2012 BALANDIS

SANTARIŠKIŲ žinios

MEDICINOS MIESTELIO

Santariškių medicinos įstaigų asociacijos (SMĮA) leidinys

ĮSTAIGŲ NAUJIENOS

TURINYS

2012 BALANDIS

Įstaigų naujienos 1-5

Numerio tema: Hemofilija 6-7Skaitytojai teiraujasi 8Informacija pacientams 9Sveikiname kolegą 9Reportažas 10Renginių apžvalga 11Kasdienybės spalvos 12

SANTARIŠKIŲ žinios

MEDICINOS MIESTELIO

REDAKCIJOS LAIŠKAS

Mieli skaitytojai,

pagaliau į Lietuvą atėjo tikras pavasaris. Saulutė tik ir kviečia iš-trūkti į gamtą, pravėdinti plaučius, nuo gatvės triukšmo pailsinti ausis. Daugiau judėsime, daugiau šviežių daržovių sukramsnosime – ir svei-kesni būsime. To Jums ir linkime!

Na, o šiame „Santariškių medi-cinos miestelio žinių“ numeryje skaitykite apie naujoves ir pasieki-mus Santariškių medicinos mies-telio įstaigose. Santariškių klinikų medikai atliko unikalią operaciją, Valstybiniame patologijos centre įdiegti nauji tyrimai, Onkologijos institute veiklą pradeda bioban-kas, Vaikų ligoninė pristato naują leidinį apie vaikų sveikatą... O kur dar Pasaulinės hemofilijos dienosminėjimas, konferencijos, semi-narai, atsakymai į skaitytojų klau-simus ir kita. Eidami pasikaitinti ant suolelio parke, nepamirškite pasiimti ir „Santariškių medicinos miestelio žinių”.

Linkime malonaus skaitymo ir stiprios sveikatos!

Nukelta į 2 psl.

1

Kovo pabaigoje Vilniaus uni-versiteto ligoninės Santariškių klinikose (VUL SK) dviem pa-cientams, sergantiems rezisten-tiška (atsparia gydymui vaistais) arterine hipertenzija sėkmingai atlikta unikali procedūra – inkstų arterijų denervacija. VUL SK ge-neralinis direktorius, kardiologas prof. Aleksandras Laucevičius sako, kad ši procedūra neseniai pradėta taikyti pasaulyje, o Lietuvoje ji – pirmoji. VUL Santa-riškių klinikų įvairių specialybių medikų komanda naujam gy-dymo būdui kruopščiai ruošėsi vienerius metus.

Prof. A. Laucevičius sako, jog tai – džiugi diena, nes nuo dabar yra dar

viena galimybė pagerinti rezistentiš-kos arterinės hipertenzijos kamuojamų žmonių sveikatą. „Sergantiems atsparia gydymui vaistais hipertenzija žmonėms kraujospūdžio sureguliuoti dažnai ne-padeda net ir kelių vaistų deriniai, jie vartoja nuo trijų iki dešimties skirtingų vaistų. Dėl to kyla pavojus pacientų šir-džiai, smegenims, inkstams bei kitiems organams, o norimo vaistų poveikio nėra“, – sako prof. A. Laucevičius.

Vienas iš gydytojų, atlikusių naująją procedūrą, intervencinis kardiologas Nerijus Misonis teigia, kad gydymo metodas padės tiems pacientams, ku-riems vaistais kraujospūdžio suma-žinti nepavyksta. „Į inkstų arterijas įvedus specialų kateterį – elektrodą, atliekamas simpatinių nervų skaidulų „prideginimas“. Tokia procedūra lei-džia sumažinti pacientams skiriamas

VUL Santariškių klinikose atlikta unikali operacija – nauja viltis kamuojamiems arterinės hipertenzijos

Prideginus simpatinių nervų skaidulas galima sumažinti pacientams skiriamas antihipertenzinių vaistų dozes nuo 9-12 iki 2-3 tablečių per dieną

1

2

ĮSTAIGŲ NAUJIENOS

antihipertenzinių vaistų dozes nuo 9-12 iki 2-3 tablečių per dieną“, – sako N. Misonis. Gydytojas pabrėžia, kad procedūrą galima atlikti ne visiems, o tik nuo tikrai vaistais nekoreguoja-mos arterinės hipertenzijos kenčian-tiems pacientams, ypač su padidėjusiu simpatinės nervų sistemos aktyvumu. Todėl prieš atrenkant procedūrai tin-kamus pacientus yra atliekami nuo-dugnūs tyrimai, visą parą stebimas jų kraujospūdis.

Pacientai, kuriems atliktos pirmosios procedūros, dvi dienas buvo stebimi, po to išleisti gydytis ambulatoriškai. „Šiai valandos trukmės procedūrai atlikti rei-kalingas labai įgudęs personalas, tačiau pačiam pacientui ji nėra sudėtinga. Be to, po jos 85–90 proc. atvejų pagerėja ligonių būklė, o teigiamas jos poveikis pasireiškia maždaug po trijų mėne-sių“, – sakė prof. A. Laucevičius.

Procedūra, kurią VUL SK medikų komanda atliko dviem klinikų pacien-

tams, įžiebia viltį padėti daugybei žmo-nių. Arterine hipertenzija Lietuvoje serga apie 50 - 60 proc. 25 - 65 metų gyventojų. Apie 10 - 20 proc. sergančių kenčia nuo sunkios šios ligos formos.

Prof. A. Laucevičiaus teigimu, ėmus plačiau taikyti šią procedūrą, pagerėtų pacientų būklė ir būtų sumažintos vals-tybės išlaidos, skiriamos vaistams ir hi-pertenzijos komplikacijoms – infarktui, insultui, inkstų funkcijos nepakanka-mumui gydyti.

Atkelta iš 1 psl.

VUL Santariškių klinikose atlikta unikali operacija – nauja viltis kamuojamiems arterinės hipertenzijos

Valstybiniame patologijos centre, VšĮ VULSK filiale, įdiegtimolekuliniai BRAF ir EGFR genų mutacijų tyrimai. Šių testų rezul-tatai leidžia parinkti kiekvienam pacientui individualų gydymą naujos kartos taikinine terapi-ja. Naviko molekulinė analizė padeda aptikti pakitimus vėžio genuose, įvertinti vėžio piktybiš-kumą, prognozuoti ligos eigą.

