mūsų energija 2010 balandis

2010 BALANDIS | Nr. 3

Leidinys Jums apie Jus

ŠIAME NUMERYJE:

VEDAMASIS 2 psl.Sveiki gyvi, mielieji kolegos!

NUMERIO TEMA 3 psl.„Lietuvos energijos“ strateginiai projektai

REPORTAŽAS 6 psl.„Lietuvos energija“ dalyvauja Kauno technolo-gijos universiteto (KTU) Karjeros dienose

KOMANDOS DVASIA 8 psl.Biuro administravimo skyrius

SVEČIUOSE PAS KOLEGĄ 10 psl.Svarbiausia – kolegų šypsenos (R. Reizgys)

PUIKI IDĖJA! 12 psl.„Lietuvos energijos“ grupės krepšinio turnyras

KVIEČIAME 12 psl.Balandžio 17 d. – Lietuvos energetikų diena

PASKUTINIS PUSLAPIS 13 psl.KonkursasAr žinote, kad ...Anekdotai5 minučių apklausa

| 2010 BALANDIS | Nr. 3

Sveikiname visus, sulaukus ilgai laukto pavasario.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną spėjome atšvęsti kovo mėnesį, dar vieną mums labai aktualią

– energetikos nepriklausomybę – panagrinėsime nu-merio temoje, pristatydami vienus reikšmingiausių

„Lietuvos energijos“ grupės projektų – tarptautines elektros jungtis „LitPol Link“ ir „NordBalt“.

Pavasarį pabudo ir studentai – atėjo metas galvoti apie ateitį, praktiką, pirmąjį įsidarbinimą ir karjerą. Kaip vyko Kauno technologijos universiteto Karjeros dienos, kuriose dalyvavo ir „Lietuvos energija“ gru-pės bendrovės – „Reportažo“ rubrikoje.

Atšventėme ir spalvingąsias Velykas – atsinaujinimo šventę. Šiame mėnraščio numeryje kviečiame jus susipažinti su, rodos, jau pažįstamais kolegomis iš naujo. „Komandos dvasioje“ šįkart – energingas ir

žavus Biuro administravimo skyriaus kolektyvas. Taip pat „Mūsų energija“ svečiavosi ir Kaune – kalbinome

„Kauno energetikos remonto“ vadovą.

Balandis irgi gausus įvykių – Lietuvos energetikų die-nos proga visus kviečiame į Energetikos ir technikos muziejų, o mėgstantiems aktyvią veiklą – palaikyti mūsų kolegų komandas „Lietuvos energijos“ grupės įmonių krepšinio turnyre.

Apie įdomius kovo ir balandžio mėnesių faktus, įvai-riais metais nutikusius Lietuvoje ir pasaulyje skaity-kite „Paskutiniame puslapyje“. Jame taip pat slepiasi skaitytojų konkursas, kuriame kviečiame sudalyvauti kiekvieną mėnraščio skaitytoją.

Įsisukę darbų sūkuryje, neužmirškime sustoti, įkvėp-ti pavasario gaivos ir padėkoti – sau, aplinkiniams, saulei, žemei…

Būkite laimingi ir energingi!Redakcinė kolegija

vedamasis

Sveiki gyvi, mielieji kolegos!

Akimirkos iš bendrovės renginių

2010 04 09 „Lietuvos energijos“ Velykos su „Riduola“

2010 03 27 „Lietuvos energijos“ krepšinio komanda – IV Energetikų turnyro Žalgirio taurės laimėtojai


„Lietuvos energijos“ strateginiai projektai

numerio tema

Šio numerio temoje kviečiame susipažinti su „Lietuvos energijos“ projektais, kurie reikšmingi visai valstybei bei energetikos sektoriaus plėtrai. Dėl augančių elek-tros poreikių ir sparčiai kylančių energijos išteklių kai-nų pasaulio valstybės, įskaitant ir Lietuvą, ieško naujų saugaus ir ekonomiško apsirūpinimo elektros energija būdų. Tad nenuostabu, kad šis valstybinės reikšmės prioritetas – viena iš „Lietuvos energijos“ strateginių veiklos krypčių.

Stiprinant šalies energetinę nepriklausomybę Na-cionalinėje energetikos strategijoje buvo numatyta integruotis į Europos sąjungos šalių rinkas, Lietuvos elektros energijos tinklus sujungiant su Skandinavijos šalių ir Lenkijos tinklais.

Tokiu būdu atsiras galimybė plėtoti elektros prekybą Europoje ir Skandinavijoje. Pagal laisvosios rinkos dėsnius jungtimis elektra judės viena ar kita kryptimi

pagal pasiūlos-paklausos dėsnius. Pavyzdžiui, sustab-džius Ignalinos atominės elektrinės veiklą, elektra esamomis jungtimis juda Baltijos regiono kryptimi. Savo ruožtu Lietuvoje atsirandant naujiems elektros gamybos šaltiniams ir esant pertekliui šalies viduje elektra galės jungtimis judėti į Vakarų Europą arba Skandinaviją.

