nauji teisės aktai - teisėkūros žinios - elektroniniai leidiniai · web view2019/10/12 · nr....

TAR identifikacinis nr.

Užregistravimo data

Galioja nuo

Paskelbta

Teisės akto priedai

2019-15946

2019-10-08

2019-09-26

2019-09-26

-

Nr. 2P-772/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12117-2018-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugsėjo 26 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininko), Prano Kuconio ir Dalios Bajerčiūtės, susipažinusi su nuteistojo R. B. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 6 d. nutarties baudžiamojoje byloje bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė:

N. R. B. prašo sumažinti arba panaikinti realaus laisvės atėmimo bausmę.

R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį (už 2 veikas), 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 4 dalį (už 2 veikas), 140 straipsnio 1 dalį (už 2 veikas), 145 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (už 2 veikas).

Nuteistasis teigia, kad teismai pažeidė BK 260 straipsnio 1 dalį, BPK 20 straipsnį, nes nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, neatsižvelgė į jo parodymus, nepatikrino operatyviniu būdu gautų duomenų (pareigūnų veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo), sprendimus prėmė remdamiesi prielaidomis, dėl kiekvienos veikos kaltę preziumavo, pažeidė in dubio pro reo bei nekaltumo prezumpcijos principus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Kasatoriaus nurodyti teismų sprendimų apskundimo pagrindai–BPK 20 straipsnio, BK 260 straipsnio 1 dalies pažeidimai–iš esmės yra deklaratyvūs, nes paremti bendro pobūdžio teiginiais aptariant reikalavimus bei principus, taikytinus nagrinėjant baudžiamąsias bylas bei pagrindžiant teismų priimamus sprendimus (pvz. nekaltumo prezumpcijos principo įgyvendinimas), tačiau nesukonkretinant, kuo minimi teisės pažeidimai pasireiškė išnagrinėtoje byloje. Skunde nenurodyta ir teisinių argumentų, pagrindžiančių deklaruojamų teisės pažeidimų buvimą. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai nesusieti su kasatoriaus prašymu sumažinti bausmę ar paskirti kitą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Taigi, paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti nuteistojo R. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

TeisėjaiArtūras Pažarskis

Pranas Kuconis

Dalia Bajerčiūtė

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-15950

2019-10-08

2019-09-27

2019-09-27

-

Nr. 2ATP-307/2019



NUTARTIS


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininko), Dalios Bajerčiūtės ir Prano Kuconio, susipažinusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. M. atstovo advokato Irmanto Tumo prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato pareigūno 2019 m. sausio 25 d. nutarimo, Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nutarties,

n u s t a t ė:

E. M. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato 2019 m. sausio 25 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 1 dalį, paskiriant nuobaudą – įspėjimą už tai, kad jis 2019 m. sausio 25 d., 16.42 val. Kaune, prie Vytauto pr. 91 namo telefonu, kurio Nr. 863914000, skambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir jį trukdė, nors jokia pagalba jam nebuvo reikalinga.

Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi skundą atmetė.

Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartimi E. M. apeliacinis skundas atmestas ir palikta galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis.

Pareiškėjas prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato pareigūno 2019 m. sausio 25 d. nutarimą, Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, kaip ir apeliaciniame skunde, nurodoma, kad nubaustasis į Bendrąjį pagalbos centrą skambino turėdamas rimtą pagrindą ir telefoninio pokalbio metu pranešė apie N. V. veiksmus, kurie reikalavo specialiųjų tarnybų pagalbos. Pati N. V. ryte skambino į Bendrąjį pagalbos centrą prašydama, kad policijos pareigūnai E. M. perduotų daiktus, kurie jam priklauso, o jis skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, kad leistų pačiam pasiimti daiktus, nes pareigūnų pagalba atsiimant daiktus nebuvo reikalinga. Įspėjimą paskyręs pareigūnas pripažino faktinę bylos aplinkybę, kad iš Bendrojo pagalbos centro kolegų nebuvo gavęs skundų, jog nubaustasis, neva nepagrįstu skambinėjimu, trukdo jų darbą. Pareiškėjas nesutinka su policijos pareigūnų vertinimu, kad atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 1 dalį kilti, nėra būtinas Bendrojo pagalbos centro pareigūnų skundas, nes, ar skambučiai skubios pagalbos telefonu tikrai trukdo normalų įstaigos darbą, geriausiai mato jame dirbantys asmenys. Be to, Lietuvos Respublikos Bendrojo pagalbos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog Centro pareigūnas turi teisę atsisakyti teikti pagalbą ar perduoti pranešimą apie pagalbos poreikį pagalbos tarnyboms, kai nustato, kad gautas prašymas negali būti laikomas pagalbos prašymu, tačiau šiuo atveju jo skambučius priėmė ir tokiais konkliudentiniais veiksmais parodė, kad pastarieji nelaikė skambučių trukdančiais. Anot pareiškėjo, iš asmens, skambinančio Bendrajam pagalbos centrui, negalima reikalauti tiksliai suvokti Centro ir skubios pagalbos tarnybų kompetenciją.

