new ivane javaxisvilis saxelobis tbilisis saxelmwifo universiteti … · 2014. 9. 8. · 2...

175
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti Tamar dolbaia saqarTvelos saporto sistemebis funqcionirebisa da ganviTarebis geografiuli kanonzomierebebi sazogadoebrivi geografiis doqtoris akademiuri xarisxis mosapoveblad samecniero xelmZRvaneli sruli profesori ioseb saluqvaZe 2011

Upload: others

Post on 24-Oct-2020

6 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

  • ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti

    Tamar dolbaia

    saqarTvelos saporto sistemebis funqcionirebisa da ganviTarebis

    geografiuli kanonzomierebebi

    sazogadoebrivi geografiis doqtoris akademiuri xarisxis

    mosapoveblad

    samecniero xelmZRvaneli

    sruli profesori ioseb saluqvaZe

    2011

  • 2

    saqarTvelos saporto sistemebis formirebisa da ganviTarebis

    geografiuli kanonzomierebebi

    Sesavali: 4

    I Tavi: saporto sistemebis roli da adgili msoflio meurneobaSi 11

    1.1. saporto sistemebis msoflio gamocdileba 11

    1.2. Tavisufali ekonomikuri zonebi da saqarTvelo 21

    1.3. empiriuli kvlevis monacemebi 29

    I Tavis daskvna: 35

    II Tavi: qarTuli portebis funqciuri datvirTva 37

    2.1. qarTuli portebi, rogorc qalaqwarmomqmneli faqtori 37

    2.2. qarTuli portebi, rogorc samxreT kavkasiis regionuli

    ganviTarebis faqtori 47

    2.3. qarTuli portebis satranzito funqcia, rogorc qveynis

    ekonomikuri ganviTarebis faqtori 52

    2.4. saporto qalaqi VS turistuli qalaqi 64

    II Tavis daskvna: 70

  • 3

    III Tavi: qarTuli portebis roli da adgili Savi zRvis auzSi 73

    3.1. Savi zRvis auzis portebis SedarebiTi analizi da ranJireba

    funqciuri niSniT 73

    3.2. Savi zRvis auzis portebis klasifikacia: empiriuli kvleva 107

    3.3.baTumisa da foTis saporto sistemebis Tanamedrove mdgomareoba 121

    III Tavis daskvna: 139

    ZiriTadi daskvnebi: 141

    gamoyenebuli literatura: 145

    danarTi: 154

  • 4

    Sesavali:

    Tanamedrove msoflio sawarmoo ZalTa ganlagebis erT_erTi

    mniSvnelovani Taviseburebaa zRvispira raionebSi mosaxleobisa da

    warmoebis mzardi koncentracia.

    XX saukunis meore naxevridan, sagareo ekonomikuri kavSirebis

    gaRrmavebisa da sazRvao transportis ekonomikuri upiratesobebis

    gamoyenebis safuZvelze xdeba zRvis sanapiro raionebis swrafi

    ganviTareba da yalibdeba maTTvis specifiuri eqsport-importul

    operaciebze orientirebuli sameurneo - teritoriuli sistemebi.

    1970-iani wlebidan saerTaSoriso samarTlebrivi reJimiT

    msoflio okeaneSi 200 miliani ekonomikuri zona Seiqmna, ramac kidev

    ufro diversificirebuli gaxada sanapiro regionebi da gaaZliera

    maTi mniSvneloba.

    zRvispira sameurno-teritoriuli sistemebis swrafi ganviTareba

    ganapiroba Sromis saerTaSoriso ganawilebis rolis zrdam, sameurneo

    brunvaSi okeanuri resursebis farTod Cabmam, sazRvao transportis

    ekonomikuri upiratesobis gamoyenebam da maRalganviTarebuli

    qveynebis orientaciam importul nedleulze.

    mTel rig qveynebSi saporto sistemebi depresiuli regionebis

    ganviTarebis faqtorad, egreTwodebul “zrdis polusebad”iqca (knox

    1998).

    XX saukunis meore naxevridan saerTaSoriso ekonomikur

    urTierTobaTa sistemaSi, fexs ikidebs neomerkantilizmis (ekonomikuri

    nacionalizmis) Teoria, romlis momxreni Tvlian, rom msoflio

    ekonomikas regionul blokebad danawileba elis. integracia

    ganxorcieldeba msoflios sxvadasxva regionis farglebSi, radganac

    “calkeuli qveynebi ver SeZleben iyvnen konkurentunarianni, Tumca

    verc suverenulobaze aiReben xels da maTTvis suverenulobisa da

    ekonomikuri keTildReobis metnaklebad Sexameba regionaluri

    integraciis gziT moxerxdeba” (rondeli1995:185).

  • 5

    regionuli integracia saerTaSoriso politikaSi ganisazRvreba,

    rogorc “saxelmwifoTa SezRuduli ricxvi, romelTa kavSirsac

    ganapirobebs geografiuli siaxlove da urTierTdamokidebulebis

    maRali done” (Nye1968).regionul dajgufebebs gansxvavebuli miznebi

    aqvT: Sidaregionuli vaWrobis ganviTareba, usafrTxoeba, kulturul-

    eTnikuri tradiciebis dacva, socialuri-ekonomikuri ganviTareba da

    sxv.

    evropis qveynebis msgavsad saxelmwifoTa jgufebi cdiloben

    Seqmnan regionuli blokebi sxvadasxva mizniT. socialisturi banakis

    daSlis Sedegad aRmocenebuli damoukidebeli saxelmwifoebic

    TavianTi ganviTarebis xsnas msoflio globalur sivrceSi regionuli

    blokebis meSveobiT CarTvaSi xedaven.

    ase gaCnda saerTaSoriso urTierTobaTa sistemaSi CvenTvis

    saintereso axali terminebi, samxreT kavkasiisa da Savi zRvis auzis

    qveynebis regionebi.

    sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg evrokavSiris satransporto

    strategiaa evropuli bazris gafarToeba saerTaSoriso satransporto

    derefnebis ganviTarebis gziT, rac postsocialisturi qveynebis

    evropul sivrceSi CarTvis erTerT saukeTeso saSualebad miiCneva.

    evrokavSirisTvis aseve prioritetuli sakiTxia satransporto

    nakadebis diversifikacia da axali derefnebis gaWra saqarTvelosa da

    samxreT kavkasiaze, ruseTze gamavali umniSvnelovanesi satransporto

    derefnebis alternetivad.

    axal realiebSi, saqarTvelos ganviTarebis realuri resurss

    satranzito potencialis gamoyenebis gziT regionul blokebSi Sav

    zRvaze gamavali portebis meSveobiT funqciuri datvirTvis

    gaZlierebaSi vxedavT.

    axalma viTarebam Secvala saqarTvelos geostrategiuli funqcia

    da sadisertacio kvlevis aqtualobas globalur sivrceSi mimdinare

    swored am metad mniSvnelovan procesebSi qarTuli portebis

    meSveobiT qveynisa Tu regionis CarTvisa da ganviTarebis

    SesaZleblobebis SeswavlaSi vxedavT.

  • 6

    kvlevis mizania saqarTvelos portebis adgilisa da rolis

    gansazRvra saporto qalaqebis, qveynisa da regionis ganviTarebasa da

    globalur ekonomikur sivrceSi CarTvaSi. am miznis misaRwevad

    saWiroa Semdegi amocanebis gadaWra:

    1. portebis resursuli potencialis Seswavla

    2. portebis ganviTarebis faqtorebis gamovlena da analizi

    3. portebis momsaxurebisa da tvirTnakadebis analizi

    4. portebis da saporto qalaqebis urTierTkavSirebis dadgena

    5. portebis gavlenebis Seswavla saporto qalaqze, qveyanasa da

    regionze

    6. portebis SedarebiTi analizi Savi zRvis auzis regionis WrilSi

    7. portebis ranJireba

    8. portebis klasifikaciisaTvis saWiro parametrebis SemuSaveba

    kvlevis obieqti: baTumisa da foTis saporto sistemebi.

    kvlevis sagani: saporto sistemebis organizacia da funqcionireba;

    saporto sistema, rogorc saporto qalaqis, qveynisa da regionis

    ganviTarebis instrumenti.

    naSromSi gamoyenebuli Teoriebi: neomerkantilizmis, ganlagebis,

    globalizaciis.

    neomerkantilizmis, anu ekonomikuri nacionalizmis Teoria miiCnevs,

    rom msoflio ekonomika daiyofa regionul blokebad. yoveli bloki

    ibrZolebs bazrebis, nedleulis, kapitaldabandebebis ganawilebis

    gamo. “regionalizacia saSualebas miscems saxelmwifoebs maqsimaluri

    politikuri da ekonomikuri suverenitetis SenarCunebasTan erTad

    masStaburi ekonomikiTa da urTierTdamokidebulebiT isargeblon . . .

    regionul blokebSi integraciiT suverenuli saxelmwifoebi SeZleben

    winaaRmdegoba gauwion globalur gareSe Zalebs” (rondeli 1996:185). am

    Teoriidan gamomdinare ganvixileT saqarTvelos saporto sistemebis

    roli da adgili Savi zRvis auzis qveynebis regionul blokSi.

    marTalia bloki ganviTarebis Canasaxovan stadiaSia, magram qveynebs

  • 7

    integraciisa da urTierTTanamSromlobis didi survili aqvT. aseve

    ganvixileT qarTuli portebis mniSvneloba samxreT kavkasiis

    regionisTvis, rogorc globalur ekonomikur sivrceSi CarTvis

    saSualeba.

    ganlagebis, anu sivrciTi analizis, Teoria safuZvels iRebs

    Standortis Teoriidan. esaa sawarmoTa ganlagebis Teoria, romlis

    gamoCenili warmomadgenelia vilhelm launhardti. misi Teoriis

    Tanaxmad, romelsac hqvia “launhardtis samkuTxedi”, warmoebis

    optimaluri ganlagebiT SesaZlebelia satransporto xarjebis

    minimizacia. am skolis cnobili warmomadgenlebia a. lieSi, i. tiuneni,

    d. harki, p. hageti, a. veberi, romelsac ekuTvnis “warmoebis ganlagebis

    sufTa Teoria”, J. aizardi, romelic agreTve regionuli mecnierebis

    fuZemdebelia, a. probsti, romelsac ekuTvnis teritoriuli dagegmvisa

    da ganlagebis koncefcia, rac gamoixata sabWoTa kavSirSi

    teritoriul-sawarmoo kompleqsebis koncefciis ganviTarebaSi. Cveni

    Seswavlis obieqti saqarTvelos saporto sistemebi, swored sabWoTa

    periodSi Seqmnili saporto-sawarmoo kompleqsebis memkvidrea.

    globalizaciis Teoria aris msoflio ekonomikuri, politikuri da

    kulturuli integraciisa da unifikaciis Teoria. globalizaciis

    subieqtia regionalizacia, romelic amartivebs sameurneo

    urTierTobebs qveynebs Soris da uzrunvelyofs saerTo ekonomikur

    sivrces. globalizaciis regionuli scenaria glokalizacia, roca

    regionuli bazris, regionuli meurneobebis Camoyalibeba xdeba

    regionis momxmareblis gemovnebisa da moTxovnilebebis mixedviT.

    glokalizacia eyrdnoba kulturaTa Soris komunikacias regionul

    doneze.

    Savi zRvis auzis qveynebs msgavsi socialur-ekonomikuri

    ganviTarebis done da kulturul-istoriuli fesvebi aqvT TurqeTis

    garda. postsabWoTa sivrcidan gamosvlis Semdeg, am qveynebs aqvT

    mcdeloba regionuli urTierTkavSirebis gaRrmavebis gziT

    daimkvidron adgili globalur sivrceSi. samxreT kavkasiis regionis

  • 8

    qveynebi bolo ori saukunis manZilze ruseTis imperiis erTian

    sivrceSi ayalibebdnen kulturul-ekonomikur urTierTobebs da maTi

    globalur sivrceSi CarTvis yvelaze mniSvnelovani gza qarTul

    portebze gadis.

    kvlevis meTodebi: SedarebiTi analizis, istoriuli, savele,

    statistikuri, SWOT-analizis, sociologiuri da sxva meTodebis

    kompleqsuri gamoyeneba da sistemuri midgoma.

    monacemebis mopovebis meTodebi:

    movipoveT statistikuri monacemebi portebis saitebidan,

    bulgareTis, ukrainis, ruseTis portebis administraciebidan, saporto

    qalaqebis uwyebrivi organizaciebidan da saqarTvelos ekonomikis

    saministros, statistikis depatramentisa da sxva saxelmwifo

    dawesebulebebidan.

    anketirebis meTodiT CavatareT struqturirebuli raodenobrivi

    gamokiTxva. es aris damatebiTi monacemebis meTodi mosaxleobis

    molodinebisa da ganzraxvebis Sesaswavlad saqarTveloSi Tavisufali

    ekonomikuri zonebis Seqmna-ganviTarebasTan dakavSirebiT. gamoikiTxa

    80 respondenti: foTSi – 39 (48,75%), baTumSi – 23 (28,75%), TbilisSi –

    18 (22,5%). respondentebis SerCeva sami qalaqis im mosaxleobaze

    ganxorcielda, romlebic Tezis problematikas met-naklebad

    icnobdnen. aseve gamoviyeneT i. aizenisa da m. fiSbainis miznobrivi

    qcevis modeli, romelic zomavs adamianis qceviT ganzraxvas.

    gamovkiTxeT 100 respondenti foTsa da baTumSi. moqalaqeTa qcevis

    garkveva maTi molodinebis gaTvaliswinebiT mniSvnelovania

    Tavisufali zonis proeqtis mimarT damokidebulebis kuTxiT. qceviTi

    ganzraxvis codna saSualebas gvaZlevs garkveuli albaTobiT

    viwinaswarmetyveloT mosaxleobis mxardaWeris xarisxi Tavisufali

    zonis ganxorcielebis mimarT da amavdroulad ganvsazRvroT am

    qceviTi ganzraxvis safuZveli.

