new ivane javaxisvilis saxelobis tbilisis saxelmwifo universiteti … · 2014. 9. 8. · 2...
TRANSCRIPT
-
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti
Tamar dolbaia
saqarTvelos saporto sistemebis funqcionirebisa da ganviTarebis
geografiuli kanonzomierebebi
sazogadoebrivi geografiis doqtoris akademiuri xarisxis
mosapoveblad
samecniero xelmZRvaneli
sruli profesori ioseb saluqvaZe
2011
-
2
saqarTvelos saporto sistemebis formirebisa da ganviTarebis
geografiuli kanonzomierebebi
Sesavali: 4
I Tavi: saporto sistemebis roli da adgili msoflio meurneobaSi 11
1.1. saporto sistemebis msoflio gamocdileba 11
1.2. Tavisufali ekonomikuri zonebi da saqarTvelo 21
1.3. empiriuli kvlevis monacemebi 29
I Tavis daskvna: 35
II Tavi: qarTuli portebis funqciuri datvirTva 37
2.1. qarTuli portebi, rogorc qalaqwarmomqmneli faqtori 37
2.2. qarTuli portebi, rogorc samxreT kavkasiis regionuli
ganviTarebis faqtori 47
2.3. qarTuli portebis satranzito funqcia, rogorc qveynis
ekonomikuri ganviTarebis faqtori 52
2.4. saporto qalaqi VS turistuli qalaqi 64
II Tavis daskvna: 70
-
3
III Tavi: qarTuli portebis roli da adgili Savi zRvis auzSi 73
3.1. Savi zRvis auzis portebis SedarebiTi analizi da ranJireba
funqciuri niSniT 73
3.2. Savi zRvis auzis portebis klasifikacia: empiriuli kvleva 107
3.3.baTumisa da foTis saporto sistemebis Tanamedrove mdgomareoba 121
III Tavis daskvna: 139
ZiriTadi daskvnebi: 141
gamoyenebuli literatura: 145
danarTi: 154
-
4
Sesavali:
Tanamedrove msoflio sawarmoo ZalTa ganlagebis erT_erTi
mniSvnelovani Taviseburebaa zRvispira raionebSi mosaxleobisa da
warmoebis mzardi koncentracia.
XX saukunis meore naxevridan, sagareo ekonomikuri kavSirebis
gaRrmavebisa da sazRvao transportis ekonomikuri upiratesobebis
gamoyenebis safuZvelze xdeba zRvis sanapiro raionebis swrafi
ganviTareba da yalibdeba maTTvis specifiuri eqsport-importul
operaciebze orientirebuli sameurneo - teritoriuli sistemebi.
1970-iani wlebidan saerTaSoriso samarTlebrivi reJimiT
msoflio okeaneSi 200 miliani ekonomikuri zona Seiqmna, ramac kidev
ufro diversificirebuli gaxada sanapiro regionebi da gaaZliera
maTi mniSvneloba.
zRvispira sameurno-teritoriuli sistemebis swrafi ganviTareba
ganapiroba Sromis saerTaSoriso ganawilebis rolis zrdam, sameurneo
brunvaSi okeanuri resursebis farTod Cabmam, sazRvao transportis
ekonomikuri upiratesobis gamoyenebam da maRalganviTarebuli
qveynebis orientaciam importul nedleulze.
mTel rig qveynebSi saporto sistemebi depresiuli regionebis
ganviTarebis faqtorad, egreTwodebul “zrdis polusebad”iqca (knox
1998).
XX saukunis meore naxevridan saerTaSoriso ekonomikur
urTierTobaTa sistemaSi, fexs ikidebs neomerkantilizmis (ekonomikuri
nacionalizmis) Teoria, romlis momxreni Tvlian, rom msoflio
ekonomikas regionul blokebad danawileba elis. integracia
ganxorcieldeba msoflios sxvadasxva regionis farglebSi, radganac
“calkeuli qveynebi ver SeZleben iyvnen konkurentunarianni, Tumca
verc suverenulobaze aiReben xels da maTTvis suverenulobisa da
ekonomikuri keTildReobis metnaklebad Sexameba regionaluri
integraciis gziT moxerxdeba” (rondeli1995:185).
-
5
regionuli integracia saerTaSoriso politikaSi ganisazRvreba,
rogorc “saxelmwifoTa SezRuduli ricxvi, romelTa kavSirsac
ganapirobebs geografiuli siaxlove da urTierTdamokidebulebis
maRali done” (Nye1968).regionul dajgufebebs gansxvavebuli miznebi
aqvT: Sidaregionuli vaWrobis ganviTareba, usafrTxoeba, kulturul-
eTnikuri tradiciebis dacva, socialuri-ekonomikuri ganviTareba da
sxv.
evropis qveynebis msgavsad saxelmwifoTa jgufebi cdiloben
Seqmnan regionuli blokebi sxvadasxva mizniT. socialisturi banakis
daSlis Sedegad aRmocenebuli damoukidebeli saxelmwifoebic
TavianTi ganviTarebis xsnas msoflio globalur sivrceSi regionuli
blokebis meSveobiT CarTvaSi xedaven.
ase gaCnda saerTaSoriso urTierTobaTa sistemaSi CvenTvis
saintereso axali terminebi, samxreT kavkasiisa da Savi zRvis auzis
qveynebis regionebi.
sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg evrokavSiris satransporto
strategiaa evropuli bazris gafarToeba saerTaSoriso satransporto
derefnebis ganviTarebis gziT, rac postsocialisturi qveynebis
evropul sivrceSi CarTvis erTerT saukeTeso saSualebad miiCneva.
evrokavSirisTvis aseve prioritetuli sakiTxia satransporto
nakadebis diversifikacia da axali derefnebis gaWra saqarTvelosa da
samxreT kavkasiaze, ruseTze gamavali umniSvnelovanesi satransporto
derefnebis alternetivad.
axal realiebSi, saqarTvelos ganviTarebis realuri resurss
satranzito potencialis gamoyenebis gziT regionul blokebSi Sav
zRvaze gamavali portebis meSveobiT funqciuri datvirTvis
gaZlierebaSi vxedavT.
axalma viTarebam Secvala saqarTvelos geostrategiuli funqcia
da sadisertacio kvlevis aqtualobas globalur sivrceSi mimdinare
swored am metad mniSvnelovan procesebSi qarTuli portebis
meSveobiT qveynisa Tu regionis CarTvisa da ganviTarebis
SesaZleblobebis SeswavlaSi vxedavT.
-
6
kvlevis mizania saqarTvelos portebis adgilisa da rolis
gansazRvra saporto qalaqebis, qveynisa da regionis ganviTarebasa da
globalur ekonomikur sivrceSi CarTvaSi. am miznis misaRwevad
saWiroa Semdegi amocanebis gadaWra:
1. portebis resursuli potencialis Seswavla
2. portebis ganviTarebis faqtorebis gamovlena da analizi
3. portebis momsaxurebisa da tvirTnakadebis analizi
4. portebis da saporto qalaqebis urTierTkavSirebis dadgena
5. portebis gavlenebis Seswavla saporto qalaqze, qveyanasa da
regionze
6. portebis SedarebiTi analizi Savi zRvis auzis regionis WrilSi
7. portebis ranJireba
8. portebis klasifikaciisaTvis saWiro parametrebis SemuSaveba
kvlevis obieqti: baTumisa da foTis saporto sistemebi.
kvlevis sagani: saporto sistemebis organizacia da funqcionireba;
saporto sistema, rogorc saporto qalaqis, qveynisa da regionis
ganviTarebis instrumenti.
naSromSi gamoyenebuli Teoriebi: neomerkantilizmis, ganlagebis,
globalizaciis.
neomerkantilizmis, anu ekonomikuri nacionalizmis Teoria miiCnevs,
rom msoflio ekonomika daiyofa regionul blokebad. yoveli bloki
ibrZolebs bazrebis, nedleulis, kapitaldabandebebis ganawilebis
gamo. “regionalizacia saSualebas miscems saxelmwifoebs maqsimaluri
politikuri da ekonomikuri suverenitetis SenarCunebasTan erTad
masStaburi ekonomikiTa da urTierTdamokidebulebiT isargeblon . . .
regionul blokebSi integraciiT suverenuli saxelmwifoebi SeZleben
winaaRmdegoba gauwion globalur gareSe Zalebs” (rondeli 1996:185). am
Teoriidan gamomdinare ganvixileT saqarTvelos saporto sistemebis
roli da adgili Savi zRvis auzis qveynebis regionul blokSi.
marTalia bloki ganviTarebis Canasaxovan stadiaSia, magram qveynebs
-
7
integraciisa da urTierTTanamSromlobis didi survili aqvT. aseve
ganvixileT qarTuli portebis mniSvneloba samxreT kavkasiis
regionisTvis, rogorc globalur ekonomikur sivrceSi CarTvis
saSualeba.
ganlagebis, anu sivrciTi analizis, Teoria safuZvels iRebs
Standortis Teoriidan. esaa sawarmoTa ganlagebis Teoria, romlis
gamoCenili warmomadgenelia vilhelm launhardti. misi Teoriis
Tanaxmad, romelsac hqvia “launhardtis samkuTxedi”, warmoebis
optimaluri ganlagebiT SesaZlebelia satransporto xarjebis
minimizacia. am skolis cnobili warmomadgenlebia a. lieSi, i. tiuneni,
d. harki, p. hageti, a. veberi, romelsac ekuTvnis “warmoebis ganlagebis
sufTa Teoria”, J. aizardi, romelic agreTve regionuli mecnierebis
fuZemdebelia, a. probsti, romelsac ekuTvnis teritoriuli dagegmvisa
da ganlagebis koncefcia, rac gamoixata sabWoTa kavSirSi
teritoriul-sawarmoo kompleqsebis koncefciis ganviTarebaSi. Cveni
Seswavlis obieqti saqarTvelos saporto sistemebi, swored sabWoTa
periodSi Seqmnili saporto-sawarmoo kompleqsebis memkvidrea.
globalizaciis Teoria aris msoflio ekonomikuri, politikuri da
kulturuli integraciisa da unifikaciis Teoria. globalizaciis
subieqtia regionalizacia, romelic amartivebs sameurneo
urTierTobebs qveynebs Soris da uzrunvelyofs saerTo ekonomikur
sivrces. globalizaciis regionuli scenaria glokalizacia, roca
regionuli bazris, regionuli meurneobebis Camoyalibeba xdeba
regionis momxmareblis gemovnebisa da moTxovnilebebis mixedviT.
glokalizacia eyrdnoba kulturaTa Soris komunikacias regionul
doneze.
Savi zRvis auzis qveynebs msgavsi socialur-ekonomikuri
ganviTarebis done da kulturul-istoriuli fesvebi aqvT TurqeTis
garda. postsabWoTa sivrcidan gamosvlis Semdeg, am qveynebs aqvT
mcdeloba regionuli urTierTkavSirebis gaRrmavebis gziT
daimkvidron adgili globalur sivrceSi. samxreT kavkasiis regionis
-
8
qveynebi bolo ori saukunis manZilze ruseTis imperiis erTian
sivrceSi ayalibebdnen kulturul-ekonomikur urTierTobebs da maTi
globalur sivrceSi CarTvis yvelaze mniSvnelovani gza qarTul
portebze gadis.
kvlevis meTodebi: SedarebiTi analizis, istoriuli, savele,
statistikuri, SWOT-analizis, sociologiuri da sxva meTodebis
kompleqsuri gamoyeneba da sistemuri midgoma.
monacemebis mopovebis meTodebi:
movipoveT statistikuri monacemebi portebis saitebidan,
bulgareTis, ukrainis, ruseTis portebis administraciebidan, saporto
qalaqebis uwyebrivi organizaciebidan da saqarTvelos ekonomikis
saministros, statistikis depatramentisa da sxva saxelmwifo
dawesebulebebidan.
anketirebis meTodiT CavatareT struqturirebuli raodenobrivi
gamokiTxva. es aris damatebiTi monacemebis meTodi mosaxleobis
molodinebisa da ganzraxvebis Sesaswavlad saqarTveloSi Tavisufali
ekonomikuri zonebis Seqmna-ganviTarebasTan dakavSirebiT. gamoikiTxa
80 respondenti: foTSi – 39 (48,75%), baTumSi – 23 (28,75%), TbilisSi –
18 (22,5%). respondentebis SerCeva sami qalaqis im mosaxleobaze
ganxorcielda, romlebic Tezis problematikas met-naklebad
icnobdnen. aseve gamoviyeneT i. aizenisa da m. fiSbainis miznobrivi
qcevis modeli, romelic zomavs adamianis qceviT ganzraxvas.
gamovkiTxeT 100 respondenti foTsa da baTumSi. moqalaqeTa qcevis
garkveva maTi molodinebis gaTvaliswinebiT mniSvnelovania
Tavisufali zonis proeqtis mimarT damokidebulebis kuTxiT. qceviTi
ganzraxvis codna saSualebas gvaZlevs garkveuli albaTobiT
viwinaswarmetyveloT mosaxleobis mxardaWeris xarisxi Tavisufali
zonis ganxorcielebis mimarT da amavdroulad ganvsazRvroT am
qceviTi ganzraxvis safuZveli.
