1

LIETUVOS AGRARINI IR MIK MOKSLO CENTRO FILIALAS

SODININKYSTS IR DARININKYSTS INSTITUTAS

TVIRTINU:

LAMMC direktorius

Zenonas Dabkeviius

EMS KIO, MAISTO KIO IR UVININKYSTS MOKSLINIAI

TYRIMAI IR TAIKOMOSIOS VEIKLOS PROGRAMA SODININKYSTS

IR DARININKYSTS PLTRA

LIETUVOS SLYGOMS PRITAIKYT LAUKO AKNIAVAISINI

DAROVI AUGINIMO TECHNOLOGIJ TOBULINIMAS IR DIEGIMAS

KIUOSE

2015 m. GALUTIN ATASKAITA

Tyrimo vadovas

Danguol Kavaliauskait

Babtai

2015 m.

2

Vykdytojai:

Danguol Kavaliauskait duomen surinkimas, analiz, ataskaitos parengimas.

Vytautas Zalatorius bandym metodik paruoimas. Bandym rengimas. Duomen

surinkimas, analiz, ataskaitos parengimas.

Ona Bundinien - bandym metodik paruoimas. Duomen surinkimas, analiz, ataskaitos

parengimas.

Danguol Kavaliauskait

Vytautas Zalatorius

Ona Bundinien

3

Turinys

Vykdytojai............................................................................................................................................1

vadas ...................................................................................................................................................3

MTTV projekto tikslas ........................................................................................................................3

Tyrimo objektas ir metodai..................................................................................................................3

Rezultatai

Udavinys I...........................................................................................................................................5

1 klausimas. akniavaisini darovi sjos ir numimo laiko taka derliui ir jo kokybei..................5

2 klausimas. akniavaisini darovi sjos skl normos ir schemos taka drovi derliui ir

kokybei.................................................................................................................................................9

3 klausimas. Darovi mitybos makro ir mikroelementais intensyviose ir tausojaniose gamt daro

augal auginimo technologijose.........................................................................................................14

4 klausimas. Skirting azoto form takos akniavaisini darovi derliaus potencialui tyrimai.... 19

Udavinys II

5 klausimas. Optimalus akniavaisini darovi augal apsaugos priemoni naudojimas...............28

UDAVINYS III................................................................................................................................36

6 klausimas. akniavaisini darovi, auginam vairiomis slygomis ir bdais nitrat kiekio ir

biochemins sudties

nustatymas..........................................................................................................................................36

UDAVINYS IV................................................................................................................................45

7 klausimas. Priemoni, gerinani ir atstatani, bei palaikani sunki dirv struktr tyrimai,

intensyvios darininkysts slygomis.................................................................................................45

UDAVINYS V................................................................................................................................ 60

8 klausimas. Nauj chemini preparat efektyvumo tyrimai pltojant prekin darininkyst..........60

UDAVINYS VI................................................................................................................................66

9 klausimas. Ivados...........................................................................................................................66

10 klausimas. Rekomendacijos..........................................................................................................66

11 klausimas. Literatra.....................................................................................................................66

12 klausimas. Moksliniai straipsniai 2015 m.................................................................................... 66

13 klausimas. Populiars straipsniai 2015 m.....................................................................................66

14 klausimas. Seminarai ir lauko dienos 2015 m............................................................................67 15

klausimas. Daro augal auginimo technologij diegimas Lietuvos darininkysts kiuose..... 67

Priedai.................................................................................................................................................71

4

vadas.

Lietuvos klimato slygos ir natralus dirvos derlingumas yra palanks augalininkystei pltoti.

Taiau Lietuvoje inaudojamos ne visos galimybs iauginti daroves, vaisius ir uogas bei aprpinti

jais alies gyventojus. Apsirpinimo alyje uaugintomis darovmis rodiklis pastaraisiais metais

majo nuo 84 % 2008 m. iki 76 % 2012 m. Sektoriaus nestabilum takoja gamtins slygos. 2008

2012 m. lauko darovi derlingumo svyravimas siek 16,9 %., t. y. nuo 195 kg 100 ha 2008 m. iki

228 kg 100 ha. Besikeiiantis emdirbysts intensyvumas sukelia biologins vairovs struktros ir

ri skaiiaus svyravimus, taigi bet kokia ems kio veikla turi tiesiogin poveik aplinkai.

Daniausiai biologinei vairovei kenkia intensyvus kininkavimas, nors kai kuriais ne maiau

alingas yra ems kio veiklos nutraukimas vietovje. Siekiant, kad Lietuvos ems kio, maisto ir

perdirbimo pramons konkurencingumas nuolat stiprt, btina nuosekliai investuoti nauj

produkt, proces ir technologij krim, diegti inovacinius metodus, taip didinant pridtin vert ir

gerinant produkcijos kokyb. Atsivelgiant i dien aplinkosauginius ikius ypa svarbu

inovacij ssajos su naujausiomis aplinkai draugikoms technologijoms padedanioms kovoti su

klimato kaita, skatinanioms energijos gamyb i atsinaujinani energijos altini, subalansuot

vandens itekli tvarkym ir naudojim, biovairovs isaugojim

MTTV Projekto tikslas ir metodai

Klimato kaita, didjanios tr ir energetini resurs kainos, tr, chemini apsaugos

priemoni bei vandens resurs naudojimo apribojimai, didjantys vartotojo reikalavimai iauginamai

produkcijai, monopolini prekybos tinkl spaudimas kainoms veria augintojus balansuoti tarp

intensyvaus ir tausojanio auginimo, pagaminti daugiau pigesns produkcijos su maesnmis

snaudomis. Kokybinius ir kiekybinius darovi, auginam ilgam laikymui, derliaus parametrus

lemia optimalus sjos laikas, skl normos, sjimo schemos, trimo, augal apsaugos ir laistymo

optimalus suderinimas. Lietuvos augintojai, pirkdami sklas, tras ar augal apsaugos priemones,

gauna tipines rekomendacijas, neatsivelgiant Lietuvos klimato ir dirvoemio ypatumus. Btina

rasti optimalius technologinius sprendimus mork, ir burokli auginimui. Surinkti ir apibendrinti

tyrim duomenis ir pateikti ivadas dl darovi auginimo technologij tobulinimo.

Tyrim apskait ir stebjim duomenys. Atliekant substrat ir bioaktyvi mediag takos

baltagi kopst daig kokybei tyrimus buvo nustatyti daig biometriniai rodikliai: daig auktis,

lap asimiliacinis plotas, nustatytas sausj mediag ir fotosintezs pigment kiekis lapuose. Lap

plotas matuotas lap ploto matuokliu WinDias (Delta-T Devices Ltd., UK). Sausosios mediagos

nustatytos idiovinus lapus 105 C temperatroje iki nekintamos mass. Pigment kiekis nustatytas

spektrofotometru (pagal Vettein) (Wettstein, 1957). Daig lapuose nustatytas azoto, fosforo, kalio,

kalcio ir magnio kiekis. Azotas nustatytas Kjeldalio, fosforas kolorimetriniu, kalis liepsnos

fotometriniu, kalcis ir magnis atomins absorbcijos spektrometriniu metodais.

Atliekant lauko bandymus tirta: dirvoemio agrocheminiai rodikliai: organin mediaga ir

bendrasis azotas (tik prieli augalini liekan apdorojimo tyrime), humusas, pH, j. P2O5 ir j. K2O,

mineralinis azotas. miniai imami i kiekvieno laukelio ir sudaromas jungtinis minys pagal

variantus: pavasar, prie pavasarin dirvos dirbim ir ruden, numus derli. Tyrimai atlikti LAMMC

Agrochemini tyrim labaoratorijoje: pHKCl, potenciometriniu, judrieji P2O5 ir K2O, Egnerio-Rimo-

Domingo (A-L), mineralinis azotas (N-No3 + N-NH4), distiliavimo ir kolorimetriniu (1N KCl

5

itraukoje metodais. miniai Nmin nustatyti imami i ariamojo ir poarmeninio sluoksni, kitiems i

ariamojo sluoksnio.

Dirvoemio fizikiniai rodikliai: dirvoemio drgnis, dirvoemio tankis; dirvoemio kietis.

Dirvoemio drgnio ir tankio tyrimai atlikti dviejuose gyliuose (0-30 ir 31-60 cm), kietis 0-30 cm

gylyje. Dirvoemio miniai imti 2 kartus per vegetacij: vegetacijos viduryje (liepos mn.) ir

vegetacijos pabaigoje. Dirvoemio kietis nustatytas kietomaiu Wile, kurio skals yra trij spalv:

alia, slgis 0-14 kg/cm2, augalams augti tinkamas, geltona 14-21 g/cm2, augalams augti slygos

patenkinamos, neblogos ir raudona, daugiau 21 kg/cm2, augalams augti slygos blogos. Dirvoemio

drgm ir mas nustatyta svrimo metodu, idiovinus dirvoem 105 C temperatroje iki pastovios

mass. Dirvoemio tankis nustatytas Kainskio metodu. miniai i 0-30, 30-60 cm sluoksnio imti

cilindru, kurio tris 100 cm-3, dirvoemio drgnis nustatytas svorimo metodu, diovinant minius

nuolatinje +1050C temperatroje iki pastovios mass.

Dirvos tankis apskaiiuotas pagal formul:

T= D / K, kai T- tankis, g cm-3, D - sauso dirvoemio mas, g, K cilindro tri, cm-3

Tirt priemoni taka sunkaus priemolio dirvoemio armens kietumui vertinta pagal toki

gradacij: menkas, kai armens pusiausvyros tankis 1,5 g cm-3 (Tindiulis, 1979; , 1990; Lechtveer, 1992).

Derliaus numimo metu (technins brandos tarpsniu) atlikti produktyvumo rodikli matavimai

(gs ir akniavaisio mas bei skersmuo, akniavaisio ilgis, vizualiai vertinta ivaizda). Skersmuo

ir plotis buvo matuotas slankmaiu (5 kopst gs ir 30 mork akniavaisi) ilgis liniuote,

mas - pasveriant.

Derliaus numimas. Svertas prekinis ir neprekinis derlius kiekviename laukelyje,

paskaiiuojamas suminis derlius ir prekinio derliaus ieiga.

Produkcijoje atlikti kokybs tyrimai: sausj mediag (svrimo, diovinant 105o C

temperatroje iki pastovios mass), tirpi sausj mediag kiekiai (refraktometriniu), cukr kiekiai

(Bertrano), nitrat (potenciometriniu su jonoselektyviniu nitrat elektrodu), karotino kiekis mork

akniavaisiuose (Murri) metodais. Tyrimai atlikti LAMC SDI Biotechnologijos ir biochemijos

laboratorijoje.

Tyrimo duomen apdorojimas. Tyrim duomenys vertinti dispersins analizs ir koreliacins-

regresins analizs metodais, naudojant program paket Selekcija (Tarakanovas, Raudonius,

2003).

6

UDAVINYS I.

1 klausimas. akniavaisini darovi sjos ir numimo laiko taka derliui ir jo kokybei.

Sjos laikas parenkamas pagal tai, kada numatoma realizuoti produkcij. Lietuvoje vidaus rinka bna

perpildyta darovmis liepos spalio mnesiais, o danai ir iki pat met pabaigos. Taiau sausio

mnes jauiamas lietuvik darovi, ypa mork stygius. Auginimo technologijos jau isprstos,

gaunamas kokybikas ir gausus mork derlius. Morkos laikomos vairaus tipo saugyklose. Belieka

numatyti, kaip aprpinti vartotojus morkomis sausio balandio mnesiais. Vienas svarbiausi

klausim kada geriausia pasti ir nuimti daroves.

Labai ankstyvai ryulli produkcijai galima sti trim terminais. 1 - nedidel plotel pasisti

rugpjio pirmomis dienomis, kad iki ali suspt uaugti 0,5-1 cm skersmens morkos. Gerai

ubertos durpmis jos laikysis per iem, pavasar paaugs ir bus paios ankstyviausios. 2 - sti prie

pat ulant, t.y. gruodio pabaigoje. Tuo laiku sti rizikinga, nes iem bna iki 50C ilumos atlydi,

sklos pradeda dygti, o vliau sta. 3 - sjama pavasar, kai tik galima dirbti dirv, atsivelgiant

jos subrendim. Kad greiiau sudygt, lysv pridengiama polietileno plvele, o sudygusios morkos

agroplvele. Agroplvele pavasar verta pridengti visas ankstyvesnio derliaus morkas, tuomet jos

greiiau uauga.

Vasaros ir rudens derliui geriausia sti balandio pabaigoje gegus pradioje, o laikyti per

iem nuo gegus antrosios puss iki birelio 10 dienos. Galima sti ir dar vliau, bet tai rizikinga.

