kopūstų auginimo technologija · 2018-05-08 · kopūstų auginimo technologija aistra...

Kopūstų auginimo technologija

Aistra inovacijoms

1

KOPŪSTŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJA

Viena seniausių europietiškos kilmės darţovių. Kopūstinės darţovės priklauso kryţmaţiedţių

(Cruciferae) šeimai. Gūţiniai, ropiniai, briuseliniai, ţiediniai kopūstai yra

kilę iš laukinio kopūsto, kuris ir dabar tebeauga Vidurţemio jūros

pakraščiuose. Kopūstinių darţovių rūšys yra giminingos ir savo

morfologinėmis bei fiziologinėmis savybėmis maţai kuo skiriasi viena nuo

kitos. Gūţiniai, briuseliniai, ropiniai, lapiniai kopūstai yra dvimečiai, o

ţiediniai kopūstai vienmečiai augalai. Tačiau ankstyvieji gūţiniai ir

ropiniai kopūstai atitinkamose sąlygose gali išauginti sėklas ir pirmaisiais

metais. Kopūstų sėklos smulkios: 1 g telpa 250 - 300 sėklų. Stambesnės ir juodesnės sėklos laikomos

geresnės kokybės. Tinkamose sąlygose laikant, sėklos išbūna daigios 4 - 6 metus. Sėklos pradeda dygti po

3 - 4 dienų. Minimali temperatūra sėklos dygimui nuo 0 iki +5 °C.

Optimali kopūstų dygimo temperatūra laikoma 12 – 33 °C šilumos.

Jautriausi ţemai temperatūrai yra ankstyvųjų gūţinių ir ţiedinių kopūstų

daigai, kurie jau apšąla esant 2 – 5 °C šalčio. Tuo tarpu vėlyvieji gūţiniai

kopūstai lengvai iškenčia iki 8 °C šaltį.

Kopūstinėms darţovėms optimali temperatūra 15-18 °C šilumos. Tačiau

jos auga bei vystosi ir esant 5 – 10 °C šilumos.

Esant aukštai temperatūrai ir kada dirvoje trūksta drėgmės, kopūstinės

darţovės blogai auga ir duoda maţus derlius. Gūţiniai kopūstai lėtai

formuoja maţas, minkštas gūţeles, ţiediniai – išaugina maţas menkavertes galvutes. Kopūstinės darţovės

mėgsta drėgną, vandenį praleidţiančią sunkesnę dirvą.

Gūţiniai kopūstai

Šia rūšį sudaro trys porūšiai: gūţiniai baltieji, gūţiniai raudonieji ir gūţiniai

garbanotieji. Pagal vegetacijos trukmę jie skirstomi į šias grupes:

Labai ankstyvi – nuo sudygimo iki derliaus nuėmimo – 70 – 90

dienų,

Ankstyvieji – 91 – 110 dienų,

Vidutinio ankstyvumo – 111 – 150 dienų,

Vidutinio vėlyvumo – 151 – 170 dienų,

Vėlyvieji 171 – 190 ir daugiau dienų.

Daigai auginami šildomuose polietileniniuose šiltnamiuose, jie auginami ţemių mišinyje arba kraikinėse

durpėse.

Ankstyvas hibridas MIROR H

( Syngenta seeds )

Vidutinio ankstyvumo hibridas RAMCO H

( Syngenta seeds )

Vėlyvas hibridas ZENON H

( Syngenta seeds )


Aistra inovacijoms

2

Ankstyvieji kopūstai sėjami nuo vasario 20 iki kovo 15, šiltnamiuose – nuo kovo 1 iki 15 dienos.

Daigai auginami dviem būdais: sėjami tiesiai į puodeliu, blokus arba į juos pikuojami. Pirmuoju atveju

jiems sudaiginti reikia daugiau didesnio šilto ( 18 - 20 °C ) šiltnamio ploto

negu antruoju atveju. Auginant daug daigų, sėklos sėjamos per kelis kartus

ypač jei daigai pikuojami.

1 m3durpių reikia kompleksinių trąšų:

Pegimix 14 – 16 – 18 + mikro, arba Rudo Nutrifolo 14 – 11 – 25 + mikro,

arba Kemira Ferticor 14 – 11 – 25 + mikro.

PH turi būti 6,5 – 6,8. To paties substrato nenaudokite daug kartų, nes tai gali

iššaukti ligą gumbligę – grybinė liga.

Kopūstai gerai auga po agurkų, svogūnų, pomidorų, morkų, bulvių, daugiamečių ţolių. Sėti kopūstus 2 –

3 cm gylyje ( kol išdygs laikyti 20 °C ). Sėjamos į puodelius sėklos įterpiamos 0,5 cm gylyje ir

uţdengiamos.

Kopūstams sudygus temperatūra sumaţinama iki 8 – 10 °C iki susiformuos skilčialapiai. Vėliau

palaikoma 14 – 18 °C temperatūra, apsiniaukusiomis dienomis 12 – 15 °C, naktį 7 – 8 °C, santykinė oro

drėgmė 70 – 75 %.

Daigų papildomai tręšti nereikia. Pastebėjus, kad daigai pašviesėję, galima

patręšti azoto trąšomis ( 20 gr. Amonio salietros 10 l vandens) 1 m2

išlaistoma 5 litrai tirpalo.

Daigus nupurkšti insekticidu nuo blakių. Likus 12 – 15 dienų iki sodinimo –

daigus grūdiname. Sumaţiname temperatūrą dieną iki 10 – 12 °C, naktį – 6 –

8 °C.

Daigai sodinami 35 – 40 dienų amţiaus, 7 – 8 cm aukščio su 3 – 4 lapeliais.

Daigai neturi būti ištįsę, turi būti drūti, ţemi.

Pirminis uţdavinys daigų auginime – suformuoti stiprią šaknų sistemą, o ne dauginti lapus. Todėl

pageidautina naudoti stimuliatorius, kurie gerina šaknų sistemos vystymąsi.

Iš 1 m2 išauginame 200 – 250 daigų. Kad pakaktų daigų hektarui apsodinti,

reikia juos auginti 230 m2 šiltnamio plote.

Auginant didesnį daigų kiekį, rekomenduojama tokia sėjomaina ( daigyno ):

Juodasis pūdymas,

Kopūstų daigai ir agurkai iš daigų,

Morkos ( ankstyvosios ),

Salotos gūţinės,

Petraţolės ir salierai.

Daigyno plotas apskaičiuojamas pagal formulę :

Vidutinio vėlyvumo hibridas ADAPTOR H

( Syngenta seeds )

Vidutinio vėlyvumo hibridas AGRESSOR H

( Syngenta seeds )

Vėlyvas hibridas BLOKTOR H

( Syngenta seeds )


Aistra inovacijoms

3

;

Čia N – daigyno plotas hektarui apsodinti m2,

S – augalų maitinamasis plotas lauke m2,

m – planuojamoji daigų išeiga vnt./m2,

k – draudimo fondas %.

Vidutinio vėlyvumo kopūstus galima sėti tiesiai į dirvą ( sukultūrintą, nepiktţolėtą ). Sėjama draţuota

sėkla tikslaus sėjimo sėjamąja hektarui reikia 2,0 – 2,5 kg sėklos. Kai kopūstai auginami nepersodinti,

gaunamas 10 – 12 dienų ankstyvesnis derlius.

Vėlyvieji kopūstai sėjami balandţio pradţioje ( ne vėliau kaip balandţio 10 d.) tiesiai į gruntą 12 cm

tarpueiliais rankine sėjamąja, išberiant 2 g/m2 sėklų. Kad greičiau sudygtų,

pridengiame polietilenine plėvele. Daigai uţauga per 40 – 45 dienas. Išrauti

mirkomi mėšlo ir molio ( 1 : 2 ) tyrėje; į ją galima įdėti fungicidų:

fitobakteriomicino nuo bakteriozės. Veţant į lauką daigus reikia pridengti

nuo tiesioginių saulės spindulių ir vėjo.

Daigynui rudenį iškratoma 40 – 60 t/ha perpuvusio mėšlo ir išberiamos

fosforo bei kalio trąšos ( 150 – 200 kg/ha P2O5 ir 150 – 180 kg/ha K2O ).

Ruošiant dirvą pavasarį, išberiamos azoto ( 90 kg/ha ) trąšos. Humusinga dirva

tręšiama tik mineralinėmis trąšomis.

Kopūstai gerai auga sukultūrintoje vidutinio sunkumo ir sunkiose priemolio dirvose. Ankstyviems

kopūstams parenkamos lengvesnės, anksti pavasarį pradţiūvančios dirvos. Tinkamiausios kopūstams

dirvos pH 6,0 – 6,5. Rūgščiose dirvose kopūstai serga šaknų gumbu. Jie gerai pakenčia švieţiai išbertas

kalkes, todėl pirmaisiais metais auginami po kalkinimo.

Kopūstai į tą patį lauką sodinami ne anksčiau kaip po 4 – 5 metų, o kur buvo bakteriozė – po 8 – 9 metų.

Kopūstus galima vieną kartą atsėliuoti, bet paskui į tą pačią vietą reikia sodinti ne ankščiau kaip po 4

metų.

Kopūstams dirva pradedama dirbti rudenį – skutama, lygiuojama, ariama ne

giliau kaip 25 cm gyliu. Varputėtą dirvą išpurškiama. Pavasarį kiek

pradţiūvus dirva akėjama, kultivuojama. Ankstyviesiems kopūstams,

lengvesnių dirvų pavasarį geriau neperarti, kad neperdţiūtų. Tręšiamos

dirvos – 90 kg N; 30 kg P2O5 ir 130 kg K2O. Fosfatą ir kalį barstome rudenį:

120 kg/ha P2O5 ir 160 kg/ha K2O. Azoto trąšos išbarstomos pavasarį:

ankstyviesiems 120 kg/ha, vėlyviesiems – 200 kg/ha. Pusė azoto išberiama

prieš sodinant, o kita pusė – daigams prigijus arba formuojantis lapų skrotelei.

Vėlyviesiems kopūstams azoto trąšos išberiamos per tris kartus. Laikyti skirtiems kopūstams azoto trąšos

Vidutinio vėlyvumo hibridas KINGSTON H

( Syngenta seeds )

Vidutinio vėlyvumo hibridas FAKTOR H

( Syngenta seeds )


Aistra inovacijoms

4

trečdaliu sumaţinamos, kalio padidinamos.

Daigų sodinimas - ankstyvųjų kopūstų daigus sodinti reikėtų balandţio mėnesį iki geguţės pradţios 70 x

30 - 35 cm atstumu. Kopūstai silpnų šalnų nebijo, bet, numatant stipresnes šalnas, nakčiai pridenkime.

