NAMINĖ DEGTINĖ: KULTŪRINIS PAVELDAS AR

NUSIKALSTAMA VEIKA

Kriminologinis tyrimas

Tyrimą atliko:

Daiva Abromavičiūtė Inga Embrektaitė Dovilė Laukevičiūtė Justė Ridikaitė Indrė Stanytė Aušra Sugintaitė Daiva Skauminaitė Milda Šmitaitė

Problema

Ar visuomenė neigiamai vertina nusikalstama veika laikomą naminės degtinės gamybą?

Tyrimo tikslai

Sužinoti: Ar visuomenė mano, jog naminės

degtinės gamyba yra nusikalstama veika?

Gal tai turėtų būti legalizuota?

Ar ši problema aktuali?

Tyrimo hipotezė

Visuomenė pritaria naminės degtinės gamybos

legalizavimui

Tyrimo būdai ir metodai

anketavimas; oficiali statistika ( po naujojo LR BK įsigaliojimo

2003-05-01 );

teisės aktų analizė; kitų šaltinių analizė (pranešimai

žiniasklaidoje, autoritetingų visuomenėje asmenų nuomonė ir kt.)

Rezultatas, kurio tikėtasi atliekant kriminologinį tyrimą

Išsiaiškinti, ar toks reiškinys, kaip naminės degtinės gamyba yra

pagrįstai kriminalizuotas, neatsižvelgiant į technologinius

aspektus.

Teisinis reglamentavimas

LIETUVOS RESPUBLIKOS ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMAS

alkoholiniai gėrimai - gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija sudaro nuo 1 iki 50 procentų (1 str.)

Valstybės alkoholio kontrolės politikos principai yra (3 str.) :

1) mokesčiais mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą; 2) valstybinio reglamentavimo priemonėmis užtikrinti valstybės

alkoholio kontrolės, gyventojų sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo, nepilnamečių švietimo programų finansavimą;

3) teikti pirmenybę natūralios fermentacijos alkoholinių gėrimų gamybai, importui ir pardavimui;

4) riboti alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimą; 5) drausti priemones, skatinančias jaunimą pirkti ir vartoti

alkoholinius gėrimus; 6) skatinti juridinius asmenis, kurie verčiasi alkoholio verslu,

prisidėti įgyvendinant valstybės alkoholio kontrolės politiką;

7) didinti visuomenės informuotumą alkoholio vartojimo daromos socialinės ir ekonominės žalos sveikatai ir ūkiui klausimais;

8) remti sveikatos ir blaivybės organizacijų veiklos programas ir tuo didinti alkoholinių gėrimų nevartojančių gyventojų skaičių;

9) skatinti nealkoholinių gėrimų gamybą ir prekybą; 10) remti laisvos nuo alkoholio gyvenamosios aplinkos

planavimą; 11) skatinti socialinės aplinkos be alkoholio kūrimą; 12) skatinti mokslinius tyrimus bei informacijos apie alkoholio

vartojimo žalą sveikatai skleidimą visuomenei; 13) stiprinti bendradarbiavimą su kitomis Europos Sąjungos

valstybėmis narėmis ir tarptautinėmis organizacijomis alkoholio vartojimo mažinimo klausimais.

Namų gamybos alkoholinių gėrimų gamybos valstybinis reglamentavimas (10 str.)

Lietuvos Respublikoje draudžiama gaminti namų gamybos alkoholinius gėrimus, išskyrus fizinių asmenų asmeniniam naudojimui (t.y. ne parduoti, o tik savo ar šeimos poreikiams tenkinti) gaminamus natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 18 procentų (alaus – ne didesnė kaip 9,5 procento).

LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSAS

Naminės degtinės, brogos arba kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas (177 str.)

Naminės degtinės, brogos arba kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, pardavimas ar kitoks realizavimas, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, - užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, - užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.

Gyvenamųjų ar kitų patalpų suteikimas naminei degtinei, brogai arba kitiems namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti ar laikyti - užtraukia įspėjimą gyvenamųjų ar kitų patalpų savininkams.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus pažeidimus, - užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Namų gamybos alkoholinių gėrimų pardavimas ar kitoks realizavimas (177(1) str.)

