odė mokslui, 2014 balandis

2014 m. balandis Nr. 4 (17)

Karšta tema

Prezidentūroje įteikti apdovanojimai geriausių 2013 metais Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai

3-ame psl.

Pokalbis su Inga Jakštoniene

Švarus oras – didžiausias žmonijos

turtas4-ame psl.

Jaunoji karta

“Psichoterapija arba gydymas žodžiu”

5-ame psl.

Interviu su Nerijumi Čepuliu

„Šalia mokslo yra ne-tekstinis, nesisteminis, netematizuojamas kitas žmogus“

6-7-ame psl.

D a i k t a iPlastikinis maišelis

9-ame psl.

Verta10-ame psl.

Gabūs ne t ik moks l e

11-ame psl.

VeidaiMatas Ša l č ius

8-ame psl.

2 ODĖ MOKSLUI

Redakcinės kolegijos laiškas

Laikraštis „Odė mokslui“ leidžiamas pagal LJMS vykdomą paprojektį „Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos institucinių gebėji-mų stiprinimas“. Šį paprojektį finansuoja Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo progra-mos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, “Nevyriausybi-

nių organizacijų fondas”.

Viršelyje: pirmasis naujos LJMS tarybos ir narių susirinkimas. N. Barmutės asmeninio fotoarchyvo nuotrauka.

Mielieji,

Šiame numeryje kviečiame jus susipažinti su Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos jau aštuntąjį kartą suorganizuoto konkurso „Geriausios disertacijos“ rezultatais. „Geriausių mokslinių disertacijų autorių ap-dovanojimas šiandien - puikus įrodymas, kad Lietuvos ateitis - pažangi valstybė, kurios pagrindiniai vari-kliai yra mokslas, inovacijos ir išsilavinę žmonės“, - renginio metu teigė LR Prezidentė. Džiugu, kad mūsų organizacija šiuo konkursu prisideda prie jaunųjų mokslo daktarų paskatinimo siekti aukštesnio lygio savo mokslinėje veikloje ir atkreipia dėmesį į disertacijų kokybę. Tuo pačiu susipažinsite ir su viena iš konkur-so laureačių – dr. Inga Jakštoniene, kuri išsamiau pristatys savo doktorantūros metu atliktus tyrimus (3-4 pusl.).

„Jaunoji karta“ kviečia skaitytojus daugiau sužinoti apie psichoterapiją ir jos naudą. Vilniaus universite-to Medicinos fakulteto studentė Jūratė Lukminaitė parengė pažintinį straipsnį apie šios terapijos ištakas ir kryptis, jų skirtumus ir galimą pritaikymą (5 pusl.).

„Šalia mokslo yra netekstinis, nesisteminis, netematizuojamas kitas žmogus“, - sako Kauno technologijos universiteto docentas, humanitarinių mokslų daktaras, medijų filosofas Nerijus Čepulis. Žurnalistas Ramū-nas Čičelis su N.Čepuliu kalbėjosi apie giluminius mąstymo, skaitymo, rašymo, interpretavimo procesus ir jų sąsajas su doktorantūra, medijų filosofiją bei šiandienines švietimo aktualijas (6-7 pusl.).

Ar žinote, kas vadinamas lietuviškuoju Kolumbu? Tai Matas Šalčius, vienas garsiausių Lietuvos keliau-tojų, žurnalistas, rašytojas ir visuomenės veikėjas, per ketverius metus motociklu aplankęs net 35 šalis. „<...> visose šalyse yra žmonių, kuriems gerai, yra, kuriems blogai ar vidutiniškai. Bet apskritai, tai visame pasaulyje ta pati krizė, ta pati ašarų pakalnė“ – šie M. Šalčiaus žodžiai, parašyti apie 1929 metų krizę, taip primena šiandieninę situaciją, ar ne? Įdomesni keliautojo gyvenimo faktai pateikti 8 pusl.

Kaip ir anksčiau, jūsų laukia įdomūs trumpi informaciniai straipsniai. Sužinosite, kuo pavojingi plastiko maišeliai, kuo šiais metais galėtų būti patraukli Latvijos sostinė Ryga, kokia yra pelėsakalių gyvenimo pra-džia ir kt.

Kaip ir ankstesniuose numeriuose, šiame rasite LJMS narių kūrybos. Primename, kad labai kviečiame pa-sidalinti savais pomėgiais, atsiųskite mums jų nuotraukų ar aprašymų. Kviečiame visus norinčius prisidėti prie laikraščio leidimo, pasidalinti savo mintimis, atsiųsti įdomių naujienų ar informacijos apie būsimus renginius ir kitus dalykus.

Nuoširdžiai, Vilma Petrikaitė

32014 m. balandis Nr. 4(17)

Viršelyje: pirmasis naujos LJMS tarybos ir narių susirinkimas. N. Barmutės asmeninio fotoarchyvo nuotrauka.

„Geriausių mokslinių disertacijų autorių apdovanojimas šiandien - puikus įrody-mas, kad Lietuvos ateitis - pažangi vals-tybė, kurios pagrindiniai varikliai yra mokslas, inovacijos ir išsilavinę žmonės“, - teigė šalies vadovė.

Pasak Prezidentės, jaunųjų mokslinin-kų talentas - didžiulė viltis, kad valstybė taps dar konkurencingesnė, kūrybinges-nė ir įdomesnė pasauliui.

„Lietuvos mokslo tarptautiškumas, mūsų mokslinių tyrimų reikšmė pasau-lio bendruomenei ir jų sklaida, išlie-ka vienu pagrindiniu Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos bei, neabejoju, visos Lietuvos mokslo sistemos užda-viniu“, - sveikindamas konkurso laure-atus ir mokslo bendruomenę pabrėžė Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkas Ramojus Reimeris. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad ne visuomet lengva apie tai kalbėti, nes ir šiuo metu Lietuvos universitetuose vis dar yra dok-torantūros studijų komitetų, nenorinčių, kad disertacijos būtų rengiamos užsienio

kalba. „O juk labai svarbu, kad mūsų jau-nųjų mokslininkų darbai būtų prieinami daug kartų didesnei kritikų, o gal ir pa-sekėjų bendruomenei“, - pabrėžė LJMS vadovas.

Disertacijų konkurso laureatais šiemet tapo vienuolika mokslo daktarų. Jiems įteikti Lietuvos Respublikos Prezidentės ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjun-gos sveikinimo raštai bei konkurso rė-mėjų piniginiai prizai.

Geriausios fizinių, technologijos, bio-medicinos ir žemės ūkio mokslų diser-tacijos autoriumi pripažintas Vilniaus Universiteto doktorantas Patrik Ščajev, humanitarinių ir socialinių mokslų sri-tyje - Deimantas Valančiūnas (Vilniaus universitetas). Penktus metus iš eilės teikiama ir papildoma nominacija, kurią įsteigė Europos Parlamento narė Radvi-lė Morkūnaitė-Mikulėnienė – šiemet ji skirta geriausios disertacijos aplinkosau-gos tematika autorei, Vilniaus Gedimino technikos universiteto doktorantei Ingai Jakštonienei.