2010 kovo 18 d. Sutarties dėl „NordBalt“ projekto įgyvendinimo pasirašymas


Didžiausias šio projekto uždavinys – palyginti siaura-me bendros Lietuvos ir Lenkijos sienos ruože pasta-tyti galingą elektros jungtį, sujungsiančia Baltijos šalių elektros perdavimo sistemą su Europos konti-nentine sistema (ENTSO-E).

Jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos projektas įtrauktas į Europos Komisijos patvirtintą prioritetinių projektų sąrašą. Projekto parengiamuosius darbus įgyvendina 2008 metų gegužę Varšuvoje įsteigta bendrovė „Lit-Pol Link“. Ją lygiomis dalimis valdo „Lietuvos energi-ja“ ir Lenkijos energetikos įmonė „PSE-Operator“.

Darbai vyksta abiejose šalyseŠiuo metu vyksta pirmasis projekto etapas, kurio metu planuojamai elektros linijai siekiama parinkti konkrečią vietą ir teritoriją. Lietuvos pusėje jau yra paruoštas strateginio pasekmių aplinkai vertinimas, kuriame numatyti galimi linijos tiesimo koridoriai. Lenkijoje taip pat baigta trasos lokalizacijos studija, kurią patvirtinto Lenkijos „PSE Operator“– parinktos 6 galimos alternatyvos linijos maršrutui. Artimiausiu metu bus skelbiamas konkursas rangovui atrink-ti – atlikti darbus iki statybų leidimo gavimo, vyksta bendros jungties operacinio ir finansinio modelio paruošimas.

Švedijos konsorciumas „Sweco“ rengia pirmosios Lie-

tuvoje 400 kV elektros perdavimo oro linijos poveikio aplinkai vertinimą (PAV) ir specialųjį planą Lietuvos pusėje, nuo Alytaus transformatorių pastotės (TP) iki valstybinės sienos su Lenkija. PAV studijoje taip pat vertinama Alytaus TP rekonstrukcija ir išplėtimas nuolatinės srovės intarpu. Specialiajame plane bus numatytas maršrutas naujai linijai Lietuvos teritori-joje. Planuojama, kad PAV ataskaita Lietuvos pusėje bus parengta iki 2010 pabaigos.

Visuomenė aktyviai dalyvaujaBet kokios jungties statyba susijusi su poveikiu regi-one gyvenantiems žmonėms bei aplinkai. Ne išimtis ir „LitPol Link“ – linijai nutiesti, maršrutas neišvengia-mai kirs kai kurių gyventojų sklypus, taip pat numato-mos linijos, kurios gali būti nutiestos per miškus.

Projektuojant liniją, bus siekiama išlaikyti 250 me-trų atstumą iki gyvenamųjų namų, elektros tinklų apsaugos zona sieks 30 metrų. Šioje zonoje esantys žemės sklypai nebus paimami iš žemės naudotojų, jie ir toliau galės būti naudojami žemės ūkio ir ki-toms reikmėms, laikantis specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų. Su sklypų, kuriuos kirs naujoji oro linija, savininkais bus pasirašomos žemės servituto nustatymo sutartys, numatytos kompensacijos.

Projektų eigą būtina pristatyti visuomenei, atsižvelgti

numerio tema

Faktai:• Lietuvos ir Lenkijos energetikos sistemas numa-

toma sujungti viena dvigrande 400 kV kintamos srovės „Alytus (LT) – Elkas (PL)“ oro linija.

• Linijos ilgis Lietuvos pusėje apie 48 km nuo Aly-taus iki sienos, o Lenkijos pusėje apie 106 km oro linijos nuo sienos iki miesto Elk bei papildomai apie 400 km šiaurės rytų Lenkijos vidaus tinklų plėtra.

• Kadangi Baltijos šalių ir Kontinentinės Europos ENTSO-E sistemų srovės dažniai yra skirtingi, energetikos sistemoms sujungti bei galių srau-tams valdyti numatoma statyti 2x500 MW galios nuolatinės srovės keitiklius (angl. back-to-back).

• Numatyta eksploatacijos pradžia – 2015 m.• Jungties galia 2015 m. siektų 500 MW, 2020 m. –

1000 MW.

į jos siūlymus – siekiama rasti geriausią kompromi-są, kurio resursų sąnaudos ir poveikis aplinkai būtų mažiausi. Oro linijos pasirinktos kaip geresnė alter-natyva nei, pavyzdžiui, požeminis kabelis: pastarojo nutiesimo ir eksploatacijos kaštai yra didesni, gedi-mai šalinami ne taip greitai, virš kabelio negali augti medžiai, krūmai, važinėti transporto priemonės.