Namų gamybos alkoholinių gėrimų, išskyrus alų, pagamintą pagal norminius dokumentus, kai turimas nustatyta tvarka išduotas leidimas jį gaminti, pardavimas ar kitoks realizavimas - užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su namų gamybos alkoholinių gėrimų konfiskavimu.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, - užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su namų gamybos alkoholinių gėrimų konfiskavimu.

LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMASIS KODEKSAS

Neteisėtas namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas (201 straipsnis)

1. Tas, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą, denatūruotą ar techninį etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) arba juos realizavo, arba gamino, laikė, gabeno ar realizavo aparatus namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

2. Tas, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno penkiasdešimt arba daugiau litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) arba juos realizavo, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

3. Tas, kas neturėdamas tikslo realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno dešimt arba daugiau litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų arba nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu.

Namų gamybos stipraus alkoholinio gėrimo samprata

Namų gamybos stipriu alkoholiu gėrimu laikoma vadinama naminė degtinė – tai alkoholinis gėrimas, gaminamas namudiniu būdu per specialius aparatus distiliuojant grūdų, bulvių, runkelių, vaisių, cukraus ir kitų produktų ir jų mišinių raugą.

Stipriu pripažįstamas tik toks namų gamybos gėrimas, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 18 procentų (LR BK 212 str. 2 d.)

Gaminimas kaip veika

Gaminimas – tai neteisėtas (neturint atitinkamos licencijos) alkoholinio gėrimo arba aparato jam gaminti sukūrimo procesas. Veika baigta nuo gaminimo proceso pradžios, todėl nebūtina, kad būtų pagaminta nors kiek šio produkto.

Kita vertus, įrodomumo prasme surasti tam tikrą kiekį pagaminto alkoholio tiesiog būtina.

Inkriminuojant naminės degtinės gaminimą, būtina išvada, kad kaltininkas siekė pagaminti stiprų gėrimą (18 proc. ir daugiau). Nestiprių namų gamybos alkoholinių gėrimų gaminimas, ypač natūralaus rauginimo būdu, nėra kriminalizuotas.

Laikymas kaip veika

Laikymas – tai neteisėtas (neturint atitinkamos licencijos) alkoholio ar aparato jam gaminti, turėjimas.

Laikymo vieta gali būti įvairi, nebūtinai turėtojo namuose ar garaže.

Kaltinant ką nors neteisėtu laikymu, visad reikia įrodyti, jog kaltininkas iš tiesų disponavo surastu alkoholiu, t.y. turėjo galimybę spręsti laikomo daikto likimą, be to identifikavo save kaip šio daikto turėtojas. Tai ypač svarbu įrodyti, kai alkoholis rastas neutralioje teritorijoje.

Laikymas kaip trunkamoji veika yra baigtas nuo turėjimo proceso nutraukimo – paprastai nuo jo suradimo ir konfiskavimo momento

Gabenimas kaip veika

Gabenimas – tai neteisėtas (neturint atitinkamos licencijos) alkoholio ar aparato jam gaminti vežimas, nešimas, stūmimas ar kitoks perkėlimas erdvėje – iš vieno taško į kitą.

Gabenimas – tai visada ir laikymas, todėl šios dvi veikos gali sutapti.

Gabenimas baigtas nuo momento, kai kaltininkas pradėjo daiktą judinti erdvėje.

Realizavimas kaip veika

Realizavimas apskritai – tai daikto perdavimas kito asmens disponavimui – pardavimas, iškeitimas, kitoks perleidimas. Realizavimo baigtumas sietinas su momentu, kai kitas asmuo faktiškai pradeda disponuoti perduotu daiktu. Tačiau alkoholio realizavimą kaip ekonominio nusikaltimo požymį būtina aiškinti siauriau.

Pagal BK 201 str. prasmę neteisėtas (neturint atitinkamos licencijos) alkoholio realizavimas turi būti suprastas kaip sandoris, atnešantis vienokio ar kitokio dydžio turtinę naudą. Tik tuomet galima kalbėti apie priešingumą verslo tvarkai ir ekonomikai. Todėl minėto požymio nesudaro elementarus kito asmens vaišinimas.

STATISTINIAI DUOMENYS

2003 m. nuo gegužės mėn.

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. iki lapkričio mėn.

Užregistruota nusikaltimų (LR BK 201 str.) LR

206 468 607 474 273

Užregistruota nusikalstamų veikų LR

60773 93419 89815 82155 62135

Nusikaltimų skaičius 100000 gyventojų (LR BK 201 str.)