Prezidentės ir Lietuvos jaunųjų moksli-ninkų sąjungos sveikinimo raštais taip pat apdovanoti ir kiti geriausių diser-tacijų autoriai: Artur Kuprijanov, Justas Povilonis, Miglė Tomkuvienė, Diana Žaliaduonytė-Pekšienė, Justinas Bučys, Rasa Erentaitė, Vytautas Jokubauskas ir Jogilė Teresa Ramonaitė.

Anot konkursą aštuntus metus rengian-čios Lietuvos jaunųjų mokslininkų są-jungos, šių metų konkursui buvo pateik-ta beveik 70 disertacijų, kurias vertino net 40 ekspertų. „Smagu pasidžiaugti, kad šių metų konkurso dalyvių darbus vertino gana platus užsienio moksli-ninkų ratas, nes Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos konfederacijos bendradar-biavimo programos dėka tapti ekspertais galėjome pakviesti žinomus Šveicarijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Norvegi-jos mokslininkus“, - pasakoja R. Reime-ris.

Teikti siūlymus geriausių disertaci-jų konkursui galėjo LJMS nariai ir visi Lietuvos mokslininkai bei doktorantai. Renkant geriausius darbus buvo atsižvel-giama į tokius kriterijus kaip mokslinių

Prezidentūroje įteikti apdovanojimai

Geriausių disertacijų konkursas šiemet rengiamas įgyvendinant projektą „Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos institucinių gebėjimų stiprinimas“, kurį finansuoja Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos

bendradarbiavimo programa.

Balandžio 23-ąją Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva Prezidentūroje pagerbti ir iškilmingai apdovanoti geriausių per praėjusius metus Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai.

geriausių 2013 metais Lietuvoje apgintų disertacijų AUTORIAMS

nukelta į 4-ą psl.

Roberto Dačkaus nuotrauka

4 ODĖ MOKSLUI

tyrimų svarba ir vertė, tyrimų metodo-logijos efektyvumas ir naujumas, išvadų pagrįstumas, disertacijos originalumas. Didelis dėmesys buvo skiriamas diser-tacijos tema publikuotų darbų kokybei, atliktų tyrimų svarbai tarptautiniu lygiu.Geriausių disertacijų konkursą Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga rengia nuo 2007-ųjų metų. Nuo pat pirmųjų metų konkurso laimėtojams kartu su sveiki-nimo raštais teikiami ir rėmėjų įsteigti

piniginiai prizai: aštuntus metus DNB banko įsteigtas 5000 Lt piniginis prizas atitenka geriausios humanitarinių ir so-cialinių mokslų disertacijos autoriui, Lie-tuvos aukštųjų technologijų bendrovės Amilina ir Ekspla įsteigė apdovanojimą geriausios fizinių, technologijos, biome-dicinos ir žemės ūkio mokslų sričių di-sertacijos autoriui, Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnie-nės įsteigtas apdovanojimas teikiamas

geriausios disertacijos aplinkosaugos te-matika autorei. Rengiamą konkursą taip pat remia ir įmonė „Kardiolita“.

Mokslininkės akademiniai interesai su-siję su oro valymu ir sprendimais, ga-linčiais padėti išvalyti aplinką nuo itin žmogaus sveikatai pavojingų kietųjų dalelių. Apie oro taršą, aplinkos apsaugą Lietuvoje bei motyvus pasirinkti darbą šioje srityje – pokalbis su pačia laureate.

Jūsų disertacijos pavadinimas gana sudėtingas – „Cilindrinio daugiakanalio ciklono su reguliuojamais pusžiedžiais tyrimai ir kūrimas“. Kaip reikėtų jį „iššifruoti“?

Ciklonai – vieni iš plačiausiai naudoja-mų įrenginių, skirtų dujoms valyti, šali-nant iš jų kietąsias daleles. Pagal valymo metodą šis įrenginys priskiriamas prie sausojo oro valymo įrenginių ir gali būti naudojamas įvairiose gamybos srityse, kurios yra susijos su kietųjų dalelių iš-metimu į atmosferą. Tačiau šių įrenginių trūkumas yra žemas kietųjų dalelių šali-nimo efektyvumas, ypač jei dominuoja mažesnės nei 10 μm dalelės.Mano darbo centre – cilindrinis dau-giakanalis ciklonas, kuris skiriasi nuo tipinio ciklono separavimo kameros konstrukcija, kurioje yra reguliuojami pusžiedžių tarpai.Darbui atliktiems tyrimams buvo su-konstruotas eksperimentinis keturka-

nalis (trijų pusžiedžių) ir penkiakanalis (keturių pusžiedžių) ciklonas. Taip sie-kiau patobulinti ciklono konstrukciją ir gauti didesnį kietųjų dalelių šalinimo iš oro srauto efektyvumą.

Jūsų studijos ir akademinė karjera yra susijusios su aplinkosauga. Kaip ja susidomėjote?

Mano profesinį sprendimą turbūt lėmė sutikti žmonės, dirbantys akademinėje veikloje. Mane žavėjo jų atsakingumas, kompetencija ir puikus darbas su stu-dentais. Studijuodama Kauno technolo-gijos universitete, cheminės technologi-jos fakultete, susidomėjau aplinkosaugos problemomis, todėl kilo mintis dokto-rantūros studijas tęsti šioje srityje Vil-niaus Gedimino technikos universitete. Dabar jau 8-erius metus pati dėstau Ute-nos kolegijoje. Jaunajai kartai stengiuosi aiškiai ir paprastai perteikti žinias, dis-kutuoti apie aplinkosaugines problemas, apie jų galimus sprendimo būdus bei naujų technologijų panaudojimą. Taip pat vadovauju Aplinkos apsaugos kate-drai.

Jūsų tyrimų centre – oro tarša. Kas paska-tino pasirinkti būtent šią sritį?

Oro tarša kietosiomis dalelėmis yra vienas prioritetinių aplinkosaugos už-davinių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tuo metu, kai įstojau į dok-torantūros studijas, tarp Vilniaus Gedi-mino technikos universiteto Aplinkos apsaugos katedros ir Ukrainos mokslų akademijos termofizikos instituto Kijeve užsimezgė mokslinis bendradarbiavi-mas. Tad teko laimė dalyvauti dvišalėje Lie-

tuvos – Ukrainos bendradarbiavimo programoje, kurioje buvo kaip tik anali-zuojama kietųjų dalelių taršos problema, ieškoma, kokios naujausios ir efekty-viausios aplinkosauginės technologijos galėtų būti taikomos kietosioms dale-lėms šalinti.

Kaip šiandien vertintumėte kovą prieš oro taršą Lietuvoje? Ar tai aktuali problema?

Švari aplinka yra pats didžiausias žmo-nijos turtas, būtina sąlyga žmonijos išli-kimui ir egzistavimui. Oro tarša aktuali visiems, nes užterštumas veikia visos žmonijos sveikatą. Lietuvoje daugiausia oro teršalų išsiski-ria energijos gavybos procese, gaminant elektros energiją, automobilių ar pastatų šildymo kurą. Tad turime taikyti visas įmanomas priemones, kurios mažintų šių resursų naudojimą ir laikytis teisės aktų, kurie reglamentuoja oro apsaugą.Kalbant apie kovą prieš oro taršą, norė-čiau pažymėti, kad nei mokslininkai, nei savivaldybės negali turėti įtakos tolimųjų oro teršalų pernašoms, negali uždrausti gyventojams šaltuoju periodu namus šil-dyti kietuoju kuru, nuo kurio padidėja oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. Negali turėti įtakos ir transporto srau-tams. Tad ši kova yra gana sąlyginė.