BRAF V600 geno mutacijos tiriamos pacientams, sergantiems išplitusia me-lanoma, storosios žarnos ir skydliaukės vėžiu. Testo rezultatai leidžia spręsti, ar metastazavusia melanoma sergančiam ligoniui tinka gydymas vemurafenibu, B-Raf fermento inhibitoriumi. Šis per-sonalizuotos terapijos vaistas skiriamas suaugusiems ligoniams (monoterapija), sergantiems nerezektabilia arba me-tastazavusia melanoma su nustatyta BRAF V600 mutacija. Vemurafenibas veikia taikinį navikinėje ląstelėje, slo-pindamas mutuotas BRAF baltymo formas, kurios randamos maždaug pu-sei melanoma sergančių ligonių. Skyd-liaukės, storosios žarnos vėžio atveju

VPC įdiegti tyrimai, reikalingi individualizuotam melanomos ir plaučių vėžio gydymui parinkti

BRAF geno mutacijų tyrimas reikalin-gas auglio piktybiškumui įvertinti.

EGFR geno mutacijos 18, 19, 20 ir 21 egzonuose tiriamos navikinio audi-nio ląstelėse pacientams, sergantiems išplitusiu nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu (NSLPV). Mutacijos nustatomos apie 10 proc. šio tipo auglių. Tyrimas reikalingas taikininei personalizuotai terapijai tirozino kinazės inhibitoriais paskirti. EGFR geno mutacijos suakty-vina EGFR proteino kinazę ir taip ska-tina onkogeninį procesą. Klinikiniais duomenimis nustatyta, kad pažengusiu NSLPV sergantiems pacientams, kurių vėžinėse ląstelėse nustatomos EGFR geno mutacijos, gydymas anti-EGFR tirozino kinazės inhibitoriais bus efek-tyvus. VPC šiuo metu taikomas kom-pleksinis plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo parinkimui reikalingas algorit-mas, paremtas imunohistocheminiais, molekuliniais citogenetiniais (ALK, EGFR amplifikacija) ir molekuliniaisgenetiniais (EGFR taškinės mutacijos) tyrimais.

VPC jau antrus metus atliekami KRAS geno mutacijų tyrimai metasta-zavusio storosios žarnos vėžio ląstelėse. KRAS geno mutacijų tyrimo rezulta-

tai nulemia naujos kartos „taikininės“ terapijos gydymo tikslingumą – esant KRAS geno mutacijoms ypač brangus gydymas neduoda efekto, todėl neturi būti skiriamas.

BRAF, EGFR ir KRAS genų mutacijų tyrimai atliekami realaus laiko polime-razės grandininės reakcijos (RL-PGR) metodu. Šie testai turi CE ženklinimą ir yra atliekami naudojant cobas4800 sistemą.

Genetikė G. Radžiuvienė dirba analizatoriumi „cobas z480“

2012 BALANDIS

3

SANTARIŠKIŲ žinios

MEDICINOS MIESTELIO

Vilniaus universiteto Onkologi-jos instituto Tarybos posėdyje pritarta siūlymui dėl VUOI bio-banko įsteigimo.

Pasak biobanko vadovės dr. Živilės Gudlevičienės, pagrindinė šio banko veikla – rinkti, kaupti ir saugoti atei-ties moksliniams tyrimams pacientų biologinę medžiagą, kuri lieka atlikus diagnozei ir gydymui reikalingas pro-cedūras.

„Šiandien dėl nepakankamo mok-slo ir biomedicininių technologijų išsivystymo lygio dar nežinome, ko-kie tyrimai gali būti atlikti ateityje, – sako dr. Ž. Gudlevičienė. – Tačiau ateityje galės būti atlikti nauji mok-sliniai tyrimai su šiandien biobanke sukauptais mėginiais ir gauti tyrimų rezultatai galbūt galės pagerinti pa-cientų gydymą.“

Pritarta biobanko steigimui VU Onkologijos instituteĮSTAIGŲ NAUJIENOS

Prieš pat Velykų šventę šalies visuomenę pradžiugino naujas leidinys apie vaikų sveikatą.

Birutės Strukčinskienės, Juozo Rais-tenskio, Dianos Šopagienės, Dariaus Kurlio, Dalijos Stasiuvienės, Sigito Griškonio, Rimos Radžiuvienės kny-ga „Vaikų fizinis aktyvumas ir sveika-ta“ – Klaipėdos ir Vilniaus universite-tų mokslininkų, gydytojų, pedagogų, praktikų bendros teorinės ir vaikų sveikatai skirtos praktinės veiklos re-zultatas.

Vaiko sveikata yra didžiausia vertybė formuojant sveiką visuomenę. Vaiko fizinis išsivystymas, jo branda, fizinėsir psichinės sveikatos stiprinimas, tin-kamos gyvenimo kokybės užtikrinimas ypač priklauso nuo vieno iš svarbiausių vaiko sveikos gyvensenos komponen-

Knyga „Vaikų fizinis aktyvumas ir sveikata“ sprendžiafizinio aktyvumo įtakos vaikų sveikatai klausimus

tų – fizinio aktyvumo (judėjimo).Knygoje „Vaikų fizinis aktyvumas ir

sveikata“ aptariami vaikų ir paauglių sveikos gyvensenos, fizinio aktyvumoklausimai, nauda ir reikšmė sveikatai, są-veika su mityba, svarba žalingų įpročių ir sužalojimų prevencijai, psichikos sveikatai stiprinti, stresui mažinti bei netaisyklin-gos laikysenos profilaktikai, apžvelgiamifizinio aktyvumo ir darbo kompiuteriuderinimo aspektai, fizinio aktyvumo ska-tinimo būdai ir strategijos.

Leidinys skiriamas universitetų, ko-legijų studentams, akademinei ben-druomenei, visuomenės sveikatos, rea-bilitacijos, kineziterapijos, medicinos, slaugos specialistams, pedagogams ir visiems, kuriems aktualios vaiko svei-katos, jo fizinio aktyvumo problemosbei vaikų sveikatos stiprinimo, preven-cijos, reabilitacijos klausimai.

VUOI Onkologijos instituto biobanko vadovė dr. Živilė Gudlevičienė

1

4

Vaikų ligoninėje įvykusi Tarp-tautinei retųjų ligų dienai skirta konferencija „Retosios ligos: klausimai, problemos, spren-dimai“ ir sausakimša ligoninės auditorija parodė, kad medi-kų susidomėjimas retosiomis ligomis, galimybėmis jas diag-nozuoti, gydyti, konsultuotis su užsienio kolegomis jau pasiekė tokį mastą, kad reikia nedel-siant spręsti, kaip suvienyti šiam tikslui visas medikų profesionalų ir sveikatos priežiūros sistemos valdymo institucijų jėgas.