5.9 (Klaipėdos r.-27.9)

13.4 (Šilutės r.-86.1)

17.7 (Šilutės r.

- 86.7)

13.9 (Šilutės r. -

67.0)

8.1 (Šilutės r. -

48.7)

Nusikalstamų veikų skaičius 100000 gyventojų LR

1745.2 2682.7 2622.0 2414.0 1835.7

LIETUVIŠKOS DEGTINĖS ISTORIJA

Svaigiuosius gėrimus žmonija pradėjo gamintis nuo tada, kai tik ji pati atsirado. Įvairios rasės, giminės ir tautos, priklausomai nuo gyvenimo sąlygų, supančios aplinkos atrasdavo jiems prieinamus būdus gamintis svaigalus. Pirmieji homo bibiens (žmogus geriantysis), matyt, bus atsiradę Afrikoje – pirmosios žmonijos lopšyje.

Į Europą svaigiuosius gėrimus atsinešė čia susikrausčiusios indoeuropiečių gentys. Iš visų indoeuropiečių daugiausia svaigiųjų gėrimų mokėjo gamintis baltai.

Pirmieji pasaulyje degtinę iš javų pradėjo varyti lietuviai!!!

Rusai tikros degtinės gaminti nemokėjo iki tol, kol rusų chemikas D. Mendelejevas (1834 –1907 m) neatrado spirito rektifikacijos.

LIETUVIŠKOS DEGTINĖS GAMYBOS PROCESAS

Lietuviai degtinę  varydavo, degindami specialiai iš javų paruoštą brogą tiek, kad ji jokiu būdu neužvirtų, o išgaruotų degtinė – iš čia ir pavadinimas  - degtinė. (Beje, tai vienintelis terminas pasaulyje, nusakantis svaigiojo gėrimo gamybos procesą (!))

Naminukė paprastai būna 60 – 70 procentų stiprumo. Tikrieji degtinvariai žino, kad varant degtinę, prie 71 laipsnio temperatūros išsiskiria nuodingas metilo spiritas. Todėl degtinė yra rektifikuojama (įdomu, jog degtinės gamybos technologai nesupranta, kaip lietuviai senovėje galėdavo rektifikuoti degtinę, ypač kai pati rektifikacija pasaulyje dar nebuvo žinoma ir atrasta.).

Lietuvių protėviai pavojingąjį metilo spiritą rektifikuodavo labai paprastai, - varant naminę degtinę, pirmasis degtinės prilašėjęs kaušas jokiu būdu negeriamas. Vis dar gajus paprotys išpilti jį per petį, sakant  - “Dievams”.

Savaime suprantama tikra, gerai išvaryta degtinė neturi šleikštaus pridegimo skonio. Gerai išvaryta degtinė artimesnė yra šiuolaikinei gamyklinei degtinei su vos jaučiamu duonos kvapu.

LIETUVIAI VIENINTELIAI PASAULYJE VISI MOKA VARYTI DEGTINĘ

LDK laikais kiekvienas Lietuvos gyventojas turėjo teisę savo reikmėms gamintis alų arba midų, varytis degtinę.

Valstybinį monopolį degtinei Lietuvoje įvedė rusų okupantai po trečiojo Žečpospolitos padalijimo Jekaterinos II dekretu, tačiau ir ten buvo išlyga, kuri leido Lietuvos aukštuomenei varyti degtinę savo reikmėms, - kai kuriuose Lietuvos dvaruose būdavo varoma tokios aukštos kokybės degtinė, kuri drąsiai konkuravo su geriausiais prancūziškai konjakais

Okupavę Lietuvą rusai lietuvišką naminę degtinę pradėjo vadinti “samogonu”, nors ji pagal visus savo parametrus iš principo skiriasi nuo rusų gaminamos perrūgusios giros – “самогон” – 15-20 laipsnių stiprumo svaigalo.