Aplinkosauga yra labiau praktinis ar la-biau teorinis dalykas?

Praktika nuo teorijos neatsiejama. Mokslas siūlo naujus metodus, tyrimus ir technologijas, kurias galima pritaikyti praktikoje sprendžiant įvairias aplinko-saugines problemas.

Dėkoju už dėmesį.

atkelta iš 3-io psl.

R ĖMĖ J A I

Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės fondas

Balandžio 23 d. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) ini-ciatyva Prezidentūroje apdovanoti geriausių 2013-ųjų metų disertacijų autoriai. Už geriausią darbą aplin-kosaugos tema, nominacijoje, kurią įsteigė Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnie-nė, apdovanota Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkė, docentė dr. Inga Jakštonienė.

Švarus oras – didžiausias žmonijos turtasPokalbis su inžiniere, dėstytoja dr. Inga Jakštoniene

Autorius: Inga Kaladytė


Brangūs skaitytojai, pastaruoju metu apie psichoterapiją ir jos naudą galima išgirsti vis daugiau. Šis gydymo būdas tampa po-puliaresnis ir dažniau pasirenkamas. Mokslininkai ir medikai pripažįsta, jog psichoterapinis gydymo būdas dažnai gali būti puikia alternatyva medikamentiniam psichologinių ligų gydymui. O būtent tokios ligos yra vis greitėjančio tempo bei rutinos palydovės. Todėl šio mėnesio ,,Jaunoji Karta“ dedikuojama psichoterapijai, apie kurią pasakoja Vilniaus universiteto, Medicinos fakulteto studentė Jūratė Lukminaitė.

Malonaus skaitymo, Povilas Kavaliauskas

Psichoterapija - tai pagalba žmogui at-rasti savo jausmų, minčių, elgesio prie-žastis. Pokalbio metu psichoterapeutas stengiasi pamatyti žmogaus vidinį pa-saulį, mąstymo, elgesio klaidas, dėl kurių žmogus mato iškreiptą pasaulio vaizdą, taikydamas labiausiai konkrečiam atve-jui tinkamas technikas, stengiasi padėti tas klaidas ištaisyti. Svarbu suprasti, kad psichoterapija negali būti paskirta, ją turi pasirinkti pats žmogus. Tik tuomet galima tikėtis rezultato.Nors apie psichoterapiją pastaruoju metu imta kalbėti labai daug, ji tikrai nėra šių dienų atradimas, o savo ištakų senumu gali konkuruoti su seniausiais gydymo metodais. Šamanai, žyniai, bur-tininkai skirdami didelį dėmesį dievams, dvasioms, genties autoritetams, žmogaus santykiui su aplinka padėjo pirmuosius pamatus šiuolaikiniai psichoterapijai. Medicininės psichoterapijos pradininku Europoje laikomas žymus austrų gydy-tojas F.A. Mesmeras (1734-1815), kuris XVIII a. pabaigoje savo pacientus nuo įvairių ligų pradėjo gydyti hipnoze (tar-pine būsena tarp miego ir būdravimo, kitaip vadinama transu, sukeliama kito žmogaus įtaka ar saviįtaiga). Mesmeras, taikydamas šį gydymo metodą, išgarsėjo visoje Europoje. `Apie hipnozę, jos gydomąją naudą XIX a. buvo skaityti pranešimai ir garsiojoje Vilniaus medicinos draugijoje. 1832 m. uždarius Vilniaus universitetą, šios drau-gijos veikla silpnėjo, tuo pačiu nyko ir jos įtaka medicinos praktikai. Vos užsi-mezgusi psichoterapijos raida Lietuvoje čia pat ir sustojo. Kitas stiprus postūmis šios srities plėtojimuisi mūsų šalyje buvo 1918-1919 m, kai atkūrus nepriklauso-mybę į Lietuvą grįžo daug svetur medi-cinos mokslus baigusių gydytojų. Viena ryškiausių to meto asmenybių psichiatri-jos ir psichoterapijos srityje buvo prof. J. Blažys (1890-1939 m.). 1920 m. žurna-le „Medicina“ išspausdintas išsamus jo straipsnis „Psichoanalizė ir psichoterapi-ja“ buvo pirmasis rimtas mokslinis vei-kalas apie psichoterapiją Lietuvoje. 1967 m. Alekseičikas Kirinovas įsteigė pirmąjį Lietuvoje psichoterapijos kabinetą. Šiuo

metu psichoterapija vystosi itin sparčiai, ji įgauna vis svarbesnį vaidmenį gydant daugelį psichikos sutrikimų, ir net kai kuriuos somatinius susirgimus. Nors priskaičiuojama nemažai įvairių smul-kesnių pokrypčių, išlieka trys pagrindi-nės psichoterapijos kryptys: psichodi-naminė, bihevioristinė ir egzistencinė. Trumpai aptarsiu kiekvieną iš jų.Psichodinaminė psichoterapija prasi-dėjo nuo Z. Freudo naujai suformuoto požiūrio į žmogų. Pasak jo, svarbiausias tarpsnis žmogaus gyvenime, kuomet psichinis vystymasis intensyviausias, yra vaikystė. Tai visų mūsų džiaugsmų ir negandų laikotarpis. Jame patirti įvy-kiai gali reikšmingai atsiliepti net žmo-gui suaugus, ir visai nesvarbu, žmogus juos prisimins ar ne. Dar sudėtingiau, kai asmenybės egzistavimui įtaką daro kažkada patirti, bet neįsisąmoninti įvy-kiai - t.y. žmogus net nesuvokia, kad jis patyrė vienokį ar kitokį išgyvenimą. Bū-tent toks ir yra psichodinaminės psicho-terapijos tikslas - padėti įsisąmoninti tai, kas kažkada buvo patirta, bet nesuvokta. Skamba sudėtingai, tačiau poveikis aki-vaizdus. Žinoma, ta kelionė, į kurią lei-džiasi pacientas ir psichoterapeutas, yra gana sudėtinga tiek vienam, tiek kitam. Pacientui nėra lengva kapstytis po savo vaikystės įvykius, pripažinti įvairius ne-malonius dalykus, kitaip tariant, visiškai apnuoginti ir apsinuoginti. Terapeutas turi išlaikyti savo neutralumą, abstinen-ciją ir anonimiškumą. Neutralumas šiuo atveju - terapeuto atsisakymas reikšti bet kokią nuomonę apie paciento elgesį, abstinencija - vengimas girti, raminti, o anonimiškumas įpareigoja terapeutą ne-atskleidinėti informacijos, kuri būtų su-sijusi su juo pačiu. Taigi psichodinaminė psichoterapija yra gan ilgas gydymo metodas. Pirmųjų re-zultatų pavyksta pasiekti po 1-1,5 met7 reguliarių, bent kartą per savaitę trun-kančių užsiėmimų. Bihevioristinė (arba kognityvinė elgesio terapija) kryptis atsirado palyginti nese-niai – maždaug prieš 35 metus, tačiau jau spėjo tapti viena iš plačiausiai taikomų terapijų išsivysčiusiose šalyse. Matyt, to-