Pareiškėjas nurodo, kad teismai padarė esminį proceso teisės pažeidimą, kuris turėjo įtakos neteisėtoms nutartims priimti, nes ANK 608 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas nesurašomas tais atvejais, kai už padarytą nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytas įspėjimas ir nėra 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų. Keliamas klausimas dėl galimybės pasinaudoti teisine pagalba, numatyta ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte. Teigiama, kad bylos nagrinėjimas vyko žodžiu, buvo formalus, neatitiko ANK 616 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Pareigūnas skundžiamą nutarimą priėmė faktiškai net nemėginęs aiškintis tikrųjų incidento aplinkybių ir taip buvo pažeista nubaustojo teisė, numatyta ANK 577 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

Administracinėn atsakomybėn patraukto E. M. atstovo advokato Irmanto Tumo prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis).

Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pareiškėjas iš esmės pakartoja apeliacinio skundo argumentus, kurie išnagrinėti ir įvertinti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartyje. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismų išvadomis ir savaip aiškina įstatymo normų turinį, padaryto teisės pažeidimo esmę, savaime nėra pagrindas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Kitų teisinių argumentų, kad žemesnės instancijos teismai, taikydami materialiosios teisės normas, padarė esminį pažeidimą, pareiškėjas nenurodo.

Prašyme teigiama, kad bylą nagrinėję teismai padarė esminį proceso teisės pažeidimą, kuris turėjo įtakos neteisėtoms nutartims priimti, nes pareigūnas nutarimą priėmė nesiaiškinęs tikrųjų incidento aplinkybių, neužtikrinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių. Pažymėtina, kad iš Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties matyti, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. M. skundas dėl policijos pareigūno nutarimo administracinio nusižengimo byloje buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, dalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovui. Teismo posėdyje buvo nagrinėjami ir skundo argumentai dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje surašymo aplinkybių, o teismo nutartyje išdėstyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundo argumentai yra nepagrįsti. Taigi prašyme neišdėstyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys esminį proceso teisės pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi,

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. M. atstovo advokato Irmanto Tumo prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.


Dalia Bajerčiūtė

Pranas Kuconis

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-15949

2019-10-08

2019-09-27

2019-09-27

-

Nr. 2P-786/2019



NUTARTIS


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininko), Dalios Bajerčiūtės ir Prano Kuconio, susipažinusi su nuteistojo R. J. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 13 d. nutarties baudžiamojoje byloje bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė:

Nuteistasis R. J. prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir jį išteisinti arba bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kasatorius teigia, kad nuosprendis, kuriuo jis nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį bei 1992 straipsnio 1 dalį, buvo priimtas remiantis prielaidomis, o įrodymai vertinti pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus. Teismas pažeidė in dubio pro reo principą, įpareigojantį nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžiantį, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas šių pirmosios instancijos teismo klaidų neištaisė. Be to, kasatorius įsitikinęs, kad pažeista BPK 22 straipsnio 3 dalies nuostata, taip pažeidžiant jo teisę į gynybą, nes teisminio nagrinėjimo metu nebuvo apklausta pareigūnė, kurios tarnybinio pranešimo pagrindu viso tyrimo metu nepagrįstai buvo priskiriamas mobilaus ryšio telefono numeris, teismo posėdžio metu neturėjo galimybės jai užduoti klausimus, o tai galėjo įtakoti teismų vidinį įsitikinimą dėl jo kaltės.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016).

Kasaciniame skunde BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimas grindžiamas teiginiu, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai nepatvirtina kasatoriaus dalyvavimo jam inkriminuotų veikų padaryme ir neįrodo jo kaltės. Taigi kasaciniame skunde ginčijamos teismų nustatytos faktinės įvykio aplinkybės. Pažymėtina, kad proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimas kasaciniame skunde grindžiamas tuo, kad mobilaus ryšio telefono priklausomumas kasatoriui buvo pagrįstas ikiteisminio tyrimo pareigūnės raštu, tačiau teisiamajame posėdyje ši pareigūnė nebuvo apklausta ir taip buvo pažeista kasatoriaus teisė į gynybą, nes jis neturėjo galimybės užduoti klausimus liudytojai. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, jog pirmosios instancijos teismo išvados apie telefonų priklausomybę konkretiems asmenims padarytos įvertinus visus byloje surinktus duomenis, ir kad šios išvados negrindžiamos tarnybiniuose pranešimuose suformuota pareigūnų pozicija dėl telefonų priklausomybės (17 punktas). Taigi kasacinio skundo teiginys apie BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimą nepagrįstas teisiniais argumentais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).


n u t a r i a:

Atsisakyti priimti nuteistojo R. J. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.