Svarbu, kad bt drgna dirva skloms sudygti, o iki spalio vidurio morkos susps uaugti ir gerai

laikysis iem.

Mork sklos smulkios ( 1 g apie 800 skl ) ir negreitai sudygsta, kai dirvos temperatra 11 C

sudygsta per 16 dien, o kai 8 C per 25 dienas. Mork daigeliai auga labai ltai ir tiktai prajus 20

25 dienoms po sjos pradeda augti pirmasis tikrasis lapelis. Kadangi pastos morkos ilgai nesudygsta,

kad jas nenustelbt piktols, reikia laistyti, purenti tarpueilius, naudoti herbicidus.

Morkos yra dirv struktrai yra labai jautrus augalas. Jos gerai auga sukultrintose,

puveningose, nelapiose lengvo priemolio ir priesmlio dirvose. Sunkiose dirvose blogai sudygsta,

bna akotos, maos, suskilusios, nusmailjusia virnle, ypa sausesniais metais. Morkos mgsta

vies, todl blogai auga pavsyje. Dirva turi didel tak akn formai ir spalvai. t pai viet

morkos sjamos ne anksiau kaip po 4 5 met. Kad sklos vienodiau sudygt, jos turi bti

kalibruotos, t.y. vienodo dydio, gali bti apveltos beicais ir skl gyvybingum skatinaniais

produktais.

Lauko daigumui turi takos ie faktoriai: sjos laikas ir bdai, dirvos dirbimas, skl

paruoimas prie sj, dirvoemio drgms ir temperatros reimas. Skloms sudygti utenka, kad

dirvoje bt apie 40-50 proc. drgms, netgi 30 proc. viso drgms imlumo, nes perdaug mirkusioje

dirvoje bloga aeracija ir sumaja skl lauko daigumas.

Lietuvos Sodininkysts ir darininkysts institute atlikti sjos laik ir derliaus numimo

tyrimai, nustatyta i faktori taka derliui, kokybei ir isilaikymui. Mork fenologiniai stebjimai.

Mork pasliui sudygti ir augti daugiausia takos turi dirvos temperatra ir drgm. Todl

neatsitiktinai anksiausia pastos morkos dygsta ilgai, o ylant dirvai, dygimo laikas trumpja.

Dygimo pradia, normaliai drgnais metais balandio mnesio sjos, buvo 20 dien, vlesns sjos

tolygiai trumpjo iki 12 dien po sjos. Taiau pagal kalendorin grafik morkos dviej lapeli faz

pasiek apie birelio 6 dien, kai paskutinio varianto buvo tik pradtos sti. Analogikai mnesio

7

skirtumas buvo ir kit vegetacijos tarpsni iki pat technins brandos pradios. Sausringais metais

dygimo periodas 1,5 1,7 karto pailgjo ir buvo net 35 dienos.

Mork biometriniai stebjimai. Vidutinis mork akniavaisio skersmuo tolygiai majo pagal

sjos terminus - nuo 4,3 cm (sta balandio mn.) iki 3,07 cm (sta birelio mnes). akniavaisi

ilgis tolygiai, bet labai maai trumpjo st vlesniais terminais mork (nuo 19,5 cm balandio mn.

iki 18,4 cm birelio mn.). Nuo skersmens ir ilgio tiesiogiai priklauso akniavaisio mas. St

balandio mnes mork vidutin akniavaisio mas buvo 188,1 g, o vliau st tolygiai majo - iki

135,0 g birelio sjos.

Sausringais metais labai didels takos prekiniam derliui turjo sjos laikas - juo anksiau

pasta, tuo didesnis derlius. Gauti skirtumai nuo 39,9 t/ha balandio mn. sjos iki 10,4 t/ha, arba

3,8 karto daugiau negu birelio mn. sjos. Atskirais metais, priklausomai nuo krituli kiekio

balandio mn. sjos - 52,2 t/ha, birelio - 19,0 t/ha arba 2,7 karto daugiau. Gegus mn. sjos derlius

buvo tarpinis.

1 lentel. Sjos laiko taka standartinio derliaus kiekiui.

Eil.

Nr.

Sjos laikas,

Tarpsniai

Prekinio derliaus vidurkis t/ha

1 Balandio 20-30 d. 40,1

2 Gegus 05-15 d. 35,1

3 Gegus 20-30 d. 26,0

4 Birelio 05-10 d. 22,5

Analizuojant vidutin standartin derli, gauta jo priklausomyb nuo sjos laiko. Juo anksiau

pastos morkos, tuo didesnis j derlius.

Taiau, norint gauti ne tik ger derli, bet j tinkamai ilaikyti, reikia atsivelgti ir laikymo

nuostolius. Laikymo tyrimo tikslas nustatyti, kuris sjos laikas ir numimo terminas geriausias

iauginti daugiausia standartins produkcijos.

2 lentel. Mork Svalia F1 sjos ir numimo laiko taka prekins produkcijos kiekiui po

ilgo laikymo,%

Sjos terminai Derliaus numimo laikas, mn., d.

09.18 09.25 10.02 10.09 10.16 10.23 10.30

Balandio 2031d. 67,1 78,95 79,79 76,49 79,62 79,68 79,56

Gegus 5-15d. 67,0 77,82 76,59 76,89 82,04 79,68 79,1

Gegus 20-30d. 69,83 72,95 82,91 79,43 81,48 81,9 83,04

Birelio 5-15d. 71,5 75,8 84,09 82,18 81,83 81,16 81,68

Vidutinikai 68,8 76,4 80,8 78,7 81,2 80,6 80,1

8

1 pav. Prekins produkcijos isilaikymo kiekis pagal numimo laik, %.

Po ilgo laikymo, iki gegus mn., akivaizdiai irykjo produkcijos pokyiai. Nuostoliai siek

nuo 33 iki 16%. Jie kito pagal numimo laik. Rugsjo mn. nuimtos morkos laiksi daug blogiau

negu spalio mn. nuimto. Nuostoliai vidutinikai sudar 23 - 30%. Spalio mn. nuimtos produkcijos

nuostoliai laikymo metu stabilizavosi ir sudar apie 20%, taiau ekonominiu poiriu tai nra

apsoliutus kriterijus, todl buvo atlikta analiz isiaikinti prekins produkcijos po ilgalaikio laikymo

priklausomyb nuo sjos ir numimo laiko termino. Didiausias mork kiekis liko st balandio 20

30 dienomis, o nuimt spalio mn. Produkcijos nuostoliai pagal kitus sjos laiko variantus artimi

vidurkiui.

626466687072747678808284

Rugsjo

18d.

Rugsjo

25d.

Spalio 2d.Spalio 9d. Spalio

16d.

Spalio

23d.

Spalio

30d.Pre

kin

s p

rod

uk

cijo

s k

iek

is,%

Derliaus numimo laikas

9

2 pav. Prekins produkcijos po ilgo laikymo kiekis pagal sjos ir numimo laik (t/ha)

Ivados:

1. Standartinio mork derliaus ieigai didels takos turi sjos laikas. Balandio mn. sjos

derlius vidutinikai yra 40 t/ha, vlyvesns sjos tolygiai sumaja iki 22 t/ha.

2. Numimo laikas standartinio derliaus ieigai takos neturi.

3. Laikymo nuostoliai pagal sjos laik vidutinikai skiriasi iki 2,5%. Didiausi nuostoliai

bna balandio 20 30 d. sjos iki 23%, maiausi - gegus 20 30 d. ir birelio 05 15 d. sjos -

21,2 20,2%.

4. Didels takos laikymo nuostoliams turi numimo laikas. Nuimt rugsjo 18 25 d.

mork jie sudaro iki 24 - 32%. Spalio mn. nuimto derliaus laikymo nuostoliai maai skiriasi (2%).

5. Daugiausia prekins produkcijos - 30 32 t/ha isilaiko, kai morkos stos balandio

mn. 20 30 d., o nuimtos spalio mn. Kituose variantuose prekins produkcijos tolygiai sumaja

iki 15 18 t/ha.

Rekomendacijos:

1. Morkas reikia sti ankstesniais terminais, pilnai subrendus dirvai.

2. Vlyvas morkas, skirtas ilgam laikymui, nuimti reikia spalio mnesi, atvsus orams.

Literatra:

1. Sakalauskas A., Zalatorius V. Mork auginimo technologij tyrimas // ems kio

ininerija. Mokslo darbai. 1996. 28 (2) P. 111 120.

2. Gauien O. Morkos. 2001. Babtai. P. 18 22.

Birelio 5-15d.

Gegus 5-15d.

0

5

10

15

20

25

30

35

Ru

gs

jo 1

8d

.

Ru

gs

jo 2

5d

.

Sp

ali

o 2

d.

Sp

ali

o 9

d.

Sp

ali

o 1

6d

.

Sp

ali

o 2

3d

.

Sp

ali

o 3

0d

.

Pre

kin

s

pro

du

kc

ijo

s k

iek

is, t/

ha

Derliaus numimo laikas

10

3. Staugaitis G. Lauko ir iltnamini darovi trimas azoto tromis. Habilitacinis

darbas. Babtai 1998. P. 78 81.

4. Zinikeviit D., Balelinas P. Zalatorius V. Agrotechnini ir chemini priemoni taka

mork piktoltumui ir derliui. // Integruota augal apsauga: pasiekimai ir problemos. Dotnuva

Akademija. 1997. P. 256 258.

5. Suojala T. Effect of harvest time on the storage performance of carrot // J. Hort. Sci.

Biotechnol. 1999. Vol 74(4). P. 484 492.

6. Fritz D., Weichmann J. Influence of the harvesting date of carrots on quality and quality

preservation // Acta Horticulturae. 1979. Vol. 93. P. 91 100.

7. Rosenfeld H. J., Samuelsen R. T., Lea P. The effect of tempetature on sensory quality,

chemical composition and growth of carrots (Daucus carrota L.). I. Constant diurnal temperature // J.

Hort. Sci. Biotechnol. 1998. Vol. 73. P. 275 288.

2 klausimas. akniavaisini darovi sjos skl normos ir schemos taka drovi derliui

ir kokybei., Lietuvos sodininkysts ir darininkysts institute sukurta mechanizuota mork auginimo

vagotame paviriuje technologija galina uauginti kokybikus akniavaisius, gauti didel

standartins produkcijos ieig, sumainti energetines ir rank darbo snaudas. Apvelgus ir

apibendrinus Europos ali, ypa Lietuvos augintoj, patirt bei institute atlikt tyrim rezultatus,

paaikja, kad morkos sjamos vairaus tipo tiksliomis darovi sjamosiomis (pneumatinio,

vakuuminio, dirinio), kuri konstrukcija panai ir kartu labai skirtinga. I esms skiriasi sjos

noragli tipai. Sjama 123 eilutmis, su 7075 cm tarpuvagiu ir 1,401,50 m traktoriaus

tarpvmis. Skl ibrus, prie urim eme, skla gali bti prispaudiama arba neprispaudiama.

Nemaos takos derliui, ypa jo kokybei, turi sklos beicavimas. Paslio laistymas irgi svarbus

faktorius gausiam derliui uauginti, ypa tai svarbu sausais metais ir pasliui dygstant.

Siekiant ivengti paslio iretjimo ir inaudoti patrt vagos paviriaus plot, sjamos

didesns sklos normos. Ji pasirenkama pagal kelis takojanius veiksnius:

Pagal mork derliaus paskirt 1 labai ankstyvai ryulli produkcijai sjama 2-3 mln. vnt. /

ha (AMSTERDAMO tipas); 2 - vasaros ir rudens derliui geriausia sti sumaint skl norm iki

0,8 1 mln. vnt. / ha, tam sjamos arba specialios trumpesns vegetacijos veisls (hibridai) iki 1 mln.

vnt. / ha (AMSTERDAMO, NANTO tipas), arba stambiaakns iki 0,7 0,8 mln. vnt. / ha

(NANTO/BERLICUM, arba BERLICUM tipas). Kadangi pastarosios yra didesns apie 400 gr.

svorio, ilgos. Jas vasaros laikotarpiu galima pradti realizuoti technins brandos pradioje 150-300

gr. svorio. Morkos laikymui ir ilgam laikymui sjamos didelmis sjos normomis 1 1,5 mln. vnt. /

ha. pagrindinis veisls pasirinkimo kriterijus yra j savyb isilaikyti iki 2-3 arba 6 ir daugiau

mnesi, priklausomai nuo saugojimo ir rinkos slyg.

Sklos norma parenkama pagal Lietuvos atskiro regiono agroklimatines slygas. Atlikus

respublikos darininkysts monitoring nustatyta, kad j gali bti iki deimties. Sklos norma labai

priklauso nuo pasirinktos veisls, jos kokybs, kartu vertinant j paruoimo sjai bd, naudotas

beicavimo mediagas ir sudygim skatinanius pasirinktus bdus. ie veiksniai gali bti mechaniniai

(lifavimas), cheminiai, biologiniai arba kompleksiniai.