dėl, kad ji yra trumpalaikė į tikslą orien-tuota terapija. Ši terapija apjungia dvi sritis - kognityvinę (pažintinę) ir elgesio. Kognityvinės terapijos dėmesio cen-tre yra paciento mintys. Ji aiškina, kad mūsų emocinę būseną formuoja mūsų mintys, įsitikinimai ir suvokimai; de-presiją, nerimą bei kitus psichologinius sutrikimus sukelia ne tik mūsų pasą-moninės priežastys, bet ir negatyvus iš-kraipytas mąstymas, kurio dėka žmonės pradeda matyti netaisyklingą realybės vaizdą, tuomet jaučia nuolatinę įtampą, disharmoniją, nepasitenkinimą gyveni-mu. Elgesio terapija moko tvarkytis su nemaloniomis emocijomis, gąsdinan-čiomis fizinėmis reakcijomis, lengviau apsispręsti, aiškiau mąstyti, geriau jaus-tis. Taigi apjungus kognityvinę ir elgesio terapiją, gaunamas puikus derinys, kuris padeda keisti mąstymą bei netinkamą elgesį į tokį, kuris geriau padėtų įveikti susidariusią problemą. Trečioji psichoterapijos kryptis - egzis-tencinė psichoterapija - atsirado XX a. 3-ajame dešimtmetyje Europoje. Šioje kryptyje akcentuojamas žmogaus santy-kis su universaliosiomis duotybėmis, t. y. dalykais, kurie nepriklauso nuo žmo-gaus valios. Egzistencinės terapijos tiks-las - pamatyti, kas yra kliento vidiniame pasaulyje ir gyvenime, padėti geriau su-sivokti jame, aiškiau pamatyti gyvenimo teikiamas galimybes, kitaip tariant, pa-deda gyvenimą suvokti kiek įmanoma labiau realistiškesnį. Ši kryptis labiau nei kitos išvardintos yra nutolusi nuo medicininio ir psichologinio žmogaus tyrinėjimo, prisišliejusi arčiau filosofi-jos. Vienas iš ryškiausių egzistencinės psichoterapijos pavyzdžių – V. Franklio filosofija, įgavusi logoterapijos pavadini-mą. Kad ir kiek skirtumų surastume kiekvie-noje iš šių psichoterapijos krypčių, visų jų tikslas tas pats - kiek įmanoma labiau padėti žmogui gyventi darnoje su savo vidiniu ir išoriniu pasauliu. Tai gydymas žodžiu. Gydymas, kuris nebūtinai reiš-kia, kad žmogus serga. Psichoterapija gali būti puiki pagalba kiekvieno žmo-gaus raidoje.

Parengė Jūratė Lukminaitė

PSICHOTERAPIJA arba gydymas žodžiu

J. Lukminaitės asmeninio archyvo nuotrauka

6 ODĖ MOKSLUI N. Čepulio asmeninio archyvo nuotrauka

Esate parašęs ir apgynęs humanitarinių mokslų daktaro disertaciją, ku-rioje tyrinėjote Emanuelio Levino fenomenologinę filosofiją. Ar būčiau teisus, sakydamas, jog disertacijos rašymas suformuoja mąstymą ir daro jam ilgalaikę įtaką? Ar disertacija lemia, kad dėstydamas paskaitas studentams, tary-tum statote minties architektūrinį statinį? Ar filosofija padeda švariam, tvarkingam ir net gražiam mąstymui?

Manau, kad pamatine prasme disertacija tikrai nesuformuoja žmogaus mąstymo. Jis formuojasi ne taip greitai, ne per ke-tverius metus. Yra psichologinių tyrimų, kurie rodo, kad mąstymas, o už jo dar giliau glūdinti pasaulėjauta, charakteris, formuojasi labai anksti, gal net motinos įsčiose ir pirmaisiais gyvenimo metais. Jei kalbėtume apie savarankišką, auto-nominį mąstymą, reikėtų pasakyti, kad dideli pokyčiai čia įvyksta paauglystėje – tuomet labai stipriai formuojasi pasau-lėžiūra.Kai žmogus įstoja į aukštąją mokyklą, toje ne visiškai dar suformuotoje pasau-lėvokos dirvoje vyksta revizija, perkūri-mas. Jūsų minėta architektūrinio statinio metafora galėtų kaip tik reikšti žmogaus pasaulėžiūrą ir principines nuostatas. Aukštojoje mokykloje ši pasaulėžiūra kaip tik ir statoma ant iki tol formuoto žemės pagrindo.

Pasaulėžiūra skiriasi nuo pasaulėjautos, kuri, kaip jau sakiau, formuojasi labai anksti. Pasaulėjauta ne visada yra sąmo-ninga, tačiau veikia pasaulėžiūrą. Tačiau nederėtų to suabsoliutinti, manant, kad tai, kas žmogui atsitinka per pirmuosius penkerius ar penkiolika metų, galuti-nai apsprendžia pasaulėjautą. Norėjau tik pasakyti, kad ta dirva (jei vartotume kultūros metaforą), į kurią suleidžiami architektūrinio pastato pamatai, yra su-formuojama žymiai anksčiau nei univer-sitete.

Aukštajame moksle (ir bakalauro, ir ma-gistro, ir doktorantūros studijų metu) labai daug dėmesio skiriama tekstams. Pirmiausia, kalbu apie humanitarinius ir socialinius mokslus, bet iš dalies net ir techninių mokslų modelius, skaičius galėtume vadinti tekstais. Visais atvejais labai svarbus alfabetinio rašto tekstas. Mokomasi skaityti ir neišvengiamai mo-komasi rašyti. Nesakau, kad to nesimo-koma vidurinėse mokyklose ir gimna-zijose. Iš esmės visas švietimas pagrįstas skaitymu, supratimu, interpretavimu ir rašymu, bet iki aukštosios mokyklos yra tik elementarūs pradmenys – didysis darbas yra nuveikiamas aukštojoje mo-kykloje. Būtent čia žmogus tampa išsila-vinusiu ir raštingu. Raštingumas žmoni-jos istorijoje jau nuo labai seniai reiškia išsilavinimą. Neišsilavinęs žmogus yra neraštingas. Žodžio „idiotas“ pirminė, ne psichiatrinė reikšmė yra būtent „ne-raštingas, neišsilavinęs žmogus“.Raštingumas reiškia minties architektū-rą – nuoseklumą, pakopiškumą ir gebė-jimą sukurti tam tikrą visumą. Ne vieno medijų tyrinėtojo požiūriu, šitoks mąsty-mo būdas yra savitas raštingam žmogui ilgalaikio skaitymo dėka. Skaitymo ge-bėjimas reiškia ne tik turinio perėmimą, bet ir akių sekimo linijine raidžių eilute procesą. Taip randasi linijinis mąstymas, kuris pasirodo ir kine kaip kadrų seka. Todėl filmų žiūrėjimas irgi prisideda for-