-
9
raodenobriv meTodebTan erTad gamoyenebul iqna Tvisebrivi
meTodic. kerZod, siRrmiseuli intervius safuZvelze, gamovkiTxeT
eqspertTa jgufi. eqvsi eqsperti SevarCieT socialuri da ekonomikuri
geografiis Teoriis, qalaqebisa da transportis geografiis,
ekonomikisa da Tezebis codnisa da saporto-satransporto sferos
dargobrivi kvalifikaciis mixedviT.
monacemebis analizis meTodebi:
movaxdineT mopovebuli monacemebis tipologizacia, Tematuri
blokebis gamoyofa, miRebul monacemTa ranJireba.
portebis Sesaxeb mopovebuli statistikuri monacemebi da
raodenobrivi gamokiTxvis monacemebi damuSavda SPSS 19.0-Si. eqsperTta
azris Seswavla da miRebuli monacemebis damuSaveba moxda Tvisebrivi
kontent-analizis safuZvelze.
ganvaxorcieleT monacemebis korelaciuri, regresiuli da
faqtoruli analizi.
miRebul masalaze dayrdnobiT Camoyalibda ZiriTadi daskvnebi
da gamovlinda Sesabamisi kanonzomierebebi.
mecnieruli siaxle:
1. ganxorcielda saqarTvelos saporto sistemebis kompleqsuri
geografiuli Seswavla.
2. saporto sistemebisadmi miZRvnili literaturis analizisa da
sakuTari gamocdilebis safuZvelze dadginda saporto
sistemebis funqcionirebis Sefasebis parametrebi.
3. Seiqmna portebis klasifikaciis modeli.
4. Catarda Savi zRvis auzis portebis ranJireba da klasterebad
dayofa.
5. SemuSavda kvlevis kompleqsuri midgomis meTodologia da
Sesabamisi procedurebi, romlis meSveobiTac pirvelad Catarda
Savi zRvis auzis portebis SedarebiTi analizi.
-
10
naSromis praqtikuli mniSvneloba:
naSromi daexmreba saxelisuflebo struqturebsa da eqspertebs
qveynis sazRvao politikis SemuSavebaSi.
naSromis daskvnebi da ZiriTadi mignebebi SeiZleba
warmoadgendes safuZvels sxvadasxva administraciuli donis
gadawyvetilebebis miRebisaTvis
disertaciis masalebi daexmareba saxelmwifo da uwyebriv
dawesebulebebs saporto qalaqebisa da qveynis socialur-
ekonomikuri ganviTarebis gzebis Semdgomi gansazRvrisaTvis
Cvens mier miRebuli Sedegebi SeiZleba gamoyenebuli iqnas sxva
qveynebisa da regionebis saporto sistemebis dawvrilebiTi
kvlevisTvis, maTi SedarebiTi analizis, klasifikaciisa da
ranJirebisaTvis.
saporto administraciebs daexmareba konkurenti portebis
parametrebis Seswavlasa da politikis dagegmvaSi.
masalis gamoyeneba SesaZlebelia saswavlo procesSi swavlebis
samive safexurze.
naSromis struqtura da moculoba: disertacia Sedgeba Sesavlis,
sami Tavis, daskvnis, literaturis nusxisa da danarTisagan.
disertaciis moculoba Seadgens teqstis 144 gverds, 12 cxrils, 58
grafiks, literaturis 159 dasaxelebas, 14 cxrilisa da 4 rukis
Semcvel 20 gverdian danarTs.
-
11
I Tavi: saporto sistemebis roli da adgili msoflio meurneobaSi
1.1.saporto sistemebis msoflio gamocdileba
sawarmoo ZalTa zRvispira teritoriuli organizaciis
ganviTarebis msoflio gamocdilebas Tu gadavxedavT, amJamad
msoflioSi gamoiyofa sanapiro zolis teritoriul-sivrciTi
organizaciis ori ZiriTadi forma: zRvispira saporto-sameurneo
teritoriuli sistemebi da Tavisufali ekonomikuri zonebi.
sanapiro regionebis ganviTarebisa da funqciaTa diversifikaciis
mizezebis axsna SesaZlebelia sxvadasxva faqtoriT, romelTaganac
Cveni azriT umniSvnelovanesia (Марков1979):
pirveli - Sromis saerTaSoriso geografiuli danawilebis
gaRrmaveba, msoflio sameurneo kavSirebis ganviTareba, nedleulis
mopovebisa da produqciis warmoebis gansxvavebuli sivrciTi
orientacia, tvirTnakadebis axali masStabebi da mimarTulebebi.
Sedegad, “saporto” gaxda mrewvelobis bevri dargi, moxda
mrewvelobis “Zvra” zRvisken, Seiqmna saporto-sameurneo sistemebi.
faqtorTa meore jgufi dakavSirebulia sazRvao transportze
samecniero-teqnikur progresTan, sazRvao gadazidvebis swraf
zrdasTan, "ekonomikuri manZilebis" SemcirebasTan, gemebis tonaJis
zrdasa da gadazidvaTa Rirebulebis SemcirebasTan, sanapiro
infrastruqturis gaumjobesebasTan. yovelive aman konkurentunariani
gaxada Sor manZilze sazRvao gadazidvebi, gaizarda sazRvao
navsadgurebis tvirTbrunva, ganviTarda saporto da satransporto
infrastruqtura, ramac gaaadvila rogorc saporto momsaxureba, aseve
hinterlandebTan portebis dakavSireba.
faqtorTa mesame jgufi dakavSirebulia okeanis mineraluri da
energetikuli resursebis aTvisebasTan, kontinentur Selfze
wiaRiseulis mopovebasTan, sanapiro zolSi turistul-rekreaciuli
sistemebis ganviTarebas.
dReisaTvis msoflioSi Seqmnilia saporto-sameurneo sistemebis
mTeli rigi tipebi, romelTa specifikuroba ganpirobebulia qveynis
bunebrivi pirobebiT, ekonomikur-geografiuli mdebareobiT, sawarmoo
-
12
ZalTa ganviTarebis xarisxiT, adgiliT Sromis saerTaSoriso
geografiul danawilebaSi, esenia:
ganviTarebuli qveynebis saporto sameurneo sistemebi, romlebSic
gamoiyofa:
ganviTarebuli qveynebis mravalfunqciuri saporto-sameurneo
sistemebi. maTi niSnebia: sagareo vaWrobis didi roli, importul
nedleulze orientirebuli saeqsporto mniSvnelobis
mravaldargovani gadamamuSavebeli mrewveloba, ganviTarebuli
infrastruqtura, mWidro kavSirebi hinterlandTan. isini did
rols TamaSoben qveynis politikasa da ekonomikaSi.
ganviTarebuli qveynebis specializirebuli saporto-sameurneo
sistemebi. maTSi prevalirebs importuli navTobis, madnisa da
sasoflo-sameurneo nedleulis gadamuSaveba.
ganviTarebadi qveynebis saporto-sameurneo sistemebSi gamoiyofa:
laTinuri amerikisa da aziis SedarebiT ganviTarebuli saporto-
sameurneo sistemebi, romlebSic hipertrofiuladaa Tavmoyrili
qveynebis ekonomikuri potencialis mniSvnelovani nawili.
afrikis qveynebis nedleulis saeqsporto portebi,
sistemawarmoqmnis potenciuri kerebi.
gardamavali ekonomikis qveynebis saporto-sameurneo sistemebi,
romlebsac safuZvlad udevT sabWoTa kavSirSi arsebuli saporto-
samrewvelo kompleqsebi da romelTa gavlena da roli dResac
SenarCunebulia iseT saporto sistemebSi, rogoricaa odesa da
iliCevski ukrainaSi, novorosiiski ruseTSi da sxv. maTTvis
damaxasiaTebelia qalaqisa da portis sameurneo saqmianobis
urTierTdamokidebuleba.
ganvixiloT saporto sistemebis gamocdileba calkeuli qveynebis
magaliTze.
1970-ian wlebSi iaponiaSi ganviTareba daiwyo ”saporto
metalurgiam”. iaponiisTvis, romelsac rkinis 100% Semoaqvs, portebSi
metalurgiis ganviTareba metad momgebiania. warmoebis portebSi
ganlagebiT xdeba iseTi zedmeti danaxarjebis Tavidan acileba,
-
13
rogoricaa nedleulis qveynis SigniT transportireba da Semdeg ukan,
portebSi, misgan damzadebuli produqciis saeqsportod gatana.
“saporto metalurgia” sxva warmoebaTa “mizidvis” kargi saSualebacaa.
iaponiis ”wynarokeanuri sartyeli” klasikuri magaliTia giganturi
industriuli regionisa, sadac Tavmoyrilia mosaxleobis 64% da
gadamamuSavebeli mrewvelobis 81%, romlebic orientirebulia
nedleulis importze da produqciis eqsportze zRviT. 190 qalaqidan,
100 000-ze meti mosaxleobiT, 95 ganlagebulia uSualod sanapiro
zolSi. saporto meurneobis ganviTareba qveyanaSi daiwyo me-20
saukunis 50-iani wlebidan. 1085 sazRvao portidan 17 gansakuTrebiT
mniSvnelovania, maT Soris tokio, iokohama, nagoia, Oosaka, kobe da
sxva (Hajime1981:9). didia sazRvao portebis roli da mniSvneloba
iaponuri ekonomikis ganviTarebaSi, radganac iaponias Semoaqvs
qveyanaSi moxmarebuli fosfatis, Salisa da bambis 100%, navTobis
99,8%, rkinis 99,5%, spilenZis koncentratis 97,5%, xorblis 93,8%, qeris
84,4%, qvanaxSiris 73,3%, xe-tyis 56% da sxv. dasavleT evropisagan
gansxvavebiT sasawyobo sawarmoebi erTian fasebs adgenen
dasawyobebasa da tvirTis gadazidvaze. sazRvao transportiT
gadaizideba sagareo savaWro tvirTis 99,9%. iaponia I adgilzea
gemTmSeneblobiT (www.worldbank.org/countries). sanapiro wylebSi xdeba
xelovnuri kunZulebis Seqmna, sadac ganlagebulia metalurgiuli
qarxnebi (kavasaki), portis momsaxure nagebobebi, sacxovrebeli
raionebi ofisebi da kulturuli obieqtebi (kobe). ekonomikis
“saporto orientaciis” gamo, iaponias “portopolissac” uwodeben.
“iaponuri modeli” swrafad gavrcelda amerikis SeerTebul Statebsa
da dasavleT evropaSi.
amerikis SeerTebul StatebSi atlantis sanapiros gaswvriv
gamoiyofa boston-vaSingtonis megapolisi, sadac Tavmoyrilia qveynisa
da msoflios udidesi saporto sistemebi. Pporti niu-iorki-niujersi 1
tona gadaziduli tvirTis Rirebulebis siiafiT pirvel adgilzea
msoflioSi. Porti yovelwliurad Statsa da adgilobriv mTavrobas
mogebidan 2 mlrd dolars uricxavs. portSi 23 000 samuSao adgilia
da yovelwliuri saxelfaso fondi 12 mlrd dolaria. aSS –is 189
-
14
saSualo porti specializirebulia masiuri tvirTebis gadamuSavebaze.
maTze modis qveynis navTobis gadamuSavebis 14%, navTobproduqtebis
26%, rkinis madnisa da qvanaxSiris 10%, marcvleulis 14%. navTobis
importis raodenobis cvalebadoba xSir SemTxvevaSi gavlenas axdens
saSualo portebis tvirTbrunvaze. qveyanaSi Semosavali saporto
saqmianobidan Zalian didia. yoveli 600 tona tvirTis gadamuSaveba
qmnis erT samuSao adgils erovnuli ekonomikisaTvis (www.panynj.gov).
dasavleT evropis megapolisi evrokavSiris qveynebis ekonomikuri
birTvi gaxda. is moicavs msoflios eqvs udides ports. maT axasiaTebT
ufro Rrma ekonomikuri kavSirebi qveynis Sida raionebTan, vidre aSS-s
portebs. portebis irgvliv Tavmoyrilia industriuli kvanZebi. aseTi
saporto sistemebis struqtura standartulia: nedleulis importi da
eqsportze orientirebuli gadamamuSavebeli mrewveloba. navTobis
importma warmoSva mZlavri navTobgadamamuSavebeli mrewveloba,
romelmac Tavis mxriv moizida navTobqimiac. rkinis importma warmoSva
sanapiro metalurgia, man Tavis mxriv miizida gemTmSenebloba,
manqanaTmSenebloba da eleqtroteqnikuri mrewveloba. naosnobis
momsaxurebam aucilebeli gaxada gemTsaremonto bazebis ganviTareba.
tradiciulia aq Tevzis sakonservo mrewveloba, importul nedleulze
ganviTarebuli safqvavi da Tambaqos warmoeba. am regionSia msoflios
udidesi porti roterdami. igi udidesi savaWro-gamanawilebeli centri
da ubaJo sawyobebis zonaa. is lideria Txevadi da mSrali tvirTebis
moculobasa da konteinerebis gadazidvaSi. tvirTebidan
mniSvnelovania madani da foladi. evropis madnis bazris 40%
braziliidan roterdamSi Semosuli madania. aqedan gadis iaponiasa da
atlantis okeaneSi dasavleT evropis qveynebidan gamavali tvirTis
35%. evrokavSiris qveynebis tvirTis wili roterdamis portSi 50%
aRemateba. 2006 wels evrokavSiris 27 qveynisTvis gadatvirTuli
tvirTis raodenoba 1,9 mlrd tona iyo. samxreT-aRmosavleT evropa
rkinigziT dakavSirda roterdamTan da gaizarda sakonteinero
tvirTebis moculoba budapeStTan, TesalonikTan da stambolTan.
ruseTi yovelwliurad 44 mln.t. tvirTs agzavnis roterdamSi, aqedan
-
15
28 mln. t. navTobi da 9 mln. t. navTobproduqtebia. ruseTisken 2,6 mln.
t. samomxmareblo tvirTi da 350 000 TEU konteineri midis. roterdamis
portis tvirTbrunvam 2008 wels Seadgina 420 mln. tona, konteinerebis
gadazidvam 10, 8 mln TEU (www.portofrotterdam.com). roterdami da hamburgi
evropis regionuli habebia.