Sklos norma tiesiogiai priklauso nuo sjimo bdo sjama eilutmis, tarpas tarp eilui 7-8

cm, ar juostomis pakrikai 8 cm. Ir, inoma, sklos norma priklauso nuo to ar naudojama veisl, ar

hibridas. Kiekvienu atveju vertinama sklos laboratorinis daigumas, atsivelgiama numatom

11

dirvos natral daigum priklausomai nuo parinkto lauko dirvoemio struktros, jo sudties,

vidutinikai 30 proc. Smulki skl sjai tinkamiausia yra grdo, rieuto su maa dulki frakcija

iki 2-3 proc. dirva.

Atlikti tyrimai kokie faktoriai daugiau takoja mork derlingum naudojant Lietuvos

sodininkysts ir darininkysts institute sukurtos mechanizuotos mork auginimo vagotame

paviriuje technologijos atskirus elementus, ar j grupes ir kaip reikt technologij modernizuoti.

Nustatyta, kokie mork auginimo faktoriai - sjos bdas, sklos paruoimas prie sj, sklos

prispaudimas ar laistymas - turi daugiausiai takos kokybikam ir gausiam derliui uauginti. Naudotos

dvi sjos schemos 2 eilutmis su 8 cm tarpu ir 8 cm ploio juosta. Manyta, kad optimaliai augal

turt bti 0,4 0,6 mln.vnt./ha augal [1,4]. Taiau pastaraisiais metais, pradjus naudoti dviej tip

sjamj noraglius, ir atsivelgus kit ali mork augintoj patirt, bei preliminarinius tyrimus,

atsirado galimyb sti dvigubai didesn skl kiek [2]. Tokiu bdu geriau inaudojamas patrtas

vagos paviriaus plotas, atsiranda galimyb gauti didel ir kokybik derli. Siekta nustatyti iki kokios

ribos galima didinti sklos norm: 0,5 mln. vnt./ha; 0,75 mln. vnt./ha; 1,0 mln. vnt./ha; 1,25 mln.

vnt./ha; 1,5 mln. vnt./ha; 1,75 mln. vnt./ha. Morkos stos Lietuvos sodininkysts ir darininkysts

institute sukurta tikslia pneumatine sjamja UPDS 2,8 su dviej sraut arba juostins sjos

noragliais. Sjos schema - 62+8. Tirtas Nanto tipo mork Svalia F1. tankumas.

Gauti tikslij bandym daugiameiai tyrim rezultatai. Atlikti stebjimai. Nustatytas mork

daig tankumas ilgio metre. Pasjus dviem eilutmis su 8 cm tarpu nustatyta, kad didjant skl

kiekiui nuosekliai didjo augal skaiius - nuo 17,9 vnt./m iki 42,1 vnt./m. Pasjus 8 cm ploio juosta,

gautas tolygus daig kiekio ilgio metre didjimas, taiau bendras kiekis buvo 6 -11% maesnis (nuo

16,0 iki 39,7 vnt./m).

Atlikti biometriniai matavimai, nustatytas akniavaisi ilgis, skersmuo, mas ir forma. Tiek

dviem eilutmis, tiek juostiniu bdu, didesne sklos norma st mork tolygiai maja akniavaisi

mas. Pasjus maas skl normas (0,5 0,75 mln.vnt./m), uaugo stambs akniavaisiai - iki 222

253 g. Jie tiko tik perdirbimui. Kituose variantuose pasjant abiem bdais, akniavaisio mas beveik

nesikeit - nuo 179,2 iki 169 g (1,0 1,5 mln.vnt./ha). Pasjus 1,75 mln.vnt./ha, akniavaisi mas

sumajo iki 153 g. Vidutinis akniavaisio ilgis nepriklaus nuo sklos normos morkos vidutinikai

buvo 17,5 18,0 cm ilgio. Isiskyr tiktai vienas variantas (0,5 mln.vnt./ha), kur akniavaisiai buvo

19,5 cm arba 9% ilgesni.

Vidutinis mork akniavaisi skersmuo priklauso nuo sklos normos. Past abiem bdais mork,

akniavaisio skersmuo labai panaus - nuo 4,4 iki 3,5 cm.

Pasjus maomis normomis (0,5 0,75 mln. vnt./ha), dalis buvo smailjanios, o didesnmis

normomis cilindrins formos akniavaisi.

Derlius ir jo kokyb. Kai morkos pastos dviem eilutmis gaunama 4,5% standartinio derliaus

ieiga didesn negu augint juostiniu bdu. Juostos viduje esanios morkos buvo prastesns kokybs,

akivaizdiai pasireikia pakraio efektas.

12

3 lentel. Sjos bd ir sklos normos taka mork akniavaisi derliui

S

jos

b

das

Sklos norma

mln.vnt./ha

Derlius t/ha

Bendras Standartinis Nestandartinis Nestandartinis derlius, %

Vidurkis Vidurkis

Vidurkis

Dvie

m e

ilut

mis

su 8

cm

tar

pu

0,5 35,6 24,3 11,2 31,5

0,75 44,4 30,7 13,6 30,6

1,0 49,5 36,9 12,7 25,6

1,25 54,8 40,6 14,2 25,9

1,5 58,1 43,1 15,0 25,8

1,75 55,2 38,8 16,9 30,6

8cm

plo

io j

uost

a

pak

rikai

0,5 27,3 20,2 10,1 37

0,75 36,6 28,8 12,0 32,8

1,0 36,6 34,6 11,3 30,9

1,25 52,9 36,7 16,2 30,6

1,50 55,3 38,3 16,9 30,6

1,75 53,0 34,6 18,3 34,5

3 pav. Sjos bd ir sklos normos taka standartini mork derliui

Visais metais gautas vidutinis arba didesnis mork derlius. Auginant dviej eilui sjos bdu

vidutinikai gautas 2 4 t/ha didesnis derlius negu juostiniu bdu visuose variantuose, arba 10 - 16%.

Padidinus sklos norm iki 1,25 mln. vnt./ha, gautas didelis derliaus priedas, pasjus 1,25 1,5

mln.vnt./ha, standartins produkcijos ieiga supanajo. Pasiekus 1,75 mln. vnt./ha norm, bendras

derlius, o ypa standartinis sumajo 10 - 12%.

10

15

20

25

30

35

40

45

0,5 0,75 1 1,25 1,5 1,75

Sta

nd

art

ini

mork

d

erli

us,

t/h

a

Sklos norma, mln.vnt/ha

Dviem

eilutmis

8cm juosta

13

Atlikta ekonomin analiz iki kurios ribos apsimoka didinti sklos norm. Nustatyta, kad

didinant sklos norm iki 1,5 mln. vnt./ha, bendras ir standartinis produkcijos derlius didjo, taiau

reikjo 1,5 karto daugiau brangios mork sklos, be to, nuimti didesn derli reikjo didesni ilaid.

Pasjus iki 1,25 mln. vnt./ha juostiniu bdu, tiek derliaus priedas, tiek papildomos pajamos

pakilo ir, po to reikms priartjo viena prie kitos. Paymtina, kad pasjus abiem bdais, papildomos

pajamos gana artimos. Didiausias derliaus ir pajam skirtumas susidaro, kai sjos norma iki 0,5

0,75 mln. vnt./ha. Didinant sklos norm, gaunamos didesns papildomos pajamos - nuo 1600 iki

4200 Lt, kai sjama 0,75 1,5 mln. vnt./ha. Pasjus 1,75 mln. vnt./ha, jos sumaja net 40%.

Derliaus ir pajam didiausi skirtumai susidaro, kai sta 0,5 0,75 mln. vnt./ha normomis.

4 pav. Sjos bd ir sklos normos taka papildomoms pajamoms

Mork paslio tankumui ir atitinkamai sjos normai labai didel reikm turi paslio lietinimas.

Atlikus stebjimus nustatyta, kad laistomame plote morkos vidutinikai buvo 30% tankesnis negu

nelaistomame - 19,3-30,7 vnt./m. Tankiausios morkos buvo pastos dviem eilutmis - atitinkamai 27-

30 vnt./m, o pastos juostomis nuo 16,9 iki 22,7 vnt./m.

Atlikti akniavaisi biometriniai matavimai: ilgis (cm), skersmuo (cm) ir mas (g). Didesni

akniavaisiai uauga, kai sta eilutmis laistomame plote - iki 154,4 g, nelaistomame - iki 156,8 g.

Visuose variantuose akniavaisio ilgis kito nuo 16,9 iki 18 cm. Daugiau skyrsi tiktai akniavaisio

skersmuo. Derliui takos turjo augal kiekis.

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

4500

0,5 0,75 1 1,25 1,5 1,75

Pap

ild

om

os

paja

mos

Lt/

ha

Sklos normos mln.vnt./ha

Dviem

eilutmis

Juosta

pkrikai

14

5 pav. Laistymo taka mork standartiniam derliui

Derlius ir jo kokyb. Laistomame plote gauta vidutinikai 8% daugiau standartins produkcijos.

Derliaus ieiga - 70,069,3%. Eilutmis ir juostomis stos morkos uaugino 7,3% didesn standartin

derli (iki 29,8 t/ha). Apdorojus skl beicu, gautas iki 3% derliaus priedas. Morkos, kuri sklos

prie ueriant eme buvo prispaustos, uaugino 30,1 t/ha, o kuri neprispaustos - 29,8 t/ha

standartins produkcijos.

Burokli skla nra vienoda. Dabar sjama kalibruota, vienodos frakcijos skla. taiau paios

sklos kamuollyje gali bti nuo 1 1,2 (vienadaig) iki 3 4 tikr skl (daugiadaig). Todl

nustatant sjos norm reikia atkreipti dmes laboratorin, lauko daigum bei kiek daig tikimasi i

vieno sklos kamuollio. Valgomj burokli derliui uauginti reikt isti vien eiluts tiesin

metr 12 18 daigi vienadaigi skl . Tada atstumas tarp augal bus 8 5,5 cm.

Valgomj burokli sjai naudojamos sjos schemos ir normos. Sklos ieiga: eiluts kas 45

cm 330-400 tkst. vnt./ha; eiluts kas 70 cm 214-257 tkst. vnt./ha; sudvejintos eiluts 62+8 cm

430-514 tkst. vnt./ha; sutankinta vienaeil sja 23 cm x 4 430-520 tkst. vnt./ha; sutankinta

dvigubomis eilutmis (8+15) cm x 4 (12-15 vnt. numatom augal eilutje teisiniame metre) - 680-

860 tkst. vnt./ha. Darniam valgomj burokli sudygimui turi lauko lietinimo galimyb, tada

galima vlyvesn sja, akniavaisiai bna vienodo standartinio dydio. Buroklius sti reikia

vienodame (lengvesnse dirvose giliau, sunkesnse sekliau) 3 4 cm gylyje. Sjai naudojamos

tikslaus isjimo sjamosios. Burokli sklos dygti pradeda prie 6 - 8C. Esant 10C dirvos

temperatrai jie pradeda dygti po 10 dien, o 15C po 6 8 dien. Jauni burokli daigai ikenia

- 3 - 4C alnas.

Ivados:

24

25

26

27

28

29

30

31

32

1 2 3 4 5 6

Variantai

Laistoma

Nelaistoma

Sta

nd

art

inis

der

liu

s, t

/ha

15

1. Mork sjos bdas dviem eilutmis su 8 cm tarpu yra pranaesnis u juostin (8 cm) sjos

bd. Gaunamas 2 4 t/ha arba 10 - 16% didesnis standartins produkcijos derlius.

2. Pasjus dviej eilui sjos bdu, o sklos norm padidinus nuo 0,5 iki 1,25 1,5 mln.vnt/ha

standartinio derliaus priedas padidja iki 1,6 karto.

3. Pasjus juostiniu bdu, o sklos norm padidinus nuo 0,5 iki 1,25 1,5 mln. vnt./ha,

standartinio derliaus priedas padidja iki 1,9 karto, o pasjus 1,75 mln. vnt./ha sklos norm, derliaus

priedas sumaja.

4. Atsivelgus produkcijos paskirt (perdirbimas, ankstyvoji produkcija, laikymas ir pan.),

veisls ypatybes, auginimo slygas (laistymas, sjamosios tipas, dirvoemis ir pan.), reikt morkas

sti tokiomis normomis: dviem eilutmis 1,0 1,5 mln. vnt./ha, 8 cm juosta 1,0 1,5 mln. vnt./ha.

5. Geriausia mork akniavaisi prekin ivaizda ir standartins produkcijos ieiga gaunama,

kai sjama abiem bdais 1,0 mln. vnt./ha sklos norma.