muojant tokio pobūdžio mąstymą. Tą li-nijinį, fundamentalų mąstymą būtent ir vadinu architektūriniu.Mano ketveri disertacijos rašymo me-tai buvo sunkūs, kaip, manau, visiems, kurie yra rašę disertaciją. Reikėjo daug perskaityti. Kiekybine prasme tai nėra pats sunkiausias dalykas, tai netgi ga-lima pavadinti malonumu. Problemos prasideda nuo sudėtingų tekstų, para-šytų dar ir kita, o kartais nestandartine kalba. Čia turiu pakoreguoti informaciją dėl mano disertacijos – ji nebuvo vien apie Emanuelį Leviną. Bandžiau sugre-tinti XX amžiaus etinio fenomenologo Emanuelio Levino ir XIII amžiaus pran-ciškonų mąstytojo scholasto Jono Dunso Škoto filosofijas. Skaityti Dunsą Škotą buvo labai sunku, nes jis nėra verstas ir yra gana marginalinis. Lotynų kalba, ku-rią jis vartoja, yra nestandartinė. Su kai kurių tekstų nuotrupomis, išverstomis į anglų ar italų kalbą, dar buvo lengviau susitvarkyti. Tačiau, kai pradėjau skaityti neverstus lotyniškus tekstus, tai jau buvo išbandymas. Kartais prieidavau iki visiš-kos desperacijos. Daugybę kartų skaity-davau neilgą vieno puslapio tekstą ir vis nesuprasdavau, kas jame sakoma. Nega-na to, turėdamas egzistencinę ir herme-neutinę nuostatą niekados nelikdavau patenkintas tik supratęs, kas parašyta, kol man nenušvisdavo mane asmeniš-kai liečianti aktualioji teksto prasmė. Tai buvo sunkus darbas, ir tai žino visi, kurie yra skaitę tekstus senosiomis kalbomis.Antrasis doktorantūros vargas ir išban-dymas buvo rašymas, nes būtent juo rei-kėjo sukurti nuoseklumą, architektūrinį statinį, sąsajas. Abu mano nagrinėti au-toriai turėjo gilų potraukį religijai, teolo-gijai. Maniau, kad tai – jau pakankamas pagrindas juos susieti, vartojant „valios“ sąvoką. Įsivaizduokite, kas nutinka, kai, pradėdamas paskutiniuosius doktoran-tūros metus, supranti, kad ši sąvoka vi-siškai netinkama, norint lyginti tuos du autorius. Supratau, kad vien noro ir nuo-

„Šalia mokslo yra netekstinis, nesisteminis, netematizuojamas kitas žmogus“, -

sako Kauno technologijos univer-siteto docentas, humanitarinių mokslų daktaras, medijų filosofas Nerijus Čepulis. Apie giluminius mąstymo, skaitymo, rašymo, inter-pretavimo procesus ir jų sąsajas su doktorantūra, medijų filosofiją bei šiandienines švietimo aktualijas su Nerijumi Čepuliu kalbėjosi žurna-listas Ramūnas Čičelis.

N. Čepulis


seklaus racionalaus darbo nepakanka. Dar reikia, nežinau, drįsčiau sakyti „mis-tinio“ elemento – nušvitimo, kuris ištin-ka nepelnytai ir visiškai netikėtai, kai jau esi visiškoje desperacijoje. Jeigu nebūtų atsitikę to nušvitimo, būčiau patyręs fias-ko. Tačiau netikėtai atradau dvi sąvokas, kurios tapo mano disertacijos pagrindu: „begalybės“ idėją ir „tvėrimo iš nieko“ sąvoką. Teologinę „tvėrimo iš nieko“ są-voką radau ir pas Leviną, kuriam tai reiš-kė, kad asmens individualumas pranoks-ta sistemiškumą, tapatumą. Kiekvienas žmogus yra sukurtas ne pagal šabloną, o iš visiško nieko, todėl yra originalus ir nepakartojamas. Kai 2006 metų sausio mėnesį nušvito šių tolimų mąstytojų są-sajos, dar turėjau pusę metų. Jau buvau šį tą parašęs, ir toliau rašiau jau kur kas lengviau, nes atradau sąsajas, tekstai pra-dėjo skaidrėti ir pagaliau parašiau diser-taciją. Kai mokslininkai pradeda rašyti darbą, jie dažniausiai žino, kuo baigs. Gal tik kiek kitaip yra su inžinieriniais išradimais. Džiaugiuosi, išgyvenęs atra-dimo jausmą, nes pradžioje nežinojau, kuo viskas baigsis, nors daugiau nebeno-rėčiau išgyventi tiek nemigos ir nevilties.Ketveri metai, per kuriuos labai intensy-viai skaitoma ir rašoma, suformuoja ap-siskaičiusį, raštingą, racionalų, sugebantį mąstyti žmogų. Tačiau yra ir negatyvioji pusė, nes raštingas, linijiniu būdu mąs-tantis žmogus ilgainiui atsiriboja, tampa atsajus individualistas. Rašto medija iš-traukė žmogų iš gentinio, artimo balsu ir klausa kuriamo santykio. Raštas atsistoja tarp žmogaus ir pasaulio, tarp žmogaus ir kito žmogaus. Intelektualas, eruditas visada yra linkęs į asocialų individualiz-mą ir susireikšminimą. Pernelyg didelis raštingumas visuomenėje kuria susveti-mėjimą. Kultūros istorijoje būtų galima atsekti laikotarpius, kai raštingumo pa-plitimas tampa individualizmo pradžia ir visuomenės fragmentacija. Tai turėjo grandiozinius padarinius ekonomikai, išrandant konvejerį ir industrializuojant pramonę. Materialinė gerovė turi savo šviesiąją ir tamsiąją puses.Rašant disertaciją, yra labai daug viena-tvės, nemigos naktų. Pats rašymo ir skai-tymo vienumoje aktas lemia, kad tampi individualistu ir gali įvykti negrįžtami procesai – įeinama į narcistinę, solipsi-stinę, net autistinę būseną. Prisimenant gražią Boriso Grebenščikovo dainą, gali-ma sakyti, kad žmogus renčia gražų pas-tatą, bet jame nebus kam gyventi. Taigi susiformavęs racionalų architektūrinį mąstymą ir raštingumą, po to turi vėl iš naujo mokytis bendrauti. Paradoksas yra tai, kad Levinas yra socialinis dialogo fi-

losofas, kuriam šios temos yra pačios svarbiausios. Paradoksas, nes, skaityda-mas Leviną, autentišką gyvą bendravimą įsisąmoninau per rašto mediją, kuri izo-liuoja – kuo daugiau skaitai apie dialo-gą, tuo vienišesnis tampi. Nežinau, kaip buvo kitiems, bet man – būtent taip: raš-tingumo įgijimas ir kartu pavojus, iššū-kis, po kurio supratau, kad šalia mokslo yra socialinė tikrovė – netekstinis, nesis-teminis, netematizuojamas kitas žmo-gus.