hamburgis hanza-portis tvirTbrunva 140 mln. tona (2008),
gadatvirTuli konteinerebis raodenoba 9,8 mln TEU da marto
hinterlandTan mis kavSirebs 100 000 kaci emsaxureba. hamburgi
mniSvnelovani sakruizo centria, razec miuTiTebs mgzavrTbrunvis
maCvenebeli 2008 wels - 10 mln. kaci.
qalaqis xelisufleba did investiciebs debs portis modernizebasa da
gafarToebaSi. aq gadaitvirTeba rkina da foladis milebi CineTisTvis,
foladis furclebi taivanisTvis; jarTi germaniidan midis espaneTSi,
indoeTSi, taivanSi, koreaSi; pirvel adgilzea evropisaTvis
celuloza-qaRaldis momaragebiT, xaliCebis sawyobiT, silosis
Sesanaxi sawyobiT, saSiSi tvirTebis gadatana – SenaxviT, kakaos
tranzitiT. is udidesi savaWro adgilia farmacevtuli
nedleulisTvis. aqaa Txevadi nedleulisa da zeTis gadamamuSavebeli
sawyobebi; mineraluri sasuqebis, qvanaxSiris, rkinis, kaliumis,
xorcis, bostneulis, yavis, kaklis, Saqris da sxv tvirTebis
damuSavebis centri. hamburgSia germaniis savaWro floti.
gemTmSeneblobiT III adgilzea msoflioSi. hamburgis sarkinigzo
centris gamtarunarianoba dReSi 11 000 vagonia. hamburgis portis
maRalganviTarebulobam ganapiroba momsaxurebis sferos, finansuri da
sakredito saqmisa da sastumro qselis ganviTareba, sadac 173 000
kacia dasaqmebuli, xolo kapitalbrunva ramdenime aseuli milioni
evroa. marto portSi dasaqmebulia 65 000 adamiani (www.hafen-hamburg.de).
belgia patara qveyanaa, magram gamorCeulia Tavisi sazRvao
portebiT. antverpeni, genti, lieJi, zebriuge da ostende ayalibeben
qveynis saporto sistemas. belgia satransporto karibWea beniluqsis,
safrangeTis da centraluri evropis qveynebisTvis. belgiis portebis
ganviTarebis mizezi maTi xelsayreli satransporto geografiuli
mdebareobaa. antverpen-zebriuges saporto-sameurneo sistema moicavs 5
-
16
navTobgadamamuSavebel, 20 qimiur da navTobqimiur, gemTsaSen,
aluminisa da saavtomobilo qarxnebs. aqvea evropaSi udidesi
elevatori. misi tvirTbrunvaa 200 mln. t. (www.portofantwerp.be).
antverpenis porti mravali wlis manZilze iTvleboda safrangeTis
mTavar savaWro WiSkrad, manamde sanam safrangeTma 90-ian wlebSi ar
moaxdina portebisa da SromiTi resursebis reforma da sakuTar
portebSi gadaitana misTvis gankuTvnili tvirTis didi nawili. Tumca
antverpenSi mainc gadamuSavdeba franguli generaluri tvirTi da misi
gavlena lionamde grZeldeba. portis udidesi klientiebia Jenevis
xmelTaSua zRvis transportirebis kompania, singapurisa da aziis
qveynebis jgufi, romlebTanac erToblivad daaarsa evropaSi udidesi
stividoruli kompania HNN, belgiis mTavrobis 10%-iani wiliT.
antverpenidan zebriugemde 22 sakonteinero terminalia ganlagebuli,
romelic muSaobs aseve CineTisa da samxreT amerikis tvirTebze.
gentidan gadis CrdiloeT afrikaSi irlandiuri, belgiuri,
holandiuri da germanuli tvirTebi da mas aqvs myari poziciebi
foladisa da saavtomobilo seqtorSi Tavisi udidesi klientebisTvis,
rogoricaa “sidmari”, “volvo” da “honda” (Charlier1996).
didi britaneTis portebi ver uweven konkurencias kontinenturi
evropis portebs. naklebad ganviTarebuli hinterlandis, saxmeleTo
transportisa da sxva istoriuli mizezebis gamo tvirTebis umetesoba
kontinentze ganitvirTeba da Semdeg gadaaqvT inglisSi. qveyanaSi imaze
meti portia, vidre saWiroa. ar aris arc erTi msxvili savaWro-
satransporto centri, radganac mTavroba uxalisod debs Tanxebs da
ar uwyobs xels saporto meurneobis ganviTarebas.
safrangeTis sanapiro zolSi cxovrobs mosaxleobis 35%.
saxelmwifo, Tavisi geopolitikuri mdebareobisa da atlantis okeanesa
da xmelTaSua zRvaSi gasasvlelis gamo gamoyofs did saxsrebs
sanapiro zolis regionuli ganviTarebisaTvis. cdilobs ganaviTaros
zRvispira mdebareobasTan dakavSirebuli dargebi da portebi gaxados
ekonomikurad ufro mimzidveli da konkurentunariani. havris
hinterlandi moicavs mTel dasavleT evropas da safrangeTis da
atlantikuri sivrcis ZiriTadi damakavSirebeli kvanZia. aris zemo
-
17
normandiis ekonomikuri ganviTarebis mniSvnelovani faqtoric. marsel-
fosis saporto kompleqsi mniSvnelobiT roterdams (430 mln.t) Tu
Seedreba. marseli emsaxureba dasavleT afrikis, indoeTis okeanisa da
karibis zRvis auzis mimarTulebebs. Hhavri da marseli gadaerTo
wiaRiseulis, maT Soris rkinis, qvanaxSiris, sawvavis, konteinerebis
trafikze. porti kale pirvel adgilzea la-manSze tvirTbrunviTa da
mgzavrTbrunviT, romlis mizezic inglisTan kales siaxlovea.
afrikasTan tvirTbrunvis 25% modis diunkerkis portze. Qqveynis
eqsport-importis 72% modis sazRvao gadazidvebze (“Морские
порты”.№7б:42).
irlandia ufro metadaa damokidebuli portebze, vidre
evrokavSiris sxva wevri qveynebi. samrewvelo produqciis 2/3 da
import-eqsportis 75% gadaitaneba zRviT da eqsportis saerTo
Rirebulebis 60%-ze meti gadis portebidan (Brant 2000:170). didi
britaneTi didxans iyo irlandiis dominanti partniori da masze
damokidebulebis xarisxic didi iyo. 1973 wlidan 1997 wlamde
britaneTis wili irlandiasTan vaWrobaSi daeca 55%-dan 30%-mde.
warmatebas irlandiam miaRwia mas Semdeg, rac Caketili ekonomikidan
gadavida Ria ekonomikaze, gaxda evrokavSiris wevri da inglisis
gverdis avliT aiTvisa evropuli bazari.
samxreT koream XX saukunis 60-iani wlebidan dRemde didi
ekonomikuri naxtomi ganaxorciela, roca 1 sul mosaxleze mSp
moculobiT 100 dolaridan 2008 wels 36 000 dolars miaRwia, raSic
didia saporto-samrewvelo sistemebis roli. qveyanaSi 300-mde
gemTmSenebeli qarxanaa, 2008 wels daido xelSekruleba braziliasTan
or qveyanas Soris eqsportis gazrdisa da koreuli gemebis mier
saburRi xelsawyoebiT braziliis Selfze navTobis ZiebisaTvis,
gemTmSeneblobis, navTobgadamamuSavebeli da qimiuri mrewvelobis
ganviTarebis xelSewyobisaTvis. Tavad koreaSi prioritetulia
okeanis bioresursebis Seswavla, gemTmSenebloba, msxviltonaJiani
flotisa da sazRvao industriis ganviTareba. igi msoflio
gemTmSeneblobis produqciis 40%-s iZleva (www.Morvesti.ru 07.03.2009).
-
18
istoriulad meqsikis ekonomikis ganviTareba Sida
moTxovnilebebis dakmayofilebas eyrdnoboda da samrewvelo zrda
mxolod centralur raionebSi mimdinareobda. centraluri raionebi,
sadac Tavmoyrilia mosaxleobis 25%, awarmoeben erovnuli samrewvelo
produqciis 63%. depresiuli sanapiro regionebis aRorZinebisTvis,
saxelmwifom SeimuSava programa, sadac arsebuli mdgomareobis
gamosworebis ZiriTad instrumentad miCneulia samrewvelo portebis
ganviTareba sanapiro StatebSi. portebSi aSenda spilenZis, sasuqebis,
navTobqimiis, aluminis rezinis nakeTobaTa sawarmoebi saeqsportod
produqciis gasatanad.
braziliis portebi gadaamuSaveben mTeli laTinuri amerikis
portebis tvirTebis 1/3. misi floti laTinur amerikaSi yvelaze didia.
igi mesame adgilzea msoflioSi xamanwkebis WeriT. erT sulze Tevzis
moxmareba 67 kg-ia. weliwadSi sul 1,5 mln. tona Tevzs iWeren.
braziliis udidesi portebia rio de Janeiro, santusi da resife.
resifedan 35 km-is moSorebiT aSenda saporto-samrewvelo sistema
suape. aq moqmedebs sasuqebis, cementis, aluminis, navTobqimiuri da
metalurgiuli qarxnebi. kompleqsi ukve did rols TamaSobs qveynis
ekonomikaSi. gemTmSeneblobaSi dasaqmebulia 155 000 kaci
(www.worldbank.org/countries).
afrikis qveynebis umetesobisTvis damaxasiaTebelia saerTod
transportisa da kerZod sazRvaos, sustad ganviTareba. afrikas, sadac
cxovrobs msoflio mosaxleobis 10,28% aqvs gemebis msoflio tonaJis
0,94%, riTac mxolod 25%-iT uzrunvelyofs Tavis moTxovnilebebs
msoflio sazRvao gadazidvebSi. afrikis portebis specializacia
mineraluri nedleulisa da sasoflo-sameurneo produqciis eqsportia.
rac Seexeba samxreT afrikis respublikas, iq saporto-samrewvelo
sistemis Seqmna saxelmwifo politikis rangSia ayvanili. portma
riCards-beim miiRo "zrdis polusis" statusi, mrewvelobis
decentralizaciis mizniT. saxelmwifom qalaqs gamouyo didi
dafinanseba da SeRavaTebi. moqmedebs aluminis, qimiuri sasuqebis,
gogirdmJavas sawarmoebi, sanapiro diunebidan moipoveben cirkonsa da
magnetits. yovelive aman qalaqs misca 2500 samuSao adgili da
-
19
riCards-bei meTevzeTa soflidan, indoeTis okeanis erTerT udides
portad gadaiqca. aseve “zrdis poluss” warmoadgens porti saldania,
romelic keiptaunidan 120 km-iTaa daSorebuli, saidanac saeqsportod
gadis rkina. am proeqtiT sar-i gaxda msoflio bazarze avstraliis
konkurenti rkinis eqsportSi (www.worldbank.org/countries).
singapuri Tavisi xelsayreli mdebareobiT molukis sruteSi,
uZvelesi droidan izidavda vaWarTa da mezRvaurTa yuradRebas aziisa
da evropis qveynebidan. 1822 wels patara meTevzeTa soflis adgilze
warmoqmnili saporto qalaqi dRes umsxvilesi savaWro-samrewvelo,
finansuri da satransporto centria, tvirTbrunviT karga xania
gauswro roterdams da pirvel adgilzea msoflioSi. portSi
yovelwliurad Semodis 50 000-ze meti sxvadasxva daniSnulebis gemi.
igi eweva saSuamavlo vaWrobas qveynebs Soris. eqsportis 90% modis
reeqsportul tvirTze. 500-ze met sawarmoSi dasaqmebulia 700 000 kaci,
navTobiTa da navTobproduqtebiT vaWrobis udidesi satranzito
centria. aziaSi udidesi gemTsaremonto bazaa iaponiis mere da
emsaxureba yvela tipis gemebs. kapitalis 50% iaponuria. bolo aTi
wlis manZilze ekonomikuri zrdis tempebiT erTerT pirvel adgilzea
msoflioSi da erT sul mosaxleze mSp moculobiT 1980 wels 3200 aSS
dolaridan gaizarda 2010 wels 38 972 dolaramde. singapuri samxreT-
aRmosavleTi aziis qveynebis habia («Морскиепорты», 2008/5).
ukrainas sabWoTa kavSiridan ergo sazRvao meurneobis mesamedi,
sazRvao portebi, savaWro da TevzsaWeri floti, gemTmSenebloba,
sakurorto-rekreaciuli meurneoba. aq iyo udides saporto-samrewvelo
kompleqsebi, romelic gansazRvravda ssrk-is sagareo vaWrobis udides
nawils. 1990 wels ukrainis portebze modioda tvirTbrunvis 60%,
gemTmSeneblobis 96%, TevzWeris 82%, sakurorto-rekreaciuli
meurneobis 65% (Дергачев2009). damoukidebeli ukrainis sazRvao
meurneoba konkurencias veRar uwevs Savi zRvis auzisa da
evrokavSiris sxva saxelmwifoebs. ukrainis hinterlandi da forlandi
daviwrovda. portebma dakarges satranzito tvirTis udidesi nawili.
ganviTarebul qveynebSi saporto-sameurneo sistemebis Seqmnis
safuZvelia didi portebi, maTi tradiciebi, gamocdileba tvirTis
-
20
gadamuSavebaSi, maTi kavSirebi hinterlandTan da Camoyalibebuli
saporto infrastruqtura.