Vidutinio vėlyvumo kopūstų daigus sodinkime geguţės pabaigoje arba birţelio- pirmame dešimtadienyje

70 x 40 - 50 cm atstumu. Vėlyvuosius kopūstus sodinkime geguţės

pabaigoje. Kadangi jie turi didesnę lapiją, sodinkime rečiau — 70 x 60 cm

atstumu.

Sausa dirva 1 – 2 dienas prieš sodinant palaistoma 100 – 150 m3/ha H2O. Jei

dirva nelaistoma, sodinimo metu daigai gausiai laistomi.

Dirvoje palaikoma 80 % drėgmė. Trūkstant drėgmės, esant 70 %, galimas

maţesnis derlius. Laistant lašeline sistema, galima ir įterpti trąšas kartu.

Laistoma pakartotinai praėjus 2 – 3 dienom po pasodinimo, po to 2 – 3

savaitėm ir vėliau su 10 – 12 dienų intervalu 150 – 200 – 300 m3/ha vandens ( karštu oru ).

Praėjus 3 – 4 dienoms laukas patikrinamas, neprigiję daigai atsodinami, palaistoma.

Vegetacijos metu dirva purenama, kultivuojami tarpueiliai ( kartu išberiamos ir trąšos ).

Augimo metu ankstyvuosius kopūstus vieną kartą, o vėlyvuosius du karius apkaupkime, kad išleistų

papildomas šaknis ir greičiau augtų. Pirmą kartą kaupkime praėjus 20 – 25 dienoms po sodinimo, o antrą

– praėjus 15 – 20 dienų po pirmo kaupimo. Kaupkime po lietaus arba palaistę. Dirva visą laiką turi būti

puri.

Didţiausi derliai uţauginami, kai gūţiniai kopūstai papildomai tręšiami

organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Juos labai gerai veikia atskiestos srutos

su mineralinėmis trąšomis. Pirmą kartą kopūstai papildomai tręšiami prigijus

daigams ( praėjus 15-20 dienų ), antrą kartą - pradėję sukti gūţes. Trąšos

įterpiamos purenant tarpueilius.

Minimali dirvos drėgmė gūţiniams kopūstams 75 – 80 % ribinio lauko drėgmės

imlumo. Ankstyvųjų kopūstų laistymo norma 150 – 250 m3/ha priesmėlio

dirvose, 150 – 300 m3/ha – priesmėlio dirvose. Drėkinimo norma priesmėlio dirvose 1250 m

3/ha,

priemolio 1200 m3/ha. Vidutinio ir vėlyvųjų kopūstų laistymo norma – 150 – 300 m

3/ha priesmėlio

dirvose ir 200 – 350 m3/ha priemolio dirvose. Drėkinimo norma lengvesnėse dirvose 1800 m

3/ha,

sunkesnėse – 1650 m3/ha. Lengvos dirvos laistomos 5 – 6 kartus, sunkesnės – 4 – 5 kartus. Iš pradţių

laistoma maţesnėmis normomis – 150 – 200 m3/ha, vėliau 250 – 350 m

3/ha. Ankstyvieji kopūstai laistomi

iki pradedant nuimti derlių. Vėlyvieji kopūstai baigiami laistyti likus 20 – 30 dienų iki derliaus nuėmimo.

Ankstyvųjų ir vidutinio ankstyvumo kopūstų derlius imamas atrankiniu būdu: pirmųjų – birţelio

pabaigoje – liepos pradţioje, antrųjų – rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradţioje. Vidutinio vėlyvumo –

rugsėjo pabaigoje – spalio pradţioje ir vėlyvųjų – spalio mėnesį.

Ankstyvas hibridas REACTOR H

( Syngenta seeds )

Vidutinio ankstyvumo hibridas GORDIUS H

( Syngenta seeds )


Aistra inovacijoms

5

Laikymui skirtų kopūstų paliekami 2 – 4 ţali gūţę gaubiantys lapai ir iki 3 cm ilgio kotas.

Kopūstų derlius gali būti nuimamas kombainais arba transporteriais, taip ir rankomis. Atkreipti dėmesį į

kopūstų veislės atsparumą mechaniniams nuėmimo ir transportavimo bei

sandėliavimo paţeidimams. Svarbu kopūstų galvas tvarkingai, teisingai dėti

į konteinerius. Sandėliavimui tinka sveiki, nepaţeisti, sunkūs savo

fiziologines savybes atitinkantys kopūstai. Ant kopūstų reikia palikti 3 – 6

dengiamuosius lapus. Lengvus, nepriglundančius lapus nuimti, todėl, kad jie

trukdys judėti orui. Ventiliacija reikalinga, kad kopūstuose būtų palaikoma

atitinkama temperatūra ir drėgmė. Ankstyvieji kopūstai gali būti laikomi 3 –

6 savaites, o vėlyvieji iki 9 mėnesių. Vėlyvųjų kopūstų sandėliavimo

temperatūra – 0,5 °C. Prie aukštesnių temperatūrų trumpėja sandėliavimo

laikas. Kopūstai jautrūs etilenui. Todėl reikalinga ventiliacija sumaţinti šioms dujoms. Optimali kopūstų

laikymo temperatūra 0 °C, minimali temperatūra -0,6 - -0,9 °C, maksimali 2 °C temperatūros. Optimali

drėgmė – 95 %, ventiliacija laikant konteineriuose 60 m3/val. Laikymas iki 9 mėnesių. Koncentracija dujų

reguliuojamoji dujų terpėje 3 % O2, 5 % CO2.

Gūžiniai raudonieji kopūstai (Brassica oleracea capitata rubra DC.)

Gūţiniai raudonieji kopūstai skiriasi nuo gūţinių baltųjų lapų spalva. Gūţinių raudonųjų kopūstų lapai

tamsiai violetinės raudonos spalvos. Jų gūţės gerai laikosi per ţiemą, daugiausia naudojamos kaip salotos

prie įvairių valgių. Gūţiniai raudonieji kopūstai ilgiau auga uţ baltuosius, todėl jų

daigai uţauginami polietileniniuose šiltnamiuose arba pridengti. Jie taip pat

skirstomi, kaip ir gūţiniai baltieji kopūstai, į ankstyvuosius, vidutinio ankstyvumo

ir vėlyvuosius.

Gūţinių raudonųjų kopūstų agrotechnika ir prieţiūra panaši į baltųjų gūţinių

kopūstų.

Realizuojamos gūţės turi būti ne maţesnės kaip 0,5 kg.

Gūžiniai garbanotieji kopūstai (Erassica oleracea sabauda L.)

Garbanotieji kopūstai taip pat priklauso gūţinių kopūstų grupei. Jų lapai garbanoti,

gleţni, pačios gūţės visada minkštesnės, negu gūţinių baltųjų kopūstų. Garbanotieji

kopūstai rauginti netinka, bet jie turi daugiau maisto medţiagų uţ gūţinius baltuosius

kopūstus, todėl jie daţniausiai rekomenduojami švieţiam vartojimui.

Agrotechnika ir kiti darbai, yra tokie pat kaip atitinkamo ankstyvumo gūţinių baltųjų

kopūstų. Šių kopūstų vėlyvosios veislės ţiemą laikosi blogiau negu kitų gūţinių

kopūstų.

Vidutinio ankstyvumo hibridas QUISOR H

( Syngenta seeds )

Vėlyvas hibridas REGILIUS H

( Syngenta seeds )

Vidutinio ankstyvumo hibridas MILETA H

( Syngenta seeds )


Aistra inovacijoms

6

Briuseliniai kopūstai (Brassica oleracea, var. gemmifera)

Briuseliniai kopūstai išaugina vieną aukštą stiebą. Ant kurio susiformuoja 30 – 60 ir daugiau gūţelių,

kurios sveria 300 – 600 g. Briuselio kopūstų vegetacija ilga ( 130 – 179 d. ), priskiriami vėlyvųjų kopūstų

grupei. Jie labai atsparūs šalčiui, lengvai ištveria -8 - -10 °C temperatūrą. Jų derlius būna 4 – 9 t/ha.

Tačiau iš hektaro gaunama 20 – 40 t pašaram tinkamų kotų ir lapų. Jie maistingesni ir vartojami ţali, virti,

troškinti, rauginti, marinuoti, šaldyti.

Jie būna vidutinio ankstyvumo, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvieji.

Šie kopūstai auga sunkesnėse humusingose dirvose. Lengvesnėse (

priesmėlio ) dirvose uţauga minkštos gūţelės. Auginami po tokių

priešsėlių, kaip ir gūţiniai kopūstai. Dirva dirbama ir tręšiama kaip

ţiediniams kopūstams, tiktai briuseliniai kopūstai nemėgsta pavasarinio

tręšimo mėšlu ( susiformuoja minkštos gūţelės arba jų vietoje – atviri

pumpurai ( lapų skratelės )). Sėklos sėjai ruošiamos kaip ir gūţinių

kopūstų. Ankstyvajam šalpusniui pradėjus ţydėti ( balandţio pirmoje pusėje

). Daigų auginimas nesiskiria nuo kitų kopūstų – Briuselio daigai sodinami paprastajai vyšniai pradėjus

ţydėti ( ne vėliau kaip geguţės 20 – 25 d. ). Šie kopūstai reiklūs šviesai, nemėgsta pavėsio, todėl daigai

sodinami – 70 x 60 – 70 cm atstumais. Jie priţiūrimi kaip ir kiti kopūstai, tik nekaupiami. 1 – 1,5 mėnesio

prieš imant derlių nupjaunami viršutiniai pumpurai, kad greičiau formuotųsi gūţelės. Derlius pradedamas

nuimti, kai apatiniai lapai pradeda gelsti, koto apačioje esančios gūţelės jau būna uţaugusios. Jų derlių

galima imti atrankiniu būdu, nupjaunant normalaus dydţio gūţeles. Ištisas derlius imamas vėliau, nes

šalnos jiems nepavojingos. Prieš stipresnį oro atšalimą ( lapkričio mėnesį ) briuseliniai kopūstai raunami

su šaknimis arba kertami su visu kotu prie pat ţemės. Kurie bus ilgiau laikomi, nuskinami lapai.

Laikomi sustatyti dėţėse arba vienas šalia kito 10 – 15 cm smėlio sluoksnyje 1 – 1,2 m juostomis.

Briuseliniai kopūstai gerai laikosi sandėliuose – šaldytuvuose, kuriuose palaikoma 0 – 0,5 °C oro

temperatūra ir 85 – 95 % santykinis oro drėgnumas.