PROGRESAS AKIVAIZDUS

Konferencijoje kalbėję Sveikatos ap-saugos ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorė Romalda Bara-nauskienė, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, prof. habil. dr. Vaidutis Kučinskas, Vilniaus universiteto Me-dicinos fakulteto Žmogaus ir medici-ninės genetikos katedros prof. Algirdas Utkus pripažino, kad nors šioje srityje progresas akivaizdžiai matyti, – veikia vaistų retosioms ligoms kompensuoti mechanizmas, yra siuntimų konsultuo-tis ir atlikti tyrimus užsienyje tvarka, galimybės teikti kvalifikuotų genetikųkonsultacijas, – bet vis dar nepakanka informacijos apie šias ligas nei medi-kams, nei visuomenei.

STINGA INFORMACIJOS

Kaip teigė savo pranešime Vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotoja valdymui gydytoja Sigita Burokienė, dar pasigendama retosiomis ligomis sergančių asmenų sveikatos priežiūros koordinavimo, trūksta informacijos apie diagnostikos ir gydymo galimybes

Lietuvoje ir Europos šalyse, dėl patir-ties stokos liga neretai kontroliuojama netinkamai, sunku užtikrinti reikiamų specialistų konsultacijas, reabilitaciją, pritrūksta moksliškai pagrįstų retų-jų ligų ištyrimo ir gydymo metodikų, kartais sunku gauti kompensuojamųjų vaistų.

Vaikų ligoninėje kasmet gydoma vi-dutiniškai 450 retosiomis ligomis su-sirgę vaikai, jie sudaro 2 proc. visų li-goninėje gydomų pacientų. Didžiausią dalį sudaro širdies ir kraujagyslių si-stemos, kaulų ir raumenų sistemos li-gos, urogenitalinės, virškinimo sistemų bei medžiagų apykaitos ligos, taip pat chromosomų anomalijos.

SVARBU LAIKU DIAGNOZUOTI

Pasak S. Burokienės, retųjų ligų diag-nostika ir gydymas – brangus procesas, kuriam reikia daug laiko ir lėšų, o li-gonių kasų įkainiai nepadengia kaštų. Paciento gydymo organizavimas už-sienyje paprastai remiasi asmeniniais gydytojų ryšiais ir iniciatyva, todėl ne visiems vaikams būna prieinamas retų-jų ligų gydymas užsienyje.

Retosios ligos – tai ypač mažai papli-tusios ligos, kuriomis Europos Sąjun-gos šalyse serga ne daugiau kaip 5 iš 10 tūkst. asmenų. Laiku jas diagnozuojant ir tinkamai gydant, ligoniai gali gyventi normalų gyvenimą.

Vaikų ligoninėje kasmet gydoma per keturis šimtus vaikų, sergančių retosiomis ligomis

ĮSTAIGŲ NAUJIENOS

Konferencijos dalyviai solidarizavosi su tarptautine medikų bendruomene, iš rankų sukūrę Retųjų ligų dienos ženklą

2012 BALANDIS

5

SANTARIŠKIŲ žinios

MEDICINOS MIESTELIO

Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugijos pirmininkė gyd. Birutė Vaišnytė džiaugiasi, kad šiandien jau ir Lietuvoje galime profesio-naliai gydyti įgimtas kraujagys-lių ligas – patobulėjo ir ligonių ištyrimo, ir gydymo galimybės, įsigyta moderni įranga. Tačiau svarbiausia, kad vis daugiau įvairių sričių medikų tobulėja, semiasi patirties iš užsienio kolegų ir geba atskirti įgimtas kraujagyslių ligas ir laiku nusiųs-ti specialistus pas kraujagyslių chirurgus.

KONFERENCIJOJE SĖMĖSI PATIRTIES IŠ GERIAUSIŲJŲ

Lietuvos kraujagyslių draugijos or-ganizuotoje Tarptautinėje kraujagys-lių displazijų konferencijoje apsilankė garbūs svečiai – vieni žinomiausių pa-saulyje kraujagyslių anomalijų specia-listų prof. D. A. Loose ir prof. J. Weber. Mokslinio – praktinio seminaro metu svečiai aptarė 50 Lietuvoje nuo krau-jagyslių displazijos kenčiančių ligonių. Tai sudaro apie 10 proc. visų Lietuvoje nuo kraujagyslių displazijos besigydan-čių žmonių.

„Tai, kad į Lietuvą sutinka atvažiuoti geriausi užsienio mokslininkai ir prak-tikai, rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį šioje srityje pasiekėme tikrai daug. Prof. Loose ir Prof. Weber konsultacijos ir patarimai buvo labai vertingi – net penki jų konsultuoti pacientai jaučiasi visiškai gerai, kitų dar laukia pakartoti-nės operacijos. Kraujagyslių displazijos gydymas yra daugiaetapis, ligonius rie-kia nuolat stebėti ir vieno gydymo eta-po dažniausiai, deja, neužtenka. Galime tik pasidžiaugti, kad jau galime tokius ligonius operuoti čia, Santariškių klini-kose, nes išsiųsti į užsienį vieną tokį pa-

Įgimtas kraujagyslių ligas galime profesionaliai gydyti ir Lietuvoje

cientą kainuodavo didžiulę sumą, o ži-nant, kad vienam ligoniui prireikia 5–6 operacijų ir nuolatinės priežiūros, dary-ti tai Lietuvoje paprasčiau ir pacientui, ir valstybei“, – sakė gyd. B. Vaišnytė.

ATLIEKAMI MODERNIAUSI TYRIMAI

Nuo 2010 m. VUL SK atliekami nauji tyrimai, įvertinantys patologišką kraujotaką. B. Vaišnytės teigimu, šiuos tyrimus atlieka nedaugelis pasaulio gy-dymo įstaigų. „Tiriame, kokia ligonio kraujotaka, koks jos užteršimas, ir paro-dome, kiek ją galima pagerinti gydymo metu. Matydami, kokia kraujotaka yra prieš operaciją, ir po jos, jau galime įvertinti, kiek patologija yra grėsminga. Šių tyrimų įdiegimas duoda labai daug naudos planuojant ligonių gydymą, vertinant jį, ir vertinant, kiek ta patolo-gija grėsminga pačiam ligoniui“, – sakė

B. Vaišnytė, besidžiaugianti sėkmingu VUL SK kraujagyslių chirurgų, radio-logų ir branduolinės medicinos gydyto-jų bendradarbiavimu.