ganviTarebuli qveynebis saporto-sameurneo sistemebis zogadi
specializacia SeiZleba ase CamovayaliboT:
zRvispira mdebareobiT ganpirobebuli dargebi: gemTmSenebloba,
gemTremonti, TevzWera, marimeurneoba.
importul nedleulze orientirebuli dargebi:
navTobgadamuSaveba, navTobqimia, metalurgia, manqanaTmSenebloba
da sxv.
saeqsporto dargebi
portis momsaxure dargebi
mrewvelobis dargebi, romlebic miiweven portisken, rogorc
msxvili dasaxlebuli punqtisaken
momsaxurebis sfero, sabanko-sakredito da safinanso saqme
intensiuri sagareo da Sida kavSirebi
ganviTarebadi qveynebis nawili axla cdilobs sakuTari ekonomikis
ganviTarebas, nawili kvlavac yofili metropoliebis sanedleulo
danamatia. amitom maTi saporto-sameurneo sistemebis zogadi
specializacia aseTia:
mineraluri da saTbob-energetikuli resursebis eqsporti
sasoflo-sameurneo nedleulis eqsporti
portis momsaxure sawarmoebi
momsaxurebis sfero, sabanko-sakredito da safinanso saqme
sagareo kavSirebis prevalireba Sida kavSirebze
saporto-sameurneo sistemebis ganviTarebas ekologiuri barierebic
axlavs, radganac samrewvelo zona STanTqavs nayofier sasoflo-
sameurneo miwebsa da dasvenebis zonebs, aWuWyianebs garemos da
auaresebs cxovrebis pirobebs. amitom mkveTrad unda gaimijnos
samrewvelo da rekreaciuli zonebi sanapiro teritoriebze da
aucileblad unda iqnas daculi ekologiuri usafrTxoebis normebi.
jer kidev 1970-ian wlebSi aSS-Si iqna miRebuli kanoni “sanapiro
teritoriebis marTvis Sesaxeb”, romelic aRiarebs sanapiro garemos,
-
21
rogorc unikalur bunebriv simdidres da romlis preambulaSi
naTqvamia, rom cxovreba ayenebs “sami didi E”-s problemas: ekonomikis,
energetikis, ekologiis (Зенкович1978). aSS samTavrobo politika
portebSi garemosdacviTi saqmianobiskenaa mimarTuli, ekonomikuri da
ekologiuri winaaRmdegobebis aRmosafxvrelad. ganviTarebul qveynebSi
ekologiuri usafrTxoebis sakiTxi saxelmwifo usafrTxoebis rangSia
ayvanili.
1.2. Tavisufali ekonomikuri zonebis msoflio gamocdileba da
saqarTvelo
msoflio ekonomikis gardaqmnis Teoretikosebs,
postsocialisturi qveynebis sabazro ekonomikaze gadasvlis erTerT
umniSvnelovanes instrumentad, portebi da maTSi arsebuli
Tavisufali ekonomikuri zonebi esaxebodaT.
Tavisufali ekonomikuri zonis (Tezi) Seqmnis mTavari mizania
nacionaluri meurneobebis ufro Rrmad CarTva Sromis saerTaSoriso
geografiul danawilebaSi, Sida bazris maRalxarisxovani produqciiT
gajereba, samamulo warmoebaSi uaxlesi samecniero teqnologiebis
danergva, dasaqmebis gazrda, regionuli socialur-ekonomikuri
problemebis gadawyveta.
Tezebis raodenoba msoflioSi 2000-ze metia. maTSi dasaqmebulia
43 mln. kaci. moqmedebs msoflios 100-ze met qveyanaSi da maTi wili
msoflio saqonelbrunvaSi gaizarda 8%-dan 1960 wels, 35% -mde 2007
wels (Дергачев 2008).
Tanamedrove msoflio praqtikaSi gamoiyofa ocdaxuTamde tipis
Tezi. maT Soris: sabaJo zonebi, daubegravi zonebi, Tavisufali
saeqsporto, Tavisufali saeqsporto-samrewvelo, ekonomikuri
keTildReobis, erToblivi mewarmeobis, teqnikur-ekonomikuri
ganviTarebis samecniero-samrewvelo zonebi (teqnoparkebi), servisuli
zonebi da sxv.
Tavisufali ekonomikuri zona aris qveynis gancalkevebuli
teritoria, sadac saxelmwifo amyarebs marTvis gansakuTrebul reJims,
-
22
romelic xelsayrelia ucxoeli da samamulo mewarmeTa
saqmianobisaTvis da gare da Sida investiciebis mosazidad. es reJimi
Cveulebriv gulisxmobs gansakuTrebul SeRavaTebs savaWro
operaciebis ganxorcielebaze, sagadasaxado, finansur da
administraciul transaqciebs, romelic amsubuqebs tvirTis
mimoqcevis procedurebs, sawarmoTa registraciebs da sxv. erTerTi
umTavresi piroba Tezis warmoqmnisaTvis aris xelsayreli ekonomikur-
geografiuli mdebareoba.
gansxvavebulia Tezebi ganviTarebul da ganviTarebad qveynebSi.
ganviTarebul qveynebSi warmodgenilia Tezebis yvela saxeoba,
radganac es qveynebi aqtiurad arian CarTulni msoflio sameurneo
kavSirebSi da sxvadasxva integraciul dajgufebebSi. Tanamedrove
Tavisufali zonebis martivi analogebi iq XVII saukunidan iRebs
saTaves.
aSS-is Tavisufali vaWrobis zonebSi, romlebic jer kidev 1930-
ian wlebSi Seiqmna ekonomikuri krizisis daZlevisaTvis, 30 000-ze meti
kompania muSaobs. niu-orleanis Tavisufali vaWrobis zonaSi
msoflios ormoci qveynis 120 firma moqmedebs. igi emsaxureba
laTinuri amerikis qveynebsac. aqedan Semodis qveyanaSi moxmarebuli
yavis 12%, banani, navTobi, spilenZi, xolo gadis qvanaxSiri,
navTobproduqtebi, marcvleuli da sasuqebi. porti uzrunvelyofs
mTel qveyanas navTobiTa da tropikuli xiliT (www.portno.com).
niuiorki-niujersis Tavisufali savaWro zona 1979 wels Seiqmna. masSi
2500 firma muSaobs da 34 000 kacia dasaqmebuli (www.panynj.gov).
Tavisufali zona Statis ekonomikis ganviTarebis mniSvnelovani
faqtoria. misi specializaciaa: citrusebisa da citrusis wvenis
koncentratis import-eqsporti, navTobproduqtebis, qimiuri
produqciis warmoeba, saneleblebis, saaTebis eqsporti da sxv. aSS
Tavisufal zonebs afinansebs federaluri programa da adgilobrivi
xelisuflebisTvis erToblivi proeqtebi ekonomikis ganviTarebis
kargi saSualebaa. am zonebSi ucxouri investiciebiT mTavroba
naklebadaa dainteresebuli. piriqiT, ucxoelebi deben fuls xalisiT
-
23
sakuTari ganviTarebisaTvis. 2008 wels aSS-s yvela Tezidan eqsportma
40 mlrd dolari Seadgina (www. naftz.org). saxelmwifo ar aregulirebs
zonebis raodenobas. ekonomikis internacionalizacia, bazris
globalizacia, homogenuroba, elastiuroba da sxva sargebeli
TavisTavad ukve mizezia maTi raodenobis zrdisa.
dasavleT evropaSi raodenobrivad Warbobs Tavisufali vaWrobis
zonebi. isini jer kidev XIX saukuneSi warmoiSvnen. aseTi zonebi
formirdeboda sazRvao da samdinaro portebSi da sarkinigzo
kvanZebze: germaniaSi (hamburgi, bremeni, kili, emdeni), daniaSi
(kopenhageni), fineTSi (helsinki, turku), avstriaSi (linci, graci).
Tavisufali samrewvelo zonis qresTomaTiuli magaliTia 1950-ian
wlebSi irlandiis aeroport SenonSi Seqmnili saerTaSoriso
Tavisufali samrewvelo zona, sadac aTasobiT axali samuSao adgili
Seiqmna, qveynis ekonomika aRorZinda da wliurma eqsportma 1 mlrd.
dolars gadaaWarba (Дергачев2008). ganviTarebuli da didi teritoriis
mqone qveynebi Tavisufal zonebs qmnian regionuli politikis
realizebis mizniTac (papava 2007), magaliTad did britaneTSi Tezebi
Seiqmna depresiuli regionebis asaRorZineblad. evropuli Tezebis
ganviTarebis perspeqtivaa integraciuli procesebis gaRrmaveba
evrokavSiris SigniT.
TiTqmis yvela ganviTarebadma qveyanam aiRo Tezis saeqsporto-
samrewvelo forma, orientirebuli sazRvao portebsa da
aeroportebze, romlis mizania mrewvelobis dargebis forsirebuli
ganviTareba, eqsportis stimulireba, ucxouri kapitalisa da
teqnologiebis mozidva, Sromatevad dargebze orientacia, raSic
ucxoeli investorebic arian dainteresebuli. bevr ganviTarebad
qveyanaSi politikuri arastabilurobis, ekonomikuri da
administraciuli faqtorebis gamo Tezebma Sewyvites muSaoba
(liberia, senegali, gvatemala, Sri-lanka).
yofil socialistur qveynebSi centralizebul-gegmiuri
ekonomikis pirobebSi Tezebi ganixileboda, rogorc sabazro
ekonomikis danergvis “poligonebi”. 1960-ian wlebSi Tezebi Seiqmna
-
24
iugoslaviasa da ungreTSi, 1980-iani wlebidan ki mTels
postsocialistur sivrceSi.
ruseTSi Tezebis Seqmna daiwyo 1980-ian wlebSi. Warbobs
Tavisufali vaWrobisa da kompleqsuri zonebi. maTi sisustea
teritoriis did masStabebze modeba da SeRavaTebis gavrcelebis
bundovani meqanizmi, romelsac kanonmdeblobis borotad gamoyenebamde
mivyavarT.
CineTs Tezebis gamocdileba 1980-iani wlebidan aqvs, roca
Seiqmna 5 gansakuTrebuli ekonomikuri raioni. 1984 wels sagareo
vaWrobisaTvis gaixsna yvela msxvili saporto qalaqi, romlebic
gaxda qveynis "fanjara" sagareo bazarze. mogvianebiT Seiqmna kidev 13
ubaJo zona, 32 zona teqnikur-ekonomikuri ganviTarebisa da 52 zona
saxelmwifo mniSvnelobis maRali teqnologiebis ganviTarebisaTvis.
CineTma ufleba misca 13 sasazRvro qalaqs TavianT teritoriebze
SeeqmnaT sazRvrispira ekonomikuri TanamSromlobis zonebi. qveynis
"gansakuTrebul ekonomikur raionebSi" warmoebuli produqciis 50%
saeqsportoa, maTi specializaciaa gadamamuSavebeli mrewveloba da
savaWro qselis ganviTareba. ucxoelebisTvis Seqmnilia SeRavaTiani
sabaJo da sagadasaxado garemo, moziduli kapitalis moculoba
ramdenime aTeuli miliardi dolaria. Tavad Cinelebs ki saSualeba
eZlevaT Seisyidon teqnika-teqnologiebis yvelaze srulyofili
formebi, moipovon marTvis Tanamedrove meTodebi, miiRon informacia
msoflio sasaqonlo da safinanso bazrebidan da moamzadon
maRalkvalificiuri kadrebi, rasac warmatebiT arTmeven Tavs da unda
iTqvas, rom yvelaze meti efeqti Tezebis funqcionirebisa, swored
CineTSia miRweuli (Дергачев2008).
saqarTveloSi Tavisufali zonebis gamocdileba XIX saukunidan
iwyeba. 1821 wels gaixsna yulevis, anu redut-kales “porto-franko”
porti periferiebSi sxva qveynebidan saqonlis SemotanisaTvis
xelSewyobisa da ruseTis mrewvelobisa da vaWrobisaTvis, iranisa da
TurqeTis bazrebis daqvemdebarebis mizniT. yulevSi ucxoeTidan
Semotanil saqonelze dawesda 5%-iani saSeRavaTo tarifi, maSin roca
ruseTis SavizRvispira portebSi ucxouri nawarmi ibegreboda 25%-iT.