Lietuvos svaigieji gėrimai  nuo XIV a. Juos varydavo vienuolynuose, Lietuvos didikų, bajorų, o vėliau ir kitų dvarininkų dvaruose. Visi gėrimai turi savo išskirtinį

nepakartojamą gamybos receptą

Midūs Aviečių midus Bajoriškas senovinis midus (su miceliu ir badjanu) Bajorų Sakų čiobrelių midus Baltasis midus Beržų sulos midus Citrininis midus Dvigubas midus Kaimiškas midus Kauno midus (liepų medaus) Kunigaikštiškas midus (su žibuoklės šaknimi) Kaštelionų midus Kriaušių midus Lietuviškas midus Miestietiškas citrininis midus Nesvyžiaus Radvilų vyno midus Obuolių midus Platelių juodųjų trešnių midus Pusantrinis midus Stankevičienės L. midus Trigubinis midus Vyšnių midus

Vyšnių sulčių midus Žagarės vyšnių midus Senosios naminės javų degtinės Anyžinė degtinė Anyžinė su žibuoklės šaknimi degtinė Anyžinė žalioji degtinė Apelsininė degtinė Avietinė degtinė Avietinė su žibuoklės šaknimi degtinė Bajorų Sakų Auksinė degtinė Bajorų Sakų Bajoriška degtinė (baravykinė) Bajorų Sakų Sidabrinė degtinė Bajorų Sakų Mėlynoji degtinė Bijūnų degtinė Cinamonų degtinė Cinamonų saldžioji degtinė Cinamonų su kardamonu degtinė Cinamonų su obuoliais degtinė Citrininė degtinė Citrininė saldžioji degtinė Citrininė su žibuoklės šaknimi degtinė Čiobrelinė degtinė

Eigulių degtinė (ant pušų pumpurų)                    Etmono  degtinė (rinktinė) Gvazdikėlių degtinė Kareiviška degtinė (paprastoji) Kmyninė degtinė Lietuvos viešbučio šaltmėtinė Lietuvos viešbučio šermukšninė Mairūninė degtinė Migdolinė degtinė Muskatinė degtinė Obuolinė degtinė Pirklių degtinė (kardamoninė) Ponių degtinė (mėtinė) Persikinė degtinė Pomerancinė degtinė Šalavijinė degtinė Šventgaršvinė degtinė Vyšninė degtinė Žvejų degtinė( peletrūninė Senosios degtinės Ajerinė degtinė

Anyžinė degtinė Citrininė degtinė Jonžolinė degtinė Karčioji degtinė Kardamoninė degtinė Kmyninė degtinė Kriaušinė degtinė Mėtinė degtinė Pipirinė degtinė Slyvinė degtinė Starka Stumbrinė degtinė Šaltmėtinė degtinė Šermukšninė degtinė Šventgaršvinė degtinė Trejos devynerios Vyšninė degtinė Senieji degtinės antpilai Bajorų Montvydų apelsininis antpilas Bajorų Montvydų anyžinis antpilas Bajorų Montvydų rozmarininis antpilas Bajorų Pundzių kmyninis antpilas

Bajorų Pundzių raudonųjų serbentų antpilas Bajorų Sakų kartusis antpilas Bajorų Sakų žolelių antpilas Bajorų Tomkevičių apelsini anatpilas Barono Ropo anyžinis anatpilas Barono Ropo kardamoninis antpilas Barono Ropo kmyninis antpilas Barono Ropo šalavijinis antpilas Barono Ropo šnapsas antpilas Grafų Chodkevičių persikinis antpilas Grafų Chodkevičių gvazdikėlinis antpilas Grafų Chodkevičių kartusis antpilas Grafų Chodkevičių žolelių saldusis antpilas Grafo Zubovo romas Grafo Zubovo viskis Kretingos kunigaikščių Tiškevičių anyžinis antpilas Kretingos kunigaikščių Tiškevičių apelsininis

antpilas Kunigaikščių Giedraičių ajerinis antpilas Kunigaikščių Giedraičių apelsininis antpilas Kunigaikščių Giedraičių kartusis antpilas Kunigaikščių Giedraičių kardamoninis antpilas Kunigaikščių Giedraičių pankolinis antpilas

Kunigaikščių Giedraičių vyšninis antpilas Kunigaikščių Giedraičių žemuoginis antpilas Kunigaikščių Goštautų kartusis antpilas Kunigaikščių Goštautų muskatinis antplas Biržų kunigaikščių Radvilų apelsininis antpilas Biržų kunigaikščių Radvilų rožių antpilas Nesvyžiaus kunigaikščių Radvilų cinamoninis antpilas Nesvyžiaus kunigaikščių Radvilų kartusis antpilas Palenkės kunigaikščių Radvilų apelsininis antpilas Palenkės kunigaikščių Radvilų cinamoninis antpilas Kunigaikščių Sapiegų šermukšninis antpilas Kunigaikščių Sapiegų pankolinis antpilas Platelių grafo Šuazelio anyžinis antpilas Platelių grafo Šuazelio kartusis antpilas Švėkšnos grafų Pliaterių apelsininis antpilas Anyžinis  antpilas (kartusis) Anyžinis antpilas (saldusis) Apelsininis antpilas(kartusis) Apkeptinis antpilas Avietinis antpilas Gervuoginis antpilas Juodųjų serbentų antpilas