LitPol Link


NordBalt2009 m. pavasarį ES aukščiausiu lygiu parengtas ir patvirtintas Baltijos elektros rinkų jungčių planas (BEMIP – Baltic Energy Market Interconnection Plan), kuriame numatytas ir jungties tarp Švedijos ir Baltijos šalių projekto įgyvendinimas. Jungtis numatoma kaip infrastruktūrinis objektas, kuris sujungs Skandinavi-jos ir Baltijos šalių rinkas bei užtikrins laisvą prieigą trečiosioms šalims prekiauti elektros energija per jungtį sujungtose rinkose. Šį projektą Lietuvos pusėje įgyvendina „Lietuvos energija“ (padeda koordinuoti projekto darbus „Lietuvos energijos“ antrinė ben-drovė „InterLinks“), o iš Švedijos pusės – Affärsverket Svenska Kraftnät kompanija.

Žingsnis po žingsnio 2009 m. gruodžio mėnesį užbaigti Baltijos jūros dugno, kuriuo bus nutiestas kabelis, tyrimo darbai ir numatytas aiškus kabelio maršrutas Baltijos jūros dugnu. Jungčiai pasirinkta VSC (Voltage Source Con-verter) jungties technologija, bus tiesiamas aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) povandeninis kabelis. Naudojama technologija leis operatyviai pa-keisti elektros tiekimo kryptį, todėl priklausomai nuo sąlygų ir metų laiko elektra keliaus tiek link Švedijos, tiek link Lietuvos, nes per potvynius elektros ener-gijos gamybos kaina yra mažesnė Švedijos pusėje, tačiau žiemą, užšalus upėms ir sustojus hidroelektri-nių darbui, elektra pigiau gaminama Lietuvoje.

Prieš kelias savaites, kovo 18 d. „Lietuvos energija“ ir Affärsverket Svenska Kraftnät pasirašė bendradar-

numerio tema

biavimo susitarimą dėl „NordBalt“ projekto įgyven-dinimo. Juo buvo sutarta, kad „Lietuvos energijai“ priklausys konverteris Klaipėdos pastotėje, kabelis nuo Klaipėdos pastotės iki jūros ir 50 proc. jūrinio kabelio. Atitinkama kabelio dalis ir jungties infras-truktūra Švedijos pusėje priklausys Svenska Kraftnät.

Iki 2010 m. pabaigos planuojama užbaigti kabelio ir keitiklių gamintojų pasirinkimo procedūrą, pasirašyti sutartis su atrinktais gamintojais ir pradėti gamybą.

Tiriant jūros dugną – rasta ir objektų, kurie galimai yra karo laikų ginklų liekanosJūros dugno tyrimo NordBalt jungčiai darbai pabaigti 2009 m. gruodžio mėn. Baltijos jūros dugno tyrimą atliko švedų bendrovė MMT. Tyrimo metu jūros du-gne buvo rasta visko: ir inkarų, ir spyruoklių, įvairių metalinių cilindrų, žvejybinės įrangos, įvairiausių kabelių likučių, netgi objektų, panašių į karo laikų ginklų liekanas – torpedų ir bombų. Taip pat rasti trys 25–30 metrų ilgio laiveliai. Nė vienas rastas objektas nebuvo judinamas – aplink nepavojingus radinius buvo daromas 15 metrų lankas, o aplink keliančius pavojų – 25 metrų.

Faktai:• Numatoma nutiesti aukštos įtampos (HDVC) ka-

belį iš Klaipėdos į Nybro ilgis yra apie 450 km, iš jų 400 km kabelio bus nutiesta jūros dugnu.

• Linijos eksploatacijos pradžia – 2015 m., planuoja-ma, kad kabelis tarnaus apie 30 metų.

• Linijos galia – 700 MW, įtampa – 300 kV.• Paskirta 131 mln. eurų (452,3 mln. litų) ES parama

šios jungties statybai.

Nuskendusių laivų liekanos (atstumas tarp raudonų linijų – 25m)

Jūros dugne rasti objektai: žvejybos tinklas; laivo inkaras; cilindro formos metalinis objektas, galimai susijęs su gin-klais; galimai sprogmuo


Kas? Kur? Kada?„KTU Karjeros dienos“ – tradicinis KTU Karjeros centro organizuojamas renginys, kasmet sulaukiantis didelio įmonių ir studentų susidomėjimo. Šiais metais „KTU Karjeros dienose“ prisi-statė 50 įmonių dalyvių. Mugė vyko kovo 17 d. KTU rūmuose, o jai pasibai-gus karjeros dieną pratęsė specialus renginys pavadintas „Ingenium 2010“, skirtas įmonių atstovams ir geriau-siems KTU studentams.

KTU Karjeros dienose dalyvavo „Lietu-vos energija“ bei jos antrinės bendro-

reportažas

„Lietuvos energija“ dalyvauja Kauno technologijos universiteto (KTU) Karjeros dienose„Užmegzkime ryšius“ – tokiu šūkiu renginio „KTU Karjeros dienos 2010“ organizatoriai kvietė apsilankyti įmonių ir studentų kontaktų mugėje. Šioje mugėje dalyvavo ir „Lietuvos energijos“ grupės įmonių atstovai.

Irma Rimšaitė pasiruošusi priimti studentų antplūdį

vės LITGRID ir BALTPOOL, siekdamos informuoti studentus apie įsidarbinimo ir praktikos galimybes mūsų įmonių grupėje.