-
25
SeRavaTiani vaWrobis dawyebisTanave yulevi mTeli amierkavkasiisTvis
saqonlis erTaderTi sawyobi gaxda, xolo Tbilisi msoflio
mniSvnelobis sasawyobo da saqonlis gamanawilebeli centri. tranziti
yulevi – Tbilisis gziT xels uwyobda evropuli saqonlis iranul
bazrebze gabatonebas.
radganac Tezi msoflioSi aRiarebulia Ria sazogadoebis
Seqmnis gzaze ekonomikis liberalizaciis progresul formad, igi
postsocialisturi qveynebisTvis centralizebuli ekonomikidan
sabazroze gadasvlis efeqtur instrumentad iqca da saqarTveloSic
ekonomikuri krizisidan gamoyvanis erTerT gzad swored Tezis Seqmna
iqna miCneuli, Tumca msjelobidan saqmeze gadasvla mxolod 2007
wlisTvis moxda, Tanac deklarirebidan kidev ramdenime weli gavida
da Tizs funqcionireba jerac ar dauwyia. saqarTvelos mTavrobis 2008
wlis 3 ivnisis #131 dadgenilebiT “Tavisufali industriuli zonis
Seqmnis, mowyobisa da funqcionirebis wesebis damtkicebis Sesaxeb”
pirvel muxlSi weria, rom ”es dadgenileba aregulirebs saqarTvelos
teritoriaze rogorc rezidenti, ise ararezidenti fizikuri da
iuridiuli piris moTxovnis safuZvelze kerZo sakuTrebaSi arsebul
miwis nakveTze Tizis Seqmnis, mowyobisa da funqcionirebis wesebs”. anu
TizSi miwa kerZo sakuTrebaSia. miwis nakveTi adgilobrivi
TviTmmarTvelobis sakuTrebaSi iyo da 2008 wels 99 wliT iyida “rak
sainvesicio saagentom”. TiTqmis yvela ganviTarebul qveyanaSi
saxelmwifo miwas ijariT aZlevs Tezebs, saidanac damatebiTi
Semosavali Sedis biujetSi.
saqarTvelos sagadaxado kodeqsis 206 muxliT, qonebis
gadasaxadisagan ganTavisuflebulia Tavisufal industriul zonaSi
arsebuli qoneba. saqarTvelos sagadaxado kodeqsis 99-e muxlis
Tanaxmad mogebis gadasaxadisgan Tavisufldeba adgilobrivi
TviTmmarTvelobis organoebis mier gacemuli qonebis Rirebuleba.
imave kodeqsis 168 muxliT gadasaxadisagan Tavisufldeba momsaxurebis
gaweva: 1. Tezis sawarmoebs Soris. 2007 wlis 3 ivliss miRebul
saqarTvelos kanonis 3.4. muxlSi “Tavisufali industriuli zonis
-
26
Sesaxeb” weria, rom Tizze ar vrceldeba adgilobrivi
TviTmmarTvelobis organoebis uflebamosilebani. saqarTvelos
sagadasaxado kodeqsis 206-e muxli miuTiTebs, rom Tavisufal
industriul zonaSi arsebuli qoneba Tavisufldeba qonebis
gadasaxadisagan. yvela es samTavrobo dadgenileba miuTiTebs, rom
qalaq foTis Semosavlebi ar Seivseba Tizis mier ganxorcielebuli
ekonomikuri saqmianobiT. msoflioSi ofSoruli zonebis mimarT
araerTgvarovani damokidebuleba arsebobs da amitomac xelisufleba
xazs usvams, rom es ar iqneba ofSori da dasaxelebaSic ki gamoitana
sityva "industriuli". foTis porti da Tavisufali industriuli
zona (Tizi) erTiani menejmentis qveS ganixileba. arabulma kompania
“rak investmentma” 2008 wlis aprilidan Seisyida jer portis 51%,
mogvianebiT danarCeni 49%-ic da navsadguris mimdebare Senoba-
nagebobebi, rasac daemata Tavad TizisTvis nayidi 300 ha miwis nakveTi.
saxelmwifos mxridan didi Secdomaa portis gayidva, riTac faqtiurad
qveynis satransporto-geografiuli mdebareobis gasxviseba xdeba.
saqarTvelos mTavrobis 2009 wlis 14 aprilis #72 dadgenilebaSi
“foTis Tavisufali industriuli zonis Seqmnis Sesaxeb” naTqvamia,
rom Tizis funqcionirebis vada ganisazRvreba 99 wliT. investori
acxadebs, rom zonis mowyobaze 25 mln ukve daxarja da kidev 300-400
mln. dolars moizidavs.
foTis Tizis ZiriTadi miznebia: investiciebis mozidva,
ekonomikisa da axali teqnologiebis ganviTareba, dasaqmebis gazrda.
misi mTavari maxasiaTeblebia: angariSsworebis ganxorcieleba
nebismieri valutiT; garkveuli saqmianobis gaTavisufleba licenziisa
da nebarTvisagan; ucxouri saqonlis Setanisa da TizSi
ganxorcielebuli operaciebis dRg-sgan gaTavisufleba; qonebis
gadasaxadis nulovani reJimis amoqmedeba; TizSi warmoebuli da
saqarTveloSi Semosuli saqonlis gaTavisufleba sabaJo
gadasaxadisagan da sxv. TizSi nebadarTuli saqmianobaa nebismieri
saqonelis warmoeba iaraRis, sabrZolo masalis, birTvuli
nivTierebebis da narkotikebis garda.
-
27
Tizis marTvas axorcielebs investori, romelic iRebs
valdebulebas infrastruqturis ganviTarebis Sesaxeb. investors
daxvdeba kargad SerCeuli adgili, naklebi satransporto da sawarmoo
xarjebiT, produqciis realizebis arxebiTa da geografiiT,
garemomcveli garemos xelsayreli mdgomareobiT, marTvis sistemis
saimedoobiTa da simartiviT. xolo Tu ra sargebeli da Semosavali
eqneba qalaqs Tizisgan, ucnobia. miT ufro, rom kidev erTxel vusvamT
xazs, miwa investorma ijariT ki ar aiRo iyida, maSin roca TiTqmis
yvela ganviTarebuli qveynis portebi miwis ijaras uxdian qalaqs
(hamburgi, roterdami da sxv).
ucxouri investiciebis mozidva, Tu vixelmZRvanelebT Cinuri
modeliT, xels Seuwyobs ekonomikis ganviTarebas warmoebisa da
eqsportis gazrdis gziT, mowinave teqnologiebis danergvis gziT,
Sromisnayofierebis gazrdiT, dedaqalaqidan moSorebuli regionebis
ganviTarebiTa da Seqmnis stabilur wyaros saxelmwifo biujetis
damatebiTi SemosavlebisaTvis. magram, qarTveli eqsperti l. papava
ambobs, rom Tezis ganviTareba Cveni tipis qveyanaSi Secdomaa.
saqarTveloSi isedac liberaluri garemoa, kanonmdeblobis doneze
mainc. qveynebSi sadac Warbi investiciebia, saWiroa Tezis ganviTareba
imisTvis, rom qveynidan ar gavides fuli. xolo iq, sadac sainvesticio
SimSilia, rogorc CvenTan saqarTveloSi, investicia ideba mxolod
zonaSi da qveyanaSi sainvesticio SimSili izrdeba. zonaSi didi
investiciebis dabandeba gamoiwvevs qveynis araTanabar ganviTarebas,
Raribi regionebis kidev ufro gaRaribebas da am regionebidan
mosaxleobis gadinebas.
cnobilia, rom “civilizaciebis msxvrevis sazRvrebSi” Tezebis
Seqmna da maTi ekonomikuri zrda, amartivebs eTnikur da
eTnokonfesiur konfliqtebs da savsebiT SesaZlebelia Cveni qveynis
eTnokonfliqtebis mogvarebis erTerTi saSualeba Tezi gaxdes da
samegrelosa da afxazeTis eTnikurad gadajaWvul kuTxeebSi
ekonomikurma aqtivobebma xelovnurad Seqmnili politikuri sazRvrebi
moSalos. Tumca isec SeiZleba moxdes, rom Tezis teritoria
-
28
saxelmwifos politikur-ekonomikuri sivrcis miRma aRmoCndes da
qveynis teritoriul problemebs kidev erTi daematos.
foTis Tizs Tavisi momxibvlelobis garda uaryofiTi mxareebic
aqvs. aris saSiSroeba, rom qarTuli kompaniebi daregistrirdebian
zonaSi da Semcirdeba qveynis sabiujeto Semosavali. aseve ucnobia
industriis konkretulad ra dargebis ganviTareba moxdeba. 400
xelisuflebis mier deklarirebuli sawarmo ra specializaciisaa, ra
saxis produqcia unda gamouSvas da sad unda gaasaRos. 20 000
deklarirebuli samuSao adgili ra kvalifikaciis, Rirebulebisa da
specialobis kadrebs iTxovs da vin gaTvala namdvilad 20 000 adgilia
saWiro Tu ara. saidan mohyavT es xalxi da ra devs xelSekrulebaSi
adgilobrivi kadrebis dasaqmebis prioritetulobis Sesaxeb da rac
mTavaria, romel bazarzea gaTvlili zonaSi gamoSvebuli saqonlis
realizacia.
marTalia Tizis ZiriTadi daniSnuleba investiciebis mozidvaa,
magram investiciis mozidvas qveynis politikuri, sakanonmdeblo da
ekonomikuri momxibvleloba sWirdeba. tvirTebis nakadis zrdas ki
marto garedan moziduli tvirTi ar ganapirobebs, tvirTSemqmneli
Tavad qveynis ekonomika unda iyos, radgan zonebi yvelgan TavianT
Tavze muSaoben da naklebad im qveynis ekonomikur warmatebaze, sadac
arian ganlagebulni.
Tezis sicocxlisunarianoba damokidebulia deklarirebul da
realur miznebs Soris erTianoba-gansxvavebaze. investorebi zonebSi
xedaven SeRavaTebis miRebisa da dabegvrisagan gaTavisuflebis wamier,
mimzidvel mxares, mTavrobebi ki regionis iseTi problemebisagan Tavis
daRwevis saSualebas, rogoricaa ganuviTarebeli infrastruqtura,
dangreuli warmoeba, umuSevroba, mZime socialuri mdgomareoba da ar
fiqroben imaze, rom ucxouri kapitali TezSi Semodis ara qveynis
ekonomikis gasaviTareblad, aramed kerZo interesebisTvis, maRali
mogebis misaRebad.
-
29
foTis Tizis ekonomikuri sargeblianobis, tvirTebis
geografiisa da dasaqmebis efeqturobis dasadgenad da
gasaanalizeblad ar arsebobs aranairi dokumenti da masala.
foTis Tizs funqcionireba ar dauwyia zonaSi SesvliT
dainteresebuli kompaniebis simciris gamo. oficialurad TizSi
mxolod “Tbilcementi” muSaobs. sainteresoa, SeZlebs Tu ara foTis
Tezi Caanacvlos sabWoTa dros arsebuli saporto-samrewvelo
kompleqsi. aqvs Tu ara amis potenciali da adamianuri da ekonomikuri
resursebi.
sxvadasxva qveynebis gamocdilebis mixedviT SeiZleba davaskvnaT,
rom Tavisufali zona aris saSualeba:
• ucxouri investiciebis mozidvisa, sagadasaxado da sabaJo
SeRavaTebis gziT
• eqsportis ganviTarebis
• axali teqnologiebis Semotanis
• samuSao adgilebis Seqmnis
• depresiuli regionebis ganviTarebis
Tezis sargeblianoba damokidebulia qveynis ekonomikaSi maTi
integraciis xarisxze.
1.3. empiriuli kvlevis monacemebi
foTis Tizis mimarT sazogadoebis molodini didia da swored
am mizniT CavatareT sociologiuri kvleva, romlis mizani iyo
Segveswavla mosaxleobis damokidebuleba Tavisufali ekonomikuri
zonebis mimarT.
gamoyenebuli iqna anketirebis meTodi da kvleva Catarda
saqarTvelos sam qalaqSi: foTSi, baTumsa da TbilisSi. respondentebs
daurigdaT winaswar Sedgenili kiTxvari. molodinebi gulisxmobs im
movlenebis perspeqtivaSi danaxvas, romelic mosaxleobas aqvs.
-
30
movlenis moxdenis albaTobas, Sedegs, informirebulobas, piradi da
sazogadoebrivi miRwevebis Sefasebas. swored am cvladebze
dayrdnobiT Camoyalibda Cveni kiTxvari. kiTxvari Sedgeboda eqvsi
kiTxvisgan sami SesaZlo pasuxiT – diax, ara, ar vici; da kidev oTxi
kiTxvisgan, romlebic ramdenime SesaZlo pasuxs Seicavdnen.
respondentebi: gamoikiTxa 80 respondenti: foTSi – 39 (48,75%), baTumSi
– 23 (28,75%), TbilisSi – 18 (22,5%). respondentebis asaki: 25 wlamde –
14 (17,5%), 25-50 wlis – 38 (47,5%), 50-ze zeviT – 28 (35%). gamokiTxvaSi
monawileoba miiRo 42 (52,5%) mdedrobiTi da 38 (47,5%) mamrobiTi
sqesis warmomadgenlebma. 71 (88,75%) respondenti umaRlesi ganaTlebiT
iyo, xolo 35 (43,75%) dasaqmebuli.
SerCeva: respondentebis SerCeva sami qalaqis im mosaxleobaze
ganxorcielda, romlebic Tezis problematikas met-naklebad
icnobdnen. gamoikiTxa: 3 eqsperti, 10 baTumis portis administraciis
TanamSromeli, 12 foTis portis administraciis TanamSromeli, 10
foTis meriis TanamSromeli, 10 aWaris ekonomikis saministros
TanamSromeli, 20 samive qalaqis ganaTlebis sferos warmomadgeneli
da moqalaqeebi.
Sedegebi: qvemoT mocemulia cxrili sadac dafiqsirebulia
miRebuli pasuxebi, raodenobrivi ganawilebis mixedviT.
kiTxvari:
kiTxva diax ara ar vici
1 xarT Tu ara foTSi Tezis
Seqmnis momxre?
65 81,3% 10 12,5% 5 6,3%
2 eqneba Tu ara Sedegi foTSi
Tizis ganviTarebas ?
52 65,0% 17 21,3% 11 13,8%
3 gaqvT Tu ara informacia
Tezebis dadebiT da uaryofiT
mxareebze?
76 95,0% 4 5% 0 0%
-
31
4 rogor fiqrobT, geqnebaT
saSualeba ganaxorcieloT
ekonomikuri saqmianoba foTis
TizSi?
31 38,8% 41 51,3% 8 10,0%
5 Caayenebs Tu ara foTis Tizi
qveynis sxva regionebs ufro
mZime ekonomikur
mdgomareobaSi?
22 27,5% 13 16,3% 45 56,3%
6 SeiZleba Tu ara gaxdes Tezi
eTnokonfliqtebis mogvarebis
erTerTi saSualeba?