Kaip Jūsų interesų lauke atsirado kinas, kurį, kaip suprantu, daugiausia siejate su psichoanalizės teorija? Kartais iš savo kolegų girdžiu, kad esate psichoanaliti-kas...

Mano tyrimų ir dėmesio laukas yra so-cialiniai santykiai ir socialumas, ne em-pirinė sociologija, o socialinė filosofija, kuriai rūpi visuomenės egzistavimo są-lygos: atsakymai į klausimą, ką reiškia, kad žmonės gali burtis į visuomenę, šiandienos socialumo situacijos diagno-zė ir prognozė. Socialumo klausimo kė-limas šiandieninėje informacinėje visuo-menėje mane paskatino kreiptis į kiną. Vis dėlto turiu pasakyti, kad kinas nėra mano pagrindinė tyrinėjimų sritis. Gy-venime labai pasikliauju intuicija ir lem-timi, bandau atrasti savo misiją, pasitikti lemtį. Gal tai atrodo mįslingai ir net kiek egzaltuotai, bet kinas atėjo pas mane, aš jo neieškojau. Dabartinėje visuomenė-je, remiantis medijų filosofo Mitchello teorija, yra įvykęs ikoninis posūkis. Vis didesni informacijos kiekiai cirkuliuo-ja per atvaizdus. Atvaizdų temos apei-ti nebeįmanoma. Viena įdomiausių ir man maloniausių prieigų prie atvaizdo yra būtent kinas. Socialinę problemati-ką bandau atrasti kine, jį suprasdamas plačiai – kaip žmogaus vaizduotės tąsas ir projektavimą ant plokštumos. Kita vertus, aktualiai keliant socialumo, dia-logo, žmonių bendradarbiavimo klausi-mą šiandien, kinas ir vizualumas taip pat yra svarbūs. Medijų filosofas Levas Ma-nowichius kompiuterinę sąsają, vizualią telekomunikaciją kildina iš kino. Būtent kinas šiandieninę Vakarų visuomenę pa-ruošė kompiuterizacijai ir vizualiai tele-komunikacijai. Dialogo filosofo Martino Buberio atidus skaitymas man padėjo suprasti, kad didžiausia įtampa yra ne tarp balsinio betarpiško bendravimo ir techniškai įtarpintos telekomunikacijos. Pagrindinis klausimas, pasak Buberio, Levino ir kitų dialogo filosofų, yra žmo-gaus laikysena pasaulyje. Ją mes galime

rinktis, keisti, tačiau tai nėra taip skaidru ir paprasta. Ne technologijų, o žmogaus laikysenos problema yra svarbiausia. Manau, technologijos nėra neutralios, jos turi poveikį žmogui. Šį poveikį reikia tirti. Kinas yra svarbi technologinė me-dija, žmogaus vaizduotės tęsinys, terpė, kuri veikia žmonių bendravimą. Noriu tirti ir stebėti kino reiškinį, jį siedamas su žmonių socialiniais santykiais ir mi-nėta laikysenos problema. Netikiu betar-piško, netechnologinio juslinio santykio gėriu savaime, nes jis gali reikšti ir prie-vartą prieš kitą žmogų, fizinę agresiją ir žudymą. Tuomet kino medija ir teleko-munikacija apskritai yra tas filtras, kuris gali sumažinti tiesioginę agresiją, nes filtras įtarpina žmonių santykius – tai atspindi giluminį žmogaus saugumo po-reikį. Bet svarbiausia yra laikysena. Be-tarpiškas sadistas nėra gera laikysena.Nesu psichoanalitikas terapeutas, bet tam tikros psichoanalizės idėjos man padarė įtaką. Kai kurie tos teorijos kon-ceptai man padeda analizuoti destruk-tyvumo poreikį, kurį Freudas įvardijo „mirties vara“, ir žmogaus gyvybės puo-selėjimą, kurį Freudas vadino „gyvybės vara“. Įdomu, kaip šios varos prasitęsia medijose, tame tarpe ir kine, jei jį su-prantame kaip vaizduotės ir sąmonės tęsinį. Technologijos gali būti pagalba apsaugoti vienas kitą nuo sadistinės des-trukcijos ir savinaikos.

Pokalbio pabaigoje – klausimas, kuris niekaip nesusijęs su filosofija: ką manote apie Kauno universitetų susijungimą į vieną Lietuvos universitetą?

Labai pritariu šiam sumanymui, nes Lie-tuvoje yra tokia demografinė situacija, kai abiturientų skaičius mažėja, jų dar nepapildo užsienio studentai, todėl be-prasmiška ir žalinga turėti tiek aukštųjų mokyklų. Susijungimas būtų naudingas, nes universitetas būtų solidesnis ir galė-tų sudaryti pilnesnę pusiausvyrą su Vil-niaus universitetu.Pats žodis „universitetas“ reiškia tam tikrą virsmą į visumą, visatą. Tokiame kontekste septyni ar dvidešimt penki universitetai Kaune būtų absurdiškas sumanymas. Penki universitetai Laisvės alėjoje prieštarautų pačiai „universiteto“ idėjai. Lietuvos universitetas būtų pras-mingesnis darinys nei Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos uni-versitetas ir kitos Kauno aukštosios mo-kyklos.

Ačiū už pokalbį

8 ODĖ MOKSLUI Wikipedia.org archyvo nuotraukos

Matas ŠalčiusSkersai per pasaulį

Kelionės, nors ir pati didžiausia, tačiau tik viena iš daugelio M. Šalčiaus aistrų. Gimęs 1890 metais mažame miestelyje netoli Prienų, jis nuo pat mažų dienų pradėjo aktyviai reikštis visuomeniniame gyvenime – rašė straipsnius į mokyklos laikraščius, dalyvaudavo įvairiuose renginiuose, nebijojo garsiai ir viešai skelbti savo nuomonę. Iki pirmojo pasaulinio karo mokytojavo įvairiose Žemaitijos kaimų mokyklose. 1913 metais dėl viešų pasisakymų prieš carinę Rusijos valdžią buvo imtas persekioti ir galiausiai emigravo iš Lietuvos. Lietuvą M.Šalčius paliko būdamas tikras, kad į ją sugrįš. Priverstinė tremtis iš tėvynės jam tapo galimybe pamatyti pasaulį. Jungtines Amerikos Valstijas jis pasiekė per Sibirą, Kiniją ir Japoniją. Skersai pervažiavęs Amerikos žemyną, atvyko į Čikagą ir Bostoną – miestus, kuriuose buvo įsikūrusios lietuvių išeivių kolonijos. Čia jis ėmė mokytis žurnalistikos, dirbo išeivijos laikraščio „Ateitis”

redakcijoje, skaitė paskaitas. Taip pat rašė šviečiamojo pobūdžio knygeles, kurias siuntė į

Lietuvą.

