ant

ţiedkočių pastebimos tokios pat dėmės kaip ir ant lapkočių. Morkos šia liga smarkiau serga lengvose,

maţai organinių medţiagų turinčiose dirvose. Dirvas morkoms patartina

gausiau patręšti kalio ir fosforo trąšomis.

Prevencija:

Sėti beicuotą sėklą.

Prieš laikymą rūsyje morkos apibarstomos kreidos milteliais (150—200 g kreidos 10 kg morkų).


Morkų cerkosporozė (rudmargė) (Cercospora carotae)

Požymiai. Tai yra daţna ir labai išplitusi morkų liga. Cerkospora paţeidţia pirmametes morkas ir

sėklojus. Pirmieji ligos poţymiai pastebimi liepos viduryje. Vėsesniu oru grybas puola senus, šiltesniu -

jaunus lapus. Ant jų atsiranda 0,1 - 0,2 cm skersmens netaisyklingų arba apskritų rudų, su šviesesniu

centru, nuo sveikų audinių atsiskyrusių rausvai rudu apvadu dėmių. Viršutinėje lapų pusėje dėmių kraštai

šiek tiek iškilę, apatinėje - įdubę. Dėmės palaipsniui didėja ir šviesėja. Lapų pakraščiai susigarbanoja, ir

atskiros lapo dalys arba visas lapas gelsta ir dţiūsta. Ant lapkočių ir sėklojų stiebų dėmės siauros, pailgos,

gelsvai rudos arba rudos. Daugiau augalų suserga lietingu, ūkanotu oru. Ţiemoja grybas dirvoje, augalų

liekanose ir ant sėklų paviršiaus.

Prevencija:

Nuėmus derlių, sunaikinti visas morkų liekanas.

Giliai suarti dirvą.

Laikytis sėjomainos.

Sėti termiškai apdorotą ir beicuotą sėklą.

Kuo anksčiau pasėti ir laiku išretinti morkas, nes tankus pasėlis daugiau nukenčia nuo

cerkosporozės.

Vegetacijos metu sekiojus galima purkšti vienu iš nurodytų fungicidų.



Aistra inovacijoms

9

Cerkosporozė 1

Morkų alternariozė (juodasis puvinys) (Alternaria radicina)

Požymiai. Atsparios pirmametės morkos. Jei jos suserga, tai tik rudenį. Labiausiai nukenčia sėklojai ir

šakniavaisiai ţiemą. Ant apatinių lapų atsiranda netaisyklingų rudų dėmių su vos

ţymiomis ţalsvai juodomis apnašomis. Dėmės greit plinta ir apima visą lapą.

Tokie lapai nudţiūsta.

Ant laikomų saugyklose šakniavaisių galvučių, šonų, rečiau ant smaigalio

pasirodo apskritos arba netaisyklingos juodos įdubusios dėmės, plintančios

morkų paviršiuje ir viduje. Jos apsitraukia tamsiomis apnašomis. Pūvančios

morkos nesuminkštėja, lieka kietos, sausos. Ligai plisti geros sąlygos tada, kai

per aukšta temperatūra, didelė drėgmė ir bloga ventiliacija. Optimali temperatūra

grybui vystytis +28 °C. Rūsiuose morkos pūva labai lėtai. Ši liga plinta per

sėklas ir augalų liekanas, ją platina oro srovės, lietus, vabzdţiai.

Prevencija:

Sėti beicuotas sėklas.

Laikytis morkų auginimo agrotechnikos reikalavimų.


Ţiemai atrinkti sveikus šakniavaisius ir tinkamai juos laikyti.

Į saugyklas dedamos kreidos milteliais apibarstytos morkos.

Sirgusių augalų liekanas sunaikinti.