Dalia Bajerčiūtė

Pranas Kuconis

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-15947

2019-10-08

2019-09-27

2019-09-27

-

Nr. 2P-795/2019



NUTARTIS


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininko), Dalios Bajerčiūtės ir Prano Kuconio, susipažinusi su nuteistojo N. Č. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 13 d. nutarties baudžiamojoje byloje bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė:

Nuteistasis N. Č. prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde teigiama, kad byloje padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai (BPK 20 straipsnio 5 dalies, 242 straipsnio 1 dalies, 241 straipsnio 2 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų, 44 straipsnio 7 dalies), netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kasatoriaus kaltė neįrodyta ir todėl nepagrįstai nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį bei 1992 straipsnio 1 dalį, o nuteisiant parinkta netinkama bausmė (neskyrė bausmės žymiai mažesnės už įstatyme numatytos baudos vidurkį). Kasatorius įsitikinęs, jog jo kaltė grįsta prieštaringais įrodymais, teismai neištyrė visų bylos aplinkybių, neteisingai vertino surinktus įrodymus, nepatikrino iš kiekvieno šaltinio gautos informacijos, byloje kaltė nepatvirtinta įrodymais, kad kasatorius įvykdė jam inkriminuotas veikas.


Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai bei teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius nors nurodo, jog žemesnės instancijos teismai padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, iš esmės skundas grindžiamas vien nesutikimu su teismų išvadomis dėl nustatytų bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo. Kasaciniame skunde analizuojami įrodymai ir kritikuojamos teismo išvados, teigiama, kad teismai kasatoriaus kaltę pagrindė prieštaringais įrodymais, nes byloje nėra duomenų, kad mobilaus ryšio telefono numeris buvo priskirtas jam, o byloje esantis „Bitė Lietuva“ įmonės raštas patvirtina, jog įmonė neturi anketinių duomenų apie paslaugos vartotoją. Skunde pažymima, kad teismai ignoravo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Vilniaus ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko 2013 m. gegužės 7 d. raštą apie sulaikytus asmenis, vykdžiusius kontrabandą, kuriame kasatoriaus pavardės nėra ir tai paneigia teismų išvadą, kad teisėsaugos institucijos turėjo informacijos apie jo veikl1 organizuojant ir vykdant kontrabandą.

Pažymėtina, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų pakankamumo ir vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Klausimai, ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016).

Kasatorius teigia, kad teismas nemotyvavo jam paskirtos baudos dydžio, neatsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nesigilino į faktines bylos aplinkybes ir neteisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, tačiau baudžiamojo įstatymo nuostatų, kurios, jo nuomone, buvo pritaikytos netinkamai nenurodo ir neišdėsto tai pagrindžiančių teisinių argumentų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti nuteistojo N. Č. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.


Dalia Bajerčiūtė

Pranas Kuconis

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-15941

2019-10-08

2019-09-27

2019-09-27

-

Nr. 2P-759/2019



NUTARTIS


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininko), Dalios Bajerčiūtės ir Prano Kuconio, susipažinusi su nuteistojo R. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 13 d. nutarties bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė:

Nuteistasis R. M. prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde teigiama, kad kasatorius nepagrįstai nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį bei 1992 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 242 straipsnio 1 dalies pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymu garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą, o šių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nepašalino; kaltė grįsta prielaidomis, su nusikalstamu įvykiu ar nusikalstamos veikos sudėtimi nesusijusiais dokumentais ir tuo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas (BPK 44 straipsnio 7 dalis). Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles neteisingai vertindami surinktus įrodymus, neištirdami visų bylos aplinkybių, neišnagrinėdami bei jų nepatikrindami. Teigiama, kad byloje nesurinkta įrodymų, jog kasatorius organizavo ir vykdė kontrabandą. Tvirtinama, kad teismai nekreipė dėmesio į pateiktus duomenis, jog nusikaltimo nepadarė, nes buvo išvykęs į Baltarusiją. Kasaciniame skunde nurodoma, jog teismai ignoravo BPK 241 straipsnio 2 dalies reikalavimus (išsamiai ir nešališkai ištirti bylos aplinkybes, pašalinti visa, kas nesusiję su byla), surašant baigiamuosius aktus teismai nesilaikė BPK 305 straipsnio reikalavimų, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir parinkta bausmė (turėjo būti paskirta bauda savo dydžiu žymiai mažesnė už įstatyme numatytos baudos vidurkį).


Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

Kasaciniame skunde nuteistasis iš esmės atkartoja apeliacinio skundo argumentus kvestionuodamas žemesnės instancijos teismų atliktą įrodymų vertinimą, padarytų išvadų pagrįstumą bei teisingumą. Nors kasaciniame skunde ir nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikyta BK 2 straipsnis, padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6, 7 dalių, 241 straipsnio 1, 2 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, pažeidimai), tačiau neišdėstomi šiuos teiginius pagrindžiantys teisiniai argumentai, atitinkantys BPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Kasacinio skundo turinys rodo, kad netinkamas baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymas grindžiamas išimtinai fakto, o ne teisės taikymo klausimais. Skunde keliamas įrodymų vertinimo tinkamumo ir faktinių įvykio aplinkybių nustatymo teisingumo klausimas nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas.