  • 9

    raodenobriv meTodebTan erTad gamoyenebul iqna Tvisebrivi

    meTodic. kerZod, siRrmiseuli intervius safuZvelze, gamovkiTxeT

    eqspertTa jgufi. eqvsi eqsperti SevarCieT socialuri da ekonomikuri

    geografiis Teoriis, qalaqebisa da transportis geografiis,

    ekonomikisa da Tezebis codnisa da saporto-satransporto sferos

    dargobrivi kvalifikaciis mixedviT.

    monacemebis analizis meTodebi:

    movaxdineT mopovebuli monacemebis tipologizacia, Tematuri

    blokebis gamoyofa, miRebul monacemTa ranJireba.

    portebis Sesaxeb mopovebuli statistikuri monacemebi da

    raodenobrivi gamokiTxvis monacemebi damuSavda SPSS 19.0-Si. eqsperTta

    azris Seswavla da miRebuli monacemebis damuSaveba moxda Tvisebrivi

    kontent-analizis safuZvelze.

    ganvaxorcieleT monacemebis korelaciuri, regresiuli da

    faqtoruli analizi.

    miRebul masalaze dayrdnobiT Camoyalibda ZiriTadi daskvnebi

    da gamovlinda Sesabamisi kanonzomierebebi.

    mecnieruli siaxle:

    1. ganxorcielda saqarTvelos saporto sistemebis kompleqsuri

    geografiuli Seswavla.

    2. saporto sistemebisadmi miZRvnili literaturis analizisa da

    sakuTari gamocdilebis safuZvelze dadginda saporto

    sistemebis funqcionirebis Sefasebis parametrebi.

    3. Seiqmna portebis klasifikaciis modeli.

    4. Catarda Savi zRvis auzis portebis ranJireba da klasterebad

    dayofa.

    5. SemuSavda kvlevis kompleqsuri midgomis meTodologia da

    Sesabamisi procedurebi, romlis meSveobiTac pirvelad Catarda

    Savi zRvis auzis portebis SedarebiTi analizi.

  • 10

    naSromis praqtikuli mniSvneloba:

    naSromi daexmreba saxelisuflebo struqturebsa da eqspertebs

    qveynis sazRvao politikis SemuSavebaSi.

    naSromis daskvnebi da ZiriTadi mignebebi SeiZleba

    warmoadgendes safuZvels sxvadasxva administraciuli donis

    gadawyvetilebebis miRebisaTvis

    disertaciis masalebi daexmareba saxelmwifo da uwyebriv

    dawesebulebebs saporto qalaqebisa da qveynis socialur-

    ekonomikuri ganviTarebis gzebis Semdgomi gansazRvrisaTvis

    Cvens mier miRebuli Sedegebi SeiZleba gamoyenebuli iqnas sxva

    qveynebisa da regionebis saporto sistemebis dawvrilebiTi

    kvlevisTvis, maTi SedarebiTi analizis, klasifikaciisa da

    ranJirebisaTvis.

    saporto administraciebs daexmareba konkurenti portebis

    parametrebis Seswavlasa da politikis dagegmvaSi.

    masalis gamoyeneba SesaZlebelia saswavlo procesSi swavlebis

    samive safexurze.

    naSromis struqtura da moculoba: disertacia Sedgeba Sesavlis,

    sami Tavis, daskvnis, literaturis nusxisa da danarTisagan.

    disertaciis moculoba Seadgens teqstis 144 gverds, 12 cxrils, 58

    grafiks, literaturis 159 dasaxelebas, 14 cxrilisa da 4 rukis

    Semcvel 20 gverdian danarTs.

  • 11

    I Tavi: saporto sistemebis roli da adgili msoflio meurneobaSi

    1.1.saporto sistemebis msoflio gamocdileba

    sawarmoo ZalTa zRvispira teritoriuli organizaciis

    ganviTarebis msoflio gamocdilebas Tu gadavxedavT, amJamad

    msoflioSi gamoiyofa sanapiro zolis teritoriul-sivrciTi

    organizaciis ori ZiriTadi forma: zRvispira saporto-sameurneo

    teritoriuli sistemebi da Tavisufali ekonomikuri zonebi.

    sanapiro regionebis ganviTarebisa da funqciaTa diversifikaciis

    mizezebis axsna SesaZlebelia sxvadasxva faqtoriT, romelTaganac

    Cveni azriT umniSvnelovanesia (Марков1979):

    pirveli - Sromis saerTaSoriso geografiuli danawilebis

    gaRrmaveba, msoflio sameurneo kavSirebis ganviTareba, nedleulis

    mopovebisa da produqciis warmoebis gansxvavebuli sivrciTi

    orientacia, tvirTnakadebis axali masStabebi da mimarTulebebi.

    Sedegad, “saporto” gaxda mrewvelobis bevri dargi, moxda

    mrewvelobis “Zvra” zRvisken, Seiqmna saporto-sameurneo sistemebi.

    faqtorTa meore jgufi dakavSirebulia sazRvao transportze

    samecniero-teqnikur progresTan, sazRvao gadazidvebis swraf

    zrdasTan, "ekonomikuri manZilebis" SemcirebasTan, gemebis tonaJis

    zrdasa da gadazidvaTa Rirebulebis SemcirebasTan, sanapiro

    infrastruqturis gaumjobesebasTan. yovelive aman konkurentunariani

    gaxada Sor manZilze sazRvao gadazidvebi, gaizarda sazRvao

    navsadgurebis tvirTbrunva, ganviTarda saporto da satransporto

    infrastruqtura, ramac gaaadvila rogorc saporto momsaxureba, aseve

    hinterlandebTan portebis dakavSireba.

    faqtorTa mesame jgufi dakavSirebulia okeanis mineraluri da

    energetikuli resursebis aTvisebasTan, kontinentur Selfze

    wiaRiseulis mopovebasTan, sanapiro zolSi turistul-rekreaciuli

    sistemebis ganviTarebas.

    dReisaTvis msoflioSi Seqmnilia saporto-sameurneo sistemebis

    mTeli rigi tipebi, romelTa specifikuroba ganpirobebulia qveynis

    bunebrivi pirobebiT, ekonomikur-geografiuli mdebareobiT, sawarmoo

  • 12

    ZalTa ganviTarebis xarisxiT, adgiliT Sromis saerTaSoriso

    geografiul danawilebaSi, esenia:

    ganviTarebuli qveynebis saporto sameurneo sistemebi, romlebSic

    gamoiyofa:

    ganviTarebuli qveynebis mravalfunqciuri saporto-sameurneo

    sistemebi. maTi niSnebia: sagareo vaWrobis didi roli, importul

    nedleulze orientirebuli saeqsporto mniSvnelobis

    mravaldargovani gadamamuSavebeli mrewveloba, ganviTarebuli

    infrastruqtura, mWidro kavSirebi hinterlandTan. isini did

    rols TamaSoben qveynis politikasa da ekonomikaSi.

    ganviTarebuli qveynebis specializirebuli saporto-sameurneo

    sistemebi. maTSi prevalirebs importuli navTobis, madnisa da

    sasoflo-sameurneo nedleulis gadamuSaveba.

    ganviTarebadi qveynebis saporto-sameurneo sistemebSi gamoiyofa:

    laTinuri amerikisa da aziis SedarebiT ganviTarebuli saporto-

    sameurneo sistemebi, romlebSic hipertrofiuladaa Tavmoyrili

    qveynebis ekonomikuri potencialis mniSvnelovani nawili.

    afrikis qveynebis nedleulis saeqsporto portebi,

    sistemawarmoqmnis potenciuri kerebi.

    gardamavali ekonomikis qveynebis saporto-sameurneo sistemebi,

    romlebsac safuZvlad udevT sabWoTa kavSirSi arsebuli saporto-

    samrewvelo kompleqsebi da romelTa gavlena da roli dResac

    SenarCunebulia iseT saporto sistemebSi, rogoricaa odesa da

    iliCevski ukrainaSi, novorosiiski ruseTSi da sxv. maTTvis

    damaxasiaTebelia qalaqisa da portis sameurneo saqmianobis

    urTierTdamokidebuleba.

    ganvixiloT saporto sistemebis gamocdileba calkeuli qveynebis

    magaliTze.

    1970-ian wlebSi iaponiaSi ganviTareba daiwyo ”saporto

    metalurgiam”. iaponiisTvis, romelsac rkinis 100% Semoaqvs, portebSi

    metalurgiis ganviTareba metad momgebiania. warmoebis portebSi

    ganlagebiT xdeba iseTi zedmeti danaxarjebis Tavidan acileba,

  • 13

    rogoricaa nedleulis qveynis SigniT transportireba da Semdeg ukan,

    portebSi, misgan damzadebuli produqciis saeqsportod gatana.

    “saporto metalurgia” sxva warmoebaTa “mizidvis” kargi saSualebacaa.

    iaponiis ”wynarokeanuri sartyeli” klasikuri magaliTia giganturi

    industriuli regionisa, sadac Tavmoyrilia mosaxleobis 64% da

    gadamamuSavebeli mrewvelobis 81%, romlebic orientirebulia

    nedleulis importze da produqciis eqsportze zRviT. 190 qalaqidan,

    100 000-ze meti mosaxleobiT, 95 ganlagebulia uSualod sanapiro

    zolSi. saporto meurneobis ganviTareba qveyanaSi daiwyo me-20

    saukunis 50-iani wlebidan. 1085 sazRvao portidan 17 gansakuTrebiT

    mniSvnelovania, maT Soris tokio, iokohama, nagoia, Oosaka, kobe da

    sxva (Hajime1981:9). didia sazRvao portebis roli da mniSvneloba

    iaponuri ekonomikis ganviTarebaSi, radganac iaponias Semoaqvs

    qveyanaSi moxmarebuli fosfatis, Salisa da bambis 100%, navTobis

    99,8%, rkinis 99,5%, spilenZis koncentratis 97,5%, xorblis 93,8%, qeris

    84,4%, qvanaxSiris 73,3%, xe-tyis 56% da sxv. dasavleT evropisagan

    gansxvavebiT sasawyobo sawarmoebi erTian fasebs adgenen

    dasawyobebasa da tvirTis gadazidvaze. sazRvao transportiT

    gadaizideba sagareo savaWro tvirTis 99,9%. iaponia I adgilzea

    gemTmSeneblobiT (www.worldbank.org/countries). sanapiro wylebSi xdeba

    xelovnuri kunZulebis Seqmna, sadac ganlagebulia metalurgiuli

    qarxnebi (kavasaki), portis momsaxure nagebobebi, sacxovrebeli

    raionebi ofisebi da kulturuli obieqtebi (kobe). ekonomikis

    “saporto orientaciis” gamo, iaponias “portopolissac” uwodeben.

    “iaponuri modeli” swrafad gavrcelda amerikis SeerTebul Statebsa

    da dasavleT evropaSi.

    amerikis SeerTebul StatebSi atlantis sanapiros gaswvriv

    gamoiyofa boston-vaSingtonis megapolisi, sadac Tavmoyrilia qveynisa

    da msoflios udidesi saporto sistemebi. Pporti niu-iorki-niujersi 1

    tona gadaziduli tvirTis Rirebulebis siiafiT pirvel adgilzea

    msoflioSi. Porti yovelwliurad Statsa da adgilobriv mTavrobas

    mogebidan 2 mlrd dolars uricxavs. portSi 23 000 samuSao adgilia

    da yovelwliuri saxelfaso fondi 12 mlrd dolaria. aSS –is 189

  • 14

    saSualo porti specializirebulia masiuri tvirTebis gadamuSavebaze.

    maTze modis qveynis navTobis gadamuSavebis 14%, navTobproduqtebis

    26%, rkinis madnisa da qvanaxSiris 10%, marcvleulis 14%. navTobis

    importis raodenobis cvalebadoba xSir SemTxvevaSi gavlenas axdens

    saSualo portebis tvirTbrunvaze. qveyanaSi Semosavali saporto

    saqmianobidan Zalian didia. yoveli 600 tona tvirTis gadamuSaveba

    qmnis erT samuSao adgils erovnuli ekonomikisaTvis (www.panynj.gov).

    dasavleT evropis megapolisi evrokavSiris qveynebis ekonomikuri

    birTvi gaxda. is moicavs msoflios eqvs udides ports. maT axasiaTebT

    ufro Rrma ekonomikuri kavSirebi qveynis Sida raionebTan, vidre aSS-s

    portebs. portebis irgvliv Tavmoyrilia industriuli kvanZebi. aseTi

    saporto sistemebis struqtura standartulia: nedleulis importi da

    eqsportze orientirebuli gadamamuSavebeli mrewveloba. navTobis

    importma warmoSva mZlavri navTobgadamamuSavebeli mrewveloba,

    romelmac Tavis mxriv moizida navTobqimiac. rkinis importma warmoSva

    sanapiro metalurgia, man Tavis mxriv miizida gemTmSenebloba,

    manqanaTmSenebloba da eleqtroteqnikuri mrewveloba. naosnobis

    momsaxurebam aucilebeli gaxada gemTsaremonto bazebis ganviTareba.

    tradiciulia aq Tevzis sakonservo mrewveloba, importul nedleulze

    ganviTarebuli safqvavi da Tambaqos warmoeba. am regionSia msoflios

    udidesi porti roterdami. igi udidesi savaWro-gamanawilebeli centri

    da ubaJo sawyobebis zonaa. is lideria Txevadi da mSrali tvirTebis

    moculobasa da konteinerebis gadazidvaSi. tvirTebidan

    mniSvnelovania madani da foladi. evropis madnis bazris 40%

    braziliidan roterdamSi Semosuli madania. aqedan gadis iaponiasa da

    atlantis okeaneSi dasavleT evropis qveynebidan gamavali tvirTis

    35%. evrokavSiris qveynebis tvirTis wili roterdamis portSi 50%

    aRemateba. 2006 wels evrokavSiris 27 qveynisTvis gadatvirTuli

    tvirTis raodenoba 1,9 mlrd tona iyo. samxreT-aRmosavleT evropa

    rkinigziT dakavSirda roterdamTan da gaizarda sakonteinero

    tvirTebis moculoba budapeStTan, TesalonikTan da stambolTan.

    ruseTi yovelwliurad 44 mln.t. tvirTs agzavnis roterdamSi, aqedan

  • 15

    28 mln. t. navTobi da 9 mln. t. navTobproduqtebia. ruseTisken 2,6 mln.