6. Ekonominiu poiriu, naudojant abu sjos bdus apsimoka didinti sklos norm iki 1,25

1,5 mln. vnt./ha. Gaunamos papildomos pajamos iki 4200 Lt (be papildomo darbo ir sklos kainos).

Papildomos pajamos didja tolygiai kai sjama nuo 0,75 mln. vnt./ha iki 1,25 1,5 mln. vnt./ha sklos

norma.

7. Mork sklos lifavimas ir beicavimas enklios takos derliui nedaro. Beicuot mork sklos

paslyje gaunama 25% didesn standartinio derliaus ieiga.

8. Laistomas paslis geriau sudygsta, o standartiniam derliui turi takos augal kiekis ploto

vienete. Laistomame plote gaunamas iki 42,8 t/ha derlius, kurio 70% sudaro standartin produkcija.

9. Pasjus morkas su skla prispaudianiais voliukais, gaunamas iki 42,05 t/ha derlius (71

72 % standartinio derliaus ieiga). Tai 1,42 % daugiau negu neprispaudus skl.

10. Didiausias standartins produkcijos derlius gaunamas pasjus morkas eilutmis, su 8 cm

tarpu (priedas 2,3 t/ha), beicuota arba nebeicuota skla, laistomame plote, neprispaudus skl.

Rekomendacijos:

1. Morkos sjai sklos norma nustatoma atsivelgiant derliaus paskirt, veisl ir regiono

agroklimatines slygas.

2. Mork sklos norm galima didinti iki 1,5 mln. vnt./ha.

Literatra:

1. Gauien O. Morkos. Babtai, 2001. P. 2226.

2. Zalatorius V. Mork paslio optimizavimas vagotoje dirvoje // Sodininkyst ir darininkyst.

1999. 18(3). P. 9399.

3. Sakalauskas A., Zalatorius V. Mork auginimo technologij tyrimai // ems kio ininerija.

1998. 30(1) P. 7182.

4. Baike I., Lepre L. Impac ofa sowing scheme and distances between plants on yield and

quality of nanto type carrots // Sodininkyst ir darininkyst. 2000. T. 19(1). P. 103111.

3 klausimas. Darovi mitybos makro ir mikroelementais intensyviose ir tausojaniose

gamt daro augal auginimo technologijose.

Gera augal mityba palaiko j fiziologinius procesus, leidianius augti ir duoti gaus

kokybik derli. Be vandens, sauls energijos ir i oro gaunamo anglies dioksido, augalams reikia

dar 14 mineralini element (Rom, 1994), kuriais jie paprastai apsirpina i dirvoemio.

16

Makroelement azoto (N), fosforo (P) ir kalio (K) reikalingi gana dideli kiekiai, tai pat svarbs

yra magnis (Mg), kalcis (Ca) ir siera (S). Mikroelement boro (B), chloro (Cl), natrio (Na), vario

(Cu), geleies (Fe), mangano (Mn), molibdeno (Mo) ir cinko (Zn) reikia dar maiau.

Kompleksini tr sudtis ir kiekis parenkami atsivelgiant auginam augal savybes,

derliaus paskirt, sjomain, ypa priesl ir dirvos paruoim, maisto mediag kiek dirvoemyje

bei regiono agroklimatines slygas (vedas, Januauskait, 2000).

Mikroelement poreikis dar padidja, jeigu darovs auginamos maiau sukultrintuose

dirvoemiuose ar jie reiau triami organinmis tromis. Siekiant optimali derli, jiems iauginti

reikalingi ir didesni mitybos element, tame tarpe ir mikroelement, kiekiai (Staugaitis ir kt., 2002;

, 1990; Danilenko, 1998). J reikia labai maais kiekiais, todl patogiausia naudoti

subalansuot, darovi auginimui skirt kompleksini tr sudtyje, kurios naudojamos priesjinio

trimo metu. Pastaruoju metu plaiai naudojamos bechlors (nes dauguma darovi chloro

nepakenia) kompleksins tros Yara Milla Cropcare 11 11 21 + 2,6 MgO, 10 S su mikroelementais

B, Cu, Fe, Mn, Mo, Zn; Cropcare 12 11 18 + 2,7 MgO + 8 S su mikroelementais B, Fe, Mn, Z; tra

su huminmis rgtimis Humifirst 11 07 18 + 3 MgO + 12 S + humistaras (humins ir fulvo rgtys).

Patrus ia tra yra skatinama dirvoemio mikroorganizm veikla, dl kurios augalai efektyviau

sisavina mineralines maisto mediagas. Tai tra leidianti didinti augal produktyvum efektyviau

panaudojant dirvoemio biologines, agrofizikines ir agrochemines savybes. Darininkystje taip pat

naudojamos kitos bechlors kompleksins tros, tr miiniai, arba vienanars tros. Augal

mitybos kokyb galime vertinti pagal mineralini element kiek dirvoemyje, augaluose

(daniausiai lapuose), augal bkl ir gamtini veiksni galim poveik mitybai Kai dirvoemis

nederlingas, augalus triame reikaling mineralini element tromis. Triama dirva ir (arba)

augalai purkiami tr tirpalais.

3.1. Trimo mikroelementinmis tromis taka derliaus potencialui. Taikant auginimo

technologijas, kuriose siekiama iauginti kokybik produkcij, kompleksins tros su

mikroelementais arba trimas mikroelementinmis tromis ir j naudojimas trimui per lapus

tampa neatskiriama i technologij dalimi (, ,1982, , 1989). Trimas per

lapus skirtas nepalanki klimato, dirvoemio ir kit slyg keliamiems stresams suvelninti, labai

mau papildom tr kiekiu skatinti augal intensyviau sisavinti maisto mediagas i dirvoemio ir

i pagrindinio trimo metu ibert tr (Andrews, 2002; Knittel, Albert, 2003; Charbaji et al., 2008).

I esms yra atliekamas maisto mediag galutinis subalansavimas, sustiprinamas augalo atsparumas

ligoms, apsaugoma nuo fiziologini paeidim. Morkos, kaip ir daugelis darovi, labai jautrios

trom. Labai svarbu, kad jos bt subalansuotos. Be pagrindini tr, didel poveik morkoms augti

ir brsti turi mikroelementai, taiau ne visada pakanka pagrindinio trimo biriomis kompleksinmis

tromis. Kartais pasitaiko labai lieting met, kai tras iplauna vanduo, o sausros metu jos netirpsta

ir augalai j nepasisavina.Tuomet morkos triamos papildomai tirpiomis ir skystomis tromis per

lapus.

Papildomas darovi trimas vegetacijos metu duoda teigiam rezultat: intensyviausiu

augimo metu augalai aprpinami maisto mediagomis, tros per lapus palankiai fiziologikai veikia

augal augimo ir vystymosi procesus. Literatroje nurodoma, jog trimas skystomis

kompleksinmis tromis per lapus padidina derli, bna geresns kokybs produkcija. Kol kas

nebuvo tyrinta, kaip skystos kompleksins tros su mikroelementais, purktos kelis kartus, veikia

mork derli ir kokyb.

17

Sodininkysts ir darininkysts institute atlikti daro augal trimo per lapus tyrimai

Papildomo trimo per lapus tirpiomis Ferticare 14 11 25 + mikroelementai ir kalcio salietra N-15,5

+ Ca-26,5 taka mork standartiniam derliui ir laikymuisi. Pagrindiniam trimui naudota tradicins

tros Kemira Cropcare 10 10 20 - 600 kg/ha. norma - N60 P60 K120 + mikroelementai. Tyrimais

nustatyta kompleksini, vienanari tr ir j bendro periodiko naudojimo vegetacijos metu

galimybi rezultatai.

4 lentel. Papildomo trimo per lapus tirpiomis Ferticare 14 11 25 + mikroelementai ir

kalcio salietra taka mork standartiniam derliui ir laikymuisi.

Trimas (Variantai) Vidutinis

standartinis

derlius po

numimo, t/ha

Vidutiniai laikymo

nuostoliai, %

(natrali netektis ir

atliekos)

Prekin

produkcija po

ilgo laikymo,

t/ha

Pagr. trimas (fonas F,

Cropcare 10 10 20, 600

kg/ha)

27,2 22,04 21,21

F + amonio salietra N30 24,8 17,23 20,53

F + Kemira Ferticare 14 11

25 po 13 kg 3 k., 4% tirpalu,

kas 7 10 dien.

30,0 20,5 23,83

F + 2 k. Kemira Ferticare

14 11 25 (N10 + N10) ir 1 k.

kalcio salietra (N10), kas 7

10 dien

32,0 20,6 25,41

F + 1 k. Kemira Ferticare 14

11 25 (N10) ir 2 k. kalcio

salietra (N10+ N10), kas 7

10 dien.

30,6 20,2 24,42

F + 3 k. kalcio salietra (N10

+ N10 + N10), kas 7 10

dien.

28,6 14,2 24,81

Biometriniai matavimai atlikti prie derliaus numim. Nustatyta akniavaisio mas, ilgis ir

skersmuo, vizualiai nustatyta akniavaisio forma. Didiausi vidutins mass skirtumai gauti tarp 2

5 variant, o palyginus su 4 variantu, ir nesiekia 10%, tai yra kai akniavaisis yra arti 200 g skirtumas

15 18 g. akniavaisi ilgis ir skersmuo atskiruose variantuose maai skyrsi (5 - 7% ribose).

Nitrat kiekio ir biochemins sudties nustatymas.

Numus derli, nustatytas cukraus kiekis mork akniavaisiuose. 1 2 variante (kontrolinis ir trta

biria amonio salietra) cukraus vidutinikai buvo 4,43% maiau negu papildomai trtuose per lapus.

Tirpios sausosios mediagos visuose variantuose skyrsi tik 1 - 2%. Sausj mediag maiausi

buvo kontroliniame variante, daugiausia trtame amonio salietra - 15 ir 3 kartus trtame Kemira

18

Ferticare - 9,1% daugiau. Kituose variantuose buvo 4 - 6% skirtumas. Karotino kiekis variantuose

panaus, iskyrus kontrolin variant, kur 3,5 % nesiek vidurkio.

Papildomi patrus, btina stebti nitrat kiek produkcijoje. Prie darovi numim nustatyta daug

nitrat. Kontroliniame variante 433,7 mg/kg, kituose variantuose panaiai arba keliais procentais

maiau. Po ilgo laikymo, balandio pabaigoje, nitrat kiekis visuose bandiniuose sumajo dvigubai.

Daugiausia liko kontroliniame variante - 250,6 mg/kg. Vadinasi papildomas trimas nitrat kiekiui

takos neturi.

Derlius ir jo kokyb. Pagrindinis rodiklis, kuris rodo papildomo trimo svarb, yra standartinis

mork derlius ir jo kiekis bendroje produkcijoje.

6 pav. Papildomo trimo per lapus tirpiomis Ferticare 14 11 25 ir kalcio salietra

tromis taka bendrajam, prekiniam ir nestandartiniam derliui.

Atliekant skaiiavimus remtasi gautais vidutiniais derliais. Akivaizdu, kad, papildomai

patrus per lapus, visais atvejais gaunamas nuo 3 iki 5 t/ha derliaus priedas. Taiau trtame biria

amonio salietra (N 30) (2 variantas) gaunamas 2,4 t/ha arba 9,7% derliaus nuostolis. Didiausias

standartins produkcijos derliaus priedas gautas, kai po pagrindinio trimo trta 2 kartus Kemira

Ferticare (N10 + N10) + kart kalcio salietra (N10). Palyginus gretimus variantus, gauta daugiau 2

t/ha, o palyginus su kontroliniu variantu - 4,4 t/ha arba 15% derliaus priedas. Derliaus kokyb labai

priklauso nuo papildomo trimo bdo. Kontroliniame variante gaunama iki 26% nestandartins

produkcijos. Trtame amonio salietra variante jos dar padidjo iki 33%. Variantuose, kuriuose trta

per lapus, nestandartins produkcijos sumajo iki 25%.

Tiek derliaus kokyb, tiek standartins produkcijos kiekis enkliai isiskyr kai du kartus trta

Kemira Ferticare 14 11 25 + mikroelementai + kartas kalcio salietra (4 variantas). Gaunamas iki

1540 Lt pajam priedas, o papildomos ilaidos troms tesudar 200 Lt, - mechanizuotiems darbams

45 Lt,-didesnio derliaus numimui 46 Lt. Tai yra 291 Lt/ha arba 19% pajam priedas.

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

1 2 3 4 5 6

Derl

ius

,t/

ha

Trimo bdai

Prekinis derlius R1,526

Nestandartinisderlius

Bendras derlius

19

7 pav. Papildomo trimo per lapus tirpiomis Ferticare 14 11 25 ir kalcio salietra

tromis taka prekiniam derliui ir laikymuisi.