REIKALINGOS SUVIENYTOS SKIRTINGŲ SPECIALYBIŲ GYDYTOJŲ PAJĖGOS

Gydytoja B. Vaišnytė teigia, kad įgimtos kraujagyslių ligos – tai tarpdis-ciplininė patologija, kuriai įveikti reikia bendrų įvairių specialybių gydytojų pa-stangų. Todėl konferencijose, semina-ruose daugėja ne tik kraujagyslių chi-rurgų – dirbama kartu su radiologais, branduolinės medicinos gydytojais, mikrochirurgais, okulistais, traumato-logais, vaikų chirurgais. Kadangi įgimta kraujagyslių patologija laikui bėgant progresuoja, visų medikų tikslas – diag-nozuoti ją kuo anksčiau ir laiku skirti tinkamą gydymą.

ĮSTAIGŲ NAUJIENOS

Gydytoja B. Vaišnytė su svečiais iš Vokietijos

1

6

NUMERIO TEMA

Balandžio 17 d. – Pasaulinė hemofilijos diena. Vilniausuniversiteto Santariškų klinikų filialo Vaikų ligoninės Onkohe-matologijos centro vadovės doc. Linos Ragelienės pasiteiravome, kokiais būdais medikai ir pacien-tai kovoja su šia liga.

Išgydyti hemofiliją yra neįmanomaiki šiol, tačiau dėl didžiulio mokslo šuolio dabar tai yra viena labiausiai kontroliuojamų paveldimų ligų. Šalyse, kuriose hemofilijos gydymui skiriamaspakankamas dėmesys, šia liga sergantys pacientai turi visas galimybes gyventi visavertį gyvenimą.

RETA GENETINĖ LIGA

Iš viso Lietuvoje yra apie 150 hemo-filija sergančių pacientų, trečdalis jų –berniukai ir jaunuoliai iki 18 metų. Per metus mūsų šalyje gimsta 1-2 berniu-kai, sergantys šia liga. Lietuvos vaikų, sergančių hemofilija, registras yra VULSK filialo Vaikų ligoninės Onkohema-tologijos centre.

Pacientams, sergantiems hemofilija,pri-klausomai nuo to, kiek jų organizme pasi-gamina krešėjimo faktoriaus, liga gali būti sunki (kai faktoriaus koncentracija pacien-to plazmoje mažesnė nei 1 proc.), vidutinė (1-5 proc.) ir lengva (5-40 proc.).

Sunki hemofilijos forma nustato-ma jau naujagimiams – net ir nepa-tiriančiam didelių traumų kūdikiui formuojasi mėlynės, o vaikui pradėjus vaikščioti, jau nuo pirmųjų žingsnių dėl kraujavimų sąnariai patinsta, pradeda skaudėti. Lengvesnės ligos formos ne-retai pastebimos vyresniame amžiuje, patyrus traumą arba atliekant tyrimus prieš operaciją.

PIRMENYBĖ - REKOMBINANTINIAM FAKTORIUI

Norint užtikrinti normalų kraujo kre-šėjimą, hemofilija sergančiam pacientui

Hemofilija – viena labiausiai kontroliuojamų paveldimų ligųtereikia suleisti trūkstamą baltymą. Šiai ligai gydyti skiriami trūkstami krešė-jimo faktoriai išleidžiami farmacinių preparatų forma. Krešėjimo faktoriai yra išskiriami iš donorų kraujo plazmos arba gaminami biologinių technologijų metodais (pastarieji vadinami rekom-binantiniais). Abiem būdais gaminami faktoriai yra vienodai efektyvūs, tačiau rekombinantiniai yra saugesni.

Leidžiantis iš kraujo plazmos paga-mintus faktorius, lieka tikimybė užsi-krėsti kuriuo nors šiuo metu nežinomu, naujai atsiradusiu virusu. Todėl visame pasaulyje gydant hemofiliją pirmumasyra teikiamas rekombinantiniams fakto-riams, kuriuos naudojant yra atmetama bet kokia virusų perdavimo tikimybė.

„Vaikams krešėjimo faktorių koncen-tratus hemofilijai gydyti pradėjome tai-kyti 1988 metais. Suaugusieji pacientai krešėjimo faktoriais gydomi nuo 1993 metų. Ligonius Lietuvoje gydome tiek iš plazmos pagamintais krešėjimo fak-toriais, tiek rekombinantiniais, sukurtais genų inžinerinėmis technologijomis”, – pasakojo doc. L.Ragelienė. Beje, jos va-dovaujamas Onkohematologijos centras pirmasis Lietuvoje hemofilija sergančiusvaikus pradėjo gydyti saugiais rekombi-nantiniais krešėjimo faktoriais.

PROFILAKTIKA UŽTIKRINA VISAVERTĮ GYVENIMĄ

Nepagydomai ligai kontroliuoti nuo-lat yra ieškoma naujų metodų. Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, he-mofilija gydoma dviem būdais.

Pirmasis būdas vadinamas gydymu pagal poreikį – prasidėjus kraujavimui, žmogui suleidžiamas kraujavimą sustab-dantis trūkstamas krešėjimo faktorius. Gydymas pagal poreikį apsaugo pacien-tą nuo mirties. Jeigu kraujavimas vyksta į sąnarius – krešėjimo faktoriaus suleidi-mas sumažina milžinišką skausmą.

Didžiausias šio metodo trūkumas – kaskart išsiliejęs kraujas ne tik sukelia didžiulį skausmą, bet ir didina luošumo

tikimybę. Kraujui patekus į sąnarius yra ardomi vidiniai sąnario sluoksniai, suyra kremzlė, netgi kaulai, vystosi he-mofilinė artropatija, sąnarys tampa ne-judrus, atrofuojasi galūnės raumenys, sutrinka eisena.

Kitas Lietuvoje dar gana naujas gy-dymo būdas – profilaktinis. Pacientuiprofilaktiškai 2-3 kartus per savaitęyra suleidžiamas krešėjimo faktorius, kuris apsaugo nuo savaiminio kraujo išsiliejimo į sąnarius bei nukraujavimo susižeidus. Profilaktinis gydymas yravienintelis šiuo metu žinomas būdas, galintis apsaugoti sunkia hemofilijosforma sergantį pacientą nuo pagrindi-nės hemofilijos komplikacijos – hemo-filinės artropatijos sukeliamo luošumo.Tyrimai rodo, kad šis būdas atsiperka ir ekonomiškai, nes šitaip gydomi žmo-nės neturi neįgalumo, jiems nereikalin-gos brangios sąnarių keitimo ir kitos operacijos.