65 81,3% 8 10,0% 7 8,8%
7. gTxovT miuTiToT ra dadebiT Sedegs moutans saqarTvelos Tezi?
investiciebis mozidva – 21,2% qveynis ganviTareba – 17,5% dasaqmeba – 48,8% sxva – 12,5%
8. gTxovT miuTiToT ra uaryofiT Sedegs moutans saqarTvelos Tezi?
ekologiis gauareseba – 28,8% narkotikebi – 15% Sidsi – 15% zneoba, tradiciebi – 41,2%
9. gTxovT miuTiToT ra dadebiT Sedegs moutans foTs Tizi?
dasaqmeba – 62,5% qalaqisa da portis ganviTareba – 22,5% qalaqis ier-saxis gaumjobeseba – 10% sxva – 5%
10. gTxovT miuTiToT ra uaryofiT Sedegs moutans foTs Tizi?
ekologiis gauareseba – 28,5% zneobisa da tradiciebis rRveva – 43,3% qalaqisgan mowyvetili teritoria – 15% sxva – 13,2%
-
32
Sedegebis analizi: kiTxvaris pasuxebis gaanalizebisas miRebuli
Sedegebidan Cans, rom respondentTa didi nawili (81,3%) mxars uWers
foTSi Tezis gaxsnas. gamokiTxulTa umravlesoba flobs informacias
Tezis sargeblianobobis Sesaxeb (76%). yovel meores ekonomikuri
saqmianobis wamowyebisa da dasaqmebis imedi aqvs (62,5%). kiTxvaSi –
“SeiZleba Tu ara gaxdes Tezi eTnokonfliqtebis mogvarebis erTerTi
saSualeba?” respodentTa 81,3%-ma dadebiTi pasuxi gasca, radganac
naTesauri kavSirebiT arian Sezrdili afxazeTTan, devnilTa
garkveuli wili foTSi cxovrobs da Tvlian, rom ekonomikuri
urTierTobebi “waSlis” politikur barierebs. magram amave
gamocdilebiT SiSoben, rom Seiqmneba qalaqisgan gancalkevebuli
teritoria (15,0%). respondentebs gacnobierebuli aqvT ekologiaze
zemoqmedebis uaryofiTi faqtori (28,8%) da isic, rom Tezi Secvlis
tradiciul damokidebulebebs (42,5%). es msgavsadve moxda XIX
saukuneSi, rodesac foTis mosaxleoba gansxvavdebuli RirebulebiTi
orientaciebiT gamoirCeoda axlomdebare raionebisgan. gamokiTxulTa
umravlesoba mainc sargeblis momtanad Tvlis Tezs.
mosaxleobis qceviTi ganzraxva da molodinebi Tezis mimarT
gamovikvlieT aizen-fiSbainis gaazrebuli qcevis modeliT. kvlevis am
etapze mniSvnelovnad miviCnieT im ganwyobebisa da molodinebis
Seswavla, rac safuZvlad udevs moqalaqeTa qcevas, romelic
socialur-ekonomikuri garemos cvlilebebs elis. Amitom
davinteresdiT, Tu ra albaTobiTa aqvs qceviTi ganzraxva
gamomuSavebuli zRvispira qalaqebis mcxovrebT Tezisa da portis
mimarT da ra faqtorebi axdenen maT qcevaze gavlenas. Cveni kvlevis
mizani iyo gagverkvia, mxars uWers Tu ara mosaxleoba Tezis
dafuZnebas da aqvT Tu ara mzaoba monawileoba miiRon mis
ganxorcielebaSi.
respondentebi iyvnen saporto qalaqebis baTumisa da foTis
moqalaqeebi. sul gamovkiTxeT 100 respondenti. anketa ixileT
danarTSi. i. eizenisa da m. fiSbainis modelSi qcevis gansasazRvrad
ramdenime cvladia gamoyofili. ZiriTad cvladad miCneulia qceviTi
-
33
ganzraxva, romelic safuZvlad udevs realur socialur qcevas.
qceviTi ganzraxva Tavis mxriv gansazRvrulia ori Zireuli cvladiT –
socialuri ganwyobiTa ( Attitude) da subieqturi normebiT (subiective norm).
swored es cvladebi gansazRvravs upiratesi woniT im qceviT
ganzraxvas, romliTac SesaZlebelia pirovnebis qcevis
winaswarmetyveleba. i. eizenisa da m. fiSbainis modelSi qceviTi
ganzraxvis determinantebia: socialuri ganwyoba moqmedebis
(aqtivobis) mimarT da subieqturi norma anu normatiuli rwmenebi.
pirveli faqtori Seesatyviseba pirovnul, meore ki socialur
maxasiaTebels. empiriulad yovel cvlads Tavisi Sesatyvisi wona aqvs,
romelic gansazRvravs maT mniSvnelobebs. socialuri ganwyoba (
Attitude) avtorebs gansxvavebulad aqvT gaazrebuli. socialuri
ganwyoba aris damokidebuleba aqtivobis da ara raime ganyenebuli
obieqtis mimarT, xolo Sefasebebisas gaTvaliswinebulia aqtivobis
Sedegis mimarT rwmena da misi Sefaseba. socialuri norma aris
socialuri faqtoris gaTvaliswineba modelSi, romelic gulisxmobs
normatiuli rwmenis sakuTar motivaciaze daqvemdebarebas. es niSnavs,
rom pirovnebas gaaCnia rwmena, sadac misTvis mniSvnelovani
pirovnebebi Tvlian, rom is am qcevas Seasrulebs garkveuli qceviTi
veqtoriT. aqve gaTvaliswinebulia referentuli jgufis wevrebis
azric, romlebic pirovnebisgan moelian Sesatyvisi qcevis
ganxorcielebas. adamiani SeiZleba daeqvemdebaros referentuli
jgufis molodinebs da masac qondes survili am qcevis
ganxorcielebis, anda daeqvemdebaros rogorc referentuli jgufis
wevri, oRond ar qondes am qcevis ganxorcielebis survili. swored es
principia am modelSi gaTvaliswinebuli, romelic skalur
maCvenebelSi aisaxeba (Tanxmoba-ardaTanxmeba) da cvladebze
miniWebulia empiriuli wonebi. erTze meti referentuli jgufi Cvens
socialur qcevas koreqtivs ukeTebs, amitom sazom skalaze mravali
referentuli jgufia Setanili. miRebuli skalebi varirebs samidan
zemoT. erTi konkretuli socialuri qcevis gasazomad SesaZlebelia
70- mde skala iqnes aRebuli. swored aseTi gazomvis Sedegad viRebT
empiriul wonas, im cvladebTan mimarTebaSi rac modelSia daSvebuli.
-
34
mniSvnelovania is, rom gamoyenebulia korelaciuri analizi, raTa
dadgindes cvladebsSoris mimarTebebi da regresiuli analizi, rac
dagvexmareba davadginoT qceviT ganzraxvas gansazRvravs pirovnuli,
Tu socialuri faqtori.
miRebuli Sedegebi damuSavda mza statistikuri paketiT SPSS 19.0.
monacemebi damuSavda regresiuli analiziT pirsonis Sereuli
momentis korelaciis koeficientiT ( R). R amowmebs skalaTa namdvil
ricxvTa mniSvnelobas, romliTac SesaZlebelia cvladebs Soris
kavSiris dadgena. regresiuli analizi gamoyenebulia damokidebul da
damoukidebel cvladebs Soris mimarTebis sakvlevad.
monacemebidan Cans, rom am modelis cvladebi uzrunvelyofs mis
gamoyenebas damokidebulebebisa da molodinebis kvlevisTvis. rac
Seexeba korelaciis Sedegad miRebul monacemebs is adasturebs, rom
cvladebi kavSirSi arian erTmaneTTan, rac modelis cvladebis
mniSvnelobaze miuTiTebs. regresiuli analiziT miRebuli monacemebi
or nawilad iyofa. pirvel nawilSi aSkarad Cans, rom uSualod
ganzogadebuli monacemebis dafiqsireba qceviTi ganzraxvis mimarT
ganpirobebulia pirovnuli faqtoriT anu socialuri ganwyobiT. es
monacemebi miuTiTebs, rom didi mzaobaa Tezis amuSavebis mimarT
pirovnul doneze. rac Seexeba molodinebis gaTvaliswinebas, anu
gafarToebuli gazomvis Sedegad normatiul rwmenas, motivaciaze
daqvemdebarebuli anu referentuli jgufis azris gaTvaliswineba
ufro mniSvnelovani aRmoCnda, Tumca arc pirovnuli faqtoria mcire.
SeiZleba davaskvnaT, rom saporto qalaqebSi mcxovreb adamianebs
mzaoba aqvT, rom maT regionSi ganviTardes Tezi da aseve aqvT
molodinebi, rom amas mxars dauweren maT irgvliv myofni.
daskvnebi: Tu SevajamebT empiriuli kvlevis Sedegebs SevZlebT
CamovayaliboT zogierTi daskvna da mosazrebebi:
Tezi, rogorc q. foTis, aseve danarCeni saqarTvelos
mosaxleobisTvis SeiZleba CaiTvalos pozitiur movlenad da
mosaxleobis dasaqmebis ZiriTad wyarod.
-
35
mosaxleobis azriT, Tezi aseve mniSvnelovania qalaqis
infrastruqturis ganviTarebisaTvis, ekonomikuri zrdisTvis,
mosaxleobis cxovrebis donis amaRlebisTvis.
marTalia Tezi ekologiurad lokalur teritoriebs daazianebs,
radganac investorebi gaurbian garemos dacvisTvis xarjis
gawevas, magram investiciebis mozidvisTvis mniSvnelovani iqneba.
Tezi ekonomikur keTildReobas moitans, magram Secvlis
tradiciul urTierTobebs, rac mosaxleobis cnobierebas kvals
daatyobs da rac globalizaciasa da urbanizacias ama Tu im
formiT mainc moaqvs.
adamianebs aqvT ganzraxva maT regionSi Tezis Seqmnis da amas
pirovnulad mxars dauWeren, radgan es maT interesebSi Sedis.
adamianebs aqvT ganzraxva maT regionSi Tezis mxardaWeris im
imediT, rom amas maTi axloblebic dauWeren mxars.
Tezis Seqmna mniSvnelovania ara marto TavisTavad, aramed
moqalaqeebis CarTulobis mizniT.
empiriulad miRebuli monacemebi, mosaxleobis molodinebi,
emTxveva sxva qveynebis gamocdilebiT miRebul Teoriul daSvebebs da
miuTiTebs Tezis amoqmedebiT gamowveul rogorc dadebiT, aseve
uaryofiT faqtorebsa da safrTxeebze.
I Tavis daskvna:
sanapiro zolis teritoriul-sivrciTi organizaciis ori
ZiriTadi forma: saporto-sameurneo teritoriuli sistemebi da
Tavisufali ekonomikuri zonebi arian mniSvnelovani instrumentebi
adgilobrivi da regionuli ekonomikebis ganviTarebis, globalur
bazarze efeqturi vaWrobisa da msoflio integraciul procesebSi
CarTvis.
msoflioSi saporto-sameurneo sistemebis Semdgomi ganviTareba
damokidebulia Sromis saerTaSoriso danawilebis gaRrmavebaze,
-
36
sazRvao transportis ekonomikur efeqturobaze da ganviTarebuli
qveynebis importul nedleulze damokidebulebis xarisxze.
saqarTvelosTvis, rogorc evropis periferiuli nawilis
ekonomikisTvis, efeqturi saporto sistemebis qona aucilebelia
saerTaSoriso vaWrobaSi CarTvisa da eqsportze orientirebuli
dargebis ganviTarebisaTvis. evropeizacia da globalizacia aris
qveynis xsna, vaWroba gadaitanos mzardi evrokavSiris bazarze. porti
namdvilad aris instrumenti qveynis ekonomikis integraciisa evropuli
da globaluri vaWrobis sistemaSi.
saqarTvelo unda ecados gaiTvaliswinos Tavisufali
ekonomikuri zonebis funqcionirebis dadebiTi gamocdileba da
imoqmedos qveynis ganviTarebisTvis saWiro interesebis
gaTvaliswinebiT.
yvela mniSvnelovani saxelmwifo proeqtis da maT Soris
Tavisufali industriuli zonis ganxorcielebisas, gaTvaliswinebuli
unda iyos mosaxleobis azri da Sexedulebebi, rac xels Seuwyobs
mosaxleobis CarTulobis gaRrmavebas saxelmwifo gadawyvetilebebis
miRebaSi.
-
37
II Tavi: qarTuli portebis funqciuri datvirTva
2.1. qarTuli portebi, rogorc qalaqwarmomqmneli faqtori
qalaqwarmomqmnel funqcias ganvixilavT ori parametris
meSveobiT: I. mosaxleobis raodenobrivi cvlilebebis mixedviT,
radganac vTvliT, rom qalaqis funqciuri datvirTva zrdis misi
mosaxleobis raodenobas. II. qalaqis meurneobis dargobriv
struqturaSi “sazRvao Semadgenelis” moculobiT.