Prekins produkcijos nuostoliai laikymo metu kito apie 20 %. Prasiau laiksi kontrolinio

varianto morkos - 22,04 % nuostolio, geriausia - trtos papildomai per lapus kalcio salietra 14,2 %

nuostolio. Realizavus produkcij po ilgo laikymo gautos 10 12 % didesns pajamos negu i karto

po numimo. Laikymo ilaidos iki balandio pabaigos sudar iki 50 Lt/t. Produkcijai i hektaro

ilaikyti sudaryt 1500 Lt. Tokiu bdu abiej realizacij pajamos susivienodina. Kai morkos

papildomai triamos du kartus Kemira Ferticare ir kart kalcio salietra, realizavus produkcij

ruden, pajamos yra enkliai didesns (10 12 %). Po laikymo pajamos visuose papildomo trimo

variantuose (3 6) buvo labai artimos, skyrsi tik 2 5 %

Ivados:

1. Nustatyta tiesiogin priklausomyb tarp vidutins mork akniavaisio mass ir derliaus.

2. Mork biochemin sudtis, nepriklausomai nuo trimo bdo, i esms nesiskiria.

3. Papildomai patrus per lapus, gaunamas 10 - 13%. derliaus priedas Didiausias derliaus

priedas, iki 15% kai po pagrindinio trimo + 2 kartus triama Kemira Ferticare (N10 +N10 ) ir 1

kartas kalcio salietra (N10 ).

4. Patrus per lapus tirpiomis tromis, gaunamas iki 1500 Lt/ha pajam priedas.

5. Ilgo laikymo metu gaunama apie 20 % produkcijos nuostoli. Blogiausiai laikosi papildomai

netrtos morkos, (nuostoliai 22 %), geriausiai trtos kalcio salietra (14,2 %).

6. Pajamos u prekin produkcij tiek ruden, tiek po ilgo laikymo yra panaios.

Rekonendacijos:

1. Pramonini bdu auginamas akniavaisines daroves rekomenduojama trti specialiomis,

balansuotomis kompleksinmis tromis su mikroelementais. Tr kiekis lengvai skaiiuojamas

pagal azot.

2. Vegetacijos metu darovs triamos ir per lapus ne maiau kaip tris kartus.

3. Atskirai darovs triamos per lapus mikroelementinmis tromis po patirto streso.

Literatra:

1. Staugaitis G. Azoto tr norm ir dirvoemio mineralinio azoto taka mork derliui ir

kokybei. // Sodininkyst ir darininkyst 1995. 14. P. 80 89.

0

5

10

15

20

25

30

35

1 2 3 4 5 6

Pre

kin

p

rod

uk

cija

, t/

ha

Trimo variantai

Produkcija ruden Produkcija pavasar

20

2. Gauien O. Morkos. Babtai, 2001. P. 26 29.

3. Gauien O. Vikelis P. Meteorologini slyg taka karotino kiekiui morkose. //Biologija.

1996. Nr. 3. P. 36 37.

1. Staugaitis G. Lauko ir iltnami darovi trimo azoto tromis optimizavimas.

/Habilitacinis darbas, Babtai 1998. P. 38 39 P. 90 93.

2. Zalatorius V. Balelinas P. Zinikeviit D. Mork auginimo vagotame paviriuje

agroekonominis efektyvumas // ems kio mokslai. 1998. 2. P. 45 49.

3. Salo T. Effects of band placement and nitrogen rate on dry mater accumulation, yield and

nitrogen uptake of cabage, carrot and onion // Agricultural and Food Science in Finland. 1999. Vol.

2.P.157 232.

4. Pietola L., Salo T. Response of P, K, Mg and NO3 - N contens of carrots to irrigation, soil

compaction, and nitrogen fertilization // Agricultural and Food Science in Finland. 2000. Vol. 9. P.

319 331.

4 klausimas. Skirting azoto form takos akniavaisini darovi derliaus potencialui

tyrimai.

Darovi derlingumas ir produkcijos kokyb priklauso nuo naudojam tr form. Norint

iauginti ES standartus atitinkani ir rinkoje gebani konkuruoti produkcij, reikalingas tinkamas

darovi trimas, utikrinantis augal vegetcij ir kokybiko derliaus uauginim (Brazien Z.,

2004, Gauien O., 2001, Petronien D., 2001, ., ., 1986). Triant

optimaliai parinktomis normomis, produktyviau pasisavinami maisto elementai. Svarbiausias i j

yra azotas. Azotas, ypa nitratin jo forma, labai judrus ir lengvai iplaunamas elementas. todl esant

nepalankioms meteorologinms slygoms galimi nemai jo nuostoliai (Liet. dirvo., 1998).

4.1. Kontroliuojamo veikimo pagrindinio trimo tr naudojimo taka derliui ir jo kokybei.

Nitrifikacijos proceso sultinimas emdirbysts sistemose sudaro slygas augalams ilgesn laik

naudoti azot ir tokiu bdu padidinti azoto naudojimo efektyvum, sumainti emisij aplink

(Subbarao ir kt., 2006). Naudojant tras su maisto mediag sulaikymo mechanizmu (nitrifikacijos

inhibitoriais, stabilizatoriais ar specialiais apvalkalais), siekiama utikrinti augal poreiki

patenkinim, gerinti kokyb ir mainti aplinkos terim (Shaviv, 2001; Sanderson, Fillmore, 2012).

Tokios tros, ibrus vis kiek i karto, gali patenkinti maisto mediag poreik per vis augalo

vegetacijos laikotarp. Taip sumainamos trimo ilaidos (Scott Kelly, 2001), nesukeliama drusk

koncentracijos padidjimo augalo akn zonoje (Trenkel, 2010).

Kontroliuojamo veikimo tr nitrifikacijos inhibitorius takoja amoniako oksidacijos proces,

sulaiko nitrifikacijos proces (tai yra amonio formos (NH4+-N) azoto virtim nitratin forma (NO3

-

-N) (Weiske ir kt., 2001; Zerulla ir kt., 2001; Beltran-Rendon ir kt., 2011; Garca-Castro, 2011; Dong

ir kt., 2013 ). Esant prastoms dirvoemio slygoms, azoto tr nitrifikacija vyksta kelias dienas.

Nitrifikacijos inhibitorius sultina proces iki 6 ir daugiau savaii. Kontroliuojamo veikimo azoto

tros su nitrifikacijos inhibitoriais padidina azoto naudojimo efektyvum (Ziaeyan, Keshavarz,

2010).

Kontroliuojamo veikimo tros pagrindiniam trimui ir papildomo trimo per lapus tros

takoja augalo maitinimsi bei augalo ir aknies vystymsi. Stipresnis augalas iaugina gausesn ir

geresns kokybs derli. Kontroliuojamo veikimo tros aprpina augal maisto mediagomis per

vis augimo laikotarp, speciali tr danga sumaina maisto mediag netekimo nuostolius, o tuo

paiu ir aplinkos tar.

http://en.journals.sid.ir/SearchPaper.aspx?writer=57811http://en.journals.sid.ir/SearchPaper.aspx?writer=16931

21

Lietuvos sodininkysts ir darininkysts institute vykdyti tyrimai su azoto tromis turiniomis

dimetilpyrazilfosfato (DMPP) nitrifikacijos inhibitoriu, nustat j tak darovi derliaus potencialui

ir dirvoemio derlingumui.

Tyrim duomenys parod, kad didiausias suminis (70,1 t ha-1) ir prekinis (49,7 t ha-1 ) mork

derliai bei geriausia prekinio derliaus ieiga (70,7 %) gauta triant tra su DMPP nitrifikacijos

inhibitoriumi.

8 pav. Tr su DMPP nitrifikacijos inhibitoriumi taka mork derliui ir prekinio

derliaus ieigai.

Triant burokli ir mork paslius mineralinmis tromis (vienanars amonio salietra,

granuliuotas superfosfatas, kalio magnezija, kompleksins Cropcare 10 10 20 su mikroelementais,

tra su DMPP nitrifikacijos inhibitoriumi Entec Avant) maisto mediag kiekiai dirvoemyje

didjo, palyginti su kiekiais dirvoemyje auginant daroves be tr.

`

59,865,2 68,7

70,1

42,2 45,4 46,249,7

70,6 69,7 67,370,9

0

20

40

60

80

0

20

40

60

80

Be tr Vienanars tros Cropcare 10 10 20,

600 kg ha-1

Entec 12 7 16, 500

kg ha-1

Iei

ga,

%

Der

lius

t ha-

1

trimo variantai

R05 suminis 3,9 R05 prekinis 3,2 R05 ieiga 4,3

suminis prekinis prekinio derliaus ieiga

22

5 lentel. Tr su DMPP nitrifikacijos inhibitoriumi (Entec Avant) taka dirvoemio

agrochemini savybi kitimui burokli paslyje.

Trimo variantai

Dirvoemio agrochemins savybs

Humu

sas

%

N

min.,

kg ha-1

Judrieji, mg kg-1

P2O5 K2O Ca Mg S

prie bandymo rengim

1,53 58,7 341,5 161 10 850 2 880 8,2

ruden numus derli

Be tr 1.22 25.3 321 111 12 720 4 208 2.35

Vienanars tros 1.38 41.55 360 115.5 15 480 4 488 13.8

Cropcare 10 10 20, 600 kg ha-1 1.36 43.75 388.5 140.5 17 520 4 832 7.95

Entec Avant 12 7 16, 500 kg/ ha 1.34 41.65 357 118.5 13 640 4 242 7.15

6 lentel. Tr su DMPP nitrifikacijos inhibitoriumi (Entec Avant) taka dirvoemio

agrochemini savybi kitimui mork paslyje.

Trimo variantai

Dirvoemio agrochemins savybs

Humu

sas

%

N

min.,

kg ha-1

Judrieji, mg kg-1

P2O5 K2O Ca Mg S

prie bandymo rengim

1,53 58,7 341,5 161 10 850 1 995 8,2

ruden numus derli

Be tr 1,55 39,5 366 96 6 570 2 172 3,5

Vienanars tros 1,58 60,8 360 103 8 300 2 440 7,0

Cropcare 10 10 20, 600 kg ha-1 1,64 45,9 404 131 9 950 2 575 6,2

Entec 12 7 16, 500 kg ha-1 1,79 45,5 378 102 9 399 2 472 6,0

Panaudojus tras su nitrifikacijos inhibitoriumi burokli paslyje gauta 48,8 t ha-1 prekinio

derliaus, jo ieiga sudar 73,0%. Palyginus su trimu vienanarmis ir kompleksinmis Cropcare 10

10 20 su mikroelementais tromis gauti 3-4 t/ha standartinio derliaus priedai.

23

9 pav. Tr su DMPP nitrifikacijos inhibitoriumi taka burokli derliui ir prekinio

derliaus ieigai.

Ceolitai yra tinkama priemon, siekiant sudaryti tinkamas slygas augalams augti, tenkinantis

maesniu mitybos element ir vandens kiekiu. 2003 m. pradta gaminti azoto tra su ceolitu, kurio

pagrindin sudedamoji dalis yra klinoptilolitas. LSD institute atlikt tyrim duomenimis didiausias

prekinis burokli (54,7 t ha-1) ir mork (57,6 t ha-1) derlius bei prekinio derliaus ieiga (atitinkamai

79,6 % ir 71,4 %) gauta patrus azoto tra su ceolitu (KAN 26 + 6z). Burokli prekinis derlius,

palyginti su augint be azoto tr derliumi, padidjo daugiau nei dvigubai, mork 17,6 %, prekinio

derliaus ieiga atitinkamai 21,3 % ir 4,1 %).

Morkas triant tiek kalcio amonio salietra, tiek amonio salietra ir ceolitu gauti vienodi derliai.

Nuo azoto panaudojimo abiejuose variantuose prekinis mork derlius padidjo 6,0 t ha-1, arba 12,3

%, taiau triant amonio salietra ir ceolitu prekinio derliaus ieiga padidjo 2 %.

Pagrindiniam mork trimui panaudojus tras su nitrifikacijos inhibitoriumi Nova Tec

classic, mork derlius, palyginti su augint be tr mork derliumi, padidjo 62,7 %, prekinio

derliaus ieiga padidjo 16,0 % ; palyginti su patrt prastinmis kompleksinmis tromis mork

derliumi atitinkamai 51,3 % ir 14,8 %. Azoto normos padalijimas, tiek naudojant tr su

nitrifikacijos inhibitoriumi, tiek triant prastine kompleksine tra maino derli, palyginti su

vienkartiniu tr ibrimu prie darovi sj.