    t. samomxmareblo tvirTi da 350 000 TEU konteineri midis. roterdamis

    portis tvirTbrunvam 2008 wels Seadgina 420 mln. tona, konteinerebis

    gadazidvam 10, 8 mln TEU (www.portofrotterdam.com). roterdami da hamburgi

    evropis regionuli habebia.

    hamburgis hanza-portis tvirTbrunva 140 mln. tona (2008),

    gadatvirTuli konteinerebis raodenoba 9,8 mln TEU da marto

    hinterlandTan mis kavSirebs 100 000 kaci emsaxureba. hamburgi

    mniSvnelovani sakruizo centria, razec miuTiTebs mgzavrTbrunvis

    maCvenebeli 2008 wels - 10 mln. kaci.

    qalaqis xelisufleba did investiciebs debs portis modernizebasa da

    gafarToebaSi. aq gadaitvirTeba rkina da foladis milebi CineTisTvis,

    foladis furclebi taivanisTvis; jarTi germaniidan midis espaneTSi,

    indoeTSi, taivanSi, koreaSi; pirvel adgilzea evropisaTvis

    celuloza-qaRaldis momaragebiT, xaliCebis sawyobiT, silosis

    Sesanaxi sawyobiT, saSiSi tvirTebis gadatana – SenaxviT, kakaos

    tranzitiT. is udidesi savaWro adgilia farmacevtuli

    nedleulisTvis. aqaa Txevadi nedleulisa da zeTis gadamamuSavebeli

    sawyobebi; mineraluri sasuqebis, qvanaxSiris, rkinis, kaliumis,

    xorcis, bostneulis, yavis, kaklis, Saqris da sxv tvirTebis

    damuSavebis centri. hamburgSia germaniis savaWro floti.

    gemTmSeneblobiT III adgilzea msoflioSi. hamburgis sarkinigzo

    centris gamtarunarianoba dReSi 11 000 vagonia. hamburgis portis

    maRalganviTarebulobam ganapiroba momsaxurebis sferos, finansuri da

    sakredito saqmisa da sastumro qselis ganviTareba, sadac 173 000

    kacia dasaqmebuli, xolo kapitalbrunva ramdenime aseuli milioni

    evroa. marto portSi dasaqmebulia 65 000 adamiani (www.hafen-hamburg.de).

    belgia patara qveyanaa, magram gamorCeulia Tavisi sazRvao

    portebiT. antverpeni, genti, lieJi, zebriuge da ostende ayalibeben

    qveynis saporto sistemas. belgia satransporto karibWea beniluqsis,

    safrangeTis da centraluri evropis qveynebisTvis. belgiis portebis

    ganviTarebis mizezi maTi xelsayreli satransporto geografiuli

    mdebareobaa. antverpen-zebriuges saporto-sameurneo sistema moicavs 5

  • 16

    navTobgadamamuSavebel, 20 qimiur da navTobqimiur, gemTsaSen,

    aluminisa da saavtomobilo qarxnebs. aqvea evropaSi udidesi

    elevatori. misi tvirTbrunvaa 200 mln. t. (www.portofantwerp.be).

    antverpenis porti mravali wlis manZilze iTvleboda safrangeTis

    mTavar savaWro WiSkrad, manamde sanam safrangeTma 90-ian wlebSi ar

    moaxdina portebisa da SromiTi resursebis reforma da sakuTar

    portebSi gadaitana misTvis gankuTvnili tvirTis didi nawili. Tumca

    antverpenSi mainc gadamuSavdeba franguli generaluri tvirTi da misi

    gavlena lionamde grZeldeba. portis udidesi klientiebia Jenevis

    xmelTaSua zRvis transportirebis kompania, singapurisa da aziis

    qveynebis jgufi, romlebTanac erToblivad daaarsa evropaSi udidesi

    stividoruli kompania HNN, belgiis mTavrobis 10%-iani wiliT.

    antverpenidan zebriugemde 22 sakonteinero terminalia ganlagebuli,

    romelic muSaobs aseve CineTisa da samxreT amerikis tvirTebze.

    gentidan gadis CrdiloeT afrikaSi irlandiuri, belgiuri,

    holandiuri da germanuli tvirTebi da mas aqvs myari poziciebi

    foladisa da saavtomobilo seqtorSi Tavisi udidesi klientebisTvis,

    rogoricaa “sidmari”, “volvo” da “honda” (Charlier1996).

    didi britaneTis portebi ver uweven konkurencias kontinenturi

    evropis portebs. naklebad ganviTarebuli hinterlandis, saxmeleTo

    transportisa da sxva istoriuli mizezebis gamo tvirTebis umetesoba

    kontinentze ganitvirTeba da Semdeg gadaaqvT inglisSi. qveyanaSi imaze

    meti portia, vidre saWiroa. ar aris arc erTi msxvili savaWro-

    satransporto centri, radganac mTavroba uxalisod debs Tanxebs da

    ar uwyobs xels saporto meurneobis ganviTarebas.

    safrangeTis sanapiro zolSi cxovrobs mosaxleobis 35%.

    saxelmwifo, Tavisi geopolitikuri mdebareobisa da atlantis okeanesa

    da xmelTaSua zRvaSi gasasvlelis gamo gamoyofs did saxsrebs

    sanapiro zolis regionuli ganviTarebisaTvis. cdilobs ganaviTaros

    zRvispira mdebareobasTan dakavSirebuli dargebi da portebi gaxados

    ekonomikurad ufro mimzidveli da konkurentunariani. havris

    hinterlandi moicavs mTel dasavleT evropas da safrangeTis da

    atlantikuri sivrcis ZiriTadi damakavSirebeli kvanZia. aris zemo

  • 17

    normandiis ekonomikuri ganviTarebis mniSvnelovani faqtoric. marsel-

    fosis saporto kompleqsi mniSvnelobiT roterdams (430 mln.t) Tu

    Seedreba. marseli emsaxureba dasavleT afrikis, indoeTis okeanisa da

    karibis zRvis auzis mimarTulebebs. Hhavri da marseli gadaerTo

    wiaRiseulis, maT Soris rkinis, qvanaxSiris, sawvavis, konteinerebis

    trafikze. porti kale pirvel adgilzea la-manSze tvirTbrunviTa da

    mgzavrTbrunviT, romlis mizezic inglisTan kales siaxlovea.

    afrikasTan tvirTbrunvis 25% modis diunkerkis portze. Qqveynis

    eqsport-importis 72% modis sazRvao gadazidvebze (“Морские

    порты”.№7б:42).

    irlandia ufro metadaa damokidebuli portebze, vidre

    evrokavSiris sxva wevri qveynebi. samrewvelo produqciis 2/3 da

    import-eqsportis 75% gadaitaneba zRviT da eqsportis saerTo

    Rirebulebis 60%-ze meti gadis portebidan (Brant 2000:170). didi

    britaneTi didxans iyo irlandiis dominanti partniori da masze

    damokidebulebis xarisxic didi iyo. 1973 wlidan 1997 wlamde

    britaneTis wili irlandiasTan vaWrobaSi daeca 55%-dan 30%-mde.

    warmatebas irlandiam miaRwia mas Semdeg, rac Caketili ekonomikidan

    gadavida Ria ekonomikaze, gaxda evrokavSiris wevri da inglisis

    gverdis avliT aiTvisa evropuli bazari.

    samxreT koream XX saukunis 60-iani wlebidan dRemde didi

    ekonomikuri naxtomi ganaxorciela, roca 1 sul mosaxleze mSp

    moculobiT 100 dolaridan 2008 wels 36 000 dolars miaRwia, raSic

    didia saporto-samrewvelo sistemebis roli. qveyanaSi 300-mde

    gemTmSenebeli qarxanaa, 2008 wels daido xelSekruleba braziliasTan

    or qveyanas Soris eqsportis gazrdisa da koreuli gemebis mier

    saburRi xelsawyoebiT braziliis Selfze navTobis ZiebisaTvis,

    gemTmSeneblobis, navTobgadamamuSavebeli da qimiuri mrewvelobis

    ganviTarebis xelSewyobisaTvis. Tavad koreaSi prioritetulia

    okeanis bioresursebis Seswavla, gemTmSenebloba, msxviltonaJiani

    flotisa da sazRvao industriis ganviTareba. igi msoflio

    gemTmSeneblobis produqciis 40%-s iZleva (www.Morvesti.ru 07.03.2009).

  • 18

    istoriulad meqsikis ekonomikis ganviTareba Sida

    moTxovnilebebis dakmayofilebas eyrdnoboda da samrewvelo zrda

    mxolod centralur raionebSi mimdinareobda. centraluri raionebi,

    sadac Tavmoyrilia mosaxleobis 25%, awarmoeben erovnuli samrewvelo

    produqciis 63%. depresiuli sanapiro regionebis aRorZinebisTvis,

    saxelmwifom SeimuSava programa, sadac arsebuli mdgomareobis

    gamosworebis ZiriTad instrumentad miCneulia samrewvelo portebis

    ganviTareba sanapiro StatebSi. portebSi aSenda spilenZis, sasuqebis,

    navTobqimiis, aluminis rezinis nakeTobaTa sawarmoebi saeqsportod

    produqciis gasatanad.

    braziliis portebi gadaamuSaveben mTeli laTinuri amerikis

    portebis tvirTebis 1/3. misi floti laTinur amerikaSi yvelaze didia.

    igi mesame adgilzea msoflioSi xamanwkebis WeriT. erT sulze Tevzis

    moxmareba 67 kg-ia. weliwadSi sul 1,5 mln. tona Tevzs iWeren.

    braziliis udidesi portebia rio de Janeiro, santusi da resife.

    resifedan 35 km-is moSorebiT aSenda saporto-samrewvelo sistema

    suape. aq moqmedebs sasuqebis, cementis, aluminis, navTobqimiuri da

    metalurgiuli qarxnebi. kompleqsi ukve did rols TamaSobs qveynis

    ekonomikaSi. gemTmSeneblobaSi dasaqmebulia 155 000 kaci

    (www.worldbank.org/countries).

    afrikis qveynebis umetesobisTvis damaxasiaTebelia saerTod

    transportisa da kerZod sazRvaos, sustad ganviTareba. afrikas, sadac

    cxovrobs msoflio mosaxleobis 10,28% aqvs gemebis msoflio tonaJis

    0,94%, riTac mxolod 25%-iT uzrunvelyofs Tavis moTxovnilebebs

    msoflio sazRvao gadazidvebSi. afrikis portebis specializacia

    mineraluri nedleulisa da sasoflo-sameurneo produqciis eqsportia.

    rac Seexeba samxreT afrikis respublikas, iq saporto-samrewvelo

    sistemis Seqmna saxelmwifo politikis rangSia ayvanili. portma

    riCards-beim miiRo "zrdis polusis" statusi, mrewvelobis

    decentralizaciis mizniT. saxelmwifom qalaqs gamouyo didi

    dafinanseba da SeRavaTebi. moqmedebs aluminis, qimiuri sasuqebis,

    gogirdmJavas sawarmoebi, sanapiro diunebidan moipoveben cirkonsa da

    magnetits. yovelive aman qalaqs misca 2500 samuSao adgili da

  • 19

    riCards-bei meTevzeTa soflidan, indoeTis okeanis erTerT udides

    portad gadaiqca. aseve “zrdis poluss” warmoadgens porti saldania,

    romelic keiptaunidan 120 km-iTaa daSorebuli, saidanac saeqsportod

    gadis rkina. am proeqtiT sar-i gaxda msoflio bazarze avstraliis

    konkurenti rkinis eqsportSi (www.worldbank.org/countries).

    singapuri Tavisi xelsayreli mdebareobiT molukis sruteSi,

    uZvelesi droidan izidavda vaWarTa da mezRvaurTa yuradRebas aziisa

    da evropis qveynebidan. 1822 wels patara meTevzeTa soflis adgilze

    warmoqmnili saporto qalaqi dRes umsxvilesi savaWro-samrewvelo,

    finansuri da satransporto centria, tvirTbrunviT karga xania

    gauswro roterdams da pirvel adgilzea msoflioSi. portSi

    yovelwliurad Semodis 50 000-ze meti sxvadasxva daniSnulebis gemi.

    igi eweva saSuamavlo vaWrobas qveynebs Soris. eqsportis 90% modis

    reeqsportul tvirTze. 500-ze met sawarmoSi dasaqmebulia 700 000 kaci,

    navTobiTa da navTobproduqtebiT vaWrobis udidesi satranzito

    centria. aziaSi udidesi gemTsaremonto bazaa iaponiis mere da

    emsaxureba yvela tipis gemebs. kapitalis 50% iaponuria. bolo aTi

    wlis manZilze ekonomikuri zrdis tempebiT erTerT pirvel adgilzea

    msoflioSi da erT sul mosaxleze mSp moculobiT 1980 wels 3200 aSS

    dolaridan gaizarda 2010 wels 38 972 dolaramde. singapuri samxreT-

    aRmosavleTi aziis qveynebis habia («Морскиепорты», 2008/5).

    ukrainas sabWoTa kavSiridan ergo sazRvao meurneobis mesamedi,

    sazRvao portebi, savaWro da TevzsaWeri floti, gemTmSenebloba,

    sakurorto-rekreaciuli meurneoba. aq iyo udides saporto-samrewvelo

    kompleqsebi, romelic gansazRvravda ssrk-is sagareo vaWrobis udides

    nawils. 1990 wels ukrainis portebze modioda tvirTbrunvis 60%,

    gemTmSeneblobis 96%, TevzWeris 82%, sakurorto-rekreaciuli

    meurneobis 65% (Дергачев2009). damoukidebeli ukrainis sazRvao

    meurneoba konkurencias veRar uwevs Savi zRvis auzisa da

    evrokavSiris sxva saxelmwifoebs. ukrainis hinterlandi da forlandi

    daviwrovda. portebma dakarges satranzito tvirTis udidesi nawili.

    ganviTarebul qveynebSi saporto-sameurneo sistemebis Seqmnis

    safuZvelia didi portebi, maTi tradiciebi, gamocdileba tvirTis

  • 20

    gadamuSavebaSi, maTi kavSirebi hinterlandTan da Camoyalibebuli

    saporto infrastruqtura.