Kasatorius teigia, kad teismas nemotyvavo jam paskirtos baudos dydžio, neatsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nesigilino į faktines bylos aplinkybes ir neteisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, tačiau baudžiamojo įstatymo nuostatų, kurios, jo nuomone, buvo pritaikytos netinkamai nenurodo ir neišdėsto tai pagrindžiančių teisinių argumentų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).


n u t a r i a:

Atsisakyti priimti nuteistojo R. M. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.


Dalia Bajerčiūtė

Pranas Kuconis

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-15944

2019-10-08

2019-09-27

2019-09-27

-

Nr. 3P-1600/2019


(S)


NUTARTIS


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2019 m. rugsėjo 18 d. gautu atsakovų V. V. ir P. Č. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 19 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė:

Atsakovai V. V. ir P. Č. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eccua“ ieškinį atsakovams V. V. ir P. Č. dėl žalos dėl tyčinio bankroto atlyginimo priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad įmonės bankroto administratorius ieškovės reikalavimo teisę perleido kitam kreditoriui, su kuriuo atsakovai susitarė taikiai ir žalą atlygino, todėl ieškovė nebeturi teisės antrą kartą reikalauti tos pačios žalos atlyginimo. Dėl to kasatoriai mano, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.251 straipsnį. Kasatorių manymu, jei įmonės kreditorius sutinka perleisti savo galiojantį reikalavimą ir nepageidauja jo perimti iš bankrutuojančios įmonės, tokiu būdu yra atsisakoma teisės individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos atlyginimo atsakingam asmeniui.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindų padarytomis išvadomis, daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas, kasatoriaus nuomone, pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentai yra faktinio pobūdžio, jais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentai apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos yra nekonkretūs ir neinformatyvūs, jais nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis); nespręstinas prašymas dėl skundžiamo procesinio sprendimo stabdymo.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 366 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. rugsėjo 16 d. Perlo terminale.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

TeisėjaiBirutė Janavičiūtė

Janina Januškienė

Donatas Šernas

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-15935

2019-10-08

2019-09-27

2019-09-27

-

Nr. 3P-1607/2019


(S)


NUTARTIS


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2019 m. rugsėjo 19 d. gautu suinteresuoto asmens S. P. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė:

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl notarinių veiksmų – atsisakymo išduoti nuosavybės teisės liudijimą – pagal pareiškėjos S. P. paduotą skundą. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi palikta nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis, kuria skundas tenkintas, panaikintas Klaipėdos rajono 3–iojo notarų biuro notarės L. M. 2017 m. birželio 30 d. nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir notarė įpareigota išduoti pareiškėjai nuosavybės teisės liudijimą į 1/2 dalį santuokoje su V. P. įgyto turto ir į atitinkamą šiam turtui tenkančią privalomąją palikimo dalį CK 5.20 straipsnio pagrindu. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nes bylos duomenis vertino siauru aspektu, neįvertino faktinių aplinkybių, susijusių su palikėjo V. P. 1981 m vasario 20 d. sandoriu perleisto turto teisiniu režimu, t. y. kokios nuosavybės turtą (asmeninės ar bendrosios jungtinės) V. P. pardavė, nors ši aplinkybė esminė, nustatant palikėjo turtą, į kurį pretenduoja pareiškėja ir suinteresuotas asmuo. Kasaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, apeliacinės – nepašalino padarytų pažeidimų ir neatsakė į atskirojo skundo argumentus bei nepateikė motyvų; nutartis laikoma neatitinkančia CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Suinteresuotas asmuo kasacinio skundo argumentais siekia paneigti teismų išvadą ir, remdamasis jame aptariamų dokumentų bei duomenų pagrindu, laiko pagrįsta išvadą, kad 1981 m. vasario 20 d. sutartimi palikėjas pardavė tą namo dalį, kurią įsigijo 1981 m. vasario 11 d. sutartimi, ir kad jam liko asmeninės nuosavybės teise turėta gyvenamojo namo dalis su pastatais ir kiemo įrenginiais, kurią įgijo 1979 m. gruodžio 18 d. teismo sprendimo pagrindu padalijus turtą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Kasaciniame skunde vyrauja fakto klausimai, kurie nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a:




Janina Januškienė

Donatas Šernas

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-15937

2019-10-08

2019-09-27

2019-09-27

-

Nr. 3P-1613/2019


(S)


NUTARTIS



susipažinusi su 2019 m. rugsėjo 20 d. gautu ieškovo T. L. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 20 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė:

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje, kurioje ieškovas prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2018 m. liepos 10 d. sprendimo dalį dėl 100 Eur baudos atsakovei skyrimo už DGK 2018 m. vasario 6 d. sprendimo darbo byloje skubiai vykdytinos dalies nevykdymą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. birželio 14 d., dėl šios dalies priimti naują sprendimą, priteisti ieškovui iš atsakovės UAB „Alarix“ 500 Eur baudą už kiekvieną praleistą savaitę už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. birželio 14 d., taip pat 5 proc. procesines palūkanas. Skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimas, kuriuo ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies, ieškovui priteista iš atsakovės 128 Eur bauda už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. birželio 14 d., į kurią įskaityta atsakovės pagal DGK 2018 m. liepos 10 d. sprendimą sumokėta 100 Eur bauda. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.


Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde keliamas DK 232 straipsnio 1 dalies taikymo ir aiškinimo klausimas; teigiama, kad teismo paskirta bauda, atsižvelgiant į DK 232 straipsnio 1 dalyje įtvirtintąją, nėra darbdavį skatinant sankcija savalaikiai ir geranoriškai vykdyti DGK arba teismo sprendimą. Ieškovas nesutinka, kad baudos dydis gali būti mažinamas, jeigu priteisiamas darbo užmokestis už viršvalandinį darbą ir darbą švenčių dienomis, nes tokio darbo užmokesčio skirstymo nenustatyta DK 144 straipsnyje. Ieškovas kaip nepagrįstus laiko teismų argumentus, kad baudos dydžiui nustatyti (sumažinti) reikšminga tai, jog ieškovui priteistos netesybos – netesybos ir bauda (DK 147, 232 straipsniai) skiriami darbdaviui skirtingais pagrindais ir negali būti laikoma, kad ieškovo teisėti interesai apginti, priteisus netesybas. Tai, kad atsakovė gera valia įvykdė skubiai vykdytino DGK sprendimo dalį, ieškovo teigimu, nėra atsakomybę lengvinanti aplinkybė; teismai nevertino DGK sprendimo nevykdymo priežasčių. Ieškovas laiko, kad teismai rėmėsi netinkama praktika, nes sankcija pagal DK 232 straipsnio 1 dalį skiriama už jau priimto teismo sprendimo nevykdymą. Vienu esminių kriterijų baudos dydžiui nustatyti, ieškovo teigimu, turi būti sprendimo įvykdymo termino uždelsimo laikas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.



n u t a r i a:




Janina Januškienė

Donatas Šernas

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-15945

2019-10-08

2019-09-27

2019-09-27

-

Nr. 3P-1616/2019


(S)


NUTARTIS



susipažinusi su 2019 m. rugsėjo 20 d. gautu ieškovės D. V. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, nenustačiusi pagrindų kasacijai, 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi Nr. 3P-1453/2019 atsisakė priimti ieškovės kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl pažeistų teisių gynimo.

Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.

Atrankos kolegija, susipažinusi su antrą kartą paduodamu kasaciniu skundu, pažymi tai, kad kasacijos byloje galimumas grindžiamas iš esmės tapačiais kaip ir ankstesniame skunde išdėstytais argumentais dėl ieškovės teisės įsigyti sklypą, kuriame yra jai priklausantys statiniai, pažeidimo, įrodymų netinkamo vertinimo, nustatant statiniams eksploatuoti reikalingą sklypo dydį, teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, kuriais, atrankos kolegijos vertinimu, nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytų kasacijos pagrindų. Dėl to kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Žyminio mokesčio grąžinimo ieškovei klausimas išspręstas pirmiau nurodyta atrankos kolegijos nutartimi (CPK 350 straipsnio 4 dalis).


n u t a r i a:




Janina Januškienė

Donatas Šernas

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-15933

2019-10-08

2019-09-27

2019-09-27

-

Nr. 3P-1610/2019


(S)


NUTARTIS



susipažinusi su 2019 m. rugsėjo 19 d. gautu atsakovės UAB „A&A Logistics“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 30 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė:

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje, kurioje ieškovė, remdamasi šalių sudaryta autotransporto priemonių nuomos sutartimi, prašė priteisti nuompinigius, delspinigius, kitas išlaidas ir procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimas, kuriuo ieškinio reikalavimai tenkinti visiškai. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.



Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai išnagrinėjo bylą pagal tapatų ieškinį, dėl kurio jau priimta įsiteisėjusi teismo nutartis, taip pažeidė proceso teisės normas (CPK 4 straipsnį, CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 279 straipsnį, 293 straipsnio 3 punktą, 294 straipsnio 2 dalį). Atsakovė remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinti nustatytini faktai tapačiam ieškiniui identifikuoti, teigia, kad teismai nukrypo nuo praktikos nuostatų. Atsakovė taip pat kelia CPK 95 straipsnio netinkamo taikymo klausimą, ieškovei sąmoningai, naudojantis kvalifikuota teisine pagalba, pareiškus tapatų ieškinį, tačiau teismams netenkinus atsakovės prašymo skirti baudą ieškovei, nesąžiningai pareiškusiai nepagrįstą ieškinį.



Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).


n u t a r i a:


Grąžinti AAS BTA Baltic Insurance Company filialui Lietuvoje (j. a. k. duomenys neskelbtini) Swedbank AB 2019 m. rugsėjo 17 d. sumokėtą 330 (tris šimtus trisdešimt) Eur žyminį mokestį.