VAIKAMS – PROFILAKTINIS GYDYMAS

2009 m. Onkohematologijos centre dešimčiai vaikų pradėtas taikyti profi-laktinis hemofilijos gydymo būdas. Dutrečdaliai profilaktiką gaunančių vaikųyra gydomi rekombinantiniu krešėjimo faktoriumi.

„Vienintelis dalykas, skiriantis pro-filaktinį gydymą gaunantį vaiką nuobendraamžių - jam kelis kartus per savaitę reikia suleisti vaistų“, – teigia gydytoja.

Kadangi profilaktikos tikslas – apsau-goti pacientą ne tik nuo hemofilijos su-keliamų kraujavimų, bet ir nuo kompli-kacijų, labai svarbu, kad pacientai gautų gydymą pačiu saugiausiu faktoriumi. Todėl siekiama, kad visi profilaktiškaigydomi vaikai gautų gydymą rekombi-nantiniu faktoriumi.

NAUJAS METODAS – IR LIETUVOJE

Inhibitorinė hemofilija – itin reta, betlabai sunki hemofilijos forma. Ji išsivys-

2012 BALANDIS

7

SANTARIŠKIŲ žinios

MEDICINOS MIESTELIO

Hemofilija – viena labiausiai kontroliuojamų paveldimų ligųto tada, kai ligonio organizme pradeda formuotis antikūnai prieš šių pacientų gydymui skiriamą VIII arba IX krešji-mo faktorių koncentratą. Atsiradę anti-kūnai neutralizuoja hemofilijos gydymuiskiriamų VIII arba IX krešėjimų fakto-rių veikimą, todėl kraujavimų gydymas įprastinėmis VIII arba IX faktorių kon-centrato dozėmis pasidaro neefektyvus.

Tokiems pacientams gydyti skiria-mi vadinamojo „apeinamojo veikimo“ prepratai, kurių dėka kraujavimas su-stabdomas. Tačiau tokiu būdu gerą rezultatą pasiekti yra labai sunku – šių preparatų poveikis ne visuomet būna pakankamas. Be to, šis gydymo meto-das yra labai brangus.

Sustabdyti antikūnų gamybą ligonio organizme bei išgydyti inhibitorinę he-mofiliją galima vieninteliu būdu – tai-kant imuninės tolerancijos indukciją.

2011 m. pabaigoje Vaikų ligoninės onkohematologai, vadovaujami doc. L.Ragelienės, pirmieji Lietuvoje pradė-jo taikyti ši metodą saugiu rekombina-tiniu krešėjimo faktoriumi. Sėkmingai pritaikius imuninės tolerancijos me-todą ateityje pacientui bus užtikrintas efektyvesnis ir pigesnis gydymas.

EAME GYDYMO PUSIAUKELĖJE

Vaikų ligoninės onkohematologijos skyriuje pirmą kartą Lietuvoje buvo at-likta cheminė sinoviortezė. Procedūros metu į sąnarį įleidžiama cheminių pre-paratų, kurie sunaikina proliferavusią sinoviją ir sustabdo pasikartojančius kraujavimus.

Ši procedūra sėkmingai atlikta jau penkiems pacientams. Vartojant kre-šėjimo faktorius, sėkmingai galima at-likti įvairias chirurgines intervencijas: sinovektomiją, artrodezę, artroplastiką. Šiais metais Vaikų ligoninės ortopedai sėkmingai atliko korekcines Achilo sausgyslės ilginimo operacijas trims hemofilija sergantiems pacientams.

Pasak gydytojos L. Ragelienės, pagal hemofilijos gydymo metodus Lietuva

nuo labiau išsivysčiusių valstybių atsi-lieka tik pagal krešėjimo faktoriaus su-naudojimą, bet ne pagal gydymo efek-tyvumą.

„Lietuvoje 2011 metais pasiektas geras rodiklis – 3,5 veikimo vienetų. Tai reiškia, kad hemofilija sergantyspacientai iš dalies integruojasi į sveiką visuomenę. Taip pat svarbu pabrėžti, kad jų gyvybei negresia pavojus dėl nu-kraujavimo“, – teigia medikė.

Tačiau yra šalių, pavyzdžiui, Vengrija, Didžioji Britanija ar Vokietija, kuriose šis rodiklis siekia 5-6 veikimo vienetus. O štai Švedijoje profilaktinis gydymasjau kelis dešimtmečius taikomas visiems sunkia hemofilijos forma sergantiemspacientams. Doc. L.Ragelienė labai tei-giamai vertina mūsų šalies pasiekimus. „Juk krešėjimo faktorių minėtos šalys leidžia jau apie 40 metų, o mes šį gy-dymo būdą pradėjome taikyti vos prieš kelis metus“, – sako gydytoja.

SIEKIAMA GYDYMO KIEKVIENAM

Šiuo metu Onkohematologijos centre jau yra įsteigtas vaikų hemofilijos centras,kuriame dirba patyrę hematologai ir slau-gytojai. Gydytojos L. Ragelienės nuomo-ne, reikia užtikrinti visapusišką tolesnį hemofilijos centrų vystymą ir plėtojimąbei pasiekti, kad tokie centrai būtų visiš-kai aprūpinti šiuolaikinėmis diagnostinė-

mis ir gydymo priemonėmis. Gydymo centrai skirti vaikams ir su-

augusiems turėtų būti daugiaprofilinėseligoninėse, kur sergančiųjų hemofilijasveikata ir gyvenimo kokybe rūpintųsi patyrusių specialistų komanda, sudary-ta iš kvalifikuotų hematologų, reabili-tologų ir kineziterpeutų, odontologų, psichologų, ortopedų bei patirties he-mofilijos srityje turinčių slaugytojų.

Reikia siekti, kad kompensuojamą profilaktinį gydymą rekombinantiniaisfaktoriais galėtų gauti visi sunkia he-mofilija sergantys pacientai. Taip patsvarbu, kad šiai ligonių grupei bent du kartus per metus ar pagal poreikį būtų taikoma kompensuojama specializuota fizinė terapija ir reabilitacija.

Gydymas ir profilaktika turi būti or-ganizuota taip, kad sergantis hemofilijažmogus nustotų baimintis dėl neįgalu-mo, o jo gyvenimo kokybė nesiskirtų nuo sveikų žmonių.