Briuselio kopūstų gūţelės realizuojamos nenupjautos nuo koto ( nupjauti visi lapai ). Gūţelės turi būti

švarios, nepaţeistos ligų, kenkėjų bei mechaniškai. Ant ¾ ilgio koto jos turi būti ne maţesnės kaip 1,5 cm

skersmens.

Žiediniai kopūstai (Brassica oleracea, L. var. botrytis L.)

Maistui vartojama balta galvutė ( ţiedynas ). Pagal lapų skratelę ţiediniai kopūstai skirstomi į ţemus (

skratelė 60 cm aukščio ), vidutinio aukščio ( 60 – 70 cm ) ir aukštus ( daugiau kaip 70 cm ). Ţiedinių

kopūstų šaknų sistema liemeninė su daug smulkių šaknelių, bet silpnesnė negu gūţinių kopūstų.

Ankstyvųjų veislių galvutės uţauga per 80 – 100 dienų ( po sudygimo ), sėklos subręsta per 170 – 210

dienų, vėlyvųjų atitinkamai per 140 – 160 ir 270 – 300 dienų.

Vidutinio vėlyvumo hibridas MAXIMUS H

( Syngenta seeds )


Aistra inovacijoms

7

Jie priklauso šalčiui atsparių darţovių grupei. Jiems reikia daug drėgmės. Minimali leistinoji dirvos

drėgmės riba – 70 – 80 % ribinio lauko drėgmės imlumo, santykinis oro

drėgnumas 80 – 95 %. Ţiediniai kopūstai reiklūs maisto medţiagoms

visą vegetacijos periodą, todėl jie gausiai tręšiami organinėmis ir

mineralinėmis trąšomis. Dirvos pH turi būti ne maţesnis kaip 6,5. Jų

geriausi priešsėliai – agurkai, ankštinės ir šakniavaisinės darţovės,

daugiametės ţolės. Netinka kopūstai, ypač vėlyvieji, bastutinių šeimos

augalai, nes juos puola tie patys kenkėjai ir ligos.

Daigai sodinami maţesni, tai yra su 3 – 4 tikraisiais lapeliais, nes didesni

blogai prigyja ir menkiau dera. Į hektarą sodinama 50 – 55 tūkstančiai

daigų. Tam reikia 0,3 – 0,4 kg sėklos, 22,5 m2 šiltnamio ploto jiems pasėti. Išpikuotiems daigams reikia

230 m2 šiltnamio ploto. Daigai sodinami pavasariniam derliui balandţio pabaigoje – geguţės pradţioje,

rudeniniam derliui – birţelio pabaigoje – liepos pradţioje. Sodinama tarp eilių paliekant 60 – 70 cm ir

tarp daigų paliekant 30 – 35 cm. Jie geriau auga lietinami. Ypač juos svarbu

patręšti augimo pradţioje. Tręšiami 1 – 2 kartus mineralinėmis azoto ( 60 –

70 kg/ha ) trąšomis.

Kad galvutės neprarastų prekinės vertės ir baltos spalvos, reikia kasdien

apţiūrėti plotą ir pasirodţiusias galvutes pridengti truputi palauţtais

viršutiniais lapais.

Ţiedinių kopūstų derlius imamas atrankiniu būdu, išpjaunant

susiformavusias galvutes. Prieš šalnas derlius ištisai nuimamas, nes jų

galvutės -2 °C temperatūroje apšąla, o atsileidusios greitai genda. Galvutės turi

būti 8 cm skersmens, lapai nupjaunami 2 – 3 cm virš galvutės, kad apsaugotų jas nuo suţalojimo. Kurie

nespėjo uţaugti iki šalnų yra raunami su šaknimis ir sodinami į inspektus ar šiltnamius. Pašalę (

ţemesnėje kaip 5 °C temperatūroje ) ţiediniai kopūstai baigiamajam auginimui nebetinka.

Brokoliai ( Brassica oleracia L. Convar. Botrytisvar. Italija Plenck )

Brokoliai sena ir kartu jauna kopūstinė darţovė, gimininga ţiediniams kopūstams. Stiebo aukštis 20 – 25

cm aukščio, vartojama puri galvutė ( ţiedynas ). Gerai uţauga priesmėlio bei

lengvo priemolio dirvose, kur podirvio vanduo yra 70 – 80 cm gylyje. Būtina per

sausras laistyti. Dirva dirbama kaip kitoms kopūstinėms darţovėms. Trąšų

brokoliams skiriama tiek pat kaip , kiek ţiediniams kopūstams. Sodinami 70 x 30

– 40 cm atstumais. Jie priţiūrimi kaip ir ţiediniai kopūstai, tik galvučių nereikia

dengti nuo saulės. Derlius imamas, kai galvutės ţiedai yra pumpurų fazėje.

Derliaus nuėmimo nereikia vėlinti, nes ţiedai greitai išsiskleidţia. Ţydinčiais

Vidutinio ankstyvumo hibridas AMERIGO H

( Syngenta seeds )

Vidutinio ankstyvumo hibridas KORLANU H

( Syngenta seeds )

Vidutinio vėlyvumo hibridas MONOPOLY H

( Syngenta seeds )


Aistra inovacijoms

8

ţiedais brokolio galvutė maistui netinkama. Galvutė pjaunama su 15 – 20 cm ilgio ţiedstiebiais, kurie taip

pat tinka maistui. Galvutė sveria 300 – 400 g. Derlius imamas anksti ryte, tik rasai nukritus, arba

pavakary, nes galvutės greitai vysta. Nupjautas galvutes reikia tuojau

realizuoti. Derlių nuėmus, iš lapų paţastyse esančių pumpurų po 7 – 10

dienų susiformuoja antras galvučių derlius. Vieno augalo derliaus uţauga

5 – 9 galvutės. Jos maţesnės uţ pirmojo derliaus galvutes, tačiau bendra jų

masė ne maţesnė kaip pirmojo derliaus. Po antrojo derliaus gaunamas

trečias ir ketvirtasis galvučių derlius. Nuo tų pačių augalų derlių galima imti

2,5 – 3 mėnesius. Du tris kartus nuėmus derlių, brokolius reikia papildomai

patręšti azoto 60 kg/ha trąšomis. Brokolių derlius 15 – 18 t/ha.

Ropiniai kopūstai (Brassica oleracea var. gongylodes L.)

Maistui vartojami ir lapai ir stiebagumbiai, kurie uţauga per 30 – 50 dienų nuo daigų pasodinimo.

Ropinius, kaip ir ţiedinius kopūstus į dirvą galima sodinti keletą kartų, todėl daigų auginimo būdas

priklauso nuo sėjos laiko. Jie geriausiai auga sodinant po ankstyvųjų bulvių, ţirnių,

morkų. Ropinių kopūstų prieţiūra tokia pat, kaip ir kitų kopūstinių darţovių, tik jie

nekaupiami. Jie imami, kai ankstyvųjų veislių stiebagumbiai esti 6 – 8 cm, vėlyvųjų

veislių – 8 – 10 cm skersmens. Lapai ir kotas nupjaunami iki stiebagumbio paviršiaus.

Laikyti skirti ropiniai kopūstai pjaunami su kotu. Per ţiemą jie laikomi dėţutėse arba

kaupe susluoksniuoti su smėliu. Tinkamiausia temperatūra jiems laikyti 0 - -1 °C,

santykinis drėgnumas kaupe – 85 – 95 %.

Kinų ir Pekino kopūstai (Brassica oleracea, var. chinensis ir B. oleracea var. pekinensis)

Kinų kopūstai (Pak-choi) labai panašūs į lapkotinius burokus (mangoldus). Šie kopūstai turi tamsiai ţalios

spalvos verpstinės formos lapus, kurių apačioje ryški balta sultinga gysla.

Pekino kopūstai (Pe-tsai) panašūs į romėnų salotas ir sudaro atviras, cilindriškas

gūţeles.

Kinų kopūstai reikalauja puveningos, geros struktūros ir pakankamai drėgnos

dirvos. Kinų kopūstai gerai uţaugs tokiose dirvose, kuriose gerai dera ţiediniai

kopūstai.

Ankstyvųjų Pekino kopūstų sėklas reikia sėti į šiltnamius vasario antroje pusėje,

eilėmis 20 cm atstumu tarp jų, sėjant 3 g/m2 sėklos. Po dviejų savaičių jie

pikuojami eilėmis per 5 cm viena nuo kitos ir tarp daigų 3 cm atstumais. Kada daigams pasidaro per

ankšta, juos retiname dar kartą paliekant 15 x 15 cm tarpus. Temperatūra šiltnamiuose palaikoma dieną

Vidutinio ankstyvumo hibridas MONTEREY H

( Syngenta seeds )

Vidutinio vėlyvumo hibridas SUPRIN H

( Syngenta seeds )


Aistra inovacijoms

9

15 – 18 °C, o nakties metu 10 – 12 °C šilumos. Daigams suaugus, juos praretiname ir naudojame maistui,

o likusius pradedame naudoti, kai jie išauga iki 200 - 300 g.

Vėlyvesniam derliui šių kopūstų daigai auginami šiltadarţiuose puodeliuose ir ievai suţydėjus sodinami j

dirvą eilėmis šiais atstumais: tarp eilių 40 - 50 cm, o tarp daigų 30 - 40 cm.

Dar vėlyvesniam auginimui galima sėti sėklas tiesiai į dirva. Daigai išretinami iki reikiamų jiems atstumų.

Rudeniniam naudojimui Pekino kopūstai sėjami liepos viduryje.

Kopūstų ligos

Kopūstų šaknų gumbas (Plasmodiophora brassicae Wor.)

Požymiai. Tai grybine liga ja serga ne tiktai kopūstai, bet ir kitos jiems giminingos darţovės. Grybas

puola jaunus daigus ir suaugusius augalus. Sergančių augalų šaknys yra gumbuotos, su įvairaus dydţio

sustorėjimais. Ligoti kopūstų daigai savo išore beveik nesiskiria nuo

sveikųjų. Kad daigai serga, galima nustatyti tiktai atidţiai apţiūrėjus jų

šaknis. Ant suaugusių augalų šaknų šie gumbai ryškiai matomi. Gumbuotos

šaknys turi maţiau smulkiųjų šaknelių, negali paimti kiek reikiant vandens,

maisto medţiagų, ir augalai skursta. Tokie kopūstai šiltomis ir saulėtomis

dienomis apvysta, lengvai išsirauna iš ţemės, visai nesuka gūţių, arba jos esti

labai maţos. Ligai palankiais metais ţūva visas derlius. Šaknų gumbai sudaryti iš pasikeitusių ląstelių ir

grybo sporų. Rudenį, šaknims supuvus, sporos lieka dirvoje ir čia gali būti gyvos 4 - 5 m. Pavasarį sporos

dygsta ir vėl gali uţkrėsti kryţmaţiedţius augalus. Su sėkla liga neplinta. Labai didelę reikšmę ligai plisti

turi aplinkos sąlygos: dirvos reakcija, temperatūra ir vandens kiekis dirvoje. Daugiausia ţalos padaro

drėgnoje, rūgščioje dirvoje. Temperatūros optimumas ligai plisti – 18 – 24 °C šilumos.