I. faqtori: XIII-XVIII saukuneebSi saqalaqo cxovreba saqarTveloSi
daqveiTebuli iyo epidemiebis, TurqTa Semosevebisa da tyveTa syidvis
gamo.
saqarTvelo 1801 wlidan ruseTis imperiis SemadgenlobaSia. 1860-
iani wlebis burJuaziuli reformebis Sedegad ruseTSi dawyebuli
ekonomikuri Zvrebi saqarTvelozec aisaxa da ekonomikur
urTierTobaTa ganviTarebaSi mniSvnelovani rolis Sesruleba daiwyo
Savi zRvis qarTulma sanapirom. swored am periodidan
aqtualizirdeba baTumisa da foTis portebis qalaqwarmomqmneli
funqcia. Tu 1807 wels baTumis mosaxleoba 2000 kacs Seadgenda, 1878
wels ki 3000-s, 1882 wels 8671-s miaRwia, anu mosaxleoba qalaqis
TurqeTis batonobidan Tavis daRwevisa da satransporto da samxedro-
administraciuli funqciis SeZenis Semdeg 4-jer gaizarda. rac Seexeba
foTs, is sanavsadguro qalaqad 1858 wels gamocxadda da mosaxleobis
raodenoba 1865 wlis monacemebiT 1309 kaci iyo. qalaqis sanavsadguro-
satransporto funqciiT datvirTvam ki 1897 wlis ruseTis imperiis
sayovelTao aRweris monacemebiT, mosaxleoba 7 666 kacamde, anu 5,8
jer gazarda, baTumis mosaxleoba amave monacemebiT 28 500 kaci gaxda
da 1807 welTan SedarebiT 14,5-jer gaizarda.
sanavsadguro qalaqebSi ekonomikuri cxovrebis aRmavlobam
miizida mosaxleoba, romlis raodenobac Sromis gamoyenebis
sferoebis zrdis Sesabamisad swrafi tempebiT izrdeboda ara marto
guria-samegrelos soflis mosaxleobis, aramed TurqeTidan Semosuli
somxebisa da berZnebis xarjzec.
-
38
baTumisa da foTis mosaxleobis dinamika XIX – XXI saukuneebSi
38,615
100,600
122,800
29,600
90,200
46,000 48,50050,900
47,200
8,600
57,012
20,000
82,300
136,600
122,200
70,000
48,500
14,96618,000
1,309
10,600
19,667
0
20,000
40,000
60,000
80,000
100,000
120,000
140,000
160,000
1865 1882 1897 1914 1917 1926 1932 1939 1959 1970 1979 1989 2002
baTumi foTi
(wyaro: mosaxleobis sxvadasxva wlebis aRweris masalebi; kavkasiis
kalendari, 1915)
grafikze asaxulia baTumis da foTis mosaxleobis ricxovnobis
dinamika ruseTis imperiis mosaxleobis pirveli aRweridan
damoukidebeli saqarTvelos pirvel aRweramde, sadac Cans garkveuli
tendenciebi. kerZod:
XIX s-is bolos baTumis mosaxleobis matebis mTavari mizezi
misi saporto, savaWro da samrewvelo funqciebis ganviTarebaSia da
Tu 1807 wels iq 2000-mde kaci cxovrobda, 1914 wels qalaqis
mosaxleoba 38 615 kaci gaxda, anu 19,3 jer gaizarda. baTumi XIX
saukuneSi dinamiurad viTardeboda da ganviTarebis tempiT meore
adgilze iyo baqos mere.
foTis mosaxleoba 1865-1914 wlebSi 15,0 jer gaizarda, radganac
porti didi raodenobiT muSa xels saWiroebda.
1914-21 da 1939-59 wlebSi baTumisa da foTis mosaxleobis zrdis
tempebi SesamCnevad Senelda, omebisa da baTumis Cixuri mdebareobis
gamo sasazRvro zonaSi.
sabWoTa periodSi portebis qalaqwarmomqmneli funqcia kvlavac
mniSvnelovan faqtors warmoadgenda. 1959 – 89 wlebSi sabWoTa
saqarTvelos ekonomika swrafi tempebiT viTardeboda da politikur-
-
39
ekonomikuri stabiluroba da socialuri daculoba qmnida pirobebs
mosaxleobis ricxovnobisa da sicocxlis xangrZlivobis zrdisTvis.
1959 wlidan 1989 wlamde sakvlevi qalaqebis, baTumisa da foTis
mosaxleoba gaizarda Sesabamisad 1,6 da 2,0 jer, Tumca gasabWoebamdel
tempebs mkveTrad CamorCeboda.
II faqtori: saqarTvelos teritoriul-sawarmoo kompleqsis
sivrcobrivi struqturis srulyofisa da Tbilisis samrewvelo
aglomeraciis hipertrofiuli ganviTarebis Tavidan acilebis mizniT,
mizanSewonili gaxda saqarTvelos zRvispira mdebareobis rolis
wamoweva da SavizRvispireTis sameurneo kompleqsis ganviTareba,
sakavSiro mniSvnelobis baTumisa da foTis saporto-samrewvelo
kompleqsebis Seqmnis gziT.
foTi saqarTvelos ZiriTadi Pporti iyo mSrali tvirTebis
gadazidvaSi. specializacias gansazRvravda WiaTuris marganecis
eqsporti. porti iRebda ssrk-is samxreTi raionebidan rkinasa da
qvanaxSirs, importul boqsitsa da marcvleuls amierkavkasiis
respublikebisTvis.
baTumi qveynis umTavresi satransporto kvanZi iyo. igi
akavSirebda amierkavkasias, Sua aziasa da ssrk-is samxreT raionebs
sazRvargareTis qveynebTan. specializirebuli iyo navTobis
gadazidvaze. is Savi zRvis auzis samgzavro da sakruizo xazebis
mniSvnelovani punqts warmoadgenda.
sakvlevi qalaqebis samrewvelo ganviTareba ganpirobebuli iyo
iseTi faqtorebiT, rogoricaa maTi zRvispira mdebareobisa da
saporto potencialis srulad gamoyeneba.
baTumis saporto-samrewvelo kompleqsis struqturas hqonda Semdegi
saxe:
baTumis saporto-samrewvelo kompleqsi:
I bloki: sazRvao porti, misi momsaxure sawarmoebi, tvirTis
gadazidvisTvis mniSvnelovani satransporto komunikaciebi.
-
40
IIO bloki: zRvispira mdebareobiT ganpirobebuli dargebi:
gemTmSenebeli qarxana, navTobgadamamuSavebeli qarxana, TevzsaWeri
sammarTvelo.
III bloki: kvalificiuri muSa-xelis arsebobiTa da portis eqsport-
importuli operaciebiT ganpirobebuli dargebi: manqanaTmSenebeli,
eleqtromeqanikuri, transformatorebis, qimiur-farmacevtuli qarxnebi.
pirveli “bloki” moicavda sazRvao ports, mis momsaxure
sawarmoebs, satransporto komunikaciebs, navTobgadamtvirTav sawarmos.
portSi dasaqmebuli iyo 846 kaci. baTumi sazRvao transportis
marTvis centrs warmoadgenda. iq 1967 wlidan moqmedebda saqarTvelos
sazRvao sanaosno sammarTvelo, romelic Seiqmna baTumis, foTisa da
soxumis portebis bazaze. sanaosnos balansze 49 sazRvao-
satransporto gemi, sami sazRvao porti da maTi normaluri
funqcionirebisaTvis saWiro yvela sanapiro organizaciaTa da
sawarmoTa kompleqsi iyo, aRWurvili mZlavri materialur-teqnikuri
baziT. baTumis porti, SeinarCuna ra tradiciuli specializacia
navTobisa da navTobproduqtebis eqsportze, gadaiqca
maRalganviTarebul saporto-samrewvelo kompleqsad Savi zRvis auzSi.
meore “bloki” moicavda sawarmoebs, romelTa Seqmna uSualod
qalaqis zRvispira geografiulma mdebareobam ganapiroba. eseni iyo:
navTobgadamamuSavebeli da gemTmSenebeli qarxnebi da aWaris
TevzWeris flotis sammarTvelo, romlebic did rols asrulebdnen
baTumis mravaldargovani mrewvelobis SeqmnaSi. 80-ian wlebSi es
dargebi iZleoda respublikis mTliani samrewvelo produqciis 5%.
navTobgadamamuSavebeli qarxana, romlis simZlavre iyo 4 mln. nedli
navTobi weliwadSi, awarmoebda 20-ze meti dasaxelebis produqcias:
avtobenzins, dizelis sawvavs, sacxeb zeTebs da sxv. misi xvedriTi
wili maRali iyo ara marto qalaqis mrewvelobaSi, aramed qalaqis
satransporto funqciis formirebaSi, radganac is qmnida mniSvnelovan
tvirTnakadebs da hinterlands portisTvis. qalaqis mrewvelobaSi 1985
wels misi wili 33,6% iyo, portis tvirTbrunvaSi - 73,9%. masze
-
41
modioda saqarTvelos navTobproduqtebiT momaragebis 40%.
navTobproduqtebis eqsporti warmoebda safrangeTSi, italiaSi, did
britaneTSi, saberZneTSi, belgiaSi, niderlandebSi, TurqeTSi,
bulgareTSi, kubaSi, iugoslaviaSi. baTumis gemTmSenebeli qarxnis
produqcia, wyalqveSa frTiani katarRebi “volna”, igzavneboda did
britaneTSi, safrangeTSi, aSS-Si, ungreTSi, siriaSi, SvedeTSi,
argentinaSi, tailandSi, singapurSi, sul 42-mde qveyanaSi. warmoebuli
katerebis 80% saeqsporto iyo.
azov-Savi zRvis auzSi Tevzis mrewvelobis erT-erT mniSvnelovan
centrs aWaris TevzsaWeri flotis sammarTvelos portSi hqonda
sakuTari misadgomi da 22 gemiani floti. TevzWera warmoebda azov-
Savi zRvis auzSi da rewvis 90% iyo qafSia. 4 gemi wiTel zRvaSi
eweoda rewvas. Produqcia gadioda belorusiaSi, ukrainasa da Tavad
saqarTveloSi.
mesame “blokSi” gaerTianebuli sawarmoebis Seqmna ganapiroba
orma faqtorma: kvalificiuri muSaxelis arsebobam da baTumis
navsadguriT eqsport-importis operaciebis warmoebis SesaZleblobam.
maT ricxvs miekuTvneboda: manqanaTmSenebeli qarxana, romelic uSvebda
Cais gadamamuSavebel, Rvinisa da sakonservo mrewvelobisTvis saWiro
teqnologiur mowyobilobebs. produqcia gadioda saqarTvelos yvela
Caisa da Rvinis qarxanaSi, aseve ruseTSi, azerbaijanSi, uzbekeTSi,
yazaxeTSi, vietnamSi, CexoslovakiaSi, monRoleTSi, avRaneTSi, kubaSi,
indoeTSi. qarxnis wilad modioda manqanaTmSeneblobis dargis
mTliani samrewvelo produqciis 18, 3%, xolo baTumis mrewvelobis 2,
8%. eleqtromeqanikuri qarxnis produqcia eleqtrosawevara,
igzavneboda kubaSi, siriaSi, monRoleTSi, poloneTSi, iranSi,
avRaneTSi, nigeriaSi, TurqeTSi, iugoslaviaSi. transformatorebis
qarxnis produqcia gadioda evropis socialistur qveynebSi, kubaSi,
monRoleTSi, iaponiaSi, indoeTSi, siriaSi, vietnamSi, kampuCiaSi,
iranSi, koreaSi, laosSi, libiaSi, saberZneTSi, alJirSi, angolaSi,
mozambikSi, iemenSi, eTiopiasa da CineTSi. qimiur-farmacevtuli qarxana
produqcias agzavnida iranSi, eraySi, rumineTSi, bulgareTsa da sxv.
-
42
qveynebSi. sul baTumis portidan 1980-ian wlebSi saeqsportod gadioda
ocdaTerTmeti dasaxelebis produqcia 64 qveyanaSi.
dargobrivi struqtura 60-iani wlebidan 80-iani wlebis bolomde
ucvleli iyo. gamoSvebuli samrewvelo produqcia raodenobrivad da
fulad gamoxatulebaSi ganuxrelad izrdeboda. mTlianad baTumis
samrewvelo kompleqsSi 40 sawarmo iyo. aqedan saporto-samrewvelo
kompleqsmaformirebeli 8 sawarmos sasaqonlo produqciaze modioda
mTliani produqciis 57,7%, samrewvelo personalis 49,6%, mogebis 55,7%.
(cifrobrivi masala aRebulia aWaris statistikis sammarTveloSi). 1988
wels kompleqsmaformirebelma dargebma aWaris assr mTliani
samrewvelo produqciis 51% awarmoes, xolo respublikis samrewvelo
produqciis 4,9% (Батуми город дружбы, 1989 г).
foTis saporto-samrewvelo kompleqsi, moicavda Semdeg blokebs:
I bloki:sazRvao porti
II bloki: sazRvao mdebareobiT ganpirobebuli dargebi. gemTmSenebeli qarxana, saqTevzmrewvi, TevzWeris kolmeurneoba
foTSi XX saukunis 80-iani wlebisTvis 20 sawarmo iyo. 1985 wels
gamoSvebuli iyo 197 086 maneTis samrewvelo produqcia. aqedan
saporto-samrewvelo kompleqsis sawarmoebze modioda 163 057 maneTi,
anu mTliani samrewvelo produqciis 82%. saeqsporto produqcias
foTSi awarmoebda 5 samrewvelo sawarmo, xuTive ssk-Si iyo. saqoneli
gadioda 40 qveyanaSi. gemTmSenebeli qarxana wyalqveSa frTian katarRa
“kolxidas” uSvebda, weliwadSi 45 cals italiisTvis, espaneTisTvis,
iugoslaviisTvis, saberZneTisTvis. miwismwovi manqanebi gadioda gdr-
Si, poloneTSi, rumineTSi, vietnamSi. dabalvoltiani aparatura –
III bloki: portis eqsport-importuli operaciebiT da kvalificiuri
muSa xeliT ganpirobebuli dargebi. wisqvilqarxana, Cais kombinati,
hidromeqanizmebis qarxana, foTieleqtroaparati,
transformatorebis qarxana, eleqtromeqanikuri gamaZliereblebis
qarxana
-
43
bulgareTSi, alJirSi, koreaSi, pakistanSi, siriasa da sxv.