Svarbus bendradarbiavimas tarp verslo ir akademinės bendruomenės

„KTU Karjeros dienos 2010“ organi-zuojamos jau šeštus metus. „Lietuvos energija“ praėjusių metų pabaigoje pasirašė sutartį su universitetu, kurioje numatytas bendradarbiavimas ren-giant elektros energetikos srities speci-


alistus, mokslines konferencijas, seminarus, vykdant studentų praktikas ir mokslinius tyrimus. Tiek ši sutartis, tiek dalyvavimas „KTU Karjeros dienose“ yra „Lietuvos energijos“ grupės investicija į ateities specialistus ir galimybė informuoti apie tai, ką ben-drovė gali pasiūlyti jų profesiniam pasirengimui.

Šįmet „Lietuvos energija“, LITGRID ir BALTPOOL siekė užmegzti kontaktą jaunais žmonėmis, studi-juojančiais ne tik su elektros energetika, bet ir su vadyba susijusias specialybes. „Karjeros dienos – tai galimybė betarpiškai bendrauti su studentais ir padėti jiems apsispręsti, renkantis specializaciją bei būsimos praktikos vietą,–sako Irma Rimšaitė, „Lietu-vos energijos“ personalo vadybininkė, koordinavusi

„Lietuvos energijos“ dalyvavimą renginyje.

Grupės darbuotojai – KTU studentaiSusidomėjimas „Lietuvos energijos“ veikla buvo didelis: studentai graibstė informacinius lankstinu-kus apie bendrovę, buvo daug aktyvių jaunų žmonių, turinčių konkrečių klausimų apie grupės veiklą bei darbo galimybes. „Didžiausią įspūdį paliko vyresnių kursų studentų drąsa bei žinojimas, ką jie nori veikti gyvenime, noras įgyti patirties, energetikos sekto-riaus išmanymas“, – pasakojo Irma.

Karjeros mugėje „Lietuvos energiją“ atstovavo ir KTU studentė Dovilė Morkvėnaitė, kuri dar pernai buvo viena iš karjeros mugės organizatorių, o šįmet atliko praktiką ir po jos pradėjo dirbti tarptautinės prekybos analitike „Lietuvos energijos“ Elektros importo-eksporto skyriuje. „Tai yra didelė valstybi-nės reikšmės bendrovė, joje patinkantį darbą gali

reportažas: „Lietuvos energija“ dalyvauja KTU Karjeros dienose

Dovilė Morkvėnaitė pasakoja apie darbą „Lietuvos energijoje“ savo kurso draugams

rasti įvairaus profilio specialistai, dėl to man čia labai patinka“, – minėjo Dovilė, dalindamasi įspūdžiais su kurso draugais.

RezultataiKTU Karjeros dienose apsilankė apie 2000 studentų, daugiausia buvo iš Chemijos, Elektros valdymo, Me-chanikos, Informatikos fakultetų – šie keturi fakul-tetai sudarė virš 40 proc. dalyvaujančiųjų skaičiaus.

„Lietuvos energija“ iš Kauno parsivežė dešimtis gyvenimo aprašymų, dar daugiau atėjo elektroniniu paštu. „Ne visiems turime pasiūlyti konkrečią darbo ar praktikos vietą,– aiškina Irma. – „Tačiau kartais darbuotojų prireikia netikėtai, dėl to jų gyvenimo aprašymus kaupti yra pravartu“.

Prie „Lietuvos energijos“ stendo sustojo ir KTU dėstytojaiDovilė Morkvėnaitė pasakoja apie darbą

„Lietuvos energijoje“ savo kurso draugamsVaidotas Misevičius pristato galimybes „Lietuvos energijoje“


komandos dvasia

Biuro administravimo skyrius

Balandžio 21 diena nuo 1952 m. vadinama Administratorės, arba Sekretorės diena – sakoma, kad pats pareigų pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio „secretus“, reiškiantį „slaptas, paslėptas“ – mat vadovas sekretorei patikėdavo net didžiausias paslaptis. Eugenijus: kopijavimo baro

vadybininkas – žmogus-orkestras, įvaldęs daugybę aparatų, skirtų fotografijai, spaudai ir kopijavimui.

Živilė: administratorė, kuri savo žavia šypsena pasi-tinką kiekvieną „Lietuvos energijos“ svečią centrinėje būstinėje. Šį darbą pakaito-mis atlieka ir kitos skyriaus merginos.

Agnė: siunčiamų dokumen-tų administratorė – jos dėka mums nereikia klijuoti pašto ženklų ant vokų ar eiti į paštą išsiųsti sutarties.

Zita: biuro vadybininkė – aprūpina mus reprezentaci-nėmis dovanomis, popieriu-mi, vizitinėmis kortelėmis ir kitais dalykais, kurių reikia kasdien.

Roberta: iniciatyvioji skyriaus vadovė, visuomet kupina idėjų ir tikslų, kurių ryžtingai siekia ir įkvepia komandą veikti kartu.