52,258,7 60,9

66,7

36,942,4 43,4

48,8

70,6 71,9 71,0 73,0

0

20

40

60

80

0

20

40

60

80

Be tr Vienanars tros Cropcare 10 10 20,

600 kg ha-1

Entec 12 7 16, 500

kg ha-1

Iei

ga,

%

Der

lius

t ha-

1

trimo variantai

R05 suminis 33 R05 prekinis 3.9 R05 ieiga 3.9

suminis prekinis prekinio derliaus ieiga

24

10 pav. Tr su DMPP nitrifikacijos inhibitoriumi taka mork derliui ir prekinio

derliaus ieigai

4.2. Liejimo ir pagrindinio trimo norm taka derliaus potencialui. Augal aprpinimas

vandeniu ir maisto mediagomis vegetacijos laikotarpiu yra vienas pagrindini derliaus formavimo

veiksni (Abdel-Mawly, 2004; Araus et al., 2002; Imtiyaz et al., 2000). Pagrindinis drgms altinis

yra atmosferos krituliai, kurie aprpina dirvoem reikalinga augalams drgme, taiau vegetacijos

laikotarpiu jie pasiskirsto labai nevienodai ir ikrits krituli kiekis daniausiai nesutampa su augalo

poreikiais (Dirs, 2001). Nuo tr mork prekinis derlius padidjo vidutinikai 3,6 t ha-1, arba 8,0

%. Efektyviausiai tros veik nelaistomame fone, o maiausiai efektyvios buvo laistant morkas

didele liejimo norma (200 m3 ha-1).

Lietinamame mork paslyje prekinis derlius padidjo vidutinikai 11,4 t ha-1 arba 28,7 %.

Didiausias prekinis mork derlius (59,0 t ha-1) buvo gautas triant vidutine kompleksini

tr norma (800 kg ha-1 Cropcare 10 10 20 su mikroelementais) ir laistant didele liejimo norma (200

m3 ha-1).

46

,1

78

,1

58

,2

57

,2

72

,4

59

,5

50

,5

33

,0

65

,3

46

,3

49

,2

58

,5

48

,5

42

,6

71,6

83,679,3

86,2

80,881,4 84,3

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

Kontrol Nova Tec ,

N120

Nova Tec,

N84 + AS

N30 + per

lapus

Nova Tec,

N78 + AS,

N22 per 2

kartus

Kompl. tr.,

N120

Kompl. tr.,

N78+ASN22

per 2 k.

Kompl. tr.,

N84+AS

N30+per

lapus

ieiga, proc.derlius, t/ha

trimas

R05 suminis 5,13; prekinis 4,88; ieiga 3,30

suminis prekinis prekinio derliaus ieiga

25

11 pav. Liejimo ir pagrindinio trimo norm taka mork prekiniam derliui.

Burokli prekinis derlius nuo tr padidjo vidutinikai 26,9 t ha-1, arba 52,0 %.

Efektyviausiai tr veikimas paslyje pasireik nelaistomame fone, o maiausiai efektyvios tros

buvo laistant buroklius didele liejimo norma (200 m3 ha-1). Prekinis burokli derlius nuo tr

auginant juos be laistymo padidjo vidutinikai 39,6 t ha-1, arba beveik 2,5 karto, laistant didele

liejimo norma 18,2 t ha-1 arba 39,2 %. Laistymas prekin burokli derli vidutinikai padidino

vidutinikai 14,6 t ha-1 arba 33,7 %.

Tiek triant vienanarmis tromis, kuri normos iskaiiuojamos remiantis dirvoemio

agrochemini tyrim duomenimis ir planuojamu iauginti derliumi (N90+30P90K180), tiek maa

kompleksini tr norma (N60, tyrimuose naudota Cropcare 10 10 20 su mikroelementais, 600 kg

ha-1) ir laistant vidutine liejimo norma (60 m3 ha-1) gautas beveik vienodas ir didiausias prekinis

burokli derlius (93,8 ir 93,1 t ha-1 atitinkamai).

12 pav. Liejimo ir pagrindinio trimo norm taka burokli prekiniam derliui.

R05(A) 2,1 R05(B) 2,9 R05(AxB) 5,5

35

,8

39

,5

41

,9

37

,6

39

,746

,1

49

,1

46 51

,4

49

,3

51

,4

54

,2

49

,5

50

,1

44

,4 47

,6

45

,8

47

,2

43,6

54 5

2,8

59

51

,3

0

10

20

30

40

50

60

70

Be tr Vienanars Kompleksins

maa norma

Kompleksins

vidutin norma

Kompleksins

didel norma

vid liejimo

(veiksnys A)

trimas (veiksnys B)

derlius t ha-1

Nelaistoma Vidutin (60 m3) Didel (200 m3) Vid trimo (veiksnys B)

R05(A) 4,5 R05(B) 6,4 R05(AxB) 11,9

57

91

,7

91

,7

46

,4

71

,5

56

,1

58

,7

61

,043

,4

75

,9

69

,4 74

,7

78

,2

58

,670

,9

73

,8

59

62

,4

26

,9

93

,1

85,5

93

,8

72

,1

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Be tr Vienanars Kompleksins

maa norma

Kompleksins

vidutin norma

Kompleksins

didel norma

vid liejimo

(veiksnys A)

trimas ( veiksnys B)

derlius t ha-1

Nelaistoma Vidutin (60 m3) Didel (200 m3) Vid ( veiksnys B)

26

4.3. Trimo granuliuotomis organinmis tromis taka darovi derliui. Dl intensyvios

emdirbysts technologij naudojimo ir trimo tiktai mineralinmis maja organini mediag

kiekis dirvoemyje. Palaipsniui suprastja dirvoemio struktra, sumaja dirvoemio drgms

imlumas. Dirvoemio agrochemins savybs taip pat kinta: sumaja main katijon, daugiau

kaupiasi judrieji sunkieji metalai bei toksins mediagos. Kinta ir dirvoemio mikroorganizm

sudtis: maja svarbiausi dirvoemio ferment reikaling dar nesuirusi augal liekan

mineralizacijai. Dirvoemio derlingumas maja. Dauguma mineralini tr, vengiant maisto

mediag nuostoli (nuplovimo, iplovimo ar igaravimo) terpiamos pavasar. Naudojant

granuliuotas organines tras atsirast galimyb ivengti blogybi: dirvos suspaudimo ir struktros

sugadinimo. terptos organins tros ne tik praturtint dirvoem organinmis mediagomis, bet

pagerint dirvos agrofizikines savybes, padidint mikroorganizm ir pagrindini dirvos derlingum

utikrinani organizm, kiek ir suaktyvint j veikl. Tokiu bdu, kaip nurodoma kaimo pltros

2014-2020 m. programoje, dirvoemis bt apsaugomas nuo degradacijos ir erozijos, gerinama jo

kokyb, skatinamas biologins vairovs atkrimo, isaugojimo ir didinimo, palaikant arba atstatant

pakankamos vairovs ir ploto buveines, skatinamas draugikas aplinkai kininkavimas bei

prisitaikymas prie klimato kaitos.

Usienyje (Olandija, Italija ir kai kurios NVS alys) jau praeito amiaus pabaigoje pauki

mlas pradtas perdirbti, j biologikai praturtinant ir granuliuojant. Tokias sausas ir granuliuotas

tras patogiau naudoti ir sandliuoti. Granulse yra kelis kartus maiau vandens nei vieiame mle,

o sausj mediag kiekis priklauso nuo gamybos technologijos. Granuliuotose trose yra daug

organins mediagos (50-80 %). Tai reikia, kad terpus dirv 1 ton granuliuot organini tr,

kurios turi vidutinikai 70 % organini mediag, neama apie 350 kg ha-1 organins anglies. Tokiu

bdu yra atkuriamas metinis humuso balansas po raps, jav ar kukurz auginimo. Jei hektar

terpiama 2 t granuliuot tr, tai atstatomas humuso balansas po bulvi, cukrini runkeli,

akniavaisini ar kopstini darovi auginimo.

Dabar i problema jau isprsta ir Lietuvoje. UAB Bio Green i pauki mlo su durpe

pradjo gaminti granuliuotas organines tras. Granulse randama 90,61% sausj mediag. Trose

randama - organin mediaga (vir 80 %) ir organin anglis (beveik 42 %), azotas (4,6 %), fosforas

(P2O5, 1,19%, kalis (K2O, 2,32 %). Taip pat yra kalcio (2,9 %), magnio (0,76 %) ir sieros (0,66 %).

Azoto ir anglies santykis C:N 9:1 yra per maas greitai organini mediag mineralizacijai

dirvoemyje, todl tros yra ilgalaikio veikimo. Kadangi tros veikia gerokai ilgesn laik nei

mineralins tros, j naudojime nra sezonikumo ir galima naudoti i rudens. Trose yra nemaai

humini ir fulvo rgi (atitinkamai 14,57 % ir 1,21 %), geras j santykis (HR:FR 12:1).

LAMMC Sodininkysts ir darininkysts institute rengtuose gamybiniuose parodomuosiuose

bandymuose nustatyta, kad organins tros didino mork ir burokli derli.

7 lentel. Organini granuliuot tr taka mork derliui

27

Eil.

Nr.

Tr ibrimo

laikas derlius, t/ha stand. akniav

(variantai) bendras standar nestan svoris skersm ilgis

tinis dartinis g mm cm

1. Bio green i rudens 85.9 74.2 11.7 140.8 30.9 20.3

2.

Kompleksins

Humifirst prie sj 80.0 72.4 7.6 122.2 30.5 18.6

8 lentel. Organini granuliuot tr taka burokli derliui

Tr ibrimo laikas

(Variantai)

derlius, t/ha Prekinio

derliaus

ieiga,

%

stand. akniav

sumi

nis

preki

nis

svoris skersm

g mm

1. Bio green i rudens 82.3 72.3 10.0 266.9 78.6

2. Min. tros prie sj 78.6 68.4 10.2 256.6 79.6

Aprpinimo azotu lygis takoja augal augim, vystymsi, derli ir produkcijos kokyb

(Herrera ir kt., 2013, Sharifi, Taghizadeh, 2009). Nitrifikacijos procesas, kai augalams sunkiai

prieinama amoniakin azoto forma veriama prieinam nitratin form, yra pagrindinis aprpinimo

azotu altinis. Taiau per greitas ir per didelis, tai yra augalo poreikius neatitinkantis, azoto kiekis

lengvai gali bti nuplaunamas, iplaunamas ar igarinamas ir tokiu bdu terti aplink: dirvoem,

vandenis ir or bei sumainti naudojam tr efektyvum (Trenkel, 2010).

Ivados:

1. Mork akniavaisi standartinis derlius, triant azoto tromis su nitrifikacijos inhibitoriais,

gautas 3,5 t/ha didesnis standartinis derlius nei triant kompleksinemis ir 5,3 t/ha didesnis nei

vienanarmis tromis

2. Triant azoto tromis su nitrifikacijos inhibitoriais Entec-Avant 12 7 16 gauta 5,4 t ha-1

didesnis standartinio burokli derliaus priedas, palyginus su trimu kompleksinmis Cropcare 10

10 20 ir 3,4 t/ha didesnis nei triant vienanarmis tromis.

3. Azoto normos padalijimas, tiek naudojant tr su nitrifikacijos inhibitoriumi, tiek triant

prastine kompleksine tra maino derli, palyginti su vienkartiniu tr ibrimu prie darovi

sj.

4. Triant mineralinmis tromis (tra su DMPP nitrifikacijos inhibitoriumi Entec Avant,

Cropcare 10 10 20 su mikroelementais , vienanars tros), maisto mediag kiekis dirvoemyje

didjo. Maisto mediag gausjimas dirvoemyje lm 60 % suminio derliaus ir 70 % standartinio

derliaus.

5. Triant azoto tra su ceolitu sumajo dirvos rgtumas, buvo didesni mineralinio azoto

kiekiai. Judrij kalio, fosforo, kalcio ir magnio kiekiai dirvoemyje triant azoto tra su ceolitu

buvo didesni nei triant kitomis tirtomis tromis. Ceolitas yra tinkama priemon dirvoemio

savybi ir derliaus bei jo kokybs gerinimui.

6. Intensyviai kininkaujant ir siekiant iauginti maksimalius derlius Lietuvos klimato

slygomis, paslio laistymas daniausia yra btinas.

28

7. Optimalios liejimo normos (vienkartinis vandens iliejimas) burokli paslyje vidutin -

60 m3/ ha, morkoms, auginamoms profiliuotame paviriuje didels iki 200 m3/ ha.

8. Didiausi derliai bei geriausias tr atsipirkimas prekine produkcija gaunami triant

morkas vidutinmis, buroklius maomis, kompleksini tr normomis.

9. Organins tros didino mork ir burokli derli.

Rekomendacijos:

1. akniavaisi daovi trimui reikia naudoti azotines tras su nitrifikacijos

inhibitoriais, arba ceolitu. Tai leidia jas naudoti tik vien kart, o veikimas ilgalaikis.