Prevencija:

Išauginti sveikus daigus. Tam tikslui ţemė turi būti neuţkrėsta grybo sporomis.

Uţkrėsta inspektų ţemė pakeičiama,

Dirva dezinfekuojama,

Prieš sodinimą atrinkti ligotus daigus,

Surinkti ir sunaikinti ligotus augalus,

Kalkinti rūgščias dirvas,

Laikytis sėjomainos.

Purkšti fungicidais.

Auginti atsparius Syngenta seeds hibridus. Išsamesnė informacija telefonu 8-347-55262.


Aistra inovacijoms

10

Kopūstų šaknų gumbas 1 Kopūstų šaknų gumbas 2 Kopūstų šaknų gumbas 3

Kopūstų juodligė (Phytomonas eampestris Pammel)

Požymiai. Tai bakterinė kopūstų liga. Ja uţsikrečiama iš ţemės, tačiau bakterija plinta ir su sėkla.

Palankios ligai plisti sąlygos – šiltas ir drėgnas oras. Susirgusių jaunų daigų skilčialapiai nuvysta, o

paskui ţūva ir visas augalas. Kopūstams paaugus, lapų pakraščiuose atsiranda gelsvos dėmės su

patamsėjusiu gyslelių tinklu. Lapą nulauţus, lūţio vietoje matyti

pajuodavę vandens indai. Ligoti kopūstai nesuka gūţių arba gūţės ima

pūti tamsiu, šlapiu puviniu. Bakterijos plinta su sėklomis ir ligotų

augalų liekanomis. Į augalą jos patenka pro lapų ţioteles arba ţaizdas.

Bakterijos įsigali augalo vandens induose, juos suardo. Tokie indai

pajuoduoja.

Prevencija:

Sėklas reikia dezinfekuoti terminiu arba cheminiu būdu. Terminiu būdu sėklos dezinfekuojamos

taip: sėklos palaikomos +50° C temperatūros vandenyje 20 - 25 minutes. Paskui tuoj dedamos į

šaltą vandenį. Cheminiu būdu - beicuojant,

Naikinti ligotų augalų liekanas.



Alterniozė (Alternaria brassicicola)

Požymiai. Kopūstų lapai ir ankštaros esti dėmeli įvairiomis dėmėmis. Ant lapų dėmės esti smulkios,

tamsiai violetinės, ant stiebkočių, tamsios spalvos. Drėgname ore dėmių

paviršiuje atsiranda juodas pelėsis, sudarytas iš grybo sporų. Liga plinta

esant drėgnai ir šiltai vasarai.

Prevencija:

Sėti beicuotas sėklas.

Sėklas laikyti sausoje, vėsioje patalpoje.


Aistra inovacijoms

11

Vegetacijos metu skinti ir naikinti ligotus lapus.



Alterniozė 1 Alterniozė 2 Alterniozė 3

Alterniozė 4 Alterniozė 5 Alterniozė 6

Kopūstų diegavirtė (juodoji kojelė) (Olpidium brassicae)

Šia liga serga kopūstų, agurkų, pomidorų ir kitų darţovių daigai. Didţiausią ţalą liga padaro

šiltadarţiuose. Lauke augalai ja suserga labai retai. Juodąją kojelę gali sukelti keletas parazitinių ar pusiau

parazitinių grybelių: Rhizoctonia Aderholdū Ruhl., Pythiutn de Bary anum Hesse, Olpidiutn brassicae

Wor. ir kiti. Susirgusio daigo apatinė stiebo dalis patamsėja, suplonėja ir išlinksta. Tokie daigai pagelsta,

išgula ir daţniausiai visai ţūva. Liga daigynuose plinta atskirais ploteliais. Ligos plitimą skatina per tanki

sėja, gausus laistymas ir blogas inspektų vėdinimas.

Prevencija:

Pakeisti arba dezinfekuoti dirvą.

Gerai daigus priţiūrėti, laiku retinti ir ne per gausiai laistyti, vėdinti

inspektus.

Sunaikinti ligotus daigus.

Beicuoti sėklą.




Aistra inovacijoms

12

Kopūstų diegavirtė 1 Kopūstų diegavirtė 2 Kopūstų diegavirtė 3

Pilkasis pelėsis (Botrytis cinerea Pers.)

Požymiai. Jis puola įvairias darţoves augimo metu, lauke, o ypač šia liga serga į rūsius sukrauti kopūstai.

Lauke kopūstai ypač serga drėgną lietingą rudenį. Lapai ir lapkočiai genda, apipelija pilkos spalvos

pelėsiu. Kopūstus sudėjus į sandėlį, liga nepaprastai greit plinta, apimdama gretimas, sveikas gūţes.

Apipeliję viršutiniai gūţės lapai sugleivėja, jų paviršiuje susidaro juodi kieti grūdeliai. Tai grybo

skleročiai, kuriais grybas pergyvena sau nepalankų laikotarpį. Nuo

pilkojo pelėsio kopūstų sėklojai daţnai visiškai ţūva. Tačiau gerai

priţiūrimiems sėklojams liga didelių nuostolių nepadaro.

Prevencija:

Prieš sudedant darţoves, išvalyti ir išdezinfekuoti

sandėliavimo vietas.

Laikymui atrinkti sveikas kopūstų gūţes.

Tinkamai priţiūrėti ir laikyti sudėtus kopūstus.

Nuvalyti ir pašalinti supuvusius lapus.

Purkšti augalus fungicidais.


Pilkasis pelėsis 1 Pilkasis pelėsis 2 Pilkasis pelėsis 3


Aistra inovacijoms

13

Pilkasis pelėsis 4 Pilkasis pelėsis 5 Pilkasis pelėsis 6 Pilkasis pelėsis 7

Kopūstų šlapiasis puvinys (Pectobacterium carotovorum)

Požymiai. Šios bakterijos daţniausiai puola nusilpusius, mechaniškai suţalotus, kitomis ligomis

sergančius augalus saugyklose, ypač jeigu ten šilta ir drėgna. Jos gali sukelti ir lauke augančių darţovių

šlapiąjį puvinį. Drėgnu šiltu metu išoriniai kopūstų lapai ir kotai prie lapkočių pasidaro gleivėti, pūva.

Puvinys palaipsniui apima gūţės vidų. Tokia gūţė sutęţta, skleidţia nemalonų kvapą. Panašūs poţymiai

ir saugyklose laikomų gūţių. Apkrėstus pasodus pasodinus į dirvą, jų kotai iš vidaus praskysta ir sekiojai

supūva. Ligos sukėlėjai ţiemoja nesupuvusiose augalų liekanose ir su pasodais. Šis

puvinys su sėklomis neplinta.

Prevencija:

Per vegetaciją sudaryti tinkamas sąlygas augalams augti.

Nuėmus derlių, pašalinti iš lauko kopūstų kotus ir giliai suarti dirvą.

Laikymui atrinkti tik sveikas gūţes.

Nelaikyti toje pačioje saugykloje įvairių darţovių (kartu su kopūstais morkų,

bulvių, ridikų, grieţčių), galinčių sirgti šiuo puviniu.

Saugyklose temperatūra turi būti apie 0 ‘C.

Pavasarį, prieš sodinant, patikrinti pasodus. Ligotus išbrokuoti, o įtartinus dezinfekuoti.


Neauginti kopūstų tame pačiame lauke 3 - 4 metus.


Kopūstų šlapiasis puvinys 1 Kopūstų šlapiasis puvinys 2 Kopūstų šlapiasis puvinys 3


Aistra inovacijoms

14

Kopūstų šlapiasis puvinys 4 Kopūstų šlapiasis puvinys 5 Kopūstų šlapiasis puvinys 6

Kopūstų sklerotinis baltasis puvinys (Sclerotinia sclerotiorum)

Požymiai. Sklerotinio puvinio sukėlėjas labai plačios specializacijos. Parazituoja įvairiausių augalų bet

kuriuos organus. Iš kryţmaţiedţių darţovių daţniausiai puola kopūstus lauke ir saugyklose.

Lietingais metais paţeistų gūţinių kopūstų išoriniai lapai, pradedant nuo viršūnių, pūva, sutęţta, pasidaro

gleivėti. Tarp pūvančių lapų susidaro į vatą panaši balta grybiena, iš kurios išsiskiria skaidraus skysčio

lašeliai. Jai senstant, atsiranda balti, greit pajuostantys, stambūs ( 1 - 3

cm skersmens) skleročiai. Jie gali būti gūţės paviršiuje ar viduje. Šia

liga apsikrėtusios kopūstų gūţės laikymui netinkamos. Patekusios į

saugyklas, po kurio laiko jos suminkštėja, sutęţta. Nuo jų apsikrečia

greta esančios, ir susidaro ligos ţidiniai. Pasodinus apsikrėtusius

pasodus, pradėję iš jų vystytis sekiojai greit supūva. Ţiemoja

paprastosios sklerotinijos skleročiai. Jei neatsiduria giliau kaip 8 cm nuo

dirvos paviršiaus, jie išlieka gyvybingi 3 metus. Perţiemoję skleročiai sudygsta, ir iš jų išauga

vegetatyvinė grybiena arba apoteciai (pastaroji stadija retai

aptinkama). Iš skleročių išsivysčiusi grybiena kurį laiką gali

saprofitiškai vegetuoti dirvoje. Palankiomis sąlygomis ji apkrečia

poţemines augalų dalis, iš kurių vėliau patenka ir į antţemines.

Skleročiai iki kitų metų gali išsilaikyti gyvybingi ir saugyklose.

Prevencija:

Pašalinus iš dirvos kopūstų kotus, giliai uţarti liekanas.


Tinkamai paruošti ir laikyti kopūstus ţiemą.

Saugyklos turi būti labai kruopščiai išvalytos ir išdezinfekuotos. Jose laikymo metu

rekomenduojama + 1 °C temperatūra, 95% drėgnumas ir gera ventiliacija.