Daiva: dokumentų valdy-mo vadybininkė – adminis-truoja archyvus, sutartis ir kitus bendrovei svarbius dokumentus.

Asta: biuro administratorė – sąskaitų administravimo meistrė.

Jurgita: gaunamų doku-mentų administratorė – pro jos rankas praeina kiekvie-nas laiškelis, kurį bendrovė gauna paštu.


Vienas skyrius, funkcijų – galybėĮsivaizduokime – „Lietuvos energijoje“ visoje grupėje yra keletas šimtų darbuotojų, kiekviename skyriu-je kas dieną „gimsta“ bent viena sąskaita, sutartis, tarnybinis raštas, protokolas... O ką jau kalbėti apie krūvas laiškų ir kitų siuntinių, kuriuos dukart per dieną atveža ir susirenka pašto darbuotojai. Būna ir kopijų nemažai reikia padaryti, ir reprezentacinių prekių bei vizitinių kortelių pasigaminti. Jeigu tai da-rytume patys – sugaištume nemažai laiko. Sutikime, administravimo darbų dažniausiai būna labai daug, o jiems atlikti laiko visuomet trūksta. Dėl to džiaugia-mės, kad turime Biuro administravimo skyrių, kuris savo darbu leidžia mums susitelkti ties pagrindiniais savo darbais.

Stereotipai ir realybėIš pirmo žvilgsnio administratorių darbas atrodo gana paprastas – priimti svečius, sutvarkyti doku-mentus ir atlikti kitas vadovų pavestas užduotis. „Po-zityvios atmosferos palaikymas, operatyvus užduo-čių atlikimas ir pagalba visiems skyriams be išimties yra mūsų darbo pagrindiniai principai“, – dalinasi savo mintimis Daiva.

Visi skyriaus darbuotojai galėtų gauti daktaro laipsnį už diplomatiją. Šiuos įgūdžius neretai reikia panau-

doti situacijose, kai reikia būti maloniam ir kartu griežtam. „Nuolat turime laviruoti tarp taisyklių laikymosi ir darbuotojų nepasitenkinimo,– pasakoja Živilė,– kartais tenka ieškoti kompromiso arba kan-triai paaiškinti, kokia yra tvarka“.

Eugenijus kaip didžiausią iššūkį įvardijo užsakymus paskutinę minutę. „Būna, kartais sulaukiu prašymų iš kelių kolegų vienu metu – nueiti pafotografuoti, padaryti krūvą dokumentų kopijų, atspausdinti ir viską reikia padaryti dabar, nors persiplėšk“. Tuomet tenka sudėlioti prioritetus ir darbus atlikti vieną po kito. Operatyvumas ir kruopštumas – du pricipai, kurių laikomasi šiame darbe. „Mes – kaip greitojo re-agavimo komanda, kiekvieną dieną esame pasiruošę iššūkiams,“ – entuziastingai priduria Agnė.

O kaip ten su gandais, paslaptimis – smalsaujame? „Na, norom nenorom tenka visokių dalykų nugirs-ti,– neslepia Jurgita,– tačiau tai mūsų darbo dalis, ir svetimų paslapčių niekam neišduodame.“

Vienas iš veiklos uždavinių – administracinio darbo palengvinimasSkyrius ne tik daro kasdieninius darbus. „Pirma-sis reikšmingas žingsnis – bendrovės dokumentų valdymo politikos sukūrimas,– sako skyriaus vadovė

Roberta,– siekiame visos bendrovės darbuotojams palengvinti tarnybinių raštų, kitų vidinių dokumentų derinimo ir forminimo procedūrą.“ Šios politikos dėka mes taupome popierių ir tarnybinių raštų ne-bespausdiname. Be to, politiką siekiama patobulinti bei pritaikyti visiems bendrovės skyriams. Skyriaus planuose yra ir archyvo atnaujinimas bei kiti darbai.

O per atostogas....„Keliaujame, sportuojame, skaitome ir džiaugiamės gyvenimu“ – atsako Agnė, kitos linktelėdamos sutin-ka. Živilė labai mėgsta važinėti dviračiu: „Jau ir dabar nenustygstu vietoje, vis laukiu kada pasitaikys nelie-tingas savaitgalis ir bus galima išrūkti pasivažinėti.“ Eugenijus laisvalaikiu fotografuoja, žvejoja, vyksta į turistinius žygius.

Ir tai dar ne viskasSu artėjančia Administratorių profesine švente svei-kiname ne tik „Lietuvos energijos“ Biuro adminis-travimo skyrių, bet ir kitas šaunias administratorės –Jurgitą ir Mariją iš LITGRID, Giedrę iš ITTC, bei Dovilę, užėmusią savo „postą“ ketvirtame aukšte.