    ganviTarebuli qveynebis saporto-sameurneo sistemebis zogadi

    specializacia SeiZleba ase CamovayaliboT:

    zRvispira mdebareobiT ganpirobebuli dargebi: gemTmSenebloba,

    gemTremonti, TevzWera, marimeurneoba.

    importul nedleulze orientirebuli dargebi:

    navTobgadamuSaveba, navTobqimia, metalurgia, manqanaTmSenebloba

    da sxv.

    saeqsporto dargebi

    portis momsaxure dargebi

    mrewvelobis dargebi, romlebic miiweven portisken, rogorc

    msxvili dasaxlebuli punqtisaken

    momsaxurebis sfero, sabanko-sakredito da safinanso saqme

    intensiuri sagareo da Sida kavSirebi

    ganviTarebadi qveynebis nawili axla cdilobs sakuTari ekonomikis

    ganviTarebas, nawili kvlavac yofili metropoliebis sanedleulo

    danamatia. amitom maTi saporto-sameurneo sistemebis zogadi

    specializacia aseTia:

    mineraluri da saTbob-energetikuli resursebis eqsporti

    sasoflo-sameurneo nedleulis eqsporti

    portis momsaxure sawarmoebi

    momsaxurebis sfero, sabanko-sakredito da safinanso saqme

    sagareo kavSirebis prevalireba Sida kavSirebze

    saporto-sameurneo sistemebis ganviTarebas ekologiuri barierebic

    axlavs, radganac samrewvelo zona STanTqavs nayofier sasoflo-

    sameurneo miwebsa da dasvenebis zonebs, aWuWyianebs garemos da

    auaresebs cxovrebis pirobebs. amitom mkveTrad unda gaimijnos

    samrewvelo da rekreaciuli zonebi sanapiro teritoriebze da

    aucileblad unda iqnas daculi ekologiuri usafrTxoebis normebi.

    jer kidev 1970-ian wlebSi aSS-Si iqna miRebuli kanoni “sanapiro

    teritoriebis marTvis Sesaxeb”, romelic aRiarebs sanapiro garemos,

  • 21

    rogorc unikalur bunebriv simdidres da romlis preambulaSi

    naTqvamia, rom cxovreba ayenebs “sami didi E”-s problemas: ekonomikis,

    energetikis, ekologiis (Зенкович1978). aSS samTavrobo politika

    portebSi garemosdacviTi saqmianobiskenaa mimarTuli, ekonomikuri da

    ekologiuri winaaRmdegobebis aRmosafxvrelad. ganviTarebul qveynebSi

    ekologiuri usafrTxoebis sakiTxi saxelmwifo usafrTxoebis rangSia

    ayvanili.

    1.2. Tavisufali ekonomikuri zonebis msoflio gamocdileba da

    saqarTvelo

    msoflio ekonomikis gardaqmnis Teoretikosebs,

    postsocialisturi qveynebis sabazro ekonomikaze gadasvlis erTerT

    umniSvnelovanes instrumentad, portebi da maTSi arsebuli

    Tavisufali ekonomikuri zonebi esaxebodaT.

    Tavisufali ekonomikuri zonis (Tezi) Seqmnis mTavari mizania

    nacionaluri meurneobebis ufro Rrmad CarTva Sromis saerTaSoriso

    geografiul danawilebaSi, Sida bazris maRalxarisxovani produqciiT

    gajereba, samamulo warmoebaSi uaxlesi samecniero teqnologiebis

    danergva, dasaqmebis gazrda, regionuli socialur-ekonomikuri

    problemebis gadawyveta.

    Tezebis raodenoba msoflioSi 2000-ze metia. maTSi dasaqmebulia

    43 mln. kaci. moqmedebs msoflios 100-ze met qveyanaSi da maTi wili

    msoflio saqonelbrunvaSi gaizarda 8%-dan 1960 wels, 35% -mde 2007

    wels (Дергачев 2008).

    Tanamedrove msoflio praqtikaSi gamoiyofa ocdaxuTamde tipis

    Tezi. maT Soris: sabaJo zonebi, daubegravi zonebi, Tavisufali

    saeqsporto, Tavisufali saeqsporto-samrewvelo, ekonomikuri

    keTildReobis, erToblivi mewarmeobis, teqnikur-ekonomikuri

    ganviTarebis samecniero-samrewvelo zonebi (teqnoparkebi), servisuli

    zonebi da sxv.

    Tavisufali ekonomikuri zona aris qveynis gancalkevebuli

    teritoria, sadac saxelmwifo amyarebs marTvis gansakuTrebul reJims,

  • 22

    romelic xelsayrelia ucxoeli da samamulo mewarmeTa

    saqmianobisaTvis da gare da Sida investiciebis mosazidad. es reJimi

    Cveulebriv gulisxmobs gansakuTrebul SeRavaTebs savaWro

    operaciebis ganxorcielebaze, sagadasaxado, finansur da

    administraciul transaqciebs, romelic amsubuqebs tvirTis

    mimoqcevis procedurebs, sawarmoTa registraciebs da sxv. erTerTi

    umTavresi piroba Tezis warmoqmnisaTvis aris xelsayreli ekonomikur-

    geografiuli mdebareoba.

    gansxvavebulia Tezebi ganviTarebul da ganviTarebad qveynebSi.

    ganviTarebul qveynebSi warmodgenilia Tezebis yvela saxeoba,

    radganac es qveynebi aqtiurad arian CarTulni msoflio sameurneo

    kavSirebSi da sxvadasxva integraciul dajgufebebSi. Tanamedrove

    Tavisufali zonebis martivi analogebi iq XVII saukunidan iRebs

    saTaves.

    aSS-is Tavisufali vaWrobis zonebSi, romlebic jer kidev 1930-

    ian wlebSi Seiqmna ekonomikuri krizisis daZlevisaTvis, 30 000-ze meti

    kompania muSaobs. niu-orleanis Tavisufali vaWrobis zonaSi

    msoflios ormoci qveynis 120 firma moqmedebs. igi emsaxureba

    laTinuri amerikis qveynebsac. aqedan Semodis qveyanaSi moxmarebuli

    yavis 12%, banani, navTobi, spilenZi, xolo gadis qvanaxSiri,

    navTobproduqtebi, marcvleuli da sasuqebi. porti uzrunvelyofs

    mTel qveyanas navTobiTa da tropikuli xiliT (www.portno.com).

    niuiorki-niujersis Tavisufali savaWro zona 1979 wels Seiqmna. masSi

    2500 firma muSaobs da 34 000 kacia dasaqmebuli (www.panynj.gov).

    Tavisufali zona Statis ekonomikis ganviTarebis mniSvnelovani

    faqtoria. misi specializaciaa: citrusebisa da citrusis wvenis

    koncentratis import-eqsporti, navTobproduqtebis, qimiuri

    produqciis warmoeba, saneleblebis, saaTebis eqsporti da sxv. aSS

    Tavisufal zonebs afinansebs federaluri programa da adgilobrivi

    xelisuflebisTvis erToblivi proeqtebi ekonomikis ganviTarebis

    kargi saSualebaa. am zonebSi ucxouri investiciebiT mTavroba

    naklebadaa dainteresebuli. piriqiT, ucxoelebi deben fuls xalisiT

  • 23

    sakuTari ganviTarebisaTvis. 2008 wels aSS-s yvela Tezidan eqsportma

    40 mlrd dolari Seadgina (www. naftz.org). saxelmwifo ar aregulirebs

    zonebis raodenobas. ekonomikis internacionalizacia, bazris

    globalizacia, homogenuroba, elastiuroba da sxva sargebeli

    TavisTavad ukve mizezia maTi raodenobis zrdisa.

    dasavleT evropaSi raodenobrivad Warbobs Tavisufali vaWrobis

    zonebi. isini jer kidev XIX saukuneSi warmoiSvnen. aseTi zonebi

    formirdeboda sazRvao da samdinaro portebSi da sarkinigzo

    kvanZebze: germaniaSi (hamburgi, bremeni, kili, emdeni), daniaSi

    (kopenhageni), fineTSi (helsinki, turku), avstriaSi (linci, graci).

    Tavisufali samrewvelo zonis qresTomaTiuli magaliTia 1950-ian

    wlebSi irlandiis aeroport SenonSi Seqmnili saerTaSoriso

    Tavisufali samrewvelo zona, sadac aTasobiT axali samuSao adgili

    Seiqmna, qveynis ekonomika aRorZinda da wliurma eqsportma 1 mlrd.

    dolars gadaaWarba (Дергачев2008). ganviTarebuli da didi teritoriis

    mqone qveynebi Tavisufal zonebs qmnian regionuli politikis

    realizebis mizniTac (papava 2007), magaliTad did britaneTSi Tezebi

    Seiqmna depresiuli regionebis asaRorZineblad. evropuli Tezebis

    ganviTarebis perspeqtivaa integraciuli procesebis gaRrmaveba

    evrokavSiris SigniT.

    TiTqmis yvela ganviTarebadma qveyanam aiRo Tezis saeqsporto-

    samrewvelo forma, orientirebuli sazRvao portebsa da

    aeroportebze, romlis mizania mrewvelobis dargebis forsirebuli

    ganviTareba, eqsportis stimulireba, ucxouri kapitalisa da

    teqnologiebis mozidva, Sromatevad dargebze orientacia, raSic

    ucxoeli investorebic arian dainteresebuli. bevr ganviTarebad

    qveyanaSi politikuri arastabilurobis, ekonomikuri da

    administraciuli faqtorebis gamo Tezebma Sewyvites muSaoba

    (liberia, senegali, gvatemala, Sri-lanka).

    yofil socialistur qveynebSi centralizebul-gegmiuri

    ekonomikis pirobebSi Tezebi ganixileboda, rogorc sabazro

    ekonomikis danergvis “poligonebi”. 1960-ian wlebSi Tezebi Seiqmna

  • 24

    iugoslaviasa da ungreTSi, 1980-iani wlebidan ki mTels

    postsocialistur sivrceSi.

    ruseTSi Tezebis Seqmna daiwyo 1980-ian wlebSi. Warbobs

    Tavisufali vaWrobisa da kompleqsuri zonebi. maTi sisustea

    teritoriis did masStabebze modeba da SeRavaTebis gavrcelebis

    bundovani meqanizmi, romelsac kanonmdeblobis borotad gamoyenebamde

    mivyavarT.

    CineTs Tezebis gamocdileba 1980-iani wlebidan aqvs, roca

    Seiqmna 5 gansakuTrebuli ekonomikuri raioni. 1984 wels sagareo

    vaWrobisaTvis gaixsna yvela msxvili saporto qalaqi, romlebic

    gaxda qveynis "fanjara" sagareo bazarze. mogvianebiT Seiqmna kidev 13

    ubaJo zona, 32 zona teqnikur-ekonomikuri ganviTarebisa da 52 zona

    saxelmwifo mniSvnelobis maRali teqnologiebis ganviTarebisaTvis.

    CineTma ufleba misca 13 sasazRvro qalaqs TavianT teritoriebze

    SeeqmnaT sazRvrispira ekonomikuri TanamSromlobis zonebi. qveynis

    "gansakuTrebul ekonomikur raionebSi" warmoebuli produqciis 50%

    saeqsportoa, maTi specializaciaa gadamamuSavebeli mrewveloba da

    savaWro qselis ganviTareba. ucxoelebisTvis Seqmnilia SeRavaTiani

    sabaJo da sagadasaxado garemo, moziduli kapitalis moculoba

    ramdenime aTeuli miliardi dolaria. Tavad Cinelebs ki saSualeba

    eZlevaT Seisyidon teqnika-teqnologiebis yvelaze srulyofili

    formebi, moipovon marTvis Tanamedrove meTodebi, miiRon informacia

    msoflio sasaqonlo da safinanso bazrebidan da moamzadon

    maRalkvalificiuri kadrebi, rasac warmatebiT arTmeven Tavs da unda

    iTqvas, rom yvelaze meti efeqti Tezebis funqcionirebisa, swored

    CineTSia miRweuli (Дергачев2008).

    saqarTveloSi Tavisufali zonebis gamocdileba XIX saukunidan

    iwyeba. 1821 wels gaixsna yulevis, anu redut-kales “porto-franko”

    porti periferiebSi sxva qveynebidan saqonlis SemotanisaTvis

    xelSewyobisa da ruseTis mrewvelobisa da vaWrobisaTvis, iranisa da

    TurqeTis bazrebis daqvemdebarebis mizniT. yulevSi ucxoeTidan

    Semotanil saqonelze dawesda 5%-iani saSeRavaTo tarifi, maSin roca

    ruseTis SavizRvispira portebSi ucxouri nawarmi ibegreboda 25%-iT.