Janina Januškienė

Donatas Šernas

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-15939

2019-10-08

2019-09-27

2019-09-27

-

Nr. 3P-1612/2019


(S)


NUTARTIS



susipažinusi su 2019 m. rugsėjo 20 d. gautu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Idega“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 19 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2019 m. liepos 8 d. nutartimi Nr. 3P-1134/2019 atsisakė priimti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Idega“ kasacinį skundą, nustačiusi, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.


Kasaciniame skunde atsakovė nurodo, kad teismas pasisakė dėl į bylą neįtrauktos ieškovo sutuoktinės teisių ir pareigų, nes po šio sprendimo ji tapo ginčo turto bendrasavininke ir taip pažeidė CPK 320 straipsnio 1 dalį, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Teismas ignoravo nustatytas aplinkybes, kad ieškovas ginčo butus pirko ne šeimos poreikiams tenkinti, o investiciniais tikslais. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas butus pirko asmeniniam naudojimui. Tuo teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.401 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasatorius neturėjo galimybės pasisakyti dėl naujų į bylą pateiktų duomenų pateikimo, nes teismas įrodymų prijungimo klausimą išsprendė galutiniu procesiniu sprendimu.

Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad tiek ankstesniame skunde pateikti, tiek ir antrą kartą teikiamame skunde suformuluoti nauji argumentai nesudaro pagrindo vertinti, kad skundžiamu procesiniu teismo sprendimu padaryti materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimai, turintys įtakos neteisėto sprendimo priėmimui ar nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Todėl teisėjų atrankos kolegija neturi pagrindo dėl kasacinio skundo priimtinumo daryti kitokią išvadą nei pirmiau teikto kasacinio skundo atveju.

Kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, atsisakytina priimti.

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo priimta pirmiau nurodyta teisėjų atrankos kolegijos nutartis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).


n u t a r i a:




Janina Januškienė

Donatas Šernas

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-15943

2019-10-08

2019-09-30

2019-09-30

-

Nr. 3P-1590/2019


(S)


NUTARTIS


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2019 m. rugsėjo 17 d. gautu ieškovo J. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 29 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu atnaujinti terminą kasaciniam skundui paduoti,

n u s t a t ė:

Atrankos kolegija 2019 m. liepos 10 d. nutartimi Nr. 3P-1152/2019 atsisakė priimti ieškovo J. K. paduotą kasacinį skundą, nustačiusi, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

2019 m. rugpjūčio 7 d. ieškovas J. K. antrą kartą padavė identišką kasacinį skundą, praleidęs CPK 345 straipsnio 1 dalyje nustatyta trijų mėnesių terminą jam paduoti. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 29 d. nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis), terminas jai apskųsti kasacine tvarka baigėsi 2019 m. liepos 7 d. (praleistas vienas mėnesis). Ieškovas prašė atnaujinti terminą, jo praleidimo priežastimi nurodė tai, kad atrankos kolegija 2019 m. liepos 10 d. nutartyje Nr. 3P-1152/2019 aptarė tik dalį jo nurodytų kasacinio skundo argumentų ir nenurodė motyvų, kodėl kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Atrankos kolegija 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi Nr. 3P-1384/2019 netenkino ieškovo prašymo, konstatuodama, kad ieškovas nenurodė priežasčių, sudarančių pagrindą jam atnaujinti. Atrankos kolegija pažymėjo, kad pagal CPK 350 straipsnio 4 dalį nutartyje, kuria išsprendžiamas kasacinio skundo priimtinumo klausimas, nereikalaujama išdėstyti visus kasacinio skundo argumentus ir pasisakyti, kodėl kiekvienas jų neatitinka įstatyme suformuluotų kasacijos pagrindų. Dėl šių priežasčių atrankos kolegija atsisakė priimti kasacinį skundą, kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą ir nenustačius pagrindo šiam atnaujinti (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 345 straipsnis, 350 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

2019 m. rugsėjo 19 d. ieškovas J. K. trečią kartą padavė kasacinį skundą, praleidęs du mėnesius ir 17 dienų jam paduoti. Jis prašo atnaujinti terminą, jo praleidimo priežastimi nurodęs tai, kad procedūrinius veiksmus jis atliko laiku ir tinkamai kasaciniame skunde iškarto nurodė visus kasacijos pagrindus, o tai, kad ankstesnės atrankos kolegijos kasacijos pagrindų iš viso neįvardijo bei jų neaptarė, ir dėl visų, įskaitant neišvardytų, kasacijos pagrindų apskritai jokių motyvų neišdėstė, nepriklausė nuo ieškovo valios.

Atrankos kolegija pažymi, kad pagal CPK 345 straipsnio 2 dalį asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Tuo atveju, kai asmens prašymas atnaujinti kasacinio skundo padavimo terminą nebuvo tenkintas, jis negali pakartotinai paduoti pareiškimo dėl jo atnaujinimo, nurodydamas tas pačias priežastis, nes šis klausimas jau buvo išspręstas atrankos kolegijos nutartimi, kuri yra galutinė ir neskundžiama.