Dėkojame už atsakymus ir linkime uždegančio ir neblėstančio entuziazmo!

komandos dvasia


svečiuose pas kolegą raimondą reizgį

Svarbiausia – kolegų šypsenos

Vadovų santykiai su darbuotojais kuria darbuotojų santykiusViena iš įdomesnių patirčių Raimondas įvardija tą laikmetį, kai įmonę, kuriai jis vadovavo, nupirko Švedijos koncernas. „Švedai – maloniai nustebinę žmonės,– sako Raimondas,– konkretūs, aiškūs ir malonūs, nesuvaržyti hierarchijos. Jeigu tau kažkas nesiseka, net pats valdybos pirmininkas tau paskam-bins, paklaus, pasiūlys savo pagalbą. Tai savaime kuria pozityvią tarpusavio bendravimo atmosferą, darbuotojai daugiau šypsosi.“ Raimondas pasidžiau-

gė, kad ir „Lietuvos energijoje“, kai atvyksti į Vilnių, visi sveikinasi ir atvirai bendrauja, nors ir ne visi darbuotojai dar pažįstami. Atrodo, nedideli dalykai, tačiau viskas prasideda nuo to – kaip vadovai elgiasi su darbuotojais, taip ir darbuotojai elgiasi tarpusavy. Tai Raimondas stengiasi taikyti ir „Kauno energe-tikos remonte“. Kai darbuotojų veidai „pilki“, kai žmonės pasimetę, neužtikrinti, anot Raimondo, gero rezultato irgi neverta tikėtis. „Kiekvieno darbuotojo šypsena iš ryto atėjus į darbą yra mažas, bet labai svarbus laimėjimas,“ – sako jis.

Inovacijos – ne naujienaRaimondas mokėsi buvusiame Kauno Politechni-kos Institute, elektronikos specialybę, vėliau baigė Kauno Technologijos universitete tarptautinio verslo vadybą . 1985–1991 metais dirbo Kauno radijo ma-tavimų Technikos moksliniam tyrimų institute. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo pradėjo dirbti elektronikos bendrovės „Elsis“ Kauno padalinyje, kuriame buvo kuriami ir gaminami pirmieji prietai-sai, nustatantys skambinančiojo abonento telefono numerį, vėliau – telefoninių pokalbių apskaitos sis-

Vieną lietingą kovo dieną nutarėme nuvykti į Kauną –susipažinti su „Kauno energetikos remonto“ vadovu Raimondu Reizgiu ir pasmalsauti apie jo planus, darbus ir idėjas.

Raimondo padėjėja Lina paruošė arbatos ir mes pradėjome malonų pašnekesį.


svečiuose pas kolegą raimondą reizgį

temos telekomams. Ne visada kelias buvo sklandus – teko pergyventi ir konkurentų spaudimą, ir 1998-ųjų metų krizę, išeiti į tarptautines rinkas. Dirbdamas Raimondas buvo susidūręs ir su bendrovių pertvar-komis, reorganizavimu bei perpardavimais , pats nuolat siekė tobulėjimo, įdomios veiklos. Gal būt tai ir atvedė į „Kauno energetikos remontą“

Planuose – užsienio rinkosĮmonė veikia 65 metus – ilgametė istorija, tradicijos, žmonės, čia dirbę dešimtmečiais,– su tokia jėga gali-ma daug pasiekti. Per tuos dešimtmečius Lietuva tapo nepriklausoma, persiorientavo iš planinės į rinkos eko-nomiką, o su jais ir pati bendrovė: Raimondas atėjo į

„Kauno energetikos remontą“ praėjusių metų lapkričio mėnesį, ir stengiasi daryti būtinas organizacines per-tvarkas, burti komandą. „Kauno energetikos remonto“ paslaugos Lietuvoje reikalingos, tačiau vertinant susi-dariusių konkurencinę situaciją Lirtuvos rinkoje, inves-ticijų lygio į energetikos sritį pokytį komandos darbas

– ieškoti papildomų užsakymų užsienio rinkose. Jau šių metų periode planuojama teikti paslaugas Vokieti-jos, Norvegijos užsakovams. „Jeigu šiuos užsakymus atliksime kokybiškai, laiku pamažu gal būt pradėsime darytis žinomi ir patrauklūs. Privalome dirbti gerai, kad nereikėtų atsisakyti veiklos sričių, specialistų, efektyviai panaudoti darbuotojų gebėjimus, ugdyti naujus specialistus“ – sako Raimondas.

Trūksta inžinierių specialistųPaklaustas, ką daro, kai būna sunku, Raimondas nusišypso. „Labai viskas paprasta. Jeigu nori pada-ryt, tai ir padarai, – sako, – į gyvenimą žiūriu daug paprasčiau, jei yra problemų – jas sprendžiu, jei nepavyksta pačiam – pasikviečiu kažką į pagalbą.“ Anot jo, svarbiausia atsakyti sau į kelis pagrindinius klausimus: koks mano gyvenimo tikslas? Ko nori pasiekti? Kuo kitiems gali padėti? Neretai žmonės įsisuka į rutiną, pamiršta šiuos klausimus, rūpi tik pi-nigai. „Uždirba daug pinigų, tačiau nėra laiko šeimai, su vaikais nesusikalbama – ar iš tikro šie žmonės turtingi?“. Po to priduria: „Iš tikro, blogai būna tada, kai ištinka sunki liga ar didelė nelaimė.“

„Susiduriu su panašia problema priimdamas prakti-kantus – pastebi Raimondas, – dauguma jų mokosi tik tam, kad gautų diplomą. Pradėję darbą jie tikisi labai greitai kilti karjeros laiptais, tuo tarpu gerų, atsidavu-sių savo darbui specialistų, inžinierių, projektų vadovų labai trūksta. Ir problema egzistuoja ne tik Lietuvoje“.