  • 25

    SeRavaTiani vaWrobis dawyebisTanave yulevi mTeli amierkavkasiisTvis

    saqonlis erTaderTi sawyobi gaxda, xolo Tbilisi msoflio

    mniSvnelobis sasawyobo da saqonlis gamanawilebeli centri. tranziti

    yulevi – Tbilisis gziT xels uwyobda evropuli saqonlis iranul

    bazrebze gabatonebas.

    radganac Tezi msoflioSi aRiarebulia Ria sazogadoebis

    Seqmnis gzaze ekonomikis liberalizaciis progresul formad, igi

    postsocialisturi qveynebisTvis centralizebuli ekonomikidan

    sabazroze gadasvlis efeqtur instrumentad iqca da saqarTveloSic

    ekonomikuri krizisidan gamoyvanis erTerT gzad swored Tezis Seqmna

    iqna miCneuli, Tumca msjelobidan saqmeze gadasvla mxolod 2007

    wlisTvis moxda, Tanac deklarirebidan kidev ramdenime weli gavida

    da Tizs funqcionireba jerac ar dauwyia. saqarTvelos mTavrobis 2008

    wlis 3 ivnisis #131 dadgenilebiT “Tavisufali industriuli zonis

    Seqmnis, mowyobisa da funqcionirebis wesebis damtkicebis Sesaxeb”

    pirvel muxlSi weria, rom ”es dadgenileba aregulirebs saqarTvelos

    teritoriaze rogorc rezidenti, ise ararezidenti fizikuri da

    iuridiuli piris moTxovnis safuZvelze kerZo sakuTrebaSi arsebul

    miwis nakveTze Tizis Seqmnis, mowyobisa da funqcionirebis wesebs”. anu

    TizSi miwa kerZo sakuTrebaSia. miwis nakveTi adgilobrivi

    TviTmmarTvelobis sakuTrebaSi iyo da 2008 wels 99 wliT iyida “rak

    sainvesicio saagentom”. TiTqmis yvela ganviTarebul qveyanaSi

    saxelmwifo miwas ijariT aZlevs Tezebs, saidanac damatebiTi

    Semosavali Sedis biujetSi.

    saqarTvelos sagadaxado kodeqsis 206 muxliT, qonebis

    gadasaxadisagan ganTavisuflebulia Tavisufal industriul zonaSi

    arsebuli qoneba. saqarTvelos sagadaxado kodeqsis 99-e muxlis

    Tanaxmad mogebis gadasaxadisgan Tavisufldeba adgilobrivi

    TviTmmarTvelobis organoebis mier gacemuli qonebis Rirebuleba.

    imave kodeqsis 168 muxliT gadasaxadisagan Tavisufldeba momsaxurebis

    gaweva: 1. Tezis sawarmoebs Soris. 2007 wlis 3 ivliss miRebul

    saqarTvelos kanonis 3.4. muxlSi “Tavisufali industriuli zonis

  • 26

    Sesaxeb” weria, rom Tizze ar vrceldeba adgilobrivi

    TviTmmarTvelobis organoebis uflebamosilebani. saqarTvelos

    sagadasaxado kodeqsis 206-e muxli miuTiTebs, rom Tavisufal

    industriul zonaSi arsebuli qoneba Tavisufldeba qonebis

    gadasaxadisagan. yvela es samTavrobo dadgenileba miuTiTebs, rom

    qalaq foTis Semosavlebi ar Seivseba Tizis mier ganxorcielebuli

    ekonomikuri saqmianobiT. msoflioSi ofSoruli zonebis mimarT

    araerTgvarovani damokidebuleba arsebobs da amitomac xelisufleba

    xazs usvams, rom es ar iqneba ofSori da dasaxelebaSic ki gamoitana

    sityva "industriuli". foTis porti da Tavisufali industriuli

    zona (Tizi) erTiani menejmentis qveS ganixileba. arabulma kompania

    “rak investmentma” 2008 wlis aprilidan Seisyida jer portis 51%,

    mogvianebiT danarCeni 49%-ic da navsadguris mimdebare Senoba-

    nagebobebi, rasac daemata Tavad TizisTvis nayidi 300 ha miwis nakveTi.

    saxelmwifos mxridan didi Secdomaa portis gayidva, riTac faqtiurad

    qveynis satransporto-geografiuli mdebareobis gasxviseba xdeba.

    saqarTvelos mTavrobis 2009 wlis 14 aprilis #72 dadgenilebaSi

    “foTis Tavisufali industriuli zonis Seqmnis Sesaxeb” naTqvamia,

    rom Tizis funqcionirebis vada ganisazRvreba 99 wliT. investori

    acxadebs, rom zonis mowyobaze 25 mln ukve daxarja da kidev 300-400

    mln. dolars moizidavs.

    foTis Tizis ZiriTadi miznebia: investiciebis mozidva,

    ekonomikisa da axali teqnologiebis ganviTareba, dasaqmebis gazrda.

    misi mTavari maxasiaTeblebia: angariSsworebis ganxorcieleba

    nebismieri valutiT; garkveuli saqmianobis gaTavisufleba licenziisa

    da nebarTvisagan; ucxouri saqonlis Setanisa da TizSi

    ganxorcielebuli operaciebis dRg-sgan gaTavisufleba; qonebis

    gadasaxadis nulovani reJimis amoqmedeba; TizSi warmoebuli da

    saqarTveloSi Semosuli saqonlis gaTavisufleba sabaJo

    gadasaxadisagan da sxv. TizSi nebadarTuli saqmianobaa nebismieri

    saqonelis warmoeba iaraRis, sabrZolo masalis, birTvuli

    nivTierebebis da narkotikebis garda.

  • 27

    Tizis marTvas axorcielebs investori, romelic iRebs

    valdebulebas infrastruqturis ganviTarebis Sesaxeb. investors

    daxvdeba kargad SerCeuli adgili, naklebi satransporto da sawarmoo

    xarjebiT, produqciis realizebis arxebiTa da geografiiT,

    garemomcveli garemos xelsayreli mdgomareobiT, marTvis sistemis

    saimedoobiTa da simartiviT. xolo Tu ra sargebeli da Semosavali

    eqneba qalaqs Tizisgan, ucnobia. miT ufro, rom kidev erTxel vusvamT

    xazs, miwa investorma ijariT ki ar aiRo iyida, maSin roca TiTqmis

    yvela ganviTarebuli qveynis portebi miwis ijaras uxdian qalaqs

    (hamburgi, roterdami da sxv).

    ucxouri investiciebis mozidva, Tu vixelmZRvanelebT Cinuri

    modeliT, xels Seuwyobs ekonomikis ganviTarebas warmoebisa da

    eqsportis gazrdis gziT, mowinave teqnologiebis danergvis gziT,

    Sromisnayofierebis gazrdiT, dedaqalaqidan moSorebuli regionebis

    ganviTarebiTa da Seqmnis stabilur wyaros saxelmwifo biujetis

    damatebiTi SemosavlebisaTvis. magram, qarTveli eqsperti l. papava

    ambobs, rom Tezis ganviTareba Cveni tipis qveyanaSi Secdomaa.

    saqarTveloSi isedac liberaluri garemoa, kanonmdeblobis doneze

    mainc. qveynebSi sadac Warbi investiciebia, saWiroa Tezis ganviTareba

    imisTvis, rom qveynidan ar gavides fuli. xolo iq, sadac sainvesticio

    SimSilia, rogorc CvenTan saqarTveloSi, investicia ideba mxolod

    zonaSi da qveyanaSi sainvesticio SimSili izrdeba. zonaSi didi

    investiciebis dabandeba gamoiwvevs qveynis araTanabar ganviTarebas,

    Raribi regionebis kidev ufro gaRaribebas da am regionebidan

    mosaxleobis gadinebas.

    cnobilia, rom “civilizaciebis msxvrevis sazRvrebSi” Tezebis

    Seqmna da maTi ekonomikuri zrda, amartivebs eTnikur da

    eTnokonfesiur konfliqtebs da savsebiT SesaZlebelia Cveni qveynis

    eTnokonfliqtebis mogvarebis erTerTi saSualeba Tezi gaxdes da

    samegrelosa da afxazeTis eTnikurad gadajaWvul kuTxeebSi

    ekonomikurma aqtivobebma xelovnurad Seqmnili politikuri sazRvrebi

    moSalos. Tumca isec SeiZleba moxdes, rom Tezis teritoria

  • 28

    saxelmwifos politikur-ekonomikuri sivrcis miRma aRmoCndes da

    qveynis teritoriul problemebs kidev erTi daematos.

    foTis Tizs Tavisi momxibvlelobis garda uaryofiTi mxareebic

    aqvs. aris saSiSroeba, rom qarTuli kompaniebi daregistrirdebian

    zonaSi da Semcirdeba qveynis sabiujeto Semosavali. aseve ucnobia

    industriis konkretulad ra dargebis ganviTareba moxdeba. 400

    xelisuflebis mier deklarirebuli sawarmo ra specializaciisaa, ra

    saxis produqcia unda gamouSvas da sad unda gaasaRos. 20 000

    deklarirebuli samuSao adgili ra kvalifikaciis, Rirebulebisa da

    specialobis kadrebs iTxovs da vin gaTvala namdvilad 20 000 adgilia

    saWiro Tu ara. saidan mohyavT es xalxi da ra devs xelSekrulebaSi

    adgilobrivi kadrebis dasaqmebis prioritetulobis Sesaxeb da rac

    mTavaria, romel bazarzea gaTvlili zonaSi gamoSvebuli saqonlis

    realizacia.

    marTalia Tizis ZiriTadi daniSnuleba investiciebis mozidvaa,

    magram investiciis mozidvas qveynis politikuri, sakanonmdeblo da

    ekonomikuri momxibvleloba sWirdeba. tvirTebis nakadis zrdas ki

    marto garedan moziduli tvirTi ar ganapirobebs, tvirTSemqmneli

    Tavad qveynis ekonomika unda iyos, radgan zonebi yvelgan TavianT

    Tavze muSaoben da naklebad im qveynis ekonomikur warmatebaze, sadac

    arian ganlagebulni.

    Tezis sicocxlisunarianoba damokidebulia deklarirebul da

    realur miznebs Soris erTianoba-gansxvavebaze. investorebi zonebSi

    xedaven SeRavaTebis miRebisa da dabegvrisagan gaTavisuflebis wamier,

    mimzidvel mxares, mTavrobebi ki regionis iseTi problemebisagan Tavis

    daRwevis saSualebas, rogoricaa ganuviTarebeli infrastruqtura,

    dangreuli warmoeba, umuSevroba, mZime socialuri mdgomareoba da ar

    fiqroben imaze, rom ucxouri kapitali TezSi Semodis ara qveynis

    ekonomikis gasaviTareblad, aramed kerZo interesebisTvis, maRali

    mogebis misaRebad.

  • 29

    foTis Tizis ekonomikuri sargeblianobis, tvirTebis

    geografiisa da dasaqmebis efeqturobis dasadgenad da

    gasaanalizeblad ar arsebobs aranairi dokumenti da masala.

    foTis Tizs funqcionireba ar dauwyia zonaSi SesvliT

    dainteresebuli kompaniebis simciris gamo. oficialurad TizSi

    mxolod “Tbilcementi” muSaobs. sainteresoa, SeZlebs Tu ara foTis

    Tezi Caanacvlos sabWoTa dros arsebuli saporto-samrewvelo

    kompleqsi. aqvs Tu ara amis potenciali da adamianuri da ekonomikuri

    resursebi.

    sxvadasxva qveynebis gamocdilebis mixedviT SeiZleba davaskvnaT,

    rom Tavisufali zona aris saSualeba:

    • ucxouri investiciebis mozidvisa, sagadasaxado da sabaJo

    SeRavaTebis gziT

    • eqsportis ganviTarebis

    • axali teqnologiebis Semotanis

    • samuSao adgilebis Seqmnis

    • depresiuli regionebis ganviTarebis

    Tezis sargeblianoba damokidebulia qveynis ekonomikaSi maTi

    integraciis xarisxze.

    1.3. empiriuli kvlevis monacemebi

    foTis Tizis mimarT sazogadoebis molodini didia da swored

    am mizniT CavatareT sociologiuri kvleva, romlis mizani iyo

    Segveswavla mosaxleobis damokidebuleba Tavisufali ekonomikuri

    zonebis mimarT.

    gamoyenebuli iqna anketirebis meTodi da kvleva Catarda

    saqarTvelos sam qalaqSi: foTSi, baTumsa da TbilisSi. respondentebs

    daurigdaT winaswar Sedgenili kiTxvari. molodinebi gulisxmobs im

    movlenebis perspeqtivaSi danaxvas, romelic mosaxleobas aqvs.

  • 30

    movlenis moxdenis albaTobas, Sedegs, informirebulobas, piradi da

    sazogadoebrivi miRwevebis Sefasebas. swored am cvladebze

    dayrdnobiT Camoyalibda Cveni kiTxvari. kiTxvari Sedgeboda eqvsi

    kiTxvisgan sami SesaZlo pasuxiT – diax, ara, ar vici; da kidev oTxi

    kiTxvisgan, romlebic ramdenime SesaZlo pasuxs Seicavdnen.

    respondentebi: gamoikiTxa 80 respondenti: foTSi – 39 (48,75%), baTumSi

    – 23 (28,75%), TbilisSi – 18 (22,5%). respondentebis asaki: 25 wlamde –

    14 (17,5%), 25-50 wlis – 38 (47,5%), 50-ze zeviT – 28 (35%). gamokiTxvaSi

    monawileoba miiRo 42 (52,5%) mdedrobiTi da 38 (47,5%) mamrobiTi

    sqesis warmomadgenlebma. 71 (88,75%) respondenti umaRlesi ganaTlebiT

    iyo, xolo 35 (43,75%) dasaqmebuli.

    SerCeva: respondentebis SerCeva sami qalaqis im mosaxleobaze

    ganxorcielda, romlebic Tezis problematikas met-naklebad

    icnobdnen. gamoikiTxa: 3 eqsperti, 10 baTumis portis administraciis

    TanamSromeli, 12 foTis portis administraciis TanamSromeli, 10

    foTis meriis TanamSromeli, 10 aWaris ekonomikis saministros

    TanamSromeli, 20 samive qalaqis ganaTlebis sferos warmomadgeneli

    da moqalaqeebi.

    Sedegebi: qvemoT mocemulia cxrili sadac dafiqsirebulia

    miRebuli pasuxebi, raodenobrivi ganawilebis mixedviT.

    kiTxvari:

    kiTxva diax ara ar vici

    1 xarT Tu ara foTSi Tezis

    Seqmnis momxre?

    65 81,3% 10 12,5% 5 6,3%

    2 eqneba Tu ara Sedegi foTSi

    Tizis ganviTarebas ?

    52 65,0% 17 21,3% 11 13,8%

    3 gaqvT Tu ara informacia

    Tezebis dadebiT da uaryofiT

    mxareebze?

    76 95,0% 4 5% 0 0%

  • 31

    4 rogor fiqrobT, geqnebaT

    saSualeba ganaxorcieloT

    ekonomikuri saqmianoba foTis

    TizSi?

    31 38,8% 41 51,3% 8 10,0%

    5 Caayenebs Tu ara foTis Tizi

    qveynis sxva regionebs ufro

    mZime ekonomikur

    mdgomareobaSi?

    22 27,5% 13 16,3% 45 56,3%

    6 SeiZleba Tu ara gaxdes Tezi

    eTnokonfliqtebis mogvarebis

    erTerTi saSualeba?