Specialistė taip pat primena, kad yra labai svarbu skleisti žinias apie hemo-filiją ir jos gydymo metodus. Anksčiauhemofilija sergančiam vaikui nuo mažųdienų buvo diegiama, kad jis turi ypa-tingai saugotis. Tai trikdydavo natūra-lią vaiko raidą. Gydytoja nuramina, kad dabar šios ligos nebereikia bijoti. Šiuo-laikiniai gydymo metodai gali užtikrin-ti visavertį gyvenimą bei padėti išvengti neigiamų ligos padarinių.

Vaikų ligoninės Onkohematologijos centro vadovė doc. L. Ragelienė

1

8

Į klausimą atsako Vilniaus uni-versiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydytojas odontologas ortopedas Rolandas Pletkus, neseniai dalyvavęs Kaune vyku-siame tarptautiniame kongrese „Quintessence Baltic Bruxismus“, kuriame pasaulio lygio lektoriai gvildeno bruksimo (griežimo dantimis) problematiką, diag-nostiką ir ieškojo prevencijos galimybių.

Griežimo dantimis problema vis ūmėja ir tai siejama su pasikeitusiu žmonių gyvenimo būdu, vis didėjančiu stresu, laiko stoka ir nebemokėjimu at-sipalaiduoti. Nuolatinė įtampa darbe, namuose, nekokybiškas miegas naktį ir nuolatinis skubėjimas yra vienos pa-grindinių priežasčių, lemiančių ir veido, kaklo ir sprando raumenų įtempimą, stiprų nevalingą sukandimą dantimis ar griežimą. Todėl visi sutinka, kad pir-masis gydymo etapas yra paciento išsa-mus informavimas, supažindinimas su problema ir mokymas save stebėti bei atsipalaiduoti.

Tarptautinėje ligų klasifikacijojegriežimas dantimis priskiriamas prie psichikos ir elgesio sutrikimų, t.y. prie kitų somatoforminių sutrikimų, glau-džiai susijusių su stresogeniniais įvy-kiais ar problemomis. Gydytojai nėra priėję vieningos nuomonės, kiek žmo-nių griežia dantimis dienos metu ar miegodami. Griežimo dantimis papli-timo dažnumas įvardijamas nuo 6 iki 91 proc. Budrumo griežimas dantimis randamas 20 proc. populiacijos, o mie-

SKAITYTOJAI TEIRAUJASI

Griežimas dantimis – šiuolaikinio įsitempusio žmogaus problema

Laba diena,Kartais rytais atsikeliu skaudamai dantimis, žandikauliu, prikąstu liežuviu. Namiškiai

pastebėjo, kad naktimis griežiu dantimis. Ar tai liga, ką turėčiau daryti? Kodėl apskritai žmonės griežia dantimis?

Rasa, 24 m., Vilnius

go – 8 proc., nors gydytojai praktikai pastebi dažnesnį šios ligos paplitimą tarp pacientų. Rezultatai labai skirtingi, nes nėra vienodos tyrimų metodikos ir ypač sunku atrasti objektyvius kriterijus bruksizmo diagnozavimui.

NAKTINIS GRIEŽIMAS DANTIMIS – MA-ŽIAU PAVOJINGAS

Griežimas dantimis budrumo metu yra pakankamai mažai moksliškai iš-tirtas, tačiau pastebima, kad pacientui dažniau būdingas laikymas stipriai su-kandus dantis ir stiprus ryšys su emo-ciniu stresu. Be to, tokio tipo griežimas gali būti vertinamas kaip pavojingesnis, nes sunkiau apsaugoti stomatognatinę sistemą nuo sukeliamų padarinių.

Priešingai yra su griežimu dantimis miegant: šio tipo parafunkcija pakan-kamai gerai ištirta (ypač polisomnog-rafinio tyrimo metu), objektyviai iš-matuojama ir pastebėta, kad pacientas dažniau griežia dantimis į šonus (gali būti su garsu). Manoma, kad griežimas dantimis naktį nebūtinai susijęs su stre-su ir tokios ligos padarinių yra lengviau išvengti, nes yra pakankamai paprastų stomatognatinės sistemos apsaugos būdų.

SVARBU LAIKU KREIPTIS Į ODONTOLOGĄ

Paskutinių metų tyrimai rodo, kad griežimas dantimis yra natūrali orga-nizmo streso iškrova ir paties bruksiz-mo kaip ligos gydyti nereikia. Tačiau žmonės grieždami dantimis gali sukąs-ti labai didele jėga, tad stomatognatinės sistemos perkrova gali sukelti veido ir

kaklo raumenų skausmus, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario pankenki-mus, galvos skausmus, didelį dantų nu-dilimą, į ausų skausmus panašius simp-tomus, sąkandžio aukščio sužemėjimą ir kt. Atstačius nudilusius dantis ir sub-alansavus sukandimą lieka didelė rizika restauracijų ir pačių dantų lūžiams.

Taigi bruksizmas neturi būti gydo-mas, tačiau privalo būti valdomas, kad būtų galima sumažinti neigiamą para-funkcijos paveikį, o dantų atstatymas, protezavimas ir sukandimo subalansa-vimas griežiantiems dantimis pacien-tams bei pacientams, neturintiems šios parafunkcijos, nesiskiria. Bruksizmo gydymas yra kompleksinis, kur pacien-to informavimas, būsenos bei gydymo ypatumų supratimas ir bendradarbiavi-mas yra labai svarbūs sėkmės faktoriai.

Tinkamą gydymą gali parinkti tiktai gydytojas odontologas, tad griežiantys dantimis žmonės turėtų pasisakyti savo nusiskundimus juos gydančiam gydy-tojui, kuris, reikalui esant, nusiųs pas gydytoją odontologą-ortopedą.

Vienas pagrindinių klinikinių požymių, kuris gali būti susijęs su griežimu dantimis, yra stebimas dantų nudilimas

2012 BALANDIS

9

SANTARIŠKIŲ žinios

MEDICINOS MIESTELIO

INFORMACIJA PACIENTAMS

Vaiko Širdies Asociacija (VŠA) yra ne pelno siekianti organizacija, dirban-ti labdaros pagrindais, remianti VUL Santariškių klinikų II širdies chirurgi-jos skyrių, padedanti vaikams, gimu-siems su įgimtomis širdies ydomis, po širdies persodinimo operacijų, nuo-lat finansiškai ir morališkai padedanti šiems vaikučiams ir jų tėveliams.