2. Lauko daroves reikia laistyti, ypa sausr metu, tai pagerina sudygim ir enkliai

padidina derli, bei leidia optimaliai naudoti mineralines tras.

3. akniavaisini darovi auginimo sjomainoje reikia numatyti trim organinmis

tromis. Tai leidia ne tik padidinti kokybiko derliaus ieig, bet ir pagerina dirvoemio

agrochemines, bei fizikines savybes.

Literatra:

1. Abdel-Mawly S. E.. 2004. Growth, yield, nuptake and water use efficiency of carrot (Daucus

carota L.) plants as influenced by irrigation level and nitrogen fertilization rate. Assian niversity

Bulletin of Environmental Reseearch, 7(1): 111-122.

2. Ancuta A., Maeika R., Staneika E., Buzien A., Janiauskas M., Maauskas V., Vencknas

V., Baluvien E., Arlauskas R. (2011). Amonio tros su karbonatais ir ceolitu. Patentas LT 5723

B. Patento paskelbimo data 2011-04-26

3. Araus JL , Slafer GA, Reynolds MP, Royo C (2002) Plant breeding and drought in C3 cereals:

what should we breed for? Annals of Botany 89: 925-940.

4. Bundinien O., Bobinas ., Duchovskis P. 2006. vairi azoto tr ir ceolito taka

valgomosios morkos produktyvumui ir morfometriniams rodikliams. Sodininkyst ir darininkyst,

25(4): 211223.

5. Bundinien O., Kavaliauskait D., Starkut R., Jankauskien J., Zalatorius V., Bobinas .

2011a. Influence of fertilizers with prolongation effect on productivity of rootcrop vegetables and

biochemical composition before and after storage. In: A. I., L. Maldonado (ed.), Horticulture, 1940.

6. Bundinien O., Zalatorius V. 2007. Lap tr taka mork derliui, biometriniams rodikliams

ir pelningumui. Sodininkyst ir darininkyst, 26(4): 209218.

7. Bundinien O., Zalatorius V. 2008. Tr su nitrifikacijos inhibitoriumi DMPP taka

valgomosios morkos (Daucus carota L.) ir dirvoemio produktyvumui. Sodininkyst ir

darininkyst, 27(4): 155164.

8. Bundinien O., Zalatorius V. 2010. Naujos kartos NPK trHUMIFIRST 110717 su

mikroelementais taka mork derliui bei produkcijos laikymuisi: ataskaita UAB Baltic Agro.

Babtai, 10.

9. Bundinien O., Zalatorius V., Survilien E. 2011b. Koncentruot kristalini fosforo bei kalio

tr Turbo Seed Zn efektyvumas mork ir kopst paslyje. Agrariniai ir mikininkysts mokslai:

naujausi tyrim rezultatai ir inovatyvs sprendimai. Mokslins konferencijos praneimai, 1: 101102.

10. Bundinien O., Zalatorius V., Vikelis P. 2009. Humistaro ir papildomo trimo Final K

taka svogn ir mork produktyvumui, laikymuisi ir humuso pokyiams dirvoemyje. Sodininkyst

ir darininkyst, 22: 132139.

29

11. Bundinien O., Zalatorius V., Vikelis P. 2011. Liejimo ir pagrindinio trimo norm taka

pramoniniu bdu auginam darovi derliui bei kokybei. Naujausios rekomendacijos ems ir mik

kiui, p. 37-38.

12. Maeika R., Cigien A., Tatarikinait L. 2008. Nitratini tr tobulinimas ir nauj

sukrimas. In Nitratini tr tobulinimas, nauj sukrimas ir j efektyvumo vertinimas, R. Maeika

and V. Maauskas (Eds.), p. 18-29, AB Achema, ISBN 978-9986-9127-1-1, Jonava

13. Dong X.X., Zhang L.L., Wu Z. J., H.W. Zhang H. W., Gong P. 2013. The response of nitrifier,

N-fixer and denitrifier gene copy numbers to the nitrification inhibitor 3,4-dimethylpyrazole

phosphate. Plant Soil Environ., 59 (9): 398403.

14. Garca-Castro A., Restrepo-Daz H., Flrez-Roncancio V.J. 2013. The use of the

nitrification inhibitor 3, 4 dimethylpyrazol phosphate (DMPP) on the growth of rose plants cultivated

in soil and coconut fibre. Acta Horticulture, 1013: 285-290.

15. Imtiyaz M., Mgadla N.P., Manase S.K., Chendo K., Mothobi E. O., 2000. Yield and

economic return of vegtable crops under variable irrigation. Irrigation science Journal, 19(2): 87-93.

16. Hhndel R, Zerulla W. 2001. Effects of ammonium-stabilized N-fertilizers on yield and

quality of vegetables. Acta Horticulturae, 563: 8186.

17. Lietuvos dirvoemi agrochemins savybs ir j kaita. 1998. J. Mavila (sudaryt.). Kaunas.

UDAVINYS II.

5 klausimas. Optimalus akniavaisini darovi augal apsaugos priemoni naudojimas.

5.1. Augal apsaugos priemoni naudojimas burokli paslyje. Piktols yra paplitusios

visame pasaulyje. Dl sugebjimo prisitaikyti prie aplinkos slyg, jos padaro daug alos stelbdamos

kultrinius augalus. Piktols su kultriniais augalais varosi dl viesos, vandens ir maisto

mediag. Piktoltuose pasliuose lengviau ir greiiau plinta ligos bei kenkjai, apsunkinama

pasli prieira ir derliaus numimas. Piktoltuose pasliuose naudojamos agrotechnikos

priemons veikia daug prasiau, todl piktoli kontrol agrotechnikos priemoni sistemoje yra labai

svarbi. Piktols dygsta vis vegetacijos period, o j padaromai alai pasliuose turi takos ne tik

piktoli rin sudtis ir skaiius, bet ir j sudygimo laikas. Derliui ir jo kokybei ypa kenkia

piktols, auganios kultrini augal antroje vegetacijos pusje. Piktols turi bti pradtos naikinti

dar prie atsirandant piktoli daromai alai ir tstis tol, kol ems kio augalai patys pajgia nustelbti

vliau sudygusias piktoles (Zimdahl, 1980). Piktols dar alingesns tada, kai jos sudygsta anksiau

nei kultriniai augalai (Bell, Nalewaja, 1968; Froud-Williams, 2002). Piktolms visikai inaikinti

priemoni nra. Svarbiausia stengtis, kad pasli utertumas piktolmis bt minimalus, nealingas

auginamiems kultriniams augalams ir nemainantis j derliaus.

Burokli pasliuose labiausiai paplitusios vienmets dviskilts piktols, i j daniausiai

pasitaiko baltosios balandos, balandns, burnoiai, darins ligs, dirvins iuuts, dirviniai

garstukai, dirvins nalaits, dirvins neumirtuols, juodosios kiauliauogs, kibieji lipikai, notrels,

paprastosios ils, smulkiaieds galinsogos, trikerts vagins, veronikos, vijokliniai rgiai,

virbliarts. Vienmets vienaskilts piktols pasliuose pasitaiko reiau, vyraujanios j rys yra:

vienmet migl, paprastoji rietmen.

Piktolms naikinti pasliuose daniausiai naudojamos tiek mechanins, tiek chemins

priemons. Geriausias rezultatas pasiekiamas jas derinant.

30

Integruotai kininkaujant, tinkamas herbicid ir j panaudojimo laiko, bei norm parinkimas

visuomet padeda pakankamai ilgai ivengti piktoli sudygimo paslyje ir uauginti geros kokybs

darovi derli.

vairi herbicid tyrimai burokli pasliuose atliekami vairiose alyse, taip pat ir Lietuvoje.

Tyrim duomenimis geriausiai piktols inaikinamos burokli pasliuose, kai goltiksas

naudojamas sumaiytas su betanalu (Bttger, Denecke, 1987; Khler, 1987; Lenhmann, 1987).

Keliose Italijos vietovse vairiuose dirvoemiuose buvo tyrintas herbicid goltikso, piramino turbo

ir betanalo eksperto miini efektyvumas burokli pasliuose. Lengvuose ir vidutinio sunkumo

dirvoemiuose puiks rezultatai buvo gauti prie sj panaudojus 3,0 l ha-1 goltikso ir 2,0 l ha-1

piramino turbo miin. Sunkesniuose dirvoemiuose efektyvesnis buvo goltikso ir nedidels normos

lenacilo miinys, arba lenacilo bei betanalo miinys. Po burokli sudygimo tinkamiausia piktoli

kontrol buvo nedideli betanalo norm ipurkimas 2 kartus (Rapparini ir kt., 2000). Kit tyrim

duomenimis, mint herbicid didels ir vidutins normos buvo efektyvesns jas purkiant

lokalizuotai, o maos normos labiau tiko itisiniam purkimui (Rapparini, 2002).

20002002 m. raudonj burokli paslyje tirti herbicidai goltix 700 SC (v. m.

metamitronas), pyraminas turbo (v. m. chloridazonas 520 g l-1) ir betanalas ekspertas (v. m.

fenmedifamas, desmedifamas, etofumezatas), j miiniai ir deriniai, purkimo laikas. Tirti herbicidai,

j deriniai bei miiniai skirtingai veik vienametes dviskiltes, daugiametes dviskiltes ir vienametes

bei daugiametes vienaskiltes piktoles. Trej met vidutiniais duomenimis, burokli paslyje vyravo

vienamets dviskilts piktols 96,8%, daugiamets dviskilts sudar 2,8%, o vienamets ir

daugiamets vienaskilts piktols apie 0,5%. Nuo tirt herbicid miini ir derini vienamei ir

daugiamei dviskili piktoli sumajo i esms, palyginti su kontroliniu variantu, taiau

vienaskili piktoli sumajimas nebuvo esminis. Efektyviausiai vienametes dviskiltes piktoles

naikino goltixo 1,5 l ha-1 ir betanalo eksperto 1,5 l ha-1 miinys, ipurktas du kartus, vienamei

dviskili piktoli sumajo 87% (Kavaliauskait, Bobinas, 2003).

Valgomj burokli pasli apsaugos nuo piktoli priemons. Vienmei ir daugiamei

vienskili piktoli skaiiaus mainimui paslyje galima naudoti keturis prievarpinius herbicidus.

ie herbicidai - Agilas 100 EC, Focus ultra, Centurion Plus ir Pantera 40 EC yra profesionalaus

naudojimo augal apsaugos produkt srae.

Herbicidas Agilas 100 EC purkiamas 0,5-0,75 l/ha norma nuo vienmei vienskili piktoli

sudygimo iki krmijimosi 1 kart; 0,75-1,0 l/ha - piktoli bambljimo-krmijimosi metu 1 kart; o

1,0 l/ha purkiamas kai vienmets ir daugiamets dviskilts piktols yra 3-5 lapeli stadijoje (10-15

cm) aukio. Jis gali bti maiomas su vairiais fungicidais ir insekticidais, mikrotromis, taiau

maiant su herbicidais, skirtais naikinti vienmetms dviskiltms piktolms, gali susilpnti

prievarpinio herbicido poveikis, be to dar galima pakenkti ir ems kio augalams. Po purkimo turi

praeiti nemaiau, kaip viena valanda be lietaus, kad herbicidas ilikt veiksmingas. Kitus herbicidus

geriausia naudoti ne anksiau, kaip po 3 dien.

Herbicid Focus ultra galima purkti 2 kartus: pirm kart 1,0 l/ha Focus ultra+0,5-1,0 l/ha

Dash HC, kai piktols turi 2-4 lapelius, antr kart 1,0 l/ha Focus ultra+0,5-1,0 l/ha Dash HC, kai

ataugs varputis turi 2-3 lapelius. Purkiant per 1 kart 1,5-2,0 l/ha Focus ultra +0,5-1,0 l/ha Dash

HC, kai piktols turi 2-4 lapelius. Nupurkus pasl Focus ultra rekomenduojama nepurenti dirvos.

Herbicid Centurion Plus galima purkti 1 kart, kai yra isiskleid 2 tikrieji burokli lapeliai,

kol lapai udengia 30 proc. tarpueili (BBCH 12-33), vienamets vienskilts piktols yra nuo 3

31

lapeli iki krmijimosi pradios, o daugiamets vienaskilts 15-20 cm aukio, iki derliaus

numimo likus ne maiau kaip 56 dien.

Herbicid Pantera 40 EC galima purkti 1,0 l/ha, kai vienmets vienskilts piktols yra nuo 2

lapeli tarpsnio iki krmijimosi pabaigos 1 kart; 1,0-1,5 l/ha galima purkti, kai varpuiai yra nuo 4

lapeli tarpsnio, kol pirmas bamblys pakyla daugiau kaip 1 cm 1 kart; 1,75 l/ha galima purkti, kai

varpui yra >50 vnt./m2 ir jie yra nuo 4 lapeli tarpsnio, kol pirmas bamblys pakyla daugiau kaip 1

cm 1 kart.