Svarbu ne ką darai, o kaip jautiesi tai darydamasRaimondo žmona – matematikos mokytoja, dukra baigia universitetą, finansų specialybę, o sūnus – dvyliktą klasę. Sūnaus į inžinieriją Raimondas sakėsi neprikalbinąs, tačiau džiaugiasi, kad jo sūnus – vei-

klus žmogus – mokykloje prižiūri vietinę mokyklos radijo stotį, organizuojant renginius savivaldybė prašo padėti su įgarsinimo sistemomis. Pastaruoju metu svarsto apie ateitį reklamos srityje.

Laisvalaikį mūsų pašnekovas Raimondas apibūdina trimis žodžiais – laužas, miškas, vanduo. Žinoma, daugiausia vasaros metu. „Svarbu ne ką darai, o kaip jautiesi tai darydamas, – priduria jis, – tada ir darbas gali būti kaip poilsis“.

Dėkojame Raimondui Reizgiui už pokalbį ir linkime sėkmingų ir įdomių darbų!


puiki idėja! balandžio 17 d. – lietuvos energetikų diena

2010 m. balandžio 17 d., Energetikų die-ną, vyks krepšinio turnyras tarp „Lietu-vos energijos“ padalinių, filialų, dukteri-nių įmonių ar jungtinių komandų.

Turnyre dalyvauja net devynios komandos: Lietuvos energija (LE), Kauno energetikos remontas (KER), Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (Kruonio HAE), Kauno hidroelektrinė (Kauno HE), Perdavimo tinklo Vilniaus skyrius (PTVS), Perdavimo tinklo Kauno skyrius (AK), Perdavimo tinklo Utenos skyrius (PTUS), Perdavimo tinklo Klaipėdos ir Šiaulių jungtinė komanda (PTKLS-PTŠS), LITGRID UAB. Burtų keliu sudaryti trys pogrupiai, pir-mąsias tris vietas užėmusios komandos bus apdovanotos.

Kviečiame visus „Lietuvos energijos“ grupės darbuotojus atvykti paminėti Energetikų dieną kartu ir palaikyti savo komandas šiame turnyre!

Krepšinio turnyras vyks Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijoje, adresu, Raitininkų g. 4A, Vilnius.

Varžybos prasideda 11:30 val., numa-toma pabaiga – 18:00 val.

Šią idėją ne tik pasiūlė, bet ir įgyven-dino AB „Lietuvos energija“ profesinė sąjunga.

Turi idėją? Rašyk mums ([email protected]). Idėjų laukiame visų ir visuomet!

Idėjų mūsų kolegoms netrūksta! Šįkart – puiki sportinė pramoga mums visiems!

Foto

: hig

hres

olu

tio

nw

allp

aper

s.in

fo


Ar žinote, kad ...• 1990 m. kovo 11d. Lietuva XX amžiuje antrą kartą

pasinaudojo galimybe atkurti savo valstybės nepri-klausomybę.

• Kovo 19 d. – Šv. Juozapas, Pempės šventė, Gavė-nios laikas. Visur dar rimtis, tačiau Pempės dieną nuo seno daryta išimtis jauniesiems – jiems būda-vo leidžiama susituokti, tik vestuvių kelti būdavo nepriimta.

• Kovo 16d. minime Knygnešių dieną, nes Jurgis Bielinis, knygnešys, sukūręs lietuviškos spaudos nelegalaus platinimo tinklą, gimė 1846 m. kovo 16 d. Vien 1900 – 1902 m. caro valdžiai pavyko konfis-kuoti net 56 tūkst. spaudinių.

• Kovo 25 dieną – Gandrinės. Tikėta, kad pirmą kartą pamatytas gandras gali daug nulemti visiems me-tams. Jei pirmą kartą pamatai gandrą skrendantį

– viskas puikiai ir sparčiai seksis, jei tupintį – viskas eisis iš lėto.

• Balandžio 4 diena – šventos Velykos, o balandžio 11 d. – Atvelykis, arba kitaip vadinamas vaikų Velykėlėmis.

• 1936 m. balandžio 8 d. įvyko pirmasis Energijos ko-miteto (įkurtas 1936 vasario 15 d.) posėdis, kuriame aptarta Lietuvos ūkio elektrifikavimo padėtis, iškel-tos komiteto veiklos gairės šalies vidaus ir tarptauti-niu mastu. Tai pirmoji šalies institucija, ėmusi for-muoti teisinius energetikos ūkio kūrimo pagrindus.