ŠIUO METU VYKSTA PROJEKTAS, REMIANTIS NEPASITURINČIAS ŠEIMAS

Dažnos kelionės į Vilnių finansiškaiypač paveikia toli nuo Vilniaus gyve-nančias daugiavaikes šeimas, vienišas motinas ir šeimas, kur abu tėvai yra bedarbiai. Dėl finansinių problemų

jie gali uždelsti ar atidėlioti atlikti tyrimus ar operaciją ir suduoti skau-dų smūgį vaiko širdžiai. Šeimos ne-gali naudotis viešuoju transportu, nes po širdies operacijos vaikai yra imlūs infekcijoms, jiems nerekomenduoja-ma būti viešose susibūrimo vietose, kontaktuoti su kitais žmonėmis, reikia vengti skersvėjų, temperatūrų kaitos ir pan. Vaiko Širdies Asociacija teikia paramą kelionės išlaidoms padengti į VUL Santariškių klinikas socialiai remtiniems VŠA nariams ir daugia-vaikėms šeimoms, auginančioms vai-kus su įgimtomis širdies ydomis.

Pirmenybė teikiama vienišoms ma-moms, toliau nuo VUL Santariškių klinikų gyvenančioms šeimoms.

Vaiko Širdies Asociacija remia nepasiturinčias šeimas

Registruotis el. paštu: info@vaiko-sirdis.lt, registruojantis pridėti ar atsi-ųsti paštu (Turgaus a. 2-11, Klaipėda, LT-91246) pažymą apie šeimos sudėtį, pažymą apie gautas pajamas už 6 mėn., vaiko neįgalumo pažymėjimo kopiją.

Telefonas pasiteiravimui 8 682 58 837.Daugiau informacijos: www.vaikosirdis.lt

Savaitraštis „Lietuvos sveikata“ „Metų vadovu 2011“ išrinko Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktorių prof. habil. dr. Konstantiną Povilą Valucką.

Iškilmingame renginyje jis buvo ap-dovanotas pagrindiniu prizu – žirgo statulėle. Metų nugalėtoją padėkos raštais pasveikino Seimo bei Vyriau-sybės vadovai, Seimo nariai, Vilniaus savivaldybės vadovai ir kolegos.

Tarp nominantų pateko ir Vilniaus universiteto Onkologijos instituto konsultantė prof. habil. dr. Laima Griciūtė, kuriai atiteko nominaci-ja „Už gyvenimo nuopelnus“. Prof. L.Griciūtė visą gyvenimą paskyrė onkologijos mokslui. Eksperimen-tinės onkologijos kūrėjos mokslinių interesų sritis – vėžio formavimosi ir plėtotės tyrinėjimai. Prof. L. Griciūtė

SVEIKINAME KOLEGĄ!

Prof. Konstantinas Povilas Valuckas – „Metų vadovas 2011“

gerai žinoma Lietuvoje kaip nenu-ilstanti švietėja, sveikos gyvensenos propaguotoja.

Metų vadovas 2011 – prof. habil. dr. K. P. Valuckas

Prof. habil. dr. Laima Griciūtė apdovanota už gyvenimo nuopelnus

Santariškių medicinos įstaigų asocia-cija sveikina kolegas ir linki profesinės sėkmės!

1

10

Pasaulinės Odontologijos penkto kurso studentų olimpiados pusfinalyjegeriausia Europoje pripažinta Vilniaus universiteto Odontologijos instituto komanda. Lietuvai patikėta atsakomy-bė Pasaulinės Odontologijos studentų olimpiados finale atstovauti ne tik savouniversitetui, bet ir visai Europai.

Maskvoje vykusiame pusfinalyje jė-gas išbandė šešių universitetų studentai iš Prancūzijos, Vokietijos, Baltarusijos, Rusijos federacijos ir Lietuvos. Mūsų šaliai atstovavo Vilniaus universiteto, Odontologijos instituto penkto kurso studentės Agnieška Dubickaja ir Goda Mikitavičiūtė.

Olimpiados dalyviai turėjo galimybę įvertinti paciento higieninius įgūdžius, pademonstruoti savo teorines žinias su-darant gydymo planą ir praktiškai sugy-dyti danties šaknies kanalą. Be to, nau-dojant Cerec medžiagas, studentai turėjo paruošti dantį protezavimui, pagamin-ti ne tik laikiną, bet ir pastovų danties vainikėlį. Studentų atliktą darbą vertino autoritetinga tarptautinė komisija.

Sveikiname būsimas odontologes ir lin-kime pasiekti karjeros aukštumų!

Vilniaus universiteto būsimos odontologės – geriausios Europoje

REPORTAŽAS

VU Odontologijos instituto penkto kurso studentės Agnieška Dubickaja ir Goda Mikitavičiūtė pripažintos geriausiomis Europoje

2012 BALANDIS

11

SANTARIŠKIŲ žinios

MEDICINOS MIESTELIO

RENGINIAIPirmasis plaučių ligų kongresas2012 04 27 Pirmasis plaučių ligų kongresas, skirtas pulmonologams, vaikų pulmonologams, krūtinės ląstos chirurgams, internistams, radiologams, onkologams radioterapeu-tams, chemoterapeutams, kardiologams, širdies chirurgams, alergologams ir klini-kiniams imunologams, laboratorinės medicinos, šeimos, infekcinių ligų, dermato-venerologijos specialybių gydytojams.Kongreso vieta:UAB Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“, Laisvės pr. 5, Vilnius, 5.1 salėDaugiau informacijos:Tel.: (85) 2501870, faks.: 8 688 62 371El. paštas: rolandas.zablockis@santa.lt

Plenero darbų paroda Lietuvos me-dicinos bibliotekoje

Balandžio 4 – 27 dienomis Lietuvos medicinos bibliotekoje (Kaštonų g. 7, Vilnius) galima apžiūrėti septintojo tapytojų ir fotomenininkų plenero „Atraskime nežinomus Lietuvos tur-tus – tris nuostabius E.F. André par-kus prie Vilniaus“ retrospektyvinė darbų parodą „Parkas – kaip gyveni-mo būdas“.Tai jau septintoji šio kasmet organi-zuojamo plenero darbų paroda Lietu-vos medicinos bibliotekoje. Plenerus organizuoja Trakų istorinio naciona-linio parko direkcija ir E.F.Andre klu-bas Lietuvoje. 2011 m. pleneras vyko Lentvario dvaro sodybos parke ir buvo skirtas E. F. André mirties šimtmečiui paminėti. Lentvario dvaro sodybos ansamblis patyrė daugybę negandų, tačiau išliko

nemaža dalis to, kas buvo sukurta XIX–XX amžių sandūroje. Kraštovaizdžio specialistų Lentvario parkas laikomas vienu brandžiausiu E. F. André kūriniu. „Menininkus žavi ir romantiškai nutei-kia nesibaigiantys, tarp natūralių ir dirb-tinų parko elementų, pievų, tvenkinių ir medžių vingiuojantys takai. Dailininkas ar fotografas senojo parko vaizdus, ar-chitektūros detales perteikia persunk-damas pasivaikščiojimų įspūdžius per savo sielos pajautas“, – sako parodos kuratorė Nadežda Zajančkovskaja.