Rūpestingai atrinkti pasodus sodinimui.




Aistra inovacijoms

15

Kopūstų fomozė (Phoma lingam)

Požymiai. Grybinis susirgimas. Grybų sporos ţiemoja dirvoje, kopūstų atliekose. Kartais ligos poţymių

atsiranda ant ką tik pasodintų į lauką daigų. Tuomet grybas gali vystytis šaknyse bei šaknies kaklelyje ir

sukelti diegavirtę. Paţeisti audiniai ţūva. Fomozės poţymių ( dėmių ) gali būti ir ant

daigų lapelių bei lapkočių. Tačiau daţniausiai ji nualina sėklojus. Tipingi šios ligos

poţymiai - pilkšvai rusvos apskritos dţiūstančios melsvai pilkais pakraščiais, kartais

rievėtos dėmės, kuriose yra daug juodų taškelių pavidalo vaisiakūnių - piknidţių.

Tik ant ankštarų dėmės daţniausiai būna tamsiai pilkos, kartais netaisyklingos

formos. Šio grybo apnikti šakniavaisiai ( daţniausiai grieţčių ) pradeda pūti sausu puviniu. Tai stambios,

giliai įsiskverbusios pilkšvai rudos dėmės su gausybe juodų piknidţių. Ţiemoja grybas augalų liekanose

dirvoje, su sėklomis ir ant pūvančių šakniavaisių. Dirvoje grybo sporos išlieka gyvybingos 1 - 3 metus.

Prevencija:

Laikytis tinkamos agrotechnikos ir sėjomainos ( 4 metų pertrauka ).

Giliai uţarti augalų liekanas.

Naikinti sergančius ir silpnai išsivysčiusius sėklojus.

Optimaliai tręšti.

Termiškai ir chemiškai dezinfekuoti sėklas.



Kopūstų fomozė 1 Kopūstų fomozė 2 Kopūstų fomozė 3 Kopūstų fomozė 4

Kryžmažiedžių baltosios rūdys (Albugo candida)

Požymiai. Baltosiomis rūdimis gali sirgti įvairūs kryţmaţiedţiai augalai: kopūstai, grieţčiai, ropės,

krienai, valgomieji ir dirviniai ridikai, ridikėliai, garstyčios ir kt. Serga bet kurios

vystymosi stadijos augalai. Labiausiai nukenčia darţovių sėklojai: lapai,

lapkočiai, stiebai, ţiedkočiai, ankštaros. Susirgusių augalų lapų viršutinėje pusėje

matomos apskritos stambios ( iki 1 cm skersmens ) šiek tiek iškilios, iš pradţių

šviesiai ţalsvos, vėliau paraustančios dėmės. Apatinės lapų pusės dėmėse būna

baltų apnašų, iš pradţių blizgančiu paviršiumi, vėliau panašių į dulkingas


Aistra inovacijoms

16

karputes. Palankiais ligai metais karpučių būna tiek daug, kad apatinė lapų pusė ištisai pabąla. Tokie lapai

greit nudţiūsta. Baltos karputės išauga ir ant kitų ligos apimtų organų, kurie smarkiai deformuojasi:

išsiraito arba pastorėja. Sėklos ant deformuotų sėklojų arba visai

neišsivysto, arba nesubręsta.

Kryţmaţiedinio baltrūdţio grybiena audinių tarpuląsčiuose plinta

difuziškai ir gali patekti į poţeminius ţiemojančio augalo organus.

Paţeistų audinių paviršiuje išauga puokštės trumpų buoţiškų

konidijakočių su vienaląstėmis bespalvėmis,

grandinėlėmis sukibusiomis konidijomis viršūnėse.

Prevencija:


Darţuose ir aplink juos naikinti piktţoles.

Sėklojus purkšti fungicidais.

Beicuoti sėklas.

Nuėmus derlių, uţarti augalų liekanas.


Kryžmažiedžių baltosios rūdys 1 Kryžmažiedžių baltosios rūdys 2 Kryžmažiedžių baltosios rūdys 3

Žiedinių kopūstų bakteriozė (Pseudomonas maculicola)

Požymiai. Būdingi šios bakteriozės poţymiai - daugybė smulkių ( 1 - 3 mm skersmens ) tamsių dėmelių

ant ţiedinių kopūstų lapalakščių ir gyslų. Iš pradţių jos būna lyg vandeningos, apskritos, vėliau, ţuvus

audiniams, pasidaro rusvai pilkos arba rudos, beveik juodais pakraščiais,

netaisyklingos ir pagaliau susilieja. Ţiūrint į nuskintą lapą prieš šviesą, aplink

dėmeles matomas tarytum peršviečiamas šviesiai ţalsvas apvadas. Serga

daigai ir suaugusių augalų lapai. Smarkiai paţeisti lapai gelsta ir greit

nukrinta. Panašių, tik pailgų dėmių būna ir ant lapkočių bei sėklojų stiebų.

Ant ankštarų dėmelės rusvai juodos, blizgančios, įvairios formos ir dydţio.

Sėklos paţeistose ankštarose būna pajuodusios, nedaigios. Ant ţiedinių kopūstų galvučių paviršiaus iš

pradţių atsiranda rusvų dėmių. Tose vietose audiniai lietingu oru greit pradeda pūti, sutęţta, skleidţia


Aistra inovacijoms

17

nemalonų kvapą.

Prevencija:

Naudoti beicuotas sėklas.

Kasmet išdezinfekuoti arba pakeisti inspektų ir šiltnamių, kuriuose auginami ţiedinių kopūstų

daigai, ţemę.

Kuo anksčiau pasodinti į lauką daigus.

Naikinti insekticidais kryţmaţiedinės blakes.

Vegetacijos metu sėklojus purkšti fungicidais.

Rinkti tik sveikų sėklojų sėklas.

Nuėmus derlių, pašalinti kopūstų kotus ir giliai suarti dirvą.




Kopūstų bakteriozė 1 Kopūstų bakteriozė 2 Kopūstų bakteriozė 3

Kopūstų mozaika (Brassica virus)

Požymiai. Kopūstų virusas paţeidţia įvairias kopūstines darţoves, bet daţniausiai ţiedinius kopūstus.

Gali apkrėsti ir kitus kryţmaţiedţius augalus. Mozaikos poţymių ant ţiedinių kopūstų atsiranda po 4 - 5

savaičių nuo daigų pasodinimo. Pirmieji jų būna ryškesni ant jauniausių lapų, kurių

gyslos, pradedant nuo pagrindo, pašviesėja, pasidaro gelsvai baltos. Ant senesnių

lapų kurį laiką poţymių nebūna, bet vėliau ir jų gyslos palaipsniui šviesėja ( pirma

pagrindinės, paskui smulkios ). Aplink stambias gyslas lieka tamsiai ţalias

lapalakščio ruoţas, o smulkios atrodo lyg gelsvi brūkšneliai ţaliame lapalakštyje.

Sutrikus gyslų augimui, lapai susigarbanoja. Kartais ligos poţymiai išryškėja tik ant pusės lapo. Augalai

menkai auga, jų lapai ir augimo kūgeliai deformuojasi, ţiedynai (galvutės) nesusidaro. Ligos inkubacijos

periodas trunka 15 - 20 dienų. Poţymių ryškumas ir ligos intensyvumas labai priklauso nuo oro

temperatūros. Optimali temperatūra +16 - 18 °C. Jeigu temperatūra pakyla virš + 24 °C, ligos poţymiai

pranyksta, o atšalus orui vėl atsiranda. Ligos sukėlėjas su sėklomis plinta retai. Jį platina amarai, kartais ir


Aistra inovacijoms

18

ropinis baltukas.

Prevencija:

Lauke sodinti tik sveikus daigus.

Naikinti insekticidais amarus ir ropinį baltuką.

Pasėliuose ir aplink juos sistemingai naikinti piktţoles.


Kopūstų mozaika 1 Kopūstų mozaika 2

Kopūstų fuzariozė (Fusarium oxysporum)

Požymiai. Fuzariozė gali sirgti kopūstų ir kitų kryţmaţiedţių darţovių daigai ir suaugę augalai.

Sergančių augalų lapai pasidaro gelsvai ţalsvi, vysta. Daţniausiai netolygiai vystosi ir pagelsta tik lapo

dalis, nors kartais gelsta visas lapalakštis. Ant sergančių gelstančių lapų būna neryškių tamsių dėmelių, o

ţiūrint į lapą prieš šviesą, matomos šiek tiek patamsėjusios gyslos. Perpjovus ligotą stiebą arba lapkotį,

matomas parudavęs vandens indų ratas. Sergantys lapai nukrinta, todėl gūţė būna

netaisyklinga, smulki. Jeigu ligai plisti sąlygos labai .palankios, iš sergančio

kopūsto lieka tik visai maţytė galvutė be išorinių lapų. Ligos sukėlėjas gyvena

dirvoje ir ilgai išlieka gyvybingas net ir tada, kai uţterštame plote neauginami jam

jautrūs augalai.

Prevencija:

Aptikus ligą inspektuose, ligotus daigus sunaikinti.

Inspektų ţemę kitiems metams išdezinfekuoti arba pakeisti.

Sergančius suaugusius augalus ( liga plinta ţidiniais ) išrauti ir 5 - 6 metus tame plote neauginti

jokių kryţmaţiedţių augalų.

Prieš sėją beicuoti sėklas.


Tikroji miltligė (Erysiphe cruciferarum)

Požymiai. Pasireiškia esant šiltam ir drėgnam orui, ypač šiltom naktim. Pirmieji poţymiai – baltos

apnašos ant lapų, vėliau didėja apnašo plotas, sutrinka augalo vystymasis, nukenčia derlius. Daţnai


Aistra inovacijoms

19

miltligę iššaukia azoto pertręšimas ir vandens trūkumas dirvoje.

Prevencija:

Sėti beicuotą sėklą.



Tikroji miltligė 1 Tikroji miltligė 2 Tikroji miltligė 3

Juodasis kopūstų puvinys (Xanthomonas campestris)

Požymiai. Pradeda geltonuoti lapų kraštai, juoduoja gyslos, toliau bakterijos patenka gilyn, augalas pūna

ir ţūsta. Puviniui plisti palankios sąlygos yra sergančiais lapais uţkrėsta ţemė, dideli temperatūrų

svyravimai, kai dienos temperatūra nuo 24 – 30 °C naktį ţenkliai

nukrenta tada infekcija plinta labai greitai.