• 1892 m. balandžio 17 d. Rietave garsaus didiko ku-nigaikščio Bogdano Oginskio pastangomis pradėjo

veikti pirmoji Lietuvoje elektrinė. Ši diena laikoma šiuolaikinės energetikos pradžia ir Lietuvos energe-tikų profesine švente.

• 1984 m. balandžio 21 d. pradėta statyti Kruonio HAE jėgainė

• Balandžio 21 d.– Sekretorės diena. Žodžio „sekre-torius“ pirminė reikšmė – „asmuo, saugantis pa-slaptis“ (lot. secretus – „slaptas, paslėptas“). 1952 m. Amerikos verslininkas Haris F. Klemfusas savo įmonėje įsteigė Sekretorės dieną. Tokios šventės metu visos jo įmonės moterys būdavo išvaduoja-mos nuo varginančio rutininio darbo. Ši šventė po truputį paplito visame pasaulyje ir net tapo Admi-nistratorių profesine švente.

• Balandžio 25 d. – Pasaulinė pingvinų diena . Ba-landžio 25-oji paskelbta Pasauline pingvinų diena. Kasmet apytikriai šiuo metu Antarktikoje praside-da pingvinų migracija.

• Balandžio 29 d. – Tarptautinė šokio diena. Ši šventė švenčiama nuo 1982 metų, UNESCO sprendimu. Ji sutapatinta su prancūzų baletmeisterio Žano Žoržo Noverio gimtadieniu. Ž.Ž. Noveris (1727–1810 m.) buvo žymus choreografinio meno reformatorius ir teoretikas, „šiuolaikinio baleto tėvas“.

• Anomalijos Balandžio mėnesio rekordinės užfiksuotos tempe-ratūros: aukščiausia +28,8 °C (1950 m., Druskinin-kai), žemiausia – 23,0 °C (1963 m., Švenčionys).

Konkursas!paskutinis puslapis

Kviečiame pasižiūrėti į šias istorines nuotraukas ir pamėginti atsakyti – kas tai? Įdomiausių, šmaikš-čiausių pavadinimų autoriams – prizai siurprizai. Atsakymų lauksime iki balandžio 20 d. el. paštu [email protected]


2010 BALANDIS | Nr. 3

Profesorius klausia studento:– Kas yra elektros srovė?Studentas atsako :

– Žinojau, bet pamiršau...– Keista, – sako profesorius. – Aš visą gyvenimą sten-giausi tai sužinoti!

• • •

Darbų prižiūrėtojas rangovams :– Ko nedirbat?– Rudenį laukėm, kol žemė sušals, o dabar – kol atšils...

• • •

Atsikėliau pirmadienį, kad antradienį nueičiau į darbą, bet trečiadienį sužinojau, kad ketvirtadienį lis, tad penktadienį pagalvojau, ko man trenktis šešta-dienį į darbą, jei sekmadienis poilsio diena.

• • •

– Kiek vaikų jūs norėtumėte?– Keturių.– O kaip dėl penkto?– Jokiu būdu! Aš kažkur skaičiau,kad kas penktas pasaulyje gimstantis vaikas – kinas.

Anekdotai:

Redakcinė kolegija: Vija Valentukonytė, Sigitas Baltuška, Simonas Šorys, Paulius Rakickas, Indra Ramanauskienė

Fotografijos: Simono Šorio, Eugenijaus Vnarausko, Vijos Valentukonytės, iš bendrovės archyvo

Kviečiame visus rašančius, piešiančius, fotografuo-jančius, maketuojančius ir kitaip kuriančius prisidėti prie mėnraščio redakcinės kolegijos!

„Mūsų energijai“ rašykite: [email protected] Dėkojame „Lietuvos energijos“ grupės darbuoto-jams, prisidėjusiems prie šio „Mūsų energijos“ nume-rio rengimo!

Ką manote apie „Mūsų energiją“

5 minučių apklausa

Vakarėlio metu moteris sako savo kaimynui iš deši-nės:

– Jūs labai panašus į mano trečiąjį vyrą.– O kiek vyrų jūs turėjote?– Du.

• • •

Žmona keičia salone perdegusią elektros lemputę, o vyras žiūri krepšinį per televizorių.

– Brangusis, jei aš nukrisčiau, prašau per pertrauką iškviesti man gydytoją.

• • •

Po pralaimėtų varžybų treneris niršta ant savo auklė-tinių:

– Prašiau žaisti taip, kaip niekada nežaidėte, bet ne taip, lyg niekada nebūtumėte žaidę!

• • •

Kalbasi du draugai:– Nusipirkau naują telefoną ir sugalvojau išbandyti–įvedžiau bet kokį numerį ir kažkas atsiliepė.

– Rimtai? O kas?– Nuostabaus balso savininkė.– Ir ką sakė? – išpučia akis bičiulis.– „Prašome papildyti sąskaitą“, – laimingas ištaria.

paskutinis puslapis

Žinote geresnių? Siųskite el. paštu: [email protected]

https://spreadsheets.google.com/viewform?hl=en&formkey=dEh5anZMcFRmWXZ6OFBsMGs2LXVpR3c6MA



mūsų energija 2010 balandis

Documents