Pas 40 tautų

1919-aisiais Matas Šalčius grįžo į Lietuvą. Sugrįžęs jis greitai įsitraukė į nepriklausomos Lietuvos visuomeninį gyvenimą – sumanė įsteigti Šaulių sąjungą, buvo jau įsikūrusios naujienų direkcijos ELTA direktoriumi, tapo pirmuoju žurnalo „Trimitas” redaktoriumi, Lietuvos Rašytojų ir Žurnalistų Sąjungos pirmininku. Kelionės M.Šalčiui nebuvo tiesiog pramoga ar mielas širdžiai užsiėmimas. „Pamatyti, kaip žmonės kituose kraštuose gyvena, apie ką galvoja, ko siekia ir tikisi, ir kaip jie tvarkosi, kad pats žinočiau ir kitiems galėčiau aprašyti” – tokia buvo jo kelionių misija.Matas Šalčius laikėsi nuomonės, kad keliautojas niekuomet neturi skubėti. Anot jo, žygiuojant pėsčiomis ar minant dviračio pedalus, visuomet daugiau galimybės pamatyti tai, ko nepastebi sėdėdamas automobilyje ir juo labiau žvelgdamas pro vagono langą. Galbūt todėl savo kelionei į Indiją Matas Šalčius kartu su kitu garsiu to meto keliautoju Antanu Poška pasirinko motociklą. Per keturis metus šie du keliautojai motociklu aplankė 35 šalis, išsidėsčiusias Europos, Afrikos ir Azijos žemynuose. Sugrįžęs M.Šalčius išleido atsiminimų knygą „Svečiuose pas 40 tautų“. Ši knyga daugeliui tarpukario Lietuvos gyventojų atvėrė naujo ir dar nepažinto pasaulio duris, sulaukė didelio populiarumo, o autorius už ją buvo apdovanotas „Spaudos fondo premija“. Šiandien už pasaulio pažinimo skatinimą bei autorinius darbus kelionių tematika Lietuvos Žurnalistų Sąjunga teikia Mato Šalčiaus vardo premiją. Sugrįžęs iš Indijos, Matas Šalčius vėl išsiruošė į kelionę. 1936-aisiais jis išvyko į Pietų Ameriką, turėdamas slaptą norą apkeliauti Žemę iš kitos pusės ir per Sibirą grįžti į Lietuvą. Pietų Amerikoje M.Šalčius aplankė daugybę šalių: Čilę, Boliviją, Braziliją, Paragvajų, Urugvajų, dar vaikystėje atmintin įstrigusias Robinzono Kruzo salas ir daugelį kitų vietų. Tačiau likimas lėmė, kad antroji Mato Šalčiaus kelionė po pasaulį taip pat truko lygiai ketverius metus. Taip ir nespėjęs „iš kitos pusės“ sugrįžti namo, keliaudamas po Boliviją 1940 metais

M. Šalčius sunkiai susirgo ir gegužės 26 dieną mirė Guajaramerino mieste. Ten jis ir

palaidotas.

„Manęs dažnai klausia: Kurioje šalyje geriausia gyventi? Atsakau, kad visose šalyse yra žmonių, kuriems gerai, yra, kuriems blogai ar vidutiniškai. Bet apskritai, tai visame pasaulyje ta pati krizė, ta pati ašarų pakalnė. Kepti karveliai patys į burną nelekia”,- pasakodamas apie 1929 metų krizę knygoje „Svečiuose pas 40 tautų” rašė Matas Šalčius. Tuo tarpu lietuviai ir šiandien vis dar vyksta ieškoti kraštų, kur žmonės gyvena geriau, o saulė yra ryškesnė.

Prasidėjus vasarai ir atšilus orams, kai vis daugiau laiko norisi leisti gamtoje, “Odė mokslui” kviečia pažinčiai su vienu garsiausių Lietuvos keliautojų, lietuviškojo Kolumbo vardu vadinamu žurnalistu, rašytoju ir visuomenės veikėju Matu Šalčiumi.

Lietuviškasis Kolumbas Matas Šalčius


Plastikinis maišelis

JūraPlastikiniai maišeliai ir kito-kios plastiko atliekos tampa daugelio jūros gyvūnų mirties priežasti-mi. Dėl jų žūsta banginiai, ruoniai, kirai.Nustatyta, kad net 94 proc. virš Šiaurės jūros skraidančių paukščių yra „paragavę“ plastiko, kuris liko jų skrandžiuose.Vandenyje plastikiniai maišeliai virsta toksiškomis kempinėmis. Dėl savo sudėties ir ilgaamžiškumo jie sugeria nuodingas chemines me-džiagas ir tampa tikru nuodų kokteiliu, kurio paragavęs gali mirti bet kuris gyvas padaras.Prognozuojama, kad Ramiajame vandenyne iš plastiko atliekų gali susiformuoti „plastikinė sriuba“, dengianti maždaug 15 mln. kv. km plotą.

GyvenimasVidutiniškai vienas plastikinis maišelis naudojamas

20 minučių.Kai kurie plastikiniai maišeliai visiškai suyra per

1000 metų.Plastikinis maišelis – dažniausia sutinkama atlieka

gyvenamose vietovėse.Visų rūšių plastikiniai maišeliai gali būti perdir-bami į plastikinius maišelius, jei plastiko atliekų

surinkimo sistema – efektyvi.8 mlrd. maišelių virsta atliekomis vandenyje ir

pakelėse.

Vėžlių žudikaiDaugiausiai nerimo aplinkosaugininkams kelia plastikinių maišelių žala retoms vėžlių rūšims.

Kadangi vandenyje plaukiojantys plastikiniai mai-šeliai primena medūzas, vėžliai dažniausiai plasti-

kinių maišelių „užkandanti“ gyvūnų rūšis.Vienoje iš socialinių reklamų, raginančių pagalvoti

apie plastikinių maišelių poveikį vėžlių populia-cijai, po vandeniu nufotografuotos medūzos ir

plastikiniai maišeliai. Reklamos užrašas skelbia: „Tu matai skirtumą. Vėžliai – ne“.

EuropaKiekvienam europiečiui per metus tenka maždaug 198 plastikiniai maišeliai.Plastikinių maišelių naudojimas ES šalyse drastiškai skiriasi. Pavyz-džiui, per metus vienam danui tenka 4 maišeliai, o lenkui, portuga-lui ir slovakui – 466.Vienam lietuviui per metus tenka maždaug 260 plastikinių maišelių.2010 m. ES rinkoje buvo 98,6 mlrd. plastikinių maišelių. Tik 6 proc. iš jų buvo perdirbti.Pirmąja šalimi Europoje, uždraudusia plastikinius maišelius ir kitą biologiškai neskaidų plastiką, tapo Italija.Pasaulis

Beveik 80 proc. visų pasaulyje pagaminamų plasti-kinių maišelių tenka Šiaurės Amerikos ir Europos

gyventojams.Per minutę pasaulyje sunaudojamas 1 mln. plasti-

kinių maišelių.

PramonėLengvą plastikinį maišelį, į kurį dažniausiai parduotuvėje dedame maisto produktus, 1960-aisiais išrado švedų inžinierius Sten Gustaf Thulin. Savo išradimą švedas užpatentavo 1965 m.Prekybos centruose plastikiniai maišeliai atsirado 1977 m.Plastikinių maišelių gamyba yra toksiška, nes jos metu į orą išmeta-ma daug nuodingų medžiagų.