Prevencija:

Laikytis sėjomainos ( į tą patį lauką sėti kas 3 – 4 metai ).

Sandėlių, dėţių, įrankių dezinfekcija.

Naudoti beicuotą sėklą.

Purkšti cheminiais vario preparatais.


Juodasis kopūstų puvinys 1 Juodasis kopūstų puvinys 2 Juodasis kopūstų puvinys 3


Aistra inovacijoms

20

Juodasis kopūstų puvinys 4 Juodasis kopūstų puvinys 5 Juodasis kopūstų puvinys 6

Fitoftora (Phytophthora mega sperma)

Požymiai. Serga įvairiose augimo stadijose. Grybas ţiemoja ţemėje ir

kopūstų atliekose. Lapai ruduoja ir apmiršta. Galvutės kotai nupūna.

Prevencija:


Vengti uţmirkusių dirvų.



Fitoftora 1 Fitoftora 2

Kopūstų netikroji miltligė (Peronospora brassicae)

Požymiai. Netikrąja miltligė serga įvairiose augimo stadijose. Apsikrėtusių augalų lapų viršutinėje pusėje

atsiranda gelsvų netaisyklingų dėmių. Apatinėje lapų pusėje jos būna apsitraukusios pilkšvomis arba

balzganomis pakrikai pasiskleidusiomis apnašomis. Paţeisti lapai gelsta ir dţiūsta, ligotose ankštarose

išauga smulkios, apsikrėtusios sėklos. Šia liga kopūstų gūţės gali sirgti ir ţiemą saugyklose. Tuomet ant

išorinių jų lapų palei gyslas atsiranda rusvų sausų dėmių. Pavasarį perpjovus skersai tokių gūţių kotus,

matomi patamsėjusių vandens indų ratai.

Prevencija:

Dezinfekuoti arba pakeisti ţemę.


Aistra inovacijoms

21

Sėti beicuotą sėklą.

Nuėmus derlių, uţarti lapų liekanas.

Sodinti tik sveikus daigus.



Netikroji miltligė 1 Netikroji miltligė 2 Netikroji miltligė 3

Netikroji miltligė 4 Netikroji miltligė 5 Netikroji miltligė 6

Kopūstų kenkėjai

Kopūstinis amaras (Brevicoryne brassicae)

Požymiai. Vabzdeliai apie 8 mm ilgio, kiaušiniškos formos, ţalsvos spalvos, nelabai judrūs. Kūno

paviršius dengtas pilkšvomis dulkelėmis, ir todėl amarai atrodo lyg būtų miltuoti. Jie esti apatinėje lapų

pusėje įvairaus didumo krūvelėmis. Kenkia kopūstams ir kitoms kryţmaţiedţių šeimos darţovėms.

Ţiemoja kiaušinėliai, sudėti rudenį ant kopūstų kolų arba kryţmaţiedţių

šeimos piktţolių. Pavasarį išsiperėję vabzdţiai per 10-15 dienų uţauga ir

patys toliau veisiasi, vesdami gyvus jauniklius. Per vasarą gali išaugti iki 10

ir daugiau generacijų.

Pavasarį ir vasaros pradţioje amarai gyvena daugiausia ant piktţolių.

Birţelio ir liepos mėnesiais jie, persikelia ant kopūstų. Iščiulpdami lapų sultis, amarai skurdina augalus.

Uţpultų kopūstų lapų kraštai uţsiriečia ir pagelsta. Gūţės išauga maţos, purios. Smarkiau uţpulti augalai


Aistra inovacijoms

22

gali ir visai ţūti.

Pavasarį amarai gali uţpulti ir kopūstų sekiojus. Labiausiai jie mėgsta susitelkti ant sultingų ūgių

viršūnių, ţiedpumpurių, ţiedų ir ankštarų. Uţpulti sekiojai neuţaugina sėklų.

Prevencija:

Naikinti piktţoles,

Derlių nuėmus, šalinti iš lauko kopūstų kotus, ant kurių ţiemoja amarų kiaušiniai,

Amarų uţpulti augalai dulkinami arba purkščiami chemikalais,

Purškiami insekticidais.

Kopūstinis amaras 1 Kopūstinis amaras 2 Kopūstinis amaras 3 Kopūstinis amaras 4

Rapsinis žiedgraužis (Meligethes aeneus)

Požymiai. Vabaliukai 2 - 2,7 mm ilgio, juodos, metališkai blizgančios spalvos, šiek tiek panašūs į

sprages. Nuo pastarųjų lengva atskirti, nes nešokinėja. Jie, kaip ir spragės, perţiemoja krūmuose po

nukritusiais lapais. Ant laukinių augalų pasirodo geguţės pradţioje, o ant kopūstų sėklojų

– apie geguţės vidurį, kai išsivysto ţiedpumpuriai. Vabaliukai minta vidinėmis ţiedų ir

pumpurų dalimis (ţiedadulkėmis, kuokeliais, piestelėmis). Apgrauţti ţiedai ir pumpurai

nudţiūsta ir nukrinta. Kenkėjui kenkiant masiškai, sėklojai gali visiškai neuţauginti sėklų.

Ţiedų krovimo laikotarpiu vabaliukų antpuolis yra pavojingesnis, negu pilno ţydėjimo

metu. Kiaušinius jis deda į ţiedų pumpurus. Viena patelė sudeda iki 50 kiaušinių. Lervos minta

daugiausia ţiedadulkėmis, piesteles suţaloja retai.

Prevencija:

Stengtis kaip galima anksčiau pasodinti sėklojus ir gerai juos priţiūrėti, kad jie sparčiau augtų ir

ţydėtų.

Pakartotinai dirvą purenant aplink sekiojus ( birţelio - liepos mėn.), sunaikinama daug kenkėjo

lėliukių.

Purkšti plataus veikimo spektro insekticidais.


Aistra inovacijoms

23

Kopūstinės spragės (Phyllotreta)

Požymiai. Spragės, arba ţemės blusos, yra smulkučiai 2-3 mm ilgio šokinėjantys vabaliukai, labai

pavojingi visų kryţmaţiedţių augalų daigų kenkėjai. Šių spragių yra daug rūšių, išsiskiriančių spalva,

nugaros piešiniu ir kitomis ţymėmis. Visų rūšių spragės gyvena ir kenkia bemaţ vienodai.

Suaugę vabaliukai ţiemoja dirvose po augalų liekanomis arba netoliese

dirvų esančiuose soduose, parkuose, krūmuose po nukritusiais lapais,

samanomis ir panašiai. Pavasarį spragės atsibunda gana anksti. Į dirvas

ima migruoti maţdaug ievai suţaliavus. Kol dirvose dar nėra kultūrinių

kryţmaţiedţių augalų, spragės minta laukų piktţolėmis, o paskiau

pereina ant kopūstų, grieţčių, ropių, ridikėlių daigų. Plonuose daigų

lapeliuose spragės pragrauţia skylutes ir neretai daigus nuėda ištisai.

Storesniuose lapuose jos iškandţioja duobutes, vėliau šios paruduoja, ir nuo to visas lapas atrodo pilkšvai

rudas. Spragių suţaloti daigai labai suskursta, o kartais ir visai ţūva. Spragės uţpuola ir kryţmaţiedţių

darţovių sekiojus, apgrauţdamos ţiedų pumpurus, stiebų viršūnes ir ankštaras. Labiausiai spragės siautėja

ievai ţydint. Daugiausia jos ţalos padaro šiltomis ir saulėtomis dienomis, priešpiet ir popiet. Pačiame

vidurdienyje jos ne taip kenkia.

Daugumas spragių rūšių kiaušinius deda ţemėje. Išsiperėjusios lervos

minta smulkiomis kryţmaţiedţių augalų šaknelėmis. Liepos pabaigoje

išsivysto naujoji spragių karta. Šios spragės paprastai jau nelabai

kenkia augalams. Artėjant rudeniui ir vėstant orui, spragės ima

kraustytis į ţiemojimo vietas.

Prevencija:

Reikia naikinti piktţoles.

Skatinti augalų augimą.

Gūţinių ir ţiedinių kopūstų daigai, išauginti durpių - pūdinio puodeliuose, greičiau prigyja lauke ir

lengviau pakenčia spragių suţalojimus.

Papildomas tręšimas skatina augimą ir daro augalus atsparesnius.

Purkšti insekticidais.

Daigų apsaugai nuo spragių ir tiesiogiai joms naikinti naudojama daugelis cheminių priemonių.

Kopūstų stiebinis straubliukas (Ceutorrhynchus quadridens)

Požymiai. Vabaliukas 2,5 - 3 mm ilgio, tamsiai pilkas, su laibu, ilgu, apačion nulenktu ir po priekinėmis

kojomis pakištu straubleliu. Kūno paviršius nelygiai apdengtas pilkais ţvyneliais. Pabaidytas vabaliukas

susitraukia ir krinta ţemėn, lyg negyvas, panašus į ţemių grumstelį.


Aistra inovacijoms

24

Kopūstų stiebinis straubliukas yra gana pavojingas kopūstų daigų ir sėklojų kenkėjas. Straubliukas

ţiemoja soduose, krūmuose, pamiškėse po nukritusiais lapais. Vabaliukas ant augalų pasirodo geguţes

pirmoje pusėje, kai sulapoja berţas. Vabaliukai pragrauţia stiebuose duobutes

ir išėda minkštimą. Straubliukai ţalingiausi lervos stadijoje. Suţaloti augalai

skursta, jų lapai gelsta ir vysta; paţeisti ţiediniai sėklojų stiebai lūţinėja.

Suţaloti daigai sodinti netinka, nes vis tiek vėliau jie ţūva.

Prevencija:

Nesėti ir nesodinti kryţmaţiedţių darţovių arti kenkėjo ţiemojimo vietų,

Prieš sodinant kruopščiai patikrinti daigus ir suţalotuosius sunaikinti. Tokius daigus lengva

paţinti iš lervų persišviečiančių landų lapų gyslose ir stiebeliuose ir iš paspaudimo (stiebeliai

kiauraviduriai ir minkšti).

Pakartotinai purenti tarpueilius. Tuo sunaikinamos straubliukų lėliukės. Atrinkti ir naikinti

suţalotuosius lapus.

Inspektuose auginamus daigus pakartotinai dulkinti ( kas 6 - 8 dienos ). Vidiniai nuodai veikia

silpnai. Heksachloranu dulkinami tiktai sėklojai.

Purkšti plataus spektro insekticidais.