    65 81,3% 8 10,0% 7 8,8%

    7. gTxovT miuTiToT ra dadebiT Sedegs moutans saqarTvelos Tezi?

    investiciebis mozidva – 21,2% qveynis ganviTareba – 17,5% dasaqmeba – 48,8% sxva – 12,5%

    8. gTxovT miuTiToT ra uaryofiT Sedegs moutans saqarTvelos Tezi?

    ekologiis gauareseba – 28,8% narkotikebi – 15% Sidsi – 15% zneoba, tradiciebi – 41,2%

    9. gTxovT miuTiToT ra dadebiT Sedegs moutans foTs Tizi?

    dasaqmeba – 62,5% qalaqisa da portis ganviTareba – 22,5% qalaqis ier-saxis gaumjobeseba – 10% sxva – 5%

    10. gTxovT miuTiToT ra uaryofiT Sedegs moutans foTs Tizi?

    ekologiis gauareseba – 28,5% zneobisa da tradiciebis rRveva – 43,3% qalaqisgan mowyvetili teritoria – 15% sxva – 13,2%

  • 32

    Sedegebis analizi: kiTxvaris pasuxebis gaanalizebisas miRebuli

    Sedegebidan Cans, rom respondentTa didi nawili (81,3%) mxars uWers

    foTSi Tezis gaxsnas. gamokiTxulTa umravlesoba flobs informacias

    Tezis sargeblianobobis Sesaxeb (76%). yovel meores ekonomikuri

    saqmianobis wamowyebisa da dasaqmebis imedi aqvs (62,5%). kiTxvaSi –

    “SeiZleba Tu ara gaxdes Tezi eTnokonfliqtebis mogvarebis erTerTi

    saSualeba?” respodentTa 81,3%-ma dadebiTi pasuxi gasca, radganac

    naTesauri kavSirebiT arian Sezrdili afxazeTTan, devnilTa

    garkveuli wili foTSi cxovrobs da Tvlian, rom ekonomikuri

    urTierTobebi “waSlis” politikur barierebs. magram amave

    gamocdilebiT SiSoben, rom Seiqmneba qalaqisgan gancalkevebuli

    teritoria (15,0%). respondentebs gacnobierebuli aqvT ekologiaze

    zemoqmedebis uaryofiTi faqtori (28,8%) da isic, rom Tezi Secvlis

    tradiciul damokidebulebebs (42,5%). es msgavsadve moxda XIX

    saukuneSi, rodesac foTis mosaxleoba gansxvavdebuli RirebulebiTi

    orientaciebiT gamoirCeoda axlomdebare raionebisgan. gamokiTxulTa

    umravlesoba mainc sargeblis momtanad Tvlis Tezs.

    mosaxleobis qceviTi ganzraxva da molodinebi Tezis mimarT

    gamovikvlieT aizen-fiSbainis gaazrebuli qcevis modeliT. kvlevis am

    etapze mniSvnelovnad miviCnieT im ganwyobebisa da molodinebis

    Seswavla, rac safuZvlad udevs moqalaqeTa qcevas, romelic

    socialur-ekonomikuri garemos cvlilebebs elis. Amitom

    davinteresdiT, Tu ra albaTobiTa aqvs qceviTi ganzraxva

    gamomuSavebuli zRvispira qalaqebis mcxovrebT Tezisa da portis

    mimarT da ra faqtorebi axdenen maT qcevaze gavlenas. Cveni kvlevis

    mizani iyo gagverkvia, mxars uWers Tu ara mosaxleoba Tezis

    dafuZnebas da aqvT Tu ara mzaoba monawileoba miiRon mis

    ganxorcielebaSi.

    respondentebi iyvnen saporto qalaqebis baTumisa da foTis

    moqalaqeebi. sul gamovkiTxeT 100 respondenti. anketa ixileT

    danarTSi. i. eizenisa da m. fiSbainis modelSi qcevis gansasazRvrad

    ramdenime cvladia gamoyofili. ZiriTad cvladad miCneulia qceviTi

  • 33

    ganzraxva, romelic safuZvlad udevs realur socialur qcevas.

    qceviTi ganzraxva Tavis mxriv gansazRvrulia ori Zireuli cvladiT –

    socialuri ganwyobiTa ( Attitude) da subieqturi normebiT (subiective norm).

    swored es cvladebi gansazRvravs upiratesi woniT im qceviT

    ganzraxvas, romliTac SesaZlebelia pirovnebis qcevis

    winaswarmetyveleba. i. eizenisa da m. fiSbainis modelSi qceviTi

    ganzraxvis determinantebia: socialuri ganwyoba moqmedebis

    (aqtivobis) mimarT da subieqturi norma anu normatiuli rwmenebi.

    pirveli faqtori Seesatyviseba pirovnul, meore ki socialur

    maxasiaTebels. empiriulad yovel cvlads Tavisi Sesatyvisi wona aqvs,

    romelic gansazRvravs maT mniSvnelobebs. socialuri ganwyoba (

    Attitude) avtorebs gansxvavebulad aqvT gaazrebuli. socialuri

    ganwyoba aris damokidebuleba aqtivobis da ara raime ganyenebuli

    obieqtis mimarT, xolo Sefasebebisas gaTvaliswinebulia aqtivobis

    Sedegis mimarT rwmena da misi Sefaseba. socialuri norma aris

    socialuri faqtoris gaTvaliswineba modelSi, romelic gulisxmobs

    normatiuli rwmenis sakuTar motivaciaze daqvemdebarebas. es niSnavs,

    rom pirovnebas gaaCnia rwmena, sadac misTvis mniSvnelovani

    pirovnebebi Tvlian, rom is am qcevas Seasrulebs garkveuli qceviTi

    veqtoriT. aqve gaTvaliswinebulia referentuli jgufis wevrebis

    azric, romlebic pirovnebisgan moelian Sesatyvisi qcevis

    ganxorcielebas. adamiani SeiZleba daeqvemdebaros referentuli

    jgufis molodinebs da masac qondes survili am qcevis

    ganxorcielebis, anda daeqvemdebaros rogorc referentuli jgufis

    wevri, oRond ar qondes am qcevis ganxorcielebis survili. swored es

    principia am modelSi gaTvaliswinebuli, romelic skalur

    maCvenebelSi aisaxeba (Tanxmoba-ardaTanxmeba) da cvladebze

    miniWebulia empiriuli wonebi. erTze meti referentuli jgufi Cvens

    socialur qcevas koreqtivs ukeTebs, amitom sazom skalaze mravali

    referentuli jgufia Setanili. miRebuli skalebi varirebs samidan

    zemoT. erTi konkretuli socialuri qcevis gasazomad SesaZlebelia

    70- mde skala iqnes aRebuli. swored aseTi gazomvis Sedegad viRebT

    empiriul wonas, im cvladebTan mimarTebaSi rac modelSia daSvebuli.

  • 34

    mniSvnelovania is, rom gamoyenebulia korelaciuri analizi, raTa

    dadgindes cvladebsSoris mimarTebebi da regresiuli analizi, rac

    dagvexmareba davadginoT qceviT ganzraxvas gansazRvravs pirovnuli,

    Tu socialuri faqtori.

    miRebuli Sedegebi damuSavda mza statistikuri paketiT SPSS 19.0.

    monacemebi damuSavda regresiuli analiziT pirsonis Sereuli

    momentis korelaciis koeficientiT ( R). R amowmebs skalaTa namdvil

    ricxvTa mniSvnelobas, romliTac SesaZlebelia cvladebs Soris

    kavSiris dadgena. regresiuli analizi gamoyenebulia damokidebul da

    damoukidebel cvladebs Soris mimarTebis sakvlevad.

    monacemebidan Cans, rom am modelis cvladebi uzrunvelyofs mis

    gamoyenebas damokidebulebebisa da molodinebis kvlevisTvis. rac

    Seexeba korelaciis Sedegad miRebul monacemebs is adasturebs, rom

    cvladebi kavSirSi arian erTmaneTTan, rac modelis cvladebis

    mniSvnelobaze miuTiTebs. regresiuli analiziT miRebuli monacemebi

    or nawilad iyofa. pirvel nawilSi aSkarad Cans, rom uSualod

    ganzogadebuli monacemebis dafiqsireba qceviTi ganzraxvis mimarT

    ganpirobebulia pirovnuli faqtoriT anu socialuri ganwyobiT. es

    monacemebi miuTiTebs, rom didi mzaobaa Tezis amuSavebis mimarT

    pirovnul doneze. rac Seexeba molodinebis gaTvaliswinebas, anu

    gafarToebuli gazomvis Sedegad normatiul rwmenas, motivaciaze

    daqvemdebarebuli anu referentuli jgufis azris gaTvaliswineba

    ufro mniSvnelovani aRmoCnda, Tumca arc pirovnuli faqtoria mcire.

    SeiZleba davaskvnaT, rom saporto qalaqebSi mcxovreb adamianebs

    mzaoba aqvT, rom maT regionSi ganviTardes Tezi da aseve aqvT

    molodinebi, rom amas mxars dauweren maT irgvliv myofni.

    daskvnebi: Tu SevajamebT empiriuli kvlevis Sedegebs SevZlebT

    CamovayaliboT zogierTi daskvna da mosazrebebi:

    Tezi, rogorc q. foTis, aseve danarCeni saqarTvelos

    mosaxleobisTvis SeiZleba CaiTvalos pozitiur movlenad da

    mosaxleobis dasaqmebis ZiriTad wyarod.

  • 35

    mosaxleobis azriT, Tezi aseve mniSvnelovania qalaqis

    infrastruqturis ganviTarebisaTvis, ekonomikuri zrdisTvis,

    mosaxleobis cxovrebis donis amaRlebisTvis.

    marTalia Tezi ekologiurad lokalur teritoriebs daazianebs,

    radganac investorebi gaurbian garemos dacvisTvis xarjis

    gawevas, magram investiciebis mozidvisTvis mniSvnelovani iqneba.

    Tezi ekonomikur keTildReobas moitans, magram Secvlis

    tradiciul urTierTobebs, rac mosaxleobis cnobierebas kvals

    daatyobs da rac globalizaciasa da urbanizacias ama Tu im

    formiT mainc moaqvs.

    adamianebs aqvT ganzraxva maT regionSi Tezis Seqmnis da amas

    pirovnulad mxars dauWeren, radgan es maT interesebSi Sedis.

    adamianebs aqvT ganzraxva maT regionSi Tezis mxardaWeris im

    imediT, rom amas maTi axloblebic dauWeren mxars.

    Tezis Seqmna mniSvnelovania ara marto TavisTavad, aramed

    moqalaqeebis CarTulobis mizniT.

    empiriulad miRebuli monacemebi, mosaxleobis molodinebi,

    emTxveva sxva qveynebis gamocdilebiT miRebul Teoriul daSvebebs da

    miuTiTebs Tezis amoqmedebiT gamowveul rogorc dadebiT, aseve

    uaryofiT faqtorebsa da safrTxeebze.

    I Tavis daskvna:

    sanapiro zolis teritoriul-sivrciTi organizaciis ori

    ZiriTadi forma: saporto-sameurneo teritoriuli sistemebi da

    Tavisufali ekonomikuri zonebi arian mniSvnelovani instrumentebi

    adgilobrivi da regionuli ekonomikebis ganviTarebis, globalur

    bazarze efeqturi vaWrobisa da msoflio integraciul procesebSi

    CarTvis.

    msoflioSi saporto-sameurneo sistemebis Semdgomi ganviTareba

    damokidebulia Sromis saerTaSoriso danawilebis gaRrmavebaze,

  • 36

    sazRvao transportis ekonomikur efeqturobaze da ganviTarebuli

    qveynebis importul nedleulze damokidebulebis xarisxze.

    saqarTvelosTvis, rogorc evropis periferiuli nawilis

    ekonomikisTvis, efeqturi saporto sistemebis qona aucilebelia

    saerTaSoriso vaWrobaSi CarTvisa da eqsportze orientirebuli

    dargebis ganviTarebisaTvis. evropeizacia da globalizacia aris

    qveynis xsna, vaWroba gadaitanos mzardi evrokavSiris bazarze. porti

    namdvilad aris instrumenti qveynis ekonomikis integraciisa evropuli

    da globaluri vaWrobis sistemaSi.

    saqarTvelo unda ecados gaiTvaliswinos Tavisufali

    ekonomikuri zonebis funqcionirebis dadebiTi gamocdileba da

    imoqmedos qveynis ganviTarebisTvis saWiro interesebis

    gaTvaliswinebiT.

    yvela mniSvnelovani saxelmwifo proeqtis da maT Soris

    Tavisufali industriuli zonis ganxorcielebisas, gaTvaliswinebuli

    unda iyos mosaxleobis azri da Sexedulebebi, rac xels Seuwyobs

    mosaxleobis CarTulobis gaRrmavebas saxelmwifo gadawyvetilebebis

    miRebaSi.

  • 37

    II Tavi: qarTuli portebis funqciuri datvirTva

    2.1. qarTuli portebi, rogorc qalaqwarmomqmneli faqtori

    qalaqwarmomqmnel funqcias ganvixilavT ori parametris

    meSveobiT: I. mosaxleobis raodenobrivi cvlilebebis mixedviT,

    radganac vTvliT, rom qalaqis funqciuri datvirTva zrdis misi

    mosaxleobis raodenobas. II. qalaqis meurneobis dargobriv

    struqturaSi “sazRvao Semadgenelis” moculobiT.