“foTieleqtroaparatis” produqcia winaRobis yuTebi, magnituri velis
gamaZliereblebi, wriuli denis mimRebebi igzavneboda saeqsportod 40
qveyanaSi alJirSi, inglisSi, tanzaniaSi, TurqeTSi, siriaSi da sxv. 1985
wels SromiTi resursebi foTis mosaxleobis 49,7% -s Seadgenda.
aqedan mrewvelobasa da portSi muSaobda – 67,5%; baTumSi SromiTi
resursebi mosaxleobis 48,6% Seadgenda da mrewvelobasa da portSi
44,3% muSaobda.
aqve mogvyavs baTumisa da foTis mTliani samrewvelo produqcia
1970-1985ww, sadac naTlad Cans saporto-samrewvelo kompleqsSi
Semaval sawarmoTa maRali wili. saporto samrewvelo kompleqsi am
qalaqebis socialur ekonomikur ganviTarebis mamoZravebeli,
specializaciis ganmsazRvreli da qalaqwarmomqmneli faqtori iyo.
117.6 127.9136.9
196.8
31.7 41.2
76.690.9
72.0
111.2
59.0
233.2221.3
520.9
372.5
289.3
0
100
200
300
400
500
600
1970 1975 1980 1985
I I bloki II I bloki danarCeni sul baTumi
baTumi mTliani produqcia
(mln. maneTi)
wyaro: statistikuri krebulebi
-
44
43
61
83
108
36 38
53
19 2125
12
97.0
189.2
70
120.2
160.9
0
20
40
60
80
100
120
140
160
180
200
1970 1975 1980 1985
I I bloki III bloki danarCeni sul foTi
ფოთი mTliani produqcia
(mln. maneTi)
wyaro: sxvadasxva wlebis statistikuri krebulebi
amrigad, baTumisa da foTis saporto-samrewvelo kompleqsebi,
romlebic viTardeboda uSualod portisa da zRvispira geografiuli
mdebareobis upiratesobebis gamoyenebiT, mniSvnelovan
qalaqwarmomqmnel faqtorebs warmoadgendnen XX saukunis 90-ian
wlebamde. isini aseve gansazRvravdnen am qalaqebis samrewvelo
specializacias da qveynis samrewvelo-teritoriuli kompleqsis
SeqmnaSi mniSvnelovan rols asrulebdnen, iyenebdnen ra xelsayrel
satransporto-geografiul mdebareobas ssrk-is evropuli nawilis
ganviTarebuli regionebis mimarT, tranzitul mdebareobas iranis
mimarT da xelsayrel mdebareobas TviTon amierkavkasiaSi.
gardamavali ekonomikis pirobebSi, meurneobis ganviTarebisTvis
saWiro materialuri da socialuri resursebis arsebobis miuxedavad
baTumisa da foTis saporto-samrewvelo kompleqsebi (ssk) daiSala da
qalaqebi dRemde ver iyeneben zRvispira mdebareobiTa da portebis
funqcionirebiT SesaZlo ganviTarebisa da zrdis saSualebebs.
baTumSi samasamde sawarmoa registrirebuli da arc erTi araa
dakavSirebuli zRvispira mdebareobasa da saporto saqmianobasTan.
foTis sameurneo profilSi ufro metadaa SenarCunebuli ssk-s
specializacia. 250-ze meti daregistrirebuli sawarmodan mxolod
rvaa moqmedi da maT Soris saporto-samrewvelo kompleqsSi Semavali
wisqvilqarxana, foTihidromanqana da gemTsaSeni qarxana. mTliani
gamoSvebuli samrewvelo produqcia 2009 wels – 1 699 500 aTasi lari
-
45
iyo. aqedan 502 300 lari swored am sami qarxnis wilia; kidev 890 200
lariki sami Tevzis gadamamuSavebeli qarxnis, rac mTeli samrewvelo
produqciis 81%-s Seadgens. mrewvelobaSi dasaqmebulia 1520 kaci.
zemoT CamoTvlil 6 sawarmoSi mrewvelobaSi mTlianad dasaqmebulTa
45,3%-ia.
saporto qalaqebSi mosaxleobis mateba-klebisa dasameurneo
cxovrebis daqveiTeba-ganviTarebis mizezebi sqematurad ase gamovsaxeT:
XX saukune, sabWoTa kavSiris SemadgenlobaSi. socializmi.
mosaxleobis mateba, meurneobis ganviTareba.
mizezebi:
1. zRvispira mdebareobis upiratesobebis gamoyeneba
2. qalaqebis funqciuri datvirTva saporto-samrewvelo da
turistul-rekreaciuli kompleqsebis ganviTarebis meSveobiT
3. politikuri da socialur-ekonomikuri stabiluroba
XIX saukunis I naxevari: mosaxleobis kleba, meurneobisa da saqalaqo
cxovrebis ganviTarebis dabali done.
mizezebi:
1. bunebrivi faqtorebi - klimati, Waobebi2. malaria3. TurqeTis batonoba4. tyveTa syidva5. qalaqebis funqciuri datvirTvis uqonloba
XIX saukunis bolo,ruseTis imperiis SemadgenlobaSi. Kapitalizmis
Casaxva. mosaxleobis mateba, meurneobis ganviTareba.
mizezebi:
1. sofelSi mciremiwianoba, miwaze maRali arenda, migracia
qalaqebSi
2. zRvispira mdebareobis upiratesobebisadmi misawvdomoba
3. qalaqebis satransporto-savaWro da samxedro-
administraciuli funqciiT datvirTva
-
46
XXsaukunis bolo, XXI saukunis dasawyisi. saxelmwifo
damoukidebloba, gardamavali ekonomika. mosaxleobis kleba,
meurneobis daqveiTeba:
mizezebi:
1. bunebriv-ekologiuri katastrofebi
2. eTnikuri da politikuri konfliqtebi
3. ekonomikuri krizisi
4. sameurneo specializaciisa da gasaRebis bazrebis dakargva da
axlis Zieba
5. qalaqebis funqciuri SezRuduloba
XIX saukuneSi mTavari qalaqwarmomqmneli faqtorebia sazRvao
transportisa da vaWrobis, sanavsadguro meurneobisa da samxedro-
mmarTvelobiT-administraciuli funqciebis ganviTareba.
XX saukuneSi sabWoTa periodi saporto qalaqebis saporto-
samrewvelo da sakurorto-turistuli kompleqsebis swrafi
ganviTarebiT xasiaTdeba. xelsayreli zRvispira mdebareoba baTumsa
da foTs saporto-samrewvelo centrebad ayalibebs, rac dasaqmebis
sferos gafarToebasa da mosaxleobisa da ekonomikis zrdas iwvevs.
damoukideblobis mopovebis Semdeg saporto qalaqebma dakarges
funqciebi. saporto-samrewvelo kompleqsebi daiSala. sawarmoebma
dakarges gasaRebis bazari da SeaCeres funqcionireba. portebi
gadavida kerZo sakuTrebaSi da Tanac ucxoelTa xelSi, romelTaTvis
umTavresi mizani mogebis naxvaa da ara qalaqisa da qveynis
ganviTarebaze zrunva.
dRes qarTul portebs dakarguli aqvT qalaqganmaviTarebeli
funqcia. saporto aglomeraciebsa da portebs Soris moSlilia
funqcionalur-sivrciTi komunikacia da gawyvetilia ekonomikuri
kavSirebi, maSin roca porti da qalaqi erTmaneTisTvis mudmiv
socialur, infrastruqturul da sameurneo sayrdens warmoadgens. asea
evropaSi, sadac portebi Tavis irgvliv qmnian ekonomikur kvanZebs da
didia maTi partisipacia saqalaqo meurneobisa da infrastruqturis
ganviTarebaSi.
-
47
2.2. qarTuli portebi, rogorc samxreT kavkasiis regionuli
ganviTarebis faqtori
sabWoTa kavSiris daSlam safuZvlianad Secvala geopolitikuri
viTareba evraziaSi. samxreT kavkasia, romelic yofili sabWoeTis Cixs
warmoadgenda da naklebad intensiuri sagareo ekonomikuri
urTierTobebi hqonda, axal realobaSi evraziul arealSi
aRmosavleT-dasavleTuri Tu CrdiloeT-samxreTuli ganzomilebebis
gadakveTaze satransporto-sakomunikacio qselTa samomavlo
mimarTulebebis ganviTarebis dadgenisas ganmsazRvreli faqtori
gaxda. saqarTvelos aqvs pretenzia iyos samxreT kavkasiis “sazRvao
WiSkari”, radganac samxreT kavkasiis qveynebs Soris mas gamorCeuli
strategiuli mdebareoba aqvs Sav zRvaze gasasvlelis gamo. regionis
ori qveyana, azerbaijani da somxeTi, sagareo ekonomikur
urTierTobebis mniSvnelovan wils saqarTvelos portebis meSveobiT
axorcieleben ara marto XX saukunis bolos damoukideblobis
mopovebis periodidan, aramed XIX saukunis dasawyisidan, roca samive
qveyana ruseTis imperiis SemadgenlobaSi iyo.
XIX s-is 80-iani wlebidan mefis ruseTma aWara SemoierTa da
danarCeni saqarTvelosgan mowyvetilma baTumma ekonomikuri kavSirebis
aRdgena daiwyo. amas daerTo rusuli bazris gafarToebis mizniT
saqarTvelosa da amierkavkasiaSi sarkinigzo xazebisa da dasavleT da
aRmosavleT saqarTvelos Soris damakavSirebeli axali gzebis gayvana.
1883 wels daiwyo baTumis navsadguris mSenebloba da ganisazRvra misi,
rogorc baqos navTobis msoflio bazarze erTaderTi mimwodeblis
specializacia. 1890 wels gaixsna suramis sauReltexilo rkinigza.
amierkavkasiis rkinigzis eqspluataciis dawyebam gamoiwvia kavSirebis
gaRrmaveba baqos, Tbilissa da baTums, anu kaspiisa da Savi zRvis
auzebs Soris; aseve saqarTvelos SigniT qalaqebsa da sasoflo
dasaxlebebs Soris. mTlianad amierkavkasiis ruseTsa da evropasTan
dakavSirebam ki ganaviTara saerTaSoriso savaWro-ekonomikuri
kavSirebi, gamoiwvia saqarTveloSi kapitalizmis Casaxva da
-
48
feodaluri daqucmacebulobidan erTiani Sida erovnuli bazris
Seqmnisken svla.
XIX s-is bolos saqarTvelos SavizRvis auzSi ori mZlavri
sazRvao navsadguri hqonda baTumisa da foTis saxiT.
1,760,000
926,300
702,700
94,30091,000
243,000
1,030,700
1,071,400
585,900
172,000
655,600
312,000
0
200,000
400,000
600,000
800,000
1,000,000
1,200,000
1,400,000
1,600,000
1,800,000
2,000,000
1884 1887 1890 1902 1905 1908 1910 1912 1913
baTumi foTi
tvirTbrunva
foTis navsadguris tvirTbrunva 1884 wels iyo 172 000 tona, 1902
wels - 585 900 tona, 1913 wels ki 1 071 400 tonamde gaizarda. portis
tvirTbrunvaSi marganecis wili iyo 88 %, rac evropaSi moxmarebuli
marganecis 70% Seadgenda.
baTumis navsadgurisM tvirTbrunva 1883 wels – 91 000 tona iyo,
1902 wels – 1 760 000 tona. 1883 wels navTobproduqtebis wili
tvirTbrunvaSi 54,5% Seadgenda, 1902 wels – 74,4%. es iyo navTobis
eqsportis piki, ruseTs mTlianad epyra evropis bazari, magram male
konkurenti gamouCnda aSS-s saxiT, rac baTumis portis
tvirTbrunvazec aisaxa (jaoSvili 1996).
orive navsadguridan gasuli tvirTebis geografia aseTi iyo:
azerbaijanuli Zirtkbila; qarTuli, azerbaijanuli da sparsuli
kaklis morebi safrangeTisTvis, germaniisTvis, inglisisa da
belgiisTvis; qarTuli da azerbaijanuli abreSumis parki –
safrangeTisa da italiisTvis.
Semodioda: taris masalad xe-tye galiciidan, bukovinidan,
volgispireTidan; Savi liToni mariupolidan da taganrogidan
(ruseTi) saqarTvelosa da azerbaijanisaTvis; fqvili saqarTvelosTvis
da TurqeTisTvis odesidan, rostovidan, qerCidan, novorosiiskidan; Cai
-
49
CineTidan, iaponiidan da indoeTidan amierkavkasiisaTvisa da
sparseTisaTvis; TeTri Tunuqi inglisidan taris warmoebisaTvis,
safrangeTidan ki spilenZi da kala saqarTvelosTvisa da
azerbaijanisaTvis (jaoSvili 1996).
foTisa da baTumis portebis meSveobiT amierkavkasiis regionis
msoflio ekonomikur brunvaSi CarTvaSi gavlenas axdenda qveynis
politikur-ekonomikuri mdgomareoba da saerTaSoriso viTareba.
portebis roli umniSvnelo iyo Turqebis okupaciis periodSi da
mxolod XIX s-is 50-iani wlebidan gaizarda, roca baTumSi daarsda
ruseTis imperiis sazRvao da savaWro sazogadoebis saagento da aigo
foTis navsadguri. Semobrunebis xanaa XIX s-is 70 –iani wlebi, roca am
ori qalaqis geografiuli mdebareobis gamoyeneba saWiro gaxda baqos
navTobisa da WiaTuris ma