Pavasarinė kopūstinė musė (Dellia brassicae)

Požymiai. Ši musė panaši į kambarinę, paplitusi visoje Lietuvoje. Kenkia visoms kryţmaţiedţių šeimos

darţovėms. Perţiemojusios ţemėje lėliukės stadijoje musės pavasarį ima skraidyti vyšnioms ţydint.

Kiaušinius deda krūvelėmis ţemės paviršiuje arti daigų inspektuose ir lauke. Masiškai skraido ir

kiaušinius deda alyvų ţydėjimo pradţioje. Kiaušiniai apie 1 mm ilgio, cigariuko formos, balti, lengvai

pastebimi tarp ţemės trupinėlių. Išsiperėjusios lervos apgrauţia daigų šakneles arba įsigrauţia į vidų ir

padaro šaknyse landas. Uţpulti daigai skursta, išblykšta arba pamėlynuoja,

vysta ir lengvai išraunami. Smarkiau suţaloti daigai visai ţūva. Antrosios

kartos musės ima skraidyti liepos pirmoje pusėje. Jos taip pat uţkrečia

kiaušiniais įvairias kryţmaţiedţių šeimos darţoves, ypač šakniavaisius.

Šios kartos musių lervos ne tokios ţalingos, nes augalai tuo metu jau turi

gerai išvystytas šaknis ir esti atsparesni. Pavasarinės kopūstinės musės

lervos ypač pavojingos sausringą pavasarį. Suţalotomis šaknimis augalai smarkiai kenčia vandens

nepriteklių, ir dauguma jų gali ţūti. Tokiais atvejais augalus nuo ţuvimo galima išgelbėti gausiai laistant

ir apkaupiant.

Prevencija:

Kovojant su šia muse, didelę reikšmę turi gilusis rudens arimas


Aistra inovacijoms

25

Daigus auginti durpių - pūdinio puodeliuose ir kaip galima anksčiau pasodinti į dirvą, kad jie

spėtų sustiprėti iki išsivystys musės lervos.

Sodinamus daigus stropiai patikrinti, ar jų šaknys neuţpultos kenkėjų. Gerai patręšiami ir

priţiūrimi daigai esti atsparesni.

Inspektuose daigus kas savaitę dulkinti.


Pavasarinė kopūstinė musė 1 Pavasarinė kopūstinė musė 2 Pavasarinė kopūstinė musė 3 Pavasarinė kopūstinė musė 4

Pavasarinė kopūstinė musė 5 Pavasarinė kopūstinė musė 6 Pavasarinė kopūstinė musė 7

Kopūstinis baltukas (Pieris brassicae)

Požymiai. Tai labai pavojingas daugelio kryţmaţiedţių darţovių kenkėjas, kurį vasarą daţnai matome

skraidant sodybose ir laukuose. Drugys stambokas: išskleistų sparnų plotis – 6 cm. Sparnai balti, su

juodomis dėmelėmis priekinių sparnų galuose ir juodu ruoţeliu

uţpakalinių sparnų priekyje. Patelės, be minėtų dėmelių, dar turi po 2

juodus taškus kiekviename priekiniame sparne. Kenkėjas paplitęs

visoje Lietuvoje. Per vasarą išaugina dvi kartas: pavasarinę ir vasarinę.

Ţiemoja lėliukės stadijoje ant pastatų sienų, tvorų, medţių kamienų ir

panašiai. Pradeda skraidyti geguţės

mėnesį. Kadangi tuo metu lauke

pasodintų darţovių beveik nesti, tai drugiai kiaušinius deda ant

piktţolių. Kiaušinius deda gana stambiomis krūvelėmis ( iki 200 vnt. )

apatinėje lapų pusėje. Uţaugęs vikšras esti 4 cm ilgio, pilkai gelsvas ar

ţalsvas su geltona juosta per nugarą ir šonuose; nugara ir šonai tankiai

nusėti juodais taškais ir įvairaus didumo dėmėmis, plaukuoti; galva pilka su juodų dėmių piešiniu, papilvė


Aistra inovacijoms

26

geltona. Uţaugę vikšrai ant tų pačių augalų virsta lėliukėmis, o po 2 - 3 savaičių ( apie liepos pabaigą )

išsiperi vasarinės generacijos drugiai. Dabar jie kiaušinius deda daugiausia ant kopūstų ir kitų

kryţmaţiedţių darţovių. Išsiperėję vikšreliai iš pradţių apgrauţia lapų pakraščius, o vėliau ir visą lapų

minkštimą, palikdami tik stambiąsias gyslas. Nuėstais lapais kopūstai nustoja augti. Vikšrai kenkia iki

pirmųjų didesnių šalnų. Uţaugę vikšrai išrėplioja iš darţo, ir, suradę sau tinkamas vietas ant tvorų bei

pastatų sienų, ten prisitvirtina ir virsta lėliukėmis, kurios ţiemoja.

Prevencija:

Maţesniuose plotuose galima naikinti kenkėjus mechaniškai - sutraiškyti kiaušinių krūveles ar

jaunų vikšrų lizdus.

Šiltesniu oru ( virš + 17 °C ) vartoti mikrobiologinius preparatus, o vėsesniu - cheminius

insekticidus.


Mechaniškai naikinama tais atvejais, kai kopūstai jau pradėję formuoti gūţes, nes nuo to laiko

nuodingų medţiagų naudoti negalima.

Kopūstinis baltukas 1 Kopūstinis baltukas 2 Kopūstinis baltukas 3 Kopūstinis baltukas 4

Kopūstinis baltukas 5 Kopūstinis baltukas 6 Kopūstinis baltukas 7 Kopūstinis baltukas 8


Aistra inovacijoms

27

Kopūstinė kandis (Plutella cruciferarum)

Požymiai. Tai smulkutis, rusvai plikas drugelis, su šviesia vingiuota juostele priekiniuose sparnuose.

Perţiemoja lėliukės stadijoje. Ima skraidyti geguţės antroje pusėje. Per vasarą

išsivysto 3 - 4 kartos. Pirmosios kartos vikšreliai gyvena ant kryţmaţiedţių

piktţolių, o kitos kartos jau kenkia kultūriniams kryţmaţiedţių šeimos

augalams. Kiaušinius kandis deda ant apatinės lapų pusės. Jauni vikšreliai

įsigrauţia j lapų minkštimą ir išėda landas. Paaugę jie esti lapų paviršiuje ir

išėda įvairaus dydţio lopelius, palikdami nepragrauţtą viršutinę lapo odelę.

Suţaloti lapai atrodo ištisai padengti langeliais. Lapams toliau augant, odelė supleišėja, ir lapai pasidaro

skylėti, pilkšvos spalvos.

Prevencija:

Naikinti kryţmaţiedes piktţoles,

Rudenį nepalikti lauke derliaus atliekų,

Visas dirvas rudenį giliai suarti: apartos lėliukės ţūva.

Naikinti vikšrus, purkšti ir dulkinti sisteminiais plataus spektro insekticidais.

Kopūstinė kandis 1 Kopūstinė kandis 2 Kopūstinė kandis 3

Kopūstinis pelėdgalvis (Mamestra brassicae)

Požymiai. Drugys pilkšvai rudas, priekiniai sparnai su tamsiais ruoţeliais ir dėmelėmis, sparnų

pakraščiais praeina šviesi vingiuota juostelė. Uţpakaliniai sparnai tamsiai pilki. Išskleistų sparnų plotis –

5 cm. Kenkia ne lik kopūstams, bet ir daugeliui kitų darţovių (burokėliams,

salotoms, ţirniams ir kt.).

Perţiemoja lėliukės stadijoje ţemėje. Pavasarį pirmieji drugiai ima skraidyti

birţelio pradţioje. Drugiai skraido tiktai naktimis. Kiaušinius deda ant

apatinės lapų pusės. Kiaušiniai pusrutulio formos su spinduliškai

išsidėsčiusiomis briaunelėmis; iš pradţių jie esti balsvi, vėliau pasidaro

melsvai pilki. Jauni vikšreliai ţali, o suaugusių spalva gali įvairuoti nuo

šviesiai ţalios iki tamsiai rudos. Šonuose vikšrai turi po plačią geltoną juostelę, o uţpakalyje ant nugaros

– tamsų, pasagos pavidalo ţenklą. Suaugę vikšrai esti 4-5 cm ilgio. Vikšrai lapus grauţia naktimis, o

dieną slapstosi po ţemės grumsteliais, po apatiniais lapais ir kitose tamsiose vietose. Vikšrai iš pradţių

išgrauţia lapo lakšte netaisyklingos formos skyles, o paaugę įsigrauţia į kopūstų gūţes, uţteršia jas


Aistra inovacijoms

28

ţaliomis išmatomis. Vėliau į išgrauţtas landas pribėga vandens, įsimeta grybeliai, ir suţalotos gūţės ima

pūti, skleisdamos nemalonų kvapą. Po 30 - 50 dienų suaugę vikšrai sulenda į ţemę ir virsta lėliukėmis.

Per metus išauga viena generacija. Labiau nukenčia vėlyvųjų veislių kopūstai.

Prevencija:

Maţesniuose plotuose galima naikinti kenkėjus mechaniškai - sutraiškyti kiaušinių krūveles ar

jaunų vikšrų lizdus.

Šiltesniu oru ( virš + 17 °C ) vartoti mikrobiologinius preparatus, o vėsesniu - cheminius

insekticidus.


Mechaniškai naikinama tais atvejais, kai kopūstai jau pradėję formuoti gūţes, nes nuo to laiko nuodingų

medţiagų naudoti negalima.

Kopūstinis pelėdgalvis 1 Kopūstinis pelėdgalvis 2 Kopūstinis pelėdgalvis 3 Kopūstinis pelėdgalvis 4

Gaminis žvilgūnas 1 Gaminis žvilgūnas 2 Rūginukas 1 Rūginukas 2

Spragšiai (Elateridae)

Požymiai. Daţnai darţuose galima aptikti spragšių (Elateridae) lervas, kurios kenkia kopūstams ir kitoms

darţovėms. Spragšių lervos paţeidţia augalų šaknis, stiebai pradeda gelsti,

nudţiūsta. Spragšių prisiveisia pievose, piktţolėtose dirvose, plotuose po

kaupiamųjų augalų. Prie paţeistų augalų randamos iki 25 - 30 mm ilgio volelio

formos kietos geltonos ar rusvos ryškiai segmentuotu kūnu spragšių lervos. Jų

galva ruda. Patys vabalai plokšti, į abu galus siaurėjantys, 7 - 15 mm ilgio.