Papildomi profesinio tobulini-mo kursai visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, vyk-dantiems ar siekiantiems vykdyti privalomąjį sveikatos mokymą

2012 m. balandžio 23–24 d. Svei-katos mokymo ir ligų prevencijos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos planuoja organizuoti papildomus profesinio tobulinimo kursus sveikatos priežiūros spe-cialistams, vykdantiems ar siekian-tiems vykdyti privalomąjį pirmosios pagalbos mokymą, privalomąjį higienos įgūdžių mokymą bei pri-valomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai.

Šių kursų metu bus dėstomi ben-drieji profesinio tobulinimo orga-nizavimo klausimai. Registruojantis į kursus prašome būtinai nurodyti pasirinkto mokymo modulio pa-vadinimą. Užpildytą registracijos formą siųsti el. paštu rasa.radiva-novska@smlpc.lt. Informacija teikia-ma: tel. 8 528 55194, mob. tel. 8 640 44937 arba elektroniniu paštu rasa.radivanovska@smlpc.ltDaugiau skaitykite www.smlpc.lt skil-tyje Kvalifikacijos tobulinimas – Ren-giniai.

Prof. Arūnas Valiulis Lietuvos pediatrų draugijos valdybos vardu kviečia visų specialybių vaikų gydytojus, šeimos gy-dytojus, vaikų slaugos specialistus ir gy-dytojus rezidentus dalyvauti Lietuvos pe-diatrų draugijos metinėje konferencijoje „Lietuvos vaikų sveikata 2012”, kuri įvyks 2012 m. gegužės 4 d. „Saulės“ koncertų ir konferencijų centre, Tilžės g. 140, Šiauliai. Konferencijoje bus pristatytos naujos vaikų karščiavimų, vaikų tuberkuliozės, bendruomenėje įgytos pneumonijos ir respiracinių alergozių metodinės reko-

Lietuvos pediatrų draugijos metinė konferencija „Lietuvos vaikų sveikata 2012”

mendacijos, specialiai konferencijai išleisti nauji žurnalų „Vaikų pulmonologija ir aler-gologija“, „Lietuvos pediatrijos kronika“ nu-meriai. Šiemet pirmą kartą kartu vyks drau-gijos gydytojų rezidentų sekcijos mokslinė konferencija. Išankstinė dalyvių registracija iki š.m. ba-landžio 12 d., registracijos mokestis 50 Lt sumokamas draugijos regioniniuose sky-riuose arba pervedamas tiesiai į Lietuvos pediatrų draugijos atsiskaitomąją sąskaitą LT707044060000236682 AB „SEB bankas”. Sumokant registracijos mokestį tiesiogiai, užsiregistravusio asmens duomenis (var-

das, pavardė, darbovietės pavadinimas ir adresas, kontaktinis el. pašto adresas arba telefonas) ir mokėjimo pavedimo ko-piją reikia atsiųsti el. paštu: arval@vmul.lt Į registracijos mokestį įskaičiuota 8 val. mo-kymo programa, specialios žurnalų „Vaikų pulmonologija ir alergologija“ ir „Lietuvos pediatrijos kronika“ laidos, naujų vaikų karščiavimo, vaikų bendruomenėje įgytos pneumonijos ir vaikų alerginio rinito me-todinių rekomendacijų knygelės, 32 kon-ferencijos rėmėjų padalomoji medžiaga parodinėje konferencijos dalyje, kavos per-traukos, pietūs ir furšetas.Papildoma informacija tinklapyje www.pediatrija.org

1

Adresas: P. Baublio g. 3 B, LT – 08406, Vilnius, el. paštas: info@smia.lt; tel. 8 659 79191, kontaktinis asmuo: Aurimas Jaskonis, www.santariskes.euParengė: ryšių su visuomene agentūra PR Service/Edelman Affiliate, el. paštas info@prservice.lt

SANTARIŠKIŲ žinios

MEDICINOS MIESTELIO

2012 BALANDIS

KASDIENYBĖS SPALVOS

Vaikų ligoninės Vaikų reabili-tacijos skyriuje Druskininkų „Saulutė“ nuo 2008 metų gydosi keturiolikmetė Vaineta Verbano-vaitė, turinti unikalų gebėjimą tapyti... kojos pirštais.

Mergaitei ankstyvoje vaikystėje buvo diagnozuotas cerebrinis paralyžius, dėl kurio ji negalėjo vaikščioti, paimti daik-tų rankomis. Aktyvesnė buvo tik kairė mergaitės koja ir jos pirštai. Vaineta, kaip ir visi vaikai trokšdama pažinti pasaulį, bendrauti, jau ketverių metų iš-moko kaire koja imti daiktus, spalvinti,

Gabi mergaitė paveikslus tapo kojos pirštaispradėjo piešti. Būdama septynerių, pa-dedama močiutės, Vaineta išmoko nau-dotis kompiuteriu, o prieš 2,5 metų pa-dedama mokytojų ėmė tapyti aliejiniais dažais ant drobės. Tapymas tapo itin mėgstamu mergaitės užsiėmimu.

Šiandien Vaineta jau organizuoja savo darbų parodas ne tik gimtajame mieste, bet kviečiama ir į respublikinius

bei tarptautinius renginius. Po taikomosios reabilitacijos pro-

cedūrų Druskininkų „Saulutėje“ pa-laipsniui didėja Vainetos judėjimo ga-limybės, mergaitė jau gali savarankiškai žingsniuoti kambariu, gerėja ir rankų funkcinės galimybės. Gydytojai tiki, kad tai padės Vainetai plėsti savo kū-rybinę erdvę.