NaftaPlastikinių maišelių gamybai naudojami naftos

produktai, gamtinės dujos ir chemikalai, todėl plas-tikiniai maišeliai prisideda prie iškastinių energeti-

kos išteklių paklausos didinimo.

AlternatyvosSvarstant iš tradicinio plastiko pagamintų maišelių likimą, dažnai minimos dvi alternatyvaus plastiko

rūšys: bioplastikas, kuris skiriasi nuo tradicinio plastiko tuo, kad yra gaminamas iš augalų masės,

ir okso-plastikas, kuris išsiskaido greičiau nei tradicinis plastikas. Tokių maišelių suirimo laikas

sutrumpėtų iki kelių mėnesių.

DraudimaiŠiuo metu plastikiniai maišeliai draudžiami daugumoje besivystan-čių šalių, kuriose atliekų tvarkymo infrastruktūra nėra gerai išvysty-ta. Pavyzdžiui, Indijoje, Birmoje, Ruandoje.Bangladeše plastikiniai maišeliai buvo uždrausti po didžiulio po-tvynio 1988 m., kurį sukėlė atliekų, daugiausia plastikinių maišelių, užkimštos drėkinimo sistemos.Kinijoje maišeliai buvo uždrausti 2008 m.Jungtiniuose Arabų Emyratuose neyrantys plastikiniai maišeliai uždrausti rūpinantis kupranugarių sveikata.

alfa.lt archyvo nuotrauka

Šį pavasarį Europos Sąjungoa (ES) apsisprendė 80 proc. sumažinti plastikinių maišelių naudojimą. Tikimasi, kad po 5-erių metų vienas eu-ropietis vidutiniškai sunaudos ne daugiau nei 39 maišelius, nors dabar šis skaičius kai kuriose šalyse siekia šimtus. Tad šia proga “Daiktų” skiltyje - apie šiuolaikinio pasaulio fenomeną ir dažniausiai aptinkamą šiukšlę mūsų planetoje – plastikinį maišelį.

10 ODĖ MOKSLUI

PELĖSAKALIŲ GYVENIMO PRADŽIA [internetas]Naujienų apie gamta portalas GRYNAS.lt drauge su Klaipėdos universiteto

mokslininkais kviečia stebėti tiesioginę vaizdo transliaciją iš pelėsakalių liz-do.

Šiuo metu pelėsakalių porelė peri kiaušinius. Skaičiuojama, kad po mėne-sio – birželį – gali pasirodyti jaunikliai. Vėliau dar apie pusantro mėnesio jie augs ir liepos viduryje jau galės palikti tėvų lizdą.

Tiesioginė transliacija vykdoma iš sparnuotų plėšrūnų inkilo, kuris iškeltas Klaipėdos universiteto teritorijoje. Iš viso Klaipėdos regione yra iškelta apie 14 tokių inkilų.

Pelėsakaliai yra reta, į Raudonąją knygą įtraukta paukščių rūšis. Lietuvoje didžioji dalis populiacijos peri pajūryje. Skaičiuojama, kad Lietuvoje iš viso gali perėti apie 150–300 pelėsakalių porų.

Pelėsakalių šeimos gyvenimas tiesiogiai internetu – grynas.delfi.lt/pelesakaliai-tiesiogiai/

EGZOTINIŲ DRUGELIŲ PARODA [paroda]

Gegužės 20 - 25 dienomis VDU Botanikos sodas skelbia ža-vėjimosi drugeliais dienas ir kviečia pasigrožėti jau išsiritusiais ypatingais drugeliais.

Anot Botanikos sodo, gegužės mėnesį visuomet yra švenčiama žavėjimosi augalais diena. Šįmet ji buvo suplanuota gegužės 18-ąją. Ta proga trečius metus iš eilės Kauno botanikos sodas užsisa-kė ir egzotinių drugelių lėliukes, turėjusias išsiristi šventės dieną. Deja, tai įvyko tik kitą rytą.

„Matyt, drugeliai norėjo atskiro dėmesio sau ir su augalais ne-norėjo turėti nieko bendra!“, - juokdamasi svarstė E.Černevičiūtė.

Šiuo metu sodo oranžerijoje plazdena daugiau nei pusšimtis penkių rūšių drugelių. Kai kurie jų išsiskiria spalvomis, kai ku-rie – raštais. Yra ir tokių drugelių, kurių dydis, ištiesus sparnus, siekia 20 centimetrų.

ŠVENTĖ KAIMYNŲ KIEME [renginys]Šiemet Latvija išties atsidūrė Europos dėmesio centre.

Metų pradžioje įvestas euras, o sostinė Ryga tapo šių metų Europos kultūros sostine. Šį titulą latviai dalinasi su švedais iš Umeo.

Vasara – pats tinkamiausias laikas aplankyti kaimynus, pa-sidomėti jų kultūriniu gyvenimu ir pasivaikščioti po įspūdin-gą Rygos senamiestį, kuriame jaučiama grakštaus art noveau stiliaus įtaka.

Pagrindinė Rygoje vykstančių kultūrinių renginių tema – praeities paveldas ir paslaptys. Kol svečiams iš tolėliau latviai pirmiausia pristato gintarą, garsiąją chorų muziką bei liau-dies meną, jau susipažinusius su Latvijos tradicine kultūra

gali patraukti šiuolaikinio ir tradicinio meno sintezė, kurią siūlo įvairūs meno projektai bei parodos. Nors tradicinė vasario šventė – Joninės – vienas pagrindinių miesto įvykių, Rygoje vasarą svečius pasitinka ir

didžiulė modernaus meno paroda Latvijos nacionalinio dailės muziejaus parodų salėje „Arsenalas“. Paroda „Sri-tys“ (lat. „Lauki“) pristato gyvą meno, metančio iššūkį ligšioliniams požiūriams ir siūlančio pozityvią ateities viziją, panoramą.

„Ryga – Europos kultūros sostinė 2014“ – visus metus Rygoje, Latvijoje.

112014 m. balandis Nr. 4(17)

Miesto fotografija. Raimondos Celiešiūtės nuotraukos

Geležinkelio stotis. Bordo (Prancūzija) Gatvelė

Vilniaus gatvelė

12 ODĖ MOKSLUI

LJMS narių laisvalaikis. N. Barmutės asmeninio fotoarchyvo nuotraukos.

Redaktorė:Vilma Petrikaitė

Maketuotojai:Edita VoitechovičOleg Safončik

Kūrybinė grupė:Vilma PetrikaitėRamūnas ČičelisReda GrigutytėEdita Voitechovič

Povilas Kavaliauskas

Jūsų nuomonių ir pasiūlymų laukiame:[email protected] Žiūrėkite internete:www.ljms.lt

Leidėjas:Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungaGeležinio Vilko g. 12LT-01112 VilniusTiražas - 30Nr. 4(17), 2014 balandis

Platinant šiame leidinyje pateiktą informaciją, būtina pateikti nuorodą į „ODĖ MOKSLUI“

Kitame numeryje:• PažintissunaująjaLJMSTaryba• Interviusuvienuišgeriausiųdisertacijųkonkursolaimėtoju-dr.DeimantuValančiūnu

Jau atėjo vasara!

odė mokslui, 2014 balandis

Documents