Ţiemoja spragšių lervos ir vabalai dirvoje, iki 60 cm gylyje. Birţelio, liepos

mėn. vabalai poruojasi ir dirvoje patelės deda kiaušinėlius. Išsiritusios lervos iki

rudens minta vien puvenomis ir augalams ţalos nedaro. Kitais ir vėlesniais metais jau pradeda kenkti


Aistra inovacijoms

29

augalams. Lervos priklausomai nuo spragšių rūšies vystosi 3 – 5 metus.

Prevencija:

Rudenį giliai suarti darţus, pakalkinti (rūgščias dirvas).

Naikinti piktţoles, purenti tarpueilius.

Prieš sodinant agurkus, reikia išsitirti dirvoţemį.

Jei randama 10 lervų viename kvadratiniame metre, sodinti nerekomenduojama.

Dirvoţemį reikia purkšti insekticidais.

Spragšiai 1 Spragšiai 2

Tripsai (Thrips tabaci)

Požymiai. Ant lapų šviesiai geltonos dėmės ir smulkūs juodi taškeliai, 0,8 – 1,2 mm ilgio, pailgi

vabaliukai čiulpiantys lapų audinius. Augalai gelsta, lapai sidabrinio atspalvio.

Prevencija:

Purkšti insekticidais.

Tripsai 1 Tripsai 2

Kurkliai (Gryllotalpa gryllotalpa L.)

Požymiai. Labai ţalingi ir sunkiai iš darţų „išvejami― kurkliai (Gryllotalpa gryllotalpa L.). Tai visaėdis,

iki 6 cm ilgio, lyg aksominis, tamsiai rudos spalvos kenkėjas. Priekinės kojos rausiamosios. Turi dvi

poras sparnų. Lervos panašios į suaugėlius, tik maţesnės. Gyvena lengvuose, rišliuose drėgno priesmėlio

humusinguose dirvoţemiuose ir durpţemiuose. Ypač daug jų būna ţemesnėje, arčiau vandens vietoje.


Aistra inovacijoms

30

Birţely kurkliai poruojasi, vakarais girdėti jų kurkimas. Patelės kasa

tunelius su daugeliu kamerų, kur sudeda nuo 150 iki 600 kiaušinėlių, iš

kurių po 10-17 dienų išsirita lervos. Per visą gyvavimo laiką viena

patelė gali sudėti iki 3000 kiaušinėlių. Pradţioje lervos minta humusu

ir smulkiomis šaknelėmis, vėliau – augalų šaknimis. Lervos vystosi

apie dvejus metus. Kurkliai nuolat juda po ţeme, rausdami piršto

storumo urvelius ir pakelyje apgrauţdami augalus ar juos įtraukdami į urvus. Kurklių apniktose vietose

augalai vysta ir dţiūsta. Ţiemoja tiek suaugėliai, tiek ir lervos gana giliai ţemėje. Patinėliai gyvena metus,

patelės – pusantrų.

Prevencija:

Tinka visi kurklius atbaidantys būdai, parduotuvėse galima rasti įvairių priemonių (naudoti pagal

instrukciją).

Vegetacijos metu daţnai purenti tarpueilius, radus lizdus, sunaikinti kurklius ir jų kiaušinius.

Gaudyti kenkėjus į įkastus lygiai su ţemės paviršiumi jų rausimosi takuose stiklinius indus.

Rudenį giliai suarti dirvą.

Veiksmingas būdas apmaţinti kurklių kiekį – anksti rudenį darţe iškasti 0,5 m gylio duobes,

pridėti į jas (geriausiai) arklio mėšlo, sumaišyto su šiaudais ir paţenklinti lazda. Ţiemą iškračius

mėšlą, susirinkę čia ţiemoti kurkliai ţūva.

Daţnai frezuoti dirvą.

Kurkliai 1 Kurkliai 2 Kurkliai 3

Kopūstiniai bariai (Baris carbonaria)

Poţymiai. Kenkia kopūstams ir kitiems kryţmaţiedţiams augalams. Paţeistų augalų apatinės koto dalies

šerdiena būna išvagota lervų takais, pilna išgrauţų ir išmatų. Paţeisti kotai pradeda pūti, kartais nulūţta.

Pavojingiausios lervos. Jos yra baltos, bekojės, šiek tiek pakumpusios, su nedidele, bet gerai matoma

galva. Vystosi kryţmaţiedţių augalų kotuose. Vėliau ten pat arba dirvoje lervos virsta lėliukėmis.

Rugpjūčio - rugsėjo mėn. išsirita jauni vabalai. Būna 5 - 8 mm ilgio, juodi, platūs. Antsparnių vagutės

plonos. Vagučių tarpueiliai platūs, su 2 - 3 netaisyklingomis taškų eilėmis. Kopūstinio bario vabalai 3,0 -


Aistra inovacijoms

31

3,5 mm ilgio, beveik cilindriški, juodi, blizgantys. Priešnugarėlės viduryje taškai daug švelnesni ir retesni

negu šonuose. Antsparnių vagutės nelabai taškuotos. Galvos straublelis šiek tiek pakumpęs ir palinkęs

ţemyn. Vabalai gali ţiemoti kopūstų kotuose arba dirvoje. Anksti pavasarį jie pasirodo iš pradţių ant

piktţolių, vėliau susitelkia prie kopūstų sėklojų ir kurį laiką maitinasi papildomai - kopūstų kotuose ir

lapkočiuose išgrauţia ţaizdeles. Gali paţeisti ir viršutinius pumpurus. Geguţės viduryje patelės deda

kiaušinius į kotuose išgrauţtas duobutes. Embrioninis vystymasis trunka apie 2 savaites. Birţelio mėnesį

išsirita kopūstinio bario lervos. Per metus išsivysto viena šių kenkėjų generacija.

Prevencija:

Naikinti piktţoles, papildomai tręšti augalus.

Nuėmus derlių, nedelsiant šalinti kopūstų liekanas.

Rudenį giliai suarti kopūstienas.

Vabalus, kol jie dar nesudėjo kiaušinių, naikinti plataus spektro insekticidais.

Baris 1 Baris 2 Baris 3

Kryžmažiedinės blakės (Eurydema oleracea)

Požymiai. Kenkia kopūstams, grieţčiams, ridikėliams ir kitiems kryţmaţiedţiams. Siurbia lapų ir

ţiedinių ūglių sultis. Paţeistose vietose atsiranda šviesių dėmelių, lapai gelsta ir vysta, ţiedai ir vaisių

uţuomazgos nubyra. Blakių apnikti sekiojai neišaugina sėklų. Suaugusios blakės yra 6 - 10 mm ilgio,

juodos, metališkai ţalios arba mėlynos. Nugara išmarginta ryškiai geltonomis, raudonomis ir baltomis

dėmėmis bei brūkšneliais. Trikampiškas skydas pridengia didesnę pusę pilvelio.

Prevencija:

Rudenį giliai uţarti augalų liekanas.

Pavasarį nevėlinti sėjos ir daigų persodinimo.

Naikinti piktţoles.

Blakes naikinti plataus spektro insekticidais.


Aistra inovacijoms

32

Blakės 1 Blakės2 Blakės 3

Rapsinis pjūklelis (Athalia colibri)

Požymiai. Kenkia kopūstams, grieţčiams, ropėms, ridikams ir kitoms kryţmaţiedėms kultūroms. Lapus

grauţia 15 - 20 mm ilgio pilkšvai ţalios spalvos plikos raukšlėtos su juoda plačia galva ir 11 porų kojų

lervos. Iš pradţių jos išėda nedideles skyles, vėliau visą lapų minkštimą, daţnai palikdamos vien tik

gyslas. Lervos vystosi ir kenkia 2 - 3 savaites, paskui ţemėje virsta lėliukėmis. Aktyvūs jie tik šiltomis

saulėtomis dienomis. Ilgiau išsilaikius vėsiam lietingam orui, dalis kenkėjų ţūva, nespėję sudėti kiaušinių.

Kiaušinius patelės deda į lapų apatinės pusės minkštimą išilgai gyslų. Lietuvoje rapsinis pjūklelis

gausesnis ir pavojingesnis sausomis ir karštomis vasaromis.

Prevencija:

Rudenį giliai suarti dirvas.

Naikinti kryţmaţiedes piktţoles.

Pastebėjus pjūklelių lervas, apniktus augalus purkšti plataus spektro insekticidais.

Rapsinis pjūklelis 1 Rapsinis pjūklelis 2 Rapsinis pjūklelis 3


Aistra inovacijoms

33

Kopūstinis gumbauodis (Contarinia)

Požymiai. Kenkia kopūstams ir kitoms kryţmaţiedėms kultūroms. Lervos gyvena lapkočių pamatuose.

Paţeisti lapeliai deformuojasi, lapkočiai daţnai pastorėja ir sulinksta. Gali paţeisti ir augalo viršūninį

pumpurą. Sausu oru paţeistas pumpuras nudţiūsta ir vietoj jo pradeda augti keli šoniniai pumpurai, o

drėgnu oru pradeda pūti. Lervos gali paţeisti ir sekiojus. Paţeisti butonai išsipučia, bet neišsiskleidę

nudţiūsta. Kopūstinio gumbauodţio lervos būna iki 2 mm ilgio, gelsvos. Apatinėje krūtinės pusėje turi

nedidelę plokštelę, kurios platesnėje dalyje yra negili išpjova. Susiriesdamos, paskui staigiai

išsitiesdamos, jos gali šokinėti. Suaugę yra smulkūs, 1,5 - 2,0 mm ilgio, dvisparniai vabzdţiai. Jų kūnas

gelsvas, krūtinė ir skersinės juostos ant pilvelio pilkos. Patinų antenos ilgesnės uţ kūną, patelių

trumpesnės, iki pusės kūno ilgio.

Prevencija:

Rudenį giliai suarti dirvą.

Naikinti kryţmaţiedes piktţoles.

Sodinant daigus į lauką, atrinkti ir sunaikinti augalus, kurių viršūninis pumpuras paţeistas.

Vegetacijos metu papildomai tręšti, o prireikus ir laistyti kopūstus. Tai apsaugo paţeistus augalus

nuo visiško sunykimo.


Kopūstiniai gumbauodžiai 1 Kopūstiniai gumbauodžiai 2 Kopūstiniai gumbauodžiai 3

Platesnė informacija ir konsultacijos

„Syngenta seeds― atstovybėje

Vilniaus 32, LT-57227 Kėdainiai

Tel.: 8-347-55262

El. paštas: [email protected]

www.darzoviuseklos.lt

mailto:[email protected]

http://www.darzoviuseklos.lt/

kopūstų auginimo technologija · 2018-05-08 · kopūstų auginimo technologija aistra...

Documents