Atrankos kolegija, įvertinusi ieškovo prašyme atnaujinti praleistą terminą kasaciniam skundui paduoti nurodytas jo praleidimo priežastis, konstatuoja, kad ieškovas iš esmės nurodė tas pačias termino praleidimo priežastis, kuriuos buvo įvertintos atrankos kolegijos 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi Nr. 3P-1384/2019 ir nepripažintos svarbiomis, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti terminą.

Taigi ieškovo prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo laikytinas pakartotinai paduotu tuo pačiu klausimu, kuris negali būti nagrinėjamas iš naujo, todėl prašymas netenkintinas ir kasacinį skundą, kaip paduotą praleidus įstatyme nustatytą terminą, atsisakytina priimti (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 345 straipsnis, 350 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Nepriėmus kasacinio skundo, atrankos kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo atitikties CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimams.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

n u t a r i a:

Neatnaujinti termino kasaciniam skundui paduoti.


Nepriimtą kasacinį skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.



Janina Januškienė

Donatas Šernas

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-15957

2019-10-08

2019-09-30

2019-09-30

-

Nr. 3P-1628/2019


(S)


NUTARTIS



susipažinusi su 2019 m. rugsėjo 23 d. gautu ieškovo A. L. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo, prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

n u s t a t ė:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, nenustačiusi pagrindų kasacijai, 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi Nr. 3P-1332/2019 atsisakė priimti ieškovo kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl turto dalies priteisimo.


Atrankos kolegija, susipažinusi su antrą kartą paduodamu kasaciniu skundu, pažymi tai, kad kasacijos byloje galimumas grindžiamas iš esmės tapačiais kaip ir ankstesniame skunde išdėstytais argumentais dėl CK 6.969 straipsnio 1, 3 dalių, CK 6.971 straipsnio 1 dalies, CK 4.75 straipsnio 1 dalies netinkamo taikymo ir aiškinimo, proceso teisės normų pažeidimo (CPK 12, 176, 185 straipsniai), nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos aptariamu byloje klausimu, kuriais, atrankos kolegijos vertinimu, nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytų kasacijos pagrindų. Dėl to kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis), nenagrinėjama prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.


n u t a r i a:


Grąžinti UAB „Švyturio taksi“ (j. a. k. duomenys neskelbtini) už A. L. (a. k. duomenys neskelbtini) kasacinį skundą 2019 m. rugsėjo 16 d. AB SEB banke sumokėtą 1680,50 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų 50 ct) žyminį mokestį.



Janina Januškienė

Donatas Šernas

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-15951

2019-10-08

2019-09-30

2019-09-30

-

Nr. 3P-1620/2019


(S)


NUTARTIS



susipažinusi su 2019 m. rugsėjo 23 d. gautu ieškovo A. K. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2019 m. liepos 30 d. nutartimi Nr. 3P-1307/2019 ir 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi Nr. 3P-1441/2019 atsisakė priimti ieškovo A. K. kasacinį skundą, nustačiusios, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su trečią kartą ieškovo paduotu kasaciniu skundu, pažymi, kad jis iš esmės tapatus antrajam kasaciniam skundui, kurį buvo atsisakyta priimti kaip neatitinkantį CPK reikalavimų. Atrankos kolegijos vertinimu, papildomais kasacinio skundo argumentais taip pat nepatvirtinamas CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų buvimas. Taigi trečią kartą paduotame kasaciniame skunde nenurodyta naujų esminių argumentų dėl bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka.

Atrankos kolegija, įvertinusi kasacinio skundo argumentus, neturi pagrindo dėl jo priimtinumo daryti kitokią išvadą, nei padarė ankstesnė atrankos kolegija.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a:




Janina Januškienė

Donatas Šernas

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-15938

2019-10-08

2019-09-30

2019-09-30

-

Nr. 3P-1621/2019


(S)


NUTARTIS



susipažinusi su 2019 m. rugsėjo 23 d. gautu ieškovo R. J. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė:

Ieškovas R. J. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, V. J. ir L. J. dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė Luminor bankas, A. J., uždaroji akcinė bendrovė firma „Lietuvos melioracija“. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad draudimo išmoka turi būti apskaičiuota ekspertizės atlikimo dienai, o ne įvykio dienai. Spręsdamas priešingai, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CK) 6.251 straipsnį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu. Ieškovas teigia, kad draudimo išmoka draudiminio įvykio dieną būtų buvusi mažesnė, tačiau už taip apskaičiuotą išmoką ieškovas šiandien negalėtų pilnai atkurti savo turto, nes darbų ir medžiagų kainos yra pakilusios. Pažymėjo, kad būtent dėl atsakovo kaltės draudimo išmoka nebuvo išmokėta penkerius metus. Ieškovas turi būti atstatytas į iki draudiminio įvykio buvusią padėtį, žala turi būti atlyginta pilnai. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 66.249 straipsnio 5 dalį, kurioje nustatyta, jog žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias sprendimo priėmimo dieną. Kasatorius taip pat mano, kad teismas pažeidė CPK 93 straipsnio 1 dalį, nes nustatė, kad ieškovas patyrė tik 1 000 Eur, o ne 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes, priešingai nei nurodė teismas, nėra svarbu, su kokiu procesiniu dokumentu buvo pateikti įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindų padarytomis išvadomis, daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas, kasatoriaus nuomone, pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentai yra faktinio pobūdžio, jais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentai apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos yra nekonkretūs ir neinformatyvūs, jais nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad kasaciniame skundė nėra tinkamai nurodyti visi byloje dalyvaujantys asmenys (uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos melioracija“.

Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).


n u t a r i a:


Grąžinti R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 858 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. rugsėjo 17 d. Citadele banke.



Janina Januškienė

Donatas Šernas

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-15942

2019-10-08

2019-09-30

2019-09-30

-

Nr. 3P-1619/2019


(N)


NUTARTIS



susipažinusi su 2019 m. rugsėjo 23 d. gautu ieškovo (duomenys neskelbtini) kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 20 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė:

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo pareikštą ieškinį panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) darbo byloje 2018 m. gruodžio 18 d. priimtą sprendimą, atmesti atsakovo reikalavimus, pripažinti, kad šalių darbo sutartis pasibaigė 2018 m. lapkričio 21 d. Skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. sprendimas, kuriuo ieškinio netenkinta. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.



Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, konstatavę, jog darbdavys neturėjo teisės perkelti darbuotojo darbo sutarties pabaigos dienos į pirmą darbo dieną po darbuotojo laikinojo nedarbingumo pabaigos, pažeidė DK 65 straipsnio 6 dalį, tai lėmė netinkamą DK 55 straipsnio 3 dalies ir DK 65 straipsnio 1, 6 dalių taikymą. Skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į darbuotojo ir darbdavio interesų pusiausvyros siekį bei darbuotojo prisiimtų įsipareigojimų darbdavio atžvilgiu imperatyvumą, taip pažeidė DK 24 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalių, DK 32 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas; teismas, palikęs nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jį patikslinęs, pažeidė CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje apibrėžė bylos ribas ir nurodė, kad joje keliamas darbuotojo atleidimo iš darbo, kai dėl sveikatos būklės jis nebegali dirbti darbo, pagrįstumo klausimas (DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nors aplinkybės, susijusios su darbuotojo sveikatos būkle, nebuvo įrodinėjamos ir nagrinėjamos, darbuotojui išreiškus valią darbo sutartį nutraukti DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu; ieškovas teigia, kad taip apeliacinės instancijos teismas išėjo iš bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).



Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).


n u t a r i a:


Grąžinti (duomenys neskelbtini) už kasacinį skundą 2019 m. rugsėjo 19 d. AB SEB banke sumokėtą 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur žyminį mokestį.



Janina Januškienė

Donatas Šernas

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-15953

2019-10-08

2019-09-30

2019-09-30

-

Nr. 3P-1623/2019


(S)


NUTARTIS



susipažinusi su 2019 m. rugsėjo 23 d. gautu ieškovo R. M. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi Nr. 3P-1400/2019 atsisakė priimti ieškovo R. M. kasacinį skundą, nustačiusi, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su antrą kartą ieškovo paduotu kasaciniu skundu, pažymi, kad jis iš esmės tapatus pirmajam kasaciniam skundui, kurį buvo atsisakyta priimti kaip neatitinkantį CPK reikalavimų. Atrankos kolegijos vertinimu, papildomi kasacinio skundo dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo nepakeitė jo turinio esmės. Taigi antrą kartą paduotame kasaciniame skunde nenurodyta naujų esminių argumentų dėl bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka.

Atrankos kolegija, įvertinusi kasacinio skundo argumentus, neturi pagrindo dėl jo priimtinumo daryti kitokią išvadą, nei padarė ankstesnė atrankos kolegija.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (191 Eur) grąžintas atrankos kolegijos 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi Nr. 3P-1400/2019.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a:



Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Janina Januškienė

Donatas Šernas

_______________________



Galioja nuo

Paskelbta


2019-15952

2019-10-08

2019-09-30

2019-09-30

-

Nr. 3P-1547/2019


(N)


NUTARTIS


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Virgilijaus Grabinsko,

susipažinusi su 2019 m. rugsėjo 9 d. gautu pareiškėjos (duomenys neskelbtini) kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 11 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė:

Kasacinis skundas paduodamas dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties, kuria netenkinta (duomenys neskelbtini) prašymo atnaujinti procesą šio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-36-370/2018, kurioje atmestas pareiškėjos skundas dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo panaikinimo. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Atrankos

nauji teisės aktai - teisėkūros žinios - elektroniniai leidiniai · web view2019/10/12 · nr....

Documents