Juodųjų serbentų antpilas Kmynų antpilas Kriaušių antpilas Mairūnų antpilas Mėtų antpilas Peletrūnų antpilas Persikų antpilas Pipirinis antpilas Riešutų antpilas Slyvų antpilas Šalavijinis antpilas Vyšninis žaliasis antpilas Kaimietiškas uogų antpilas Kaimietiškas vaisių antpilas Lietuviškas erškėtuogių antpilas Lietuviškas kmynų saldusis Lietuviškas krapų antpilas Lietuviškas kvapnusis antpilas Lietuviškas pelyno antpilas Lietuviškas ruginis antpilas Kauno saldusis antpilas Miestietiškas kartusis antpilas

Miestietiškas kartusis antpilas Vilniaus pelynų antpilas Vilniaus krambambulis Vilniaus žydų peisachinė Vienuolių bernardinų absentas Vienuolių bernardinų ajerinis antpilas Vienuolių bernardinų anyžinis antpilas Vienuolių bernardinų migdolinis antpilas Vienuolių bernardinų pankolinis antpilas Vienuolių domininkonų krambambulis Vienuolių domininkonų pankolinis antpilas Vienuolių domininkonų šalavijinis antpilas Vienuolių pranciškonų rozmarininis antpilas Vienuolių pranciškonų šventgaršvinis antpilas Vyskupo Giedraičio pankolinis antpilas Telšių Vyskupijos šalavijinis antpilas Lietuviškos trauktinės Aviečių trauktinė Citrinų trauktinė Juodųjų serbentų trauktinė Kmyninė trauktinė Kvapnioji trauktinė

Migdolų trauktinė Pelynų trauktinė Pušų pumpurų trauktinė Raugerškių trauktinė Ruginės duonos trauktinė Senovinė pumpurų trauktinė Šermukšnių trauktinė Lietuviškos karčiosios trauktinės Citrinų karčioji trauktinė Česnakinė karčioji taruktinė Jonžolinė karčioji trauktinė Kauno karčioji trauktinė Medžiotojų karčioji taruktinė Mėtinė karčioji trauktinė Pelynų karčioji taruktinė Pipirinė Šermukšnių karčioji trauktinė Vienuolių bernardinų karčioji trauktinė Vienuolių domininkonų karčioji trauktinė Vyskupų karčioji trauktinė Lietuviškos saldžiosios trauktinės ( ratafijos) Abrikosų trauktinė

Agrastų trauktinė Apelsinų trauktinė Aviečių trauktinė Bajorų Sakų tikroji ratafija Bajorų Sakų vyšnių ratafija Bajorų Sakų juodųjų serbentų ratafija Bajorų Sakų žolelių ratfija Braškių trauktinė Gervuogių trauktinė Gvazdikėlių ratafija Juodųjų serbentų taruktinė Kaimiška uogų trauktinė Kauno vyšnių trauktinė Kavos trauktinė Kleboniška juodųjų trešnių trauktinė Kmyninė trauktinė Kriaušių trauktinė Kvapnioji trauktinė Liepžiedžių ratafija Lietuviška vyšnių ratafija Mandarinų trauktinė Mėtinė trauktinė

Muskatinė trauktinė Pomerancinė ratafija Riešutinė ratafija Rinktinė uogų trauktinė Slyvų trauktinė Spanguolių trauktinė Šermukšnių trauktinė Šventgaršvės trauktinė Trešnių trauktinė Vienuolių bernardinų persikų ratafija Vienuolių domininkonų brabantinė ratafija Vienuolių domininkonų auksinė ratafija Vyskupų gydomoji ratafija Žemaitiška vyšnių trauktinė Žemuogių trauktinė Žvaigždanyžių trauktinė Lietuviški likeriai Kunigaikščių Radvilų krupnikas Lietuviškas krupnikas Apelsininis krupnikas Badjaninis krupnikas Citrininis krupnikas