    I. faqtori: XIII-XVIII saukuneebSi saqalaqo cxovreba saqarTveloSi

    daqveiTebuli iyo epidemiebis, TurqTa Semosevebisa da tyveTa syidvis

    gamo.

    saqarTvelo 1801 wlidan ruseTis imperiis SemadgenlobaSia. 1860-

    iani wlebis burJuaziuli reformebis Sedegad ruseTSi dawyebuli

    ekonomikuri Zvrebi saqarTvelozec aisaxa da ekonomikur

    urTierTobaTa ganviTarebaSi mniSvnelovani rolis Sesruleba daiwyo

    Savi zRvis qarTulma sanapirom. swored am periodidan

    aqtualizirdeba baTumisa da foTis portebis qalaqwarmomqmneli

    funqcia. Tu 1807 wels baTumis mosaxleoba 2000 kacs Seadgenda, 1878

    wels ki 3000-s, 1882 wels 8671-s miaRwia, anu mosaxleoba qalaqis

    TurqeTis batonobidan Tavis daRwevisa da satransporto da samxedro-

    administraciuli funqciis SeZenis Semdeg 4-jer gaizarda. rac Seexeba

    foTs, is sanavsadguro qalaqad 1858 wels gamocxadda da mosaxleobis

    raodenoba 1865 wlis monacemebiT 1309 kaci iyo. qalaqis sanavsadguro-

    satransporto funqciiT datvirTvam ki 1897 wlis ruseTis imperiis

    sayovelTao aRweris monacemebiT, mosaxleoba 7 666 kacamde, anu 5,8

    jer gazarda, baTumis mosaxleoba amave monacemebiT 28 500 kaci gaxda

    da 1807 welTan SedarebiT 14,5-jer gaizarda.

    sanavsadguro qalaqebSi ekonomikuri cxovrebis aRmavlobam

    miizida mosaxleoba, romlis raodenobac Sromis gamoyenebis

    sferoebis zrdis Sesabamisad swrafi tempebiT izrdeboda ara marto

    guria-samegrelos soflis mosaxleobis, aramed TurqeTidan Semosuli

    somxebisa da berZnebis xarjzec.

  • 38

    baTumisa da foTis mosaxleobis dinamika XIX – XXI saukuneebSi

    38,615

    100,600

    122,800

    29,600

    90,200

    46,000 48,50050,900

    47,200

    8,600

    57,012

    20,000

    82,300

    136,600

    122,200

    70,000

    48,500

    14,96618,000

    1,309

    10,600

    19,667

    0

    20,000

    40,000

    60,000

    80,000

    100,000

    120,000

    140,000

    160,000

    1865 1882 1897 1914 1917 1926 1932 1939 1959 1970 1979 1989 2002

    baTumi foTi

    (wyaro: mosaxleobis sxvadasxva wlebis aRweris masalebi; kavkasiis

    kalendari, 1915)

    grafikze asaxulia baTumis da foTis mosaxleobis ricxovnobis

    dinamika ruseTis imperiis mosaxleobis pirveli aRweridan

    damoukidebeli saqarTvelos pirvel aRweramde, sadac Cans garkveuli

    tendenciebi. kerZod:

    XIX s-is bolos baTumis mosaxleobis matebis mTavari mizezi

    misi saporto, savaWro da samrewvelo funqciebis ganviTarebaSia da

    Tu 1807 wels iq 2000-mde kaci cxovrobda, 1914 wels qalaqis

    mosaxleoba 38 615 kaci gaxda, anu 19,3 jer gaizarda. baTumi XIX

    saukuneSi dinamiurad viTardeboda da ganviTarebis tempiT meore

    adgilze iyo baqos mere.

    foTis mosaxleoba 1865-1914 wlebSi 15,0 jer gaizarda, radganac

    porti didi raodenobiT muSa xels saWiroebda.

    1914-21 da 1939-59 wlebSi baTumisa da foTis mosaxleobis zrdis

    tempebi SesamCnevad Senelda, omebisa da baTumis Cixuri mdebareobis

    gamo sasazRvro zonaSi.

    sabWoTa periodSi portebis qalaqwarmomqmneli funqcia kvlavac

    mniSvnelovan faqtors warmoadgenda. 1959 – 89 wlebSi sabWoTa

    saqarTvelos ekonomika swrafi tempebiT viTardeboda da politikur-

  • 39

    ekonomikuri stabiluroba da socialuri daculoba qmnida pirobebs

    mosaxleobis ricxovnobisa da sicocxlis xangrZlivobis zrdisTvis.

    1959 wlidan 1989 wlamde sakvlevi qalaqebis, baTumisa da foTis

    mosaxleoba gaizarda Sesabamisad 1,6 da 2,0 jer, Tumca gasabWoebamdel

    tempebs mkveTrad CamorCeboda.

    II faqtori: saqarTvelos teritoriul-sawarmoo kompleqsis

    sivrcobrivi struqturis srulyofisa da Tbilisis samrewvelo

    aglomeraciis hipertrofiuli ganviTarebis Tavidan acilebis mizniT,

    mizanSewonili gaxda saqarTvelos zRvispira mdebareobis rolis

    wamoweva da SavizRvispireTis sameurneo kompleqsis ganviTareba,

    sakavSiro mniSvnelobis baTumisa da foTis saporto-samrewvelo

    kompleqsebis Seqmnis gziT.

    foTi saqarTvelos ZiriTadi Pporti iyo mSrali tvirTebis

    gadazidvaSi. specializacias gansazRvravda WiaTuris marganecis

    eqsporti. porti iRebda ssrk-is samxreTi raionebidan rkinasa da

    qvanaxSirs, importul boqsitsa da marcvleuls amierkavkasiis

    respublikebisTvis.

    baTumi qveynis umTavresi satransporto kvanZi iyo. igi

    akavSirebda amierkavkasias, Sua aziasa da ssrk-is samxreT raionebs

    sazRvargareTis qveynebTan. specializirebuli iyo navTobis

    gadazidvaze. is Savi zRvis auzis samgzavro da sakruizo xazebis

    mniSvnelovani punqts warmoadgenda.

    sakvlevi qalaqebis samrewvelo ganviTareba ganpirobebuli iyo

    iseTi faqtorebiT, rogoricaa maTi zRvispira mdebareobisa da

    saporto potencialis srulad gamoyeneba.

    baTumis saporto-samrewvelo kompleqsis struqturas hqonda Semdegi

    saxe:

    baTumis saporto-samrewvelo kompleqsi:

    I bloki: sazRvao porti, misi momsaxure sawarmoebi, tvirTis

    gadazidvisTvis mniSvnelovani satransporto komunikaciebi.

  • 40

    IIO bloki: zRvispira mdebareobiT ganpirobebuli dargebi:

    gemTmSenebeli qarxana, navTobgadamamuSavebeli qarxana, TevzsaWeri

    sammarTvelo.

    III bloki: kvalificiuri muSa-xelis arsebobiTa da portis eqsport-

    importuli operaciebiT ganpirobebuli dargebi: manqanaTmSenebeli,

    eleqtromeqanikuri, transformatorebis, qimiur-farmacevtuli qarxnebi.

    pirveli “bloki” moicavda sazRvao ports, mis momsaxure

    sawarmoebs, satransporto komunikaciebs, navTobgadamtvirTav sawarmos.

    portSi dasaqmebuli iyo 846 kaci. baTumi sazRvao transportis

    marTvis centrs warmoadgenda. iq 1967 wlidan moqmedebda saqarTvelos

    sazRvao sanaosno sammarTvelo, romelic Seiqmna baTumis, foTisa da

    soxumis portebis bazaze. sanaosnos balansze 49 sazRvao-

    satransporto gemi, sami sazRvao porti da maTi normaluri

    funqcionirebisaTvis saWiro yvela sanapiro organizaciaTa da

    sawarmoTa kompleqsi iyo, aRWurvili mZlavri materialur-teqnikuri

    baziT. baTumis porti, SeinarCuna ra tradiciuli specializacia

    navTobisa da navTobproduqtebis eqsportze, gadaiqca

    maRalganviTarebul saporto-samrewvelo kompleqsad Savi zRvis auzSi.

    meore “bloki” moicavda sawarmoebs, romelTa Seqmna uSualod

    qalaqis zRvispira geografiulma mdebareobam ganapiroba. eseni iyo:

    navTobgadamamuSavebeli da gemTmSenebeli qarxnebi da aWaris

    TevzWeris flotis sammarTvelo, romlebic did rols asrulebdnen

    baTumis mravaldargovani mrewvelobis SeqmnaSi. 80-ian wlebSi es

    dargebi iZleoda respublikis mTliani samrewvelo produqciis 5%.

    navTobgadamamuSavebeli qarxana, romlis simZlavre iyo 4 mln. nedli

    navTobi weliwadSi, awarmoebda 20-ze meti dasaxelebis produqcias:

    avtobenzins, dizelis sawvavs, sacxeb zeTebs da sxv. misi xvedriTi

    wili maRali iyo ara marto qalaqis mrewvelobaSi, aramed qalaqis

    satransporto funqciis formirebaSi, radganac is qmnida mniSvnelovan

    tvirTnakadebs da hinterlands portisTvis. qalaqis mrewvelobaSi 1985

    wels misi wili 33,6% iyo, portis tvirTbrunvaSi - 73,9%. masze

  • 41

    modioda saqarTvelos navTobproduqtebiT momaragebis 40%.

    navTobproduqtebis eqsporti warmoebda safrangeTSi, italiaSi, did

    britaneTSi, saberZneTSi, belgiaSi, niderlandebSi, TurqeTSi,

    bulgareTSi, kubaSi, iugoslaviaSi. baTumis gemTmSenebeli qarxnis

    produqcia, wyalqveSa frTiani katarRebi “volna”, igzavneboda did

    britaneTSi, safrangeTSi, aSS-Si, ungreTSi, siriaSi, SvedeTSi,

    argentinaSi, tailandSi, singapurSi, sul 42-mde qveyanaSi. warmoebuli

    katerebis 80% saeqsporto iyo.

    azov-Savi zRvis auzSi Tevzis mrewvelobis erT-erT mniSvnelovan

    centrs aWaris TevzsaWeri flotis sammarTvelos portSi hqonda

    sakuTari misadgomi da 22 gemiani floti. TevzWera warmoebda azov-

    Savi zRvis auzSi da rewvis 90% iyo qafSia. 4 gemi wiTel zRvaSi

    eweoda rewvas. Produqcia gadioda belorusiaSi, ukrainasa da Tavad

    saqarTveloSi.

    mesame “blokSi” gaerTianebuli sawarmoebis Seqmna ganapiroba

    orma faqtorma: kvalificiuri muSaxelis arsebobam da baTumis

    navsadguriT eqsport-importis operaciebis warmoebis SesaZleblobam.

    maT ricxvs miekuTvneboda: manqanaTmSenebeli qarxana, romelic uSvebda

    Cais gadamamuSavebel, Rvinisa da sakonservo mrewvelobisTvis saWiro

    teqnologiur mowyobilobebs. produqcia gadioda saqarTvelos yvela

    Caisa da Rvinis qarxanaSi, aseve ruseTSi, azerbaijanSi, uzbekeTSi,

    yazaxeTSi, vietnamSi, CexoslovakiaSi, monRoleTSi, avRaneTSi, kubaSi,

    indoeTSi. qarxnis wilad modioda manqanaTmSeneblobis dargis

    mTliani samrewvelo produqciis 18, 3%, xolo baTumis mrewvelobis 2,

    8%. eleqtromeqanikuri qarxnis produqcia eleqtrosawevara,

    igzavneboda kubaSi, siriaSi, monRoleTSi, poloneTSi, iranSi,

    avRaneTSi, nigeriaSi, TurqeTSi, iugoslaviaSi. transformatorebis

    qarxnis produqcia gadioda evropis socialistur qveynebSi, kubaSi,

    monRoleTSi, iaponiaSi, indoeTSi, siriaSi, vietnamSi, kampuCiaSi,

    iranSi, koreaSi, laosSi, libiaSi, saberZneTSi, alJirSi, angolaSi,

    mozambikSi, iemenSi, eTiopiasa da CineTSi. qimiur-farmacevtuli qarxana

    produqcias agzavnida iranSi, eraySi, rumineTSi, bulgareTsa da sxv.

  • 42

    qveynebSi. sul baTumis portidan 1980-ian wlebSi saeqsportod gadioda

    ocdaTerTmeti dasaxelebis produqcia 64 qveyanaSi.

    dargobrivi struqtura 60-iani wlebidan 80-iani wlebis bolomde

    ucvleli iyo. gamoSvebuli samrewvelo produqcia raodenobrivad da

    fulad gamoxatulebaSi ganuxrelad izrdeboda. mTlianad baTumis

    samrewvelo kompleqsSi 40 sawarmo iyo. aqedan saporto-samrewvelo

    kompleqsmaformirebeli 8 sawarmos sasaqonlo produqciaze modioda

    mTliani produqciis 57,7%, samrewvelo personalis 49,6%, mogebis 55,7%.

    (cifrobrivi masala aRebulia aWaris statistikis sammarTveloSi). 1988

    wels kompleqsmaformirebelma dargebma aWaris assr mTliani

    samrewvelo produqciis 51% awarmoes, xolo respublikis samrewvelo

    produqciis 4,9% (Батуми город дружбы, 1989 г).

    foTis saporto-samrewvelo kompleqsi, moicavda Semdeg blokebs:

    I bloki:sazRvao porti

    II bloki: sazRvao mdebareobiT ganpirobebuli dargebi. gemTmSenebeli qarxana, saqTevzmrewvi, TevzWeris kolmeurneoba

    foTSi XX saukunis 80-iani wlebisTvis 20 sawarmo iyo. 1985 wels

    gamoSvebuli iyo 197 086 maneTis samrewvelo produqcia. aqedan

    saporto-samrewvelo kompleqsis sawarmoebze modioda 163 057 maneTi,

    anu mTliani samrewvelo produqciis 82%. saeqsporto produqcias

    foTSi awarmoebda 5 samrewvelo sawarmo, xuTive ssk-Si iyo. saqoneli

    gadioda 40 qveyanaSi. gemTmSenebeli qarxana wyalqveSa frTian katarRa

    “kolxidas” uSvebda, weliwadSi 45 cals italiisTvis, espaneTisTvis,

    iugoslaviisTvis, saberZneTisTvis. miwismwovi manqanebi gadioda gdr-

    Si, poloneTSi, rumineTSi, vietnamSi. dabalvoltiani aparatura –

    III bloki: portis eqsport-importuli operaciebiT da kvalificiuri

    muSa xeliT ganpirobebuli dargebi. wisqvilqarxana, Cais kombinati,

    hidromeqanizmebis qarxana, foTieleqtroaparati,

    transformatorebis qarxana, eleqtromeqanikuri gamaZliereblebis

    qarxana

  • 43

    bulgareTSi, alJirSi, koreaSi, pakistanSi, siriasa da sxv.