Vienmei dviskili piktoli kiekiui valgomj burokli paslyje mainti yra tinkami keletas

herbicid, tai Belvedere extra, Betanal Expert, Betanal Maxx Pro OD, Goltix 700 SC, Goltix

super, Goltix Queen, Lontrel 72 SG, Nortron, Powertwin 400 SC. ie herbicidai yra Lietuvoje

registruot profesionalaus naudojimo augal apsaugos produkt srae.

Herbicidui Belvedere extra yra labai jautrios daugelis vienmei dviskili piktoli. J galima

purkti po 0,751,25 l/ha, kai piktols yra skilialapi tarpsnio, nepriklausomai nuo burokli

isivystymo tarpsnio. I viso purkti galima 4 kartus.

Herbicidui Betanal Expert yra labai jautrios daugelis vienmei dviskili piktoli ir kai

kurios vienskilts. Pasliai purkiami per 3 kartus po 1,0-1,25 l/ha nepriklausimai nuo burokli

vystymosi tarpsnio, o piktolms esant skilialapi tarpsnio, purkiant 2 kartus: pirm kart 1,3 l/ha,

antr - 1,7 l/ha, purkiant 1 kart - 3,0 l/ha, kai burokliai turi 4 tikruosius lapelius.

Herbicidui Betanal Maxx Pro OD jautrios piktols dviskilts ir kai kurios vienskilts.

Purkti per 3 kartus po 1,251,5 l/ha, pirm kart raudoniesiems burokliams esant skilialapi

tarpsnio (BBCH 10), piktolms taip pat skilialapi tarpsnio, antr kart sudygus naujoms

piktolms, t. y. po 510 dien po pirmojo purkimo, trei kart sudygus naujoms piktolms, t.

y. po 510 dien po antrojo purkimo.

Herbicidui Goltix 700 SC yra labai jautrios daugelis vienmei dviskili piktoli ir vienmet

migl, iskyrus kibj lipik ir dviskiltes daugiametes piktoles. Purkti, kai burokliai yra nuo

skilialapi iki 8 tikrj lapeli (BBCH 1018) tarpsnio, o piktols turi 24 tikruosius lapelius: per

2 kartus po 1,5 l/ha, per 3 kartus po 1,0 l/ha, per 4 kartus po 0,75 l/ha, kas 10-15 dien.

Herbicidui Goltix super yra labai jautrios vienamets dviskilts ir kai kurios vienaskilts

piktols. Purkti vegetacijos metu per 3 kartus: kai piktols yra skilialapi tarpsnio

(nepriklausomai nuo burokli augimo tarpsnio): pirm kart 1,0 l/ha, antr kart 1,0-1,5 l/ha, trei

kart 1,5-2,0 l/ha.

Herbicidui Goltix Queen yra labai jautrios vienamets dviskilts ir kai kurios vienaskilts

piktols. Purkti po 1,52,0 l/ha, kai piktols yra skilialapi tarpsnio, o burokliai skilialapi

devyni lapeli isivystymo tarpsnio (BBCH 10-19) ne daugiau, kaip 3 kartus.

Herbicidui Lontrel 72 SG yra labai jautrios dirvins usnys, kiaulpiens ir ramuns. Jei paslyje

yra nemaai i piktoli galima purkti, kai burokliai turi 2-4 tikruosius lapelius (BBCH 12-15) 1

kart. Usnims esant 15-20 cm aukio naudoti 0,165 l/ha norm.

Herbicidui Nortron yra labai jautrios vienamets dviskilts ir kai kurios vienaskilts piktols.

Purkiama miinyje su Betanal Expert per 2 kartus po 0,2 l/ha, kai piktols yra skilialapi stadijoje,

nepriklausomai nuo burokli isivystymo stadijos; per 2 kartus po 0,2l/ha, pirm kart, kai piktols

yra iki 4 lapeli stadijos, burokliai dviej lapeli stadijoje, antr - po 5-10 dien; per 1 kart 0,4 l/ha,

kai burokliai yra 4 lapeli stadijoje.

Herbicidui Powertwin 400 SC yra labai jautrios akls, baltosios balandos, balandns,

burnoiai, darins ligs, dirvins iuuts, dirviniai garstukai, dirvins nalaits, dirvins

32

neumirtuols, juodosios kiauliauogs, kibieji lipikai, notrels, paprastieji keiai, paprastosios ils,

smulkiaieds galinsogos, trikerts vagins, veronikos, vijokliniai rgiai, virbliarts. herbicid

galima naudoti keletu variantu. Kai purkiama per 3 kartus, naudojama po 1,5 1,65 l/ha: pirm kart

kai piktols yra skilialapi augimo tarpsnio (nepriklausomai nuo burokli augimo tarpsnio);

antr kart - prajus 5-10 dien po pirmojo purkimo, trei - 5-10 dien po antrojo purkimo. Kai

purkiama per 2 kartus, naudojama po 2,0 - 2,5 l/ha: pirm kart - burokliams turint 2 tikruosius

lapelius (kai piktols turi ne daugiau kaip 2 lapelius); antr kart - sudygus naujoms piktolms

(prajus 5-10 dien po pirmojo purkimo). Kai purkiama tik 1 kart, naudojama 4,5 5,0 l/ha

herbicido burokliams turint 4 tikruosius lapelius( kai piktols turi 2 ir daugiau lapeli).

Purkiant herbicidus, ar j miinius per du kartus prailgja paslio apsaugos nuo piktoli

laikotarpis iki tol, kol valgomieji burokliai patys pasiekia tok tarpsn, kai jau gali konkuruoti su

piktolmis, jas stelbti. iuo bdu ilaikius pasl nepiktolt pirm vegetacijos pus, antroje

vegetacijos pusje, jei dar paslyje pridygs piktoli, jos gali bti naikinamos mechaniniais bdais:

purenant tarpueilius ir ravint.

Insekticid valgomj burokli pasliams Lietuvoje registruot profesionalaus naudojimo

augal apsaugos produkt srae yra tik vienas. Tai Proteus OD, kur galima purkti 0,75 l/ha

amarams ar runkelinms musms pasirodius pasliuose 2 kartus per vegetacij.

Fungicid valgomj burokli pasliams Lietuvoje registruot profesionalaus naudojimo

augal apsaugos produkt srae nra.

Ivados:

1. Herbicid sraas vienmei vienskili ir dviskili piktoli kontrolei valgomj

burokli pasliuose jiems sudygus yra pakankamai platus, leidiantis sudaryti optimali piktoli

kontrols schem.

2. Nuo valgomj burokli sjos iki j sudygimo nra Lietuvoje registruoto n vieno herbicido

vienmei vienskili ir dviskili piktoli kontrolei. is laikotarpis yra lemiamas optimaliai

piktoli kontrolei paslyje.

3. Insekticid valgomj burokli pasliams Lietuvoje registruot profesionalaus naudojimo

augal apsaugos produkt srae yra labai maai. Sudaryti optimali kenkj kontrols schem yra

sudtinga.

4. Fungicid valgomj burokli pasliams Lietuvoje registruot profesionalaus naudojimo

augal apsaugos produkt srae iuo metu nra registruoto nei vieno. Tai apsunkina valgomj

burokli auginim atsiradus j pasliuose ligoms.

Rekomendacijos:

1. Rekomenduojame registruoti herbicid Pyramine Turbo, kuris yra skirtas burokli pasli

purkimui nuo piktoli po valgomj burokli sjos.

2. Rekomenduojame praplsti herbicido Goltix 700 SC registracij, leidiant j naudoti

purkimui nuo piktoli po valgomj burokli sjos.

3. Rekomenduojame registruoti insekticidus Mospilan 20 SP ir Stonkat 20 SP spektro

prapltimui

4. Rekomenduojame registruoti fungicidus Topsin M 500 SC ir Signum 33 WG lig

kontrolei valgomj burokli pasliuose.

Literatra:

33

1. Bell A. R., Nalewaja J. D. 1968. Effect of duration of wild oat competition in flax. Weed

Science, 16: 509512.

2. Bttger W., Denecke W. 1987. Kosten sparen mit Tankmischungen und verringerten

Aufwandmengen. Top agrar., 1: 102-107.

3. Froud-Williams R. J. 2002. Weed competition. In: R. E. L. Naylor, Weed Management

Handbook, 9 th edn., Blackwells, 1638.

4. Kavaliauskait D., Bobinas C. 2003. Effect of herbicides mixtures and combinations on weed

control in beetroot crop. Sodininkyst ir darininkyst, 22(3):460470.

5. Khler R. 1987. Nachauflaufspritzungen nhmen 1986 dentlich zu. Top agrar. Bd., 1:120-

123.

6. Lenhmann H. 1987. Mittel und Mischungen zur Unkraut-und Ungrasbekmpfung im

Rbenbau. Landwirfschaftliches Wochenblatt. Westfalen. Lippe, Bd. 144: 34-36.

7. Rapparini G., Campagna G., Bartolini D. 2000. Experimental monitoring of weed control in

beet. Informatore Agrario. 56 (15): 99-104.

8. Rapparini G. 2002. Weed control in beet. Informatore Agrario. 58 (2): 66-75.

9. Zimdahl R. L. 1980. Weed crop competition. A Review. USA, 8393.

5.2. Augal apsaugos priemoni naudojimas mork paslyje. Morkos dygsta ilgai ir j lapija

dar ilgai bna reta, menkai dengianti dirvos paviri, bei silpnai konkuruojanti su piktolmis. Btent

todl, mork paslyje labai svarbi teisinga piktoli kontrol jau paioje mork vegetacijos pradioje

pradedant herbicid purkimu po sjos ar iki mork sudygimo, kad anksiau sudygusios ir

paaugusios piktols nestelbt bedygstani mork, nestabdyt j vystymosi ir augimo.

Usienio literatroje yra nemaai duomen apie vairi herbicid tyrimus mork pasliuose.

Buvo lyginama mechanin ir integruota piktoli kontrols sistemos mork pasliuose (Baumann ir

Slembrouck, 1994). Tyrinjama piktoli kontrol mork pasliuose prie sudygim ir po jo (Callens

ir kt., 2004). Lenkijoje, Skiernovic darininkysts institute, buvo atlikti sumaint linurono norm

tyrimai mork pasliuose prie sudygim ir po jo. Nors ankstyvaisiais augimo tarpsniais morkos yra

jautrios didesnms herbicid normoms, panaudojus maesnes linurono normas morkoms sudygus,

piktoli skaiius sumajo labai veiksmingai (Anyszka ir Dobrzanski, 1998), o Kalifornijos

universitete buvo atliktas linurono ekonominis vertinimas mork paslyje (Bell ir kt., 2000).

Kalifornijos universitete taip pat buvo atliktas 16 vairi herbicid, ipurkt prie mork sudygim

ir po jo, tyrimas. Remiantis apibendrintais io tyrimo duomenimis, galima teigti, kad morkos yra

tolerantikesns herbicidams, ipurktiems iki mork sudygimo, nei joms sudygus (Ogbuchiekwe ir

kt., 2004).

Lietuvoje taip pat buvo atlikta keletas herbicid tyrim mork pasliuose. 20042005 m. atlikti

herbicido Fenix (v. m. aclonifenas 600 g l-1) veiksmingumo tyrimai mork paslyje. Vidutiniais dvej

met duomenimis bendras piktoli skaiius sumajo 85,2%, o vienamei dviskili 97,4%.

Jautriausios herbicidui Fenix buvo vienamets dviskilts piktols: baltosios balandos, dirvins

iuuts, trikerts vagins, smulkiaieds galinsogos, dirvins veronikos, darins liugs, bekvapiai

unramuniai ir raudonieds notrels (Kavaliauskait, 2007).

2006-2007 m. atlikti herbicid gezagardo (v. m. prometrynas), zenkoro (v. m. metribuzinas),

afolono (v. m. linuronas) veiksmingumo tyrimai mork paslyje. Maiausiai (62,3%) piktoli uvo

po sjos ipurkus gezagardo 3,0 l ha-1 norm. Zenkoro (0,5 l ha-1) ir zenkoro (0,25-0,55 l ha-1)

miini su afolonu (0,4-0,8 l ha-1), ipurkt morkoms esant 1-2 lapeli tarpsnyje, veiksmingumas

buvo labai geras. Vienmei dviskili piktoli skaiius mork paslyje sumajo nuo 83,8% iki

34

87,6%. Veiksmingiausiai vienmei dviskili piktoli skaii sumaino po sjos ipurkta

herbicido afolono 1,0 l ha-1 norma. Ji vienmei dviskili piktoli skaii paslyje sumaino 94,2%