Kardamoninis krupnikas Lietuvos viešbučio geltonasis krupnikas Lietuvos viešbučio raudonasis krupnikas Mandarininis krupnikas Monpansje krupnikas Pipirinis krupnikas Rudojo cukraus krupnikas Šampano krupnikas Vyno krupnikas Vyšnių krupnikas Apelsininis likeris Bruknių likeris Citrininis likeris Crème D’Allasch Gvazdikėlių likeris Kavos likeris Kiaušininis likeris Melioninis likeris Mėtų likeris Pieno likeris Riešutų likeris Rožių likeris Slyvų šviesusis likeris

Slyvų tamusis likeris Spanguolių likeris Šhery brendy Šokoladinis likeris Šventgaršvės likeris Trešnių likeris Vanilinis likeris Žemuogių likeris Lietuviškos gydomosios užpiltinės Užpiltinė ant gyvatės (gerinanti imuninę sistemą Užpiltinė ant rupūžės (gerinanti imuninę sistemą Užpiltinė atsikosėjimui pagerinti Užpiltinė nuo galvos skaudėjimo Užpiltinė nuo skrandžio skausmų Užpiltinė imuninei sistemai stiprinti Užpiltinė kvėpavimo takų gydymui Užpiltinė organizmo tonizavimui Užpiltinė peršalimams gydyti Užpiltinė reumatams trinti Užpiltinė skausmams nuimti Užpiltinė skranžio ligų gydymui Užpiltinė virškinimui gerinti

Užpiltinė virškinimo trakto darbui gerinti Užpiltinė nuo vidurių pūtimo Užpiltinė jaunavedžiams Užpiltinė potencijai gerinti Užpiltinė seksualiniam potraukiui padidinti Užpiltinė veido odai gerinti Senovinė užpiltinė krūtinės ligų gydymui

TIE, KURIE UŽ :

„Namine degtine vaišinu kiekvieną savo svečią, tačiau perspėju, kad tai darau nelegaliai. Praėjusiais metais mano sodyboje poilsiavo svečiai iš kelių dešimčių valstybių ir visi gyrė šį natūralų produktą", - neslėpė populiarios kaimo turizmo sodybos Plungės rajone savininkė Marijona Striaukienė.

Kazimiera Prunskienė taip pat neprieštarauja naminės degtinės legalizavimui. „Aš, kaip Labanoro girios vaikas, taip pat nesu prieš naminės degtinės legalizavimą. Šioje srityje pagaliau turi būti tvarka", - teigė ji.

Seimo narės D.Teišerskytės teigimu, ji buvusi “maloniai šokiruota”, kai vienos Austrijos žemės ūkio mokyklų pagalbiniame ūkyje pamatė moksleivius, besimokančius gaminti naminę degtinę iš vaisių ir daržovių. Pasak jos, šis pavyzdys iliustruoja kokia “apsidraudėliška ir kartais nevykusiai apsidraudusi” yra Lietuvos valstybė nepasitikėdama žmogumi.

Pasak R.Vaštako, sekant Austrijos pavyzdžiu Lietuvoje galėtų būti leidžiama pasigaminti ribotą kiekį naminukės degtinės, tačiau tam reikėtų už nedidelį mokestį išsipirkti specialią licenciją. “Tada nereikės žmonėms slėptis, antra, bus lengviau kontroliuoti kokybę”.

Atrankinis stebėjimas

Generalinė aibė – visuomenės atstovai, vyrai ir moterys, vyresni nei 18 metų.

Atrankinė aibė –miestų autobusų ir geležinkelio stočių lankytojai, vyresni nei 18 metų.

Atrankinis stebėjimas

Siekiant užtikrinti objektyvumą, atsitiktinės atrankos būdu iš visų

Vilniaus miesto autobusų ir geležinkelio stočių lankytojų buvo

pasirinkta 100 asmenų, po lygiai vyrų ir moterų, vyresnių nei 18 metų.

ANKETA:

Respondento lytis;Amžius; Išsilavinimas;Užsiėmimas.

Apibrėžėme sąvoką:

Naminė degtinė – tai pagal senas tradicijas ir laikantis visų higienos normų pagamintas alkoholinis gėrimas.

Antisanitarinėmis sąlygomis, iš netinkamų produktų pagaminto alkoholinio gėrimo namine degtine mes nelaikome.