    “foTieleqtroaparatis” produqcia winaRobis yuTebi, magnituri velis

    gamaZliereblebi, wriuli denis mimRebebi igzavneboda saeqsportod 40

    qveyanaSi alJirSi, inglisSi, tanzaniaSi, TurqeTSi, siriaSi da sxv. 1985

    wels SromiTi resursebi foTis mosaxleobis 49,7% -s Seadgenda.

    aqedan mrewvelobasa da portSi muSaobda – 67,5%; baTumSi SromiTi

    resursebi mosaxleobis 48,6% Seadgenda da mrewvelobasa da portSi

    44,3% muSaobda.

    aqve mogvyavs baTumisa da foTis mTliani samrewvelo produqcia

    1970-1985ww, sadac naTlad Cans saporto-samrewvelo kompleqsSi

    Semaval sawarmoTa maRali wili. saporto samrewvelo kompleqsi am

    qalaqebis socialur ekonomikur ganviTarebis mamoZravebeli,

    specializaciis ganmsazRvreli da qalaqwarmomqmneli faqtori iyo.

    117.6 127.9136.9

    196.8

    31.7 41.2

    76.690.9

    72.0

    111.2

    59.0

    233.2221.3

    520.9

    372.5

    289.3

    0

    100

    200

    300

    400

    500

    600

    1970 1975 1980 1985

    I I bloki II I bloki danarCeni sul baTumi

    baTumi mTliani produqcia

    (mln. maneTi)

    wyaro: statistikuri krebulebi

  • 44

    43

    61

    83

    108

    36 38

    53

    19 2125

    12

    97.0

    189.2

    70

    120.2

    160.9

    0

    20

    40

    60

    80

    100

    120

    140

    160

    180

    200

    1970 1975 1980 1985

    I I bloki III bloki danarCeni sul foTi

    ფოთი mTliani produqcia

    (mln. maneTi)

    wyaro: sxvadasxva wlebis statistikuri krebulebi

    amrigad, baTumisa da foTis saporto-samrewvelo kompleqsebi,

    romlebic viTardeboda uSualod portisa da zRvispira geografiuli

    mdebareobis upiratesobebis gamoyenebiT, mniSvnelovan

    qalaqwarmomqmnel faqtorebs warmoadgendnen XX saukunis 90-ian

    wlebamde. isini aseve gansazRvravdnen am qalaqebis samrewvelo

    specializacias da qveynis samrewvelo-teritoriuli kompleqsis

    SeqmnaSi mniSvnelovan rols asrulebdnen, iyenebdnen ra xelsayrel

    satransporto-geografiul mdebareobas ssrk-is evropuli nawilis

    ganviTarebuli regionebis mimarT, tranzitul mdebareobas iranis

    mimarT da xelsayrel mdebareobas TviTon amierkavkasiaSi.

    gardamavali ekonomikis pirobebSi, meurneobis ganviTarebisTvis

    saWiro materialuri da socialuri resursebis arsebobis miuxedavad

    baTumisa da foTis saporto-samrewvelo kompleqsebi (ssk) daiSala da

    qalaqebi dRemde ver iyeneben zRvispira mdebareobiTa da portebis

    funqcionirebiT SesaZlo ganviTarebisa da zrdis saSualebebs.

    baTumSi samasamde sawarmoa registrirebuli da arc erTi araa

    dakavSirebuli zRvispira mdebareobasa da saporto saqmianobasTan.

    foTis sameurneo profilSi ufro metadaa SenarCunebuli ssk-s

    specializacia. 250-ze meti daregistrirebuli sawarmodan mxolod

    rvaa moqmedi da maT Soris saporto-samrewvelo kompleqsSi Semavali

    wisqvilqarxana, foTihidromanqana da gemTsaSeni qarxana. mTliani

    gamoSvebuli samrewvelo produqcia 2009 wels – 1 699 500 aTasi lari

  • 45

    iyo. aqedan 502 300 lari swored am sami qarxnis wilia; kidev 890 200

    lariki sami Tevzis gadamamuSavebeli qarxnis, rac mTeli samrewvelo

    produqciis 81%-s Seadgens. mrewvelobaSi dasaqmebulia 1520 kaci.

    zemoT CamoTvlil 6 sawarmoSi mrewvelobaSi mTlianad dasaqmebulTa

    45,3%-ia.

    saporto qalaqebSi mosaxleobis mateba-klebisa dasameurneo

    cxovrebis daqveiTeba-ganviTarebis mizezebi sqematurad ase gamovsaxeT:

    XX saukune, sabWoTa kavSiris SemadgenlobaSi. socializmi.

    mosaxleobis mateba, meurneobis ganviTareba.

    mizezebi:

    1. zRvispira mdebareobis upiratesobebis gamoyeneba

    2. qalaqebis funqciuri datvirTva saporto-samrewvelo da

    turistul-rekreaciuli kompleqsebis ganviTarebis meSveobiT

    3. politikuri da socialur-ekonomikuri stabiluroba

    XIX saukunis I naxevari: mosaxleobis kleba, meurneobisa da saqalaqo

    cxovrebis ganviTarebis dabali done.

    mizezebi:

    1. bunebrivi faqtorebi - klimati, Waobebi2. malaria3. TurqeTis batonoba4. tyveTa syidva5. qalaqebis funqciuri datvirTvis uqonloba

    XIX saukunis bolo,ruseTis imperiis SemadgenlobaSi. Kapitalizmis

    Casaxva. mosaxleobis mateba, meurneobis ganviTareba.

    mizezebi:

    1. sofelSi mciremiwianoba, miwaze maRali arenda, migracia

    qalaqebSi

    2. zRvispira mdebareobis upiratesobebisadmi misawvdomoba

    3. qalaqebis satransporto-savaWro da samxedro-

    administraciuli funqciiT datvirTva

  • 46

    XXsaukunis bolo, XXI saukunis dasawyisi. saxelmwifo

    damoukidebloba, gardamavali ekonomika. mosaxleobis kleba,

    meurneobis daqveiTeba:

    mizezebi:

    1. bunebriv-ekologiuri katastrofebi

    2. eTnikuri da politikuri konfliqtebi

    3. ekonomikuri krizisi

    4. sameurneo specializaciisa da gasaRebis bazrebis dakargva da

    axlis Zieba

    5. qalaqebis funqciuri SezRuduloba

    XIX saukuneSi mTavari qalaqwarmomqmneli faqtorebia sazRvao

    transportisa da vaWrobis, sanavsadguro meurneobisa da samxedro-

    mmarTvelobiT-administraciuli funqciebis ganviTareba.

    XX saukuneSi sabWoTa periodi saporto qalaqebis saporto-

    samrewvelo da sakurorto-turistuli kompleqsebis swrafi

    ganviTarebiT xasiaTdeba. xelsayreli zRvispira mdebareoba baTumsa

    da foTs saporto-samrewvelo centrebad ayalibebs, rac dasaqmebis

    sferos gafarToebasa da mosaxleobisa da ekonomikis zrdas iwvevs.

    damoukideblobis mopovebis Semdeg saporto qalaqebma dakarges

    funqciebi. saporto-samrewvelo kompleqsebi daiSala. sawarmoebma

    dakarges gasaRebis bazari da SeaCeres funqcionireba. portebi

    gadavida kerZo sakuTrebaSi da Tanac ucxoelTa xelSi, romelTaTvis

    umTavresi mizani mogebis naxvaa da ara qalaqisa da qveynis

    ganviTarebaze zrunva.

    dRes qarTul portebs dakarguli aqvT qalaqganmaviTarebeli

    funqcia. saporto aglomeraciebsa da portebs Soris moSlilia

    funqcionalur-sivrciTi komunikacia da gawyvetilia ekonomikuri

    kavSirebi, maSin roca porti da qalaqi erTmaneTisTvis mudmiv

    socialur, infrastruqturul da sameurneo sayrdens warmoadgens. asea

    evropaSi, sadac portebi Tavis irgvliv qmnian ekonomikur kvanZebs da

    didia maTi partisipacia saqalaqo meurneobisa da infrastruqturis

    ganviTarebaSi.

  • 47

    2.2. qarTuli portebi, rogorc samxreT kavkasiis regionuli

    ganviTarebis faqtori

    sabWoTa kavSiris daSlam safuZvlianad Secvala geopolitikuri

    viTareba evraziaSi. samxreT kavkasia, romelic yofili sabWoeTis Cixs

    warmoadgenda da naklebad intensiuri sagareo ekonomikuri

    urTierTobebi hqonda, axal realobaSi evraziul arealSi

    aRmosavleT-dasavleTuri Tu CrdiloeT-samxreTuli ganzomilebebis

    gadakveTaze satransporto-sakomunikacio qselTa samomavlo

    mimarTulebebis ganviTarebis dadgenisas ganmsazRvreli faqtori

    gaxda. saqarTvelos aqvs pretenzia iyos samxreT kavkasiis “sazRvao

    WiSkari”, radganac samxreT kavkasiis qveynebs Soris mas gamorCeuli

    strategiuli mdebareoba aqvs Sav zRvaze gasasvlelis gamo. regionis

    ori qveyana, azerbaijani da somxeTi, sagareo ekonomikur

    urTierTobebis mniSvnelovan wils saqarTvelos portebis meSveobiT

    axorcieleben ara marto XX saukunis bolos damoukideblobis

    mopovebis periodidan, aramed XIX saukunis dasawyisidan, roca samive

    qveyana ruseTis imperiis SemadgenlobaSi iyo.

    XIX s-is 80-iani wlebidan mefis ruseTma aWara SemoierTa da

    danarCeni saqarTvelosgan mowyvetilma baTumma ekonomikuri kavSirebis

    aRdgena daiwyo. amas daerTo rusuli bazris gafarToebis mizniT

    saqarTvelosa da amierkavkasiaSi sarkinigzo xazebisa da dasavleT da

    aRmosavleT saqarTvelos Soris damakavSirebeli axali gzebis gayvana.

    1883 wels daiwyo baTumis navsadguris mSenebloba da ganisazRvra misi,

    rogorc baqos navTobis msoflio bazarze erTaderTi mimwodeblis

    specializacia. 1890 wels gaixsna suramis sauReltexilo rkinigza.

    amierkavkasiis rkinigzis eqspluataciis dawyebam gamoiwvia kavSirebis

    gaRrmaveba baqos, Tbilissa da baTums, anu kaspiisa da Savi zRvis

    auzebs Soris; aseve saqarTvelos SigniT qalaqebsa da sasoflo

    dasaxlebebs Soris. mTlianad amierkavkasiis ruseTsa da evropasTan

    dakavSirebam ki ganaviTara saerTaSoriso savaWro-ekonomikuri

    kavSirebi, gamoiwvia saqarTveloSi kapitalizmis Casaxva da

  • 48

    feodaluri daqucmacebulobidan erTiani Sida erovnuli bazris

    Seqmnisken svla.

    XIX s-is bolos saqarTvelos SavizRvis auzSi ori mZlavri

    sazRvao navsadguri hqonda baTumisa da foTis saxiT.

    1,760,000

    926,300

    702,700

    94,30091,000

    243,000

    1,030,700

    1,071,400

    585,900

    172,000

    655,600

    312,000

    0

    200,000

    400,000

    600,000

    800,000

    1,000,000

    1,200,000

    1,400,000

    1,600,000

    1,800,000

    2,000,000

    1884 1887 1890 1902 1905 1908 1910 1912 1913

    baTumi foTi

    tvirTbrunva

    foTis navsadguris tvirTbrunva 1884 wels iyo 172 000 tona, 1902

    wels - 585 900 tona, 1913 wels ki 1 071 400 tonamde gaizarda. portis

    tvirTbrunvaSi marganecis wili iyo 88 %, rac evropaSi moxmarebuli

    marganecis 70% Seadgenda.

    baTumis navsadgurisM tvirTbrunva 1883 wels – 91 000 tona iyo,

    1902 wels – 1 760 000 tona. 1883 wels navTobproduqtebis wili

    tvirTbrunvaSi 54,5% Seadgenda, 1902 wels – 74,4%. es iyo navTobis

    eqsportis piki, ruseTs mTlianad epyra evropis bazari, magram male

    konkurenti gamouCnda aSS-s saxiT, rac baTumis portis

    tvirTbrunvazec aisaxa (jaoSvili 1996).

    orive navsadguridan gasuli tvirTebis geografia aseTi iyo:

    azerbaijanuli Zirtkbila; qarTuli, azerbaijanuli da sparsuli

    kaklis morebi safrangeTisTvis, germaniisTvis, inglisisa da

    belgiisTvis; qarTuli da azerbaijanuli abreSumis parki –

    safrangeTisa da italiisTvis.

    Semodioda: taris masalad xe-tye galiciidan, bukovinidan,

    volgispireTidan; Savi liToni mariupolidan da taganrogidan

    (ruseTi) saqarTvelosa da azerbaijanisaTvis; fqvili saqarTvelosTvis

    da TurqeTisTvis odesidan, rostovidan, qerCidan, novorosiiskidan; Cai

  • 49

    CineTidan, iaponiidan da indoeTidan amierkavkasiisaTvisa da

    sparseTisaTvis; TeTri Tunuqi inglisidan taris warmoebisaTvis,

    safrangeTidan ki spilenZi da kala saqarTvelosTvisa da

    azerbaijanisaTvis (jaoSvili 1996).

    foTisa da baTumis portebis meSveobiT amierkavkasiis regionis

    msoflio ekonomikur brunvaSi CarTvaSi gavlenas axdenda qveynis

    politikur-ekonomikuri mdgomareoba da saerTaSoriso viTareba.

    portebis roli umniSvnelo iyo Turqebis okupaciis periodSi da

    mxolod XIX s-is 50-iani wlebidan gaizarda, roca baTumSi daarsda

    ruseTis imperiis sazRvao da savaWro sazogadoebis saagento da aigo

    foTis navsadguri. Semobrunebis xanaa XIX s-is 70 –iani wlebi, roca am

    ori qalaqis geografiuli mdebareobis gamoyeneba saWiro gaxda baqos

    navTobisa da WiaTuris ma