Aistra inovacijoms

10

Alternariozė 1 Alternariozė 2 Alternariozė 3

Morkų šlapiasis puvinys (Erwinia carotovora)

Požymiai. Sukelia bakterijos, kurios patenka per sutrūkinėjusias arba kenkėjų paţeistas morkų vietas. Šis

puvinys rūsiuose greitai plinta, ypač rudenį, kai šiltas ir drėgnas oras. Ant apsikrėtusių morkų atsiranda

tamsių vandeningų dėmių. Daţniausiai pradeda pūti galvutė, rečiau kitos šakniavaisių dalys. Paţeisti

audiniai suminkštėja, sutęţta, skleidţia nemalonų kvapą. Puvinio dėmės labai greitai didėja ir apima visą

šakniavaisį.

Prevencija:

Prieš ţiemą saugyklas gerai išdezinfekuoti.

Šakniavaisiams sluoksniuoti kasmet naudoti naują smėlį.

Laiku pašalinti apkrėstas, pūvančias morkas.

Saugyklose palaikyti tinkamą temperatūrą ( 1 – 4 °C ) ir drėgmę ( 90 – 95 % ).


Morkinė musė (Psila rosae)

Požymiai. Tai 4 - 5- mm ilgio dvisparnis vabzdys. Kūnas juodas, blizgantis; galva ir kojos geltoni,

sparnai su ţalsvu atspalviu. Lervos cilindriškos, begalvės ir bekojės, gelsvos,

blizgančios, apie 7 mm ilgio. Jos grauţia morkų šakniavaisiuose siauras landas.

Paţeisti šakniavaisiai deformuojasi, atrodo lyg būtų persmaugti, laikomi supūva.

Paţeistų morkų lapai įgauna violetinį atspalvį, po to gelsta ir dţiūsta. Daugiau

ţalos padaro lietingais metais. Labiau nukenčia tų veislių morkos, kurios turi

trumpus šakniavaisius ir auginamos pavėsyje.

Prevencija:


Netręšti švieţiu mėšlu.

Morkas sėti sausesnėse, atvirose vietose.

Laiku retinti, naikinti piktţoles.


Aistra inovacijoms

11

Skraidant morkinei musei, tarpueiliuose ant stiklo kas 7 - 9 d. dėti naftalino.

Morkinė musė 1 Morkinė musė 2 Morkinė musė 3

Morkinė blakutė (Trioza viridula Zott.)

Požymiai. tai apie 2 mm ilgio, šviesiai ţalias, gleţnas vabzdys, turintis dvi poras skaidrią, pieviškų,

stogiškai sudedamų sparnų ir šokamąsias kojas. Lervos plokščios, ovalios, ţalsvai gelsvos su raudonomis

akimis, beveik nejudrios. Jos čiulpia lapų ir lapkočių sultis. Iščiulpti lapai lieka,

ţali, bet nustoja augti, susigarbanoja, daţnai jų išvaizda primena petraţolių

lapus. Šakniavaisiai būna smulkūs, „barzdoti‖, kieti ir neskanūs.

Prevencija:

Pastebėjus ant morkų blakučių, pasėliai purškiami insekticidais.

Amarai (Brevicoryne)

Požymiai. Tai gleţni vabzdţiai, bet nešokinėjantys. Suaugę gali būti besparniai ir sparnuoti, lervos

visada besparnės, bet panašios į suaugėlius, tiktai maţesnės. Amarai paţeidţia

lapus. Iščiulpti lapai garbanojasi, pagelsta ir nudţiūsta, sumaţėja šakniavaisių

derlius.

Prevencija:

Pastebėjus ant morkų amarus, pasėlį purkšti insekticidais.

Platesnė informacija ir konsultacijos

„Syngenta seeds― atstovybėje

Vilniaus 32, LT-57227 Kėdainiai

Tel.: 8-347-55262

El. paštas: [email protected]

www.darzoviuseklos.lt

mailto:[email protected]

http://www.darzoviuseklos.lt/

morkų auginimo technologija - darzoviuseklos.lt · morkų auginimo technologija aistra inovacijoms...

Documents