Klausimai

1) Koks Jūsų požiūris į alkoholį? 2) Ar yra tekę ragauti namų gamybos alkoholio? 3) Ar naminė degtinė Jums asocijuojasi su nekokybišku

alkoholiu (liaudyje vadinamu “pilstuku”)? 4) Kaip manote, ar naminė degtinė gali būti laikoma Lietuvių

tautos kultūros paveldu? 5) Ar pritartumėte naminės degtinės gaminimo legalizavimui

(savo reikmėm)? 6) Ar manote, jog naminės degtinės legalizavimo klausimas –

aktuali problema?

Koks jūsų požiūris į alkoholį?

16

68

160

10203040506070

Teigiamas Teigiamas,jeigu

vartojamasaikingai

Neigiamas

Vyrų požiūris į alkoholį

15%

61%

24%neigiamas

teigiamas, jei tikvartojama saikingai

teigiamas

Moterų požiūris į alkoholį

17%

74%

9%

Neigiamas

Teigiamas, jeivartojama saikingai

Teigiamas

Ar esate ragavę namų gamybos alkoholio?

62

38

0

10

20

30

40

50

60

70

taip ne

Ar visuomenė naminę degtinę sieja su nekokybišku alkoholiu (“pilstuku”)?

34

56

10

0 20 40 60

neturiu nuomonės

ne

taip

Ar naminė degtinė gali būti laikoma lietuvių tautos kultūros paveldu?

49%

30%

21%

Taip

Ne

Neturiu nuomonės

Ar visuomenė pritartų naminės degtinės legalizavimui, jei būtų keliamas toks klausimas?

48

33

19

0

10

20

30

40

50

Taip Ne Neturiunuomonės

Ar visuomenė pritartų naminės degtinės legalizavimui, jei būtų keliamas toks klausimas?

26

22

7

26

13

6

0

5

10

15

20

25

30

Taip Ne Neturiunuomonės

Vyrai

Moterys

18 % visų apklaustųjų neigiamai žiūri į alkoholį. Iš jų 2/3 nepritartų naminės degtinės gaminimo savo reikmėms legalizavimui. Likusi dalis (1/3) neturi nuomonės šiuo klausimu.

Ar jums aktuali ši tema?

33

56

11

0

10

20

30

40

50

60

aktuali neaktuali neturi nuomonės

Pateikiame vieno svarbiausių tyrimo klausimo – ar visuomenė pritaria naminės degtinės gaminimo legalizavimui – ribinę atrankos paklaidą:

m-2(m(100%-m)/n) < M< m+2(m(100%-m)/n)M- generalinės aibės vienetų, turinčių tam tikrą požymio reikšmę, dalis (procentais),

m- tų pačių vienetų dalis atrankinėje aibėje, n- atrankos vienetų skaičius.

48%-2(48%(100%-48%)/100) < M< 48%+2(48%(100%-48%)/100)

38%<M<58%Ribinė atrankos paklaida - 10%

Išvados:

Iš esmės (84%) visuomenė teigiamai žiūri į alkoholio vartojimą.

Tyrimo hipotezė, kad visuomenė pritartų naminės degtinės gamybos savo reikmėms legalizavimui, pasitvirtino iš dalies. Iš esmės yra daugiau pritariančiųjų (48%) nei nepritariančiųjų (33%), tačiau nemaža apklaustųjų dalis (19%) neišreiškė tvirtos nuomonės šiuo klausimu.

Darome išvadą, kad visuomenė naminės degtinės gamybos savo reikmėms nelaiko nusikalstama veika.

Šaltiniai:

LR Alkoholio kontrolės įstatymas // V.Ž. 1995, Nr. 44-1073. LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksas// V.Ž. 1985, Nr.

1-1. LR Baudžiamasis kodeksas// V.Ž. 2000, Nr. 89-2741. Fedosiuk O. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai

ekonomikai ir verslo tvarkai 1 dalis. http://www.mruni.lt/mru_lt_dokumentai/katedros/baudziamosios_teises_katedra/paskaitos/nusik_ekonom_1.ppt (2007 11 24).

Sakas A. V. (2002) Lietuviškos degtinės istorija. http://www.lietuvos.net/istorija/paprociai/gerimai/ (2007 11 25).

Vidaus reikalų ministerija. Nusikalstamumo statistika. http://www.vrm.lt/fileadmin/Image_Archive/IRD/Statistika/index2.phtml?id=198 (2007 11 25).